Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

1

Nau jie nos iš ša lies uni ver si te tųGa­biam­už­sie­nio­jau­ni­mui­pri­trauk­ti­–­ pa­ra­ma­ma­gist­ran­tū­ros­stu­di­joms ..........2

Svars­tome­Ben­drų­jų­ug­dy­mo­pla­nų­pro­jek­tąUž­sie­nio­kal­bų­ug­dy­mo­or­ga­ni­za­vi­mas­ įgy­ven­di­nant vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­ pro­gra­mas ..............................................5¢ ¢ ¢

Per­mai­nas­mo­kyk­lo­se­tau­ti­nės­ ma­žu­mos­kal­ba ly­di­me­to­di­nė­ir­ fi­nan­si­nė­pa­ra­ma ....................................5

Kon fe ren ci josMo­ki­nio­sėk­mė­–­kiek­vie­no­in­dė­lis .........6

Kva­li­fi­ka­ci­jos­to­bu­li­ni­mo­ak­tu­a­li­jos­ švie­ti­mo­kai­tos­kon­teks­te .......................8

Šva­ri­ap­lin­ka­–­svei­kas­žmo­gus .............9

Klai­pė­dos­ra­jo­no­pe­da­go­gai­ da­li­jo­si­sa­vo­sėk­me ..............................10¢ ¢ ¢

Ne­leis­ki­me­nu­grimz­ti­už­marš­tin ............12

Kvie­ti­mas­į­xv­Pa­sau­lio­lie­tu­vių moks­lo­ir­kū­ry­bos­sim­po­ziu­mą .............14

Ry­tų­Lie­tu­vos­mo­kyk­lo­seBen­dra­vi­mas­ir­ben­dra­dar­bia­vi­mas­–­ per­šven­tes ...........................................19

Olimpiados,­konkursaiGe­riau­siai­tvar­ko­mos­mo­kyk­lų­ (iš­sky­rus­su­au­gu­sių­jų­mo­kyk­las) ap­lin­kos­ap­žiū­ros-kon­kur­so­ 2011 me tais nuo sta tai...........................20

Šalies­mo­ki­nių­eko­lo­gi­nių­pro­jek­tų­ kon­kur­so­„Miš­kų­lo­by­nai“, skir to tarp­tau­ti­niams­miš­kų­me­tams, nuo sta tai ...............................................22

Fo­to­gra­fi­jų­kon­kur­so „Re­giu,­jau­čiu,­ įam­ži­nu“, skir­to­tarp­tau­ti­niams­miš­kų­ me tams, nuo sta tai ................................23

Jau­no­žmo­gaus­in­te­lek­tas­–­ įžvel­gia­mas ...........................................24

Ru­sų­kal­bos­olim­pia­da­–­ Kė­dai­niuo­se ..........................................25

Šven­tė­kul­tū­ros­uos­te ...........................26

Iš­ES­gam­tos­moks­lų­olim­pia­dos­–­ si dab ras ................................................28

Pa­na­šūs,­bet­skir­tin­gi... ........................28

Et­ni­nio­pa­vel­do­ir­gam­tos­dar­na ...........29

Pra­di­nu­kai­pa­si­rin­ko ne vir tu a lias var­žy­bas ...............................................29

MuziejaiMo­kyk­los­mu­zie­jus­– is­to­ri­nės­ at­min­ties­sau­go­to­jas .............................30

Švietimo panorama

Renatos Česnavičienės nuotr.

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius per spau dos pus ry čius ge­gu žės 6 d. ži niask lai dos at sto vams kal bė jo apie aukš to jo moks lo re for mą. Jis ne slė pė sie kia my bės, kad vals­ty­bi­nių­uni­ver­si­te­tų­skai­čius­nuo­dvi­žen­klio­su­ma­žė­tų­iki­vie­na­žen­klio. Nes, anot G. Ste po na vi čiaus, tiks las – tu rė ti kon ku ren cin ges nį ir stip­res nį aukš to jo moks lo sek to rių jau ar ti miau siu me tu. „Lai ko lauk ti ne tu ri me, to dėl ar ti­miau siu me tu bus su bur tos dar bo gru pės iš ne pri klau so mų eks per tų, aukš tų jų mo kyk lų at sto vų dėl aukš tų jų mo kyk lų per tvar kos Vil niu je ir Kau ne. Spren džiant šį klau si mą, bus re mia ma si iš ori niu ver ti ni mu. Ga li ma si ner gi ja, efek ty ves nės re sur sų nau do ji mo ir kt. ga li my bės. Bet vi sa tai da rys pro fe sio na lai, ne po li ti kai“, – sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras, už tik rin da mas, kad po li ti nės va lios to kiems spren di mams ne pri trūks.

Per pus ry čius kal bė ta ne tik apie aukš tą jį moks lą, bet ir apie iki mo kyk li nio ug dy mo krep še lį, ku rio įve di mas vos per ke lis mė ne sius pa ro dė tei gia mų po ky čių spren džiant iki mo kyk li nio ug dy mo pro ble mas, at sklei dė įdo mių ug dy mo ini cia ty vų. Ne bu vo pa­mirš ta ir mo kyk lų tin klo per tvar ka, ku riai ski ria me pa grin di nius šio numerio pus la pius. Mi nist ras taip pat kal bė jo apie pa­tiks­lin­tus­stu­den­tų­ro­ta­ci­jos­prin­ci­pus. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai pa ko re ga vus ro ta ci jos tvar ką, nu ma ty tos griež tes nės są ly gos tu rin tie siems aka de mi nių sko lų. Pir­mo­ji­stu­den­tų­ro­ta­ci­ja­vyks­šie­met,­po­pa­va­sa­rio­eg­za­mi­nų­se­si­jos­aukš­to­sio­se­mo­kyk­lo­se. Ant ra kur siai, ku rių aka de mi niai re zul ta tai bus pra stes ni ne gu ben dra kur sių, pra ras stu di jų krep še lius. Pa vyz džiui, jei kur so vi dur kis bū tų 8, vals ty bės fi nan sa vi mo ne tek tų stu den tas, ku rio vi dur kis že mes nis už 6,4. Jei per ro ta ci ją, skai čiuo jant se mest ro vi dur kį, as muo tu rės nors vie ną aka de mi nę sko lą, jo vi so se mest ro vi dur kis bus pri ly gin tas nu liui. Ta čiau, ve­dant ben drą kur so vi dur kį, nu liu bus įver tin tas tik pats da ly kas su aka de mi ne sko la. Pir miau sia bus at ski rai ap skai čiuo tas kiek vie no se mest ro vi dur kis, po to ve da mas ben dras dve jų stu di jų me tų vi dur kis. Pa tiks lin tas ir aka de mi nės sko los api brė ži mas. Ne iš lai kęs eg za mi no ar įskai tos, stu den tas tu ri tei sę vie ną kar tą ne mo ka mai pa kar to ti at si skai ty mą aukš to sios mo kyk los nu sta ty ta tvar ka. Ne iš lai kius pa kar to ti nio at si skai­ty mo – jau lai ko ma aka de mi ne sko la.

Nuo la ti nių stu di jų at ve ju ro ta ci ja uni ver si te tuo se ir ko le gi jo se vyk do ma po dve jų me tų, iš tęs ti nių – bai gus pu sę stu di jų pro gra mos. Stu di jų krep še lį pra ra du siam pa­žan giam stu den tui aukš to ji mo kyk la tu ri su da ry ti ga li my bę stu di jas tęs ti vals ty bės ne fi nan suo ja mo je stu di jų vie to je, mo kant jo pri ėmi mo me tais aukš to sios mo kyk los nu sta ty tą stu di jų kai ną. Ne te ku sie ji vals ty bės fi nan sa vi mo to li mes nėms stu di joms ga lės gau ti vals ty bės re mia mą pa sko lą stu di jų kai nai. Vals ty bės re mia mas pa sko las pa si ė mu siems stu den tams stu di juo jant ne rei kės mo kė ti pa lū ka nų – jas su mo kės vals­ty bė. Taip ap si spren dė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, įver ti nu si fi nan si nes ga li my bes ir siek da ma ge rin ti stu den tų pa sko lų są ly gas.

„Vals ty bės re mia mų pa sko lų sis te ma star ta vo per pa čią eko no mi nę kri zę 2009 m. Esa me pa si ren gę su da ry ti stu den tams kuo ge res nes są ly gas ir ap mo kė ti vi sas pa­lū ka nas, kol jie stu di juo ja“, – sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras.

Pa lū ka nos bus ap mo ka mos ir tiems, ku rie sko lin sis nau jai, ir tiems, ku rie pa sko las

Lauk ti ne tu ri me lai ko

Nukelta­į­2-ą­psl.

Gintaras­Steponavičius,­Nerija­Putinaitė­ir­Rita­Grumadaitė

2

Sie kiant į Lie tu vą pri trauk ti ga bius ma gist ran tū ros stu den tus iš tre čių jų ša lių, su­kur­tas­fi­nan­si­nės­pa­ra­mos­me­cha­niz­mas. Vy­riau­sy­bė­pa­tvir­ti­no pa ra mos ant ro sios pa ko pos stu den tams už sie nie čiams sky ri mo tvar ką.

„Lie tu vos aukš ta sis moks las kon ku ruo ja at vi ro je aka de mi­nė je erd vė je su ki tų ša lių uni ver si te tais, dau ge lis ša lių su da ro už sie nie čiams pa trauk lias stu di jų są ly gas. Lie tu va iki šiol pa ra­mos me cha niz mo ne tu rė jo, – sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius. – Siek si me po pu lia rin ti Lie tu vos aukš tą sias mo kyk las, kad į jas stu di juo ti at va žiuo tų kuo dau­giau ga bių už sie nie čių.“

Pa sak mi nist ro, pla nuo ja ma, kad ki tų ša lių jau ni mas ga lė tų su da ry ti 10 proc. Lie tu vos stu den ti jos. Ta čiau tai di de le da li mi pri klau sys ir nuo to, kaip į stu di jų po pu lia ri ni mą įsi trauks pa čios aukš to sios mo kyk los.

PLe čia mas uni ver si te tų ben dra dar bia vi mas

Lie tu vos aukš to sios mo kyk los ben dra dar bia vi mo dai ro si ne tik į Va ka rų ša lis. Nuo šių moks lo me tų, įgy ven di nant na­cio­na­li­nę­plė­to­ja­mo­jo­ben­dra­dar­bia­vi­mo­po­li­ti­ką, dau gu mo je Lie tu vos uni ver si te tų pra dė jo stu di juo ti po ke lis Azer­bai­dža­no­stu­den­tus, ku rių stu di jas ap mo ka pa tys uni ver si te tai. Taip pat ke li uni ver si te tai yra pa si ra šę ben dra dar bia vi mo su tar tis su Azer­bai­dža­no­ir­Ka­zach­sta­no­aukš­to­jo­moks­lo­ ins­ti­tu­ci­jo­mis, ta čiau jų pa grin du at vyks tan tys stu den tai ne da ly vau ja laips nio sie kian čių stu di jų pro gra mo se.

Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te te (LSMU) stu di juo ja trys stu den tai iš Azer bai dža no, sie kia ma pri trauk ti ir dau giau jų iš šios ša lies. Tarp tau tiš ku mu gar sė jan čio uni ver si te to Tarp tau ti nių ry šių ir stu di jų cen tro (TRSC) de ka no prof. Žil­vi­no­Pa­dai­gos ini ci juo to pro jek to „Lie­tu­vos­uni­ver­si­te­tų­stu­di­jų­pro­gra­mų­pri­sta­ty­mas­Azer­bai­dža­no­ir­Ka­zach­sta­no­rin­koms“ pa grin­du ko vą– ba lan dį uni ver si te tas pri sis ta tė tarp tau ti nė se švie ti mo pa ro do se Ka zach sta ne ir Azer bai dža ne. Šių ša lių jau ni mui pri sta ty tos siū lo mos stu di jų pro gra mos bei ga li my bės. Pro­jek­to­tiks­las – at ver ti nau jas ži nių eks por to rin kas, da ly vau jant tarp tau ti nė se švie ti mo pa ro do se. As­ta­no­je, Al­ma­to­je, Ba­ku vy ku siuo se ren gi niuo se bu vo sie kia ma pri trauk ti kuo dau giau stu den tų rink tis stu di jas Lie tu vos uni ver si te tuo se.

Pa ro do se da ly vau ti lei do lai­mė ta pa ra ma gru pi nės eks por to ini cia ty vos pro jek tui. Gru pi nės eks por to ini cia ty vos yra vie na iš VšĮ „Eks por tuo jan čio ji Lie tu va“ pro jek to „Nuo­ver­slo­pra­džios­iki­eks­por­to­plėt­ros“, fi nan suo­ja mo Eu ro pos re gio ni nės plėt ros fon do lė šo mis, veik lų.

Nau­jie­nos­iš­ša­lies­uni­ver­si­te­tų

Ga biam už sie nio jau ni mui pri trauk ti – pa ra ma ma gist ran tū ros stu di jomsjau yra pa si ė mę. Vals ty bės re mia mų pa sko lų pa lū ka nos stu di juo­

jant bus mo ka mos iš šias pa sko las ad mi nist ruo jan čiam Vals­ty­bi­niam­stu­di­jų­fon­dui­skir­tų­lė­šų. Jau de­ri­na­mas­pa­lū­ka­nų­ap­mo­kė­ji­mo­me­cha­niz­mas, ku rį tu rės pa tvir tin ti Vy riau sy bė.

2009–2010 m. pa lū ka nos bu vo mo ka mos už maž daug treč da lį pa sko lų su tar čių. 2010 m. ap mo kė tos maž daug pu sei pa sko los pra šiu sių jų. 2009 m. pa lū ka nų ne rei kė jo mo kė ti so­cia liai rem ti nie siems, tu rin tie siems svei ka tos pro ble mų ir naš lai­čiams – jie su da rė 0,4 proc. vi sų stu den tų. Vals ty bė taip pat yra įsi pa rei go ju si ap mo kė ti pa lū ka nas, jei jos vir šy tų 5 proc.

Vals ty bės re mia mos pa sko los stu den tams – tai leng va ti nės, su ma žes nė mis nei rin kos kai na pa lū ka no mis pa sko los, už ku rias ga ran tuo ja vals ty bė. Tei­kia­mos­tri­jų­rū­šių­pa­sko­los: stu di jų kai nai – mo kan tie siems už stu di jas, gy ve ni mo iš lai­doms, da li nėms stu di joms už sie ny je. Šiuo me tu vals ty bės re­mia mas pa sko las siū lo 6 ban kai. 2011 m. vals ty bės ga ran ti nis fon das – 100 mln. li tų.

Pa lū ka nos per skai čiuo ja mos kas tris mė ne sius ir kin ta pri­klau so mai nuo tarp ban ki nių pa lū ka nų nor mos – VI LI BOR li tais ar EU RI BOR eu rais. Ban kų 2011 m. pa siū ly tos mar žos – nuo 1,90 proc. iki 2,50 proc. Šiuo me tu pa lū ka nos yra ma žes nės nei 5 proc.

Vi du ti nė me ti nė pa sko la stu di jų kai nai ko le gi jo se – 3000 li tų, šiuo me tu už ją vi du ti niš kai ten ka mo kė ti 11 li tų mė ne si nes pa lū ka nas, uni ver si te tuo se – 5000 li tų, mė ne si nės pa lū ka­nos – 19 li tų.

Pa sko las gy ve ni mo iš lai doms 2010 m. ga vo 2195 stu den tai, da li nėms stu di joms už sie ny je – 23 stu den tai. 2009 m. gy ve ni mo iš lai doms sko li no si 2120 stu den tų, da li nėms stu di joms pa gal tarp tau ti nes su tar tis – 30 stu den tų.

¢ ¢ ¢

Ben­dru­su­ta­ri­mu­pa­to­bu­lin­ta­pri­ėmi­mo­į­me­nų­stu­di­jas­tvar­ka.­Tai pa da ry ta, sie kiant su da ry ti są ly gas, kad į me nų spe­cia ly bes įsto tų ga biau sie ji ir ta len tin giau sie ji. Kaip ir anks čiau, di dži ą ją me nų sri ties kon kur si nio ba lo da lį su da rys ge bė ji mus ver ti nan tis sto ja ma sis eg za mi nas. Sto jan tie ji į mu zi kos pro gra­mas dėl vals ty bės fi nan sa vi mo kon ku ruos at ski rai nuo sto jan­čių jų į te at ro ir ki no bei šo kio stu di jas, o sto jan tie ji į po pu lia rias ar chi tek tū ros ir di zai no stu di jas – at ski rai nuo pa si rin ku sių jų dai lę, fo to gra fi ją ir me di jas.

