INFORMACIJA

OPERATORIAMS IR TECHNINIAMS DARBUOTOJAMS, DIRBANTIEMS SU FLUORINTŲ

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ TURINČIA ĮRANGA

Aukštos įtampos skirstomieji įrenginiai

Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir įgyvendinimo aktai

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rastiatsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu

arba šie skam bučiai yra mokami.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2009

ISBN 978-92-79-10198-4 DOI 10.2779/28893

© Europos Bendrijos, 2009Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.

Turinys

1 Įvadas ..........................................................................................................

2 Bendroji informacija apie f-dujas ir f-dujų reglamentą .........................

2.1 Globalinis atšilimas ............................................................................................

2.2 Kas yra fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos? ......................

2.3 Bendroji f-dujų reglamento apžvalga ........................................................

3 Kam skirta ši knygelė? ...............................................................................

3.1 Kurių rūšių įrangai taikomi šie reikalavimai? ...........................................

3.2 Kaip nustatyti, ar įrangai taikomas reglamentas? .................................

3.3 Kas yra įrangos operatorius? .........................................................................

4 Už ką yra atsakingas operatorius? ...........................................................

5 Informacija apie techninių darbuotojų atestavimą ...............................

6 Informacija apie etiketes ..........................................................................

7 Sankcijos už pažeidimus ...........................................................................

I priedas: Reglamento (EB) Nr. 842/2006 įgyvendinimo aktų sąrašas .....

II priedas: Reglamento (EB) Nr. 842/2006 I priede išvardytos f-dujos .........

III priedas: Daugiau informacijos ..................................................................

1

2

2

3

4

6

6

6

7

8

9

10

10

11

12

15

Pagal Kioto protokolą Europos Sąjunga įsipareigojo 2008–2012 m. laikotarpiu sumažintišiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamus kiekius 8 %, palyginus su baziniais 1990 m.kiekiais. Kioto protokole nurodytos pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos: ang-lies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), ir trijų grupių fluorintos dujos,arba „f-dujos“: hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs) ir sie-ros heksafluoridas (SF6).

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr.842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (f-dujų regla-mentą), kuriuo siekiama sumažint išmetamus f-dujų kiekius vykdant ES klimato kaitostikslus ir įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. Šis nuo 2007 m. liepos 4 d.1 taikomas reg-lamentas nustato konkrečius reikalavimus kiekvienam f-dujų gyvavimo ciklo – nuo ga-mybos iki gyvavimo pabaigos – etapui. Vadinasi, reglamentas turi poveikio įvairiemsf-dujų gyvavimo ciklo dalyviams, tarp jų f-dujų gamintojams, importuotojams, ekspor-tuotojams, f-dujų turinčių tam tikrų produktų ir įrangos gamintojams, importuotojamsbei įrangos operatoriams.

Šį reglamentą papildo 10 Komisijos reglamentų (įgyvendinimo aktų), kuriuose apibrė-žiami kai kurių jo nuostatų techniniai aspektai (žr. I priedą).

Ši knygelė skirta sieros heksafluorido (SF6) turinčių aukštos įtampos skirstymo įrengi-nių operatoriams ir su tokiais įrenginiais dirbantiems techniniams darbuotojams.

Šio dokumento tikslas – pateikti informaciją ir nurodymus dėl atitinkamų Reglamento(EB) Nr. 842/2006 bei jo įgyvendinimo aktų nuostatų, jis nėra privalomojo pobūdžio. Kitosįrangos operatoriams, atitinkamiems techniniams darbuotojams bei įmonėms, kuriemsreglamentas taip pat taikomas, yra parengti atskiri leidiniai. F-dujų reglamente numatytireikalavimai f-dujų gamintojams, importuotojams, eksportuotojams, f-dujų turinčių tamtikrų produktų ir įrangos gamintojams bei importuotojams yra apibendrinti atskiramelankstinuke.

__________________________

1 Reglamento II priedo 9 straipsnis pradėtas taikyti 2006 m. liepos 4 d.

Įvadas

1

1

2.1 Globalinis atšilimas

Sąvokomis „globalinis atšilimas“ arba „šiltnamio efektas“ paprastai apibūdinamas Žemėspaviršiaus vidutinės temperatūros didėjimas bėgant laikui. Nustatyta, kad per pastarąjįšimtmetį Žemės klimatas atšilo nuo 0,6 iki 0,9 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai priėjo prieišvados, jog „labiausiai tikėtina, kad nuo dvidešimto amžiaus vidurio stebimą planetostemperatūros vidurkių augimą didžiąja dalimi sąlygojo nustatytas antropogeninių (dirb-tinių) šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų didėjimas“2. Pagrindinės dirbtinėsšiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai Kioto protokole nurodytos dujos: anglies diok-sidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O) ir dirbtinės f-dujos. Ozono sluoksnį ar-dančios medžiagos, kontroliuojamos vadovaujantis Monrealio protokolu, pavyzdžiui,chlorfluorangliavandeniliai (CFCs), hidrochlorangliavandeniliai (HCFCs) ir halonaI, – taippat reikšmingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

1 pav. Supaprastintas globalinio atšilimo principas

Supaprastintas globalinio atšilimo principas

Žemė iš Saulės gauna energijos saulės šviesos (trumpabangės saulės spinduliuotės), san-tykinai netrukdomai prasiskverbiančios pro atmosferą, pavidalu. Apie 30 % gaunamostrumpabangės Saulės spinduliuotės atmosfera ir Žemės paviršius atspindi atgal į atvirąjįkosmosą. Kitus 70 % sugeria Žemės paviršius (sausuma, vandenynas) ir žemesnieji at-mosferos sluoksniai. Ši susigėrusi spinduliuotė šildo Žemės paviršių ir yra vėl išspindu-liuojama ilgabangės (infraraudonosios) spinduliuotės pavidalu. Infraraudonojispinduliuotė negali taip nekliudomai prasiskverbti pro atmosferą kaip trumpabangė –ją atspindi debesys ir sugeria atmosferoje esančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos.Pastarosios sulaiko šilumą Žemės paviršiaus ir troposferos sistemoje.

