LIETUVOS VALSTYBĖS INFORMACIJOS POLITIKOS

SITUACIJA IR PERSPEKTYVOS

2023-04-09Šiauliai

Prof. Dr. Renaldas GUDAUSKAS

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis

direktorius

SITUACIJA

2

Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių valdymas)

Ar tinkamai pasirengta valstybės informacinių išteklių valdymui?

Nesudarytos visų valstybės informacinių išteklių

darnaus valdymo sąlygos.

Neužtikrinamas nuoseklus valstybės informacinių

išteklių politikos formavimas.

Valstybės informaciniai ištekliai valdomi

neveiksmingai.

3

Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių valdymas)

Ar valdant informacinius išteklius racionaliai naudojamos valstybės biudžeto lėšos?

Sukurtas valstybės informacinių išteklių

finansavimo priežiūros mechanizmas neužtikrina

lėšų panaudojimo pagrįstumo.

Viešasis sektorius ne visada pasirenka finansiškai

palankiausią alternatyvą kuriant ir palaikant

valstybės informacinius išteklius.

4

Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių valdymas)

Ar išnaudojamos valstybės informacinių išteklių galimybės tobulinti viešojo

sektoriaus veiklą?

Viešojo sektoriaus sukurtas el. paslaugas ne

visada patogu ir saugu naudoti.

Neišnaudojamos informacinių išteklių sąveikumo

galimybės.

5

Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių valdymas)

INVESTICIJOS

• Valstybės kapitalo investicijos į IT ir žinių visuomenės sektorių per 2008 - 2012 m. laikotarpį sudaro 1,044 mlrd. Lt.

• Nė viena institucija 2008 - 2011 m. nevertino 384,89 mln. Lt investicijų į IT pagrįstumo ir laukiamų rezultatų suderinamumo su IVP kryptimis, nors šiuo laikotarpiu jos siekė 50% visų valstybės investicijų į IT.

• Registrai turi technines galimybes vykdyti elektroninių duomenų mainus, tačiau 86% duomenų apie registrų sąveiką yra klaidingi.

6

Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių valdymas, žr. 3,4,9 p.)

DIAGNOZĖ

• IVP institucijos suvokia IRT investicijas kaip būdą gauti daugiau valstybės asignavimų ir valdyti svarbius išteklius, todėl perka įrangą ir diegia vis naujus sprendimus, paskui prašo lėšų jiems modernizuoti ir prižiūrėti; dar daugiau lėšų (taip pat organizacinių ir teisinių pastangų) reikia siekiant užtikrinti skirtingose institucijose sukurtų IS ir DB sąveikumą.

7

Šaltinis : Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2012 (Lietuvos IVP ir prioritetų 2014-2020 vertinimas, žr. 14 p. )

VALDYMAS

• Šalyje trūksta aiškaus IV lyderio ar koordinatoriaus, kuris arba turėtų pakankamą institucinį statusą, kad galėtų pasiekti tarpinstitucinį susitarimą dėl ateities sprendimų, arba turėtų pakankamus finansinius svertus, kurie neleistų investuoti į besidubliuojančius ir nepakankamai panaudojamus IT išteklius.

8

Šaltinis : Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2012 (Lietuvos IVP ir prioritetų 2014-2020 vertinimas, žr. 14 p. )

EFEKTYVUMAS

• Sukurtas valstybės informacinių išteklių finansavimo mechanizmas nepakankamai užtikrina lėšų panaudojimo pagrįstumą;

• Per 2008 - 2011 m. neįvertinta investicijų į IT suma siekia 50% visų valstybės kapitalo investicijų į IT.

9

Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių valdymas, žr. 30, 34 p.)

STRATEGINĖ NEATITIKTIS

Bandymas 1996 metais priimtu Prezidento dekretu formuoti informacijos politiką, jos uždavinius yra nutrūkęs.

Kiekviena nauja vykdomoji valdžia siekia pozityvaus įvaizdžio kaip tam tikro projekto rezultato, o ne nuoseklaus veikiančių valstybės informacijos ir informavimo sistemų darbo.

10

Šaltinis: Parlamento studijos, 2012

PROBLEMOS

• Fragmentiški valstybės informacinių išteklių kūrimo, tvarkymo, plėtros, saugos ir kt. procesų stebėsenos ir statistikos duomenys neatskleidžia tikrųjų šio sektoriaus galimybių ir apimties, perteklinių šios srities procesų, kurie neduoda pridėtinės vertės.

