www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

Serijos „Šok“ vadovėlio „Geografi ja“ komplektą VIII klasei sudaro:. Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga . Pratybų sąsiuvinis

3

Turinys

3

Apie vadovėlį · 4

1 skyrius. Geografinis pažinimas · 6

1. Vienas ar du žemynai? · 8 2. Žemėlapių atsiradimas · 10 3. Žemėlapiai – geografinės informacijos šaltiniai · 12 4. Žemėlapių sudarymas · 14 5. Šiuolaikiniai žemėlapiai · 166. 24 valandų pasaulis · 18

1 skyriaus kartojimas · 20Projektas Gimtinė pro rasos lašą · 21

2 skyrius. Gamtinė geografija · 22

1. Žemės raida · 24 2. Ramios ir aktyvios Žemės plutos vietos · 263. Alpių ir Himalajų kalnų susidarymas · 28 4. Ledynai · 30 5. Požeminiai labirintai · 32 6. Vėjas ir oro masių judėjimas · 34 7. Klimatas ir jį lemiantys veiksniai · 368. Klimato juostos ir klimato tipai · 38 9. Nesvetingos vietos · 42

10. Kiek Žemėje yra vandenynų? · 4411. Temperatūros ir druskingumo pasiskirstymas Pasaulio vandenyne · 4612. Vandens judėjimas Pasaulio vandenyne · 48

13. Požeminiai vandenys. Pelkės · 5014. Volgos ir Jangdzės upės · 5215. Ladogos ir Kaspijos ežerai · 5416. Gamtos ritmas ir geografinių zonų kaita · 5617. Miškų įvairovė · 6018. Gyvasis dirvožemis · 6219. Žmogus – naikintojas ar kūrėjas? · 64

2 skyriaus kartojimas · 68Projektas Gimtinė pro rasos lašą · 69

3 skyrius. Visuomeninė geografija · 70

1. Gyventojų skaičius ir pasiskirstymas · 72 2. Pasaulis tautų – margumynas · 74 3. Pasaulio religijos, jų įtaka gyvenimo būdui · 76 4. Augantys miestai · 805. Valstybė ir valdžia · 846. Turto pasiskirstymas valstybėse · 867. Turtuolių ir vargšų pasaulis · 88 8. Ūkinės veiklos samprata. Ekonomikos sistemos · 90 9. Tarptautinė prekyba · 92

10. Mokslo parkai ir slėniai · 943 skyriaus kartojimas · 96Projektas Gimtinė pro rasos lašą · 97

Mokymosi žingsniai · 98 Žodynėlis · 102

3

Turinys

3

4 skyrius. Aplinkos pažinimas ir tyrimai · 4

1. Europos ir Azijos regionai · 6 2. Atradėjų tautos · 8

4 skyriaus kartojimas · 10

4.1 skyrius. Azija · 12 1. Azija – kontrastų žemynas · 14 2. Azijos gamta · 16 3. Vakarų Azija. Gamta ir gyventojai · 20 4. Rytų Azija. Japonija · 22 5. Kinija – pasaulio galiūnė · 26 6. Pietų Azija. Indija · 30 7. Arkties vandenynas · 34 8. Gyvenimas prie ledinio vandenyno · 36 9. Rusijos gamtos įvairovė · 38 10. Rusijos gyventojai ir ūkis · 40

4.1 skyriaus kartojimas · 42

4.2 skyrius. Europa · 44

1. Europa nuo šiaurės iki pietų · 46 2. Europos klimatas ir vandenys · 48 3. Europos gyventojai ir ūkis · 50 4. Europos Sąjunga · 52 5. Šiaurės Europa · 56 6. Vakarų Europa. Britų salos · 58 7. Vokietija · 60 8. Vidurio Europa · 62 9. Pietų Europos gamtos sąlygos ir turizmas · 64 10. Ne už jūrų marių, o mūsų kaimynės · 66

4.2 skyriaus kartojimas · 70

Mokymosi žingsniai · 72 Projektas · 76 Žodynėlis · 78

22

GAMTINė GEoGRAfIJA2 skyrius

Man keista, švelniai tariant, kad žmonės, kuriems lemta gyventi nors ir kelis

trumpus metus šioje planetoje, vadinamoje Žeme, ir kurie neketina gyventi

tarsi atsiskyrėliai, užsisklendę celėse... gali būti visiškai abejingi Žemės sandarai,

dėsniams ir faktams, nuo kurių priklauso ne tik jų ištaiga ir gerovė, bet ir jų sveikata

ir netgi gyvybė, taip pat sveikata ir gyvybė jų vaikų ir visų kitų jų palikuonių.Čarlis Kingslis (cherles Kingsley). Miesto geologija. 1877 m.

23

G E O G R A F I N I S PA Ž I N I M A S 1 s k y r i u s

Šiame skyriuje • Nagrinėsite įvairią geografinę informaciją ir aiškinsitės bendruosius gamtos dėsnius,

vykstančius skirtingose geografinėse sferose:• Žemės gelmėse ir paviršiuje; • atmosferoje;• Pasaulio vandenyne ir sausumos vandenyse;• gyvajame pasaulyje.

• Nustatysite A. Poškos aplankyto krašto klimato tipą. Prognozuosite savo gyvenamosios vietovės orus.

24

1

. Išsiaiškinsite, kas vaizduo-jama geochronologinėje ska-lėje, ir susipažinsite su Žemės geologine raida.. Analizuodami tektoni- nius žemėlapius, rasite geolo-ginės Žemės raidos ir dabarti-nio Žemės paviršiaus ryšį.

Šią pamoką

Žemės raidaŽemė, kokia ji yra dabar, susidarė ne iš karto. jos raida buvo ilga.

Geologai Žemės raidą skirsto į milijonus metų trukusius geologinius laikotarpius eràs, o šias – į periodùs. Kiekvienas geologinis laikotarpis Žemės gelmėse paliko savo pėdsakų – uolienų sluoksnių, kuriuose yra vertingų naudingųjų iškasenų. Sluoksniai kartais kaitaliojasi su kitomis nuogulomis (1 pav.). iš panašių sluoksnių, tik kur kas storesnių, įvai-resnių ir skirtingos mineralinės sudėties, susidariusi visa Žemės plu-ta. Patyrinėkite Žemės plutos uolienų susidarymo chronologinę seką amžių geochronologinėje skalėje (2 pav.). Geochronologinė skalė yra nagrinėjama iš apačios į viršų, nes tokia tvarka įvairiais geologiniais periodais formavosi gelmių sluoksniai. Žemės paviršiaus formos atsi-randa ir kinta dėl procesų, vykstančių giliai Žemės gelmėse, paviršiuje ir atmosferoje. Pavyzdžiui, lietuvõs teritorija buvo apsemta jūros, joje lėtai klostėsi nuosėdinės uolienos. Paviršiui iškilus, išorinės gamtos jėgos (saulė, oras, vanduo, gyvieji organizmai) jį ardė, lygino. Žemės plutai lėtai grimztant arba kylant, o jūrai užliejant sausumą ir vėl at-sitraukiant, vandenys nuskalaudavo nemažą dalį iki tol susiklosčiusių uolienų sluoksnių.