__________________________

2 Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ketvirtoji įvertinimo ataskaita http://www.ipcc.ch/ipccreports/ar4-syr.htm

Bendroji informacija apie f-dujas ir f-dujų reglamentą

2

2

Istoriniu požiūriu natūrali šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija užtikrino Že-mėje pakankamą šilumą, kad ten išliktų mums žinoma gyvybė. Kuo daugiau atmosferojeyra dirbtinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tuo daugiau infraraudonosios spinduliuo-tės atsispindi Žemės paviršiuje. Tai sukelia vadinamąjį „antropogeninį šiltnamio efektąsukeliančių dujų poveikį“, kuris savo ruožtu sąlygoja globalinį Žemės atšilimą.

2.2 Kas yra fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos?

F-dujos (HFCs, PFCs ir SF6) – dirbtiniai chemikalai, naudojami ke-liuose skirtinguose pramonės sektoriuose ir įrenginiuose.

Jos vis dažniau imtos naudoti nuo praėjusio amžiaus paskutinio de-šimtmečio kaip pakaitalai tam tikrų ozono sluoksnį ardančių me-džiagų3 , tuo metu naudotų daugumoje tų įrenginių, pavyzdžiui,chlorfluorangliavandenilių (CFCs) ir hidrochlorfluorangliavandenilių(HCFCs), kurių naudojimas buvo palaipsniui nutrauktas pagal Mon-realio protokolą.

Nors f-dujos neturi ozoną ardančių savybių, daugumai jų būdingasaukštas globalinio šiltėjimo potencialas (GWP).

Pagal f-dujų reglamento nuostatas taikomas GWP apskaičiuojamaspagal vieno kilogramo dujų sukeliamo atšilimo potencialą per šimtometų laikotarpį, palyginus su vienu kilogramu CO2. 4

HFCs – labiausiai paplitusi f-dujų grupė. Šios dujos naudojamos įvai-riuose sektoriuose ir įrenginiuose, pavyzdžiui, šaltnešiai šaldymo,oro kondicionavimo įrangoje ir šilumos siurbliuose, putplasčių pū-timo medžiagos, gesinamosios medžiagos, aerozolių suslėgtosios dujos ir tirpikliai.

PFCs dujos paprastai naudojamos elektronikos sektoriuje (pvz., silikono plokštelių plaz-miniam valymui), kosmetikos ir farmacijos pramonėje (natūraliems produktams, pavyz-džiui, funkciniams maisto produktams ir kvapiosioms medžiagoms, išgauti), tačiaunedideliu mastu ir šaldymo sektoriuje kaip CFCs pakaitalai – dažnai kartu su kitomis du-jomis. Anksčiau PFCs dujos buvo naudojamos kaip gesinamosios medžiagos ir iki šiol ap-tinkamos senesnėse priešgaisrinėse sistemose.

SF6 dujos daugiausiai naudojamos kaip izoliacinės dujos, aukštos įtampos skirstomųjųįrenginių paskirstymo lankui gesinti ir kaip apsauginės dujos magnio bei aliuminio ga-mybai.

Šios knygelės II priede pateikiama medžiagų, kurioms taikomas f-dujų reglamentas, ap-žvalga. Be kitų dalykų, šiame priede nurodomas ir medžiagų globalinio šiltėjimo poten-cialas bei tipinės taikymo sritys.

___________________________________

3 Ozono sluoksnį ardančios medžiagos – tai medžiagos, kurios naikina Žemės ozono sluoksnį. Jų sudėtyje paprastaibūna chloro ir bromo. Šios medžiagos yra reguliuojamos pagal 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybosreglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

4 II priede išvardyti šimto metų laikotarpio GWP duomenys yra paskelbti Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK)trečiojoje įvertinimo ataskaitoje (TĮA). Šis rodiklis svyruoja nuo fluormetano (HFC-41) 97 iki sieros heksachlorido 22 200.

Globalinio šiltėjimo poten-cialas (GWP)

Rodiklis, kuris apibūdina gerai susimai-šiusių šiltnamio efektą sukeliančių dujųspinduliavimo savybes ir rodo bendrąskirtingos šių dujų buvimo atmosferojetrukmės poveikį bei santykinį išeinan-čios infraraudonosios spinduliuotės ab-sorbavimo efektyvumą. Šis rodiklisapytiksliai apibūdina atitinkamų šiltna-mio efektą sukeliančių dujų masės vie-neto su laiku susietą atšilimo poveikįšiandieninei atmosferai, palyginus suanglies dioksidu.

(šaltinis: TKKK trečioji įvertinimo atas-kaita)

3

2.3 Bendroji f-dujų reglamento apžvalga

F-dujų reglamento bendrasis uždavinys – mažinti f-dujų išmetamus kiekius, visą jųgyvavimo laikotarpį taikant tam tikras priemones arba veiksmus.

