golebi swored tsu-s dasaqmebis forumi tsu-sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/n-4...

16
saqarTvelos saelCom somxeTSi maisSi koncertebis gasamarTad Tsu-s vaJTa vokaluri da qoreografiuli ansamblebi miiwvia erevnis universitetSi. am etapze mim- dinareobs molaparakeba koncertebis detalebTan da- kavSirebiT. 15 maiss universitetis gogonaTa ansambli `Tsu gor- dela~ 10 wlis xdeba. iubilesTan dakavSirebiT am dRes dagegmilia ansamblis koncerti rusTavelis TeatrSi. koncertis mxardamWerebi arian Tbilisis meria da sa- qarTvelos kulturis palata. safrangeTSi qarTuli saTvistomos mier ansambli `Tsu gordela~ 18-23 maiss miwveulia safrangeTSi, q. parizSi koncertebis gasamarTad. dasaqmebis forumi Tsu-Si axali SeTavazebebi da konsultaciebi dasaqmebis msurvelTaTvis italiis karSi golebi swored Tsu-s futsalis klubis aRzrdilebma gaitanes qarTuli enis kvireuli ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 18 aprili, 2017 samSabaTi, #4 ( 2206 ) ra iwvevs autisturi speqtris aSlilobis mqone bavSvebis raodenobis zrdas? gv. 4 1978 wlis 14 aprilis demonstracia amerikuli presis furclebze gv. 5 ucxoeTis qarTvelologiur centrebSi qarTuli enis swavlebis Tanamedrove mdgomareoba da perspeqtivebi gv. 6 samyaros gardaqmnis axali miznebi - 2030 gv. 11 axal gamocemebs samSvidobo rolic aqvs gv. 11 qarTuli demokratiis istoriuli gamocdileba gv. 12 giorgi axvlediani - 130 gv. 7 germaneli qarTvelologis 80 wlis iubile `mSobliur~ saqarTveloSi gv. 10 anonsi nomerSi nomerSi m soflioSi axali da kvalificiuri kadrebis moZiebis erT-erTi aprobirebuli meTodia dasaqmebis forumi, romelsac kerZo kompaniebi, sajaro uwyebebi da umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebi weliwadSi ram- denjerme marTaven. Tbilisis saxelmwifo universitetic, bolo wlebia, amgvari forumebisTvis Riaa da sa- kuTar studentebs da kursdamTavrebulebs SromiT bazarze orientaciaSi exmareba. 4 aprils universitetSi 70-ze metma potenciurma damsaqmebelma (42 kerZo da 25-ze meti sajaro dawesebuleba) moiyara Tavi. forumis monawile damsaqmeblebi warmoadgendnen sabanko da safinanso, dazRvevis, samedicino da farmacevtul sferoebs, msxvil savaWro da sadistribucio qselebs, momsaxurebisa da turizmis sferoebs, sx- vadasxva profilis sakonsultacio da kvleviT organizaciebs. kerZo kompaniebis garda, RonisZiebaze warmodgenilni iyvnen sajaro sferos damsaqmeblebic: saministroebi da sxva sajaro samsaxurebi maTdami daqvemdebarebul struqturebTan erTad. gv. 3 stud-etiki gv. 8-9 saqarTvelos futsalis erovnuli nakrebi italia- sTan fred dasrulebuli matCis Semdeg evro 2018-is pleiofSi gavida. madlobas vuxdiT sam- wvrTnelo Stabs da moTa- maSeebs im TavdadebisTvis da mondomebisTvis, rac 11 aprils Tbilisis olimpiur sasaxleSi Sekrebilma gul- Sematkivarma ixila. CvenTvis gansakuTrebiT saamayoa is faqti, rom ita- liis karSi golebi swored Tsu-s futsalis klubis aRzrdilebma gaitanes. vu- locavT maT da sruliad saqarTvelos am istoriul gamarjvebas da vusurvebT warmatebas Semdgom etapze. ansambli `Tsu gordela~ dafinansda 15 samecniero proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba. xolo saganmanaT- leblo, kulturuli da sportuli proeqtebis miRebis meore etapi ukve daiwyo da 30 aprilamde gastans. II etapi I etapi studenturi proeqtebis dafinansebis ganmsazRvreli sabWo, am etapze, 49 proeqts daafinansebs gv. 2 sul: 63 proeqti dafinansda 34 saganmanaTleblo, kulturuli da sportuli xasiaTis proeqti vinfrid boederi

Upload: others

Post on 10-Jul-2020

1 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

saqarTvelos saelCom somxeTSi maisSi koncertebis gasamarTad Tsu-s vaJTa vokaluri da qoreografiuli ansamblebi miiwvia erevnis universitetSi. am etapze mim-dinareobs molaparakeba koncertebis detalebTan da-kavSirebiT.

15 maiss universitetis gogonaTa ansambli `Tsu gor-dela~ 10 wlis xdeba. iubilesTan dakavSirebiT am dRes dagegmilia ansamblis koncerti rusTavelis TeatrSi. koncertis mxardamWerebi arian Tbilisis meria da sa-qarTvelos kulturis palata.

safrangeTSi qarTuli saTvistomos mier ansambli `Tsu gordela~ 18-23 maiss miwveulia safrangeTSi, q. parizSi koncertebis gasamarTad.

dasaqmebis forumi Tsu-Siaxali SeTavazebebi da konsultaciebi dasaqmebis

msurvelTaTvis

italiis karSi golebi swored Tsu-s futsalis klubis aRzrdilebma gaitanes

qarTuli enis kvireuli

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

18 aprili, 2017 samSabaTi, #4 (2206)

ra iwvevs autisturi speqtris aSlilobis mqone bavSvebis raodenobis zrdas?

gv. 4

1978 wlis 14 aprilis demonstracia amerikuli presis furclebze gv. 5

ucxoeTis qarTvelologiur centrebSi qarTuli enis swavlebis Tanamedrove mdgomareoba da perspeqtivebi gv. 6

samyaros gardaqmnisaxali miznebi - 2030

gv. 11

axal gamocemebs samSvidoborolic aqvs

gv. 11

qarTuli demokratiis istoriuli gamocdileba

gv. 12

giorgi axvlediani - 130

gv. 7

germaneli qarTvelologis 80 wlis iubile `mSobliur~ saqarTveloSi

gv. 10

anonsi

nomerSinomerSi

msoflioSi axali da kvalificiuri kadrebis moZiebis erT-erTi aprobirebuli meTodia dasaqmebis forumi, romelsac kerZo kompaniebi, sajaro uwyebebi da umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebi weliwadSi ram-denjerme marTaven. Tbilisis saxelmwifo universitetic, bolo wlebia, amgvari forumebisTvis Riaa da sa-

kuTar studentebs da kursdamTavrebulebs SromiT bazarze orientaciaSi exmareba.4 aprils universitetSi 70-ze metma potenciurma damsaqmebelma (42 kerZo da 25-ze meti sajaro dawesebuleba)

moiyara Tavi. forumis monawile damsaqmeblebi warmoadgendnen sabanko da safinanso, dazRvevis, samedicino da farmacevtul sferoebs, msxvil savaWro da sadistribucio qselebs, momsaxurebisa da turizmis sferoebs, sx-vadasxva profilis sakonsultacio da kvleviT organizaciebs.

kerZo kompaniebis garda, RonisZiebaze warmodgenilni iyvnen sajaro sferos damsaqmeblebic: saministroebi da sxva sajaro samsaxurebi maTdami daqvemdebarebul struqturebTan erTad. gv. 3

stud-etikigv. 8-9

saqarTvelos futsalis erovnuli nakrebi italia-sTan fred dasrulebuli matCis Semdeg evro 2018-is pleiofSi gavida.

madlobas vuxdiT sam-wvrTnelo Stabs da moTa-maSeebs im TavdadebisTvis da mondomebisTvis, rac 11 aprils Tbilisis olimpiur sasaxleSi Sekrebilma gul-Sematkivarma ixila.

CvenTvis gansakuTrebiT saamayoa is faqti, rom ita-liis karSi golebi swored Tsu-s futsalis klubis aRzrdilebma gaitanes. vu-locavT maT da sruliad saqarTvelos am istoriul gamarjvebas da vusurvebT warmatebas Semdgom etapze.

ansambli `Tsu gordela~

dafinansda 15 samecniero

proeqti

samecniero

proeqtebis

miReba uwyvet

reJimSi

grZeldeba.

xolo

saganmanaT-

leblo,

kulturuli

da sportuli

proeqtebis

miRebis meore

etapi ukve

daiwyo da 30

aprilamde

gastans.

II etapi

I etapi

studenturi proeqtebis dafinansebis ganmsazRvreli sabWo, am etapze, 49 proeqts daafinansebs

gv. 2

sul:63

proeqti

dafinansda 34 saganmanaTleblo,

kulturuli da sportuli

xasiaTis proeqti

vinfridboederi

Page 2: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2studenturi proeqtebis dafinansebis ganmsazRvreli

sabWo, am etapze, 49 proeqts daafinansebs `auditoria 115~-is Sexvedra mixeil CxenkelTan

Tsu-s studenturi proeqte-bis dafinansebis ganmsaz-Rvreli sabWos xelmZRvane-

li, vice-reqtori mixeil Cxenkeli `auditoria 115~-is wevrebs Sexvda. mixeil Cxenkelma piradad gaacno studentebs proeqtebis SesarCevi konkursis wesebi, gauwia rekomen-daciebi warsadgeni proeqtebis swo-rad formulirebisTvis, upasuxa im specifikur kiTxvebs, romlebic studentebs konkursSi monawileo-bis dros gauCndaT.

am droisTvis ukve cnobilia studenturi proeqtebis dasafin-ansebeli konkursis pirveli etapis Sedegebi. studenturi proeqtebis dafinansebis ganmsazRvrelma sab-Wom 63 saproeqto winadadeba gani-xila, maT Soris, 18 – samecniero-kvleviTi proeqti da 45 – saganma-naTleblo/kulturuli/sportuli proeqti. wardgenili samecniero proeqtebidan 15 dafinansda; sagan-manaTleblo, kulturuli da spor-tuli proeqtebidan – 34.

samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba. xolo saganmanaTleblo, kulturuli da sportuli proeqtebis miRebis meo-re etapi ukve daiwyo da 30 aprilam-de gastans.

im proeqtTa avtorebs, romel-Tac ver miiRes dafinanseba, miecaT rekomendaciebi da SesaZlebloba, rom proeqtebi warmoadginon Semd-gom etapze.

`Tsu-s istoriaSi studenturi proeqtebis dafinansebis aseTi me-Todi pirvelad dafiqsirda. stu-dentebs ainteresebdaT specifi-kuri detalebi: erTia, rodesac sabWos funqcionirebis Sesaxeb kiT-xulob da meorea, rodesac saubrob da TiToeul detals uRrmavdebi; swored aqedan gamomdinare Sedga es Sexvedra. pirvel etapze warmod-genili studenturi proeqtebis spe-qtri sakmaod mravalferovania~, – aRniSna mixeil Cxenkelma.

Tsu-s vice-reqtori `auditoria 115~-s 10 aprils Sexvda. Sexvedraze studentebma dasves kiTxvebi, zoga-dad, studenturi proeqtebisTvis gamoyofili biujetisa da, aseve, TiToeuli proeqtisTvis gansaz-Rvruli dafinansebis zeda zRvris Sesaxeb; dainteresdnen proeqtebis SesarCevi konkursis vadebiT; sazR-

vargareTis partnior universite-tebSi, gacvliTi programis farg-lebSi, gamgzavrebis SemTxvevaSi dafinansebis miRebiT da a.S. mixeil Cxenkelma ganmarta, rom studentu-ri samecniero-kvleviTi proeqtebis dasafinanseblad Tsu-s 2017 wlis biujetSi 600 000 laria gamoyofi-li; kulturul, saganmanaTleblo da sportuli proeqtebisTvis ki – 180 000 lari.

`TiToeuli samecniero-kvlevi-Ti proeqtisTvis wels zeda zRva-ri gamiznulad ar dawesda, Tumca proeqtis biujeti gonivrul Tanxas unda iTvaliswinebdes da gawerili samuSao gegmis adekvaturi unda iyos. samecniero-kvleviTi proeqte-bis wardgena uwyvet reJimSia SesaZ-lebeli. sakonkurso sabWo maT gan-

xilvas mas Semdeg iwyebs, rac ward-genili ganacxadebis raodenoba, daaxloebiT, 10-s miaRwevs. studen-turi proeqtebis dafinansebis gan-msazRvreli sabWo studentebis saz-RvargareT mgzavrobis xarjebs mxo-lod im SemTxvevaSi aanazRaurebs, Tu studenturi samecniero-kvle-viTi proeqtis Semadgeneli nawili iqneba~, – aRniSna mixeil Cxenkelma.

`auditoria 115~ studenturi proeqtebis dafinansebis ganmsazRvreli sabWos muSaobas dadebiTad afasebs

`auditoria 115~ studenturi proeqtebis dafinansebis ganmsaz-Rvreli sabWos muSaobas dadebiTad afasebs. maTi gancxadebiT, es aris pirveli SemTxveva, rodesac univer-sitetis materialur-finansur re-sursebze yvela students Tanabari wvdoma aqvs.

`studentebis nawils didi sur-vili hqondaT konkursSi monawi-leoba mieRoT, Tumca detalurad ar icnobdnen gzebs. Cven mivmarTeT

sabWos xelmZRvanels, raTa Tavad aexsna proceduruli sakiTxebi, epa-suxa specifikur kiTxvebze. es aris jansaRi procesi, romelSic studen-toba da administracia erTdrou-lad aris CarTuli.

Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi moqmedebda araswori regu-laciebi, ris gamoc studentobis didi nawili ver axerxebda proeqte-bis ganxorcielebas. dRes es xar-vezi aRmofxvrilia, rac gaxlavT studenturi cxovrebisa da mecnie-rebis ganviTarebis fundamenturi sawindari~, – aRniSna `auditoria 115~-is wevrma giorgi javaxaZem.

`auditoria 115~ parlamentis ganaTlebis, mecnierebisa da kul-turis komitetTan molaparakebis dawyebas gegmavs, rom studenturi proeqtebis dafinansebis sabWos in-stituti, romelic Tsu-Sia, sxva um-aRles saswavleblebSic amoqmeddes.

ratom Sewyda sauniversiteto miznobrivi samecniero proeqtebis ganxorcieleba?

Sexvedris dasrulebis Semdeg vice-reqtorma ganmarta, Tu ratom Sewyda sauniversiteto miznobrivi samecniero proeqtebis ganxorcie-leba: `Cveni akademiuri personali aris rogorc leqtori, aseve mec-nieri, misi xelfasi iTvaliswinebs rogorc mkvlevris, aseve leqto-ris saqmianobis ganxorcielebas~, – aRniSna mixeil Cxenkelma. misi in-formaciiT, ukve dawyebulia samec-niero-kvleviTi institutebis Tbi-lisis saxelmwifo universitetTan integracia, tardeba yovelkvireu-li samecniero-kvleviTi seminarebi ganaTlebisa da fsiqologiis mec-nierebaTa da zust da sabunebisme-tyvelo mecnierebaTa fakulteteb-ze. analogiuri seminarebis cikli iwyeba sxva mimarTulebebzec.

integraciis meore etapze sa-mecniero-kvleviTi institutebis mecnier-TanamSromlebs doqto-rantebis xelmZRvanelobis ufleba miecemaT, aseve, SeeZlebaT silabu-sebis momzadeba da axali arCeviTi sagnebis SemoTavazeba.

nato obolaZe

mixeil Cxenkeli

saganmanaTleblo-sakon-sultacio organizaciaEdu-Guide.Ge gepatiJebaT

`ganaTlebis saerTaSoriso gamofena Tbilisi 2017~-ze.

yvelas, vinc dainteresebuli xarT sazRvargareT swavliT, sti-pendiebiT, an staJirebis SesaZ-leblobebiT geZlevaT unikaluri Sansi pirispir gaesaubroT sxva-dasxva qveynis kerZo da saxelmwi-fo universitetebis, saerTaSori-so organizaciebis, saelCoebis da saganmanaTleblo organizaciebis warmomadgenlebs da miiRoT amom-wuravi informacia TqvenTvis sain-tereso kiTxvebze.

gamofenas aseve daeswrebian sa-qarTveloSi arsebuli saswavleb-

lebi, romlebic dainteresebul pi-rebs gaacnoben Tavis programebs da SeTavazebebs.

ganaTlebis saerTaSoriso ga-mofenaze daswreba Tavisufalia!

daregistrirdi:

https://goo.gl/ArJxEo

TariRi:23 aprili. kvira.

misamarTi:sastumro Holiday Inn Tbilisi,

26 maisis moedani N1,Tbilisi 0171

dro: 1200-dan 1800 saaTamde

stipendiebi da staJireba sazRvargareT –`ganaTlebis saerTaSoriso gamofena Tbilisi 2017~

Page 3: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

RonisZieba gaxsna da studen-tebs, kursdamTavrebulebsa da damsaqmeblebs miesalma

Tsu-s reqtoris moadgile mixeil Cxenkeli, romelmac aRniSna, rom amgvari RonisZiebebi tradiciulia da momavalSic Catardeba. `Zali-an kargia, rom wlidan wlamde fo-rums meti damsaqmebeli emateba. minda visargeblo SemTxveviT da damsaqmeblebs SevTavazo univer-sitetTan TanamSromlobis axali forma – kerZod, Cveni survilia, rom isini aqtiurad CaerTon akade-miur TanamSromlobaSi silabuse-bis doneze. gvinda, Tavad Tqvan – ra aris is unar-Cvevebi, romelic Cvens kursdamTavrebulebs unda hqondeT, rom maTi dasaqmebis maCveneblebi gaizardos. Tu aseTi formiT Ta-namSromlobis survili iqneba, Cven amas mivesalmebiT~, – aRniSna man.

dasaqmebis forumi studentebisa da damsaqmeblebis daaxloebis efe-qturi gzaa da saSualebas aZlevs axalgazrdebs, piradad Sexvdnen da gaesaubron maTTvis sasurveli kom-paniebisa da organizaciebis adami-anuri resursebis ganyofilebebis warmomadgenlebs, warudginon saku-Tari Tavi, miiRon informacia po-tenciuri damsaqmeblis mimdinare Tu samomavlo sakadro saWiroebeb-ze. am mizniT forumze, ZiriTadad, kompaniebis adamianuri resursebis departamentebis warmomadgenlebi aqtiurobdnen. maT mTeli dRis gan-mavlobaSi aTasobiT students da samuSaos maZiebels umaspinZles.

kompaniebi da sajaro uwyebebi, ZiriTadad, staJiorebis vakansie-bisTvis eZebdnen msurvelebs, stu-dentebi ki, staJirebasTan erTad, realuri dasaqmebis adgilebiT iyvnen dainteresebulni. am mimar-TulebiT yvelaze meti gasaubreba iseTma kompaniebma Caatares, rom-lebsac maTi dasaqmeba SeuZliaT. magaliTad, aTobiT anketa Caibares savaWro qselis `karfuris~ warmo-madgenlebma. rogorc savaWro qse-lis rekrutingis menejerma nino gegeSiZem aRniSna, maTTvis amgvari forumi mniSvnelovania, radgan kargi saSualebaa – organizaciam miiRos energiuli axali kadrebi: `Cven am forumze dainteresebuli varT motivirebuli axalgazrde-biT. gvaqvs unikaluri SeTavazebebi maTTvis, rom gaizardon Cvens or-ganizaciaSi da winsvlis saSualeba mieceT. es saerTaSoriso organiza-ciaa da warmatebis SesaZlebloba arsebobs. am wuTisTvis gvaqvs SeTa-vazeba maTTvis, visac unda super-vaizorad muSaoba. aqedan maT aqvT SesaZlebloba – gaxdnen seqciis me-nejerebi. veZebT staJiorebs. aseve SeiZleba aviyvanoT ofisis meneje-ric. zogadad `karfurSi~ xSiria kadrebis cvla. SeiZleba kviraSi 30-mde adamiani dagvWirdes, amitom yvela CvenTvis saintereso kandida-turis monacemebs vinaxavT da eta-pobrivad davukavSirdebiT~, – aR-niSna man CvenTan saubarSi.

asobiT gasaubreba Caatares `smartis~, `vendisis~ da `dankin do-natis~ warmomadgenlebma, radgan maTTan dasaqmeba studentisTvis, misaRebi samuSao grafikis gamo, mo-saxerxebelia.

forumze warmodgenili damsa-qmeblebis nawili konkretuli mi-marTulebis specialistebiT iyo dainteresebuli.

samedicino centr `citos~ HR menejeris mariam mWedliSvilis Tq-miT, gansakuTrebiT elodebian bio-logiis mimarTulebis studentebs, radgan `cito~ samedicino momsaxu-rebis sferoa da isini, staJirebisa da vakansiebisTvis eqTnebTan erTad, momaval laborantebsa da mimRebis operatorebs elian. `Cven studen-tebTan aqtiurad vTanamSromlobT, gansakuTrebiT vinteresdebiT bio-logiis fakultetis damamTavrebe-li kursis studentebiTa da axal-kursdamTavrebulebiT. maT vTava-zobT staJirebas laboratoriebSi da mimRebSi, raTa daiwyon TavianTi kariera Cvens samedicino centrSi. yovelTvis gvyavs staJiorebi, magram, datvirTuli reJimis gamo, studen-tebs uWirT swavlisTvis muSaobis SeTavseba. miuxedavad amisa, Cven Ria varT da, Tu mondomebuli axalgazr-daa, angariSs vuwevT da xels vuwyobT dasaqmebaSi~, – aRniSna man.

aseve konkretuli mimarTulebis specialistebis staJirebas sTava-zobda studentebs saerTaSoriso auditoruli da sakonsultacio kompania KPMG Georgia. rogorc am organizaciis adamianuri resurse-bis marTvis departamentis ufros-ma ana gociriZem ganacxada, isini kadrebs sagadasaxado da auditis departamentebisTvis eZebdnen. `Cven ZiriTadad veZebT studentebs fi-nansebis ganxriT staJirebisTvis sagadasaxado da auditis depar-tamentebSi. maTTvis gvaqvs 6-Tviani staJireba da, Tu kargad gaarTme-ven Tavs dakisrebul movaleobas, avtomaturad gadavlen asistentis poziciaze. daaxloebiT 10 adamia-nis ayvanas vgegmavT zafxulisTvis da gagvixardeba, Tu aTives dRes SevarCevT~, – aRniSna man da kiTx-vaze, Tu ra codniT midian maTTan kursdamTavrebulebi da ras iTxo-ven isini sawyis etapze, gvipasuxa, rom gansakuTrebuli moTxovna ar aqvT, Tumca finansebis mimarTu-lebiT samuSaos mZebnelma sawy-isi buRalteria mainc unda ico-des: `Cven, ZiriTadad, praqtikul codnas viTxovT – rogorc wesi, IV kursidan agvyavs staJiorebi da, rac aqvT naswavli, im programi-dan sawyisi buRalteriis codna gvWirdeba, raTa es codna praqti-kiT gaaRrmavon. amisTvis vatarebT testirebebs, romelic, ZiriTadad, sauniversiteto programazea mor-gebuli. garda amisa, dasaqmebis msurvelma zustad unda icodes, ra profesias gahyves. zogjer ise xdeba, rom studentma ar icis, ra mimar-Tulebas unda gaRrmaveba. arada, es ukve gasaubrebaze unda icodes~, – ganacxada man.