1 pav. Fosilijos Žemės sluoksniuose

Žemės laikrodis

Tai įdomu

Jeigu visus 4,6 mlrd. Žemės geolo-ginės raidos metų pavaizduotume laikrodžio ciferblate, tai išryškėtų laikas, per kurį geologiniai procesai kūrė mūsų planetą. Taigi pirmosios 2 val. 52 min. – visiška nežinia. Iki 4 val. 20 min. mūsų planeta buvo tuščia dykynė, tada atsirado bakte-rijų ir dumblių. 10 val. 30 min. jūras užvaldė bestuburiai. 11 val. 15 min. sausumoje suklestėjo dinozaurai. o jau po 25 min. juos pakeitė paukščiai ir žinduoliai. Ir tik likus pusei minutės iki vidurnakčio pasi-rodė žmogus. Paskutinioji dešimtoji sekundės dalis – tai civilizacijų istorija.

Priekamrio (87% Žemės istorijo

s)

Arc

hajin

is Proteozojus

PaleozojusM

ezozojus

Kainozojus Žmogaus atsiradimas

644 mlrd. m.

3960 mlrd. m.

2500 mlrd. m.

3 val.9 val.

12 val.

6 val.

2 pav. Geochronologinė skalė

Eros Periodai, jų trukmė (milijonais metų)

Kainozòjus Prasidėjo prieš 65 mln. metų

Mezozòjus Prasidėjo prieš 250 mln. metų

Paleozòjus Prasidėjo prieš 570 mln. metų

Proterozòjus Prasidėjo prieš 2500 mln. metų

ArchNjus

Kvartèras Neogènas Paleogènas

2 29 42

Kreidà

Jurà

Triãsas

70

70

45

Prekámbras 2100 >2000

Pèrmas

Karbònas

Devònas

Silgras

ordovOkas

Kámbras

40

65

55

28

72

60

Žemės pluta buvo nestabili ne tik seniau, ji nestabili ir dabar. Vyks-tant horizontaliems tektoniniams judesiams, formuojasi kalnai, kinta žemynų ir vandenynų kontūrai. Dėl tektoninių judesių įtrūksta uo-lienos, raukšlėjasi ir formuojasi kalnai. toks procesas vadinamas kal­nódara. Mechaniški Žemės plutos ir viršutinės mantijos poslinkiai,

25

G A M T I N Ė G E O G R A F I J A 2 s k y r i u s

. Kalnai formavosi skirtingais geologiniais laikotarpiais.. Kalnų amžių galima nustatyti pagal geochronologinėje skalėje vaizduojamas eras ir periodus.

Klausimai ir užduotys

❶ Pagal 2 paveikslėlio skalę nusakykite, kokia era seniausia. Kokioje eroje mes dabar gyvename?

❷ Palyginkite tektoninį ir pasaulio gamtinį žemėlapius. Įvardykite 2–3 vėliausia susiformavusias kalnų sistemas.

❸ Naudodamiesi gamtiniu žemėlapiu ir geochronologine skale, palygin-kite Tibeto kalnyną ir Uralo kalnus. Nustatykite jų formavimosi laiko-tarpius. Įvardykite, kuo skiriasi šios paviršiaus formos. Kodėl?

Šią pamoką sužinojote, kad ...

4 pav. Alpių kalnai

3 pav. Išorinių Žemės jėgų apardyti kalnai

raukšlėjantys Žemės plutą sudarančias uolienas ir išryškėjantys Žemės paviršiaus reljefe, vadinami tektòniniais judesiaQs. tektoninius judesius lydi žemės drebėjimai ir atgijantys ugnikalniai. Dažniausiai tektoniniai judesiai vyksta tebesiformuojančiose kalnuotose srityse – alpėse, Kar-patuose, Kaukaze (4 pav.). tokiose vietose Žemės plutoje vis dar atsive-ria tektoninių lūžių ir plyšių.

Kalnai tarsi turi savo gyvenimą – kyla, keičia formas, žemėja. Kaip ir bet koks darinys Žemėje, pamažu jie dūlėja – apvalėja jų viršūnės, kalnai tampa plokščiakalniais. temperatūrų svyravimai skaldo ir trupi-na uolienas. Kalnų papėdėse susidaro nuobirų. Sniegas ir ledynai ardo uolienas, o nuolaužas nuneša ir suklosto žemesnėse vietose. ledynui tirpstant formuojasi kalnų upės, jos išgraužia stačius slėnius. ilgainiui dūlėjimo ir erozijos veikiami kalnai žemėja – pamažu formuojasi ly-gumos. atsinaujinę Žemės plutos judesiai vėl gali iškelti vietovę. Pra-sideda naujas kalnų formavimosi ir kaitos etapas. Kalnai, iškilę prieš 400 mln. metų, pavyzdžiui, Kaledonijos, Kazachijos kalvynas, dabar yra žemi, sudūlėję. Prieš 250 mln. metų susiformavę VokietOjos vidutinio aukščio kalnai – Harcas, Švarcvaldas, Vogėzai, PrancūzOjos – Centri-nis masyvas, Rùsijos uralas – turi suapvalėjusias viršūnes, yra neaukšti (3 pav.). Sparčiai tebekylantys kalnai – alpės, Kaukazas, Pamyras, tian Šanis – puikuojasi smailiomis viršūnėmis, giliais slėniais, stačiais šlai-tais, nuo kurių kriokliais krinta kalnų upeliai (4 pav.).

Stabiliose Žemės plutos srityse, kur žemės drebėjimų beveik nebū-na, jie kartais vis dėlto juntami kaip stiprių žemės drebėjimo židinių, esančių aktyviose seisminėse zonose, tolimi atgarsiai. Raskite šias seis­mines zonas žemėlapyje ir išvardykite ten stūksančius keletą kalnų.

Vienas iš būdų nustatyti tikslesnį kalnų amžių yra uolienose randa-mų suakmenėjusių gyvūnų ir augalų liekanų – fosOlijų – tyrimas. Or-ganizmai, gyvenę tam tikrame geologinės istorijos periode, turi savitų bruožų. Fosilijos, randamos kalnų uolienose, pasakoja ne tik apie kalnų atsiradimą, bet ir apie jų amžių, tuo laiku augusią augaliją ir gyvūniją (1 pav.).

26

2

. Prisiminsite litosferos plokščių judėjimo kryptis, litosferoje vykstančius procesus ir jų padarinius.. Nustatysite judrių ir stabilių Žemės plutos sričių skirtumus, išsiaiškin- site jų reljefo formas.

Šią pamoką

Tai įdomu

Nors Lietuvà įsikūrusi ant ramios platformos, čia taip pat užfiksuo-jama žemės drebėjimų. Tačiau mūsų šalis niekada nebuvo žemės drebėjimo epicentre. Kita vertus, kartais jaučiame iš kitų Europos vietų atsklindančias žemės drebė-jimų bangas. Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ minima, kad 1328 m. SkOrsnemunėje taip sudrebėjo žemė, kad rodėsi – sugrius pilis. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado srityje (Rùsija) įvykęs žemės drebėji-mas buvo jaučiamas ir Lie tuvojè.

