gerbiamieji, - mokslinĖ elektroninĖ biblioteka · teisë tampa teise tik tada, kai ja...

2003 metø gruodis LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETO MËNRAÐTIS Nr. 13(68)

baigiantis metams, susirenkame pabûti kartu, pamàstyti apie þingsnius,baigiantis metams, susirenkame pabûti kartu, pamàstyti apie þingsnius,baigiantis metams, susirenkame pabûti kartu, pamàstyti apie þingsnius,baigiantis metams, susirenkame pabûti kartu, pamàstyti apie þingsnius,baigiantis metams, susirenkame pabûti kartu, pamàstyti apie þingsnius,kuriuos þengëme ðiais metais. Brandþiai ir darbingai mûsø Universiteto bendruomeneikuriuos þengëme ðiais metais. Brandþiai ir darbingai mûsø Universiteto bendruomeneikuriuos þengëme ðiais metais. Brandþiai ir darbingai mûsø Universiteto bendruomeneikuriuos þengëme ðiais metais. Brandþiai ir darbingai mûsø Universiteto bendruomeneikuriuos þengëme ðiais metais. Brandþiai ir darbingai mûsø Universiteto bendruomenei

2003-ieji buvo sëkmingi, ir daugelis tai jauèiame.2003-ieji buvo sëkmingi, ir daugelis tai jauèiame.2003-ieji buvo sëkmingi, ir daugelis tai jauèiame.2003-ieji buvo sëkmingi, ir daugelis tai jauèiame.2003-ieji buvo sëkmingi, ir daugelis tai jauèiame.Dþiaugdamiesi laimëjimais, atsigræþkime á þmones, esanèius ðalia,Dþiaugdamiesi laimëjimais, atsigræþkime á þmones, esanèius ðalia,Dþiaugdamiesi laimëjimais, atsigræþkime á þmones, esanèius ðalia,Dþiaugdamiesi laimëjimais, atsigræþkime á þmones, esanèius ðalia,Dþiaugdamiesi laimëjimais, atsigræþkime á þmones, esanèius ðalia,

su kuriais praleidþiame didelæ savo gyvenimo dalá.su kuriais praleidþiame didelæ savo gyvenimo dalá.su kuriais praleidþiame didelæ savo gyvenimo dalá.su kuriais praleidþiame didelæ savo gyvenimo dalá.su kuriais praleidþiame didelæ savo gyvenimo dalá.Bûkime geranoriðki, vertinkime, tausokime vieni kitus.Bûkime geranoriðki, vertinkime, tausokime vieni kitus.Bûkime geranoriðki, vertinkime, tausokime vieni kitus.Bûkime geranoriðki, vertinkime, tausokime vieni kitus.Bûkime geranoriðki, vertinkime, tausokime vieni kitus.

Tenetemdo Jûsø santykiø su aplinka ir þmonëmis pyktis ir pavydas.Tenetemdo Jûsø santykiø su aplinka ir þmonëmis pyktis ir pavydas.Tenetemdo Jûsø santykiø su aplinka ir þmonëmis pyktis ir pavydas.Tenetemdo Jûsø santykiø su aplinka ir þmonëmis pyktis ir pavydas.Tenetemdo Jûsø santykiø su aplinka ir þmonëmis pyktis ir pavydas.Beje, kai kada pravartu prisiminti, jog menkø þmoniø pavydàBeje, kai kada pravartu prisiminti, jog menkø þmoniø pavydàBeje, kai kada pravartu prisiminti, jog menkø þmoniø pavydàBeje, kai kada pravartu prisiminti, jog menkø þmoniø pavydàBeje, kai kada pravartu prisiminti, jog menkø þmoniø pavydà

taip pat reikia… uþsidirbti.taip pat reikia… uþsidirbti.taip pat reikia… uþsidirbti.taip pat reikia… uþsidirbti.taip pat reikia… uþsidirbti.Neiðvengiama, jog kai kam praëjusius metus primins skausmas. Dalijamës juo su Jumis.Neiðvengiama, jog kai kam praëjusius metus primins skausmas. Dalijamës juo su Jumis.Neiðvengiama, jog kai kam praëjusius metus primins skausmas. Dalijamës juo su Jumis.Neiðvengiama, jog kai kam praëjusius metus primins skausmas. Dalijamës juo su Jumis.Neiðvengiama, jog kai kam praëjusius metus primins skausmas. Dalijamës juo su Jumis.

Stiprios sveikatos ir ramybës Jums, Jûsø ðeimoms, artimiesiems per Kalëdø ðventes,Stiprios sveikatos ir ramybës Jums, Jûsø ðeimoms, artimiesiems per Kalëdø ðventes,Stiprios sveikatos ir ramybës Jums, Jûsø ðeimoms, artimiesiems per Kalëdø ðventes,Stiprios sveikatos ir ramybës Jums, Jûsø ðeimoms, artimiesiems per Kalëdø ðventes,Stiprios sveikatos ir ramybës Jums, Jûsø ðeimoms, artimiesiems per Kalëdø ðventes,geriausios kloties veikloje ateinanèiaisiais.geriausios kloties veikloje ateinanèiaisiais.geriausios kloties veikloje ateinanèiaisiais.geriausios kloties veikloje ateinanèiaisiais.geriausios kloties veikloje ateinanèiaisiais.

PagarbiaiLietuvos teisës universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis

Vilnius, 2003 m. gruodis

Gerbiamieji,

Teisës universitetas 2003 metø gruodis, Nr. 13(68)2

VEIKSMINGUMO PROBLEMOSADMINISTRACINËJE TEISËJE

Gruodþio 10 d. ávykoTeisës fakulteto Administ-racinës teisës ir procesokatedros mokslinë konfe-rencija, kurioje buvo ap-tartos aktualiausios admi-nistracinës teisës ir proce-so veiksmingumo ir nor-mø taikymo problemos.

Pagrindiniai konferencijos praneðëjai – dr. Algimantas Dzie-goraitis, dr. Algimantas Urmonas, dr. Birutë Pranevièienë,Edmundas Rusinas ir kt.

Gruodþio 5 d. Lietuvos teisës universitete lankësi Eu-ropos Komisijos kultûros ir ðvietimo generalinis direkto-rius p. Friedrichas Wittibas.

Sveèià priëmë Lietuvos teisës universiteto rektoriusprof. Alvydas Pumputis, jis susitiko su Lietuvos teisës uni-versiteto institucine Erasmus programø koordinatore, Tarp-tautiniø ryðiø ir studijø centro direktore Giedre Raèiene,programos administratore, Tarptautiniø ryðiø ir studijø cen-tro direktorës pavaduotoja Audra Dargyte Burokiene, fa-kultetø dekanais, rektorato nariais.

Aptartas Socrates programos ágyvendinimas Lietuvosteisës universitete, bendrø tarpuniversitetiniø bakalauro,magistro ir doktorantûros programø kûrimo galimybës.

Ðiuos mokslo metus Lietuvos teisës universitete pra-dëjo 30 Prancûzijos, Vokietijos, Suomijos, Olandijos, Is-panijos, Portugalijos ir kitø ðaliø studentø.

Nuo 2000 metø per 200 Lietuvos teisës universitetostudentø buvo iðvykæ studijuoti á ES ðaliø universitetus,Europos universitetuose paskaitas skaitë apie 70 Lietuvosteisës universiteto dëstytojø, keletas doktorantø studijuojadviejø universitetø doktorantûroje.

Formuojasi bendra Europos aukðtojo mokslo ir studi-jø erdvë, pleèiasi tarptautiniai universitetø ryðiai, gabiemsir darbðtiems studentams atsiranda vis daugiau galimybiødalá studijø praleisti uþsienio ðaliø universitetuose.

TEISËSAUGOS INSTITUCIJØ INTEGRACIJA:PERSONALO KOKYBËS UÞTIKRINIMOPROBLEMOS

Gruodþio 12 d. Lietuvos teisës universiteto Policijosfakultete ávyko mokslinë konferencija, kurioje dalyvavo Policijosfakultetø dëstytojai ir Lietuvos teisësaugos institucijø vadovai.Aptarti tokie svarbûs klausimai kaip teisës ir policijos veiklosstudijø programos probleminiai aspektai, policijos vietaintegruotoje Lietuvos teisësaugos sistemoje, teisësaugosinstitucijø integracija á bendrà Europos Sàjungos teisësaugossistemà ir su tuo susijusios personalo poreikiø planavimo bei jøkvalifikacijos ir etikos problemos.

„VIEÐOJO SEKTORIAUS EKONOMIKA LIETUVOJE“

Gruodþio 18 d. 9 val. 230 a. Lietuvos teisës universitetoEkonomikos katedros Vytauto Andriaus Graièiûno mokslinisbûrelis pakvietë á mokslinæ konferencijà, kurioje buvo aptartosvalstybës ir savivaldybiø biudþetø santykio, vieðojo ir privataussektoriø bendradarbiavimo, interesø grupiø ir lobizmo, vieðøjøpirkimø, akcizø, Lietuvai stojant á ES, perspektyvos bei kitosproblemos.

Konferencijos praneðimus parengë Vytauto AndriausGraièiûno mokslinio bûrelio nariai. Pagrindiniai ðio moksliniobûrelio tikslai ir uþdaviniai – propaguoti klasikines ir moderniasvadybos, valdymo, administravimo teorijø idëjas, jø praktiniotaikymo aktualijas, gerinti vadybos, valdymo ir administravimoþinias, rengti studentus savarankiðkai mokslinei veiklai.

„EUROPOS SÀJUNGOS TEISËS IR TARPTAUTINËSTEISËS AKTUALIJOS”

Tarptautinës teisës ir Europos Sàjungos teisës institutaskvieèia á nuolat veikianèius seminarø ciklus aktualiomistarptautinës teisës ir Europos Sàjungos teisës temomis.

Gruodþio 12 d. ávyko eilinis seminaras „Socialiniø teisiøapsauga pagal Europos socialinæ chartijà”. Pagrindiná praneðimàskaitys LR Seimo kontrolierë Elvyra Baltutytë. Diskusijojelaukiami Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos socialinëspolitikos analizës ir prognozavimo departamento direktoriauspavaduotojas P. V. Þiûkas, Vilniaus universiteto ekonomikosfakulteto doc. dr. R. Lazutka, Lietuvos teisës universiteto Teisësfakulteto Darbo teisës ir socialinës saugos katedros lektorë dr.Ingrida Maèernytë, Lietuvos pramoninkø konfederacijos Verslosocialinës politikos ir teisës departamento direktorë L.Sirvydienë, Lietuvos profesiniø sàjungø konfederacijospirmininko pavaduotojas A. Kvedaravièius, Lietuvos þmogausteisiø asociacijos atstovai.

KONKRETÛS ÞINGSNIAI Á BENDRÀJÀEUROPOS AUKÐTOJO MOKSLO IR

STUDIJØ ERDVÆ

KONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOS

KONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOS

KVIEČIAME Į VIRTUALIĄ BIBLIOTEKĄ Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas (LABT) (www.labt.lt) prista-

tė Bendrąjį Lietuvos mokslo ir studijų virtualios bibliotekos portalą(www.library.lt). Interneto vartotojai gali naršyti LABT bibliotekų, Na-cionalinės bibliotekos, žymiausių užsienio bibliotekų e. katalogus, dauge-lio Lietuvos ir užsienio mokslo leidinių duomenų bazes, prieiti prie pre-numeruojamų visateksčių duomenų bazių dokumentų. LABT pagrindinistikslas – sukurti Lietuvos mokslo ir studijų virtualią biblioteką kompiute-rizuojant akademinių bibliotekų darbą, unifikuojant paiešką ir priėjimąprie elektroninių informacijos šaltinių ir virtualių paslaugų. Šiam tiksluisiekti naudojami plačiai pasaulyje žinomi ir vartojami programiniai pro-duktai: Aleph, MetaLib ir SFX. 2003 m. pabaigoje įdiegti programiniaiproduktai MetaLib ir SFX suteikia naujas galimybes visiems internetovartotojams naudotis Lietuvos mokslo ir studijų virtualios bibliotekospaslaugomis. Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas veikia nuo 1998 m.Jį inicijavo Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija ir Lietu-vos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija.

