infekcijŲ prevencija ir kontrolĖ socialinĖs globos … · 2018-12-20 · infekcijŲ prevencija...

Metodinės rekomendacijos

INFEKCIJŲ PREVENCIJA IR KONTROLĖ SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE



Vilnius, 2018

HIGIENOS INSTITUTAS

Metodinės rekomendacijos parengtos įgyvendinant Higienos instituto 2018 m. veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V-7.

Parengė:Justina Avelytė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius;dr. Rolanda Valintėlienė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras;dr. Aldona Jociutė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius.

Recenzavo:Loreta Pauliukonienė, globos namai „Senevita“;Ieva Kisielienė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos inovacijų skyrius.

Patvirtinta Higienos instituto Metodinės komisijos posėdyje 2018 m. gruodžio 11 d., protokolo Nr. MTD-5.

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Spaudai parengė LĮ „Kriventa“ V. Pietario g. 5-3, LT-03122 VilniusTel. / faks. +370 5 265 0629El. p. [email protected]

© Higienos institutas, 2018ISBN 978-609-462-113-0ISSN 2424-3825

Išleido Higienos institutasDidžioji g. 22, LT-01128 VilniusTel. +370 5 262 4583Faks. +370 5 262 4663El. p. [email protected]

Kalbos redaktorė Angelė PletkuvienėDizainerė Ilona ChmieliauskaitėTiražas 50 vnt.

TURINYS

SĄVOKOS ............................................................................................................. 4

PAGRINDIMAS .................................................................................................... 4

PASKIRTIS ............................................................................................................ 6

INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS ......................................... 6

INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PROGRAMA ......................................... 7

Infekcijų prevencijos ir kontrolės procedūrų nustatymas ............................ 8

Epidemiologinė infekcijų priežiūra ............................................................. 10

Protrūkių valdymas .................................................................................... 12

Gyventojų infekcijų prevencija ................................................................... 14

Darbuotojų infekcijų prevencija ................................................................. 16

INFEKCIJŲ PREVENCIJAI IR KONTROLEI REIKALINGI ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI ..... 17

Infekcijų kontrolės specialistas ................................................................... 17

Infekcijų kontrolės komitetas ..................................................................... 19

LITERATŪRA ...................................................................................................... 19

1 PRIEDAS. KAIP PLAUTI RANKAS? .................................................................... 23

2 PRIEDAS. KAIP ATLIKTI HIGIENINĘ RANKŲ ANTISEPTIKĄ? .............................. 24

3 PRIEDAS. INFEKCIJŲ REGISTRAVIMO KRITERIJAI ............................................ 25

4

SĄVOKOS

Antiseptika – laikinųjų odos mikroorganizmų sunaikinimas ir nuolatinių mi-kroorganizmų skaičiaus sumažinimas ant odos, gleivinės ir kitų audinių [2].

Aseptinė procedūra – švari klinikinė procedūra, kurios metu taikomos prie-monės, skirtos paciento žaizdoms, audiniams, organams ir kūno ertmėms apsau-goti nuo aplinkos mikroorganizmų [1].

Dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakteri-jų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis [2].

Ekspozicija – sąlytis su žalingu veiksniu, galinčiu sukelti sveikatos sutrikimą [3].Kolonizacija – mikroorganizmų buvimas ir dauginimasis ant žmogaus kūno ir

jo viduje, nesukeliantis infekcijos klinikinių simptomų (požymių) [2].Patogenai – bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai, galintys sukelti ligą [1].

PAGRINDIMAS

Ilgalaikės globos įstaigos – pasaulyje taikomas įvairių įstaigų, teikiančių glo-bos, o dažniausiai kartu ir asmens sveikatos priežiūros – slaugos ir palaikomojo gydymo, paslaugas, apibrėžimas [4]. Europos šalyse veikia įvairaus tipo ilgalaikės globos įstaigos, kurios skiriasi pagal jose gyvenančių asmenų kontingentą, jų pri-ėmimo kriterijus, teikiamas paslaugas. Dažniausiai yra atskiros įstaigos seniems žmonėms (rezidenciniai namai, globos namai ir pan.), asmenims, turintiems psi-chikos negalią, ir pan. Lietuvoje atitinkamai vartojama socialinės globos įstaigų (toliau – SGĮ) sąvoka [5]. Pagrindinė SGĮ funkcija – asmenų, kurie negeba savaran-kiškai funkcionuoti ir pasirūpinti savimi kasdienėje veikloje, priežiūra. Įstaigos turi užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad asmenys galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir būtų nepažeidžiamos jų teisės ir orumas. Dažniausiai SGĮ apgyvendinami senyvi asmenys, taip pat žmonės, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, turintys fizinę ar psichikos negalią [6]. Kai kuriose Lietuvos SGĮ (daugiausia valstybinėse) teikia-mos ir socialinės bei asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Infekcijos SGĮ susijusios su aukštais sergamumo ir mirtingumo rodikliais, ilges-ne hospitalizacijos trukme ir didesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis [7]. Lite-ratūroje nurodomi pagrindiniai veiksniai, kurie didina hospitalinių infekcijų riziką SGĮ. Kai kurie infekcijų rizikos veiksniai susiję su gyventojų sveikatos būkle: nevi-savertė mityba, imunosupresinė būklė, ilgalaikė šlapimo takų kateterizacija, ente-rinis maitinimas, pragulos ir nemobilumas (prikaustymas prie lovos ar judėjimas tik naudojantis vėžimėliu) [7–9]. Hospitalinių infekcijų rizika didėja ir tada, kai neįgyvendinama infekcijų prevencijos ir kontrolės politika, trūksta infekcijų kon-trolės specialistų ir slaugytojų, dažnai keičiasi darbuotojai, netinkamai skiriami

5

antibiotikai, reti gydytojų vizitai bei vyksta nuolatinis gyventojų kontaktavimas tarpusavyje (socialiniai ryšiai) [8–10].

2017 m. Lietuvoje atliktas Europos hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo ilgalaikės globos įstaigose tyrimas (HALT-3) atskleidė infekcijų prevencijos ir kontrolės situaciją Lietuvos suaugusiųjų žmonių globos įs-taigose [11]. Tyrimu nustatyta, kad mažiau nei pusėje tyrime dalyvavusių įstaigų buvo organizuota rankų higiena taikant nuolatinę jos kontrolę, ne visi globos na-mai turėjo patvirtintus rankų higienos procedūrų aprašus, be to, pastebėta, kad įvairiose įstaigose sunaudojami labai skirtingi alkoholinio rankų antiseptiko kie-kiai (0,04–20,02 ml skaičiuojant lovadieniui). Tuo pačiu tyrimu nustatyta, kad tik 11,5 proc. įstaigų buvo parengusios hospitalinių infekcijų stebėsenos programas. Išaiškėjo, jog tik pusė įstaigų vykdė slaugos ir kitų darbuotojų mokymus infekcijų prevencijos temomis. Taigi tyrimas atskleidė, kad infekcijų prevencijai ir kontrolei Lietuvos SGĮ skiriama per mažai dėmesio.

Tuo pačiu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip SGĮ teikiamos asmens svei-katos priežiūros paslaugos. Dažniausiai įstaigų gyventojams asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia tik bendrosios praktikos gydytojai iš ambulatorinės grandies (poliklinikų, šeimos gydytojų kabinetų ir pan.), dalyje įstaigų buvo įdar-bintas medicinos gydytojas. Tyrimo duomenimis, didžiojoje dalyje globos namų darbuotojai turi galimybę konsultuotis su infekcijų kontrolės specialistu arba kitu asmeniu, dalyvavusiu infekcijų kontrolės mokymuose. Vis dėlto didžioji dalis įstai-gų turėjo tik išorinius konsultantus. Vienoje tyrime dalyvavusioje įstaigoje buvo sudarytas vidinis infekcijų kontrolės komitetas.

Siekiant užtikrinti globos įstaigose gyvenančių ir dirbančių asmenų gerovę, turi būti įgyvendinama infekcijų prevencija ir kontrolė, kurios pagrindiniai tikslai:

• apsaugoti gyventojus nuo užsikrėtimo infekcinėmis ligomis;• mažinti gyventojų sergamumą / mirtingumą nuo infekcinių ligų;• užkirsti kelią ir kontroliuoti infekcijų protrūkius;• apsaugoti darbuotojus nuo užsikrėtimo infekcinėmis ligomis;• mažinti sveikatos priežiūros išlaidas, susijusias su infekcinėmis ligomis [12, 13].

Infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės gali būti sėkmingai įgyvendina-mos tik tada, kai suprantamos kaip visos įstaigos pareiga [14]. Svarbu sukurti aplinką, kurioje problemos būtų sprendžiamos įsitraukiant administracijai, gydy-tojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, infekcijų kontrolės specialis-tams, taip pat ir gyventojams (pagal jų sveikatos būklę) bei jų artimiesiems.

