ii tomas aprašomoji dalislakd.lrv.lt/uploads/lakd/documents/files/paslaugos/...tvirtinama...

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

II tomas

Aprašomoji dalis

VĮ TRANSPORTO IR KELIŲ TYRIMO INSTITUTAS KAUNAS 2001

2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa. II tomas

2

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės

kelių priežiūros ir plėtros programa

Pirmasis leidimas

TURINYS

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS ... 2 TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI................................................................................................... 3 SANTRUMPOS ........................................................................................................................... 4 SANTRAUKA.............................................................................................................................. 5 ĮVADAS ....................................................................................................................................... 6 1. DARBO METODIKA.............................................................................................................. 8 2. ESAMOS KELIŲ TINKLO BŪKLĖS ANALIZĖ ................................................................ 14

2.1. Lietuvos kelių tinklo struktūra ir raida ............................................................................ 14 2.2. Transporto rodiklių kitimas ............................................................................................. 22 2.3. Avaringumo kitimas ........................................................................................................ 28 2.4. Lietuvos kelių tinklo būklė .............................................................................................. 34 2.5. Lietuvos tiltų būklė .......................................................................................................... 38 2.6. Kelių priežiūra ................................................................................................................. 43 2.7. Išlaidos mechanizmams, pastatų remontams ir kitiems būtiniems darbams ................... 47 2.8. Eismo intensyvumo prognozė ......................................................................................... 52 2.9. Lietuvos kelių finansavimo dinamika ir prognozė .......................................................... 54

3. KELIŲ TINKLO PRIEŽIŪRA IR PLĖTRA 2002 - 2015 METAIS ..................................... 58 3.1. Tarptautinių transporto koridorių plėtra ir pasienio infrastruktūros vystymas................ 58 3.2. Kelių priežiūra ................................................................................................................. 59 3.3. Tiltų remontas ir rekonstrukcija ...................................................................................... 60 3.4. Asfaltbetonio dangų periodiniai remontai ir stiprinimas................................................. 62 3.5. Kelių rekonstrukcija ........................................................................................................ 64 3.6. Žvyrkelių asfaltavimas .................................................................................................... 68 3.7. Naujų kelių tiesimas ir kelio statinių statyba................................................................... 70 3.8. Saugaus eismo priemonės................................................................................................ 73 3.9. Kitos išlaidos kelių sektoriuje ......................................................................................... 74

4. PLANUOJAMI KELIŲ SEKTORIAUS FINANSAVIMO ŠALTINIAI IR IŠLAIDŲ STRUKTŪRA ............................................................................................................................ 76

4.1. Numatomų lėšų iš tarptautinių organizacijų perspektyvinis planas ................................ 76 4.2. Planuojama kelių sektoriaus išlaidų struktūra ir apimtys ................................................ 77 4.3. Planuojamas kelių tinklas 2015 m. .................................................................................. 77

IŠVADOS................................................................................................................................... 79 LITERATŪROS SĄRAŠAS...................................................................................................... 80 PRIEDAI .................................................................................................................................... 82

1. Lietuvos kelių finansavimo prognozė, šaltiniai ir struktūra (4 lapai)......................... 83 2. 2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programos suvestinės lentelės (5 lapai) .................................................................. 87 3. 2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir plėtros programos žemėlapis (2 lapai) ............................................................................ 92

SUDERINTA Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje 2002 m. sausio 9 d., Nr. 13 - 10 - 190

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2002 m. kovo 7 d. posėdžio protokolo Nr. 8


3

TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Dangos atstatymas – remonto rūšis, kai kelio dangos stipris atstatomas iki projektinio arba nežymiai padidinamas. Dažniausiai – tai išlyginamojo sluoksnio ir plono asfaltbetonio sluoksnio paklojimas. Dangos paviršiaus apdorojimas – remonto rūšis, kai ant dangos paviršiaus užpurškiama rišamoji medžiaga ir paskleidžiama skaldelė. Dangos stiprinimas – remonto rūšis, kai ženkliai padidinamas kelio konstrukcijos stipris. Dažniausiai – tai išlyginamojo sluoksnio ir storo viengubo arba dvigubo asfaltbetonio sluoksnio paklojimas. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių objektų užimta žeme. Kelio savininkas – asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise. Kelių priežiūra – nepertraukiami kelio elementų priežiūros darbai, užtikrinantys saugų eismą, reikiamą kelio elementų tarnavimo laiką. Priežiūrai priskiriami kelio elementų mažos apimties taisymo darbai bei nuolatinė priežiūra vasarą ir žiemą. Kelių priežiūros ir plėtros programa – Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtinama specialioji programa. Krašto keliais vadinami keliai, kurie sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį. Tai keliai, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas. Kelio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius. Kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Magistraliniai keliai – tai pagrindiniai Lietuvos keliai, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinių kelių tinklą įjungiami valstybinės reikšmės keliai. Naudotojas – asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi keliais ir jų infrastruktūra. Nauja statyba – naujo kelio, miesto (miestelio) aplinkkelio su visais kelio elementais tiesimas, tilto (viaduko) ar kitokio kelio objekto statyba. Rajoniniais keliais vadinami keliai, naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų teritorijose esančių juridinių ar fizinių asmenų susisiekimo reikmėms ir jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu. Valstybinės reikšmės keliais vadinami keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Jie skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius.


4

SANTRUMPOS

BVP - bendrasis šalies vidaus produktas;

DAVASEMA - Lietuvos automobilių kelių direkcijos dangų valdymo sistema;

ES - Europos Sąjunga;

FWD - krintančio svorio deflektometras (Falling Weight Deflectometer);

IRI - tarptautinis lygumo indeksas (International Roughness Index);

HDM - kelių plėtros ir valdymo modelis (Highway Development and Management Model);

ISO HDM - tarptautinė kelių plėtros ir valdymo priemonių studija (International Study of Highway Development and Management Tools);

ISPA - Europos Sąjungos priešįstojiminės struktūrinės politikos formavimo programa (Instrument for Structural Policies for Pre - Accession);

KOSIS - Lietuvos automobilių kelių direkcijos kelių oro sąlygų informacinė sistema;

LAKD - Lietuvos automobilių kelių direkcija;

MVPEI - metinis vidutinis paros automobilių eismo intensyvumas;

PHARE - Europos Sąjungos programa Lenkijos, Vengrijos ir kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių ekonomikos restruktūrizavimui remti (Poland and Hungary: Action for the Restructuring of the Economy);

PVM - pridėtinės vertės mokestis;

SNC - kelio dangos konstrukcijos modifikuotas stiprumo rodiklis;

TINA - Europos Sąjungos transporto infrastruktūros plėtros poreikių įvertinimo programa (Transport Infrastructure Needs Assessment).

VĮ – Valstybės įmonė


5

SANTRAUKA

Darbą atliko VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ I. Kanto 25, p./d. 2082 LT 3000 Kaunas Tel. (8 - 27) 205642 Fax. (8 - 27) 205619 El. paštas: [email protected] Darbe atlikta esamos automobilių kelių tinklo būklės analizė: išnagrinėta kelių tinklo struktūra, techninė ir fizinė kelių tinklo būklė, kelių priežiūros, tiesimo ir taisymo darbų raida, eismo intensyvumo ir tarptautinio eismo kitimas. Sudaryta eismo augimo prognozė ir apskaičiuotas kelių tinklo tobulinimo darbų poreikis, naudojant du pagrindinius kriterijus:

- ekonominį naudingumą taikant kaštų ir naudos analizės metodiką; - siekiant harmonizuoti regioninę plėtrą.

Ataskaitoje pateikiama valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir plėtros (tobulinimo) programa (toliau – Programa) 2002 - 2015 m. laikotarpiui atsižvelgiant į finansavimo galimybes. Iš viso analizuota apie 3000 galimų projektų. Darbai suskirstyti į keturis periodus: 2002 - 2005 m.; 2006 - 2010 m.; 2011 - 2015 m.; po 2015 m. Programa sudaryta šioms darbų grupėms:

- kelių nuolatinei priežiūrai; - kelių ir tiltų periodiniams remontams, dangų atstatymui ir stiprinimui; - saugaus eismo priemonių įrengimui; - žvyrkelių asfaltavimui; - kelių ir kelio statinių rekonstrukcijai; - naujų kelių tiesimui, kelio statinių statybai; - kitiems kelių darbams (projektavimui, moksliniams tyrimams, mechanizmų

įsigijimui, pastatų remontui, aplinkosauginėms priemonėms, kt.). Sudarant Programą buvo stengiamasi kiek galima labiau suderinti kelių tobulinimo poreikį ir finansavimo galimybes. Programoje planuojama, kad kelių sektoriaus finansavimas per ateinančius 14 metų didės proporcingai BVP augimui, t.y. apie 4,4% per metus. Sudarytas numatomų gauti lėšų iš tarptautinių organizacijų perspektyvinis planas. Kiekvieno periodo darbams visoms Lietuvos regioninėms kelių įmonėms sudarytos lentelės ir žemėlapiai. Darbe dalyvavo VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ darbuotojai: eismo inžinerijos skyriaus: inž. - ekon. R. Akelaitienė ved. inž. A. Braga sk. virš. techn. dr. A. Domatas (projekto vadovas) gr. vad. techn. dr. D. Miškinis vyr. spec. V. Petrušonis gr. vad. R. Strumskienė ved. inž. G. Stukienė vyr. spec. K. Šiekštelis tiltų skyriaus: vyr. spec. techn. dr. J. Žekevičius


6

ĮVADAS Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pradėtos vykdyti ekonominės reformos, kurių tikslas – stiprinti valstybę, siekti, kad Lietuvos ekonomika taptų konkurencinga pasaulio rinkose. Nepriklausomybės metais pavyko sumažinti infliaciją, sustabdyti bendro vidinio produkto nuosmukį, pertvarkyti ir sustiprinti transporto, energetikos, bankininkystės ir kitus sektorius. Visi šie pokyčiai lėmė pasikeitimus prekių ir paslaugų rinkose, kurių tolesnis plėtojimas neatsiejamas nuo pagrindinės logistikos sistemos dalies – transporto plėtros. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines gėrybes, racionaliai išdėstant teritorijoje gamybines jėgas, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius. Transporto sektoriaus finansavimas daugelyje šalių tradiciškai laikomas viena iš prioritetinių darbo krypčių, kadangi transportas kartu su energetika ir ryšiais yra itin svarbi efektyvios materialinės gamybos ir normalios socialinės aplinkos garantavimo šalyje sąlyga. Ilgalaikės kelių plėtros programos, integruotos į bendrą valstybės vykdomą politiką, rengiamos išsivysčiusiose šalyse bei daugelyje besivystančių šalių [26]. Programų sudarymo sistema [24] pateikta schemoje 1 pav.

Valstybės strateginės plėtros programa

Ekonomikos plėtros

programa Kitos programos

Transporto plėtros

programa Kitos šakinės

programos

Automobilių

keliai Kitos susisiekimo

sistemos sritys

Valstybinės reikšmės

keliai

Kiti keliai

Valstybinės saugaus eismo,

aplinkosaugos programos

Ilgalaikė kelių

tobulinimo programa

Vidutinio laikotarpio (3–7 metų) programos

Metiniai planai

1 pav. Programų sudarymo schema


7

Programos skiriasi savo detalumu. Kuo siauresnės yra programos ir kuo trumpesniam laikotarpiui jos sudaromos, tuo detalesnės jos turi būti. Valstybės plėtros programoje, vadovaujantis strateginio planavimo principais, nustatomi prioritetai, įvairių sričių, tarp jų ir susisiekimo sistemos, plėtros gairės. Programos yra patvirtinamos atitinkamu lygiu ir tampa juridiniais dokumentais. Remiantis programomis, planuojamas reikalingas finansavimas. Visos programos, priklausomai nuo realiai atliktų darbų, yra koreguojamos. Sudarant vidutinio laikotarpio programas, paprastai tikslinamos ilgalaikės, sudarant metinius planus – vidutinio laikotarpio programos. Lietuvos susisiekimo sistemą sudaro transportas ir ryšiai. Nacionalinė transporto plėtros programa buvo priimta 1994 m. sausio 13 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 15 [21]. Šiuo metu yra rengiama nauja transporto plėtros programa. Būsimos Lietuvos transporto plėtros programos vienas svarbių tikslų – tobulinti kelius, sutampančius su pagrindiniais visos Europos transporto koridoriais. Tai – „Via Baltica“ kelio rekonstrukcija ir tiesimas, IXB koridoriaus Kijevas–Vilnius–Klaipėda kelio dangos atstatymas ir stiprinimas, kitų magistralinių ir krašto kelių, dengtų asfaltu prieš 30 ir daugiau metų, atstatymas, stiprinimas ar rekonstravimas. Šio darbo tikslas – sudaryti valstybinės reikšmės kelių tobulinimo programą (toliau - Programą) (užrašyta paryškintu šriftu 1 paveiksle). Tai būtų tiek ilgalaikės Lietuvos automobilių kelių plėtros programos, tiek Nacionalinės transporto plėtros programos sudedamosios dalys. Patvirtinus Programą, ja remiantis turėtų būti ruošiamos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros vidutinio laikotarpio programos ir metiniai planai. Programa taip pat turėtų padėti rengti kitas valstybines ilgalaikes programas, teritorijų planus. Ilgalaikė kelių tobulinimo programa turi būti koreguojama rengiant vidutinio laikotarpio valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programas, t.y. kas treji metai. Programoje numatyti lėšų šaltiniai ir sudaryta finansavimo prognozė tiek iš Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos, tiek iš tarptautinių finansinių organizacijų. Programą sudaro keturi tomai: - I tomas. „2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir

plėtros programa. Santrauka“. - II tomas. „2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir

plėtros programa. Aprašomoji dalis“ (Šis tomas). - III tomas. „2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir

plėtros programa. Lentelės“. Šiame tome pateikiami duomenys apie planuojamus naujus kelius ir statinius, kelių rekonstrukciją, dangų stiprinimą arba atstatymą, žvyrkelių asfaltavimą, jų techninius parametrus, įgyvendinimo terminus bei ekonomines kainas.

- IV tomas. „2002 - 2015 metų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir plėtros programa. Žemėlapiai“. Parengti žemėlapiai kiekvienai regioninei įmonei trims laikotarpiams. Objektų numeriai žemėlapiuose atitinka numerius žiniaraščiuose. III tomo lentelėse vienas ruožas gali būti išskirstytas į keletą ruoželių. Tokiu atveju žemėlapyje nurodytas tik pirmojo ruoželio numeris.


8

1. DARBO METODIKA Kelių tinklo tobulinimo programa turi būti sudaryta siekiant kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius: mažinti avaringumą, autotransporto priemonių eksploatacines išlaidas, kelionės laiko sąnaudas, aplinkos taršą. Sudarant kelių tinklo tobulinimo programas, vertinimą būtina atlikti dviem aspektais:

- kelių tinklo tobulinimo; - teritorijų planavimo ir regioninės plėtros aspektu.

Šie aspektai tarp savęs susiję, tačiau tam tikrų skirtumų gali būti. Pavyzdžiui, kelininkų požiūriu pagal esamą eismo intensyvumą reikia asfaltuoti kelią iki gyvenvietės, tačiau regioninės plėtros požiūriu asfaltuoti neperspektyvu, nes ta gyvenvietė nyksta, asfaltuotas kelias jos neišgelbės. Arba, atvirkščiai, kelininkų požiūriu rekonstruoti kelią dėl nedidelio eismo intensyvumo yra netikslinga, tačiau teritoriniame plane yra numatyta kelio erdvinės zonos plėtra, ir įvertinant būsimą spartų eismo augimą, reikia šio kelio plėtrą įtraukti į kelių tobulinimo programą. Todėl ruošiant programas reikia įvertinti tiek kelininkų, tiek savivaldybių ir apskričių poziciją. Šiame darbe buvo nagrinėta:

- kelių priežiūros darbų gerinimo kryptys ir poreikis; - asfalto dangų periodinių remontų (nusidėvėjimo sumažinimo, atstatymo) ir

stiprinimo poreikis. Nusidėvėjimo sumažinimas suprantamas kaip paviršiaus apdorojimas su ar be išlyginamojo sluoksnio arba šlamų sluoksnio įrengimas. Atstatymas suprantamas kaip kelio konstrukcijos stiprio atstatymas iki projektinio ar nežymus jo padidinimas. Dažniausiai - tai plono asfaltbetonio sluoksnio uždengimas (su išlyginamuoju sluoksniu arba be jo). Stiprinimas suprantamas kaip esminis kelio konstrukcijos stiprio padidinimas, pavyzdžiui, klojant storas vienasluoksnes arba dvisluoksnes dangas. Priklausomai nuo darbų kainos, jie gali būti priskirti nusidėvėjimą sumažinantiems arba vertę didinantiems (atstatymo investicijoms);

- tiltų remontų ir rekonstrukcijų poreikis; - kelių rekonstrukcijos poreikis. Kelio rekonstrukcija suprantama kaip dangos arba

sankasos platinimas, kartu atstatant arba sustiprinant esamą dangą; - žvyrkelių asfaltavimo poreikis; - naujų kelių tiesimo ir kelio statinių statybos poreikis; - saugaus eismo priemonių įrengimo keliuose poreikis. - kitų darbų ir priemonių (projektavimo, mokslinių tyrimų, aplinkosauginių priemonių,

naujų mechanizmų įsigijimo, gamybinių - buitinių pastatų remonto ir pan.) poreikis. Transporto plėtros planavimo modelis susideda iš keturių stadijų [24]:

- transporto judėjimo matricų, išeities ir paskirties matricų sudarymas; - transporto srautų paskirstymas pagal transporto rūšis; - transporto srautų paskirstymas pagal transporto priemonės tipą; - transporto maršrutų sudarymas.

Po to sudaroma plėtros programa, įvertinant transporto kelių tinklo plėtros poreikį, t.y. sukuriant jungtis ir mazgus, ir teritorinės plėtros poreikį, t.y. šalies teritoriją suskirstant į atskirus regionus.


9

Programa ruošta tik valstybinės reikšmės automobilių keliams, todėl transporto plėtros planavimo modelis nebuvo naudotas. Rengiant Programą, buvo dirbama šiomis kryptimis:

- analizuojami Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirų skyrių perspektyviniai planai ir programos, remiantis jais, nustatytas finansavimo poreikis bei sudaryti objektų sąrašai;

- paruošti klausimynai regioninėms kelių įmonėms, prašant atsiųsti duomenis apie kelių plėtros bei dangų stiprinimo ir atstatymo poreikį kelininkų požiūriu;

- paruošti klausimynai savivaldybėms, prašant atsiųsti duomenis apie kelių plėtros poreikį teritorijų planavimo ir regioninės plėtros aspektu;

- analizuojami apskričių bei miestų bendrieji planai ir atskirų teritorijų detalieji planai;

- naudojantis kelių duomenų banko informacija, Lietuvos automobilių kelių informacinėje sistemoje LAKIS sukauptais duomenimis, anksčiau parengtais projektais bei turima patirtimi, šio darbo autoriai papildomai atrinko objektus, kuriuos gal būt tikslinga įtraukti į Programą;

- surinkus duomenis iš LAKD, regioninių įmonių bei savivaldybių, buvo aplankyti magistralinių kelių ir dalies krašto kelių objektai(iš viso apie 3,2 tūkst. kilometrų), siekiant preliminariai nustatyti prioritetus.

Darbo metu analizuojant kelių priežiūros darbus, asfaltbetonio dangų nusidėvėjimo sumažinimo poreikį, kitus kelių sektoriaus darbus, atskiri objektai nebuvo išskirti, nes visų pirma jie yra smulkūs, jų įgyvendinimo kaina nedidelė, o antra vertus - jų gyvavimo ciklas trumpalaikis, per analizuojamą laikotarpį pasikartosiantis ne vieną kartą. Šiems darbams buvo taikomi apibendrinti kriterijai, pavyzdžiui, kelių priežiūros lygiai, vidutinis suremontuojamų kilometrų skaičius per metus ir pan. Kiti darbai, pvz., dangų atstatymas ar stiprinimas, turėtų būti atliekami vidutiniškai kas 15 - 20 metų, o rekonstrukcijos – dar rečiau. Todėl objektai, kuriems planuojamos investicijos: dangų atstatymas ar stiprinimas, rekonstrukcijos, nauja statyba, saugaus eismo priemonių diegimas, buvo nagrinėjami atskirai. Pasirinkti trys įgyvendinimo periodai: 2002–2005 m., 2006–2010 m. ir 2011–2015 m., smulkiau neskirstant. Pasiūlymai, kuriuos, įvertinus galimą finansavimą, netikslinga įgyvendinti iki 2015 metų, pateikti skiltyje „po 2015 metų“. Visuomenės išlaidos keliams šakoje susideda iš kelininkų ir kelių naudotojų išlaidų. Kelininkų išlaidas sudaro kelių tiesimui, rekonstrukcijoms, remontams ir priežiūrai sunaudotos lėšos. Kelio naudotojų išlaidas sudaro autotransporto priemonių einamosios išlaidos (kuras, tepalai, atsarginės dalys, išlaidos remontui ir pan.), kelionės gaišties nuostoliai, nuostoliai dėl autoavarijų bei nuostoliai dėl aplinkos taršos. Visuomenės išlaidų priklausomybė nuo kelių finansavimo pavaizduota 1.1 paveiksle:


10

Visuomenės išlaidų priklausomybė nuo kelių finansavimo

kelininkų išlaidoskelio naudotojų išlaidosvisuomenės išlaidos

↑ ↑ dabartinis optimalus finansavimas finansavimas

1.1 pav. Kelio naudotojų išlaidų priklausomybė nuo kelininkų išlaidų nėra tiesinė – kuo daugiau lėšų skiriama keliams, tuo lėčiau mažėja kelio naudotojų išlaidos. Todėl egzistuoja optimalus kelių biudžetas, kai visuomenės išlaidos yra mažiausios. Apskaičiuota, kad šiuo metu optimalus valstybinės reikšmės kelių finansavimas turi sudaryti apie 1,2 mlrd. litų, arba 2,5 karto daugiau, negu skiriama lėšų pastaraisiais metais [2]. Tuo tarpu daugelyje Vakarų Europos šalių kelių biudžetai yra pakankamai subalansuoti. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymą [17] 75% įplaukų atitenka valstybiniams keliams, 20% - vietiniams keliams, 5% - kitoms valstybės reikmėms kelių sričiai finansuoti. Be šių įplaukų keliams finansuoti naudojamos ES fondų subsidijos bei tarptautinių finansinių institucijų paskolos. Prognozuojant kelių sektoriaus finansavimą buvo įvertinta, kad visi rodikliai - ekonomikos augimas, kelių finansavimas ir poreikis kelių plėtrai - yra glaudžiai susiję. Esant greitam BVP augimui, greitai auga ir eismo intensyvumas, tuo pačiu ir poreikis plėtoti kelius. Be to, didėjant BVP, valstybė turi galimybių keliams skirti daugiau lėšų. Ir atvirkščiai, jeigu BVP auga lėtai, eismas auga taip pat lėtai, poreikis plėtoti kelių tinklą mažėja, didžiausią dėmesį reikia skirti esamo kelių tinklo išsaugojimui. Prognozuojant finansavimą, buvo padarytos tokios prielaidos:

- BVP per analizuojamą laikotarpį vidutiniškai augs po 4,4% per metus; - kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas augs proporcingai BVP augimui; - nuo 2005 metų, Lietuvą priėmus į Europos Sąjungą, parama iš ES fondų bus

didinama ir 2010 metais, lyginant su dabartine padėtimi, padidės maždaug 4 kartus; - paskolų dalis mažės, o nuo 2008 metų jų bus visai atsisakyta.

Programoje numatyta, kad 2002 - 2015 metais, įvertinus ekonomikos augimo prognozę, visam Lietuvos kelių tinklui 2001 m. kainomis bus skirta 15,43 mlrd. litų. Apskaičiuota, kad iš šios


11

sumos valstybinės reikšmės kelių priežiūros, tiesimo, taisymo, paskolų grąžinimo, kitų būtinų darbų finansavimui 2002 - 2005 metais bus skirta 2,89 mlrd. Lt, 2006 - 2010 metais – 4,26 mlrd. Lt, 2011 - 2015 metais – 5,20 mlrd. Lt arba 12,34 mlrd. Lt per 2002 - 2015 metus. Finansavimo šaltiniai – kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programa, ES fondai ir paskolos. Sudarant Programą, buvo įvertintas poreikis kelių priežiūros bei kitų būtinų išlaidų, dangų nusidėvėjimo mažinimo poreikis, nustatyta, kokią lėšų dalį reikės skirti savivaldybėms, paskolų ir palūkanų mokėjimui. Trūkstant lėšų, kelių finansavimo prioritetai turi būti tokie [26]:

1) kelių priežiūra ir kitos būtinos išlaidos; 2) periodiniai kelių ir tiltų remonto darbai, saugaus eismo priemonės; 3) dangų atstatymas arba stiprinimas, žvyrkelių asfaltavimas, kelių ir tiltų

rekonstrukcijos; 4) naujų kelių tiesimas, kelio statinių statyba.

Akivaizdu, kad lėšų bus skirta mažiau, negu reikia optimaliam visuomenės poreikių patenkinimui, todėl Programa buvo rengiama remiantis šiuo eiliškumu su kai kuriomis išimtimis, pvz., prioritetą suteikiant visos Europos transporto koridorių plėtrai. Kelių priežiūrai ir ateityje bus skiriamas didžiausias dėmesys. Rengiant Programą, visų pirma buvo apskaičiuotos priežiūrai, asfaltbetonio dangų nusidėvėjimo sumažinimui ir kitoms būtinoms reikmėms reikalingos lėšos, nustatyta, kiek įplaukų reikės skirti paskolų grąžinimui ir palūkanoms. Po to buvo analizuotas investicijų poreikis ir jų įgyvendinimo galimybės, įvertinant likusią pinigų sumą. Kaip ir buvo galima tikėtis, pirminis kelių atstatymo ar stiprinimo, rekonstrukcijos, asfaltavimo, naujų kelių tiesimo sąrašas reikalauja didelių investicijų. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad visų nagrinėtų investicijų projektų įgyvendinimo kaina 2001 metų sausio mėn. 1 d. finansinėmis kainomis per 14 metų sudarytų apie 7,3 mlrd. litų arba apie 520 mln. litų per metus, t.y. apie 3 kartus viršytų pastaraisiais metais tam tikslui skirtų metinių lėšų kiekį. Lyginant su realiomis Lietuvos ūkio augimo ir kelių srities finansavimo perspektyvomis, įgyvendinti visus šiuos projektus iki 2015 m. neįmanoma. Akivaizdžiai neperspektyvūs projektai Programoje be jokių skaičiavimų buvo nukelti į skiltį „po 2015 metų“. Siekiant, kad investicijos būtų kuo tikslingiau panaudojamos, visiems kitiems objektams (išskyrus saugaus eismo priemonių įgyvendinimą, tiltų remontą ir rajoninių kelių dangų atstatymą) buvo atliktas preliminarus ekonominis vertinimas. Skaičiavimai buvo atliekami, naudojant Lietuvos Automobilių kelių direkcijos dangų valdymo sistemą „DAVASEMA“, TINA reglamento TINA 15 - 98 nurodymus [28], ISO HDM [27] metodiką ir kitas planavimo sistemas, taikomas Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Visi projektai buvo laikomi ekonomiškai atsiperkančiais, jeigu preliminari vidinė grąžos norma, naudojant apibendrintus išeities duomenis, viršijo 10%.


