INFORMACIJA

FLUORINTŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ TURINČIOS ĮRANGOS OPERATORIAMS

Stacionarios priešgaisrinės sistemos ir gesintuvai

Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir įgyvendinimo aktai

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rastiatsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu

arba šie skam bučiai yra mokami.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2009

ISBN 978-92-79-10240-0DOI 10.2779/67783

© Europos Bendrijos, 2009Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.

Turinys

1 Įvadas ..........................................................................................................

2 Bendroji informacija apie f-dujas ir f-dujų reglamentą .........................

2.1 Globalinis atšilimas ............................................................................................

2.2 Kas yra fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos? ......................

2.3 Bendroji f-dujų reglamento apžvalga ........................................................

3 Kam skirta ši knygelė? ...............................................................................

3.1 Kurių rūšių sistemoms ir įrangai taikomi šie reikalavimai? ................

3.2 Kaip nustatyti, kuriems gesintuvams taikomas reglamentas? .........

3.3 Kas yra įrangos operatorius? ..........................................................................

4 Kokie yra operatoriaus įsipareigojimai? .................................................

4.1 Kaip nustatyti įrenginio f-dujų kiekį? .........................................................

5 Už ką yra atsakingas operatorius? ...........................................................

5.1 Tinkamo sistemos įrengimo, eksploatavimo arba techninėspriežiūros užtikrinimas ...............................................................................

5.2 Nuotėkių prevencija ir šalinimas ..................................................................

5.3 Tikrinimas, ar nėra nuotėkio ..........................................................................

5.4 Nuotėkio aptikimo sistemų įrengimas ......................................................

5.5 Registravimas ......................................................................................................

5.6 Gesinamosios medžiagos surinkimas iš priešgaisrinių sistemų irgesintuvų ...............................................................................................................

6 Informacija apie techninių darbuotojų atestavimą ir įmonių sertifi-kavimą ........................................................................................................

7 Informacija apie etiketes ..........................................................................

8 Sankcijos už pažeidimus ...........................................................................

I priedas: Reglamento (EB) Nr. 842/2006 įgyvendinimo aktų sąrašas .....

II priedas: Reglamento (EB) Nr. 842/2006 I priede išvardytos f-dujos ......

III priedas: Sistemos įrašo pavyzdys .............................................................

IV priedas: Daugiau informacijos ..................................................................

1

2

2

3

4

6

6

7

8

9

10

12

12

13

13

14

15

15

16

17

17

18

19

22

23

Pagal Kioto protokolą Europos Sąjunga įsipareigojo 2008–2012 m. laikotarpiu sumažintišiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamus kiekius 8 %, palyginus su baziniais 1990 m.kiekiais. Kioto protokole nurodytos pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos: ang-lies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), ir trijų grupių fluorintos dujos,arba „f-dujos“: hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs) ir sie-ros heksafluoridas (SF6).

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr.842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (f-dujų regla-mentą), kuriuo siekiama sumažint išmetamus f-dujų kiekius vykdant ES klimato kaitostikslus ir įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. Šis nuo 2007 m. liepos 4 d. 1 taikomas reg-lamentas nustato konkrečius reikalavimus kiekvienam f-dujų gyvavimo ciklo – nuo ga-mybos iki gyvavimo pabaigos – etapui. Vadinasi, reglamentas turi poveikio įvairiemsf-dujų gyvavimo ciklo dalyviams, tarp jų f-dujų gamintojams, importuotojams, ekspor-tuotojams, f-dujų turinčių tam tikrų produktų ir įrangos gamintojams, importuotojamsbei įrangos operatoriams.

Šį reglamentą papildo 10 Komisijos reglamentų (įgyvendinimo aktų), kuriuose apibrė-žiami kai kurių jo nuostatų techniniai aspektai (žr. I priedą).

Ši knygelė skirta stacionarių priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų, kuriuose f-dujos nau-dojamos kaip gesinamosios medžiagos, operatoriams.

Šio dokumento tikslas – pateikti informaciją ir nurodymus dėl atitinkamų Reglamento(EB) Nr. 842/2006 bei jo įgyvendinimo aktų nuostatų, jis nėra privalomojo pobūdžio. Kitosįrangos operatoriams, atitinkamiems techniniams darbuotojams bei įmonėms, kuriemsreglamentas taip pat taikomas, yra parengti atskiri leidiniai. F-dujų reglamente numatytireikalavimai f-dujų gamintojams, importuotojams, eksportuotojams, f-dujų turinčių tamtikrų produktų ir įrangos gamintojams bei importuotojams yra apibendrinti atskiramelankstinuke.

__________________________

1 Reglamento II priedo 9 straipsnis pradėtas taikyti 2006 m. liepos 4 d.

Įvadas

1

1

2.1 Globalinis atšilimas

Sąvokomis „globalinis atšilimas“ arba „šiltnamio efektas“ paprastai apibūdinamas Žemėspaviršiaus vidutinės temperatūros didėjimas bėgant laikui. Nustatyta, kad per pastarąjįšimtmetį Žemės klimatas atšilo nuo 0,6 iki 0,9 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai priėjo prieišvados, jog „labiausiai tikėtina, kad nuo dvidešimto amžiaus vidurio stebimą planetostemperatūros vidurkių augimą didžiąja dalimi sąlygojo nustatytas antropogeninių (dirb-tinių) šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų didėjimas“2 . Pagrindinės dirbtinėsšiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai Kioto protokole nurodytos dujos: anglies diok-sidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O) ir dirbtinės f-dujos. Ozono sluoksnį ar-dančios medžiagos, kontroliuojamos vadovaujantis Monrealio protokolu, pavyzdžiui,chlorfluorangliavandeniliai (CFCs), hidrochlorangliavandeniliai (HCFCs) ir halonaI, – taippat reikšmingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

1 pav. Supaprastintas globalinio atšilimo principas

Supaprastintas globalinio atšilimo principas

Žemė iš Saulės gauna energijos saulės šviesos (trumpabangės saulės spinduliuotės), san-tykinai netrukdomai prasiskverbiančios pro atmosferą, pavidalu. Apie 30 % gaunamostrumpabangės Saulės spinduliuotės atmosfera ir Žemės paviršius atspindi atgal į atvirąjįkosmosą. Kitus 70 % sugeria Žemės paviršius (sausuma, vandenynas) ir žemesnieji at-mosferos sluoksniai. Ši susigėrusi spinduliuotė šildo Žemės paviršių ir yra vėl išspindu-liuojama ilgabangės (infraraudonosios) spinduliuotės pavidalu. Infraraudonojispinduliuotė negali taip nekliudomai prasiskverbti pro atmosferą kaip trumpabangė –ją atspindi debesys ir sugeria atmosferoje esančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos.Pastarosios sulaiko šilumą Žemės paviršiaus ir troposferos sistemoje.

__________________________

2 Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ketvirtoji įvertinimo ataskaita http://www.ipcc.ch/ipccreports/ar4-syr.htm

Bendroji informacija apie f-dujas ir f-dujų reglamentą

2

2

Istoriniu požiūriu natūrali šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija užtikrino Že-mėje pakankamą šilumą, kad ten išliktų mums žinoma gyvybė. Kuo daugiau atmosferojeyra dirbtinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tuo daugiau infraraudonosios spinduliuo-tės atsispindi Žemės paviršiuje. Tai sukelia vadinamąjį „antropogeninį šiltnamio efektąsukeliančių dujų poveikį“, kuris savo ruožtu sąlygoja globalinį Žemės atšilimą.

2.2 Kas yra fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos?

F-dujos (HFCs, PFCs ir SF6) – dirbtiniai chemikalai, naudojami keliuose skirtinguose pra-monės sektoriuose ir įrenginiuose.