Daugeliui SGĮ gyventojų globos namai yra jų pagrindinė ir nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimas aplinkoje, kurią gyvento-jai laiko savo namais, reikalauja subalansuoto požiūrio [9, 10]. Įstaigose įgyvendinama infekcijų prevencijos ir kontrolės programa (jai šiose rekomendacijose skiriama dau-giausia dėmesio) yra viena svarbiausių veiklų, siekiant užtikrinti SGĮ gyventojų saugą ir teikiamų paslaugų, įskaitant asmens sveikatos paslaugas, kokybę.

6

PASKIRTIS

Rekomendacijos skirtos SGĮ administracijų darbuotojams, šiose įstaigose dirban-tiems gydytojams, slaugytojams ir jų padėjėjams, socialiniams darbuotojams, taip pat jose dirbantiems ar konsultacijas teikiantiems infekcijų kontrolės specialistams.

Šiomis rekomendacijomis siekiama globos įstaigų darbuotojams pateikti esmi-nę su infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimu įstaigose susijusią informaciją.

INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

Infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės gali būti skirstomos į tris grupes: inžinerines, administracines, asmenines [13].

Inžinerinės priemonės apima įstaigų suplanavimą ir įrengimą. Kai įstaiga įrengta atkreipiant dėmesį į infekcijų prevencijos ir kontrolės reikalavimus, labai sumažėja infekcijų perdavimo rizika. Pavyzdžiui, įstaigoje įrengiant vienviečius kambarius ir ventiliacijos sistemą, sumažinama infekcijų sukėlėjų, plintančių oru, perdavimo tikimybė. Kiekviename gyventojų kambaryje įrengiant praustuves su-daroma galimybė sveikatos priežiūros ir kitiems darbuotojams nusiplauti rankas prieš ir po gyventojo apžiūros bei atliktų procedūrų.

Lietuvos higienos normoje HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socia-linės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reglamentuota, kad gyvenamojoje patalpoje turi gyventi ne daugiau kaip 4 asmenys. Tualeto patalpose turi būti praustuvė, skystojo muilo, vienkartinių rankšluosčių dėtuvė su vienkartiniais rankšluosčiais ar elektrinis rankų džiovintuvas, šiukšlių dėžė [15]. Tinkamų darbuoto-jų rankų higienos sąlygų užtikrinimas yra viena svarbiausių infekcijų perdavimo pre-vencijos priemonių, todėl remiantis kitų šalių praktika esant galimybėms (planuojant remontus ar rekonstrukcijas) tikslinga įrengti praustuves visuose kambariuose [13].

Administracinės priemonės – tai įstaigoje įtvirtinta infekcijų prevencijos priemo-nių visuma: gyventojų priežiūros ir sveikatos priežiūros procedūrų bei jų įgyvendini-mo tvarkos aprašai užtikrinant infekcijų perdavimo prevenciją [13]. Itin svarbu, kad nustatytos taisyklės, procedūros būtų suprantamos ir priimtinos visiems darbuoto-jams. Rekomenduojama įstaigoje turėti infekcijų prevencijos ir kontrolės programą, kuri sujungtų visas įgyvendinamas infekcijų prevencijos priemones.

Asmeninės apsaugos priemonės (pirštinės, veido kaukės, respiratoriai, cha-latai ir kt.) naudojamos siekiant sumažinti ekspozicijos riziką [10]. Asmeninės apsaugos priemonės sudaro barjerą tarp asmens ir infekuoto šaltinio (juo gali būti žmogus, aplinkos paviršius ar medicininė įranga / priemonės). Darbdavys privalo išduoti darbuotojui asmenines apsaugos priemones, kurios turi apsau-goti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, pačios

7

nesukeldamos papildomos rizikos; atitikti darbo vietoje esančias sąlygas; atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo sveikatos būklę [16]. Nemažiau svarbu darbuotojus apmokyti ir didinti jų supratimą apie šių priemonių tinkamo naudo-jimo svarbą gyventojų ir jų pačių gerovei.

INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PROGRAMA

Socialinės globos įstaigoms rekomenduojama turėti įstaigos vadovo patvirtin-tą infekcijų prevencijos ir kontrolės programą – dokumentą, kuriame nurodyta, kokios infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės ir kaip taikomos įstaigoje [10]. Daugelis autorių nurodo, kad pagrindiniai programos komponentai turėtų būti tokie: infekcijų prevencijos ir kontrolės procedūrų nustatymas, epidemiologinė infekcijų priežiūra, protrūkių kontrolės, gyventojų ir darbuotojų infekcijų preven-cijos taisyklės (1 lentelė) [17–19].

1 lentelė. Infekcijų prevencijos ir kontrolės programos komponentai Komponentai ir jų pavyzdžiai

Infekcijų prevencijos ir kontrolės procedūrų nustatymas

• Rankų higienos taisyklės. • Infekcine liga sergančių ar įtariamų, kad serga, gyventojų

priežiūros taisyklės.• Atliekų surinkimo / šalinimo taisyklės.• Aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos taisyklės.• Medicininių prietaisų dezinfekcijos ir sterilizacijos taisyklės.

Vykdoma epidemiologinė in-fekcijų priežiūra (stebėsena)

• Infekcijų registravimas.• Duomenų apie infekcijas analizė.

Protrūkių kontrolės taisyklių nustatymas

• Gripas.• Tuberkuliozė.

Gyventojų infekcijų prevencija

• Vakcinavimas.• Higienos mokymas.• Šlapimo nelaikančių pacientų priežiūros taisyklės.• Pragulų profilaktikos ir priežiūros taisyklės.• Gyventojų asmens higienos taisyklės.

Darbuotojų infekcijų prevencija

• Vakcinavimas.• Tikrinimas dėl tuberkuliozės.• Mokymai infekcijų prevencijos ir kontrolės temomis.

Papildomai rekomenduojama nustatyti ir kitos įstaigos veiklos, svarbios maži-nant infekcijų riziką, taisykles, pavyzdžiui: maisto gaminimo / saugojimo patalpų higiena, kanalizacijos / vėdinimo sistemų priežiūra [9].

Toliau šio skyriaus poskyriuose plačiau aptariami infekcijų prevencijos ir kont-rolės programos komponentai.

8

Infekcijų prevencijos ir kontrolės procedūrų nustatymas

RANKŲ HIGIENOS TAISYKLĖS

Rankų higiena yra viena svarbiausių infekcijų prevencijos ir kontrolės priemo-nių globos įstaigose. Per rankas mikroorganizmai gali būti perduodami nuo vieno gyventojo kitam, nuo darbuotojo – gyventojui ir, atvirkščiai, nuo darbuotojo – darbuotojui bei nuo užterštų paviršių (užterštos aplinkos) – darbuotojui ar gyven-tojui. Užsikrėsti galima ne tik nuo infekuotos žaizdos, bet ir per nepažeistą odą, kolonizuotą patogenais. Mikroorganizmai itin gausiai kolonizuoja odą tarpvietės ir kirkšnių srityje, taip pat pažastyse, liemens srityje, rankas [20].

Nėra abejonių, kad tinkama įstaigos darbuotojų rankų higiena sumažina infekcijų dažnį globos įstaigose [20–22]. Todėl įstaigose turėtų būti jų vadovo patvirtintos ran-kų higienos taisyklės ir sukurta rankų higienos kultūra: gerai matomose vietose paka-binti rankų higienos reikalavimai, rankų plovimo (1 priedas) ir higieninės antiseptikos (2 priedas) taisyklės, ne tik slaugytojai, bet ir visi darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojan-tys su gyventojais, įskaitant socialinius darbuotojus, maisto tiekėjus, stebimi ir infor-muojami, kaip tinkamai atlikti rankų higieną. Darbuotojams turi būti prieinamos tin-kamos rankų higienos priemonės – ne tik muilas, bet ir alkoholinis rankų antiseptikas.

Toliau pateikiamos medicinos darbuotojų rankų plovimo ir antiseptikos taisyklės yra nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstai-gos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ [2]. Nors normoje pateikiami reikalavimai yra privalomi sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, tačiau jų įgyvendi-nimas visose globos įstaigose padėtų gerokai sumažinti infekcijų perdavimo riziką ir prisidėtų prie globos įstaigų gyventojų bei darbuotojų sveikatos išsaugojimo.

Rankas plauti būtina:

• prieš pradedant darbą;• kai rankos vizualiai nešvarios ar užterštos paciento krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais;• prieš duodant gyventojui paskirtus neįpakuotus vaistus (tabletes), maisto produktus, gėrimus;• nusimovus krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais užterštas pirštines ar pirštines su talku;• pasinaudojus tualetu.

Higieninė rankų antiseptika privaloma:

• prieš ir po tiesioginio kontakto (sąlyčio) su pacientu;• prieš atliekant invazines procedūras, prieš užsimaunant pirštines;• po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais ar paviršiais.

Rankų antiseptikos trukmė priklauso nuo pasirinkto antiseptiko (vadovauja-masi gamintojo instrukcijomis).

Higienos normoje nustatyta, kad darbo metu visų darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ir liečiančių gyventojus, medicinos prietaisus,

9

gaminius, rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki ir tik natūralūs, trumpai ir ap-valiai nukirpti, nelakuoti, rankų papuošalai ir laikrodžiai nuimti, nedidelės rankų žaizdelės užklijuotos pleistru [2]. Globos įstaigose rekomenduojama, kad šie prin-cipai galiotų visiems darbuotojams, tiesiogiai kontaktuojantiems su gyventojais.

