PATVIRTINTA

Vytauto Didžiojo universiteto

„Rasos“ gimnazijos direktoriaus

2019 m. ......................d.

įsakymu Nr.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO

„RASOS“ GIMNAZIJA

2019 METŲ VEIKLOS PLANAS

I SKYRIUS

ĮVADAS

1. Įstaigos socialinis kontekstas

Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija yra Eigulių seniūnijoje. Tai – viešoji

įstaiga, kurios steigėjai yra Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno miesto Taryba. Į gimnazijos

keturias 9 klases mokiniai priimami iš Eigulių mikrorajono, o likus vietų – ir iš kitų seniūnijų

ugdymo įstaigų pagal metinių pažymių vidurkį.

Gimnazijos mokinių socialinis kontekstas

2016 2017 2018

Mokiniai, augantys daugiavaikėse šeimose (3 ir daugiau vaikų) 127 131 138

Mokiniai, kurių tėvai išsituokę 172 180 176

Mokiniai, kurių vienas iš tėvų dirba užsienyje 75 75 88

Mokiniai, kurių vienas iš tėvų miręs 40 36 35

Mokiniai, kuriems skirta oficiali globa 9 6 6

Mokiniai, kurie gauna nemokamą maitinimą mokykloje 32 28 34

Mokinių, nemokamai vežamų į gimnaziją, skaičius 42 50 45

Gimnazijos socialinio konteksto duomenys kiekvienais metais yra labai panašūs. Šiek tiek

padaugėjo daugiavaikėse šeimose gyvenančių mokinių skaičius, taip pat yra daugiau tėvų,

dirbančių užsienyje. Nemokamą maitinimą gaunančių ir į gimnaziją nemokamai vežamų

mokinių skaičius kinta nežymiai.

2

2. Mokinių skaičiaus įstaigoje kaita

Mokslo metai Iš viso

mokinių

Mokinių

skaičius klasėse:

9-10

Mokinių skaičius

klasėse:

11-12

Klasių

komplektų

skaičius

2016-2017 921 28,06 29,5 32

2017-2018 921 28,6 28,9 32

2018-2019 899 27,43 28,75 32

Mokinių skaičius, lyginant su 2017-2018 m.m., pasikeitė, sumažėjo 22 mokiniais, o tai

sudaro 2,39 proc.. Vidutiniškai mokinių klasėje, lyginant su 2017-2018 m.m., 9-10 klasėse

sumažėjo 4,09 proc., 11-12 klasėse sumažėjo 0,52 proc..

3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą moksleivių dalis

2016 2017 2018

Pagrindinį išsilavinimą įgijo 100% (239) 100% (220) 100% (234)

Vidurinį išsilavinimą įgijo 100% (219) 99,99% (230) 99,99(236)

4. Mokinių, ugdomų pagal neformaliojo švietimo programas, dalis

Mokslo metai Mokinių, ugdomų pagal neformaliojo švietimo programas, dalis

2015-2016 44,1%

2016-2017 45%

2017-2018 52%

Neformaliajam ugdymui per savaitę gimnazijoje skiriamos 88 valandos (100%)

Gimnazijoje veikia 17 muzikinių, meninių, sportinių ir pilietinio ugdymo būrelių bei klubų.

5. Mokinių lankomumo duomenys

Mokslo metai

Vidutiniškai 1 mokinys per mokslo

metus praleido iš viso pamokų

Vidutiniškai 1 mokinys per mokslo

metus praleido pamokų

be pateisinamų priežasčių

9-10 kl. 11-12 kl. 9-10 kl. 11-12 kl.

2015-2016 76 89 10 26

2016-2017 72 84 9 21

2017-2018 80 87 7 25

Palyginus su praėjusiais ankstesniais 2016-2017 m. m. lankomumo rodikliai šiek tiek

pablogėjo. Tiek pagrindiniame, tiek viduriniajame ugdyme padidėjo praleistų pamokų skaičius,

tenkantis vienam mokiniui. Praleistų pamokų be pateisinamos priežasties pagrindiniame ugdyme

3

sumažėjo, vidutiniškai 1 mokinys be pateisinamos priežasties praleido po 7 pamokas (buvo 9)

per metus, viduriniajame ugdyme - 25 pamokas (buvo 21).

6. Mokytojų skaičiaus kaita, mokytojų, turinčių pedagoginę ir dalykinę

kvalifikaciją, dalis

Mokslo

metai Iš v

iso

mokyto

jų

Dal

is(t

uri

nči

ų

ped

agogin

ę ir

dal

ykin

ę

kval

ifik

acij

ą)

Dir

ba

nep

agri

ndin

ėse

par

eigose

Išėj

o į

pen

siją

Pak

eitė

dar

bovie

tę

Yra

vai

ko

pri

ežiū

ros

atost

ogose

Pri

imta

nau

jų

mokyto

jų

2016-2017 78 97,7% 6 2 1 3 8

2017-2018 78 100% 7 1 7 2 6

2018-2019 78 100% 0 2 5 2 13

7. Žemės panaudos sutartis

Naudojamo žemės sklypo panaudos sutartis sudaryta 2009-12-18 Nr.57-2-198.

8. Higienos pasas

Įstaigai išduotas 2010-03-02 ir yra galiojantis- higienos pasas Nr.9-0077(6).

9. Energijos vartojimo auditas

Gimnazijoje yra visa teisinė-techninė dokumentacija: ūkio priežiūros, saugos ir sveikatos,

priešgaisrinės ir civilinės saugos. Taip pat buvo atliktas energijos vartojimo auditas.

II SKYRIUS

PRAĖJUSIŲ METŲ SITUACIJOS ANALIZĖ

Išorės lėšų pritraukimo tendencijos ir finansinių prioritetų realizacija

2018 m. baigtas renovuoti gimnazijos sporto aikštynas, įrengta treniruoklių aukštelė 160 m2

už 17112,54 eurų, sumontuota apsauginė tvora futbolo aikštelėje už 1826,06 Eurų,). Įrengti

pėsčiųjų takai (apie 1433 m2) įrengimo darbai už 61049,44 eurų .Visi šie darbai buvo

finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų. Už valstybės lėšas (4184,0 Eur) buvo įrengta 3D

klasė chemijos kabinete.

Valstybės funkcijų vykdymo programa 2018 m. sudarė 1 362 684EUR.

Išlaidoms, susijusioms su savivaldybių mokyklų bendrojo ugdymo pedagoginių darbuotojų

darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti, skirta iš 4 Savivaldybės finansuojamų įstaigų veiklos

programos (valstybės biudžeto lėšos) 15 975 EUR.

Savivaldybės finansuojamų įstaigų veiklos programos lėšos 2018 m.- 400 941 EUR.

Neformaliojo ugdymo programai iš Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programos

(savivaldybės lėšos) skirta 700 EUR.

4

2 proc. labdaros ir paramos iš fizinių ir juridinių asmenų 2018 m. gauta 15521 EUR. 2018 m. m.

pavyko įgyvendinti uždavinius, susijusius su finansiniais prioritetais, panaudojant paramos lėšas.