2003 metø gruodis, Nr. 13(68) 3

KONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOS KONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOS KONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOSKONFERENCIJOS

Teisës universitetas

Jau á treèiàjà mokslinæ–praktinæ civilinës teisës konferencijàbuvo susirinkæ mokslininkai, teisëjai, advokatai ið visos Lietuvos.Ðiais metais jà organizavo dvi Lietuvos teisës universiteto kated-ros: Civilinës ir komercinës teisës ir Civilinio proceso katedra.Civilinio proceso kodeksas ásigaliojo ðiek tiek vëliau nei Civiliniskodeksas. Tai labai svarbûs teisës reglamentai. Jø reikia moder-niai teisinei valstybei, kuri netrukus taps ES nare, ástos á moder-niø ðaliø bendrijà, kurioje teisinë aplinka seniai susiformavusi.Mûsø ðalies teisinë aplinka dar nëra susiformavusi, nes nepakan-ka tik priimti ástatymus, bûtina perprasti jø turiná, tai yra tasvertybes, kurios tuose ástatymuose propaguojamos, ágyti jø taiky-mo praktikos.

Civilinës ir komercinës teisës katedros vadovas doc. VytautasPakalniðkis ásitikinæs, jog tokios gausiai teisës mokslininkø ir prak-tikø atstovaujamos mokslinës konferencijos Lietuvos teisës uni-versitete vyks ir ateityje, nes þmonës vis daugiau naudosis tomisteisinës kultûros priemonëmis, kurios jiems suteikiamos. Ðá pro-cesà galima lyginti su informaciniø technologijø plëtra. Vos prieðkeletà metø personaliniais kompiuteriais naudojomës kaip raðo-mosiomis maðinëlëmis, o dabar jau kalbame apie elektroninæ val-dþià, elektroninæ prekybà ir kt. Kad panaðiai pasinaudotume irteise iðugdydami pilieèiø gebëjimus ja naudotis, reikia mokytispatiems ir mokyti kitus.

Mokslinës konferencijos tampa intensyvaus darbo susitiki-mais, kuriuose mokslininkai aptaria naujø kodeksø reglamen-tuotø ástatymø taikymo praktikà ir problemas, dalijasi patirtimi.Kiek tai nulemta ðiuolaikiniø teisës sistemos pokyèiø?

Teisë tampa teise tik tada, kai ja naudojamasi, o galutinis josturinys ir galimybës atsiskleidþia tada, kai pradedami spræsti gin-èai teismuose, pradeda formuotis teismø praktika. Pagal ðiuolai-kinæ teisës sistemà teismø praktika pripaþástama teisës ðaltiniu.Ne tik ástatymø leidëjas, bet ir teismas, atskleisdamas ástatymoturiná konkreèiu atveju, ástatymo leidëjo sumanymus pritaiko nau-joms konkreèioms situacijoms. Manau, kad bûtiniausia teisës plët-ros prielaida yra praktikos ir teisës mokslo ryðys. Negalime rengtimokslo darbø, kurie nereikalingi praktiðkai. Jie turi bûti tokie,kokiø reikia norint tobulinti mûsø visuomenës socialinæ aplinkà,gerinti þmogaus statusà.

Praëjusioje konferencijoje buvo aptarti nauji civilinës teisësprincipai: sàþiningumas, þmogiðkumas. Ðákart bus aptariamas pro-porcingumo principas ir kiti dalykai, kurie yra naujos, ðiuolaikið-kos teisës sampratos…

Pirmojoje konferencijoje aptarëme principines Civilinio ko-dekso nuostatas ir jø taikymo perspektyvas, praëjusiais metaispradëjome nagrinëti ðio Kodekso taikymo praktikà apskritai, oðiandien analizuojame konkretesná klausimà – civiliniø teisiø ágy-vendinimo principus. Tie principai labai reikðmingi, nes uþtikrina,kad nebûtø priimtas formaliai teisingas, bet ið esmës nesàþiningasir neprotingas sprendimas. Principai, manau, bus aptariami ir kito-se mûsø konferencijose. Kadangi tai yra civiliniø teisiø ágyvendini-mo ir civilinio proceso klausimai, turime svarbø praneðimà, kurápadarys Aukðèiausiojo Teismo teisëjas ir Civilinës ir komercinësteisës katedros dëstytojas Algis Norkûnas. Tai labai geras mokslo irstudijø vienovës su praktika pavyzdys. Turime dþiaugtis, kad teisëjaidësto studentams. Nauda – ir teisëjams, ir studentams.

Katedra modernėja, didėja,išugdo nemažai jaunų mokslininkų…

Per pastaruosius metus disertacijas apgynë arba parengëlabai gabûs jauni þmonës, kurie jau pripaþinti ir Europoje. Dokto-rantas Kæstutis Laurinavièius sëkmingai parengë daktaro diser-tacijà ir jau dirba Europos banke. Kuo daugiau mûsø auklëtiniøpasklis po Europà, tuo greièiau Lietuva ateis á Europà.

Praktikai gilinasi ir á teisës mokslo problemas. AukðèiausiojoTeismo teisëja docentë dr. Dangutë Ambrasienë apgynusi diser-tacijà kiekvienais metais raðo mokslinius darbus, praneðimus, sudr. Edvardu Sinkevièium parengë knygà apie transporto veþëjøatsakomybæ ir draudimà. Kai ði knyga bus iðleista, galësime tokákursà pasiûlyti ir magistrantûros studentams. Algio Norkûnostraipsniai nuolat spausdinami Lietuvos teisës universiteto mokslodarbø leidinyje „Jurisprudencija”, jis – vienas ið Civilinës teisësvadovëlio autoriø. Aukðèiausiojo Teismo teisëjai praktikoje spren-dþia ginèus dël ástatymø prasmës, ir jø interpretacija bei sprendi-mas – jau pats savaime prasmingas ir iðsamus mokslinis darbas.

Kokias naujas studijų magistrantūros programassiūlysite studentams?

Mûsø Katedros magistrantai gali rinktis Civilinës teisës irverslo teisës specializacijos programas. Civilinë teisë orientuota áteisininkus, kurie dirbs teisëjais, advokatais, notarais. Studijuo-jantieji Verslo teisæ dirbs bendroviø juristais, advokatais. Kitaismetais planuojame pasiûlyti Transporto teisës ir Intelektinës nuo-savybës teisës specializacijø programas.

Kalbant apie mokslo ir studijø organizavimà reikia paminë-ti, kad yra didelis vakuumas teisës mokslo ir studijø srityje. Pavel-das ið socialistinio laikotarpio savo turiniu, idëjiniu lygiu ir verty-biø sistema visai netinkamas, reikia keisti màstysenà, teisinæ sà-monæ ir daug dëmesio skirti teisës studijoms, plësti jas ne tikkokybiðkai, bet ir kiekybiðkai, kad kuo daugiau þmoniø bûtø iðstu-dijavæ ðiuolaikinæ teisæ, ðiuolaikinës teisës doktrinas. Tai svarbune tik teisininkams, bet ir vieðojo sektoriaus ir verslo vadybinin-kams, aplinkos apsaugos darbuotojams, svarbu, kad tos mûsøvisuomenës spragos bûtø kuo greièiau uþpildytos.

Bûtina tobulinti ir plësti privatinës teisës studijas. Socialisti-niu laikotarpiu privatinë teisë buvo pagrásta ið esmës vieðosiosteisës principais, be to, ði teisë buvo klasinë, slopinanti bet kokiàverslo iniciatyvà. Mums reikia keisti ne tik màstysenà, bet ir gyve-nimo ágûdþius. Vadinasi, norint, kad Lietuva bûtø visateisë civili-zuotos Europos narë, kad bûtume konkurentiðki, privatinës tei-sës mokslø studijas reikia pripaþinti prioritetu. Tas konkurentið-kumas labai svarbus, nes ástojæ á ES patenkame á dar didesnëskonkurencijos sàlygas, negu esame dabar. Jei nesugebësim màs-tyti ðiuolaikinëmis kategorijomis, nebûsime perpratæ ðiuolaikiniøvadybos ir teisës metodø, nebûsime susiformavæ gebëjimø, patir-sime daug nepatogumø.

NEPNEPNEPNEPNEPAKANKA ÁSTAKANKA ÁSTAKANKA ÁSTAKANKA ÁSTAKANKA ÁSTAAAAATYMUS PRIIMTI. BÛTINA PERPRASTI JØ TURINÁTYMUS PRIIMTI. BÛTINA PERPRASTI JØ TURINÁTYMUS PRIIMTI. BÛTINA PERPRASTI JØ TURINÁTYMUS PRIIMTI. BÛTINA PERPRASTI JØ TURINÁTYMUS PRIIMTI. BÛTINA PERPRASTI JØ TURINÁ

Doc. dr. Vytautas Pakalniðkis

4 2003 metø gruodis, Nr. 13(68)Teisës universitetas


ANALIZUOTAS ES KONSTITUCINËS SUTARTIES PROJEKTAS

Kokie svarbiausi klausimai buvosvarstomi tarptautinëje mokslinëje konfe-rencijoje, klausiame ðio instituto direkto-riø prof. SAULIØ KATUOKÀ.

Ðiame dokumente aiðkiai nustatomaEuropos Sàjungos ir ES nariø kompeten-cija bei ðaliø ES nariø kompetencijos. EStampa tarpvyriausybinio koordinaciniopobûdþio sàjunga. Antras labai svarbus da-lykas – Konstitucinës sutarties projekteátvirtintas naujo pobûdþio dokumentas –ES pagrindiniø teisiø chartija, garantuo-janti ávairias teises: asmenines, politines,pilietines, socialines ir kt. Yra ir naujø,kuriø anksèiau nebuvo, tarkime, teisë á ge-rà administravimà. Lietuvos Respublikospilieèiai, realizuodami ðià teisæ, galëskreiptis á ES ombudsmenà dël ES institu-cijø veiksmø: uþdelsto arba nekokybiðkoatsakymo, dël to, kad visai nebuvo iðklau-sytas ir kt. ES konstitucija bus taikoma ir valstybëse, vadinasi, irmûsø nacionalinës institucijos turës lygiuotis á ðá svarbø geroadministravimo principà. Kaip þinome, Lietuvos institucijomsne kartà buvo priekaiðtauta dël administraciniø gebëjimø sty-giaus, taigi visiems biurokratams teks pasistengti.

Kokiame kontekste buvo nagrinëjamas ES konstitucinës su-tarties projektas?

Á konferencijà susirinko nemaþai puikiø tarptautinës tei-sës ir Europos Sàjungos teisës specialistø. Rygos aukðtosiosteisës mokyklos rektorius prof. habil. dr. Norbertas Reichasnagrinëjo teisinës apsaugos ES problemà. Jo nuomone, visusginèus pirmiausia turi spræsti nacionaliniai teismai, ir tik tadagalima kreiptis á Europos Sàjungos Teisingumo Teismà.