Pasaulio sveikatos organizacija pateikia globos įstaigoms adaptuotas keturių rankų higienos momentų rekomendacijas (1 pav.).

Prieš kontaktą su gyventoju /

gyventojo aplinka

Prieš aseptines

procedūras

Po ekspozicijos su gyventojo

kūno skysčiais

Po kontakto su gyventoju / gyven-tojo aplinkos daik-

tais ir paviršiais

KADA? Atlikite rankų higie ną prieš liesdami gyventoją ir bet kokį daiktą / baldą jo aplinkoje.KODĖL? Kad gyventojo / gyventojo aplinkos neužterštumėte ant jūsų rankų esančiais mikroorganizmais.

1 2 3 4

KADA? Atlikite rankų higieną prieš bet kokią asepti-nę procedūrą (pavyz-džiui, kateterizavimo, akių lašų lašinimo).KODĖL? Kad apsaugotumėte gyventoją nuo pa-togeninių aplinkoje ir ant paties gyven-tojo kūno esančių mikroorganizmų.

KADA? Atlikite rankų higieną iškart po ekspozicijos su kūno skysčiais (taip pat nusimovę pirštines).KODĖL? Kad patys apsisau-gotumėte ir apsau-gotumėte įstaigos aplinką nuo pato-geninių gyventojo mikroorganizmų.

KADA? Atlikite rankų higieną baigę liesti gyventoją ir jo aplinkoje esan-čius daiktus, baldus.KODĖL? Kad patys apsisau-gotumėte ir apsau-gotumėte įstaigos aplinką nuo pato-geninių gyventojo mikroorganizmų.

1 pav. Rankų higienos momentai [23]

INFEKCINE LIGA SERGANČIŲ AR ĮTARIAMŲ, KAD SERGA, GYVENTOJŲ PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

SGĮ turėtų būti patvirtintos infekcine liga sergančių ar įtariamų, kad serga, gy-ventojų priežiūros taisyklės (taikomi tokie patys bendri principai, kaip ir sveikatos priežiūros įstaigose) [2].

10

• Siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos saugą, privaloma taikyti šias priemo-nes: laikytis rankų higienos, medicinos darbuotojo asmens apsaugos priemo-nių dėvėjimo, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimo, aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos, skalbinių ir atliekų tvarkymo taisyklių ir reikalavimų.

• Gyventoją perkėlus į kitą kambarį arba išrašius iš įstaigos, kambaryje, kur jis buvo izoliuotas, atliekamas valymas ir dezinfekcija.

• Gyventojus, kuriems patvirtinta ar įtariama per orą su lašeliais (pavyzdžiui, gripas, ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (lašeliais)) plintanti infekcija, rekomenduojama izoliuoti vienviečiuose kambariuose. Perkeliant tokį gyven-toją jam uždedama medicininė kaukė, jis informuojamas apie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos priemones. Gyventojas laikinai ne-dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose (renginiuose, susibūrimuose, kuriuose užsiimama rankdarbiais, sportuojama ir kt.).

• Jei trūksta vienviečių kambarių, asmenys sukeliami į kambarius su gyvento-jais, kuriems nustatyta ar įtariama to paties mikroorganizmo sukelta infekci-ja ar kolonizacija. Jei trūksta vienviečių palatų, pirmenybė guldant į vienvietį kambarį teikiama kosinčiam ir skrepliuojančiam gyventojui.

• Gyventojo infekuotos ar kolonizuotos sukėlėjų žaizdos turi būti uždengtos tvarsčiu.• Gripo epidemijos (ar kitų infekcinių ligų protrūkių) metu tikslinga laikinai visiš-

kai stabdyti grupinius užsiėmimus, renginius, išvykas. Taip pat rekomenduoja-ma laikinai atidėti gyventojų perkėlimą iš vieno skyriaus į kitą. Kadangi SGĮ gyventojai dažnai hospitalizuojami, jie tampa mikroorganizmų

nešiotojais tarp ligoninės ir globos įstaigos, todėl būtina įgyvendinti infekcijų kontrolės priemones. Tačiau SGĮ gyvenantys asmenys globos įstaigą laiko savo namais: joje skatinamas bendruomeniškumas, gyventojai dalyvauja bendrose veiklose, kartu valgo, dalijasi bendromis erdvėmis, todėl priimant sprendimą dėl asmens izoliavimo turi būti kompleksiškai įvertinta infekcijų perdavimo rizika ir psichologinės izoliacijos pasekmės. Infekcine liga sergantys gyventojai izoliuojami ir jų veikla apribojama turėtų būti tik tuo atveju, jeigu yra pagrįstų įrodymų, kad gyventojas kelia pavojų kitiems ir veiksmai, apribojantys gyventojo socializaciją, sumažins infekcijų sukėlėjų perdavimo riziką [24].

Epidemiologinė infekcijų priežiūra

Epidemiologinė infekcijų priežiūra (stebėsena) – nuolatinis sistemingas duo-menų apie infekcijas rinkimas, analizė ir informacijos panaudojimas [25]. Ste-bėsenos tikslas – surinkti informaciją, kuri padėtų anksti nustatyti protrūkius, planuoti, diegti ir vertinti infekcijų kontrolės ir prevencijos priemones. Epidemio-loginė infekcijų priežiūra globos įstaigose turi būti paprasta ir praktiška – pasi-renkamos konkrečioje įstaigoje įgyvendinamos informacijos rinkimo priemonės,

11

būdai (popierinė ar elektroninė registravimo forma, informacijos perdavimo bū-das (telefonu, elektroniniu paštu), duomenų kaupimo būdas – kompiuterinė duo-menų bazė ir kt.), numatomi atsakingi asmenys.

Lietuvos SGĮ epidemiologinė infekcijų priežiūra nėra reglamentuota ir priva-loma, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), remdamasis Europos šalių patirtimi, rekomenduoja tai įgyvendinti nacionaliniu ir vietiniu (įs-taigos) lygmenimis [26].

INFEKCIJŲ NUSTATYMAS IR REGISTRAVIMAS

Ilgalaikės globos įstaigose įvairūs instrumentiniai, laboratoriniai tyrimai daž-niausiai neatliekami, o gyventojų medicininių kortelių įrašai gali būti neišsamūs, todėl infekcijų diagnozavimo tikslumas neretai priklauso tik nuo globos įstaigoje dirbančio sveikatos priežiūros specialisto kompetencijos, turimų žinių apie infek-cijas [18].

Pirmuosius tarptautiniu mastu pripažintus infekcijų diagnozavimo kriterijus, tinkamus naudoti infekcijoms registruoti globos įstaigose, 1989 m. parengė dar-bo grupė, vadovaujama dr. A. McGeer (Kanada). Vėliau šie kriterijai buvo per-žiūrėti ir atnaujinti [27]. Šiuos kriterijus rekomenduojama taikyti ir Lietuvos glo-bos įstaigose (į lietuvių kalbą išversti HALT-3 tyrime naudoti kriterijai pateikiami 3 priede) [27].

Infekcijų apibrėžimai sudaryti atsižvelgus į kai kurių tyrimų atlikimo galimybių ribotumą globos įstaigose. Apibrėžimai gana paprasti, jais gali naudotis ir slaugos darbuotojas, konsultuodamasis su gydytoju. Tačiau A. McGeer infekcijų kriterijai nėra validuoti, apibrėžimai skirti tik pagrindinėms, labiausiai tikėtinoms infekci-joms, kurių stebėjimas duotų didžiausią praktinę naudą vykdant infekcijų preven-ciją ir kontrolę SGĮ.

Naudojantis 3 priede pateiktais kriterijais, reikia atkreipti dėmesį į tris infekci-jų diagnozavimo principus (2 pav.).

1 Visi simptomai turi būti naujai atsiradę arba smarkiai pablogėjusi sveikatos būklė

Įvertintos visos galimos neinfekcinės atsiradusių simptomų ir požymių priežastys 2

Nustatant infekciją neturi būti remiamasi tik vienu kriterijumi3

2 pav. Pagrindiniai infekcijų diagnozavimo globos įstaigose principai [28]

Daugelis SGĮ gyventojų, ypač senyvo amžiaus, turi įvairių lėtinių ligų ir jiems pa-sireiškia tokie simptomai, kaip kosulys, staigus noras šlapintis ir kt., kurie ne visa-da susiję su infekcijos buvimu. Tačiau staigūs ir smarkūs paciento sveikatos būklės

12

pokyčiai gali būti prasidėjusios infekcijos požymiai. Todėl diagnozuojant infekcijas svarbu atsižvelgti į tai, kad visi simptomai turi būti naujai atsiradę arba sustiprėję.

Taip pat diagnozuojant infekcijas visada turi būti įvertintos visos galimos neinfek-cinės atsiradusių simptomų ir požymių priežastys, tokios kaip dehidratacija, įvairių vaistų vartojimas. Be to, nustatant infekciją neturi būti remiamasi tik vienu kriteri-jumi iš visų reikalingų infekcijai patvirtinti ir, jei tik yra galimybė, klinikiniai infekcijos požymiai patvirtinami remiantis mikrobiologiniais ar radiologiniais tyrimais.