Mokinio krepšelio lėšų netrūko, savivaldybės lėšos panaudotos aplinkos išlaikymui ir darbo

užmokesčiui. Etatinis modelis buvo įdiegtas vadovaujantis teisės aktais.

Gimnazijoje buvo vykdomas konkursas „Giesmių giesmelė 2018“ – kurio metu buvo gautos 335

EUR. Iš šių lėšų buvo suderintas pianinas, pagaminti padėkos raštai ir nupirkta reikalingų

kanceliarinių prekių.

2018ais iš rėmėjų gautos lėšos buvo panaudotos:

Papildomų vaizdo kamerų (2vnt) pajungimas prie centrinio pulto-1409,05 EUR.

Minkštasuoliai į edukacines erdves (6vnt) -1299,54 EUR.

Pakeistos kabinetų durys (2vnt) -550,0 EUR.

Įsigytos naujos 3 durų metalinės spintelės rūbams (5vnt) -907,5 EUR.

Įsigyti nauji vaizdo projektoriai (3vnt) -1580,61 EUR.

Įrengtos naujos žaliuzės 2 kabinetuose -600,0 EUR.

5

Informacija apie įstaigos valdomo pastato fizinę būklę (2018 m. statinio kasmetinės apžiūros duomenimis)

Statinio dalių ir inžinierinės įrangos būklės įvertinimas

Pam

atai

Išori

nės

sie

nos

Sto

gas

Lan

gai

Lau

ko d

ury

s

Vid

inės

sie

nos

Lubos

Vid

aus

dury

s

Gri

ndys

Mai

sto t

var

kym

as

WC

Šil

dym

as,

vėd

inim

as

Van

den

tiek

is, k

anal

izac

ija

Elektros sistema

Pri

taik

ym

as n

eįgal

iųjų

pore

ikia

ms

(jei

rei

kia

)

Komentarai

Pat

alpos

Įren

gin

iai

Pat

alpos

Užd

aro t

ipo

kab

inos

Įre

ngin

iai

Šil

um

os

punkta

s

Šil

dym

o

sis

tem

a

Van

den

tiek

io

sist

ema

Kan

aliz

acij

os

sist

ema

Ele

ktr

os

inst

alia

cija

Ele

ktr

os

skydin

ės

Švie

stuvai

AP

AP

AP

AK

AK

P (

atli

ekam

a sa

vo

ir

sav

. lė

šom

is)

P (

atli

ekam

a sa

vo

ir

sav

. lė

šom

is)

P, at

skir

ais

atv

ejai

s K

P (

atli

ekam

a sa

vo

ir

sav

. lė

šom

is)

P (

mai

sto

ru

oši

mo

pat

alp

os)

, A

K

mai

tin

imo

sal

ė (m

ok

yk

los

lėšo

mis

)

Rei

kia

atn

auji

nti

įra

ngą

AK

(2

00

2 m

.)

Įren

gto

s

K (

pag

al p

ore

ikį

P)

AK

AK

AK

80

%, re

ikia

K 2

0%

AK

80

%, re

ikia

K 2

0%

AK

AK

AK

Nep

rita

iky

ta , p

ore

ikio

nėr

a

Mokyklos pastatas

priskirtinas III pastatų

grupei. Prioritetiniai

darbai, kuriuos būtina

atlikti, siekiant pagerinti

statinio dalių būklę ir

pastatą priskirti II grupei:

pabaigti renovuoti

vandentiekio,

kanalizacijos inžinerinės

įrangos sistemas. Toliau

keisti grindis bei vidines

duris klasėse. Sutvarkyti

39 kabinetai.

Pastaba: NR – nereikalingas remontas. P – reikalingas paprastasis remontas. K – reikalingas kapitalinis remontas. AB – avarinė būklė. AK – atliktas

kapitalinis remontas. AP- atliktas paprastasis remontas.

6

1. Kiekvienais metais statinio dalių ir inžinerinės įrangos būklė vertinama atsižvelgiant į statinio

kasmetinės apžiūros rezultatus.

2. Įstaiga naudojamo pastato techninę priežiūrą vykdo statybos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Statinio dalių ir inžinerinės įrangos būklės įvertinimo duomenys ir kasmetinės apžiūros akte

numatytos priemonės statinio fizinei ir aplinkos higieninei būklei gerinti turi būti pagrindas rengiant

turto priežiūros ir remonto programą, planuojant statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto ar

rekonstrukcijos darbus ir jų finansavimą.

2018 m. tikslų įgyvendinimo laipsnis pagal prognozuotus laukiamus rezultatus

Tikslas 2018 m. minimalus

lauktas rezultatas

2018 m. įstaigos pasiektas

realus rezultatas

2018 m. maksimalus

lauktas rezultatas

1.Tobulinti tėvų ir

mokytojų

santykius, aktyviai

įtraukiant tėvus į

ugdymo procesą.

15 % tėvų dalyvauja

tobulinant mokyklą,

įsitraukia į mokinių

ugdymą (si)

įvairiomis formomis,

plėsdami mokinių

kultūrinį, socialinį,

pažintinį bei

profesinį akiratį.

Tėvai yra aktyvūs

mokyklos veiklų ir

renginių (bent 2)

dalyviai,

savanoriauja vedant

klasių valandėles bei

pamokas 1 per

metus), noriai

dalyvauja

individualiuose ir

bendruose

susitikimuose su

mokytojais. Tėvai su

mokytojais susitinka

bent du kartus per

metus.

Pasiektas tarpinis rezultatas: 20% procentų

tėvų dalyvavo tobulinant

mokyklą įvairiomis

formomis, plečiant mokinių

kultūrinį, socialinį, pažintinį

bei profesinį akiratį.

Tėvai buvo aktyvūs

mokyklos veiklų ir renginių

dalyviai, dalyvavo bent 3-4

veiklose, vidutiniškai po 2

tėvus kiekvienoje klasėje

dalyvavo vedant klasių

valandėles, priėmė mokinius

savo darbovietėse,

dalyvavo diskusijų

renginyje, sakė kalbas

dideliuose tradiciniuose

gimnazijos renginiuose,

diskutavo ir planavo

priimant gimnazijos veiklos

programą. Tėvai su

mokytojais susitiko tris

kartus per metus Tėvų

dienose

30 % tėvų dalyvauja

tobulinant mokyklą,

įsitraukia į mokinių

ugdymą (si) įvariomis

formomis, plėsdami

mokinių kultūrinį,

socialinį, pažintinį bei

profesinį akiratį.

Tėvai yra aktyvūs

mokyklos veiklų ir

renginių (bent 3-4)

dalyviai, savanoriauja

vedant klasių valandėles

(2 per metus) bei

pamokas, noriai

dalyvauja

individualiuose ir

bendruose

susitikimuose su

mokytojais. Tėvai su

mokytojais susitinka

bent tris kartus per

metus.

