i. bendrosios nuostatos 1. srities paskirtis...ţinos, kaip jų išvengti ar juos sumaţinti; •...

ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS

2010-11-20

- - 1

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Srities paskirtis

1.1. Ţmogaus saugos ir sveikatos ugdymas mokykloje skirtas ugdyti mokinių asmeninę

ţmogaus saugos ir sveikatos kompetenciją – gebėjimą ir nusiteikimą naudotis individualia ir

kolektyvine patirtimi pagrįstomis ţiniomis ir sprendimais tausojant ir puoselėjant savo ir kitų

ţmonių sveikatą. Siektina, kad mokiniai patys atpaţintų, įvardytų ir išmoktų dalyvauti sprendţiant

įvairias problemas, susijusias su sauga ir sveikata, atsakingai priimtų sprendimus, jais pasitikėtų,

gebėtų prisiimti asmeninę atsakomybę uţ jų įgyvendinimą. Ne maţiau svarbios ir ugdomos

vertybinės mokinių nuostatos, padedančios mokiniams tapti brandţiomis, tvirtos moralės

asmenybėmis, įsipareigojusiomis sau ir kitiems gyventi saugiai, sveikai ir darniai.

1.2. Ţmogaus saugos ir sveikatos ugdymas remiasi įvairių sričių ir mokomųjų dalykų

ţiniomis. Nagrinėdami temas, glaudţiai susijusias su kasdieniu gyvenimu, mokiniai atranda, kad

diskusijos, situacijų modeliavimas ir bendra veikla gerina psichologinės, socialinės ir gamtinės

aplinkos supratimą, padaro juos budresnius rizikai, kurią kelia aplinka ir jie patys vieni kitiems,

padeda susiformuoti pozityviam poţiūriui į save, savo saugą ir sveikatą, pasirinkti veiksmingas

priemones, maţinančias arba panaikinančias riziką ir pavojus bei stiprinančias sveikatą.

II. TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

2. Tikslas – sudaryti sąlygas visiems mokiniams įgyti ţmogaus įvairiapusės saugos ir

sveikatos kompetencijos pagrindus. Siekiama, kad mokiniai pasinaudodami dorinio, socialinio

ugdymo, gamtos mokslų, technologijų ir kūno kultūros nuostatomis, ţiniomis, gebėjimais ir

mokymosi patirtimi, formuotųsi visuminę sveikatos sampratą, apimančią fizinį, emocinį, protinį ir

socialinį aspektus, išsiugdytų saugos kultūrą propaguojančias vertybines nuostatas ir elgesį, aktyviai

įsitrauktų į savo ir šalia esančių saugaus ir sveiko gyvenimo kūrimą.

3. Uždaviniai. Siekdami ţmogaus saugos ir sveikatos ugdymo tikslo mokiniai formuosis

visuminę sveikatos sampratą, apimančią fizinį, emocinį, protinį ir socialinį aspektus:

• gebės rasti reikalingą ir patikimą sveikatos informaciją, priemones ir paslaugas;

• išsikels asmeninius sveikatos stiprinimo tikslus ir priims sveikatai palankius sprendimus;

• pasirinks sveikatą stiprinančius ir sumaţins sveikatos rizikos veiksnius;

• atpaţins, klasifikuos ir vertins svarbiausius pavojus buitinėje ir gamtinėje aplinkoje, ir

ţinos, kaip jų išvengti ar juos sumaţinti;

• atpaţins ir vertins pavojingas situacijas ir ţinos, kaip jų išvengti, bendraudami su bet

kokios rūšies gyvūnu;

• suvoks eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, numatys ir atpaţins eismo aplinkos

grėsmes, kylančias eismo dalyviams, eismo įvykių prieţastis ir pasekmes, taikys ţinomus saugaus

eismo modelius, naudosis pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis ir būdais;

• gebės tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai gresiant ekstremaliajai

situacijai, jai susidarius ir po jos ( jai pasibaigus);

• gebės suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei;

• kels klausimus, spręs problemas, modeliuos situacijas, rinks, analizuos ir apibendrins

aplinkos stebėjimo ir statistinius duomenis, formuluos pagrįstas išvadas.

4. Žmogaus saugos ir sveikatos kompetencijos struktūra

Gebėjimai ir nuostatos

Veiklos sritys

Žinios ir

supratimas

Praktiniai

gebėjimai

Problemų

sprendimas

Nuostatos

1. Sveikatai palanki elgsena

2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje

aplinkoje


2010-11-20

- - 2

3. Saugi elgsena eismo aplinkoje

4. Saugi elgsena ekstremaliosiose

situacijose

Modulis „Uţkrečiamųjų ligų

profilaktika“

Modulis „Pirmoji pagalba“

III. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR TURINIO APIMTIS

1. Mokinių pasiekimai. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimai

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas


Rūpintis savo

sveikata – ne tik

mokytis, bet

tinkamai ilsėtis

1.1. Atpaţinti nuovargio

pojūčius, mokėti pakeisti

veiklos pobūdį.

1.1.1. Apibūdinti nuovargio pojūčius.

1.1.2. Išvardyti keletą mokymosi ir poilsio veiklos

keitimo būdų.

Priimti savo

jausmus: visi

jausmai – lengvi

ir sunkūs – yra

reikalingi.

1.2. Atpaţinti pagrindinius

jausmus, tinkamai juos

reikšti.

1.2.1. Ţinoti elementariausias pagrindinių jausmų

prieţastis.

1.2.2. Ţinoti paprasčiausius neigiamos nuotaikos

keitimo būdus.

1.2.3. Paaiškinti, kaip galima padėti sau ir kitiems

išgyventi baimę, liūdesį, pyktį.

Stengtis matyti,

girdėti ir

suprasti kitą.

Nebijoti prašyti

pagalbos ir

norėti kitam

padėti.

Taikiai spręsti

kylančius

konfliktus.

1.3. Suprasti kito būseną,

gebėti uţjausti ar

palaikyti.

1.3.1. Apibūdinti sėkmingą bendravimą (kiekvienas

turi stengtis išklausyti, suprasti ir gerbti kitą).

1.4. Atpaţinti tas savo

gyvenimo situacijas, kai

vienas būčiau bejėgis.

1.4.1. Suprasti, kad visi ţmonės kartais būna silpni

ir bejėgiai; kad prašyti pagalbos nėra gėda.

1.5. Kreiptis į kitus

pagalbos. Pastebėti, kam

reikia paramos, ir padėti.

1.5.1. Paaiškinti, kad padėdami kitam patys

sustiprėjame ir praturtėjame.

1.6. Susitvardyti kilus

konfliktui, jį spręsti

geranoriškai – be

agresijos ir smurto.

siekiant išsiaiškinti,

susitarti. Mokėti

pripaţinti klydus,

atsiprašyti; atleisti.

1.6.1. Apibūdinti konfliktą ir galimus jo

sprendimo būdus.

1.6.2. Pateikti pavyzdţių, kaip reikia elgtis iškilus

konfliktinei situacijai.

Jaustis

atsakingam uţ

1.7. Atpaţinti pavojingas

situacijas, elgtis

1.7.1. Ţinoti, kas vaikams yra sveika ir kas – ne.

1.7.2. Paaiškinti, kodėl negalima vartoti vaistų be


2010-11-20

- - 3

savo sveikatą. apdairiai, saugoti save. tėvų ar gydytojo nurodymų.

Stengtis

būti

tvarkingam

1.8. Tvarkyti savo

kambarį, klasę.

1.8.1. Pagrįsti, kodėl reikia vėdinti patalpas, plauti

grindis, langus, uţuolaidas.

1.9. Įvertinti savo norus

ir vartojimo poreikius.

1.9.1. Pateikti pavyzdţių, kuo pavojingas besaikis

vartojimas ne tik sveikatai, bet ir gamtai.

1.10. Rūpintis mus

supančia aplinka

1.10.1. Paaiškinti, kodėl ir kaip reikia rūšiuoti

šiukšles.

1.10.2. Paaiškinti, kodėl reikia perdirbti atliekas ir

kokia iš to nauda.

Puoselėti

sveikatą,

praktikuojant

fizinį aktyvumą,

sveikai

maitinantis,

vengiant ţalingų

įpročių ir t. t.

1.11. Demonstruoti

sveikatai palankų elgesį:

būti fiziškai aktyviam;

laikytis sveikos mitybos

taisyklių.

1.11.1. Paaiškinti, kodėl yra svarbu būti fiziškai

aktyviam, rūpintis savo sveikata.

1.11.2. Apibūdinti pagrindinius netaisyklingos

kūno laikysenos poţymius. Parodyti taisyklingą

kūno laikyseną.

1.11.3. Apibrėţti pagrindines saugaus elgesio

taisykles sportuojant ar ţaidţiant judriuosius

sportinius ţaidimus.

1.11.4. Paaiškinti, kas yra „maitinimosi piramidė“.

Nusakyti, kaip ji sudaryta. Ţinoti, kokie produktai

vadinami ekologiškais.

1.11.5. Atpaţinti ir apibūdinti nesveikus maisto

produktus.

1.11.6. Paaiškinti, kokį pavojų sveikatai gali kelti

nesaugūs maisto produktai, kodėl būtina plauti

visus vaisius ir darţoves.

2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje

2.1. Saugiai elgtis

ţaidţiant kieme.

2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti

ţaidţiant kieme, ţaidimų aikštelėse ir kaip jų

išvengti.

2.1.2. Apibūdinti saugaus elgesio ţaidţiant kieme

ypatumus ir pagrindines taisykles.

2.2. Saugiai elgtis

namuose.

2. 2.1. Atpaţinti virtuvėje, svetainėje, vonioje

slypinčius pavojus ir paaiškinti, kaip galima jų

išvengti.

2.2.2. Pateikti saugaus ir nesaugaus elgesio

namuose pavyzdţių.

2.2.3. Suformuluoti saugaus elgesio namuose

pagrindines taisykles.

2.3. Saugiai elgtis

gamtinėje aplinkoje.

2.3.1. Paaiškinti, kaip elgtis, kad nepasiklystum

miške.

2.3.2. Paaiškinti, ko vengti būnant prie vandens

telkinio ir vandenyje.

Jausti pagarbą 2.4. Pripaţinti, kad 2.4.1. Atpaţinti gyvūno kūno kalbą ir suprasti jos


2010-11-20

- - 4

bet kokios rūšies

gyvūnų gyvybei

bei atsakomybę

uţ jos

išsaugojimą

gyvūnas turi jausmus ir

pojūčius.

pagrindus.

2.4.2. Apibūdinti gyvūno ir ţmogaus pojūčių

panašumus.

2.4.3. Pateikti pavyzdţių, kai gyvūno jausmų ir/ar

pojūčių nesupratimas ir/ar nepaisymas gali turėti

(ar turėjo) pasekmių.

Jausti pareigą

rūpintis savo ir

gyvūnų

saugumu

Tikėti, kad

tinkamas

elgesys gali tapti

pavyzdţiu

aplinkiniams

2.5. Paaiškinti gyvūnų

globos būtinybę.

2.5.1. Apibūdinti kasdienius gyvūno poreikius.

2.5.2. Pateikti pavyzdţių, kaip globojami gyvūnai

namuose ir laisvėje.

2.6. Laikytis pagrindinių

higienos reikalavimų

būnant šalia gyvūno.

2.6.1. Išvardyti pagrindinius higienos reikalavimus

būnant šalia gyvūno.

2.6.2. Pateikti pavyzdţių, kai ţmogaus ir gyvūno

bendravimas kelia grėsmę jų sveikatai.

2.7. Laikytis pagrindinių

saugaus elgesio taisyklių

aplinkoje, kurioje yra

gyvūnų.

2.7.1. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis aplinkoje,

kurioje yra gyvūnų.

2.7.2. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis pastebėjus

netinkamą elgesį su gyvūnais.

2.7.3. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis

nukentėjus nuo gyvūno.


Jausti asmeninę

atsakomybę uţ

savo ir

aplinkinių

saugumą.

3.1.Stebėti eismo aplinką

ir vertinti eismo dalyvių

elgesio saugumą.

3.1.1. Apibūdinti savo paties (pėsčiojo,

dviratininko, riedlentininko, riedutininko) saugaus

elgesio eismo aplinkoje poţymius.

3.1.2. Išvardyti pavojus, kuriuos eismo saugumui

kelia kiti eismo dalyviai.

Jausti pagarbą

kitiems eismo

dalyviams

3.2. Laikytis kelių eismo

taisyklių.

3.2.1. Susieti eismo situaciją ar įvykį su kelių

eismo taisyklėmis.

3.3. Koreguoti savo

elgesį pasikeitus eismo

aplinkybėms.

3.3.1. Ţinoti pagrindines eismo įvykių, kuriuose

nukenčia pėstieji, prieţastis ir aplinkybes bei

saugaus eismo būdus daţniausiai pasitaikančiose

pavojingose situacijose.

3.3.2. Apibūdinti savo elgesį eismo aplinkoje.

3.3.3. Apibūdinti eismo aplinkos pakitimus,

privertusius keisti jau ţinomą ir įprastą elgesį.

3.3.4. Paaiškinti, kas ir kodėl keičiasi elgesyje

pasikeitus eismo aplinkybėms.

Būti

iniciatyvūs,

kūrybiški

spręsdami su

3.4. Naudotis siūlomais

pėsčiųjų ir keleivių

saugaus eismo

uţtikrinimo būdais

3.4.1. Paaiškinti, kaip saugaus eismo mokymasis,

atšvaitų, saugos dirţu, šalmų, kėdučių naudojimas

didina eismo saugumą.


2010-11-20

- - 5

eismo saugumu

susijusias

problemas;

4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose

Pasitikėti

civilinės saugos

ir gelbėjimo

sistemos

pajėgomis

4.1. Iškviesti pagalbą

bendrojo pagalbos centro

telefono numeriu.

4.1.1. Nurodyti, kad pagalba kviečiama telefonu

112.

4.1.2. Paaiškinti, kada galima skambinti telefonu

112.

4.2. Tinkamai elgtis

išgirdus kaukiančią

garsinę civilinės saugos

sireną.

4.2.1. Paaiškinti, ką daryti išgirdus sirenos

kauksmą.

Suvokti gaisrą

kaip gyvybei

pavojingą

reiškinį.

4.3. Paaiškinti gaisro

keliamus pavojus ţmonių

gyvybei ir sveikatai.

4.3.1. Nurodyti, kas (dūmai, liepsna ir karštis)

gaisro metu kelia pavojų gyvybei ir sveikatai.

4.4. Nurodyti galimas

gaisro kilimo prieţastis

4.4.1. Paaiškinti, kad gaisrai gali kilti dėl ţaibo,

neatsargaus elgesio, netvarkingų elektros prietaisų,

krosnių, ţvakių.

4.5. Paaiškinti, kaip

elgtis kilus gaisrui.

4.5.1. Paaiškinti, kad negalima nuo gaisro slėptis.

4.5.2. Paaiškinti, kad negalima bėgti per dūmus.

4.5.3. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu uţsidegė

drabuţiai.


saugiai elgtis perkūnijos,

kaitros, speigo metu.

4.6.1. Apibūdinti pavojingus gamtinius reiškinius

(vėjas, lietus, karštis, šaltis, ţaibas ), būdingus

Lietuvai.

4.6.2. Paaiškinti, kokį pavojų ţmonių sveikatai ir

gyvybei gali sukelti gamtiniai reiškiniai.

Saugoti gamtą 4.8. Apibūdinti ekologinę

nelaimę kaip gamtos

taršą.

4.8.1. Paaiškinti, kad ekologinės nelaimės kenkia

ţmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai.


apsisaugoti nuo

uţpuolikų ir apiplėšimų.

4.9.1.. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai kalbina

nepaţįstamas ţmogus.

4.9.2. Paaiškinti, kaip reikia kalbėti, kai skambina



2010-11-20

- - 6

2. Turinio apimtis. 1–2 klasės

2.1. Sveikatai palanki elgsena

Geros emocinės ir protinės sveikatos poţymiai. Kodėl svarbu apie savo jausmus kalbėtis su

tėvais. Pyktis – normali emocija. Emocijos ir jausmai netekus artimo ţmogaus, gyvūno ir pan. Kaip

tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur kreiptis

pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito

asmens jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan. Teigiamas savęs

vertinimas/savigarba. Ryšys tarp jausmų ir elgesio. Kaip ţiniasklaida veikia mūsų mintis, jausmus ir

elgesį. Mano asmeninė erdvė ir kitų ribos. Kaip parodyti/išreikšti meilę, draugystę, prieraišumą,

rūpinimąsi. Šeimos narių tarpusavio santykiai. Stresas. Streso šaltiniai namuose, mokykloje,

bendraujant su bendraamţiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti

stresą: tinkami ir netinkami būdai. Kaip tinkami išreikšti pyktį ir liūdesį. Smurtas/Prievarta ir

patyčios. Kodėl negalima tyčiotis iš kitų.

Sveiki maisto produktai ir gėrimai. Maisto produktų grupės ir maisto pasirinkimas iš

kiekvienos grupės. Maisto produktai, kuriuos reikėtų valgyti kasdien. Maisto produktai, kuriuos

reikėtų valgyti saikingai. Alkis ir sotumas (poţymiai). Sveiko maisto poveikis sveikatai. Darţovės ir

vaisiai mūsų mityboje. Vanduo. Pusryčių valgymas – svarbus sveikos mitybos komponentas. Kaip

laikyti maisto produktus, kad jie negestų.

Fizinio aktyvumo nauda. Fizinio aktyvumo formos kasdienėje gyvensenoje. Ryšys tarp fizinio

aktyvumo ir geros savijautos. Kodėl svarbu pasirinkti įvairius būdus būti fiziškai aktyviam.

Pagrindinės saugos priemonės, padedančios išvengti susiţalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu.

Kaip vaţiuoti dviračiu, riedlente, pačiūţomis ir t.t.

Kodėl negalima uostyti ir ragauti namuose esančių buitinės chemijos gaminių. Kaip saugiai

vartoti vaistus. Kokius pranašumus turi negeriantis ir nerūkantis ţmogus. Pavojai, kurie slypi

eksperimentuojant su alkoholiu ir tabako gaminiais. Kaip saugiai naudotis kompiuteriu.

Ką reiškia būti sveiku? Kodėl higiena yra svarbi gerai sveikatai. Keliai, kuriais plinta

infekcinės ligos ir būdai joms uţkirsti. Miegas ir poilsis yra svarbūs normaliam augimui ir gerai

sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą gali paţeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama

mokymosi vieta. Burnos higiena. Priemonės, kurios apsaugotų nuo ţalingo saulės poveikio.

2.2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje

Pavojai ir saugus elgesys kieme: galimybės susiţeisti, traumų pavojus kieme, ţaidimų

aikštelėse.

Pavojai ir saugus elgesys namuose: kaip atpaţinti pavojus, kaip juos sumaţinti ir jų išvengti.

Pavojai ir saugus elgesys gamtinėje aplinkoje:

Miške slypintys pavojai; Trys taisyklės: „Apkabink medį“, „Signalizuok daiktais ir balsu“, Saugok

kūno šilumą“;

Prie vandens telkinio: kuo pavojingi stipri srovė, nepaţįstamas krantas; saugaus maudymosi

taisyklės.