Ko le gi nių me nų stu di jų vals ty bės fi nan suo ja mos vie tos, kaip ir per nai, skirs to mos dviem stu di jų kryp čių gru pėms: mu zi kos, šo kio, te at ro ir ki no bei dai lės, di zai no, fo to gra fi jos ir me di jų. Pre li mi na riai nu ma to ma, kad 2011–2012 m. m. vals ty bė fi nan suos daugiau kaip 780 me nų stu di jų pir ma kur sių – 544 uni ver si te tuo­se ir 238 ko le gi jo se. Stu di jų krep še lių me nų sri čiai ski ria ma tiek pat, kaip ir pra ėju siais moks lo me tais. Pa grin di nė pri ėmi mui į me nų stu di jas skir tų lė šų da lis bus pa da ly ta ben dra tvar ka.

Me nų stu di joms taip pat nu ma ty tas tiks li nis fi nan sa vi mas – va di na mie ji „gran tai“. Šie met jie bus pa skirs ty ti ne po sto ja mo jo eg za mi no, o pa si bai gus ben dro jo pri ėmi mo pir ma jam eta pui. Ski riant tiks li nį fi nan sa vi mą, įta kos tu rės aukš to sios mo kyk los spe ci fi ka ren giant tam tik ros kryp ties me ni nin kus ir kon kre čių spe cia ly bių me no at li kė jų po rei kis vals ty bės mas tu. Spren­džiant, kam ati teks „gran tai“, pri­pa­žin­tiems­me­ni­nin­kams­bus­ su­da­ro­ma­ga­li­my­bė­ at­si­rink­ti­ sto­jan­čiuo­sius pa gal jiems reikš min gus kri te ri jus. Pa raiš kas tiks li niam fi nan sa vi mui aukš to sios mo kyk los ga lė jo teik ti iki ba lan džio 11 d.

Kad šių me tų pri ėmi mas vyk tų sklan džiai, at si žvel gus į aukš tų jų mo kyk lų siū ly mus, sto ja mų jų eg za mi nų re zul ta tai bus ver ti na mi pa gal šim ta ba lę sis te mą. Sto jan tie ji į at li kė jus ren gian čias pro gra mas bus rei tin guo ja mi. Juos ver tins ben dros aukš tų jų mo kyk lų ko mi si jos, ku rioms va do vaus ne pri klau so mi eks per tai. Sie kiant už tik rin ti sklan dų eg za mi nų pro ce są ir pri ar­tin ti pri ėmi mą prie sto jan čių jų, kai ku rių kryp čių eg za mi nai bus vyk do mi ke liuo se mies tuo se. Sto ja mo jo eg za mi no re zul ta tas di dži ą ja da li mi lems, ar sto jan ty sis pa teks į vals ty bės fi nan­suo ja mą vie tą.

Mū­sų­inf.

Atkelta­iš­1-o­psl. Lauk ti ne tu ri me lai ko

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

3

Pro­jek­to­part­ne­riai: Vy tau to Di džio jo uni ver si te tas, Kau­no tech no lo gi jos uni ver si te tas, Vil niaus uni ver si te tas (VU), Vil niaus uni ver si te to Tarp tau ti nio ver slo mo kyk la, Vil niaus Ge­di mi no tech ni kos uni ver si te tas, ISM Va dy bos ir eko no mi kos uni ver si te tas.

Pa ro doms bu vo iš pirk tas ben dras plo tas, pa reng ta ben dra eks po zi ci ja – tai, anot or ga ni za to rių, pa si tei si nęs pri va lu mas. Ba­ku­pa­pil­do­mai­su­reng­tas­se­mi­na­ras­„Stu­di­jos­Lie­tu­vo­je“, ku ria me pa teik ta prak ti nė in for ma ci ja apie Lie tu vą ir jos stu di jų sis te mą, pra gy ve ni mo są ly gas bei kt. LSMU bei ki tų uni ver si te tų at sto vai taip pat da ly va vo su si ti ki muo se am ba­sa do se.

Anot pro jek to, vyks tan čio nuo va sa rio 1 d. iki bir že lio 30 d., ko or di na to rės LSMU TRSC dar buo to jos Gin­ta­rės­Di­liū­nie­nės, tai, jog sa vo ga li my bes kar tu pri sta tė net sep ty ni uni ver si te tai, yra nau din ga ir per spek ty vu. Ge ro kai di des nis eks po zi ci jos plo tas, da ly vių gau sa tei kia ga li my bę bū ti ge riau ma to miems, gir di miems. Ir­Azer­bai­dža­ne,­ir­Ka­zach­sta­ne­pa­ro­das­ap­lan­kė­apie­3­tūkst.­da­ly­vių. Pa gal iš už sie nio pa ro do je da ly va vu­sių ins ti tu ci jų skai čių vi so se pa ro do se Lie­tu­vos­uni­ver­si­te­tų­eks­po­zi­ci­jos­bu­vo­ tre­čio­je­vie­to­je. Di de lis su si do mė ji mas lei džia da ry ti prie lai dą, kad Lie tu vo je su lauk si me dau giau stu­den tų iš šių ša lių.

Dau giau in for ma ci jos – Lai­ma­Za­ka­rai­tė, el. p. – laim zak@med.kmu.lt.

universitetų partnerystė

Ba lan džio 21 d. tri jų pa grin di nių Bal ti jos ša lių uni­ver si te tų rek to riai su si ti ko Tar tu uni ver si te te (Es ti jo je) ir pa­si­ra­šė­stra­te­gi­nio­ben­dra­dar­bia­vi­mo­de­kla­ra­ci­ją, ku ri dar la biau su tvir tins uni ver si te tų part ne rys tę. Kar tu pa si ra šy tas ir krei pi ma sis į Es ti jos, Lat vi jos ir Lie tu vos vy riau sy bes.Vil­niaus,­Lat­vi­jos­ ir­Tar­tu­uni­ver­si­te­tai, rem da­

mie si jau eg zis tuo jan čiais tri jų uni ver si te tų ben dra dar­bia vi mo lai mė ji mais, nu ta rė, kad bus ben dra dar biau­ja ma moks lo, stu di jų ir uni ver si te to val dy mo sri ty se. Ke ti na ma su kur ti aka de mi nių mai nų pro gra mą, sie­kiant ak ty vin ti moks li nin kų ben dra dar bia vi mą, plė to ti jung ti nes stu di jų pro gra mas ir dok to ran tū ros mo kyk­las, vyk dy ti ben drą rin ko da rą pri sta tant sa vo stu di jų pro gra mas už sie ny je, pri sis ta tant ša ly se, ku rio se dar nė ra di plo ma ti nių at sto vy bių.

Va do vau da mie si de kla ra ci jo je pri im tais spren di­mais, Lat vi jos, Tar tu ir Vil niaus uni ver si te tų rek to riai krei pia si į sa vo ša lių vy riau sy bes, ra gin da mi: pri pa žin ti stra te gi nį ir na cio na li nį vi sų tri jų Bal ti jos vals ty bių in­te re są kiek vie no je ša ly je tu rė ti bent vie ną pa sau li nio ly gio uni ver si te tą; pri pa žin ti ypa tin gą šių uni ver si te tų reikš mę ren giant at ei nan čią moks li nin kų kar tą ir iš­sau gant moks li niais ty ri mais pa grįs tą aukš tą jį iš si la­vi ni mą sa vo ša ly je; įver tin ti pa pil do mą at sa ko my bę ir fi nan si nę naš tą, ku rią pa ti ria uni ver si te tai, at lik da mi sa vo įsi pa rei go ji mus ir sau go da mi bei at ver da mi vi­suo me nei sa vo is to ri nius pa sta tus, kul tū ri nį, me no ir moks lo pa vel dą; pri pa žin ti le mia mą moks li nių ty ri mų vaid me nį kon ku ren cin gam ūkiui; at si žvelg ti į mi nė tus as pek tus, plė to jant na cio na li nę įsta ty mų ir fi nan si nę stra te gi ją; įdieg ti spe cia lų fi nan sa vi mą at vi ros pri ei gos lei dy bai ska tin ti.

Nu tar ta, kad at ei ty je to kie uni ver si te tų va do vų su­si ti ki mai vyks nuo lat Vil niu je, Ry go je ir Tar tu pa ei liui. Uni ver si te tai įsi pa rei go jo su šia de kla ra ci ja su pa žin­din ti sa vo na cio na li nes švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jas, ati tin ka mas Vy riau sy bės agen tū ras ir ki tas su in te re­suo tas ša lis.

Pa ra ma ma Gist ran tū ros stu di joms

Per nai im ta si ini cia ty vos su do min ti stu di jo mis Lie tu vo je stu­den tus iš Azer bai dža no. Jau ni mas gau siai da ly va vo kon kur se dėl ne mo ka mų stu di jų, o kai ku rie stu di juo ti at vy ko už sa vo lė šas. Į ma gist rantūros stu di jas Lie tu vos aukš to sio se mo kyk­lo se įsto ju siems už sie nie čiams iš tre čių jų ša lių nu ma ty ta dvie jų rū šių pa ra ma: iš mo ka stu di jų kai nai pa deng ti ir 1300 Lt (10 BSI dy džio) sti pen di ja.

Už sie nie čiai ga lės gau ti sti pen di ją ar ba sti pen di ją ir iš mo ką. Pa ra ma bus ski ria ma vi sam stu di jų lai ko tar piui. At ren kant pre­ten den tus, bus ver ti na mi ba ka lau ro stu di jų re zul ta tai, stu di jų kal bos mo kė ji mas ir moks li niai pa sie ki mai. Kon kre čius pa ra mos ga vė jų skai čius kas met tvir tins švie ti mo ir moks lo mi nist ras.Pa­gal­Lie­tu­vos­aukš­to­jo­moks­lo­tarp­tau­tiš­ku­mo­ska­ti­

ni­mo­pri­ori­te­tus­Švie­ti­mo­ ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja­nu­ma­tys­už­sie­nio­vals­ty­bes,­ku­rių­pi­lie­čiai­ga­li­pre­ten­duo­ti­į­pa­ra­mą,­ir­ apie­ tai­ in­for­muos­Lie­tu­vos­di­plo­ma­ti­nes­ at­sto­vy­bes­to­se­ša­ly­se.

Šiais me tais Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja nu ma to skir ti pa ra­mą 8 tre čių jų ša lių pi lie čiams: 4 pla nuo ja ma mo kė ti sti pen di ją, dar 4 – sti pen di ją ir iš mo ką.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos duo me ni mis, 2010 m. į ma­gist rantūros stu di jas Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se at vy ko 77 tre čių jų ša lių pi lie čiai.

apdovanojimas vilniaus universitetui

Ba lan džio 26­oji – Pa sau li nė in te lek ti nės nuo sa vy bės die na, ku rios pro ga Lie tu vo je kas met įtei kia mi Pa sau li nės in te lek ti nės nuo sa vy bės or ga ni za ci jos (World In tel lec tu al Pro per ty Or ga ni za tion – WI PO) ap­do va no ji mai.

Ba lan džio 12 d. tarp tau ti nė je kon fe ren ci jo je „Pra­mo­ni­nė­nuo­sa­vy­bė­kaip­kon­ku­ren­cin­gu­mą­ska­ti­nan­tis­veiks­nys“ WI PO ap do va no ji mas „Trop hy for In no va ti ve En ter pri ses“ kaip ino va ty viau siai įmo nei įteik tas Vil niaus uni ver si te tui. VU plė to ja mi tai ko mie ji moks li niai ty ri mai. Uni ver­si te to moks li nin kai ben dra dar biau ja su Lie tu vos ir už sie nio įmo nė mis, pa ten tuo ja iš ra di mus, vis ak ty viau įsi trau kia į Lie tu vos ir Eu ro pos Są­jun gos pro gra mas, ku rių tiks las – kur ti ir dieg ti nau ją sias tech no lo gi jas smul kaus ir vi du ti nio ver slo įmo nė se.

¢ ¢ ¢

Pa si ra šyta ben dra dar bia vi mo su tar tis

Ge gu žės 4 d. Vil niaus uni ver si te tas pa si ra šė ben dra dar bia vi mo su tar tį su UAB „Lie­tu­vos­ty­ri­mų­cen­tru“­(„Lit hu a nia IBM Re se arch Cen tre“). Su tar ta vyk dy ti ben drą pro jek tą ir uni ver si te to moks li nin kų at ra di mais pri si dė ti prie šiuo lai ki nių tech no lo gi jų plėt ros pa sau li nė je rin ko je. Pro­jek tas truks pen ke rius me tus. Vil niaus uni ver si te to moks li nin kai kurs nau jas fo to ni nes struk tū ras, ku rios bū tų nau do ja mos na no tech no lo gi­joms bei la ze riams. Pro jek tą vyk dys dvi moks li nin kų gru pės – che mi­kai ir fi zi kai, ku rie tu rės uni ka lią ga li my bę sta žuo tis IBM la bo ra to ri jo je Ciu ri che (Švei ca ri ja).

„Lie tu vos ty ri mų cen tras“ ir Vil niaus uni ver si te tas ly gio mis tei sė mis nau do sis moks li nių ty ri mų re zul ta tais, įskai tant in te lek ti nę nuo sa vy bę, moks li nių ty ri mų ir tech no lo gi nės plėt ros ko mer ci ni mo – pa ten tų, li cen­ci jų, pro to ti pų, pro duk tų – nau dą.

„Lie tu vos ty ri mų cen tras“ įsteig tas, re mian tis LR Vy riau sy bės ir IBM pen ke rių me tų jung ti nės veik los su tar ti mi. Lie tu va ir IBM ly gio mis tei­sė mis nau do ja si ty ri mų cen tro moks li nių ty ri mų re zul ta tais bei IBM la bo ra to ri jo mis Ciu ri che, Al ma de ne, Niu jor ke ir Hai fo je.

IBM yra vie na iš dau giau sia iš ra di mų už pa ten tuo jan čių kom pa ni jų pa sau ly je. Vien per nai IBM moks li nin kai už pa ten ta vo 4914 pa sau lį kei čian čių moks li nių iš ra di mų.

Mū­sų­inf.

¢ ¢ ¢ ¢ ¢ ¢

4

Kau­no­Mai­ro­nio­uni­ver­si­te­ti­nė­gim­na­zi­ja ir Kau­no­aukš­to­sios­mo­kyk­los – Vy tau to Di džio jo uni ver si te tas, Kau no tech­no lo gi jos uni ver si te tas, Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te tas, Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi ja ir Lie tu vos že mės ūkio uni ver­si te tas – Kau no ben dro jo ug dy mo mo kyk lų mo ki niams ba lan dį or­ga­ni­za­vo­Stu­di­jų­sa­vai­tę, skir tą mies to var do ra šy ti niuo se šal ti niuo se pa mi nė ji mo 650­ajai su kak čiai (pro jek to „Stu­di­jas­rin­kis­Kau­ne“ ren gi nys). Pro jek to part ne ris – Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men to Švie ti mo ir ug dy mo sky rius.

Gim na zi ja, or ga ni zuo da ma šį ren gi nį, vyk dė sa vo mi si ją. 2010­m.­sau­sio­27­d.­Kau­ne­bu­vo­mi­ni­mas­Aukš­tų­jų­kur­sų­90­me­tis. Įpras min da ma is to ri nį fak tą, kad gim na zi jos pa sta te 1920–1922 m. vy ko Aukš tie ji kur sai, da vę pra džią aukš ta jam moks lui Kau ne, gim na zi ja pa si ra šė su si ta ri mą su Kau no aukš­to sio mis mo kyk lo mis: Kau no me di ci nos uni ver si te tu, Kau no tech no lo gi jos uni ver si te tu, Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi ja, Lie tu vos ve te ri na ri jos aka de mi ja, Lie tu vos že mės ūkio uni ver­si te tu ir Vy tau to Di džio jo uni ver si te tu. Su si tar ta ben dra dar biau ti dėl aukš to jo moks lo is to ri jos ir tra di ci jų puo se lė ji mo, sklai dos vi­suo me nei, aukš to jo moks lo ver tės su vo ki mo ug dy mo, aukš tų jų mo kyk lų bei gim na zi jos ben dra dar bia vi mo pro fe si nio in for ma vi­mo ir kon sul ta vi mo sri ty je, ben drų pro jek tų ir ren gi nių or ga ni za­vi mo. Ini ci juo tas ir uni ver si te ti nės gim na zi jos įkū ri mas.

Taip gi mė ir pa­grin­di­nė­pro­jek­to­„Stu­di­jas­rin­kis­Kau­ne“­idė­ja – pa ro dy ti, kad mo ki niams Kau no aukš to sio se mo kyk lo se siū lo ma daug įvai rių stu di jų pro gra mų, tad yra pui ki ga li my bė stu di jas rink tis sa vo gim ta ja me mies te.