7

Komentaras: 20% tarpinis tikslo įgyvendinimo rezultatas pasiektas dėl to, kad 3-ių klasių tėvai per

mažai dalyvavo gimnazijos veiklose. Ypatingai aktyvūs buvo 2-ų ir 4-tų klasių tėvai. 2018 m. per

mokslo metus įvyko 6 visuotiniai tėvų susirinkimai 1-2-3-4 klasių koncentrams, trys Tėvų dienos,

kuriose tėvai susitiko su dėstančiais mokytojais ir 64 auklėtojų organizuoti susirinkimai klasių

tėvams.1-4 tų klasių tėvų lankomumas susirinkimuose ir Tėvų dienose vidutiniškai siekė 70% Tėvai

buvo supažindinami su gimnazijos Ugdymo planu, Veiklos programa, ugdymo karjerai programa,

patyčių ir smurto prevencijos tvarka, brandos egzaminų pasirinkimais bei studijų programomis

universitetuose, mokinių pasiekimais, neformaliojo ugdymo veikla ir prevencinėmis programomis.

Apie streso įveikimą pranešimus tėvams skaitė VDU profesorius S. Perminas. Kaip vaikams padėti

mokytis ir kokie yra mokinių mokymosi stiliai padėjo gimnazijos psichologė ir socialinė pedagogė.

Mokinių komitetas organizavo 2-3 kl. diskusinį projektą „Emocija plius“ kuriame tėvai, mokytojai

ir mokiniai aktyviai diskutavo tema ( „Ar gera būti mūsų gimnazijoje?“) apie pagarbos vertybę.

Tėvai 10 kartų. kvietė mokinius į savo darbovietes supažindinti su savo profesija, 5 kartus lydėjo

mokinius kartu sau auklėtojais jų išvykose į kultūros paveldo vietas, 2 kartus savanoriavo vedant

klasių valandėles. Tėvai sakė kalbas dideliuose tradiciniuose gimnazijos renginiuose: abiturientų

Šimtadienio, Paskutinio skambučio, Atestatų įteikimo šventėse. Po 2- tėvus iš kiekvienos klasės

dalyvavo gimnazijos ataskaitinėje rudens konferencijoje, 11- ka tėvų, išrinktų į Gimnazijos Tarybą,

aktyviai dalyvavo planuodami gimnazijos veiklą ir priimdami sprendimus .2018 m.. buvo atliktas

platusis įsivertinimas IQES online sistemoje dėl mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo. Vertė yra

pozityvi nuo 2,9 iki 3,1.

Tikslas 2018 m. minimalus

lauktas rezultatas

2018 m. įstaigos

pasiektas realus

rezultatas

2018 m. maksimalus

lauktas rezultatas

2.Ugdyti mokinių

atsakomybę už savo

mokymąsi

Iki 1 % dalykų

pamokų įvyks

netradicinėse

edukacinėse erdvėse.

Vesime iki 30 atvirų

pamokų. Mokytojai

ekspertai ves po 2, o

mokytojai

metodininkai po 1

atvirą pamoką

skleisdami patirtį,

kaip pamokoje

organizuoti mokinio

įsivertinimą. Bus

dalijamasi gerąja

patirtimi, atviras

pamokas aptariant,

analizuojant

metodinėse grupėse.

Mokslo metų

pradžioje I klasėse

vyks trišaliai ( klasės

auklėtojo, mokinio ir

jo tėvų) pokalbiai

apie vaikų

atsakomybę už savo

mokymąsi.

Pasiektas tarpinis

rezultatas. Įvyko 149

pamokos netradicinėse

edukacinėse aplinkose,

daugiausiai netradicinių

pamokų įvyko lietuvių k.,

geografijos, istorijos,

tikybos ir etikos ir

biologijos. Netradicinės

pamokos vyko Kauno ir

Vilniaus muziejuose,

teatruose, Vytauto

Didžiojo universitete,

nacionaliniuose

parkuose, pamokas VDU

dėstytojai, įvairių

visuomeninių

organizacijų atstovai.

Įvyko 29 atviros

pamokos, kurių

stebėjimo tikslas buvo

mokinio įsivertinimas

pamokoje. Stebėtas

pamokas mokytojai

reflektavo, aptarė

metodinėse grupėse ir

patobulino mokinio

Mokslo metų pradžioje I

ir II klasėse vyks trišaliai

(klasės auklėtojo,

mokinio ir jo tėvų)

pokalbiai apie mokinio

išsikeltus mokymosi

tikslus atsakomybę už

savo mokymąsi, kartu su

tėvais užpildys

įsivertinimo anketą.

Organizuosime 1

seminarą klasių

auklėtojams apie

mokinio individualios

pažangos stebėseną

dalyvaus daugiau kaip

30 mokytojų.

70 proc. I –II klasių

gimnazistų fiksuos

asmeninę pažangą

stebėsenos lapuose.

Daugiau nei 80 procentų

I – II klasių mokinių

kelsis mokymosi tikslus

ir reflektuos savo

individualios pažangos

8

Gimnazistai kartu su

tėvais užpildys

įsivertinimo anketą.

Organizuosime 1

seminarą klasių

auklėtojams apie

mokinio

individualios

pažangos stebėseną

dalyvaus iki 30

mokytojų.

Iki 70 proc. I –II

klasių gimnazistų

fiksuos asmeninę

pažangą stebėsenos

lapuose.

Iki 80 procentų I – II

klasių mokinių

kelsis mokymosi

tikslus ir reflektuos

savo individualios

pažangos stebėseną.

įsivertinimo pamokoje

metodiką.

Visose pirmose klasėse

100 proc. įvyko trišaliai

auklėtojo, mokinio ir jo

tėvų pokalbiai.

Gimnazistai, pritariant

tėvams, išsikėlė

mokymosi tikslus.

Gimnazijos psichologė

organizavo seminarą

klasių auklėtojams

apie mokinio

individualios pažangos

stebėseną. 100 proc.

pirmokų fiksuoja

asmeninę pažangą

stebėsenos lapuose,

pasibaigus trimestrui

reflektuoja savo pažangą,

jeigu reikia, koreguoja

ugdymosi tikslus.

stebėseną

Komentaras:

Komentaras: 2018 m. ugdymo procese veiklos buvo skirtos ugdyti mokinių atsakomybę už savo

mokymąsi. Šis ugdymo tikslas buvo įgyvendinamas pamokose, įvairiuose projektuose,

bendradarbiaujant su KPKC organizavome Kauno bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 (gimnazijų I–

IV) klasių mokinių konferenciją „Lietuva - ideali vieta gyventi: mitas ar realybė?“. Svarbiausias

konferencijos tikslas buvo ugdyti atsakomybę už savo mokymąsi. Konferencijoje dalyvavo 80

mokinių ir 38 mokytojai iš įvairių Kauno mokyklų.

Antrose klasėse vyko interaktyvi ugdymosi diena „Mokytis smagu“, kai pamokas vedė gimnazistai,

jų tikslas buvo ugdyti gimnazisto atsakomybę už savo mokymąsi. Įvyko 53 pamokos, kurias vedė 90

gimnazistų, ši netradicinė mokymosi forma antrokams labai patiko.

2017-18 m.m. mokymo (s)i kokybė gimnazijoje pagal Bendrųjų programų lygmenis išliko gera:

pagrindiniame ugdyme (I-II kl.): 2,7 proc. gimnazistų pasiekė aukštesnįjį gebėjimų lygmenį; 58,4

proc. – pagrindinį; 38,5 proc. – patenkinamą; tik 0,4 proc. gimnazistų nepasiekė patenkinamo

gebėjimų lygmens.