Ramios ir aktyvios Žemės plutos vietos

I–IV skaitmenys žymi žemės drebėjimo intensyvumą.

Prisiminkite – litosfera yra žemýninė ir vandenýninė. ji suskilusi į nevienodo dydžio litosferos plokštes. Veikiamos vidinių Žemės jėgų, litosferos plokštės lėtai juda skirtingomis kryptimis. judėdamos jos stumia viena kitą, tolsta arba prasilenkia (1 pav.). litosferos plokščių sandūrose raukšlėjasi Žemės pluta, formuojasi kalnai, vandenynuose – įdubos ir povandeniniai kalnagūbriai, vyksta ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai, kuriuos dažnai lydi cunamiai, purvo nuošliaužos ir kitos stichinės nelaimės.

Viršutinę litosferos dalį sudaro Žemės pluta – vienas ant kito sugulę įvairių uolienų sluoksniai (2, 3 pav.). juos nuolat silpniau ar stipriau veikia įvairūs mantijos ir branduolio vidiniai procesai. Žemėje skiria-mos tektòniškai rãmios ir aktỹvios srOtys. Pastarosios yra plokščių sandūrose. Ramios, sąlygiškai stabilios Žemės plutos sritys vadinamos platfòrmomis (5 pav.). jos sudaro visų žemynų ir vandenynų pagrindą. Platformos susidarė kadaise buvusių kalnų vietose. Kalnus veikė vidi-nės ir išorinės Žemės jėgos. Veikiami išorinių jėgų, jie dūlėjo ir žemė-jo. Vidinės jėgos kėlė Žemės plutą, todėl apačioje uolienos skilinėjo, raukšlėjosi. Vyko metamorfizãcijos procèsai. taip susiformavo kietasis platformos pamatas.

kitos stichinės nelaimės.

Šiaurės Amerikos plokštė

Pietų Amerikos plokštė

Eurazijos plokštė

Afrikos plokštė

Indijos–Australijos plokštė

Antarktidos plokštė

Kinijos plokštė

Irano plokštė

Arabijos plokštė filipinų

plokštė

Somalio plokštė

Naskos plokštė

Kokosų plokštė

Karibų plokštė

Dreiko plokštė

Nustatytos ir spėjamos Žemės plutos plokščių ribosPlokščių slinkimo kryptysTektoniniai lūžiai

Seisminės sritysSausumos ir vandenynų dugno ugnikalniaiŽemės drebėjimų epicentrai

Ramiojo vandenyno plokštė

cunamio grėsmės sritys

Kaliningrado sritisVilnius

IV–V IV III–IV II–III

1 pav. Litosferos plokščių sandūros vietos

27

G A M T I N Ė G E O G R A F I J A 2 s k y r i u s

. Ramios Žemės plutos sritys yra nevienodo amžiaus ir struktūros.. Aktyviose srityse formuojasi kalnai, o ramiose plyti lygumos.

❶ Nusakykite du pagrindinius platformos bruožus. ❷ Išnagrinėkite 1 paveikslėlį ir nustatykite, kokie procesai vyksta plokš-

čių sandūrose. Paaiškinkite jų padarinius. ❸ Palyginkite 2, 3, 4 paveikslėlius. Nustatykite, kokios paviršiaus formos

atitinka platformos sritį.❹ Naudodamiesi atlasu, raskite Europos skydus. Palyginkite juos su

gamtiniu žemėlapiu. Kokios Žemės paviršiaus formos plyti skydų teri-torijose?

❺ Pagal 1 paveikslėlį nustatykite, kokioje tektoninėje srityje yra Lietuvà. Padiskutuokite, kodėl mūsų šalies Žemės gelmės kartais būna nera-mios. Kaip elgtumėtės užklupti žemės drebėjimo?

Klausimai ir užduotys

2 pav. Žemės uolienų sluoksniai 3 pav. Kristalinis paviršiaus pamatas

Šią pamoką sužinojote, kad ...

Formuojantis Žemės plutai, ilgainiui kai kurios platformų dalys grimzdo, buvo apsemtos jūrų. ant kieto metamorfinių ir magminių uolienų pagrindo sugulė nuosėdinių nuogulų sluoksniai. Kai kurias platformų sritis vidinės Žemės jėgos nuolat kėlė, todėl metamorfiškasis jų pamatas iškilo į paviršių. tokios sritys vadinamos skỹdais. europoje esama Báltijos ir ukraOnos skydų (4 ir 5 pav.).

Platformos yra nevienodo amžiaus. Vienos susiformavo prieš 2,5–3,5 mlrd. metų (Rytų europos platforma), kitos gerokai vėliau (Vakarų Sibiro platforma).

Platformų paviršiuje dažniausia plyti lygumos. Pavyzdžiui, Rytų eu-ropos platformos teritorijoje – Rytų europos lyguma.

lietuvõs teritorija yra ant senos, stabilios Žemės plutos – Rytų eu-ropos platformos. tačiau ir čia litosfera pamažu juda. Kartais galima pajusti ir nedidelių žemės drebėjimų.

4 pav. Europos tektoninė struktūra

Karpatai

Alpės

Atlasas

Londono-Brabanto masyvas

PirėnaiApeninai

Baltijos skydas

Ukrainos skydas

Senoji platforma Seniausiojo raukšlėjimosi sritys (laikotarpis truko nuo 1200 iki 570 mln. metų) Senojo raukšlėjimosi sritys (laikotarpis truko nuo 460 iki 230 mln. metų) Naujojo raukšlėjimosi sritis paslanki iki šiol Lūžių zonos

5 pav. Platformos tektoninė struktūra

Skydas

Nuosėdinės uolienos

Kristalinės uolienos

42

I N d I j o s va N d e N y N a s

A f R I K A

a r k T I e s va N d e N y N a s

karos jūraBarenco jūraGrenlandijos jūra

Norvegijos jūra

viduržemio jūra

arabijos jūra

audonoji jūra

lamanšo sąs.

Biskajos įl.

Gibraltaro sąs.

Vakarų Sibiro

lyguma

p-lis

Rytų

Taimyro pusiasalis

Tian Šanio kalnai

Kolos p-lis

skandinavijos p-lis

Ur a

l o k

al n

ai

d. Britanijos s.airijos s.

Pirėnų p-lis

Monblano k.

Narodnajos k.

Nordkiūno kyš.Naujoji Žemė

spicbergeno salos

Šiaurės Žemė Čeliuskino kyš.

obė

jenisejus

s

Bal

mano įl.

Žemutinė Tunguska

Tobo

lasvolga

d. Britanijos s.. Britanijos s.. Britanijos s.. Britanijos s.. Britanijos s.. Britanijos s.. Britanijos s.