konkretuli moTxovnebi axa-li kadrebisaTvis ar hqonda `ji pi ai holdingis~ warmomadgenlo-bas. rogorc HR specialistma Tika qsovrelma gviTxra, maT arc asako-

brivi SezRudva ar aqvT, ubralod, aq dasaqmebis msurveli unda iyos motivirebuli da aqtiuri adami-ani, romlis realuri dasaqmebis Sansi organizaciaSi Zalian didia; `Cven gasaubrebaze konkretulad arafers viTxovT. Tu gvWirdeba romelime specifikuri ganaTleba, vTqvaT samedicino, maT viniSnavT, vibarebT CvenTan da viyenebT Semd-gom saqmianobaSi im mimarTulebiT, sadac is specialoba aris saWiro. minimum 20 adamianis ayvanis resur-si gvaqvs rogorc dasaqmebis, aseve staJirebis programaze~, – aRniSna man.

rac Seexeba sajaro dawesebule-bebs, aq sakiTxi ufro sxvagvarad dgas. imis gamo, rom am tipis dawe-sebulebebSi staJirebac da dasaqme-bac mxolod konkursis safuZvelze xdeba, damsaqmeblebi, ZiriTadad, im niuansebze akeTebdnen aqcents, rac sajaro samsaxurSi muSaobis dawyebis msurvelebma unda icod-nen. kerZod, bevrisTvis siaxle iyo is, rom arsebobs saitebi https://www.hr.gov.ge da https://www.stajireba.gov.ge, romelTa meSveobiTac studentebs da kursdamTavrebulebs SeuZliaT Tvali adevnon gamocxadebul kon-kursebs da vakansiebs. `es forumi Zalian mniSvnelovania informa-ciis gavrcelebis TvalsazrisiTac. rogorc aRmoCnda, axalgazrdebis Zalian didma nawilma, romlebic CvenTan movidnen gasaubrebaze, ar icodnen sajaro samsaxuris biuros saitis Sesaxeb, sadac Tavmoyrilia yvela is vakansia da kvalifikaciis moTxovnebi, rac am struqturebSi dasaqmebis msurvelebma unda icod-nen. Cven dRes TiTqmis mTeli dRis ganmavlobaSi uamravi axalgazrda davakvalianeT da avuxseniT, rom sagareo saqmeTa saministroSi (maT Soris, diplomatiur samsaxurSic) dasaqmeba, Tu isini moTxovnebs ak-mayofileben, sruliad realuria. mTavaria, mudmivad adevnon Tvali vakansiebs da moTxovnebs~, – gviTx-ra sagareo saministros warmomad-genelma nona xvadagianma.

staJiorebis ayvanis survili ganacxades aseve rusTavelis ero-vnuli samecniero fondis warmo-madgenlebmac. sazogadoebasTan urTierTobebis samsaxuris ufro-sis TaTia mJavanaZis TqmiT, fonds kargi praqtika aqvs warmatebuli staJiorebis dasaqmebis kuTxiT da imedi gamoTqva, rom am konkretul forumzec moiZebneba motivire-buli axalgazrda, romelsac pra-qtikuli unar-Cvevebis gaRrmavebis Semdeg siamovnebiT daasaqmeben: `rusTavelis erovnuli samecniero fondi aris ganaTlebisa da mecnie-rebis saministros ssipi. Cven weli-wadSi ramdenjerme vacxadebT sta-Jiorebis miRebas damoukideblad, rogorc fondi. garda amisa, https://www.hr.gov.ge (sajaro samsaxuris

biuro) saitic acxadebs staJiore-bis miRebas saxelmwifo programis farglebSi.

bolo sami wlis ganmavlobaSi sakmaod bevri studenti aviyvaneT staJiorebad. garkveuli drois Semdeg isini fondSi darCnen samu-Saod. amis magaliTad, gvarebic Se-miZlia giTxraT: ana goguaZe, Tor-nike sxirtlaZe, cotne iaSvili, nodar kilaZe, vaxtang Cqareuli da nino sudaZe fondis sxvadasxva departamentSia dasaqmebuli. maTi umravlesoba Tsu-is kursdamTavre-bulia~, – aRniSna man.

ras aRniSnavdnen gasaubrebis Semdeg studentebiforumiT aTasobiT studenti da

kursdamTavrebuli dainteresda, maT Soris iyvnen Tsu-s yvela fa-kultetis warmomadgenlebi. umete-soba gasaubrebis Semdeg aRniSnavda, rom forumi kargad organizebuli iyo da imedi gamoTqves, rom maTi an-ketebiT dainteresdebian.

mariam Ciqovani,Tsu-s Jurnalistikisa da

masobrivi komunikaciismimarTulebis II kursis studenti:

– forumis Sesaxeb gavige teqstu-ri Setyobinebis meSveobiT da davin-teresdi. viyavi gasaubrebaze ̀ vendi-sis~ da `dankin donatis~ kompaniebis warmomadgenlebTan. ZiriTadad mkiTxes, ra gamocdileba mqonda da rogor movaxerxebdi saswavlo da samuSao saaTebis SeTavsebas. kmayo-fili var. vfiqrob, aseTi forumebi saWiroa studentebisTvis, romel-Ta umetesi nawili Camosulia da samuSao sWirdebaT, rom Tavi irCi-non.

giorgi jamburia,Tsu-s sainformacio

teqnologiebis mimarTulebisstudenti:

– viyavi ssip saxelmwifo samxed-ro samecniero teqnikur centr `deltas~ warmomadgenlebTan, aseve davinteresdi sastumro `holidei in~-iT da sadazRvevo kompania `aldagiT~. mkiTxes, ra doneze vico-di inglisuri da ra samuSao gamoc-dileba mqonda. vfiqrob, es kargi RonisZiebaa, magram Tu xSirad gai-marTeba da ara weliwadSi erTxel, ufro meti Sedegi eqneba da meti studenti dainteresdeba.

arsebobs saitebi https://www.hr.gov.ge da https://www.stajireba.gov.ge,

romelTa meSveo-

biTac studentebs

da kursdamTavre-

bulebs SeuZliaT

Tvali adevnon

gamocxadebul kon-

kursebs da vakan-

siebs.

1-li gverdidan

gv. 4

maia toraZe

dasaqmebis forumi Tsu-Siaxali SeTavazebebi da konsultaciebi dasaqmebis msurvelTaTvis

Page 4: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

irakli TavaZe,Tsu-s socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetissazogadoebrivi geografiis

mimarTulebis studenti:

– wels ufro bevri kompaniaa warmodgenili, vidre SarSan iyo. RonisZiebac ufro organizebulia. piradad me 8 kompaniaSi davtove Cemi reziume. momavalSi sasurveli iqneba, Tu forumze ufro meti hu-manitaruli da socialuri mimar-TulebiT momuSave organizacia iq-neba warmodgenili.

forumze iseTi kursdamTavrebu-lebic aRmovaCineT, romlebic swo-red SarSandeli forumis Sedegad dasaqmdnen da wels ukve Tavad ar-Cevdnen axal kadrebs, magaliTad, samedicino centr `citoSia~ dRes dasaqmebuli lela RambaSiZe. `zu-stad erTi wlis win viyavi am fo-rumze universitetSi. aqedan ami-yvanes `ji pi ai holdingSi~ da wels ukve Tavad varCev axal kadrebs. es kargi Sansia studentisa da kursdamTavrebulisTvis, rom dasa-qmebis bazarze Tavi daimkvidros~, – gviTxra man.

studentebis mxridan motivi-rebulobisa da mizandasaxulobis aucileblobaze gvesaubra soflis meurneobis saministros labora-toriis sazogadoebasTan urTier-Tobis specialisti salome qareli, romelmac Tbilisis saxelmwifo universiteti 2013 wels daamTav-ra: `mec staJireba gaviare – Zalian bevrgan movsinje Zalebi: 16 wlidan vmuSaobdi (statiebs vwerdi) da vs-wavlobdi Tsu-is saerTaSoriso ur-TierTobebis mimarTulebiT. sta-tiebis weram gamocdileba ufro Jurnalistikis mimarTulebiT da-migrova... mere telekompania `mae-stroSi~ daviwye konkursis safuZ-velze muSaoba, Semdeg ki, gadavwyvi-te sajaro sivrceSi mecada Zalebi. ase vagzavnidi mec reziumeebs da samotivacio werilebs sxvadasxva organizaciaSi. bevri uaric miviRe, magram uarma motivacia ar unda da-gikargos. bolos am organizaciaSi gaviare konkursi da davsaqmdi. ase rom, es ar aris forumi forumisT-vis, aq realuria adamianebma staJi-reba gaiaron da Semdeg ukve dasa-qmdnen specialobiT~, – aRniSna man.

msoflioSi aprobirebuli es meTodi dasaqmebis msurvelTaTvis saqarTveloSic ikidebs fexsforumis daskvniT etapze misi

Sefaseba vTxoveT organizators, Tsu-is studentTa karieruli gan-viTarebis centris xelmZRvanels xaTuna cxadaZes, romelmac aRniSna, rom RonisZieba warmatebuli iyo, radgan masSi monawileoba miiRo 70-ze metma kompaniam, xolo rac Seexe-ba dasaqmebas, amas ukve dro aCvenebs: `meored tardeba aseTi masStaburi RonisZieba, magram damsaqmeblebis

raodenoba wels gacilebiT war-momadgenlobiTia. 42 kerZo kerZo da 25-ze meti sajaro damsaqmebelia warmodgenili saministroebisa da maTdami daqvemdebarebuli ssip-ebis saxiT. Cven maqsimalurad SevecadeT amis Sesaxeb informacia migvewvdina studentebisa da kursdamTavrebu-lebisTvis. dasaqmebis forumi aris erT-erTi instrumenti, romelic umaRlesma dawesebulebam SeiZleba SesTavazos Tavis studentebs. es ar aris myisier Sedegebze gaTvlili RonisZieba, is iTvaliswinebs saSu-alo da grZelvadian perspeqtivaSi SesaZleblobebis Seqmnas. forumma kargad Caiara, Tumca vakvirdebiT da vfiqrobT, rogor gavakeToT ki-dev momavlisTvis ukeTesi organi-zeba. Cveni mizania, damsaqmeblebsac da studentebsac hqondeT infor-maciis gacvla-gamocvlis SesaZ-lebloba, rom SeeqmnaT warmodge-na – ras iTxoven damsaqmeblebi da,

piriqiT, damsaqmeblebma naxon, ra tipis studentebi aqtiuroben. gvin-da ise gavakeToT, rom gaisad meti studenti dainteresdes aseTi fo-rumebiT~, – ganacxada man.

forumi Seafasa da warmatebuli RonisZieba uwoda Tsu-is reqtoris moadgilem mixeil Cxenkelmac. misi TqmiT, msoflioSi aprobirebuli es meTodi dasaqmebis msurvelTaT-vis saqarTveloSic ikidebs fexs da iZleva imeds, umaRlesi saswavlo dawesebulebebi metad dauaxlovd-nen Sromis bazars: `zogadi ganaT-leba, Teoriuli codna Zalian mniSvnelovania ganaTlebuli piro-vnebis CamoyalibebisTvis, magram, aseve aucilebelia, rom Cveni pro-gramebi dauaxlovdes SromiT ba-zars da kursdamTavrebulebs hqon-deT is unar-Cvevebi, romelic dasa-qmebas gauadvilebT. saerTaSoriso praqtika aCvenebs, rom amgvari fo-rumebi xels uwyoben kvalificiuri kadrebis moZiebas. evropaSi regu-larulad atareben aseT forumebs, sadac studentebi pirvel gasaubre-bas universitetebSive gadian. Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi adrec tardeboda aseTi ram da vi-ciT konkretuli studentebi, rom-lebmac forumis Semdeg gaiares staJireba. maT Soris zogierTi dasaqmda kidec. amgvari RonisZie-ba mniSvnelovania rogorc Cveni studentebisTvis aseve damsaqmeble-bisTvisac, radgan Tbilisis saxelm-wifo universiteti aris kadrebis mTavari samWedlo saqarTveloSi da maTac sWirdebaT kvalificiuri kadrebis SerCeva.

forumis gaxsnaze me gavaxmiane Cveni iniciativa, rom damsaqmeblebi universitetis saswavlo procesSi silabusebis doneze CaerTon. amas garda, gvaqvs iniciativa, rom Se-viswavloT saqarTvelos SromiTi bazari, rac sakmaod rTuli proce-sia, magram Tbilisis saxelmwifo universitets amis gakeTeba SeuZ-lia. es kvleva gamoadgebaT Cvens kursdamTavrebulebs da studen-tebs, radgan maT ukve ecodinebaT, romel segmentSi ra kvalifikaciis kadrebis saWiroebaa. roca gvecodi-neba, bazari ras iTxovs, SegveZleba movamzadoT studenti ise, rom mas gauadvildes dasaqmeba~, – aRniSna mixeil Cxenkelma CvenTan saubrisas.

dasaqmebis forumi 2017 studen-tebs daemSvidoba da momaval wels kidev ufro masStaburi warmomad-genlobiT dabrundeba.

mixeil Cxenkeli: me gavaxmiane Cveni iniciativa,

rom damsaqmeblebi universitetis saswavlo pro-

cesSi silabusebis doneze CaerTon. amas garda,

gvaqvs iniciativa, rom SeviswavloT saqarTvelos

SromiTi bazari, rac sakmaod rTuli procesia,

magram Tbilisis saxelmwifo universitets amis

gakeTeba SeuZlia. es kvleva gamoadgebaT Cvens

kursdamTavrebulebs da studentebs, radgan maT

ukve ecodinebaT, romel segmentSi ra kvalifika-

ciis kadrebis saWiroebaa.

me-3 gverdidan

autizmis cnobadobis msoflio dResTan dakavSirebiT Tsu-s ga-naTlebisa da fsiqologiis mec-

nierebaTa fakultetze sajaro dis-kusia moewyo. specialistebma, stu-dentebma da autizmis mqone bavSvebis mSoblebma autizmTan dakavSirebuli aqtualuri sakiTxebi ganixiles – kom-piuteruli teqnika da ucxoenovani multfilmebis gavlena komunikaciis ganviTarebaze; autisturi speqtris aSlilobis gavrcelebis momatebis mizezebi; autisturi speqtris aSli-lobis Sesafasebeli diagnostikuri sirTuleebi; autisturi speqtris aS-lilobis mqone gardatexis asakisa da zrdasruli pirebis problemebi.

Sexvedraze isaubres neirofsiqo-logebma Tamar gagoSiZem, mariam xva-dagianma, Sorena mamukaZem da ana yar-aulaSvilma.

autizmis cnobadobis amaRlebis aRniSvnis mTavari mizania – gaizar-dos autizmis Sesaxeb qarTuli sa-

zogadoebis informireba da gadawy-vetilebis mimRebi saxelisuflebo organoebisTvis xelis Sewyoba, raTa maT Seasrulon saqarTvelos mier aRebuli saerTaSoriso valdebuleba – uzrunvelyon autizmis mqone adami-anebis fundamenturi uflebebis rea-lizeba.

Tsu-Si gamarTul diskusiaze aRi-niSna, rom saqarTveloSi autisturi speqtris aSlilobis mqone pirebisT-vis gankuTvnili intervenciis pro-gramebi mxolod 15 wlamde arsebobs. zrdasruli asakis adamianebisTvis ki aranairi servisi ar moqmedebs, rac, TavisTavad, maTi uflebebis darR-vevaa.

`autizmTan dakavSirebiT sxvadasx-va mxaris (specialistebis, mSoblebis, studentebis) TanamSromlobas Za-lian didi mniSvneloba aqvs. Cveni mi-zania mSoblebis gaTviTcnobierebis amaRleba, profesionalebis momzade-ba da kolegebs Soris gamocdilebis gaziareba. msgavsi Sexvedrebi xels uwyobs diagnostirebis gaumjobese-bas, rac sakmaod aqtualuri sakiTxia.

umniSvnelovanesia autizmis speqtris aSlilobis mqone zrdasruli adami-anebisTvis sxvadasxva servisebis dan-ergva. vfiqrob, Tu sazogadoeba, spe-cialistebi da mSoblebi erToblivad imoqmedeben da iTanamSromleben, sa-xelmwifo am mimarTulebiT efeqtur nabijebs gadadgams~, – ganacxada Tsu-s ganaTlebisa da fsiqologiis mecnie-rebaTa fakultetis dekanma, profe-sorma Tamar gagoSiZem.

specialistebis erT-erTi mTavari mizani gaxlavT im faqtorebis dazu-steba, ramac autisturi speqtris aS-lilobis mqone bavSvebis raodenobis zrda gamoiwvia. erT-erTi mTavari problema, romelic neirofsiqo-logebis SeSfoTebas iwvevs, gaxlavT bavSvebis mcire asakidan kompiute-rul teqnikasTan xSiri kontaqti, araqarTulenovani multfilmebisa Tu sxva videorgolebis yureba, rac bavSvTa ganviTarebis regressa da maT Caketilobas xels uwyobs. neirofsi-qologebi gegmaven sainformacio aq-ciis dawyebas mSoblebis informire-bis mizniT.

ganaTlebisa da fsiqologiis mec-nierebaTa fakulteti gegmavs, msgavsi tipis Sexvedrebi permanentulad ga-marTos da profesionalebTan, stu-dentebTan da sxva dainteresebul pirebTan erTad imsjelos aqtualur sakiTxebze, moicvas yvela mxare, ro-melic autizmis mkurnalobisas mniSv-nelovania – sazogadoeba, mSoblebi, specialistebi da momavali speciali-stebi.

autizmis cnobadobis amaRlebis msoflio dRe 2 aprils gaeros ge-neraluri asambleis iniciativiT 2007 wlidan aRiniSneba. autizmis simp-tomebi da maxasiaTeblebi SeiZleba sxvadasxva kombinaciebiT gamovlin-des. amJamad autizmis wamali ar aris cnobili. Tumca es ar niSnavs, rom Svela SeuZlebelia. autizmiT daa-vadebulTa mkurnalobis procesSi mniSvnelovania sazogadoebis infor-mireba im aqcentiTac, rom autisturi aSlilobis speqtris mqone adamianebs xSirad SeuZliaT konkretul sfero-Si did warmatebas miaRwion da rom ar moaxdinon autistTa diskreditacia.

ra iwvevs autisturi speqtris aSlilobis mqone bavSvebis raodenobis zrdas?

diskusia

nato obolaZe

dasaqmebis forumi Tsu-Siaxali SeTavazebebi da konsultaciebi dasaqmebis msurvelTaTvis

Page 5: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

saqarTvelos istoriaSi 14 aprili erT-erTi mniS-vnelovani TariRia. es

dRe `dedaenis dRed~ iwodeba. 1978 wels qarTvelma sazoga-doebam mtkice winaaRmdegoba gauwia sabWoTa xelisuflebis gadawyvetilebas - saqarTvelos konstituciidan amoeRo muxli, romelic qarTuli saxelmwifo enis statuss gansazRvravda. qarTuli kulturisa da xe-lovnebis moRvaweebma, politi-kurma disidentebma, studenteb-ma, saqarTvelos mosaxleobis farTo fenebTan erTad maso-brivi saprotesto Sekrebebi da gamosvlebi daiwyes, romlis kulminaciac 14 aprils Tbili-sis universitetis ezodan mowy-obili msvleloba da mravala-Tasiani mitingi gaxda. daZabuli viTarebis gamo, oficialuri moskovi iZulebuli Seiqmna – daeTmo da konstituciaSi Seicv-ala is muxli, romlis mixedviT-ac qarTul enas saxelmwifo enis statusi erTmeoda. aseTi didi, grandiozuli sa-protesto gamosvla sabWoTa epoqisTvis ucxo gaxldaT, miT ufro gamaognebeli iyo is amerikuli sazogadoebisTvis, romelic verafriT ijerebda sabWoTa sivrceSi xalxis Ria protests da sabWoTa xelmZRvan-elobis ukan daxevas. am or qveya-nas Soris mZime, daZabuli urT-ierTobis miuxedavad, amerikul presaSi mainc ibeWdeboda in-formacia saqarTveloSi mimdi-nare movlenebis Sesaxeb. swored es statiebi da masSi ganxiluli Temebi mimoixila 12 aprils Tsu-s asocirebulma profesor-ma TinaTin bolqvaZem, romelmac qarTuli enis dRisadmi miZRvni-li RonisZiebebis farglebSi waikiTxa sajaro leqcia Temaze: `1978 wlis 14 aprilis movlenebi amerikul presaSi~. sajaro leq-cias profesor-maswavleblebi da studentebi eswrebodnen.

leqcia exeboda 1978 wlis 14 aprils ganviTarebuli movlenebis asaxvas amerikul presaSi. es gazeTe-bia aSS-dan `New York Times~; `Chigaco Tribune~, ̀ The Christian Science monitor~ da sxvebi, xolo kanaduri presidan to-rontoSi gamosuli gazeTi `The Glo-be and Mail~. momxsenebelma, romelic samecniero mivlinebiT imyofeboda amerikis SeerTebuli StatebSi, kon-gresis biblioTekaSi moiZia masale-bi amerikuli Jurnal-gazeTebidan, romelic saqarTveloSi ganviTare-bul movlenebs aSuqebda.