• Sunku sistemiškai kaupti, analizuoti, vertinti ir skleisti informaciją apie visus valstybės valdymo procesus.

• Nepakankama ir nepatikima informacija apie valstybės valdomus informacinius išteklius tampa kliūtimi formuoti šio sektoriaus politiką, vykdyti strateginį planavimą, užtikrinti informacinių išteklių saugą, techninį, organizacinį ir informacinį suderinamumą.

11

Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių valdymas, žr. 30, 34 p.)

SPRENDIMAI

Koreguoti ir papildyti LR Valstybės informacinių išteklių valdymo ir LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatymus taip, kad įstatyminė bazė aiškiai nustatytų informacinių išteklių nuoseklios politikos kūrimo proceso tvarką bei politikos valdymo institucinę sąrangą.

Paruošti ir įteisinti aiškų, integralų bei interoperabilų informacinių išteklių valdymo modelį su išreikštu ir įgalintu instituciniu lyderiu.

12

PERSPEKTYVOS

13

Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių valdymas)

Nacionalinės informacijos politikos (NIP) samprata

NIP formuotina industriniu, organizaciniu ir socialiniu lygmeniu:

Industrinis lygmuo siejamas su informacijos industrija kaip

sudėtine bendrojo industrijos sektoriaus dalimi.

Organizacinis lygmuo siejamas su informacija kaip

strateginiu sėkmingos organizacijų raidos resursu.

Socialinis lygmuo siejamas su informacijos laisve, piliečių,

kaip informacijos vartotojų, teise dalyvauti kuriant ir

realizuojant NIP

14

Nacionalinės informacijos politikos paskirtis

garantuoti harmoningą informacijos resursų, informacinio aptarnavimo, informacijos sistemų diegimą bei vartojimą;

užtikrinti informacinės visuomenės vartotojų poreikių tenkinimą ir įvairių informacijos sistemų veiklos koordinavimą;

siekti juridinių teisės aktų suderinamumo, sudarant galimybes naudotis regioniniais ir tarptautiniais informacijos tinklais ir sistemomis.

15

Esminiai nacionalinės informacijos politikos veiksniai

informacijos ir ryšių (komunikacijos) technologija;

informacijos rinka;

žmonių resursai;

teisinė reguliuojančioji informacijos skleidimo aplinka.

16

Pagrindinis nacionalinės informacijos politikos uždavinys

UŽTIKRINTI ŽINIŲ, INFORMACIJOS PRIEINAMUMĄ VISUOMENEI BEI SUDARYTI GALIMYBES NAUDOTI INFORMACIJĄ KAIP

STRATEGINĮ VISŲ VISUOMENĖS

VEIKLOS SRIČIŲ VYSTYMO RESURSĄ.

17

Kritinė informacijos įtaka moksliniam progresui

18

Mokslinė Informacija

Kompetencija Interoperabilumas

MokslasTyrimai

Švietimas

MokslinisProgresas

OrganizacijosBibliotekos

UniversitetaiVirtualios org.

Kompiuteriniai ištekliaiDuomenų centrai

Klasteriai Debesų kompiuterija

Programinė įrangaTaikomieji sprendimaiAutorizacija AutentifikacijaIT sauga

TinklaiEksperimentiniai

TyrimųNacionaliniaiTarptautiniai

Tinklų sauga

Mokslo instrumentai

Nacionalinės informacijos politikos dimensijos

19

Mokslinė techninė

informacijaBibliotekos

IRT

Socialinės problemos Ekonomika

Vyriausybėsinformacija

NacionalinėInformacijos

Politika

Naujasis interoperabilumas

20

Šaltinis: ICT programa, 2007

Integralus informacijos politikos koordinavimas

21

Vyriausybė

IVPT

Resursai Veiklos procesai Rezultatai

Institucinė informacinė visuomenės plėtros

infrastruktūra

Nacionalinės informacijos politikos dimensijos

22

Integruoti Lyderystės lygmenys

23

Šaltinis: Tozer, 2012, p. 49

Vyriausiojo informacijos specialisto kompetencijų portfolio

24

Šaltinis: Kelner, Patrick, 2010

25

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!