Infekcijų stebėsena gali apimti visus įstaigos gyventojus (bendra stebėsena) arba būti nukreipta į specifines grupes (specifinė stebėsena). Specifinė stebėsena apima gyventojus, kuriems kyla didelė konkrečios infekcijos ar konkrečių lokali-zacijų infekcijų rizika (pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos turintiems šlapimo takų kateterį, aspiracinė pneumonija maitinamiems per enterinį vamzdelį). Specifinė stebėsena aktuali įstaigose, turinčiose daug gyventojų, o mažose įstaigose galima vykdyti bendrą visų infekcijų stebėseną.

DUOMENŲ APIE INFEKCIJAS ANALIZĖ

Surinkti duomenys apie infekcijų atvejus (3 priedas) suvedami į kompiuterį nau-dojantis tam skirtomis programomis (pavyzdžiui, „Microsoft Excel“, „Epidata“). Su-vesti duomenys analizuojami: parengiami grafikai, diagramos, lentelės. Išanalizuota informacija pristatoma įstaigos administracijai ir kitiems darbuotojams, panaudo-jama planuojant, diegiant, vertinant infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones.

Analizuojant duomenis išryškėja infekcijų pasireiškimo tendencijos, anksti numatomi protrūkiai, gali būti nustatomi infekcijoms kilti įtakos turintys rizikos veiksniai (pavyzdžiui, vertinant šlapimo takų infekcijų paplitimą tarp kateterizuo-tų ir nekateterizuotų gyventojų), vertinamas infekcijų kontrolės priemonių efek-tyvumas (kaip sumažėjo infekcijų skaičius įdiegus tam tikrą priemonę) [29]. Protrūkių valdymas

Įstaigoje turėtų būti patvirtintos taisyklės, kaip elgtis įtarus ar patvirtinus protrūkį.Įprastai didžiausią infekcinių ligų protrūkių dalį globos įstaigose sudaro gripo

protrūkiai, susiję su dideliu gyventojų sergamumu ir mirštamumu [24]. Gripo pro-trūkis SGĮ gali prasidėti nuo lankytojų, naujai atvykusio gyventojo ir darbuotojų, todėl svarbu, kad paskiepyti būtų ne tik gyventojai, bet ir su jais nuolatos kontak-tuojantys darbuotojai. Ligų prevencijos ir kontrolės centras (toliau – CDC) reko-menduoja įtarti gripo protrūkį globos namuose, kai yra bent vienas laboratorijoje patvirtintas gripo atvejis arba staigiai padidėjus karščiuojančių ir kvėpavimo takų infekcijų simptomus nurodančių gyventojų skaičiui. Tuomet, įvertinus infekcijos perdavimo galimybes (pavyzdžiui, gyventojų tarpusavio kontaktas ar sergančio

13

darbuotojo kontaktai su gyventojais), turėtų būti pradėtos įgyvendinti protrūkio valdymo priemonės, nelaukiant, kol bus nustatyta naujų atvejų ir patvirtintas protrūkis [30].

DAŽNIAUSIAI SGĮ PASITAIKANTYS PROTRŪKIAI:

DAUGELIUI INFEKCIJŲ TINKANČIOS PROTRŪKIO KONTROLĖS PRIEMONĖS:

• gripo;• virusinių gastroenteritų;• niežų;• Sreptococcus pneumoniae infekcijų;• Chlamydia pneumoniae infekcijų;• Clostridium difficile infekcijų;• salmoneliozės;• meticilinui atsparaus Staphylococcus

aureaus infekcijų.

• rankų higiena;• asmeninių apsaugos priemonių

naudojimas;• sergančių gyventojų dalyvavimo ben-

drose veiklose apribojimas;• aplinkos valymas, dezinfekcija.

Gripas gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų: pneumoniją, miokarditą, ence-falitą, daugybinį organų nepakankamumą ar net mirtį, todėl svarbu įgyvendinti gripo prevencijos priemones (3 pav.).

Vakcinuoti gyventojus ir įstaigos darbuotojus.

Vykdyti laboratorinę gripo diagnostiką.

Skirti: • antivirusinį gydymą sergantiesiems; • antivirusinę chemoprofilaktiką kontaktavusiesiems su sergančiuoju.

3 pav. Rekomenduojamos gripo protrūkio prevencijos priemonės [30]

Nors teisės aktuose dažniausiai protrūkis apibrėžiamas kaip trys ir daugiau tarpusavyje susijusių infekcijos atvejų, kartais protrūkio valdymo priemonės turi būti pradedamos taikyti nustačius vieną ligos atvejį. Tuberkuliozės protrū-kio tyrimas turėtų būti pradėtas nustačius bent vieną aktyvios tuberkuliozės atvejį. Tuberkuliozės protrūkius dažniausiai ir sukelia vienas atvejis, prieš jį nu-statant ir patvirtinant jau gali būti užkrėsti kiti gyventojai ir darbuotojai [31]. Be to, nustatytas bent vienas Legionella spp., Salmonella spp. infekcijų ar niežų atvejis taip pat turėtų inicijuoti galimo protrūkio tyrimą ir kontrolės priemonių taikymą [32]. Literatūros duomenimis, ilgalaikės globos įstaigose itin dažni gas-troenteritų (virusinių, bakterinių ir parazitų sukeltų) bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijų protrūkiai.

Protrūkio ištyrimo etapai pavaizduoti 4 pav.

14

Įtariama, kad prasidėjo protrūkis

Parengiamas atvejo apibrėžimas

Ieškoma atvejų tarp gyventojų pagal atvejo apibrėžimą

Išanalizuojami surinkti duomenys

Iškeliama hipotezė dėl infekcijos perdavimo būdo

Nustatomos protrūkio valdymo priemonės

Įvertinamas protrūkio valdymo priemonių veiksmingumas

4 pav. Protrūkio ištyrimo etapai [33]

Įtarus, kad prasidėjo protrūkis, pir-miausia parengiamas atvejo apibrė-žimas (globos įstaigose dažniausiai apsibrėžiami tik klinikiniai kriterijai (ligos simptomai / požymiai)). Tuo-met ieškoma gyventojų, kuriems pasireiškė tokių pat simptomų. Su-rinkus informaciją iškeliama hipote-zė, kokiu būdu plinta infekcija, ir ati-tinkamai paskiriamos protrūkio valdymo priemonės [33]. Priklauso-mai nuo infekcijos ir jos perdavimo būdo siekiant suvaldyti jos protrūkį dažniausiai turi būti taikomos papil-domos izoliavimo priemonės, nu-statytos Lietuvos higienos normoje

HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ ir kituose teisės aktuose [2].

Globos įstaigose gali būti sunku taikyti protrūkio prevencijos ir valdymo priemo-nes, kurioms reikalingas gyventojo ar jo atstovo sutikimas (pavyzdžiui, vakcinacija nuo gripo). Rekomenduojama, kad infekcijų prevencijos ir protrūkio valdymo prie-monės (pavyzdžiui, vakcinacija, vaistų skyrimas) būtų įtrauktos į bendrus įstaigos veiklos dokumentus ir sutikimas gaunamas gyventojo atvykimo į įstaigą metu [24].

Gyventojų infekcijų prevencija

Įstaigoje turėtų būti nustatytos gyventojų vakcinavimo taisyklės ir vykdomas gyventojų higienos mokymas.

VAKCINAVIMAS

Viena svarbiausių globos įstaigų gyventojų apsaugos nuo infekcinių ligų priemonių – imunizacija, kurios tikslas – apriboti infekcijų plitimą ir išvengti vakcinomis valdomų ligų sukeltų komplikacijų. Žmogui senstant dėl fiziologinio imunodeficito didėja imlumas infekcijoms, sunkių ligų tikimybė, o jomis persirgus – liekamųjų reiškinių rizika. Senyvo amžiaus žmonėms, gyvenantiems globos na-muose ir glaudžiai kontaktuojantiems su kitais gyventojais, užkrečiamųjų ligų ri-zika dar padidėja [34]. Išskiriamos pagrindinės infekcijos, nuo kurių tarptautinės organizacijos rekomenduoja skiepyti senyvo amžiaus asmenis:

15

• gripas;• pneumokokinė infekcija;• Herpes zoster infekcija (juosiančioji pūslelinė);• difterija, stabligė, kokliušas [35–36].

Pasaulio sveikatos organizacija ir ECDC taip pat akcentuoja, kad profilaktiniai skie-pijimai nuo gripo (ypač rizikos grupių) yra efektyviausia profilaktikos priemonė, ap-sauganti nuo susirgimo ir gripo sukeliamų komplikacijų. Todėl pasiskiepyti rekomen-duojama iki prasidedant sezoniniam gripo sergamumo pakilimui, nors skiepijama gali būti ir vėliau. Lietuvoje asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai skiepijami valstybės lėšomis [37].