Gana aktuali tema, kurià nagrinëjo prof. V. Vadapalas –Europos Sàjungos konstitucinës sutarties ir LR Konstitucijossantykiai. Europos Sàjungos Konstitucija gali bûti traktuoja-ma kaip tarptautinë sutartis. Mes þinome tarptautiniø sutarèiøvietà Lietuvos teisës sistemoje. Lietuvos Respublikos Konsti-tucijoje nurodyta, jog Seimo ratifikuotos ir ásigaliojusios tarp-tautinës sutartys yra LR teisinës sistemos dalis, vadinasi, po to,kai LR seimas ratifikuos ES konstitucinæ sutartá, ji automatið-kai taps mûsø teisinës sistemos dalimi. Taèiau ES konstituci-jos projekte átvirtinta ES teisës aktø virðenybë, ir jeigu ES Kon-stitucija tampa mûsø teisinës sistemos dalimi, tai ástojus á ESmûsø Konstitucijos keisti nebereikës. Profesorius V. Vadapa-las savo praneðime teigia, kad reikëtø Lietuvos RespublikosKonstitucijos straipsnio, fiksuojanèio, jog Lietuva dalá savokompetencijø perleidþia ES.

ES – tai ið esmës sàjunga, kurioje aiðkiai pasidalytos kom-petencijos, aiðkiai apibrëþti klausimai, kurie priklauso ES kom-petencijai, o kurie – ðaliø kompetencijai, jø vidaus reikalams.Taigi nemanau, kad tarp Europos konstitucijos ir valstybiø na-cionaliniø konstitucijø, kaip valstybiø pagrindiniø ástatymø,galimas konfliktas arba, teisiðkai sakant, kolizija.

Lietuva, kaip ir kitos valstybës, turitarptautinius santykius reglamentuojan-èius teisës aktus. Ar jie bus reikalingi irveiksmingi Europos Sàjungoje?

Lietuva kaip buvo, taip ir bus Jung-tiniø Tautø Organizacijos narë, kitø spe-cializuotø ástaigø narë, vadinasi, Lietu-vos subjektiðkumas tarptautiniø santykiøsrityje ið esmës liks nepakitæs.

Kokie Lietuvos teisës universitetoTarptautinës teisës ir Europos Sàjungosteisës instituto ateities planai?

Institutas gyvuoja antrus metus. Ma-nyèiau, kad jo darbai gana pastebimi. Tra-dicinëmis tampa tokios kaip ði, moksli-nës konferencijos. Praëjusios konferen-cijos praneðimai iðleisti specialiu Lietu-vos teisës universiteto mokslo darbø „Ju-risprudencija“ numeriu.

Nuo ðiø metø spalio pradëjome teoriniø seminarø ciklàakademinei bendruomenei ir plaèiajai visuomenei „Tarptauti-nës teisës ir Europos Sàjungos teisës aktualijos“. Pirmajameseminare aptarëme Lietuvos bylas Europos Þmogaus TeisiøTeisme. Gruodþio pabaigoje rengiame teoriná seminarà, kuria-me mûsø instituto lektorë, Seimo kontrolierë Elvyra Baltutytëskaitys praneðimà apie Europos socialinës chartijos ágyvendi-nimà Lietuvoje.

Antroji instituto veiklos kryptis – mokslinis tiriamasis dar-bas. Per dvejus metus sëkmingai apgintos trys disertacijos, pa-rengtos ir iðleistos trys monografijos, daugybë moksliniø straips-niø. Sëkmingai vykdome Jean Monnet programà. Mûsø insti-tuto darbuotojai dirba Seimo ekspertais ES teisës klausimais.Institutas ágyvendina 4 magistro studijø programas: tarptauti-nës teisës, ES teisës, tarptautinës þmogaus teisiø apsaugos irnuo pat pirmøjø gyvavimo metø labai populiarios tarptautinësjûrø teisës.

Institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikosteisëjø asociacija, Lietuvos advokatø taryba, Lietuvos notarørûmais ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratûra, nuo2003 m. kovo mën. organizavo 48 val. trukmës Europos Sà-jungos teisës kvalifikacijos tobulinimo kursus Lietuvos teisë-jams, advokatams ir prokurorams. Ðiam projektui dalinæ para-mà teikë Konrado Adenauerio fondas.

Ðiuo metu institutas planuoja palaikyti Havro universite-to pasiûlymà dalyvauti PHARE remiamoje programoje, skir-toje skleisti teisinæ informacijà apie Rytø ir Vidurio Europosvalstybiø integracijà á Europos Sàjungà.

Atidþiai sekame Europos aukðtojo mokslo raidos ten-dencijas. Neseniai su Gento ir Vroclavo universitetø atsto-vais pradëjome tartis dël jungtinës (tarpuniversitetinës) tarp-tautinës teisës magistro studijø programos. Programos, ku-rios koordinatorius – Lietuvos teisës universitetas, tikslas – rengtispecialistus, kurie galëtø sëkmingai ásitvirtinti Europos darborinkoje.

Lietuvos teisës universiteto Tarptautinës teisës ir Europos Sàjungos teisës institutas lapkrièio 20–21 d. organizavotarptautinæ mokslinæ konferencijà labai aktualia tema: „ES teisës aktualijos ES konstitucinës sutarties projekto kontekste“.

Mokslininkai ir praktikai svarstë naujo dokumento – Europos Sàjungos konstitucinës sutarties – projektà, kurá iðesmës galima laikyti ES veiklos pagrindu.

Prof. Saulius Katuoka

2003 metø gruodis, Nr. 13(68) 5 Teisës universitetas


Lietuvos teisës universiteto mokslo centras ir Vilniausmiesto ir apskrities verslininkø darbdaviø konfederacijalapkrièio 26 d. surengë mokslinæ konferencijà „Mokslovertë. Kaip þinias paversti pinigais?“.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo vi-cepirmininkas Artûras Skardþius, Biudþeto ir finansø komi-teto pirmininkas Algirdas Butkevièius, Lietuvos mokslø aka-demijos prezidentas prof. Zenonas Rokus Rudzikas, Lietuvosmokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, Ðvieti-mo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijø departamentodirektorius dr. Albertas Þalys, Pramonininkø konfederacijosviceprezidentas Vaclovas Ðleinota, Lietuvos Respublikos Mi-nistro Pirmininko patarëjas Vladas Algis Gapðys, Studijø ko-kybës vertinimo centro vyr. specialistas prof. Vytautas Daujo-tis, didelis bûrys mokslininkø, verslininkø, studentø.

Ði konferencija – tai tiltas tarp mokslo ir verslo atstovø,bandymas ne tik aptarti esminius mokslo ir þiniø vertinimokriterijus, bet ir spræsti rimtas mokslo tyrimø ir studijø finan-savimo problemas, mokslo, ðvietimo ir verslo institucijø sëk-mingesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

Pasiraðytas Bendradarbiavimo memorandumas, kuriotikslas – intensyvinti mokslo, ðvietimo ir verslo institucijø ben-dradarbiavimà, moksliná potencialà susieti su valstybës ir ver-slo interesais. Memorandumà pasiraðë Lietuvos teisës univer-siteto rektorius prof. Alvydas Pumputis, Lietuvos pramoni-ninkø konfederacijos viceprezidentas dr. Mykolas Aleliûnasir Vilniaus miesto ir apskrities verslininkø darbdaviø konfe-deracijos prezidentas prof. Rimvydas Jasinavièius.

Memorandume numatoma bendradarbiauti tokiais bû-dais ir priemonëmis, kurios uþtikrintø kuo produktyvesniusvisø suinteresuotøjø ðaliø santykius pagal modelá „mokslas –verslui ir verslas – mokslui“, tæsti verslo ir mokslo atstovødialogà mokslinëse–praktinëse konferencijose, seminaruoseir diskusijose, aktyviai bendradarbiauti integruojantis á ben-drà Europos erdvæ ir vykdant socialinæ misijà Lietuvos visuo-menëje.

TEISÆ TOBULËTI GARANTUOJAKONSTITUCIJAPradëdamas konferencijà, Lietuvos teisës universiteto rek-

torius prof. Alvydas Pumputis priminë, jog Lietuvos Respub-likos Konstitucija garantuoja kiekvieno pilieèio prigimtinesteises ir nurodo kiekvieno teisæ tobulëti, siekti aukðtojo moks-lo, atsiþvelgiant á vienintelæ sàlygà – þmogaus sugebëjimus.

Rinkos dësniai átvirtinami paskutinëje 41 str. pastraipoje, nu-matant, jog nemokamas mokslas garantuojamas tik gerai besi-mokantiesiems. „Jeigu ðios Konstitucijos nuostatos bûtø tei-singai interpretuojamos, turëtume paþangià ir demokratiðkàaukðtojo mokslo ir studijø aplinkà. Deja, ávairiais apribojimais,kvotomis valstybë riboja ðià prigimtinæ þmogaus teisæ siektiaukðtojo iðsilavinimo ir dalyvauti rinkoje. Prahoje vykusiamePasaulio universitetø asociacijos kongrese Japonijos atstovaskritikavo savo ðalá dël to, kad joje tik 40 proc. gyventojø turiaukðtàjá iðsilavinimà. Jø siekis – 70 proc.

Lietuvoje turëdami tik 12,6 proc. þmoniø su aukðtuojuiðsilavinimu nuolat girdime nuomoniø, kad esama per daugstudentø. Esant tokiai padëèiai, turëtø bûti labiau vertinamaskiekvienas aukðtosios mokyklos absolventas, deja, ne visiemsið jø pavyksta rasti darbà. Ávairios vieðojo sektoriaus þinybos irorganizacijos kvalifikaciniø reikalavimø uþtvaromis siekia at-siriboti nuo universitetø absolventø, kad iðsaugotø prieð dau-gelá metø diplomus gavusiø, taèiau ðiuolaikiniø reikalavimøneatitinkanèiø specialistø ramybæ. Taigi ar tikrai jaunimas turigalimybæ sëkmingai parduoti savo þinias ðalies rinkoje?

Jaudina ir uþimtumo sferos proporcijos, kurios Lietuvojelieka nepakitusios nuo 1990 metø. Europos ðaliø þemës ûkyjedirba tik 3 proc., kaimyninës Estijos – 6 proc. gyventojø, pasmus iðlieka – 17 proc., per menkai iðvystyta paslaugø sfera.Atsakomybæ uþ tai turëtø prisiimti ir politikai, dirbtinai palai-kydami tokias proporcijas ir pirkdami rinkëjø balsus. Rinka, one valdininkø nuostatos turëtø reguliuoti ir universitetø studi-jø programas. Uþ nepaklausias, nesuteikianèias jaunimui ðiuo-laikiðkø þiniø ir galimybës sëkmingai konkuruoti darbo rinko-je programas turëtø bûti atsakingi patys universitetai. Bet koksnoras dirbtinai sureguliuoti aukðtàjá mokslà, jo paskirtá, rinkosporeikius neduoda jokiø teigiamø rezultatø, tik suformuoja dardidesnes problemas. Europos universitetø asociacijos konfe-rencijoje buvo akcentuotos trys pagrindinës universitetø plët-ros sàlygos: atvirumas, konkurencingumas ir svarbiausia – au-tonomiðkumas. Tai nereiðkia nieko kita, tik galimybæ gyventi irdirbti rinkos sàlygomis.“

Lietuvos mokslø akademijos prezidento akademiko Ze-nono Rokaus Rudziko nuomone, be fundamentaliøjø tyrimønëra ir taikomøjø. Kelias nuo moksliniø tyrimø laboratorijosiki praktikos – gana tolimas, kol mokslininko iðrastà prietaisàpradeda gaminti pramonës ámonës, kol jis pradedamas taikytipraktikoje. „Mokslui turi bûti skiriama ne maþiau nei 3 proc.ðalies vidaus produkto. 1 proc. – ið biudþeto, o 2 proc. – ið

TILTAS TARP MOKSLO IR VERSLO

Lietuvos mokslø akademijosprezidentas akademikas

Zenonas Rokus Rudzikas

Lietuvos teisës universiteto rektoriusprof. Alvydas Pumputis

Vilniaus miesto ir apskritiesverslininkø darbdaviø konfederacijos

prezidentasprof. Rimvydas Jasinavièius

Teisës universitetas 6 2003 metø gruodis, Nr. 13(68)


pramonës. Kai pramonë privatizuota uþsienio kapitalo, tai iruþsakymus moksliniams tyrimams gauna uþsienio ðaliø moks-lininkai. Taèiau kai Lietuva taps ES nare, galbût mûsø moksli-ninkai gaus daugiau uþsakymø ið kitø ðaliø. Kai diskutuojamaapie specialistus, kaltinami universitetai, kad jie neparengia ab-solventø konkreèiai darbo vietai. Taèiau imkime kad ir Vokie-tijà. Net ir prestiþiðkiausiø universitetø absolventams tenka darpasimokyti specialiø dalykø, kurie reikalingi tam tikroje darbovietoje. Nieko nestebina, jog mokytis tenka visà gyvenimà.“

Universitetø mokslininkai dideles viltis sieja su naujais Lie-tuvos mokslø akademijos, Mokslo tarybos vadovais. AkademikasZenonas Rokus Rudzikas ir prof. Eugenijus Butkus ásigilinæ áakademinio pasaulio problemas. Jie aktyviai diskutavo su konfe-rencijos dalyviais, puikiai ávertino idëjà bendrai ieðkoti mokslo irverslo sàlyèio taðkø, tartis dël ðiuolaikiðkø bendradarbiavimo bûdø.