❶Kolos Kolos Kolos

kandinavijos p-lisNorvegijos jūra

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lis

kandinavijos p-lisNorvegijos jūra

❶❶❶❶❶❶❶❶❶❶kandinavijo

s p-lis

kandinavijos p-lis

v

Vakarų Sibiro Sibiro

lygumalygumaRytų

Ur a

l o k

al n

ai

Ur a

l o k

al n

ai

Ur a

l o k

al n

ai

Ur a

l o k

al n

ai

Ur a

l o k

al n

ai

Ur a

l o k

al n

ai

Ur a

l o k

al n

ai

Ur a

l o k

al n

ai

Narodnajos k.Narodnajos k.Narodnajos k.obė

Tobo

las

Tobo

las

Tobo

las

Tobo

lasvolgaolga

volgav

RytųRytų

p-lisp-lisp-lisp-lis Narodnajos k.Narodnajos k.

vRytų

vRytų

olgavolgav

R I K AR I K AR I K A

viduržemio jūraiduržemio jūraviduržemio jūrav

arabijos jūra

audonoji jūra

audonoji jūra

audonoji jūra

audonoji jūra

audonoji jūra

audonoji jūra

p-lisp-lisp-lismano įl.

iduržemio jūraviduržemio jūraviduržemio jūraviduržemio jūra

Ur a

l o k

al n

ai

Ur a

l o k

al n

ai

. Tyrinėsite, kur Europoje ir Azijoje yra nesvetingų vietų, kas joms būdinga. . Sužinosite, kaip gyvena žmonės nepalankaus klimato sąlygomis.

Šią pamoką

❶ Klimato sąlygos ir medienos stygius islan-dams pasiūlė išeitį, kuri vėliau tapo šios šalies išskirtiniu požymiu. Tai velėna dengti namai. Tokio namo pamatai gana tvirti, sukloti iš plokščių akmenų. Ant jų konstruojamas namo karkasas, kuris apkamšomas dviem ve-lėnos sluoksniais. Ši tradicija – protėvių vikin-gų palikimas. Dabar islandai garsėja kaip geri žvejai, avių ir arklių augintojai. Ūkiai įsikūrę upių slėniuose, miestai – tik prie jūros. Islan-dų tauta labai savita. Čia, kaip ir Norvègijoje ar Švèdijoje, galima aptikti žemėlapių su pažymėtomis vietomis, kur dažnai pasirodo troliai ar kitos mitinės būtybės. 1 pav. Islándijos tradicinis namas

2 pav. Samių būstas 3 pav. Mongòlijos gyvenvietė

Nesvetingos vietosŽemėje esama gyvenamų vietų, kuriose klimatas itin nepalankus.

tai sritys, kur iškrinta daug ar labai mažai kritulių. Gyventojai patiria įvairiausių sunkumų, jei ištisus metus karšta ar šalta, smarkiai svyruo-ja oro temperatūra. Žmonių gyvenimą sunkina amžinas įšalas, liūtys, sausros, uraganai ir kitos su klimatu susijusios negandos. Pakeliaukime po keletą jų.

9

❷ Samiai, dar vadinami lapiais, – tai atšiau-riosios Laplandijos gyventojai, kurie seniau vertėsi elnių auginimu, medžiokle ir žūkle. Laplandija vadinamos Šiáurės Norvègijos, Švèdijos, Súomijos ir Rùsijai priklausančios Kolos pusiasalio sritys. Samiai nuo seno buvo klajokliai, bet pamažu tradicinis jų gyvenimo būdas keičiasi. Jie myli savo atšiauraus krašto gamtą, saugo ją. Niekada žuvų ir paukščių negaudo daugiau, nei reikia šeimai pamai-tinti.Teigiama, kad samiai yra vienintelė žinoma tauta nė karto su niekuo nekariavusi.

❸ Mongolai stato surenkamuosius būstus – jurtas. Iš medinių karčių supina karkasą, kurį aptraukia veltiniu. Tokiame būste šilta, vietos pakanka ir 5–6 asmenų šeimai. Jurtą len-gva išardyti ir perkelti į kitą vietą. Net dabar 60 % Mongòlijos gyventojų gyvena jurtose. Panašias jako vilnos palapines stato Tibeto klajokliai, gyvenantys beveik 3 km aukštyje kalnų apsuptyje. Tiesa, dabar dažnas žie-mai turi pasistatęs namelį, kuriame įtaisytos Saulės baterijos energiją naudoja patalpoms apšviesti. Tačiau vasarą nameliai ištuštėja ir klajokliai kaip prieš tūkstančius metų išgena savo gyvulius į vasaros ganyklas.

43

G A M T I N Ė G E O G R A F I J A 2 s k y r i u s

I N d I j o s va N d e N y N a s

ra

Mu

sIs

vaN

deN

yNa

s

laptevų jūra

arabijos jūra

rytų sibiro jūraČiukčių

jūra

ochotsko jūra

rytų kinijos

jūra

Pietų inijos jūra

Filipinų jūra

javos jūra

andamanų

jūra

Geltonoji

Vidurio

Sibiro

Vakarų Sibiro

lyguma

Indostano p-lis

Indokinijos

javos s.

andamanų salos

Uršanas

Irano kalnynas

Taimyro pusiasalis

Stano kalnagūbris

anas

Verchojansko kalnagūbris

Čerskio kalnagūbris

linis

Kamčiatkos p-lis

Čiukčių p-lis

sachalino s.

udzijamos

Filipinų dubumaFilipinų įduba

Filipinų salosMindanao s.

sumatros s.

Malakos p-lis

Molukų s.

Kaukazo kalnai

Čeliuskino kyš.vrangelio s.

amūras

kolyna

Indigirka

jana

lena

Irtyšius

Naujojo sibiro salos

Baltijo

s jūr

a

Bengalijos įl.

Tura

no ž

emum

a

Žemummuuu

udzijamos udzijamos

I N d I j o s va N d e N y N a s

rabijos jūra

Indostano Indostano Indostano p-lisp-lisp-lisp-lis

jjavos s.avos s.avos s.avos s.

andamanų salos

Bengalijos įl.

rytų rytų rkkinijos kinijos k

jūra

Pietų inijos jūra

javos jūra

andamanų

ndamanų

jūrajūrajūrajūra

Geltonoji

Geltonoji

IndokinijosIndokinijosIndokinijosIndokinijosIndokinijosIndokinijosIndokinijosIndokinijosIndokinijosIndokinijosIndokinijos

jjj

ndamanų ndamanų ndamanų ndamanų

Uršanas

Uršanas

Uršanas

Uršanas

Uršanas

udzijamos udzijamos

Filipinų salos

Filipinų salos

Filipinų salos

Filipinų salos

Pietų

Filipinų salos

Pietų

ssssumatros s.

umatros s.

umatros s.

umatros s.

umatros s.

Malakos p-lis

Malakos p-lis

ndamanų

Malakos p-lis

ndamanų

ndamanų

Malakos p-lis

ndamanų

Bengalijos įl.

avos jūra

. Nesvetingų vietų yra visose Europos ir Azijos klimatojuostose. . Žmonės prisitaikė ir gyvena ir nepalankiausio klimatosąlygomis.

Šią pamoką sužinojote, kad ...