12

Skaičiavimų metu nustatyta, kad ekonominiu požiūriu dalį projektų iki 2015 metų įgyvendinti netikslinga, jie buvo nukelti į skiltį „po 2015 metų“. Vadovaujantis ekonominio tikslingumo kriterijais, likusiems objektams buvo nustatyti projektų įgyvendinimo prioritetai. Į Programą be papildomų skaičiavimų buvo įtraukti 2002 - 2004 metų objektai, kuriems jau gautos bankų paskolos arba subsidijos iš Europos Sąjungos ISPA ar PHARE programų, taip pat tie objektai, kuriems finansavimas dar negautas, tačiau paraiškos finansuoti pateiktos. Sudarant Programą, buvo vadovaujamasi ne tik ekonominiais kriterijais, bet ir regioninės plėtros kriterijais, t.y. buvo stengiamasi, kad kelių tinklo plėtra apskrityse būtų vykdoma maždaug tolygiai, būtų šalinami šiuo metu esantys skirtumai plėtojant asfaltuotų kelių tinklą. Pirmajame skaičiavimų etape į 2002 - 2005 m. programą buvo įtraukti objektai, kuriuos per šį laikotarpį tikslinga įgyvendinti ekonomine ir regioninės plėtros prasme. Analogiškai sudarytos 2006 - 2010 m. ir 2011 - 2015 m. programos. Pirmojo skaičiavimų etapo rezultatai finansinėmis kainomis pateikti 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė Investicijų poreikis valstybinės reikšmės keliams

Periodas Finansavimo poreikis (mlrd. Lt) Vidutiniškai per metus (mlrd. Lt) 2002 - 2005 m. 2,9 0,73 2006 - 2010 m. 2,1 0,42 2011 - 2015 m. 1,5 0,30

po 2015 m. 0,8 Iš viso 7,3

Praėjus keleriems metams gali atsirasti naujų projektų, kurių šiuo metu neįmanoma numatyti, todėl realus 2006 - 2015 metų finansavimo poreikis bus dar didesnis už pateiktą 1.1 lentelėje. Iš 1.1 lentelės duomenų matome, kad remiantis vien tik ekonominio vertinimo rezultatais Programos sudaryti negalima, nes reikalingas finansavimas net ir optimistiniu atveju yra mažai tikėtinas. Todėl Programos sudarymo eiga buvo pakeista. Į 2002 - 2005 metų sąrašus buvo įtraukti jau vykdomi ir planuojami finansuoti projektai. Kiti objektai, kuriuos būtina įgyvendinti 2002–2005 metais, įvertinant tikėtiną finansavimą, buvo atrinkti bendraujant su LAKD specialistais bei vadovaujantis turimu patyrimu. Likusieji to laikotarpio objektai buvo nukelti į 2006–2010 metų periodą. Todėl 2006–2010 metų sąrašas vėl tapo nerealus. Vadovaujantis turimu patyrimu, dalis objektų nukelta į 2011–2015 metus. 2011–2015 metų programa buvo sudaryta analogiškai, nukeliant dalį objektų į laikotarpį „po 2015 metų“. Ruošiant Programą, buvo atsižvelgta į planus, programas ir duomenis, pateiktus iki 2001 m. rugpjūčio mėn. Programos sudarymo eiga pateikta 1.2 pav.


13

Kelių priežiūros, nusidėvėjimo sumažinimo, kitų darbų keliuose (aplinkosauginių priemonių, naujų mechanizmų įsigijimo, projektavimo, mokslinių tyrimų ir kt.) programos sudarymas,

atsižvelgiant į prioritetus ir finansines galimybes Pirminis investicinių

objektų sąrašas

Akivaizdžiai neperspektyvių objektų nukėlimas po 2015 m.

Ekonominio vertinimo skaičiavimai

Regioninės plėtros analizė

Sąrašų 2002 - 2005, 2006 - 2010, 2011 - 2015 m. programoms sudarymas

2002 - 2005 metų programos sudarymas, atsižvelgiant į finansines galimybes ir siekiant harmonizuoti regioninę plėtrą

Objektų, nepatekusių į 2002 - 2005 m. programą, nukėlimas į 2006 - 2010 m.

2006 - 2010 m. programos sudarymas, atsižvelgiant į finansines galimybes ir siekiant

harmonizuoti regioninę plėtrą

Objektų, nepatekusių į 2006 - 2010 m. programą, nukėlimas į 2011 - 2015 m.

2011 - 2015 m. programos sudarymas, atsižvelgiant į finansines galimybes ir siekiant harmonizuoti regioninę plėtrą

Objektų, nepatekusių į 2011 - 2015 m. programą, nukėlimas po 2015 m.

Galutinių investicinių objektų sąrašų ir žemėlapių sudarymas

Galutinės programos sudarymas

1.2 pav. Valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir plėtros programos sudarymo eiga

Galutinė investicinių projektų įgyvendinimo finansinė kaina Programoje pateikta 1.2 lentelėje.

1.2 lentelė Investicijų paskirstymas laikotarpiais

Laikotarpis Kaina, mlrd. litų 2002 - 2005 metai 1,23 2006 - 2010 metai 1,61 2011 - 2015 metai 2,17 Iš viso 2002 - 2015 metais 5,01 Po 2015 metų 2,2


14

2. ESAMOS KELIŲ TINKLO BŪKLĖS ANALIZĖ 2.1. Lietuvos kelių tinklo struktūra ir raida Šiuo metu bendras Lietuvos kelių tinklas siekia apie 70 tūkstančių kilometrų kelių. Pagal kelių įstatymą keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Svarbiausi Lietuvos keliai yra valstybinės reikšmės. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo kitimas pateiktas 2.1 lentelėje [18].

2.1 lentelė Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo kitimas

1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000Valstybinės reikšmės keliai (iš viso:)

20904 21121 21121 21121 21164 21271 21313

Automagistralės 394 394 404 410 417 417 417 „E“ kategorijos - - 675 675 919 1487 1490

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo struktūra ir ilgis pagal dangas pateiktas 2.2 lentelėje (2001 m. sausio 1 d.) [16].

2.2 lentelė Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo struktūra

Ilgis (km) Dangos tipas Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso

Cementbetonis 84,55 – 1,40 85,95Asfaltbetonis 1639,45 4778,62 5554,03 11972,10Grindinys 0,20 3,58 19,52 23,30Žvyras 0,00 81,84 9149,39 9231,23Iš viso 1724,23 4864,04 14724,34 21312,58

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas 2001 - ųjų metų pradžioje 1000-iui gyventojų sudarė 5,8 km, o 1000-iui km2 - 326 km. Pagal šiuos rodiklius Lietuva nenusileidžia kitoms Europos šalims. Kelių tinklo su patobulinta danga (asfaltbetonio ir cementbetonio) tankumas 1000-iui gyventojų sudaro 3,26 km, o 1000–iui km2 - 185 km. Pagal šį rodiklį Lietuva nusileidžia ne tik išsivysčiusioms Vakarų Europos šalims, bet ir daugeliui Rytų ir Centrinės Europos šalių. Lietuvoje yra 518 km kelių su keturiomis eismo juostomis, iš jų - 332 km - automagistralių. Lietuvos automobilių kelių direkcija atsakinga už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą ir plėtrą. Kelių nuolatinę priežiūrą vykdo 11 regioninių įmonių. Iš jų 10 sudarytos teritoriniu principu, jų prižiūrimi keliai praktiškai sutampa su apskričių ribomis, o viena – VĮ „Automagistralė“ – linijiniu principu – prižiūri kelius Vilnius - Kaunas - Klaipėda ir Vilnius - Panevėžys. Lietuvos kelių tinklas išsidėstęs pakankamai tolygiai, nėra apskričių, kuriose trūktų kelių, tačiau keliai su patobulinta danga išsidėstę netolygiai. Kai kuriose apskrityse, pvz. Alytaus, asfaltuotų kelių tankumas yra apie 1,5 karto didesnis, negu Šiaulių apskrityje. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklas pavaizduotas žemėlapyje 2.1 paveiksle.


15

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklas (2001 m. sausio 1 d. duomenys)

2.1 pav.


16

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo paskirstymas regionuose 2001 m. sausio 1 d. pateiktas 2.3 lentelėje.

2.3 lentelė Regioninė įmonė

Cementbetonis Asfaltbetonis Grindinys Žvyras Iš viso

Alytaus – 1011,30 0,39 461,99 1473,68 Kauno – 1579,91 – 1092,22 2672,13 Klaipėdos 0,20 1128,74 12,80 950,97 2092,71 Marijampolės – 903,43 – 642,58 1546,01 Panevėžio – 1256,76 – 1180,28 2437,01 Šiaulių – 1346,96 – 1430,23 2777,19 Tauragės – 629,05 – 601,19 1230,24 Telšių – 760,79 – 549,84 1310,63 Utenos 49,95 1267,59 0,60 1196,77 2514,91 Vilniaus 35,80 1662,91 9,51 1125,16 2840,97 Automagistralė – 417,10 – – 417,10 Iš viso 85,95 11972,10 23,30 9231,23 21312,58

Pokario metais Lietuvos keliai buvo plėtojami daugiausia Rytų–Vakarų kryptimi – tai keliai A1 Vilnius–Kaunas, A2 Vilnius–Panevėžys (kaip transporto koridoriaus Minskas–Vilnius–Panevėžys–Ryga dalis). Tuo tarpu Šiaurės–Pietų kryptis nebuvo plėtojama. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atidarius sieną su Lenkija, dėl labai augančio eismo buvo skirtas didelis dėmesys šios krypties plėtrai. Keliui Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva (Via Baltica) buvo suteiktas I Europos transporto koridoriaus numeris. Šiame koridoriuje buvo nutiesta vienintelė nauja nepriklausomybės metais transporto jungtis Aristava - Sitkūnai (be įrengtų aplinkkelių). Be to, įrengti arba tiesiami Panevėžio, Kauno vakarinis, Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkeliai, ruožas Mauručiai - Puskelniai. Kituose keliuose nutiesti Daugų, Šilutės, Šiaulių šiaurės vakarinis, Vilkaviškio, Turžėnų, Utenos aplinkkeliai. Daliai svarbiausių Lietuvos kelių Jungtinių Tautų Europos Ekonominės komisijos vidaus transporto komitetas suteikė E kelių kategoriją (2.4 lentelė).

2.4 lentelė E kelių sąrašas Lietuvos teritorijoje

E kelio Nr.

Pavadinimas Ilgis Lietuvos teritorijoje (km)

E67 (Via - Baltica)

…Varšuva…Marijampolė - Kaunas - Panevėžys - Pasvalys - …Ryga…Talinas (I visos Europos transporto koridorius)

274

E262 Kaunas - Ukmergė - Daugpilis… 185 E77 …Kaliningradas…Tauragė - Šiauliai - Ryga (IA visos Europos transporto

koridorius) 185

E85 …Lyda - Vilnius - Kaunas - Klaipėda (ruožas Vilnius - Kaunas - Klaipėda - IXB visos Europos transporto koridorius)

361

E272 Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Telšiai - Palanga - Klaipėda 359 E28 …Kaliningradas…Marijampolė - Prienai - Vilnius - Minskas (ruožas

Lietuvos/Rusijos siena - Vilnius - IXD visos Europos transporto koridorius, ruožas Vilnius - Lietuvos/Baltarusijos siena - IXB visos Europos transporto koridorius)

178

A101 …Sovetskas - Pagėgiai - Klaipėda (TINA koridorius) 86 Iš viso 1628

Tarptautinės organizacijos, atsižvelgdamos į koridorių svarbą, didelį dėmesį skiria strateginių I, IA ir IXB transporto koridorių plėtrai ir teikia negrąžinamas subsidijas.


17

Deja, dauguma kitų E kelių yra pastarąjį dešimtmetį beveik nebuvo rekonstruojami, todėl dažnai jų techninės kategorijos yra žemos. E kelių pasiskirstymas pagal techninę kategoriją pateikiamas 2.5 lentelėje.

2.5 lentelė E kelių pasiskirstymas pagal techninę kategoriją

E kelio Nr. Visas ilgis (km) Pagal kategoriją AV AIV ir aukštesnė E67 (Via - Baltica) 274 0 274 E262 185 30 155 E77 185 0 185 E85 361 0 361 E272 359 62 297 E28 178 68 110 A101 86 68 19 Iš viso 1628 228 1400

2001-aisiais metais mūsų šalies E keliuose buvo 228 km ruožų (arba 14%), netenkinančių jokių E keliams keliamų reikalavimų. Šių ruožų dangos plotis neviršija 6 m. Esant intensyviam sunkaus transporto eismui, 6 m dangos plotis yra kritinis. Krovininiai automobiliai, prasilenkdami vienas su kitu, priversti užvažiuoti ant žvyro dangos kelkraščio ir laužo dangos briauną. Aplenkdami krovininius automobilius, kiti automobiliai priversti užvažiuoti ant priešingoje eismo kryptyje esančio žvyro dangos kelkraščio, sukeldami pavojų saugiam eismui. Visų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių paskirstymas pagal technines kategorijas 2000 m. sausio 1 d. pateiktas 2.6 lentelėje.

2.6 lentelė Lietuvos valstybinės reikšmės kelių paskirstymas pagal techninę kategoriją (%) Kelio kategorija/plotis

Kelio reikšmė

AI, AM

AII/ >8,5 m

AIII/ 7,5 - 8,5

m

AIV/ 6,5 - 7,5

m

AV/ 5,5 - 6,5

m

AV*/ <5,5 m

Be katego-

rijos Magistraliniai

27 37 21 10 5 0 0

Krašto 0 8 13 36 35 8 0 Rajoniniai 0 0 3 25 54 18

* - sąlyginai priskirti AV kategorijai Keliai skirstomi į kategorijas pagal eismo juostų skaičių, dangos tipą ir plotį: nuo žemiausios AV ketegorijos kelių – tai žvyrkeliai bei patobulintos dangos keliai, kurių dangos siauresnės už 5,5 m, iki aukščiausių AI ir AM kategorijos kelių – tai 4 eismo juostų su skiriamąja juosta viduryje keliai. Nemaža dalis krašto ir ypač rajoninių kelių priskirti AV techninei kategorijai, nors faktiškai netenkina jokiai kategorijai nustatytų reikalavimų. „Automobilių kelių projektavimo normose ir taisyklėse PNT–K95“ [7] nurodyta, kad pagal atitinkamą projektinį eismo intensyvumą reikia tiesti tokių kategorijų kelius (2.7 lentelė):


18

2.7 lentelė Reikalavimai kelio techninei kategorijai priklausomai nuo eismo intensyvumo

Projektinis eismo intensyvumas, automobiliai/parą

Kelio kategorija

>30000 AM (6 eismo juostos) 15000–30000 AM (4 eismo juostos) 8000–15000 AI 3000–8000 AII 1500–3000 AIII 250–1500 AIV

<250 AV Ekonominio vertinimo analizė parodė, kad esant vidutiniam kainų ir eismo augimo variantui rekonstrukcija tikslinga, MVPEI pasiekus tokius dydžius (2.8 lentelė):

2.8 lentelė Rekonstrukcijos tikslingumo poreikis naudojant ekonominio vertinimo metodiką

Esamas MVPEI

Reikalinga kategorija naudojant ekonominio

vertinimo metodiką

Reikalinga kategorija pagal „Projektavimo normas ir

taisykles PNT - K95“ >15000 AM AM

9000 - 10000 AI AI 3000 - 3200 AII AII 1700 - 1800 AIII AIII

1000 AIV AIV <800 - 1000 AV AIV

Palyginę gautus rezultatus su PNT - K95 pateiktais skaičiais, matome, kad projektavimo normose visos techninės kategorijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos, išskyrus AIV kategoriją. MVPEI nesiekiant 0,8 - 1 tūkst., kelią platinti nuo 6 iki 7 metrų yra ekonomiškai netikslinga, todėl Programoje tie AV kategorijos ruožai, kuriuose MVPEI<800, nenumatomi rekonstruoti.

Pagal 2000 m. eismo intensyvumą, Lietuvos kelių tinklo procentinis paskirstymas pagal technines kategorijas turėtų būti toks (2.9 lentelė):

2.9 lentelė Lietuvos magistralinių ir krašto kelių techninių kategorijų poreikis

Reikalinga kelio kategorija Magistraliniai keliai Krašto keliai km % km %

AM 20 1 0 0 AI 194 11 20 1 AII 887 52 410 12 AIII 502 29 1330 36 AIV 92 5 1910 41 AV* 29 1 1080 23

AV (<5,5 m) 0 0 0 0 * - priimta, kad esant VMPEI<800, rekonstruoti į aukštesnę kategoriją netikslinga


19

Esamų kelių tinklo kategorijų ir poreikio palyginimas pateiktas 2.2 pav.

Esamos kelių tinklo kategorijos ir poreikis

27%

37%

21%

10%

5%

12%

51%

29%

6%

1%0%

8%

13%

36%

35%

8%

0%

9%

28%

40%

23%

0%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

AM,AI AII AIII AIV AV AV (<5.5 m)

kategorija

%

Magistraliniai keliai(esama padėtis) Magistraliniai keliai(poreikis)

Krašto keliai (esama padėtis) Krašto keliai (poreikis)

2.2 pav. Lyginant projektinius eismo intensyvumo rodiklius su faktiniais, iš 2.6 - 2.9 lentelių duomenų matome, kad plėtojant Lietuvos kelių tinklą buvo padaryta ir klaidų. Pavyzdžiui, pagal eismo intensyvumą kelias A2 Vilnius - Panevėžys, kelio A11 Šiauliai - Palanga ruožas Šiauliai - Kuršėnai, kelio A3 Vilnius - Minskas ruožas Vilnius - Skaidiškės, kelio A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda ruožas Cinkiškiai - Vėžaičiai turi per aukštą techninę kategoriją. Tačiau bendra situacija yra tokia, kad daugelio ruožų techninė kategorija yra per žema ir juos reikia rekonstruoti. Didžiąją dalį AV ir AIV kategorijos magistralinių kelių ir AV kategorijos krašto kelių reikia rekonstruoti į aukštesnę kategoriją. Rekonstrukcijos į aukštesnę kategoriją poreikis pateiktas 2.3 pav.


20

Rekonstruotinų magistralinių ir krašto kelių ilgis

030

6090

120150

180210240

270300330360

390420450

480510540

570600630660

690720

AV(<5,5 m) AV AIV AIII AII

Esama kategorija

Rek

onst

ruot

inų į a

ukšt

esnę

kat

egor

iją k

ilom

etra

ža

AVAIVAIIIAIIAI,AM

2.3 pav.

Paveiksle matome, kad bendras rekonstruotinų magistralinių ir krašto kelių ilgis sudaro apie 2720 km, arba 42% bendro jų ilgio. Rajoninių kelių rekonstrukcijos poreikis nebuvo skaičiuotas dėl to, kad dalis jų dar nėra inventorizuota, trūksta duomenų apie eismo intensyvumą, be to, akivaizdu, kad dėl lėšų trūkumo ir nedidelio eismo intensyvumo iki 2015-ųjų metų bus rekonstruojami tik pavieniai rajoniniai keliai.

Žvyrkelių asfaltavimo raida Lietuvoje pateikta 2.4 paveiksle [3].


21

2250

3050

1750

2550

1700

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

km

VI VII VIII IX X

dešimtmetis

Žvyrkelių asfaltavimo dinamika 1950-2000 m

išasfaltuota, km

2.4 pav.

2001 m. sausio 1 d. duomenimis, atskirų regionų kelių tinklas buvo toks (2.10 lentelė).

2.10 lentelė Regionas Iš viso kelių (km) iš jų žvyrkelių (km) žvyrkelių dalis (%)

Alytaus 1474 462 31,3 Kauno 2672 1092 40,9 Klaipėdos 2093 951 45,4 Marijampolės 1546 643 41,6 Panevėžio 2437 1180 48,4 Šiaulių 2777 1430 51,5 Tauragės 1230 601 48,9 Telšių 1311 550 42,0 Utenos 2515 1197 47,6 Vilniaus 2841 1125 39,6 Automagistralė 417 0 0,0 Iš viso 21313 9231 43,3

2000-aisiais metais baigta trijų metų žvyrkelių asfaltavimo programa, kurios metu išasfaltuota beveik 1000 km Lietuvos žvyrkelių. Šiai programai įvykdyti išleista apie 370 mln. litų, iš kurių pusę lėšų sudarė Europos investicijų banko paskola.

Šios programos dėka Lietuvoje per 1991 - 2000 m. išasfaltuotų kelių kilometražas buvo nedaug mažesnis už praėjusiais dešimtmečiais atliktus asfaltavimo darbus, žvyrkelių Lietuvos valstybiniuose keliuose per 3 metus sumažėjo nuo 49% iki 43%.

Palyginamieji Baltijos šalių rodikliai pateikti 2.11 lentelėje.


22

2.11 lentelė Baltijos šalių asfaltuotų kelių ir žvyrkelių tankumo palyginimas

Valsty- Su pa- Žvyro Kelių ilgis Su pa- Kelių su pato-Šalis binių tobulinta (km) (km) tobulinta bulinta danga

kelių danga 100–ui danga (km) ilgis (km) (km) (km) km2 100–ui km2 1000-iui gyv.

Estija, 1999 m. 16430 8410 8020 36,5 18,6 5,8Latvija, 1999 m. 20330 7840 12490 31,9 12,2 3,1Lietuva, 2000 m.* 21171 11543 9628 31,9 17,7 3,1Lietuva, 2001 m.* 21308 12080 9226 32,6 18,5 3,3

* - grindiniai priskirti keliams su patobulinta danga 2000 m. duomenimis, svarbiausių saugaus eismo priemonių kiekis Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose buvo toks:

- kelio atitvarų - 535,6 km (iš jų magistraliniuose keliuose - 411,2 km, krašto keliuose - 124,4 km);

- pėsčiųjų ir dviračių takų - 368,8 km (iš jų magistraliniuose keliuose - 56,6 km, krašto keliuose - 312,2 km);

- apšviestų kelio ruožų - 293,3 km (iš jų magistraliniuose keliuose - 39,9 km, krašto keliuose - 253,4 km);

- šaligatvių - 237,5 km (iš jų magistraliniuose keliuose - 13,0 km, krašto keliuose - 224,5 km).

Lyginant su išsivysčiusių šalių, pvz. Suomijos, saugaus eismo priemonių kiekiu, Lietuvos padėtis gerokai prastesnė [25] (2.12 lentelė).

2.12 lentelė Lietuvos ir Suomijos saugaus eismo įrenginių kiekio palyginimas

Saugaus eismo įrenginys

Lietuvoje % nuo magistralinių ir krašto kelių

ilgio (6,5 tūkst. km)

Suomijoje % nuo I, II klasės ir regioninių kelių ilgio

(27,7 tūkst.km)

Pėsčiųjų - dviračių takai 5,6 8,9 Apšviesti kelių ruožai 4,5 13,5 2.2. Transporto rodiklių kitimas

Automobilių transportas Lietuvoje pradėjo plėtotis XX a. trečiajame dešimtmetyje. Lengvųjų automobilių skaičiaus augimas pateiktas 2.13 lentelėje [18, 19].


23

2.13 lentelė

Individualių automobilių skaičius Lietuvoje Metai Individualių lengvųjų automobilių (1000–iui gyventojų)

1939 1 1950 0,2 1960 4 1970 10 1980 37 1990 129 2000 288

Nors Lietuvos ekonomikos būklė nepriklausomybės laikotarpiu yra sunki, automobilių skaičius šalyje sparčiai auga [16]. Automobilizacijos augimas per pastaruosius 10 metų pateiktas 2.5 pav. (transporto priemonių skaičiaus sumažėjimą 1995 metais nulėmė motociklų perregistravimas, po kurio motociklų skaičius nuo maždaug 200 tūkst. sumažėjo iki 20 tūkst.).

Transporto priemonių skaičiaus dinamika 1991-2000 m. (gruodžio 31 d.)

227 235 24

5 257

236

240

277

312 32

6 348

142 151 160 17

5 193 21

2 238 26

5

294

301

137 145 15

4 168 18

4 201 22

5 248 27

6 288

0

50

100

150

200

250

300

350

400

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

metai

trans

porto

prie

mon

ių/1

000

gyv

Viso transporto priemonių Lengvųjų automobilių Iš jų individualių

2.5 pav.

Nuo 1994-ųjų metų iki 1998-ųjų metų imtinai Lietuvoje sparčiai augo ir automobilių eismo intensyvumas. 1999 - 2000 m. dėl Lietuvą ištikusios ekonominės krizės eismo intensyvumas pradėjo mažėti: 1999 m. lyginant su 1998 m., sumažėjo 1%, o 2000-aisiais metais, lyginant su 1999-aisiais metais, sumažėjo 3%. Krovininio transporto eismas 2000-aisiais metais išaugo 8%, lyginant su 1999 m., o lengvųjų automobilių eismas sumažėjo 4%. Nuo 2001-ųjų metų


24

eismas vėl pradėjo didėti: pirmojo pusmečio duomenimis, eismo intensyvumas, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo apie 6%. Kelių dangų irimą nulemia ne bendras eismo intensyvumas, o sunkaus transporto eismo intensyvumas: 50000 lengvųjų automobilių daro tokį patį poveikį dangai, kaip ir vienas penkių ašių sunkvežimis. Skaičiavimai rodo, kad sunkvežimių eismo intensyvumas lyginant su 1993 metais padidėjo beveik dvigubai. Valstybinės reikšmės keliai yra svarbiausios mūsų šalies transporto jungtys. 1997 m. atliktų skaičiavimų duomenimis apie 80% autotransporto ašinių apkrovų tenka valstybinės reikšmės keliams [2]. Kelių apkrovimo pasiskirstymas pateiktas 2.6 pav. [20]:

Kelių apkrovimo pasiskirstymas skaičiuojant ekvivalentinėmis standartinėmis 8,2 t ašimis

33%

27%

20%

12%

8%

Magistraliniai Krašto Rajoniniai Miestų gatvės Vietiniai

2.6 pav.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) magistraliniuose ir krašto keliuose 1999 metais pateiktas 2.14 lentelėje [9].