`am dros sabWoTa kavSirsa da mTel danarCen msoflios Soris mZime rkinis farda ekida, romelic informaciul vakuums qmnida. ame-rikuli mediis warmomadgenlebs xandaxan uSualo korespondente-bic ki ar hyavdaT sabWoTa kavSiris respublikebSi da isini, ZiriTadad, moskovis biuros TanamSromleb-Tan satelefono saubriT iRebdnen mniSvnelovan informacias. saqarT-

velos SemTxvevaSi, komunikatoris rols xandaxan rusulenovani ga-zeTi `zaria vastoka~ asrulebda. miuxedavad amisa, amerikuli presa fexdafex mihyveboda aq ganviTare-bul procesebs da movlenebis ana-lizs sTavazobda Tavis mkiTxvels. swored am analizis gacnobisas vx-vdebiT, Tu ra warmodgena hqondaT amerikelebs saqarTvelos Sesaxeb~, – aRniSna TinaTin bolqvaZem, ro-melmac leqcia am `warmodgenebis~ gacnobiT daiwyo...

pirvel statias `sabWoTa saqarT-velo~ (`Soviet Georgia~, `The Christian Sciense monitor~, agvisto, 1981 w.), romelic momxsenebelma warmoad-gina, qvesaTaurad aqvs: `sadac yve-la glexi Tavadia~. ra Tqma unda, sakiTxavia, saidan gauCndaT aseTi azri amerikelebs? rogorc Cans, es azri maT qarTvelTa ganTqmulma ma-spinZlobam, stumris siyvarulma da xazgasmulma pativiscemam SeuqmnaT. qveyanaSi, sadac stumars ase xvdebi-an, glexs ver uwodeb gaWirvebuls. iqmneba STabeWdileba, rom igi Ta-vadiviT cxovrobs. ganxiluli sta-tiis avtori xazs usvams qarTveli xalxis maRal kulturul dones da niWierebas. `yvela qarTveli bavSvi ufro adre swavlobs cekvas, vidre siaruls; ufro adre iwyebs sim-Reras, vidre metyvelebas da ufro adre ukravs samsimisan fandurze, vidre kovzis moxmarebas iswavli-des~, – wers avtori.

amerikeli Jurnalistebis azriT, saqarTvelo sabWoTa kavSirSi gansa-kuTrebuli qveyana iyo. aq TinaTin bolqvaZem moiSvelia amonaridi 1979 wlis dekembris `New York Times~-dan, sadac vkiTxulobT: `rodesac moskovidan TbilisSi Cadixar, ab-soluturad sxva qveyanaSi xvdebi, romelic ufro xmelTaSua zRvis qveyanaa, vidre slavuri~. statiis av-tors araswori warmodgena hqonia rusuli enis gavrcelebis masStabeb-ze saqarTveloSi. igi darwmunebuli yofila, rom mxolod rusulad la-parakobda yvela da rusulma enam qarTuli ena mTlianad Caanacvla. amitom akvirvebda quCebsa da maRa-ziebSi mosmenili qarTuli.

momxsenebelma msmenels mosko-vis biuros xelmZRvanelis frenk staris statiac gaacno, romelic gazeT `Chigaco Tribune~-Si daibeWda 1970 wels. avtori saqarTvelos axa-siaTebs, rogorc `aRmosavlursa da vaJkacurs~. frenk stari am statia-Si qarTveli eris tolerantobasac usvams xazs da magaliTad masTan mo-saubre somex qalbatonebs imowmebs, romlebic sixaruliT uyvebodnen amerikel Jurnalists TbilisSi cxovrebis xiblze. frenk stari gao-cebas ver faravs, rom es qalbato-nebi sam enaze metyvelebdnen dau-brkoleblad: rusulad, somxurad da qarTulad.

amis Semdeg profesorma TinaTin bolqvaZem msmenels amerikul presa-Si 1978 wlis 14 aprilis movlenebis gaSuqebaze esaubra da aRniSna, rom `New York Times~ fexdafex mihyveboda am procesebs da ukve meore dResve, 15 aprils, gamoaqveyna statia sa-TauriT: `sabWoTa qarTvelebi quCa-Si gamovidnen saxelmwifo enis dasa-cavad~. amerikelebi gaocebulni iyv-nen am faqtiT, radgan demonstracia

iseT dros xdeboda, roca SezRudu-li iyo sityvis Tavisufleba, roca saSiSroeba Seiqmna samxedro manqa-nis amoqmedebisa. statiis avtori kreig uitni ganixilavs sam aspeqts: rogoria ruseTisa da saqarTvelos urTierTobis istoria, ra fonze xdeba demonstracia, ras iTxovs xalxi da ra safrTxeebi SeiZlebo-da mohyoloda amas. kreig uitni am Temaze statias 18 aprilsac aqvey-nebs da iZleva mniSvnelovan infor-macias imis Sesaxeb, rom 14 aprils ori amerikeli kongresmeni: robert makkei da erik reimeni Camovidnen saqarTveloSi, romlebic pirdapir quCaSi gaesaubrnen protestantebs. maTi TqmiT, saprotesto gamosvle-bis ZiriTadi organizatorebi Tbi-lisis saxelmwifo universitetis studentebi iyvnen.

TinaTin bolqvZem statiaSi ga-keTebul im Canawerzec isaubra, sa-dac saqarTvelos kompartiis cen-traluri komitetis pirvelma mdi-vanma eduard SevardnaZem sityviT mimarTa studentebs: `Svilebo, ra gindaT, ratom akeTebT amas?~ de-monstrantebma ki wina rigebidan aseTi pasuxi daubrunes: `Cven ar varT Tqveni Svilebi!~ anu studen-tebma komunisturi partiis cen-traluri komitetis pirvel mdi-vans agrZnobines, Cvens guls ver moigeb, mTavaria Cveni moTxovna dakmayofildeso. 14 aprilis Temas `New York Times~ 1979 wlis dekembris TveSic ubrundeba. garda amisa, am movlenis Sesaxeb werdnen sxva gamo-cemebic: `Chigaco Tribune~ da kanadaSi, qalaq torontoSi gamosuli gazeTi `The Globe and Mail~. statiis avtori aRfrTovanebulia da wers: sab-WoeTSi masobrivi demonstraciis winaSe xelisuflebis kapitulacia versad moxdeboda. es SesaZlebeli iyo mxolod kavkasiaSi – Rirseul, damoukidebel respublikaSi.

TinaTin bolqvaZem aseve mi-moixila `New York Times~-Si gamo-qveynebuli kidev erTi statia: `qar-Tuli da somxuri Rirsebis kon-fliqti moskovTan~, romelic 14 aprilis Rames somxeTSi momxdar

ambavs mogviTxrobs: TbilisSi ga-marTuli 14 aprilis demonstra-ciiT somxeTis xelisufleba ise SeSinda, rom RamiT Secvales kon-stituciis is muxli, romelic sa-xelmwifo enis sakiTxs exeboda, aRadgines Zveli varianti da ise gamoaqveynes 15 aprils. amgvarad, konstituciis Secvlili muxli pirvandeli saxiT gamoqveynda. sta-tiis avtori xazs usvams im faqts, rom mxolod qarTvelebma gaapro-testes saxelmwifo enis statusis Selaxvis mcdeloba, rasac mohyva saocari Sedegi: somxeTisa da azer-baijanis konstituciebSic aRdga Zveli saxiT saxelmwifo enis mux-li da aman sabWoeTi ixsna seriozu-li saxalxo mRelvarebisgan. Tumca saqarTvelos konstituciis amave muxlSi pirvelad gaCnda rusuli ena, romlis gamoyenebac SeuzRuda-vad SeiZleboda mTeli respubli-kis teritoriaze.

1979 wlis 21 dekembers `New York Times~-Si gamoqveynebuli sta-tia – `qarTvelebs kvlav aRelvebT enobrivi uflebebi~ – aSuqebs Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi mimdinare movlenebs. rogorc sta-tiis avtori aRniSnavs: daiwyo axa-li Seteva qarTul enaze. xma dairxa, rom universitetSi ZiriTadi sagne-bi: komunisturi partiis istoria, istoriuli materializmi, diale-qtikuri materializmi, politiku-ri ekonomikis safuZvlebi da samar-Tali rusulad unda iswavlebodes. rogorc avtori gadmogvcems, uni-versitetis maSindelma reqtorma daviT CxikviSvilma es sakiTxi ver ganixila, radgan damadasturebeli dokumenti ar arsebobda. Tsu-s pro-fesuramac protesti ganacxada mo-arul xmaze da pasuxad universite-tis datovebiT imuqrebodnen. amis Semdeg kreig uitns interviu auRia universitetis proreqtorisgan, sergo jorbenaZisgan. mas uTqvams: – ra unda giTxraT, roca amis da-madasturebeli dokumenti TvaliT ar minaxavs. Tu Cven gvaZleven imis

Tamar dadiani

TinaTin bolqvaZe

gv. 6

qarTuli enis kvireuli1978 wlis 14 aprilis demonstracia

amerikuli presis furclebzesajaro leqcia da axali faqtebi

Page 6: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

1978 wlis 14 aprilis demonstracia

amerikuli presis furclebzesajaro leqcia da axali faqtebi

uflebas, rom saxelmwifo ena ase ganvaviTaroT, maSin ratom unda Ca-nacvldes is rusuliT? sergo jor-

benaZe rusulis swavlebas ganixi-lavda, rogorc mniSvnelovani ucxo enis aTvisebas. es ki mxolod momge-biania mcirericxovani erisaTvis.

sajaro leqciaze momxsenebelma sxva mniSvnelovan sakiTxebzec isau-

bra da gamoTqva mosazreba, rom axlo warsulSi momxdar movlenebs Tanamedrove konteqstiT gaazreba da Sefaseba sWirdeba.

moxsenebis bolos, profesor-maswavleblebma da studentebma

TinaTin bolqvaZes dausves kiTxve-bi sabWoTa qarTvelebze amerikaSi Seqmnili stereotipebis Sesaxeb da didi madloba gadauxades aseTi saintereso da informaciuli leq-ciisTvis.

me-5 gverdidan

qarTuli enis kvireuli

ucxoeTis qarTvelologiur centrebSi qarTuli enis

swavlebis Tanamedrove mdgomareoba da perspeqtivebi

humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis qarTuli enis dRis-admi miZRvnili RonisZiebebis

kvireulis farglebSi, 12 aprils Tsu-s axalgazrdul centrSi somxur da azerbaijanulenovani studentebis monawileobiT mxatvruli kiTxvis konkursi gaimarTa. konkursis Cata-rebis iniciativa qarTul enaSi momz-adebis saganmanaTleblo programis studentebs ekuTvniT, romlebmac idea fakultetis xelmZRvanelobas survilebis yuTis saSualebiT miawo-des (survilebis yuTi ganTavsebuli iyo Tsu-s VII korpusSi). RonisZiebas organizeba gauwies qarTuli enis le-qtorebma.

studentebma pedagogebTan kon-sultaciiT qarTuli poeziis nimuSe-bi SearCies da konkursze warsadgenad moamzades. konkursSi monawileoba miiRo 20-ze metma studentma. konkur-sisTvis specialuri Jiuri SeirCa, romlis Tavmjdomare gaxldaT humani-tarul mecnierebaTa fakultetis de-kani, profesori nana gafrindaSvili.

Jiuris SemadgenlobaSi Sediodnen qarTuli enis momzadebis programis pedagogebi, literaturaTmcodneebi: mzia Sengelia, andro buaCiZe, sofiko ZnelaZe, levan beburiSvili da stu-dentebi: naTia menabdiSvili, mariana mndliani, nurita nabieva.

konkursis daskvniT etapze Jiurim 5 saukeTeso konkursanti gamoavlina: leila aqperova, riCard bairamovi, sardarovi mandari, siranuS gaspa-riani da Senaiat sadikovi, romlebic specialuri saCuqrebiT dajildovd-nen. konkursis yvela monawiles gadae-ca madlobis sigelebi da klasikuri poeziis wignebi. konkursis monawilee-bis emociur gamosvlebs studentebi mxurvale taSiT ajildoebdnen. stu-

dentebis gansakuTrebuli simpaTia da ovacia daimsaxura riCard baramovis mier ana kalandaZis `sxva saqarTvelo sad aris~ wakiTxulma leqsma. Jiuri mas fexze wamoudga.

konkursis farglebSi studentebma klasikuri da Tanamedrove qarTveli poetebis saukeTeso nimuSebi waikiT-xes. RonisZiebas studentebi, pedago-gebi da sxva dainteresebuli pirebi eswrebodnen.

RonisZieba moamzada Tsu-s huma-nitarul mecnierebaTa fakultetma `tolerantobis, samoqalaqo cno-bierebisa da integraciis mxardaWe-

ris programis~ (PITA) xelSewyobiT, romelsac axorcielebs saqarTve-

los gaeros asociacia (UNAG) aSS-s saerTaSoriso ganviTarebis saagen-

tos (USAID) finansuri mxardaWeriT. programis partniori organizaciebi arian `samoqalaqo integraciisa da erovnebaTSorisi urTierTobebis

centri~ (CCIIR) da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, romlebic Tsu-s axal-gazrduli centris funqcionirebas uzrunvelyofen.

qarTuli enis dRisadmi miZRvni-li kvireulis farglebSi, 13 aprils Tsu-s sagamofeno darbazSi gaixsna gamofenac – `qarTuli damwerloba qarTvel mxatvarTa SemoqmedebaSi~, sadac qarTveli mxatvrebis mier Ses-rulebuli qarTuli asoebis nimuSe-bi gamoifina. amave dRes studenturi eseebis konkursSi – `Cveni ena qarTu-li~ – gamarjvebuli konkursantebis dajildoebac gaimarTa, xolo xelna-werTa erovnulma centrma qarTul enaSi momzadebis saganmanaTleblo programis studentebis konkurss uma-spinZla qarTul kaligrafiaSi, sadac studentebisTvis qarTulad weris ma-sterklasic Catarda.

mxatvruli kiTxvis konkursiTamar dadiani

10 aprils qarTuli enis dRi-sadmi miZRvnili kvireuli gaixsna Tsu-s profesor ra-

maz qurdaZis sajaro leqciiT – `uc-xoeTis qarTvelologiur centrebSi qarTuli enis swavlebis Tanamedro-ve mdgomareoba da perspeqtivebi~.

qarTuli enis swavleba ucxoeTis universitetebSi aRar aris iS vi a Ti SemTxveva. swored am sakiTxs mieZRv-na Tsu-s humanitarul mec nie re ba Ta fa kultetis saswavlo-samecniero institutis xelmZRvanelis, pro fe-sor ra maz qurdaZis, sajaro leqcia, romelic ama wlis 10 aprils ga i mar-Ta da, faq tobrivad, am leqciiT dai-wyo qarTuli enis dRisadmi miZRvni-li kvi re u li Tsu-Si.

prof. r. qurdaZem aRniSna, rom Tbilisis saxelmwifo universitet-Si qar Tu lis swavlebas ucxoele-bisTvis yovelTvis didi yuradRe-ba eq ce oda. es mi mar Tuleba gansa-kuTrebiT gaZ li er da gasuli sau-kunis 50-iani wle bidan. bunebrivia, es saqmianoba Tsu-s Zveli da axali qarTuli enis ka Te dre bis profe-sor-maswavlebelTa monawileobiT mimdinareobda. am kuTxiT aqtiurad agrZelebs muSaobas Tsu-s hu ma ni -tarul mec nierebaTa fa kultetis qarTuli enis saswavlo-samecniero in stitutic.

ukanasknel periodSi ucxoeTis sas wav leb leb Si qarTulis swavleba Tsu-sa da ucxoeTis universitetebs Soris ga for mebuli kontraqtebis ba za ze xorcieldeba. aRsaniSnavia isic, rom evro kav Si ris xelSewyobiT

ganxorcielda ramdenime pro eqti ucxoeTSi qar Tu lis swav lebasTan dakavSirebiT.

gansakuTrebiT mniSvnelovani faqti iyo 2012 wels niderlandebis sa me foSi, leidenis universitetSi, qarTuli enis, sa zo ga doe baT mcod-neobisa da kulturis kaTedris gaxsna Tsu-sa da leidenis univer-sitetis Ta namSromlobis xelSe-krulebis sa fu Z velze. 2012 wlidan leidenis uni ver sitetSi yovelwli-urad erTi semestris ganmavlobaSi ikiTxe ba qar Tu li enis, kulturisa Tu istoriis sakiTxebisadmi miZRv-nili kur sebi.

bolo aTi wlis ganmavlobaSi qar Tulis swavleba gan xor ci e l da saz RvargareTis sxva umaRles saswav-leblebSic: bre me nis (germania), vil-ni usis (litva), tartus (estoneTi), duzjes (TurqeTi), sangmiungis (seu-li, samxreT korea) universitetebSi.

Cveni universitetis profesor-maswavlebelTa mier qarTuli enis kur sebi wakiTxulia sxvadasxva saer-TaSoriso pro gra mis farglebSic, ker Zod, fulbraitis programis farglebSi niu iorkis saxelmwifo uni ver sitetSi stoni brukSi, Ria sazogadoebis institutis fakul-tetis ganviTarebisa da mxardaWe-ris programiT dartmuTis ko lej Si (aSS).

qarTuli enisadmi interesi uc-xoeTis universitetebSi ganpi ro be-bu lia umTavresad maTive saenaTmec-niero programebiT. am programebis mixedviT, studentebisaTvis indoe-vropul enebTan erTad aucilebe-lia romelime araindoevropuli enis Seswavlac. am SemTxvevaSi qar-Tuli ena maT Tvis metad saintereso

da mimzidvelia, rogorc mdidari mor fo lo giis mqone kav ka siuri ena, romelsac sakuTari dam wer loba, uZvelesi is toria da Teqvsmetsauku-novani lite ra tu ra aqvs. unda aRi-niSnos, rom enaT mecnierebis mimar-Tulebis studentebTan erTad Cveni qvey nis is to riiT, literaturiTa da kulturiT interesdebian sxva studentebic.

rogorc profesorma ramaz qur-daZem Tavis moxsenebaSi aRniSna, saz-Rvar gareT qarTuli enis swavleba spe cialurad ucxoeli stu den te-bis Tvis momzadebuli saxelmZ Rvane-lo ebiTa da saleqcio kursebiT xor-cie l deba. ucxoeTis umaRles sas-wav leb leb Si qarTuli enis kursebis mom za debis dros Tsu-s profesore-bi iye ne ben rogorc qarTveli speci-alis tebis (e. babunaSvilis, g. naxuc-ri Svilisa da m. kraviaSvilis, n. na-TaZis, g. wibaxaSvilis, l. geguCaZis, m. nikolaiSvilisa da n. bagration-davi TaS vilis, n. danelias, n. SaraSe-niZis) saxelmZRvaneloebs, aseve uc-xoeli specialistebis naSromebsac, romelTa Soris gansa kuT re bu li adgili uWi ravs amerikeli specia-listis, Cikagos universitetis eme-ri tus pro fe so ris, hovard aron-

sonis monografias `Georgian Reading Gramar~; hovard aron sonisa da Cveni Tanamemamulis indianas uni ver si-te tis pro fe sorDdodona kizirias

naSroms `Georgian Language and Cultu-re~ da pro fe sor do dona kizirias

saxelmZRvanelos `Beginner’s Georgi-an~. ama Tu im kon kre tu li sa kiTxis saswavleblad ga mo i y e ne ba cnobili ucxoeli qar Tve lo lo ge bis alisa harisis, kevin tuitisa da sxvaTa naS-romebi.

sajaro leqcia damswre sazoga-doebam didi interesiT moismina. leqciis Semdeg sazRvargareT Tavi-anTi pedagogiuri saqmianobis Sesa-xeb isaub res da mosazrebebi gamoT-qves Tsu-s humanitarul mecniereba-Ta fakultetis profesorebma: na na gaf rin da Svilma, giuli SabaSvilma, le la cixelaSvilma da mariam man-jga la Zem. maT gamosvlebSi xazgasmiT aRi niS na, Tu ra didi mniSvnelo-ba aqvs qar Tu lis swavlebas sazR-vargareT. maT agreTve isaubres im Ronis Zi ebeb ze, rac saz Rvar gareTis uni ver si te teb Si saleqcio kursebis garda Ca a ta res Cveni qveynis kultu-risa da isto riis popularizaciis mizniT.

am Sexvedraze naTlad gamoik-veTa, rom qarTuli enis swav lebas saz Rvar gareT dRes gansakuTrebu-li mniSvneloba eni We ba, radgan es aris erT-erTi mTavari gza Cveni kulturis popularizaciisa da Cve-ni qveynis mego br ebis wris ufro me-tad gafarToebisa. am mxriv Tsu-s profesorebi, ro gorc sa qar Tvelos despanebi, muSaobas kvlavac gaagrZe-leben.

SurTxia beroSvili

SurTxia beroSvili

10

Page 7: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

universitetis erT-erTi damfuZneblis, msoflio-Si cnobili enaTmecnieris,

osologis, akademikos giorgi axvledianis dabadebidan 130 wlisTavisadmi miZRvnili iu-bile 5 aprils Tsu-s humanita-rul mecnierebaTa fakultetis Teoriuli da gamoyenebiTi enaTmecnierebis institutisa da giorgi axvledianis saxelo-bis enaTmecnierebis istoriis sazogadoebis organizebiT aRiniSna. Tsu-s biblioTekasa da muzeumSi moewyo giorgi axv-ledianis naSromebis foto da saarqivo masalebis gamofena. mecnieris iubiles mieZRvna sa-mecniero konferenciac.

giorgi axvlediani:me rom xelaxla viwyebde cxovrebas, isev universitetis msaxuriviqnebodi

giorgi axvledianis 130 wlisTa-vis iubileze mecnieris Rvawli misma mowafeebma da mowafeTa mowafeeb-ma gaixsenes. `universitetSi xSirad imarTeba damfuZneblebisadmi miZRv-nili RonisZiebebi, romelic mowmobs – universiteti da sauniversiteto cxovreba memkvidreobiTobis prin-cips efuZneba da TaobaTa kavSiri grZeldeba. giorgi axvlediani didi mecnieri iyo. dResac Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi moRvaweoben misi mowafeebi da mowafeTa mowafee-bi. is faqti, rom dRevandeli humani-taruli mecnierebebi da, kerZod, fi-lologia universitetSi da mTel sa-qarTveloSi maRal donezea ganviTa-rebuli, es giorgi axvledianis didi damsaxurebac aris~, – ganacxada Tsu-s humanitarul mecnierebaTa fakulte-tis dekanma nana gafrindaSvilma.

saqarTveloSi da Tbilisis saxelm-wifo universitetSi saenaTmecniero skolis fuZemdeblebis damsaxurebaze isaubra akademikosma Tamaz gamyre-liZem: `giorgi axvlediani da akaki Sa-niZe qarTuli enaTmecnierebis fuZem-deblebi da klasikosebi arian. giorgi axvledianis mier Seqmnili foneti-kuri Teoria imdenad Tanamedrovea, rom igi SegviZlia SevadaroT uaxles lingvistur Teorias, ris gamoc gio-rgi axvlediani Tanamedrove foneti-kuri mecnierebis erT-erT fuZemdeb-ladac SeiZleba CaiTvalos. Tbilisis saxelmwifo universiteti amayobs imiT, rom mas hyavda iseTi didi piro-vnebebi, romelTac waruSleli kvali datoves mecnierebis ganviTarebaSi~, – aRniSna Tamaz gamyreliZem.

rogorc cnobilia, giorgi axvle-diani iyo pirveli mecnieri, romel-mac osuri enisa da kulturis kvleva daiwyo da mis mecnierul Seswavlas Cauyara safuZveli. amis Taobaze va-leri asaTianma isaubra: `CrdiloeT oseTSi da samaCabloSi xSirad miwevda mogzaurobad da Cemi gaoceba gamoiw-via im faqtma, rom bevr ojaxSi giorgi axvledianis foto, pativiscemis niS-nad, kedelze iyo Camokidebuli. gior-gi axvledianma osi xalxisTvis marT-lac saSviliSvilo saqme gaakeTa, maT-gan mniSvnelovania mis mier dawerili saxelmZRvaneloebi, rac im dros didi siaxle da dedauniversitetis mxridan gamoxatuli yuradReba da pativiscema iyo. mozaikaSi yovel kenWs Tavisi el-

vareba aqvs: erTi meores ver cvlis. am did mozaikaSi giorgi axvledianis ad-gili gansakuTrebulia, radgan igi iyo universitetis erT-erTi mesaZirkvle, qarTuli enaTmecnierebis skolis pa-triarqi, uamravi saxelmZRvanelos, Sromis, monografiis avtori da saxe saqarTvelosi. igi pirovnuli Rirse-bebiTac gamoirCeoda: Zalian Tavmda-bali da lmobieri adamiani iyo, amave dros Zalian principulic, rodesac saqmes sWirdeboda. giorgi axvlediani Cemi leqtoric gaxldaT. bedniereba mxvda wilad, rom misi leqciebi mo-mesmina da mesaubra masTan. mas Zalian uyvarda Tavisi sofeli, mWidrod iyo dakavSirebuli Tavis fesvebTan. igi didi pirovneba iyo~, – ganacxada vale-ri asaTianma.

giorgi axvledianis iubilesTan dakavSirebiT universitetis biblio-Tekasa da muzeumSi moewyo misi naS-romebis, foto masalisa da saarqivo masalebis gamofena, sadac warmodge-nili iyo mecnieris memorialuri niv-Tebi, xelnawerebi, raritetuli da fotodokumenturi masalebi.

biblioTekis pirveli wignsacavis pirveli xelmZRvaneli Tsu-s biblio-Tekis xelmZRvanelma zurab gaipa-raSvilma gaixsena: `universitetis biblioTekis TanamSromlebs gansa-kuTrebuli emociuri damokidebule-ba gvaqvs giorgi axvledianisa da akaki SaniZis mimarT, radgan isini erTad idgnen biblioTekis saTaveebTanac. giorgi axvlediani universitetis wignsacavis pirveli xelmZRvaneli iyo im mZime periodSi, rodesac axlad daarsebuli saswavlebeli pirvel nabijebs dgamda. universitetisTvis gankuTvnili sami oTaxidan biblio-TekisTvis erTi oTaxi iyo gamoyo-fili, magram swored es periodi iyo universitetis biblioTekisTvis nayo-fieri, swored maSin Semovida is um-didresi koleqciebi, romliTac dRes ase amayobs Cveni universiteti. mas Semdegac, rodesac giorgi axvlediani aRar iyo biblioTekis xelmZRvaneli, igi yvela axal gamocemas Cuqnida bi-blioTekas Tavisi avtografiT – `uni-versitetis biblioTekis wignsacavs~. gansakuTrebiT sainteresoa is sabi-blioTeko erTeuli, romelic ori di-reqtoris – giorgi axvledianisa da akaki SaniZis didi megobrobis Sesaxeb gviambobs. gamofenaze warmovadgineT aseve akaki SaniZis mier gamocemuli xevsuruli poezia avtoris warweriT: `gogia oss akaki xevsurisagan~.

rogorc Tsu-s profesorma Tina-Tin bolqvaZem aRniSna, gamofenaze warmodgenili 1918-1919 wlebSi gamo-cemuli pirveli enaTmecnierebis sa-xelmZRvaneloebi imiTac aris sainte-reso, rom isini universitetis dafi-nansebiT ki ar gamoica, aramed stu-dentTa SemowirulobebiT. `swored am periodidan iwyeba universitetSi Teoriuli enaTmecnierebis swavleba da aqedan daedo safuZveli im did miRwevebs, romelic enaTmecniere-bas aqvs dResac~, – ganacxada TinaTin bolqvaZem.