❶ Įvardykite, kokiose klimato juostose ir kokių klimato tipų sąlygomis ypač sunku gyventi žmonėms. Padiskutuokite, kodėl.

❷ Dirbkite poromis. Pateikite pavyzdžių, kaip žmonės prisitaiko gyventi sudėtingomis klimato sąlygomis. Kodėl jie ten gyvena?

❸ Dirbkite poromis arba grupėmis. Remdamiesi papildoma informacija, parenkite pristatymą, iliustruojantį žmonių išradingumą prisitaikyti prie gamtos negandų.

4 pav. Gyvenimas ant vandens

5 pav. Šveicãrijos Alpių gyvenvietė

❹ Įprasta manyti, kad nesvetingos vie-tos – tos, kur atšiauru ir šalta. Tačiau Žemėje esama vietovių, kur labai karšta ir drėgna. Žmonės priversti taikytis prie tokio klimato. Viena iš Indonèzijos salų tautelių vadinami čigonais. Mat jie tradiciškai gyvena valtyse ir yra klajoklai. Šie žmonės gaudo jūros šliužus ir apie 200 žuvų rūšių. Jie į sausumą išlipa tik pasipildyti gėlo vandens atsargų, parduoti laimikį ir palaidoti mirusiuosus.

6 pav. Beduinų namai iš smėlio. SOrija

❺ Gyvenimas kalnuose savitas ir sudėtin-gas. Gilių slėnių šlaituose glaudžiasi kaimai ir miesteliai, vingiuotomis gatvelėmis. Alpių kai kuriuose kaimuose dar esama medinių namų. Jų pusrūsiuose laikomi gyvuliai, tro-boje gyvenama, o palėpėje prikimšta šieno. Taigi viskas telpa viename pastate. Ir šilta, ir patogu. Kad sienojai nepūtų, jie statomi ant aukštų akmeninių pamatų. Dvišlaičiai sto-gai – sniegui nuslysti. Snieguoti kalnai, pra-eityje atskyrę savo gyventojus nuo pasaulio, dabar traukia turistus.

Klausimai ir užduotys

❻ Beduinai – tauta, pasklidusi Arabijos pu-siasalyje ir Šiaurės Afrikoje. Jie puikiai susi-tvarko su gyvenimo dykumose sunkumais. Rūsčios gyvenimo sąlygos turėjo didelės įtakos beduinų bendruomenėms ir jų kul-tūrai. Šie dykumų žmonės laikosi papročio neatstumti nė vieno pakeleivio. Prašalaičius jie priima smėlio namuose ir pasiūlo kavos su kardamonu.

AU S T R A L I J A

64

19

. Išsiaiškinsite priežastis, kodėl žmogus keičia aplinką.. Aptarsite teigiamus ir neigiamus žmogaus ūkinės veiklos padarinius.. Numatysite keletą gam-tos apsaugos priemonių.

Šią pamoką

Žmogus – naikintojas ar kūrėjas? Žmogus naikintojas Žmogus nuo seno norėjo gyventi geriau, patogiau, todėl nuolat keitė

supančią aplinką. Seniau žmogaus ūkinė veikla gamtai turėjo mažiau įtakos. Pavyzdžiui, miškų kirtimas lydimOnės žemdirbỹstės laikotarpiu (naujasis akmens amžius) nebuvo labai žalingas, žmonių senovėje būta nedaug, todėl, kai tik žmogus apleisdavo gyvenamąją vietovę, joje vėl suželdavo miškas.

Gyventojų skaičius Žemėje didėja, todėl nuolat plečiamas valstybių ūkis. augantis išteklių naudojimas neišvengiamai keičia aplinką: išker-tama daugiau miškų, plečiami dirbamųjų laukų plotai, tiesiami keliai, didėja miestų teritorijos (1 pav.).

ištekliai senka, todėl žmogus turi juos racionaliaQ naudóti (2 pav.). Gamtos išteklių naudojimas priklauso nuo jų rūšies, ekonomikos pla-navimo, naujų žaliavų šaltinių, jų geografinio pasiskirstymo, išteklių taupymo arba antrinio išteklių panaudojimo.

Vienas svarbiausių išteklių, kurio reikia žmogui ir visam gyvajam pasauliui, yra vanduo. Gėlojo vandens mažėja, o jo paklausa – didėja. tačiau senkantys vandens ištekliai nėra pagrindinė problema. Daugiau-sia nerimo kelia didėjanti vandens tarša sunkiaisiais metalais, nevalyto-mis nuotekomis, chemikalais, kurie patenka iš žemės ūkio ir pramonės įmonių (3 pav.). Patekę į požeminius vandenis ir upes teršalai yra neša-mi toliau į jūras, kur srovės juos dar plačiau išnešioja.

Dėl spartėjančios pramonės plėtros, iškastinio kuro deginimo, au-tomobilių išmetamųjų dujų ypač teršiamas oras (4 pav.). jis pasidaro

1 pav. Kasybos rajonai, Čèkija2 pav. Gamtos ištekliai 1 gyventojui per metus

100 000

10 000

1000

10

1

0,10

0,01

20,3

kg

Aliu

min

is

Stib

is

chro

mas

Va

ris

Gal

is

Ger

man

is

Auks

as

Haf

nis

Indi

s Šv

inas

N

ikel

is

fosf

oras

Pl

atin

a Ro

dis

Sida

bras

Ta

ntal

as

Ala

vas

Ura

nas

cink

as

1,7

kg8,

1 kg

0,07

g 0,13

g0,

6 g

n/a

0,42

g5,

3 kg

5,3

kg10

7 kg

0,58

g0,

06 g

20 g

2 g

193

g76

g4,

5 kg

92 g

65

G A M T I N Ė G E O G R A F I J A 2 s k y r i u s

drumstas, patamsėja, prastėja matomumas. užterštu oru nemalonu kvėpuoti, dažnai jis būna kenksmingas bet kokiai gyvybei. nuo šių ai-trių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų žūva augalai, genda pastatai. Susimaišę su vandens garais teršalai sudaro rūką, vadinamąjį smògą. XViii a. dėl sparčiai augančios pramonės lòndono gyventojai jau ži-nojo, kas yra smogas ir vadino jį „lòndono rūkù“. Panašus smogas tais laikais tvyrojo ir Berlýne. Pastaraisiais metais smogas ėmė susidaryti daugelyje pasaulio miestų. nuolat judančios oro masės teršalus nuneša labai toli nuo tos vietos, kur jie buvo išmesti į orą. net ir už šimtų kilo-metrų užteršti debesys atneša rūgštųjį lietų, kuris rūgština dirvožemį, vandens telkinius, neigiamai veikia ir žmogaus organizmą.

Besiplečiantis žemės ūkis, netinkamas ūkininkavimas pažeidžia dir-vą (5 pav.). Sauso klimato srityse dėl lengvai pažeidžiamų dirvožemių (vėjo pustymas, druskėjimas, vandens trūkumas) susidaro dykumos.