2.14 lentelė Kelio reikšmė VMPEI, 1999

Magistraliniai 4674 Krašto 1776 Rajoniniai* 579 * - duomenys gauti iš 30 skaičiavimo postų, esančių sankryžose su magistraliniais ir krašto keliais

2.15 lentelėje pateiktas 2000 m. VMPEI Lietuvos magistraliniuose ir kai kuriuose svarbiuose krašto keliuose [10].


25

2.15 lentelė Kai kurių Lietuvos kelių metinis vidutinis eismo intensyvumas

Kelio nr., pavadinimas, posto vieta, km MVPEI A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 28,1 12470 A1, 54,59 12140 A1, 82,60 14774 A1, 101,00 23196 A1, 105,79 14112 A1, 162,60 6612 A1, 186,84 6489 A1,244,87 5729 A1, 302,43 14013 A2 Vilnius–Panevėžys, 13,04 8363 A2, 58,14 6045 A2, 89,86 3982 A3, Vilnius–Minskas , 7,91 5807 A3, 12,40 1710 A4 Vilnius–Varėna–Gardinas, 33,24 4038 A4 45,00 2678 A4, 78,00 1346 A4, 107,83 1525 A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 2,4 13884 A5, 10,02 6667 A5, 21,78 7690 A5, 32,8 6372 A5, 57,30 9517 A5, 71,60 4902 A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, 10,02 12118 A6, 26,15 6688 A6 44,50 2960 A6, 136 3691 A6, 177 1627 A7 Marijampolė–Kybartai, 5,98 3621 A7, 28,8 3354 A8, Panėvežys - Kėdainiai - Cinkiškis, 5,0 8012 A8, 32,80 2618 A8, 54,80 4738 A8, 74,44 4732 A9 Panevėžys–Šiauliai, 10,40 4728 A9, 32,05 3266 A9, 48,00 7022 A9, 67,88 6726 A9, 72,90 9573 A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, 11,65 4804 A10 32,80 3985 A11 Šiauliai–Palanga, 7,50 6104 A11, 14,00 6315 A11, 82,27 2375


26

2.15 lentelės tęsinys Kelio nr., pavadinimas, posto kilometražas MVPEI

A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 10,25 1292 A12, 60,90 8285 A12, 160 3385 A12, 182,70 1767 A13 Klaipėda - Liepoja, 3,0 12523 A13, 7,4 6824 A13, 16,66 6181 A13, 34,40 2604 A14 Vilnius - Utena, 10,86 9586 A14, 30,30 3526 A14, 90,30 3231 A15, Vilnius - Lyda, 27,40 2436 A15, 37,70 2943 A16, Vilnius - Prienai - Marijampolė, 24,50 6266 A16, 31,80 2552 A16, 61,97 1905 A16, 89,00 2943 A16, 94,70 4691 A16, 98,50 2043 A16, 126,06 2183 A17, Panevėžio aplinkkelis, 5,55 2970 A17, 14,40 1471 102, Vilnius - Švenčionys - Zarasai, 21,10 6469 106, Naujoji Vilnia - Rudamina - Paneriai, 25,62 9407 118, Kupiškis - Utena, 44,00 2747 122, Daugpilis - Rokiškis - Panevėžys, 23,30 4109 122, 101,60 4932 130, Kaunas - Prienai - Alytus, 7,50 14338 130, 25,70 5491 130, 56,80 3634 139, Kauno HE - Garliava, 9,50 5311 140, Kaunas - Zapyškis - Šakiai, 9,80 5773 141, Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, 15,70 3577 141, 187,00 4428 141, 219,11 6956 142, Kaišiadorys - Žiežmariai, 5,50 4115 144, Jonava - Kėdainiai - Šeduva, 41,80 4383 155, Kuršėnai - Mažeikiai, 38,20 2948 155, 50,50 3711 164, Mažeikiai - Plungė - Tauragė, 62,04 3015 168, Klaipėda - Kretinga, 5,30 8888 168, 12,99 4659 170, Mažeikiai - Skuodas, 9,55 3837 216, Gargždai - Kretinga, 2,30 3920 219, Bugeniai - Pikeliai, 1,00 2902 228, Dauparai - Gargždai - Vėžaičiai, 4,00 4107


27

Nuvažiuotų automobilių kilometrų skaičius Lietuvos keliuose pateiktas 2.16 lentelėje [20].

2.16 lentelė Nuvažiuotų kilometrų skaičius Lietuvos keliuose 1997 m.

Transporto priemonės tipas Automobilių km, mln. Motociklai 88 Lengvieji automobiliai 10980 Maži autobusai (iki 20 vietų) 271 Dideli autobusai (20 vietų ir daugiau) 94 Maži sunkvežimiai (iki 2,5 t) 568 Vidutiniai 2–ašiai sunkvežimiai (2,5 - 5,5 t) 681 Dideli dviašiai sunkvežimiai (virš 5,5 t) 235 3–ašiai sunkvežimiai 259 4–ašiai sunkvežimiai 166 5–ašiai sunkvežimiai 241 Eismo intensyvumo kitimas 1986–2001 metais pateiktas 2.7 pav. [16,10]:

Eismo intensyvumo kitimas 1986-2001m. (1989m. lygis- 100%)

0

20

40

60

80

100

120

140

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

(I pu

sm.)

metai

%

2.7 pav.

Lietuva yra tranzitinė šalis, todėl labai svarbu, kad mūsų keliai būtų patrauklūs tarptautiniam transportui. Tarptautinio eismo dinamika pateikta 2.8 paveiksle.


28

2388

151

689

2162

114

660

2557

145

714

2014

130

868

3081

148

997

3270

125

1004

3471

158

1161

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

1993 1995 1996 1997 1998 1999 2000

Tarptautinio eismo dinamika 1993-2000 m. (tūkst. vnt.)

sunkvežimiaiautobusailengvieji

2.8 pav.

Paveiksle matome, kad tarptautinis eismas, nepaisant Lietuvos ekonomikos problemų, ir toliau auga. Ypač sparčiai didėja krovininio transporto eismo intensyvumas: 2000 metais, lyginant su 1993–iaisiais, išaugo beveik 70%. Todėl Lietuvai svarbu išsaugoti tranzitinės šalies įvaizdį ir gerinti šalies kelių tinklo būklę. 2.3. Avaringumo kitimas Autoavarijos kiekvienais metais Lietuvoje atneša didelių nuostolių. VĮ „Transporto ir kelių tyrimų institutas“ skaičiavimų duomenimis, autoavarijų su skirtingomis pasekmėmis nuostoliai yra tokie (2.17 lentelė):


29

2.17 lentelė

Autoavarijų nuostoliai Avarijos rūšis Nuostoliai (tūkst. Lt, 2000 m. kainomis)

Avarija, kurioje žuvo žmonių 984,4 Avarija, kurioje žmonės sužeisti 79,6 Techninė autoavarija 4,3

Vakarų Europoje, nepaisant sparčiai augančio automobilių skaičiaus, maždaug nuo 1970 - 1975 m. žuvusiųjų skaičius pradėjo mažėti. Vakarų Europoje per 25 metus žuvusiųjų skaičius autoavarijose sumažėjo nuo 80 tūkst. iki 50 tūkst. per metus, nors automobilių skaičius per tą laiką padvigubėjo. Ypač smarkiai žuvusiųjų skaičius sumažėjo Skandinavijos šalyse – net 2,5 karto. Tuo tarpu Lietuvoje padėtis keitėsi kitaip: 1991 m. avarijų skaičius pasiekė rekordinį lygį – per metus įvyko 6067 įskaitines avarijos, jose žuvo 1093 žmonės, o 6638 buvo sužeisti. Vėliau avaringumo lygį buvo pavykę stabilizuoti ir sumažinti, tačiau 1996 - 97 m., toliau augant automobilių skaičiui bei eismo srautams, jis vėl kilo. 1996-aisiais metais žuvusiųjų skaičius prilygo 1986 m. [22]. 1997 m. buvo pradėta įgyvendinti speciali saugaus eismo programa, skirta „juodoms dėmėms“ likviduoti. Ypatingai daug dėmesio ir lėšų jai buvo skirta 1999 m., kai tokių priemonių buvo įrengta už 24,6 mln. litų. Tikėtina, kad iš dalies šių investicijų dėka 2000 m. žuvusių skaičius žymiai sumažėjo. Tačiau lyginant eismo saugumą Europoje ir pasaulyje, situacija Lietuvoje išlieka nepatenkinama. Pastaruoju metu pastebimas autoavarijų, kuriose nukenčia dviratininkai ir pėstieji - labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai, skaičiaus didėjimas. Žuvusiųjų autoavarijose pėsčiųjų ir dviratininkų kiekvienais metais padidėja 6 - 8%. Avaringumo dinamika Lietuvoje per automobilizacijos laikotarpį pateikta 2.18 lentelėje, o pastarųjų šešerių metų Lietuvos avaringumo dinamika metais pateikiama 2.9 paveiksle. 2.10 ir 2.11 paveiksluose pateikiami palyginamieji duomenys apie transporto priemonių ir žuvusiųjų skaičių įvairiose šalyse [30].


30

2.18 lentelė

Autoavarijų skaičiaus kitimas Metai Įskaitinių autoavarijų Žuvusių Sužeistų

1945 47 18 35 1950 232 118 224 1955 425 213 362 1960 831 279 803 1965 1552 351 1505 1970 4679 667 4264 1975 6065 899 5220 1980 6192 779 4730 1985 4232 696 4453 1990 5135 1001 5423 1995 4144 672 4508 2000 5807 641 6960 2001 5971 704 7103

Pastaba: 1990, 1995 ir 2000 m. žuvę – tai mirę autoavarijos vietoje arba per 30 parų po autoavarijos, ankstesniųjų metų – per 5 paras..

Įskaitinės autoavarijos, jose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius

41444579

5319

6445 63565807

4508

5223

7667 7696

6960

672 667 725 829 748 641

6198

1995 1996 1997 1998 1999 2000Metai

Įskaitinės autoavarijos

Sužeistieji

Žuvusieji

2.9 pav.


31

Transporto priemonių skaičius, tenkantis 1000–iui gyventojų 1998 metais

702

576

550

549

548

521

512

495

490

466

454

424

424

413

381

313

312

262

237

767*

354*

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900

JAV

Liuksemburgas

Islandija

Italija

Vokietija

Prancūzija

Austrija

Jungtinė Karalystė

Ispanija

Belgija

Švedija

Suomija

Olandija

Portugalija

Danija

Estija

Airija

Graikija

Lietuva

Lenkija

Latvija

* – 1997 metų duomenys

2.10 pav.


32

Žuvusiųjų skaičius, tenkantis 100000 transporto priemonių 1998 metais

12.1

13.0

16.1

17.2

17.3

19.0

19.3

20.7

22.8

26.0

27.6

29.5

53.3

57.3

71.8

89.4

108.4

9.5*

20.5*

35.3*

64.7*

0 20 40 60 80 100 120

Islandija

Jungtinė Karalystė

Švedija

Olandija

Suomija

Vokietija

Italija

Liuksemburgas

JAV

Danija

Austrija

Belgija

Prancūzija

Ispanija

Airija

Estija

Portugalija

Graikija

Lietuva

Lenkija

Latvija

* – 1997 metų duomenys

2.11 pav.


33

Autoavarijos Lietuvos gatvėse ir keliuose pateiktos 2.19 lentelėje [5].

2.19 lentelė Vieta Autoavarijų skaičius

1995 % 1996 % 1997 % 1998 % 1999 % 2000* % Magistraliniai keliai 429 10,3 455 9,9 376 7,2 475 7,4 484 7,6 599 10,3 Krašto keliai 525 12,7 556 12,1 513 9,6 660 10,2 589 9,3 808 13,9 Rajoniniai keliai 550 13,3 615 13,4 561 10,5 826 12,8 671 10,6 695 12,0 Vietiniai keliai 108 2,6 125 2,9 101 1,9 71 1,1 60 0,9 66 1,1 Miestų gatvės 2167 52,3 2575 56,2 3399 63,9 3575 55,5 3654 57,5 n.d. n.d. Kitos gyvenvietės 365 8,8 250 5,5 369 6,9 838 13,0 898 14,1 n.d. n.d.

* – preliminarūs duomenys.

Dėl didesnių greičių valstybinės reikšmės keliuose įvykstančios avarijos būna skaudesnės, negu kituose keliuose: 1995 m. valstybinės reikšmės keliuose įvyko 36,3% visų avarijų, tačiau jose žuvo net 62% visų žuvusiųjų, 1996 m. šie skaičiai sudarė atitinkamai 35,4% ir 64%, 1997 m. – 27,3% ir 66,6%, 1998 m. – 30,4% ir 66,7%.

Autoavarijos apskrityse 1998 m. pateiktos 2.20 lentelėje.

2.20 lentelė

Autoavarijų pasiskirstymas apskrityse 1998 metais

Apskritys

Avarijos

Žuvo

Sužeista

Gyventojų Nukentėjo 100-ui tūkst. gyventojų

skaičius (tūkst.) žuvo sužeistaVilniaus 1686 173 1947 894,9 19,3 217 Kauno 1319 167 1599 753,5 22,1 212 Klaipėdos 731 85 869 415,6 20,4 209 Šiaulių 852 96 897 401,3 23,9 224 Panevėžio 580 82 671 323,0 25,4 208 Marijampolės 352 54 442 198,4 27,2 223 Utenos 327 47 419 201,8 23,3 208 Telšių 250 45 294 183,0 24,6 161 Alytaus 262 44 316 202,5 21,7 156 Tauragės 186 36 213 130,0 27,7 164 Iš viso Vidurkis

6445 829 7667 3704,0 23,6

198

Iš pateiktų duomenų matome, kad didžiausias avarijų tankis yra Šiaulių ir Marijampolės apskrityse. Nuo 1994 metų Lietuvoje pagal Vakarų Europoje naudojamas metodikas pradėti kaupti duomenys apie „juodas dėmes“ šalies keliuose. Vakarų šalių patirtis parodė, kad šalinant avarijų priežastis, t.y. naikinant „juodas dėmes“, galima sumažinti avaringumą iki 1,5 karto.

„Juodų dėmių“ skaičiaus kitimas magistraliniuose ir krašto keliuose 1991 - 1999 metais parodytas 2.21 lentelėje.


34

2.21 lentelė „Juodų dėmių“ skaičiaus kitimas

„Juodų dėmių“ skaičius pagal periodus 91 - 94 m. 92 - 95 m. 93 - 96 m. 94 - 97 m. 95 - 98 m. 96 - 99 m.Viso A1 - A17 ir 101 - 228 keliuose

117 117 116 134 152 197*

Skaičius, tenkantis 1 km kelio

0,024 0,024 0,023 0,027 0,031 0,029*

* - nuo 1999 m. birželio 9 d., patvirtinus naują valstybinės reikšmės kelių sąrašą, pasikeitė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prižiūrimų magistralinių ir krašto kelių bendras ilgis.

2.4. Lietuvos kelių tinklo būklė Automobilių kelių dangų būklę lemia šie pagrindiniai rodikliai:

- kelių lygumas; - kelių stiprumas; - provėžų gylis; - sukibimo koeficientas.

Kelio naudotojams svarbiausias kelio būklės rodiklis – kelio lygumas. Lygumas – tai nukrypimų nuo idealaus išilginio profilio suma, išreiškiama metrais kilometrui. Lygumas, stiprumas efektyviausiai gerinami, vėžėtumas mažinamas atstatant ar stiprinant dangas. Maksimali leistina lygumo reikšmė, atlikus dangos atstatymą arba stiprinimą, yra [8]:

- automagistralėms ir AI kategorijos keliams - 1,5 m/km; - kitiems magistraliniams keliams - 2 m/km; - krašto keliams - 2,5 m/km; - rajoniniams keliams - 3,5 m/km.

Pastaraisiais metais atlikti stiprinimo ar atstatymo darbų tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų lygumas būna žymiai geresnis už nustatytas leistinas reikšmes. Pagal Danijoje naudojamą klasifikaciją lygumas skirstomas į:

- puikų - <1,2 m/km; - gerą - 1,2 - 2,7 m/km; - patenkinamą - 2,7 - 4,0 m/km; - blogą - 4,0 - 5,7 m/km; - labai blogą - >5,7 m/km.

Klasifikavimo kriterijai nustatomi pagal šalies išsivystymo lygį ir eismo intensyvumą (mažo intensyvumo keliams taikomi mažesni reikalavimai), tačiau net ir neturtingose šalyse lygumas, didesnis už 6 m/km, yra laikomas labai prastu. Užsienio ekspertai vidutinio išsivystymo šalims (tame tarpe ir Lietuvai) siūlo įvesti normatyvinę ribinę lygumo reikšmę, lygią 5 m/km. Jeigu kurio nors asfaltuoto ruožo lygumas viršija ribinę reikšmę, tą ruožą reikia remontuoti. Kelio lygumas tiesiogiai priklauso nuo dangos defektų (išdaužų, lopų, skersinių, išilginių, tinklinių plyšių, bangų ir t.t.) kiekio ir jų pažeidumo lygio. Kelių tinklo lygumo matavimai Lietuvoje pradėti 1992 metais, naudojant Rusijos gamybos smūginį integratorių PKRS KP - 514. Nuo 1997 metų Lietuvoje naudojamas Danijos gamybos


35

lazerinis profilometras DYNATEST, kuriuo išmatuotas kelio lygumas visiškai atitinka tarptautinį IRI standartą. Prietaisų PKRS ir DYNATEST matavimų rezultatai nesutampa, todėl visi 1992 - 1996 metais matuoti lygumai buvo perskaičiuoti pagal IRI. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos lygumų matavimų duomenys pateikti 2.22 lentelėje.

2.22 lentelė Kelių tinklo lygumo matavimų duomenys

Šalis Kelio reikšmė Išmatuota (km)

IRI (m/km)

Suomija, 1997 m. I klasės II klasės

Regioniniai ir III klasės vidurkis

9086 4545

32928

1,36 1,71 2,44 2,16

Latvija, 1997 m. I klasės 1750 3,45 Estija, 1997 m. I klasės

II klasės III klasės

1240 2500 1800

3,93 3,82 4,75

Lietuva, 1998 m. I klasės (automagistralės ir kiti magistraliniai)

II klasės (krašto)

1455 3384

2,82 3,92

Kaip matome, Lietuvos keliai, lyginant su Estijos ir Latvijos, yra šiek tiek lygesni, tačiau net ir svarbiausių Lietuvos kelių lygumas yra prastesnis už Suomijos žemiausios klasės kelių lygumą. Lietuvoje atlikti lygumo kitimo palyginimą yra gana sudėtinga, nes per vienerius metus bėgyje išmatuojama tik dalis kelių tinklo. Be to, 1999-aisiais metais buvo iš esmės pertvarkyta kelių tinklo struktūra: dalis krašto kelių priskirta magistraliniams, o rajoninių kelių - krašto keliams. Atitinkamais metais išmatuoto kelių tinklo lygumas pateiktas 2.23 lentelėje.

2.23 lentelė Kelių tinklo lygumo (m/km) palyginimas (1992 - 2000 m.)

Metai Automagistralės Kiti magistraliniai

keliai

Krašto keliai Vidurkis

1992 1,93 3,44 4,12 3,641993 1,78 3,44 4,12 3,621994 1,64 3,68 4,13 3,651995 1,50 3,86 4,08 3,631996 1,57 3,68 4,04 3,581997 1,64 3,48 3,99 3,521998 1,72 3,22 3,92 3,432000 1,60 3,01 3,69 3,25

Lygumo pagerėjimą per praėjusį dešimtmetį nulėmė naujų technologijų įdiegimas, pagerėjusi atliekamų darbų kokybė bei tas faktas, kad per praėjusį dešimtmetį buvo priimti eksploatuoti nauji aukštos kokybės ruožai Via Baltica trasoje - Kauno vakarinis aplinkkelis, Panevėžio aplinkkelis, Kėdainiai - Sitkūnai, Mauručiai - Puskelniai - bei kiti ruožai Vilniaus - Panevėžio,


36

Vilniaus - Minsko, Marijampolės - Kybartų, Kauno - Jurbarko - Klaipėdos ir kituose keliuose, o taip pat buvo išasfaltuoti beveik visi žvyro dangos krašto keliai. Lygumo matavimai parodė, kad magistraliniuose keliuose labai blogų ruožų, kuriuose IRI viršija 5,7 m/km, yra 2,5%, krašto keliuose - 8%. Tai reiškia, kad Lietuvoje vien tik magistraliniuose ir krašto keliuose 2001-aisiais metais buvo apie 420 km skubiai remontuotinų ruožų. Naujos technologijos, taikomos nuolatinėje kelių priežiūroje - bituminės emulsijos, šlamai, selektyvinis paviršiaus apdorojimas, plyšių užtaisymas naudojant bitumo mastiką - pagerina kelių lygumą, todėl, nepaisant sumažėjusio dangų remonto finansavimo, kelių tinklo lygumas kol kas neblogėja. Jis pradėtų sparčiai blogėti tuo atveju, jeigu ir toliau dangos silpnėtų ir būtų pasiekta riba, kai santykinai pigios priemonės nepadės, o brangesniems darbams pinigų nebus. Kelio lygumas yra labai svarbus rodiklis, tačiau pasitaiko ir taip, kad kelias atrodo lygus, defektų nedaug, tačiau jo dangos konstrukcija silpna, todėl nepradėjus atstatymo darbų, kelias netrukus pradėtų irti. Kelio konstrukcijos stiprumo skaitinė išraiška yra stiprumo rodiklis (modifikuotas stiprumo rodiklis SNC). SNC nustatomas matuojant įlinkius Benkelmano sija arba krentančio svorio deflektometru. Tarybiniais laikais keliai buvo atstatomi vadovaujantis tarpremontinių periodų normatyvais, o ne pagal faktinį kelių stiprumą. Normos buvo aukštos, todėl neretai buvo stiprinami ir tie keliai, kurių nereikėjo ne tik stiprinti, bet ir atstatyti. 1994 m. Danijos kompanijos COWI atlikti atskirų Lietuvos kelių stiprumo matavimai atsitiktinai parinktose vietose parodė, kad tuo metu Lietuvos kelių konstrukcijos iš esmės buvo stiprios ir tenkino tuometinius ašies apkrovai keliamus reikalavimus (10 tonų į ašį). Benkelmano sija Lietuvoje buvo naudojama daugiau negu trisdešimt metų, o nuo 1997 m. pradėtas naudoti Danijos gamybos krentančio svorio deflektometras FWD. Šiuo metu mūsų šalyje stiprumo matavimai vykdomi eksperimentiniuose ruožuose bei ruožuose, kuriuose artimiausiu metu numatoma atlikti atstatymo ar stiprinimo darbus, o ne visame kelių tinkle (dėl didelių matavimų kainų stiprumas visame kelių tinkle nėra matuojamas ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse). Tačiau, atsižvelgiant į užsienio patirtį, viso kelių tinklo stiprumas gali būti nustatytas netiesioginiais būdais - pagal keliuose atliktų remontų pobūdį bei kilometražą ir pagal stiprumo silpnėjimą eksperimentiniuose kelių ruožuose. Šiame darbe buvo apskaičiuotas 1998 m. pradžioje buvusio magistralinių ir krašto asfaltuotų kelių tinklo stiprumas. Nebuvo įvertinta 1999-ųjų metų viduryje įvykdyta kelių tinklo struktūros reorganizacija, o taip pat 1998 - 2000 m. atlikti krašto kelių asfaltavimo bei naujų kelių tiesimo darbai. Skaičiavimų rezultatai magistralinių ir krašto kelių tinklui pateikti 2.12 paveiksle.


37

2.12 pav.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, nuo 1997 m. maksimali leistina ašies apkrova padidinta iki 11,5 tonos į ašį. Šiuo metu apie 30% E kelių dangos konstrukcija yra silpna ir netenkina ES direktyvoje EC 99/62 keliamų reikalavimų. Būtina nuosekliai, visų pirma atsižvelgiant į pačios Lietuvos poreikius, stiprinti ir platinti šiuos kelius. 2.12 paveikslas rodo, kad 1992 - 1995 m. dangos sparčiai silpo. 1996 - 1999 m. Kelių fondo ir paskolų, skirtų dangų atstatymui ir stiprinimui, dėka magistralinių kelių silpimą pavyko sumažinti, tačiau 2000-aisiais metais dėl darbų apimties sumažėjimo dangų degradavimas buvo ypač didelis - dangos neteko apie 3% stiprumo, t.y. daugiau negu vidutiniškai per šį dešimtmetį. 2001 m. dangų nusidėvėjimui sumažinti, dangoms atstatyti ir stiprinti skirta daugiau lėšų, lyginant su 2000 m., be to, IXB transporto koridoriuje naudojamos Europos Sąjungos ISPA programos lėšos, todėl tikėtina, kad dangų silpnėjimas lėtės. Stiprumo silpnėjimas yra visiškai natūralus, nes atliktų dangos atstatymo ir stiprinimo darbų apimtys XX a. dešimtajame dešimtmetyje, lyginant su ankstesniuoju, žymiai sumažėjo. Taip pat smarkiai sumažėjo kelių rekonstrukcijos, žvyrkelių taisymo ir asfaltavimo, naujų kelių tiesimo apimtys (žr. 2.13 ir 2.14 pav.).

Asfalto dangų įrengimas, rekonstrukcija ir taisymas 1989-2000 m.

1642

11901379 1364

967820 814 801 724

1034 1040

556

0200400600800

10001200140016001800

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

kilo

met

rai

2.13 pav.


38

Žvyrkelių taisymo apimtys 1988-2000 m.

13631271

1047

504

125 131 167 166256

603

368 300 271

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

km

2.14 pav.

Akivaizdų stiprumo silpnėjimą patvirtina provėžų atsiradimas Lietuvos keliuose. Provėžos yra pavojingas defektas, nes joms atsiradus, iškyla pavojus saugiam eismui, ypač esant šlapiai dangai. Pagal Automobilių kelių priežiūros normatyvus KPVS PN [6], maksimalus leistinas provėžų gylis yra 20 mm. 1999 metais atliktų provėžų matavimų rezultatai parodė, kad šiuo metu apie 2% kelių tinklo viršija maksimalią leistiną provėžų gylio ribą (2.24 lentelė).

2.24 lentelė Provėžų gylio pasiskirstymas (%)

Provėžų gylis (mm) % <5 52,0

5–10 31,010–15 11,315–20 3,920–30 1,5

>30 0,3

Provėžos ypač sparčiai didėja tranzitiniuose transporto koridoriuose, pavyzdžiui, kelyje A5 Kaunas - Marijampolė - Suvalkai net 10% ruožų provėžos viršijo 20 mm, tuo tarpu prieš keletą metų provėžų Lietuvoje praktiškai visai nebuvo. Ateityje ši problema dar labiau aštrės, nes daugelis Lietuvos kelių projektuota 10 tonų ašies apkrovai.