2 pav. Pagrindinių dalyvių, kuriems turi poveikio f-dujų reglamentas ir su juo susiję reikalavimai, ap-žvalga

4

F-dujų turinčios įrangos / sistemų operatorius

Užkirsti kelią nutekėjimui iš tam tikros įrangos. Nedelsiant pašalinti nustatytą nuotėkį (3 str. 1 d.)

Tam tikrą įrangą privalo nuolat tikrinti atestuoti darbuotojai dėl galimo nuotėkio (3 str. 2 d.)

Tam tikroje įrangoje įrengiamos nuotėkio aptikimo sistemos (3 str. 3 d.)

Tam tikros įrangos registravimas (3 str. 6 d.)

F-dujų surinkimas eksploatavimo arba techninės priežiūros metu ir prieš galutinai šalinant produktus bei įrangą (4 str.)

Tam tikras sistemas ir įrangą įrengia, eksploatuoja ir jų techninę priežiūrą atlieka atestuoti darbuotojai bei įmonės (5 str.)

Kam tai turi įtakos?

Kasmet pranešami duomenys apie f-dujų gamybą, importą ir eksportą (6 str.)

Draudžiama pateikti į rinką tam tikrus produktus ir įrangą (9 str.)

Produktų ir įrangos ženklinimas prieš pateikiant į rinką (7 str.)

Techniniai darbuotojai ir įmonės

F-dujų gamintojas

F-dujų naudotojas

F-dujų turinčių produktų ir

įrangos importuotojas

F-dujų turinčių produktų ir

įrangos gamintojas

Draudžiamas tam tikras naudojimas (8 str.)

F-dujų importuotojas

F-dujų eksportuotojas

F-dujų reglamento reikalavimai yra aktualūs:

- f-dujų gamintojams, importuotojams ir eksportuotojams;

- gamintojams ir importuotojams, kurie pateikia į ES rinką tam tikrus f-dujų turinčiusproduktus ir įrangą;

- SF6 dujų naudotojams magnio liejimo slegiant technologijoje ir transporto priemoniųpadangų pripildymui;

- tam tikros f-dujų turinčios įrangos ir sistemų operatoriams;

- techniniams darbuotojams ir įmonėms, dalyvaujantiems tam tikroje veikloje, susiju-sioje su f-dujų turinčia įranga.

Kaip jau buvo aprašyta anksčiau, f-dujos naudojamos kelių rūšių įrenginiuose. F-dujų reg-lamente nustatomi konkretūs reikalavimai toliau išvardytų rūšių įrangos operatoriams:

- stacionarios šaldymo, oro kondicionavimo įrangos ir šilumos siurblių;

- stacionarių priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų;

- aukštos įtampos skirstomųjų įrenginių;

- tirpiklių turinčios įrangos.

F-dujų reglamentas taikomas ir kitiems produktams bei įrangai, tarp jų f-dujų turinčiaikilnojamajai įrangai.

5

6

Šioje knygelėje pateikiami f-dujų reglamente numatyti reikalavimai SF6 turinčių aukštosįtampos skirstomųjų įrenginių operatoriams. Todėl visų pirma būtina tiksliai nustatyti,kam yra skirti atitinkami f-dujų reglamento reikalavimai, vadinasi – ir ši knygelė.

Ši knygelė skirta ir techniniams darbuotojams, dirbantiems su SF6 turinčiais aukštosįtampos skirstomaisiais įrenginiais (žr. 5 skirsnį).

3.1 Kurių rūšių įrangai taikomi šie reikalavimai?

Aukštos įtampos skirstomieji įrenginiai – tai „perjungtuvai, jų ir susijusios valdymo, ma-tavimo, apsaugos ir reguliavimo įrangos deriniai, tokių prietaisų ir įrangos agregatai sususijusiomis jungtimis, priedais, gaubtais ir atraminėmis konstrukcijomis, skirti naudotigeneruojant, perduodant, paskirstant ir konvertuojant aukštesnę kaip 1000 V įtamposelektros energiją“. 5

Aukštos įtampos skirstomieji įrenginiai smulkiau skirstomi į „vidutinės“ įtampos skirsto-muosius įrenginius (>1 ir ≤52kV), kurie paprastai naudojami elektros paskirstymo tink-luose, ir „aukštos“ įtampos skirstomuosius įrenginius (>52kV), dažniausiai naudojamuselektros perdavimo tinkluose. Abiejų šių rūšių įrenginiams bei SF6 turintiems instrumentųtransformatoriams, įvorėms ir kondensatoriams taikomas f-dujų reglamentas.

Be įvairiais tikslais naudojamos SF6 turinčios įrangos, reglamento nuostatos galioja ir tal-pykloms, kuriose SF6 dujos gabenamos bei saugomos.

3.2 Kaip nustatyti, ar įrangai taikomas reglamentas?

SF6 dujos naudojamos kaip izoliacinė ir paskirstymo terpė aukštos įtampos skirstomuo-siuose įrenginiuose tiek viešojo, tiek privačiojo energijos tiekimo sistemose. Nors tokiojeįrangoje SF6 dujos plačiai naudojamos, esti ir alternatyvių – šių dujų neturinčių – tech-nologijų. Kartais toje pačioje vietovėje gali būti įdiegiamos abejopos technologijos.