Gyvūnai namų ir gamtinėje aplinkoje, atsakomybė uţ jų gyvybės išsaugojimą ir gerovės

palaikymą. Bendravimas su gyvūnais namuose, kieme, laisvėje. Gyvūnų mitybos ir higienos

poreikiai, sveikatos prieţiūros būtinybė, gyvūnų platinamos ligos ir būdai jomis neuţsikrėsti.

Gyvūnų ir aplinkinių saugumo uţtikrinimas; ţmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo

agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, bei būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys

radus suţalotą ar benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

2.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje

Artimiausia eismo aplinka, jos stebėjimas; aiškinantis, kas yra yra kelias, kokios pagrindinės

jo sudedamosios dalys, pagrindiniai kelio įrengimai. Eismo dalyviai. Eismo tvarka. Pavojaus

šaltiniai pėstiesiems, keleiviams. Elementariausios pėsčiųjų, keleivių saugaus elgesio kelyje

taisyklės. Šeimos narių patirtis, elgesys eismo saugumo aspektu.


2010-11-20

- - 7

Eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų) transportinio traumatizmo prieţastys,

aplinkybės; statistinių duomenų (mokinių amţių atitinkančių eismo dalyvių transportinio

traumatizmo atvejai) analizė daugiau dėmesio skiriant konkrečių, ypač gyvenamojoje aplinkoje

buvusių, eismo įvykių aplinkybėms.

Kelio samprata; pagrindinės kelio sudedamosios dalys, skirtos pėstiesiems eismo dalyviams;

pagrindiniai kelio įrengimai, pagrindiniai kelio ţenklai (akcentuojami mokinių gyvenamojoje

aplinkoje esantys kelio ţenklai bei kelio įrengimai ir jų reikšmė). Transporto priemonių skiriamieji

ţenklai.

Eismo automobilių keliais tvarka: bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas; pėsčiųjų eismą,

vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius reglamentuojančios taisyklės. Transporto priemonės

samprata; keleivinės transporto priemonės samprata; Keleivių elgesio taisyklės.

Atsakomybė uţ savo saugų elgesį kelyje.

Pėsčiųjų, keleivių, saugus elgesys: pavojus numatymas ir atpaţinimas, numatymas, kaip

saugiai elgtis iškilus pavojui, rūpinimasis savo saugumu ir gyvybe, pagalba kitam eismo dalyviui.

Įpročių visada laikytis kelių eismo taisyklių ugdymas.

2.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose

Pagalbos iškvietimas bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112, kokių nelaimių

atvejais reikia skambinti 112; melagingų skambučių ţala.

Civilinės saugos signalas: kokiais atvejais sirenos gali būti girdimos, ir ką daryti jas išgirdus.

Gaisro poveikis: gaisro metu išsiskiriančių dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis

ţmogaus organizmui, kuris iš jų kelia didţiausią pavojų ţmonių gyvybei ir sveikatai.

Gaisrų prieţastys: gaisro kilimo tikimybė dėl ţaibo, neatsargaus elgesio, netvarkingų

elektros prietaisų, krosnių, ţvakių.

Veiksmai kilus gaisrui: pagrindinės evakuacijos taisyklės – neiti per dūmus, nesislėpti nuo

gaisro. Kaip elgtis uţsidegus rūbams. Taisyklė „Stok, griūk ant ţemės ir voliokis, kol ugnis uţges!”

išbandoma praktiškai.

Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: pavojingi gamtiniai reiškiniai – vėjas, lietus,

karštis, šaltis, ţaibas, jų keliami pavojai. Mokinių patirti pavojingi gamtiniai reiškiniai.

Saugus elgesys perkūnijos, kaitros, speigo metu.

Ekologinė nelaimė: ekologinė nelaimė kaip gamtos tarša. Vaikams ţinomi gamtos teršimo

pavyzdţiai, šiukšlėmis teršiama aplinka.

Apsauga nuo uţpuolimų ir apiplėšimų: vaiko saugumo ypatumai. Kaip reikia elgtis, kai

skambina, kalbina nepaţįstamas ţmogus.


Mokinių pasiekimai



Rūpintis savo

sveikata – ne tik

mokytis, bet

tinkamai ilsėtis

1.1.Derinti darbą/

mokymąsi ir poilsį.

1.1.1. Paaiškinti, kodėl ilgai ir daug protiškai dirbant

būtinas poilsis.

1.1.2. Pagrįsti, kam reikalingos pertraukos ir kodėl

jos turi būti aktyvios.


2010-11-20

- - 8

Nepasiduoti

liūdesiui, pykčiui,

nusivylimui.

1.2. Apibūdinti savo

nuotaikas, jausmus,

išsiaiškinti jų prieţastis,

mokėti nusiraminti ir

pastebėti teigiamus

dalykus.

1.2.1. Papasakoti kylančias mintis, išgyvenimus, ,

kas juos sukėlė.

1.2.2. Aptarti, kas yra drovumas (įgimta savybė),

kuo jis skiriasi nuo gėdos jausmo (kuris susijęs su

kalte).

1.2.3. Pateikti pavyzdţių, kaip galima nugalėti blogą

nuotaiką, pyktį, nusivylimą.

Gerbti kitą.

Nuomonėms

išsiskyrus,

toleruoti kitokį

poţiūrį.

Susitvardyti,

ieškoti taikaus

sprendimo

1.3. Pasirinkti tinkamą

bendravimo būdą.

1.3.1. Paaiškinti, kodėl bendraujant svarbu

tinkamai reikšti savo mintis, išklausyti ir toleruoti

kito išsakytą nuomonę.

1.4. Kontroliuoti savo

elgesį kilus konfliktui;

numatyti savo veiksmų

padarinius.

1.4.1. Ţinoti, kaip elgtis ir į ką kreiptis iškilus

konfliktinei situacijai.

1.5. Gebėti taikiai spręsti

konfliktus.

1.5.1. Apibūdinti taikų konflikto sprendimo būdą.

Pateikti tokio sprendimo pavyzdţių

1.6. Gebėti atsispirti

pagundai: pasakyti tvirtą

„ne“ neigiamai

aplinkinių įtakai

1.6.1. Mokėti argumentuotai išreikšti savo nuomonę

Jaustis

atsakingam uţ

savo sveikatą.


situacijas, elgtis

apdairiai, saugoti save.

1.7.1. Atpaţinti kai kurias buityje naudojamas

chemines medţiagas (šampūnas, indų ploviklis,

skalbimo milteliai ir kt.) ir apibūdinti jų keliamą

pavojų sveikatai.

1.7.2. Pagrįsti, kodėl buitines chemines medţiagas

galima imti tik priţiūrint suaugusiam.

1.7.3. Surikiuoti veiksmų seką atsitikus nelaimei.

Stengtis

būti

tvarkingam

1.8. Paisyti kūno švaros.

1.8.1. Nusakyti, kokių asmens higienos reikalavimų

laikosi.

1.9. Įvertinti savo norus

ir vartojimo poreikius.

1.9.1. Pagrįsti, kodėl pageidautina einant į

parduotuvę iš anksto planuotis būtinų prekių sąrašą.

1.10. Kritiškai vertinti

reklamą.

1.10.1. Pateikti pavyzdţių apie reklamos įtaką

mokinio norams.

Puoselėti

sveikatą,

praktikuojant

1.11. Demonstruoti

sveikatai palankų elgesį:

būti fiziškai aktyviam;

1.11.1. Apibūdinti nejudrios gyvensenos padarinius

sveikatai ir darbingumui.

1.11.2. Savais ţodţiais nusakyti fizinio aktyvumo


2010-11-20

- - 9

fizinį aktyvumą,

sveikai

maitinantis,

vengiant ţalingų

įpročių ir t. t.

laikytis sveikos mitybos

taisyklių.

poveikį darbingumui bei sveikatai ir tai, kad

kiekvienas, būdamas skirtingas ir individualus,

fiziniu aktyvumu gali sustiprinti sveikatą, turėti

tvirtą ir graţų kūną, būti darbingas.

1.11.3. Paaiškinti, kodėl augančiam ţmogui ypač

svarbi taisyklinga kūno laikysena. Apibūdinti, kas

neigiamai veikia mokinio laikyseną ir kaip išvengti

tų klaidų.

1.11.4. Pagrįsti kuo sveikesnių maisto produktų

pasirinkimą.

1.11.5. Pateikti keletą kasdienei vaiko mitybai

būtinų maisto produktų pavyzdţių ir keletą

nesveiko maisto pavyzdţių.

1.12. Interpretuoti

produkto etiketę sveikos

mitybos poţiūriu.

1.12.1. Išvardyti produktus ar jų sudedamąsias

dalis, kurie labiausia kenkia sveikatai.

1.12. Išsikelti tikslą

pasirenkant, palaikant ar

pagerinant asmeninius

sveikatos įpročius.

1.12.1. Pateikti pavyzdţių, kad šeima,

bendraamţiai, masinės informacijos priemonės turi

poveikį sprendimams, susijusiems su sveikatai

palankiu ar nepalankiu elgesiu.

1.12.2. Nurodyti, kur kreiptis pagalbos norint gauti

patikimą sveikatos informaciją.


Rūpintis savo ir

kitų saugumu

2.1. Apibūdinti saugaus

elgesio namuose

ypatumus ir laikytis

saugaus elgesio taisyklių.

2.1.1. Paaiškinti, kodėl pavojinga patiems gydytis

vaistais.

2.1.2. Paaiškinti pavojus, kuriuos kelia namuose

naudojami aštrūs įrankiai, chemikalai.

2.1.3. Paaiškinti, kuo pavojingos buityje

naudojamos gamtinės dujos ir kokių veiksmų imtis

pajutus dujų kvapą.

Puoselėti gamtą

kaip saugią

aplinką.

2.2. Apibūdinti saugų

elgesį gamtinėje

aplinkoje.

2. 2.1. Išvardinti miške gresiančius pavojus.

2.2.2. Išvardinti pavojus, kurie gali nutikti esant

prie vandens telkinio.

2.2.3. Apibūdinti nudegimo saulėje, šilumos

smūgio, saulės smūgio poţymius ir poveikį.

2.2.4. Apibūdinti uţšalusių vandens telkinių

keliamus pavojus.

2.2.3.

2.3. Laikytis saugaus

elgesio gamtinėje

aplinkoje taisyklių.

2.3.1. Paaiškinti, kaip saugiai kurti lauţą.

2.3.2. Paaiškinti, kaip elgtis būnant prie vandens

telkinio.

2.3.3. Paaiškinti, kaip saugiai kaitintis saulėje.

2.3.4. Paaiškinti, ką daryti įlūţus ledui.

Jausti pagarbą

bet kokios rūšies

gyvūnų gyvybei

bei atsakomybę

uţ jos

išsaugojimą

2.4. Tausoti ir globoti

gyvūnus.

2.4.1. Ţinoti pagrindines gyvūnų teises ir laisves.

2.4.2. Apibūdinti tinkamą elgesį su jais, kuris taptų

ţmogaus ir gyvūno saugumo pagrindu.

2.5. Atsakingai elgtis su

naminiais gyvūnais.

2.5.1. Apibūdinti naminio gyvūno šeimininko

atsakomybę uţ gyvūno poelgius kitų ţmonių,


2010-11-20

- - 10

gyvūnų ir gamtos atţvilgiu, gyvūno ir aplinkinių

saugumą.


situacijas ir jų išvengti

bendraujant su bet kokios

rūšies gyvūnu.

2.6.1. Apibūdinti pavojus, kurie gali kilti

bendraujant su bet kokios rūšies gyvūnu.

2.6.2. Apibūdinti veiksmus siekiant išvengti pavojų

bendraujant su bet kokios rūšies gyvūnu.

2.7. Atpaţinti riziką

uţsikrėsti tarp gyvūnų

plintančiomis ligomis ir

jos išvengti.

2.7.1. Apibūdinti riziką uţsikrėsti tarp gyvūnų

plintančiomis ligomis.

2.7.2. Apibūdinti veiksmus siekiant išvengti rizikos

uţsikrėsti tarp gyvūnų plintančiomis ligomis.


Jausti pagarbą

gyvybei,

atsakomybę uţ

jos išsaugojimą.

3.1. Stebėti artimąją

eismo aplinką ir ją

vertinti.

3.1.1. Apibūdinti eismo dalyvių tarpusavio

pagarbos ir dalyvavimo eisme būdo svarbą.

3.1.2. Apibūdinti veiksnius, ribojančius eismo

dalyvių pastangas ir galimybes uţtikrinti savo bei

aplinkinių eismo dalyvių saugumą.

Jausti pagarbą

kitiems eismo

dalyviams.

Jausti pareigą

rūpintis savo ir

aplinkinių

saugumu eismo

aplinkoje

3.2. Veikti adekvačiai

eismo situacijai.

3.2.1. Apibūdinti savo kaip pėsčiojo veiksmus,

kurie padėtų išvengti neigiamų pasekmių eismo

aplinkoje.

3.2.2. Paaiškinti, kaip eismo automobilių keliais

tvarka nusako pėsčiųjų eismą ir jo saugumą

(pateikti pavyzdţių).

3.3. Naudotis eismo

saugumą didinančiomis

priemonėmis.

3.3.1. Apibūdinti priemones, didinančias eismo

saugumą (atšvaitus, saugos dirţus, šalmus ir

kėdutes).

3.3.2. Pademonstruoti, kaip tinkamai ir teisingai

jomis naudotis.

Būti iniciatyvūs,

kūrybiški

spręsdami su

eismo saugumu

susijusias

problemas;

3.4. Rinkti iš eismo

aplinkos pėsčiajam eismo

dalyviui naudingą

informaciją ir atpaţinti

rizikingas eismo

situacijas,

3.4.1. Apibūdinti pavojaus eismo saugumui

šaltinius.

3.4.2. Pateikti pavyzdţių, kaip rizikinga eismo

situacija sukėlė eismo įvykį.

3.5.Koreguoti jau

ţinomus saugaus elgesio

modelius, atsiţvelgdami į

pastebėtus trūkumus.

3.5.1. Paaiškinti, .kaip keisdamas ir tobulindamas

ţinomą saugaus elgesio modelį gali padidinti savo

saugumą.


Suvokti, kad

pagalba tikrai

bus .

4.1. Pasakyti bendrojo

pagalbos centro telefono

numerį ir iškviesti

pagalbą.

4.1.1. Nurodyti, kad pagalba kviečiama telefonu

112.

4.1.2. Paaiškinti kada galima skambinti telefonu

112.


2010-11-20

- - 11

4.2. Apibūdinti veiksmus

išgirdus kaukiančią

garsinę civilinės saugos

sireną.

4.2.1. Paaiškinti, kokius ir kodėl reikia atlikti

veiksmus išgirdus sirenos kauksmą.

Suvokti gaisrą

kaip gyvybei

pavojingą

reiškinį.

4.3. Apibūdinti gaisro

keliamus pavojus ţmonių

gyvybei ir sveikatai.

4.3.1. Paaiškinti, kokį pavojų gyvybei ir sveikatai

kelia dūmai, liepsna ir karštis.

4.3.2. Paaiškinti, kodėl patartina namuose būtinai

turėti dūmų jutiklius.


gaisro kilimo prieţastis

4.4.1. Paaiškinti kad gaisrai gali kilti dėl ţaibo,

neatsargaus elgesio, netvarkingų elektros prietaisų,

krosnių, ţvakių.

4.4.2. Paaiškinti kad gaisrai gali kilti dėl

netvarkingų ar netinkamai naudojamų elektros

prietaisų .


elgesį kilus gaisrui.

4.5.1. Paaiškinti, kodėl negalima nuo gaisro slėptis.

4.5.2. Paaiškinti, kodėl negalima bėgti per dūmus.

4.5.3. Paaiškinti, kaip elgtis jeigu uţsidegė

drabuţiai.

4.5.4. Paaiškinti, kodėl negalima grįţti į degantį

namą.

4.5.5. Paaiškinti, kaip išeiti iš degančio namo.

4.6. Apibūdinti galimas

gamtinio pobūdţio

nelaimes, keliančias

pavojų ţmonių sveikatai

ir gyvybei.

4.6.1. Išvardinti pavojingus gamtinius reiškinius

(uraganas, perkūnija, potvynis ), būdingus Lietuvai.

4.6.2. Paaiškinti, kokį pavojų gali sukelti uraganas,

perkūnija, potvynis ţmogui, namams.


elgesį pavojingo

gamtinio reiškinio metu.

4.7.1. Nusakyti pagrindinius saugaus elgesio

veiksmus perkūnijos metu.


veiksmus uragano metu.


veiksmus potvynio metu.

Suprasti, kad

ekologinės

nelaimės kenkia

ţmonių

sveikatai,

gyvybei ir

aplinkai.

4.8. Apibūdinti ekologinę

nelaimę kaip gamtos

taršą.

4.8.1. Paaiškinti, kodėl ţmogus turi saugoti gamtą:

orą, vandenį, ţemę.

4.9. Apibūdinti savo

veiksmus saugantis nuo


4.9.1. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai kalbina


4.9.2. Paaiškinti, kaip reikia kalbėti, kai skambina



elgesį gatvėje, tamsiu

paros metu.

.

4.10.1. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis gatvėje

tamsiu paros metu.

4.10.2. Paaiškinti, kaip elgtis, kai uţpuola plėšikas.


2010-11-20

- - 12



Geros emocinės ir protinės sveikatos poţymiai. Kodėl svarbu apie savo jausmus kalbėtis su

tėvais. Pykti yra normalu/Pyktis – normali emocija. Emocijos ir jausmai netekus artimo ţmogaus,

gyvūno ir pan. Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo

emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti

ir suprasti kito asmens jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan.

Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Kaip susiję jausmai ir elgesys/Ryšys tarp jausmų ir elgesio.

Kaip ţiniasklaida veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį. Mano asmeninė erdvė ir kitų ribos. Kaip

parodyti/išreikšti meilę, draugystę, prieraišumą, rūpinimąsi. Šeimos narių tarpusavio

santykiai/Darnūs šeimos narių tarpusavio santykiai. Stresas. Streso šaltiniai namuose, mokykloje,

bendraujant su bendraamţiais. Kūno reakcijos ir emocijos kylančios streso metu. Kaip įveikti

stresą: tinkami ir netinkami būdai. Kaip tinkami išreikšti pyktį ir liūdesį. Smurtas/Prievarta ir

patyčios. Kodėl negalima tyčiotis iš kitų.

Sveiki maisto produktai ir gėrimai. Maisto produktų grupės ir maisto pasirinkimas iš

kiekvienos grupės. Maisto produktai, kuriuos reikėtų valgyti kasdien. Maisto produktai, kuriuos

reikėtų valgyti saikingai. Alkis ir sotumas (poţymiai). Sveiko maisto poveikis sveikatai. Darţovės ir

vaisiai mūsų mityboje. Vanduo. Pusryčių valgymas – svarbus sveikos mitybos komponentas. Kaip

laikyti maisto produktus, kad jie negestų.

Fizinio aktyvumo svarba/nauda. Elgesys, kuris laikytinas fiziškai aktyviu ir fiziškai

neaktyviu. Fizinio aktyvumo formos kasdienėje gyvensenoje. Ryšys tarp fizinio aktyvumo ir geros

savijautos. Kodėl svarbu pasirinkti įvairius būdus būti fiziškai aktyviam. Pagrindinės saugos

priemonės, padedančios išvengti susiţalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu. Kaip vaţiuoti

dviračiu, riedlente, pačiūţomis ir t.t.