Sukibimo koeficientas turi didelę reikšmę avaringumui. Lietuvoje yra nustatyti sukibimo koeficiento normatyvai naujai įrengtiems ar suremontuotiems kelių ruožams. Tuo tarpu seniau eksploatuojamų ruožų sukibimo koeficientas šiuo metu nėra reglamentuojamas. Reikiamas kelio sukibimas su danga dažniausiai atstatomas pašiurkštinant dangą, t.y. atliekant paviršiaus apdorojimą. Tačiau, trūkstant lėšų, specialūs ilgų ruožų paviršiaus apdorojimo darbai, siekiant padidinti sukibimą su danga, Programoje neplanuojami. 2.5. Lietuvos tiltų būklė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) tiltų skyriaus 2001 m. duomenimis mūsų krašto automobilių keliuose yra 1537 tiltai ir viadukai. Daugiausia tiltų (68%) buvo pastatyta 1960 - 1990 metais (žr. 2.15 pav.). Magistraliniuose keliuose tiltų yra 19,1 %, krašto keliuose –


39

27,9%, o rajoniniuose – 53,1%. Visų tiltų ilgis - 49,2 km. Ilgų tiltų, ilgesnių nei 300 m, yra 10, nuo 100 m iki 300 m – 38. Tiltų, kurių ilgis iki 50 m – daugiausia, t.y.1256 arba 87,9%. Pagal kelių reikšmę tiltų plotas skirstomas taip:

- magistraliniuose keliuose– 41,4%; - krašto keliuose– 27,5%; - rajoniniuose keliuose– 31,1%.

Visų tiltų plotas 2000 m. - 584 174 m2. Dauguma tiltų (91,6%) – gelžbetoniniai. Plieninių tiltų yra 7,9%, medinių – 0,5% (penki tiltai). Laikui bėgant tiltai sensta, jų konstrukcijos degraduoja. Šį procesą greitina permainingos klimatinės ir nepalankios eksploatacinės sąlygos, intensyvėjantis bei sunkėjantis transportas.

Valstybinės reikšmės automobilių keliuose esančių tiltų skaičius pagal jų statybos metus (vnt.)

478

347

229

63

6

169

19

151

438420

0

100

200

300

400

500

600

iki1900

1900-10

1910-20

1920-30

1930-40

1940-50

1950-60

1960-70

1970-80

1980-90

1990-00

2000-10

vnt.

2.15 pav.

Vertinant tiltų techninę būklę, vienas iš svarbiausiųjų veiksnių yra tilto naudojimo trukmė (matuojama metais). Iš tiltų ploto pagal jų statybos metus grafiko (žr. 2.16 pav.) akivaizdu, kad automobilių keliuose yra daug nenaujų bei senų tiltų.


40

Valstybinės reikšmės automobilių keliuose esančių tiltų plotas pagal jų statybos metus

2.655 0.540 1.33510.130

27.509

4.305

50.192

7.282

68.171

123.981

169.052

126.304

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

iki1900

1900-10

1910-20

1920-30

1930-40

1940-50

1950-60

1960-70

1970-80

1980-90

1990-00

2000-10

Tūks

t.kv.

m.

2.16 pav. Duomenys apie tiltų (pagal jų statybos metus) remontus ir rekonstrukcijas pateikti 2.17 pav.

Iki 2001 m. remontuotų ir neremontuotų tiltų ploto paskirstymas pagal jų statybos metus

29,3827,102,94 3,87 11,973,830,470,68 6,77

68,17

117,21

139,67

99,20

38,22

0,54 0,4324,576,308,65

1,98 7,280

20

40

60

80

100

120

140

160

180

iki 1900 1900-10

1910-20

1920-30

1930-40

1940-50

1950-60

1960-70

1970-80

1980-90

1990-00

2000-10

tūks

t. m

2

Suremontuotų ar rekonstruotų tiltų plotas Remontuotinų ar rekonstruotinų tiltų plotas

2.17 pav.

Šiuo metu apie 43% tiltų ploto yra neremontuota 25 ir daugiau metų. Dauguma neremontuotų tiltų - gelžbetoniniai, kurių blogos techninės būklės požymiai pastebimi jau šiandien. Tokių tiltų tipiškos pažaidos yra šios:


41

- tiltų paklote – suirę prastos konstrukcijos deformaciniai pjūviai; važiuojamosios dalies danga ne kartą lopyta, gūbriuota, pleišėta, neretai joje telkšo balos; pažeista pasenusi hidroizoliacija; pairę šalitilčiai, kai kurių iš jų būklė yra kritinė; netikusi ar neprižiūrėta, nefunkcionuojanti vandens nuleidimo nuo tilto pakloto sistema; pairę bordiūrai, atitvarai;

- tilto perdangoje – betono ir armatūros korozija, kurios požymiai ypač ryškūs perdangos kraštiniuose elementuose ir ties suirusiais, vandenį praleidžiančiais deformaciniais pjūviais; įtemptųjų vielapluoščių bei jų inkarų korozija; plieninių elementų korozija; normaliniai ir įstrižieji plyšiai (sijose bei rygeliuose);

- atramose – betono ir armatūros korozija; periodiškai šlampa bei rūdija prastos konstrukcijos atraminiai guoliai;

- prietilčiuose ir patiltėje – nelygi tilto ir prietilčio jungtis; suirę šlaitų ir kelkraščių sutvirtinimai; suirę šlaitiniai laiptai; upės vagos bei kūgių išplovos; suirę kūgio šlaitų tvirtinimo elementai; šiukšlėta patiltės teritorija.

Iš tiltų apžiūrų (kasmetinių ir detaliųjų) duomenų nustatyta, kad kokia bebūtų tilto statinė schema (sijinis ar rėminis tiltas, perdanga karpyta ar nekarpyta), neatnaujinto pakloto būklė yra kritinė, jeigu tilto naudojimo trukmė yra ilgesnė kaip 20 metų. Be to, blogos tiltų būklės pagrindinės priežastys yra šios:

- pakloto konstrukcijos elementų susidėvėjimas; - projektavimo klaidos (viena iš jų – per plonas apsauginis betono sluoksnis) ir

konstrukciniai defektai; - chloridų ir permainingi šalčio – atlydžio poveikiai; - suintensyvėjęs ir pasunkėjęs transporto eismas; - aplaidi tiltų priežiūra.

Per pastaruosius septynerius metus detaliai yra apžiūrėtas apytikriai vienas penktadalis tiltų. Pastebėta, kad tiltų paklotą, tuo pačiu ir perdangos konstrukciją, labiausiai ardo druskingieji tirpalai. Juose esantys chloridai visų pirma suardo senuose tiltuose esantį apsauginį cementbetonio sluoksnį, po to irsta ir danga, ir hidroizoliacija. Chloridai prasiskverbia ir į perdangos plokštę. Todėl daugelio mūsų šalies tiltų pakloto uždelsta renovacija bus komplikuota, brangi, o tiltų ištekliaus prailginimas – ribotas. 1996 m. pirmą kartą ekspertų iš Norvegijos atlikti mūsų tiltų chloridų kiekio matavimai parodė, kad Paparčių viaduke (kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda) ties įtemptąja armatūra esančiame cementiniame skiedinyje chloridų kiekis 5,5 karto viršijo leistinąjį (0,03% skiedinio masės) kiekį, kituose tiltuose (per Krūnos upę, per Lėvenį) chloridų buvo aptikta nuo 4 iki 14 kartų daugiau už leistiną kiekį. Ypatingą rūpestį kelia tiltų, kurių perdangos sumontuotos iš įtemptojo gelžbetonio elementų, techninė būklė. Tokių tiltų automobilių keliuose yra 284, t.y. 18,5%, jų ilgis - 14127 m. Iš užsienio šalių patirties yra žinoma, kad dėl įtemptosios armatūros korozijos tokie tiltai gali sugriūti netikėtai. Mūsų krašto tiltuose pastebėta įtemptosios armatūros korozija, ir tris viadukus (du kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda ir vieną kelyje Vilnius - Panevėžys) jau prireikė nedelsiant stiprinti, t.y. statyti papildomas atramas, keisti surūdijusius vielapluoščius naujais. Artimiausiu metu remonto laukia kiti tiltai bei viadukai, per kuriuos šiuo metu dar leidžiama važiuoti transporto priemonėms, kurių masė mažesnė kaip 40 t.


42

Iš detaliai apžiūrėtų tiltų duomenų analizės nustatyta, kad 20 - 25 ir daugiau metų naudojamų neremontuotų tiltų techninė būklė yra bloga: juose susidėvėjęs paklotas, irsta perdangos konstrukcija, mažėja tokių tiltų laikymo galia ir jų naudojimas tampa nesaugus. 1995 - 2001 m. rekonstruotų ir remontuotų tiltų bei viadukų naudojimo trukmės (metų skaičiaus iki jų rekonstrukcijos ar remonto) ir ploto duomenys, o taip pat rekonstrukcijos bei remonto ekonominiai kaštai yra pateikti 2.25 lentelėje. Jai parengti pradinę informaciją suteikė LAKD Tiltų skyrius. Į 1997 metų duomenis įtraukti ir Pasaulio Banko finansuotų (75%) šešių tiltų (viadukų) remonto bei rekonstrukcijos duomenys.

2.25 lentelė Tiltų remontų ir rekonstrukcijos išlaidos 1995 - 2001 metais

Tiltų naudojimo trukmė Tiltų plotas (tūkst.m2) Ekonominiai kaštai

(metų skaičius) iki (mln. Lt)

Tiltų rekonstr. ar

remonto metai

Valstybinės reikšmės keliai

rekonstr. remonto rekonstr. rem. iš viso rekonstr. rem. Iš viso Magistraliniai

1995 Krašto Rajoniniai

Iš viso 0,07 1,54 1,61 0,25 2,04 2,29 Magistraliniai 32 11 - 32 0,85 9,44 10,29 0,96 4,08 0,00

1996 Krašto 66 25 - 26 0,04 1,06 1,10 0,13 1,24 0,00 Rajoniniai 46 18 0,49 0,50 0,98 1,30 0,30 0,00

Iš viso 1,38 10,99 12,37 2,39 5,62 8,02 Magistraliniai - 19 - 71 0,00 6,44 6,44 0,00 7,43 0,00

1997 Krašto 35 -67 19 - 62 0,82 9,88 10,70 3,99 2,73 0,00 Rajoniniai 19 - 61 0,20 1,61 1,80 0,41 1,36 0,00

Iš viso 1,02 17,92 18,94 4,40 11,52 15,92 Magistraliniai - 18 - 72 0,00 2,42 2,42 0,00 2,58 0,00

1998 Krašto 35 - 37 20 - 36 0,51 6,77 7,27 2,33 1,81 0,00 Rajoniniai 40 - 50 27 - 66 0,10 0,93 1,03 0,36 1,84 0,00

Iš viso 0,61 10,12 10,72 2,69 6,23 8,92 Magistraliniai 30 - 50 0,00 6,58 6,58 0,00 5,75 0,00

1999 Krašto 49 30 0,10 0,64 0,74 0,43 0,76 0,00 Rajoniniai 49 29 - 35 0,30 0,54 0,84 0,83 1,11 0,00

Iš viso 0,40 7,76 8,16 1,26 7,61 8,87 Magistraliniai 61 11 - 75 0,25 13,92 14,17 0,45 9,30 0,00

2000 Krašto 39 - 50 18 - 42 0,44 3,46 3,90 1,27 10,79 0,00 Rajoniniai 50 -72 31 - 80 0,34 1,45 1,80 0,76 0,84 0,00

Iš viso 1,03 18,84 19,87 2,48 20,93 23,41 Magistraliniai 27 - 42 14 - 32 1,98 2,54 4,51 0,83 1,06 0,00

2001 Krašto 38 -74 18 - 71 0,77 6,67 7,44 2,34 3,67 0,00 Rajoniniai 31 - 87 19 - 68 0,21 3,57 3,78 1,32 2,23 0,00

Iš viso 2,95 12,78 15,73 4,49 6,96 11,46

Iš pateiktų 2.25 lentelėje duomenų matyti, kad remontuoti ir nauji (11 - 14 metų), ir seni (80 metų) tiltai. Pastarieji yra plieniniai tiltai ir remontuoti ne pirmą kartą. Remonto ir rekonstrukcijos priežastys yra įvairios: avarijos (pvz., kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda vilkikas atsitrenkė į viaduko atramą, ją sulaužė ir pažeidė perdangos konstrukciją), potvynių


43

padariniai, pasibaigęs tilto funkcinis išteklius, t.y. suintensyvėjusiam transporto eismui tiltas yra per siauras arba tiltas yra kelyje, kurį reikia rekonstruoti pagal Europos Sąjungos standartus, nes keliui suteiktas E numeris, taigi, reikia rekonstruoti ir tiltą, ir t.t. Pastarųjų septynerių metų (1995–2001 m.) tiltų remonto ir rekonstrukcijos duomenys yra tokie:

suremontuota – 79 946 m2; rekonstruota – 7 447 m2; iš viso – 87 393 m2;

t.y. 15% bendro tiltų ploto 2000-aisiais metais (584 174 m2) arba 26,9% ploto (324 401 m2) tiltų, kurie naudojami 25 metus ir ilgiau. Bendri ekonominiai remonto ir rekonstrukcijos kaštai sudarė 78,22 mln. Lt. Per pastaruosius penkerius metus (1997 – 2001 m.) suremontuotų ir rekonstruotų tiltų plotas lygus 73 418 m2; darbai kainavo (finansinėmis kainomis) 80,92 mln. litų arba kasmet po 16,18 mln. litų, ploto vieneto kaina apytikriai sudaro 1100 Lt/m2. Tiltų rekonstrukcija apytikriai keturis kartus brangesnė už remontą. 2.6. Kelių priežiūra Kelių priežiūra - tai nuolatiniai kelio elementų priežiūros darbai, užtikrinantys saugų eismą, reikiamą kelio elementų tarnavimo laiką. Priežiūrai priskiriami mažos apimties kelio elementų taisymo darbai ir nuolatinė priežiūra vasarą ir žiemą. Kelių priežiūros darbai skirstomi į nusidėvėjimą mažinančius darbus ir vertės nekeičiančius (nuolatinius) darbus [23]. Kelių priežiūros darbai, mažinantys nusidėvėjimą, yra šie:

- žemės sankasos ir vandens nuleidimo sutvarkymas (išplovų ir nuošliaužų sutvarkymas, griovių gylio atstatymas ir kt.);

- asfaltbetonio ir betono dangų defektų ištaisymas (selektyvinis paviršiaus apdorojimas, dangos paviršiaus laistymas emulsijomis, plyšių, įdubų, nelygumų užtaisymas, bangų slinkčių ir provėžų pašalinimas ir kt.);

- žvyrkelių ir kelkraščių nusidėvėjimo atstatymas (žvyro dangos sluoksnio atstatymas, dulkėtumo mažinimo darbai, kelkraščių pločio atstatymas ir kt.);

- ženklų ir atramų pakeitimas ir trūkstamų įrengimas (pamatų keitimas, ženklų remontas, pakeitimas, įrengimas, šviesą atspindinčios plėvelės pakeitimas ir kt.);

- apsauginių atitvarų pakeitimas ir trūkstamų įrengimas; - pakelės statinių ir lauko baldų remontas, želdinių atnaujinimas (autobusų stotelių

paviljonų, pavėsinių, tualetų, lauko baldų remontas ir kt.); - KOSIS ir eismo apskaitos įrenginių remontas ir trūkstamų įrengimas; - tiltų ir vandens pralaidų defektų ištaisymas (deformacinių pjūvių užpildymas, vandens

nuleidimo sistemos remontas, apsauginių atitvarų, turėklų, potiltės, kūgių sutvirtinimų remontas ir kt.).

Vertės nekeičiantys (nuolatiniai) kelių priežiūros darbai yra šie:

- nuolatinė kelių priežiūra vasarą (žolės, krūmų pjovimas, šiukšlių rinkimas, išdaužų užtaisymas, bitumo dėmių pašalinimas, kelkraščių profiliavimas, žvyro dangos


44

profiliavimas, pralaidų, drenažo, kanalizacijos šulinėlių valymas, priežiūra polaidžio metu, dangos ženklinimas ir daugelis kitų darbų);

- nuolatinė kelių priežiūra žiemą (sniego valymas, kelių važiuojamosios dalies barstymas frikcinėmis ir ledą tirpinančiomis medžiagomis, sniegatvorių, gairių statymas, kitokių sniegą sulaikančių užtvarų įrengimas ir kiti darbai).

Prieš keliolika metų priežiūrai skiriamų lėšų dalis buvo mažesnė, negu šiuo metu, tačiau kelių priežiūros darbų finansavimas absoliučiais dydžiais per praėjusį dešimtmetį smarkiai sumažėjo. Apytiksliais duomenimis, 2001 m. palyginamosiomis kainomis kelių priežiūrai buvo skirta 62% lėšų, lyginant su 1989 m. Nepriklausomybės laikotarpiu dėl sumažėjusio finansavimo ir laiku neatliekamų periodinių remontų pasikeitė kelių priežiūros darbų pobūdis ir apimtis. Kelių priežiūra tapo prioritetine veiklos sritimi, garantuojančia nenutrūkstamą ir pakankamai saugų eismą keliais ištisus metus. Šiuo metu vis daugiau lėšų tenka skirti senstančių ir yrančių asfalto bei žvyro dangų defektams pašalinti, t.y. išdaužoms ir plyšiams užtaisyti, nusidėvėjusių žvyrkelių profiliuojančiam sluoksniui atstatyti ir t.t. Jeigu 1989-aisiais metais žiemą buvo ištisai valomi ir barstomi visi valstybinės reikšmės keliai, tai šiuo metu – tik apie 7,2 tūkst. km (tai sudaro apie trečdalį viso kelių tinklo). Skaičiavimai parodė, kad siekiant optimaliai tenkinti kelių naudotojų poreikius, priežiūrai reikėtų skirti apie 420 mln. litų per metus, tačiau kelių priežiūrai skiriamos lėšos, nepaisant infliacijos, nekinta jau trejus metus ir sudaro 176 mln. litų, taigi, lyginant su optimaliai visuomenės poreikius tenkinančia kelių priežiūra, skiriama tik apie 42% reikiamų lėšų. Pažymėtina, kad nors nepriklausomybės laikotarpiu kelių priežiūrai skiriama santykinai daugiau lėšų nei 1989 metais [3], tačiau absoliutiniais dydžiais priežiūros finansavimas sumažėjo. Lėšų struktūra ir paskirstymas keliams 1989 ir pastarųjų 5 metų laikotarpiui palyginamosiomis 2001 m. kainomis atrodo taip (skaitiklyje - lėšų suma, mln. Lt; vardiklyje - lėšų dalis, %):

2.26 lentelė Lėšų struktūra ir paskirstymas (1989 ir 1997 - 2001 m.)

Metai Lėšų pavadinimas 1989 1997 1998 1999 2000 2001 Keliams tiesti, modernizuoti, taisyti, saugaus eismo priemonėms įgyvendinti ir kt.

851**

75

310

64

399 69

374 68

257 59

281*

61 Keliams prižiūrėti 283**

25 172

36 173 31

179 32

177 41

176 39

Iš viso 1134 100

482 100

563 100

553 100

434 100

457* 100

Pastabos: - lentelėje įvertinta paskolų ir subsidijų dalis, paskolų grąžinimas, infliacija; * - planas, įvertinus paskolas ir subsidijas; ** - apytikriai duomenys. Nepriklausomybės metais pasikeitė ir kelių priežiūros strategija. Visų pirma atsižvelgiama į kelio naudotojų, o ne į kelininkų interesus. Daug dėmesio skiriama saugaus eismo sąlygas gerinančių priemonių, naudojamų išsivysčiusiose šalyse, įdiegimui ir priežiūrai: Europos standartus atitinkančiam kelių ženklinimui, signaliniams stulpeliams, kelio ženklams,


45

atitvarams ir kt. Šios priemonės pirmiausia buvo įrengtos visos Europos transporto koridoriuose, šiuo metu įdiegiamos kituose magistraliniuose ir dalyje krašto kelių. Nepriklausomybės laikotarpiu magistraliniuose ir krašto keliuose seni kelio ženklai buvo pakeisti naujais ženklais su šviesą atspindinčia plėvele, padidintas ženklinamų kelių kiekis, pradėta ženklinti termoplastu, kelyje Vilnius - Kaunas eismo juostos pažymėtos atšvaitais. Kelių priežiūros lėšų poreikiui nustatyti atliekami skaičiavimai, taikant automobilių kelių priežiūros valdymo sistemą [15]. Šioje sistemoje pateikti normatyvai priežiūros darbų kompleksui visoms kelio elementų dalims. Nustačius kelių priežiūros lygius ir normatyvus, apskaičiuojamas lėšų poreikis visų valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbams. Lėšų poreikis skirstomas į finansavimo straipsnių grupes ir straipsnius. Gali būti numatomos kitos, nepriskirtos anksčiau išvardintoms, finansavimo straipsnių grupės. Pavadinimai ir jų priklausomybė tam tikrai straipsnių grupei gali būti keičiama, papildoma remiantis [14]. Kiekvienai regioninei įmonei, atsižvelgiant į prižiūrimo kelių tinklo fizinius vienetus bei nustatytus priežiūros lygius, apskaičiuojamas lėšų poreikis ir pateikiamas regioninėms įmonėms, kur jis koreguojamas, atsižvelgiant į pasikeitusią prižiūrimų kelių situaciją. Pagal iš regioninių įmonių gautus pakoreguotus lėšų poreikius sudaromas bendrasis lėšų poreikis valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbams. Dėl valstybės sunkios ekonominės padėties lėšų kelių priežiūros darbams skiriama mažiau nei reikėtų, todėl, pasinaudojant kompiuterinėmis programomis, sprendžiama skirtinų lėšų optimizavimo užduotis: kokiems keliams, kurioms darbų rūšims, nustatytiems priežiūros lygiams skirtos lėšos duos didžiausią efektą. Pagal lėšų optimizavimo rezultatus parengiama bendroji visų valstybinės reikšmės kelių ir kiekvienai regioninei įmonei atskiroji metinė priežiūros darbų užduotis. Priežiūros darbų užduotyje įrašomi pagrindiniai rodikliai: prižiūrimų kelių tinklo kilometrai, kelių sąrašas, bendras bedefektinių kelių procentas, nustatomas pagal [13], žiemos tarnybos darbų trukmė per parą, nuolatinių vasaros darbų terminai ir kt. Prie kiekvienos regioninės įmonės metinės priežiūros darbų užduoties pridedama atskira metinė finansavimo užduotis. Skiriant metines finansavimo apimtis regioninei įmonei, pastaroji įpareigojama iki tam tikro termino pristatyti reikiamus sąmatinius skaičiavimus finansavimo straipsniuose numatytiems darbams ir savo nuožiūra metines finansavimo apimtis paskirsto mėnesiais, suderindama su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Siekiama, kad būtų išlaikytas finansavimo tolygumas ir normatyvuose numatyti terminai tam tikriems priežiūros darbams atlikti. Remiantis [6] valstybiniai keliai Lietuvoje prižiūrimi trimis lygiais:

I. Aukštą priežiūros lygį, užtikrinantį gerą estetinę kelio būklę bei saugų eismą ištisą parą visais metų laikais.

II. Vidutinį priežiūros lygį, užtikrinantį gerą techninę kelio būklę, saugų eismą, tačiau galimi trumpalaikiai eismo nutrūkimai, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą.

III. Žemą priežiūros lygį, užtikrinantį saugų eismą ir kelio tinkamumą naudoti, tačiau skiriamas mažesnis dėmesys kelio estetinei būklei. Galimi eismo nutrūkimai polaidžio metu ir esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą.


46

Kiekvienam priežiūros lygiui nustatyti reikalavimai šioms kelių grupėms:

- magistraliniams AM ir AI kategorijų keliams; - kitiems magistraliniams keliams; - krašto keliams; - rajoniniams keliams.

Praktiškai yra naudojama 12 skirtingų priežiūros normatyvų, kurie priklauso nuo kelio reikšmės ir nustatyto priežiūros lygio. Nustatomi optimalūs kelių priežiūros lygiai, reikalingi kelių vartotojų poreikiams patenkinti ir apskaičiuojama lėšų suma. Nustatyti kelių priežiūros lygiai yra šie:

- magistralinių kelių – I priežiūros lygis; - krašto kelių, kuriuose intensyvus automobilių eismas – I priežiūros lygis, likusių krašto

kelių – II priežiūros lygis; - rajoninių kelių, kuriuose intensyvus automobilių eismas – II priežiūros lygis, - likusių rajoninių kelių – III priežiūros lygis.

Atliekant 2000-ųjų metų kelių priežiūros finansavimo pagrindimo skaičiavimus, atsižvelgiant į optimalius priežiūros lygius (magistraliniai AM ir AI kategorijų keliai - I priežiūros lygis; magistraliniai ir intensyvaus eismo krašto keliai - II priežiūros lygis; kiti krašto keliai ir rajoniniai keliai - III priežiūros lygis) ir realias kelių priežiūros finansavimo galimybes, apskaičiuota lėšų suma kelių priežiūrai turėjo sudaryti 230 mln. Lt. Realiai šioms reikmėms 2000-aisiais metais tebuvo skirta tik 176 mln. Lt, planuojant atlikti kelių priežiūrą dar žemesniais priežiūros lygiais:

- automagistralės A1 ruože Vilnius - Kaunas - Cinkiškis - I; - kitų automagistralių ir intensyvaus eismo magistralinių kelių –II; - krašto ir rajoninių kelių –III.

Trūkstant lėšų, dalis rajoninių kelių buvo prižiūrimi pagal žemesnius nei III lygio reikalavimus. Žymiai sumažėjo taisomų ruožų kilometražas. Lėšų poreikis kelių priežiūrai pateiktas 2.27 lentelėje.

2.27 lentelė

Aprašymas Lėšų poreikis (mln. Lt) Visiems keliams prižiūrėti III lygiu 131 Dabartinė priežiūra 176 Pageidautinas priežiūros lygis 230 Optimalus priežiūros lygis, reikalingas kelių naudotojų poreikiams patenkinti

418

Sudarant 2001-ųjų metų kelių priežiūros darbų užduotį, atsižvelgta, kad pagal 2000-aisiais metais patvirtintas kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisykles, pasikeitė priežiūros darbų, nekeičiančių ilgalaikio materialiojo turto pradinės vertės ir darbų, mažinančių nusidėvėjimą sąrašas. Valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbų užduotis 2001 m. nurodo:


47

- valstybės įmonėms, prižiūrinčioms kelius, pavedama vykdyti priežiūros darbus LAKD balanse esančių kelių, kurių ilgis - 21321,58 km;

- kelius prižiūrinčios įmonės užtikrina 1-jame punkte nurodytų kelių bedefektinę priežiūrą ne žemesniais rodikliais kaip 72 procentai;

- atliekami priežiūros darbai neviršija šių finansavimo apimčių: - kelių priežiūra: 176000 tūkst. Lt, iš jų:

- nuolatiniams darbams, kurie nekeičia kelių pradinės vertės 129610 tūkst. Lt; - darbams, kurių vertė mažina kelių nusidėvėjimą 46390 tūkst. Lt.

Valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal nurodytus priežiūros lygius vykdoma pagal 2.28 lentelėje pateiktus duomenis.

2.28 lentelė Valstybinės reikšmės kelių priežiūros lygiai

Priežiūros lygis

Kelio identifikavimas arba kelių aprašymas, priežiūros priemonės įvardinimas

Km Pastabos

I Kelio A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda atkarpos Vilnius - Kaunas - Sitkūnai priežiūra žiemą

104,8

1, 2, 3, 10, 11, 12 mėn.

II Kelio A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda atkarpos Vilnius - Kaunas - Sitkūnai priežiūra vasarą Kitų magistralinių kelių priežiūra vasarą ir žiemą Magistraliniams keliams prilygintų krašto kelių, pagal magistralinių kelių priežiūrai keliamus reikalavimus, priežiūra vasarą ir žiemą

104,8 1619,4

5,6

Iš viso magistralinių kelių 1729,8 II Krašto kelių priežiūra vasarą ir žiemą

Krašto keliams prilygintų rajoninių kelių priežiūra vasarą ir žiemą

4858,4 561,0

Iš viso krašto ir jiems prilygintų rajoninių kelių 5419,4 III Kitų rajoninių kelių priežiūra vasarą ir žiemą 14163

Iš viso valstybinės reikšmės kelių 21313 Įvertinus sezoniškumą (kelias A1 prižiūrimas skirtingais lygiais vasarą ir žiemą), valstybinės reikšmės kelių priežiūrų lygių sudėtis atrodo taip: I priežiūros lygis 0,25 % II priežiūros lygis 33,30 % III priežiūros lygis 66,45 %. Matome, kad tik vienas ruožas (IXB transporto koridoriaus kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda ruožas Vilnius - Kaunas - Sitkūnai, 0,25% bendro kelių ilgio) prižiūrimas I - aukščiausiuoju lygiu - ir tik žiemos metu. 2.7. Išlaidos mechanizmams, pastatų remontams ir kitiems būtiniems darbams Be kelių priežiūros, tiesimo, taisymo, saugaus eismo priemonių įrengimo darbų, keliuose atliekami ir kiti būtini darbai . Jų sąrašas ir 2001 metų išlaidų planas pateikti 2.29 lentelėje.


48

2.29 lentelė

Kiti darbai ir su jais susijusios išlaidos valstybinės reikšmės keliams (2001 m.) Lėšų paskirtis Suma

(mln. Lt) Kelių tiesimo, taisymo ir priežiūros darbų techninei kontrolei, specialiesiems tyrimams ir laboratoriniams darbams vykdyti

2,90

Keliams ir jų statiniams projektuoti, ekspertizei atlikti, kelių plėtojimo programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių plėtojimu, vykdyti, iš jų:

10,90

- darbams, kurių vertė didina ilgalaikio materialiojo turto vertę (kelių ir statinių projektavimo ir ekspertizės atlikimo darbams)

6,40

- darbams (kelių plėtojimo programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams vykdyti), kurie yra nurodyti kaip užpajamuotinas ilgalaikis nematerialus turtas

4,50

- išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar griaunamus pastatus ar kitus statinius, taip pat želdinius bei kitas naudmenas apmokėti, tiesiant ir taisant valstybinės reikšmės kelius

2,00

Kelių priežiūros ir taisymo technikai, transporto ir kitoms gamybos priemonėms įsigyti valstybės įmonėse, prižiūrinčiose valstybinės reikšmės kelius

12,20

Infrastruktūros objektų (poilsio aikštelių, pavėsinių, tualetų bei kitų įrenginių) valstybiniam sektoriui plėtoti

0,60

Gamtosaugos ir ekologijos reikmėms, taip pat žemės rekultivavimo darbams, taisant ir prižiūrint valstybinės reikšmės kelius

3,50

Kelių priežiūros ir taisymo gamybiniams - buitiniams pastatams statyti bei eksploatuoti 6,50

Stichinių nelaimių padariniams likviduoti valstybinės reikšmės keliuose 0,50

Institucijos, neišlaikomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, bet atsakingos už kelių priežiūrą, taisymą, tiesimą, modernizavimą, kelių eismo saugumą, išlaikymo išlaidoms apmokėti, iš jų:

4,025

- darbo užmokesčiui 2,496

Kelių ir jų statinių duomenų bankui formuoti bei kompiuterizuoti, vykdant kelių priežiūros ir taisymo darbus, iš jų:

0,88

- kompiuterinei bei kitokiai įrangai įsigyti ir montuoti (ilgalaikis materialus turtas) 0,13

- kompiuterinėms programoms įsigyti (ilgalaikis nematerialus turtas) 0,65

- lėšos kompiuterinei įrangai prižiūrėti ir duomenims perduoti 0,10

Rangos darbų, kelių objektų projektavimo, naujų statybinių medžiagų kūrimo konkursams rengti, sutarčių, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, sudarymo išlaidoms apmokėti

0,10

Bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tiesimo, modernizavimo, taisymo, priežiūros bei saugaus eismo klausimais plėtoti (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus limitus)

0,10

Valstybinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros, eismo saugumo teisės aktams, Lietuvos kelių standartams, kitiems norminiams dokumentams rengti

0,385

Kelių transporto svėrimo priemonėms įsigyti ir mokesčių už naudojimąsi keliais mokėjimo kontrolei vykdyti valstybinės reikšmės keliuose

0,10

Kitos išlaidos 4,20

Iš viso 49,09


49

Kelių priežiūros ir taisymo technikos, kelių priežiūros ir taisymo gamybiniams - buitiniams pastatams statyti ir eksploatuoti bei infrastruktūros objektų (poilsio aikštelių, pavėsinių, tualetų bei kitų įrenginių) finansavimas 1996 - 2000 metais pateiktas 2.30 lentelėje.

2.30 lentelė Kelių priežiūros ir taisymo technikos, kelių priežiūros ir taisymo

gamybiniams - buitiniams pastatams statyti ir eksploatuoti bei infrastruktūros objektams skirtas finansavimas 1996 - 2000 m. (mln. Lt)

Eil. Nr.

Straipsnis 1996 m.

1997 m.

1998 m.

1999 m.

2000 m.

1. Kelių priežiūros ir taisymo technikai, transporto ir kitoms gamybos priemonėms įsigyti valstybės įmonėse, prižiūrinčiose valstybinės reikšmės kelius

16,11

20,52

32,19

27,55

11,81

2. Kelių priežiūros ir taisymo gamybiniams - buitiniams pastatams statyti bei eksploatuoti

5,70

7,80

10,60

10,00

9,00

3. Infrastruktūros objektų (poilsio aikštelių, pavėsinių, tualetų bei kitų įrenginių) valstybiniam sektoriui plėtoti

0,28

0,26

0,40

0,40

0,60 Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, kelių priežiūrai pradėtos taikyti visiškai naujos technologijos: kelių su asfaltbetonio danga barstymas šlapia druska, šaltas frezavimas, emulsijų ir šlamų panaudojimas nusidėvėjimo sluoksniui atstatyti ir t. t. Naujų technologijų taikymui buvo įsigyti naujos kartos mechanizmai: asfaltbetonio dangų taisymo mašinos „SECMAIR“, šalto asfaltbetonio frezavimo mašinos W - 500, šlapios druskos barstytuvai MM 011 - 01.5H2 ir MM 011 - 02.7HD1, specialios paskirties kelių priežiūros mašinos „UNIMOG“ su keičiama įranga, sunkvežimiai IVECO Euro Traker, traktoriai VALMET 8440, mašinos ROADMASTER RM 1630 ir t. t. 2000-aisiais metais įsigyta 20 naujų druskos barstytuvų MM 011 - 01.5H2,K2 - 2, druskos tirpinimo įranga, dvi specialios kelių priežiūros mašinos „UNIMOG“, šešios frezavimo mašinos W 500, asfaltbetonio mechaninių savybių nustatymo prietaisas – Notingemo asfaltbetonio testeris, ratinis simuliatorius su nustatyto sutankinimo įranga, žvyrkelių kokybės pagerinimo įrenginys RM - 1630. Naujieji mechanizmai yra žymiai našesni ir ekonomiškesni už anksčiau turėtus. Duomenys apie automobilius ir mechanizmus, esančius regioninėse įmonėse, pateikti 2.31 lentelėje.


50

2.31 lentelė

Regioninėse įmonėse esančių mechanizmų ir automašinų paskirstymas pagal gamybos metus

Eil. Nr.

Grupės pavadinimas

Turi-ma,

(vnt.)

Gauta iki 1990 m.,

(vnt.)

Gauta iki 1990 m.,

(%)

Gauta 1990 –

2000 m., (vnt)

Gauta 1990 –2000 m.,

(%)

1 Asfalto klotuvai 23 19 83 4 172 Asfalto maišyklės 29 28 97 1 33 Autobusai 67 48 72 19 284 Autogreideriai 237 108 46 129 545 Autogudronatoriai 12 8 67 3 336 Autokranai 46 45 98 1 27 Benzovežiai, kuro užpylėjai 37 36 97 1 38 Bitumvežiai 12 10 83 2 179 Buldozeriai 95 76 80 19 20

10 Cementovežiai 6 5 83 1 1711 Druskos barstytuvai 183 - - 183 10012 Šalto dangų regeneravimo

mechanizmai

2

-

-

2

100 13 Ekskavatoriai 155 111 72 44 28 14 Ekskavatoriniai pakrovėjai 43 - - 43 100 15 Frezos 33 8 24 25 76 16 Krovininiai automobiliai 509 235 46 274 54 17 Motoriniai savaeigiai volai 111 87 78 24 22 18 Pakrovėjai 78 49 63 29 37 19 Skreperiai 3 1 33 2 67 20 Smėlio barstytuvai 168 150 89 18 11 21 Traktoriai 359 260 72 99 28 22 Tralai 53 39 74 14 26 Iš viso: 2261 1323 59 938 41

Kaip matome, didžioji dalis mechanizmų ir automašinų, esančių valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiose regioninėse įmonėse, yra pasenusi ir techniškai, ir moraliai: 59% automobilių ir mechanizmų yra senesni nei 10 metų, kai kurie tarnauja nuo 1977 metų. 77% visų turimų regioninėse įmonėse mechanizmų pagaminti buvusioje TSRS arba Rusijoje. Techninės šių mechanizmų charakteristikos neatitinka nei darbų saugos, nei technologijų, nei aplinkosaugos keliamų reikalavimų. Per kelis paskutiniuosius nepriklausomybės metus centralizuotai įsigyta naujos technikos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus. Diegiant naujas technologijas ir įsigyjant tam skirtą techniką, beveik visiškai pakeistas kelių žiemos priežiūros mechanizmų parkas. Druskos barstytuvų, šalto dangų regeneravimo mechanizmų, ekskavatorinių pakrovėjų, frezų parkų sudėtis yra pakankamai aukštos kokybės: 88% iš jų yra pagaminta Vakaruose, vidutinis amžius - penkeri metai. Tik naujų technologijų ir įrengimų dėka užtikrinama pakankama kelių priežiūros darbų kokybė, nes priežiūros darbų finansavimas jau keleri metai nedidėja. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. buvusios autokelių valdybos ir autokelių eksploatavimo linijinės valdybos, kiti kelių priežiūros ir eksploatavimo padaliniai buvo


51

reorganizuoti į valstybines kelių valdybas. 1995 m. vietoje valstybinių kelių valdybų buvo sukurta 11 regioninių kelių įmonių. Šiuo metu regioninėms kelių įmonėms priklauso 48 kelių tarnybos. Kelių tarnybos tiesiogiai vykdo kelių priežiūros darbus: valo sniegą, barsto šlapią druską ar druskos - smėlio mišinį, užtaiso išdaužas, plyšius, profiliuoja žvyrkelius ir asfaltuotų kelių kelkraščius, atlieka daugelį kitų darbų. Kelių tarnybose yra šie svarbiausi kelių priežiūros pastatai ir statiniai: remonto mechaninės dirbtuvės, mašinų ir mechanizmų garažai, druskos sandėliai, pastogės smėlio - druskos mišiniams ruošti ir saugoti, lengvų konstrukcijų patalpos - sandėliai (sezoninių darbų mašinų ir mechanizmų konservavimui, agregatų, medžiagų, įrengimų, atsarginių dalių laikymui ir t.t.), techninės apžiūros postai, mašinų ir mechanizmų plovyklos, degalinės, katilinės, gamybiniai - buitiniai pastatai ir kt. Kai kurie buvę kelininkų padaliniai tapo akcinėmis bendrovėmis, todėl kai kuriuose regionuose teko pirkti jau esamus arba nebaigtus statyti pastatus. Pasikeitus kelių priežiūros sistemai, atsiradus naujiems poreikiams ir kylant aplinkosauginiams reikalavimams, tenka statyti naujus pastatus: druskos sandėlius, plovyklas su nuotekų ir lietaus valymo įrenginiais. Įdiegiant naujas kelių priežiūros technologijas ir orientuojantis stoti į ES, keičiasi reikalavimai jau esantiems pastatams: pirmenybė teikiama ne naujų statybai, bet jau esamų rekonstrukcijai, pritaikant juos šiuolaikiniams reikalavimams. Daugelyje kelių tarnybų reikalinga rekonstruoti garažus, tiesti vandentiekio tinklus, rekonstruoti senus susidėvėjusius inžinerinius tinklus, statyti valymo įrengimus druskos sandėlių, plovyklų taršai sumažinti, rekonstruoti ir modernizuoti šiluminius mazgus, atskiriant juos nuo centralizuoto (dažnai miesto) šildymo, surandant alternatyvius pigesnius ir ekologiškesnius energijos šaltinius. Daugelio pastatų plokščias juodas stogų dangas reikalinga pakeisti šlaitiniais stogais. Reikalinga šiltinti pastatų langus, duris ir išorės sienas. Ypač svarbu, kad užtektų sandėlių druskai saugoti ir pastogių smėlio - druskos mišiniui ruošti ir saugoti. Pastatų statybos ir remonto darbų apimtys kelių regionuose 2001 m. ir paraiškos 2002 m. pateiktos 2.32 lentelėje:


52

2.32 lentelė

Pastatų statybos ir remonto darbų apimtys 2001 m. ir paraiškos 2002 m. Eil 2001 m. planas (tūkst. Lt) 2002 m. Nr Įmonė Gamybiniai

pastatai Infrastruk-

tūros objektai

Paraiška (tūkst. Lt)

1 Alytaus regiono keliai 165,5 20,0 335 2 Kauno regiono keliai 311,9 62,7 300 3 Klaipėdos regiono keliai 895,4 127,6 1100 4 Marijampolės regiono keliai 305,9 60,0 425 5 Panevėžio regiono keliai 429,2 51,9 420 6 Šiaulių regiono keliai 268,6 48,9 720 7 Tauragės regiono keliai 555,6 62,4 500 8 Telšių regiono keliai 238,3 67,9 535 9 Utenos regiono keliai 579,0 40,2 300

10 Vilniaus regiono keliai 923,4 77,8 2100 11 VĮ „Automagistralė“ 394,6 51,7 12 VĮ „Problematika“ 245,2 250 13 VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ 198,8 294 Iš viso 5510,7 619,3 7279 Lėšos daugiausia planuojamos pastogėms įrengti smėlio - druskos mišiniui saugoti, valymo įrenginių statybai, patalpų remontams. Nepriklausomybės metais įsigyta tarptautinius standartus atitinkanti tyrimų įranga, teikianti galimybę matuoti eismo intensyvumą, kelių lygumą, stiprumą, sukibimą su danga ir kitus parametrus. Tačiau dėl lėšų stokos tyrimų apimtis nepakankama, pavyzdžiui, rajoniniuose keliuose duomenys beveik nerenkami. Kelių valdymas pradėtas organizuoti naudojant šiuolaikinius metodus, sukurta ir tobulinama kelių informacinė sistema, duomenys kaupiami duomenų bazėse, operatyvi informacija kelių naudotojams pateikiama per radiją ir internetu. Pradėta diegti kelių oro sąlygų informacinė sistema (KOSIS). Pagrindinis šios sistemos tikslas yra iš anksto įspėti kelininkus apie slidžios dangos susidarymo pavojų ir laiku pabarstyti kelius, o taip pat informaciniuose stenduose pranešti kelių naudotojams apie kelių oro sąlygas. 2.8. Eismo intensyvumo prognozė Planuojant darbus kelių sektoriuje, labai svarbu kuo tiksliau prognozuoti būsimą eismo intensyvumą šalies valstybinės reikšmės kelių tinkle. Tarptautinėse metodikose krovininio eismo prognozę tiesiogiai susiejama su BVP augimu, o lengvųjų automobilių eismo intensyvumas priklauso nuo lengvųjų automobilių skaičiaus ir jų panaudojimo augimo. Neturint patikimų modelių, lengvųjų automobilių eismo augimą taip pat tikslinga susieti su BVP augimo prognoze [27, 29]. Prognozuojant Lietuvos BVP augimą, Programoje buvo remtasi konsorciumo NEA - INRETS - IWW studijoje „Eismo prognozė dešimtyje Helsinkio visos Europos transporto koridorių“ [29]


53

pateiktais skaičiais. Šioje studijoje prognozuojama, kad pagal optimistinį scenarijų vidutinis metinis Lietuvos BVP augimas laikotarpyje iki 2015 m. sudarys 5,2%, pagal vidutinį – 4,4%, pagal pesimistinį – 3,2%. Automobilių eismo augimą Lietuvoje yra prognozavusios kelios užsienio kompanijos [11, 20, 29]. Priklausomai nuo tuo metu vyravusių tendencijų, prognozės būdavo ir labai pesimistinės, ir optimistinės. Atliekant ekonominio vertinimo skaičiavimus, rengiant investicinius projektus būtina pateikti eismo optimistinį, vidutinį ir pesimistinį eismo kitimo scenarijus [28]. Visose studijose yra nagrinėjami pesimistinis, vidutinis ir optimistinis scenarijai, todėl rezultatai svyruoja dideliu intervalu, skirtumas tarp geriausio ir blogiausio scenarijaus yra didelis: studijoje [29] prognozuojama, kad pagal pesimistinį variantą krovininio eismo intensyvumas 1995 - 2015 m. laikotarpyje išaugs 2,3 karto, o pagal optimistinį – 5 kartus. Prognozuojama, kad 2015 m. individualių lengvųjų automobilių skaičius 1000-iui gyventojų gali siekti 400 - 450. Programoje pateikiami šie eismo intensyvumo augimo scenarijai, kuriuos siūloma taikyti rengiant investicijų projektus:

- optimistinis - 1994 - 1998 m. laikotarpiu Lietuvoje sparčiai augo ekonomika, tas turėjo įtakos transporto eismo intensyvumo didėjimui. 1997 - 1998 m. Lietuvos ir užsienio ekspertai prognozavo ir tolesnį spartų ekonomikos, kartu ir automobilių kelių transporto eismo augimą. Buvo sudaryta tuo metu atrodžiusi labiausiai tikėtina prognozė, ji buvo pateikta tarptautinėms automobilių kelių organizacijoms. Šiuo metu ši prognozė neatrodo labai tikėtina, todėl ją siūloma naudoti kaip optimistinę;

- vidutinis - 1999 m. Rusijos ekonominė krizė palietė Lietuvą: 1999 - 2000 m. automobilių transporto eismas sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, labiausiai tikėtinas variantas yra toks, kad automobilių transporto eismo intensyvumo augimas vėluos penkeriais metais, palyginus su optimistiniu scenarijumi. Ši prognozė beveik sutampa su BVP augimo prognoze, naudojama Programoje;

- pesimistinis: - tikėtinas, jeigu šalies ekonominė situacija bus nepalanki, transporto eismo intensyvumo augimas bus lėtas ir vėluos dešimčia metų, lyginant su optimistiniu scenarijumi.

Eismo intensyvumo prognozė magistraliniams keliams pateikta 2.33 lentelėje.

2.33 lentelė Magistralinių kelių eismo intensyvumo prognozė

Variantas 1999 m. 2005 m. 2010 m. 2015 m. Optimistinis 1,00 1,41 1,84 2,27

Vidutinis 1,00 1,20 1,41 1,84 Pesimistinis 1,00 1,05 1,20 1,41

Analogiška prognozė taikoma planuojant žvyrkelių asfaltavimą, nes, išasfaltavus kelią, dėl padidėjusio kelio patrauklumo dalis eismo atitraukiama iš žvyrkelių (generuotas eismas).


54

Krašto ir rajoninių kelių eismo intensyvumo augimo prognozė pateikta 2.34 lentelėje

2.34 lentelė Variantas 1999 m. 2005 m. 2010 m. 2015 m.

Optimistinis 1,00 1,30 1,58 2,00 Vidutinis 1,00 1,15 1,30 1,58

Pesimistinis 1,00 1,05 1,10 1,30

Atliekant pirminį ekonominį vertinimą, Programos skaičiavimuose buvo naudotas vidutinis eismo augimo variantas. 2.9. Lietuvos kelių finansavimo dinamika ir prognozė

Atgavus nepriklausomybę, automobilių kelių finansavimą galima skirstyti į 2 laikotarpius: prieš Kelių fondo įsteigimą ir po jo. Pirmajame laikotarpyje kelių finansavimas labai sumažėjo. 1993–95–aisiais metais neužteko lėšų ne tik keliams tiesti ar rekonstruoti, bet ir nuolatinei priežiūrai. Kelių eksploatavimo ir modernizavimo lėšos buvo kaupiamos valstybės biudžete. Žiemą kelininkai kasdien turėdavo prašyti Finansų ministerijos tarnautojų skirti lėšų barstymui ir sniego valymui. Kitiems šalies ūkio ir socialiniams poreikiams buvo teikiama pirmenybė, todėl važiavimo sąlygos žiemą daugelyje kelių tapo apsunkintos.

Antrasis etapas prasidėjo 1996–aisiais metais, įsigaliojus Kelių fondo įstatymui. Etapo pradžioje buvo remontuojamos kelių dangos, siekiant jas apsaugoti nuo suirimo, o nuo 1998–ųjų metų pradėtas tobulinti šalies kelių tinklas. Lietuvos keliai buvo integruoti į Europos Sąjungos sistemą, šešiems pagrindiniams keliams suteiktas europinis E numeris. 1998–2000–aisias metais buvo vykdoma trimetė žvyrkelių asfaltavimo programa, buvo išasfaltuota beveik tūkstantis kilometrų žvyrkelių. 2000 metais, sumažinus degalų akcizo dalį, pervedamą į Kelių fondą, ir sumažėjus kitoms įplaukoms, kelių finansavimas sumažėjo.

Valstybinės reikšmės kelių tinklo finansavimo dinamika (mln. Lt, palyginamosiomis 2000 m. kainomis) pateikta 2.35 lentelėje.


55

2.35 lentelė

Valstybinės reikšmės kelių tinklo finansavimo dinamika 1988 - 2001 m. Metai Finansavimas (valstybės

biudžetas, Kelių fondas 1996 - 2001 m.)

Iš to skaičiaus paskolų grąžinimas ir palūkanos

Paskolos Subsidijos

1988 1273 1989 1134 – 1990 1165 – 1991 846 – 1992 642 – 1993 336 – 1994 284 – 1995 238 – 1996 294 1 44 51997 428 6 60 01998 451 12 100 241999 423 19 149 02000 334 30 127 32001 399 45,3 40,3 46,9 2002 495* 55,7* 0* 88,7*

* – planas Kelių dangos irimas vyksta pagal eksponentinę progresiją, todėl pavėluotas remontas kainuoja žymiai brangiau, negu laiku atliktas remontas, užtikrinantis tokį patį dangos tarnavimo laiką. Neinvestuojant lėšų į kelių atstatymą arba stiprinimą, kiekvienais metais remontų poreikis vis didėjo, todėl susidarė tokia padėtis, kai beveik visas surenkamas lėšas reikėjo skirti kelių priežiūrai ir remontams. Tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvai siekiant integracijos į Europos Sąjungą, iškilo poreikis plėsti ir tobulinti tarptautinius transporto koridorius (Via Baltika, IXB ir kitus). Lėšų tam nebuvo, todėl nuspręsta skolintis iš užsienio bankų. Skolintasi tik suplanavus jų grąžinimą, atsižvelgiant į Kelių fondo surinkimo patirtį ir ateities perspektyvas tik ekonomiškai pagrįstiems ir atsiperkantiems kelių projektams. Visa tai užtikrino pastovią kelių tinklo būklę ir kartu Lietuvos integraciją į Europos kelių tinklą. Lietuvos automobilių kelių finansavimo prognozė, atsižvelgiant į planuojamą BVP augimą ir paramą iš ES fondų, pateikta 2.20 paveiksle:


56

Lietuvos automobilių kelių finansavimo prognozė (2001 m. kainomis)

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

1100

1200

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

met

ai

mln

. litų

, 200

1 m

etų

kain

omi s

Kelių priežiūros ir plėtros programa paskolosES fondai palūkanų ir paskolų išmokėjimas

2.20 pav.

Programoje prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija per analizuojamą laikotarpį sudarys 2%, todėl faktinis finansavimas turės būti toks (2.21 pav.)

Kelių finansavimo prognozė (atsižvelgiant į infliaciją)

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2010

2011

2012

2013

2014

2015

met

ai

mln

. litų

Kelių priežiūros ir plėtros programa paskolos

ES struktūriniai fondai palūkanų ir paskolų išmokėjimas

2.21 pav.


57

Labai svarbu tiksliai prognozuoti, kaip bus paskirstytos lėšos tarp įvairių keliuose atliekamų darbų: priežiūros, paviršiaus apdorojimo, dangų atstatymo ir stiprinimo, rekonstrukcijos, naujų kelių tiesimo ir statinių statybos. Prognozuojama finansavimo struktūra pateikta 1 priede. Tikėtina, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ES fondų lėšos gali žymiai padidėti, todėl Programoje planuojama daugumą didelių projektų realizuoti 2006 - 2015 m. Visuose tolesniuose skaičiavimuose yra pateikiamos ekonominės objektų kainos, nes tie objektai gali būti finansuojami tiek iš Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų, kai taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), tiek iš tarptautinių fondų, kai PVM netaikomas.