Jos vis dažniau imtos naudoti nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio kaip pa-kaitalai tam tikrų ozono sluoksnį ardančių medžiagų 3, tuo metu naudotų daugumoje tųįrenginių, pavyzdžiui, chlorfluorangliavandenilių (CFCs) ir hidrochlorfluorangliavandenilių(HCFCs), kurių naudojimas buvo palaipsniui nutrauktas pagal Monrealio protokolą.

Nors f-dujos neturi ozoną ardančių savybių, daugumai jų būdingasaukštas globalinio šiltėjimo potencialas (GWP).

Pagal f-dujų reglamento nuostatas taikomas GWP apskaičiuojamaspagal vieno kilogramo dujų sukeliamo atšilimo potencialą per šimtometų laikotarpį, palyginus su vienu kilogramu CO2. 4

HFCs – labiausiai paplitusi f-dujų grupė. Šios dujos naudojamos įvai-riuose sektoriuose ir įrenginiuose, pavyzdžiui, šaltnešiai šaldymo, orokondicionavimo įrangoje ir šilumos siurbliuose, putplasčių pūtimomedžiagos, gesinamosios medžiagos, aerozolių suslėgtosios dujosir tirpikliai.

PFCs dujos paprastai naudojamos elektronikos sektoriuje (pvz., sili-kono plokštelių plazminiam valymui), kosmetikos ir farmacijos pra-monėje (natūraliems produktams, pavyzdžiui, funkciniams maistoproduktams ir kvapiosioms medžiagoms, išgauti), tačiau nedideliumastu ir šaldymo sektoriuje kaip CFCs pakaitalai – dažnai kartu sukitomis dujomis. Anksčiau PFCs dujos buvo naudojamos kaip gesi-namosios medžiagos ir iki šiol aptinkamos senesnėse priešgaisrinėsesistemose.

SF6 dujos daugiausiai naudojamos kaip izoliacinės dujos, aukštos įtampos skirstomųjųįrenginių paskirstymo lankui gesinti ir kaip apsauginės dujos magnio bei aliuminio ga-mybai.

Šios knygelės II priede pateikiama medžiagų, kurioms taikomas f-dujų reglamentas, ap-žvalga. Be kitų dalykų, šiame priede nurodomas ir medžiagų globalinio šiltėjimo poten-cialas bei tipinės taikymo sritys.

___________________________________

3 Ozono sluoksnį ardančios medžiagos – tai medžiagos, kurios naikina Žemės ozono sluoksnį. Jų sudėtyje paprastaibūna chloro ir bromo. Šios medžiagos yra reguliuojamos pagal 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybosreglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

4 II priede išvardyti šimto metų laikotarpio GWP duomenys yra paskelbti Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK)trečiojoje įvertinimo ataskaitoje (TĮA). Šis rodiklis svyruoja nuo fluormetano (HFC-41) 97 iki sieros heksachlorido 22 200.

Globalinio šiltėjimo poten-cialas (GWP)

Rodiklis, kuris apibūdina gerai susimai-šiusių šiltnamio efektą sukeliančių dujųspinduliavimo savybes ir rodo bendrąskirtingos šių dujų buvimo atmosferojetrukmės poveikį bei santykinį išeinan-čios infraraudonosios spinduliuotės ab-sorbavimo efektyvumą. Šis rodiklisapytiksliai apibūdina atitinkamų šiltna-mio efektą sukeliančių dujų masės vie-neto su laiku susietą atšilimo poveikįšiandieninei atmosferai, palyginus suanglies dioksidu.

(šaltinis: TKKK trečioji įvertinimo atas-kaita)

3

2.3 Bendroji f-dujų reglamento apžvalga

F-dujų reglamento bendrasis uždavinys – mažinti f-dujų išmetamus kiekius, visą jųgyvavimo laikotarpį taikant tam tikras priemones arba veiksmus.

2 pav. Pagrindinių dalyvių, kuriems turi poveikio f-dujų reglamentas ir su juo susiję reikalavimai, ap-žvalga

4

F-dujų turinčios įrangos / sistemų operatorius

Užkirsti kelią nutekėjimui iš tam tikros įrangos. Nedelsiant pašalinti nustatytą nuotėkį (3 str. 1 d.)

Tam tikrą įrangą privalo nuolat tikrinti atestuoti darbuotojai dėl galimo nuotėkio (3 str. 2 d.)

Tam tikroje įrangoje įrengiamos nuotėkio aptikimo sistemos (3 str. 3 d.)

Tam tikros įrangos registravimas (3 str. 6 d.)

F-dujų surinkimas eksploatavimo arba techninės priežiūros metu ir prieš galutinai šalinant produktus bei įrangą (4 str.)

Tam tikras sistemas ir įrangą įrengia, eksploatuoja ir jų techninę priežiūrą atlieka atestuoti darbuotojai bei įmonės (5 str.)

Kam tai turi įtakos?

Kasmet pranešami duomenys apie f-dujų gamybą, importą ir eksportą (6 str.)

Draudžiama pateikti į rinką tam tikrus produktus ir įrangą (9 str.)

Produktų ir įrangos ženklinimas prieš pateikiant į rinką (7 str.)

Techniniai darbuotojai ir įmonės

F-dujų gamintojas

F-dujų naudotojas

F-dujų turinčių produktų ir

įrangos importuotojas

F-dujų turinčių produktų ir

įrangos gamintojas

Draudžiamas tam tikras naudojimas (8 str.)

F-dujų importuotojas

F-dujų eksportuotojas

F-dujų reglamento reikalavimai yra aktualūs:

- f-dujų gamintojams, importuotojams ir eksportuotojams;

- gamintojams ir importuotojams, kurie pateikia į ES rinką tam tikrus f-dujų turinčiusproduktus ir įrangą;

- SF6 dujų naudotojams magnio liejimo slegiant technologijoje ir transporto priemoniųpadangų pripildymui;

- tam tikros f-dujų turinčios įrangos ir sistemų operatoriams;

- techniniams darbuotojams ir įmonėms, dalyvaujantiems tam tikroje veikloje, susiju-sioje su f-dujų turinčia įranga.

Kaip jau buvo aprašyta anksčiau, f-dujos naudojamos kelių rūšių įrenginiuose. F-dujų reg-lamente nustatomi konkretūs reikalavimai toliau išvardytų rūšių įrangos operatoriams:

- stacionarios šaldymo, oro kondicionavimo įrangos ir šilumos siurblių;

- stacionarių priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų;

- aukštos įtampos skirstomųjų įrenginių;

- tirpiklių turinčios įrangos.

F-dujų reglamentas taikomas ir kitiems produktams bei įrangai, tarp jų f-dujų turinčiaikilnojamajai įrangai.

5

Šioje knygelėje pateikiami f-dujų reglamente numatyti reikalavimai stacionarių prie-šgaisrinių sistemų ir gesintuvų, kuriuose yra gesinamųjų medžiagų f-dujų, operato-riams. Todėl visų pirma būtina tiksliai nustatyti, kam yra skirti atitinkami f-dujųreglamento reikalavimai, vadinasi – ir ši knygelė.

3.1 Kurių rūšių sistemoms ir įrangai taikomi šie reikalavimai?

Stacionarios priešgaisrinės sistemos

Stacionarios priešgaisrinės sistemos apibrėžiamos kaip veikiančios arba laikinai nevei-kiančios sistemos, turinčios vieną arba daugiau sujungtų talpyklų ir joms priklausančiųdalių, įrengtų atsižvelgiant į specifinę gaisro konkrečioje patalpoje riziką, kurios eksploa-tacijos metu paprastai nėra pervežamos. 5

Stacionariose priešgaisrinėse sistemos dažniausiai naudojamos f-dujos yra HFCs. Norsnuo 2007 m. liepos 4 d. į rinką draudžiama pateikti PFCs turinčias priešgaisrines sistemas6,senesnės sistemos, kuriose yra šių dujų, vis dar gali būti eksploatuojamos. F-dujos gesinaugnį, iš liepsnos absorbuodamos karštį. Tokios sistemos paprastai įrengiamos duomenųapdorojimo patalpose ir serverinėse, rečiau – oro eismo valdymo bokštuose, muziejuose,telekomunikacijų centruose, ligoninėse, bankuose ir pan.