* * *Tsu-s muzeumSi akademikos giorgi

axvledianis 130 wlis iubilesadmi miZ-Rvnil fotodokumentur gamofenaze mecnieris memorialuri nivTebi, xelna-werebi, raritetuli da fotodokumen-turi masala iyo warmodgenili, rom-lis nawili muzeums 2009 wels giorgi axvledianis qaliSvilma elene (lala) axvledianma gadasca. Tsu-s muzeumis mecnier- TanamSromlis aleqsandre maruaSvilis informaciiT, eqspozicia, garkveulwilad, asaxavs im samecniero mimarTulebebs, romlebsac giorgi axv-lediani wlebis manZilze Seiswavlida. `eqsponatebis meSveobiT Cven SevecadeT maqsimalurad warmogvedgina giorgi axvledianis mravalmxrivi moRvaweoba. eqspoziciaze warmodgenilia mimowera akaki SaniZesTan, arnold Ciqobava-sTan da sxvebTan, aseve mniSvnelovania osi kolegebis mier madlierebis niS-nad miZRvnili saCuqrebi, maT Soris, qarTuli ornamentebiT gaformebuli `maxvSis skami~, romelic mas 80 wlis iubileze miarTves. gansakuTrebiT mniSvnelovania muzeumSi daculi xe-lnaweri dokumentebi, romlebic misi memkvidreobidan aris Semowiruli, maT Soris, afxazeTis toponimika, ro-melsac aqtiurad Seiswavlida. sainte-

resoa mis saojaxo koleqciaSi daculi kriSnas da budas qandakebebi, romle-bic man indoeli kolegebisgan miiRo saCuqrad. muzeumSi inaxeba sxva mniSv-nelovani eqsponatebic – giorgi axv-ledianis sacxovrebeli saxlis maketi, kinografi – xelsawyo, romelic grafi-kuli Canaxazebis gakeTebis saSualebas iZleva, aseve, firsakravi da firfite-bi, rac giorgi axvledianis musikalur gatacebaze miuTiTebs~, – aRniSna aleq-sandre maruaSvilma.

* * *qarTuli enaTmecnieris giorgi

axvledianis iubilesTan dakavSire-biT universitetSi samecniero kon-ferencia gaimarTa, sadac qarTvelma mecnierebma warmoadgines moxsenebe-bi. naCvenebi iyo dokumenturi filmi – `giorgi axvlediani~. mayureblisT-vis sainteresoa SemorCenili firi, sadac Tavad mecnieri saubrobs: `me arc warmomidgenia Cemi cxovreba da universiteti erTmaneTs davaSoro. piriqiT, me rom xelaxla viwyebde cxovrebas, isev universitetis msaxu-ri viqnebodi, radganac Cven (pirveli koleqtivi) vgrZnobdiT, rom Cven vake-TebdiT did saSviliSvilo, erovnul saqmes~ (giorgi axvlediani).

`tfilisis universitetSi enaTmecnierebis dargis Seqmna sami piris: profesor ioseb yifSiZis, profesor akaki SaniZisa da profesor giorgi axvledianis Rvawls Seadgens. pirveli maTganis, samwuxarod, udrovod gardacvalebis gamo, udidesi tvirTi ors uka-nasknels daawva~.

ivane javaxiSvili

SurTxia beroSvili

giorgi axvlediani – 130

giorgi axvledianis cxovrebisa da moRvaweobis ZiriTadi TariRebi

giorgi axvlediani 1887 wlis 13 aprils leCxumSi, sofel derCSi daibada. 1908 wels daamTavra Tbilisis qarTuli gimnazia. 1910 wels Sevida xarkovis universitetis istoria-filologiis fakultetze. 1913 wels daapatimres revolucioner studentTa wris muSaobaSi aqtiuri monawileobisTvis. 1913 wels dawera sakonkurso naSromi: `Очерк истории плавных и носовых согласных в санскрите греческом, латинском и славянском языках~, risTvisac oqros medliT dajildovda.

1914 wels xarkovis universitetis damTavrebis Semdeg daubrun-da mSobliur quTaiss da gimnaziaSi maswavleblad daiwyo muSaoba. 1915 wels profesor ianis enZelinsis wardginebiT, giorgi axvle-diani datoves xarkovis universitetSi SedarebiTi indoevropu-li enaTmecnierebis kaTedraze. 1916 wels gaagzavnes peterburgis universitetSi, sadac misi erT-erTi pedagogi niko mari iyo. 1918 wels monawileoba miiRo Tbilisis universitetis daarsebaSi. 1918 wlidan gardacvalebamde ganagebda zogadi enaTmecnierebis kaTe-dras. 1918-1921 wlebSi giorgi axvlediani Tbilisis universitetis samecniero biblioTekis direqtoria. 1918-1924 wlebSi giorgi axv-lediani eparqialuri saswavleblis II qalTa gimnaziisa da XI teqni-kumis direqtori iyo. 1923 wlis 18 Tebervals giorgi axvledianis iniciativiT moiwvies qarTvel enaTmecnierTa da filologTa dam-fuZnebeli kreba, romelmac `qarTuli saenaTmecniero sazogadoe-ba~ daaarsa. mis Tavmjdomared giorgi axvlediani airCies. 1924-1933 wlebSi igi xelmZRvanelobda profkavSiruli xaziT saqarTvelos mecnier muSakTa seqcias. igi mecnier-muSakTa sakavSiro centralu-ri biuros wevric iyo. 1928 wels monawileoba miiRo orientalistTa XVII msoflio kongresSi, oqsfordSi (inglisi). 1930 wlidan xelmZR-vanelobda Tbilisis universitetis zogadi enaTmecnierebis kaTe-drasTan arsebul fonetikis kabinets. 1931 wels giorgi axvlediani eqsperimentuli fonetikis saerTaSoriso sazogadoebis wevria. 1934 wels, misi iniciativiT, Tbilisis funqcionalur-nervul daa-vadebaTa institutSi daarsda logopediuri ganyofileba. 1936-1950 wlebSi giorgi axvlediani akademikos niko maris saxelobis enis, istoriisa da materialuri kulturis institutis zogadi enaTmec-nierebis ganyofilebis gamgea. 1939 wlis 28 ianvars airCies ssr kav-Siris mecnierebaTa akademiis wevr korespondentad. 1940 wels gio-rgi axvlediani amerikis lingvisturi sazogadoebis wevria. 1941 wels airCies saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis namdvil we-vrTa pirvel SemadgenlobaSi; 1941 wlis 26 Tebervals – saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis prezidiumis wevrad. 1941-1945 wlebSi, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis dadgenilebiT, mecnier-Ta jgufi giorgi axvledianis xelmZRvanelobiT muSaobda evako-hospitalSi daWril jariskacebTan, romelTac metyvelebis post-kontuziuri moSliloba aReniSnebodaT. 1941-1947 wlebSi giorgi ax-vlediani saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis sazogadoebriv mecnierebaTa ganyofilebis Tavmjdomarea. 1943 wlis 9 ianvris sa-qarTvelos ssr umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT, gio-rgi axvledians mieniWa saqarTvelos ssr mecnierebis damsaxure-buli moRvawis wodeba. 1944 wels dajildovda medliT – `kavkasiis dacvisaTvis~. 1945-1947 wlebSi giorgi axvlediani saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis akademikosi mdivania. 1945-1956 wlebSi igi Teatraluri institutis samecniero sabWos wevria. 1947 wels gaig-zavna delegatad sruliad aziis konferenciaze indoeTSi. 1960 wels monawileobda aziisa da afrikis xalxTa solidarobis pirveli sab-WoTa konferenciis muSaobaSi, qalaq duSambeSi. 1965 wels pedagogi-ur dargSi gansakuTrebuli damsaxurebisTvis giorgi axvlediani `iakob gogebaSvilis medliT~ dajildovda. 1968 wels dajildovda `saiubileo medliT Tbilisis universitetis daarsebis 50-e wli-sTavis aRsaniSnavad~. 1972 wels giorgi axvlediani dajildovda medliT – `samxreT oseTis 50-e wlisTavi~. 1973 wlis 7 ivliss giorgi axvlediani gardaicvala. igi dakrZalulia Tbilisis saxelmwifo universitetis panTeonSi.

Page 8: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

stud-etikigazeT `Tbilisis universitetis~ studenturi CanarTi #20

21-e saukuneSi umaRlesi ganaTlebis miReba arcTu ise bevr winaaR-

mdegobasTanaa dakavSirebuli. upirvelesi saWiroeba codnaa, magram gamarTlebasa da iR-balzec bevria damokidebuli. bakalavriatis 4 weli didad sanerviulo araa. ufro metad asaRelvebeli bolo kursis bolo semestria, miT umetes maSin, roca acnobiereb, rom swavlas amTavreb da sakuTari profesiiT dasaqmebaze fiqri gaSinebs.Tumca, amave 21-e saukuneSi, kursdamTavrebulebi sakuTari profesiiTac muSaoben. bune-brivia, universitetSi SeZenili unar-Cvevebi maT dasaqmebisas problemebs umsubuqebs. Tumca, aseve bunebrivia, rom swavla da muSaoba cxovrebis gansxvavebu-li etapebia da, es ukanaskneli, winaaRmdegobebsac gulisxmobs.

mariam Cibuxaia Tbilisis sa-xelmwifo universitetis kursdam-Tavrebulia. bakalavriati (Jurna-listikisa da masobrivi komunika-ciebis mimarTuleba) man 2016 wels daamTavra. rogorc igi ambobs, uni-versitetSi miRebulma praqtikul-ma gamocdilebam da praqtikosma Jurnalistma leqtorebma mas imde-ni codna Sehmates, rom samsaxurSi pirveli mcdelobisTanave miiRes. `universitetSi viswavle, rogor amewyo siuJeti, rogor Camewera sinqronebi da sxva mravali teqni-kuri sakiTxi. madlieri var univer-sitetis~, – ambobs mariami.

igi xazs usvams `beWduri mediis~ saleqcio kurss, romlis wyalobi-Tac, rogorc aRniSnavs, araerTi Jurnali da gazeTi gamosca misma jgufma. am sagnis farglebSi ma-riami sakuTari qalaqis kedlebs gacda da masalebis mosamzadeblad sxva qalaqebsac ewvia, ramac praqti-kuli codna kidev metad gauRrma-va. im praqtikosi Jurnalistebis madliericaa, romlebmac studen-tebs daanaxes – realurad ra md-gomareobaa qarTul Jurnalisti-kaSi, ras iTxoven damsaqmeblebi da ra unar-Cvevebs unda flobdes kursdamTavrebuli. `Tumca, aqve, unda aRvniSno, rom Teoria, rome-lic kargad viswavle, sworad mu-Saobasa da am yvelafris praqtika-Si gadatanaSi damexmara~, – ambobs mariam Cibuxaia.

mariami xazs usvams pro-blemebsac, Tumca ambobs, rom mu-Saobis procesSi iseTi winaaRmde-goba ar Sexvedria, rac swavlis pe-riodSi ar hqonia. `winaaRmdegoba

imis gamo, rom rame Teoriulad ar vicodi, ar mqonia. ra Tqma unda, re-alur Jurnalistur sivrceSi meti axali unaris gamomuSaveba damWir-da, rogoricaa – drois menejmenti, swrafi gadawyvetilebebis miReba da operatiuloba~.

* * *

aseve 2016 wels daamTavra Tbi-lisis saxelmwifo universitetis Jurnalistikis mimarTuleba gio-rgi dvaliSvilma. Tumca, mizezebis gamo, giorgi Jurnalistis profe-siiT ar muSaobs. sakuTari profe-siiT dasaqmebis mcdeloba pirveli-ve kursidan hqonda, Tumca mixvda, rom Sesabamisi unar-Cvevebi jer ar hqonda da orientacia swavlisken aiRo. magram maleve imasac mixvda, rom aucilebeli iyo praqtika. me-3 kursze rom gadavida, muSaoba Sida qarTlis regionul mauwyebelSi, telekompania `TrialeTSi– daiwyo, magram 6 Tvis Semdeg, mizeruli an-azRaurebis gamo, iqidan wamovida. giorgi orjer dasaqmda Jurnali-stis profesiiT, magram uari sa-kuTari nebiT Tqva. upirvelesi winaaRmdegoba, ramac mis motiva-ciaze imoqmeda, nepotizmi iyo. ami-tomac samsaxuri sakuTari nebiT datova.

giorgi dvaliSvili, bunebrivia, mis ganviTarebasa da momaval Jur-nalistad CamoyalibebaSi Tsu-s rolzec saubrobs. `Zalian kriti-kuli viyavi saswavlo procesis Se-fasebisas da samarTlianadac. Tsu saukeTeso universiteti ar aris, Tumca saqarTvelos sxva universi-tetebs sjobia. misi roli Cems piro-vnul Tu profesiul zrdaSi Seufa-sebelia. araCveulebrivi profeso-rebis wyalobiT kritikul, obie-qtur da samarTlian pirovnebad Camovyalibdi~, – aRniSnavs igi.

* * *

irakli CxaiZemac Tbilisis sa-xelmwifo universiteti daamTavra. bakalavriatis safexuri man 2005 wels daasrula, Semdeg swavla ma-gistraturaze gaagrZela (humani-tarul mecnierebaTa fakulteti). amis Semdeg man doqtoranturaze Caabara imave mimarTulebiT, risi dasrulebis Semdegac kulturis kvlevaTa doqtoris akademiuri xarisxi mieniWa. axla irakli Tsu-s humanitarul mecnierebaTa fakul-tetis kulturis kvlevaTa institu-tis asistent-profesoria.

saswavlo da kvleviTi procesi-sadmi interesma ganapiroba is fa-qti, rom Cemi profesiuli saqmiano-ba mWidrod daukavSirda Tbilisis saxelmwifo universitets. Tsu-Si Cems dasaqmebaze ganmsazRvreli gavlena iqonia kulturis kvleva-Ta mimarTulebaze arsebulma ga-remom da damokidebulebam, rome-lic mimarTulebis xelmZRvanelTa mxridan iyo da aris studentebisa da axalgazrda TanamSromlebis mi-marT~, – aRniSnavs igi.

rogorc irakli ambobs, garda profesiuli unar-Cvevebisa, Tbili-sis saxelmwifo universitetSi mas adamianebTan urTierTobisa da jgu-furi muSaobis unari Camouyalibda, rac momaval profesiul saqmianoba-Si Zalian daexmara. Tsu-Si misi da-saqmeba nel-nela, yvela Sesabamisi etapis gavlis Sedegad moxda.

irakli sakuTari profesiiT dausaqmeblobis problemebsa da mizezebzec saubrobs. am faqtis mTa-var mizezad mTeli qveynis masSta-biT arsebul socialur-ekonomi-kur fons asaxelebs: `SeuZlebelia, saqarTvelos masStabisa da resur-sebis qveyanaSi, yovelwliurad, aso-biT iuristi, an humanitarul da socialur mecnierebaTa warmomad-geneli dasaqmdes. kursdamTavre-bulebi, xSirad, maTi profesiisgan sruliad gansxvavebul sferoebs irCeven (magaliTad, filologi sa-muSaod midis bankSi), radgan saban-ko seqtori SedarebiT ganviTare-bulia da meti adamianis dasaqmebis SesaZlebloba aqvs~.

* * *

nata farulavac Tbili-sis saxelmwifo universitetis kursdamTavrebulia. universiteti man 2015 wels daamTavra (socialur da politikur mecnierebaTa fa-kulteti socialuri muSaobis ganx-riT). am droisTvis, socialuri momsaxurebis saagentoSi muSaobs socialur muSakad. man hr.gov.ge-ze gamocxadebul vakansiaze gaagzavna sakuTari reziume. amis Semdeg gaia-ra testireba, gasaubreba da, sabo-lood, aRniSnuli vakansiisTvis igi Sesaferisi aRmoCnda.

rogorc nata aRniSnavs, garda mniSvnelovani Teoriuli codnisa, miiRo praqtikuli gamocdilebac (samTavrobo da arasamTavrobo or-ganizaciebi). Sesabamisma unar-Cve-vebma ganapiroba misi profesiuli ganviTareba da Sesabamisi Rirebu-lebebisa da codnis ganmtkiceba. ima-ve unarebma misi samomavlo gegmebis Camoyalibebas Seuwyo xeli.

nata samsaxuris ZebnasTan dakav-Sirebul sakuTar gamocdilebazec saubrobs. `TveobiT miwevda vakan-siebis Zebna. aseve, ar aRmiqvamdnen seriozulad sxva profesiis warmo-madgenlebi, vinaidan maTSi dabalia socialuri muSakis funqciebisa da, zogadad, profesiis cnobadoba~, – aRniSnavs igi.

rogorc nata miiCnevs, sakuTa-ri profesiidan gamomdinare, um-Tavresi problema samuSao adgi-lebis simcirea; aseve, socialuri muSakis profesiis daufasebloba da araadekvaturi samuSao piro-bebi. `ganaTlebiT ara-socialur muSakebs bevr samsaxurSi aqvT SesaZ-lebloba – dasaqmdnen socialur muSakebad, rac, aseve, xelisSemSle-li faqtoria da ar uwyobs xels qveyanaSi Cveni profesiis popula-rizaciasa da winsvlas~, – ambobs nata farulava.

sakuTari profesiiT dasaqmebis problema, sabolood, mainc qveya-naSi samuSao adgilebis simciresTa-naa dakavSirebuli. dasaqmebas kon-kretuli profesiebi da Sesabamisi profesiis kadrebis saWiroebac ganapirobebs. Tumca, Tbilisis sa-xelmwifo universiteti, rogorc kavkasiis nomer pirveli universi-teti, aris adgili, sadac studen-tebi maqsimalurad iReben rogorc Teoriul codnas, ise – praqti-kul gamocdilebas. swored amitom arian isini sakuTari saqmis profe-sionalebi.

* * *

elene kurdReliam Tbilisis saxelmwifo universitetSi baka-lavriatis safexuri sazogadoe-brivi geografiis mimarTulebiT daamTavra (2016 wels). igi dasa-qmebulia, magram ara – sakuTari profesiiT. rogorc elene ambobs, socialur mecnierebebSi cota va-kansiaa, maT Soris, sazogadoebri-vi geografiis mimarTulebiTac. `upirveles yovlisa, qveynis pro-blemaa is, rom samuSao bazarze, am mimarTulebiT, dasaqmebis SesaZ-lebloba mizerulia. Tumca, me wels davamTavre da ver vityvi, rom Cemi profesiiT samsaxuris Sovnis imedi gadawuruli maqvs,~ – aRniSna man.

rogorc elene ambobs, Tbili-sis saxelmwifo universitetma is unar-Cvevebi misca, rac sakuTar profesiaSia saWiro: `me magistra-turaSic Tsu avirCie, radgan miviC-nev: saqarTveloSi, Cems profesiaSi, saukeTeso ganaTlebas isev Tsu mom-cems~.

mariam tieliZe,Tsu-s socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetisstudenti

studentoba Tsu-Si da dasaqmeba Tsu-s Semdeg

Page 9: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9stud-etiki

dila vera 21 wlisaa. socialur da po-

litikur mecnierebebs eufleba. misi profili politikis mimarTulebaa. axla III kurszea. skola oqros medliT daamTavra. dedamisi maswavlebelia. vera ar muSaobs – ratom? – universi-tetis gamo: leqtorebi eubnebian, rom yvelanairad daexmarebian da muSao-bis gamo ar dazaraldeba, magram Tu ver ivlis, qulebi daakldeba. arCeva-nis gakeTeba mas karg akademiur mos-wrebasa da sakuTar finansur Semosa-

vals Soris uxdeba. ukeTesi momavlis imediT ki 21 wlis gogo, romlis mSob-lebic regionSi cxovroben da veras iqidan exmarebian, umuSevari rCeba.

umuSevari vera maRviZaras dilis 7 saaTze ayenebs da, mecadineobisgan daRlils, Zili ereva. diliT ase adre imitom dgeba, rom gldanSi cxovrobs da cdilobs – universitetSi ar daag-vianos, misTvis yoveli wuTi mniSvne-lovania. wuTSi xom uamravi informa-cia SeiZleba moisminos, rac momavalSi gamoadgeba?! dilis 8 saaTze enadamwva-ri vera (zedmetad cxeli yavis dalevis gamo, raTa gamofxizlebuliyo da Tan leqciaze ar dagvianeboda) avtobusis gaCerebaze gamodis. mis saxlTan Zali-an axlosaa gaCereba, amitom metros-ken, romelic cota moSorebiTaa, gzas aRar agrZelebs da elodeba 51 nomer avtobuss, romlis Sesaxebac infor-macia tabloze wiTlad anTia da awe-ria – 02. es imas niSnavs, rom avtobusi zustad 2 wuTSi mova da vera fiqrobs, rom dila kargad daiwyo...

fiqrebSi wasuls, Tu rogor gaagrZelos kargad dawyebuli dRe, drois SegrZneba ekargeba. gons mo-dis da xedavs, rom 20 wuTi gavida da universitetisken mimavali misi avto-busi jer isev ar Cans. gzas metros mi-marTulebiT miuyveba... samarSruto taqsiTac SeuZlia mgzavroba, magram metros arCevs – ase im fulsac dazo-gavs, romelic mSoblebma 3 dRis win gamougzavnes... fuli TiTqmis gaTave-bia, radgan wignis el. versia versad ipova da misi yidva mouxda (gamoian-gariSa, rom `qseroqsi~ bevrad Zviri ujdeboda. biblioTekaSi kiTxvisTvis

ki leqciebis Semdeg sul raRac 2 saa-Ti rCeba).

metros vagoni sul savsea, xalxi erTmaneTsaa mitmasnili, magram dro veRar iTmens. Tu ar iCqara, namdvi-lad daagvianebs...