58

3. KELIŲ TINKLO PRIEŽIŪRA IR PLĖTRA 2002 - 2015 METAIS 3.1. Tarptautinių transporto koridorių plėtra ir pasienio infrastruktūros vystymas Naudojant ES lėšas, transporto koridoriaus atšakoje IXB rytų - vakarų kryptimi numatoma toliau modernizuoti kelią Vilnius - Kaunas - Klaipėda, sustiprinant dangą, įrengiant skirtingų lygių sankryžas, apjungiamuosius kelius vietiniam autotransporto eismui. Iki 2015 m. planuojama visą kelią Vilnius - Kaunas - Klaipėda rekonstruoti iki automagistralės techninių parametrų. Bus išplatinti kelkraščiai, likviduotos vieno lygio sankryžos ir apsisukimai, pastatant skirtingų lygių sankryžas ir sankirtas, rekonstruotos atkarpos, einančios per Grigiškių, Vievio, Elektrėnų gyvenvietes, Klaipėdos prieigose, įrengta apsauginė tinklo tvora, triukšmą sulaikančios sienutės, apjungiamieji keliai, apšvietimas, skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos. Numatyta sustiprinti apie 410 km asfaltbetonio dangos (skaičiuojant viena kryptimi), pastatyti 10 skirtingų lygių sankryžų, įrengti 40 km apjungiamųjų kelių. Jeigu automobilių eismo augimas bus artimas prognozuotam, laikotarpio pabaigoje atkarpoje Kauno šiaurinėje apylankoje bus įrengtos trys eismo juostos kiekvienoje kryptyje. Vilniaus pietiniame aplinkkelyje planuojama rekonstruoti atskirus ruožus, kai kur nutiesti antrą važiavimo kryptį, įrengti skirtingų lygių sankryžas. Bus tęsiama kitų transporto koridorių rekonstrukcija. I transporto koridoriuje Varšuva - Kaunas - Ryga - Talinas (Via Baltica) 2000 - aisiais metais užbaigtas pirmasis darbų etapas. Visas kelias nuo Saločių pasienio posto iki Marijampolės atitinka tarptautinių automobilių kelių reikalavimus. Reikalavimus. Vykdant antro etapo programą, 2002 metais bus baigtas tiesti Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelis, tiesiama Kauno vakarinio aplinkkelio antroji važiavimo kryptis, statomos 5 skirtingų lygių sankryžos. 2003 metais užbaigus antrąjį darbų etapą, kelias Via Baltica Lietuvoje tenkins artimiausiojo laikotarpio poreikius. Iki 2010 metų planuojama kai kuriose atkarpose sustiprinti dangą bei statyti skirtingų lygių sankryžas. Laikotarpio pabaigoje ruožą Garliava - Marijampolė planuojama rekonstruoti į automagistralę. Visos Europos koridoriaus ašakoje IXD planuojama rekonstruoti kelią Marijampolė - Kybartai iki AII techninės kategorijos reikalavimų, išplatinant dangą iki 9 metrų. Rekonstruotas kelias tenkins tarptautiniams keliams taikomus reikalavimus. Iki 2010 numatyta nutiesti Virbalio ir Kybartų aplinkkelį. Visos Europos koridoriaus atšakoje IA Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas pagal ISPA programą iki 2004 metų numatoma nutiesti Šiaulių pietvakarinį ir Joniškio šiaurinį aplinkkelius, rekonstruoti atkarpas Šiauliai - Bubiai, Šiauliai - Kryžių kalnas, Tauragė - Panemunė. Dėl palyginti nedidelio autotransporto eismo intensyvumo iki 2010 metų numatoma sustiprinti daugelyje ruožų dangą, nevykdant platinimo darbų. Vedamos derybos su Rusijos Federacija ir Europos Sąjungos institucijomis dėl Panemunės ir Sovietsko (Tilžės) aplinkkelių tiesimo su naujais tiltais per Nemuną ir jo senvagę. Po 2010 metų planuojama nutiesti Tauragės aplinkkelį. E keliuose bus tiesiami aplinkkeliai, statomos skirtingų lygių sankryžos, diegiamos saugaus eismo priemonės, stiprinamos bei platinamos dangos. Planuojama, kad 2015 m. 95% E kelių atitiks europinių kelių standartus.


59

3.2. Kelių priežiūra Kelių priežiūrai ir ateityje bus skiriama didžiausia lėšų dalis. Programoje numatyta, kad 2002 - 2005 m. priežiūrai bus skiriama vidutiniškai po 205 mln. Lt per metus, 2006 - 2010 m. – po 270 mln. Lt, 2011 - 2015 m. – po 336 mln. Lt. Didėjant finansavimui, atsiras galimybė geriau prižiūrėti kelius. Prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose bus didinamas ženklų, ypač informacinių, kiekis. Rajoniniuose keliuose padidės išankstinių krypties rodyklių, dubliuojančių kelio ženklų skaičius, bus įrengti signaliniai stulpeliai. Bus pagerintas kelių važiuojamosios dalies horizontalusis ženklinimas, nes šiuo metu ženklinama tik dalis reikalingų linijų. Numatoma, kad bus atnaujintas ištisinis asfaltuotų rajoninių kelių barstymas žiemą ir sutrumpinti kelių nuvalymo terminai. Žvyrkelių dulkėtumas vasarą bus mažinamas naudojant kalcio chloridą ir kitas medžiagas. Planuojama, kad žvyrkelių taisymo apimtys atstatant profiliuojantį sluoksnį bus padidintos iki 600 km per metus. Kelių priežiūros darbų pagrindinės kryptys 2002 – 2005 metais:

- įdiegti specialią įrangą grioviams valyti; - įdiegti naujos kartos krūmapjoves ir šienapjoves visose kelių tarnybose; - tęsti kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOSIS) diegimą.

Pagrindinis šios sistemos tikslas yra iš anksto įspėti apie slidžią kelio dangą žiemos metu. Tai leis taupyti kelių priežiūros lėšas žiemą;

- pasiekti, kad magistralinių ir krašto kelių priežiūra būtų vykdoma pagal II kelių priežiūros lygį;

- pakeisti rajoninių kelių senus ženklus į naujus su šviesą atspindinčia plėvele ant cinkuoto metalo atramų;

- pasiekti, kad magistraliniai, krašto ir didelio intensyvumo rajoniniai keliai, turintys asfaltbetonio dangą, būtų paženklinti horizontaliuoju ženklinimu (tarp jų ne mažiau 20% termoplastu);

- atšvaitais nužymėti dangoje didžiausio intensyvumo, pavojingus kelių ruožus bei visus kelius su skiriamąja juosta;

- baigti tvarkyti ar rekonstruoti visus pakelės statinius. Kelių priežiūros darbų pagrindinės kryptys 2006 –2015 metais:

- išvystyti Kelių oro sąlygų informacinę sistemą į Kelių informacinę sistemą (KIS). Tai būtų integruota intelektualioji kelių transporto valdymo sistema, turinti ryšį su bendrąja Europos transporto sistema;

- paženklinti visus kelius, turinčius asfalto dangą, tarp jų ne mažiau kaip 50% kelių termoplastu;

- kelio ženklams naudoti tik aukšto intensyvumo atspindinčią plėvelę; - baigti įrengti atitvarus skiriamojoje juostoje keliuose, turinčiuose ją; - numatoma baigti tvarkyti visų rajoninių kelių sankasas ir vandens nutekėjimą; - pasiekti, kad magistraliniai ir krašto keliai būtų prižiūrimi pagal I kelių priežiūros

lygį.


60

3.3. Tiltų remontas ir rekonstrukcija Tiltų remonto ir rekonstrukcijos finansiniams kaštams prognozuoti buvo parinkti šie pagrindiniai kriterijai:

- tiltai remontuojami ar rekonstruojami, jeigu jų naudojimo trukmė 25-eri metai arba ilgesnė;

- kaštų prognozavimo pagrindas – 1997 - 2001 m. remonto ir rekonstrukcijos finansinių kaštų analizės rezultatai.

Laikotarpiui nuo 2002 m. iki 2015 m. buvo parengtos dvi tiltų remonto ir rekonstrukcijos prognozės. Pirmoji (pesimistinė) prognozė: remonto ir rekonstrukcijos darbų apimtys ir finansavimas išliktų tokie patys kaip ir per 1997 - 2001 m., t.y. kasmet būtų suremontuojama ir rekonstruojama vidutiniškai 14,7 tūkst. m2 tiltų ir šie kasmetiniai darbai kainuotų 16,18 mln. Lt. Tokiu būdu iki 2015-ųjų metų būtų suremontuota ir rekonstruota 51,4 % tiltų ploto, apskaičiuoto 2000 metais (584,2 tūkst. m2), t.y. atsilikimas nuo remontų poreikio, lyginant su esama padėtimi, nesumažėtų. Atsižvelgta į tai, kad iki 1995 m. sutaisytų tiltų plotas buvo 7,2 tūkst. m2. Grafikai, iliustruojantys pirmąją prognozę, patekti 3.1 - 3.3 paveiksluose.

2005 metams prognozuojamas remontuotų ir neremontuotų tiltų plotas pagal jų statybos metus, atsižvelgiant į 1997 - 2001 m. duomenis

11,29

48,9745,17

6,51 4,31

19,96

6,380,780,541,13

68,17

81,14

30,23

120,09

112,69

21,003,750,551,53 7,28

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

iki1900

1900-10

1910-20

1920-30

1930-40

1940-50

1950-60

1960-70

1970-80

1980-90

1990-00

2000-10

tūks

t. m

2


3.1 pav.


61

2010 m. prognozuojamas remontuotų ir neremontuotų tiltų plotas pagal jų statybos metus, atsižvelgiant į 1997 - 2001 m. duomenis

12,19 4,31

29,94

9,571,180,541,69

67,75 73,45

16,9415,320,56

0,160,97 7,28

68,17

107,05

95,61

58,55

20,26

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

iki1900

1900-10

1910-20

1920-30

1930-40

1940-50

1950-60

1960-70

1970-80

1980-90

1990-00

2000-10

tūks

t. m

2


3.2 pav.

2015 m. prognozuojamas remontuotų ir neremontuotų tiltų plotas pagal jų statybos metus, atsižvelgiant į 1997 - 2001 m. duomenis

2,66 0,54 1,34 10,13

39,92

4,3120,32

90,3397,93

22,58 7,28

7,19

10,2868,17

101,40

35,97

71,13

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

iki1900

1900-10

1910-20

1920-30

1930-40

1940-50

1950-60

1960-70

1970-80

1980-90

1990-00

2000-10

tūks

t. m

2


3.3 pav. Antroji (reali) prognozė: atsižvelgus į reikiamą tiltų saugų naudojimą, iki 2015 metų suremontuojami ir rekonstruojami visi tiltai, kurių naudojimo trukmė 25 metai arba ilgesnė. Šiuo atveju suremontuotų ir rekonstruotų tiltų plotas būtų lygus 516 tūkst. m2, tai atitiktų 88,3% 2000 m. tiltų ploto.


62

Suremontuotų tiltų ploto kitimo prognozė pateikta 3.4 pav.

Tiltų remonto bei rekonstrukcijos darbų programa iki 2015 metų

0

100

200

300

400

500

600

1995 2000 2005 2010 2015

Tiltų

plo

tas

tūks

t. m

2

plotas tiltų, numatomų suremontuoti arba rekonstruoti Programoje

25 ir daugiau metų naudojamų tiltų plotas

3.4 pav.

Pabrėžtina, kad preventyvusis laiku atliktas remontas gali būti nuo 5 iki 10 kartų pigesnis už pavėluotą remontą ar rekonstrukciją. Be to, greičiau suremontavus, galima optimaliai prailginti tilto išteklių. Prognozuojamos tiltų remonto ir rekonstrukcijos darbų apimtys ir finansiniai kaštai pateikti 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė . Prognozuojamos tiltų remonto ir rekonstrukcijos darbų apimtys ir kaštai iki 2015 metų

Darbų apimtys ir kaštai 25 ir daugiau metų Metai Suremontuota ir

rekonstruota (tūkst. m2) Kaštai,

(mln. Lt) neremontuotų tiltų plotas,

periodo pabaigoje(tūkst. m2) 2002 - 2005 2006 - 2010 2011 - 2015

93 148 179

102 163 197

204 118 0

Iš viso 420 462 3.4. Asfaltbetonio dangų periodiniai remontai ir stiprinimas

Asfaltbetonio dangų stiprinimo poreikį sąlygoja fizinė būklė, t.y. stiprumas, lygumas, provėžų gylis, bendras eismo intensyvumas ir sunkiųjų transporto priemonių eismo intensyvumas. Priklausomai nuo dangos konstrukcijos ir krovininio eismo intensyvumo, dangos atstatymo arba stiprinimo darbus reikia atlikti kas 15 - 20 metų. Tai reiškia, kad per analizuojamą laikotarpį turėtų būti atstatyta arba sustiprinta apie 80% šiuo metu esamų asfaltuotų kelių arba


63

apie 9,5 tūkst. kilometrų. Šių darbų ekonominė vertė 2001 m. kainomis sudarytų apie 3,4 mlrd. litų, o finansinė – apie 4 mlrd. litų. Akivaizdu, kad dėl lėšų trūkumo tiek darbų atlikti nepavyks. Todėl Programoje planuojama, kad kaip ir šiuo metu, dangų irimas daugeliu atvejų bus stabdomas taikant paviršiaus apdorojimą, o ne atstatant dangas. Paviršiaus apdorojimo darbų kiekis, ypač rajoniniuose keliuose, bus nuosekliai didinamas ir laikotarpio pabaigoje beveik pasieks 1990-ųjų metų lygį. Planuojama atlikti paviršiaus apdorojimą 11,4 tūkst. km kelių. Vienas iš svarbiausių dangos stiprinimo darbų šio dešimtmečio pirmoje pusėje yra automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda dangos ir kelkraščio sustiprinimas, užtikrinant 11,5 t ašinės apkrovos reikalavimą. Svarbiausių stiprinimo darbų sąrašas pateiktas 3.2 lentelėje.

3.2 lentelė Svarbiausių stiprinimo darbų sąrašas

Pavadinimas Ilgis (km)

Metai Kaina, (mln. Lt)

Pastaba

Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dangos ir kelkraščių stiprinimas

156 2001–2002 110 patvirtinta ISPA

Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dangos ir kelkraščių stiprinimas

226 2003–2006 176 Pateikta paraiška, prašant ISPA finansavimo 2003 - 2004 metais

Be to, iki 2015 metų turi būti sustiprinta 350 km kituose TINA programos keliuose, užtikrinant stiprumą 11,5 tonos ašies apkrovai. Neparuošus techninių projektų, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio pobūdžio darbai reikalingi viename ar kitame ruože. Todėl Programoje, išskyrus aukščiau minėtą TINA kelių tinklo stiprinimą, nebuvo išskirta, kokie objektai bus stiprinami, kokie atstatomi. Tuose keliuose, kurie neįtraukti į atstatymo - stiprinimo programą, dangų irimą siūloma stabdyti taikant paviršiaus apdorojimą. Kelio dangos atstatymo ir stiprinimo poreikis priklauso nuo daugelio faktorių, todėl šių darbų ilgalaikis planavimas yra sudėtingas. Tai patvirtino ir regioninių įmonių apklausos, kurių metu buvo siekiama įvertinti rajoninių kelių su asfaltine danga atstatymo ar stiprinimo poreikį, rezultatai. Vienos įmonės pareiškė norą per 2002 - 2015 metų laikotarpį atstatyti arba sustiprinti kelis šimtus kilometrų savo rajoniniuose keliuose, o kitos - tik kelias dešimtis kilometrų arba visai tokio pageidavimo nepareiškė. Todėl šiems darbams buvo numatytas pinigų rezervas, kuris apskaičiuotas taip, kad būtų kompensuotas lėšų, skirtų kelių rekonstrukcijai ir stiprinimui, neatitikimas regionuose. Šis rezervas 2002 - 2015 m. sudaro apie 268 mln. Lt. Magistralinių ir krašto kelių ruožų, kuriuose numatytas atstatymas arba stiprinimas, sąrašai pateikti III Programos tome, be to, planuojami įgyvendinimo terminai bei apytikrės kainos. Rajoniniams keliams pateikti tik planuojamų atstatyti kilometrų kiekiai bei reikalingų lėšų sumos kiekvienam regionui. IV tomo žemėlapiuose pateikta ruožų geografinė lokalizacija. Planuojami dangų paviršiaus apdorojimo bei atstatymo ar stiprinimo darbų kiekiai kilometrais 2002 - 2015 m. pateikti 3.5 pav.


64

Dangos paviršiaus apdorojimo ir atstatymo - stiprinimo darbų kiekiai

688800

925

155

203

208

0

200

400

600

800

1000

1200

2002-2005 m. 2006-2010 m. 2011-2015 m.

km, v

idut

iniš

kai p

er m

etus

paviršiaus apdorojimas atstatymas - stiprinimas

3.5 pav. 3.5. Kelių rekonstrukcija

Dabartiniu metu, atsižvelgiant į sumažėjusį finansavimą, būtina kuo efektyviau nustatyti prioritetus ir skirstyti lėšas tikslingiausiu būdu. Todėl Programoje dauguma objektų, kuriuos reikia rekonstruoti į vienetu aukštesnę kategoriją (išskyrus netenkinančius AV kategorijos reikalavimų), nukelti į laikotarpį „po 2015 metų“. Skaičiavimai parodė, kad Lietuvos kelių rekonstrukcijos prioritetų eilė galėtų būti tokia:

- E kelių rekonstrukcija, siekiant užtikrinti šiems keliams keliamus tarptautinius reikalavimus, visų pirma tų ruožų, kurių silpna danga;

- kelių sankasos ir dangos platinimas intensyvaus eismo magistraliniuose ir krašto keliuose, visų pirma tų ruožų, kurių suirusi ar silpna danga;

- kelių sankasos ir dangos platinimas mažo intensyvumo krašto keliuose, kurių dangos plotis mažesnis už 5,5 m, visų pirma tų ruožų, kurių suirusi ar silpna danga. Esant VMPEI<1000 automobilių, ne gyvenvietėse siūloma rekonstruoti iki AV techninės kategorijos;

- kelio sankasos ir dangos platinimas mažo intensyvumo AV kategorijos keliuose, kurių dangos plotis >5,5 m, pirmenybę skiriant dangos stiprinimui. VMPEI nepasiekus 800 - 1000 automobilių/parą, tokių kelių rekonstrukcija netikslinga.

E kelių tobulinimo ketverių metų programoje numatyta 2001–2004 m. rekonstruoti 95 km E kelių. Programos realizavimo kaina - 92 mln. Lt. Objektų sąrašas yra pateiktas 3.3 lentelėje.


65

3.3 lentelė

E kelių rekonstrukcijos programa 2001–2004 metams E

kelio Nr.

Kelio ir ruožo pavadinimas Pradžia (km)

Pa–baiga (km)

Ilgis (km)

Esamas dangos/ sankasos plotis (m)

Planuojamas dangos/ sankasos plotis (m)

E262 A6 Kaunas–Zarasai Skiemonys–Leliūnai Tiltas per Versmyną Leliūnai–Utena

108,1 116,8 118,1

118,1

130,3

10,0

12,2

6/11

6/12

8/11

9/12

E85 A15 Vilnius–Lyda Vilnius–Jašiūnai Vilnius–Jašiūnai

13,6 19,0

19,0 25,1

5,4 6,1

7,5/10 7,5/10

7,5/10 7,5/10

E28 A16 Vilnius–Marijampolė Trakai–Aukštadvaris Prienai–Marijampolė

35,3

110,0

41,5

120,0

6,2

10,0

6/10 6/10

8/10 8/10

E272 A11 Šiauliai–Palanga Kuršėnai–Telšiai Tiltas per Virvytę Kuršėnai–Telšiai Tiltas per Tausalą Tiltas per Telšę Telšiai–Plungė Plungė–Kartena Kartena–Kretinga

49,0 51,2 55,4 61,5 62,2 69,6

115,6 120,0

55,4

62,7

79,0 119,8 121,0

6,4

7,3

9,4 4,2 1,0

6/12

6/12

6/12 6/11 6/11

9/12

9/12

9/12 9/12 9/12

TINA kelias A101

141 Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda Mikytai–Pagėgiai Šilutė–Saugos Saugos–Priekulė

142,6 185,9 196,6

145,1 191,6 205,0

2,5 5,7 8,4

6/9,5–11

6/11 6/11

9/12 9/12 9/12

Iš viso 94,8

Planuojama šių kelių rekonstrukcijai 2001 m. skirti 8,6 mln. Lt, 2002 m. – 22,0 mln. Lt, 2003 m. – 36,6 mln. Lt, 2004 m. – 24,9 mln. Lt. Visų šių ruožų dangos būklė prasta, nes jos stiprinimas atliktas prieš 20 ir daugiau metų, todėl rekonstrukcijos metu būtų stiprinama esama danga. 3.4 lentelėje pateikiamas svarbiausių rekonstruotinų objektų, kurių ekonominė kaina daugiau nei 10 mln. Lt, sąrašas.


66

3.4 lentelė

Rekonstrukcijos objektų, kurių ekonominė kaina daugiau nei 10 mln. Lt, sąrašas 2001 - 2015 m.

Kelio Nr., ruožas Ilgis (km)

Statybos metai

Kaina, (mln. Lt)

Pastaba

A12 Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas, ruožo Šiauliai–Bubiai 59,42 - 67,26 km ir ruožo 43,8–50,3 km rekonstrukcija

14,3 2001–2004 32,1 patvirtinta ISPA

141 Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda 142,6–145,1 km, 185,9–191,6 km ir 196,6–205,0 km rekonstrukcija

16,6 2001–2005 14,0

A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 100,1–130,2 km 30,1 2002–2005 35,6 A7 Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas 4,1 - 19,4 km, 25,7 - 36,2 km

25,8 2002 - 2005 21,1

A11 Šiauliai–Palanga 49,0–62,7 km ir 69,6 - 79,4 km rekonstrukcija

23,5 2002–2005 23,8

A16 Vilnius - Prienai - Marijampolė 35,3 - 53,4 km 18,1 2002 - 2005 14,3 A16 Vilnius - Prienai - Marijampolė 74,20 - 78,2 ir 104,0 - 115,5 km

15,5 2002 - 2005 10,6

118 Kupiškis - Utena 36,0 - 51,6 km 15,6 2002 - 2005 10,5 130 Kaunas - Prienai - Alytus 13,1 - 20,7 km 7,6 2002 - 2005 12,7 164 Mažeikiai - Plungė - Tauragė 113,7 - 127,8 14,1 2002 - 2005 14,1 128 Valkininkų g.st.–Daugai–Alytus 26,2 - 33,0 km 12,5 2002–2005 20,4 Kauno vakarinio aplinkkelio 2–os krypties tiesimas (A5 kelias)


A9 Panevėžys - Šiauliai 59,7 - 70,2 km 10,5 2006 - 2010 41,8 A11 Šiauliai–Palanga 79,4–93,9 ir 99,2 - 112,7 km rekonstrukcija

28,0 2006–2010 28,0

A13 Klaipėda–Liepoja 0,0–11,6 km 2–os krypties tiesimas

11,6 2006–2010 37,1

A16 Vilnius - Prienai - Marijampolė 63,0 - 74,2 km, 98,6 - 104,0 km

16,6 2006 - 2010 14,1

119 Molėtai - Anykščiai 28,1 - 40,9 km 12,8 2006 - 2010 10,9 122 Daugpilis - Rokiškis - Panevėžys ir 68,0 - 82,0 km ir 92,8 - 101,3 km

22,5 2006 - 2010 18,5

131 Alytus - Simnas - Kalvarija 2,5 - 3,2 km, 8,5 - 25,9 ir 27,2 - 37,0 km

27,8 2006 - 2010 26,3

176 Pirčiupiai - Jašiūnai 11,1 - 23,9 km 12,8 2006 - 2010 10,8

211 Linkuva - Žeimelis 1,0 - 17,2 km 16,2 2006 - 2010 10,5

2502 Krosna - Lazdijai 0,0 - 17,1 km 17,1 2006 - 2010 12,4


67

3.4 lentelės tęsinys

Kelio Nr., ruožas Ilgis (km)

Statybos metai

Kaina, (mln. Lt)

Pastaba

A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda 95,5 - 102,0 km su tiltų per Nerį rekonstrukcija

6,5 2011 - 2015 61,5

A5 Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 22,3 - 81,5 km 59,2 2011 - 2015 133,2 A6 Kaunas - Zarasai - Daugpilis 25,86 - 31,07 ir 37,3 - 50,1 km

18,0 2011 - 2015 24,3

A12 Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas 13,3 - 13,7 km, 35,1 - 43,8 km ir 100,0–102,5 km

11,6 2011 - 2015 10,4

Vilniaus pietinis aplinkkelis - kelio atkarpos nuo A1 iki A4 rekonstrukcija

2,5 2011 - 2015 10,0

106 Naujoji Vilnia - Rudamina - Paneriai (įskaitant Vilniaus m. priklausantį ruožą) 23,3 - 30,5 km

7,3 2011 - 2015 72,5

111 Utena - Kaltinėnai - Švenčionys 14,0 - 40,9 km 26,9 2011 - 2015 22,9 118 Kupiškis - Utena 23,3 - 36,0 km 12,7 2011 - 2015 12,7 120 Radiškis - Anykščiai - Rokiškis 13,0 - 26,0 ir 51,0 - 61,14 km

23,1 2011 - 2015 20,6

122 Daugpilis - Rokiškis - Panevėžys ir 10,4 - 23,1 ir 63,9 - 68,0 km

16,8 2011 - 2015 14,3

125 Biržai - Raubonys 6,9 - 19,9 km 13,0 2011 - 2015 11,1 133 Merkinė - Leipalingis 3,0 - 24,3 km 21,3 2011 - 2015 18,1 136 Vinčai - Pilviškiai - Vilkaviškis 0,0 - 30,6 km 30,6 2011 - 2015 26,0 141 Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda 12,2 - 29,0 km, 32,5 - 41,9 km

26,2 2011 - 2015 24,8

144 Jonava - Kėdainiai - Šeduva 3,7 - 18,9 km, 44,1 - 46,8 km ir 50,2 - 53,4 km

21,1 2011 - 2015 17,9

164 Mažeikiai - Plungė - Tauragė 127,8 - 140,5 12,7 2011 - 2015 10,2 179 Dusetos - Degučiai - Dūkštas 0,0 - 16,5 km 16,5 2011 - 2015 14,8

Ruožų, kurių ekonominė kaina daugiau nei 10 mln. Lt, ir kurie nepateko į 2002–2015 m. programą, sąrašas pateiktas 3.5 lentelėje.