Nustatyti, ar aukštos įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose yra SF6 dujų, lengviausia pa-tikrinus ant įrangos esančią etiketę. SF6 dujų turintys aukštos įtampos skirstomieji įren-giniai, pateikti į ES rinką nuo 2008 m. balandžio 1 d., privalo būti paženklinti etikete sutekstu „Sudėtyje yra Kioto protokole nurodytų fluorintų šiltnamio efektą sukelian-čių dujų“6 , taip pat turi būti nurodyta dujų rūšis (t.y. SF6) ir kiekis. 6 skirsnyje pateikiamastokios etiketės, esančios ant įrangos firminės plokštelės, pavyzdys. Daugeliu atvejų ati-tinkamų duomenų galima gauti ir apie anksčiau į rinką pateiktą įrangą.

__________________________________

5 Komisijos reglamentas (EB) Nr. 305/2008

6 Reikalavimai dėl etikečių pateikti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1494/2007

Kam skirta ši knygelė?

3

7

Tais atvejais, kai etiketėje atitinkamos informacijos nėra, įrangos naudojimo instrukcijojearba techninėse specifikacijose turi būti pateikiama duomenų apie įrangoje esančios die-lektrinės terpės rūšį. Tiekėjo, gamintojo arba priežiūros įmonės, kuri eksploatuoja šiąįrangą arba atlieka jos techninę priežiūrą, taip pat turi būti reikalaujama pateikti reikalingąinformaciją.

1 lentelėje pateikiamas nebaigtinis įrangos, kurioje SF6 dujos naudojamos izoliacijai ir(arba) paskirstymui, rūšių sąrašas.

*Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje dažniausiai iki 36 kV, kitose šalyse paprastai naudojami vakuuminiaijungtuvai.

1 lentelė SF6 dujų naudojimo aukštos įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose apžvalga

3.3 Kas yra įrangos operatorius?

F-dujų reglamente nustatyta, kad už teisės aktų reikalavimų vykdymą yra atsakingas įran-gos operatorius. Operatorius apibrėžiamas kaip „fizinis arba juridinis asmuo, turintis fak-tinius įgaliojimus užtikrinti įrangos ir sistemų techninį veikimą“. Pagal šį apibrėžimąskirstomojo įrenginio savininkas nebūtinai yra įrangos operatorius.

„Faktiniai įgaliojimai užtikrinti“ įrenginio arba sistemos „techninį veikimą“ iš principo ap-rėpia šiuos dalykus:

• laisvą priėjimą prie sistemos, t.y. galimybę prižiūrėti jos komponentus ir jų veikimąbei galimybę suteikti teisę tretiesiems asmenims naudotis ja;

• kasdienio veikimo ir valdymo (pvz., sprendimo įjungti arba išjungti) kontrolę;

• įgaliojimus (tarp jų ir finansinius) spręsti dėl techninių pakeitimų (pvz., komponentopakeitimo kitu), įrangoje arba sistemoje esančių f-dujų kiekių keitimo bei atlikti pa-tikrinimus arba remontą.

Aukštos įtampos skirstomojo įrenginio operatorius paprastai būna juridinis asmuo (daž-niausiai įmonė), kuris yra atsakingas už nurodymų pateikimą darbuotojams dėl kasdieniotechninio įrangos veikimo.

Įrangos rūšis Tipinis naudojimas

Skirstomieji įrenginiai ≤ 52 kV

Dujomis izoliuo" vidu"nės įtampos skirstomieji įrenginiai ir valdymo įrenginiai (MV GIS)

Elektros paskirstymo "nklai

Antrinis paskirstymas, daugiausiai žiedinių magistralių įrenginiai (RMU) iki 36 kV

Pirminis paskirstymas su vakuuminiais jungtuvais iki 52 kV

Vidu"nės įtampos SF6 jungtuvai (*) Pirminis paskirstymas

Skirstomieji įrenginiai > 52 kV

Aukštos įtampos dujomis izoliuo" skirstomieji įrenginiai ir valdymo įrenginiai (HV GIS) nuo 72 kV iki 420 kV

Elektros perdavimo "nklai

Aukštos įtampos SF6 jungtuvai nuo 72 kV iki 420 kV

Aukštos įtampos įvorės nuo 72 kV iki 420 kV

HVS ir antžeminių linijų SF6 jungtys

Dujomis izoliuotų instrumentų transformatoriai nuo 72 kV iki 420 kV

Elektros perdavimo "nklai

8

Operatoriai privalo imtis priemonių garantuoti tinkamą atestuotų darbuotojų atliekamąSF6 dujų surinkimą iš aukštos įtampos skirstomųjų įrenginių, t.y. dujų surinkimą ir laikymą,siekiant užtikrinti jų recirkuliavimą, regeneravimą arba suardymą. Be to, turi būti tinkamaisurenkami visi saugojimo talpyklose esantys SF6 dujų likučiai.

Ši veikla turi būti atliekama prieš galutinai šalinant įrangą arba talpyklas, o atitin-kamais atvejais – prieš pradedant eksploatavimo arba techninės priežiūros darbus.

Kad surinkimo metu būtų išvengta SF6 dujų nuostolių, patartina naudoti „dujų surinkimoįrenginį“ ir atitinkamą SF6 dujų tvarkymo įrangą vadovaujantis pramonės standartais.

Įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą bei dujų surinkimą paprastai pagal sutartį at-lieka techninės priežiūros įmonės. Tokiais atvejais operatorius nustatomas remiantis su-tartyse tarp šalių numatytais ir jų praktiniais susitarimais.