Gesintuvai

Gesintuvai – tai nešiojamieji įtaisai, paprastai laikomi rankoje arba įmontuoti vežimėlyje.Nuo 2007 m. liepos 4 d. į rinką draudžiama pateikti PFCs turinčius gesintuvus6. Gesintuvai,kuriuose yra HFCs, irgi nėra plačiai paplitę. Tokie gesintuvai paprastai naudojami tam tik-rose srityse arba ypatingomis taikymo sąlygomis, pavyzdžiui, kompiuterių ir telekomu-nikacijų patalpose, orlaiviuose. Šių gesintuvų yra visų standartinių dydžių.

___________________________________

5 Reglamento (EB) Nr. 842/2006 2 straipsnis ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1497/2007 1 straipsnis

6 Reglamento (EB) Nr. 842/2006 9 straipsnio 1 dalis

Kam skirta ši knygelė?

6

3

3.2 Kaip nustatyti, kuriems gesintuvams taikomas reglamentas?

F-dujų reglamentas taikomas sistemoms ir įrangai, kuriose yra II priede išvardytų f-dujųir f-dujų turinčių preparatų (paprastai vadinamų „mišiniais“).

F-dujos kaip gesinamosios medžiagos naudojamos tik tam tikruose įrenginiuose, kuriepaprastai pripildomi grynų HFCs (ne mišinių). Tokiose priešgaisrinėse sistemose dažniau-siai naudojamos HFC-227ea, HFC-125 ir HFC-23. HFC-236fa leidžiamos į gesintuvus. Se-nesnėse sistemose naudojamos PFCs – perfluorbutanas (PFC-31-10) ir perfluormetanas(PFC-14).

Nustatyti gesinamosios medžiagos rūšį lengviausia patikrinus ant sistemos talpyklų arbaant gesintuvo esančią etiketę. F-dujų turinti įranga, pateikta į ES rinką nuo 2008 m. ba-landžio 1 d., privalo būti paženklinta etikete su tekstu „Sudėtyje yra Kioto protokolenurodytų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų“ 7, taip pat turi būti nurodyta f-dujų rūšis ir kiekis. 7 skirsnyje pateikiamas tokios etiketės pavyzdys.

Atitinkama informacija dauguma atvejų pateikiama ir naudojimo instrukcijose, techni-nėse specifikacijose bei registracijos žurnaluose, taip pat ant gesinamųjų medžiagų tal-pyklų, pateiktų į rinką iki 2008 m. balandžio 1 d., nors ant pastarųjų gali būti nurodomitik medžiagų prekių pavadinimai. Jeigu jokių aiškių duomenų apie naudojamą gesina-mąją medžiagą nėra, juos pateikti reikėtų prašyti tiekėjo, gamintojo arba įmonės ir dar-buotojų, atliekančių sistemos arba įrangos eksploatavimą, techninę priežiūrą.

___________________________________

7 Reikalavimai dėl etikečių pateikti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1494/2007

7

8

3.3 Kas yra įrangos operatorius?

F-dujų reglamente nustatyta, kad už teisės aktų reikalavimų vykdymą yra atsakingas sis-temos arba gesintuvo operatorius. Operatorius apibrėžiamas kaip „fizinis arba juridinisasmuo, turintis faktinius įgaliojimus užtikrinti įrangos ir sistemų techninį veikimą“. Pagalšį apibrėžimą f-dujų turinčio įrenginio savininkas nebūtinai yra įrangos operatorius.

„Faktiniai įgaliojimai užtikrinti“ įrenginio arba sistemos „techninį veikimą“ iš principo ap-rėpia šiuos dalykus:

– laisvą priėjimą prie sistemos, t.y. galimybę prižiūrėti jos komponentus ir jų veikimąbei galimybę suteikti teisę tretiesiems asmenims naudotis ja;

– kasdienio veikimo ir valdymo (pvz., sprendimo įjungti arba išjungti) kontrolę;

– įgaliojimus (tarp jų ir finansinius) spręsti dėl techninių pakeitimų (pvz., komponentopakeitimo kitu), įrangoje arba sistemoje esančių f-dujų kiekių keitimo, bei atlikti pa-tikrinimus (pavyzdžiui, ar nėra nuotėkio) arba remontą.

Priešgaisrinės sistemos operatorius dauguma atvejų būna juridinis asmuo (dažniausiaįmonė), kuris yra atsakingas už nurodymų pateikimą darbuotojams dėl kasdienio tech-ninio sistemos veikimo. Tas pats pasakytina ir apie f-dujų turinčius gesintuvus, kadangijie paprastai naudojami specifinėse pramonės sferose.

Kadangi įrenginiai būna sudėtingi, o tinkamas sistemos veikimas labai svarbus, eksploa-tavimą arba techninę priežiūrą paprastai pagal sutartį atlieka techninės priežiūros įmo-nės. Tokiais atvejais operatorius nustatomas remiantis sutartyse tarp šalių numatytais irjų praktiniais susitarimais.

Nors „operatorius“ nustatomas neatsižvelgiant į nuosavybės kriterijų, valsty-bės narės gali paskirti savininką būti atsakingą už operatoriaus įsipareigojimus api-brėžtose, konkrečiose situacijose, netgi jeigu savininkas neturi faktinių įgaliojimų

užtikrinti sistemos arba įrangos techninį veikimą. Todėl būtina atsižvelgti į konkre-čias valstybių narių nustatytas įgyvendinimo sąlygas.!

9

Gesintuvai

Gesintuvų operatoriai, neatsižvelgiant į tai, kiek f-dujų yra gesintuvuose, privalo garan-tuoti tinkamą gesinamosios medžiagos surinkimą (iš karto žr. 5.6 skirsnį).

Stacionarios priešgaisrinės sistemos

Atsižvelgiant į įrenginyje esantį dujų kiekį, turi būti vykdomi konkretūs įsipareigojimai.Toliau pateikiamame sprendimų medyje sistemos suskirstytos į kategorijas8 A-D, 1 len-telėje apibendrinama, kurie įsipareigojimai taikomi kiekvienai kategorijai.

3 pav. Sprendimų medis, padedantis nustatyti, ką reikia daryti

___________________________________

8 F-dujų kiekio kategorijos šioje knygelėje nurodytos paprastumo dėlei. Reglamente jos nėra apibrėžtos.

Kokie yra operatoriaus įsipareigojimai?

4

Sistemoje esanti gesinamoji medžiaga

F-dujų kiekio kategorija

≥3kg? D Ne

Taip

≥30kg? C Ne

Taip

≥300kg? B Ne

Taip A

10

1 lentelė Operatoriaus įsipareigojimų atsižvelgiant į įrenginio f-dujų kiekį apžvalga

B ir C kategorijoms keliami reikalavimai skiriasi patikrinimų dėl nuotėkio periodiškumu(žr. 3 lentelę).

4.1 Kaip nustatyti įrenginio f-dujų kiekį?

Komisijos nuomone, pagrindinis kriterijus identifikuojant įrenginį yra jo techninė sandara,o ne buvimo vieta ar funkcija. Įrenginys turi būti suprantamas kaip ištisinę konstrukcijąsudarantis komponentų ir vamzdelių kompleksas, kuriuo gali tekėti f-dujos. Jeigu f-dujųmolekulė gali tekėti šia konstrukcija iš vienos vietos į kitą, tai reiškia, kad šios dvi vietosyra vieno įrenginio dalys.