– natriaSvili vera – ismis leqto-ris boxi xma da Ria karSi vera dgas.

SuadReleqciis pirvelma saaTma sainte-

resod Caiara, magram meore saaTze veras arCevanis gakeTeba uxdeba or, misTvis saintereso sagnebs Soris, radgan misi leqciebis dro erTmaneTs emTxveva (esec gaumarTavi bazebi). sxva gamosavali ar aqvs. arCevans swrafad akeTebs da universitetis VI korpusi-dan VIII korpusamde gzas fexiT miuy-veba. auditoriaSi saxeawiTlebuli da aqoSinebuli Sedis, magram bednie-ria, rom ar daagviana, radgan arc ise mokle gza gamoiara. kidev kargi, dRes samSabaTi araa, vinaidan samSabaTs sa-qme ufro rTulad aqvs – erT saaTSi WavWavaZidan delisze unda moxvdes.

esec meore leqcia... auditoriaSi proeqtori ver CarTes, Tumca mainc saintereso prezentacia gamouvida. arada zustad `powerpoint~-Si sapre-zentacio masalebis awyobis gamo daiZina dilis 4 saaTze, magram ara uSavs, mTavaria, rom Tavi gaarTva.

kidev erT leqciamde Sualedi sami saaTi aqvs. saxlSi gasvla da ukan da-bruneba gamoricxulia, arada Sia. universitetis aparatSi gayinuli sendviCia, Tanac wina kviraSi swored am sendviCma mowamla. sendviCis Se-fuTvaze misi moxmarebis vadas rom daxeda, karga xnis gasuli iyo. mis mere erideba aparatSi nayid raRa-cebs. universitets sxva saxis kvebis obieqti ar aqvs. kafeSi dajdomis fu-funeba ki sadaa... vera axlo mdeba-re swrafi kvebis obieqts irCevs da saWmelad iq midis. danayrebis ideiT gamxiarulebul veras rigi mosdis, is saWmels yidulobs, brundeba da xedavs, rom ukve yvela adgili dakave-bulia. ra unda qnas? auditoriaSi an misaRebSi xom ver SeWams? – ar SeiZle-

ba! saWmels afuTvinebs da mas univer-sitetis pirveli korpusis ezoSi, Tva-lisgan mofarebul adgilas Seeqceva.

iqneb biblioTekaSi mainc daxvdes adgili? – rames waikiTxavda...

saRamobolo leqciac mTavrdeba. ukve

aTis naxevaria. madlianma leqtor-ma, romelic leqciebis drod sul saRamos uTiTebs da romlis saganic savaldebulo ara, magram saWirocaa, naxevari saaTiT adre gamouSva stu-dentebi. bolo avtobusi gldanisken wesiT 10-zec unda gavides... moaswrebs! unda moaswros, Torem xvalisTvisac bevri aqvs samecadino... aha, avtobu-sis dalocvil cifrs mohkra Tvali, fexs uCqarebs, magram gaCerebaze, rac xalxi iyo, yvela am avtobusSi adis da masSi veras adgili aRar rCeba...

metromde fexiT ver Cava – daRli-lia... droc ar aqvs, Tanac samarSru-to taqsi, romelic mis saxlTan gaiv-lis, ukve gamoCnda. eh, arada, rogor egona, rom fuls dazogavda...

gzaze sacobebia. gzaSi es trans-portic gadaiWeda... veras axla cal fexze uwevs dgoma...

saxlSi misuls arafris Tavi aRar aqvs, magram 12 saaTi daiwyo da, rac ufro male daiwyebs mecadineobas, miT male daiZinebs... mecadineobaSi dro ise swrafad gadis, rom, roca swavlas ase Tu ise rCeba, ukve 3 saaTs gadaci-lebulia... cotaRa darCa, magram amas diliT, avtobusSi waikiTxavs... maRvi-Zaras amjerad 8-ze ayenebs.... gaumarT-la, xval seminari 10 saaTze aqvs. co-tas mainc gamoiZinebs...

maRviZara rekavs. 8 saaTia. ukve di-laa, adgomis droa. magram vera isev daRlilia da TiTqos wamiT CasTvli-mao, isev eZineba. is Zilis grZnobas ebrZvis da saswrafod gadis saxli-dan. misi avtobusis Sesaxeb, mTava-ria, tabloze informacia weria – 02 wuTi...

Tamar sirbilaZe,Tsu-s socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetis studenti

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis studentebisTvis dRemde erT-erTi problema-

turi sakiTxi kvebis obieqtebis ararseboba iyo. maSin, rodesac dasavleTis universitetebSi arse-buli kafeebi studentTa survilebis dakmayofilebas cdiloben – iqneba es myudro garemo, sakveb produqtze dabali fasebi Tu jansaRi sakvebis SeTavazeba – lideri universiteti kavkasiaSi, wlebia, zemoxsenebul pirobebs ver sTavazobda Tavis stu-dentebs.

gazafxulis semestri Tsu-Si sain-tereso siaxliT daiwyo. maRliv kor-pusSi axali kvebis obieqti gaixsna, romelic mimdebare teritoriaze ar-sebuli korpusebis TanamSromlebsa da studentebsac emsaxureba. logiku-ric iyo – WavWavaZis gamzirze ganTav-sebuli korpusebis studentebi, SeiZ-leba iTqvas, rom SedarebiT ukeTes situaciaSi arian. mimdebare terito-riaze araerTi swrafi kvebis obieqti Tu sacxobia. marTalia, studentebs xSirad gareT, qarsa da wvimaSi, fexze mdgomebs uwevT Wama, Tumca, maRlivis studentebisgan gansxvavebiT, maT es `fufuneba~ aqvT. rac Seexeba X kor-pusis studentebs, sakvebi obieqtis gaxsnamde maT sakmaod didi manZilis gavla uwevdaT elementaruli sakvebi produqtis mosapoveblad. `studente-bi mudmivad gadarbenaze varT. arse-bul stresul garemos kvebis obieqtis ararseboba kidev ufro amZimebda. ver vaxerxebdiT srulfasovnad kve-bas, radgan mimdebare teritoriaze ar iyo msgavsi dawesebuleba. gviwevda fexiT qavTaraZis quCaze Casvla. am-deni sirbili ki arakomfortulia~, – ambobs CvenTan saubrisas ekonomiki-sa da biznesis fakultetis III kursis studenti ani cucqiriZe.

axali kvebis obieqtis Sesaxeb pozi-tiuri komentarebi maleve gavrcelda sauniversiteto sivrceSi. arc aris gasakviri, radgan kafeteria yovelT-vis iyo da aris studenturi cxovrebis erT-erTi Tanmdevi. mniSvnelovania is faqti, rom kvalificiuri personalis garda, xsenebul obieqtze dasaqmdnen turizmis mimarTulebis profesiuli programebis studentebic. samomav-lod, turizmis fakultetis nebismie-ri studenti, rotaciis principiT, SeZlebs kvebis obieqtze praqtikisa da samuSao gamocdilebis dagrovebas.

mokled, bevrisTvis, gagonils sa-kuTari TvaliT nanaxi sjobso.. me da Cemma jgufelebma, momavalma Jurna-listebma, Jurnalisturi cnobismoy-vareobis mosaklavad, gadavwyviteT dagvedgina – Tu ramdenad Seesabame-boda gagonili realobas da erT mSve-nier dRes `moulodnelad~ vestumreT maRliv korpuss. rTuli ar aRmoCnda axali kvebis obieqtis migneba. stu-dentTa moZraoba, ZiriTadad, erTi mimarTulebiT SeimCneoda, hoda Cvenc maT moZraobas gavyeviT da maleve aR-movCndiT xsenebul dawesebulebaSi.

didi sivrce, myudrod mowyobi-li garemo, studentebis Jriamuli

da gaRimebuli saxeebi bevr rameze metyvelebda. pirveli, ramac Cveni yuradReba miiqcia, es sakvebi produ-qtis fasebi iyo. sasiamovnod gakvir-vebulebi aRmovCndiT, radgan sadRac, gulis siRrmeSi eWvi mepareboda, rom fasebi studentebis jibeze morgebuli iqneboda. sul raRac 3 larad SeZe-nilma gemrielma lobianma, hoT-dog-ma da xilis wvenma saxtad dagvtova... kidev erTxel davrwmundiT, rom ga-gonils sakuTari TvaliT naxva sjobs.

jerjerobiT ucnobia, Tu ra saxels daarqmeven kvebis obieqts, Tumca tu-rizmisa da maspinZlobis mimarTule-bis asistentis valeri arRuTaSvilis TqmiT, am procesSi maRlivi korpusis yvela studenti iqneba CarTuli. `aq rac keTdeba, yvelaferi studentebis CarTulobiT xorcieldeba. sakvebi produqciis SerCevac ki maTi rCeve-bisa Tu survilebis mixedviT moxda. am dawesebulebis mizanic esaa, rom maqsimalurad gaviTvaliswinoT maTi moTxovnebi da, rac mTavaria, es yve-laferi xelmisawvdomi da xarisxiani iyos. studentebma udidesi wvlili Seitanes am obieqtis gaxsnaSi, risTvi-sac maT did madlobas vuxdi~, – ambobs valeri arRuTaSvili.

Tavad batoni valeri obieqtis muSaobis procesSi mTlianad aris CarTuli. man saSualeba mogvca, Cveni cnobismoyvareoba bolomde dagvek-mayofilebina da Sida samzareuloSi Segvaxeda. higienuri da sanitaru-li pirobebi umkacresad kontrol-deba da personalic maqsimalurad cdilobs – gawerili normebi mkac-rad daicvas. es advilad SesamCnevia, radgan samzareuloSi mofusfuse mzareulebis danaxva kafeteriis darbazidanac aris SesaZlebeli. swored samzareuloSi aRmovaCineT turizmis fakultetis studenti le-van lursmanaSvili, romelic axali kvebis obieqtSi staJirebas gadis. `ga-mixarda, rom Cvenma universitetma amis saSualeba momca. vTvli, rom aq SeZenili gamocdileba pozitiurad aisaxeba Cems karieraze. rac Seexeba swavlasa da muSaobas, ar miWirs erT-maneTTan SeTavseba, radgan yvelafe-ri studentebzea morgebuli~, – am-bobs levani.

mokled, Cvenma `moulodnelma~ stumrobam, romelic informaciis gadamowmebas ufro hgavda, vidre mSieri studentebis vizits, dadebi-Ti emociebiT agvavso. profesionali gundi, sasiamovno garemo, jansaRi sak-vebi studentebisTvis maqsimalurad xelmisawvdom fasebSi – es is mokle CamonaTvalia, rac Cven maRlivi kor-pusis axlad gaxsnil sakveb dawesebu-lebaSi aRmovaCineT. xsenebuli faqti mniSvnelovania, radgan msgavsi da-wesebuleba Tsu-s sivrceSi didi xnis lodinis Semdeg Seiqmna; aprilis Sua ricxvebisTvis ki, kvebis axali obie-qti, pirvel korpusSic gaixsneba.

vika SauTiZe,Tsu-s socialur da

politikur mecnierebaTafakultetis studenti

maRlivis kvebis obieqtSi `moulodnelma~ stumrobamdadebiTi emociebiT agvavsogagonils TvaliT nanaxi sjobso...

studentis erTi dReivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universiteti 1918 wels

daarsda. momaval wels mas sau-kune usruldeba. 100 weli sak-maod bevr Taobas gamozrdida. xSirad mifiqria imaze da, albaT, es Tsu-s yvela students gauvlia gulSi – rogor kedlebSi, rogori meTodebiT swavlobdnen da as-wavlidnen universitetSi. imazec mifiqria, ra problemebi hqondaT studentebs TiTqmis saukunis man-Zilze da xandaxan maocebs kidec, rogor SeiZleboda studentis in-formireba wignebis el. versiebis, bazebis da, saerTod, teqnologi-uri winsvlis gareSe. Tumca, mere vxvdebi, rom gava dro – kidev asi, orasi, an Tundac aTaswleulebi da warmoudgeneli iqneba, Tu rogor vswavlobdiT Cven, XXI saukunis Tsu-s studentebi aseT gaumarTav sistemaSi. albaT maT, vinc Cvens universitets Signidan ar icnobs (an viTom ar icnobs) gaukvirdeba, javaxiSvilSi rogor Tu rame gaumarTaviao, magram, aris da Tan – bevri ram, romlebze saubaric xSir SemTxvevaSi rigiT saubrad rCeba.modiT, erT dRes erT students gavyveT, mivideT masTan erTad saswavlo korpusebSi da cali TvaliT SeviWyitoT imis gas-arkvevad, Tu ra winaaRmdegobebs awydeba yvela, vinc dRes studen-tis statuss atarebs.

Page 10: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

cnobili germaneli qarTve-lologis, Tsu-s sapatio doqtoris, saqarTvelos

mecnierebaTa erovnuli aka-demiis ucxoeli wevris, profe-sor vinfrid boederis 80 wlis iubile, mSobliuri germaniis garda, gansakuTrebuli siyvaru-liT `mSobliur~ saqarTveloSic aRniSnes. 3 aprils universitet-Si humanitarul mecnierebaTa fakultetis qarTuli enis saswavlo-samecniero insti-tutis iniciativiT saiubileo saRamo gaimarTa. RonisZiebas eswrebodnen Tsu-s profesor-maswavleblebi, qarTvelologi-uri dargis mecnierebi sxvadasx-va samecniero centrebidan, mowveuli stumrebi, studentebi, romlebmac vinfrid boederis qarTvelologiis ganviTarebaSi Setanil gansakuTrebul wvlil-sa da damsaxurebaze isaubres.

werilobiTi mimarTvavinfridboeders

saiubileo RonisZiebaze pro-fesorma darejan TvalTvaZem mec-nieris xangrZliv moRvaweobaze isaubra da damswre sazogadoebas gaacno baton vinfrid boederis-admi miZRvnili Tbilisis saxelm-wifo universitetis adresi, sadac naTqvamia: `Tbilisis saxelmwifo universiteti gansakuTrebuli madlierebiTa da dRegrZelobis surviliT mogilocavT dabadebi-dan 80 wlis iubilesa da gisurvebT mxneobasa da momaval warmatebul saqmianobas. Cven didad vafasebT qarTvelologiuri dargebis winaSe Tqvens damsaxurebasa da Rvawls. am mimarTulebiT kvlevis ganviTare-bisaTvis xuT aTeul welze metia, rac rudunebiT iRvwiT.

Tqvens mdidar bibliografias, romelic moicavs qarTvelur da sxva aramonaTesave enaTa masalaze maRali profesionalizmiT gaana-lizebul Teoriuli lingvistikis, gramatikis, sociolingvistikis, se-mantikisa da pragmatikis sakiTxebs, lingvisturi Sromebis Targmanebs, saxelmZRvanelod iyeneben ara mxo-lod konkretuli dargis profe-sor- maswavleblebi da studentebi, aramed tipologiur da interdis-ciplinur kvlevebSi CarTuli far-To profilis specialistebic. sa-qmis codnisa da siyvarulis, samec-niero muSaobis SesaSuri sizustisa da kolegialobis dasturad Tqven mier Sedgenili kavkasiologiuri literaturis umdidresi biblio-grafiac ikmarebs, romlisTvisac daxarjuli dro da energia ara mar-to pativiscemasa da madlierebas, aramed gaocebasa da aRfrTovane-bas imsaxurebs.

wlebis ganmavlobaSi olden-burgis universitetSi kavkasiolo-giur sakiTxebze Tqven mier Cata-rebuli simpoziumebi samecniero problemebis saerTaSoriso stan-dartebiT ganxilvisa da diskusiis WeSmariti skola gaxlavT, romlis gamocdilebazec mecnierTa Taobe-bi gaizrdebian. am RirsSesaniSnav TariRs vulocavT Tqvens meuRles, uaRresad saTno da keTilSobil qalbatons dorsis, visTan erTadac gulTbili maspinZeli brZandebiT saqarTvelodan Tu msoflios sxva-dasxva kuTxidan germaniis patara qalaq oldenburgSi Camosuli kav-kasiologebisa da qarTvelolo-

gebisaTvis. batono vinfrid, Tqven qarTvelologiis WeSmariti kla-sikosi brZandebiT, romelmac mec-nierebaSi Seqmna istoria, gauswro dros da mudmivad exmianeba moma-vals~, – naTqvamia adresSi, romels-ac xels Tsu-s reqtori giorgi Sar-vaSiZe awers.

ucxoeli qarTvelolo-gebis Sefasebebi

dabadebis dReze cnobilma qarT-velologma uamravi milocva miiRo sxva ucxoeli qarTvelologebis-ganac, romlebic maRal Sefasebas aZleven mis saqmianobas am dargSi. `profesori, doqtori vinfrid bo-ederi namdvilad araCveulebrivi megobari da mcodnea qarTveluri enebisa. wlebis manZilze man nayo-fierad gamoikvlia istoriul-tipologiur-SedarebiTi Tval-sazrisiT TiTqmis yvela problema qarTveluri enebisa, gansakuTre-biT qarTulisa da svanuris. CemT-vis saamayoa, rom batoni vinfridis Tanasapatio doqtori var Tqveni universitetisa. suliTa da guliT vusurveb mas kidev didxans moRva-weobas~, – ase miuloca cnobilma frangma qarTvelologma bernar utiem dabadebis dRe Tavis kolegas.

frankfurtis goeTes saxelo-bis universitetis empiriuli enaT-mecnierebis institutis da gansa-kuTrebiT kavkasiologiis ganyo-filebis TanamSromlebis saxeliT mecniers dabadebis dRe miuloca iost gipertmac. `CvenTvis yvelasT-vis kargad aris cnobili, Tu rogo-ri SemarTebiTa da energiiT iRv-wis igi aTwleulebis ganmavlobaSi kavkasiologiis ganviTarebisa da xelSewyobisaTvis. CvenTvis, ro-gorc kolegebisTvis, ise studente-bisTvis, misi samecniero naSromebi umniSvnelovanes sabaziso kvlevebs warmoadgens. visurvebdiT, rom ba-ton vinfrids kidev mravali wlis ganmavlobaSi gaegrZelebinos sa-mecniero moRvaweoba, raTa Tavisi usazRvro codniT, gamocdilebiTa da kritikuli SefasebebiT kvlavac didxans idges kavkasiologiis da,

zogadad, lingvistikis sadarajo-ze~, – aRniSnulia iost gipertis mi-saloc gzavnilSi.

dabadebis dRe miuloca Taname-mamule kolegas hainc fenrixmac.

sayvedurnarevi xumroba

akademikosma mzeqala SaniZem qarTvelologiis dargis ganviTa-rebis saqmeSi vinfrid boederis wvlilze isaubra: `qarTvelologi-is dargebis kvleva universitetSi daarsebisTanave daiwyo. manamde erTiani samecniero skola ar arse-bobda. dRes ki qarTvelologiuri skola mniSvnelovani da Zlieria, romelsac Tavisi ganStoebebi evro-paSic aqvs. wlebis ganmavlobaSi Tva-lyurs vadevnebdi mis moRvaweobas da SemiZlia vTqva, rom es Cumi, wy-nari, Tavmdabali kaci realurad Cveni Tanamedrove enaTmecnierebis erT-erTi wamyvani specialistia. vinfrid boederis saxiT gvyavs mec-nieri, romelsac SeiZleba klasiko-si mecnieri vuwodoT. qarTveluri enebis SeswavlasTan erTad, man Za-lian bevri kargi saqme gaakeTa uc-xoeTSi, sadac naklebad cnobilia qarTvelologia, rasac Tavisi mi-zezebi hqonda. vinfrid boederma sakuTari wvlili Seitana dargis ganviTarebaSi da sul sxva aspeqtiT daiwyo qarTvelologiuri kvle-vebi – es gaxlavT enis socialuri istoria. 1983 wels man dawera weri-li aTonis qarTvel moRvaweTa Se-saxeb, sadac aRniSna – Tu ra didi mniSvneloba hqonda maT saqmianobas kulturologiuri TvalsazrisiT.

masTan didi xnis nacnoboba ma-kavSirebs. erTxel mas werili mivwe-re ucxo enaze, ris gamoc sayvedur-narevi xumrobiT momwera: – cota qarTuli mec vicio! – amis Semdeg xanmet kiloze dawerili werili gavugzavne, ramac Zalian gaaxara. Cven pativs vcemT mis mecnierul saqmianobas da mis adamianur Tvi-sebebs. moxaruli var, rom momeca saSualeba – misTvis dabadebis dRe mimeloca ~.

* * *vinfrid boederis bolodro-

indeli Sromebis mniSvnelobaze isaubra akademikosma Tamaz gamy-reliZem: `misi moRvaweobis Sesa-xeb CvenTvis kargad aris cnobili. gansakuTrebiT mniSvnelovania mis mier bolo dros gamoqveynebuli Sromebi, romlebic qarTuli enis sintaqss Seexeba. aRsaniSnavia, rom igi yovelTvis saqmis kursSi iyo – Tu ra procesebi mimdinareobda qarTul mecnierebaSi. Tavisi moR-

vaweobiT man mniSvnelovnad gaam-didra qrTvelologiuri dargi. vusurveb mas SemoqmedebiT warmate-bebs~.

profesor vinfrid boederis moRvaweoba Seafases da germanel mecniers dabadebis dRe miuloces Tsu-s profesorebma: avTandil arabulma, elguja xinTibiZem, ramaz qurdaZem, damana meliqiSvilma, Su-qia afridoniZem, marika jiqiam, iza CantlaZem. madlierebiT aRiniSna batoni vinfridisa da misi meuRlis mier qarTveli kolegebis mimarT araerTxel gamoCenili yuradReba, romelic dResac grZeldeba.

vinfrid boederis sapasuxo werili

RonisZiebis monawileebi gaec-nen vinfrid boederis madlobis werils, romelic man qarTvel ko-legebs gamougzavna: `didad pativ-cemulo, Zvirfaso kolegebo da RonisZiebis damswreebo, pirvel yovlisa, minda yvela Tqvengans uRr-mesi madloba vuTxra sruliad mou-lodneli molocvisa da didi dafa-sebisaTvis, rac Tqveni RonisZiebiT qarTvelologiis winaSe Cems Rvawls gamoxatavs. me ara marto Cemi samec-niero muSaobis aRiareba maxarebs, aramed isic, rom Tbilisis univer-siteti warsulSi miniWebuli pati-viscemis zogi niSnis Semdeg xelaxla gamoaCens Cem mimarT mis axloblur damokidebulebas. am kavSirs me vafa-seb ara mxolod rogorc am qveynis pirveli universitetis germanel qarTvelologTan urTierTobis gamoxatulebas, romelmac 44 wlis ganmavlobaSi usasrulod bevri is-wavla Tavis qarTvel kolegebTan, aramed rogorc mTlianobaSi qar-Tuli da ucxouri qarTvelologiis urTierTobas. rogorc 15 wlis win am universitetis erT-erTi audito-riis winaSe me vTqvi, es urTierToba mxolod im SemTxvevaSia nayofieri, roca orive mxare swavlobs erTmane-Tisgan da roca erovnul da ucxour mecnierebas Soris gacvla mdgoma-reobs ara mxolod zrdilobian qeba-Si, aramed es urTierToba warmoad-gens kritikul dialogs Tanaswor mecnierTa Soris. me Tqvens milocvas vafaseb, ara marto rogorc sasi-xarulo aRiarebas, aramed rogorc moTxovnas – gagrZeldes es dialogi megobrebs Soris, sanam me vicocxleb da vimuSaveb, – mudam Tqveni vinfrid boederi~.