Nors „operatorius“ nustatomas neatsižvelgiant į nuosavybės kriterijų,valstybės narės gali paskirti savininką būti atsakingą už operatoriaus įsiparei-gojimus apibrėžtose, konkrečiose situacijose, netgi jeigu savininkas neturi fak-tinių įgaliojimų užtikrinti sistemos arba įrangos techninį veikimą. Todėl būtinaatsižvelgti į konkrečias valstybių narių nustatytas įgyvendinimo sąlygas.

!

Už ką yra atsakingasoperatorius?

4

9

SF6 dujų surinkimą iš aukštos įtampos skirstomųjų įrenginių gali atlikti tik atitinkamuspažymėjimus turintys darbuotojai.

Kad gautų pažymėjimą, darbuotojai privalo išlaikyti paskirtos vertinimo institucijos ren-giamą teorinį ir praktinį egzaminą. Komisijos reglamente (EB) Nr. 305/2008 apibrė-žiami būtiniausi reikalavimai dėl įgūdžių ir žinių, kurie turi būti tikrinami egzaminu.Pažymėjimus išduoda valstybių narių paskirtos sertifikavimo institucijos, juose turi būtinurodomi tokie duomenys 7:

- sertifikavimo institucijos pavadinimas, pažymėjimo turėtojo vardas ir pavardė, pažy-mėjimo numeris ir galiojimo terminas, jeigu jis nustatytas;

- veikla, kurią turi teisę vykdyti pažymėjimo turėtojas;

- išdavimo data ir išdavusio asmens parašas.

Pažymėjimai galioja visose valstybėse narėse, tačiau šios gali reikalauti pateikti pažymė-jimo vertimą.

_______________________________

7 Komisijos reglamento (EB) Nr. 305/2008 4 straipsnio 2 dalis

Nors priemonių, kad SF6 dujų surinkimą atliktų atestuoti darbuotojai, privaloimtis operatorius, už tinkamą šios veiklos vykdymą yra atsakingas atestuotas asmuo.

Būtina atsižvelgti į konkrečius valstybėse narėse galiojančios reikalavimus.

Informacija apie techninių darbuotojų atestavimą

5

10

Nuo 2008 m. balandžio 1 d.8 gamintojas arba importuotojas, pateikiantis į ES rinką SF6dujų turinčių aukštos įtampos skirstomųjų įrenginių ir SF6 dujų talpyklų, privalo juos ženk-linti.

Etiketė – svarbus informacijos šaltinis norint išsiaiškinti, ar įrangai galioja f-dujų regla-mentas ir kokie konkretūs reikalavimai jai yra taikomi. Pagal konkrečius valstybėms na-rėms nustatytus reikalavimus etiketes gali būti privaloma pateikti valstybės narės kalba.

Etiketėje būtina nurodyti įrangoje esančių f-dujų rūšį ir kiekį bei įrašyti tokį sakinį: „Su-dėtyje yra Kioto protokole nurodytų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų“.

Pavyzdys:

Sankcijas už bet kurių f-dujų reglamento nuostatų pažeidimus valstybės narės nustatopačios.

___________________________________

8 Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1494/2007

Informacija apieetiketes

6

Sankcijos užpažeidimus

7

11

I priedas: Reglamento (EB) Nr. 842/2006 įgyvendinimo aktųsąrašas

2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1493/2007, pagal EuroposParlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis tam tikrų fluorintųšiltnamio efektą sukeliančių dujų gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų teikiamųataskaitų formą

2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1494/2007, pagal EuroposParlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis etikečių formą ir pa-pildomus ženklinimo reikalavimus, taikomus produktams ir įrangai, kuriuose yra fluo-rintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1497/2007, pagal EuroposParlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis nuotėkio patikrinimoreikalavimus stacionarioms priešgaisrinėms sistemoms, kuriose yra tam tikrų fluorintųšiltnamio efektą sukeliančių dujų

2007 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1516/2007, pagal EuroposParlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis standartinius nuotėkiopatikrinimo reikalavimus stacionariai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siur-bimo įrangai, kurioje yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmo-nių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, orokondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamioefektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 304/2008, kuriuo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmo-nių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionariomispriešgaisrinėmis sistemomis ir gesintuvais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamioefektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 305/2008, nustatantis dar-buotojų, surenkančių tam tikras fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš aukš-tos įtampos skirstomųjų įrenginių, sertifikavimo būtiniausius reikalavimus ir gautųpažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reg-lamentą (EB) Nr. 842/2006

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 306/2008, kuriuo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi darbuotojų , su-renkančių iš įrangos tirpiklius, kurių pagrindas yra tam tikros fluorintos šiltnamioefektą sukeliančios dujos, atestavimo būtiniausi reikalavimai ir pažymėjimų abipusiopripažinimo sąlygost

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 307/2008, nustatantis dar-buotojų mokymo programų, susijusių su tam tikrų motorinių transporto priemoniųoro kondicionavimo sistemomis, kuriose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą su-keliančių dujų, būtiniausius reikalavimus ir gautų pažymėjimų abipusio pripažinimosąlygas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006

2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 308/2008, kuriuo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatoma pranešimo apievalstybių narių mokymo ir sertifikavimo programas forma

12

II pr

ieda

s: R

egla

men

to (E

B) N

r. 84

2/20

06 I

prie

de iš

vard

ytos

f-du

jos

Pagr

indi

nės

naud

ojim

o sr

itys

- Izo

liaci

nės

dujo

s au

kšto

s įt

ampo

s s

kirs

tom

uosi

uose

įre

ngin

iuos

e - A

psau

ginė

s du

jos

mag

nio

gam

ybai

- Ėsd

inim

as ir

val

ymas

pus

laid

inin

kių

pram

onėj

e

Hid

roflu

oran

glia

vand

enili

ai (

HFC

s)