HIGIENOS MOKYMAS

Tinkamas infekcine liga užsikrėtusiųjų elgesys užkerta kelią infekcijų sukėlėjų perdavimui kitiems gyventojams. Vis dėlto didelei daliai SGĮ gyvenančių asmenų, kurie nesiorientuoja laike ar erdvėje ar yra labai sunkios sveikatos būklės, higienos mokymus vykdyti būtų sudėtinga, todėl darbuotojai, planuodami mokymus, turėtų įvertinti savo įstaigos gyventojų sveikatos būklę bei gebėjimą ne tik suprasti, bet ir naudotis pateikta informacija. Psichikos negalią turintys gyventojai gali priešintis kūno higienos ar kitoms prevencinėms procedūroms, tokioms kaip vakcinacija. Be to, reikia įvertinti, ar tokių gyventojų aplinkoje turėtų būti ribojamas alkoholinio rankų antiseptiko naudojimas, nes jie gali nuryti priemonės ir apsinuodyti.

Oru plintančių infekcijų prevencijai rekomenduojama gyventojus mokyti čiau-dėjimo / kosėjimo etiketo (5 pav.).

Kosint ir čiaudint būtina nosine už-sidengti burną ar nosį, nusisukti nuo kitų žmonių

Nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosi-nes, jas panaudo-tas išmesti į šiukšlių dėžę

Jei nosinės nėra – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nesiliečia su atvira ranka (pvz., į alkū-nės linkį)

Išmetus panaudo-tas vienkartines nosines nedelsiant nusiplauti rankas muilu ir vande-niu arba naudoti alkoholinį rankų antiseptiką

5 pav. Kosėjimo / čiaudėjimo etiketas [38]

16

Gyventojai taip pat turėtų būti mokomi: • plauti rankas prieš kiekvieną valgį; • plauti rankas, kai pasinaudojama

tualetu;• plauti rankas palietus galimai pavo-

jingais mikroorganizmais užterštą daiktą (pavyzdžiui, gripu sergančio gyventojo panaudotas nosines);

• plauti rankas, jei jos užterštos kvė-pavimo takų išskyromis;

• palietus galimai užterštą daiktą, neliesti rankomis savo nosies ar burnos, netrinti akių.Rankos kruopščiai plaunamos bent 20 sekundžių. Kai rankos vizualiai neatro-

do purvinos, galima naudoti alkoholinį rankų antiseptiką [38].Taip pat naudinga gyventojus mokyti atviras žaizdas pridengti steriliu tvarsčiu,

pasikeisti tvarsčius, nekrapštyti žaizdų, nesidalyti asmeninės higienos daiktais su kitais gyventojais, rankomis neliesti maisto, kuris bus valgomas kito gyventojo, vartoti antibiotikus tiksliai, kaip nurodyta asmens sveikatos priežiūros specialisto.

Gyventojų lankyti atvykstantys artimieji gali būti infekcinės ligos protrūkio priežastimi, todėl naudinga juos informuoti, kaip atpažinti pagrindinius infekcijų požymius (ypač peršalimo, gripo, bėrimais pasireiškiančių infekcijų – vėjaraupių, tymų ir kt.) ir įsivertinti savo būklę.

Darbuotojų infekcijų prevencija

Globos įstaigų darbuotojai gali būti įvairių infekcijų šaltiniu, taip pat ir jiems patiems kyla rizika užsikrėsti nuo įstaigos gyventojų. Literatūroje pateikiama, kad SGĮ darbuotojams yra didesnė niežų, konjunktyvito, gripo, tuberkuliozės, virusi-nių enteritų rizika [24]. Infekcijų profilaktikos požiūriu rekomenduojama, kad SGĮ darbuotojai būtų paskiepyti nuo gripo, hepatito B, difterijos, stabligės ir kokliušo, o vaikų globos įstaigose dirbantys specialistai – ir nuo tymų, parotito bei raudo-nukės. Be to, Lietuvos globos namuose, pensionuose dirbti leidžiama asmenims, kurie prieš pradėdami dirbti ir dirbdami kasmet pasitikrina dėl tuberkuliozės, odos grybelinių ir venerinių ligų [39].

Efektyviam infekcijų valdymui būtinas sveikatos priežiūros darbuotojų ir in-fekcijų kontrolės specialisto profesinis pasirengimas bei nuolatinis tobulinimasis infekcijų prevencijos ir kontrolės temomis: dalyvavimas mokymuose, konferenci-jose, keitimasis patirtimi ir gerąja praktika. Įstaigos administracija turėtų sudaryti

LANKYTOJŲ ELGESIO TAISYKLĖS

• Nelankyti artimųjų įstaigoje, jeigu patys serga užkrečiamąja liga, kuria gali už-krėsti SGĮ gyventojus.

• Nusiplauti rankas prieš ir po kiekvieno vizito.

• Dėvėti kaukę, jeigu lankomas asmuo serga užkrečiamąja liga, perduodama per orą (su dalelėmis).

• Dėvėti chalatą ir mūvėti pirštines, jeigu lankomas asmuo infekuotas mikroor-ganizmais, perduodamais tiesioginio kontakto būdu.

17

sąlygas ir skatinti sveikatos priežiūros ir kitus darbuotojus dalyvauti mokymuose. Darbuotojai turėtų būti mokomi rankų higienos, tinkamo asmeninių apsaugos priemonių naudojimo, aplinkos valymo ir dezinfekcijos, patalpų vėdinimo, infek-cijų sukėlėjų perdavimo mechanizmų, antimikrobinio atsparumo ir kitomis su infekcijų prevencija ir kontrole susijusiomis temomis. Mokymai gali būti vidiniai (vykdomi pačioje įstaigoje) ir išoriniai. Vidinius mokymus sveikatos priežiūros ir kitiems darbuotojams turėtų rengti pakankamai šių žinių turintys ir specialiuose mokymuose dalyvavę įstaigų gydytojai ar slaugytojai, įstaigoje dirbantis ar kon-sultacijas teikiantis infekcijų kontrolės specialistas arba kviestiniai lektoriai. Glo-bos įstaigoje turėtų būti plėtojama ir puoselėjama visų darbuotojų infekcijų pre-vencijos kultūra – darbuotojai neturėtų bijoti pranešti apie bet kokią problemą ar kliūtį, su kuria susidūrė. Įstaigų administracija turėtų neleisti darbuotojams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, turintiems infekuotų odos žaizdų, tiesio-giai kontaktuoti su įstaigos gyventojais ir ruošti jiems maistą.

INFEKCIJŲ PREVENCIJAI IR KONTROLEI REIKALINGI ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

Infekcijų kontrolės specialistas

Svarbus efektyvios infekcijų prevencijos ir kontrolės programos komponen-tas – įstaigos paskirtas asmuo, atsakingas už infekcijų prevenciją ir kontrolę. Šis asmuo globos įstaigose dažniausiai būna slaugytojas ir įprastai infekcijų kontrolės veikla užsiima ne visu pajėgimu – tik tiek, kiek lieka laiko atlikus pagrindines (slau-gytojo) pareigas [13]. Literatūroje nurodoma, kad įstaigose, kuriose yra daugiau nei 250–300 lovų, rekomenduojama turėti visu etatu dirbantį infekcijų kontrolės specialistą, tačiau kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į gyventojų sveikatos būklę ir įstaigoje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį [24].

SGĮ dirbantis infekcijų kontrolės specialistas arba šias funkcijas vykdantis as-muo (gydytojas, slaugytojas), kaip ir specialistas, dirbantis ligoninėje, turėtų ati-tikti šiuos esminius kriterijus:• atitinka profesinės kvalifikacijos reikalavimus:

a) turi slaugos, visuomenės sveikatos arba medicinos studijų krypčių išsilavinimą;b) išmano mikrobiologiją, infekcinių ligų epidemiologiją, dezinfekcijos / steri-

lizacijos principus;c) dalyvavo infekcijų kontrolės mokymuose ne seniau nei prieš metus prieš

pradėdamas dirbti ir toliau tobulina savo kvalifikaciją;• geba taktiškai bendrauti su įstaigos darbuotojais, gydytojais ir gyventojais [24].

18

Lietuvoje vykdomi specializuoti slaugytojų mokymai, kuriuos baigusiems as-menims suteikiama infekcijų kontrolės gydytojo arba specialisto padėjėjo kvalifi-kacija [40].

Labai svarbu, kad įstaigos administracija palaikytų infekcijų kontrolės specia-listą ir pritartų jo koordinuojamai veiklai.