Kalbant apie priešgaisrines sistemas, tai reiškia, kad dvi arba kelios tarpusavyje sujungtosgesinamosios medžiagos talpyklos, įtaisytos atsižvelgiant į specifinę gaisro konkrečiojeerdvėje riziką, turi būti laikomos vienu įrenginiu.

2 lentelė Pavyzdys, kaip nustatyti įrenginio f-dujų kiekį

___________________________________

9 Reglamentas (EB) Nr. 842/2006

Pavyzdys

Objekte yra priešgaisrinė sistema su 5 talpyklomis, kurių kiekvienoje yra po 50 kg gesinamosios medžiagos.

Gesinamosios medžiagos talpyklos yra sujungtos tarpusavyje, kad gesinamoji medžiaga ištekėtų per vieną

vamzdelių $nklą į purkštukus. Bendras įrenginyje esan$s gesinamosios medžiagos kiekis – 250 kg.

à turi bū" vykdomi f-dujų kiekio B kategorijai (≥30 ir <300 kg sistemoms) keliami reikalavimai

F-dujų kiekio kategorija

Operatoriaus įsipareigojimai

A (≥300 kg)

B (≥30 kg ir < 300 kg)

C (≥3 kg ir < 30kg)

D (<3 kg)

Atestuoti darbuotojai ir sertifikuotos įmonės įrengia, eksploatuoja sistemą arba atlieka jos techninę priežiūrą, 5 str. 3 d.9

üü üü üü üü

Užkertamas kelias nuotėkiui ir kuo skubiau pašalinamas nustatytas nuotėkis, 3 str. 1 d.9

üü üü üü üü

Atestuoti darbuotojai reguliariai atlieka patikrinimus dėl nuotėkio, 3 str. 2 d. 9 üü üü üü Įrengiama nuotėkio aptikimo sistema, ji turi būti tikrinama ne rečiau kaip kas 12 mėn., 3 str. 3 d. 9 üü

Registravimas, 3 str. 6 d. 9 üü üü üü Atestuoti darbuotojai surenka f-dujas prieš galutinį sistemos pašalinimą, o tam tikrais atvejais – jos eksploatavimo ar techninės priežiūros metu, 4 str. 1 d., 4 d. 9

üü üü üü üü

11

Operatorius, norėdamas nustatyti f-dujų kiekį, turėtų pasižiūrėti į etiketę (t.p. žr. 7 skirsnį)ir į sistemos naudojimo instrukciją arba technines specifikacijas.

Jeigu gamintojo techninėse specifikacijose arba etiketėje įrenginyje esantis f-dujųkiekis nėra nurodytas, tačiau gali priklausyti vienai iš A, B arba C kategorijų, tai pri-valo nustatyti atestuotI darbuotojai (žr. 6 skirsnį).

Iškilus abejonių, operatorius turėtų kreiptis į sistemos arba įrangos tiekėją, gamintojąarba techninės priežiūros įmonę.

Praktinis patarimas

Pastatuose įrengtose priešgaisrinėse sistemose paprastai būna daugiau kaip 3 kg f-dujų.

Ankstesniame skirsnyje pateiktos informacijos turėtų pakakti, kad įrenginiai būtų priskirtiįvairioms f-dujų kiekio kategorijoms ir būtų nustatyti atitinkami jiems keliami reikalavimai(žr. 4 skirsnio 1 lentelė Operatoriaus įsipareigojimų atsižvelgiant į įrenginio f-dujų kiekįapžvalga lentelę).

Šiame skirsnyje išsamiai aprašomi f-dujų reglamente nustatyti specialieji reikalavimaiįvairioms kategorijoms. Atitinkamos kategorijos žymimos šiais simboliais:

Pavyzdžiai:

5.1 Tinkamo sistemos įrengimo,eksploatavimo arba techninės priežiūros užtikrinimas

Priešgaisrinių sistemų įrengimą ir eksploatavimą bei techninę priežiūrą turėtų atlikti ati-tinkamą pažymėjimą turintys darbuotojai ir įmonės (žr. 6 skirsnį).

Už ką yra atsakingas operatorius?

5

A B C D

A B C D A B C D

Aktualu visoms f-dujų kiekio ka-tegorijoms

Aktualu tik f-dujų kiekio A kategorijai(≥ 300 kg)

Kai kuriais atvejais, ypač mažiau negu 3 kg f-dujų turintiems įrenginiams,gali galioti konkretūs nacionaliniai reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti.!

12

Remian�s f-dujų reglamentu

Įrengimas - tai

pirmas vienos ar daugiau talpyklų, kuriose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sujungimas naudojimo vietoje su susijusiais komponentais, išskyrus komponentus, kurie neturi įtakos gesinamosios medžiagos sulaikymui iki ji paleidžiama gaisrui gesin&.

Eksploatavimas arba techninė priežiūra – tai

visa veikla, apiman& darbą su talpyklomis, kuriose yra arba pagal paskir' turi bū& gesinamosios medžiagos, kuriose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, arba darbą su susijusiais komponentais, išskyrus komponentus, kurie neturi įtakos gesinamosios medžiagos sulaikymui iki ji paleidžiama gaisrui gesin&.

5.2 Nuotėkių prevencija ir šalinimas

Visi stacionarių priešgaisrinių sistemų operatoriai, neatsižvelgiant į jose esančios gesina-mosios medžiagos kiekį, privalo:

- užkirsti kelią nuotėkiui ir

- nedelsiant pašalinti nustatytus nuotėkius,

naudodamiesi visomis techniniu požiūriu įmanomomis ir pernelyg didelių sąnaudųnereikalaujančiomis priemonėmis. 10

5.3 Tikrinimas, ar nėra nuotėkio

5.3.1 Standartiniai patikrinimai, ar nėra nuotėkio

Veikiančios ir laikinai neveikiančios sistemos, kuriose yra 3 kg ar dau-giau gesinamųjų medžiagų f-dujų, turi būti reguliariai tikrinamosdėl nuotėkio. Įrenginio operatorius privalo užtikrinti, kad šį patikri-nimą atliktų atestuoti darbuotojai (žr. 6 skirsnį).

(*) Priešgaisrinėse sistemose, kuriose yra 300 kg arba daugiau f-dujų, privaloma įrengti tokią nuotėkio ap-tikimo sistemą, kuri, aptikus nuotėkį, įspėtų operatorių. Iki 2007 m. liepos 4 d. įrengtose priešgaisrinėsesistemose tokios sistemos turi būti įrengtos iki 2010 m. liepos 4 d.

3 lentelė: Patikrinimų, ar nėra nuotėkio, būtino dažnio apžvalga

Esant patikrinimo tvarkai, atitinkančiai ISO 14520 standarto reikalavimus, laikoma, kadreglamento reikalavimai yra vykdomi, jei tokie patikrinimai vyksta nustatytu dažnumu.

___________________________________

10 Reglamento (EB) Nr. 842/2006 3 straipsnio 1 dalis

A B C D

A B C D

13

Įrengus atitinkamą tin-kamai veikiančią nuotėkioaptikimo sistemą, tikrinimo,ar nėra nuotėkio, periodišku-mas mažinamas perpus, betturi būti ne didesnis kaip kas

12 mėn. (žr. 5.4 sk.).

f-dujų kiekio kategorija Būtinas patikrinimų, ar nėra nuotėkio, dažnis

A (≥300 kg)

B (≥30 kg ir <300 kg)

C (≥3 kg ir <30 kg)

Nėra įrengtos tinkamai veikiančios nuotėkio aptikimo sistemos kas 3 mėnesiai (*) kas 6 mėnesiai kas 12 mėnesių

Yra įrengta tinkamai veikianti nuotėkio aptikimo sistema kas 6 mėnesiai kas 12 mėnesių kas 12 mėnesių

5.3.2 Patikrinimai po remonto

Aptikus nuotėkį, operatorius privalo užtikrinti, kad darbuotojai, atestuoti vykdyti tamtikrą veiklą, nedelsdami atliktų remontą arba talpyklos pakeitimą kita (žr. 6 skirsnį). Priešpakartotinį sistemos užpildymą turi būti atliktas nuotėkio bandymas.