UNIVERSITETAS – AÐIS, APLINKKURIÀ SUKASI NAUJOVËSNe kartà teko girdëti verslininkø priekaiðtø universitetams,

kad absolventams stinga praktinio darbo ágûdþiø, o mokslinin-kams – per menko sàlyèio su praktika.

Lietuvos teisës universiteto mokslo prorektorius prof. Vid-mantas Egidijus Kurapka teigia, jog þiniø visuomenës, pilieti-nës visuomenë kûrimo proceso sëkmë priklauso nuo visø: moks-lininkø, verslininkø, aukðtojo mokslo ir studijø strategø susi-kalbëjimo, interesø derinimo. Universitetai turi dirbti taip, kadjø paslaugos, tai yra þiniø kokybë, bûtø paklausi darbo rinkoje.Taèiau valstybë negali bûti vienintelis universitetø finansavimoðaltinis. Verslininkai turi bûti suinteresuoti dalyvauti kuriantstudijø programas, visame studijø procese, nes specialistai ren-giami ir jiems. Universitetai iðleidþia iðsilavinusá þmogø, kurisnesunkiai gali adaptuotis darbo vietoje, bet konkreèiai darbovietai verslininkas turëtø já parengti pats. Taigi kalbama apiefinansavimo ðaltinius: valstybiná, verslo struktûrø, lëðas ið ávai-riø tarptautiniø projektø, taèiau ir èia sëkmës galima sulauktitik bendradarbiaujant mokslo ir verslo institucijoms. Skiriantdëmesá aukðtosioms technologijoms, nereikëtø pamirðti ir so-cialiniø mokslø, kad iðvengtume klaidø, kurios buvo padarytosuþsienio kompanijoms ateinant á Lietuvà, kai nebuvo pasitelktispecialistai, iðmanantys teisës subtilybes. Taigi kalbama apiekokybiðkas þinias ir kokybiðkà jø naudojimà, apie garbinguspartnerystës principus, kuriø laikosi visi: ir verslininkai, irmokslininkai, ir politikai.

Tik bendradarbiaujant galima tikëtis rezultatø. Universi-tetas turi galimybæ vykdyti savo socialinæ misijà – prisidëti prieregiono, ðalies plëtros ir, naudojantis tarptautiniais ryðiais,moksliniu potencialu, integracijos á ES projektus. Suprantama,jog regionas taip pat ras bûdø prisidëti prie universiteto finan-savimo. Universitetas, panaudodamas savo intelektualiná po-tencialà, suteiktø galimybæ verslo þmonëms nenutrûkstamaiatnaujinti ir tobulinti þinias, taip garantuojant visokeriopà þmo-giðkøjø iðtekliø ir technologijø paþangà.

Vilniaus miesto ir apskrities verslininkø darbdaviø konfe-deracijos prezidentas prof. Rimvydas Jasinavièius Lietuvos tei-sës universiteto magistrantams skaito finansinës iðminties pa-grindø kursà. Prof. R. Jasinavièiaus nuomone, kiekvienas uni-versitetas turëtø siekti tapti aðimi, apie kurià suktøsi paþan-giausios naujovës, bûtø kuriamos ðiuolaikiðkos þinios. Deja, nevisi universitetai tokie. Kodël? Universitetas apibrëþdamas sa-vo tikslà nemini pagrindinës sàvokos: ne bet kokios þinios turibûti kuriamos, o tik vertingiausios, galinèios prasmingiausiaipasitarnauti ugdant asmenybæ. Ugdymo arba ðvietimo proce-sas turëtø bûti vadinamas edukaciniu, bet neturëtø baigtis tikmokymu, reikalavimu pakartoti. Bûtina nuo pat pradþiø lygia-greèiai ugdyti dar du þmogiðkuosius gebëjimus: profesinio orien-tavimosi, kad þmogus visàlaik (nuo pat vaikystës) þinotø, jogprivalo savo þinias paversti produktu, reikalingu visuomenei,

ir suteikti finansinës iðminties pagrindus. Ir humanitaras, irteisininkas privalo mokëti savo produktà geriausiai ir brangiau-siai parduoti. Ne bet kam – visuomenei. Þmogaus reikalingumasvisuomenei matuojamas jo darbu, garantijomis, jog darbà jis tu-rës ne tik ðiandien, bet ir ateityje, gebëdamas kelti kvalifikacijà,prisitaikyti prie kintanèiø visuomenës poreikiø. Visa tai, beje,daug kuo priklauso nuo þmogaus asmenybës brandos.

KAD TECHNOLOGIJOS NEUÞGOÞTØÞMOGAUSKonferencijoje paliestas ir universitetø specializacijos

klausimas. Norëdami iðsilaikyti konkurencijos sàlygomis, net-gi techniðkieji Lietuvos universitetai rengia pedagogus, psicho-logus, þurnalistus, tai yra imasi darbø, kuriems atlikti neturiatitinkamos kompetencijos. Pasaulyje pripaþinta, jog perspek-tyvûs yra kryptingi universitetai, kuriuose nereikia konkuruotidël prioritetø. Galime investuoti á paslaugø srities specialistørengimà ir sulaukti rezultato. Jeigu þmonës tokiø þiniø ieðkos,jos bus vis paklausesnës. Prof. Vidmantas Egidijus Kurapkaprisiminë Baltijos ðaliø universitetø rektoriø susitikimà, ku-riame buvo pateikti skaièiai, ið kokiø komponentø sudarytasLatvijos universitetø biudþetas: valstybë skiria 48 proc., 30 proc. –mokanèiøjø uþ mokslà pinigai, 16 proc. – kiti ðaltiniai ir tik 6proc. – uþ mokslinæ produkcijà. 86 proc. socialiniø moksløstudentø uþ mokslà moka patys. Kas gali uþdrausti þmogui siektimokslo, jei tai leidþia Konstitucija?

Konferencijoje diskutuota ir apie taikomøjø bei fundamen-taliøjø mokslø finansavimà. Pragmatiðkai màstantys verslo þmo-nës prioritetiniais linkæ laikyti taikomuosius mokslus. Taèiau,mokslininkø nuomone, be fundamentaliøjø mokslø, tokiø kaipfilosofija ir kt., ne tik verslininkø sëkmë nebus ilgalaikë. Jukfundamentalieji mokslai ugdo þmogø, kuris ateityje galës gilintisá taikomuosius mokslus. Taigi bûtent á juos turëtø bûti nukreip-tos valstybës ilgalaikës strateginës investicijos. Deja, kol kas Lie-tuvoje tie dalykai ne iki galo suvokti. Vertinant universitetø moks-lingumà, taikomos formulës, kurios gal ir tinka techninës pakrai-pos, taèiau visai nepriimtinos socialiniø mokslø universitetams.

„Kiek mes Lietuvoje galime kalbëti apie aukðtøjø techno-logijø kûrimà? Ar tikrai Lietuva pajëgi konkuruoti ðioje srityjesu Japonija, JAV ir kitomis ðalimis, turinèiomis nepalyginti di-desná finansiná potencialà, aukðèiausio lygio laboratorijas ir t. t.?Ar ir vël eiliná kartà mes nesistengiam tarnauti tam tikram inte-resø ratui? Mes nuolat kalbame apie technologijas, bet visiðkaipamirðtame þmogø. Atiduodant pirmenybæ technologijoms, au-ga dar viena didþiulë diskriminacija, tai þmogaus gebëjimas pa-sinaudoti tomis aukðtosiomis technologijomis. Tie procesai turieiti kartu,“ – kalbëjo prof. Vidmantas Egidijus Kurapka.

Nuo savo kaimynø latviø ir estø gerokai skiriamës pagal tai,kaip skirstome Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðas. Tei-giama, jog investicijos á kelius – prasmingesnës negu investicijosá mokslà, á þmogiðkuosius iðteklius. Taèiau nereikia pamirðti, jogrinkos sàlygos ateina ne tik á universitetus, bet ir á verslà. Mûsøuniversitetø studentai puikiai adaptuojasi Vakarø ðaliø universi-tetuose, nemaþai yra ir sëkmingai dirbanèiø. Jeigu nepasisteng-sime, kad Lietuva taptø patraukli jauniems iðsilavinusiems þmo-nëms, jei verslininkai neprisidës prie specialistø rengimo, ar leng-va bus prisikviesti specialistø ið uþsienio, juolab uþ tokius pini-gus, kokie mokami Lietuvoje? Labai greitai ateis tas laikas, kairinkos kainos pradës veikti visur...

Visa tai – temos bûsimøjø diskusijø, kurias baigdami kon-ferencijà jau pradëjo planuoti jos dalyviai, dëkodami uþ puikiàprogà susitikti bendro pokalbio.

Konferencijoje aptarti, pasak jos dalyviø – pajudinti – di-deli dalykai, susitarta bendromis jëgomis siekti pozityvaus re-zultato nesigræþiojant á praeitá. Ar uþteks garo toliau? Turimepuikø potencialà, svarbu neiðnaudoti visos energijos ðvilpimui…


2 0 0 3

Visà ðá rudená praleidau Belgijoje, Antverpeno mieste, ku-riame atlikau mokomàjà praktikà vaikø dienos centre.

Mûsø Universitetas pagal Leonardo da Vinci programàpavasará skelbë konkursà studentams, norintiems uþsienyje to-bulinti socialinio darbo ágûdþius ir gebëjimus dirbti su rizikosgrupës vaikais ir jaunimu. Laimëjusi galimybæ staþuotis Belgi-joje iðvaþiuodama turëjau du tikslus: susipaþinti su praktiniodarbo organizavimu vaikø dienos centre ir parveþti savo ágytasþinias bei ágûdþius projekto partneriams Lietuvoje – Kaunoapskrities ugdymo ir globos centro specialistams, Pedagoginiopsichologinio centro specialistams ir Pal. J. Matulaièio sociali-nio centro darbuotojams, Lietuvos teisës universiteto dëstyto-jams ir grupës draugams.