Atsižvelgus į tai, kiek laiko infekcijų prevencijos ir kontrolės veiklai gali skirti už tai atsakingas SGĮ specialistas, turėtų būti susidėliojami veiklos prioritetai. Litera-tūroje pateikiamos tokios SGĮ dirbančio specialisto funkcijos:• formuoja infekcijų prevencijos ir kontrolės politiką įstaigoje;• identifikuoja, stebi gyventojus, kuriems nustatytos ar įtariamos infekcijos;• vykdo infekcijų stebėseną: renka ir suveda duomenis, atlieka duomenų anali-

zę, stebi rodiklių tendencijas, rengia statistines ataskaitas ir jas pristato admi-nistracijai bei kitiems darbuotojams;

• dalyvauja infekcijų kontrolės komiteto veikloje;• stebi, kaip darbuotojai įgyvendina infekcijų kontrolės priemones (pavyzdžiui,

ar tinkamai plauna rankas);• identifikuoja infekcijų kontrolės problemas įstaigoje ir rengia rekomendacijas;• tiria protrūkius ir inicijuoja kontrolės priemones;• teikia darbuotojams ir gyventojams konsultacijas infekcijų prevencijos ir kon-

trolės klausimais, vykdo darbuotojų mokymą;• vertina darbuotojų asmens apsaugos priemonių, higienos priemonių kiekį ir

prieinamumą;• stebi, kaip vartojami antibiotikai;• organizuoja įstaigos gyventojų ir darbuotojų vakcinaciją, vertina jos apim-

tis [41].Sunku tiksliai nustatyti, kiek laiko per savaitę turėtų būti skirta infekcijų pre-

vencijos ir kontrolės veiklai, nes įstaigose gyvena labai skirtingos sveikatos būklės asmenys. Tačiau kai kurie autoriai, remdamiesi savo patirtimi, pateikia rekomen-dacijas pagal lovų skaičių įstaigoje (2 lentelė).

2 lentelė. Infekcijų kontrolės veiklai skirtas laikas atsižvelgiant į lovų skaičių įstai-goje [24]

Lovų skaičius įstaigoje Infekcijų kontrolės veiklai skirtos valandos per savaitę

1–50 8

51–100 16

101–150 24

151–200 32

>200 40

19

Infekcijų kontrolės komitetas

Jeigu įstaiga turi galimybių, rekomenduojama turėti ir infekcijų kontrolės ko-mitetą bei rengti reguliarius susirinkimus. Infekcijų kontrolės komitetas – grupė asmenų, sprendžiančių svarbiausius infekcijų kontrolės klausimus. Komitetą pa-prastai sudaro įvairių globos įstaigos veiklos sričių atstovai.

Rekomenduojama, kad komitete būtų:• įstaigos infekcijų kontrolės specialistas;• administracijos atstovas;• bendrosios praktikos gydytojas;• slaugytojų atstovas [24].

Esant poreikiui, galima įtraukti ir infekcijų kontrolės specialistus iš išorės (jais gali būti infekcijų kontrolės specialistai, dirbantys ligoninėse, arba nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologai). Šios komandos tikslas yra sutelkti asmenis, turinčius patirties įvairiose sveikatos priežiūros srityse. Kuriant mišrią grupę, į problemas galima pažvelgti iš įvairių pusių, o nariai gali sutelkti savo ži-nias, kad būtų priimtas geriausias problemos sprendimas. Komitetas apibrėžia pagrindinius infekcijų prevencijos klausimus atsižvelgdamas į įstaigos problemas ir poreikius ir sprendžia, kaip užkirsti kelią infekcijoms bei jas kontroliuoti.

LITERATŪRA

1. Harrogate and District NHS Foundation Trust. Community Infection Preven-tion and Control Guidance for Health and Social Care. 2015. Prieiga per in-ternetą: <https://www.infectionpreventioncontrol.co.uk/content/uploads/ 2015/05/02-Aseptic-Technique-May-2015-Version-1.01.pdf>.

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsa-kymas Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“.

3. Rothman K. Epidemiology: An Introduction (2nd ed.). New York, NY: Oxford University Press, 2012.

4. Europos Sąjungos priežiūros portalas. Sveikata – ES. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu> [žiūrėta 2018-09-05].

5. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493.

6. Consumer information about long-term care – glossary of terms. Ameri-can Health Care Association National Center for Assisted Living. 2008. Prieiga per internetą: <http://longtermcareliving.com/glossary/> [žiūrėta 2018-09-10].

20

7. Montoya A, Mody L. Common infections in nursing homes: a review of cur-rent issues and challenges. Aging health. 2011; 7(6): 889-899.

8. Setia U, Servant I, Lorenz P. Nosocomial infections among patients in a long-term care facility: Spectrum, prevalence, and risk factors. American Journal of Infection Control. 1995; 3(2): 57-62.

9. Strausbaugh LJ, Crossley KB, NurseBA, Thrupp LD. SHEA Long Term Care Committee Antimicrobial resistance in long term care facilities. Infect Con-trol Hosp Epidemiol. 1996; 17: 129-40.

10. Nicolle LE. Infection Control in Long-Term Care Facilities. Clinical Infectious Diseases. 1 September 2000; 31(3): 752-756.

11. Avelytė J, Ašoklienė L, Rauckienė-Michaelsson A, Valintėlienė R. Infekcijų ir an-tibiotikų vartojimo paplitimas bei valdymas Lietuvos ilgalaikės globos įstaigo-se. 2018. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/uploads/pdf/zurnalo_vs%20info/VS%202018%203(82)%20ORIG%20Antibiotiku%20vartojimas.pdf>.

12. Gavazzi G, Krause KH. Ageing and infection. Lancet Infectious Diseases. 2002; 2: 659-666.

13. Infection prevention and control: guidelines for long-termcare facilities. In-fection Prevention and Control Nova Scotia. 2015.

14. Richards MJ, Stuart RL. Principles of infection control in long-term care facilities. Prieiga per internetą: <https://www.uptodate.com/contents/principles-of-infection-control-in-long-term-care-facilities>.

15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsa-kymas Nr. V-133 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkri-čio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“.

17. Health Canada. Development of a resource model for infection prevention and control programs in acute, long term, and home care settings: Confe-rence Proceedings of the Infection Prevention and Control Alliance. Am J Infect Control. 2004; 32: 2-6.

18. Nicolle LE, Garibaldi RA. Infection control in long-term care facilities. In: Lautenbach E, Woeltje KF, Thorofare NJ, editors. Practical handbook for he-althcare epidemiology. 2nd ed. Slack, Inc. 2004; 275-80.

19. Mody L. Establishing an infection control program. In: Yoshikawa TT, Ous-lander JG, editors. Infection management for geriatrics in longterm care fa-cilities. 2nd ed. New York, NY: Marcel Dekker, Inc. 2006; 115-30.

20. WHO Guidelines on Hand Hygiene in Health Care: First Global Patient Safety Challenge Clean Care Is Safer Care. World Health Organization, 2009.

21

21. Geditz AF, Potter JF, Vandenberg EV, Smith LM, Smith PW. Isolation practices in Nebraska long-term-care facilities: a survey. Infect Dis Clin Pract. 2005; 13: 236-40.

22. Fendler EJ, Ali Y, Hammond BS, Lyons MK, Kelley MB, Vowell NA. The impact of alcohol hand sanitizer use on infection rates in an extended care facility. Am J Infect Control. 2002; 30: 226-33.

23. Hand Hygiene in Outpatient and Home-based Care and Long-term Care Fa-cilities. World Health Organization, 2012.

24. Smith PW, Bennett G, Bradley S, et al. SHEA/APIC Guideline: Infection Pre-vention and Control in the Long-Term Care Facility. Infection Control and Hospital Epidemiology. 2008; 29(9): 785-814. DOI: 10.1086/592416.

25. Epidemiology and surveillance. CDC. Prieiga per internetą: <https: //www.cdc.gov/coordinatedchronic/epidemiology-surveillance.html> [žiūrėta 2018-09-27].

26. Point prevalence survey of healthcare-associated infections and antimicro-bial use in European long-term care facilities April–May 2013. ECDC sur-veillance report. 2014. Prieiga per internetą: <http://ecdc.europa.eu/en/publications/Publications/healthcare-associated-infections-point-preva-lence-survey-long-term-care-facilities-2013.pdf>.

27. Protocol for point prevalence surveys of healthcare-associated infections and antimicrobial use in European long-term care facilities. Technical document. ECDC. 2016. Prieiga per internetą: <http://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/media/en/publications/Publications/HALT-3-LTCF-PPS-Protocol-v2.1.pdf>.

28. Stone ND, Ashraf MS, Calder J, et al. Surveillance Definitions of Infections in Long-Term Care Facilities: Revisiting the McGeer Criteria. Infection Control and Hospital Epidemiology: the Official Journal of the Society of Hospital Epidemiologists of America. 2012; 33(10): 965-977. DOI: 10.1086/667743.

29. Lee TB, Baker OG, Lee JT, Scheckler WE, Steele L, Laxton CE. Recommended practices for surveillance. Association for Professionals in Infection Control and Epidemiology, Inc., Surveillance Initiative Working Group. Am J Infect Control. 1998; 26: 277-88.

30. Centers for Disease Control and Prevention. Infection control measures for preventing and controlling influenza transmission in long-term care facili-ties. Prieiga per internetą: <http://www.cdc.gov/flu/professionals/infecti-oncontrol/longtermcare.htm>.

31. Stern JK, Smith PW. Tuberculosis in the long-term care facility. Geriatr Focus Infect Dis. 1991; 1: 6-10.

32. Seenivasan MH, Yu VL, Muder RR. Legionnaires' disease in long-term care facilities: overview and proposed solutions. J Am Geriatr Soc. 2005; 53: 875-80.