Atsižvelgiant į susidariusią padėtį ir remiantis atestuoto asmens sprendimu, bet kuriuometu, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį, turi būti atliekamas tolesnis patikrinimas.Kadangi tolesnis patikrinimas vykdomas pagal standartinius nuotėkio patikrinimo reika-lavimus, terminas iki nuotėkio kito eilinio patikrinimo pradedamas skaičiuoti būtent nuo jo.

5.3.3 Naujos paleistos sistemos

Įrengtos naujos sistemos patikrinimas atliekamas pagal standartinius nuotėkio patikri-nimo reikalavimus, tai privalo daryti atestuoti darbuotojai iš karto po paleidimo.

5.4 Nuotėkio aptikimo sistemų įrengimas

Įrenginiuose, kuriuose yra 300 kg arba daugiau gesinamosios medžiagos f-dujų, turibūti įrengta stacionari nuotėkio aptikimo sistema, kuri, aptikus nuotėkį, įspėja operatorių.Iki 2007 m. liepos 4 d. įrengtose priešgaisrinėse sistemose nuotėkio aptikimo sistema turibūti įrengta iki 2010 m. liepos 4 d. Ne rečiau kaip kas 12 mėnesių turi būti tikrinama,ar nuotėkio aptikimo sistema veika tinkamai.

Tokios sistemos – tai masės stebėjimo sistemos arba slėgio jungikliai, ku-riuose abiejuose įrengti automatiniai signalai, nuotėkio atveju įspėjantysoperatorių. Pagal aplinkybes gali būti naudojamos ir kitos sistemos, ku-riomis stebimas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų buvimas ore.Jos turi būti įrengiamos toje pačioje patalpoje kaip ir f-dujų talpyklos.

Tinkamą aptikimo sistemos technologiją ir įrengimo vietą operatorius tu-rėtų parinkti atsižvelgdamas į visus parametrus, kurie gali paveikti josdarbo efektyvumą, ir taip užtikrinti, kad įrengta sistema aptiks nuotėkį irįspės operatorių.

Turėtų būti atsižvelgiama į EN 14520 ir EN 15004 standartus, čia nurodytus reikalavimusbei nacionalines taisykles.

Pagal stacionarios nuotėkio aptikimo sistemos rodmenis įtarus f-dujų nuotėkį turi būtiatliekamas sistemos patikrinimas (5.3 skirsnis), kad nuotėkis būtų nustatytas ir prireikuspašalintas.

Nuotėkio aptikimo sistemą gali įsidiegti ir priešgaisrinių sistemų, kuriose yra ma-žiau negu 300 kg f-dujų, operatoriai. Priešgaisrinės sistemos su tinkamai veikian-čiomis reikalingomis nuotėkio aptikimo sistemomis, kurios apie aptiktą nuotėkįįspėja operatorių, gali būti tikrinamos rečiau (žr. 3 lentelė: Patikrinimų, ar nėranuotėkio, būtino dažnio apžvalga lentelę).

„Nuotėkio aptikimosistema“ – tai kalibruotasmechaninis, elektrinis arbaelektroninis įtaisas, kuris yraskirtas fluorintų šiltnamioefektą sukeliančių dujųnuotėkio aptikimui ir kuris,aptikus nuotėkį, įspėja ope-

ratorių.

A B C D

14

5.5 Registravimas

Įrenginių, kuriuose yra 3 kg arba daugiau gesinamųjų medžiagų f-dujų, operatoriai pri-valo registruoti duomenis apie sistemą ir teikti juos nacionalinei kompetentingai insti-tucijai arba Europos Komisijai jų prašymu.

Sistemos įrašuose (pavyzdinį šabloną žr. III priede) turi būti nurodyta ši informacija11:

- operatoriaus pavadinimas, pašto adresas ir telefono numeris;

- informacija apie naudojamų f-dujų kiekį ir rūšį (jeigu nenurodyta gamintojo techni-nėse specifikacijose arba etiketėje, tai turi nustatyti atestuoti darbuotojai);

- pridėti f-dujų kiekiai (naujos ar papildomos talpyklos);

- f-dujų kiekiai, surinkti eksploatavimo arba techninės priežiūros ir šalinimo metu (tal-pyklų pašalinimas arba pakeitimas);

- informacija, nurodanti atitinkamą veiklą atlikusią įmonę arba specialistą;

- nuolatinių patikrinimų, ar nėra nuotėkio, datos ir rezultatai;

- nuotėkio aptikimo sistemos (jeigu įrengta) patikrinimų datos ir rezultatai;

- visa kita svarbi informacija.

5.6 Gesinamosios medžiagos surinkimas išpriešgaisrinių sistemų ir gesintuvų

Operatoriai privalo imtis priemonių garantuoti tinkamą atestuotų darbuotojų atlie-kamą gesinamųjų medžiagų f-dujų surinkimą, t.y. dujų surinkimą ir laikymą, iš stacio-narių priešgaisrinių sistemų ir nešiojamųjų gesintuvų, siekiant užtikrinti jųrecirkuliavimą, regeneravimą arba suardymą.

Ši veikla turi būti atliekama prieš galutinai šalinant gesinamųjų medžiagų talpyk-las, o atitinkamais atvejais – eksploatavimo arba techninės priežiūros darbų metu.Gesinamųjų medžiagų talpyklas nuo sistemos privalo atjungti atestuoti darbuoto-jai. Paprastai dujos iš talpyklų surenkamos, nuotėkiai šalinami ir talpyklos vėl užpildomospriešgaisrinių sistemų talpyklų arba susijusių jų dalių gamintojų objektuose.

___________________________________

11 Reglamento (EB) Nr. 842/2006 3 straipsnio 6 dalis ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1497/2007 2 straipsnis

A B C D

A B C D

15

4 lentelė Atestuotų darbuotojų ir sertifikuotų įmonių atliekama veikla

Pažymėjimuose turi būti nurodomi tokie duomenys12:

- sertifikavimo institucijos pavadinimas, pažymėjimo turėtojo vardas ir pavardė, pažy-mėjimo numeris ir galiojimo terminas, jeigu jis nustatytas;

- veikla, kurią turi teisę vykdyti pažymėjimo turėtojas;

- išdavimo data ir išdavusio asmens parašas.

Laikiną laikotarpį, kuris gali tęstis ne ilgiau kaip iki 2010 m. liepos 4 d., kai kuriose valsty-bėse narėse gali būti taikomos laikinos atestavimo ir sertifikavimo sistemos. Valstybėsnarės gali nuspręsti dėl atestavimo (sertifikavimo) turinio ir pažymėjimų galiojimo ter-mino. Todėl svarbu, kad operatorius būtų susipažinęs su konkrečiomis valstybėse narėsenustatytomis sąlygomis ( Nacionaliniai kontaktų centrai, žr. IV priedą).

Pažymėjimai (išskyrus laikinuosius pažymėjimus) galioja visose valstybėse narėse, tačiaušios gali reikalauti pateikti pažymėjimo vertimą. Darbuotojų atestavimo ir įmonių serti-fikavimo reikalavimai pateikiami Komisijos reglamente (EB) 304/2008.