68

3.5 lentelė Ruožų, siūlomų rekonstruoti po 2015 m. ir kurių ekonominė kaina daugiau nei 10 mln. Lt,

sąrašas Kelio Nr., ruožas Ilgis

(km) Statybos

metai Kaina,

(mln. Lt) Pastaba

A1 91,0–95,2 km ir 12,4–19,8 km platinimas iki 6 eismo juostų

11,4 po 2015 53,0

A11 Šiauliai - Palanga 5,5 - 15,2 ir 18,6 - 21,5 km 2 - os krypties tiesimas

12,7 po 2015 11,4

A12 Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas 102,5 - 109,8 km, 113,5 - 118,0 km

11,8 po 2015 47,2

Ruožo Sitkūnai–Panevėžys 2–os krypties tiesimas (A8 kelias) 8,5 - 87,9 km

79,4 po 2015 178,6

110 Švenčionys - Adutiškis 1,9 - 27,5 km 25,6 po 2015 10,2 119 Molėtai - Anykščiai 0,0 - 18,3 km 18,3 po 2015 13,7 120 Radiškis - Anykščiai - Rokiškis 32,8 - 51,0 km 18,2 po 2015 14,5 122 Daugpilis - Rokiškis - Panevėžys 24,0 - 61,9 km 37,9 po 2015 21,0 138 Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis - Šakiai 18,4…42,9 km

22,5 po 2015 19,0

145 Kėdainiai - Šėta - Ukmergė 11,3 - 26,8 km 15,6 po 2015 13,2 167 Smiltynė - Nida 3,4 - 19,1 ir 21,0 - 51,0 km 45,6 po 2015 25,1 Kuršių Nerijos

nac.parkas

173 Molėtai - Pabradė 13,8 - 35,1 km 21,3 po 2015 17,0 181 Seirijai - Simnas - Igliauka 0,0 - 20,2 20,2 po 2015 17,2

Siūlomų rekonstruoti objektų sąrašas su kainomis ir įgyvendinimo terminais pateiktas III Programos tome. IV tomo žemėlapiuose pateikta objektų geografinė lokalizacija. 3.6. Žvyrkelių asfaltavimas

2000–aisiais metais buvo paruošta nauja ketverių metų žvyrkelių asfaltavimo programa, kurioje numatyta išasfaltuoti apie 640 km kelių. Siekiant nuosekliai tęsti žvyrkelių asfaltavimą reikia paruošti ilgalaikę programą. Šiame darbe siūloma asfaltavimo darbus atskiruose regionuose vykdyti taip (3.6 lentelė):


69

3.6 lentelė

Siūlomų asfaltuoti žvyrkelių kilometražas regionuose 2001 - 2015 m. Regionas 2001–2005 2006–2010 2011–2015 Iš viso (km)

Alytaus 34 23 31 88 Kauno 76 72 74 222 Klaipėdos 71 77 79 227 Marijampolės 50 49 49 148 Panevėžio 100 119 129 348 Šiaulių 116 144 146 406 Tauragės 42 59 49 150 Telšių 44 49 58 151 Utenos 95 104 114 313 Vilniaus 96 81 80 256 Iš viso 723 777 808 2308

Jeigu asfaltavimo darbai bus vykdomi pagal pateikiamą programą, tai 2015 - aisiais metais atskiruose regionuose žvyrkelių būtų tiek (3.7 lentelė):

3.7 lentelė Planuojama žvyrkelių dalis Lietuvos regionuose 2015 metais

Regionas Kelių ilgis 2001 m.

(km)

Žvyrkelių 2001 m.

(km)

Žvyrkelių 2001 m. (%)

Kelių ilgis 2015 m. (km)

Žvyrkelių 2015 m.

(km)

Žvyrkelių 2015 m.

(%) Alytaus 1474 462 31,3 1478 355 25,4 Kauno 2672 1092 40,9 2686 875 32,5 Klaipėdos 2093 951 45,4 2108 759 36,0 Marijampolės 1546 643 41,6 1581 440 27,8 Panevėžio 2437 1180 48,4 2437 903 39,2 Šiaulių 2777 1430 51,5 2800 1069 39,0 Tauragės 1230 601 48,9 1253 414 33,0 Telšių 1311 550 42,0 1314 329 25,1 Utenos 2515 1197 47,6 2515 909 36,5 Vilniaus 2841 1125 39,6 2844 869 31,0 Automagistralė 417 0 0,0 417 0 0,0 Iš viso 21313 9231 43,3 21433 6922 32,3

Kaip matome, daugiausia žvyrkelių siūloma asfaltuoti Šiaulių, Utenos, Vilniaus, Panevėžio ir Kauno regionuose. Mažiausiai –Telšių ir Alytaus regionuose, kur šiuo metu asfaltuotas kelių tinklas yra tankiausias. Siūlomų asfaltuoti ruožų visas sąrašas (su kainomis ir terminais) pateiktas III tome, o geografinė lokalizacija – IV tomo žemėlapiuose.


70

3.7. Naujų kelių tiesimas ir kelio statinių statyba Programoje nebuvo analizuoti labai svarbūs visai Lietuvos transporto sistemai projektai – Kauno miesto centro ir pramonės rajonų sujungimas su Via Baltica, Kauno pietrytinis greitkelis, Vilniaus miesto pietinis ir vakarinis greitkeliai, IXB transporto koridoriaus sujungimas su Klaipėdos jūrų uostu, Utenos miesto pietinis aplinkkelis ir kiti. Planuojama, kad šie objektai bus finansuojami iš kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos dalių, skiriamų vietiniams keliams ir kitoms valstybės reikmėms finansuoti, o taip pat ES fondų bei bankų paskolų. Planuojant naujų kelių tiesimą, buvo analizuotos kai kurių perspektyvinių jungčių (Vievis - Vilniaus šiaurinė dalis su tiltu per Nerį, Lavoriškės–Vilniaus šiaurinė dalis su tiltu per Nerį, Garliava–Žiežmariai su tiltu per Kauno marias, Sitkūnai - Vilkija su tiltu per Nevėžį, Ąžuolų Būda - Via Baltica), numatytų teritorijų planuose, tiesimo galimybės. Įvertinus esamų jungčių pralaidumą ir eismo intensyvumo prognozes, paaiškėjo, kad 2002–2015 m. naujų transporto jungčių tiesti neprireiks. Reikės tiesti miestų ir gyvenviečių aplinkkelius bei rengti skirtingų lygių sankryžas, siekiant gerinti gyventojų gyvenimo sąlygas, sumažinti triukšmą ir taršą bei gerinti saugaus eismo sąlygas. Siūlomas svarbiausių naujų kelių ir statinių sąrašas (su ekonominėmis kainomis) pateiktas 3.8 lentelėje.

3.8 lentelė Svarbesnių naujų kelių ir statinių statybos programa


Statybos metai

Kaina (mln. Lt)

Pastaba

Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelis. Marijampolės I ir II sankryžos

23 2000–2002 Viso - 65 (2002 m

46)

Tiesiamas. 50% finansuoja Europos Sąjunga

Šiaulių pietvakarinis aplinkkelis 8,5 2002–2003 33,1 patvirtinta ISPA Joniškio šiaurės vakarų aplinkkelis 3,0 2003–2004 5,2 patvirtinta ISPA Požėrų ir Garliavos sankryžos ir nuvažiavimas į Kauno - Prienų kelią


Nausodės sankryža Panevėžio aplinkkelyje 2001–2002 Viso - 9,0 (2002 m. -

6)

patvirtinta ISPA

Šernų sankryža (141 kelias) 2002–2005 1,8 Grigiškių ir Dėdeliškių sankryžos Vilniaus - Kauno - Klaipėdos kelyje

2006–2010 8,0

Raudondvario aplinkkelis ir tiltas per Nevėžį

4,0 2006–2010 19,0

Marvelės sankryža Kauno vakariniame aplinkkelyje

2006–2010 5,0

Priekulės aplinkkelis 6,6 2006–2010 19,8 Armaniškių sankryža Kauno vakariniame aplinkkelyje ir nuovaža į Kauno - Šakių kelią

5,3 2006–2010 6,0

Ramučių sankryža ruože Kaunas - Jonava 2006–2010 6,0 Jonavos šiaurinis aplinkkelis 4,0 2006–2010 8,5


71

3.8 lentelės tęsinys Pavadinimas Ilgis

(km)Statybos

metai Kaina,

(mln. Lt) Pastaba

Ukmergės šiaurinis aplinkkelis Šlapiai–Dukstyna

2,7 2006–2010 8,6

Palangos aplinkkelis (kelias A13) 8,0 2006–2010 25,6 Virbalio ir Kybartų apvažiavimas 5,8 2006–2010 18,6 reikalinga sutartis

su Rusija Alytaus šiaurinis aplinkkelis ir tiltas per Nemuną

4,5 2006 - 2015 42,5

Šiaulių šiaurės rytų aplinkkelis 7,3 2011 - 2015 28,6 Tauragės, Lauksargių aplinkkelis 15,0 2011 - 2015 48,0 Marijampolės rytinis apvažiavimas 6,0 2011–2015 19,2 Viešvilės aplinkkelis (141 kelias) 4,4 2011–2015 7,5 Paįstrio sankryža ruože Panevėžys - Pasvalys

2011 - 2015 5,0

Ramygalos, Truskavos ir Aristavos sankryžos ruože Panevėžys - Aristava

2011–2015 15,0

Panemunės - Tilžės (Sovietsko) aplinkkelis ir tiltas per Nemuną

4,0 2011–2015 34,0 Reikalinga sutartis su Rusija

Varnių aplinkkelis 3,0 2011–2015 4,5 Karčiupio, Skirmantiškių, Strošiūnų, Vosyliškių Ausieniškių, Jakų, Giraitės ir Žiežmarių sankryžos Vilniaus - Kauno - Klaipėdos kelyje

2011–2015 35,5

Kuršėnų vakarinis aplinkkelis 4,0 2011–2015 8,4 Nepatekę į 2002 - 2015 metų sąrašą objektai, kurių ekonominė kaina daugiau nei 10 mln. Lt, pateikti 3.9 lentelėje.

3.9 lentelė Objektai, nepatekę į 2002 - 2015 m. sąrašą


Statybos metai

Kaina (mln. Lt.)

Pastaba

Vilniaus pietinis aplinkkelis (106 kelias) Pagiriai–Skaidiškės

17,8 po 2015 71,0 svarstytinos ir kitos trasos

Prienų aplinkkelis su tiltu per Nemuną (A15 kelias)

5,3 po 2015 80

Jonavos pietinis aplinkkelis 8 po 2015 25,8 Karsakiškio aplinkkelis kelyje 122 Daugpilis - Rokiškis - Panevėžys

7,9 po 2015 25,2

Šiaurinis Utenos aplinkkelis 10,0 po 2015 17,0 Rytinis Kretingos aplinkkelis 5,3 po 2015 17,0 Šiaurinis Anykščių aplinkkelis 8,6 po 2015 14,6 137 Pilviškiai - Šakiai -Jurbarkas (Pilviškių aplinkkelis)

6,7 po 2015 11,4

Estakada kelyje Šilutė - Rusnė 0,7 po 2015 10,0 Visas siūlomų statyti naujų kelių ir kelio statinių sąrašas su kainomis ir terminais pateikiamas III tome, o jų geografinė lokalizacija – IV tomo žemėlapiuose.


72

Šiuo metu pasaulyje vadovaujamasi požiūriu, kad aplinkkeliai turi būti tiesiami kiek galima arčiau pramoninių miestų rajonų ar tiesiog kirsti juos. Taip elgiantis, aplinkkeliai sutrumpėja ir tampa patrauklesni vairuotojams, be to, sudaromos sąlygos plėtoti miestų rajonus. Turi būti užtikrintas saugus eismas, todėl reikia tiesti pėsčiųjų–dviračių takus, rengti požemines perėjas, skirtingų lygių sankryžas ir pan. Lietuvoje šis principas ne visada paisomas. Pavyzdžiui, Panevėžio aplinkkelis nutiestas palyginti toli nuo miesto, todėl tranzitiniam transportui nėra patogus. Eismas šiame kelyje yra apie 1,5 karto mažesnis už prognozuotą. Analogiškos problemos gali iškilti ir Šiaulių aplinkkelyje. Planuojant kitus aplinkkelius, siūloma išnagrinėti įvairius trasų variantus – pvz. išnagrinėti Tauragės aplinkkelio vakarinį variantą, Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimą arčiau Vilniaus ir pan. Dalis transporto koridoriuose ir E keliuose statomų ir rekonstruojamų objektų bus finansuojama iš ES fondų. Planuojamos žvyrkelių asfaltavimo, kelių rekonstrukcijos bei naujų kelių tiesimo darbų apimtys pateikti 3.6 pav.

Žvyrkelių asfaltavimo, kelių rekonstrukcijos, naujų kelių tiesimo programa 2002-2015 m.

145 156 162

70 62

1107 14

11

0

50

100

150

200

250

300

2002-2005 2006-2010 2011-2015

kilo

met

rai p

er m

etus

žvyrkelių asfaltavimas kelių rekonstrukcija nauji keliai

3.6 pav.

Jeigu Programoje numatyti darbai bus atlikti, pagerės Lietuvos kelių tinklo lygumas ir stiprumas. Lygumo prognozė pateikta 3.7 pav., o stiprumo indekso – 3.8 pav.


73

Asfaltuotų valstybinių kelių lygumo prognozė

2.00

2.20

2.40

2.60

2.80

3.00

3.20

3.40

3.60

3.80

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

metai

lygu

mas

, m/k

m

3.7 pav.

Valstybinių kelių tinklo stiprumo indekso prognozė

0.75

0.80

0.85

0.90

0.95

1.00

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

metai

stip

rum

o in

deks

as (1

992

m.

inde

ksas

= 1

)

3.8 pav.

3.8. Saugaus eismo priemonės

Autoavarijų analizė, atlikta įvairiose šalyse, rodo, kad kelio sąlygos turi įtakos 28–33% visų autoavarijų, todėl saugaus eismo priemonių diegimas turi labai svarbią reikšmę. Kaip parodė tyrimai, ypatingai didelę reikšmę avaringumui mažinti turi „juodų dėmių“ likvidavimas. Kai kuriose šalyse, pvz. Danijoje, įgyvendinus „juodų dėmių“ likvidavimo programą, avaringumas sumažėjo apie 30% .


74

1997 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti speciali saugaus eismo programa. Ypač didelis dėmesys skirtas 1998–1999 m.. Šios investicijos turėjo didelę reikšmę avarijų ir jose žuvusių žmonių skaičiaus mažėjimui 1999–2000 m. Avaringumas mažėja, ne tik įdiegus tikslines priemones, bet ir kitas automobilių eismo sąlygas gerinančias priemones, pvz., tiesiant aplinkkelius, įrengiant skirtingo lygio sankryžas, platinant kelio dangą, tiesiant antrą važiavimo kryptį. Šių priemonių įgyvendinimo planas aprašytas ankstesniuose skyriuose. Lietuvos automobilių kelių direkcija parengė 2001 - 2010 m. pėsčiųjų - dviratininkų tinklo perspektyvinį plėtros planą. Jame numatyta per 10 metų nutiesti 153 km pėsčiųjų - dviratininkų takų už 32,4 mln. Lt. Antrojo penkmečio pabaigoje, t.y. 2008 - 2010 m., planuojama pradėti formuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priemiestinių zonų regioninius dviračių takų tinklus ir apie 2015 m. šių tinklų formavimą pabaigti. Programoje nustatytos konkrečios vietos, kur numatoma įrengti 365 km atitvarų, 286 km pėsčiųjų - dviratininkų takų, apšviesti 63 km kelių ir skirtingų lygių sankryžų, įrengti 43 skirtingų lygių pėsčiųjų perėjų. Šiuo metu yra labai sunku prognozuoti konkrečias priemones, kurios bus diegiamos analizuojamo periodo pabaigoje. Todėl Programoje numatytas apie 25 mln. litų rezervas. Preliminarios planuojamų saugaus eismo priemonių finansinės kainos yra pateiktos 3.10 lentelėje:

3.10 lentelė

Saugaus eismo priemonių įdiegimo preliminari programa (mln. Lt) Saugaus eismo priemonė 2002 - 2005 m. 2006 - 2010 m. 2011 - 2015 m. Kompleksinės eismo organizavimo, tobulinimo priemonės

12,4 14,8 20,5

Apsauginiai atitvarai transporto priemonėms ir pėstiesiems

16,6 34,9 43,4

Pėsčiųjų/dviračių takai 34,7 24,4 17,8 Kelių apšvietimas 4,4 7,0 9,4 Pėsčiųjų tuneliai ir viadukai 2,0 9,3 8,2 Iš viso 70,1 90,3 99,2

Tiksliniam saugaus eismo priemonių įdiegimui ir „juodų dėmių“ likvidavimui (be skirtingų lygių sankryžų įrengimo, kelių platinimo ir pan.) per 14-ka metų siūloma skirti 260 mln. litų. Bus naudojamos tiek Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros programos, tiek ES fondų lėšos. Tikimasi, kad saugaus eismo priemonių įdiegimas, kaip viena iš nacionalinės saugaus eismo programos sudedamųjų dalių, padės sumažinti avaringumą Lietuvos keliuose. 3.9. Kitos išlaidos kelių sektoriuje Programoje planuojama, kad išlaidos, skirtos kitoms reikmėms, sudarys dešimtadalį Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos išlaidų.


75

Planuojama, kad 2002 - 2005 m. ši dalis vidutiniškai per metus sudarys 69,5 mln. Lt, 2006 - 2010 m. – 85 mln. Lt, 2011 - 2015 m. – 102 mln. Lt. Planuojama sparčiai atnaujinti mechanizmų parką. Laikotarpio pabaigoje nusidėvėję mechanizmai, senesni negu 10 metų, sudarys mažiau nei 10%. Išlaidos keliams projektuoti, mokslo tiriamiesiems darbams, techninei kontrolei ir specialiesiems tyrimams didės proporcingai remonto, rekonstrukcijos ir tiesimo darbų apimties augimui. Lietuvai integruojantis į ES, bus diegiamos modernios kelių priežiūros valdymo, dangų valdymo, eismo valdymo sistemos, diegiami nauji kelių valdymo standartai. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, neišvengiamai turės didėti dėmesys aplinkosauginėms priemonėms. Bus statomi vandens valymo ir paviršinių nuotekų nusodinimo įrenginiai, įrengiamos triukšmo slopinimo sienelės, aptveriami miškų masyvai ir kitos teritorijos, kuriomis migruoja gyvūnai, įrengiami praėjimai gyvūnams. Šios priemonės padės išvengti ne tik gyvūnų žūties, bet ir žmonių sužeidimų ar mirčių. Kitų išlaidų kelių sektoriuje planuojama struktūra pateikta 3.9 pav.

Kitų išlaidų kelių sektoriuje struktūra 2002-2015 m.

19

24

30

15

19

24

910

12

56

8

4 57

56

7

1215 15

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

2002-2005 2006-2010 2011-2015

mln

. Lt v

idut

iniš

kai p

er m

etus

Mechanizmai Projektavimas, mokslo tiriamieji darbaiPastatai, infrastruktūros objektai Gamtosauga, ekologijaTechninė kontrolė, specialieji tyrimai LAKD išlaikymasKitos reikmės

3.9 pav.


76

4. PLANUOJAMI KELIŲ SEKTORIAUS FINANSAVIMO ŠALTINIAI IR IŠLAIDŲ STRUKTŪRA

4.1. Numatomų lėšų iš tarptautinių organizacijų perspektyvinis planas Vykdant ES acquis nuostatus transporto srityje, Lietuvos kelių tinklas turės būti tobulinamas siekiant atitikti Europos Sąjungos reikalavimus. Jau šiuo metu Lietuva gauna negrąžinamas subsidijas iš ES PHARE bei ISPA fondų, o taip pat naudoja užsienio bankų paskolas. Planuojama, kad Lietuvai įstojus į ES, parama iš Europos Sąjungos fondų didės ir 2006 m. pasieks 130 mln. litų, o 2010 m. – 250 mln. litų. Negrąžinamos subsidijos suteikiamos ne viso projekto finansavimui, o tik tam tikrai daliai. Pavyzdžiui, iš PHARE lėšų padengiama 50% Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelio tiesimo kaštų, o likusi dalis finansuojama kelių fondo (nuo 2002 metų – kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos) lėšomis. ISPA fondas padengia iki 75%, o Susitelkimo fondas, Lietuvai įstojus į ES, finansuos iki 80% darbų kainos (žemės išpirkimo, inžinerinių tinklų iškėlimo, pridėtinės vertės mokesčių ir kai kurių kitų išlaidų fondai nefinansuoja). Planuojama, kad į visos Europos transporto koridorių ir E kelių tinklą bus įtraukti nauji keliai, pavyzdžiui, kelio ruožas nuo Marijampolės iki Vilniaus bus priskirtas IXD transporto koridoriui. Numatomų lėšų iš tarptautinių organizacijų perspektyvinis planas pateiktas 4.1 paveiksle:

Numatomų lėšų iš tarptautinių organizacijų perspektyvinis planas

61 68

48

62

220250 250 250 250 250 250

16

105

25

40

65

65

74

49

13

9

306070

110 130170

200

0

50

100

150

200

250

300

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

Metai

mln

. litų

ŠIB EIB ISPA PHARE Paskolos ES fondai

4.1 pav. Pastaba: ŠIB –Šiaurės investicijų bankas, EIB – Europos investicijų bankas


77

Laikotarpio pradžioje užsienio bankų paskolos bus naudojamos žvyrkeliams asfaltuoti, o taip pat visos Europos transporto koridorių ir E kelių rekonstrukcijos projektų daliniam finansavimui (likusią dalį Lietuva gauna kaip subsidijas), nes Lietuvai, kaip būsimai ES narei, būtina skubiai integruoti savo kelius į transeuropinį kelių tinklą. Lietuvai įstojus į ES ir pradėjus gauti didesnę paramą, paskolų dalis bus mažinama, o nuo 2008 m. visai atsisakyta. Europos Sąjungos fondai ir toliau bus naudojami transporto koridorių ir E kelių stiprinimui ir plėtrai. 4.2. Planuojama kelių sektoriaus išlaidų struktūra ir apimtys Planuojama viso kelių sektoriaus išlaidų struktūra ir apimtys pateiktos 4.2 paveiksle:

Planuojama finansavimo struktūra 2002-2015 m.

176

213

263

86110

90

205

270

336

55 64 74

26 33 3965

82 91

16 18 20

78 74 7694

74

154

3041

5371

85105

0

50

100

150

200

250

300

350

2002-2005 metai 2006-2010 metai 2011-2015 metai

mln

. litų

, vid

utin

iška

i per

met

us

Savivaldybių dalis Paskolų grąžinimas, palūkanos Kelių priežiūraPaviršiaus apdorojimas Tiltų remontas ir rekonstrukcija Dangų atstatymas ir stiprinimasTikslinės saugaus eismo priemonės Žvyrkelių asfaltavimas Kelių rekonstrukcijosNauji keliai ir statiniai Kitos reikmės

4.2 pav.

Išlaidos investicijoms (be tiltų remontų ir rekonstrukcijų) kiekvienam regionui pateiktos 2 priede. 4.3. Planuojamas kelių tinklas 2015 m. Programoje planuojama, kad automobilių keliai bus tobulinami siekiant kuo efektyviau tenkinti visuomenės poreikius. Valstybinės reikšmės kelių 2002 - 2015 m. strategija bus tokia:

- valstybinės reikšmės kelių priežiūra, nusidėvėjimo atstatymas ir būklės gerinimas, tiltų remontas, užtikrinant normalias važiavimo sąlygas ir saugų eismą ištisus metus;

- visos Europos transporto koridorių ir E kelių modernizavimas pagal reikalavimus, taikomus tarptautiniams keliams;

- kitų magistralinių ir krašto kelių, kurių eismo intensyvumas daugiau nei 1000 automobilių per parą, modernizavimas ir rekonstrukcija;


78

- žvyrkelių asfaltavimas; - saugaus eismo ir aplinkosauginių priemonių įgyvendinimas.

Programoje numatyta, kad iki 2015-ųjų metų: - bus nutiesta 120 km aplinkkelių, valstybinės reikšmės kelių tinklo ilgis padidės nuo

21313 km iki 21433 km; - bus rekonstruota 130 km kelių į keturias eismo juostas, laikotarpio pabaigoje šalies

automagistralių arba kelių su keturiomis eismo juostomis ilgis sieks 648 km; - 95% TINA kelių tinklo atitiks tarptautinius reikalavimus; - kelių tinklo stiprumo indeksas, lyginant su 1990 m., nuo dabartinio (0,88) padidės iki

0,96 – 0,97; - asfaltuotų kelių tinklo lygumas pagerės nuo 3,7 m/km iki 3,0 m/km; - bus likviduota tiltų degradacija, neliks tiltų, neremontuotų 25 ir daugiau metų; - bus išasfaltuota apie 2,3 tūkst. km žvyrkelių, asfaltuoti keliai bendrame valstybinės

reikšmės kelių tinkle pasieks 68%; - pagerės kelių priežiūra: bus didinamas ženklų, ypač informacinių, kiekis. Rajoniniuose

keliuose padidės išankstinių krypties, dubliuojančių kelio ženklų skaičius, bus ženklinami važiuojamosios dalies kraštai. Laikotarpio pabaigoje visuose valstybiniuose keliuose bus įrengti signaliniai stulpeliai, visi keliai su patobulinta danga bus ženklinami bei barstomi žiemos metu;

- numatytiems tikslams įgyvendinti 2002 - 2015 m. valstybiniams keliams reikia skirti 12,34 mlrd. litų, tarp jų: 9,26 mlrd. litų Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų, 2,54 mlrd. litų ES fondų lėšų, 0,54 mlrd. litų - skolintis. Investicijos sudarys 5,01 mlrd. litų.

Planuojami magistralinių ir krašto kelių atstatymo, rekonstrukcijos, žvyrkelių asfaltavimo ir naujų kelių ir kelio statinių statybos objektai pateikti 3 priede žemėlapyje.