Ðis projektas reikðmingas dël sudëtingos socialinës – eko-nominës situacijos Lietuvoje. Ji daro átakà didëjanèiam jauni-mo nusikalstamumui mûsø ðalyje.

Uþsienio ðaliø praktika turëjo atskleisti daug naujø jauni-mo laisvalaikio organizavimo formø, ádomiø ir prieinamø dar-bo su jaunimu metodø.

Taigi að dirbau dienos centre su 13–18 metø jaunimu. Vai-kø dienos centras pavadintas Den Dam pagal rajonà, kuriame jisásikûræs. Dam apylinkë – viena skurdþiausiø ir pavojingiausiøAntverpeno mieste, todël centras orientuotas á rizikos grupësðeimas: neturtingøjø, bedarbiø, ávairiø tautybiø, skirtingø rasiøir kultûrø þmoniø vaikus. Centras padeda ir remia probleminesðeimas, turinèias vaikø nuo 6 iki 18 metø, bet atsakomybë beisprendimø priëmimo procesai iðlieka tëvø kompetencija. Pro-bleminës situacijos sprendimas turi bûti randama ðeimoje. Pa-grindinës prieþastys, dël kuriø vaikai patenka á centrà, yra peda-goginio auklëjimo ðeimoje nebuvimas, prievarta, smurtas ðeimo-je, vaikø vagystës, agresija, mokyklos nelankymas.

Vaikai á centrà ateina po mokyklos ir bûna iki 19 valan-dos. Savaitgaliais ir ðvenèiø dienomis jie lieka namuose. Atos-togø metu ir vasarà vaikai centrà turi lankyti kasdien nuo 9 iki17 val. Ðios valandos – nuo 16 iki 19 – naudingos bûti centre,nes jos labiausiai stresinës ðeimoje. Tokiu metu vaikai gráþta iðmokyklø, turi ruoðti namø darbus, mamos gamina maistà, rû-pinasi maþesniais broliais ir seserimis. Den Dam, prisiimda-mas ðias uþduotis uþ tëvus, uþtikrina daug ramesná vakarà na-mie ir galimybæ tëvams daugiau pabendrauti su vaikais, o tai,be abejo, gerina ðeimos tarpusavio santykius. Taigi pagrindinëcentro reikðmë ir didþiausias pranaðumas yra tas, kad vaikas pobuvimo dienos centre gali gráþti namo á ðeimà.

Að su vaikais grupëje dirbdavau tris kartus per savaitæ.Kitomis dienomis studijavau dienos centro darbo su vaikais

metodus, principus, tikslus ir rezultatus.Kita svarbi mano praktikos dalis buvo lankymasis kitose

organizacijose ir projektuose, dirbanèiuose su rizikos grupësvaikais ir jaunimu.

Lankiausi vaikø ðeimos namuose, kuriuose vaikai gyvenasavaitës dienomis kaip ðeimoje, o savaitgaliais gráþta pas tëvus.

Buvau ðeimos prieþiûros organizacijoje, kurios sociali-niai darbuotojai sistemingai namuose lanko ðeimas, turinèiasávairiø problemø su vaikais ir siekia padëti ðeimai savarankið-kai spræsti tas problemas.

Susipaþinau su „Time out“ projektu vaikams, kuriuo sie-kiama per þaidimus, uþsiëmimus gràþinti jiems mokymosi,paþinimo bei mokyklos lankymo motyvacijà.

Kitas mano aplankytas projektas – „U–turn“, kurio vyk-dytojai dirba su jaunais vaikinais recidyvistais ir siekia juos at-riboti nuo susiformavusiø nusikalstamø áproèiø bei integruotiá visuomenæ.

Paskutinis mano þinomas projektas pavadinimu „Vaiki-nai“ labai paþangus ir ádomus. Jis organizuoja darbà su vaiki-nais prostitutais ir turi prevenciniø tikslø apsaugoti juos nuoAIDS, ÞIV, kitø uþkreèiamø ligø ir parodyti alternatyvius gy-venimo bûdus ir pragyvenimo ðaltinius.

Belgijoje turëjau galimybæ susipaþinti su socialinio darbopatirtimi organizuojant darbà su jaunimu ir vaikais. Ásitikinau,kad Belgijos socialinë sistema yra visapusiðkai ir paþangiai ið-plëtota. Socialiniø paslaugø tinklas nukreiptas á skirtingø po-reikiø bei galimybiø klientus. Belgijos dalyje Flandrijoje visøvaikø socialinæ gerovæ kontroliuoja du institutai: jaunimo tei-sëjas ir jaunimo komitetas. Kai jaunimo teisëjas nusprendþia,kad jaunuolis turi lankyti tam tikrà organizacijà arba projektà,jo sprendimas privalomas vykdyti. Kai jaunimo komitetas nu-sprendþia, kokià institucijà jaunuolis turi lankyti, ðis sprendi-mas yra tik rekomenduojamojo pobûdþio.

Dirbdama dienos centre ir lankydamasi kitose organiza-cijose pastebëjau, kad juose dirba labai jauni, kà tik baigæ uni-versitetus þmonës. Tai Lietuvoje reta. Mane tai kartu nustebinoir pradþiugino. Darbuotojai turi socialinio darbuotojo arba psi-chologo aukðtojo mokslo diplomus.

Man ði praktika buvo be galo naudinga tiek profesiniotobulëjimo poþiûriu, tiek asmeninës patirties gyvenant vienaisveèioje ðalyje poþiûriu. Visiems studentams rekomenduoju at-eityje bûtinai dalyvauti tokiuose siûlomuose projektuose, juoslaimëti, iðvaþiuoti ir tobulëti.

Dovilë StaniulytëSocialinio darbo fakultetas, IV kursas

Praktika Belgijoje Antverpeno vaikø dienos centre pagalLeonardo da Vinci programos projektà „Socialinio darbo ágûdþiø

ir gebëjimø tobulinimas. Darbas su rizikos grupës vaikais ir jaunimu“

Dovilë su Vaikø dienos centro direktoriumi

Den Dam dienos centro vaikai


2002 m. spalio 29 d. Briuselyje Europos Komisija irvalstybës kandidatës, áskaitant ir Lietuvà, pasiraðë sutartádël dalyvavimo 6-ojoje Bendrojoje ES moksliniø tyrimøprogramoje (FP6 2003–2006). Komisijos atstovai su vals-tybiø kandidaèiø ministrais pasiraðë Tarpusavio suprati-mo memorandumà ta paèia tema, taip pat aptarë valsty-biø kandidaèiø vaidmená FP6 programoje ir joms atsive-rianèias galimybes. FP6 valstybës kandidatës turës tas pa-èias teises ir pareigas kaip ir valstybës narës.

Lietuvos teisës universitetas, vykdydamas studijø irmokslo institucijos misijà, aktyviai dalyvauja ðioje pro-gramoje, ir pagal ðiø metø projektø rengimo rezultatustampa lyderiu ne tik Lietuvoje, bet ir tarp ES valstybiøkandidaèiø.

Ðiø metø pavasará Lietuvos teisës universiteto Euro-pos Sàjungos politikos ir valdymo instituto mokslo dar-buotojai kartu su kolegomis ið Þiniø visuomenës valdy-mo instituto (direktorius – doc. dr. Arûnas Augustinai-tis) parengë Integruoto projekto (IP) paraiðkà ES Ðeðta-jai moksliniø tyrimø plëtros ir technologijø bendrajai pro-gramai: „Integruoti nauji politikos instrumentai daugia-pakopiam valdymui þiniø visuomenëje” (“Integrated NewPolicy Instruments for Multilevel Governance in a Know-ledge–based Society”) (INPI) (projekto koordinatorë – dr.Laima Andrikienë).

Projektui vykdyti buvo sudarytas Lietuvos teisës uni-versiteto vadovaujamas konsorciumas, kurá sudarë moks-lininkai ir ekspertai, atstovaujantys 24 partneriams (uni-versitetams, verslo asociacijoms, NVO, moksliniø tyrimøcentrams) ið 17 valstybiø: Kingstono universitetui (Jung-tinë Karalystë), Vroclavo universiteto Politikos moksløinstitutui (Lenkija), Manheimo universitetui (Vokietija),Ciuricho universiteto Europos institutui (Ðveicarija),Maskvos socialiniø ir ekonomikos mokslø mokyklai / Ru-sijos – Britanijos uni-versitetui (Rusija),Manèesterio universi-tetui (Jungtinë Kara-lystë), Lietuvos preky-bos, pramonës ir ama-tø rûmø asociacijai(Lietuva), UAB „Me-tasite” (Lietuva), Tarp-tautiniam politikosstudijø institutui (Bal-tarusija), Kopenhagosverslo mokyklai (Dani-ja), Ex–Marselio uni-versiteto Politikos moks-lø institutui (Prancûzi-ja), Struktûrinës poli-tikos institutui (Èeki-ja), Latvijos universite-to Europos studijø

LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETAS TAMPA ES ÐEÐTOSIOS BENDROSIOSMOKSLINIØ TYRIMØ IR TECHNOLOGIJØ PLËTROS PROGRAMOS

PROJEKTØ LYDERIU

centrui (Latvija), Liublijanos universiteto Socialiniø moks-lø fakultetui (Slovënija), Europos vieðojo administravi-mo institutui Mastrichte (Nyderlandai), Strateginiø tyri-mø institutui (Vengrija) bei keletui kitø partneriø ið Suo-mijos, Italijos, Lenkijos ir Belgijos.

Rengdami ðá projektà Universiteto mokslininkai lan-kësi Ciuricho universiteto Europos institute, Vienos eko-nomikos ir verslo administravimo universiteto Europostyrimø institute, Maskvos socialiniø ir ekonomikos moks-lø mokykloje (Russian–British Postgraduate University)(Maskva, Rusijos Federacija), Europos Komisijoje (DGResearch) (Briuselis, Belgija), Kingstono universitete (Lon-donas, Jungtinë Karalystë).

2003 m. Lietuvos teisës universiteto Europos Sàjun-gos politikos ir valdymo institutas kaip partneris dalyvavorengiant ir kità paraiðkà ES Ðeðtajai moksliniø tyrimø plët-ros ir technologijø bendrajai programai: vadovaujant Man-heimo universiteto (Vokietija) profesorei Beate Kohler–Koch, institutas dalyvavo rengiant Kompetencijos tinklo(NOE) projektà „Europos Sàjungos valdymo kompeten-cijos tinklas” (“Connecting Excellence on EU–Governance”,CONNEX). Ðis projektas laimëjo konkursà, kuriam buvopateikta 18 paraiðkø (projektø) ið visos Europos, ir dr.Laima Andrikienë bei LTU Europos Sàjungos politikosir valdymo institutas su kitais 40 partneriø jau dalyvaujaðiame ketverius metus truksianèiame projekte.

Ðià savaitæ Lietuvos teisës universitetas, bendradar-biaudamas su kolegomis ið uþsienio, parengë ir EuroposKomisijai pateikë dar vienà didelá ketveriø metø trukmësprojektà ES Ðeðtajai bendrajai programai mokymosi visàgyvenimà ir þiniø visuomenës plëtros tema – “EuropeanLearning Community in Action” (TRIPOD NOE), kuriokoordinatorius yra Lietuvos teisës universiteto rektorius

prof. Alvydas Pumpu-tis (projektà rengë Lie-tuvos teisës universite-to ir Kingstono uni-versiteto (JungtinëKaralystë) mokslinin-kø grupë). Ðis projek-tas jungia 78 universi-tetus, mokslinio tyri-mo institutus, fondusið 26 Europos valsty-biø. Tai – antros kar-tos kompetencijos tin-klas, jungiantis ne tikmokslo institucijas,bet ir jau veikianèiusávairiø Europos valsty-biø þiniø visuomenësplëtros ir mokymosivisà gyvenimà tinklus.