Kodėl negalima uostyti ir ragauti namuose easančių buitinės chemijos gaminių. Kaip saugiai

vartoti vaistus. Šeimos vaidmuo dėl vaistų vartojimo. Rūkymo, alkoholio poveikis sveikatai. Kokius

pranašumus turi nerūkantis ţmogus. Pavojai, kurie slypi eksperimentuojant su tabako gaminiais.

Šeimos ir mokyklos vaidmuo dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo. Kaip saugiai naudotis

kompiuteriu.

Ką reiškia būti sveikam. Kodėl higiena yra svarbi gerai sveikatai. Keliai, kuriais plinta

infekcinės ligos ir būdai joms uţkirsti. Miegas ir poilsis yra svarbūs normaliam augimui ir gerai

sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą gali paţeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama

mokymosi vieta. Burnos higiena. Priemonės, kurios apsaugotų nuo ţalingo saulės poveikio.


Pavojai ir saugus elgesys namuose: Buityje naudojamų dujų keliami pavojai, saugus elgesys

su dujinėmis viryklėmis. Buityje naudojamų chemikalų keliami pavojai. Ką vartotojui sako ant

pakuotės paţymėti saugos ţenklai. Saugus elgesys su namuose esančiais aštriais įrankiais, vaistais.

Pavojai ir saugus elgesys gamtinėje aplinkoje: Ţolės gaisro keliami pavojai gamtai, ţmogaus

gyvybei ir sveikatai, turtui. Kaip saugiai parinkti vietą lauţui ir ją įrengti. Kaip saugiai elgtis prie

vandens telkinių, kuo pavojinga stipri srovė, nepaţįstamas krantas. Saugaus maudymosi taisyklės.

Saulės smūgis, šilumos smūgis sąvokos, kaip jų išvengti.


palaikymą. Gyvūnų mitybos ir higienos poreikiai, sveikatos prieţiūros būtinybė, gyvūnų platinamos

ligos ir būdai jomis neuţsikrėsti. Gyvūno šeimininko pareigos, gyvūnų ir aplinkinių saugumo

uţtikrinimas; ţmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno,

bei būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys radus suţalotą ar benamį gyvūną ir kur

kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.


Elementarūs eismo aplinkos stebėjimai artimiausioje eismo aplinkoje aiškinantis kelio

sudedamąsias dalis, kelio įrengimus, eismo tvarką, pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams;

eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) elgesio ypatumus eismo saugumo aspektu; mokinių


2010-11-20

- - 13

šeimos narių, bendraamţių apklausos siekiant atskleisti artimiausių ţmonių patirtį, nuomones,

vertinimus.

Pėsčiųjų eismo dalyvių, keleivių, dviratininkų transportinio traumatizmo statistinės

informacijos analizė, daugiau dėmesio skiriant mokinių amţių atitinkančių eismo dalyvių

transportinio traumatizmo prieţastims ir aplinkybėms, konkrečių, ypač gyvenamojoje aplinkoje

buvusių, eismo įvykių aplinkybėms.

Kelio samprata; kelio sudedamosios dalys, skirtos pėstiesiems eismo dalyviams; dviratininkams,

pagrindiniai kelio įrengimai, kelio ţenklai, kelių ţenklinimas. Transporto priemonių skiriamieji

ţenklai. Specialiosios transporto priemonės.

Eismo automobilių keliais tvarka: bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas; pėsčiųjų eismą,

vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius reglamentuojančios taisyklės; vaţiavimą dviračiu

Transporto priemonės samprata; keleivinės transporto priemonės samprata. Keleivių elgesį

reglamentuojančios kelių eismo taisyklės.

Veiksniai, ribojantys eismo dalyvių pastangas ir galimybes uţtikrinti savo bei aplinkinių

eismo dalyvių saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, sutrikusi

eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medţiagų, regėjimo, klausos ir kt.

sutrikimai ir tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus elgesys ir pan.)

Atsakomybė uţ savo elgesį kelyje.

Kelio įrengimai, skirti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumui ir patogumui.

Pasyvaus saugumo priemonės (atšvaitai, saugos šalmai, dirţai, saugos kėdutės).

Pėsčiųjų, keleivių ir dviratininkų saugaus eismo mokymas ir mokymasis bei saugus elgesys.

Saugaus elgesio turinys: pavojaus numatymas, atpaţinimas, saugaus elgesio kelyje modeliai,

adekvatus jų pasirinkimas, saugaus elgesio modelių realizavimas, vertinimas ir koregavimas,

nuostata rūpintis savo asmens ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, veiksmingumas (tikėjimas

savo galimybėmis daryti įtaką eismo saugumui).


Pagalbos iškvietimas: mokomasi iškviesti pagalbą bendrojo pagalbos centro telefono

numeriu 112. Mokiniai aiškinasi, kokiais nelaimių atvejais reikia skambinti 112, ką reikia pasakyti,

kokios tarnybos atvaţiuos į pagalbą. Pamokų metu akcentuojama melagingų skambučių ţala.

Civilinės saugos signalas: mokytojui paaiškinus, kad galima išgirsti kaukiančias sirenas,

mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi kokiais atvejais jos gali būti girdimos, ir ką daryti jas

išgirdus.

Gaisro poveikis: dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis ţmogaus organizmui. Degimo

sąlygos: nagrinėjamas degimo trikampis (deguonis – degioji medţiaga – uţsidegimo šaltinis);

sąlygos, reikalingos gaisrui kilti. Eksperimentas, kaip pašalinus kurį nors degimo trikampio

komponentą, degimas nutrūksta. Gaisrų prieţastys: gaisro kilimo tikimybė dėl netvarkingų elektros

prietaisų , dėl netinkamo naudojimosi jais (šalia vanduo, perkrova, paliekami be prieţiūros); gaisro

kilimo tikimybė dėl netvarkingų ar nepriţiūrimų krosnių, ţidinių, ţvakių. Veiksmai kilus gaisrui:

evakuacija, saugios evakuacijos aspektai, pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliauţti po dūmais,

neatidarinėti staiga durų, uţ kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįţti į degantį

pastatą. Skirtumai tarp evakuacijos iš kambario, kuriame kilo gaisras ir evakuacijos, kai gaisras kilo

gretimame kambaryje. Veiksmai po gaisro, susitikimo vietos. Veiksmai, nusideginus, pradėjus degti

drabuţiams. Taisyklės „Stok, griūk ant ţemės ir voliokis kol ugnis uţges!” išbandymas praktiškai.

Gaisro poveikis: mokytojas paaiškina gaisro metu išsiskiriančių dūmų, liepsnos, karščio

neigiamą poveikį ţmogaus organizmui. Mokiniai diskutuoja, kuris iš jų kelia didţiausią pavojų

ţmonių gyvybei ir sveikatai. Aiškinamasi kaip, svarbu laiku pastebėti gaisrą, kas tai yra dūmų

jutikliai ir kodėl jie yra reikalingi.

Pėsčiųjų, dviratininkų ir keleivių (mokinių) traumatizmas (šalyje, rajone, gyvenvietėje).

Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia mokiniai pėstieji prieţastys, susijusios su

nukentėjusiojo eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, dviratininko) veiksmais, ir prieţastys, susijusios

su kitų eismo dalyvių veiksmais.


2010-11-20

- - 14

Gaisrų prieţastys: nagrinėjama gaisro kilimo tikimybė dėl ţaibo, neatsargaus elgesio,

netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, ţvakių.

Veiksmai kilus gaisrui: akcentuojamos ir argumentuojamos pagrindinės taisyklės: eiti į

lauką, neiti per dūmus, nesislėpti nuo gaisro, negrįţti į degantį namą. Diskutuojama apie galimus

atsarginius išėjimus gaisro namuose ir mokykloje atvejais. Mokytojas paaiškina, kaip elgtis, jeigu

uţsidegė rūbai. Išsiaiškinama taisyklė „Stok, griūk ant ţemės ir voliokis kol ugnis uţges!”, ji

išbandoma praktiškai.

Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: aptariami pavojingi gamtiniai reiškiniai -

uraganas, perkūnija, potvynis. Diskutuojama apie jų keliamus pavojus. Mokiniai diskutuoja apie

matytus ar patirtus pavojingus gamtinius reiškinius.

Veiksmai gamtinių nelaimių metu: aiškinamasi, kaip saugiai elgtis uragano, perkūnijos,

potvynio metu.

Ekologinė nelaimė: ekologinė nelaimė aiškinama kaip oro, vandens, dirvoţemio tarša.

Aptariami vaikams ţinomi gamtos teršimo pavyzdţiai, diskutuojama apie šiukšlėmis teršiamą

aplinką, nešvarius vandens telkinius.

Apsauga nuo uţpuolimų ir apiplėšimų: Mokiniai mokosi kaip reikia elgtis, kai skambina,

kalbina nepaţįstamas ţmogus.

Elgesys gatvėje tamsiu paros metu: aiškinamasi saugios ir nesaugios vietos pakeliui į

mokyklą tamsiu paros metu. Aiškinamasi kaip neatkreipti uţpuolikų dėmesio, kaip elgtis gresiant

uţpuolimui.


Mokinių pasiekimai



Prisiimti

asmeninę

atsakomybę uţ

savo elgesį ir

sveikatos

išsaugojimą

Puoselėti savo

sveikatą

1.1. Geba išskirti

sveikatos stiprinimo ir

ligų rizikos veiksnius

1.1.1. Paaiškinti fizinės, emocinės, socialinės ir

dvasinės sveikatos tarpusavio ryšį.

1.1.2. Pagrįsti, koks yra tarpusavio ryšys tarp

elgesio ir sveikatos

1.1.3. Paaiškinti psichosocialinės (mokymosi

sąlygos, santykiai su tėvais, bendraamţiais)

aplinkos poveikį sveikatai.

1.1.4. Įvertinti darbo ir poilsio reţimo

(dienotvarkės) svarbą normaliam organizmo

augimui ir vystymuisi

1.1.5 Paaiškinti asmens higienos laikymosi svarbą

sveikatos palaikymui ir geriems socialiniams

santykiams

1.1.6. Apibūdinti lytinio brendimo metu paauglio

organizme vykstančius pokyčius, taikyti šias ţinias

sprendţiant kūno prieţiūros problemas.

Kritiškai vertinti

socialinės

aplinkos poveikį

sveikatai

1.2. Geba kritiškai

vertinti šeimos,

bendraamţių, masinės

informacijos priemonių,

technologijų įtaką

sveikatai palankiam

elgesiui

1.2.1. Paaiškinti, kaip šeimos gyvenimo būdas

lemia sveikata naudingų ar ţalingų įpročių

susiformavimą

1.2.2. Aptarti bendraamţių daromą įtaką sveikatą

palaikančiam, stiprinančiam ar nepalankiam

(rizikingam) sveikatai elgesiui (paauglystėje).

1.2.3. Pateikti pavyzdţių apie masinės informacijos

priemonių daromą poveikį asmens ir šeimos


2010-11-20

- - 15

sveikatai.

1.2.4. Pateikti technologijų poveikio asmens,

šeimos ir bendruomenės sveikatai pavyzdţių.

1.3. Valdyti ir/ar

konstruktyviai spręsti

tarpasmeninius

konfliktus nepadarant

ţalos sau ir kitiems.

1.3. 1. Aptarti tarpusavio bendravimo su šeimos

nariais, bendraamţiais, priešingos lyties asmenimis

problemas.

1.3.2. Numatyti, kam gali patikėti savo mintis ir

jausmus (rimti pokalbiai su tėvais, mokytojais,

psichologu, socialiniu pedagogu)

1.4. Atsispirti

bendraamţių daromam

spaudimui ir atsisakyti

sveikatai nepalankaus

elgesio.

1.4.1. Atpaţinti manipuliavimo ir grupinio

spaudimo atvejus

1.4.2. Pademonstruoti atsisakymo įgūdţius

(mokėjimą pasakyti „ne“)

1.5. Įveikti nerimą, stresą

ir veikti esant

apribojimams.

1.5.1. Apibūdinti nerimą ir stresą, streso

trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai, įvertinti

stresą sukeliančias situacijas

1.5.2. Ţinoti tinkamus streso

įveikimo/atsipalaidavimo būdus

1.5.3. Paaiškinti, kodėl nutrūksta darnus santykis su

kitu ir kokiais būdais galiu jį atkurti.

1.5.4. Aptarti atvirumo ribas

1.5.5. Nurodyti, kaip bendravimo sėkmė priklauso

nuo to, ar atsiţvelgiama į kitą ţmogų, į jo tikslus ir

į komunikavimo situaciją.

1.6. Įvertinti savo

mokymosi veiklą, elgesį,

rezultatus, nagrinėti

sėkmės ir nesėkmės

prieţastis.

1.6.1.Paaiškinti, uţ kokius darbus esu atsakingas ir

kokios mano, kaip mokinio, teisės ir pareigos.

1.6.2. Apibūdinti ir aptarti savo vertybines ir

mokymosi nuostatas.

Priimti sveikatai

palankius

sprendimus

1.7.Problemos

sprendimui numatyti

kelias alternatyvas ir

numatyti kiekvieno

pasirinkimo trumpalaikį

ar ilgalaikį poveikį sau ir

kitiems.

1.7.1. Atpaţinti situacijas, kurios gali padėti ar

trukdyti priimti sveikatai palankų sprendimą

1.7.2. Atskirti atvejus, kada su sveikata susijusius

sprendimus galės priimti individualiai ir kuomet

reikalinga specialistų pagalba.

1.7.3. Išanalizuoti su sveikata susijusio sprendimo

pasekmes. Pateikti alternatyvų pavyzdţių

1.7.4. Ţinoti sprendimo priėmimo etapus

Kelti sveikatos

stiprinimo

tikslus

1.8. Kelti tikslą

pasirenkant, palaikant ar

pagerinant asmeninius

sveikatos įpročius.

1.8.1. Nusakyti fizinio aktyvumo, mitybos,

priklausomybių, darbo ir poilsio higienos ir t. t.,

svarbą sveikatai, pateikti įvairius pavyzdţius

1.9. Pritaikyti ţinias ir

įgūdţius reikalingus

pasiekti asmeninį tikslą

sveikatos palaikymui ar

stiprinimui.

1.9.1. Išsikelti asmeninį tikslą sveikatos palaikymui

ar stiprinimui

1.9.2. Sudaryti asmeninį trumpalaikį ir ilgalaikį

sveikatos palaikymo ar stiprinimo planą

1.9.3. Įsivertinti pasiekimus sveikatos palaikymo ir

stiprinimo srityje.

Puoselėti

sveikatą,

praktikuojant

1.10. Demonstruoti

sveikatai palankų elgesį.

1.10.1. Išreikšti savo nuomonę su sveikata

susijusiomis temomis ir ją pagrįsti pavyzdţiais iš

asmeninės patirties.


2010-11-20

- - 16

fizinį aktyvumą,

sveikai

maitinantis,

vengiant ţalingų

įpročių ir t. t.

1.10.2. Remiantis pavyzdţiais paaiškinti aplinkos

taršos poveikį asmens sveikatai.


2.1.Paaiškinti saugaus

elgesio ypatumus

ţaidţiant kieme.

2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti

ţaidţiant kieme ( dviratis, riedučiai), ţaidimų

aikštelėse.

2.1.2. Nusakyti saugaus elgesio ţaidţiant kieme

ypatumus ir pagrindines taisykles.

2.1.3. Palyginti, kuo skiriasi saugus elgesys kieme

nuo nesaugaus.

2.2.Paaiškinti saugaus

elgesio namuose

ypatumus.

2. 2.1. Apibūdinti buityje naudojamų gamtinių

dujų, elektros, krosnių keliamus pavojus.

2.2.2. Išvardinti virtuvėje, svetainėje, vonioje

esančius pavojus ir paaiškinti, kaip galima jų

išvengti.

2.2.3. Paaiškinti saugaus elgesio taisykles, pajutus

dujų kvapą.


saugiai elgtis gamtinėje

aplinkoje.

2.3.1.Išvardinti miške gresiančius pavojus.

2.3.2. Apibūdinti nudegimo saulėje, šilumos

smūgio, saulės smūgio, gyvatės įkandimo,

apsinuodijimo poţymius ir poveikį.

2.3.3. Paaiškinti, kaip elgtis pasiklydus miške.

2.3.4. Paaiškinti, kaip elgtis įkandus gyvatei,

įsisiurbus erkei, apsinuodijus grybais.

2.3.5. Išvardinti pavojus, kurie gali nutikti esant

prie vandens telkinio. Paaiškinti kuo pavojinga

stipri srovė, nepaţįstamas krantas. Nusakyti kaip

elgtis netikėtai sutraukus mėšlungiai . Apibūdinti

uţšalusių vandens telkinių keliamus pavojus,

paaiškinti, ką daryti įlūţus, kaip gelbėti lede įlūţusį

ţmogų.

Jausti pagarbą

bet kokios rūšies

gyvūnų gyvybei

bei atsakomybę

uţ jos

išsaugojimą

2.4.Uţtikrinti savo

augintinio bei aplinkinių

saugumą.

2.4.1. Nurodyti gyvūno šeimininko pareigas.

2.4.2. Pateikti pavyzdţių, kai pareigų nepaisymas

gali turėti (ar turėjo) pasekmių.

Jausti pareigą

rūpintis savo,

savo augintinio

bei aplinkinių

saugumu

Tikėti, kad

tinkamas

elgesys gali tapti

pavyzdţiu

aplinkiniams

2.5. Savarankiškai

priţiūrėti augintinius.

2.5.1. Pateikti informacijos apie savo augintinio

mitybos ir higienos poreikius, sveikatos prieţiūros

atvejus.

2.6. Bendrauti su 2.6.1. Paaiškinti higienos reikalavimus


2010-11-20

- - 17

gyvūnais laikantis

higienos reikalavimų.

bendravimui su gyvūnais.

2.6.2. Pateikti pavyzdţių, kaip apsisaugoti nuo

gyvūnų platinamų ligų.

2.7. Pasirūpinti rastu

suţalotu ar

benamiu gyvūnu.

2.7.1. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis radus suţalotą

ar benamį gyvūną.

2.8.Vengti susidūrimų su

agresyviu naminiu ar

laukiniu gyvūnu,

kreiptis pagalbos


2.8.1. Ţinoti pagrindines ţmogaus klaidas, dėl

kurių jis nukenčia nuo

agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, 2.8.2.

Paaiškinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis


2.9. Rinkti iš aplinkos

naudingą informaciją

apie gyvūnų gerovę, ją

analizuoti ir tinkamai

pritaikyti.

2.9.1. Pateikti pavyzdţių, kaip informacija padėjo

suteikti pagalbą gyvūnams.


Jausti pagarbą

gyvybei,

atsakomybę uţ

jos išsaugojimą

3.1. Apibūdinti, visų

eismo dalyvių (ir savo

paties) saugaus elgesio

kelyje poţymius.

3.1.1. Išvardyti veiksnius, nuo kurių priklauso

eismo saugumas.

3.1.2. Apibūdinti veiksnius, ribojančius eismo

saugumą.

Jausti pagarbą

kitiems eismo

dalyviams

nepriklausomai

nuo amţiaus,

lyties, rasės,

socialinės

padėties ir

dalyvavimo

eisme būdo

3.2. Atpaţinti pavojus ir

grėsmes, kylančius dėl

eismo dalyvių elgesio

ypatumų.