___________________________________

12 Komisijos reglamento (EB) Nr. 304/2008 5 straipsnio 2 dalis

Informacija apie techninių darbuotojų atestavimą ir įmonių sertifikavimą

6

!4 lentelėje nurodytą veiklą gali vykdyti tiktai darbuotojai arba įmonės,

turintys valstybės narės paskirtos sertifikavimo institucijos išduotą pažymė-jimą, išskyrus tuos atvejus, kai gamybos ar remonto veikla vykdoma gamintojoobjektuose. Operatorius turi įsitikinti, ar darbuotojai turi galiojantį pažymėjimąnumatytai veiklai atlikti.

Būtina atsižvelgti į konkrečius valstybėse narėse galiojančius reikalavimus.

16

Veikla Atestuoti darbuotojai

Sertifikuotos įmonės

Stacionarių priešgaisrinių sistemų įrengimas üü üü

Stacionarių priešgaisrinių sistemų eksploatavimas arba techninė priežiūra

üü üü

Patikrinimas, ar nėra nuotėkio stacionariose priešgaisrinėse sistemose, kuriose yra ≥ 3kg f -dujų

üü

F-dujų surinkimas iš stacionarių priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų

üü

Nuo 2008 m. balandžio 1 d.13 gamintojas arba importuotojas, pateikiantis į ES rinką HFCdujų turinčių priešgaisrinių sistemų, gesintuvų ir f-dujų talpyklų, privalo juos ženklinti.

Etiketė – svarbus informacijos šaltinis norint išsiaiškini, ar sistemai arba įrangai galioja f-dujų reglamentas ir kokie konkretūs reikalavimai yra taikomi. Pagal konkrečius valsty-bėms narėms nustatytus reikalavimus gali būti privaloma pateikti etiketes valstybės narėskalba.

Etiketėje būtina nurodyti įrangoje esančių f-dujų rūšį ir kiekį bei įrašyti tokį sakinį: „Sudė-tyje yra Kioto protokole nurodytų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų“.

Pavyzdys:

Sankcijas už bet kurių f-dujų reglamento nuostatų pažeidimus valstybės narės nustatopačios.

___________________________________

13 Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1494/2007

Informacija apie etiketes

7

Sankcijos už pažeidimus

8

17

FLASCHENTYP/NENNINHALT BOTTLE TYPE/VOLUME

ARTIKEL-NR. PART NO.

LÖSCHMITTEL EXTINGUISHANT

HEPTAFLUORPROPAN, CF3CHFCF3

FÜLLMENGE CONTENTS WEIGHT

KG

GESAMTGEWICHT TOTAL WEIGHT

KG

BETRIEBSTEMPERATUR OPERATING TEMPERATURE

+ 0°C bis / to + 35°C

BETRIEBSDRUCK MIT N2 OPERATING PRESSURE WITH N2

bar bei / at 21°C

FÜLLDATUM FILLING DATE

SERIEN-NR. SERIAL NO.

UN-NR. UN-NO. 1058

1058 verflüssigte Gase liquefied gases

NÄCHSTER PRÜFTERMIN NEXT INSPECTION

Contains fluorinated greenhouse gases covered by the Kyoto Protocol

I priedas: Reglamento (EB) Nr. 842/2006 įgyvendinimo aktųsąrašas

2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1493/2007, pagal EuroposParlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis tam tikrų fluorintųšiltnamio efektą sukeliančių dujų gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų teikiamųataskaitų formą

2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1494/2007, pagal EuroposParlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis etikečių formą ir pa-pildomus ženklinimo reikalavimus, taikomus produktams ir įrangai, kuriuose yra fluo-rintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1497/2007, pagal EuroposParlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis nuotėkio patikrinimoreikalavimus stacionarioms priešgaisrinėms sistemoms, kuriose yra tam tikrų fluorintųšiltnamio efektą sukeliančių dujų

2007 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1516/2007, pagal EuroposParlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis standartinius nuotėkiopatikrinimo reikalavimus stacionariai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siur-bimo įrangai, kurioje yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmo-nių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, orokondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamioefektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 304/2008, kuriuo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmo-nių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionariomispriešgaisrinėmis sistemomis ir gesintuvais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamioefektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 305/2008, nustatantis dar-buotojų, surenkančių tam tikras fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš aukš-tos įtampos skirstomųjų įrenginių, sertifikavimo būtiniausius reikalavimus ir gautųpažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reg-lamentą (EB) Nr. 842/2006

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 306/2008, kuriuo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi darbuotojų , su-renkančių iš įrangos tirpiklius, kurių pagrindas yra tam tikros fluorintos šiltnamioefektą sukeliančios dujos, atestavimo būtiniausi reikalavimai ir pažymėjimų abipusiopripažinimo sąlygost

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 307/2008, nustatantis dar-buotojų mokymo programų, susijusių su tam tikrų motorinių transporto priemoniųoro kondicionavimo sistemomis, kuriose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą su-keliančių dujų, būtiniausius reikalavimus ir gautų pažymėjimų abipusio pripažinimosąlygas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 308/2008, kuriuo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatoma pranešimo apievalstybių narių mokymo ir sertifikavimo programas forma

18

19

II pr

ieda

s: R

egla

men

to (E

B) N

r. 84

2/20

06 I

prie

de iš

vard

ytos

f-du

jos

Pagr

indi

nės

naud

ojim

o sr

itys

- Izo

liaci

nės

dujo

s au

kšto

s įt

ampo

s s

kirs

tom

uosi

uose

įre

ngin

iuos

e - A

psau

ginė

s du

jos

mag

nio

gam

ybai

- Ėsd

inim

as ir

val

ymas

pus

laid

inin

kių

pram

onėj

e

Hid

roflu

oran

glia

vand

enili

ai (

HFC

s)

- Žem

os te

mpe

ratū

ros

šaltn

ešis

- Ges

inam

oji m

edži

aga

- Šal

tneš

ių m

išin

io k

ompo

nent

as

- Pus

laid

inin

kių

gam

yb

- Spe

cial

ių įr

engi

nių

tirpi

klis

- Put

plas

čių

pūtim

o m

edži

aga

- Šal

tneš

ių m

išin

io k

ompo

nent

as- G

esin

amoj

i med

žiag

a

Šiuo

met

u tip

inių

nau

dojim

o sr

ičių

nėr

a

- Šal

tneš

is- Š

altn

ešių

miš

inio

kom

pone

ntas

- Eks

trah

avim

o tir

pikl

is- M

edic

inin

ių ir

tech

nini

ų ae

rozo

lių s

uslė

gtos

ios

dujo

s- E

kstr

uzin

io p

olis

tiren

o (X

PS) i

r pol

iure

tano

(PU

R) p

utų

pūtim

o m

e-dž

iago

s ko

mpo

nent

as

- Spe

cial

izuo

tų te

chni

nių

aero

zolių

sus

lėgt

osio

s du

jos

- Eks

truz

inio

pol

istir

eno

(XPS

) put

ų pū

timo

med

žiag

os k

ompo

nent

as- Š

altn

ešis

GW

P

22 2

00

12 0

00

550

97 1 50

0

3 40

0

1 10

0

1 30

0

120

CAS

num

eris

2551

-62-

4

75-4

6-7

75-1

0-5

593-

53-3

1384

95-4

2-8

354-

33-6

359-

35-3

811-

97-2

75-3

7-6

Chem

inė

form

ulė

SF6

CHF 3

CH2F

2

CH3F

C 5H2F

10

(CF 3C

HFC

HFC

F 2CF 3)

C 2HF 5

(CH

F 2CF 3)

C 2H2F

4

(CH

F 2CH

F 2)

C 2H2F

4

(CH

2FCF

3)

C 2H4F

2

(CH

3CH

F 2)