RonisZiebis dasasruls iubiles monawileebma sadResaswaulo tor-tic gaWres. rogorc maT aRniSnes, sazeimo dRis xmis videoCanawers mecniers mSobliur germaniaSi `mSobliuri~ saqarTvelodan gaug-zavnian, rac mas Zalian gaaxarebs.

germaneli qarTvelologis 80 wlis iubile

`mSobliur~ saqarTveloSiSurTxia beroSvili

vinfrid boederi:

erovnul da uc-

xour mecnierebas

Soris gacvla md-

gomareobs ara mxo-

lod zrdilobian

qebaSi, aramed es

urTierToba war-

moadgens kritikul

dialogs Tanaswor

mecnierTa Soris.

cnobebi profesor vinfrid boederis Sesaxeb

Tanamedrove ucxoel qarTvelologTa Soris vinfrid boeders ga-morCeuli adgili uWiravs. pirveli seriozuli gamokvleva boeder-ma 1968 wels dabeWda hamburgSi `qarTuli zmnis qcevis Sesaxeb~. mas Semdeg man araerTi Sroma gamoaqveyna rogorc qarTul, ise presti-Jul sazRvargareTul JurnalebSi. maT Soris aRsaniSnavia `Zveli qarTuli enis anbanis analizi~ (1975 w.), `qarTveli berebi aTonis mTaze da qarTuli samwerlo enis istoria~ (1983 w.), ̀ qarTveluri ene-bis wodebiTi brunvis Sesaxeb~ (1985 w.), `xevsuruli andazebis stru-qturisa da interpretaciisaTvis~ (1991 w.), `artikli Zvel qarTul-Si~ (1997 w.), `ena da vinaoba qarTvelTa istoriaSi~ (1999 w.), `anafora svanurSi~ (2001 w.), `rusTavelis poetika~ (2004 w.) da `fiqrebi qarTu-li enis warsulsa da awmyoze~ (2005 w.). 1995-2001 wlebSi boederi ol-denburgis universitetSi muSaobda da yovel or weliwadSi awyob-da simpoziumebs Temaze – `kavkasiuri enobrivi problemebi~, sadac iwvevda qarTvel mecnierebsac. boederi nayofier mTargmnelobiT moRvaweobasac eweva. aRsaniSnavia 1982 wels gamoqveynebuli germa-nuli Targmani T. gamyreliZis da g. maWavarianis monografiisa `so-nantTa sistema da ablauti qarTvelur enebSi~. vinfrid boederi amJamadac monawileobs ramdenime qarTul-germanul erTobliv samecniero proeqtSi. aris inglisurenovani qarTuli samecniero Jurnal `qarTvelologis~ redkolegiis wevri.

Page 11: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

gaerTianebuli erebis organi-zaciam SeimuSava axali glo-baluri dRis wesrigi, rome-

lic gansazRvravs msoflios ganvi-Tarebis prioritetebs 2015 wlis Semdeg.

2015 wels, msoflios saxelmwi-foTa liderebi Seikribnen mdgra-di ganviTarebis samitze niu iork-Si (aSS) da SeTanxmdnen msoflios ganviTarebis axali dRis wesrigis dokumentze saTauriT – `Cveni sa-myaros gardaqmna: 2030 wlis dRis wesrigi mdgradi ganviTarebisaT-vis~. es dRis wesrigi moicavs 17 mi-zans da 169 amocanas. isini orienti-rebulni arian mdgradi ganviTare-bis 3 urTierTdakavSirebul elem-entze: ekonomikuri zrda, socialu-ri inkluzia da garemos dacva. swo-red am axali dokumentis mciredi mimoxilviT warsdga gaeros war-momadgeneli saqarTveloSi nels skoti saerTaSoriso interdisci-plinarul konferenciaze – `mdgra-di ganviTareba 2030: ekonomikuri, socialuri, ekologiuri da poli-tikuri Semadgeneli~, romelic 2-6 aprils ukrainis saerTaSoriso akademiuri da samecniero TanamS-romlobis institutis, polonur fond ADD-sa da Tsu-s ekonomikisa da biznesis fakultetis organize-biT gaimarTa.

`mdgradi ganviTarebis axalma dRis wesrigma unda uzrunvelyos umniSvnelovanesi amocanebis ga-dawyveta yvela qveynis keTildReo-bisTvis. momavali 15 wlis ganmav-lobaSi msofliom unda miaRwios

sul mcire sam rames – damTavrdes ukiduresi siRaribe, SeCerdes gare-mos degradacia, Semcirdes uTanab-roba da usamarTloba~, – ganacxada nels skotma. aqve gTavazobT amona-rids dokumentidan `Cveni samyaros gardaqmna: 2030 wlis dRis wesrigi mdgradi ganviTarebisaTvis~, ris mixedviTac nels skotma Tavisi mo-sazrebebi gagviziara: `Cven gadavwy-viteT, 2030 wlamde davamTavroT si-Ratake da SimSili yvelgan; vebrZo-loT uTanasworobas qveynebSi da qveynebs Soris; vaSenoT mSvidobia-ni, samarTliani da inkluziuri sazogadoebebi; davicvaT adamianis uflebebi da xeli SevuwyoT gende-rul Tanasworobas, qalTa da go-gonaTa uflebebis realizebas; uz-runvelvyoT planetisa da misi bu-nebrivi resursebis uwyveti dacva. Cven gadavwyviteT, SevqmnaT mdgra-di, inkluziuri da grZelvadiani ekonomikuri zrdis, gaziarebuli keTildReobis, yvelas Rirseuli sa-muSaoTi uzrunvelyofis pirobebi,

erovnuli ganviTarebis sxvadasx-va donisa da SeZlebis gaTvalis-winebiT~, – naTqvamia dokumentSi.

konferencia daigegma da momzad-da ukrainisa da poloneTis saerTa-Soriso akademiuri da samecniero TanamSromlobis institutis war-momadgenlebisa da organizatore-bis: oqsana cmocis, iana ianovskaias da Tsu-s ekonomikisa da biznesis fakultetis asocirebuli profes-oris Tea munjiSvilis mier, fakul-tetis dekanis, profesor Teimuraz beriZis xelSewyobiT. konferen-ciaSi monawileoba miiRes ukrainis sxvadasxva universitetebis pro-fesor-maswavleblebma, romlebic qarTveli kolegebis daxmarebiT gaecnen saqarTveloSi arsebul eko-nomikur mdgomareobas. isini Sex-vdnen Tsu-s ekonomikisa da biznesis fakultetis akademiur wres, mois-mines profesor giorgi RaRaniZis moxseneba – `saqarTvelos sagareo vaWrobis zegavlena ekonomikur md-gradobaze~, sadac momxsenebelma

sagareo vaWrobis Taviseburebebsa da tendenciebze isaubra.

Tsu-s profesorma elguja meqva-biSvilma moxsenebaSi – `ekonomiku-ri reformebis ekliani gzebi post-komunisturi saqarTvelos Semdgom periodSi~ – ganixila saqarTvelos ekonomikuri gardaqmnebis istoria ssrk-s daSlis Semdgom, aseve gegmi-uri ekonomikidan liberalur sa-bazro ekonomikaze gadasvlisa da evro-kavSirTan integraciis mcde-lobebi.

saintereso iyo profesor ioseb xelaSvilis moxseneba – `saqarTve-los mdgradi ekonomikuri ganviTa-reba turizmis rolsa da mniSvne-lobaze~, sadac momxsenebelma xazi gausva turizmis gadamwyvet mniSv-nelobas Cveni qveynisTvis, vinaidan mas dasaqmebis mzardi SesaZleblo-bebi da adgilobrivi biznesisTvis didi fuladi Semosavlebi moaqvs.

konferenciaze mdgradi ganvi-Tarebis (2030 w.) ekonomikur, so-cialur, ekologiur da politikur aspeqtebze isaubres momxsenebleb-ma: daviT advaZem, aiven pentakma, profesorebma: ana xanim, aleqsand-re hladenkom, irina tkaCukma da sx-vebma.

konferenciis bolos ukrai-nelma ekonomistebma didi madlo-ba gadauxades qarTvel kolegebs aqtiuri da efeqturi TanamSrom-lobisTvis da aRniSnes, rom qarT-veli mecnierebis kvlevis Sedegebi msoflio ekonomikur wreebSi did yuradRebas imsaxurebs, aseve, qarT-veli kolegebis mosmena da gamoc-dilebis gaziareba mniSvnelovania globalizaciis procesSi CarTuli qveynebis ekonomikuri veqtoris gan-sazRvrisTvis.

konferencia

samyaros gardaqmnis axali miznebi – 2030Tamar dadiani

gamoica `qarTul osuri da os-ur-qarTuli leqsikoni~, rom-lis Tsu-s saaqto darbazSi

wardginebasac uamravi saintereso stumari da am gamocemis mniSvnelo-bis saTanadod aRmqmeli audito-ria daeswro. leqsikonis Semdgene-li da mTavari redaqtori qarTul-osur urTierTobaTa samecniero-kvleviTi centris direqtori, pro-fesori naira bepievi gaxlavT. mis gamosacemad, aseve, didi wvlili Seitanes qarTvelma da osma mecnie-rebma: akad. nafi jusoiTma, akad. av-Tandil arabulma, prof. Tamerlan gurievma, prof. nino popiaSvilma; osma da ucxoelma recenzentebma da konsultantebma: akad. Tamaz gamyreliZem, prof. sonia-gipert fritcma, prof. TinaTin margali-taZem; osuri enis specialistebma: doc. evgeni bocoevma, raziaT quma-ritovam, meri cxovrebovam.

qarTul-osuri da osur-qarTu-li leqsikonis gamocema sruliad axali movlenaa qarTvelebisa da osebis kulturul-literaturuli urTierTobis istoriaSi. wigni ga-moirCeva maRali akademizmiT, mas axlavs orenovani leqsikonisTvis aucilebeli samecniero aparatu-ra. wigni Sedgenilia leqsikonebis Sedgenis Tanamedrove meTodo-logiisa da principebis gaTvalis-winebiT. faseulia, rom wigns ax-lavs osuri enis mokle gramati-kuli cnobari (akad. v. abaevisa) da qarTuli enis gramatikuli narkve-vi (akad. a. arabulisa). es leqsikoni didi SenaZenia rogorc qarTveli,

ise osi mecnierebisTvis, student-axalgazrdobisTvis, mkvlevarTaT-vis, aseve am enebiT dainteresebuli mkiTxvelisTvis.

qarTul-osuri da osur-qarTu-li leqsikonebi pirvelad gamoi-ca 2012 wels evrokavSiris, gaeros ganviTarebis programa `kobermis~ xelSewyobiT. bunebrivia, mkiTx-velTa didi interesic gamoiwvia. wigni meoredac gamoica da maleve bibliografiul iSviaTobad iqca. masze moTxovnilebam ganapiroba misi mesamed gamocema. amjerad wign-Si mcire Sesworebebia Sesuli.

gamocemis mniSvnelobaze qar-Tul-osur urTierTobaTa samec-niero-kvleviTi centris direqto-ri, profesori naira bepievi gvesau-bra: `wigni mravalwliani Sromis Sedegia da, sakuTriv, leqsikonis Sedgenis siZneleebTan erTad, gvix-deboda epoqaluri, droismieri siZneleebis gadalaxva: leqsikonze muSaoba gviwevda qarTvelebisa da

osebisaTvis sakmaod rTul peri-odSi, gaZnelebuli mimosvlisa da kontaqtis Tanamdevi sirTuleebis fonze, magram saqmisadmi qarTveli da osi kolegebis uaRresad maRali mecnieruli pasuxismgebloba gax-da am wignis Seqmnisa da gamocemis winapiroba. mTavari iyo mizani, ra-sac wignis gamomcemlebi isaxavdnen, Seevso am mimarTulebiT arsebuli vakuumi: mkiTxvels mieRo wlebis ganmavlobaSi uaRresad saWiro da moTxovnadi saxelmZRvanelo – ore-novani qarTul-osuri da osur-qarTuli leqsikoni, amave dros, mas maRali ideac hqonda, es iyo orive enis – qarTuli da osuri enebis po-pularizacia.

wigni, upirvelesad, saganmanaT-leblo daniSnulebisaa, magram mas didi misiac akisria: qarTul-osuri urTierTobis Tanamedrove, urTules etapze mas samSvidobo rolic aqvs – is ndobis aRdgenis-ken mimarTuli erT-erTi mSvido-

biani nabijia. amisi gamoxatulebaa am wignis winasityvaobaSi naTqvami akad. nafi jusoiTis sityvebi: `Cvens xalxebs warsulSi mezoblurad, me-gobrulad ucxovriaT. raki es asea, maSin dResac, Cvens droSic, Cvens Semdegac saWiroa keTilmezobluri cxovrebisken swrafva: mtrobiTa da borotebiT xom jer arasdros ara-vis araferi mougia~. albaT, Znelia amaze ukeT am wignis gamocemis miz-nisa da ideis Camoyalibeba~, – aR-niSna profesorma.

`narTebis Tqmulebebi bavSvebisaTvis~

kidev erTi siaxle – gamoica wi-gni – `narTebis Tqmulebebi bavS-vebisaTvis~, romelic Seadgina da qarTul enaze Targmna filologi-is doqtorma, profesorma naira be-pievma. wignis mTavari redaqtoria Tsu-s filologiis doqtori nino popiaSvili. mis gamocemaSi didi wv-lili miuZRviT akad. nafi jusoiTs, prof. zurab kiknaZes, raziaT quma-ritovs, meri cxovrebovas da sxvebs. `narTebis Tqmulebebi bavSvebisaT-vis~ rogorc qarTul enaze, ise osur enazec 150-150 cali gamoica. wignebi darigda regionebSi, Tbi-lisis skolebsa da biblioTekebSi. nawili gaigzavna cxinvalsa da vla-dikavkazSi.

axal gamocemebs samSvidobo rolic aqvs

gv. 12

nato obolaZe

Page 12: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

axali wigni Taroze

wignis yvela gverdi fera-dia da bavSvebisaTvis sain-teresod aRsaqmeli. bavS-vobis asakidan SeTvisebuli narTebis eposi ukeT acnobs patara mkiTxvels narTebis samyarosaTvis damaxasiaTe-bel tradiciebs, romelSic saerTo kavkasiuri mravali wes-Cveuleba ikiTxeba: stu-marTmoyvareoba, ufros-umcrosoba, sikeTis Tesva, Zmoba-megobroba da sxv. am wignma gaaerTiana qarTveli da osi mxatvrebi, ilustra-torebi, sxvadasxva JanrSi momuSave xelovanebi. wigni gaformebulia rogorc qarTveli, ise osi mxatvre-bis namuSevrebiT. wigns amS-venebs didi osi mxatvrebis – maxarbeg TuRanovisa da azanbeg janaevis naxatebi.

gamocemis mniSvnelobasa da daniSnulebaze qarTul-osur urTierTobaTa samec-niero-kvleviTi centris di-reqtori, profesori naira bepievi gvesaubra.

naira bepievi:– narTebis eposi Sedgeba

uZvelesi Tqmulebebisgan, romelic kavkasiis sxvadasx-va xalxebSi gvxvdeba, Tumca gamorCeuli mniSvneloba aqvs swored osuri narTebis Tqmulebebs. es aris poetu-

ri da prozauli Tqmulebe-bi, romelic narTi xalxebis ambebsa da sagmiro Tavgada-savlebs gadmogvcems.

osuri narTebis eposis Targmnas qarTul enaze Ta-visi saintereso istoria aqvs. pirvelad narTebis eposis poeturi versiis na-wili uTargmniaT g. leo-niZes, s. faSaliSvilsa da s. gorgaZes XX saukunis 40-ian wlebSi pwkaredidan. am Targmans Tavisi isto-riuli mniSvneloba aqvs. narTebis Tqmulebebi XX sau-kunis 80-ian wlebSic gamoica (mTargmneli m. cxovrebova) es Targmani efuZneboda 1946 wlis osurenovan gamoce-mas. sul axlaxan, 2007-2012 wlebSi, cnobili osi mecnie-rebis, profesorebis Tamar

xamicaevas da Samil jigkae-vis mravalwliani Sromis Sedegad vladikavkazSi gamo-vida narTebis Tqmulebebis Svidtomeuli osur enaze. am gamocemaSi Setanilia mravali axali Tqmuleba, cnobil TqmulebaTa ucno-bi variantebi, komentarebis axleburi gaazreba. swored am axlad gamocemuli nar-Tebis TqmulebaTa Svidto-meulidan SevadgineT erT-tomeuli da gamoveciT or wignad, akademiuri komen-tarebiT, SeniSvnebiTa da ganmartebebiT qarTul da osur enebze. wigni 2015 wels gamoica evrokavSiris, gae-ros ganviTarebis programa `COBERM~-is xelSewyobiT, risTvisac did madlobas vuxdiT maT.

adaptirebuli teqsti – `narTebis Tqmulebebi bavS-vebisaTvis~ aqamde ar gamo-cemula. saTauridanve Cans, rom es aris bavSvebisaTvis, mozardebisTvis gankuTv-nili wigni, romelSic war-moCenilia narTebis, osTa winaprebis idealebi, mis-wrafebebi, maTTvis damaxa-siaTebeli wes-Cveulebebi, sagmiro Tavgadasavlebi da sxva. narTebis eposis aseTi gamocema namdvilad gansa-kuTrebulia. es eposi ekuTv-niT bavSvebs, axalgazrdebs, mozardebs, romlebic Tvi-Ton waikiTxaven da gaecno-bian im maradiul Rirebule-bebsa da faseulobebs, rac narTebis eposSia moTxro-bili. cnobilia msoflio Sedevrebis adaptirebuli

gamocemebi. davasaxeleb-di bibliis sabavSvo gamo-cemebs: `sabavSvo biblias~, antikuri eposis, homerosis `iliadasa~ da `odiseas~ ad-aptirebul versiebs. cno-bilia Seqspiris nawarmoe-bebis sabavSvo gamocemebi, specialurad bavSvebisaTvis aris gamartivebuli goe-Tes `fausti~, romelic ara-erTxel gamoica germania-Si, avstriaSi, SveicariaSi da sxva. dReidan narTebis eposic swored am didi na-warmoebebis sabavSvo gamo-cemebis gverdiT daikavebs adgils, rac namdvilad misasalmebelia. narTebis sabavSvo qarTuli gamoce-ma Tanamedrove qarTuli eniT mogviTxrobs gmirebis Tavgadasavals, Tumca masSi SenarCunebulia osurisT-vis damaxasiaTebeli adaTe-bi, sakuTari saxelebi da geografiuli saxelebi. es aris marTlac Rrma Sinaar-sisa da maRali xarisxis gamocema.

* * *wignebis prezentacias

Tsu-s reqtoris moadgile mixeil Cxenkeli, studente-bi, profesorebi, evrokavSi-risa da gaeros ganviTarebis programis warmomadgenle-bi saqarTveloSi da mowveu-li stumrebi eswrebodnen.

axal gamocemebs samSvidobo rolic aqvsme-11 gverdidan

11 aprils ivane javaxiSvilis saxelobis

Tbilisis saxelmwifo universitetSi krebulis – `pirveli sayovelTao demokratiuli arCevnebi damoukidebel saqarT-veloSi~ – prezentacia gaimarTa. krebulSi Tavmoyrilia informacia da dokumen-turi masalebi damfuZne-beli krebis 1919 wlis 14-16 Tebervlis arCev-nebisa da 1919 da 1920 wlis damatebiTi arCevnebis Ses-axeb. aqve warmodgenilia masalebi damfuZnebeli krebis centraluri sapar-lamento saarCevno komi-siis Semadgenlobis, komi-siis saqmianobis, arCev-nebSi monawile saarCevno subieqtebis Sesaxeb, aqve aris uSualod saarCevno kampaniis masalebi da arCevnebis Sedegebis amsax-veli dokumentebi. krebulis wardgenas Tsu-is reqtoris moadgile mixeil Cxenkeli, saqa-rTvelos centraluri saarCevno komisiis Tavm-jdomare Tamar Jvania, profesorebi, studentebi, centraluri saarCevno komisiis warmomadgenlebi da mowveuli stumrebi daeswrnen.

universitetis saaqto darbazis foieSi Sekrebil sazogadoebas krebuli wa-rudgina Tsu-is biblioTekis xelmZRvanelma zurab gaipa-

raSvilma, romelmac madlo-ba gadauxada krebulis avto-rebs salome WanturiZesa da irakli iremaZes, aseve cen-traluri saarCevno komisiis xelmZRvanelobas da saarCev-no sistemebis saerTaSoriso fonds (IFES): `demokratiuli saqarTvelos periods Cven gansakuTrebuli yuradReba mivaqcieT ramdenime xnis win. amas safuZveli daudo demo-kratiuli respublikis kvle-vis ganyofilebis Seqmnam da qarTveli emigrantis mamia beriSvilis arqivis gadmoce-mam. swored am ganyofilebis axalgazrda TanamSromelTa aqtivobiT gamoica krebuli, romelSic, garda saarqivo masalebisa, Sevida Cvens bi-blioTekaSi daculi peri-oduli gamocemebis masale-bic~, – aRniSna man.

universitets da sazoga-doebas krebulis gamocema mi-uloca reqtoris moadgilem mixeil Cxenkelma, romelmac xazgasmiT aRniSna porveli sayovelTao demokratiuli arCevnebis istoriuli mniSv-neloba. `darwmunebuli var,

yvela interesiT gaecnoba am krebuls. isic aRsaniSnavia, rom igi orenovania da misi gacnobis SesaZlebloba Cvens ucxoel megobrebsac SeeZle-baT~, – aRniSna man.

prezentaciaze sazogadoe-bas aseve mimarTes saarCevno sistemebis saerTaSoriso fondis (IFES) proeqtis xe-lmZRvanelma saqarTveloSi Jerom lerom da saqarTve-los centraluri saarCevno komisiis Tavmjdomarem Tamar Jvaniam, romelmac pirveli demokratiuli arCevnebis istoriul rolze isaubra da gamokveTa, rom 1919 wlis arCevnebi Cveni qveynis isto-riis nawilia da istoriis popularizacias emsaxureba. `momaval Taobas unda axsov-des Cveni pirveli saarCevno istoria, romelic mniSvne-lovani da gamorCeuli iyo Tavisi tolerantobiT, qal-Ta CarTulobiT~, – ganacxada centraluri saarCevno komi-siis Tavmjdomarem.

krebulis Tanaavtorma sa-lome WanturiZem CvenTan sau-barSi aRniSna, rom am wignis momzadebis idea gaCnda mas Semdeg, rac gasul wels Tsu-s biblioTekam moawyo gamofe-na, romelic pirvel demokra-tiul arCevnebs eZRvneboda. `maSin warmodgenili gvqonda masalebi, romlebic moviZieT Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis biblioTekaSi da-cul Jurnal-gazeTebsa da sa-qarTvelos erovnul arqivSi. krebuli SevavseT da srulyo-fili informacia gamoveciT pirvel arCevnebze saqarTve-loSi... krebuli aris ilu-strirebuli da masSi moTav-sebulia masalebi Cveni peri-

oduli gamocemebidan. garda cnobebisa da dokumentebisa, mocemulia informacia yvela politikuri subieqtis Sesa-xeb (15 partia monawileobda). aqve naxavT plakatebs, leq-sebs, im periodis damfuZne-beli krebis wevrebis fotoe-bs da saagitacio masalebs~, – aRniSna salome WanturiZem.