3.2.1. Apibūdinti menamą ar patirtą eismo įvykį:

kaltininkas – prieţastis – pasekmė.

Jausti pareigą

rūpintis savo ir

aplinkinių

saugumu eismo

aplinkoje

3.3. Susieti pėsčiųjų,

keleivių, dviratininkų ir

vairuotojų pareigas ir jų

tarpusavio santykius

eismo aplinkoje

nusakančias kelių eismo

taisykles.

3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos sudedamąsias dalis.

3.3.2. Apibūdinti pasirinkto eismo dalyvio pareigas

pagal kelių eismo taisykles.

3.4.Taikyti kelių eismo

taisykles, susijusias su

pėsčiųjų ir dviratininkų

eismu.

3.4.1. Taisyklę iliustruoti pavyzdţiu, pavyzdţiui

pritaikyti taisyklę.

3.5. Pasirinkti saugaus

elgesio modelį eismo

situacijoje.

3.5.1. Pagrįsti ir paaiškinti pasirinkimą.

3.6. Vertinti ir koreguoti

savo kaip eismo dalyvio

elgesį.

3.6.1. Pateikti pavyzdţių iš patirties, kokiomis

aplinkybėmis, kodėl ir kaip keitėsi elgesys eismo

aplinkoje.


Pasitikėti

civilinės saugos

4.1.Nurodyti bendrojo

pagalbos centro telefono

4.1.1.Pasakyti, kokiu numeriu bus kviečiama

pagalba, kokią informaciją reikia pasakyti,


2010-11-20

- - 18

ir gelbėjimo

sistemos

pajėgomis

numerį ir mokėti iškviesti

pagalbą.

kviečiantis pagalbos.

4.1.2. Išvardinti tarnybas, kurias galima išsikviesti

telefonu 112 ir paaiškinti, kada reikia kviestis

pagalbą.

4.1.3. Paaiškinti ir pagrįsti melagingų pagalbos

kvietimų daromą ţalą.

4.1.4. Įvertinti reikalingumą apie kilusią nelaimę

perspėti kaimynus.

4.2. Nurodyti, ką daryti

išgirdus sirenų kauksmą.

4.2.1. Paaiškinti, ką reiškia kaukiančios garsinė

civilinės saugos sirenos.

4.2.2. Paaiškinti, kokiais atvejais kaukia sirenos.

Suvokti gaisrą

kaip gyvybei

pavojingą

reiškinį.

4.3. Paaiškinti gaisro

sąvoką ir jo keliamus

pavojus ţmonių gyvybei

ir sveikatai.

4.3.1. Nurodyti gaisro metu išsiskiriančių dūmų,

liepsnos, karščio neigiamą poveikį ţmogaus

organizmui. Paaiškinti kuris iš jų kelia didţiausią

pavojų ţmonių gyvybei ir sveikatai.

4.4. Paaiškinti degimui

reikalingas sąlygas.

4.4.1. Apibūdinti sąlygas, reikalingas kilti gaisrui.

4.4.2. Paaiškinti, ką reiškia degimo trikampis.

4.4.3. Pademonstruoti, kaip veikia degimo

trikampis.


gaisro kilimo prieţastis.

4.5.1. Paaiškinti, kad gaisrai gali kilti dėl

netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, ţvakių.

4.5.2. Diskutuoti apie gaisro prieţastis, kurios kyla

dėl ţmogaus kaltės.

4.5.3. Papasakoti, kaip saugiai įkurti lauţą, uţdegti

krosnį, deginti ţvakes.


elgtis kilus gaisrui

namuose.

4.6.1. Apibūdinti ir paaiškinti evakuacijos iš

degančio pastato principus – šliauţti po dūmais,

neatidarinėti staiga durų, uţ kurių, manoma, kilo

gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįţti į degantį

pastatą.

4.6.2. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu gaisras kilo

kambaryje, kuriame esate/ gretimame kambaryje.

4.6.3. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu gaisras kilo

kaimyniniame bute daugiaaukščiame pastate.

4.6.4. Nurodyti susitikimo vietas, į kurias reikia

ateiti po evakuacijos iš pastato ( mokyklos, namų ).

4.6.5. Paaiškinti, ką daryti nusideginus.


elgtis pradėjus degti

drabuţiams.

4.7.1. Apibūdinti ir paaiškinti taisyklę „Stok, griūk

ant ţemės ir voliokis, kol ugnis uţges!”

4.8. Apibūdinti galimas

gamtinio pobūdţio

nelaimes, keliančias

pavojų ţmonių sveikatai

ir gyvybei.

4.8.1. Išvardinti gamtinius reiškinius (vėjas, lietus,

karštis, šaltis ţemės drebėjimas, nuošliauţos,

cunamis, ), kurie kelia pavojų ţmonėms, jų turtui ir

aplinkai. 4.8.2. Pasakyti, kaip vadinami pavojingi

stichiniai reiškiniai ( potvynis, audra, perkūnija,

uraganas, kaitra, speigas)

4.8.3. Apibūdinti, kokį poveikį gamtinio pobūdţio

ekstremaliosios situacijos daro ţmonėms, turtui,

aplinkai.

4.8.4. Nusakyti ţolės deginimo ţalą.

4.9. Apibūdinti pavojus ir 4.9.1.. Nusakyti pagrindinius veiksmus artėjant


2010-11-20

- - 19

elgseną gresiant ar

nutikus gamtinio

pobūdţio ekstremaliajai

situacijai.

audrai su perkūnija, jos metu ir po jos.

4.9.2. Nusakyti pagrindinius veiksmus artėjant

potvyniui, jo metu ir po jo.

4.9.3. Paaiškinti saugaus elgesio principus ţemės

drebėjimo metu, artėjant cunamio bangai.

Suprasti, kad

ekologinės

nelaimės kenkia

ţmonių

sveikatai,

gyvybei ir

aplinkai.

4.10.Apibūdinti

ekologinės nelaimės

sąvoką ir jos sukeliamus

pavojus.

4.10.1. Paaiškinti, kad ekologinės nelaimės -

aplinkos oro uţterštumas, vandens uţterštumas,

dirvoţemio uţterštumas .

4.10.2. Įvardyti keletą galimų ekologinių nelaimių

prieţasčių.

4.11.Paaiškinti, kaip

apsisaugoti nuo


4.11.1. Apibūdinti namuose esančio vieno vaiko

saugaus elgesio ypatumus.

4.11.2. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai skambina,

kalbina nepaţįstamas ţmogus.

4.11.3. Apibūdinti saugų elgesį gatvėje tamsiu

paros metu.

4.11.4.Paaiškinti kaip elgtis, kai uţpuola plėšikas.


elgtis pasimetus mieste,

minioje.

4.12.1. Paaiškinti į ką kreiptis pagalbos, pasimetus

mieste.

4.12.2. Paaiškinti saugaus elgesio minioje taisykles.



Geros emocinės ir protinės sveikatos poţymiai. Emocijos ir jausmai netekus artimo ţmogaus,

gyvūno ir pan. Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo

emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti

ir suprasti kito asmens jausmus. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Kaip susiję jausmai ir

elgesys. Kaip ţiniasklaida veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį. Mano asmeninė erdvė ir kitų ribos.

Šeimos narių tarpusavio santykiai/Darnūs šeimos narių tarpusavio santykiai. Stresas. Streso šaltiniai

namuose, mokykloje, bendraujant su bendraamţiais. Kūno reakcijos ir emocijos kylančios streso

metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai.

Sveiki maisto produktai ir gėrimai. Alkis ir sotumas (poţymiai). Sveiko maisto poveikis

sveikatai. Maisto produktai, kuriuos reikėtų valgyti kasdien. Maisto produktai, kuriuos reikėtų

valgyti saikingai. Darţovės ir vaisiai mūsų mityboje. Vanduo. Pusryčiai – svarbus sveikos mitybos

komponentas. Kokius pasirinkti maisto produktus atsinešti į mokyklą, kaip juos įpakuoti ir laikyti.

Fizinio aktyvumo svarba ir nauda. Elgesys, kuris laikytinas fiziškai aktyviu ir fiziškai

neaktyviu. Fizinio aktyvumo formos kasdienėje gyvensenoje. Ryšys tarp fizinio aktyvumo ir geros

savijautos. Kodėl svarbu pasirinkti įvairius būdus būti fiziškai aktyviam. Pagrindinės saugos

priemonės, padedančios išvengti susiţalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu. Kaip vaţiuoti

dviračiu, riedlente, pačiūţomis ir t.t.

Kodėl negalima uostyti ir ragauti namuose esančių buitinės chemijos gaminių. Kaip saugiai

vartoti vaistus. Rūkymo, alkoholio poveikis sveikatai, nerūkančio ir negeriančio ţmogaus

pranašumai.

Masinės informacijos priemonės, šiuolaikinės technologijos – asmens sveikatai ir saugumui.

Miegas ir poilsis yra svarbūs normaliam augimui ir gerai sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą

gali paţeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama mokymosi vieta.

Ką reiškia būti sveikam.



2010-11-20

- - 20

Pavojai ir saugus elgesys kieme: galimi susiţeidimų (traumų) pavojai ţaidimų aikštelėse,

vaţiuojant dviračiu, riedučiais.

Pavojai ir saugus elgesys namuose: virtuvėje, vonioje, svetainėje ir kitose patalpose slypintys

pavojai – elektra, krosnis/ţidinys, ţvakės, dujinė viryklė. Nesaugaus elgesio poţymiai ir saugaus

elgesio taisyklės.

Pavojai ir saugus elgesys gamtinėje aplinkoje: miške, paplūdimyje, vandenyje esantys pavojai

– stipri upės srovė, nepaţįstamas krantas, uţšalęs vandens telkinys, nudegimas saulėje, šilumos

smūgis, saulės smūgis, gyvatės įkandimas, apsinuodijimo poţymiai ir poveikis ţmogaus

organizmui. Kaip elgtis netikėtai sutraukus mėšlungiui, ką daryti įlūţus, kaip gelbėti lede įlūţusį

ţmogų.


palaikymą. Augintiniai: gyvūnų mitybos ir higienos poreikiai, sveikatos prieţiūros būtinybė,

gyvūnų platinamos ligos ir būdai jomis neuţsikrėsti. Gyvūno šeimininko pareigos, gyvūnų ir

aplinkinių saugumo uţtikrinimas; ţmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio

ar laukinio gyvūno, bei būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys radus suţalotą ar

benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.


Eismo aplinka ir eismo tvarka. Pavojaus šaltiniai pėstiesiems, dviratininkams; pėsčiųjų,

keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumai ir jų elgesio įtaka eismo saugumui.

Kelio, laiko, greičio sąvokos, fizikinių dėsnių įtaka eismo saugumui. Miesto, rajono, šalies

transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė. Eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo

konkretaus amţiaus tarpsnio mokiniai, kaltininkai, prieţastys, pasekmės.

Eismo sampratos plėtojimas: sausumos, oro ir vandens transporto keliai, bei sausumos,

vandens, oro transporto priemonės.

Eismo tvarka. Kelio ţenklai, kelių ţenklinimas. Eismo reguliavimas. Transporto priemonių

skiriamieji ţenklai.

Pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų pareigos; eismo dviračiais taisyklės, dviratininkų ir

automobilių vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius eismo aplinkoje nusakančios

kelių eismo taisyklės.

Pagrindinės transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių) dalys ir jų

sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas.

Eismo dalyvių saugus elgesys: pavojus numatymas, atpaţinimas, saugaus elgesio modeliai ir

adekvatus jų pritaikymas, elgesio vertinimas ir pastebėtų trūkumų koregavimas.


Pagalbos iškvietimas bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112: kokiais nelaimių

atvejais reikia skambinti 112, ką reikia pasakyti, kokios tarnybos atvaţiuos į pagalbą. Melagingų

skambučių ţala.

Civilinės saugos signalai: kokiais atvejais sirenos gali būti girdimos, ir ką daryti jas išgirdus.

Gaisro poveikis: dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis ţmogaus organizmui. Degimo

sąlygos: nagrinėjamas degimo trikampis (deguonis – degioji medţiaga – uţsidegimo šaltinis);

sąlygos, reikalingos gaisrui kilti. Eksperimentas, kaip pašalinus kurį nors degimo trikampio

komponentą, degimas nutrūksta. Gaisrų prieţastys: gaisro kilimo tikimybė dėl netvarkingų elektros

prietaisų , dėl netinkamo naudojimosi jais (šalia vanduo, perkrova, paliekami be prieţiūros); gaisro

kilimo tikimybė dėl netvarkingų ar nepriţiūrimų krosnių, ţidinių, ţvakių. Veiksmai kilus gaisrui:

evakuacija, saugios evakuacijos aspektai, pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliauţti po dūmais,


pastatą. Skirtumai tarp evakuacijos iš kambario, kuriame kilo gaisras ir evakuacijos, kai gaisras kilo

gretimame kambaryje. Veiksmai po gaisro, susitikimo vietos. Veiksmai, nusideginus, pradėjus degti

drabuţiams. Taisyklės „Stok, griūk ant ţemės ir voliokis kol ugnis uţges!” išbandymas praktiškai.

Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: gamtiniai (geologiniai, hidrologiniai,

meteorologiniai) reiškiniai, galintys sukelti pavojų ţmonių sveikatai ir gyvybei – vėjas, lietus,

karštis, šaltis, ţemės drebėjimas, nuošliauţos, cunamis. Pavojingi stichiniai reiškiniai ( potvynis,


2010-11-20

- - 21

audra, perkūnija, uraganas, kaitra, speigas) ir jų keliami pavojai ţmogaus sveikatai ir gyvybei,

ţmonių turtui, gamtinei aplinkai.

Ţolės deginimas: ţala, prieţastys.

Veiksmai gamtinių nelaimių metu: pagrindiniai veiksmai artėjant audrai su perkūnija, jos

metu ir po jos; artėjant potvyniui, jo metu ir po jo. Glaustai apie saugaus elgesio principus ţemės

drebėjimo metu, artėjant cunamio bangai.

Ekologinė nelaimė: aplinkos oro uţterštumo, vandens uţterštumo, dirvoţemio uţterštumo

poveikis ţmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai. Taršos pavyzdţiai, prieţastys.

Apsauga nuo uţpuolimų ir apiplėšimų: vieno namuose esančio vaiko saugumo ypatumai. Kaip

reikia elgtis, kai skambina, kalbina nepaţįstamas ţmogus, kai uţpuola plėšikas. Kaip elgtis, kad

išvengtume uţpuolimo gatvėje, kaip saugiai grįţti į namus tamsiu paros metu.

Išgyvenimas mieste: kaip elgtis, į ką kreiptis pagalbos, pasimetus mieste (prekybos centre,

gatvėje, ekskursijos metu, koncerte, kino teatre ir pan.). Saugus elgesys esant minioje, patekus į

ţmonių spūstį.


Mokinių pasiekimai



Pozityviai

ţvelgti į

brendimo

pokyčius.

Puoselėti savo

sveikatą

1.1. Analizuoti dvasinius

pokyčius, valdyti jų

sukeliamas emocijas.

1.1.1. Apibūdinti kintančias paauglio

savybes ir asmenybės poreikius.

1.1.2. Pagrįsti brendimo ypatumų ir su juo

susijusių neigiamų emocijų laikinumą.

Norėti mokytis

ir tobulėti.

1.2. Įsivertinti savo

mokymosi sėkmę ir

svajonių išsipildymo

galimybes.

1.2.1. Apibūdinti savo mokymosi stilių.

1.2.2. Susieti savo polinkius, poreikius,

interesus su mokymosi krypties ir/ar

profesiniu pasiririnkimu.

Būti

principingam

darant

sprendimus

1.3. Pripaţinti savo

klaidas, jų nebijoti,

analizuoti tiesos ir

klaidos santykį kalboje ir

gyvenime.

1.3. 1. Suprasti, kad ne viskas pildosi ir

kad reikia nepalūţti, jei lūkesčiai

nerealizuojami, jei iškyla mokymosi

sunkumų.

1.3.2. Apibūdinti nuotaikų ir jausmų kaitą,

jų prigimtį. Išsiaiškinti, kaip neigiamos

emocijos kenkia sau pačiam ir aplinkai.

Tausoti savo

sveikatą.

Sąmoningai

planuoti fizinio

aktyvumo laiką

1.4. Rūpintis savo

sveikata, numatyti

parengiamuosius savo

fizinio tobulėjimo

ţingsnius.

1.4.1. Paaiškinti sveikatos stiprinimo ir

tausojimo būdus bei priemones.

1.4.2. Apibrėţti svarbiausius kriterijus,

pagal kuriuos sudaromas asmeninis fizinio

aktyvumo planas.

Stengtis

susiformuoti

1.5. Laikytis taisyklingos

laikysenos reikalavimų

1.5.1. Apibūdinti pagrindines raumenų

grupes, kurias reikia stiprinti norint


2010-11-20

- - 22

taisyklingą

laikyseną,

saugiai atlikti

fizinius

pratimus.

Stengtis

taisyklingai

kvėpuoti

suvokiant

taisyklingo

kvėpavimo

svarbą ţmogaus

organizmui.

atliekant fizinius

pratimus.

išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną.

1.5.2. Įvardyti daţniausias klaidas

atliekant pratimus su sunkmenomis, pvz.:

kilnojant, pernešant svarmenis, svarsčius ir

kt. sunkmenas.

1.6. Laikytis taisyklingo

kvėpavimo reikalavimų.

1.6.1. Paaiškinti arba pademonstruoti

kvėpavimo lavinimo būdus.

1.6.2. Paaiškinti arba parodyti, kaip

matuojamas kvėpavimo daţnis ramybės

sąlygomis ir po fizinio krūvio.

Vengti

susiţalojimų

1.7. Laikytis saugaus

elgesio taisyklių

sportuojant.

1.7.1. Paaiškinti pagrindines saugaus

elgesio taisykles sportuojant

Rinktis

sveikesnius

maisto

produktus.

1.8. Taikyti ţinias apie

sudedamąsias maisto

produktų dalis.

1.8.1. Paaiškinti, kur ieškoti informacijos

apie sudedamąsias maisto produktų dalis.

1.8.2. Paaiškinti, kas yra maisto priedai,

genetiškai modifikuoti produktai ir kokią

įtaką jie daro sveikatai.

1.9. Pasirinkti ir tinkamai

naudoti kūno prieţiūros

priemones.

1.9.1. Apibūdinti lytinio brendimo metu

paauglio organizme vykstančius pokyčius.

1.9.2. Pagrįsti, kaip teisingai pasirinkti ir

naudoti asmens higienos ir kosmetikos

gaminius.

1.9.3. Paaiškinti saulės spindulių daromą

įtaką sveikatai.

1.9.4. Paaiškinti, kokį pavojų sveikatai gali

kelti soliariumai.

Rūpintis savo ir

kitų ţmonių

saugumu bei

sveikata.

1.10.Apibūdinti ţmogaus

organizmo galimybes

prisitaikyti ir apsisaugoti

nuo ţalingo aplinkos

poveikio.

1.10.1. Nurodyti mikroorganizmų plitimo

būdus, apsaugos nuo jų priemones,

biologinių pavojų atsiradimo prieţastis.

1.10.2. Nurodyti imunitetą, kaip organizmo

apsisaugojimo nuo ligų sukėlėjų būdą.