Žmogaus ūkinė veikla veikia ir gyvąjį pasaulį. nors mūsų planetoje atsiranda naujų augalų ir gyvūnų rūšių, tačiau sparčiai nyksta tos, ku-rios nesugeba prisitaikyti prie pokyčių. jas išsaugoti galima tik tada, kai saugomos ne atskiros rūšys, bet visa egzistuojanti joms būdinga ekosistemà (5, 6 pav.).

3 pav. Vandens tarša 4 pav. Oro tarša

5 pav. Europos ir Azijos teritorijų pažeidžiamumas

6 pav. Pažeistos žemynų teritorijos

Šiaurės Amerika 12,0 %

Europa 2,6 %

Pietų Amerika 8,6 %

Afrika 29,4 %Azija 36,8 %

Australija 10,6 %

Aralo jūra nyksta sparčiau, nei buvo manoma. Nuo septintojo dešimtmečio jūra senka dėl nevykusio drėkinimo kanalų, kuriais teka iš jūros ište­kančių upių vanduo, tvarkymo. Jūra, kadaise buvusi AQrijos dydžio, dabar sumažėjo keturis kartus ir suskilo į šiaurinę ir pietinę Aralo jūras. Jūrai pasitraukus lieka didžiuliai druskožemio plotai, keičiasi klimatas, šiltėja vasaros, šaltėja žiemos, o tai naikina visa, kas dar buvo likę po vietinės žvejybos pramonės. Be to, kylančios dulkių audros padeda plisti ligoms. Šiuos reiškinius mėginta stabdyti sodinant augalus, tačiau veltui.

Nedidelis Vidutinis Didelis Labai didelis

Sausa Šalta Mažai pažeistos

Aralo jūros pakrantė

66

Pripažinę, kad aplinka nyksta, – užterštas oras, vanduo ir dirvože-mis, pasaulinis klimato atšilimas, ozono sluoksnio skylės, neatsinau-jinančių gamtos ištek lių eikvojimas, gyvūnų ir augalų rūšių nykimas, skurstanti biologinė įvairovė – turime nedelsdami imtis priemonių aplinkos žalai sustabdyti ir jos pusiausvyrai atkurti. Privalome saugoti pasaulio gamtinę ir kultūrinę įvairovę ir užtikrinti darnią jos plėtrą dėl dabarties ir ateities kartų.

Žmogus kūrėjas Gamta saugoma jau labai seniai. Gamtos, ypač gyvūnų, apsauga il-

gai buvo glaudžiai susijusi su medžiokle. Medžiotojai rūpinosi, kad vi-sada būtų gausu medžiojamųjų gyvūnų. Dabarties pasaulis kinta daug sparčiau negu kada nors seniau. aplinkos apsaugai ir žmogaus ūkinės veiklos dermei turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Perėmus šių sri-čių siekius, pavyktų patenkinti svarbiausias žmogaus reikmes, pagerinti visų žmonių gyvenimo kokybę ir užtikrinti gamtos apsaugą (7 pav.). 1980 m. trijų tarptautinių institucijų – tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (iuCn), jungtinių tautų aplinkos programos (uneP) ir laukinės gamtos fondo (WWF) – vardu buvo paskelbtas labai svarbus dokumentas – Pasaulio apsaugos strategija (angl. World Conservation Strategy). Ši strategija – tai pasaulio valstybių darniosios plėtros kon-cepcijos pagrindai.

1992 m. Rio de Žaneire (BrazOlija) jungtinių tautų surengtame vals-tybių vadovų susirinkime patvirtinta ilgalaikė visuomenės darnióji plėtrà (10 pav.). 1997 m. Kiote (japònija) buvo pasirašytas protokolas, pagal kurį pramonės šalys per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį pasiža-dėjo sumažinti šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Vienus gamtos ir kultūros objektus vertiname, nes tai protėvių pa-likimas, kiti objektai yra tiesiog gražūs, dar kiti – reikšmingi mokslui ar menui. Kultūros ir gamtos paveldas – mūsų tapatybės, pasaulėžiūros branduolys (8 pav.). jis mena protėvių gyvenimą, todėl stengiamės jį išsaugoti.

8 pav. KernavN (a), Šiaurinė Dunojaus deltos dalis (b), Didžioji kinų siena (c)

7 pav. Lietuvõs asocijuotųjų UNESCO mokyklų konferencija: užduotys gamtoje

Tai įdomu

UNESco skatina saugoti pasaulio paveldą suvokiant biologinės ir kul-tūrinės įvairovės sąsajas ir plečiant žinias apie tai. Siekiama šia kryptimi ugdyti pasaulio visuomenę.Į UNESco pasaulio kultūros pa-veldo sąrašą yra įtrauktas VOlniaus senãmiestis, Ku_šių nerijà ir Valstýbinis KernavNs kulterinis rezervãtas. Tikimasi, kad toks pat statusas bus suteiktas ir Trãkų istòriniam nacionãliniam párkui.

a b c

67

G A M T I N Ė G E O G R A F I J A 2 s k y r i u s

Klausimai ir užduotys

❶ Naudodamiesi 5 paveikslėlio žemėlapiu, nustatykite, kurios Europos ir Azijos vietovės dykumėja. Kokie veiksniai tam turi didžiausią įtaką?

❷ Padiskutuokite, kas žmogui svarbiau: keisti gamtą pagal savo porei-kius ar išmokti prisitaikyti prie jos.

❸ Dirbkite poromis. Pasirinkite vietovę, kurią siūlytumėte įtraukti į UNESCo saugomų objektų sąrašą. Parenkite jos pristatymą.

❹ Išnagrinėkite saugomų teritorijų žemėlapį (9 pav.) ir palyginkite, kur jų yra daugiau.

❺ Parenkite pranešimą „Žmogaus neigiama įtaka gamtai“. Pamokoje surenkite akciją „Už švarią gamtą!“

9 pav. Saugomos teritorijos

Didžiajame Sichuano parke KOnijoje gyvena daugiau nei 30% pasaulio pandų.

I N d I j o s va N d e N y N a s

ra

Mu

sIs va

Nd

eNy

Na

s

A f R I K A

a r k T I e s va N d e N y N a s

laptevų jūrakaros jūraBarenco jūra

Grenlandijos jūra

Norvegijos jūra

juodoji jūra

aralo jūra

viduržemio jūra

arabijos jūra

raudonoji jūrakaspijos jūra

Šiaurėsjūra

Balchašo ež.

Baikalo ež.

Biskajos įl.

Gibraltaro sąs.

rytų sibiro jūraČiukčių

jūra

ochotsko jūra

japo

nijo

s jū

ra

rytų kinijos

jūra

Pietų kinijos

jūra

Filipinų jūra

Šri lankos s.

sachalino s.

Nampo salos

japonų sa

los

Filipinų salos

sumatros s.

kalimantano s.

sulavesio s.

Farerų salos

San Majeno s.

d. Britanijos s.

airijos s.

Naujoji Žemė

spicbergeno salos

amūras

kolyna

Indigirka

jana

lena

obė

Irtyšius

jenisejus

sicilijos s.

Baltijo

s jūr

a

Persijos įl. omano įl.

siamo įl.