Stu di jų sa vai tės ati da ry mo ren gi ny je, vy ku sia me Vy tau to Di­džio jo uni ver si te to Ka ta li kų te olo gi jos fa kul te to au lo je, da ly va vo Kau no aukš tų jų mo kyk lų va do vai, dės ty to jai, stu den tai, ben dro­jo ug dy mo mo kyk lų 8–12­ų kla sių mo ki niai, mo ky to jai.

Ren gi nio da ly vius pa svei ki no Kau no mies to me ras An­drius­Kup­čins­kas, pa ste bė jęs, kad to kius pro jek tus rei kė tų or ga ni zuo­ti kuo pla čiau. Jis pa si džiau gė, jog da bar vis dau giau ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų glau džiai ben dradarbiau ja su aukš to sio mis mo kyk lo mis, ku rios su in te re suo tos, kad mo ki niai ne iš vyk tų stu di juo ti į už sie nį ir pa si rink tų stu di jas sa vo gim ta ja me mies te. To dėl aukš to sios mo kyk los sten gia si pa ten kin ti aka de mi nio jau­ni mo po rei kius. Kau no mies to me ras įtei kė pa dė kas uni ver si te tų rek to riams už Kau no, aka de mi nio mies to, įvaiz džio puo se lė ji­mą, aukš tų jų ir ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų ben dra dar bia vi mą, pa gal bą mo ki niams ren kan tis bū si mų stu di jų sri tį bei kryp tį. Sei­mo na rė Vin­cė­Vai­de­vu­tė­Mar­ge­vi­čie­nė pa dė ko jo gim na zi jai už gra žią ini cia ty vą, reikš min gus dar bus, pa brė žė gim na zi jos iš ta kų svar bą, pa lin kė jo mo ki niams gra žių po lė kių ir sva jo nių, nes „jei nė ra sva jo nių, tai blan ki ir re a ly bė“. Kau no mies to sa­vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men to

Kvie­čia­ša­lies­uni­ver­si­te­tai

Pro jek tas „stu di jas rin kis Kau ne“

Švie ti mo ir ug dy mo sky riaus ve dė jo pa va duo to ja Ona­Vi­soc­kie­nė dė ko jo gim na zi jai už mo ki nių kon sul ta vi mą, part ne rys tę su aukš to sio mis mo kyk lo mis, de ra mo įvaiz džio kū ri mą.

Aukš tų jų mo kyk lų rek to­rių var du kal bė jęs Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to rek to rius prof. Rai­mun­das­Šiau­čiū­nas at krei pė dė me sį į tai, kad la bai grei tai abi tu rien tai turės ap si spręsti, ko kias stu di­jas pa si rink ti: „Vi sos Lie tu­vos aukš to sios mo kyk los yra sa vaip stip rios, ta čiau rink tis rei kia itin at sa kin­gai, ne pa si duo ti „ban dos“ jaus mui, su ras ti sa vo ke­lią. Be to, rei kia ne pa mirš ti, kad, pra si dė jus kon ku ren ci nei ko vai, aukš to sios mo kyk los at nau ji na sa vo stu di jų pro gra mas.“

Stu di jų sa vai tės ati da ry mo pro ga svei ki ni mo žo džius ta rė ir ki tų aukš tų jų mo kyk lų va do vai bei dės ty to jai: Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi jos pro rek to rius dr. Ra­mu­tis­Kai­rai­tis, Lie­tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to Stu di jų cen tro va do vės pa va duo to ja doc. dr. Gra­ži­na­Ja­nuš­ke­vi­čie­nė, Lie tu vos že­mės ūkio uni ver si te to pro rek to rius prof. dr. Jo­nas­Čap­li­kas, Vy tau to Di džio jo uni ver si te to ir gim na zi jos ben dra dar bia vi mo ko or di na to rė doc. dr. In­ga­Ste­pu­ko­nie­nė.

Ko vą vy ku sio Kau no ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 8–12­ų kla sių mo ki nių ra ši nių kon kur so „Ma­no­at­ei­tis­gim­ta­ja­me­mies­te“ re zul ta tus ap ta rė ko mi si jos na rė Vy tau to Di džio jo uni ver si te to Hu ma ni ta ri nių moks lų fa kul te to Lie tu vių li te ra tū ros ka ted ros doc. dr. As­ta­Gus­tai­tie­nė. Nu ga lė to jais ta po „Sau lės“ gim­na zi jos mo ki nė Ne­rin­ga­Star­ke­vi­čiū­tė, Dai na vos vi du ri nės mo kyk los mo ki nys Ig­nas­Raš­kaus­kas, Juo zo Gru šo me no vi du ri nės mo kyk los mo ki nė Bri­gi­ta­Ci­ka­nai­tė, VšĮ „Vy tu rio“ ka ta li kiš kos vi du ri nės mo kyk los mo ki nė Ie­va­Gru­žaus­kai­tė, Verš vų vi du ri nės mo kyk los mo ki nė Ne­rin­ga­Ve­lič­kai­tė ir Mai ro nio uni ver si te ti nės gim na zi jos mo ki nė Eg­lė­Lei­pu­tė. Nu ga lė to jus ap do va no jo Kau no mies to sa vi val dy bės ta ry bos Švie ti mo, spor to ir eko lo gi jos ko mi te to pir mi nin kė Ona­Ni­jo­lė­Rud­gal­vie­nė.

Vi są sa vai tę Kau no Mai ro nio uni ver si te ti nė je gim na zi jo je vy ko Stu di jų sa vai tės ren gi niai: mo ki niai ga lė jo lan ky tis hu­ma ni ta ri nių ir me nų moks lų, so cia li nių moks lų, fi zi nių moks lų ir tech no lo gi jų, bio me di ci nos moks lų stu di jų die no se. Vy ko stu di jų pro gra mų pri sta ty mas­dis ku si jos (su mo ki niais su si ti ko aukš tų jų mo kyk lų dės ty to jai, stu den tai). Su pa gei dau jan čiais ben dra vo ir gim na zi jos Pro fe si nio kon sul ta vi mo ko or di na ci nio cen tro dar buo to jos, ku rios pa dė jo at lik ti ge bė ji mų, stu di jų sri­ties, pro fe si jos pa si rin ki mo tes tus.

Iš vi so Stu di jų sa vai tės ren gi niuo se ap si lan kė 1049 mo­ki­niai iš 29 Kau no ben dro jo ug dy mo mo­kyk­lų. Ga li my be su si pa­žin ti su stu di jų pro gra mo mis dau giau sia pa si nau do jo mo ki­niai iš Mai ro nio uni ver si te ti nės gim na zi jos, VšĮ VDU „Ra sos“ gim na zi jos, Juo zo Gru šo me no vi du ri nės mo kyk los, Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los, VšĮ Ju li ja na vos ka ta li kiš kos vi­du ri nės mo kyk los.

Kau no Mai ro nio uni ver si te ti nės gim na zi jos di rek to rė so cia­li nių moks lų dak ta rė Dai­va­Gar­nie­nė pa si džiau gė pa vy ku sia šven te: „Ti kiuo si, kad Stu di jų die no se mo ki niai iš gir do ne ma žai pa ta ri mų ir pa si aiš ki no jiems rū pin čius klau si mus, tad bus leng­viau pa si rink ti ug dy mo(si) tu ri nį, bū si mą stu di jų sri tį bei kryp tį ir ap si spręs ti dėl bū si mos pro fe si jos. Mes, pro jek to įgy ven din to jai, ma no me, kad toks ren gi nys taps tra di ci niu.“

Ma­ri­ja­KAR­PA­VI­ČIE­NĖKau­no­Mai­ro­nio­uni­ver­si­te­ti­nės­g-jos­mo­ky­to­ja

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

5

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) api ben dri no tau ti nių ma žu mų mo kyk lų už pil dy tas an ke tas, ku rio se nu ro dy ti mo kyk­lų po rei kiai, ky lan tys, per ei nant prie vi siems ben­dro­lie­tu­vių­kal­bos­bran­dos­eg­za­mi­no ir Lie tu vos is to ri jos, ge og ra fi jos bei pi lie tiš ku mo pa grin dų mo ky mo lie tu vių kal ba.

Nuo at ei nan čių moks lo me tų mo kyk lo se tau ti nės ma žu mos kal ba Lie tu vos is to ri jos ir ge og ra fi jos bei pi lie tiš ku mo pa grin­dų bus mo ko ma lie tu viš kai. Vie nuo lik tų kla sių mokiniai pra dės mo ky tis pa gal vi soms vi du ri nėms mo kyk loms ir gim na zi joms vie­no­dą­ lie­tu­vių­ kal­bos­ ir­ li­te­ra­tū­ros­pro­gra­mą, kad po dve jų me tų, 2013­ai siais, vi si abi tu rien tai ga lė tų lai ky ti vie no dą bran dos eg za mi ną.

At sa ky da mos į an ke tos klau si mus, mo kyk los nu ro dė joms rei ka lin gas mo ky mo prie mo nes. Tai chres to ma ti jos, skai ti niai, že mė la piai, pro gra mi nė ir me to di nė li te ra tū ra, skait me ni nės mo ky mo prie mo nės bei žo dy nai. Dau giau kaip 1300 mo ky to jų pa reiš kė pa gei da vi mą pa to bu lin ti sa vo kva li fi ka ci ją. Dau giau­sia iš jų – pra di nių kla sių, lie tu vių kal bos ir pra di nė se kla sė se dir ban tys lie tu vių kal bos mo ky to jai.

Anot švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ro Vai­do­Ba­cio, kva li fi ka­ci jos kė li mo pro gra ma bus su da ro ma, at si žvel giant į dau gu mos pe da go gų pa gei da vi mus (pa to bu lin ti dvi kal bio ug dy mo, da ly ko lie tu vių kal bos, lie tu vių kal bos mo ky mo me to di kos ži nias) ir mo ky to jams pri im ti niau sius bū dus. Tai se mi na rai ir sta žuo tės,

Per mai nas mo kyk lo se tau ti nės ma žu mos kal ba ly di me to di nė ir fi nan si nė pa ra ma

ge ro sios pa tir ties sklai da per ben drus pro jek tus su ki to mis mo kyk lo mis, edu ka ci nes pro gra mas. To liau bus tę sia mi dve jus me tus vyks tan tys nuo to li nio mo ky mo si kur sai (re to ri kos, kū ry­bi nio ra šy mo, kal bos var to ji mo prak ti kos, li te ra tū ros).

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja mo kyk loms tau ti nės ma žu mos kal ba jau­sky­rė­300­tūkst.­Lt­įsi gy ti dau giau va do vė lių ir mo ky­mo prie mo nių, ku rios bus rei ka lin gos lie tu vių kal bai ir li te ra tū rai mo ky tis. Mo kyk los va do vė lius ir mo ky mo prie mo nes ga lės pirk ti sa vo nuo žiū ra, pa si rink da mos iš ga lio jan čių va do vė lių są ra šo, bei tas mo ky mo prie mo nes, ku rios rei ka lin gos lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros vi du ri nio ug dy mo ben dra jai pro gra mai įgy ven din ti. Nu ma ty ta pa reng ti elek tro ni nę li te ra tū ros chres to ma ti ją 11­ai kla sei (su įva di niais ir kon teks ti niais teks tais, žo dy nu, is to ri niais ir kul tū ri niais ko men ta rais), da ly ki nę bei me to di nę me džia gą mo ky to jams.

Pa sak vi ce mi nist ro V. Ba cio, eks per tai, spe cia lis tai šiuo me tu svars to, kaip 2013 m., kai vi si abi tu rien tai lai kys vie no dą lie tu­vių kal bos eg za mi ną, tu rė tų bū ti ver ti na mos mo kyk lų tau ti nės ma žu mos kal ba dvy lik to kų ži nios, nes jie bus pir mie ji, pra dė ję mo ky tis pa gal vie no dą lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros pro gra mą. „Tu ri me at si žvelg ti į moks lo ap lin ką ir mo ki nių pa sie ki mus dau­gia kal bė je ap lin ko je“, – teigė vi ce mi nist ras.

ŠMM­Ko­mu­ni­ka­ci­jos­sky­riaus­inf.

Už sie nio kal bų vi du ri nio ug dy mo pro gra mos pa reng tos, va do vau jan tis Ben drai siais Eu ro pos kal bų mo ky mo si, mo ky­mo ir ver ti ni mo met me ni mis (BEKM), o mo ki nių pa sie ki mams ap ra šy ti nau do ja ma BEKM kal bų mo kė ji mo ly gių sis te ma (nuo A1 iki C2).

At­si­žvel­giant­į­už­sie­nio­kal­bų­pa­sie­ki­mų­ly­gį, mo ki niams siū lo ma rink tis už sie nio kal bų kur sus, orien tuo tus į B2, B1 ir A2, A1 pa sie ki mų ly gius, ku rių rei ka la vi mai ati tin ka BEKM nu sta ty­tus rei ka la vi mus kiek vie nam kal bų mo kė ji mo ly giui.Mo­ki­nio­už­sie­nio­kal­bų­pa­sie­ki­mams­įver­tin­ti­ga­li­ma­nau­do­ti:

Eu ro pos kal bų ap lan ką; •cen tra li zuo tai pa reng tą ly gio nu sta ty mo tes tą (ge gu žę tes tai •pa teik ti vi soms mo kyk loms, pa gei dau jan čios ga lė jo at lik ti ly gio nu sta ty mo tes tus); sa va ran kiš kai mo ky to jų su da ry tus kal bų mo kė ji mo ly gio •nu sta ty mo tes tus.

Nu sta čius, kad mo ki nio pa sie ki mai (ne pri klau so mai nuo to, ar pa gal pa grin di nio ug dy mo pro gra mą jis tos kal bos mo kė si kaip pir mo sios ar kaip ant ro sios už sie nio kal bos) yra:

B1 ly gio, pa gal vi du ri nio ug dy mo pro gra mą siū lo ma pa si­ •rink ti B2 ly gio kur są;A2 ly gio, pa gal vi du ri nio ug dy mo pro gra mą siū lo ma pa si­ •rink ti B1 ly gio kur są;A1 ly gio, pa gal vi du ri nio ug dy mo pro gra mą siū lo ma pa si­ •rink ti A2 ly gio kur są.

Nu­sta­čius­mo­ki­nių­pasiekimų­ly­gį, už sie nio kal bų ug dy mas

Svars­tome­Ben­drų­jų­ug­dy­mo­pla­nų­pro­jek­tą

už sie nio kal bų ug dy mo or ga ni za vi mas įgy ven di nantvi du ri nio ug dy mo pro gra mas

or ga ni zuo ja mas gru pė se, ku rio se vi si ar ba dau gu ma mo ki nių sie kia to pa ties ly gio.Už­sie­nio­kal­bos­da­ly­kų­mo­du­lių­pro­gra­mos­pa­pil­do B2,

B1 ar ba A2 kur sų pro gra mas. Mo ki niai iš mo kyk lo je siū lo mų mo du lių pro gra mų ren ka si pa gal po lin kius ir in te re sus. Vie nai kal bai ga li ma rink tis dau giau ne gu vie ną mo du lio pro gra mą. Pa si ren ka mie ji mo du liai su da ro ga li my bių di fe ren ci juo ti ug dy­mo tu ri nį, at si žvel giant į mo ki nių po rei kius, mo ky mo įstai gos spe ci fi ką (pro fe si nio mo ky mo įstai gos ir kt.), ir pa de da at skleis ti mo ky to jų kū ry bi nį po ten cia lą. Mo kyk lo je ga li bū ti ren gia mos už sie nio kal bos mo du lio pro gra mos (pvz.: pro fe si nės kal bos, de ba tų, li te ra tū ros, ša lies pa ži ni mo, kū ry bi nio ra šy mo, kal bė ji­mo įgū džių ug dy mo ir pan.).Ben­drų­jų­ ug­dy­mo­pla­nų­pro­jek­te, ne pri klau so mai nuo

pa si rink tos už sie nio kal bos (pri va lo mos ar pa si ren ka mos) ir pa si rink to kur so, siū lo ma skir ti ne ma žiau nei 207 pa mo kas. Mo ki nio už sie nio kal bos mo ky mui si skir tos va lan dos tu rė tų bū ti su da ro mos iš ati tin ka mam ly giui skir tų pa mo kų skai čiaus (ne ma žiau nei 3 val. per sa vai tę) ir pa si ren ka mų mo du lių va lan dų, ku rių skai čių mo ki nys ren ka si pats. Mo du liui va lan dos nau do ja­mos iš mo­ki­nių­ug­dy­mo­si­po­rei­kiams­skir­tų­va­lan­dų.

Ti ki mės, kad už sie nio kal bų vi du ri nio ug dy mo pro gra mų ir ug dy mo or ga ni za vi mo po ky čiai su da rys ga li my bę lanks čiau or­ga ni zuo ti ug dy mo pro ce są, pa ska tins mo ki nius mo ky tis dau giau ir įvai res nių už sie nio kal bų, ati tiks įvai rius mo ki nių mo ky mo si po rei kius ir pa dės ge rin ti jų už sie nio kal bų pa sie ki mus.