Lietuvos teisës universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanë, EuroposSàjungos politikos ir valdymo instituto direktorë dr. Laima Andrikienë su projekto

partneriais Jacek Sroka ið Vroclavo universiteto ir Tatjana Muravska ið Latvijosuniversiteto EK Mokslo direktorato surengtame seminare Lisabonoje


ES konstitucinës su-tarties projekte numatytanemaþai tokiø teisiø, apiekurias anksèiau net nenu-tuokëme. Dauguma jø ska-tina informacinës visuome-nës plëtrà. ES ekspertai nekartà Lietuvai priekaiðtavodël administraciniø gebëji-mø stokos, taigi ir dël nepa-kankamai kokybiðkø val-dþios ir pilieèiø santykiø.Tai nuomonei pritarti, kogero, galëtø daugelis, kamtenka ne kartà minti „val-diðkø ástaigø“ slenksèius.

Suprantama, jog ei-nant á Europà valdymo, administravimo paslaugos turi bûtikokybiðkos. To siekiama gerinant gyventojø dalyvavimo valdy-mo procesuose efektyvumà. Nesant tiesioginio santykio su pi-lieèiais, jø grupëmis ir bendruomenëmis, nëra efektyvaus val-dymo, be to, didëja nusikalstamumas, aðtrëja socialinës atskir-ties problemos, silpsta ðvietimo sistema ir kt. Todël valdþios irpilieèiø suartinimas yra labai svarbus uþdavinys.

Valdþios ir pilieèiø atotrûkis – laikmeèioiððûkis?

Kaip pasiekti, kad kuriantis þiniø visuomenei, keièiantisþmoniø santykiams, nedidëtø atstumas tarp valdþios ir pilie-èiø, atsirandantis dël daugybës prieþasèiø: socialiniø skirtumø,iðsilavinimo, informaciniø technologijø tinklo plëtros? Lietu-vos teisës universiteto Þiniø visuomenës valdymo institutas kar-tu su Atviros Lietuvos fondu ávykdë ðia prasme reikðmingà pro-jektà „Valdþios ir visuomenës santykiø stiprinimas“, kurio es-më – atskleisti ðià problemà ir pradëti átvirtinti valdþios ir pi-lieèiø vieðøjø konsultacijø technologijas, dialogà kaip ðiuolai-kinio valdymo þiniø visuomenëje priemonæ.

Pasak Lietuvos teisës universiteto Þiniø visuomenës val-dymo instituto direktoriaus doc. Arûno Augustinaièio, tai –iððûkis, kurá patiria net ir didþiosios Europos ir Amerikos vals-tybës, iðskyrus Ðveicarijà, Norvegijà, Naujàjà Zelandijà, kuriosyra per daug turtingos, kad leistø sau turëti blogà valdþià. Deja,demokratijos ir informaciniø technologijø plëtros sàlygomisatsiranda ir naujø virtualiø pilieèiø bendravimo su valdþios irsavivaldos institucijomis bûdø.

Vykdomas projektas neapima visø valdymo institucijø, jislabiau bandomasis, skatinantis ir suteikiantis impulsà dirbtiðia kryptimi. Jo tikslas – suvokti valdymo problemas ir pradëtidiegti Lietuvoje ðiuolaikiðkà vieðojo administravimo, valdþiosir pilieèiø bendravimo kultûrà, suteikti reikiamà kvalifikacijàbei inicijuoti pradinius praktinius darbus vieðojo konsultavi-mo srityje. Projektà ágyvendinæ mokslininkai ir vieðojo admi-nistravimo praktikai aiðkinosi problemas ir ieðkojo atsakymø,ko reikia, norint ádiegti vieðojo administravimo naujoves.

Projektà inicijavo vienas ið informacijos visuomenës en-tuziastø ALF informacijos programos direktorius dr. KæstutisJuðkevièius, ágyvendino Lietuvos teisës universiteto Þiniø vi-suomenës valdymo institutas (projekto vadovas doc. ArûnasAugustinaitis). Valstybinio valdymo fakulteto dekanë dr. Lai-

APIE VALDÞIOS IR VISUOMENËS SANTYKIØ STIPRINIMÀma Andrikienë, prof. Ri-mantas Petrauskas, doc.Kæstutis Masiulis, pro-jekto administratorëGerda Krukonienë skai-të paskaitas, vedë semi-narus ir konsultavo savi-valdybiø tarnautojus.Projektà ágyvendinanèio-se komandose buvo ne tikvadovaujanèiøjø savival-dybiø darbuotojø, tarybønariø, administratoriø,bet ir bendruomeniø at-stovø, seniûnø, NVO ly-deriø.

Visi jie supranta, jogvieðojo administravimo formos keièiasi, net ir atokiø vietoviøgyventojai turi teisæ ir nori bûti ðiuolaikiðkai aptarnaujami, kuodaugiau þinoti ir dalyvauti kaip partneriai sprendþiant bendruo-menës bei regiono problemas, bendrauti su valdþios instituci-jomis. „Kol kas esama nemaþai kvalifikacijos ir átinklinimoproblemø, – sako doc. Arûnas Augustinaitis. – Savivaldybësetrûksta prieigos taðkø. Taèiau savivaldybiø, seniûnijø atstovaijauèia tokio bendravimo reikmæ ir patys deda pastangas, kadanaloginis ryðys bûtø pakeistas skaitmeniniu, kad bûtø árengtiprieigos taðkai, kad kuo daugiau þmoniø iðmoktø kvalifikuotainaudotis ðiuolaikinëmis komunikacijos priemonëmis. Taip kai-mo mokytojas, bibliotekininkas, savivaldybës tarnautojas, so-cialinis darbuotojas tampa tarpininku, padedanèiu bendruo-menës nariams naudotis ðiuolaikiðkais tinklais.“

ALF dalá projekto lëðø skiria gyventojams aktyvinti, juosmokyti naudotis vieðosiomis konsultacijomis. Per metus pa-siekta labai dideliø pokyèiø: skeptiðkas tarnautojø poþiûris kei-èiasi, jie mato ðiuolaikiðko administravimo perspektyvà, kaiptobulës jø darbas, kaip ðiuolaikinës valdymo technologijos keisjø veiklos kryptis ir tobulins savivaldos struktûras, suvokia, jogtai yra tam tikras valdymo instrumentas, leidþiantis palaikytiabipusá ryðá su bendruomenës nariais, iðpleèiantis ðiuolaikinësdemokratijos galimybes.

Virtualus bendravimas plinta visuose Lietuvos regionuo-se. Tarp penkiolikos projekte dalyvavusiø savivaldybiø sunkukà nors iðskirti, bet galima paminëti Ðiauliø, Varënos, Molëtø,Elektrënø rajonus, Visagino miesto aktyvumà. Smagu suþino-ti, jog ðiø 15 savivaldybiø patirtá siekia perimti ir kitos savival-dybës. Projekto vykdytojai tikisi, jog á Lietuvos vieðojo admi-nistravimo kultûrà jø áskiepytos paþangios idëjos toliau sëk-mingai plëtosis paèios.

„Vieðasis konsultavimasis centrinësevaldþios institucijose“

Tai – kita, labai ádomi projekto dalis, kurioje buvo teikia-mos konsultacijos ávairioms ministerijoms ir departamentams.„Man geriausià áspûdá paliko Valstybinës lietuviø kalbos ko-misija ir Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos grupë, vado-vaujama viceministrës Audronës Morkûnienës, – pasakoja doc.Arûnas Augustinaitis. – Su jais buvo ádomu dirbti, svarstant,kaip sudominti kuo daugiau pilieèiø, iðsiaiðkinti jø nuomonesir jas panaudoti priimant sprendimus.“

Seminaro metu

Nukelta á 12 psl.


TINKAMIATINKAMIATINKAMIATINKAMIATINKAMIAUSIAS RAKTUSIAS RAKTUSIAS RAKTUSIAS RAKTUSIAS RAKTAS Á SËKMINGÀ BENDRADARBIAAS Á SËKMINGÀ BENDRADARBIAAS Á SËKMINGÀ BENDRADARBIAAS Á SËKMINGÀ BENDRADARBIAAS Á SËKMINGÀ BENDRADARBIAVIMÀVIMÀVIMÀVIMÀVIMÀUniversity of Applied Sciences – tai Kelno (Vokietija)

aukðtoji mokykla, suteikusi mums, Uþsienio kalbø katedros lek-torëms Irenai Sagaitienei ir Nijolei Slaminskienei, galimybæmûsø vizito metu (ð. m. spalio 4–19 d.) ágyvendinti svarbiausiusLeonardo da Vinci programos mobilumo projekte, kurio finan-savimà laimëjome ðiø metø pavasará, numatytus tikslus.

Erdviose Taikomøjø socialiniø mokslø fakulteto bibliote-kos patalpose galëjome netrukdomos naudotis knygø fondais,kompiuteriais ir kopijavimo áranga. Surinkome gana daug me-dþiagos mus dominanèia tematika „Ðeimos fenomenas ðiuolai-kinëje visuomenëje“. Jà susisteminusios parengsime kompen-diumà (tekstø rinkiná su dalykiniais ir kalbiniais komentarais),skirtà LTU Socialinio darbo ir Teisës fakultetø studentams, ku-rie mokosi vokieèiø kalbos ir kuriuos domina ðeimos fenome-nas socialiniu bei teisiniu aspektais. Kadangi ðeima yra ávairiømokslo ðakø tyrimø objektas, viskas, kas susijæ su ðeima, tampaaktualu ir vertinga ávairiausias studi-jø programas pasirinkusiems studen-tams bei jau dirbantiems specialis-tams. Ði mokomoji–informacinëpriemonë turëtø jiems palengvintiásiminti ES standartus atitinkanèiàleksikà bei specialiàjà terminologijàir supaþindinti su ðeimos bei jos ver-tybiø pokyèiais XX ir XXI amþiø san-dûroje. Staþuotës metu surinktos me-dþiagos pagrindu patobulinsime stu-dijø modulius „Vokieèiø kalba socia-linio darbo specialistams ir teisinin-kams“ aktualia informacija bei leksi-ne medþiaga apie naujas ðeimos for-mas, teisinius, dorovinius ir psicho-loginius santykius ðeimoje, teisinæ irsocialinæ pagalbà ðeimoms ir pan.

Tobulindamos studijø progra-mas, pritaikysime pozityvià uþsieniokolegø patirtá pedagoginio darbo or-ganizavimo srityje, kurios pasisëmë-me susipaþinusios su Kelno Taiko-møjø socialiniø mokslø fakulteto stu-dijø programomis, gavusios kvalifi-kuotas fakulteto dekano prof. dr. U.Mergnerio, prodekanës prof. dr. U.E. Koetter, mus kuravusios socialinës teisës specialistës prof.dr.H. Oberloskamp konsultacijas ir aplankiusios minëtø specia-listø bei kitø patyrusiø fakulteto pedagogø paskaitas bei semi-narus. Visos aplankytos paskaitos ir seminarai, kuriø metu dar-bas „virte virë“, paliko gilø áspûdá tiek dël savo turinio (sociali-niø problemø këlimas ir jø sprendimo galimybiø nagrinëjimas),tiek ir dël formos (aiðkinimas, remiantis praktika, nuolatinistiesioginis ryðys su studentais…). Labai patiko fakultete vyrau-janti demokratiðka atmosfera, dëstytojø tolerancija studentø at-þvilgiu, pedagogø ir studentø santykiai, atspindintys abipusæ pa-garbà. Ypaè ádomios ir naudingos buvo mus globojusios prof.dr. H. Oberloskamp, dëstanèios ðeimos ir jaunimo teisæ, pa-skaitos. Ði profesionali pedagogë ir produktyvi mokslininkë,daugelio knygø bei moksliniø straipsniø, nagrinëjanèiø sociali-nes ðeimos bei jaunimo problemas, autorë puikiai valdo audito-rijà, iðraiðkinga vokieèiø kalba perteikdama þinias, kuriomis

disponuoja, ir iðreikalaudama ið studentø ne tik dëmesio, bet iraktyvaus dalyvavimo sprendþiant iðkeltas problemas. Taigi li-kome suþavëtos Kelno kolegø kompetencija, sugebëjimu sudo-minti dëstoma aktualia medþiaga itin „margà“ auditorijà, – vo-kieèius ir uþsienieèius, dar labai jaunus ir jau savo suaugusiusvaikus á gyvenimà iðleidusius, trykðtanèius sveikata ir neágaliusstudentus.