Tsu-s biblioTekis TanamS-romelma irakli iremaZem, romelic aseve krebulis av-toria, gansakuTrebiT gamok-veTa is tendenciebi, romelic pirveli demokratiuli ar-Cevnebis dros iyo SesamCnevi: `es krebuli asaxavs yvela im Rirebulebas, riTac pirveli arCevnebi msofliom aRiara, rogorc erT-erTi yvelaze demokratiuli procesi im periodSi da es ar aris mxo-lod qarTvel politologTa mosazreba. amaze werdnen bri-taneTis maSindeli premier-ministri remzei makdonaldi, belgiis premier-ministri kamil hiunsmansi da erT-er-Ti didi Teoretikosi karl kaucki. isini im periodis sa-qarTvelos stumrobdnen da

Tavisi TvaliT naxes, rogor dgamda pirvel nabijebs axal-gazrda demokratiis qveyana. Cven maSindeli procesebidan bevri ramis gadmoReba SegviZ-lia dResac, iqneba es sakanon-mdeblo normativebi, qalTa da eTnikuri umciresobebis CarTuloba politikur pro-cesebSi da sxv. marTalia, 70-wlianma wyvetam Seanela Cveni svla demokratiisken, magram im periodis demokra-tiuli arCevnebi imis maniS-nebelia, rom saqarTvelos aqvs demokratiis istoriuli gamocdileba~, – ganacxada irakli iremaZem.

krebuli, saarqivo doku-mentebisa da periodul gamo-cemebSi dabeWdili masalebis gamoyenebiT, momzadda ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo univer-sitetis biblioTekis mier. orenovani (qarTul-inglisu-ri) publikacia saqarTvelos centraluri saarCevno komi-siisa da saarCevno sistemebis saerTaSoriso fondis (IFES) mxardaWeriT gamoica.

qarTuli demokratiis istoriuli gamocdilebamaia toraZe

Page 13: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

saqarTveloSi profe-sionali Jurnaliste-bis momzadebas naxevar

saukuneze meti xnis istoria aqvs. mTeli am xnis ganmav-lobaSi icvleboda ara mar-to Jurnalistikis roli da adgili, aramed misi arsic. aqedan gamomdinare, mniSvne-lovani gaxda iseTi saxelmZR-vaneloebis momzadeba, rome-lic upasuxebda Tanamedrove drois moTxovnebs da qarTu-li demokratiis ganviTare-bas, romelsac aucileblad sWirdeba kargi Jurnalistika faqtebis sworad gaanalize-bisa da miwodebisTvis. swo-red aseTi saxelmZRvanelos – `Jurnalistika~ – prezentacia gaimarTa 11 aprils Tbilisis saxelmwifo universitetSi.

qarTul-franguli pro-eqtis farglebSi gamocemuli wignis Seqmnisa da gamocemis idea ekuTvniT profesor marine vekuasa da istoriis doqtors, ganaTlebis mecnie-rebaTa (reims-Sampan-ardenis universiteti, safrangeTi) da evropeistikis (matei be-lis universiteti, slova-keTi) profesors Jil rues. wignis pirveli gamocema 2013 wliT TariRdeba.

saxelmZRvanelo, rome-lic 11 Tavisagan Sedgeba, Seqmnilia 9 umaRlesi saswav-leblis 13 profesoris (maT Soris erTi frangi profes-oris) avtorobiT. `proeqti moicavs Jurnalizmis yvela mniSvnelovan sakiTxs, rome-lic ki wamoWrila dafuZnebi-dan moyolebuli misi ganvi-Tarebis yvela safexurze. am wignis mizania, SeaZlebinos students – Caswvdes Tavisi profesiis evolucias saqarT-velos gansakuTrebul kon-teqstSi~, – aRniSnavs frangi profesori teri komi wignis-Tvis darTul recenziaSi.

wigni pirvelma waradgina Jurnalistikisa da masobrivi komunikaciis mimarTulebis xelmZRvanelma nino Walaga-niZem, romelmac aRniSna, rom meore gamocemis saWiroeba bazris moTxovnam gamoiwvia. `wignis es gamocema ufro Sev-sebuli da mravalferovania.

saxelmZRvanelo saqarTvelo-Si arsebulma yvela media sko-lam aitaca da Tavis saswavlo programebSi Casva. saxelmZR-vanelo polifunqciuria da mraval mimarTulebas moi-cavs. rac mTavari da xazgasas-melia, es wigni ar aris ucxou-ri saxelmZRvanelos Targma-ni, is qarTul realobasa da magaliTebzea dafuZnebuli. bolo periodSi Catarebuli kvlevebi adasturebs, rom media-ganaTlebis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani pro-blema marto qarTulenovani saxelmZRvaneloebis ar qona ki ar aris, aramed qarTul realobaze morgebuli sa-xelmZRvaneloebis deficiti-caa. wigni am moTxovnebs brwy-invaled pasuxobs. saxelmZ-RvaneloSi mocemuli yvela magaliTi qarTuli sinamdvi-lidanaa aRebuli~, – ganacxa-da nino WalaganiZem.

prezentaciaze saxelmZ-Rvanelos Seqmnis ideisa da gaweuli samuSaoebis Sesaxeb sainteresod isaubra profe-sorma marine vekuam. man sa-zogadoebas avtorTa jgufis yvela wevri gaacno da wignis struqturasa da Sinaars-zec isaubra. saxelmZRvane-los recenzentebis Sefase-bebis gaxmovanebiT profe-sorma wignis Rirsebebsa da masStaburobas gausva xazi.

proeqtis ideis avtorma ms-menels wignis pirveli gamo-cemis prezentaciasa da gan-xilvebzec mouTxro da wignze muSaobis procesis Tavisebu-rebebzec isaubra. `proeqti moicavs Jurnalizmis yvela mniSvnelovan sakiTxs, rome-lic ki wamoWrila dafuZne-bidan moyolebuli misi gan-viTarebis yvela safexurze. meore gamocema gamoirCeva siaxleebiT, romelic SeiZle-ba 4 ZiriTad punqtad gamovy-oT. esenia: socialuri gavle-nis zogierTi Tanamedrove Teoria; interviu, rogorc gansakuTrebuli meTodi; uax-lesi literatura, wyaroebi, monacemebi da `axali mediis~ ganaxlebuli nawili. wignSi ganxilulia presis, televi-ziis, radios, fotografiis, kinematografiis da inter-netmediis warmoSobisa da ganviTarebis istoria da Jurnalistikis roli sazo-gadoebrivi azrovnebis, ero-vnuli da saxelmwifoebrivi cnobierebis CamoyalibebaSi. wignSi aseve didi adgili eT-moba Jurnalisturi eTikisa da sazogadoebasTan urTier-Tobis sakiTxebs~, – aRniSna ma-rine vekuam.

saxelmZRvanelos Sesaxeb azri gamoTqves profesoreb-ma: naTia kvitaSvilma, maia miqaSaviZem, Tamaz jologuam,

vasil kaWaravam, dali Cikvi-laZem, JurnalistTa kavSi-ris TanaTavmjdomarem mari-ne gigineiSvilma da sxvebma. maT erTxmad aRniSnes, rom am saxelmZRvaneloSi ganxilu-li sakiTxebis Rrma gaazreba aamaRlebs momavali Jurna-listebis profesiuli dao-statebis dones.

`JurnalistikaSi qarTul enaze aseTi masStaburi da mravalferovani saxelmZRva-nelo pirvelad momzadda da gamoica. sagulisxmoa, rom sa-xelmZRvanelos yoveli Tavi Sevsebulia qarTuli masaliT da misadagebulia dasavlur miRwevebTan. wigni informa-ciulad da Tematurad mra-valferovania. masSi Jurna-listikis mniSvnelovani sa-kiTxebi vrceli istoriuli da faqtobrivi masalis sa-fuZvelzea gaanalizebuli. gulwrfelad mjera, rom wigni did daxmarebas gauwevs Jur-nalistikiT dainteresebul studentebs da saintereso iqneba farTo sazogadoebisT-visac~, – aseT Sefasebas aZlevs wigns akademiuri doqtori, saqarTvelos sazogadoebriv saqmeTa institutis (GIPA) so-cialur mecnierebaTa skolis dekani nestan ciciSvili.

did mniSvnelobas aniWebs Jurnalistebis rols qarTu-li demokratiis ganviTare-baSi Jurnalistikis profe-sori, saerTaSoriso mediis programis direqtori rik roqueli (aSS, amerikuli uni-versiteti), romelic sakuTar azrs gviziarebs am wignTan da-kavSirebiT: `imis kvaldakval, Tu rogor mwifdeba qarTuli demokratia da rogor gamW-virvalobas iZens mTavroba da movlenebi, Jurnalistebma ufro bejiTad unda imoqme-don... es wigni daexmareba maT am mniSvnelovan saqmianobaSi~.

wignis Rirebulebis Sesa-xeb saubrobs wignis erT-erTi recenzentic, filosofiis doqtori marko borsoti: `Jurnalistika da, kerZod, Tavisufali Jurnalistika dRes, rogorc arasdros, sa-Wiroa demokratiis principe-bis dasacavad. darwmunebuli var, saxelmZRvanelo studen-tebs didad Seuwyobs xels mi-iRon iseTi codna, rac auci-lebelia maT keTilsindisier

profesionalebad Camoyali-bebisaTvis~, – aRniSnavs marko borsoti.

`dabejiTebiT SemiZlia gan-vacxado, rom amgvari wigni sanatreli hqonda Jurnali-stikas dawafebul studentTa araerT Taobas. jer iyo da, rusulidan gadmoqarTule-buli, rusuli magaliTebiT gaZeZgili saxelmZRvaneloe-biT gvaswavlidnen qarTul Jurnalistikas, Semdeg ru-sul saxelmZRvaneloebs da-savluri Caenacvla da axla amaTi gaqarTulebuli Tu originaluri versiebiT gaiv-so Jurnalistikis silabu-sebi~, – wers Jurnalisti da mkvlevari paata nacvliSvili wignis winasityvaobaSi da mas `qarTuli realiebis gaTva-liswinebiT~ Seqmnil pirvel Jurnalistur saxelmZRvane-los uwodebs.

wigns ar axlavs miniSneba – Tu visTvis aris igi gankuTv-nili, Tumca, am ukmarisobas avsebs paata nacvliSvilis winasityvaoba: `am saxelmZR-vanelos ara aqvs konkretuli misamarTi, Tu romel univer-sitetSi, romel fakultetze, romel kursze, romeli disci-plinis swavlebisas unda iqnas igi gamoyenebuli. am mxriv is sakmaod moqnilia – pir-velkurselsac gamoadgeba da meoTxekurselsac, magistra-turis studentebisTvisac sa-sargebloa da `moqalaqe Jur-nalistebisTvisac~, Jurnali-stikaze meocnebe abiturien-tebisa da sxvadasxva dargis specialistebisTvisac, vinac Jurnalistoba meore profe-siad airCies~.

amgvari wigni sanatreli hqonda Jurnalistikas

dawafebul studentTa araerT TaobasTamar dadiani

Tsu-Si episkopos pet-re konWoSvilis (1836-1909 ww.) wignis

`mogzauroba wminda qala-qs ierusalimsa da wminda aTonis mTazed~ prezentacia gaimarTa. meufe petrem wmin-da miwaze da aTonis mTaze 1899 wels imogzaura da Ta-visi STabeWdilebebi calke wignad 1901 wels gamosca. SemdgomSi misi `mogzauro-bis wigni~ reprintuli wesiT gamoica XX saukunis miwu-ruls, 2010 wels ki – stambu-radac. igive wigni 2014 wels inglisur enaze iTargmna da gamosca `Georgias Press~-ma aSS-Si. axali gamocema ga-morCeulia, radgan pirve-lad ibeWdeba komentarebiT da foto-ilustraciebiT,

romelic istorikosma vaJa kiknaZem daurTo.

`petre konWoSvili arc Tu ise cnobilia qarTul sa-zogadoebaSi da saeklesio wreebSic misi saxeli axla nel-nela ikidebs fexs, mi-uxedavad imisa, rom mas Za-lian didi wvlili miuZRvis aramarto qarTuli ekle-siis, aramed qarTuli kul-turis winaSe. Cvens ojaxSi inaxeboda misi naweri, ro-melic man Cems babuas mixeil sayvareliZes miwera da ro-melSic mamis gardacvalebis Sesaxeb atyobinebda. petre konWoSvilis pirovnebiT swored am werilis wakiTx-vis Semdeg davinteresdi. igi Tavisi periodis didi moRvawea, man Seaswora mo-ses xuTwigneuli, romelic 1896 wels `moambeSi~ daibe-Wda. petre konWoSvilis Se-

saxeb informaciis moZieba martivi ar gaxldaT, radgan yvelaferi erT fondSi ki ar aris gaerTianebuli, aramed gabneulia. minda giTxraT, rom misi dabadebis TariRi dRemde zustad ver davadgi-ne~, – ganacxada profesorma vaJa kiknaZem.

meufe petre konWoSvilis wignSi `mogzauroba wmin-da qalaqs ierusalimsa da wminda aTonis mTazed~ aRwe-rilia wminda adgilebi pa-lestinas, sinisa Tu aTonis mTaze da yuradReba gamax-vilebulia qarTul taZar-monastrebze, saqarTvelos istoriaze, literaturasa da a.S.

`arian adamianebi, rom-lebic ufro naklebad arian cnobili sazogadoebaSi, vidre isini imsaxureben. pet-re konWoSvili iyo Zalian

cnobili, Zalian ganaTlebu-li da gavleniani sasuliero piri XX saukunis dasawyisSi. mas miRebuli hqonda akade-miuri ganaTleba, iyo kiri-on II-s megobari. samwuxarod, mravali misi naRvawi dRes dakargulia. garda imisa, rom iyo saeklesio moRva-we, gaxldaT araCveulebri-vi mweralic da dRes swo-red erT-erTi misi amgvari

mwerluri moRvaweobis pro-duqcias warvadgenT. dRevan-deli publikacia gamoirCeva imiT, rom mas axlavs Zalian maRali donis gamokvleva-Sesavali, komentarebi, ro-melTa avtoria istoriko-si, profesori vaJa kiknaZe. es yvelaferi gvaZlevs imis Tqmis uflebas, rom dRevan-deli istorikosebisa da mkv-levrebisaTvis, romlebsac ainteresebT saqarTvelos istoria da qarTuli ekle-siis istoria, udavod mSve-nieri SenaZeni gaxlavT~, – aRniSna Tsu-s biblioTekis xelmZRvanelma zurab gaipa-raSvilma.

petre konWoSvilis wignis `mogzauroba wminda qalaqs ierusalimsa da wminda aTo-nis mTazed~ – prezentacia 10 aprils gaimarTa.

`mogzauroba wminda qalaqs ierusalimsa da wminda

aTonis mTazed~ – wignis wardginebanato obolaZe

Page 14: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14

12 aprils studentu-ri Teatris `sxve-nis~ dasma espane-

li dramaturgis federiko garsia lorkas piesis mixed-viT speqtakli ̀ bernarda al-bas saxli~ dadga. `bernarda albas saxli~ federiko gar-sia lorkas bolo piesaa, romlis gamoqveynebidan or TveSi igi daxvrites. moq-medeba espaneTis erT-erT ojaxSi, bernarda albas meo-re qmris gardacvalebidan meore dRes viTardeba: misi xuTi qaliSvili dedis av-tokratiis qveS imyofeba; Tavis mxriv, bernarda alba soflis ideologiis srul zegavlenas ganicdis da oja-xis avtoritetis SenarCu-nebas qaliSvilebis sruli gamoketviT cdilobs; Ti-Toeuli maTgani ocnebobs Tavisuflebaze, Tavisufle-

ba ki maTTvis gaTxovebasTan

asocirdeba, gamonaklisi

arc bernarda albas 80 wlis

dedaa; Tavisuflebis survi-

li dedis nebis gauTvalis-

wineblobis SiSs, ojaxSi kon-

fliqts, qaliSvilebs Soris

dapirispirebas da, ufro

metic, mosamsaxuresTanac

ki mudmiv Cxubs iwvevs. tra-

gedia mas Semdeg viTardeba,

rac konfliqti erTi mama-

kacis gamo iwyeba, romelic

piesaSi fizikurad ar Cans.

Sedegad bernarda alba

kargavs umcros qaliSvils

– adelas, erTaderT pirov-

nebas, romelic dedis avto-

kratiasa da soflis ideo-

logias ar Seegua.

federiko garsia lorka

werda, rom piesaSi aRweri-

li ambavi realuria. spe-

qtaklis aRdgena TeatrSi

`sxveni~ dasis msaxiobma qe-

Tevan oquaSvilma gadawy-

vita, radgan problema,

romelic piesaSi avtorma

aRwera, dResac ar kargavs

aqtualobas.

qeTevan oquaSvilma spe-

qtaklSi bernarda albas

roli Seasrula, romelsac warmodgenis dasrulebis Semdeg gavesaubreT: `arse-bobs mayurebeli, romelic mova da mxolod sapnis ope-ras dainaxavs – xuTi qalis istorias, romelic saxlSi gamoketili cxovrobs. Tum-ca, aseve arsebobs mayurebe-li, romelic ufro Rrmad Caixedavs da aRmoaCens di-qtaturis realur gavlenas adamianebze da mis tragi-kul Sedegebs~.

`bernarda albas saxli~ studenturma Teatrma `sx-venma~ ganaxlebuli Semadgen-lobiT warmoadgina. bernar-da albas msaxurisa da qa-liSvilebis roli salome badagaZem, elene CxeiZem, Teo cucqiriZem, TaTa mirianaS-vilma, salome WoniSvilma, medea svaniZem, mariam var-diaSvilma da Tako ZiZikaS-vilma Seasrules. speqtaklis reJisori giorgi gomuraSvi-li gaxldaT.

msoflio sportis is-toriaSi yvelaze mas-Staburi saqvelmoqme-

do RonisZieba – msoflio rbena – 7 maiss kaxeTSi gai-marTeba. masSi monawileo-bas miiRebs 6 kontinenti, 24 qveyana, 25 lokacia da 100 aTasze meti morbenali. msoflio rbenas ukve me-4 welia saqarTveloc uerT-deba. saqvelmoqmedo aqcia-Si monawileobis saSualeba aqvs 18 wlis zemoT nebismier moqalaqes.

msoflio rbenis arsi imaSi mdgomareobs, rom ar aris gansazRvruli sarbeni manZili da dro, ar arse-bobs tradiciuli finiSis xazi. aqcias eyoleba ori gamarjvebuli – erTi qali da erTi mamakaci, romle-bic Tavad airCeven – Tu msoflios romel wertilSi miiReben monawileobas 2018 wlis RonisZiebaSi.

am dResTan dakavSirebiT ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetis studentebs msoflio rbenis `Wings for Life~-is fondis damfuZnebe-li hainc kinigadneri ewvia. igi cnobili aTleti, 1984 da 1985 wlebis msoflio Cem-pioni motokrosSi da mra-vali turniris gamarjvebu-lia. 2003 wels, Svilis tra-gikuli SemTxvevis gamo, ro-melsac esaWiroeboda dax-mareba, megobarTan ditrix mateSicTan erTad, `Wings for Life~-is fondi Camoayaliba.

fondi `Wings for Life~ war-moadgens zurgis tvinis

dazianebebis kvlevis saer-TaSoriso arakomerciul fonds. misi misiaa zurgis tvinis dazianebebis gankur-nebis saSualebebis povna. fondi mTeli msoflios masStabiT afinansebs saer-TaSoriso klasis samecnie-ro kvlevebs da klinikur cdebs, romlebic miznad isa-xavs zurgis tvinis dazian-ebebis gankurnebas.

hainc kinigadnerTan Sexvedras Tsu-s reqtoris moadgile mixeil Cxenkeli, msoflio maraTonis keTi-li nebis elCebi saqarTve-loSi da dainteresebuli studentebi eswrebodnen.

Tbilisis saxelmwifo universitetSi gamarTul Sexvedraze fondis warmo-madgenlebma da keTili nebis elCebma isaubres msoflio maraTonis istoriasa da mniSvnelobaze, TiToeuli monawiles wvlilze saqvel-moqmedo RonisZiebaSi.

Tsu-s reqtoris moad-gilis mixeil Cxenkelis gancxadebiT: `msoflio ma-raTonSi monawileoba Ti-Toeuli Cvenganis adamian-uri valia. amiT Cven xels SevuwyobT im samecniero kv-levebsa da cdebs, romelic, Tavis mxriv, uzrunvelyofs zurgis tvinis dazianebis gankurnebas. mixaria, rom am proeqtSi Tbilisis sa-xelmwifo universiteti aqtiuradaa CarTuli. 1000-mde universitetelma ukve dauWira mxari, sakuTari monawileobiT, msoflio aqcias. Cveni studentebi da profesor-maswavleblebi wels ukve meoTxed miiReben monawileobas msoflio ma-

raTonSi da amiT kidev erT-xel daamtkiceben, rom dau-Zleveli araferia~.

fondis damfuZnebel-ma hainc kinigadnerma mad-loba gadauxada qarTul mxares proeqtis mxarda-WerisTvis da aRniSna, rom 2017 wels msoflio rbena saqarTveloSi sportisa da axalgazrdobis samini-stros organizebiT Check in Georgia-s farglebSi tarde-ba. `es proeqti Cveni fondis erT-erTi mniSvnelovani miRwevaa. World Run-is miza-nia daexmaros adamianebs, romelTac zurgis tvinis dazianeba aqvT. es niSnavs, rom proeqti aris yvelasT-vis, radgan am dazianebebis 50% xdeba quCaSi, avtosag-zao SemTxvevebis dros da misgan dazRveuli aravinaa. am SemTxvevaSi sirbili ar aris mxolod janmrTeloba, es aris, pirvel rigSi, kargi saqme da daxmarebis gaweva am dazianebis mqone adami-anebisTvis~, – aRniSna `Wings for Life~-is fondis damfuZne-belma hainc kinigadnerma.

aqve unda aRiniSnos isic, rom 2017 wels, Check in Ge-orgia-s farglebSi, saqarT-velo umaspinZlebs 13 saer-TaSoriso-sportul Ronis-Ziebas, rac uprecedento SemTxvevaa qarTuli spor-tis istoriaSi. yvela es Ro-nisZieba Tu asparezoba ima-ve mizans emsaxureba, rasac Check in Georgia – meti adamia-ni Camovides Cvens qveyanaSi, miiRos profesiuli gamoc-dileba, daisvenos da saku-Tari yofna saqarTveloSi moniSnos msoflio rukaze. wels, mxolod sportuli

RonisZiebebis farglebSi saqarTvelo 70-mde qveynis uamrav vizitors elis.