Viduriniame ugdyme: 4,9 proc. gimnazistų pasiekė aukštesnįjį gebėjimų lygmenį; 57,1 proc. –

pagrindinį, 36,3 proc. – patenkinamą, tik 1,7 proc. gimnazistų nepasiekė patenkinamų gebėjimų

lygmens.

Bendra gimnazijos ugdymo(si) kokybė: 3,8 proc. gimnazistų pasiekė aukštesnįjį lygmenį; 57,7 proc.

– pagrindinį, 37,3 proc. – patenkinamą, 1,2 proc. patyrė mokymo(si) sunkumų.

Tikslas 2018 m. minimalus

lauktas rezultatas

2018 m. įstaigos

pasiektas realus

rezultatas

2018 m. maksimalus

lauktas rezultatas

3. (apjungti

strategijos 3 ir 7

uždaviniai) –

Renovuoti

sanitarinius

prietaisus ir jų

1.Pabaigtos

renovuoti fekalines

nuotekų

kanalizacijos ir

vandentiekio

sistemos bei

1. Nepasiektas rezultatas

dėl lėšų stygiaus

1.Pabaigtos renovuoti

fekalines nuotekų

kanalizacijos ir

vandentiekio sistemos

bei prietaisų prijungimas

prie stovų, pagal techninį

9

prijungimą prie

stovų bei futbolo

aikštelę

prietaisų pajungimas

prie stovų, pagal

techninį projektą

2.Pabaigta sporto

aikštyno renovacija

pagal gimnazijos

sporto aikštelių

įrengimo

supaprastintą

projektą.

3. Įrengtos užlipimo

ant stogo kopėčios.

4.Pakeisti baldai 2

kabinetuose.

5.Pakeistos kabinetų

durys (10 vnt)

6.Suremontuoti 2

kabinetai

7.Šaligatvio prie

gimnazijos

remontas-500m2.

2.Pasiektas maksimalus

rezultatas

Papildomai sumontuota

apsauginė tvora futbolo

aikštelėje

3. Nutarta užlipimu ant

stogo naudotis papras-

tomis kopėčiomis

4.Pasiektas maksimalus

rezultatas

Pakeisti baldai 3 kabine-

tuose ir 6 vnt

minkštasuolių pastatyti į

edukacines erdves

5. Nepasiektas rezultatas

dėl lėšų stygiaus

Pakeistos kabinetų durys

(2 vnt).

6. Pasiektas tarpinis

rezultatas

Suremontuotas 1

kabinetas ir 8 rūbinės

7.Pasiektas maksimalus

rezultatas

Papildomai šaligatvio

suremontuota 433 m2 .

projektą

2.Pabaigta sporto

aikštyno renovacija pagal

gimnazijos sporto

aikštelių įrengimo

supaprastintą projektą.

3. Įrengtos užlipimo ant

stogo kopėčios

4.Pakeisti baldai 3

kabinetuose.

5.Pakeistos kabinetų

durys -14 vnt.

6.Suremontuoti 3

kabinetai

7.Šaligatvio prie

gimnazijos remontas-

1000m2 .

Komentaras: Dėl lėšų neskyrimo neatnaujintos fekalinės nuotekų kanalizacijos ir vandentiekio

sistemos bei prietaisų prijungimas prie stovų pagal techninį projektą.

10

Plačiojo įsivertinimo išvados (pagal naują veiklos kokybės įsivertinimo metodiką)

Privalumai Trūkumai Tobulinti pasirinkti mokyklos

veiklos aspektai

121 mokinio pasiekimai ir

pažanga – 3,2

211 ugdymosi tikslai - 3,3

212 ugdymo planai ir

tvarkaraščiai – 3,2

222 ugdymo (si)

organizavimas – 3,4

432 nuolatinis profesinis

tobulėjimas – 3,3

242 mokinių įsivertinimas –

2,8

313aplinkų bendrakūra – 2,7

Siekdami tikslų įgyvendinimo ir

atsižvelgdami į išorinio vertinimo

išvadas bei į 2018 m. plačiojo

įsivertinimo išvadas toliau

tobulinsime 242, 313 veiklos

aspektus.

Giluminio įsivertinimo išvados

2018 m., remiantis 2016 m. plačiojo įsivertinimo išvadomis, buvo tobulinami 242, 312, 313 rodikliai.

Vertintojai pasiūlė 2017 m. neatlikti plačiojo įsivertinimo ir toliau tobulinti 2016 m. pabaigoje pasirinktus

veiklos aspektus, atsižvelgiant į veiklos tobulinimo planą ir išorės vertintojų siūlymus. Todėl 2018 m.

tobulinome 242, 312, 313 veiklos aspektus.

Išvados apie 2018 m. pasirinktus tobulinti aspektus:

242 mokinių įsivertinimas

Išorinio vertinimo grupė šį rodiklį vertino 2 lygiu. Jo tobulinimas buvo įtrauktas į veiklos tobulinimo

planą. Šis aspektas labai plačiai buvo aptariamas metodinėse grupėse, įsivertinimo grupėje.

Siekiant ištirti esamą padėtį išsamiau, 2017 m. rudenį bei 2018 m. pavasarį buvo atliktas tyrimas

„Mokinių įsivertinimo pamokoje ypatumai“. Pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kaip vyksta įsivertinimas

pamokoje ir surinkti nuomones apie savarankišką veiklos įsivertinimą pamokoje. Pagal plačiojo įsivertinimo

rezultatus šis rodiklis padidėjo nuo 2,0 iki 2,8.

Kaip aktyviai pamokose inicijuojamas mokinių veiklos įsivertinimas, gimnazistų buvo prašoma įvertinti,

kiek jie sutinka su teiginiu: „Mokytojai skatina mokinius savarankiškai įsivertinti savo darbą kiekvienoje

pamokoje“ (žr. 1 pav.).

1 paveikslas. Mokytojai skatina mokinius savarankiškai įsivertinti savo darbą kiekvienoje pamokoje

11

Tyrimo rezultatai rodo, kad gimnazistai gana dažnai skatinami įsivertinti pamokoje, didesnė dalis

apklaustųjų (ir 2017 m. rudens, ir 2018 m. pavasario duomenimis) nurodė, kad visiškai arba iš dalies sutinka

su teiginiu, jog mokytojai skatina mokinius įsivertinti kiekvienoje pamokoje. Galima pastebėti, kad 2018 m.

pavasario tyrimo rezultatai rodo, kad nuo 16% iki 28% padidėjo nesutinkančių su šiuo teiginiu. Šie rezultatai

leidžia manyti, kad mokinių įsivertinimo pamokoje veikla inicijuojama šiek tiek rečiau nei rudenį. Tačiau

apibendrinant rezultatus galima teigti, jog daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių gimnazistų mokinių

įsivertinimą pamokoje nurodo kaip sistemingai vykstančią veiklą.