Kelno Taikomøjø mokslø universitete studentai turi gali-mybæ ágyti ir bakalauro, ir magistro laipsná. Su kiekvienais me-tais daugëja siûlomø studijø programø ir studentø. 32 metusgyvuojantis ir vis atsinaujinantis Kelno Taikomøjø mokslø ko-ledþo lygio universitetas yra pati didþiausia tokio pobûdþio aukð-toji mokykla Vokietijoje (ðiais mokslo metais èia studijuojabeveik 20 000 studentø, suvaþiavusiø ið ávairiø Vokietijos mies-tø ir uþsienio ðaliø). Ði paþangi studijø ir moksliniø tyrimøinstitucija dalyvauja daugelyje tarptautiniø bei nacionaliniø

mokslo ir studijø programø. Nuo 2002metø ir Lietuvos teisës universitetas uþ-mezgë ryðius su Kelno Taikomøjømokslø universitetu, pasiraðydamasdviðalæ bendradarbiavimo sutartá dëlstudentø ir dëstytojø mainø pagal Soc-rates Erasmus programà 2003–2004metams tarp Lietuvos teisës universi-teto Socialinio darbo fakulteto ir Kel-no Taikomøjø mokslø universiteto Tai-komøjø socialiniø mokslø fakulteto,susidedanèio ið dviejø padaliniø – so-cialinio darbo ir socialinës pedagogi-kos. Fakultetas ásikûræs masyviuose ke-turiø aukðtø pastatuose, supanèiuosejaukø kiemà, kuriame per pertraukasbûriuojasi draugiðki, komunikabilûsstudentai. Malonu buvo iðgirsti lietu-viðkà „labas“ ið vokieèiø, ðiais metaissusipaþinusiø su mûsø „pirmosiomiskregþdëmis“, dviem Socialinio darbofakulteto studentëmis, atlikusiomisKelne praktikà, lûpø bei pabendrautisu Taikomøjø socialiniø mokslø fakul-teto studentais, kurie vasaros pradþio-je sveèiavosi LTU. Dþiugino tiek stu-dentø, tiek dëstytojø noras bendrauti,

dalytis patirtimi, iðklausyti mûsø áspûdþius ið vizito ir pasa-kojimà apie studijas LTU. Taikomøjø socialiniø mokslø fa-kulteto ðventiniø renginiø metu, á kuriuos buvome nuoðir-dþiai kvieèiamos, bei sveèiuodamosios jaukiuose vokieèiø ko-legø namuose vos spëdavome atsakinëti á bendradarbiavimusu mûsø Teisës universitetu suinteresuotø Kelno pedagogø irstudentø klausimus.

Tikimës, kad uþmegzti ryðiai sudarys galimybæ toliau ben-dradarbiauti LTU pedagogams, mokslo darbuotojams bei so-cialinio darbo ir teisës programø studentams, iðmokusiems naujàleksikà ir gebantiems aktyviai vartoti profesinæ vokieèiø kalbà,kituose tarptautiniuose projektuose. Mainø vizito metu ásitiki-nome, kad tinkamiausias raktas á sëkmingà bendradarbiavimà– uþsienio kalbos mokëjimas bei ágûdþiai.

Nijolë Slaminskienë ir Irena Sagaitienë Uþsienio kalbø katedros lektorës


RAÐYTOJOS BALSAS

Kûryba, kaip ir meilë arba tikëjimas, man yra viena iðpaèiø intymiausiø temø. Apie kûrybà, meilæ, tikëjimà visadasunku vieðai kalbëti jau vien todël, kad visas ðis trejetas, kaipvidinis, nuo valios arba sveiko proto beveik nepriklausantisprocesas, man paèiai buvo, yra ir tikriausiai bus paslaptis. Vi-sos ðios trys sritys neturi jokiø apibrëþtø taisykliø, kurias ið-mokus bûtø galima daugiau niekada nebeklysti. Todël ir kûry-boje, ir meilëje, ir tikëjime þmogus visada lieka savotiðkas nau-jokas. Bent jau tai liudija mano asmeninë patirtis. Lyg ir nusa-kiau pagrindinius savo siuþetus: tai tikëjimas, meilë ir kûryba.Ðv. Paulius kalbëjo apie kità trejetà – tikëjimà, meilæ ir viltá.Neretai pagalvoju, kad viltá man atstoja bûtent kûryba. Ir, ly-giai kaip viltis, kûryba yra svarbiausias mano gyvenimo varik-lis. Na, o be meilës apsieina tik labai retas Vakarø literatûrostekstas, beje, tai labai stebina mano draugus tibetieèius. Laikuibëgant, stengiuos atrasti ávairius meilës lygmenis, atpaþinti irpastebëti, kaip ji ásilieja, perauga á tikëjimo bei religijos sritá.Dar vienas man svarbus dalykas yra laisvë, tiek iðorinë – poli-tinë ir socialinë, tiek vidinë – esanti individo sàmonëje ir ðir-dyje. Vidinæ laisvæ suprantu dar ir kaip dràsà, pasiryþimà plës-ti tikrovës suvokimo ribas, neapsiribojant vienu vieninteliu,ankðtu ir tvankiu, kasdienës tikrovës lygmeniu. Visa tai, kà èiadabar iðdësèiau taip rimtai ir rûsèiai, stengiuosi daryti nepra-rasdama humoro jausmo ir autoironijos. Kartais, kalbant apiegerà baleto ðokëjà, sakoma, kad jo ðokyje nesijauèia prakaitokvapo. Jei taip bûtø vertinama mano kûryba – priimèiau kaipkomplimentà. Nemëgstu, kai kiekviename teksto sakinyje jau-ti nuo þûtbûtiniø pastangø braðkanèià ir prakaituojanèià auto-riaus dvasià. Man patinka þodþiai ir tai, kà su jais galima pada-ryti. Bet taip pat þinau, kad yra patirèiø, kai bet kokios sàvokostampa bejëgës, beprasmës, tuðèios. Todël sutinku su tais meta-fizikais ir astrofizikais, kurie tvirtina, kad ne viskà galima ap-raðyti. Gal net apsidþiaugèiau, jei vienà graþià dienà staiga vi-sai nutilèiau.

SUSITIKIMAS SU RAÐYTOJASUSITIKIMAS SU RAÐYTOJASUSITIKIMAS SU RAÐYTOJASUSITIKIMAS SU RAÐYTOJASUSITIKIMAS SU RAÐYTOJAJURGA IVJURGA IVJURGA IVJURGA IVJURGA IVANAANAANAANAANAUSKAITEUSKAITEUSKAITEUSKAITEUSKAITE

Tikriausiai skaitëte romanus „Ragana ir lietus“, „Kelionë áÐambalà“, „Prarasta paþadëtoji þemë“, neseniai iðleistàjá „Pla-cebà“ , be abejo, esate ne kartà þavëjæsi ádomiomis ir originalio-mis, o neretai – egzotiðkomis Jurgos Ivanauskaitës, raðytojos irdailininkës, mintimis televizijos laidose, spaudos leidiniuose.

Jurga Ivanauskaitë ir „Tyto Alba“ leidyklos vadovë LolitaVaranavièienë gruodþio 4 d. sveèiavosi mûsø Universitete.

Susitikimo dalyviai patyrë puikiø áspûdþiø, kuriuos gali pra-tæsti, skaitydami ðios leidyklos iðleistas knygas.

LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETOSTUDENTØ MOKSLINË DRAUGIJA VEIKIA!!!

Sveiki visi, skaitantys ðá straipsná! Mes vis dar gyvi ir mesveikiame! Dar ir kaip veikiame!!!

Ðiø metø lapkrièio 27 dienà mes, t. y. Lietuvos teisës universitetoStudentø mokslinë draugija (toliau – LTU SMD), surengëme diskusijà„Santuoka tarp tos paèios lyties asmenø“. Diskusijoje dalyvavoKonstitucinës teisës ir Civilinës ir komercinës teisës moksliniø sekcijønariai. Tai dar plaèiau nenagrinëtas klausimas, kuris ir gana aktualus,nes Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare bus susiduriama su tokiomisproblemomis, ir jas neiðvengiamai reikës spæsti.

Konstitucinës teisës bûrelio nariai pristatë ðià temà ið þmogausteisiø pozicijø, kalbëdami apie asmenø lygybæ, diskriminacijà, dëlvienos lyties asmenø tarpusavio santykiø pripaþinimo ir ið to kylanèiasekonomines ir socialines problemas, tokias kaip paveldëjimas,mokesèiø lengvatos ir pan. Taip pat buvo apþvelgta EuroposÞmogaus Teisiø Teismo praktika ðioje srityje ir jo sprendimai. Reikiapabrëþti, kad ðiuo klausimu Europos Þmogaus Teisiø Teismopraktika nëra vienoda.

Tuo tarpu Civilinës ir komercinës teisës mokslinës sekcijosnariai paþvelgë á santuokà tarp tos paèios lyties asmenø per ðeimosteisës prizmæ. Nenuostabu, nes visiems þinoma, kad ðeimos teisëyra sudëtinë Civilinës teisës dalis. Sekcijos nariai kalbëjo apie ðeimossampratà apskritai, apþvelgë vakarø Europos ðaliø praktikàreglamentuojant santuokà tarp vienos lyties asmenø. Civilinës irkomercinës teisës sekcijos nariai pateikë savo nuomonæ, jog santuokapagal visas savo funkcijas ir visuomeninæ reikðmæ turi likti tikheteroseksualioms poroms, tuo tarpu vienos lyties asmenims galima(ir yra) sukurti dirbtiniai partnerystës reþimai.

Taèiau tai nebuvo vienintelis renginys, kurá organizavo LTUSMD. Ðtai ðiø metø gruodþio 4 dienà ávyko LTU SMD ir VU LiMSA(Vilniaus universiteto Lietuvos medicinos studentø asociacija)rengtas bendras projektas tema: „Dirbtinis apvaisinimas: medicininiai,teisiniai ir moraliniai aspektai“. Kadangi ði tema ypaè pastaruoju metuyra itin aktuali dël jos naujo teisinio reglamentavimo bei dël su tuosusijusiø nuolat kylanèiø klausimø medicininës praktikos srityje,LTU SMD nariai nutarë pasiûlyti VU LiMSA nariams bendra-darbiauti rengiant ðá projektà, kurio metu bûtø diskutuojama dirb-tinio apvaisinimo tema ne tik teisiniu bei moraliniu, bet kartu irmedicininiu aspektais taip siekiant iðsiaiðkinti tikràjà ðiuo metususiklosèiusià padëtá Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo srityje, aptartidirbtinio apvaisinimo problematikà ir jos perspektyvas ateityje, ogalbût netgi rasti tam tikrø sprendimo bûdø.