Bengalijos įl.

adeno įl.

Žemutinė Tunguska

Tobo

lasvolga

reinas

Tigras

eufratas

amudarja

syrdarja

Inda

s

Gangas

Bramaputra

Mekongas

Huanghė

jangdzė

dunojus

kamčiatkos ugnikalnių

Fudži

Tian Šanio

Šilino

Ha longo

Taman Negarosang. Thongo

ruhūnų

sundarbano

kazirangos

volongo

sagarmathos

sariskoskeoladėjo

Čitvango

Nanda deviodačigamoBadhyzo

Goremės

sočio

Pirinodurmitoro

Plitvicos ežerų

kink Teros

ordesosdonjanos

Peneda Žereso

opalo

ežerų krašto

Milžinų kelio

Belovežokuršių Nerijos

astrachanės

samaros Ziuratkiulio

Gorskio

Pabaikalės

Tunkos

užbaikalėsBaškirijosvaldajaus

vodlos ežero

kenos ežerolaplandijos

Špicbergeno

aso

akano kuširo Širakamio

Saugomos teritorijos statusas tam tikrai vietovei suteikiamas tik išty-rus ją ir joje esančius objektus, kraštovaizdžio gamtinius ir kultūrinius kompleksus (9 pav.). jei teritorija turi pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ar kitokią vertę, čia nustatomas specialusis režimas.

Pirmieji europos nacionaliniai parkai įsteigti 1909 m. Švèdijoje. Daugiausia saugomų gamtos paminklų yra VokietOjoje, ispãnijoje, Švèdijoje. Daug nacionalinių parkų alpėse. Žymiausi europos naci-onaliniai parkai: Gran Paradizas (itãlija), Plitvicos ežeras (Kroãtija), Olimpo kalnai (GraQkija), Belovežo giria (BaltarusOja) ir kt. azijoje ver-ta aplankyti Sagarmathos, Chitvano (nepãlas), nandos Devi (Ìndija), Ko modo salų (indonèzija), Baikalo ežero (Rùsija), Volongo (KOni ja) na-cionalinius parkus.

. Dėl spartėjančios valstybių ūkių plėtros vis labiau keičiama gamtos aplinka. . Vis daugiau žmonių supran-ta, kad aplinkos taršos mažini-mas, laukinių gyvūnų, augalų, kraštovaizdžio saugojimas pri-klauso ir nuo jų pastangų.

Šią pamoką sužinojote, kad ...

10 pav. Darnioji plėtra

Visuomenė Ekonomika

Aplinka

68

2 skyriaus kartojimas

68

Gebate

• analizuodami ir lygindami paveikslėlius, abibūdinti dabartinio Žemės pa-viršiaus kitimą dėl vidinių ir išorinių veiksnių.

• nurodyti litosferos plokščių judėjimo kryptis, paaiškinti vykstančius proce-sus ir jų padarinius (kalnodara, vulkanizmas, žemės drebėjimai).

• nusakyti kalnodarų įtaka dabartinam Žemės paviršiui. Paaiškinti pagrin-dinių reljefo formų išsidėstymą ir priklausomybę nuo paslankių ir stabilių Žemės plutos plotų.

• analizuodami ir lygindami klimato žemėlapius ir klimatogramas, vertinti klimatą formuojančius veiksnius, jų įtaką skirtingų klimato juostų susidary-mui.

• analizuodami ir lygindami žemėlapius ir paveikslėlius, apibūdinti Pasaulio vandenyno vandens savybes, paaiškinti vykstančius dinaminius procesus.

• analizuoti sausumos vandenų svarbą gamtai ir žmogui.• analizuodami ir lygindami žemėlapius ir paveikslėlius, nurodyti geografi-

nių zonų panašumus ir skirtumus.• analizuodami paveikslėlius, nuotraukas ir dokumentus, skirti natūralius ir

žmogaus paveiktus kraštovaizdžius

1 užduotis. Naudodamiesi Europos žemės drebėjimų ir ugnikalnių žemė-lapiu, atlikite užduotis.

a) Kaip vadinamos sritys, kur vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsi-veržimai?

b) Kur Europoje vyksta stipriausi žemės drebėjimai? Kaip elgtumėtės per žemės drebėjimą?

c) Kodėl „gyvųjų ugnikalnių“ yra tik Islándijoje ir Viduržemio jūros regio-ne?

d) Įvardykite skaitmenimis pažymėtus ugnikalnius.e) Paaiškinkite, kodėl kai kurių kalnų uolienose aptinkama jūros gyvūnų

liekanų.

2 užduotis. Sugrupuokite Žemės paviršių keičiančias jėgas. Kurios iš jų priskiriamos prie vidinių, o kurios – prie išorinių Žemės jėgų? augančios me-džių šaknys, tekantis vanduo, amžinasis įšalas, žemės drebėjimai, nuošliaužos, vulkanizmas, kasamas šulinys, slenkantys ledynai.

3 užduotis. Nurodykite 3–4 klimatą formuojančius veiksnius.

4 užduotis. Palyginkite Verchojansko ir Bombėjaus miestų klimato rodi-klius. Nurodykite svarbiausius veiksnius, kurie turi įtakos miestų klimatui.

5 užduotis. Naudodamiesi atlasu, palyginkite Atlanto vandenyno pavirši-nio vandens temperatūros ir druskingumo pasiskirstymą.

6 užduotis. Kokios geografinės zonos a ir b nuotraukose? Nurodykite šių geografinių zonų du panašumus ir skirtumus.

7 užduotis. Nurodykite bent vieną priežastį, dėl kurios geografinės zo-nos šiauriniame ir pietiniame kalnų šlaituose išsidėsčiusios nevienodai.

Karpatai

Alpės

Atlasas

Londono-Brabanto masyvas

PirėnaiApeninai

Baltijos skydas

Ukrainos skydas

1

2

34

25

15

5

0

-5

-15

-25

-35

-45

175

155

135

115

95

75

55

30

0

175

155

135

115

95

75

55

30

0S V K B G B L R R S L G

Verchojanskas (Rùsija)ºc mm

S V K B G B L R R S L G

40

35

30

25

20

15

10

5

0

900

800

700

600

500

400

300

200

0

900

800

700

600

500

400

Bombėjus (Ìndija)ºc mm

a

b

69

G E O G R A F I N I S PA Ž I N I M A S 1 s k y r i u s

ProjektasPerskaitykite antano Poškos atsiminimų ištrauką ir nustatykite,

koks klimatas vyrauja jo aplankytame krašte. Jei balandį dar buvo galima ištverti (paryčiais temperatūra nukris­

davo iki +28 °C, iki vakaro perkopdavo +40 °C), tai gegužis jau pasida­rė nebepakenčiamas. Jau po pietų karštis pakildavo daugiau nei 50 °C. Visas gyvenimas tuo laiku apmirdavo... Tik driežams ir musėms tokia „šiluma“ patikdavo. Ypač tvanku ir karšta miesto gatvėse. Namų sienos, grindys ir visa kita įkaitę, net ranka dega prilietus... Visi augalai padengti storu dulkių sluoksniu. Nuo kiekvieno prisilietimo pakyla dulkių debesis, nieko nepadeda net laistymas...