22

33. Outbreak Investigation Lesson Plans. CDC. Prieiga per internetą: <https://www.cdc.gov/careerpaths/scienceambassador/lesson-plans/outbreak-in-vestigation.html>.

34. Senyvo amžiaus žmonių skiepijimo Lietuvoje rekomendacijos, 2016. Priei-ga per internetą: <https://nvsc.lrv.lt/uploads/nvsc/documents/files/A5%20Senyvo%20amziaus%20zmoni_%20skiepijimo%20Lietuvoje%20rekomen-dacijos%202016.pdf>.

35. Recommended Immunization Schedule for Adults Aged 19 Years or Older. CDC. Prieiga per internetą: <https://www.cdc.gov/vaccines/schedules/hcp/imz/adult.html> [žiūrėta 2018-09-27].

36. Priority risk groups for influenza vaccination. ECDC, 2018. Prieiga per internetą: <https://ecdc.europa.eu/en/publications-data/priority-risk-groups-influenza- vaccination-ecdc-guidance-published-2008>.

37. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsaky-mas Nr. V-8 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 metų progra-mos patvirtinimo“.

38. Respiratory Hygiene/Cough Etiquette in Healthcare Settings. CDC. Prieiga per internetą: <https://www.cdc.gov/flu/professionals/infectioncontrol/resphygiene.htm>.

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkre-čiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“.

40. Profesinio mokymo ir kompetencijų suteikiančios mokymo programos. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras. Prieiga per internetą: <http://www.sskc.lt/>.

41. Long-Term Care Homes & Retirement Homes Infection Prevention and Con-trol Manual. 2013. Prieiga per internetą: <http://hnhu.org/wp-content/uploads/The-Long-Term-Care-Home-Manual.pdf>.

23

Kaip plauti rankas?

Procedūros trukm÷: 40-60 sek.

Rankas reikia plauti, kai jos vizualiai nešvarios ar užterštos,kitais atvejais tlikti higieninę rankų antiseptiką.a

Rankas sudr÷kintiv÷siu vandeniu.

Alkūne, dilbiu ar išorine plaštakopuse paspausti skysto muil

dozatoriaus ran en÷lę ir užpilti apieml skysto muilo.

so

k3

D trintisukamaisiais judesiais.

elnus vieną�į kitą

Plauti rankas dešinįjį delnąužd÷jus ant kairiosios plaštakosišorin÷s pus÷s, po to atvirkščiai.

, Trinti delną�į delną prask÷stais irsukryžiuotais pirštais.

Plauti pirštų galiukus, sulenktais irsukabintais priešinguose delnuose

pirštais.

Nuplauti nykštį sukamaisiaiskitos rankos judesiais.

Įtrinti pirštų galiukussukamaisiais judesiais

kitos rankos delne.

Mturi tek÷ti

nuo riešo pirštų link,chirurginio rankų paruošimo metu–

nuo pirštų alkūnių link

uiluotas rankas nuplauti povandens srove. Vanduo

.

Rankas nusausinti vienkartiniurankšluosčiu ar servet÷le.

Jei vandens čiaupai užsukamiranka, juos užsukti su panaudotu

vienkartiniu rankšluosčiu arservet÷le.

Jūsų rankos dabar yra švariosir saugios.

Kaip plauti rankas?






so

k3






pirštais.



kitos rankos delne.

Mturi tek÷ti




.





Kaip plauti rankas?






so

k3






pirštais.



kitos rankos delne.

Mturi tek÷ti




.





Kaip plauti rankas?






so

k3






pirštais.



kitos rankos delne.

Mturi tek÷ti




.





1 PRIEDAS. KAIP PLAUTI RANKAS?

Rankas reikia plauti, kai jos vizualiai nešvarios ar užterštos, kitais atvejais atlikti higieninę rankų antiseptiką.

Procedūros trukmė – 40–60 sek.

Rankas sudrėkinti vėsiu vandeniu

Nuplauti nykštį sukamaisiais kitos rankos judesiais

Plauti rankas dešinįjį delną uždėjus ant kairiosios plaštakos išorinės pusės, po to atvirkščiai

Nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu arba servetėle

Alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspausti rankenėlę, užpilant

apie 3 ml skystojo muilo

Įtrinti pirštų galiukus sukamaisiais judesiais kitos

rankos delne

Trinti delną į delną praskėstais ir sukryžiuotais pirštais

Vandens čiaupas užsukamas liečiant jį naudota servetėle ar

rankšluosčiu

Delnus vieną į kitą trinti sukamaisiais judesiais

Muiluotas rankas nuplauti vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link

Plauti pirštų galiukus sulenktais ir sukabintais

priešinguose delnuose pirštais

Jūsų rankos dabar saugios ir švarios

Paveikslas parengtas pagal PSO.

24

2 PRIEDAS. KAIP ATLIKTI HIGIENINĘ RANKŲ ANTISEPTIKĄ?

Plaštakos visą trynimo laiką turi būti drėgnos. Jei reikia, užpilti rankų antiseptiko papildomai.

Procedūros trukmė – 20–30 sek.

Paveikslas parengtas pagal PSO.


P s.

J apildomai.

laštakos visą trynimo laiką turi būti dr÷gno

ei reikia, užpilti rankų antiseptiko p

Delnus vieną�į kitą trintisukamaisiais judesiais.

delnuosepirštais.

Trinti pirštų galiukus,sulenktais ir sukabintaispriešinguose

a b

I džiūvus antiseptikui,jūsų rankos yra švarios ir

saugios.

šĮtrinti pirštų galiukussukamaisiais judesiais

kitos rankos delne.

Įtrinti nykštį sukamaisiaiskitos rankos judesiais.

Trinti rankas dešinįjį delnąužd÷jus ant kairiosios

plaštakos išorin÷s pus÷s,po to atvirkščiai.

, Trinti delną�į delną prask÷staisir sukryžiuotais pirštais.

Ant sausų�švarių rankų (į saują) alkūne, dilbiu ar išorine plaštakospuse išspausti reikalingą alkoholinio rankųantiseptiko dozę ir išskirstyti ant abiejų rankų plaštakų

iš dozatoriaus.

Kaip atlikti higieninę rankų

antiseptiką?


P s.

J apildomai.




delnuosepirštais.


a b


saugios.


kitos rankos delne.






iš dozatoriaus.


antiseptiką?


P s.

J apildomai.




delnuosepirštais.


a b


saugios.


kitos rankos delne.






iš dozatoriaus.


antiseptiką?

Ant sausų švarių rankų (į saują) alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse išspausti reikiamą alkoholinio rankų

antiseptiko dozę ir išskirstyti ant abiejų rankų plaštakų

Trinti rankas dešinįjį delną uždėjus ant kairiosios

plaštakos išorinės pusės, po to atvirkščiai

Įtrinti nykštį sukamaisiais kitos rankos judesiais

Trinti delnus sukryžiavus pirštus

Įtrinti pirštų galiukus sukamaisiais judesiais kitos rankos delne

Delnus vieną į kitą trinti sukamaisiais judesiais

Trinti pirštų galus užlenkus pirštus į vidinę delnų pusę

Išdžiūvus antiseptikui jūsų rankos švarios ir saugios

25

Gyventojas be šlapimo pūslės kateterio

POŽYMIAI / SIMPTOMAIBENT VIENAS iš išvardytų kriterijų:

1. Ūmus skausmingas šlapinimasis ARBA ūmus sėklidžių, sėklidės prielipo, prostatos skaus-mas / tinimas;

2. Karščiavimas* ARBA leukocitozė** IR VIENAS iš žemiau išvardytų:

ūmus gaktikaulio skausmas; skausmas virš gaktos; kraujas šlapime; naujas ar suintensyvėjęs šlapinimosi dažnumas; naujas ar suintensyvėjęs noras šlapintis; naujas ar suintensyvėjęs šlapimo nelaikymas; 3. Du ar daugiau (jei nėra karščiavimo ar leukocitozės):

šlapinimosi dažnumas (naujas / padidėjęs); noras šlapintis (naujas / padidėjęs); nelaikymas (naujas / padažnėjęs); skausmas virš gaktos; kraujas šlapime.

POŽYMIAI / SIMPTOMAIBENT VIENAS iš išvardytų kriterijų:

1. Karščiavimas* ARBA nauja hipotenzija, nesant infekcijos kitoje vietoje;

2. Staigus protinės būsenos pasikeitimas § ARBA staigus funkcionalumo sumažėjimas §§, nesant kitos diagnozės, IR leukocitozė**;

3. Naujai pasireiškęs viršgaktinis ar gaktikaulio skausmas arba tinimas;

4. Pūlingos išskyros aplink kateterį arba sė-klidžių, sėklidės prielipo ir prostatos ūminis skausmas, patinimas ar tempimas.

Gyventojas su šlapimo pūslės kateteriu

3 PRIEDAS. INFEKCIJŲ REGISTRAVIMO KRITERIJAI

Bendri požymiai / simptomai

* Karščiavimas: 1) vienas epizodas >37,8 °C, oralinė / timpaninė membrana arba 2) pakartotinis >37,2 °C, oralinė membrana arba >37,5 °C tiesiojoje žarnoje, arba 3) >1,1° nuo bet kokios pradinės ribos (oralinė, timpaninė membrana, pažastis).