79

IŠVADOS

1. Sudaryta kelių sektoriaus finansavimo prognozė, remiantis visuomenės poreikiais, BVP augimo ir planuojamų ES subsidijų prognoze. Planuojama, kad automobilių keliams iš Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos 2002 - 2015 m. bus skirta 12,34 mlrd. litų, iš ES fondų – 2,54 mlrd. litų. Dar 544 mln. litų sudarys paskolos, kurių galutinai numatoma atsisakyti 2008 metais. 2. Sudaryti lėšų paskirstymo prioritetai, pirmenybę teikiant tarptautinių transporto koridorių plėtrai, kelių priežiūrai ir kitiems būtiniems darbams, periodiniams kelių ir tiltų remontams, o naujų kelių tiesimui skirtas mažiausias prioritetas. 3. Išanalizavus apie 3000 objektų, sudaryta Lietuvos magistralinių ir krašto kelių tobulinimo ir žvyrkelių asfaltavimo programa 2002 - 2005 m., 2006 - 2010 m., 2011 - 2015 m. ir po 2015 m. laikotarpiams. 4. Išanalizuotiems objektams suskaičiuotos preliminarios įgyvendinimo kainos ir terminai. Visų analizuotų investicinių projektų (naujų kelių ir statinių statybos, rekonstrukcijos, atstatymo, žvyrkelių asfaltavimo, saugaus eismo priemonių) įgyvendinimo finansinė kaina yra 7,3 mlrd. litų. 5. Preliminaraus ekonominio vertinimo rezultatai parodė, kad finansinėmis kainomis 2002 - 2005 m. ekonomiškai tikslinga įgyvendinti investicinius projektus už 2,9 mlrd. litų, 2006 - 2010 m. – už 2,1 mlrd. litų, 2011 - 2015 m. – už 1,5 mlrd. litų. Likusių objektų, kurių kaina 0,8 mlrd. litų, įgyvendinimas per 14 metų netikslingas. 6. Įvertinus planuojamą realų finansavimą, sudaryta investicijų paskirstymo metodika 2002 - 2005 m., 2006 - 2010 m., 2011 - 2015 m. laikotarpiams. Naudojantis sudaryta metodika, pasiūlyta 2002 - 2005 m. įgyvendinti projektus už 1,23 mlrd. Lt, 2006 - 2010 m. – už 1,61 mlrd. litų, 2011 - 2015 m. – už 2,17 mlrd. litų, likusius objektus nukeliant laikotarpiui po 2015 metų. 7. Žvyrkelių asfaltavimo programa sudaryta, siekiant mažinti šiuo metu Lietuvoje esančius skirtumus tarp skirtingų apskričių ir rajonų. 8. Programos duomenys turi būti panaudoti ruošiant 2002 - 2004 metų Automobilių kelių plėtros ir priežiūros programą pagal Lietuvos Respublikos Automobilių kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reikalavimus, ilgalaikę Nacionalinę transporto plėtros programą, kitas valstybės programas, teritorijų planus.


80

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. A.Domatas, K. Šiekštelis. Ateities vizija ir tikrovė. Kelio A1 ruožas Vilnius - Kaunas – IXB transporto koridoriaus dalis. Lietuvos keliai. 2000/2. p. 24 - 29.

2. A.Domatas, V. Puodžiukas. Lietuvos kelių biudžetas tenkina tik dalį poreikių. Lietuvos keliai. 1999/1, p. 14 - 19.

3. A.Gražulis, V. Imbrasas, R.A. Jazbutis. Lietuvos kelių tobulinimo raida 1950 - 2000 m. AB „Kelprojektas“, 2001.

4. A.Janušauskas. Tarptautinių transporto koridorių perspektyvos Lietuvoje. Lietuvos keliai. 2000/2. p. 21 - 23.

5. Autoavarijų statistika Lietuvoje. VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“, Kaunas, 2000.

6. Automobilių kelių priežiūros normatyvai KPVS PN. Vilnius, 2001.

7. Automobilių kelių projektavimo normos ir taisyklės PNT - K 95. Vilnius, 1995.

8. Automobilių kelių tiesimo ir darbų priėmimo taisyklės. Asfaltbetonio dangos. DAT.AD - 96. LR Susisiekimo ministerija. VĮ „Problematika“, Vilnius, 1997.

9. Eismo intensyvumo ir važiavimo greičio apskaita automatiniais skaičiuokliais. 1999 metų eismo apskaitos rezultatai. VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“, Kaunas, 2000 m. sausis.

10. Eismo intensyvumo ir važiavimo greičio apskaita automatiniais skaičiuokliais. I tomas. 2000 m. eismo intensyvumo apskaitos rezultatai. VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“, Kaunas, 2001.

11. Europinio tinklo I- ojo ir IX-ojo koridorių plėtra. Investicijų programa. OVE ARUP. Vilnius, 1996.

12. IXB transporto koridoriaus plėtros programa. VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“. Kaunas, 2001.

13. Kelių priežiūros valdymo sistemos (KPVS) formavimas. Kelių apžiūrų metodika KAM - 99. LR Susisiekimo ministerija. TKTI, Kaunas, 1999.

14. Kelių priežiūros darbų užduočių nustatymo, techninės kontrolės, darbų priėmimo ir apmokėjimo instrukcija (TKDPI - 99) ir kelių priežiūros darbų apskaitos metodika (DAM - 99). LR Susisiekimo ministerija. TKTI, Kaunas, 1999.

15. Kelių priežiūros valdymo sistema KPVS PN - 01. Vilnius, 2001.

16. Lietuvos Automobilių kelių direkcija, 2000.

17. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. 2000 10 12 Nr. VIII - 2032 (Žin., 2000, Nr. 92 - 2873).

18. Lietuvos statistikos metraštis, 2001.

19. Mažoji Lietuvos Tarybinė Enciklopedija, 1985 - 1988.

20. Mokesčių ir rinkliavų sistema už naudojimąsi valstybės infrastruktūra. Kelių transportas. COWI consultants. Vilnius, 1998.

21. Nacionalinė transporto plėtros programa, Vilnius, 1994.

22. R.Oleka. Eismo avarijos Lietuvos keliuose. Lietuvos keliai. 1999/1. p. 26 - 29.


81

23. Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisyklės. LR Susisiekimo ministerija. TKTI, Kaunas 1997.

24. Dorogi v Germanii. Federalnoje ministerstvo transporta, 1994.

25. Finnish Road Administration, 2000.

26. Ian G. Heggie. Road Financing and Road Funds. World Bank Publication, 2000.

27. J.B. Odoki, Henry G.R. Kerali. HDM - 4: Analitical Framework and Model Descriptions. Vol 4. World Road Association, 2000.

28. Main Guidelines to be Followed During Assessment of Projects of TINA Process. TINA regulation No. 15 - 98.

29. Traffic Forecast on the Ten Pan - European Transport Corridors of Helsinki. NEA, 1999.

30. Traffic safety. World bank publication, 2000.


82

PRIEDAI


83

1. Lietuvos kelių finansavimo prognozė, šaltiniai ir struktūra (4 lapai)


84

Lietuvos kelių finansavimo struktūra 2001 - 2015 m. (milijonais litų, 2001 - 01 - 01 kainomis)

Valstybinės reikšmės kelių finansavimas

Metai

Kelių priežiūros ir

plėtros programos

finansavimas Paskolos ES fondai Iš viso

(5=2+3+4)

Savivaldybių dalis ir kitos

reikmės kelių srityje

Kelių priežiūra

Investicijos ir kitos

reikmės kelių

sektoriuje (8=5-6-7)

Kitos reikmės (pastatai,

mechanizmai, moksliniai

tyrimai, projektavimas ir

kt.)

LAKD skola rangovams,

palūkanų mokėjimas ir

paskolų grąžinimas bankams

Paviršiaus apdorojimas

Tiltų remontas ir rekonstrukcijos

Nauji keliai, kelių rekonstrukcijos,

dangų atstatymas, stiprinimas,

saugaus eismo priemonės

(13=8-9-10-11-12)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 2001 625 41 62 728 135 176 418 60 159 50 17 132 2002 660 109 83 852 165 185 502 66 66 52 22 296 2003 690 167 65 922 173 200 550 69 82 54 24 321 2004 720 108 65 893 180 210 503 72 97 56 27 251 2005 750 70 110 930 188 225 518 75 97 58 29 259 2006 780 60 130 970 195 240 535 78 97 60 30 270 2007 810 30 170 1010 203 255 553 81 108 62 31 271 2008 850 0 200 1050 213 270 568 85 121 64 33 265 2009 890 0 220 1110 223 285 603 89 116 66 34 298 2010 930 0 250 1180 233 300 648 93 109 68 35 343 2011 970 0 250 1220 243 305 673 97 105 70 37 364 2012 1010 0 250 1260 253 320 688 101 89 72 38 388 2013 1050 0 250 1300 263 335 703 105 89 74 39 396 2014 1090 0 250 1340 273 350 718 109 86 76 41 406 2015 1140 0 250 1390 285 370 735 114 83 78 42 418

Iš viso 12965 585 2605 16155 3220 4026 8910 1294 1504 960 479 4673 Tarptautinis finansavimas 2002 - 2004 m. (2001 - 01 - 01 kainomis)

Metai Paskolos (mln. Lt) Subsidijos (mln. Lt) ŠIB EIB ISPA PHARE

2001 16 25 49 132002 61 48 74 92003 105 62 65 02004 68 40 65 0


85

Lietuvos kelių finansavimo struktūra 2001 - 2015 m. įvertinus infliaciją (milijonais litų)

Valstybinės reikšmės kelių finansavimas

Metai

Kelių priežiūros ir plėtros

programos finansavimas Paskolos ES fondai

Iš viso (5=2+3+4)

Savivaldybių dalis ir kitos

reikmės kelių srityje

Kelių priežiūra

Investicijos ir kitos reikmės

kelių sektoriuje (8=5-6-7)

Kitos reikmės (pastatai,

mechanizmai, moksliniai

tyrimai, projektavimas ir

kt.)

LAKD skola rangovams,

palūkanų mokėjimas ir

paskolų grąžinimas bankams

Paviršiaus apdorojimas

Tiltų remontas ir rekonstrukcijos

Nauji keliai, kelių rekonstrukcijos,

dangų atstatymas, stiprinimas,

saugaus eismo priemonės

(13=8-9-10-11-12)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

2001 625 41 62 728 135 176 418 60 159 50 17 132 2002 673 109 83 869 168 189 512 67 66 53 22 302 2003 718 167 65 959 179 208 572 72 82 56 25 333 2004 764 108 65 948 191 223 534 76 97 59 29 266 2005 812 76 110 1007 203 244 560 81 97 63 31 280 2006 861 66 130 1071 215 265 591 86 97 66 33 298 2007 912 34 170 1137 228 287 622 91 108 70 35 305 2008 976 0 200 1206 244 310 652 98 121 74 38 304 2009 1043 0 220 1301 261 334 706 104 116 77 40 349 2010 1111 0 250 1410 278 359 774 111 109 81 42 409 2011 1182 0 250 1487 296 372 820 118 105 85 45 443 2012 1256 0 250 1567 314 398 855 126 89 90 47 482 2013 1332 0 250 1649 333 425 891 133 89 94 49 502 2014 1410 0 250 1733 353 453 928 141 86 98 53 525 2015 1504 0 250 1834 376 488 970 150 83 103 55 552 Viso 15180 601 2605 18906 3773 4729 10403 1516 1504 1120 562 5480


86

Kelių ir tiltų remontų, rekonstrukcijų, tiesimo ir saugaus eismo priemonių įdiegimo finansavimo struktūra 2002 - 2015 m. (2001 01 01 kainomis, mln. Lt)

Metai Paviršiaus

apdorojimas

Tiltų remontas ir

rekonstrukcijos

Dangų atstatymas ir stiprinimas

Kelių rekonstrukcijos

Žvyrkelių asfaltavimas Nauji keliai

Saugaus eismo priemonės

2001 0 0 0 19 31 7 82002 52 22 63 96 79 42 152003 54 24 64 107 77 57 152004 56 27 65 86 77 7 152005 58 29 67 86 77 13 172006 60 30 79 68 74 33 162007 62 31 81 65 74 34 172008 64 33 79 65 74 28 182009 66 34 84 79 74 42 192010 68 35 88 91 74 70 202011 70 37 90 127 76 51 192012 72 38 91 150 76 51 192013 74 39 92 157 76 51 202014 76 41 92 163 76 55 202015 78 42 93 170 76 58 21

Iš viso 910 462 1128 1530 1093 600 261


87

2. 2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių

priežiūros ir plėtros programos suvestinės lentelės (5 lapai)


88

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programos 2002 - 2015 m. suvestinė lentelė

2002 - 2005 (km) 2002 - 2005 (mln. Lt) 2006 - 2010 (km) 2006 - 2010 (mln. Lt)

Reg

iona

s

Nau

ji ke

liai

Rek

onst

rukc

ija

Ats

taty

mas

/stip

rinim

as

Žvyr

kelių

asf

alta

vim

as

Sau

gaus

eis

mo

prie

monės

Nau

ji ke

liai

Rek

onst

rukc

ija

Ats

taty

mas

/stip

rinim

as

Žvyr

kelių

asf

alta

vim

as

Sau

gaus

eis

mo

prie

monės

Nau

ji ke

liai

Rek

onst

rukc

ija

Ats

taty

mas

/stip

rinim

as

Žvyr

kelių

asf

alta

vim

as

Sau

gaus

eis

mo

prie

monės

Nau

ji ke

liai

Rek

onst

rukc

ija

Ats

taty

mas

/stip

rinim

as

Žvyr

kelių

asf

alta

vim

as

Sau

gaus

eis

mo

prie

monės

Alytaus 0,0 24,3 7,0 34,2 0,0 24,7 1,9 12,3 2,5 2,1 52,7 34,0 22,9 18,0 45,4 9,3 9,2 1,7Kauno 1,3 32,7 35,6 76,1 14,9 44,5 12,8 28,6 4,7 13,3 38,9 53,3 72,1 44,5 30,6 14,0 30,3 0,4Klaipėdos 0,0 50,6 19,5 70,8 1,8 33,1 6,1 28,1 2,0 14,6 31,9 22,3 77,4 45,4 53,1 6,6 31,0 0,6Marijampolės 23,0 39,1 8,0 50,5 46,0 31,5 2,1 18,6 3,8 5,8 12,1 53,4 48,8 18,6 9,0 14,4 19,2 3,5Panevėžio 0,0 5,1 21,4 99,6 6,0 13,5 7,1 39,3 1,9 0,0 30,7 16,1 119,2 0,0 25,4 5,0 47,1 1,8Šiaulių 11,5 33,0 14,7 115,5 38,2 50,1 3,7 47,3 12,0 0,0 41,9 48,6 144,1 0,0 62,6 13,0 58,2 2,1Tauragės 0,0 26,3 14,8 42,0 0,0 19,1 3,8 20,7 3,5 0,0 7,1 24,6 58,7 0,0 4,2 7,5 23,5 2,1Telšių 0,0 34,0 13,2 44,0 0,0 30,4 3,3 17,6 1,8 0,0 36,3 88,9 49,5 0,0 35,9 22,0 19,8 0,3Utenos 0,0 72,3 1,4 94,5 0,0 64,1 0,8 38,8 4,7 0,0 17,5 91,1 103,8 0,0 14,8 48,6 40,1 2,9Vilniaus 0,0 29,2 85,0 95,5 0,0 22,0 22,1 39,2 12,4 2,7 39,3 106,2 80,6 8,6 30,9 28,4 36,3 12,3Automagistralė 0,0 5,0 236,6 0,0 0,0 1,8 99,4 0,0 8,2 32,7 0,0 261,8 0,0 39,8 0,0 103,6 0,0 42,4

Iš viso 35,8 351,5 457,0 722,8 0,0 106,9 334,7 163,0 290,4 57,4 71,2 308,3 800,2 777,1 0,0 174,9 311,9 272,5 314,6 70,0

Nenumatytos atstatymo, stiprinimo ir saugaus eismo priemonių išlaidos: 57 2 76 7

Iš viso: ekonominėmis kainomis, mln. Lt. 1011 1226 Iš viso: finansinėmis kainomis, mln. Lt. 1193 1447


89

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programos 2002 - 2015 m. suvestinė lentelė (tęsinys)

2011 - 2015 (km) 2011 - 2015 (mln. Lt) po 2015 (km) po 2015 (mln. Lt)

Reg

iona

s

Nau

ji ke

liai

Rek

onst

rukc

ija

Ats

taty

mas

/stip

rinim

as

Žvyr

kelių

asf

alta

vim

as

Sau

gaus

eis

mo

prie

monės

Nau

ji ke

liai

Rek

onst

rukc

ija

Ats

taty

mas

/stip

rinim

as

Žvyr

kelių

asf

alta

vim

as

Sau

gaus

eis

mo

prie

monės

Nau

ji ke

liai

Rek

onst

rukc

ija

Ats

taty

mas

/stip

rinim

as

Žvyr

kelių

asf

alta

vim

as

Sau

gaus

eis

mo

prie

monės

Nau

ji ke

liai

Rek

onst

rukc

ija

Ats

taty

mas

/stip

rinim

as

Žvyr

kelių

asf

alta

vim

as

Sau

gaus

eis

mo

prie

monės

Iš v

iso

(km

)

Iš v

iso

(mln

. Lt)

Iš jų

iki 2

015

m. (

km)

Iš jų

iki 2

015

m. (

mln

. Lt)

Alytaus 2,4 44,9 0,0 30,2 24,5 34,6 0,0 11,9 0,3 3,0 175,8 0,0 125,6 5,1 108,0 0,0 50,1 0,0 558,9 359,5 254,6 196,3Kauno 0,0 110,7 41,5 74,2 10,0 111,7 11,2 29,6 0,0 13,4 178,0 103,4 178,6 105,8 196,8 25,0 71,9 0,0 1023,1 787,2 549,8 387,7Klaipėdos 0,0 20,5 4,6 79,4 0,0 19,2 1,2 31,7 1,0 6,0 163,1 0,0 83,8 27,0 72,1 0,0 33,5 0,0 644,6 393,4 391,7 260,8Marijampolės 6,0 86,6 14,9 49,0 19,2 135,5 3,7 19,6 6,0 6,7 48,1 39,3 289,6 11,4 30,5 9,4 115,8 0,0 780,7 517,6 397,0 350,5Panevėžio 0,0 50,1 22,3 129,2 0,0 44,5 8,0 47,8 2,2 7,9 120,7 0,0 12,8 25,2 124,5 0,0 5,1 0,0 635,1 404,2 493,8 249,5Šiaulių 11,3 15,3 33,6 145,8 37,0 13,7 8,0 58,3 0,6 0,0 30,9 15,4 93,3 0,0 61,5 3,8 37,3 0,0 754,8 507,4 615,2 404,7Tauragės 23,4 12,7 17,5 48,8 89,5 10,2 8,1 19,5 2,9 3,0 14,5 3,6 209,0 5,1 8,8 0,9 83,6 0,0 506,0 313,0 275,9 214,6Telšių 3,0 7,4 36,0 57,8 4,5 3,3 8,5 23,1 0,0 0,0 0,0 0,0 75,5 4,5 0,0 0,0 30,2 0,0 445,6 205,2 370,1 170,5Utenos 0,0 107,4 148,8 114,2 0,0 92,1 81,3 45,7 0,3 18,6 68,9 165,8 81,8 31,6 51,8 89,9 32,7 0,0 1085,9 640,3 750,9 434,2Vilniaus 0,0 86,8 56,8 79,8 0,0 122,7 14,9 36,0 3,5 21,8 151,1 11,9 150,5 77,9 71,0 3,7 67,7 0,0 997,2 609,5 661,9 389,2Automagistralė 6,7 6,5 280,5 0,0 42,0 63,3 107,7 0,0 57,8 34,7 11,4 242,5 0,0 33,5 56,4 73,5 0,0 1,5 1118,3 730,7 829,8 565,9

Iš viso 52,8 548,9 656,5 808,3 0,0 226,6 650,7 252,5 323,2 74,6 115,0 962,4 582,0 1300 0,0 327,0 781,5 206,2 528,0 1,5 8550,3 5468,0 5590,5 3623,9

Nenumatytos atstatymo, stiprinimo ir saugaus eismo priemonių išlaidos: 135 10

Iš viso: ekonominėmis kainomis, mln. Lt. 1672 1844 5754 3909

Iš viso: finansinėmis kainomis, mln. Lt. 1972 2176 6789 4613


90

Dangos atstatymas/stiprinimas regionuose pagal kelio reikšmę

Asfaltuotų kelių ilgis

(km)

Atstatoma ar stiprinama 2002 -

2005 m. (km)

Atstatoma ar stiprinama 2002 - 2005 m. (mln. Lt)


2010 m. (km)



2015 m. (km)


Regionas mag. kra. raj. mag. kra. raj. mag. kra. raj. mag. kra. raj. mag. kra. raj. mag. kra. raj. mag. kra. raj. Alytaus 95 390 529 0,0 7,0 17,5 0,0 1,9 6,1 12,3 21,7 18,6 3,6 5,7 6,5 0,0 0,0 42,8 0,0 0,0 15,0 Kauno 187 563 830 6,8 28,8 24,3 5,7 7,1 8,5 19,5 33,8 30,4 5,4 8,6 10,6 15,8 25,7 51,0 4,8 6,4 17,9 Klaipėdos 77 489 563 7,7 11,8 14,6 3,2 2,9 5,1 0,3 22,1 23,7 0,1 6,5 8,3 2,0 2,6 46,2 0,6 0,6 16,2 Marijampolės 111 352 449 3,3 4,7 11,8 0,9 1,2 4,1 0,0 53,4 16,7 0,0 14,4 5,8 10,5 4,4 34,1 2,7 0,9 12,0 Panevėžio 135 507 614 21,4 0,0 20,7 7,1 0,0 7,2 13,7 2,4 28,8 4,5 0,5 10,1 15,4 6,9 45,8 6,4 1,5 16,0 Šiaulių 204 609 567 7,2 7,5 19,1 1,6 2,0 6,7 4,2 44,4 22,2 1,3 11,7 7,8 0,0 33,6 41,2 0,0 8,0 14,4 Tauragės 66 337 226 13,3 1,5 6,3 3,4 0,4 2,2 9,0 15,6 10,2 3,7 3,8 3,6 17,5 0,0 16,4 8,1 0,0 5,7 Telšių 67 344 361 0,0 13,2 9,5 0,0 3,3 3,3 0,0 88,9 11,7 0,0 22,0 4,1 0,0 36,0 23,0 0,0 8,5 8,0 Utenos 207 669 588 0,0 1,4 17,2 0,0 0,8 6,0 26,4 64,7 23,7 14,5 34,1 8,3 45,4 103,5 32,5 24,9 56,3 11,4 Vilniaus 242 669 831 34,9 50,1 21,9 10,4 11,7 7,7 57,6 48,6 30,8 17,0 11,4 10,8 27,4 29,4 51,3 7,7 7,1 17,9 Automagistralė 417 0 0 236,6 0,0 0,0 99,4 0,0 0,0 261,8 0,0 0,0 103,6 0,0 0,0 280,5 0,0 0,0 107,7 0,0 0,0 Iš viso 1808 4929 5558 331,1 125,9 163,0 131,7 31,3 57,1 404,8 395,4 216,7 153,7 118,8 75,9 414,4 242,1 384,4 163,0 89,5 134,5

Kelių rekonstrukcija regionuose pagal kelio reikšmę

Asfaltuotų kelių ilgis (km)

Rekonstruojama 2002 - 2005 m.

(km)


(mln. Lt)

Rekonstruojama 2006 - 2010 m. (km)


(mln. Lt)

Rekonstruojama 2011 - 2015 m. (km)


(mln. Lt) Regionas Mag. Kra. Raj. Mag. Kra. Raj. Mag. Kra. Raj. Mag. Kra. Raj. Mag. Kra. Raj. Mag. Kra. Raj. Mag. Kra. Raj. Alytaus 95 390 529 0,0 24,3 0,0 0,0 1,9 0,0 0,0 35,6 17,1 0,0 33,0 12,4 6,1 26,1 12,7 5,2 20,3 9,2 Kauno 187 563 830 25,1 7,6 0,0 5,7 7,1 0,0 16,6 12,0 10,3 14,1 12,0 4,4 31,2 51,4 28,2 53,8 46,5 11,4 Klaipėdos 77 489 563 5,4 36,2 9,0 3,2 2,9 2,2 13,2 8,0 10,7 42,2 6,5 4,3 0,0 14,6 5,9 0,0 16,8 2,4 Marijampolės 111 352 449 30,3 8,8 0,0 0,9 1,2 0,0 0,0 12,1 0,0 0,0 9,0 0,0 48,2 38,4 0,0 105,5 29,9 0,0 Panevėžio 135 507 614 3,1 2,0 0,0 7,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 25,4 0,0 0,0 50,1 0,0 10,0 34,5 0,0 Šiaulių 204 609 567 21,7 11,3 0,0 1,6 2,0 0,0 10,5 31,4 0,0 41,8 20,7 0,0 11,6 3,7 0,0 10,4 3,2 0,0 Tauragės 66 337 226 4,5 21,8 0,0 3,4 0,4 0,0 0,0 7,1 0,0 0,0 4,2 0,0 0,0 12,7 0,0 0,0 10,2 0,0 Telšių 67 344 361 23,5 10,5 0,0 0,0 3,3 0,0 28,0 8,3 0,0 28,0 7,9 0,0 0,0 36,0 0,0 0,0 3,3 0,0 Utenos 207 669 588 30,1 42,2 0,0 0,0 0,8 0,0 0,0 17,5 0,0 0,0 14,8 0,0 0,0 107,4 0,0 0,0 92,1 0,0 Vilniaus 242 669 831 18,1 11,1 0,0 10,4 11,7 0,0 9,5 29,8 0,0 9,5 21,4 0,0 2,5 68,0 16,3 10,0 106,2 6,5 Automagistralė 417 0 0 5,0 0,0 0,0 99,4 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 6,5 0,0 0,0 63,3 0,0 0,0 Iš viso 1808 4929 5558 166,7 175,8 9,0 131,7 31,3 2,2 77,8 161,7 38,0 135,7 155,1 21,1 106,0 408,4 63,0 258,3 363,0 29,4


91

Planuojamos žvyrkelių asfaltavimo apimtys

Žvyrkelių asfaltavimas

2002 - 2005 m. 2006 - 2010 m. 2011 - 2015 m. Iš viso

2001 - 2015 m. Regionas

Kelių ilgis 2001 m.

(km)

Kelių ilgis 2015 m.

(km)

Žvyrkelių ilgis 2001 m.

(km)

Žvyrkelių ilgis 2015 m.

(km)

Žvyrkelių dalis 2015 m.

(%) km mln. Lt km mln. Lt km mln. Lt km mln. Lt Alytaus 1474 1478 462 375 25,4 34 12,3 23 9,2 30 11,9 87 33,3 Kauno 2672 2686 1092 870 32,4 76 28,6 72 30,3 74 29,6 222 88,5 Klaipėdos 2093 2108 951 723 34,3 71 28,1 77 31,0 79 31,7 228 90,8 Marijampolės 1546 1581 643 495 31,3 50 18,6 49 19,2 49 19,6 148 57,4 Panevėžio 2437 2437 1180 832 34,1 100 39,3 119 47,1 129 47,8 348 134,2 Šiaulių 2777 2800 1430 1025 36,6 116 47,3 144 58,2 146 58,3 405 163,8 Tauragės 1230 1253 601 452 36,0 42 20,7 59 23,5 49 19,5 149 63,7 Telšių 1311 1314 550 399 30,3 44 17,6 50 19,8 58 23,1 151 60,5 Utenos 2515 2515 1197 885 35,2 95 38,8 104 40,1 114 45,7 312 124,5 Vilniaus 2841 2844 1125 869 30,6 96 39,2 81 36,3 80 36,0 256 111,4 Automagistralė 417 417 0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0

Iš viso 21313 21433 9231 6923 32,3 723 290,4 777 314,6 808 323,2 2308 928,2


92

3. 2002 - 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir plėtros programos žemėlapis (2 lapai)

ii tomas aprašomoji dalislakd.lrv.lt/uploads/lakd/documents/files/paslaugos/...tvirtinama...

Documents