Visa

s pa

vadi

nim

as

Sier

os h

eksa

fluor

idas

Trifl

uorm

etan

as

Difl

uorm

etan

as

Fluo

rmet

anas

1,1,

1,2,

2,3,

4,5,

5,5-

Dek

afluo

rpen

tana

s

1,1,

1,2,

2-Pe

ntafl

uore

tana

s

1,1,

2,2-

Tetr

afluo

reta

nas

1,1,

1,2-

Tetr

afluo

reta

nas

1,1-

Difl

uore

tana

s

Pava

dini

mas

SF6

HFC

-23

HFC

-32

HFC

-41

HFC

-43-

10m

ee

HFC

-125

HFC

-134

HFC

-134

a

HFC

-152

a

20

Pagr

indi

nės

naud

ojim

o sr

itys

Šiuo

met

u tip

inių

nau

dojim

o sr

ičių

nėr

a

- Šal

tneš

ių m

išin

io k

ompo

nent

as

- Šal

tneš

is- M

edic

inin

ių a

eroz

olių

sus

lėgt

osio

s du

jos

- Ges

inam

oji m

edži

aga

- Put

plas

čių

pūtim

o m

edži

aga

-Ša

ltneš

is- P

ūtim

o m

edži

aga

- Šal

tneš

is- P

ūtim

o m

edži

aga

- Ges

inam

oji m

edži

aga

- Šal

tneš

is

-Ša

ltneš

is- P

ūtim

o m

edži

aga

- Pol

iure

tano

(PU

R) p

utų

pūtim

o m

edži

agas

- Spe

cial

ių įr

engi

nių

tirpi

klis

- Pol

iure

atno

(PU

R) ir

feno

lio p

utų

pūtim

o m

edži

aga

- Šal

tneš

ių m

išin

io k

ompo

nent

as

Perfl

uora

nglia

vand

enili

ai (

PFCs

)

- Pus

laid

inin

kių

gam

yba

- Ges

inam

oji m

edži

aga

- Pus

laid

inin

kių

gam

yba

GW

P

330

4 30

0

3 50

0

1 30

0

1 20

0

9 40

0

640

950

890

5 70

0

11 9

00

CAS

num

eris

430-

66-0

420-

46-2

431-

89-0

677-

56-5

431-

63-0

690-

39-1

679-

86-7

460-

73-1

406-

58-6

75-7

3-0

76-1

6-4

Chem

inė

form

ulė

C 2H3F

3

(CH

2FCH

F 2)

C 2H

3F3

(CH

3CF 3)

C 3HF 7

(CF 3C

HFC

F 3)

C 3H2F

6

(CH

2FCF

2CF 3)

C 3H2F

6

(CH

F 2CH

FCF 3)

C 3H2F 6

(CF 3C

H2C

F 3)

C 3H3F

5

(CH

2FCF

2CH

F 2)

C 3H3F

5

(CH

F 2CH

2CF 3)

C 4H5F

5

(CF 3C

H2C

F 2CH

3)

CF4

C 2F6

(CF 3C

F 3)

Visa

s pa

vadi

nim

as

1,1,

2-Tr

ifluo

reta

nas

1,1,

1-Tr

ifluo

reta

nas

1,1,

1,2,

3,3,

3-H

epta

fluor

prop

anas

1,1,

1,2,

2,3-

Hek

saflu

orpr

opan

as

1,1,

1,2,

3,3-

Hek

saflu

orpr

opan

as

1,1,

1,3,

3,3-

Hek

saflu

orpr

opan

as

1,1,

2,2,

3-Pe

ntafl

uorp

ropa

nas

1,1,

1,3,

3-Pe

ntafl

uorp

ropa

nas

1,1,

1,3,

3-Pe

ntafl

uorb

utan

as

Tetr

afluo

rmet

anas

1,1,

1,2,

2,2-

Hek

saflu

oret

anas

Pava

dini

mas

HFC

-143

HFC

-143

a

HFC

-227

ea

HFC

-236

cb

HFC

-236

ea

HFC

-236

fa

HFC

-245

ca

HFC

-245

fa

HFC

-365

mfc

Perfl

uorm

etan

as

(PFC

-14)

Perfl

uore

tana

s

(PFC

-116

)

21

Pagr

indi

nės

naud

ojim

o sr

itys

- Pus

laid

inin

kių

gam

yba

- Fiz

ikin

iai t

yrim

ai- G

esin

amoj

i med

žiag

a

- Tik

slio

jo v

alym

o tir

pikl

is- M

ažo

naud

ojim

o ša

ltneš

is

- Spe

cial

izuo

tų įr

engi

nių

auši

nim

o sk

ystis

- Tirp

iklis

- Pus

laid

inin

kių

gam

yba

GW

P

8 60

0

8 60

0

8 90

0

9 00

0

10 0

00

CAS

num

eris

76-1

9-7

355-

25-9

678-

26-2

355-

42-0

115-

25-3

Chem

inė

form

ulė

C 3F8

(CF 3C

F 2CF 3)

C 4F10

C 5F12

C 6F14

c-C 4F

8

Visa

s pa

vadi

nim

as

1,1,

1,2,

2,3,

3,3-

Okt

afluo

rpro

pana

s

1,1,

1,2,

2,3,

3,4,

4,4-

Dek

afluo

rbut

anas

1,1,

1,2,

2,3,

3,4,

4,5,

5,5-

Dod

ekafl

uorp

enta

nas

1,1,

1,2,

2,3,

3,4,

4,5,

5,6,

6,6-

Tetr

adek

afluo

rhek

sa-

nas

1,1,

2,2,

3,3,

4,4-

Okt

afluo

rcik

lobu

tana

s

Pava

dini

mas

Perfl

uorp

ropa

nas

(P

FC-2

18)

Perfl

uorb

utan

as

(PFC

-31-

10)

Perfl

uorp

enta

nas

Perfl

uorh

eksa

nas

(P

FC-5

1-14

)

Perfl

uorc

iklo

buta

nas

III priedas: Sistemos įrašo pavyzdys

1 Techninis identifikavimo kodas2 Inžinieriaus vardas, pavardė ir įmonės pavadinimas, pašto adresas, telefono numeris

22

Sistemos įrašas Sistemos operatoriaus pavadinimas

Pašto adresas

Telefono numeris

Sistemos pavadinimas 1

Nuorodos Nr.

Aprašymas

Vieta Įrengimo data

Gesinamosios medžiagos rūšis

Įleistos gesinamosios medžiagos kiekis [kg]

Gesinamosios medžiagos pakeitimai

Data Priežiūros inžinierius / įmonė2 (t.p. paž. Nr.)

Ges. medž. rūšis

Pridėtas / pašalintas kiekis [kg]

Pakeitimo priežastis

Patikrinimai, ar nėra nuotėkio (įskaitant tolesnius patikrinimus)

Data Priežiūros inžinierius / įmonė2 (t.p. paž. Nr.)

Patikrintos sritys

Rezultatas Atlikti veiksmai

Ar reikia tolesnio patikrinimo?

Eksploatavimas arba techninė priežiūra

Data Priežiūros inžinierius / įmonė2 (t.p. paž. Nr.)

Atitinkamos sritys

Atlikti ekspl. ar techn. priež. darbai

Pastabos

Automatinės nuotėkio aptikimo sistemos (jeigu yra) patikrinimas

Data Priežiūros inžinierius / įmonė2 (t.p. paž. Nr.)