** Leukocitozė: 1) neutrofilija >14 000 leukocitų / mm3 arba 2) poslinkis į kairę (>6 % diapazone ar ≥1 500 diapazone / mm3).

§ Psichikos būklės ūmus pasikeitimas, palyginti su pradine: ūminė pradžia + banguojanti eiga + neatidumas ir / arba neorganizuotas mąstymas ar pakitęs sąmonės lygmuo.

§§ Ūmus funkcionalumo mažėjimas: naujas bendro ADL (kasdienės veiklos ver-tinimo) balo padidėjimas (diapazonas 0–28) 3 punktais nuo pradinio remian-tis 7 ADL balų skale (mobilumas lovoje, pervežimas, kėlimasis, apsirengimas, tua leto naudojimas, asmens higiena, mityba), kiekvieną vertinant nuo 0 (ne-priklausoma) iki 4 (priklausoma), arba padidėjusi priklausomybė pagal kitas nei ADL skales.

ŠLAPIMO TAKŲ INFEKCIJOS

26

ŠLAPIMO PASĖLIS Nepadarytas, neigiamas arba tyrimo rezulta-tas nežinomas.

Šlapimo pasėlis padarytas IR: ≥105 kolonijas sudarančių vienetų / ml ne daugiau nei 2 mikroorganizmų rūšių iš pa-imto šlapimo mėginio ARBA

mažiausiai 102 kolonijas sudarančių vienetų / ml bet kokio mikroorganizmų rūšių skaičiaus pasėlyje nuo įdedamo / ištraukiamo kateterio.

ŠLAPIMO PASĖLIS Nepadarytas, neigiamas arba tyrimo rezulta-tas nežinomas.

Šlapimo pasėlis padarytas ir ≥ 105 kolonijas sudarančių vienetų / ml bet kokio mikroorganizmų rūšių skaičiaus pasė-lyje nuo šlapimo takų.

PERŠALIMAS arba FARINGITASBENT DU kriterijai:

varvanti nosis arba čiaudulys; užsikimšusi nosis; gerklės skausmas, užkimimas arba sunkumas ryjant;

sausas kosulys; ištinusios arba jautrios liaukos kakle.

GRIPO diagnozė gali būti nustatyta ir ne gripo sezono metu.Turi atitikti ABU kriterijus:

karščiavimas* IR BENT TRIS iš kriterijų:

šaltkrėtis; naujai atsiradęs galvos arba akių skausmas; raumenų ar kūno skausmai; bendras negalavimas ar apetito praradimas; gerklės skausmas; naujas arba padažnėjęs sausas kosulys.

INFEKCIJOS PATVIRTINIMAS Infekcija visiškai atitinka kriterijus: INFEKCIJA PATVIRTINTA.


INFEKCIJOS PATVIRTINIMAS Požymiai / simptomai IR teigiamas šlapimo pasėlis: INFEKCIJA PATVIRTINTA. Požymiai / simptomai IR šlapimo pasėlis ne padarytas / neigiamas: INFEKCIJA TIKĖTINA.

APATINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOS

KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOS

Gyventojas, kurio TEIGIAMA krūtinės ląstos rentgenograma dėl pneumonijos arba naujos infiltracijos.

POŽYMIAI / SIMPTOMAITuri atitikti ABU kriterijus:

bent vienas iš požymių / simptomų: naujas arba padažnėjęs kosulys; naujas arba pagausėjęs seilėtekis; 02 įsisotinimas <94 % arba sumažėjęs >3 % nuo pradinio lygio;

nenormali plaučių funkcija (nauja arba pakitusi); pleuritinis krūtinės skausmas; kvėpavimo dažnis ≥25 įkvėpimų per min. IR

vienas ar daugiau bendrų požymių / simpto-mų (karščiavimas*, leukocitozė**, sumišimas §, ūmus funkcionalumo sumažėjimas § §).

POŽYMIAI / SIMPTOMAITuri atitikti ABU kriterijus:

bent du iš požymių / simptomų: naujas arba padažnėjęs kosulys; naujas arba pagausėjęs seilėtekis; 02 įsisotinimas <94 % arba sumažėjęs >3 % nuo pradinio lygio;

nenormali plaučių funkcija (nauja arba pakitusi); pleuritinis krūtinės skausmas; kvėpavimo dažnis ≥25 įkvėpimų per min. IR

vienas ar daugiau bendrų požymių / simpto-mų (karščiavimas*, leukocitozė**, sumišimas §, ūmus funkcionalumo sumažėjimas § §).

Gyventojas be TEIGIAMOS krūtinės ląstos rent-genogramos dėl pneumonijos arba nau jos infil-tracijos ARBA rentgenograma nebuvo padaryta.

27

Nėra kitų būklių, tokių kaip lėtinis širdies nepakankamumas, kurios galėtų turėti įtakos simptomams.

INFEKCIJOS PATVIRTINIMAS Požymiai / simptomai atitinka IR krūtinės ląs-tos rentgenograma teigiama: PNEUMONIJOS INFEKCIJA PATVIRTINTA.

INFEKCIJOS PATVIRTINIMAS Infekcija visiškai atitinka kriterijus: APA TINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJA PATVIRTINTA.

CELIULITAS / MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ / ŽAIZDOS INFEKCIJATuri atitikti BENT VIENĄ iš kriterijų:

1. Pūliai žaizdoje, odoje ar minkštuosiuose audiniuose;

2. Keturi ar daugiau naujų ar sustiprėjusių požymių / simptomų paveiktoje vietoje:

karštis; tempimas ar skausmas; paraudimas; serozinė sekrecija; patinimas; vienas ar daugiau bendrų požymių / simpto-mų (karščiavimas*, leukocitozė**, sumišimas §, ūmus funkcionalumo sumažėjimas § §).

NIEŽAITuri atitikti ABU kriterijus:

makulopapulinis ir (ar) niežtintis bėrimas IR bent vienas iš kriterijų:

gydytojo diagnozė; laboratorinis patvirtinimas (teigiamos nuo-grandos ar biopsija);

epidemiologinė atvejo sąsaja su laboratoriš-kai patvirtintu niežų atveju.

ODOS INFEKCIJOS



HERPES SIMPLEX ar ZOSTER INFEKCIJA Turi atitikti ABU kriterijus:

pūslelinis bėrimas IR gydytojo diagnozė arba laboratorijos patvirtinimas.

GRYBELINĖ INFEKCIJATuri atitikti ABU kriterijus:

būdingas bėrimas arba odos pakitimai IR gydytojo diagnozė arba grybelinio patogeno laboratorinis patvirtinimas iš nuograndų ar biopsijos.



28

GASTROENTERITASTuri atitikti BENT VIENĄ kriterijų:

1. Viduriavimas tris ar daugiau kartų vande-ningomis išmatomis (daugiau nei įprasta gy-ventojui 24 val. laikotarpiu);

2. Du ar daugiau vėmimo epizodų per 24 va-landų laikotarpį;

3. ABU KRITERIJAI: išmatų pasėlyje rastas bakterinis ar virusinis patogenas IR

bent vienas iš simptomų: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar tempimas, viduriavimas.

KONJUNKTYVITASTuri atitikti BENT VIENĄ kriterijų:

1. Pūliai, pasirodantys 1 ar 2 akyse bent 24 val.; 2. Nauja arba padidėjusi konjunktyvitinė erite-ma su ar be niežėjimo;

3. Naujas ar padidėjęs konjunktyvitinis skausmas, besitęsiantis ne mažiau kaip 24 val.

Simptomai neturi būti susiję su alergija arba akies junginės trauma.

SINUSITAS Gydytojo diagnozuotas sinusitas.

CLOSTRIDIUM DIFFICILE infekcijaTuri atitikti BENT VIENĄ kriterijų:

1. Viduriavimas arba toksinis kolitas IR teigia-mas laboratorinio tyrimo, siekiant nustatyti C. difficile A ir (arba) B toksiną išmatose, rezultatas;

2. Atlikus virškinamojo trakto endoskopiją nustatytas pseudomembraninis kolitas;

3. C. difficile infekcijai būdinga žarnyno histo-patologija (su ar be viduriavimo) mėginyje, paimtame endoskopijos ar kolektomijos metu.

AUSIES INFEKCIJATuri atitikti BENT VIENĄ kriterijų:

1. Ausų gydytojo nustatyta infekcija; 2. Naujai atsiradusi sekrecija iš vienos ar abie-jų ausų (nepūlinga sekrecija turi būti kartu su papildomais simptomais, tokiais kaip ausies skausmas ar paraudimas).

BURNOS KANDIDOZĖTuri atitikti ABU kriterijus

baltos dėmės ir burnos gleivinės uždegimas arba apnašos ant gleivinės IR

gydytojo arba odontologo diagnozuota burnos kandidozė.

VIRŠKINIMO SISTEMOS INFEKCIJOS

AUSŲ, AKIŲ, NOSIES IR BURNOS INFEKCIJOS







infekcijŲ prevencija ir kontrolĖ socialinĖs globos … · 2018-12-20 · infekcijŲ prevencija...

Documents