Ir tikrai, atėjus nurodytai dienai, tartum dangus būtų prakiuręs – ne lijo, bet krito iš dangaus vanduo ir, rodos, visai iš giedro dangaus! Žemė godžiai sugėrė drėgmę. Ir gamta, nusipraususi dulkes, sužibo spalvingu šviežumu ir gaivumu... Vandens teškėjimas, pliauškėjimas atgaivino vis­ką ir užliejo žemę šniokštimu, o padangės skambėjo griausmų kanona­domis, tartum majestotiškai kalbėtųsi dangus su žeme – prasidėjo muso­ninė liūtis!

Pagal leid. Poška a. nuo Baltijos iki Bengalijos. indijos palmių paunksnėje. Klaipėda: Vilko takas, 2009, p. 29–32.

Ploni plunksniniai debesys laikosi aukštai. Jie sudaryti iš ledo kristalėlių. Tokie debesys atneša gerą orą.

Nedideli balti ir tiršti plunksniniai kamuoliniai debesys taip pat plaukioja aukštai. Jie irgi pranašauja gerą orą.

Plunksniniai sluoksniniai debesys – plonyčio šydo skraistė. Sutirštėjęs šydas atneša lietų.

Sluoksniniai kamuoliniai debesys plaukioja pažemiui ir pranašauja lietų arba dulksną.

❶ Pabūkite „sinoptikais“. Sudarykite savo gyvenamosios vietovės 3–4 dienų orų prognozę atskirame lape.

• Numatykiteorotemperatūrą,debesuotumąirkritulius.• Pažymėkiterodmenissavosugalvotaissutartiniaisženklais.• Sekite,kaipprognozėpasitvirtina.• PalyginkitesavogyvenamosiosvietovėsorussuVOlniaus ir KlaQpėdos

orais.

Užduotis

PavyzdysOrų prognozė. Mano gyvenvietė .

Data Mano prognozė oras KlaQpėda VOlnius

Šios dienos orai –3 –2 –3 –4

1 2 0 0

0 –2 –2 –2

1 2 0 0

–2 –2 –2

Papildomos informacijos ieškokite www.meteo.lt

9898

lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis įvairiais būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis.Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar kitu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmus

pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

Mokymosi žingsniai

98

Kaip parengti kelionės maršrutą Vieni arba su klase, šeima ar draugais esate keliavę jau kažkieno pa-

rengtais kelionių maršrutais. Pamėginkite sudaryti maršrutą kelionės, į kurią norėtumėte leistis. tarkime, jūsų klasė mokslo metų pabaigoje planuoja žygį, o atsakingu už jį paskirtas būtent jūs.

Užduotis. Sudarykite dviejų dienų pėsčiųjų žygio maršrutą ir paren­kite atmintinę žygeiviams. Pristatykite žygio maršrutą klasėje.

1 Apmąstykite tikslą•tikslas – tinkamai parengti pėsčiųjų žygio maršrutą, jį pristatyti.

2 Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite•nutarkite, kur keliausite, koks bus galutinis kelionės taškas.•numatykite kelionės laiką. •Pasirinkite skirtingų mastelių ir temų lietuvõs žemėlapius. Smul-

kesnio mastelio žemėlapyje bus patogu nubraižyti žygio maršrutą, stam-besnio – apskaičiuoti kelionės atstumą, detaliau susipažinti su teritorija (paviršiaus, vidaus vandenų ypatumais).•apgalvokite, kokius naudosite skaitmeninius žemėlapius ir infor-

macijos šaltinius.•Pagalvokite, kaip pristatysite savo kelionės maršrutą (pvz., plaka-

tas, PowerPoint pateiktis, stendas ir kt.).

3 Kryptingai veikite• Surinkite kuo daugiau informacijos apie vietoves, kuriomis ke-

liausite.• naudokitės įvairiais informacijos šaltiniais (enciklopedijomis,

internetu, įvairiais žemėlapiais).•išskirkite 3–4 kelionės prioritetus (reikšmingiausius objektus, ku-

riuos rekomenduosite aplankyti klasės draugams). • Stambiausio mastelio žemėlapyje apskaičiuokite maršruto ilgį

kilometrais (dienai planuokite 15–18 km). jeigu naudosite skaitmeni-nius žemėlapius, užteks įvesti pasirinktus maršruto taškus ir atstumai bus paskaičiuoti automatiškai.•atkreipkite dėmesį į vietos orus, pasidomėkite jų prognoze. jeigu

numatomi krituliai, pasirūpinkite neperšlampamais drabužiais.

99

V I S U O M E N I N Ė G E O G R A F I J A 3 s k y r i u s

99

lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis įvairiais būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis.Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar kitu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmus

pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą. 1 s k y r i u s R o M o S I M P E R I J AMokymosi žingsniai

99

•Pasidomėkite vietovėmis, kuriose ketinate trumpam apsistoti po-ilsio. Patogiausia pailsėti specialiai įrengtose miško ar apžvalgos aikš-telėse. • Detaliai išnagrinėkite vietovę, kurioje ketinate nakvoti. Svarbu

stovyklai išrinkti saugią ir patogią vietą. norėdami stovyklauti gamtoje, turėsite gauti tos žemės savininko leidimą (tai gali būti privatus asmuo, nacionalinio ar regioninio parko direkcija). •nubraižykite žygio planą žemėlapyje ar kartoschemoje, galite pa-

rengti ir skaitmeniniame žemėlapyje.•Parinkite žaidimų gamtoje. jų galima rasti nurodytoje literatūro-

je, įvairiuose kelionių vadovuose, internete.•Parenkite klasės draugams atmintinę, kurioje nurodykite:

• kaipderėtųelgtiskeliaujant,kadkitižygeiviaigalėtųdžiaugtis apylinkėmis ir gamta;

• kaipirkąįsidėtiįkuprinę;• pagalkokiuspožymiusorientuotisgamtoje.

• Paruoškite vietovės žemėlapio su pažymėtu maršrutu kopiją ir įteikite draugams.•Parenkite žygio maršruto ir atmintinės pristatymą. argumentuo-

kite, kodėl siūlote šiuo maršrutu keliauti.

4 Įsivertinkite savo veiklos rezultatus • Kaip pavyko pasirinkti žemėlapius ir surinkti kitą reikiamą in-

formaciją?•Su kokiais sunkumais susidūrėte ieškodami informacijos? •Ką naudingo davė ši veikla?•Ką kitą kartą sudarydami kelionės maršrutą darytumėte kitaip?

Rekomenduojama literatūra McManners H. Žygeivio vadovas. Vilnius: alma littera, 1998.Kubertavičienė, R. Kelionių sudarymas. Mokymo priemonė. Vilnius:

agora, 2005.

K A I P P A R E N G T I K E L I o N Ė S M A R Š R U T Ą

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

Serijos „Šok“ vadovėlio „Geografi ja“ komplektą VIII klasei sudaro:. Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga . Pratybų sąsiuvinis