Rezultatas Pastabos

Kita svarbi informacija

Data

IV priedas: Daugiau informacijos

Europos Komisija

http://ec.europa.eu/environment/climat/fluor

F-dujų nacionalinės ryšių palaikymo institucijos

23

Federal Ministry of Agriculture,Forestry Environment andWater Management Division V/2 – Chemicals PolicyStubenbastei 51010 ViennaAustriaTel: +43-1-51522 2329Fax: +43-1-51522 7334office@lebensministerium.atwww.lebensministerium.at

Federal Public Service for Pub-lic Health, Food Chain Safetyand the EnvironmentClimate Change Service –Ozone/ F gasEurostation Bloc IIPlace Victor Horta 40, bte 101060 BrusselsBelgiumTel: +32 2 524 95 43Fax: + 32 2 524 96 01climate@health.fgov.bewww.health.fgov.be

Air Protection DirectorateGlobal Atmospheric ProcessesDeptMinistry of Environment andWater67, William Gladstone Str. Sofia 1000BulgariaTel: +359 2 940 6204/ 62 57Fax: +359 2 981 0954/ 66 10air@moew.government.bgwww.moew.government.bg

Environment ServiceMinistry of Agriculture, NaturalResources and EnvironmentNicosia 1411CyprusTel: +35722408900 Fax:+35722774945www.moa.gov.cy

Ministry of Environment Air Protection Department Vrsovicka 65 100 00 Praha 10Czech RepublicTel: +420-2-6712-1111Fax: +420-2-6731-0308info@mzp.czwww.env.cz

Miljøstyrelsen (Danish EPA)Strandgade 291401 Copenhagen KDenmarkTel: +45-7254-4000Fax: +45-3332-2228mst@mst.dkwww.mst.dk

Ministry of the Environment ofthe Republic of EstoniaEnvironment Mgmt & Technology Dept.Narva mnt 7ATallinn 15172EstoniaTel: +372 626 2802Fax:+372 626 2801min@envir.eewww.envir.ee

Finnish Environment Institute(SYKE)P.O. Box 14000251 HelsinkiFinlandTel: +358-20-610123Fax: +358-9-5490-2190kirjaamo.syke@ymparisto.fiwww.ymparisto.fi

Ministère de l'écologie, del’énergie, du développementdurable et de l’aménagementdu territoireDirection générale de la prévention des risquesBureau des substances et préparations chimiques20, Avenue de Ségur75302 Paris 07 SPFranceTel: +33 1 42 19 20 21Fax: +33 1 42 19 14 68ozone@developpement-du-rable.gouv.frwww.developpement-du-rable.gouv.fr

AUSTRIA

CYPRUS

ESTONIA FINLAND FRANCE

CZECH REPUBLIC DENMARK

BELGIUM BULGARIA

24

Ministry for EnvironmentIG II 1 P.O. Box 12062953048 BonnGermanyTel: +49-22899-3050Fax: +49-22899-305-3225www.bmu.de/luftreinhaltung/fluoirerte_treibhausgase/doc/40596.phpwww.umweltbundesamt.de/produkte/fckw/index.htm

Ministry for the Environment,Physical Planning and PublicWorks Division for Air and Noise Pollution Control147 Patission str.11251 AthensGreeceservice@dorg.minenv.grwww.minenv.gr

Ministry of Environment andWaterDept for Environmental Development POB 3511011 BudapestHungaryTel: +36-1-457-3300Fax: +36-1- 201-3056info@mail.kvvm.huwww.kvvm.hu

National Climate Section Department of Environment,Heritage & Local GovernmentCustom HouseDublin 1IrelandTel: +353-1-888-2000Fax: +353-1-888-2890climatechangeinfo@environ.iewww.environ.ie

Ministry of the Environment,Land and SeaDepartment for EnvironmentalResearch & DevelopmentVia Cristoforo Colombo 4400147 RomaItalyTel: +39 06 5722 8150 / 8151Fax:+39 06 5722 8172Info.fgas@minambiente.itwww.minambiente.it

Ministry of Environment Environmental Protection DepartmentPeldu lela 25Riga 1494LatviaTel: +371-67026448Fax: +371-67820442pasts@vidm.gov.lvwww.vidm.gov.lv

Ministry of EnvironmentEnvironment Quality DepartmentClimate Change DivisionA.Jakšto 4/901105 VilniusLithuaniaTel: +370-5-266 3661Fax: +370-5-2663663info@am.ltwww.am.lt/VI/index.php#r/1219

Administration de l’Environnement Division Air/Bruit 16, rue Eugène Ruppert2453 LuxembourgLuxembourgTel: +352-405656-1Fax: +352-485078airbrut@aev.etat.luwww.environnement.public.lu/air_bruit/dossiers/O3-ozone_stratospherique_fui-tes_frigorifiques/index.html

Malta Environment and Planning AuthorityEnvironment Protection DirectoratePollution Prevention and Control UnitC/o Quality Control LaboratoryP.O. Box 200Marsa GPO 01MaltaTel: +356-2290-0000enquiries@mepa.org.mtwww.mepa.org.mt

GERMANY GREECE HUNGARY

IRELAND

LATVIA LUXEMBOURG MALTA

ITALY LATVIA

25

SenterNovemCatharijnesingel 59Postbus 8242 / P-box 82423503 RE UtrechtThe NetherlandsTel: +31-302393493Fax: +31-30231-6491frontoffice@senternovem.nlwww.f-gassenverordening.nl

Industrial Chemistry ResearchInstituteOzone Layer Protection Unit Rydygiera 801-793 WarsawPolandTel: +48-22-568-2000Fax: +48-22-568-2390ichp@ichp.plwww.mos.gov.pl

Ministry of EnvironmentAgencia Portuguesa do Ambiente Rua da Murgueira 9/9AZambujal-Ap. 78552611-865 AmadoraPortugalTel: +351-21-4728200Fax: +351-21-4719074www.apambiente.pt

Ministry of Environment andSustainable Development12, Libertatii VvDistrict 5BucharestRomaniaTel: +4021 317 40 70 Fax:+4021 317 40 70substante.periculoase@mme-diu.rowww.mmediu.ro

Ministry of the Environment ofthe Slovak RepublicAir Protection and ClimateChange DepartmentNam. L. Stura 1812 35 BratislavaSlovakiaTel: +421-2-5956-1111info@enviro.gov.skwww.enviro.gov.sk

Ministry of the Environmentand Spatial PlanningEnvironmental Agency of theRepublic of Slovenia Vojkova 1b1000 LjubljanaSloveniaTel: +386 - 1- 478 4000Fax: +386 - 1- 478 4051stik@arso.gov.siwww.arso.gov.si/zrak

Ministerio de Medio Ambiente,y Medio Rural y MarinoSubdirección General de Calidad del Aire y Medio Ambiente IndustrialPlaza de San Juan de la Cruz s/n28071 MadridSpainTel: +34 91 453 53 80

+34 91 453 53 46Fax: +34 91 534 05 82ozono@mma.eswww.marm.es

NaturvårdsverketValhallavägen 195106 48 StockholmSwedenTel +46-8-698 10 00Fax +46-8-20 29 25www.natur@naturvardsverket.sewww.naturvardsverket.se/sv/Produkter-och-avfall/Fluorerade-vaxthusgaser/

Climate and Energy Scienceand Analysis (CEOSA)UK Dept of Environment, Foodand Rural Affairs (defra)3F Ergon House17 Smith SquareLondon SW1P 3JRGreat BritainTel: +44-20-7238-6951Fax: +44-20-7238-2188helpline@defra.gsi.gov.ukhttp://www.defra.gov.uk/envi-ronment/air-atmos/fgas/Sustainable Development &Regulation DirectorateDepartment for Business, En-terprise and Regulatory Reform 1 Victoria Street London SW1H 0ETGreat BritainTel: +44-20-7215-5000enquiries@berr.gsi.gov.ukwww.berr.gov.uk

NETHERLANDS

ROMANIA

SPAIN SWEDEN UNITED KINGDOM

SLOVAKIA SLOVENIA

POLAND PORTUGAL

.

Nuotraukos:

Kidde Brand- und Explosionsschutz GmbH, Vokietija: viršelio nuotrauka, nuotraukos 1, 2, 6, 9, 12, 16, 17,psl., etiketė

Photocase: nuotraukos 1, 2, 6, 9, 12, 17 psl.

KH-80-08-353-LT-N