- Žem

os te

mpe

ratū

ros

šaltn

ešis

- Ges

inam

oji m

edži

aga

- Šal

tneš

ių m

išin

io k

ompo

nent

as

- Pus

laid

inin

kių

gam

yb

- Spe

cial

ių įr

engi

nių

tirpi

klis

- Put

plas

čių

pūtim

o m

edži

aga

- Šal

tneš

ių m

išin

io k

ompo

nent

as- G

esin

amoj

i med

žiag

a

Šiuo

met

u tip

inių

nau

dojim

o sr

ičių

nėr

a

- Šal

tneš

is- Š

altn

ešių

miš

inio

kom

pone

ntas

- Eks

trah

avim

o tir

pikl

is- M

edic

inin

ių ir

tech

nini

ų ae

rozo

lių s

uslė

gtos

ios

dujo

s- E

kstr

uzin

io p

olis

tiren

o (X

PS) i

r pol

iure

tano

(PU

R) p

utų

pūtim

o m

e-dž

iago

s ko

mpo

nent

as

- Spe

cial

izuo

tų te

chni

nių

aero

zolių

sus

lėgt

osio

s du

jos

- Eks

truz

inio

pol

istir

eno

(XPS

) put

ų pū

timo

med

žiag

os k

ompo

nent

as- Š

altn

ešis

GW

P

22 2

00

12 0

00

550

97 1 50

0

3 40

0

1 10

0

1 30

0

120

CAS

num

eris

2551

-62-

4

75-4

6-7

75-1

0-5

593-

53-3

1384

95-4

2-8

354-

33-6

359-

35-3

811-

97-2

75-3

7-6

Chem

inė

form

ulė

SF6

CHF 3

CH2F

2

CH3F

C 5H2F

10

(CF 3C

HFC

HFC

F 2CF 3)

C 2HF 5

(CH

F 2CF 3)

C 2H2F

4

(CH

F 2CH

F 2)

C 2H2F

4

(CH

2FCF

3)

C 2H4F

2

(CH

3CH

F 2)

Visa

s pa

vadi

nim

as

Sier

os h

eksa

fluor

idas

Trifl

uorm

etan

as

Difl

uorm

etan

as

Fluo

rmet

anas

1,1,

1,2,

2,3,

4,5,

5,5-

Dek

afluo

rpen

tana

s

1,1,

1,2,

2-Pe

ntafl

uore

tana

s

1,1,

2,2-

Tetr

afluo

reta

nas

1,1,

1,2-

Tetr

afluo

reta

nas

1,1-

Difl

uore

tana

s

Pava

dini

mas

SF6

HFC

-23

HFC

-32

HFC

-41

HFC

-43-

10m

ee

HFC

-125

HFC

-134

HFC

-134

a

HFC

-152

a

13

Pagr

indi

nės

naud

ojim

o sr

itys

Šiuo

met

u tip

inių

nau

dojim

o sr

ičių

nėr

a

- Šal

tneš

ių m

išin

io k

ompo

nent

as

- Šal

tneš

is- M

edic

inin

ių a

eroz

olių

sus

lėgt

osio

s du

jos

- Ges

inam

oji m

edži

aga

- Put

plas

čių

pūtim

o m

edži

aga

-Ša

ltneš

is- P

ūtim

o m

edži

aga

- Šal

tneš

is- P

ūtim

o m

edži

aga

- Ges

inam

oji m

edži

aga

- Šal

tneš

is

-Ša

ltneš

is- P

ūtim

o m

edži

aga

- Pol

iure

tano

(PU

R) p

utų

pūtim

o m

edži

agas

- Spe

cial

ių įr

engi

nių

tirpi

klis

- Pol

iure

atno

(PU

R) ir

feno

lio p

utų

pūtim

o m

edži

aga

- Šal

tneš

ių m

išin

io k

ompo

nent

as

Perfl

uora

nglia

vand

enili

ai (

PFCs

)

- Pus

laid

inin

kių

gam

yba

- Ges

inam

oji m

edži

aga

- Pus

laid

inin

kių

gam

yba

GW

P

330

4 30

0

3 50

0

1 30

0

1 20

0

9 40

0

640

950

890

5 70

0

11 9

00

CAS

num

eris

430-

66-0

420-

46-2

431-

89-0

677-

56-5

431-

63-0

690-

39-1

679-

86-7

460-

73-1

406-

58-6

75-7

3-0

76-1

6-4

Chem

inė

form

ulė

C 2H3F

3

(CH

2FCH

F 2)

C 2H

3F3

(CH

3CF 3)

C 3HF 7

(CF 3C

HFC

F 3)

C 3H2F

6

(CH

2FCF

2CF 3)

C 3H2F

6

(CH

F 2CH

FCF 3)

C 3H2F 6

(CF 3C

H2C

F 3)

C 3H3F

5

(CH

2FCF

2CH

F 2)

C 3H3F

5

(CH

F 2CH

2CF 3)

C 4H5F

5

(CF 3C

H2C

F 2CH

3)

CF4

C 2F6

(CF 3C

F 3)