1.10.3. Paaiškinti skiepų veikimo principą.

1.10.4. Remiantis pavyzdţiais paaiškinti,

kaip ţmogus netinkamu elgesiu gali

pakenkti sau. Susieti šiuos pavyzdţius su

saugiu elgesiu ir sveika gyvensena.


2.1. Apibūdinti, kaip

saugiai naudotis

buitinėmis cheminėmis

2.1.1. Paaiškinti, buityje naudojamų

cheminių medţiagų keliamus pavojus.

2.1.2. Paţinti pavojingumo simbolius ir


2010-11-20

- - 23

medţiagomis. juos apibūdinti. Suprasti ir paaiškinti

saugos etiketėje esančią informaciją.

2.1.3. Papasakoti, kaip išvengti

apsinuodijimų vaistais, skalbimo ir valymo

priemonėmis, daţais lakais, tirpikliais,

kenkėjų kontrolės biocidais, gyvsidabriu,

dujomis.

2.1.4. Pasakyti veiksmus, būtinus esant

cheminiam nudegimui, apsinuodijus

ţinomais ir neţinomais chemikalais


saugiai naudotis

civilinėmis pirotechnikos

priemonėmis.

2.2.1.Paaiškinti, kaip saugiai naudotis

(saugoti, leisti) civilinėmis pirotechnikos

priemonėmis.

2.2.2.Nurodyti, kokie saugūs atstumai turi

būti nuo leidţiamų fejerverkų iki juos

stebinčių ţmonių.

Jausti pagarbą

gyvybei,

atsakomybę uţ

gyvosios gamtos

išsaugojimą

2.3. Analizuoti gyvąją

gamtą ir ţmogaus veiklą

joje.

2.3.1. Apibūdinti, kas sieja ţmones ir

gyvūnus, kokią naudą gauname iš gyvosios

gamtos.

2.4. Naudotis

bendruomenės nario

teisėmis ir prisiimti

pareigas laikant,

globojant , saugiai

elgiantis su gyvūnais.

2.4.1. Apibūdinti bendruomenės nario

teises ir pareigas laikant gyvūną ir

numatytas atsakomybes uţ jų nepaisymą.

2.4.2. Pateikti pavyzdţių, kai pareigų

nepaisymas gali turėti (ar turėjo) pasekmių.

Jausti pareigą

rūpintis savo,

savo augintinio

bei aplinkinių

saugumu

Tikėti, kad

tinkamas

elgesys gali tapti

pavyzdţiu

aplinkiniams

2.5. Pagrįsti gyvūno

socializacijos būtinumą ir

įtaką tiek savo paties,

tiek visuomenės

saugumui.

2.5.1. Paaiškinti, kaip gyvūno fiziologinės

ir/ar psichologinės savybės gali sukelti

pavojų visuomenės saugumui.

2.6. Atpaţinti sergantį

gyvūną ir neuţsikrėsti

tarp gyvūnų

plintančiomis ligomis.

2.6.1. Paaiškinti higienos reikalavimus

bendravimui su gyvūnais.

2.6.2. Pateikti pavyzdţių, kaip apsisaugoti

nuo gyvūnų platinamų ligų.

2.7. Išvengti

pavojingų situacijų,

neprovokuojant ir

2.7.1. Paaiškinti gyvūnų agresyvaus

elgesio prieţastis ir pagrindines ţmogaus

klaidas, dėl kurių jis nukenčia nuo


2010-11-20

- - 24

neskatinant gyvūnų

agresyvumo.

agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno,

2.7.2. Apibūdinti, kaip derėtų elgtis ir kur

kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

2.8. Laiku pastebėti

pavojaus šaltinius

aplinkoje, kurioje yra

gyvūnas, ir numatyti

savo veiksmus.

2.8.1. Pateikti keletą saugaus elgesio su

gyvūnais būdų daţniausiai pasitaikančiose


2.9. Atpaţinti gyvūnų

teisių paţeidimus,

vertinti su tuo

susijusias problemas.

2.9.1. Pateikti pavyzdţių, kaip informacija

padėjo suteikti pagalbą gyvūnams ir

uţtikrinti saugią aplinką.


Jausti

pagarbą

gyvybei,

atsakomybę uţ

jos išsaugojimą,

racionalų

išteklių

naudojimą ir

aplinkos

apsaugą.

3.1. Apibūdinti rizikingas

eismo situacijas.

3.1.1. Išvardyti veiksnius, nuo kurių

priklauso eismo saugumas.

3.1.2. Suformuluoti elgesio principus,

kurių laikantis eismo rizika maţėtų.

Jausti

pagarbą kitiems

eismo dalyviams

nepriklausomai

nuo amţiaus,

lyties, rasės,

socialinės

padėties ir

dalyvavimo

eisme būdo.

3.2. Laiku pastebėti ir

įvertinti pavojaus

šaltinius.

3.2.1. Pateikti pavyzdţių, kai, laiku

pastebėjus pavojų, buvo išvengta eismo

įvykio.

3.2..2. Identifikuoti eismo dalyviams

(pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams)

rizikingas eismo situacijas.

Jausti

asmeninę

atsakomybę uţ

savo ir

aplinkinių

saugumą eismo

aplinkoje.

3.3. Susidaryti adekvatų

eismo situacijos vaizdinį.

3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos

sudedamąsias dalis ir potencialius pavojus.

3.3.2. Ţinoti pagrindines eismo įvykių,

kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai,

mopedų ir motorolerių vairuotojai

prieţastis ir aplinkybes.

3.3.3. Apibūdinti ir palyginti palankų ir

nepalankų eismo saugumui eismo dalyvio

elgesį.

Tikėti

galimybe savo

3.4.Veikti adekvačiai

turimai informacijai:

3.4.1. Ţinoti eismo automobilių keliais

tvarką, kiek ji susijusi su pėsčiųjų,


2010-11-20

- - 25

veiksmais kurti

saugesnę eismo

aplinką.

pagrįstai priimti teisingą

sprendimą ir jį

įgyvendinti.

dviratininkų, motorolerių vairuotojų eismu.

3.4.2. Ţinoti saugaus eismo būdus

daţniausiai pasitaikančiose pavojingose

situacijose.

3.4.3. Būti susipaţinus su pagrindinėmis

saugaus eismo įgyvendinimo kryptimis ir

būdais.

3.4. 4. Paaiškinti ir pagrįsti sprendimą

veikti vienu ar kitu būdu.

3.5. Koreguoti ţinomus

saugaus elgesio eismo

aplinkoje modelius,

atsiţvelgdamas į

kintančias aplinkos

sąlygas ir pastebėtus

trūkumus.

3.5.1. Interpretuoti informaciją ir savo

patirtį vertinant pakitusias sąlygas ir naujas

aplinkybes.

3.5.2. Įsivertinti savo elgesio eismo

aplinkoje modelį.

3.5.3. Apibūdinti modelio kaitą ir

numatomas pasekmes.


Pasitikėti

civilinės saugos

ir gelbėjimo

sistemos

pajėgomis

4.1. Nurodyti, ką daryti

išgirdus garsinio civilinės

saugos signalo reikšmę.

4.1.1. Paaiškinti, kokiais atvejais gali būti

jungiamas civilinės saugos garsinis

signalas.

4.1.2. Nusakyti veiksmus, išgirdus garsinį

civilinės saugos signalą.

4.2. Apibūdinti

išankstinio pasirengimo

nelaimei svarbą.

4.2.1. Paaiškinti, kodėl reikalinga iš anksto

suplanuoti šeimos veiksmus nelaimės

metu.

4.2.2. Išvardinti pagrindinius nelaimės

atveju būtinai reikalingus daiktus.

4.3. Apibūdinti

evakavimą į saugią

teritoriją

4.3.1. Išvardinti atvejus, kada gali būti

reikalingas evakavimas į saugią teritoriją.

4.3.2. Išvardinti veiksmus, kuriuos reikėtų

atlikti prieš paliekant namus

4.3.3. Išvardinti būtinus pasiimti daiktus.

4.3.4. Nurodyti kur yra artimiausias

evakavimo punktas.

Suvokti gaisrą

kaip gyvybei

pavojingą

reiškinį.

4.4. Apibūdinti gaisro

keliamus pavojus

ţmogaus sveikatai ir

gyvybei.

4.4.1. Apibūdinti gaisro ( liepsnos, dūmų,

karščio, deguonies trūkumo) poveikį

ţmonių gyvybei ir sveikatai.

4.4.2. Paaiškinti ugniagesių apsauginių

kostiumų reikalingumą.

4.4.3. Argumentuotai pagrįsti automatinės

gaisrinės signalizacijos, dūminių jutiklių

reikalingumą ir efektyvumą.

4.5. Apibūdinti gaisrų

kilimo prieţastis ir

nusakyti būdus išvengti

gaisro.

4.5.1. Nurodyti daţniausias gaisro kilimo

prieţastis.

4.5.2. Apibūdinti elektros prietaisų ir

galimų gaisrų tarpusavio priklausomybę.

4.6. Savarankiškai surasti 4.6.1. Nurodyti aplinkoje potencialią


2010-11-20

- - 26

namų, mokyklos

aplinkoje vietas, kuriose

gali kilti gaisras.

gaisro prieţastį, susieti ją su palankiomis (

nepalankiomis) aplinkybėmis gaisrui kilti.


evakuotis iš degančio

pastato.

4.7.1. Suprasti, paaiškinti ir praktiškai

pasinaudoti evakuacijos plane pateikta

informacija.

4.7.2.Paaiškinti skirtumus tarp evakuacijos

iš vienaaukščio ir daugiaaukščio pastato.

4.7.3.Paaiškinti ir argumentuotai pagrįsti

reikalavimą neeiti per dūmus, o šliauţti po

jais.

4.8. Apibūdinti gamtinio

pobūdţio ekstremaliąsias

situacijas ir jų daromą

poveikį.

4.8.1. Išvardinti Lietuvai ir pasauliui

būdingas gamtines ekstremaliąsias

situacijas.

4.8.2. Palyginti uragano, audros, potvynio,

ţemės drebėjimo, cunamio, kaitros, šalčio,

nuošliauţos sukeliamas grėsmes ir

pasekmių mastą.

4.8.3.Paaiškinti gamtinio pobūdţio

ekstremaliųjų situacijų daromą poveikį

ţmonių gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai.

4.8.4. Išvardinti miško gaisro kilimo

prieţastis, paaiškinti jo keliamus pavojus ir

daromą ţalą.


elgtis gresiant ar

susidarius gamtinio

pobūdţio

ekstremaliosioms

situacijoms.

4.9.1. Nusakyti ir argumentuotai pagrįsti

būtinuosius veiksmus gresiant ir susidarius

gamtinio pobūdţio ekstremaliosioms

situacijoms.

4.9.2. Palyginti saugų elgesį audros metu

esant namuose ir atviroje teritorijoje.

Suprasti, kad

ekologinės

nelaimės kenkia

ţmonių

sveikatai,

gyvybei ir

aplinkai.

4.10. Apibūdinti

ekologinio pobūdţio

ekstremaliąją situaciją.

4.10..1. Nurodyti prieţastis, galinčias

sukelti ekologinio pobūdţio ekstremaliąją

situaciją

4.10..2. Paaiškinti galimus būdus sumaţinti

oro, vandens, dirvoţemio taršai.

4.10..3. Paaiškinti ozono sluoksnio

plonėjimo, šiltnamio efekto, rūgščių lietų

susidarymą ir nurodyti jų daromą poveikį

ţmonėms.

4.11. Apibūdinti

techninio pobūdţio


4.11.1. Savais ţodţiais paaiškinti, kad

techninio pobūdţio ekstremalioji situacija

– tai avarijos, sprogimai, gaisrai

gamyklose, įmonėse, vamzdynuose, kurių

metu į aplinką gali patekti teršalai, dėl

griūčių, gaisrų, sprogimų ar pasklidusių

teršalų gali nukentėti ţmonės.


saugiai elgtis masinio

ţmonių susibūrimo

4.12.1. Paaiškinti kokie pavojai ( spūstis,

minios panika) gresia masinio ţmonių

susibūrimo vietoje ( koncerte, minioje,


2010-11-20

- - 27

vietoje. eisenoje ).

4.12.2. Apibūdinti panikos keliamus

pavojus.

4.12.3. Nusakyti saugaus elgesio masinio

ţmonių susibūrimo vietoje ypatumus.

4.12.4. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis

minioje uţdaroje ir atviroje erdvėse.


elgtis pasimetus mieste,

minioje.

4.12.1. Paaiškinti į ką kreiptis pagalbos,

pasimetus mieste.

4.12.2. Paaiškinti saugaus elgesio minioje

taisykles.

8. Turinio apimtis. 7-8 klasės


Geros emocinės ir protinės sveikatos charakteristika. Ką reiškia būti atsakingu asmeniu. Kaip

keičiasi emocijos paauglystėje. Fizinės, protinės, emocinės, socialinės ir dvasinės sveikatos

tarpusavio ryšys. Mano emocijos ir jausmai. Kaip ir kodėl reikia kalbėtis su tėvais ir kitais

patikimais suaugusiais apie jausmus. Kaip tinkamai išreikšti savo poreikius, norus, emocijas ir

jausmus. Netinkama emocijų ir jausmų raiška gali pakenkti sau ir kitiems. Emocijos ir jausmai

praradus artimą ţmogų, išsiskyrus ir pan. Depresija, nerimas – prieţastys, poţymiai ir poveikis

sveikatai. Pagalba smurto ir patyčių atveju. Kaip išreikšti rūpestį, meilę, draugystę, prieraišumą.

Darnūs tarpusavio santykiai. Stresas namuose, mokykloje, tarpusavio santykiuose. Streso prieţastys

ir poveikis sveikatai. Kaip pozityviai įveikti stresą. Tolerancija „kitokiam“. Kodėl negalima tyčiotis

iš kito ţmogaus išvaizdos ar charakterio savybių. Darnūs/harmoningi ir nedarnūs/neharmoningi

tarpusavio ryšiai. Atsakingi šeimos narių tarpusavio santykiai. Kodėl svarbu išreikšti savo jausmus

ir būti jautriems kitų jausmams (empatija). Būdai išreikšti pyktį ir liūdesį. Konfliktai.

Konstruktyvus/pozityvus konfliktų sprendimas. Agresija ir smurtas santykiuose su draugais, tėvais

ir pan. Teigiamas kūno įvaizdis. Valgymo sutrikimai, jų prieţastys, poţymiai ir pasekmės

sveikatai. Asmuo turintis valgymo sutrikimų ir profesionali pagalba jam.

Maisto produktų grupės. Paros maisto raciono poreikis pagal maisto produktų grupes. Sveikos

mitybos privalumai. Mityba paauglystėje, rekomenduojamas maisto racionas paaugliams.

Angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis. Sveikos mitybos principai: saikingumas, įvairumas,

subalansuotumas. Kodėl tai svarbu? Vanduo, vaisiai ir darţovės, saldieji gėrimai, skaidulinės

medţiagos. Riebus maistas, grūdiniai. Ryšis tarp fizinio aktyvumo ir kūno svorio. Kūno

svorio/masės reguliavimo būdai/Svorio kontrolė. Kūno įvaizdis. Valgymo sutrikimų prieţastys,

poţymiai ir pasekmės. Sveika mityba – būdas uţkirsti kelią ligoms. Reklamos poveikis mitybos

įpročiams ir maisto produktų pasirinkimui.

Fizinis aktyvumas kasdienėje gyvensenoje - kaip padidinti kasdienį fizinį aktyvumą ir

sumaţinti neveiklumą (neturint tam tikros sportinės įrangos, negalint nueiti į sporto klubą). Fizinio

aktyvumo trumpalaikė ir ilgalaikė naud (širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumo

stiprinimas, jėgos, ištvermės ir lankstumo didinimas, lėtinių ligų rizikos maţinimas). Fizinio

aktyvumo nauda emocinei ir protinei sveikatai ir socialinei gerovei. Fizinio aktyvumo apimtys ir

formos rekomenduojamos paaugliams. Fizinis aktyvumas ir maitinimosi įpročiai, jų poveikis

sveikatai (pvz. kūno masei). Fizinis aktyvumas įvairiais metų laikais ir sauga (perkaitimas, saulės

nudegimas, šiluminis smūgis, hipotermija (kūno atšalimas)). Pasyvus gyvenimo būdas – lėtinių ligų

atsiradimo veiksnys. Sportas ir rūkymas. Anabolinių steroidų vartojimas, siekiant pagerinti

sportinius pasiekimus. Tinkami ir netinkami svorio reguliavimo būdai. Kaip naudoti specifines

saugos priemones fizinių veiklų metu. Kaip sumaţinti susiţalojimų ir traumų riziką sportuojant ir

atliekant įvairias fizines veiklas. Kaip saugiai vaţiuoti dviračiu, riedlente, pačiūţomis ir t.t.


2010-11-20

- - 28

Neigiami rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo padariniai.

Trumpalaikis ir ilgalaikis pasyvaus rūkymo poveikis. Ryšys tarp alkoholio ir kitų psichiką

veikiančių medţiagų vatrojimo ir kitų sveikatos rizikos veiksnių (netyčinės traumos, smurtas,

saviţudybės, rizikingas lytinis elgesys, rūkymas). Prieţastys (biologinės, psichologinės, socialinės)

saktinančios ţmones vartoti ar nevartoti tabako gaminius, alkoholį ir kitus narkotikus. Rūkymo,

alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo poveikis protinei ir emocinei sveikatai.

Rūkymas, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimas nėra tinkamos priemonės

streso valdymui. Tinkamas vaistų ir maisto papildų vartojimas. Alternatyvos rūkymui, alkoholio ir

kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimui. Ryšys tarp rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką

veikiančių medţiagų vartojimo ir daţniausių mirčių prieţasčių Lietuvoje. Ryšys tarp tarp

intraveninių narkotikų vartojimo ir ligų perduodamų per kraują (AIDS, hepatitas). Socialiniai,

ekonominiai ir estetiniai rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo

padariniai. Priklausomybių išsivystymo mechanizmas. Lošimai, azartiniai ţaidimai, internetas.

Mokyklos politika dėl rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo.

Kaip sveikatai palankus elgesys yra susijęs su gyvenimo kokybe. Elgesio ir aplinkos veiksniai

turintys įtakos pagrindinėms lėtinėms ligoms. Skirtumai tarp infekcinių, neinfekcinių , ūmių ir

lėtinių ligų. pagrindiniai infekcinių ligų perdavimo keliai. Kaip uţkirsti kelią infekcinių ligų

plitimui per maistą , oro-lašeliniu būdu, per uţsikrėtusius asmenis ir pan. Dienotvarkės reikšmė

normaliam augimui ir vystymuisi. Pagrindinės prieţastys sukeliančios klausos, regos sutrikimus ir

traumas. Kaip apsaugoti akis ir ausis/regą ir klausą. Veiksmai apsaugantys nuo galimo neigiamo

saulės poveikio. Asmens higiena ir sveikatos stiprinimas, socialiniai ryšiai. Paaiškinti mados

poveikį sveikatai , pvz. tatuiruotės

Kodėl yra saugu būti draugu su kaţkuo kas serga AIDS, astma ir epilepsija.