Ire­na­RAU­DIE­NĖŠMM­Pa­grin­di­nio­ir­vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­sky­riaus­vy­riau­sio­ji­spe­cia­lis­tė

¢ ¢ ¢

6

Ba­lan­dį­ Švie­ti­mo­ ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja­su­ren­gė­kon­fe­ren­ci­ją­„Švie­ti­mo­po­li­ti­kos­kryp­tys­ ir­ plėt­ros­ga­li­my­bės­ sa­vi­val­dy­bė­se,­pa­nau­do­jant­ES­struk­tū­ri­nių­fon­dų­pa­ra­mą“.

Dvi die nas tru ku sia me ren gi ny je sa vi val dy­bių ad mi nist ra ci jų švie ti mo pa da li nių va do vai, spe cia lis tai, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai pa val džių ins ti tu ci jų at sto vai, ES struk tū ri nių fon dų pro jek tų va do vai ap ta rė švie­ti­mo­po­li­ti­kos­pri­ori­te­tus: iki mo kyk li nio ir prieš mo­kyk li nio ug dy mo si tu a ci ją sa vi val dy bė se bei ak tu a liau sias plė to tės kryp tis ir ga li my bes pa nau do jant ES pa ra mą; at nau jin tų vi du ri nio ug dy mo pro gra mų die gi mą ir sa vi val dy bių vaid me nį bei ES struk tū ri nių fon dų pro jek tų in dė lį jas įgy ven di nant.

Kon fe ren ci jo je dis ku tuo ta, vy ko in di vi du a­lios kon sul ta ci jos ir dar bas gru pė se, kur švie­ti mo pa da li nių at sto vai iš sa kė nuo mo nę, kaip ke ti na pa dė ti mo kyk loms pa si reng ti įgy ven din ti at nau jin tą vi du­ri nio ug dy mo pro gra mą ir ge riau pa si nau do ti ES pro jek tais.

„Stra­te­gi­jos­„Eu­ro­pa­2020“­vie­nas­iš­pa­grin­di­nių­sie­kių – ma žin ti įgi ju sių tik pa grin di nį iš si la vi ni mą ir to liau ne be si mo­kan čių (18–24 me tų gru pė je) jau nuo lių skai čių. Pa ly gi nus su Eu ro pos vi dur kiu, Lie tu vo je šis ro dik lis nė ra la bai že mas. Sta­tis ti kos duo me ni mis, moks lų ne tę sia 15,7 proc. jau nų žmo nių, gy ve nan čių kai me, ir 3,7 proc. mies tie čių, – kal bė jo švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai­das­Ba­cys. – Dau gu ma jų – so cia li nę at skir tį pa ti rian tys vai kai. Be to, vai ki nai lin kę anks čiau nu sto ti mo ky tis nei mer gi nos. Lie tu vo je nė ra įgi ję vi du ri nio iš si la vi ni mo ir to liau ne si mo ko 5,7 proc. mer gi nų (ES vi dur kis – 12,5 proc.) ir 11,5 proc. vai ki nų (ES – 16,3 proc.).“

Pa sak vi ce mi nist ro, pro ble mą tu rė tų pa dė ti spręs ti plė to ja ma iki mo kyk li nio ug dy mo in fra struk tū ra ir pa slau gų įvai ro vė bei in­ves ti ci jos į ug dy mo ap lin ką, mo ky to jų kom pe ten ci ją, so cia liai jaut rių gru pių, ne įga lių jų ir spe cia lių jų ug dy mo(si) po rei kių tu rin­čių vai kų ug dy mo ge ri ni mas, ga li my bių ki taip įgy ti pa grin di nį ir vi du ri nį iš si la vi ni mą su da ry mas bei kt. 2011 m. svar bus Vy riau­sy bės pri ori te tų ak cen tas – iki mo kyk li nio ug dy mo pri ei na mu mo di di ni mas ir ko ky bė, šei mos po li ti kos stip ri ni mas. Nu ma to mos kryp tys: šei­mai­pa­lan­kios­dar­bo­ap­lin­kos­stip­ri­ni­mas­(dar bo ir šei mos įsi pa rei go ji mų de ri ni mas bei kt.); pa­slau­gų­šei­mai­plėt­ra­ir­pri­ei­na­mu­mas.

Ty ri mais įro dy ta, kad in ves ta vi mas į ko ky biš ką ug dy mą vai­kys tė je yra pats efek ty viau sias.

Pri ei na mu mui di din ti, ko ky bei ge rin ti skir ta Iki­mo­kyk­li­nio­ir­prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­plėt­ros­2011–2013­m.­pro­gra­ma, o in fra struk tū rai ge rin ti – ES­struk­tū­ri­nių­ fon­dų­pro­jek­tai­„In­ves­ti­ci­jos­ į­ iki­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo įstai­gas“ bei „Uni­ver­sa­lių­dau­gia­funk­ci­nių­cen­trų­stei­gi­mas­ir­plėt­ra“. Tam pa si tar naus ir žmo giš kų jų iš tek lių plėt ros pro jek tas „Iki­mo­kyk­li­nio­ir­prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­plėt­ra“, pra dė tas įgy ven din ti 2010 m. ir be si tę sian tis iki 2014 m., bei įves tas iki mo kyk li nio ug dy mo krep še lis ir kt.

Sie kiant pa dė ti vai kams kuo ge riau pa si reng ti at ei čiai, sa­vi val dy bė se siū lo ma plė to ti: iki mo kyk li nio ug dy mo ir švie ti mo bei ki to kios pa gal bos vai kui (nuo gi mi mo)/šei mai po rei kio ana li zę ir jos pa grin du mo de liuo ti pa slau gų plėt rą, tar pins ti tu­ci nį ben dra dar bia vi mą, šei mų po rei kius ten ki nan tį dar bo lai ko reg la men ta vi mą ir kt.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug­dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Lai­ma­Jan­kaus­kie­nė pri sta tė ES­struk­tū­ri­nių­fon­dų­lė­šo­mis­pla­nuo­ja­mas­iki­mo­

mo ki nio sėk mė – kiek vie no in dė lis „Svar biau sia – ne tai, kur sto vi me, o tai, ku ria kryp ti mi ju da me“ (O. V. Holm sas)

kyk­li­nio­ ir­ prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­2011–2014­m.­plėt­ros­pro­jek­to­prie­mo­nes. Sie kiant di din ti iki mo kyk­li nio ug dy mo pri ei na mu mą ir at ve riant nau jas or ga ni za vi mo ga li my bes, ke ti na ma or­ga­ni­zuo­ti­ vie­šas­ kon­sul­ta­ci­jas re gio nuo se, skelb­ti­vie­šą­kon­kur­są, ku riuo bus ska ti na ma teik ti ino va ty vius ug dy mo or ga ni za­vi mo mo de lius, nu­ma­to­ma­pa­reng­ti iki mo kyk li nio ug dy mo or ga ni za vi mo mo de lių ap ra šą įstai gų sa vi nin kams ar jų tei ses ir pa rei gas įgy ven di nan­čioms ins ti tu ci joms (jį stei gė jai ga lė tų tai ky ti, or ga ni zuo da mi iki mo kyk li nį ug dy mą vie to se), pa­reng­ti­ lei­di­nį apie ge riau sią Lie tu vo je iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo prak­ti­nę pa tir tį, su­kur­ti­ 2­ fil­mus, pri sta tan­čius ug dy mo or ga ni za vi mo ir ug dy­mo tu ri nio įvai ro vę, pra plės ti por ta lo www.iki­mo­kyk­li­nis.lt ga li my bes –

leis ti pe da go gams da ly tis sa vo ge rą ja prak ti ne pa tir ti mi. At ski­ras prie­mo­nių­blo­kas­nu­ma­to­mas ug­dy­mo­tu­ri­nio­ko­ky­bei­ge rin ti. De cen tra li za vus iki mo kyk li nio ug dy mo tu ri nį, iki mo kyk­li nio ug dy mo pe da go gai su si dū rė su nau jais iš šū kiais – kaip už tik rin ti iki mo kyk li nio ug dy mo ko ky bę, pa reng ti šiuo lai kiš ką, kon kre čios ben druo me nės vai kų ir šei mų po rei kius ati tin kan­čią iki mo kyk li nio ug dy mo pro gra mą. Pe da go gams nu­ma­to­ma­pa reng ti iki mo kyk li nio ug dy mo tu ri nio me to di nes re ko men da­ci jas, at­nau­jin­ti Ben drą ją prieš mo kyk li nio ug dy mo ir ug dy mo si pro gra mą, pa reng ti iki mo kyk li nio am žiaus (ir spe cia lių jų ug dy­mo si po rei kių) vai kų pa sie ki mų ap ra šą, or­ga­ni­zuo­ti mo ky mus pe da go gams ir di rek to rių pa va duo to jams ugdymui.

Dr.­Dai­nius­Žvir­daus­kas­kal bė jo apie su gru pe moks li nin kų pa reng tas me to di nes re ko men da ci jas, ku rio mis sie kia ma pa­dė ti sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų va do vams veiks min giau at lik ti sa vo funk ci jas, ge ri nant iki mo kyk li nio, prieš mo kyk li nio ug dy mo ir švie ti mo pa gal bos tei ki mo pri ei na mu mą, ko ky bę. Re ko men­duo ja ma pa gal bą­grįs­ti­ug­dy­mo(si)­vei­kiant,­at­sa­ko­my­bės,­vai­ko­tei­sių­į­ne­var­žo­mą­to­bu­lė­ji­mą,­in­di­vi­du­a­lu­mo,­lais­vės­ir­ki­tais­prin­ci­pais.

Kom plek si nę pa gal bą vai kui ir šei mai se niū ni jo je ar sa vi val­dy bė je ga li su da ry ti švie ti mo pa gal ba (psi cho lo gi nė, spe cia lio ji pe da go gi nė ir kt.) ir pa slau gos šei moms, tu rin čioms vai kų iki 7 me tų (vai kų prie žiū ros ir ug dy mo, so cia li nių pa slau gų cen trai vai kams su spe cia liai siais po rei kiais bei kt.).Laz­di­jų­ra­jo­no­sa­vi­val­dy­bės­at­sto­vai pa si da li jo ge rą ja pa­

tir ti mi, kaip šiuo lai kiš kai tei kia kom plek si nę pa gal bą vai kui ir šei mai. Vi suo me nės svei ka tos biu re įsteig tas spe cia lis to tar­pins ti tu ci niam ben dra dar bia vi mui ko or di nuo ti eta tas. Dar buo­to jas kau pia in for ma ci ją apie neug do mus pa gal iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pro gra mas vai kus nuo gi mi mo iki 7 me tų, ku riems rei ka lin ga so cia li nė pa ra ma, svei ka tos prie­žiū ros pa slau gos bei švie ti mo pa gal ba, in for muo ja svei ka tos prie žiū ros pa slau gų, so cia li nės pa ra mos, švie ti mo pa gal bos bei ki tais klau si mais ar pa si tel kia ki tų ins ti tu ci jų spe cia lis tus ir t. t.

Be to, kon fe ren ci jo je iš sa ky tos min tys apie Iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo plėt ros 2011–2013 m. pro gra mos svar bą, dau gia funk ci nių cen trų, vals ty bi nių ir ne vals ty bi nių iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų plėt ros, iki mo kyk li nio ug dy mo krep še lio bei ki tas ak tu a li jas.

Kal bė da mas apie ki tą švie ti mo po li ti kos pri ori te tą – vi du ri nio

ug dy mo tu ri nio at nau ji ni mą – vi ce mi nist ras sa kė, kad at nau­jin tų pro gra mų tiks las – ne vien pa gi lin ti ir pra plės ti ži nias, ge bė ji mus bei kom pe ten ci jas mo ki nių pa si rink to se sri ty se,

Renatos Česnavičienės nuotr.

Kon fe ren ci jos

„Mūsų­bendras­siekis­–­kiekvieno­vaiko­sėkmė“,­–­sako­A.­Šuminienė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

7

bet ir pa si reng ti to li mes niam mo ky mui si. Kai­tos­pa­grin­das­–­mo­kė­ji­mas­mo­ky­tis.­Ak cen tuo ti nas sa va ran kiš kas žmo gaus pa si rin ki mas, sa vo kar je ros pla na vi mas, ge bė ji mų įver ti ni mas. To dėl at nau jin to se vi du ri nio ug dy mo ben dro sio se pro gra mo se ap ra šy tos šiuo lai ki niam žmo gui rei ka lin gos kom pe ten ci jos (ži nios, ge bė ji mai, nuo sta tos), o jų są ra šas pa pil dy tas nau ja kul tū ri ne kom pe ten ci ja.

At nau jin to mis vi du ri nio ug dy mo pro gra mo mis bu vo sie kia ma iš veng ti per tek li nių ži nių ir pa si kar to ji mų, jos pa pil dy tos ak tu a­lio mis ži nio mis bei nau jais pa si ren ka mai siais kur sais ir t. t.

Sėk min gą at nau jin to ug dy mo tu ri nio įgy ven di ni mą lems tik ben­dri­ su­si­ta­ri­mai­ vi­sais­ švie­ti­mo­ lyg­me­ni­mis,­ kon­ku­ren­ci­jos­ma­ži­ni­mas­ ir­ ben­dra­dar­bia­vi­mo­ tarp­mo­kyk­lų­ ska­ti­ni­mas. Bū ti nas aiš kus ir ryž tin gas tin klo per tvar kos pla nas.

ES struk tū ri nių fon dų pro jek tai, vi ce mi nist ro ma ny mu, – rim ta pa gal ba at nau ji nant ug dy mo tu ri nį ir įgy ven di nant stra te gi nius švie ti mo tiks lus. Svar biau sia nepa si klys ti jų gau so je, o rink tis, at si žvel giant į kiek vie nos sa vi val dy bės ar mo kyk los pri ori te tus. Ant ra ja me pro jek tų vyk dy mo eta pe ak cen tuo ja mas nau jų idė jų iš ban dy mas ir die gi mas, iš ski ria ma prak ti nė veik la, ge ro sios pa tir ties sklai da, na cio na li nių ins ti tu ci jų, mo kyk lų, mo ky to jų, eks per tų, pri va čių or ga ni za ci jų ben dra dar bia vi mas.

Ap tar da ma Ben drų jų ug dy mo pla nų pro jek tą ir sa vi val dy bių vaid me nį įgy ven di nant vi du ri nio ug dy mo pro gra mas, Švie­ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus ve dė jos pa va duo to ja Aud­ro­nė­Šu­mi­nie­nė­pa brė žė, kad­pa­grin­di­nis­dė­me­sys­nau­ja­ja­me­do­ku­men­to­pro­jek­te­ski­ria­mas­mo­kyk­lų­sa­va­ran­kiš­ku­mo­di­di­ni­mui. Ji tei gė, jog „Ben­drai­siais­ug­dy­mo­pla­nais­sie­kia­ma­pa­dė­ti­mo­kyk­loms­for­muo­ti­ ug­dy­mo­ tu­ri­nį­ ir­ or­ga­ni­zuo­ti­ pro­ce­są­ taip,­ kad­kiek­vie­nas­be­si­mo­kan­ty­sis­pa­gal­ sa­vo­ iš­ga­les­pa­siek­tų­kuo­aukš­tes­nį­mo­ky­mo­si­re­zul­ta­tą­ir­įgy­tų­mo­ky­mui­si­vi­są­ gy­ve­ni­mą­bū­ti­nas­ben­drą­sias­ir­da­ly­ki­nes­kom­pe­ten­ci­jas.“

At nau jin tų vi du ri nio ug dy mo pro gra mų kryp tis ap ta rė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus ve dė ja dr. Lo­re­ta­Ža­dei­kai­tė.