2 paveikslas. Kokių dalykų pamokose mokytojai skiria laiko mokinių įsivertinimui

Kaip matyti 2 paveiksle, apklausoje dalyvavusių mokinių nuomone, įsivertinimas pamokoje

dažniausiai skatinamas matematikos, lietuvių k., užsienio k., biologijos ir istorijos dalykų pamokose.

Analizuojant atvirus atsakymus, buvo gimnazistų pastebėjimų, kad mokinių įsivertinimas vyksta visų dalykų

pamokose. Kai kurių dalykų pamokose mokinių įsivertinimo intensyvumas mažėjo. 2018 m. pavasarį atlikto

tyrimo duomenys rodo, kad labiausiai intensyvumas mažėjo šių dalykų pamokose: matematikos (nuo 70%

iki 52%), biologijos (nuo 27% iki 20%), fizikos (nuo 15% iki 9%), chemijos (nuo 12% iki 7%), o dorinio

ugdymo pamokose mokinių įsivertinimo veikla lyginant su rudens duomenimis pavasarį išsaugo nuo 16% iki

22%. Mokinių atsakymų pasirinkimai nebuvo ribojami, procentinis palyginimas negali būti laikomas

patikimu, dėl to, kad ne visi mokiniai mokosi atsakymo variantuose paminėtų dalykų.

12

Toliau buvo siekiama išsiaiškinti gimnazistų nuomonę apie savarankiško veiklos įsivertinimo pamokoje

įtaką jų mokymosi pasiekimams (žr. 3 pav.). Mokinių buvo prašoma pasirinkti tinkamiausius atsakymų

variantus ir pateikti savo pastebėjimus atviruose atsakymuose.

3 paveikslas. Mokinių įsivertinimo pamokoje nauda

Tyrimų rezultatų palyginimas parodė, kad 2017 m. rudens ir 2018 m. pavasario duomenys skiriasi

nežymiai. Apklausoje dalyvavusių gimnazistų nuomone, įsivertinimas pamokoje gali padėti mokiniui

išsiaiškinti kaip gerai mokinys suprato pamokos temą (46%; 43%), geriau suprasti pamokoje atlikto savo

darbo stipriąsias puses ir trūkumus (44%; 43%), ką mokinys turėtų patobulinti (42%; nepakito) ir pastebėti

asmeninę pažangą (39%; 43%). Kita vertus, šiek tiek išaugo apklaustųjų (nuo 37% iki 41%) manančių, kad

mokinių įsivertinimas pamokoje neturi įtakos mokinių mokymosi kokybei. Apibendrinant galima teigti, kad

nemaža dalis mokinių įžvelgia mokinių įsivertinimo pamokoje naudą mokymosi procese.

Toliau buvo aiškinamasi, kaip dažnai, gimnazistų nuomone, turėtų būti skatinamas mokinių įsivertinimas

pamokoje. Apklausos dalyvių buvo prašoma įvertinti, kiek jie sutinka su teiginiu: „Mokytojai turėtų skatinti

mokinius įsivertinti savo darbą kiekvienoje pamokoje“ (žr. 4 pav.).

4 paveikslas. „Mokytojai turėtų skatinti mus įsivertinti savo atliktą darbą kiekvienoje pamokoje“

0% 10% 20% 30% 40% 50%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

14%

40%

48%

18%

37%

45%

2018 m. pavasaris (%) 2017 m. ruduo (%)

13

Siekiant ištirti esamą padėti išsamiau, 2017 m. rudenį bei 2018 m. buvo atliktas tyrimas „Mokinių

įsivertinimo pamokoje ypatumai“. Pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kaip vyksta įsivertinimas pamokoje,

ir nustatyti nuomonę apie savarankišką veiklos įsivertinimą pamokoje.

Kaip matyti 4 paveiksle, 2017 m. rudenį ir 2018 m. pavasarį atliktų tyrimų rezultatai skyrėsi

nežymiai. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustų gimnazistų (skaičiuojant bendrai) nurodė, kad visiškai

(padidėjo nuo 14 % iki 18%) arba iš dalies (sumažėjo nuo 40% iki 37%) sutinka, jog mokinių įsivertinimas

pamokoje turėtų vykti kiekvieną pamoką ir beveik pusė apklaustųjų nurodo, kad tai neturėtų būti skatinama

kiekvienos pamokos metu. Galima pasidžiaugti, kad lyginant su 2017 m. rudens duomenimis, 2018 m.

pavasario rezultatai rodo, kad nesutinkančių mokinių sumažėjo 3 procentais.

Išvados

1. Didžioji dalis apklaustų gimnazistų įvardijo, kad mokiniai skatinami įsivertinti pamokose.

2. Mokinių pastebėjimai rodo, kad įsivertinimas pamokoje skatinamas visų dalykų pamokose, dažniau

išskiriant matematiką, lietuvių k., užsienio k., biologiją ir istoriją. Šie rezultatai nežymiai skyrėsi nuo

anksčiau atlikto tyrimo rezultatų. Dorinio ugdymo pamokose mokinių įsivertinimas buvo skatinamas

dažniau lyginant su ankstesnio tyrimo rezultatais.

3. Gimnazistų nuomone, įsivertinimas pamokoje padeda išsiaiškinti, kaip gerai mokinys suprato

pamokos temą, geriau suprasti pamokoje atlikto savo darbo stipriąsias puses ir trūkumus, ką

mokinys turėtų patobulinti ir pastebėti asmeninę pažangą.

4. Pakartotinio tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei trečdalis mokinių (41%) mano, jog mokinių

įsivertinimas pamokoje neturi įtakos mokinių mokymosi kokybei (2017 m. rudens duomenimis

37%).

5. Trečdalis mokinių pritaria mokinių įsivertinimui pamokoje. Pakartotinio tyrimo rezultatai rodo, kad

18% iš jų mano, kad tai turėtų vykti kiekvieną pamoką, likusi dalis (37%) pritaria įsivertinimui

pamokoje iš dalies (galbūt ne visų dalykų pamokose arba ne kiekvienos pamokos metu). Beveik pusė

apklaustų mokinių įsivertinimui pamokoje nepritaria (atitinkamai 44% ir 46%).

Apibendrinant galima teigti, kad nemaža dalis mokinių įžvelgia mokinių įsivertinimo pamokoje

naudą mokymosi procese. Kita vertus, tyrimo duomenys rodo, kad mokiniams gali būti ne visiškai

aiški šios veiklos pamokoje prasmė bei mokymosi sunkumų sprendimo galimybės.

Nors rodiklis padidėjo nuo 2,0 iki 2,8, tačiau 2018 m. ir toliau skirsime daug dėmesio įsivertinimui

pamokoje bei mokinio pažangos stebėsenai (2 tikslo priemonės, laukiami rezultatai) ir atliksime analogišką

apklausą po metų, kad įsitikintumėme, kokių rezultatų pasiekėme vykdydami 2 tikslo priemones.

312 pastatas ir jo aplinka

Šio rodiklio vertė, lyginant su 2016 m., pakilo nuo 2,0 iki 3,0. Gerinant pastato būklę ir aplinką, buvo

atlikta daug darbų: renovuoti vamzdynai, elektros instaliacija, atnaujinti sporto aikštynai, paklotos naujos

trinkelės, įrengtas pastato ir aikštynų apšvietimas.