8.2. Saugus elgesys buitinėje ir gamtinėje aplinkoje

Traumų ir susiţalojimų prevencija. Būdai išvengti susiţalojimų namuose, mokykloje,

bendruomenėje. Būdai maţinantys susiţalojimų riziką prie vandens telkinių. Būdai, maţinantys

susiţalojimų riziką, kurių prieţastis ugnis. Pavojingos medţiagos buityje. Ţalingas netinkamai

vartojamų ir nereceptinių vaistų poveikis. Saugus sportinio inventoriaus naudojimas. Būdai

maţinantys riziką susiţaloti, kai vaţiuoji motorinėmis transporto priemonėmis. Būdai, kurie maţina

riziką susiţaloti naudojant sprogstamąsias medţiagas. Saugus elgesys gatvėje. Kaip sumaţinti riziką

suţalojimų susijusių su gyvūnais (šunys, vabzdţiai ir t.t.). Rizikos sumaţinimas kritimo nuo aukštų

pastatų (kritimo). Regos ir klausos traumų prevencija. Traumų ir susiţalojimų prevencija

sportuojant. Pirmoji pagalba susiţalojus. Pagrindinės saugumo priemonės padedančios išvengti

susiţalojimų, traumų fizinio aktyvumo metu. Situacijos, kurios galėtų būti rizikingos ir būtų traumų

prieţastimi. Pranašumai, kuriuos teikia sumaţėjęs suţalojimų ir traumų skaičius. Ryšis tarp

alkoholio vartojimo ir kt. narkotikų ir traumų. Pavojai sveikatai gamtoje – saulės smūgis,

nudegimas saulėje, hipotermija.

Buityje naudojamų cheminių medţiagų keliami pavojai: nagrinėjami pavojingumo simboliai

ir jų reikšmės bei saugos etiketėje esanti informacija.

Apsinuodijimas vaistais, skalbimo ir valymo priemonėmis, daţais lakais, tirpikliais, kenkėjų

kontrolės biocidais, gyvsidabriu, dujomis: kaip išvengti apsinuodijimų. Nagrinėjami veiksmai esant

cheminiam nudegimui, apsinuodijus ţinomais ir neţinomais chemikalais.

Civilinės pirotechnikos priemonės: nagrinėjamos jų rūšys, naudojimosi saugos reikalavimai.

Aiškinamasi saugūs atstumai nuo leidţiamų fejerverkų iki statinių, ţiūrovų.

Gyvoji gamta ir ţmogaus veikla joje. Kas sieja ţmones ir gyvūnus, kokią naudą gauname iš

gyvosios gamtos.

Bendruomenės nario teisės, prisiimtos pareigos ir atsakomybės laikant, globojant gyvūnus,

uţtikrinant saugumą su gyvūnais.

Gyvūno socializacijos būtinumas ir įtaka tiek savo paties, tiek visuomenės saugumui.

Gyvūno fiziologinės ir/ar psichologinės savybės ir pavojus visuomenės saugumui.

Higienos reikalavimai bendravimui su gyvūnais. Kaip apsisaugoti nuo gyvūnų platinamų ligų.


2010-11-20

- - 29

Gyvūnų agresyvaus elgesio prieţastys ir pagrindinės ţmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo

agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, Kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

Kaip išvengti pavojingų situacijų, neprovokuojant ir neskatinant gyvūnų agresyvumo.

Pavojaus šaltiniai aplinkoje, kurioje yra gyvūnas.

Gyvūnų teisių paţeidimai. Informacijos sklaida, padedanti suteikti pagalbą gyvūnams ir uţtikrinti

saugią aplinką.

8.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje.

Eismo aplinkos stebėjimai artimiausioje eismo aplinkoje plėtojant supratimą apie eismo tvarką,

pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams; pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumus

eismo saugumo aspektu; organizuojamos mokinių šeimos narių, bendraamţių apklausos siekiant

atskleisti artimiausių ţmonių patirtį eismo aplinkoje.

Bandymai skirti kelio, laiko, greičio sąvokoms formuoti, fizikinių dėsnių įtakai eismo saugumui

atskleisti (derinami su kitų ugdymo sričių programoms)

Aplinkos teršimas automobilių išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai; aplinkos apsauga

(derinama su kitų ugdymo sričių programomis)

Miesto, rajono, šalies transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė, daugiau dėmesio

skiriant to paties amţiaus tarpsnio eismo dalyvių transportinio traumatizmo prieţastims ir

aplinkybėms, konkrečių eismo įvykių aplinkybių analizei.

Globalaus eismo samprata (sausumos, oro ir vandens transporto keliais); transporto priemonės

(sausumos, vandens, oro) samprata.

Bendroji eismo tvarka. Kelio ţenklai, kelių ţenklinimas. Eismo reguliavimas. Transporto

priemonių skiriamieji ţenklai. Pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų pareigas, eismą dviračiais, mopedais,

dviratininkų ir automobilių vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius eismo aplinkoje

nusakančios kelių eismo taisyklės.

Pagrindinės transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių) dalys ir jų

sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas, saugumo tobulinimas.

Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia ikimokyklinio amţiaus vaikai, mokiniai ir suaugusieji

pėstieji (lyginamoji analizė), dviratininkai, keleiviai, prieţastys: prieţastys, susijusios su

nukentėjusiojo pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais ir prieţastys, susijusios su kitų eismo

dalyvių veiksmais.

Veiksniai, ribojantys eismo dalyvių eismo saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai

transporto priemonių gedimai, techninė transporto priemonių būklė, sutrikusi eismo dalyvių

sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medţiagų, regėjimo, klausos ir kt. sutrikimai ir

tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus elgesys ir pan.)

Atsakomybė uţ savo elgesį kelyje.

Nuobaudos uţ Kelių eismo taisyklių paţeidimus.

Techniniai įrengimai ir priemonės, skirtos pėsčiųjų, sausumos, vandens ir oro transporto

priemonių keleivių, dviratininkų ir mopedų vairuotojų paţeidţiamumui sumaţinti. Pasyvaus

saugumo priemonės

Eismo organizavimo tobulinimas. Pagrindinės saugaus eismo priemonės (pasyvaus ir aktyvaus

saugumo).

Eismo dalyvių saugaus elgesio mokymas ir mokymasis bei saugus elgesys. Saugaus eismo dalyvio

elgesio turinys: pavojus numatymas, atpaţinimas, saugaus elgesio modelių ţinojimas ir adekvatus

jų pritaikymas, elgesio vertinimas ir pastebėtų trūkumų koregavimas. Kitų eismo dalyvių (pvz.

ikimokyklinio amţiaus vaikų, pradinukų, bendraamţių) saugaus elgesio vertinimas, pagalba jiems.

8.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose.

Civilinės saugos signalai: mokiniai savais ţodţiais paaiškina garsinio civilinės saugos

signalo reikšmę. Išvardijami visi civilinės saugos signalai ir veiksmai juos išgirdus. Mokytojo

padedami mokiniai nagrinėja veiksmų panašumus ir skirtumus skirtingų signalų atvejais.


2010-11-20

- - 30

Pasirengimas ekstremaliajai situacijai: aiškinamasi kodėl reikalinga iš anksto suplanuoti

šeimos veiksmus nelaimės metu, kokius veiksmus reikėtų atlikti prieš paliekant namus ir kokius

pagrindinius daiktus pasiimti evakavimo atveju..

Evakavimas į saugią teritoriją: mokytojas paaiškina evakavimo į saugią teritoriją sąvoką,

paaiškina skirtumus tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią teritoriją. Mokiniai diskutuoja

kokiomis aplinkybėmis gali būti reikalingas evakavimas į saugią teritoriją. Mokytojo padedami

suţino kur yra artimiausias evakavimo punktas, diskutuoja kaip greitai galėtų jį pasiekti.

Gaisro poveikis: nagrinėjamas. gaisro ( liepsnos, dūmų, karščio, deguonies trūkumo)

poveikis ţmonių gyvybei ir sveikatai. Aiškinamasi ugniagesių apsauginių kostiumų reikalingumas.

Nagrinėjamas prieţastinis ryšys tarp automatinės gaisrinės signalizacijos, dūminių jutiklių ir gaisro

padaryto poveikio ţmonėms ir turtui.

Gaisrų prieţastys: pasitelkus statistinius duomenis, nagrinėjamos daţniausios gaisro kilimo

prieţastys. Diskutuojama apie mokykloje, namuose galinčio kilti gaisro prieţastis, siūlomos

priemonės išvengti gaisro. Elektros prietaisų ir gaisrų tarpusavio priklausomybė. Nagrinėjamos

palankios ir nepalankios gaisrui kilti aplinkybės. .

Veiksmai kilus gaisrui: evakuacijos keliai, evakuacijos planas. Nagrinėjamas ir praktiškai

išbandomas mokyklos evakuacijos planas. Pakartojami saugios evakuacijos aspektai,

akcentuojamos ir argumentuojamos pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliauţti po dūmais,


pastatą.

Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: aptariami gamtiniai ( geologiniai,

hidrologiniai, meteorologiniai) reiškiniai, galintys sukelti pavojų ţmonių sveikatai ir gyvybei.

Nagrinėjami būdingi Lietuvai ir kitoms šalims, lyginami tarpusavyje. Detalizuojamos uragano,

audros, potvynio, ţemės drebėjimo, cunamio, kaitros, šalčio, nuošliauţos sąvokos.

Aptariama vėjas, lietus, karštis, šaltis ţemės drebėjimas, nuošliauţos, cunamis. Išskiriami

pavojingi stichiniai reiškiniai ( potvynis, audra, perkūnija, uraganas, kaitra, speigas) ir jų keliami

pavojai ţmogaus sveikatai ir gyvybei, ţmonių turtui, gamtinei aplinkai. Diskutuojama apie Lietuvai

bei kitoms šalims būdingas ir nutikusias nelaimes.

Miško gaisras: aptariamos miško gaisro kilimo prieţastyss, paaiškinama jo daroma ţala ir

keliami pavojai.

Veiksmai gamtinių nelaimių metu: nagrinėjami ir argumentuotai pagrindţiami pagrindiniai

veiksmai gresiant ir susidarius gamtinio pobūdţio ekstremaliosioms. Analizuojami skirtumai tarp

veiksmų audros metu esant namuose ir atviroje teritorijoje.

Ekologinio pobūdţio ekstremalioji situacija: aptariama sąvoka, aptariama aplinkos oro

uţterštumas, vandens uţterštumas, dirvoţemio, grunto uţterštumas arba kitoks jam padarytas

poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija. Mokiniai diskutuoja apie galimas prieţastis,

galinčias sukelti ekologinio pobūdţio ekstremaliąją situaciją.

Taršos maţinimas: diskutuojama apie galimus būdus sumaţinti oro, vandens, dirvoţemio

taršą.

Globaliniai ekologinio pobūdţio procesai: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas,

rūgščių lietų susidarymas – aplinkos taršos rezultatas. Diskutuojama apie šių procesų poveikį

ţmonėms, aplinkai nagrinėjami ir diskutuojama apie galimus būdus sumaţinti taršai.

Techninio pobūdţio ekstremalioji situacija: tai avarijos, sprogimai, gaisrai gamyklose,

įmonėse, vamzdynuose, kurių metu į aplinką gali patekti teršalai, dėl griūčių, gaisrų, sprogimų ar

pasklidusių teršalų gali nukentėti ţmonės. Nagrinėjama tik paminint kaip viena iš sąlygų galinčių

sukelti ekstremaliąją situaciją.

Pavojai masinio ţmonių susibūrimo vietoje: nagrinėjami spūsties, minios panikos keliami

pavojai; nagrinėjamos potencialiai pavojingos vietos - koncertas, minia, eisena.

Saugus elgesys masinio ţmonių susibūrimo vietoje: nagrinėjamas saugus elgesys masinio

ţmonių susibūrimo vietoje, analizuojami skirtumai kaip saugiai elgtis minioje uţdaroje ir atviroje

erdvėse


2010-11-20

- - 31

9. Mokinių pasiekimai. 9-10 klasės

Mokinių pasiekimai



Elgesį grįsti

asmeninėmis

vertybėmis

1.1.Analizuoti šeimos,

bendraamţių, masinės

informacijos priemonių,

technologijų, kultūros ir

kt. poveikį nuostatoms,

įpročiams, elgesiui.

1.1.1. Iliustruoti pavyzdţiais sveikatos

politikos vaidmenį sveikatos stiprinimui ir

ligų prevencijai.

Kritiškai vertinti

socialinės

aplinkos poveikį

sveikatai

Prisiimti

asmeninę

atsakomybę uţ

savo elgesį

Puoselėti savo

sveikatą

1.2.Analizuoti, kaip

sveikatai rizikingas

elgesys gali lemti polinkį

į ligas.

1.2.1. Pateikti pavyzdţių apie sveikatai

rizikingo elgesio ir polinkio į ligas sąsajas.

Suvokti stresą

sukeliančius

įvykius kaip

natūralius ir

neišvengiamus.

Tikėti, kad

stresą galima

įveikti, ir

stengtis jį

įveikti.

Tolerancija ir

pakantumas

kitam.

Savikontrolė ir

susivaldymas.

1.3. Atpaţinti nerimą ir

įtampą keliančias

situacijas mokykloje,

namuose,

bendruomenėje.

1.3. 1. Pateikti pavyzdţių apie kasdienio

gyvenimo įvykius, keliančius įtampą ir

nerimą.

1.3.2.Pateikti keletą nerimą ir įtampą

maţinančių būdų arba tokio pobūdţio

pratimų pavyzdţių.

1.4. Analizuoti savo

elgesį ir jausmus

stresinėse situacijose.

1.4.1. Apibūdinti, kokį poveikį stresas daro

fizinei ir psichikos sveikatai.

1.4.2. Apibūdinti savo elgesį stresinėse

situacijose.

1.4.3. Nurodyti pagrindines streso

įveikimo elgesio kontrolės būdus.

1.4.4. Paaiškinti, kaip pasinaudoti patikima

informacija, produktais ir paslaugomis

sveikatai palaikyti ir stiprinti.

1.5. Efektyviai taikyti

verbalinio ir neverbalinio

bendravimo priemones

sveikatai stiprinti ir

išvengti ar sumaţinti

sveikatos riziką.

1.5.1. Įvertinti situacijas rizikos sveikatai

poţiūriu.

1.5.2. Pasirinkti adekvačias situacijai ir

dalyviams bendravimo priemones.


2010-11-20

- - 32

Pasirengti

svarbiems

mokyklos

gyvenimo

įvykiams

(kontroliniams

darbams,

egzaminams ir

kt.)

1.6. Planuoti ir

organizuoti mokymosi

procesą.

1.6.1. Išvardyti asmenines ir aplinkos

sąlygas, gerinančias mokymosi procesą.

Kelti sveikatos

stiprinimo

tikslus

1.7. Įvertinti su sveikata

susijusio sprendimo

pasekmes ir efektyvumą.

1.7.1. Įvardyti kliūtis, kurios gali trukdyti

priimti sveikatai palankų sprendimą.

Puoselėti

sveikatą,

praktikuojant

fizinį aktyvumą,

sveikai

maitinantis,

vengiant ţalingų

įpročių ir t. t.

1.8. Numatyti kiekvieno

pasirinkimo trumpalaikį

ar ilgalaikį poveikį sau ir

kitiems.

1.8.1. Nusakyti, kaip ir kokiais būdais

ugdant fizines galias formuojasi asmenybė,

charakterio bruoţai.

1.8.2. Pateikti pavyzdţių, kaip sportas

veikia ţmogaus asmenybės savybes,

charakterio bruoţus ir kt.

1.8.3.Paaiškinti tatuiruočių ir auskarų

vėrimo procedūrų keliamą pavojų sveikatai.

1.9. Parengti ilgalaikį

asmeninį sveikatos

palaikymo ar stiprinimo

planą.

1.9.1.Apibūdinti organizme vykstančius

procesus pratybų metu.

1.9.1 Paaiškinti, kaip krūviai veikia

organizmą ir savijautą.

1.9.1. Apibūdinti sveikatinimo veiklos

asmeninę patirtį ir pojūčius.

1.10. Susiformuoti

įvairiomis sveikatos

stiprinimo/ su sveikata

susijusiomis temomis

savo nuomonę ir ją

pagrįsti.

1.10.1. Remiantis biologijos ir

technologijų dalyko ţiniomis, vertinti

maisto medţiagų sudėtį, maisto savybes ir

pagrįsti visavertės mitybos svarbą fiziniam

ţmogaus darbingumui ir pajėgumui.

1.10.2.Paaiškinti teigiamą ir neigiamą kai

kurių dietų poveikį jaunuolio organizmui.


2.1. Nusakyti bendrus

išgyvenimo atokioje

vietovėje principus.

2.1.1. Nusakyti ir apibūdinti pagrindinius

išgyvenimo principus pasiklydus, kai

trūksta maisto ir vandens, kai tenka

nakvoti miške, susikurti lauţą.

2.1.2. Išvardinti pirmuosius veiksmus,

įvykus nelaimei atokioje vietovėje.

Jausti pareigą

rūpintis savo,

savo augintinio

bei aplinkinių

saugumu

2.2. Dalyvauti kuriant

saugią, ir darnią aplinką

sau, bendruomenei ir

gyvūnams.

2.2.1. Palyginti gyvūno savininko ir

aplinkinių socialinius vaidmenis,

įsipareigojimus ir

atsakomybę uţ pareigų nevykdymą.

Tikėti, kad

tinkamas

elgesys gali tapti

pavyzdţiu

2.3. Atpaţinti gyvūnų

teisių paţeidimus,

suvokti padarinius ir

spręsti su tuo susijusias

2.3.1. Nurodyti Lietuvoje veikiančias

kompetentingas įstaigas ir organizacijas,

kurios suteiktų reikalingą pagalbą bet

kokioje ţmogų ar gyvūną


2010-11-20

- - 33

aplinkiniams

problemas.

liečiančioje situacijoje.

2.3.2. Įvardyti problemas, kurias kelia

netinkamas gyvūno laikymas tiek

šeimininkui, tiek aplinkiniams.

2.4. Vertinti situaciją ir

turimą informaciją

saugaus elgesio su

gyvūnais poţiūriu,

priimti teisingą

sprendimą ir jį

įgyvendinti.

2.4.1. Pagrįsti vertinimą aplinkos, gyvūno

ir savo elgesio stebėjimo duomenimis.

2.4.2. Įvardyti adekvačius veiksmus,

uţduoties vaizdinio ir savo elgesio

korekcijas.

2.5. Apibūdinti gyvūnų

terapinius sugebėjimus

emocinei bei fizinei

ţmogaus savijautai

pagerinti.

2.5.1. Paaiškinti, kaip bendravimas su

gyvūnu gali pagerinti ţmogaus savijautą.

2.6. Rinkti ir skleisti

informaciją gyvūnų

gerovės klausimais

įvairiuose

informaciniuose

portaluose, skatinant

pilietiškumą bei

bendruomeniškumą.

2.6.1. Apibūdinti gyvūnų gerovės

sampratą.

2.6.2. Pateikti pavyzdţių, kaip

informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų

gerovės ir ţmogaus saugos uţtikrinimo.


Jausti

pagarbą kitiems

eismo dalyviams

nepriklausomai

nuo amţiaus,

lyties, rasės,

socialinės

padėties ir

dalyvavimo

eisme būdo

3.1. Apibūdinti savo kaip

eismo dalyvio

kompetenciją.

3.1.1. Paaiškinti, iš ko susideda eismo

dalyvio kompetencija.