Ben drie ji vi du ri nio ug dy mo at nau ji ni mo prin­ci­pai: nuo­sek­lu­mo­– ug dy mo tu ri nio kai ta vyks ta evo liu ci niu bū du, sub­si­dia­ru­mo­– spren di mus pri ima stei gė jai ir mo kyk los, at si žvelg da mi į sa vo po rei kius ir ga li my bes, įsi­ver­ti­ni­mo­– pla nuo ja mi po ky čiai tu rės įta kos mo ki nių mo ky mo si sėk mei ir re zul ta tams (vai kas tam pa at sa kin gas už mo ky mą(si)), vie­šu­mo­ir­skaid­ru­mo­– vi suo me nė nuo lat in for muo ja ma apie įgy ven di ni mo ei gą, ben­dra dar biau ja ma ir ta ria ma si dėl veik lų pra smin gu mo.Tiks­lai: sie kia ma, kad mo kyk lo se bū tų lanks čiau pla nuo­

ja mas bei įgy ven di na mas ug dy mo tu ri nys, dau giau dė me sio ski ria ma kom pe ten ci jų – ži nių, ge bė ji mų ir ver ty bi nių nuo sta­tų – ug dy mui.Prie­mo­nės, pa dė sian čios mo kyk lo se įgy ven din ti ug dy mo

tu ri nį:tiks­lin­gas­mo­ky­to­jų­kva­li­fi­ka­ci­jų • to­bu­li­ni­mas. Švie ti mo cen t­rams jau pri sta ty ti kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pri ori te tai, pro gra­mos, me to di nė me džia ga ir kt. Se mi na rus ga li ves ti ver tin to jai, au di to riai, be si mo kan čių mo kyk lų tin klų at sto vai ir t. t.;or ga ni zuo ja mi • ­bran­dos­eg­za­mi­nų­pro­gra­mų­pro­jek­tų­svars­ty­mai­4 re gio nuo se, sa vi val dy bių me to di niuo se bū re liuo se;į­vi­sas­veik­las­įtrauk­ti­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jas • (įvyko da ly kų mo ky to jų aso cia ci jų rė mi mo kon kur sas at nau jin tam vi du ri nio ug dy mo tu ri niui dieg ti, 15 aso cia ci jų skirta 50 tūkst. Lt);iki rug sė jo pla nuo ja ma pa reng ti • me­to­di­nę (il ga lai kių ir trum­pa lai kių pla nų pa vyz džius) ir da­ly­ki­nę­me­džia­gą;spa lį or ga ni zuo ti • me­to­di­nes­die­nas sa vi val dy bių me to di nių bū re lių bei da ly kų mo ky to jų aso cia ci jų at sto vams;pa reng ti bei pa tvir tin ti • ben­druo­sius­rei­ka­la­vi­mus­(ap­ra­šus)­dai­lės,­mu­zi­kos­pro­gra­moms,­ skir­toms­kon­ser­va­to­ri­joms­ir­me­nų­gim­na­zi­joms;stip­rin­ti­mo­kyk­los­ben­druo­me­nės­ge­bė­ji­mus,­pri­si­im­ti­ •at­sa­ko­my­bę­už­ug­dy­mo­pro­ce­so­įgy­ven­di­ni­mą,­mo­ki­nių­pa­sie­ki­mus,­pa­si­tel­kiant­mo­ky­to­jų­ar­tė­vų­aso­cia­ci­jas;ska tin ti mo kyk las dieg ti • elek­tro­ni­nius­die­ny­nus ir kt.Prie­mo­nės, pa dė sian čios dau giau dė me sio skir ti kom pe­

ten ci jų – ži nių, ge bė ji mų ir ver ty bi nių nuo sta tų – ug dy mui: pa tvir­tin tos vi du ri nio ug dy mo ben dro sios pro gra mos yra pa skelb tos in ter ne to sve tai nė je www.upc.smm.lt/vei­ki­me/tu­ri­nys; di de lis dė me sys bus ski ria mas nau jų mo ky mo prie mo nių pa si rin ki mui ir tai ky mui (lap kri tį pla nuo ja ma mo ky mo prie mo nių pa ro da); vi du ri nio ug dy mo ir bran dos eg za mi nų pro gra mų tu ri nio de­ri ni mas bei kt.

Kaip sa vi val dy bės ga lė tų ver tin ti ug dy mo tu ri nį, pa nau do­da mos sa vęs ir iš orės ver ti ni mo duo me nis, kal bė jo Na cio­na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros di rek to rius Graž­vy­das­Ka­za­ke­vi­čius.

Nau ja ja me Švie ti mo įsta ty me tei gia ma, kad švie ti mo ko­ky­bei­ge­rin­ti­vyk­do­ma švie ti mo ste bė se na, ty ri mai, mo­kyk­lų­veik­los­įsi­ver­ti­ni­mas­ir­iš­ori­nis­ver­ti­ni­mas, mo kyk lų va do vų ir mo ky to jų ates ta ci ja, mo ky mo si pa sie ki mų ver ti ni mas bei kt.

Vy riau sy bės pro gra mo je pa žy mė ta, kad 2011 m. veik los ko ky bės iš orės au di tas tu rė tų bū ti at lik tas 25 proc. ben­dro­jo­la­vi­ni­mo­mo­kyk­lų. Iki šių me tų ba lan džio iš orės ver ti ni mas at lik tas 20,7­proc. ša lies mo­kyk­lų.

For muo jant mo kyk los ug dy mo tu ri nį, siū lo ma pa si nau do ti mo ki nių pa sie ki mų ir pa žan gos ver ti ni mo ug dy mo pro ce se in­for ma ci ja, pa sie ki mų ty ri mų, mo kyk los veik los vi daus ir iš orės ver ti ni mo duo me ni mis bei ki ta su kaup ta me džia ga.

Nau din ga, kai sa vi val dy bė je tel kia mi iš orės ver tin to jai, mo­kyk los jiems at ve ria du ris ir vyks ta kon sul ta ci nės die nos, pa­mo kos, dis ku tuo ja ma, aiš ki na ma si, ko kią įta ką kva li fi ka ci jos to bu li ni mas tu ri pa mo kai ir pan.

G. Kazakevičius mi nė jo, kad, mo kyk lo se at lie kant iš orės ver ti ni mą, pa ste bė ta, jog ben drie ji ug dy mo tiks lai, orien tuo ti į kom pe ten ci jų ug dy mą, ne pa kan ka mai pa ste bi mi kon kre taus da ly ko ug dy mo pro ce se.

Na cio na li nio eg za mi nų cen tro di rek to rius dr.­Sau­lius­Zy­bar­tas iš sa kė pla nuo ja mus bran dos eg za mi nų po ky čius, su si ju sius su at nau jin to mis vi du ri nio ug dy mo pro gra mo mis.

Re mian tis Vy riau sy bės pro gra ma, nau juo ju Švie ti mo įsta ty­mu, at nau jin to mis vi du ri nio ug dy mo pro gra mo mis, pla nuo ja mi ir bran dos eg za mi nų pokyčiai: lie tu vių kal bos eg za mi no ver ti ni mo pro jek ta vi mas, už sie nio kal bų eg za mi nų mo de lia vi mas, bran­dos dar bas, vi sos in for ma ci nės sis te mos su tvar ky mas.

Anot di rek to riaus dr. S. Zybarto, pro ble ma ta, kad, tik lai ky­da mi bran dos eg za mi nus, mo ki niai pir mą kar tą re a liai su ži no apie sa vo pa sie ki mus ir jau nie ko ne be ga li keis ti. To dėl iš ky la po rei kis kur ti nuo sek lią pa sie ki mų ver ti ni mo sis te mą, kad vai kai ir tė vai in for ma ci ją apie mo ky mo si pa sie ki mus ga lė tų su ži no ti pe ri odiš kai, nuo pat pra di nės mo kyk los.

Iki šiol vals ty bi niai bran dos eg za mi nai ne įver tin da vo ki tų ne ma žiau svar bių ge bė ji mų (mo kė ji mo mo ky tis, ko mu ni ka vi mo, pa ži ni mo, ini cia ty vu mo, kū ry bin gu mo ir pan.). To dėl iš ban do­mas ir ša lia or ga ni zuo ja mų eg za mi nų bus pa reng tas kom pe ten­ci jų ver ti ni mui skir tas bran­dos­dar­bas. Per il ges nį lai ko tar pą at lik tas mo ki nio in di vi du a lus ti ria ma sis ar ku ria ma sis dar bas leis tų įver tin ti tas jo kom pe ten ci jas, ku rias sun ku pa tik rin ti „po­pie riaus ir pieš tu ko“ ti po už duo ti mi (pa vyz džiui, mo kė ji mo mo­ky tis, ko mu ni ka vi mo, pa ži ni mo, ini cia ty vu mo bei kū ry bin gu mo, as me ni nes ir kt.). Šiuo me tu vyk do mas tech no lo gi jų eg za mi nas sa vo es me yra bran dos dar bo ana lo gas.

Bran dos dar bą siū lo ma ver tin ti, at si žvel giant į jo pla na vi mo, įgy ven di ni mo (kū ri mo) pro ce sus, pa tį kū ri nį (pro duk tą) ir į tai, kaip pri sta to mas. Jį ga lė tų su da ry ti tech no lo gi jų kryp ties, ana­li ti nis ar me nų kryp ties dar bas, pri klau so mai nuo kiek vie no mo ki nio pa si rin ki mo, dieg ti nu ma to ma eta pais iki 2013 m.

Dar bo gru pė se sa vi val dy bių at sto vai pa si da li jo pa tir ti mi, ko­kios veik los or ga ni zuo ja mos sa vi val dy bė se, ir ap ta rė, ką dar rei kia nu veik ti ir nu ma ty ti, pla nuo jant ES struk tū ri nių fon dų pro jek tus, kad vi du ri nio ug dy mo turinio die gi mas vyk tų sėk­min gai.

Mū­sų­inf.

Kon fe ren ci jos

Vi sus kon fe ren ci jos pra ne ši mus ra si te in ter ne te ad re su www.smm.lt/stra te gi ja/docs/Svie ti mo%20pa da li niu%20kon fe ren ci jos%20pro gra ma_04_19-20.pdf.

8

Ge­gu­žę­Mo­lė­tų­ra­jo­ne­vy­ko­res­pub­li­ki­nė­švie­ti­mo­cen­trų­kon­fe­ren­ci­ja­„Kva­li­fi­ka­ci­jos­ to­bu­li­ni­mo­ak­tu­a­li­jos­ švie­ti­mo­kai­tos­kon­teks­te“,­ku­rią­or­ga­ni­za­vo­Lie­tu­vos­švie­ti­mo­cen­trų­dar­buo­to­jų­aso­cia­ci­ja­drau­ge­ su­Mo­lė­tų­ švie­ti­mo­cen­tru.­Kon­fe­ren­ci­jos­tiks­las­ –­ap­tar­ti­pe­da­go­gų­kva­li­fi­ka­ci­jos­ to­bu­li­ni­mo­(si)­ da­bar­ti­nę­ si­tu­a­ci­ją­ ir­ nu­ma­to­mus­po­ky­čius­nuo­la­ti­nio­mo­ky­mo­si­kon­teks­te,­pa­si­da­ly­ti­dar­bo­pa­tir­ti­mi­su­ko­le­go­mis.

Kon fe ren ci jo je da ly va vo LR Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul­tū ros ko mi te to pir mi nin kas Va­len­ti­nas­Stun­dys, švie ti mo ir moks lo mi nist ro pa ta rė jas Al­ber­tas­Lakš­taus­kas, Ug dy mo plė to tės cen tro di rek to rius Gied­rius­Vai­de­lis, Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros di rek to rius Graž­vy­das­Ka­za­ke­vi­čius, Vy tau to Di džio jo uni ver si te to Švie ti mo stu di jų cen tro ve dė ja Gied­ra­Ma­ri­ja­Lin­kai­ty­tė, Mo kyk lų to bu li ni mo cen tro pro gra mų di rek to rė Ma­ri­na­Vil­džiū­nie­nė.

Kon fe ren ci jos da ly vius pa svei ki no ir ge ro dar bo pa lin kė jo Mo lė tų ra jo no me ras Sta­sys­Žvi­nys.

LR Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to pir mi nin kas V. Stun dys ak cen ta vo 2003–2012 m. Vals ty bi nės švie ti mo stra te gi jos nuo sta tų įgy ven di ni mą ir pri sta tė 2020 m. Eu ro pos stra te gi jo je nu ma ty tus Eu ro pos ir Lie tu vos švie ti mo pa žan gos ro dik lius, Lie tu vos pa žan gos stra te gi jos „Lie tu va 2030“, ku rio je pa grin di niu in stru men tu pa žan gai siek ti lai ko mas švie ti mas, nuo sta tas ir kt. Jis pa brė žė, kad švie ti mas pri va lo „ma ty ti“ glo­ba li za ci jos pri va lu mus ir iš šū kius, kon sta ta vo, jog Lie tu vo je šian dien do mi nuo ja, de ja, ne ži nioms im li eko no mi ka, o že mų tech no lo gi jų ga my ba, to dėl es mi nis bū si mos nau jos stra te gi jos iš šū kis – kū ry bos ga lių plėt ra.

Švie ti mo ir moks lo mi nist ro pa ta rė jas A. Lakš taus kas pa brė­žė, kad pa grin di nė šiuo me tu ku ria mo pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo mo de lio pro ble ma – skir tin gų kva li fi ka ci jos to bu li­ni mo lyg me nų – mo ky to jo, mo kyk los, sa vi val dy bės ad mi nist­ra ci jos, na cio na li nio lyg mens – už sa ky mo su de ri na mu mas, kad nė ra su si ta ri mo dėl na cio na li nių kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pri ori te tų.

Ug dy mo plė to tės cen tro di rek to rius G. Vai de lis ap ta rė mo ky­to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ak tu a li jas, pa brė žė, kad, įgy ven­di nant pro jek tą „Pe­da­go­gų­kva­li­fi­ka­ci­jos­to­bu­li­ni­mo­ir­per­kva­li­fi­ka­vi­mo­sis­te­mos­plėt­ra“, bus pa reng tas ir pa tvir tin tas nau jas mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sis te mos mo de lis, iš ban dy tos nau jos mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo for mos, taip pat bū ti na pa reng ti nau ją kva li fi ka ci jos to bu li ni mo nuo sta tų re dak ci ją, ku ri ati tik tų ren gia mą mo de lį, rū pin tis kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mų ko ky bės už tik ri ni mu.

Kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ak tu a li jos švie ti mo kai tos kon teks te

Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros di rek to rius G. Ka za ke vi čius pri sta tė mo kyk los to bu li ni mo va ro mą sias jė gas ir jų tar pu sa vio są vei ką, iš kel da mas klau si mus: ku ri iš tų jė gų ne vei kia, jei mo kyk lo je ne vyks ta po ky čiai; ar ku ria­mos kon kre čiai ap lin kai pri tai ky tos pro gra mos, ku rios rem tų si sche ma „duo me nys – ži nios – pro gra ma“. G. Ka za ke vi čius, rem da ma sis ty ri mais, pa ro dė, kad dau ge liui mo kyk lų ver tin ti pa mo kos ko ky bę yra pro ble ma ir kur link rei kė tų kreip ti kva li­fi ka ci jos to bu li ni mą.

Kal bė da ma apie mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ir vi suo­me nės po rei kių der mę, Vy tau to Di džio jo uni ver si te to Švie ti mo stu di jų cen tro ve dė ja G. M. Lin kai ty tė tei gė, kad mo ky to jų kva­li fi ka ci jos to bu li ni mo pa skir tis – už tik rin ti vi suo me nės po rei kius ati tin kan čią ben dro jo ug dy mo ko ky bę. Kaip vie ną iš ga li my bių efek ty vin ti mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mą pra ne šė ja pri sta tė Be si mo kan čių mo kyk lų tin klų (BMT) mo de lį ir pa tei kė klau si mą dis ku si jai – ko kia tu rė tų bū ti mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sis te ma, kad skir tin go se ben dro jo la vi ni mo zo no se dir ban tys pro fe sio na lai ge bė tų ben dra dar biau ti, siek tų nai kin ti se nus veiks mų mo de lius bei mo ty vus ir no rė tų kur ti nau jas, vi suo me­nės po rei kius ten ki nan čias ug dy mo(si) per spek ty vas?

Mo kyk lų to bu li ni mo cen tro pro gra mų di rek to rė M. Vil džiū­nie nė pri sta tė nau ją kon sul ta vi mo ir kon sul tan tų ren gi mo mo de lį, ku ria mą, įgy ven di nant na cio na li nį pro jek tą „Ly­de­rių­lai­kas“, in for ma vo apie nau ją pa rei gy bę – pro fe si nio to bu­li ni mo kon sul tan tą, ku rio pa skir tis – mo kyk las ir kiek vie ną mo ky to ją kon sul tuo ti pro fe si nio to bu li ni mo si pla na vi mo klau si­mais. M. Vil džiū nie nė pa brė žė, jog­švie­ti­mo­ly­de­rių­veik­los­ epi­cen­tras­–­mo­ki­nių­mo­ky­ma­sis.