Visa

s pa

vadi

nim

as

1,1,

2-Tr

ifluo

reta

nas

1,1,

1-Tr

ifluo

reta

nas

1,1,

1,2,

3,3,

3-H

epta

fluor

prop

anas

1,1,

1,2,

2,3-

Hek

saflu

orpr

opan

as

1,1,

1,2,

3,3-

Hek

saflu

orpr

opan

as

1,1,

1,3,

3,3-

Hek

saflu

orpr

opan

as

1,1,

2,2,

3-Pe

ntafl

uorp

ropa

nas

1,1,

1,3,

3-Pe

ntafl

uorp

ropa

nas

1,1,

1,3,

3-Pe

ntafl

uorb

utan

as

Tetr

afluo

rmet

anas

1,1,

1,2,

2,2-

Hek

saflu

oret

anas

Pava

dini

mas

HFC

-143

HFC

-143

a

HFC

-227

ea

HFC

-236

cb

HFC

-236

ea

HFC

-236

fa

HFC

-245

ca

HFC

-245

fa

HFC

-365

mfc

Perfl

uorm

etan

as

(PFC

-14)

Perfl

uore

tana

s

(PFC

-116

)

14

Pagr

indi

nės

naud

ojim

o sr

itys

- Pus

laid

inin

kių

gam

yba

- Fiz

ikin

iai t

yrim

ai- G

esin

amoj

i med

žiag

a

- Tik

slio

jo v

alym

o tir

pikl

is- M

ažo

naud

ojim

o ša

ltneš

is

- Spe

cial

izuo

tų įr

engi

nių

auši

nim

o sk

ystis

- Tirp

iklis

- Pus

laid

inin

kių

gam

yba

GW

P

8 60

0

8 60

0

8 90

0

9 00

0

10 0

00

CAS

num

eris

76-1

9-7

355-

25-9

678-

26-2

355-

42-0

115-

25-3

Chem

inė

form

ulė

C 3F8

(CF 3C

F 2CF 3)

C 4F10

C 5F12

C 6F14

c-C 4F

8

Visa

s pa

vadi

nim

as

1,1,

1,2,

2,3,

3,3-

Okt

afluo

rpro

pana

s

1,1,

1,2,

2,3,

3,4,

4,4-

Dek

afluo

rbut

anas

1,1,

1,2,

2,3,

3,4,

4,5,

5,5-

Dod

ekafl

uorp

enta

nas

1,1,

1,2,

2,3,

3,4,

4,5,

5,6,

6,6-

Tetr

adek

afluo

rhek

sa-

nas

1,1,

2,2,

3,3,

4,4-

Okt

afluo

rcik

lobu

tana

s

Pava

dini

mas

Perfl

uorp

ropa

nas

(P

FC-2

18)

Perfl

uorb

utan

as

(PFC

-31-

10)

Perfl

uorp

enta

nas

Perfl

uorh

eksa

nas

(P

FC-5

1-14

)

Perfl

uorc

iklo

buta

nas

15

III priedas: Daugiau informacijos

Europos Komisija

http://ec.europa.eu/environment/climat/fluor

F-dujų nacionalinės ryšių palaikymo institucijos

Federal Ministry of Agriculture,Forestry Environment andWater Management Division V/2 – Chemicals PolicyStubenbastei 51010 ViennaAustriaTel: +43-1-51522 2329Fax: +43-1-51522 7334office@lebensministerium.atwww.lebensministerium.at

Federal Public Service for Pub-lic Health, Food Chain Safetyand the EnvironmentClimate Change Service –Ozone/ F gasEurostation Bloc IIPlace Victor Horta 40, bte 101060 BrusselsBelgiumTel: +32 2 524 95 43Fax: + 32 2 524 96 01climate@health.fgov.bewww.health.fgov.be

Air Protection DirectorateGlobal Atmospheric ProcessesDeptMinistry of Environment andWater67, William Gladstone Str. Sofia 1000BulgariaTel: +359 2 940 6204/ 62 57Fax: +359 2 981 0954/ 66 10air@moew.government.bgwww.moew.government.bg

Environment ServiceMinistry of Agriculture, NaturalResources and EnvironmentNicosia 1411CyprusTel: +35722408900 Fax:+35722774945www.moa.gov.cy

Ministry of Environment Air Protection Department Vrsovicka 65 100 00 Praha 10Czech RepublicTel: +420-2-6712-1111Fax: +420-2-6731-0308info@mzp.czwww.env.cz

Miljøstyrelsen (Danish EPA)Strandgade 291401 Copenhagen KDenmarkTel: +45-7254-4000Fax: +45-3332-2228mst@mst.dkwww.mst.dk

Ministry of the Environment ofthe Republic of EstoniaEnvironment Mgmt & Technology Dept.Narva mnt 7ATallinn 15172EstoniaTel: +372 626 2802Fax:+372 626 2801min@envir.eewww.envir.ee

Finnish Environment Institute(SYKE)P.O. Box 14000251 HelsinkiFinlandTel: +358-20-610123Fax: +358-9-5490-2190kirjaamo.syke@ymparisto.fiwww.ymparisto.fi

Ministère de l'écologie, del’énergie, du développementdurable et de l’aménagementdu territoireDirection générale de la prévention des risquesBureau des substances et préparations chimiques20, Avenue de Ségur75302 Paris 07 SPFranceTel: +33 1 42 19 20 21Fax: +33 1 42 19 14 68ozone@developpement-du-rable.gouv.frwww.developpement-du-rable.gouv.fr

AUSTRIA

CYPRUS

ESTONIA FINLAND FRANCE

CZECH REPUBLIC DENMARK

BELGIUM BULGARIA

16

Ministry for EnvironmentIG II 1 P.O. Box 12062953048 BonnGermanyTel: +49-22899-3050Fax: +49-22899-305-3225www.bmu.de/luftreinhaltung/fluoirerte_treibhausgase/doc/40596.phpwww.umweltbundesamt.de/produkte/fckw/index.htm