3.1.2. Įvardyti eismo saugumo sritis, kur

susikerta eismo dalyvių interesai.

3.1.3. Pateikti pavyzdţių, kaip saugiai

spręsti eismo konfliktus.

Jausti asmeninę

atsakomybę uţ

savo ir

aplinkinių

saugumą eismo

aplinkoje

3.2. Apibūdinti eismą

automobilių keliais kaip

darnią sistemą.

3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos

sudedamąsias dalis.

3.2.1. Paaiškinti, kas lemia eismo

automobilių keliais darnų funkcionavimą.

Tikėti galimybe

savo veiksmais

kurti saugesnę

eismo aplinką

3.3.Vertinti transporto

priemonių (dviračių,

mopedų) dalis ir jų

sistemas pagal jų

atitikimą eismo saugumo

reikalavimams.

3.3.1. Palyginti dvi transporto priemones,

nustatyti, kuri techniškai tvarkinga ir saugi.


2010-11-20

- - 34

3.4. Adekvačiai įvertinti

informaciją iš eismo

aplinkos ir pasirinkti

saugaus eismo būdus

daţniausiai

pasitaikančiose


3.4.1. Identifikuoti eismo dalyviams

(pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams)

rizikingas eismo situacijas.

3.4.2. Įvardyti pagrindines eismo įvykių,

kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai,

mopedų ir motorolerių vairuotojai

prieţastis ir aplinkybes.

3.4.3. Pagrįsti sprendimo teisingumą ir

apibūdinti įgyvendinimo sėkmę

atsiţvelgiant į aplinką ir eismo dalyvio

elgesį, vertinant informaciją eismo

aplinkoje, koreguojant uţduoties vaizdinį

ir eismo dalyvio elgesį.

3.4.4. Nurodyti saugaus eismo

įgyvendinimo kryptis ir būdus.

3.5. Koreguoti ţinomus

saugaus elgesio eismo

aplinkoje modelius.

3.5.1. Pateikti pavyzdţių iš asmeninės

patirties, kai pasikeitusios eismo

aplinkybės ir / ar pastebėti kompetencijos

trūkumai privertė koreguoti elgesį eismo

aplinkoje.


Pasitikėti

civilinės saugos

ir gelbėjimo

sistemos

pajėgomis

4.1.Paaiškinti civilinės

saugos sąvoką

4.1.1. Išvardinti ir apibūdinti civilinės

saugos veiklas: pavojų rizikos įvertinimas,

prevencija, parengtis, ekstremaliųjų

situacijų valdymas, atstatymas, pratybos;

4.1.2. Išvardinti tarnybas, kurios sudaro

civilinės saugos pajėgas.

4.1.3. Pasakyti Lietuvos gyventojų teises ir

pareigas civilinės saugos srityje.

4.2.Apibūdinti

asmeninės ir

kolektyvinės gyventojų

apsaugos esmę.

4.2.1.Paaiškinti kolektyvinės gyventojų

apsaugos sąvoką. Apibūdinti vietas,

tinkamas kolektyvinei gyventojų apsaugai.

Pasakyti artimiausią kolektyvinei

gyventojų apsaugai pritaikytą vietą.

4.2.2.Paaiškinti asmeninės gyventojų

apsaugos sąvoką.

4.2.3. Paaiškinti skirtumus tarp asmeninės

ir kolektyvinės gyventojų apsaugos.

4.2.4.Pateikti pavyzdţių apie asmeninės ir

kolektyvinės gyventojų apsaugos

priemones ir būdus. Paaiškinti, kaip daryti,

ir pačiam pasidaryti vatos ir marlės raištį

kvėpavimo organų apsaugai.

4.3. Taikyti evakavimo į

saugią teritoriją

principus.

4.3.1. Paaiškinti skirtumus tarp

evakuacijos iš pastato ir evakavimo iš

pavojingos teritorijos į saugią.

4.3.2. Nurodyti skirtumus tarp skubaus ir

uţdelsto evakavimo.

4.3.3. Apibūdinti evakavimosi savo

transportu ypatumus, nusakyti jo

privalumus ir trūkumus.


2010-11-20

- - 35

4.3.4. Pateikti pavyzdţių apie kitose šalyse

organizuotus gyventojų evakavimo atvejus

ir juos aptarti.

Suvokti gaisrą

kaip gyvybei

pavojingą

reiškinį.

4.4. Pasirinkti saugų

išėjimą iš degančio

pastato.

4.4.1. Paaiškinti evakuacinio išėjimo

sąvoką.

4.4.2. Paaiškinti, kaip pasirinkti saugų

išėjimą ir saugiai išeiti iš degančios

patalpos, atsiţvelgiant į buvimo ir gaisro

kilimo vietas.

4.4.3. Paaiškinti, kaip elgtis degančioje

patalpoje, jeigu evakuacija negalima.


gesinti gaisrą.

4.5.1. Apibūdinti pirmines gaisro gesinimo

priemones ir gesinimo jomis principus.

4.5.2. Paaiškinti skirtumus tarp vandens

putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų.

4.5.3. Susieti degimo trikampio

komponentus su gaisro gesinimu.

4.6. Paaiškinti gamtinio

pobūdţio ekstremaliosios

situacijos poveikį

ţmonėms, turtui ir

aplinkai.

4.6.1. Apibūdinti gamtinio pobūdţio

ekstremaliąją situaciją: tai ryškūs

klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys

stichines nelaimes, masinius miškų ir

durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus

reiškinius, ypač pavojingas arba masines

epidemijas, epizootijas, epifitotijas.

4.6.2. Išvardinti ir apibūdinti pasaulyje bei

Lietuvoje galimus ir Lietuvai būdingus

geologinius, meteorologinius,

hidrologinius gamtinius reiškinius, kurie

gali kelti pavojų ţmogaus sveikatai ir

gyvybei. Paaiškinti jų tarpusavio

priklausomybę.

4.6.3. Paaiškinti, kaip klimato kaita ir jos

daromas poveikis ţmonėms, aplinkai yra

susijęs su gamtinio pobūdţio

ekstremaliosiomis situacijomis.

4.6.4. Paaiškinti epidemijos, epizootijos

sąvoką, pateikti pavojingų ar ypač

pavojingų uţkrečiamųjų ligų pavyzdţių.

4.7. prognozuoti ir

atpaţinti artėjančią ar

potencialiai galimą

gamtinio pobūdţio

ekstremaliąją situaciją ir

nuo jos apsisaugoti.

4.7.1. Apibūdinti poţymius, pagal kuriuos

galima prognozuoti ar atpaţinti artėjančią

ar potencialiai galimą gamtinio pobūdţio


4.7.2.Paaiškinti saugaus elgesio principus

artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir

jo metu esant uţdarose, atvirose vietovėse.

Suprasti, kad

ekologinės

nelaimės kenkia

ţmonių

sveikatai,

4.8.Apibūdinti

ekologinio pobūdţio

ekstremaliąsias situacijas

ir jų poveikį ţmonėms,

turtui, aplinkai.

4.8.1. Paaiškinti ekologinio pobūdţio

ekstremaliąsios situacijas kaip aplinkos oro

uţterštumą, vandens uţterštumą,

dirvoţemio, grunto uţterštumą arba kitokį

jam padarytą poveikį, branduolinę avariją,


2010-11-20

- - 36

gyvybei ir

aplinkai.

radiologinę avariją.

4.8.2. Pateikti ekologinių ekstremaliųjų

situacijų galimo poveikio ţmonėms, turtui

ir aplinkai pavyzdţių.

4.8.3. Argumentuotai vertinti atominės

energetikos objektų daromą poveikį (

potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos

tokiuose objektuose metu.

4.8.3. Apibūdinti ir argumentuotai vertinti

radioaktyvių dalelių daromą poveikį

gyviesiems organizmams ir gamtinei

aplinkai.

4.8.4. Paaiškinti ekologinio pobūdţio

ekstremaliųjų situacijų keliamas globalines

problemas (ozono sluoksnio plonėjimas,

šiltnamio efektas, rūgštieji lietūs).

4.9. Paaiškinti

potencialias ekologinių

ekstremaliųjų situacijų

prieţastis.

4.9.1. Paaiškinti, kas gali sukelti grėsmes

ekologiniam saugumui.

4.9.2. Pateikti pavyzdţių didţiausių

Lietuvoje įvykusių avarijų, padariusių ţalą

Lietuvos aplinkai.

4.9.3. Pateikti didţiausių Lietuvoje taršos

šaltinių pavyzdţių.

4.10. Apibūdinti

techninio pobūdţio


4.10.1. Paaiškinti, kad techninio pobūdţio

ekstremalioji situacija - tai įvairių

technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių

kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į

aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai,

griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto

rūšių avarijos, energetikos, magistralinių

vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs

įvykiai, būdingi pramonės objektams ir

komunikacijoms.

4.10.2. Išvardinti ir apibūdinti Lietuvoje

galimas techninio pobūdţio

ekstremaliąsias situacijas,

4.10.3. Pateikti didţiausių Lietuvoje ir

pasaulyje įvykusių techninių avarijų

pavyzdţių.

4.10.4. Pasakyti, kokios yra

pavojingiausios Lietuvos įmonės ir kokio

pobūdţio avarijos gali kilti mokyklos

aplinkoje.

4.11. Tinkamai elgtis

susidarius techninio

pobūdţio ekstremaliajai

situacijai.

4.11.1. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu

techninės avarijos metu pasklido į aplinką

pavojingos cheminės medţiagos.

4.11.2. Apibūdinti ir palyginti veiksmus

įvykus cheminei avarijai – jeigu

gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu


2010-11-20

- - 37

nurodyta likti namuose.

4.11.3. Paaiškinti kenksmingų medţiagų

patekimo į ţmogaus organizmą būdus ir

kaip nuo to apsisaugoti.

4.11.4. Nusakyti ir palyginti skubius ir

ilgalaikius gyventojų apsaugos nuo

radiacinės taršos veiksmus.

4.11.5. Paaiškinti, kaip ir kada atliekama

jodo profilaktika.

4.12. Paaiškinti

socialinio pobūdţio

ekstremaliosios situacijos

sąvoką.

4.12.1.Išvardinti ir apibūdinti Lietuvoje

galimas socialinio pobūdţio

ekstremaliąsias situacijas.

4.12.2.Paaiškinti terorizmo, masinio

naikinimo ginklo sąvokas.

4.12.3.Išvardinti galimus teroristinės

veiklos metodus, potencialius teroristų

taikinius.

4.12.4.Pateikti didţiausių pasaulyje

įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdţių,

įvertinti juos, aptarti pasekmes.

4.13. Atpaţinti galimą

socialinio pobūdţio

ekstremaliąją situaciją,

4.13.1. Apibūdinti galimos socialinio

pobūdţio ekstremaliosios situacijos

poţymius.

4.14. Taikyti elgesio

socialinės kilmės

ekstremaliosios situacijos

metu principus

4.14.1. Paaiškinti bendras saugumo

taisykles vykstant į potencialiai pavojingas

teroristinio išpuolio atţvilgiu vietas.

4.14.2. Paaiškinti, kaip elgtis vykstant

sprogimams, atsidūrus po nuolauţomis,

4.14.3. Paaiškinti, kaip elgtis tapus įkaitu;

4.14.4. Paaiškinti, kaip elgtis gavus

informaciją apie paplitusią biologinę taršą;

4.14.5. Paaiškinti, kaip elgtis gavus (

radus) įtartiną laišką ar paketą.

10. Turinio apimtis. 9-10 klasės

10.1. Sveikatai palanki elgsena. Emocinės ir protinės sveikatos samprata. Emocinę ir protinę sveikatą lemiantys veiksniai.

Fizinės, emocinės, protinės ir socialinės sveikatos tarpusavio ryšys. Kaip išreikšti prieraišumą,

meilę, draugystę ir rūpinimąsi kitu. Ryšys tarp protinės ir emocinės sveikatos ir elgesio (pvz. pyktis

ir smurtas). Kaip įveikti neigiamas emocijas. Depresijos, nerimo prieţastys, poţymiai ir padariniai.

Sukauptų problemų rezultatas - agresija nukreipta prieš save. Savigarba. Asmens turinčio teigiamą

savivertę bruoţai. Sveiki/harmoningi/darnūs tarpusavio ryšiai. Santuokinai tarpusavio ryšiai- darnūs

ir konfliktiški. Tėvų, bendraamţių ir kitų reikšmingų ţmonių vaidmuo suvokiant save. Streso

valdymas. Kūno (fizinės) ir psichologinės reakcijoss stresinėse situacijose. Efektyvios kovos su

stresu strategijos. Problemos ir jų sprendimai. Individualūs ir organizuoti streso įveikimo būdai.

Tinkami atsipalaidavimo metodai. Problemos sprendimo etapai. Tolerancija ir diskriminacija.

Ţmonės yra skirtingi ir todėl ypatingi. Kaip sukurti ir išsaugoti gerus tarpusavio santykius su šeimos

nariais ir draugais. Konfliktų valdymo ir konstruktyvuas sprendimo strategijos: kelio uţkirtimas,


2010-11-20

- - 38

valdymas, sprendimas, nepadarant ţalos sau ir kitiems. Teigiamas ir neigiamas kūno įvaizdis.

Valgymo sutrikimų poveikis augimui ir vystymuisi. Profesionali pagalba ţmonėms turintiems

valgymo sutrikimų. Būdai emocinei ir protinei sveikatai sustiprinti ir pagalba kitiems.

Mitybos rekomendacijas paaugliams. Ryšis tarp mitybos ir sveikatos holistine prasme. Ryšys

tarp mitybos ir lėtinių neinfekcinių ligų (padidėjusio kraujospūdţio, vėţio, cukrinio diabeto,

osteoporozės ir t.t.). Sveikos mitybos privalumai. Maisto mitybinė vertė. Paros maistinių ir

energijos poreikių patenkinimas. Vanduo ir fizinis aktyvumas. Skaidulinės medţiagos, kalcis, jodas

kasdienėje mityboje. Vegetarinė mityba. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo svarba normalios

kūno masės palaikymui. Asmeninės mitybos plano sudarymas, remiantis mitybos

rekomendacijomis (LR Mitybos centras). Sveiki ir rizikingi būdai svorio kontrolei. Valgymo

sutrikimų poveikis augimui ir vystymuisi. Kaip paveikti ir padėti kitiems priimant sveikatai

pozityvų pasirinkimą.

Kaip įtraukti kasdienį vidutinio ar didelio intensyvumo fizinį aktyvumą į savo gyvenimą

nepasikliaujant nei apibrėţtu mankštinimosi planu, nei tam tikra sportine įranga. Fizinio aktyvumo

trumpalaikė ir ilgalaikė nauda, kaip širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumo

gerinimas, jėgos, ištvermės ir lankstumo didinimas, lėtinių ligų rizikos maţinimas. Būdai fiziniam

aktyvumui padidinti. Fizinio aktyvumo nauda psichikos sveikatai ir socialinei gerovei. Pasyvus

gyvenimo būdas jo įtaką lėtinėms ligoms atsirasti. Fizinio aktyvumo apimtys ir formos,

rekomenduojamos paaugliams ir suaugusiems. Įvairių sporto šakų ir kasdienio fizinio aktyvumo

poveikis sveikatai ir fiziniam pajėgumui. Hidratacija ir dehidratacija fizinio aktyvumo metu. Fizinis

aktyvumas įvairiais metų laikais. Anaboliniai steroidai ir sveikata bei įstatymai. Sveikos mitybos ir

fizinio aktyvumo reikšmė normaliam kūno svoriui. Tinkami ir rizikingi svorio reguliavimo būdai.

Susiţalojimų ir traumų rizikos sumaţinimas ar išvengimas sportuojant ir atliekant kitas fizines

veiklas. Būtinybė naudoti apsaugos priemones vaţiuojant dviračiu, motociklu, pačiūţomis, riedlente

ir t.t..

Saugus vaistų vartojimas. Ţalingas rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų

poveikis fizinei, psichinei sveikatai ir socialinei gerovei. Ryšys tarp alkoholio ir kitų psichiką

veikiančių medţiagų vartojimo ir kitų sveikatos rizikos veiksnių (netyčinės traumos, smurtas,

saviţudybės, rizikingas lytinis elgesys, rūkymas). Ryšys tarp rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką

veikiančių medţiagų vartojimo ir pagrindinių mirčių prieţasčių ir ligų Lietuvoje. Ţalingas

liekninančių vaistų ir anabolinių steroidų vartojimo poveikis sveikatai. Rūkymas, alkoholio ir kitų

psichiką veikiančių medţiagų vartojimas ir nėštumas. Rūkymas, alkoholis ir kitos psichiką

veikiančios medţiagos nėra tinkamos priemonės svorio reguliavimui ir streso valdymui. Šeimos,

mokyklos ir įstatymų vaidmuo dėl rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų

vartojimo. Kodėl individas pasirenka rūkyti ar nerūkyti, vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias

medţiagas ar ne. Galutinė tabako/rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų kaina

asmeniui ir valstybei. Prevencinių programų veiksmingumas/efektyvumas.

Kaip sveikatai pozityvus elgesys visais atţvilgiais lemia ţmogaus gyvenimo kokybę. Elgesio

ir aplinkos veiksnių įtaka lėtinių ligų atsiradimui. Ryšys tarp netinkamų mitybos įpročių ir lėtinių

ligų (širdies ligos, vėţys, cukraligė, osteoporozė, hipertenzija). Pagrindiniai infekcinių ligų plitimo

keliai ir kaip uţkirsti kelią jų plitimui. Asmens veiksmai sumaţinantys klausos paţeidimus

susijusius su triukšmu, regos paţeidimus, ţalingą saulės poveikį. Poilsio ir miego reikšmė asmens

sveikatai. Profilaktinių sveikatos patikrinimų svarba.

10.2. Saugus elgesys buitinėje ir gamtinėje aplinkoje

Būdai, kurie sumaţina susiţalojimų riziką namuose, mokykloje, bendruomenėje. Kaip

asmeninis elgesys, aplinka, naudojamos priemonės gali sumaţinti traumų ir susiţalojimų riziką.

Būdai, kurie sumaţina riziką prie vandens telkinių. Būdai, kurie sumaţina apsinuodijimų riziką.

Pranašumai, kuriuos teikia suţalojimų ir traumų sumaţinimas. Traumų ir suţalojimų rizikos

sumaţinimas uţsiimant fizine veikla ir aktyviai sportuojant, naudojantis motorinėmis transporto

priemonėmis. Būtinybė naudoti apsaugos priemones (šalmą) vaţiuojant. Traumų ir susiţalojimų

rizikos sumaţinimas naudojant sprogstamąsias medţiagas. Būtini veiksmai esant vandens


2010-11-20

- - 39

katastrofai. Būtini veiksmai, kurių reikia imtis karo, gaisro, teroristinių išpuolių atveju. Ryšis tarp

alkoholio ir kt. narkotikų vartojimo ir traumų. Pavojai, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai.

Pirmoji pagalba gelbstint gyvybę (dirbtinis kvėpavimas ir t.t.). Ţmonių elgesio ir aplinkos faktoriai,

kurie sukelia daugiausia suţalojimų ir traumų Lietuvoje.

Išgyvenimo pasiklydus principai: kai trūksta maisto ir vandens, kai tenka nakvoti miške,

susikurti lauţą. Nagrinėjami tokie pavojai ţmogaus gyvybei kaip badas, troškulys, karštis, šaltis,

pervargimas, vienatvė. Diskutuojama apie pagalbos pasikvietimo būdus, nesant ryšio priemonių,

apie veiksmus patekus į nelaimės vietą atokioje teritorijoje.