Lie tu vos švie ti mo cen trų dar buo to jų aso cia ci jos pre zi den tė Vi­ta­li­ja­Bu­ja­naus­kie­nė, kal bė da ma apie šios aso cia ci jos pa tir tį ir per spek ty vas, ak cen ta vo, kad ge ras mo ky ma sis pri klau so nuo mo ky to jo meist riš ku mo. Ji pri sta tė ty ri mą apie tai, ko kios kva li fi ka ci jos to bu li ni mo for mos tai ko mos švie ti mo cen truo se ir kaip ver ti na mas jų efek ty vu mas. V. Bu ja naus kie nė at sklei dė pro ble mas, su ku rio mis šian dien su si du ria švie ti mo cen trai, or ga ni zuo da mi kva li fi ka ci jos to bu li ni mą : ne įtei sin tos nau jos kva li fi ka ci jos to bu li ni mo for mos, ku rioms ga li ma bū tų nau do ti mo ki nio krep še lio lė šas; fi nan sa vi mo at žvil giu ne vie no dos kai­mo ir mies to mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo(si) ga li my bės; pro ble mų ne ak re di tuo tiems švie ti mo cen trams ke lia Švie ti mo įsta ty mo 23­ias straips nis „Pa­gal­ba­mo­kyk­lai­ir­mo­ky­to­jui“; pa kar to ti nė švie ti mo cen trų ak re di ta ci jos tvar ka rei ka lau ja ko rek ci jų – vi sa tai yra už da vi niai, ku riuos spren džiant ga lė tų da ly vau ti ir Lie tu vos švie ti mo cen trų dar buo to jų aso cia ci ja.

Kė dai nių švie ti mo cen tro di rek to rius Hen­ri­kas­Vai­ce­kaus­kas, Pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kon cep ci jos ren gi mo dar bo gru pės na rys, su pa žin di no su ren gia mos kon cep ci jos met me ni mis. Kon fe ren ci jos da ly vius ypač nu ste bi no­ren­gia­mos­kon­cep­ci­jos­nuo­sta­ta,­su­si­ju­si­su­pe­da­go­gų­kva­li­fi­ka­ci­jos­to­bu­li­ni­mo(si)­pa­slau­gų­(PKTP)­tei­ki­mu­ir­dis­kri­mi­nuo­jan­ti­švie­ti­mo­cen­trus­ki­tų­PKTP­tei­kė­jų­at­žvil­giu,­prieš­ta­rau­jan­ti­ir­Švie­ti­mo­įsta­ty­mo­23­iam­straips­niui,­ku­ria­me­įtei­sin­tos kva­li­fi­ka­ci­jos­to­bu­li­ni­mo­pro­gra­mas­įgy­ven­di­nan­čios­įstai­gos. Kon fe ren ci jos da ly viai­pri­ėmė­re­zo­liu­ci­ją, ku rio je siū lo ma ko re guo ti kai ku rias ren gia mos kon cep ci jos nuo sta tas.

Ant rą ją kon fe ren ci jos die ną eks pre sy viu pra ne ši mu „Vie šų jų ry šių tech no lo gi jos – į pa gal bą švie ti mo or ga ni za ci jai“ pra dė­jo Vil niaus ko le gi jos lek to rė Li­di­ja­Lau­rin­čiu­kie­nė. Ji mo kė, kaip ieš ko ti po zi ty vių bei iš ra din gų for mų skelb ti ir pri sta ty ti sa vo or ga ni za ci jos veik lą, ug dy ti dar buo to jų lo ja lu mą sa vo or ga ni za ci jai.

Nu tar ta to kias kon fe ren ci jas, ku rio se bū tų da li ja ma si veik los idė jo mis, pa tir ti mi, drau ge ieš ko ma pro ble mų spren di mo bū dų, or ga ni zuo ti daž niau.

Mei­lu­tė­APA­NA­VI­ČIE­NĖMa­ri­jam­po­lės­švie­ti­mo­cen­tro­di­rek­to­rė

Kon fe ren ci jos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

9

Vil niaus Pran­ciš­kaus­Sko­ri­nos­vi­du­ri­nė­mo­kyk­la or ga ni za­vo Vil niaus mies to mo ki nių gam ta moks li nę kon fe ren ci ją „Šva­ri­ap­lin­ka­ –­ svei­kas­ žmo­gus“, skir tą Čer­no­by­lio­ ato­mi­nės­elek­tri­nės­tra­ge­di­jos­25­osioms­me­ti­nėms­pa­mi­nė­ti. Kon­fe­ren­ci­jos­tiks­las – plės ti ir gi lin ti mo ki nių ži nias eko­

lo gi jos, svei kos ir sau gios ap lin kos, gam tos moks lų sri ty se; for muo ti prak ti nės veik los įgū džius gy ve na ma jai ap lin kai pa žin ti ir jai ge rin ti; ska tin ti ben druo me nę kur ti sau gią ir svei ką ap lin­ką. Da ly vau ti kon fe ren ci jo je bu vo pa kvies ti 7–12­ų (gim na zi jų I–IV) kla sių mo ki niai.

Į kon fe ren ci ją at vy ko ir jos da ly vius pa svei ki no Bal ta ru si jos am ba sa dos Lie tu vo je at sto vas bei Ra dia ci nės sau gos cen tro (RSC) Eks per ti zės ir ap švi tos ste bė se nos de par ta men to di rek­to rius Ju­lius­Ži­liu­kas. RSC, nuo lat rū pin da ma sis jau nų žmo nių švie ti mu ra dia ci nės sau gos sri ty je, ben dra dar biau ja su Lie tu vos mo kyk lo mis. RSC Eks per ti zės ir ap švi tos ste bė se nos de par­ta men to Gy ven to jų ap švi tos ste bė se nos sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Auk­sė­Skrip­kie­nė kon fe ren ci jo je skai tė pra ne ši mą „Gy­ven­to­jų­apsaugos­nuo­ža­lin­go­jo­ni­zuo­jan­čio­sios­spin­du­liuo­tės­po­vei­kio­sis­te­ma­Lie­tu­vo­je“. Kon fe ren ci jos da ly viai su pa žin din ti su jo ni zuo jan čio sios spin du liuo tės sam pra ta, ti pais, jos šal ti nių rū ši mis ir nau do ji mu, šios spin du liuo tės po vei kiu ir ap sau gos nuo jo bū dais. RSC Eks per ti zės ir ap švi tos ste bė­se nos de par ta men to Gy ven to jų ap švi tos ste bė se nos sky riaus vy riau sia sis spe cia lis tas Re­mi­gi­jus­Kie­vi­nas kon fe ren ci jos da ly viams de monst ra vo ra dio lo gi nius ma ta vi mo prie tai sus. Jie tu rė jo ga li my bę at lik ti gam ti nio fo no ma ta vi mus. RSC Eks per­ti zės ir ap švi tos ste bė se nos de par ta men to Gy ven to jų ap švi tos ste bė se nos sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė As­ta­Oren­tie­nė kon fe ren ci jos da ly viams ir Pran ciš kaus Sko ri nos vi du ri nės mo kyk los moks lei viams de monst ra vo mo bi lią la bo ra to ri ją, jos ga li my bes, ma ta vi mų re zul ta tus. Mo ki niai ra dia ci nės sau gos spe cia lis tams ak ty viai už da vi nė jo klau si mų, ne tik do mė jo si ma ta vi mo prie tai sais, bet ir klau si nė jo apie jo ni zuo jan či ą ją spin du liuo tę ir jos po vei kį žmo nių svei ka tai, RSC at lie ka mus ty ri mus.

Ra dia ci nės sau gos cen tro mo bi li ra dio lo gi nių ty ri mų la bo­ra to ri ja ga li at lik ti oro tar šos ra dio ak ty vio sio mis me džia go mis ty ri mus, siur biant orą siur bliu ir nau do jant įran gą, įdieg tą la bo ra to ri jos vi du je. Jo je dir ban tys spe cia lis tai izo liuo ti nuo ap lin kos tar šos, orą fil truo jant spe cia liais fil trais, la bo ra to ri ja ap rū pin ta sro vės ge ne ra to riu mi, oro kon di cio na vi mo sis te ma – taip ma ta vi mus ga li ma at lik ti ava ri jos ži di nio už terš to je vie to je. La bo ra to ri ja kas 1 mi n. ga li ma tuo ti ra dia ci nį fo ną už terš to je te ri to ri jo je.

Mo bi lios spe cia lis tų pa jė gos ga li ma tuo ti ra dia ci nį fo ną, nu­sta ty ti ra dio ak ty vi ą ją tar šą al fa, be ta ir ga ma ra dio nuk li dais, ma tuo ti ap lin kos daik tų pa vir ši nę tar šą, vyk dy ti ga li mų di des nės ra dio lo gi nės tar šos šal ti nių pa ieš ką, nu sta ty ti jų lo ka li za ci jos vie tas, iden ti fi kuo ti, kuo už terš ti daik tai, t. y. nu sta ty ti ra dio­nuk li di nę su dė tį.

Kon fe ren ci jo je da ly va vo ir pra ne ši mą skai tė Gam tos ty ri mų cen tro Bo ta ni kos ins ti tu to Au ga lų fi zio lo gi jos la bo ra to ri jos vy­res nio ji moks lo dar buo to ja Si­gi­ta­Jur­ko­nie­nė.

Moks lei viai iš įvai rių Vil niaus mo kyk lų bei gim na zi jų ren gi ny je pri sta tė sa vo reng tus eko lo gi jos, bio lo gi jos, ge og ra fi jos, fi zi kos moks lų kū ry bi nius dar bus, pro jek tus ir ste bė ji mus. Štai ke le­tas iš jų: „Ener ge ti kos rai da ir jos ry šys su eko lo gi ja“ (Vil niaus Žvė ry no g­ja), Egi­di­jus­Ber­tu­lis,­Džiu­gas­Mi­se­vi­čius, IIa kl. (dar bo va do vas Ovi­di­jus­Ka­va­liaus­kas); „Bak te ri jų kul tū rų au gi ni mas Vil niaus Si mo no Dau kan to gim na zi jo je“, Ak­vi­lė­Ki­liu­ly­tė,­Ga­bi­ja­Vi­soc­ky­tė, IIc kl. Už šį pro jek ti nį dar bą mo ki­nės ap do va no tos III laips nio di plo mu. Jam va do va vo bio lo gi jos mo ky to ja me to di nin kė Ni­jo­lė­Jan­kaus­kie­nė;

„Ker pės – ap lin kos bio in di ka to riai“ (Vil niaus Pran ciš kaus

Sko ri nos vid. m­kla), Gre­ta­Vin­cu­ke­vi­čiū­tė, 9 kl., Mi­chai­las­Griš­ko, 7 kl. (dar bo va do vė Ga­li­na­Vin­cu­ke­vi­čie­nė); „Ap­lin kos tarša au to mo bi liais“ (Vil niaus Tra kų Vo kės vid. m­kla), Eg­lė­Ma­ro­zai­tė, Ok­sa­na­La­ba­no­va, 10 kl. (dar bo va do vė Ri­ta­Bal­čiū­nie­nė);

„Ge ria mo jo van dens ana li zė Vil niaus Pran ciš kaus Sko ri nos vi du ri nė je mo kyk lo je“, Dia­na­Už­da­vi­ny­tė, 10 kl. (dar bo va do vė Svet­la­na­Griš­ko);

„Laz dy nų mik ro ra jo no už terš tu mo sie ros ok si dais ty ri mas“ (Vil niaus „Min ties“ g­ja), Dau­man­tas­Še­me­lio­vas, Min­dau­gas­Ka­ra­nev­skis, IIc kl. (dar bo va do vė­Vir­gi­ni­ja­Spun­dze­vi­čie­nė);

„Snie gas – at mos fe ros už terš tu mo in di ka to rius“ (Vil niaus Pran ciš kaus Sko ri nos vid. m­kla), Vio­le­ta­Ka­mins­ka­ja,­Pa­tri­ci­ja­Bar­kov­ska­ja, 11 kl. (dar bo va do vės: S. Griš ko, G. Vin cu ke­vi čie nė);

„Ra dio nuk li dai dir vo je“ (Vil niaus Nau ja mies čio vid. m­kla), Pa­ve­las­Ra­dio­ny­če­vas­ (Pa vel Ra dio ny čev), Po­las­Mak­si­mas­Bo­va­ro­vas (Pol Mak sim Bo va rov), 8a kl. (dar bo va do vė Ma­ri­na­So­lov­jo­va).

Ver ti ni mo ko mi si ja iš rin ko ge riau sius dar bus, jų au to riai ap­do va no ti pa gy ri mo raš tais, di plo mais ir at mi ni mo do va nė lė mis. Ge riau sio dar bo au to riai ap do va no ti RSC di plo mu ir at mi ni mo do va na.

Kon fe ren ci ją or ga ni za vo Vil niaus Pran ciš kaus Sko ri nos vi du ri nė mo kyk la, Gu dų mo kyk los drau gi ja. Part ne riai: Ra dia­ci nės sau gos cen tras, Bal ta ru si jos Res pub li kos tarp tau ti nis A. D. Sa cha ro vo eko lo gi jos uni ver si te tas. Kon fe ren ci jos ko or­di na to rė – Vil niaus Pran ciš kaus Sko ri nos vi du ri nės mo kyk los di rek to rė Ga li na Si vo lo va.

Apie­mo­kyk­lą

Vil­niaus­Pran­ciš­kaus­Sko­ri­nos­vi­du­ri­nė­mo­kyk­la­–­die­ni­nė,­sa­va­ran­kiš­ko­mo­ky­mo­si­ben­dro­jo­la­vi­ni­mo­mo­kyk­la.­Pir­muo­sius­sa­vo­moks­lo­me­tus­ji­pra­dė­jo­1994­m.­rug­sė­jį.­1997­m.­šios­vie­nin­te­lės­Bal­ti­jos­ša­ly­se­bal­ta­ru­sių­mo­kyk­los­ben­druo­me­nė­pa­si­rin­ko­ XVI­a.­ švie­tė­jo,­hu­ma­nis­to,­pir­mo­jo­ Lie­tu­vos­Di­džio­sios­Ku­ni­gaikš­tys­tės­spaus­tu­vi­nin­ko­Pran­ciš­kaus­Sko­ri­nos­var­dą.­Mo­kyk­la­ tę­sia­bal­ta­ru­sių­gim­na­zi­jos,­ vei­ku­sios­Vil­niu­je­be­maž­ket­vir­tį­am­žiaus,­tra­di­ci­jas.­Iki­1944­m.­gim­na­zi­ja­ren­gė­bal­ta­ru­sių­na­cio­na­li­nės­in­te­li­gen­ti­jos­šia­me­kraš­te­bran­duo­lį.­

„Mū sų mo kyk la pa ti ge riau sia. Jos stip rio sios pu sės: mo ko mės ke lio mis kal bo mis, tu ri me au to bu są, mū sų ne daug, ir mes kiek vie­ną pa žįs ta me, pas mus ne įma no ma pa si mes ti, pri pa žįs ta mas ir ger bia mas kiek vie no mo ki nio in di vi du a lu mas, mo kyk lo je vyks ta ak ty vus ne for ma lu sis ug dy mas, mo kyk la yra eko lo gi nės pa krai­pos, mo kyk los abi tu rien tai ga li stu di juo ti Lie tu vos, ES ir Bal ta ru si jos aukš to sio se mo kyk lo se.“

Mū­sų­inf.

Kon fe ren ci jos

Šva ri ap lin ka – svei kas žmo gus

10

Klai­pė­dos­ ra­jo­no­ ug­dy­mo­ įstai­gų­ ben­druo­me­nė­ bei­pe­da­go­gai,­ Ko­ky­bės­ sie­kian­čių­mo­kyk­lų­ klu­bo­bei­ ki­ti­švie­ti­mo­ben­druo­me­nės­na­riai­ iš­dar­de­vy­nių­ ra­jo­nų­ ir­mies­tų­sa­vi­val­dy­bių­ba­lan­džio­19­d. rin­ko­si­į­Gargž­dų­„Vai­vo­rykš­tės“­gim­na­zi­jo­je­vy­ku­sią res­pub­li­ki­nę­kon­fe­ren­ci­ją „Pro­ce­sų­ to­bu­li­ni­mas­–­or­ga­ni­za­ci­jos­ke­lias­ į­ sėk­mę“. 12­ąją­kon­fe­ren­ci­ją­ren­gė­Klai­pė­dos­ra­jo­no­švie­ti­mo­cen­tras. Ug­dy­mo­įstai­gų­veik­los­ko­ky­bės­to­bu­li­ni­mo­klau­si­mais kal­bė­jo­na­cio­na­li­nio­lyg­mens­at­sto­vai,­Klai­pė­dos­ra­jo­no­pe­da­go­gai,­Ko­ky­bės­sie­kian­čių­mo­kyk­lų­klu­bo­na­riai. Jų­veik­la­ir­pa­tir­tis­ta­po­svei­kin­ti­nu­pa­vyz­džiu.