Ministry for the Environment,Physical Planning and PublicWorks Division for Air and Noise Pollution Control147 Patission str.11251 AthensGreeceservice@dorg.minenv.grwww.minenv.gr

Ministry of Environment andWaterDept for Environmental Development POB 3511011 BudapestHungaryTel: +36-1-457-3300Fax: +36-1- 201-3056info@mail.kvvm.huwww.kvvm.hu

National Climate Section Department of Environment,Heritage & Local GovernmentCustom HouseDublin 1IrelandTel: +353-1-888-2000Fax: +353-1-888-2890climatechangeinfo@environ.iewww.environ.ie

Ministry of the Environment,Land and SeaDepartment for EnvironmentalResearch & DevelopmentVia Cristoforo Colombo 4400147 RomaItalyTel: +39 06 5722 8150 / 8151Fax:+39 06 5722 8172Info.fgas@minambiente.itwww.minambiente.it

Ministry of Environment Environmental Protection DepartmentPeldu lela 25Riga 1494LatviaTel: +371-67026448Fax: +371-67820442pasts@vidm.gov.lvwww.vidm.gov.lv

Ministry of EnvironmentEnvironment Quality DepartmentClimate Change DivisionA.Jakšto 4/901105 VilniusLithuaniaTel: +370-5-266 3661Fax: +370-5-2663663info@am.ltwww.am.lt/VI/index.php#r/1219

Administration de l’Environnement Division Air/Bruit 16, rue Eugène Ruppert2453 LuxembourgLuxembourgTel: +352-405656-1Fax: +352-485078airbrut@aev.etat.luwww.environnement.public.lu/air_bruit/dossiers/O3-ozone_stratospherique_fui-tes_frigorifiques/index.html

Malta Environment and Planning AuthorityEnvironment Protection DirectoratePollution Prevention and Control UnitC/o Quality Control LaboratoryP.O. Box 200Marsa GPO 01MaltaTel: +356-2290-0000enquiries@mepa.org.mtwww.mepa.org.mt

GERMANY GREECE HUNGARY

IRELAND

LATVIA LUXEMBOURG MALTA

ITALY LATVIA

17

SenterNovemCatharijnesingel 59Postbus 8242 / P-box 82423503 RE UtrechtThe NetherlandsTel: +31-302393493Fax: +31-30231-6491frontoffice@senternovem.nlwww.f-gassenverordening.nl

Industrial Chemistry ResearchInstituteOzone Layer Protection Unit Rydygiera 801-793 WarsawPolandTel: +48-22-568-2000Fax: +48-22-568-2390ichp@ichp.plwww.mos.gov.pl

Ministry of EnvironmentAgencia Portuguesa do Ambiente Rua da Murgueira 9/9AZambujal-Ap. 78552611-865 AmadoraPortugalTel: +351-21-4728200Fax: +351-21-4719074www.apambiente.pt

Ministry of Environment andSustainable Development12, Libertatii VvDistrict 5BucharestRomaniaTel: +4021 317 40 70 Fax:+4021 317 40 70substante.periculoase@mme-diu.rowww.mmediu.ro

Ministry of the Environment ofthe Slovak RepublicAir Protection and ClimateChange DepartmentNam. L. Stura 1812 35 BratislavaSlovakiaTel: +421-2-5956-1111info@enviro.gov.skwww.enviro.gov.sk

Ministry of the Environmentand Spatial PlanningEnvironmental Agency of theRepublic of Slovenia Vojkova 1b1000 LjubljanaSloveniaTel: +386 - 1- 478 4000Fax: +386 - 1- 478 4051stik@arso.gov.siwww.arso.gov.si/zrak

Ministerio de Medio Ambiente,y Medio Rural y MarinoSubdirección General de Calidad del Aire y Medio Ambiente IndustrialPlaza de San Juan de la Cruz s/n28071 MadridSpainTel: +34 91 453 53 80

+34 91 453 53 46Fax: +34 91 534 05 82ozono@mma.eswww.marm.es

NaturvårdsverketValhallavägen 195106 48 StockholmSwedenTel +46-8-698 10 00Fax +46-8-20 29 25www.natur@naturvardsverket.sewww.naturvardsverket.se/sv/Produkter-och-avfall/Fluorerade-vaxthusgaser/

Climate and Energy Scienceand Analysis (CEOSA)UK Dept of Environment, Foodand Rural Affairs (defra)3F Ergon House17 Smith SquareLondon SW1P 3JRGreat BritainTel: +44-20-7238-6951Fax: +44-20-7238-2188helpline@defra.gsi.gov.ukhttp://www.defra.gov.uk/envi-ronment/air-atmos/fgas/Sustainable Development &Regulation DirectorateDepartment for Business, En-terprise and Regulatory Reform 1 Victoria Street London SW1H 0ETGreat BritainTel: +44-20-7215-5000enquiries@berr.gsi.gov.ukwww.berr.gov.uk

NETHERLANDS

ROMANIA

SPAIN SWEDEN UNITED KINGDOM

SLOVAKIA SLOVENIA

POLAND PORTUGAL

.

Nuotraukos:

Vokietijos darbo grupė „SF6 aukštos įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose“: visos nuotraukos

AREVA T&D Vokietija: etiketė

KH-80-08-351-EN

-NKH

-80-08-351-LT-N