Ðià diskusijà organizavo ir praneðimus joje skaitënepavargstantieji Konstitucinës teisës, Civilinës ir komercinës teisësbei Filosofijos sekcijø nariai, VU Medicinos fakulteto studentai.Galime pasidþiaugti, jog ðia aktualia tema buvo diskutuojama ne tikteoriniu lygmeniu – diskusijoje taip pat sulaukëme ir garbingø sveèiø.Visø pirma tai Vaisingumo klinikos gydytoja Daina Visockienë, kuridirba dirbtinio apvaisinimo srityje ir turi didelæ patirtá atliekantdirbtiná apvaisinimà nevaisingoms poroms. Be to, sulaukëme irÐeimos klinikos gydytojo Danieliaus Serapino, konsultuojanèiojaunas poras ðeimos planavimo klausimais bei propaguojanèionatûralius apvaisinimo bûdus. Minëta diskusija vyko net trisvalandas, per kurias buvo aptarta nemaþai ðios problemos aspektø,iðklausyta daug ávairiø nuomoniø, suþinota daug naujø dalykø.Ásitikinome, jog toks bendradarbiavimas atneðë daug naudos visiems– tiek teisininkams, tiek medikams, ir neabejojame, jog ðiuo projektubendradarbiavimas su VU LiMSA tik prasidëjo.

Taèiau ir ðiomis diskusijomis LTU SMD veikla nesibaigë.Besidomintys ðiomis temomis LTU SMD nariai buvo nuvykæ ágruodþio 13 d. Rotuðëje vykusià tarptautinæ konferencijà Dirbtinioapvaisinimo tema, kurià rengë ir organizavo Vyskupø konferencija.Joje praneðimus skaitë ne tik praneðëjai ið Lietuvos, bet ir sveèiai iðSuomijos bei Didþiosios Britanijos. Ir vël buvo minimas Dirbtinioapvaisinimo ástatymo projektas, apie kurá jau buvo diskutuotaankstesniø LTU SMD rengtø diskusijø metu. Tai rodo, kad LTUSMD þengia pirmyn kartu su naujausiomis pasaulio aktualijomis irprobleminiais klausimais.

Jeigu ir Tu nori prisijungti prie Studentø mokslinës draugijos,sek skelbimø lentas arba raðyk mums adresu [email protected]

Indrë AidietytëAndrius Bambalas


Mënraðèio steigëjas ir leidëjas – Lietuvos teisës universitetas. Redakcijos adresas: Ateities g. 20, 2057 Vilnius, tel. 71 45 34, vidaus – 534.Redaktorë Valentina Jakimavièienë. Stilistë ir korektorë Jurgita Marija Bagdonavièienë. Maketavo Auðrinë Ilekytë. Nuotraukos Vidûno Gelumbausko .

Tiraþas 1000 egz. Uþsakymas 377. Spausdino LTU Leidybos centro spaustuvë, Ateities g. 20, 2057 Vilnius.

Mes veikiam vardan kitø!!!ELSA – tai Europos studentø teisininkø asociacija, vienijanti

39-iose Europos ðalyse teisæ studijuojanèius studentus beijaunuosius teisininkus. Lietuvoje ELSA veikia daugiau nei 10 metøir turi daug patirties. Ði organizacija ne tik organizuoja seminarus,konferencijas bei ávairius renginius, bet ir prisideda prie Europosstaþuoèiø praktikos plëtros. Taigi viena ið ELSA veiklos srièiø yraSTEP, t. y. Studentø staþuotojø mainø programa, kuri studentamsteisininkams suteikia galimybæ staþuotis bet kurioje teisines paslaugasteikianèioje uþsienio firmoje, teisme, vietos savivaldos institucijoje,taip pat ávairiuose bankø, koorporacijø bei ámoniø teisës skyriuose.ELSA LTU STEP komanda dirba Jûsø labui – skleidþia informacijàapie ðià programà, stengiasi studentams pateikti kuo daugiauinformacijos apie uþsienyje rengiamas staþuotes, teikia konsultacijasbei pagalbà pildant STEP internetinæ anketà, taip pat atliekant kitusformalumus. Kadangi STEP vykdo lygiaverèius mainus visuose 39-iuoseELSA padaliniuose, mes, kaip STEP komandos nariai, taip patvykdome ir staþuoèiø paieðkà Lietuvoje uþsienio studentams.

Kà STEP siûlo?Kasmet siûlome keletà ðimtø staþuoèiø net 39-iose Europos

ðalyse. Staþuotës laikas – nuo 2 iki 78 savaièiø. Neapsigauk – tai nevasaros programa, staþuotës rengiamos iðtisus metus. Tu negalipraleisti progos – tai Tavo galimybë susipaþinti su kitø ðaliø teise. Tailabai praverèia praktikoje taikant Universitete ágytas þinias, praplëstisavo teisines þinias, ágyti profesiniø ryðiø, uþmegzti ryðiø su ámone,kurioje galbût pasitaikys galimybë dirbti jau baigus studijas, lavintibei tobulinti uþsienio kalbos ágûdþius ir tiesiog paþinti kitos ðalieskultûrà bei þmoniø màstysenà. Dar vienas svarbus pranaðumas yratai, kad á savo CV áraðysi staþuotæ uþsienio kompanijose ir tai yratikrai dëmesio vertas aspektas. Susimàstyk, gal tai tavo langas á ateitá!

Imkis veiksmø. Paprasta, greita ir patogu!Pirmiausia tau reikia tapti ELSA nariu. Tiesiog ateini á 224

kabinetà, uþpildai ELSA anketà bei sumoki nario mokestá. Tadauþsiregistruoji ELSA informacinëje sistemoje (ONLINE) adresuwww.elsa.org, uþpildai STEP internetinæ anketà ir aplikuoji á siûlomasstaþuotes. Anketa bus patikrinta ir patvirtinta STEP vietos padalinio

Dëmesio! STAÞUOTËS!!!

SADM sprendë vienà ið aktualiausiø pastarøjø metø klau-simø dël pensijø fondø kûrimo. Didþiausias laimëjimas, pri-artinæs pilietá prie sprendþiamos problemos, tai idëja apie pen-sijø fondø idëjos priartinimà prie konkreèiø vartotojø porei-kiø, kuri vëliau buvo iðplëtota iki garsiosios pensijø skaièiuok-lës. Mintis apie paprasèiausio grafinio vaizdo konkretinimà,kuriame kiekvienas gali apytikriai suprasti santyká su pensijøkaupimo perspektyva, pradëjo formuotis tinklalapyjewww.svarstome.lt

Þiniø visuomenës valdymo instituto direktorius doc. Arû-nas Augustinaitis dþiaugiasi prasmingu bendradarbiavimu suValstybinës lietuviø kalbos komisijos darbuotojomis. „Malo-nu, kad klydome, manydami, jog ðiais politiniø skandalø lai-kais paprastai ir prieinamai pateikiami kalbos kultûros klau-simai gali bûti ádomûs svetainës lankytojams, ir jie bendraujakur kas aktyviau nei tuomet, kai klausimai formuluojami per-nelyg abstrakèiai, sudëtingai, nenumatant tiksliniø grupiø, nu-klystant á abstrakcijas, kaip tarkime, tai atsitiko svarstant ðvie-timo reformà.“

Daugelis ministerijø turi didelius tinklalapius, kurie yrageri vieðojo konsultavimosi langai, per juos sëkmingai bendrau-ja su ávairiomis pilieèiø grupëmis. Be abejo, siektinø pavyzdþiødar labai daug: puiki Anglijos, Skandinavijos ðaliø patirtis. Su-prantama, jog tai priklauso ir nuo ðalies ekonominio, kultûri-nio bei, sociologø þodþiais tariant, „átinklinimo“ lygio.

Atkelta ið 9 psl.

Informacinës technologijos: daugiaudemokratijos, maþiau socialiniø problemø

Vilniuje, Kaune tas „átinklinimas“ jau pakankamai gerasir siekia minimalø Vakarø valstybiø lygá, o maþi miesteliai irrajonai kol kas tiesiog badauja. Kaimo vietovës dar skundþia-si, kad Telekomas nepakeitë analoginio ryðio skaitmeniniu,dël to negalima ávesti naðios interneto linijos. „Þiniø takas“silpnutis ir perkrautas. Ádomiausia, kad vieðojo ryðio paklausatokia didelë, kad kai kur þmonës uþsiraðo prieð keletà dienø,kad galëtø prieiti prie ekrano. „Langas á ateitá“ kitais metaisplanuoja 300 vieðosios prieigos taðkø, vidutiniðkai iðeitø bent5 rajone, bet ne visus juos bus galima pastatyti dël ryðio.

Laukiame ES struktûriniø fondø, kurie bus skirti diegtivieðosios prieigos tinklus kaimuose. Tai padës spræsti pilieèiødalyvavimo tolesniuose visuomenës demokratëjimo procesuo-se, bendruomeniø „átinklinimo“, savivaldybiø tarpusavio ry-ðio, viso gyvenimo studijø, socialinës atskirties maþinimo, so-cialinio ryðio stiprinimo bei daugelá kitø problemø.

Prie ðios paþangos prisideda ir bendri Atviros Lietuvosfondo ir Lietuvos teisës universiteto Þiniø visuomenës valdy-mo instituto projektai.

Valentina Daunoraitë

viceprezidento. Tada turësi pasiraðyti sutartëlæ bei sumokëti STEPprogramos dalyvio mokestá ir – Tu jau dalyvauji programoje. ELSAONLINE pradës ieðkoti tavo duomenis bei poreikius atitinkanèiøstaþuoèiø. Ðis procesas vyksta 24 val. per parà. Svarbu tai, kad Tavoanketa ELSA ONLINE sistemoje tampa prieinama mûsøpartneriams – darbdaviams visoje Europoje. Ði sistema labai lanksti,nes galima derinti staþuotës pradþios ir pabaigos laikà, darbouþmokesèio ir kitus klausimus. Uþpildyta anketa galioja iðtisus metusir atsiradus naujai staþuotei nereikës pildyti vis tà paèià formà. TaigiNENUSIGRÆÞK NUO SAVO ATEITIES IR NEPRALEISKSAVO ÐANSO!!! Nori daugiau informacijos? – uþsuk á ELSA (224a.). Èia tave pasitiks ir tau padës draugiðki STEP komandos nariai.

Daugiau apie ðià programà galima suþinoti ðiuose internetopuslapiuose: www.elsa.lt, http://www.elsa.org/stepdesc/index.asp,staþuoèiø pasiûla – http://www.elsa.org/stepdesc/overview.asp; kilusklausimams, galite raðyti adresu: [email protected]

Agnë Vaièekauskaitë,ELSA LTU viceprezidentë STEP

Pagal Lietuvos studentøsporto asociacijos nuostatus,vakariniø studijø studentaigali dalyvauti organizuoja-muose asociacijos èempiona-tuose ir varþybose.

LTU rinktiniø komandosdalyvauja ðiose LSSA rengia-mose varþybose:

– tinklinio;– kulkinio ðaudymo;– sambo, dziudo;– lengvosios atletikos;– badmintono;

DËMESIO! DËMESIO! DËMESIO!

– jëgos trikovës;– svarsèiø kilnojimo;– karatë;– futbolo;– krepðinio (moterø, vyrø);– teniso;– stalo teniso.Iðsamesnës informacijos tei-

rautis CR Kûno kultûros kated-roje (106 kab.) arba kreiptis ádoc. V. Gaðkà. Tel. 8686 16366.

Kûno kultûros irkovinës savigynos katedra

VAKARINIØ STUDIJØ STUDENTAI!

gerbiamieji, - mokslinĖ elektroninĖ biblioteka · teisë tampa teise tik tada, kai ja...

Documents