14

313 aplinkų bendrakūra

Šio rodiklio vertė padidėjo nuo 2,0 iki 2,7. Mokytojai įtraukė mokinius į klasės ir bendrų mokyklos

erdvių dekoravimą. Tokiu būdu buvo atnaujinti lietuvių kalbos, matematikos, biologijos kabinetai. Bendro

naudojimo erdvėse buvo rengiamos dailės parodos.

Mokymosi erdvių įvairovė, taikomų pamokose metodų įvairovė, aukšta mokytojų kvalifikacija ir

kompetencija, saugi aplinka (pagal mokinių ir tėvų apklausas rodiklis „Per paskutinius du mėnesius niekas iš

manęs nesijuokė, nesišaipė“ siekė 3,2-3,3 atitinkamai) sudarė sąlygas moksleiviams siekti aukštų rezultatų.

VBE rezultatai pagal lygius

Metai Abiturientų

skaičius

16-35

proc.

36-85

proc.

86-100

proc.

2016 219 25 45 30,5

2017 229 20 52,2 26

2018 236 21,3 50 27

30,5

26

27

29 29 29

23

24

25

26

27

28

29

30

31

2016 2017 2018

Atitikmuo metiniam pažymiui

86-100

9----10

2519,8 21,3

45

52,250

30,526 27

0

10

20

30

40

50

60

2016 2017 2018

Išlaikiusiųjų % pagal lygius

16-35

36-85

86-100

15

Iš diagramų matyti, kad 2018 m. 1 procentiniu punktu padidėjo mokinių, išlaikiusių VBE aukštesniu

lygiu, tačiau padaugėjo mokinių, išlaikiusių VBE ir žemesniu lygiu. Tai lėmė tam tikrų egzaminų užduočių

sudėtingumas.

Atitikmuo metinio pažymio su VBE aukštesnio lygiu svyruoja 1-2 procentinius punktus. Tai rodo stiprų

koreliacinį ryšį tarp metinio ir VBE įvertinimų.

Mokinių mokymosi rezultatai yra labai aukšti. Tai parodė išsami brandos egzaminų analizė-visų dalykų

metiniai vertinimai atitinka brandos egzaminų vertinimus.

Pagal brandos egzaminų rezultatus (NEC analizė) 2018 mokykla yra tarp geriausių 16 proc. respublikos

mokyklų, jei apibendrintas standartizuotas rodiklis yra daugiau nei 1. Mūsų gimnazijos yra rodiklis yra 1,61.

2017 m. buvo 1,54. Rezultatai pagerėjo 0,07 standartizuotais vienetais. Taip pat iš „voratinklio“ matyti, kad

lietuvių kalbos, užsienio kalbos (anglų), matematikos, biologijos, fizikos, istorijos rezultatai patenka tarp 16

proc. geriausių respublikos mokyklų. Raudona spalva mūsų gimnazija, mėlyna – savivaldybės mokyklos,

pilka - Lietuva.

Išanalizavus PUPP rezultatus, matyti, kad lietuvių k. ir matematikos PUPP rezultatų vidurkis krito ne tik

gimnazijoje. Jis žemėjo Lietuvoje ir Kauno m. Tačiau visais atvejais gimnazijos vidurkis buvo aukštesnis už

Lietuvos ir Kauno miesto mokyklų vidurkį.

16

Apibendrintas mokyklos 2018 m. VBE rezultatų palyginimas su šalies ir

savivaldybės mokyklomis

Remiantis plačiojo įsivertinimo duomenimis ir išorinio vertinimo išvadomis, Strateginiu planu 2019-

2021 m., parengtu veiklos tobulinimo planu, 2019 m. ir toliau tobulinsime 242, 313 rodiklius.

17

Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka paskirtų išorės vertintojų, kontrolieriaus,

Vidaus audito skyriaus ir kitų institucijų išvados

2018 m. vykdytų patikrų nebuvo.

III SKYRIUS

2019 METŲ TIKSLŲ AKTUALIZAVIMAS IR PAGRINDIMAS FINANSINIAIS

IŠTEKLIAIS, PLANUOJAMI INVESTICIJŲ PROJEKTAI

Atsižvelgdami į gimnazijos strateginio plano 2019-2021 m. m. 1 tikslą „Kurti mokinių saugumui

ir gerai savijautai tinkamą emocinę aplinką“, į plačiojo įsivertinimo išvadas, į bendrųjų ugdymo planų

aspektus dėl prevencinių programų įgyvendinimo, veiklos tobulinimo plano priemones, sieksime pagerinti

emocinę aplinką gimnazijoje. Šiam tikslui įgyvendinti bus panaudotos mokymo lėšos kvalifikacijai kelti bei

ugdymo plano įgyvendinimui skirtos lėšos. Tuo būdu sieksime patobulinti 313 (aplinkų bendrakūros, gautų

duomenų reflektavimo, bendradarbiavimo priimant sprendimus) aspektus.

Atsižvelgdami į gimnazijos strateginio plano 2019-2021 m. m. 2 tikslą „Sudaryti sąlygas

kiekvienam gimnazistui atlikti asmeninės pažangos ir mokymosi vertinimą ir įsivertinimą“, ugdysime

mokinių atsakomybę už savo mokymąsi bei asmeninės pažangos vertinimą. Sieksime ir toliau išlaikyti kuo

mažesnį atotrūkį tarp brandos egzaminų ir dalykų metinių įvertinimų. Tikimės, kad savo pažangos

vertinimas leis pasiekti aukštesnių PUPP rezultatų. Kursime mokinių įsivertinimo pamokoje bei

atsakomybės už savo mokymąsi sistemą. Šie aspektai yra pažymėti ir veiklos tobulinimo plane. Šiam tikslui

įgyvendinti bus panaudojamos mokymo lėšos bei universitetų žmogiškieji resursai. Tokiu būdu sieksime

patobulinti 242 rodiklį.

Atsižvelgdami į gimnazijos strateginio plano 2019-2021 m. m. 3 tikslą „Kurti modernią ir

saugią gimnazijos aplinką“, renovuosime sanitarinius prietaisus ir prijungsime juos prie stovų bei baigsime

vandentiekio ir kanalizacijos sistemų renovacijos projektą bei su juo susijusius vidaus remonto darbus.

Taip pat tęsime vidaus remonto darbus, siekdami atitikti higienos normų reikalavimus. Šiam

tikslui įgyvendinti bus panaudojamos savivaldybės, tėvų paramos bei kitų rėmėjų lėšos.

IV SKYRIUS

VEIKLOS TURINYS

1 tikslas. Kurti mokinių saugumui ir gerai savijautai tinkamą emocinę aplinką

Sėkmės kriterijus Laukiami minimalūs rezultatai Laukiami maksimalūs

rezultatai

Gimnazijoje sukuriama ir

palaikoma emocinė aplinka,

60% mokytojų sutiks, kad

gimnazijoje vyrauja saugi fizinė ir

80% mokytojų sutiks, kad

gimnazijoje vyrauja saugi

18

orientuota į visų jos narių fizinį ir

emocinį saugumą, gerą savijautą,

tarpusavio bendravimą, pagalbą

vienas kitam, kur kiekvienas

bendruomenės narys jaučiasi

vertingas, saugus ir reikalingas.

emocinė aplinka, bendruomenės

nariai padeda vieni kitiems,

savijauta gera, jaučiasi vertingi,

saugūs ir reikalingi.