Pri ėmė dau Giau KaiP 100 da Ly vių

Gargž duo se vy ku sią kon fe ren ci ją Klai pė dos ra jo no sa vi val­dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo sky riaus ini cia ty va or ga ni za vo Klai pė dos ra jo no švie ti mo cen tras kar tu su Ko ky bės sie kian­čių mo kyk lų klu bu, tal ki nant Na cio na li nei mo kyk lų ver ti ni mo agen tū rai. Kon fe ren ci jo je da ly va vo 105 pe da go gai – 72 iš jų at sto va vo Klai pė dos ra jo nui, ki ti – Prie nų, Mo lė tų, Jo na vos, Tau ra gės, Kre tin gos, Ra sei nių, Šiau lių ra jo nams bei Klai pė dos ir Šiau lių mies tams.

Švie ti mo cen tro di rek to rė Ra­mu­tė­Si­ru­tie­nė pa sa ko jo, kad kas me ti nių kon fe ren ci jų ašis yra vi sos ša lies ug dy mo įstai go­se vyk do mas veik los įsi ver ti ni mas. At lie kant įvai rias mo kyk lų ben druo me nių ap klau sas bei re mian tis jų re zul ta tais, sie kia ma ge rin ti ug dy mo pro ce sų ko ky bę, įstai gos pa gal tai for muo ja sa vo veik los pla nus, aiš ki na si, ko kių po ky čių pa gei dau ja ma. Mū sų ra jo ne to kia veik la praktikuojama aš tuo ne rius me tus. Tai įver ti nę or ga ni za to riai pa siū lė švie ti mo dar buo to jams pa si­da ly ti pa tir ti mi su ki tais ša lies ra jo nais ir mies tais.

su do mi no moKs Li nė me džia Ga

Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo sky riaus spe cia lis tai pa brė žė, kad ug dy mo įstai gų veik lai to bu lin ti ra jo ne ski ria ma ypač daug dė me sio ir yra su kaup ta ne ma žai ver tin gų ži nių. Kiek vie nų me tų bir že lį iš mo kyk lų ren ka mi duo me nys, ro dan tys kiek vie nos ug dy mo įstai gos pri va lu mus ar trū ku mus bei tai, ką rei kė tų to bu lin ti. Api ben drin ti duo me nys nau do ja mi Švie ti mo sky riaus veik los pla na vi mui, mo kyk lų va do vų, mo ky to jų kva li­fi ka ci jos to bu li ni mo or ga ni za vi mui ir ki tai veik lai.

Res pub li ki nė je kon fe ren ci jo je Ko ky bės sie kian čių mo kyk lų klu bo ini cia ty va da ly va vo My ko lo Ro me rio uni ver si te to Edu ko lo­gi jos ka ted ros doc. dr. Ro­mas­Pra­ka­pas. Jis skai tė pra ne ši mą „Įsi­ver­ti­ni­mas­ir­re­flek­si­ja­to­bu­li­nant­pro­ce­sus“. Lek to rius ana li za vo mo kyk los sa vęs ver ti ni mo kai tą, per ėji mo iš tra di ci nio į šiuo lai kiš ką ug dy mą nuo sta tas, mo ky to jo ir mo ki nio są vei kos mo de lius bei iš sa miai pri sta tė re flek si jos kul tū rą, jos cik lą bei per ėji mo nuo re flek si jos prie nau jos ko ky bės veik los eta pus. Taip pat kon fe ren ci jos da ly viai bu vo su pa žin din ti su vy rau jan­čios va dy bos kon cep ci jo mis, ko ky bės ir ži nių va dy bos pro fi liais bei ži nių mat ri ca. Do cen tas pa tei kė prak ti nių pa vyz džių.

Su anks tes nių kon fe ren ci jų is to ri ja bei Ko ky bės sie kian čių mo kyk lų klu bo veik la pe da go gus su pa žin di no Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros di rek to riaus pa va duo to ja Mo­ni­ka­Bi­lo­tie­nė ir klu bo pre zi den tė Re­na­ta­Pa­vla­vi­čie­nė, Prie nų ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo, kul tū ros ir spor to sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė.

veiK Lą Pri sta tė trys mo KyK Los

Klai pė dos ra jo no ug dy mo įstai gos pa tir ti mi da li jo si iš va žiuo­ja mo jo je kon fe ren ci jos da ly je. Tri jų ti pų įstai go se – Gargž­dų­

Klai pė dos ra jo no pe da go gai da li jo si sa vo sėk me

mo­kyk­lo­je­dar­že­ly­je­ „Sau­lu­tė“, Vė­žai­čių­ pa­grin­di­nė­je­mo­kyk­lo­je bei „Vai­vo­rykš­tės“­gim­na­zi­jo­je – dar bo gru pės klau sė si mo kyk lų va do vų bei ko man dų pra ne ši mų.

Mo kyk los­dar že lio „Sau lu tė“ di rek to rė Liud­vi­ka­Nor­vi­lie­nė bei pa va duo to ja ug dy mui Li­na­Pet­raus­kie­nė sve čius su pa žin­di no su įsi ver ti ni mo or ga ni za vi mo prak ti ka, da li jo si ži nio mis apie iliust ra ci jų kū ri mą, veik los ko ky bės ata skai tų ren gi mą ir gru pi nį dar bą. „Jau iš pa teik tų iliust ra ci jų api bū di ni mų su vo kia me, kad me to di ko je pa teik tus veik los ro dik lių pa aiš ki ni mus pri va lo me iš plė to ti, su kon kre tin ti. Dr. Vai­va­Vai­ce­kaus­kie­nė straips ny je „Kas­yra­ge­ra­ iliust­ra­ci­ja?“ vaiz džiai api bū di na: „Abst rak ti ge ros mo kyk los vi zi ja glū di vi daus au di to me to di ko je – sri čių, te mų, ro dik lių įvar di ji muo se ir pa aiš ki ni muo se. Tai – lyg pa­veiks lo es ki zas, kom po zi ci jos ap ma tai, o pats pa veiks las su uni ka lio mis spal vo mis ir pa pil do mo mis de ta lė mis at si ran da, mo kyk lai su kū rus iliust ra ci jas“, – kal bė jo pa va duo to ja ug dy­mui L. Pet raus kie nė. Mo kyk lo je iliust ra ci jų kū ri mo pro ce sas są ly giš kai skirs to mas į 13 žings nių: su da ro mos dar bo gru pės, su si ta ria ma dėl ko ky bės stan dar to, iš ana li zuo ja mi ir de ta li­zuo ja mi me to di ko je pa teik tų ro dik lių pa aiš ki ni mai, su si ta ria ma dėl są vo kų, ap ra šo mos IV ir II ly gio iliust ra ci jos, nu ma tan čios veik los ko ky bės sie kius, jos svars to mos ben druo me nė je, or­ga ni zuo ja mos dis ku si jos dar bo gru pė se ir kt. „Api ben drin da ma mo kyk los pa tir tį ku riant iliust ra ci jas, ga liu pa tvir tin ti, kad jų kū­ri mas – vie nas iš svar biau sių ir dau giau sia ben dra dar bia vi mo rei ka lau jan čių ko ky bės įsi ver ti ni mo pro ce sų“, – tei gė di rek to rė L. Nor vi lie nė. Ji ap gai les ta vo, kad na cio na li niu lyg me niu ma žai dė me sio ir pa gal bos su lau kia iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gos bei mo kyk los­dar že liai, ku rie veik los ko ky bę įsi ver ti na, va do vau da­mie si (ar in teg ruo da mi) Iki mo kyk li nio ug dy mo mo kyk los vi daus au di to me to di ka, ku ri nė ra at nau jin ta, be to, ne bė ra iki mo kyk­li nio ug dy mo vi daus au di to kon sul tan tų (nu trū ko kva li fi ka ci jos to bu li ni mas, ne pra tęs ti kon sul tan tų pa žy mė ji mai).

Vė žai čių pa grin di nė je mo kyk lo je lan kę si kon fe ren ci jos da ly­viai ana li za vo šios įstai gos veik los ko ky bės siek ti nu mą. Juos su įsi ver ti ni mo pro ce sais ir re zul ta tais su pa žin di no mo kyk los di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Dia­na­But­ku­tė bei mo ky to jai. „Ko ky bės įsi ver ti ni mas at lie ka mas tam tik rais prin ci pais, ku rie lei džia pa siek ti tei gia mų šios veik los re zul ta tų. Vie no ar ke lių ro dik lių pa si rin ki mas – tai veiks min gas ir efek ty vus veik los ty ri mas. Ty ri mai vyk do mi grįž ta muo ju prin ci pu, kas są ly go ja po ky čių veik los sri ty se ste bė ji mą. Iliust ra ci jų kū ri mas, orien­tuo tas į kon kre čių veik los sri čių ana li zę, lei džia dar prieš ty ri mą nu ma ty ti at ski rų veik los sri čių si tu a ci jas. Efek ty vių ty ri mo me to­dų, to kių kaip se man ti nis di fe ren cia las, vaiz do ir gar so įra šai, pa si rin ki mas pa tei kia re a lią ti ria mos veik los si tu a ci ją. Ko ky bės įsi ver ti ni mo iš va dos sis te min gai ir efek ty viai pa nau do ja mos pla na vi mui. Pa vyz džiui, per me to di nės ta ry bos veik lą bu vo su pla nuo ti prak ti niai me to di niai už si ė mi mai dėl šiuo lai ki nės pa mo kos or ga ni za vi mo, pa mo kos už da vi nio kė li mo, mo ky to jų da ly ki nin kų me to di nė gru pė ini ci ja vo at vi rų pa mo kų ste bė ji mą, pa to bu li no kau pia mo jo ver ti ni mo tvar ką, ku ri ska tin tų mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją. Pa gal bos mo ki niams tei ki mo spe cia lis tų me to di nė gru pė pa ren gė už duo čių ap lan ką spe cia lių jų po rei kių mo ki niams“, – tei gė pa va duo to ja ug dy mui.

Mo ky to jai kon sta ta vo, kad įsi ver ti ni mas stip ri na ir pa de da iš ryš kin ti įvai rias mo kyk los veik los sri tis. Jie tei gia mai ver ti na kryp tin gą me to di nę veik lą, mo ki nių ver ti ni mo tvar kos tai ky mą, in teg ruo tų ir ne tra di ci nių die nų or ga ni za vi mą, pro jek to „Lan­ko­mu­mas“ vyk dy mą, pe da go gi nių skai ty mų or ga ni za vi mą, įvai rių me to dų tai ky mą pa mo ko se, „Lions Qu est“ pro gra mos in teg ra vi mą, ben dra dar bia vi mą su tė vais, ge ro sios pa tir ties sklai dą.

„Vie nas iš stip riau sių Gargž dų „Vai vo rykš tės“ gim na zi jos veik los as pek tų – gim na zi jos įsi ver ti ni mas“, – tei gė di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Ni­jo­lė­Bal­či­ko­ny­tė. Ji pa brė žė, kad dau gu ma (72 proc.) mo ky to jų yra įsi ti ki nę įsi ver ti ni mo nau da

Kon fe ren ci jos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

11

mo kyk lai ir mo ky to jui. Šios mo kyk los pa sie ki mams įta kos tu ri veik los kryp tin gu mas, ku rį pa va duo to ja pa mi nė jo kaip vie ną iš svar biau sių mo kyk lų sa vęs ver ti ni mo po žy mių. Pa va duo to ja N. Bal či ko ny tė gim na zi jos veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo pro­ce są api bū di no taip: NUO gim na zi jos įsi ver ti ni mo pro gra mos pa ren gi mo, gim na zi jos veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo dar bo gru pės su da ry mo, pla čio jo įsi ver ti ni mo or ga ni za vi mo, pla čio jo įsi ver ti ni mo duo me nų ana li zės ir pa tei ki mo, gi lu mi nio įsi ver ti­ni mo or ga ni za vi mo, gi lu mi nio įsi ver ti ni mo duo me nų ana li zės ir pa tei ki mo IKI duo me nų pa nau do ji mo to li mes nei gim na zi jos veik lai to bu lin ti: stra te gi niam pla na vi mui ren giant me ti nę veik los pro gra mą, gim na zi jos ug dy mo pla ną, me to di nės ir kitos veik­los, kva li fi ka ci jos to bu li ni mo, pro gra mas. Pa va duo to ja tei gė, kad, jau daug me tų įsi ver tin ant gim na zi jos veik lą, me to di nė se gru pė se, me to di nė je ta ry bo je, di rek ci jos pa si ta ri muo se dis ku­tuojama, nau do jant duo me ni mis grįs tus ar gu men tus, at si ra do ga li my bių pra smin gam, kon struk ty viam ben dra dar bia vi mui. Pa va duo to ja kal bė jo apie stra te gi nius pri ori te tus, pa tei kė pa­vyz džių, kaip duo me nys kryp tin gai pa nau do ja mi, spren džiant ak tu a lią pro ble mą. 2010–2011 m. m. iš ste bė tų pa mo kų ana­li zės, mo ky to jų, tė vų ir mo ki nių nuo mo nės ty ri mo bu vo pa­da ry tos to kios iš va dos: gim na zi jos mo ko mo ji ap lin ka pa lan ki ug dy mui(si), t. y. be veik vi si ka bi ne tai ap rū pin ti šiuo lai ki ne or ga ni za ci ne tech ni ka; dau gu ma mo ky to jų su tin ka su tei gi niu, kad jiems už ten ka įgū džių nau do ti šiuo lai ki nes tech no lo gi jas, or ga ni za ci nė tech ni ka pa de da vaiz džiai pa teik ti pa mo kos me­džia gą, ak ty vin ti mo ki nius; dau gu ma gim na zi jos III– IV kla sių

mo ki nių pri ta ria tei gi niui, kad, tai kant ino va ty vius mo ky mo me­to dus, in for ma ci nes tech no lo gi jas, ug do ma jų at sa ko my bė už pa mo kos re zul ta tą.

Kon fe ren ci jo je bu vo pri sta ty ti ra jo no mo ky to jų an ke ti nės ap klau sos apie ug dy mo įstai gų įsi ver ti ni mo nau dą re zul ta tai. Kon sta tuo ta, kad šių pro ce sų nau dos ro dik liai ra jo ne aukš tes­ni nei vi du ti niai ša lies pe da go gų ver ti ni mai. 68 proc. ra jo no mo ky to jų (ša ly je – 60 proc.), da ly va vu sių ap klau so je, įsi ti ki nę, kad įsi ver ti ni mas nau din gas mo kyk lai ir mo ky to jui; 70,4 proc. (ša ly je – 61 proc.) mo ky to jų pri ta ria įsi ver ti ni mo nau dai mo ky­to jui; 65,1 proc. (ša ly je – 56 proc.) mo ky to jų pri ta ria įsi ver ti ni mo nau dai mo kyk lai.

Kon fe ren ci jos „Pro ce sų to bu li ni mas – or ga ni za ci jos ke lias į sėk mę“ dar bą api ben dri no Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros Mo kyk lų veik los ko ky bės vi daus įsi ver ti ni mo sky riaus ve dė ja Lai­ma­Gu­dai­tė. Ji tei gia mai įver ti no mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo pro ce sus, tiks lin gai nu krei pian čius mo kyk­lų ben druo me nių pa stan gas au gi mo ga li my bių pa ieš kai bei jų re a li za vi mui kas die nė je veik lo je.

Kon fe ren ci jo je pri­im­ta­re­zo­liu­ci­ja, ku rio je iš sa ky ta da ly vių nuo sta ta dėl įsi ver ti ni mo pro ce sų mo kyk lo se ir pa gei da vi mas Ko ky bės sie kian čių mo kyk lų klu bui ini ci juo ti iki mo kyk li nių įstai gų vi daus au di to me to di kos at nau ji ni mą.

Ni­jo­lė­GOT­LI­BIE­NĖKlai­pė­dos­r.­sav.­ad­mi­nist­ra­ci­jos­Švie­ti­mo­sky­riaus­ve­dė­jo­pa­va­duo­to­ja

Trum­pas­in­ter­viu­su­pra­di­nių­kla­sių­mo­ky­to­ja­Ne­rin­ga­PA­ŠKE­VI­ČIŪ­TE...

Ar,­dirb­da­mi­ kom­piu­te­riais,­ vai­kai­per­pa­mo­ką­su­spė­ja­dau­giau,­o­gal­ma­žiau?

To kios pa mo kos, kaip kad bu vo šian dien, pa pras tai ne pla nuo ja me. Daž niau siai at lie ka me vie ną ar dvi už­duo tis kom piu te ry je, o vė liau dir ba me są siu vi niuo se. To kia pa mo ka, ko kia bu vo šian dien, vai kams tik rai nau din ga, bet įpras tai sten giuo si pa skirs ty ti pa mo kos lai ką. Tai bū ti na da ry ti dėl vai kų re gė ji mo.

Jums­bu­vo­sun­ku­iš­mok­ti­nau­do­tis­in­for­ma­ci­nė­mis­tech­no­lo­gi­jo­mis,­o­gal­at­virkš­čiai­–­pa­pras­ta­ir­pri­im­ti­na?