Saugios ir darnios aplinkos sau, bendruomenei ir gyvūnams kūrimas. Gyvūno savininko ir

aplinkinių socialiniai vaidmenys, įsipareigojimai ir atsakomybė uţ pareigų nevykdymą.

Gyvūnų teisių paţeidimai, jų padariniai ir problemos. Lietuvoje veikiančios kompetentingos

įstaigos ir organizacijos, kurios suteiktų reikalingą pagalbą bet kokioje ţmogų ar gyvūną

liečiančioje situacijoje.

Problemos, kurias kelia netinkamas gyvūno laikymas, tiek šeimininkui, tiek aplinkiniams. Aplinkos,

gyvūno ir savo elgesio stebėjimo duomenys, jų analizė.

Gyvūnų terapiniai sugebėjimai emocinei bei fizinei ţmogaus savijautai pagerinti. Kaip bendravimas

su gyvūnu gali pagerinti ţmogaus savijautą.

Informacijos gyvūnų gerovės klausimais įvairiuose informaciniuose portaluose ir rinkimas ir

sklaida, skatinant pilietiškumą ir bendruomeniškumą.

Gyvūnų gerovės samprata. Kaip informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų gerovės ir ţmogaus

saugos uţtikrinimo.


Eismo aplinka ir eismo dalyvis. Eismo tvarka. Eismo aplinkoje tykantys pavojai, grėsmės;

kintančios eismo aplinkos stebėjimas ir vertinimas, savarankiškas naujų, pakitusiai eismo aplinkai

adekvačių saugaus eismo modelių kūrimas; pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių, vairuotojų elgesys

eismo saugumo aspektu, jų patirtis eismo aplinkoje (organizuojamos bendraamţių, draugų, šeimos

narių apklausos siekiant kuo detaliau išanalizuoti jų elgesį ir patirtį eismo aplinkoje).

Kelio, laiko, greičio sąvokų plėtojimas/ gilinimas, fizikinių dėsnių įtaka eismo saugumui (derinami

su kitų ugdymo sričių programoms).

Aplinkos apsauga: tarša išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai, (derinama su kitų ugdymo

sričių programomis); aplinką saugančios transporto priemonės (pvz. elektromobiliai ir pan.)

Eismo įvykiuose patiriamos traumos. Šalies, regiono, rajono, miesto traumatizmo analizė, eismo

įvykių kaltininkai ir aplinkybės. Konkrečių eismo įvykių aptarimas ir analizė. Laiko (metų, savaitės

dienų, paros, valandų) avaringumo statistika ir prieţastys (analizė).

Globalus eismas (sausumos, oro ir vandens transporto keliais) ir transporto priemonės (sausumos,

vandens, oro).

Bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas. Kelio ţenklai, kelių ţenklinimas. Transporto

priemonių skiriamieji ţenklai.

Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) pareigas

bei eismą dviračiais, mopedais, motoroleriais. Dviratininkai ir automobilių vairuotojai, dviratininkai

ir pėstieji, jų tarpusavio santykiai eismo

aplinkoje. Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios minėtų eismo dalyvių elgesį kelyje.

Saugi transporto priemonė: dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių dalys ir jų sistemos, nuo

kurių priklauso eismo saugumas. Transporto priemonių saugumo tobulinimas.

Pėsčiųjų, dviratininkų, mopedų, motorolerių vairuotojų, keleivių traumatizmas. Eismo įvykių,

kurių kaltininkais ar nuketėjusiais jie tampa, analizė. Prieţastys, susijusios su nukentėjusiojo

pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais ir prieţastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais.

Veiksniai, turintys ar galintys turėti įtakos eismo saugumui (meteorologinės sąlygos, techniniai

transporto priemonių gedimai, techninė transporto premonės būklė, netikėtos kliūtys kelyje,

sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medţiagų ir pan.).

Eismo dalyvių atsakomybė uţ savo elgesį kelyje, pareigos, nuobaudos uţ Kelių eismo taisyklių

paţeidimus.


2010-11-20

- - 40

Transporto (sausumos, vandens, oro) sukeltas traumatizmas Lietuvoje ir pasaulyje (ar Europos

Sąjungoje) (lyginamoji statistika).

Techniniai įrengimai, diegiamos inţinerinės priemonės, skirtos pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų,

mopedų bei motociklų, automobilių vairuotojų paţeidţiamumui sumaţinti. Pasyvaus saugumo

priemonės.

Eismo organizavimo tobulinimas. Eismo dalyvio atsakingo elgesio kelyje ugdymas. Mokymas ir

mokymasis saugaus eismo analizuojant ir vertinant situacijas, iškylančias eismo aplinkoje.

,,Pavojingų situacijų“ vertinimas, teisingų sprendimų priėmimas, taikymas praktikoje. Atsakomybė

uţ save ir kitus eismo dalyvius kelyje.

10.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose. Civilinės saugos sąvoka: civilinės saugos veiklos: aiškinamas turinys ir nagrinėjamas rizikos

įvertinimas, prevencija, parengtis, ekstremaliųjų situacijų valdymas, atstatymas, pratybos, civilinės

saugos pajėgos. Mokiniams paaiškinamos Lietuvos gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos

srityje.

Gyventojų apsauga: kolektyvinė gyventojų apsauga, asmeninė gyventojų apsauga.

Nagrinėjamas kolektyvinės pasaugos poreikis ir vietos, tinkamos kolektyvinei gyventojų apsaugai.

Aiškinamasi kaip nesudėtingai parankinėmis priemonėmis pasigaminti asmeninės apsaugos

priemonę – vatos ir marlės raištį.

Evakavimas į saugią teritoriją: skubus, uţdelstas evakavimas, evakavimasis savo transportu,

evakavimo punktai. Nagrinėjami skirtumai tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią

teritoriją. Nagrinėjami kolektyvinės gyventojų apsaugos, taikytos pasaulyje, pavyzdţiai.

Evakuacinis išėjimas: sąvoka, reikalavimai evakuaciniaims išėjimams. Nagrinėjama kaip

išeiti, jeigu evakuacinis išėjimas uţdūmintas arba evakuacija negalima.

Gaisro gesinimas: pirminės gaisro gesinimo priemonės, ugnies gesintuvai. Gesinimo

principai: nagrinėjama veiksmų “ pranešk- gesink- gelbėkis“ seka skirtingais gaisrų atvejais.

Aiškinamasi skirtumai tarp vandens putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų. Analizuojamas gaisro

gesinimas degimo trikampio komponentų atţvilgiu.

Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: tai ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai,

sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus

reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas. Nagrinėjami pasaulyje

bei Lietuvoje galimi ir Lietuvai būdingi geologiniai, meteorologiniai, hidrologiniai gamtiniai

reiškiniai kurie gali kelti pavojų ţmogaus sveikatai ir gyvybei. Aiškinama jų tarpusavio

priklausomybė. Apibūdinami poţymiai pagal kuriuos galima prognozuoti ar atpaţinti artėjančią ar

potencialiai galimą gamtinio pobūdţio ekstremaliąją situaciją. Paaiškinama epidemijos, epizootijos

sąvokos, pateikiami pavojingų ar ypač pavojingų uţkrečiamųjų ligų pavyzdţiai.

Klimato kaitos poveikis: analizuojamos klimato kaitos poveikio sąlygojamos gamtinio

pobūdţio ekstremaliosios situacijos, jų pasikartojimo daţnumas, intensyvumas.

Saugaus elgesio principai artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir jo metu esant

uţdarose, atvirose vietovėse.

Ekologinio pobūdţio ekstremalioji situacija: aptariama sąvoka, aptariama aplinkos oro

uţterštumas, vandens uţterštumas, dirvoţemio, grunto uţterštumas arba kitoks jam padarytas

poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija. Mokiniai diskutuoja apie galimas prieţastis,

galinčias sukelti ekologinio pobūdţio ekstremaliąją situaciją. Vertinama ir diskutuojama apie

atominės energetikos objektų daromą poveikį ( potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos tokiuose

objektuose metu, radioaktyvių dalelių daromą poveikį gyviesiems organizmams ir gamtinei

aplinkai.

Grėsmės ekologam saugumui: gamtinės, techninės, socialinės, kriminalinės. Analizuojamos

didţiausios Lietuvoje įvykusios avarijos, nagrinėjami didţiausi taršos šaltiniai, didţiausios grėsmių

ekologiniam saugumui prieţastys: saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingas

elgesys, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas.

Globalinės grėsmės ekologiniam saugumui: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas,

rūgštieji lietūs.


2010-11-20

- - 41

Techninio pobūdţio ekstremaliųjų situacijų prieţastys: nagrinėjama ir diskutuojama apie

įvairių technologinių procesų sutrikimus, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką

cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos,

energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės

objektams ir komunikacijoms. Nagrinėjamos Lietuvoje vykusios ir galimos techninio pobūdţio

avarijos, pavojingiausios Lietuvos įmonės ir avarijos galinčios kilti mokyklos aplinkoje.

Veiksmai pasklidus cheminėms medţiagoms: nagrinėjami veiksmai apsinuodijus, siekiant

išvengti apsinuodijimų, kenksmingų medţiagų patekimo į ţmogaus organizmą būdai ir

apsisaugojimas. Lyginami veiksmai jeigu gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu nurodyta likti

namuose.

Gyventojų apsaugos nuo radiacinės taršos veiksmai, jodo profilaktika.

Socialinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos sąvoka: terorizmas, masinis naikinimo

ginklas, spūstis minioje, riaušės. Nagrinėjami pavojai ir potencialiai pavojingos vietos.a.

Terorizmas: nagrinėjami galimi teroristinės veiklos metodai, potencialūs teroristų taikiniai.

Analizuojami didţiausių pasaulyje įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdţiai, jų pasekmės.

Uţkrečiamos ligos, kurios gali būti panaudojamos kaip biologinis ginklas. Bioterorizmo galimybė.

Įtarinos pašto siuntos.

Veiksmai : nagrinėjami veiksmai gavus ( radus) įtartiną laišką ar paketą, informaciją apie

paplitusią biologinę taršą. Diskutuojama apie tai, kokios vietos yra potencialiai pavojingos

teroristinio išpuolio atţvilgiu, apie įtartinų dėl galimos teroristinės veiklos ţmonių poţymius.

Mokomasi pagrindinių taisyklių kaip elgtis tapus įkaitu, atsidūrus po nuolauţomis.

IV. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR TURINIO APIMTIS. MODULIS „UŽKREČIAMŲJŲ

LIGŲ PROFILAKTIKA“

Mokinių pasiekimai


1-10 klasės

Elgtis saugiai ir

atsakingai

1.1. Atpaţinti situacijas,

kuriose galima uţsikrėsti

kirmelėmis, ir saugiai

elgtis jose.

1.1.1. Paaiškinti, kas yra kirmėlės.

1.1.2. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų

apsisaugoti nuo kirmėlių.

1.2. Atpaţinti „nešvarių

rankų ligą“ ir apsisaugoti

nuo jos.

1.2.1. Paaiškinti, kas yra „nešvarių rankų

liga“


apsisaugoti nuo „nešvarių rankų ligos“.

1.3. Saugiai elgtis gripo

metu.

1.3.1. Paaiškinti, kas yra gripas.


apsisaugoti nuo gripo.

1.4. Atpaţinti situacijas,


utelėmis ar nieţais, ir

saugiai elgtis jose.

1.4.1. Paaiškinti, kas yra utelės ir nieţai.


apsisaugoti nuo utėlių ir nieţų.


2010-11-20

- - 42

1.5. Apibūdinti situacijas,


hepatitu A,B,C, ir saugų

elgesį jose.

1.5.1. Paaiškinti, kas yra hepatitas.


apsisaugoti nuo hepatito A,B,C.

1.6. Apibūdinti lytiniu

keliu plintančias ligas ir

kaip nuo jų apsisaugoti.

1.6.1. Paaiškinti, kokios ligos plinta lytiniu

keliu.

1.6.2. Paaiškinti, kas yra ŢIV ir AIDS.

1.6.3. Pateikti situacijų, kuriose gali kilti

grėsmė uţsikrėsti lytiniu keliu

plintančiomis ligomis, pavyzdţių.

1.6.4. Pateikti situacijų, kuriose galima

uţsikrėsti ŢIV ir AIDS, pavyzdţių.


apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių

ligų.


apsisaugoti nuo ŢIV ir AIDS.


plinta tuberkuliozė ir kaip

nuo jos apsisaugoti.

1.7.1. Paaiškinti, kas yra tuberkuliozė.


apsisaugoti nuo tuberkuliozės.

V. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR TURINIO APIMTIS. MODULIS „PIRMOJI PAGALBA“

Mokinių pasiekimai


1-10 klasės

Padėti ištikus

nelaimei

1.1. Atpaţinti atvejus, kai

gali prireikti pirmosios

pagalbos.

1.1.1. Paaiškinti, kas yra pirmoji pagalba.

1.1.2. Pateikti pavyzdţių, kokiu atveju turi

būti teikiama pirmoji pagalba.

1.2. Naudotis mokyklos

pirmosios pagalbos

vaistinėlėje esančiomis

priemonėmis.

1.2.1. Paaiškinti, kokių (išskyrus vaistus)

pirmosios pagalbos priemonių reikia turėti

vaistinėlėje.

1.3. Kreiptis pagalbos

ištikus nelaimei.

1.3.1. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos

ištikus nelaimei mokykloje.

1.3.2. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos

ištikus nelaimei namuose, kai nėra

suaugusiųjų.


2010-11-20

- - 43

1.4. Pateikti informaciją

skambinant pagalbos

telefono numeriu.

1.4.1. Nurodyti bendrojo pagalbos telefono

numerį.

1.4.2. Pateikti situacijų, kuriose reikia

kviesti pagalbą telefonu, pavyzdţių.

1.4.3. Pagal situaciją suformuluoti

informaciją, kurią būtina pateikti, kviečiant

pagalbą telefonu.

1.5. Suteikti pirmąją

pagalbą įsidrėskus,

nusibrozdinus,

nusideginus.

1.5.1. Apibūdinti įdrėskimą, nubrozdinimą,

nudegimą.

1.5.2. Išvardyti pirmosios pagalbos

veiksmus įsidrėskus, nusibrozdinus,

nusideginus.

1.6. Stabdyti kraujavimą

iš nosies.

1.6.1. Paaiškinti, kaip stabdyti kraujavimą

iš nosies


pagalbą uţspringus.

1.7.1. Paaiškinti, kas vyksta ţmogaus

organizme uţspringus.

1.7.2. Parodyti sutartinį ţenklą uţspringus.

1.7.3. Išvardyti veiksmų seką teikiant

pirmąją pagalbą uţspringus.


pagalbą esant įkandimui.

1.8.1. Apibūdinti erkės įkandimo poţymius

ir pirmosios pagalbos veiksmus.

1.8.2. Apibūdinti vabzdţio įkandimo

poţymius ir pirmosios pagalbos veiksmus.

1.8.3. Apibūdinti gyvatės įkandimo

poţymius ir pirmosios pagalbos veiksmus.

1.8.4. Apibūdinti šuns įkandimo poţymius

ir pirmosios pagalbos veiksmus.


pagalbą patekus į

ţmogaus organizmą

svetimkūniui.

1.9.1. Apibūdinti poţymius ir pirmosios

pagalbos veiksmus patekus svetimkūniui į

akį.



nosį.



ausies landą.

1.10. Atpaţinti

apsinuodijimo poţymius

ir suteikti pirmąją

pagalbą apsinuodijus.


pagalbos veiksmus apsinuodijus vaistais.


pagalbos veiksmus apsinuodijus augalais.


pagalbos veiksmus apsinuodijus grybais.


pagalbos veiksmus apsinuodijus buitinėmis

cheminėmis medţiagomis.



2010-11-20

- - 44

pagalbos veiksmus apsinuodijus smalkėmis.


pagalbos veiksmus apsinuodijus maistu.

1.11.Atpaţinti

apsinuodijimą alkoholiu

arba narkotikais

ir pakviesti pagalbą.

1.11.1. Apibūdinti apsinuodijimo alkoholiu

poţymius.

1.11.2. Apibūdinti apsinuodijimo

narkotikais poţymius.

1.11.3. Nurodyti, kur/į ką kreiptis pagalbos

aptikus apsinuodijusį alkoholiu arba

narkotikais mokykloje ar namuose (nesant

suaugusiųjų).


pagalbą skęstant.

1.12.1. Paaiškinti, kaip elgtis raumenį

sutraukus mėšlungiui.

1.12.2. Apibūdinti ir pademonstruoti

veiksmus gaivinant skęstantį.

1.13. Atpaţinti pavojus,

kuriuos gali sukelti

elektra ir suteikti pirmąją

pagalbą

1.13.1. Apibūdinti aplinkybes, galinčias

sukelti elektros traumas.

1.13.2. Išvardyti pirmosios pagalbos

veiksmus įvykio vietoje.


pagalbą esant išoriniam

kraujavimui.

1.14.1. Paaiškinti, kas yra kraujavimas.

1.14.2. Išvardyti veiksmų seką siekiant

sustabdyti kraujavimą.

1.15.Atpaţinti šoko

poţymius ir suteikti

pirmąją pagalbą ištikus

šokui.

1.15.1. Paaiškinti, kas yra šokas ir

apibūdinti jo poţymius.

1.15.2. Išvardyti, kokių veiksmų imtis

siekiant suteikti pirmąją pagalbą ištiktam

šoko ţmogui.

1.16. Atpaţinti nušalimo

ir šilumos smūgio

poţymius ir suteikti

pirmąją pagalbą.

1.16.1.Paaiškinti, kaip karštis veikia

organizmą ir kaip apsisaugoti nuo šilumos

smūgio.

1.16.2. Paaiškinti, kaip šaltis veikia

organizmą ir kaip apsisaugoti nuo

nušalimo.

1.16.3. Apibūdinti pirmosios pagalbos

veiksmus ištikus šilumos smūgiui.


veiksmus nušalus.

1.17. Atpaţinti būdingus

kaulų lūţių poţymius ir

suteikti pirmąją pagalbą.

1.17.1. Paaiškinti, kokie būna kaulų lūţiai.

1.17.2. Apibūdinti skirtingų kaulų lūţių

poţymius.


veiksmus esant skirtingiems kaulų lūţiams.


2010-11-20

- - 45

1.18. Atpaţinti būdingus

sąnarių patempimo ir

išnirimo poţymius ir


1.18.1. Apibūdinti sąnarių patempimo ir

išnirimo poţymius.


veiksmus esant sąnarių patempimui ir

išnirimui.

1.19. Atpaţinti ūmių

susirgimų (insulto ,

hipoglikeminės komos,

epilepsijos) poţymius ir


1.19.1.Apibūdinti insulto poţymius ir

pirmosios pagalbos veiksmus jam ištikus.

1.19.2. Apibūdinti hipoglikeminės komos

poţymius ir pirmosios pagalbos veiksmus

jai ištikus.

1.19.3. Apibūdinti epilepsijos poţymius ir

pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.

i. bendrosios nuostatos 1. srities paskirtis...ţinos, kaip jų išvengti ar juos sumaţinti; •...

Documents