60% mokinių ir tėvų gerai ir labai

gerai vertina mokyklos

mikroklimatą ir mokinių savijautą.

fizinė ir emocinė aplinka,

bendruomenės nariai padeda

vieni kitiems, savijauta gera,

jaučiasi vertingi, saugūs ir

reikalingi.

80% mokinių ir tėvų gerai ir

labai gerai vertina mokyklos

mikroklimatą ir mokinių

savijautą.

Stiprios mokinių asmeninės

kompetencijos, jie pažįsta savo

charakterį ir gerbia save, valdo

emocijas ir jausmus, sveikai

gyvena ir saugiai elgiasi, priima

iššūkius, atsispiria neigiamai

įtakai. Visi 1-2-3-4 tų kl.

gimnazistai dalyvauja bent

vienoje nuoseklioje socialines

emocines kompetencijas

ugdančioje prevencinėje

programoje.

70% per du mėnesius nė karto

nepatyrusių patyčių mokinių dalis,

20 % sumažėjęs drausminių

nuobaudų skaičius dėl tabako

vartojimo ir praleistų pamokų.

70% gimnazistų dalyvauja bent

vienoje nuoseklioje socialines

emocines kompetencijas ugdančioje

prevencinėje programoje.

80% per du mėnesius nė karto

nepatyrusių patyčių mokinių

dalis.

30 % sumažėjęs drausminių

nuobaudų skaičius dėl tabako

vartojimo ir praleistų pamokų.

90% gimnazistų dalyvauja bent

vienoje nuoseklioje socialines

emocines kompetencijas

ugdančioje prevencinėje

programoje.

Priemonės

Eil.

Nr.

Priemonės pavadinimas

Atsakingi

vykdytojai

Socialiniai

partneriai

Įvykdymo

terminas Ištekliai Pastabos

1.

Organizuotas 80 val.

seminaras mokytojams ir

klasių auklėtojams VDU

Edukologijos institute

„Lytiškumas ir šeimos

šiuolaikiniame pasaulyje:

įvairovė ir jos iššūkiai“ .

Direktoriaus

pavaduotoja V.

Juškienė,

Sveikatos ir

lytiškumo ugdymo

darbo grupė

VDU 2019- 01-

02

Kvalifikac

ijos

kėlimo

lėšos

400 eur

2. Seminaras mokytojams

„Nesmurtinis

bendravimas ir emocinio

intelekto ugdymas“.

Direktoriaus

pavaduotoja

V. Juškienė,

Vaiko gerovės

komisija

Mokytojų

tobulinimo

centras

2019 03 Kvalifikac

ijos

kėlimui

skirtos

lėšos

400 eur

3. Socialines emocines

kompetencijas ugdanti

VŠĮ Lions Quest

Programa „Raktai į

sėkmę“ mokymai 1-2

klasių auklėtojams,

švietimo pagalbos

specialistams.

Direktoriaus

pavaduotoja

V. Juškienė,

Vaiko gerovės

komisija

ŠMM

VŠĮ Lions

Quest

2019 04 ŠMM

lėšos

4000 eur

19

4. Socialines-emocines

kompetencijas ugdanti

VŠĮ Lions Quest

programa „Raktai į

sėkmę“ 1-2 ų klasių

gimnazistai.

Direktoriaus

pavaduotoja

V. Juškienė,

Vaiko gerovės

komisija,

1-2 klasių auklėtojai

VŠĮ Lions

Quest

2019-04-

11

5. Plėtoti Prevencinių

programų „Alkoholio,

tabako ir kt.

psichotropinių medžiagų

vartojimo prevencijos bei

„Sveikatos ir lytiškumo

ugdymo bei rengimo

šeimai“ programas,

integruojant jas į

formalųjį ir neformalųjį

ugdymą.

Direktoriaus

pavaduotoja

V. Juškienė,

Vaiko gerovės

komisija,

Dalykų mokytojai,

Klasių auklėtojai

2019-01-

12

Ugdymo

plano

įgyvendini

mui

skirtos

lėšos

2 tikslas. Sudaryti sąlygas kiekvienam gimnazistui atlikti asmeninės pažangos ir

mokymosi vertinimą ir įsivertinimą.

Sėkmės kriterijus Laukiami minimalūs

rezultatai

Laukiami maksimalūs rezultatai

Gimnazistai patobulins mokėjimo

mokytis kompetenciją.

30 proc. gimnazistų gebės

įsivertinti asmeninę

pažangą ir mokymąsi.

40 proc. gimnazistų gebės įsivertinti

pažangą ir mokymąsi.

Sukurta gimnazisto individualios

pažangos stebėsenos sistema ir

juose fiksuojama pažanga.

Iki 80 proc. I –II klasių

gimnazistų fiksuos

asmeninę pažangą

stebėsenos lapuose.

Virš 80 proc. I –II klasių gimnazistų

fiksuos asmeninę pažangą stebėsenos

lapuose.

Savivaldaus mokymosi diegimas

gimnazijoje.

Iki 80 procentų I – II klasių

gimnazistų kelsis

mokymosi tikslus ir

reflektuos mokymąsi.

Virš 80 procentų I – II klasių

gimnazistų kelsis mokymosi tikslus ir

reflektuos ir reflektuos mokymąsi.

Trišaliai pokalbiai su I ir II klasių

gimnazistų tėvais apie asmeninę

pažangą ir įsivertinimą stiprins

bendradarbiavimą ir grįžtamąjį

ryšį.

Trišaliai pokalbiuose

dalyvaus iki 30 procentų

gimnazistų tėvų.

Trišaliai pokalbiuose dalyvaus iki 40

procentų gimnazistų tėvų.

Sukurta namų darbų skyrimo,

tikrinimo ir vertinimo tvarka.

Iki 50 proc. mokytojų

vadovausis sukurta namų

darbų tvarka.

Iki 70 proc. mokytojų vadovausis

sukurta namų darbų tvarka.

20

Priemonės

Eil.

Nr. Priemonės pavadinimas

Atsakingi

vykdytojai

Socialiniai

partneriai

Įvykdymo

terminas Ištekliai Pastabos

1. Organizuoti Kauno

mokinių konferenciją

„Mokytis smagu!“.

Metodinė taryba,

G. Benetienė

KPKC 2019 03 200 Eurų

2. Organizuoti kvalifikacijos

tobulinimo seminarą

pedagogams apie

savivaldų mokymąsi.

Direktoriaus

pavaduotoja

T. Janulevičienė

Švietimo

centras

2019 - 06 4000 EUR

Mokymo

lėšos

3. Trišaliai pokalbiai:

auklėtojas, gimnazistas ir

tėvai, tema „Asmeninės

pažangos, mokymosi

vertinimas ir

įsivertinimas“.