`ukve meoTxe welia, rac es garbeni arsebobs. wina sam maraTonSi miviRe mona-wileoba da welsac vapireb sirbils. Cven, janmrTel xalxs, visac ar gvaqvs zur-gis tvinis travma, SegviZlia Cveni wvlili SevitanoT am did proeqtSi da davexma-roT maT, visac es problema awuxebs~, – ganacxada Tsu-is studentma rati gelaSvil-ma.

bavSvTa da axalgazrdo-bis erovnuli centris war-momadgenelma merab dukaS-vilma xazi gausva aqciis sa-qvelmoqmedo miznebis mniSv-nelobas da aRniSna, rom .`es proeqti mniSvnelovania iqidan gamomdinare, rom janmrTeli cxovrebis wesis danergva xdeba. amave dros, es Sejibri aris sakuTari SesaZleblobebis gamocda. magram yvelaze umTavresia, rom Cven, yvelani, qvelmoq-medebas veweviT da sakmaod did saqmes vakeTebT – vexma-rebiT im problemis mogva-rebas, rasac zurgis tvinis dazianeba hqvia~, – aRniSna merab dukaSvilma.

msoflio rbenaSi monawi-leebis aqtiuri CarTuloba da yovel wels RonisZie-bis popularobis gazrda, sxva garemoebebTan erTad, msoflio rbenis keTili ne-bis elCebis damsaxurebac aris. isini msoflio rbenis proeqts xalxis yuradRe-bis mipyrobaSi exmarebian. saqarTveloSi keTili ne-bis elCebi arian cnobili sportsmenebi: seulis olim-

piadis priziori sirbilSi maia azaraSvili (amavdrou-lad RonisZiebis sportuli direqtori), kalaTburTe-lebi: kote tuRuSi da rezi rogava, Ziudoisti varlam liparteliani, 2015 wlis saukeTeso sportsmeni – mo-Widave vladimer xinCegaS-vili, mrboleli mevlud melaZe, moTxilamure iva wi-klauri, moragbeebi: vasil lobJaniZe da baCo kole-liSvili, paraolimpieli irma xecuriani da sxvebi.

msoflio proeqtSi aqti-urad arian CarTulni ara marto sportsmenebi, ara-med cnobili adamianebic: inteleqtuali giorgi ba-qraZe, musikosebi: aCiko guledani, nika koCarovi da elene kalandaZe, qir-urgi da gadacema `eqimebis~ wamyvani levan xaraSvili, neiroqirurgi buba Salam-beriZe, nika grigolia, qeTi xatiaSvili, daviT qacarava, irakli kakabaZe, ninuca ma-yaSvili da sxvebi.

msoflio rbenaSi mona-wileobis msurvelTa regi-stracia 21 marts daiwyo veb-gverdze www.wingsforlife-worldrun.com da 4 maiss 1500 saaTze dasruldeba. sa-qarTveloSi monawileobis Rirebulebaa 30 lari. Ro-nisZiebidan Semosuli Tanxa srulad gadaericxeba ̀ Wings for Life~-is fonds.

7 maiss saqarTvelo msoflio turistul ruka-ze kidev erTxel dafiqsir-deba, rogorc saerTaSori-so standartis sportuli da kulturuli RonisZiebe-bis gamarTvis adgili.

ukve meoTxed monawileoba msoflio maraTonSi

Tamar dadiani

studenturma Teatrma speqtakli

`bernarda albas saxli~ dadganato obolaZe

Page 15: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15gaxseneba

ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelm-wifo universiteti Ta-

vis erT-erT yvelaze Rirseul profesors eTxoveba, WeSma-rit qarTvels, gamorCeul adamiansa da pirovnebas, Taobebis aRmzrdels. es ga-moTxoveba Zalzed sevdiania, vinaidan universitets misi WeSmariti moamage tovebs. `mravalni arian Cinebuln da mciredni rCeuln~, – es sityve-bi savsebiT esadageba batoni Tengizis cxovrebisa da moR-vaweobis gzas, erTianad gasxi-vosnebuls Tavisi qveynisadmi erTgulebiTa da TavdadebiT. ai, ras werda Tavad:

`erovnul-gamaTavisufle-beli Widilis arss zogad-ko-nkretulad da ideur-emoci-urad, da rac xazgasasmelia, Sinagani rwmenis Seuryevlo-biT gamovxatav Semdegi fra-zeologiebiT: `zneobrivi kompromisis xarjze veraso-des Sedgeba srulyofili zei-mi sulisa, rasac Tavisufle-ba hqvia~. arasodes miSvebula sarbielze sikeTe-sikargis doRis cxeni fafarSi Caf-renili eSmas uCxrekad, Tum-ca arasodes uTqvams da arc arasodes ityvis igi uars ma-radJamul, daumonebel sir-bilze!! es ukanaskneli maqsima, rom mudam moqmedi iyos, unda amoiZirkvos seni, romelic

sWirs zogierTs – erovnuli xis fesvebisadmi urwmunoeba~.

am paTosiT icxovra. am paTosiT emsaxura Tavis qvey-anas da mis upirveles univer-sitets. miuxedavad umZimesi piradi tragediisa, ar gate-xila, arasodes Seuwyvetia Tavisi profesiuli movaleo-bis Sesruleba, ar uRalatia kolegebisa da studentebisT-vis. studentebi... maTi crem-li gansakuTrebiT Zvirfasia batoni TengizisaTvis – 1993 wels swored maTi kbila vaJi, saqarTvelos saxeliT daRu-puli rati kikaCeiSvili miaba-ra miwas. aravin daumZimebia Tavisi dardiT da mxolod wlebis Semdeg, mxatvrul-dokumentur TxzulebaSi `ma-radis aris wigni~ pirvelad gamoxata pirovnuli da ero-vnuli tkiviliT gajerebuli

fiqrebi Svilze, saqarTvelos warsulze, awmyosa da moma-valze, pirvelad axada farda idumalebiT mosil adamian-ur gancdebs.

mis leqciebze teva ar iyo! ver Tavsdeboda stan-dartebSi, verafriT eteoda CarCoebSi – yoveli Semdegi leqcia axal improvizaciebs moaswavebda, mimarTuls misT-vis esoden Zvirfasi samyaro-saken, romelsac literatura erqva. uaRresad produqti-ulad muSaobda. mis monogra-fiebs, calkeul narkvevebsa da statiebs saTanado Rirebule-ba hqondaT da aqvT maTTvis, visac literaturis Teoriisa da qarTuli literaturis problemebi ainteresebs. misi naSromebi qarTveli klasiko-si mwerlebis i. WavWavaZis, ak. wereTlis, vaJa-fSavelas, al. yazbegis, k. gamsaxurdias, g. tabiZis da sxvaTa Semoqmede-bis Sesaxeb samagido wignebia. arc aq scnobda standartebs: mniSvnelovan literaturul problemebTan erTad Tavi-suflebis ideis istorias ikvlevda, misi gamovlinebis tradiciul da gansxvavebul xerxebs, rac arsebiTi iyo misTvis aramarto rogorc mecnieris, aramed rogorc adamianisaTvis...

bevri tkivili iwvnia: dev-na, politikuri patimroba,

gaZeveba universitetidan... gasul wels bolo gzaze gaacila Tavisi siyvaruli – saocrad saTno meuRle, qalbatoni jilda, Semdeg ki – erTaderTi Zmac. Tuki ratis xsovna saxlis kedelze daxa-tul kompoziciaSi amokveTa, qalbaton jildas unazesi leqsebiT daemSvidoba. man icoda tkivilis gemo, Tumca sixarulis gemoc icoda. da es sixaruli jer SviliSvilebi – ani da salome, sul axlaxans ki SvilTaSvilebi – cisferT-vala barbare, demetre da pa-tara ratiko iyvnen.

moaxloebul dasasruls Tavadac grZnobda, magram, Cveuli sijiutiT ikrebda Zalebs da mainc miuyveboda universitetis derefnebs, mainc Sedioda auditoria-Si, raTa gatacebiT esaubra literaturaze, ferweraze, Tavisuflebaze, adamianur urTierTobebze, vinaidan mi-si mizani arasodes yofila mxolod profesionalebis aRzrda, aramed – adamiane-bis, kargi qarTvelebis aRzr-da. sruliad gaTeTrebuli da joxze dayrdnobili pro-fesoris leqciebi ormxrivad SeTanxmebul rituals waagav-da: is kidev erTxel SeigrZ-nobda axalgazrdebTan ur-TierTobiT mogvril bednie-rebas, xolo axalgazrdebi

kidev erTxel usmendnen saleqcio kaTedrasTan mdgom namdvil profesors – Rirs-euls, sindisiers, pirnaTels Tavisi qveynisa da ojaxis, mo-wafeebisa da studentebis wi-naSe.

igi Tavis saxlidan daemS-vidoba sayvarel ojaxs, stu-dentebs, kolegebs, maT, vis aRzrdasac aTeuli wlebi Sealia da visac, literatu-ris safuZvlebTan erTad, adamianuri urTierTobebis xibli aswavla. dakrZalva-sTan dakavSirebuli gauge-brobebic misi qariSxliani biografiis nawilad iqca...

mas hqonda regaliebi: dajildovebuli iyo iv. java-xiSvilis medliT, Rirsebis ordeniT, saqarTvelos pre-zidentis brwyinvalebis or-deniT, magram mTavari misi regalia iyo kai-ymoba, ro-melsac verc erTi saxelmwi-fo da verc erTi mTavroba verc erT droSi ver mianiWebs adamians – aramed mxolod ufali.

iv. javaxiSvilissaxelobis Tbilisis

saxelmwifo universitetis Teoriuli da SedarebiTi

literaturaTmcodneobis saswavlo-samecniero

instituti

`arian adamianebi, RvTis niWiT ga-morCeulni, rom-

lebic Tesen siyvaruls, saTnoebas, qmnian, aSeneben, TviTon iwvian da sxvas gzas unaTeben~ (ilia II). aseT adami-anTa ricxvs ganekuTvneboda udavod qarTvel mamuliS-vilTa erTerT samWedloSi – did jixaiSSi 1927 wlis 11 aprils dabadebuli batoni oTar saRareiSvili. man ro-gorc uniWieresma da Sromis-moyvare axalgazrdam, swav-lisa da mecnieruli wrTobis yvela etapi didi warmatebiT ganvlo da 1970 wels gaxda ekonomikur mecnierebaTa doqtori, 1971 wels – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universi-tetis profesori, xolo 1995 wlidan sicocxlis bolomde Tsu-is mrewvelobis, soflis meurneobisa da Sromis eko-nomikis kaTedris gamge iyo. prof. oTar saRareiSvils gamoqveynebuli hqonda 300-mde samecniero naSromi, maT Soris 10-mde monografia, 6 saxelmZRvanelo qarTul, ru-sul, somxur, polonur eneb-ze. misi uSualo xelmZRva-nelobiT gamoica germanul-qarTuli ekonomikuri leqsi-koni, aseve drois moTxovnis Sesabamisi saswavlo kursebi da programebi. misi naSrome-bidan 50-mde agrarul sakiT-xebs eZRvneba, romelTa Soris studentTa profesiul aRzr-daSi didia misi saxelmZRva-nelos – `soflis meurneobis ekonomika~, roli.

mTlianobaSi, prof. oTar saRareiSvilis mecnierul-Se-moqmedebiTi moRvaweobis Zi-riTadi mimarTulebebi iyo: agraruli ekonomikis pro-blemebi, warmoebis ekonomi-kis, organizaciisa da marT-vis meTodebi, maTematikuri meTodebi ekonomikaSi, mosax-leobis socialur-ekonomiku-

ri problemebi, SromiTi re-sursebis mravalwaxnagovani sakiTxebi, biznesis organiza-cia, marTva da mravali sxva.

Tsu-Si warmatebul mecnie-rul-pedagogiur moRvaweo-basTan erTad, igi aqtiurad TanamSromlobda saqarTve-los mecnierebaTa akademiis ekonomikis institutTan, soflis meurneobis warmo-eba-organizaciis kvleviT institutTan, q. moskovis Sromis samecniero-kvleviT institutTan, xangrZlivad miwveuli iyo poloneTis q. loZis universitetSi leqcie-bis wasakiTxad. igi iyo 30-mde aspirantisa Tu xarisxis ma-ZiebelTa metad gulisxmieri da maRalkvalificiuri xe-lmZRvaneli, ris Sedegadac yvelam daicva kandidatis Tu doqtoris xarisxi.

sagangebod aRsaniSnavia baton oTaris erovnuli pa-TosiT aRsavse publikaciebi: `agraruli koncefcia~, `ero-vnuli meurneobis samomavlo amocanebi~, `male gasayidad araferi dagvrCeba~ da mra-vali sxva, romlebSic igi ga-

nixilavda erovnuli cnobie-rebiT gamsWvaluli qarTuli ideologiis damuSavebis au-cileblobas, axali samarT-lebrivi saxelmwifosa Tu sazogadoebis mSeneblobis sameurneo meqanizmebis for-mirebisa da sabazro ekonomi-kis moTxovnebTan misi Sesaty-visobis mwvave da aqtualur sakiTxebs.

batoni oTari is moRva-we iyo, romelic imTaviTve misdevda kacobriobis mara-diuli wignis – bibliis aRT-qmas: `kacs Tavisi qedmaRloba daamdablebs, Tavmdabali ki didebas moixveWs~. igi uxmau-rod, rudunebiT mudam ake-Tebda qveynisaTvis sasikeTo saqmeebs. rom araferi vT-qvaT mis mecnierul monogra-fiebze, me vicnob mis araerT samTavrobo baraTs, zepir gamosvlas miZRvnils qveynis soflis meurneobis Tu mT-lianad ekonomikis ganviTa-rebis, qveynis teritoriuli mowyobis axali gzebis Zie-bisadmi, qarTuli soflis gadarCenis, misi axleburad warmarTvis Tu agraruli re-formisadmi. araerT maRali donis Sekrebaze, batoni oTa-ri gulanTebulic da aRtace-bulic minaxavs qveynisaTvis sasikeTo gadawyvetilebaTa miRebis gamo, magram vai, rom ufro xSirad igi guldawy-vetili da aboboqrebulic yofila mavanTa gamrude-bul, arakompetentur da mav-neblur gadawyvetilebaTa gamo. aseTi daucxromeli da aqtiuri iyo misi pozicia yvelgan da mudam.

saqarTvelo, dedauniver-siteti, axalgazrdoba, oja-xi iyo misi didi siyvaruli, amqveyniuri cxovrebis arsi, risTvisac mas arasodes uRa-latia. gamorCeulad Tbili, mimndobi da mimtevebeli pi-rovneba iyo. mas, araerTgzis, sruliad daumsaxureblad

umuxTles, guli atkines, Ta-nac imaT, romelTac gverdSi edga da megobrebad racxda... Tumca, igi ar gaborotebu-la, piriqiT, `zeciuri RmerTi Seundobso~, sul es iyo misgan Tqmuli `sayveduri~.

`vinc mowafed ar yofila, is moZRvari ar iqnebao~, arc am brZnul sentencias uRalata batonma oTarma. amasTan, mas bedma WeSmaritad gauRima – mecnierebaSi misi pirveli maswavlebeli da gzis gamkva-lavi didi niko iyo, brwyinva-le mecnieri da uebro qarT-veli, yvelasaTvis sayvare-li da Zvirfasi batoni niko iaSvili. da Tu baton oTars didi niko winamZRvrobda, me ufro didi bedniereba mergo wilad – erTdroulad orive Cemi maswavlebeli iyo: bato-ni niko, ukve sakmaod Warmagi, msoflio saxelis mqone mec-nieri da pedagogi, romelic Cveni nakadis specialobis – soflis meurneobis ekono-mikis leqciebs samSoblo – sa-qarTvelos siyvarulSi uxvad da ostaturad azavebda da be-vrjer, azartSi Sesuls, sale-qcio Tema sulac daviwyebia, ganze gadaudvia – Tqven amas Cveni mowafe batoni oTaric kargad agixsniT, samSoblos siyvarulis axsna me macale-To; da batoni oTaric, Tumca sruliad axalgazrda, aspi-rantura axaldamTavrebuli, uaxlesi literaturiTa da uxvi masaliT gajerebul leq-ciebs STambeWdavad, gamobrZ-medili profesoris ostato-biT gvikiTxavda.

Cven imTaviTve mowiwebiT ganvewyeT axalgazrda leqto-risadmi, rasac batoni oTa-ris erudiciasa da ganswavlu-lobasTan erTad, xeli Seu-wyo misi da Cveni didi maswav-leblis batoni niko iaSvilis uaRresad Tbilma da maRalma Sefasebam batoni oTaris mra-vali Rirsebisa, rac ase daas-

rula: `yvelaferSi mibaZeT am axalgazrda imerels da Tu raime nakli aRmouCineT, mxo-lod me gamandeT~.

didi maswavleblis gasam-xelad Rirebuli nakli baton oTaris veraferi aRmovuCi-neT, Rirseba ki bevri: Rrma profesionalizmi, codniT datvirTuli morakrake fra-zeologia, obieqturoba, sa-marTlianoba, garemoebaTa gonivruli gansja, TviTdaoke-ba, sxvisi niWis da Tavdadebis dafaseba, RirseulTa Seqeba da gzasacdenilTa gverdiT dgoma.

batoni niko iaSvilis si-maRles me ver Sevwvdebodi, da Tu ar miwyens batoni oTa-ris suli, maSinac da mermec yovelTvis vcdilobdi mime-baZa misTvis. da Tu raimes mivaRwie, mecnierebis iseT gigantebTan urTierTobiT, rogoric iyvnen akad. paata guguSvili, vasil CantlaZe, niko iaSvili, metad wonadia batoni oTaris wvlilic.

da erTic, brZens uTqvams `Rirseuli dedakaci qmris gvirgviniao~. qalbaton iuza nadareiSvilis saxeliT es Rirsebac amkobda yovelTvis baton oTars, amitomac gai-marjves maT, SesaniSnavi Svi-lebic aCuqes qveyanas...

dasasrul, xazgasmiT unda aRiniSnos, rom batoni oTari didad daaklda Tavis ojaxs, dedauniversitets, qarTvel inteligencias, sruliad sa-qarTvelos. TumcaRa, bibli-uri sentencia – `gardacva-leba sikvdilia codvilTaT-vis, ganwmendilTaTvis – mara-diulobis dasawyisi~, – gvanu-geSebs.

revaz gogoxia,ekonomikur mecnierebaTa

doqtori, Jurnal`ekonomika da biznesis~

mTavari redaqtori

universiteti misma WeSmaritma moamagem datova

profesori oTar saRareiSvili 90-is gaxdebodaCemi Zvirfasi maswavleblisa da ufrosi megobris naTel xsovnas

Page 16: golebi swored Tsu-s dasaqmebis forumi Tsu-Sinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-4 (2206)-2017_web.pdf · 2017-04-17 · proeqti samecniero proeqtebis miReba uwyvet reJimSi grZeldeba

Tbilisis universiteti

16

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

nino kakulia

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

maia toraZe

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

manana jurxaZe

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:

rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,eTer xaraiSvili,

lado papava,manana SamiliSvili,

Temur nadareiSvili,lado minaSvili,

moris SalikaSvili,nino CixlaZe,

giorgi jaiani,arsen gvenetaZe,mariam ciskaZe,

nino WalaganiZe,irma ruxaZe

ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉ:

nato obolaZe

Tamar dadiani

SurTxia beroSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ:ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ ÂÀÌÆ. 13(Tsu-is me-3 korpusi)

vebgverdi:

newspaper.tsu.edu.ge

el.fosta:

[email protected]

2 22 36 62

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ana bolqvaZe

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

zaza gulaSvili

u y u r e T !yvela siaxles - aqcentebiT,

problemas - gansjiT, awmyosa

da warsuls - gadafasebiT

gadacemaSi `uni-versia~

sazogadoebrivi mauwyeblis

meore arxis eTerSi

wamyvanebi:

Tamar Ciqovani,

iago kaWkaWiSvili,

ramaz sayvareliZe,

giorgi kekeliZe

universiteti isev pirvelia!

aqcia Tsu-m daiwyo...

vilaparakoT qarTulad, anu vuTxraT - ara! - barbarizmebs!

qarTul enas dResac dacva sWirdeba!

sauniversiteto moZraobam `arabarbarizmebs~,Tsu-s leqsikografiis centris mravalmxrivi da intensiuri sainformacio kampaniis wyalobiT,saxalxo moZraobis saxe miiRo.

SemouerTdi RonisZieba-aqcias!gadaSale qarTuli saqmis cxel kvalze universitetis aqtivobis kidev erTi istoriuli furceli

#arabarbarizmebs

socialur qselSi Seiqmna gverdi #arabarbarizmebs, romelzec yoveldRiurad

qveyndeba axali informacia, barbarizmebis Semcveli sityva-statiebi, samecniero-

popularuli statiebi barbarizmebTan dakavSirebul sxvadasxva Temaze.

moZraobaSi aqtiurad Caebnen Tbilisis saxelmwifo universitetis studentebi,

kursdamTavrebulebi, profesor-maswavleblebi;

Tsu-s akademiuri sabWo aqciis `arabarbarizmebs~ monawile gaxda!

moZraobis wevrebi gaxdnen ilias saxelmwifo universiteti, baTumis SoTa

rusTavelis saxelobis saxelmwifo universiteti; skolebis moswavleebi da

maswavleblebi.

moZraobas uaxloes momavalSi SemouerTdebian Savi zRvis universiteti da

sapatriarqos universiteti, sadac qarTul enaSi mimdinare procesebze sajaro

leqciebia dagegmili. sajaro leqciebia, aseve, dagegmili baTumis saxelmwifo

universitetSi, ilias saxelmwifo universitetSi, daviT aRmaSeneblis saxelobis

universitetSi, goris saxelmwifo universitetSi da sxva.

19 aprils 13:00 saaTzeTsu-s pirveli korpusis saaqto darbazis foieSi gaimarTeba moZ-raobis `arabarbarizmebs~ pirveli etapis Semajamebeli RonisZieba-aqcia.

moZraobis farglebSi Segrov-da da damuSavda inglisurenova-ni barbarizmebi da maTi qarTuli Sesatyvisebi, ris safuZvelzec ga-moica `barbarizmebis leqsikoni~. RonisZieba-aqciis dRis wesrigSia leqsikonis wardgineba/darigeba.

qarTuli enis dResTan dakavSi-rebiT universitetis mier dawese-

buli jildo pirvelad gadaecema erT Jurnalists, erT sazogado moRvawes, erT ucxoel qarTvelo-logs da saqarTveloSi moRvawe erT diplomats gamorCeuli li-teraturuli qarTuli eniT me-tyvelebisTvis (gamarjvebulebs ga-moavlens universitetis profeso-rebisgan da sazogado moRvaweebis-gan Seqmnili specialuri komisia).

universitetis leqsikografi-uli centri sazogadoebas warud-gens moZraobis farglebSi Seqmnil `barbarizmebis leqsikons~ da ga-nacxadebs im ZiriTadi mimarTu-lebebis Sesaxeb, riTac moZraoba

`arabarbarizmebs~ gagrZeldeba

momavalSi.

RonisZiebaze Sejamdeba barba-

rizmebis winaaRmdeg mimarTuli

maisurebis aqcia, romelSic mona-

wile 10 gamarjvebuls gamoavlenen

moZraobis organizatorebi. isini

10 sxvadasxva nominaciaSi dajil-

dovdebian.

dasasruls gaimarTeba `barba-

rizmebis gadayris~ ceremonia.

RonisZiebis organizatoria

Tsu-s leqsikografiuli centri

da gazeT `Tbilisis universitetis~

redaqcia.