Klasės auklėtojai

2019 - 09

4. Gimnazisto individualios

pažangos stebėjimo,

fiksavimo modelio

įdiegimas I klasėse.

Direktoriaus

pavaduotojai

ugdymui,

Klasių auklėtojai

mokytojai

2019 - 09

5. Organizuoti mokėjimo

mokytis dieną pirmokams

„Interaktyvi diena

gimnazijoje“.

Metodinė taryba,

V. Bartaševičienė

2019 - 11

6. Gimnazistų individualios

pažangos stebėsenos

gerosios patirties sklaida

metodinėse grupėse

Metodinių grupių

pirmininkai

mokytojai

2019

10-11

7. Organizuoti atviras

pamokas, kurių tikslas

mokinio įsivertinimas

pamokoje.

Metodinė taryba,

Direktoriaus

pavaduotojai

VDU Visus

metus

8. Namų darbų skyrimo,

tikrinimo ir vertinimo,

suteikiančio grįžtamąjį

ryšį tvarkos sukūrimas.

Metodinė Taryba 2019-

2020

3 tikslas. Renovuoti sanitarinius prietaisus ir pajungti juos prie stovų

Sėkmės kriterijus Laukiami minimalūs rezultatai Laukiami maksimalūs rezultatai

Atnaujintos gimnazijos vidaus

aplinkos, užtikrinančios higienos

reikalavimų vykdymą ir ugdymo

proceso gerinimą.

Įvykdytas vandentiekio ir

kanalizacijos sistemų

1.Renovuoti fekalines nuotekų

kanalizacijos ir vandentiekio

sistemas bei prijungti sanitarinius

prietaisus prie stovų pagal

techninį projektą.

1. Renovuoti fekalines nuotekų

kanalizacijos ir vandentiekio

sistemas bei prijungti sanitarinius

prietaisus prie stovų pagal techninį

projektą.

2. Sienų ir lubų remontas sporto

21

renovacijos projektas bei su juo

susiję vidaus remonto darbai.

2.Sienų ir lubų remontas sporto

salėje.

3. Suremontuoti 8 rūbines rūsyje.

4. Įrengti poilsio zonas prie

115,213kabinetų

5.Pakeisti kabinetų duris (5vnt).

6.Suremontuoti 1 kabinetą.

7. Įrengti teatro studiją rūsyje.

salėje.

3. Įrengti 8 rūbines rūsyje.

4. Įrengti poilsio zonas prie 115,213

ir 314 kabinetų.

5. Pakeisti kabinetų duris (14 vnt).

6. Suremontuoti 2 kabinetus.

7. Įrengti teatro studiją rūsyje,

sumontuoti baldus bei pajungti garso

aparatūrą.

Priemonės

Eil

.

Nr.

Priemonės pavadinimas Atsakingi

vykdytojai

Socialiniai

partneriai

Įvykdymo

terminas Ištekliai Pastabos

1. Teatro studijos įrengimas Direktorius

A. Sakalauskas,

direktoriaus

pavaduotojas

V. Einikis

2019-06 1000 EUR

Savivaldybės

lėšos,

paramos

lėšos

2. 8 rūbinių rūsyje remontas

Direktoriaus

pavaduotojas

V. Einikis

2019-09 Savivaldybės

lėšos

500 EUR

3. Sienų ir lubų remontas

sporto salėje.

Direktorius

A. Sakalauskas,

direktoriaus

pavaduotojas

V. Einikis

2019-09 20000EUR

Savivaldybės

lėšos

4. Renovuoti fekalines nuotekų

kanalizacijos ir vandentiekio

sistemas bei prietaisų

pajungimą prie stovų, pagal

techninį projektą

Direktorius

A. Sakalauskas,

direktoriaus

pavaduotojas

V. Einikis

2019-09 30000 EUR

Savivaldybės

lėšos

5. Įrengti poilsio zonas

mokiniams

Direktoriaus

pavaduotojas

V. Einikis

2019-09 2000 EUR

Savivaldybės

lėšos,

paramos ir

labdaros

lėšos

6. Pakeisti kabinetų duris -10

vnt.

Direktoriaus

pavaduotojas

V. Einikis

2019-11 3000 EUR

Savivaldybės

lėšos

7. Suremontuoti 2 kabinetus direktoriaus

pavaduotojas

V. Einikis

2019-11 4000 EUR

Savivaldybės

lėšos,

paramos ir

labdaros

lėšos

22

V SKYRIUS

ATSISKAITYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO TVARKA

Eil.

Nr.

Kas atsiskaito ir

informuoja

Kam atsiskaitoma ar

informuojama

Atsiskaitymo ir

informavimo forma Ribinis laikas

1. Direktoriaus

A.Sakalauskas

Gimnazijos tarybai,

Mokytojų tarybai „Veiklos

plano tikslai ir uždaviniai

2019 metams“.

Pranešimas

Skelbiama

internetinėje

svetainėje, gimnazijos

informacinėje lentoje.

2019-02

3. Direktoriaus

pavaduotoja

T. Janulevičienė

Mokytojų tarybai,

„Mokinių atsakomybės už

savo mokymąsi ugdymas“

Pranešimas

2019-08

4. Direktorius

A.Sakalauskas

Gimnazijos tarybai,

Mokytojų tarybai, tėvams,

dalininkų susirinkimui

„Ūkinė-finansinė veikla

2018metais“

Pranešimas

Skelbiama

internetinėje

svetainėje.

2019-09

5. Direktoriaus pavaduotoja

S. Šležienė, veiklos

kokybės įsivertinimo

grupė

Mokytojų tarybai,

Mokyklos tarybai „Dėl

giluminio veiklos kokybės

įsivertinimo“

analizė 2019

Pranešimas

Skelbiama

internetinėje

svetainėje.

2019-10

6. Direktoriaus

pavaduotoja

S. Šležienė

Gimnazijos tarybai,

Mokytojų tarybai „Brandos

egzaminų analizė 2019“.

Pranešimas

2019-10

7. Direktorius

A.Sakalauskas

Gimnazijos tarybai,

Įstaigos dalininkų

susirinkimui „Veiklos plano

įgyvendinimas gimnazijoje“

Pranešimas

Skelbiama

internetinėje

svetainėje.

2019- 06 ir 12,

Atsiskaitant 2

kartus per

metus

8. Metodinių grupių

pirmininkai

Metodinėje taryboje „Tikslų

įgyvendinimas 2019“

Ataskaita

2019-12

9. Direktoriaus

pavaduotojas

V.Einikis

Direktoriui „Dėl Ūkinės

veiklos gimnazijoje 2019“

Ataskaita

2019-06 ir 12

10. Direktorius

A.Sakalauskas

Gimnazijos tarybai, dalininkų

susirinkimui „Gimnazijos

tikslų įgyvendinimas 2019“

Veiklos ataskaita

2019-12

2019 m. veiklos planą rengė darbo grupė, sudaryta 2019-11-14 direktoriaus įsakymu Nr.V1-192:

Darbo grupės pirmininkas:

Direktorius Artūras Sakalauskas

PRITARTA

VDU „Rasos“ gimnazijos

Tarybos 201 m. d.

23

Protokolu Nr. GT-