Aš at vi ra nau jo vėms, to dėl man tai bu vo pri im ti na ir įdo mu. Pri ėmu si iš šū kį dirb ti taip, tik rai ne si gai liu. Kad tai nau din ga, suvokiau ta da, kai vai kai pa sa kė: „Mes su pra to me, kad kom piu te riu ga li ma ne tik žais ti, bet ir mo ky tis“.

Kaip­vai­kai­pri­ėmė­kom­piu­te­rį­pa­mo­ko­je?Jie im lūs, grei tai vis ką įsi sa vi no. Be to, da bar jie į

mo kyk lą at ei na, jau šiek tiek mo kė da mi nau do tis kom­piu te riu.

Ar sil pniau be si mo kan tiems vai kams toks kom-piu­te­ri­zuo­tas­mo­ky­mas(is)­ ne­su­kė­lė­ stre­so,­ bai­mės?

Šių kom piu te rių pa nau do ji mas ug dy mo pro ce se pa­mo koms su tei kia vaiz du mo. Dau ge lis už duo čių – žai di­mo for ma. Vai kams, ku riems sun kiau se ka si mo ky tis, tai tam tik ras pa leng vi ni mas. Be to, jie la biau su si kau pia, to dėl kai ku rių re zul ta tai net gi ge res ni.

...Ir­su­„In­tel­Vil­nius“­ge­ne­ra­li­niu­di­rek­to­riu­mi­Ra­mū­nu­DO­MAR­KU

Ko­dėl­šis­pro­jek­tas­bu­vo­pra­dė­tas­įgy­ven­din­ti?Kom piu te riai su „In tel“ pro ce so riais jau se niai ke lia vo į dau ge lį Lie­

tu vos mo kyk lų. Su pra to me, kad vy res nių jų kla sių mo ki nių si tu a ci ja, kaip nau do tis kom piu te riu, jau pa žen gu si. Žvelg da mi į Va ka rų ša lis, ma tė me, jog ten šio pro jek to įdie gi mas tei kia aki vaiz džios nau dos ge ri nant vai kų ži nias mo ky mo/ug dy mo pro ce se, mo ky to jų to bu lė ji­mui. Ben dra dar biau da mi su Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, pa siū lė me šio pro jek to idė ją, kad ir Lie tu vos vai kai nuo ma žens ga lė tų iš mok ti nau do tis kom piu te riu. Džiau­gia­mės,­kad­mi­nis­te­ri­ja­lanks­čiai­pa­žvel­gė­į­mū­sų­pa­siū­ly­mą.

Kas­mo­ko­mo­ky­to­jus­dirb­ti­ su­ in­for­ma­ci­nė­mis­ tech­no­lo­gi­jo­mis?

„In tel“ su tei kė me džia gą ir mo kė gru pę pa grin di nių mo ky to jų, ku rie vė liau tę sė mo ky mus pi ra mi dės prin ci pu.

Iš­skir­ki­te­to­kio­mo­ky­mo­pri­va­lu­mus­ir­trū­ku­mus.Vie nas iš pa grin di nių pri va lu mų – in te rak ty vu mas, di des nis vai kų

su si do mė ji mas dės to mais da ly kais ir la biau su telk tas dė me sys į mo­ky mo si pro ce są. Trū ku mų ne pa ste bė jau. Na, ne bent tai, kad vi sa da at si ran da į nau jo ves skep tiš kai žvel gian čių žmo nių, ku rie bai mi na si, kad kom piu te ris užims kny gos skai ty mo, pie ši mo, kar py mo vie tą... Vi si šie da ly kai tu ri ei ti kar tu, tuo met ug dy mo pro ce sas bus pro gre­sy vus ir nau din gas.

Nors kom piu te ris neug do tik ro, nuo šir daus ben dra vi mo įgū džių ir tai pa da ry ti tu ri mo ky to jai ar tė vai, ta čiau jis ga li tap ti uni ver sa liu pa­gal bi nin ku, pa de dan čiu su ža din ti vai ko fan ta zi ją, kan triu re pe ti to riu mi, švie ti mo prie mo ne, ra šo mą ja ma ši nė le, žai di mų drau gu, ver tin gos in for ma ci jos tei kė ju ir... O jei dar jis toks pat ma žas, kaip ir tu...

Auš­ra­ŽI­DŽIŪ­NIE­NĖ

Po kom piu te rį kiek vie nam vai kui!(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­7-o­psl.)

¢ ¢ ¢

12

LR­švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jo­je­(ŠMM)­vy­ko­pa­si­ta­ri­mas­dis­ku­si­ja­„Lais­vės­ko­vų­is­to­ri­jos­mo­ky­mas­ben­dro­jo­la­vi­ni­mo­mo­kyk­lo­je“.­Ren­gi­ny­je­da­ly­va­vo­mi­nis­te­ri­jos­va­do­vai,­spe­cia­lis­tai­bei­ki­tų­ins­ti­tu­ci­jų­at­sto­vai,­ku­rie­pri­sta­tė­Lais­vės­ko­vų­is­to­ri­jos­mo­ky­mo­pa­dė­tį,­pro­gra­mas,­va­do­vė­lius,­Ge­no­ci­do­au­kų­mu­zie­jaus­ir­ki­tų­ins­ti­tu­ci­jų­vyk­do­mas­edu­ka­ci­nes­pro­gra­mas.

Ri­man­tas­JO­KI­MAI­TIS­ŠMM­Pa­grin­di­nio­ir­vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­sky­riaus­vy­riau­sia­sis­spe­cia­lis­tasPa skelb ti Lais vės gy ni mo ir di džių jų ne tek čių at mi ni mo me­

tai... Mums Lais vės ko vos ir iki šių me tų bu vo es mi nė te ma. Daug pa da ry ta: šia te ma iš leis ti pla ka tai mo kyk loms, pa rū pin ti nau jau si fil mai... Da bar svar biau sia, kad Lais vės ko vos bū tų tin ka mai įtrauk tos į pro gra mas ir va do vė lius.

Li­nas­JA­ŠI­NAUS­KAS­Ug­dy­mo­plė­to­tės­cen­tro­spe­cia­lis­tasKal bė siu tik apie tas pro gra mas, ku rios reg la men tuo ja is to­

ri jos mo ky mą ir ku rio se api brėž tas tu ri nys, su si jęs su Lie tu vos lais vės ko vų is to ri ja. 3­io se–4­ose kla sė se pa gal pro gra mas su tei kia mi pa grin dai – mo ki niai tu ri ap tar ti tam tik rus is to ri jos epi zo dus (oku pa ci ja, po ka ris, par ti za nai, ne pri klau so my bė ir kt.). Pa grin di nia me ug dy me – 5–10­ose kla sė se – šios te mos vėl gi kar to ja mos net ke le tą kar tų. 10­oje kla sė je, at si žvel giant į mo ki nių ge bė ji mus, pra šo ma ana li zuo ti skir tin gas oku pa ci jas, ge bė ti iš skir ti re zis ten ci jos bruo žus, nag ri nė ti at ski rus po li ti kos as pek tus. 11–12­ose kla sė se žvel gia ma pla čiau, sten gia ma si pa dė ti su pras ti, ko kį po vei kį vi suo me nės rai dai tu rė jo na cių ir so vie tų oku pa ci jos. Per žvel gia ma Lie tu vos is to ri ja Eu ro pos kon teks te ir mo ko ma si ją gre tin ti su ki tų ša lių is to ri ja. Mo ki niai tu ri su si pa žin ti su to me to as me ny bė mis. Taip nag ri nė ja mos Lais vės ko vos ir jų re zul ta tai.

Kor­ne­li­jus­ŠLE­ŽE­VI­ČIUS­Ug­dy­mo­plė­to­tės­cen­tro­spe­cia­lis­tasAnt ra sis pa sau li nis ka ras, so vie ti za ci ja – te mų blo kas, į ku rį

įei na ir par ti za ni nis pa si prie ši ni mas. 1995 m. 10­os kla sės is­to ri jos va do vė ly je pa grin di niai ak cen tai pa tei kia mi teks te, nes ne bu vo ga li my bių spaus din ti spal vo tas iliust ra ci jas, fo to gra fi jas. Tuo me ti nių is to ri jos va do vė lių au to rius kal bė da vo au to ri niu teks tu – is to ri ją pa sa ko da vo pats.

Mo ki niams jau nuo 5­os kla sės pra de da ma kal bė ti apie par­ti za ni nį pa si prie ši ni mą. Va do vė lių pa si rin ki mas iš ties pla tus, ir vi suo se esa ma teks tų, skir tų šiai te mai. Kuo ar čiau mū sų die nų, tuo va do vė liuo se at si ra do dau giau spal vų, iliust ra ci jų. Is­to­ri­ją­sten­gia­ma­si­per­teik­ti­vaiz­du.

De šim to kų va do vė liuo se par ti za ni niam pa si prie ši ni mui taip pat ski ria ma daug dė me sio. Vai kai ga li ana li zuo ti, kaip vie na ar ki ta oku pa ci ja vei kė Lie tu vos is to ri ją. Vaiz dai ša lia teks to su da ro do ku men ti nės is to ri jos at kū ri mo ga li my bę. Kiek vie nas au to rius ša lia chres to ma ti nio, tra di ci nio teks to sten gia si pa teik ti dar ir įvai rių par ti za nų at si šau ki mų, uni ka lių do ku men tų.

11–12­ų kla sių va do vė liuo se esa ma ne ma ža au to riaus pa ste­bė ji mų, dau gy bė už duo čių ir vaiz dų, ku rie pa tei kia mi bran dos eg za mi nuo se: par ti za nų leis ti lei di niai, įvai rios ka ri ka tū ros. Tai itin ver tin ga in for ma ci ja, ska ti nan ti į vis ką pa žvelg ti iš vi daus ir pa de dan ti gre tin ti Lie tu vos bei pa sau lio to me to įvy kius. Pa­tei kia ma ir įvy kių chro no lo gi nė juos ta, kur su žy mė ti svar biau si par ti za ni niai pa si prie ši ni mai. 11–12­ose kla sė se dau giau sia dir­ba ma su is to ri niais šal ti niais, ku rių taip pat gau su va do vė liuo se.

R.­JO­KI­MAI­TISSvar­bu,­kad­apie­Lais­vės­ko­vas­bū­tų­kal­ba­ma­ne­tik­per­

pa­mo­kas. Mo ki niai tu ri ap lan ky ti mu zie jus, is to ri nius pa min klus, Lais vės ko vas me nan čias vie tas. Vie nas iš to kių mu zie jų, ku ria­

ne leis ki me nu grimz ti už marš tin

me iš ties ver ta ap si lan ky ti ir ku ris pa ren gęs dau gy bę edu ka ci nių pro gra mų – Ge­no­ci­do­au­kų­mu­zie­jus.

Eu­ge­ni­jus­PEIKŠ­TE­NIS­Ge­no­ci­do­au­kų­mu­zie­jaus­di­rek­to­riusMū sų mu zie jus jau se niai ren gia pa mo kas ir edu ka ci nes

pro gra mas mo ki niams (jos ne mo ka mos). 2002–2006 m. mu­zie ju je ap si lan kė apie 3000 mo ksleivių. Pra ėju siais me tais mū sų mu zie ju je ap si lan kė net 10 219 moks lei vių. Jiems bu vo or ga ni zuo tos 395 eks kur si jos, 117 edu ka ci nių už si ė mi mų ir pa ro dy tas 61 do ku men ti nis fil mas. Mu zie jus moks lei viams siū lo šias pa slau gas: 4 te mi nes ir 1 ap žval gi nę eks kur si jas po mu zie jų, 7 edu ka ci nius už si ė mi mus „Lais vės ko vo to jų kas die­ny bė, ko va už lais vę ir bū vį“, „Par ti za nų ka ri nė or ga ni za ci ja 1944–1953 m.“, „Trem ties ir ka ro nau jie nų biog ra fi ja So vie­tų Są jun go je“, „Vai kai trem ty je“ bei kt. Šie met dar ruo šia me 2 nau jus edu ka ci nius už si ė mi mus.

2006–2007 m. šias pro gra mas fi nan savo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja per Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen trą. Nuo 2009 m. pro gra mos ne be fi nan suo ja mos, ir jų įgy ven di ni mas vyks ta tik iš cen tro lė šų.

Šiais me tais ak ty vi edu ka ci nė veik la vy ko mu zie jaus fi lia le – Tus ku lė nų rim ties par ke. Ne tru kus ža da ma ten ati da ry ti nau jų eks po zi ci jų ir pra plės ti edu ka ci nę veik lą.

Gin­ta­rė­TUČ­KU­VIE­NĖ­Ge­no­ci­do­au­kų­mu­zie­jaus­edu­ko­lo­gėPa gal pro gra mą „Po­ka­rio­is­to­ri­ja­jau­ni­mui“, kaip ir kas met,

su reng tas pie ši nių, dai nų, ra ši nių kon kur sas. Ja me da ly vau ja moks lei viai iš vi sos Lie tu vos. Šie met jų bu vo dau giau nei tūks­tan tis. Ma no me, kad šis kon kur sas yra pui ki edu ka ci nė prie mo­nė, nes mo ki nys tu ri ge rai iš ma ny ti tas is to ri nes te mas, pa gal ku rias ren gia sa vo dar bą. Pa ste bi me, kad ne vi sos mo kyk los su lau kia in for ma ci jos apie kon kur są, grei čiau siai ji „už strin ga“ švie ti mo sky riuo se.

Aš, kaip edu ko lo gė, pa mė gin siu nu ro dy ti moks lei vių ži nių trū­ku mus. Pa ste bė jo me, jog mo ki niai ne ži no so vie ti nių sim bo lių. Vaiz duo da mi 1991 m. sau sio įvy kius, jie pie šia tan kus su da­bar ti nė mis ru siš ko mis vė lia vo mis. Pa si tai ko, kad mo ki niai kaip so vie ti nį sim bo lį pie šia ne rau do ną, o gel to ną žvaigž dę. At krei pė­me dė me sį ir į tai, jog na cių sim bo liai ži no mi pui kiai. Siū­lo­me­į­tai­at­si­žvelg­ti,­ir­ren­giant­ug­dy­mo­pro­gra­mas.

Mo ki niai ži no apie kon cen tra ci jos sto vyk las, bet vi siš kai ne iš ma no apie la ge rius, ne su pran ta ir rep re si nės struk tū ros: NKVD, KGB. Jie net gi ne ga li pa sa ky ti, kad tai bu vo bai si so­vie ti nė struk tū ra, o ką jau kal bė ti apie jos bruo žus.

Itin men kai ak cen tuo ja mas po gin kluo to so vie ti nio pa si­prie ši ni mo bu vęs ne gin kluo tas ta ry bi nis prie ši ni ma sis. Be ne kiek vie no je au di to ri jo je klau siu, kas bu vo Ni­jo­lė­Sa­dū­nai­tė, mon sin jo ras Alfonsas Sva­rins­kas – dar ne pa si tai kė, kad nors vie nas mo ki nys šias as me ny bes ži no tų. Ge riau siu at ve ju, iš ne gin kluo to pa si prie ši ni mo yra ži no mas Ro­mas­Ka­lan­ta, ta­čiau jis jau ta pęs sim bo liu. Ne ži no ma, kiek lie tu vių nu ken tė jo per so vie ti nę oku pa ci ją, ta čiau to ne iš ma no ne tik vai kai, bet ir mo ky to jai. No rė da mi, kad mo ki niai su pras tų šį is to ri nį lai ko tar pį, pri va lo me nuo lat ly gin ti na cis ti nį ir so vie ti nį lai ko tar pius – ki taip mo ki nių spra gos nie ka da ne bus užpildytos.

Ni­de­ta­JA­ROC­KIE­NĖ­Lie­tu­vos­mu­zie­jų­aso­cia­ci­jos­Švie­ti­mo­sek­ci­jos­va­do­vėŠiuo me tu Lie tu vo je yra apie 100 mu zie jų. Kas met jų edu­

ka ci nė je veik lo je da ly vau ja dau giau kaip 200 tūkst. moks lei vių. Ben dra dar bia vi mas tarp mo kyk lų ir mu zie jų yra itin glau dus. Maž daug apie 20 Lie tu vos mu zie jų Lais vės ko vų is to ri jai ski ria daug dė me sio. Ta čiau ki taip ir ne ga li bū ti, nes, jei gu jau eg zis­tuo ja kraš to mu zie jus, tai ši te ma ja me tu rė tų bū ti at spin dė ta. Per mu zie jų ren gi nius vyk do ma švie tė jiš ka veik la, ren gia mos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

13

nuo la ti nės eks po zi ci jos, pa ro dos, lei džia mos kny gos, or ga ni­zuo ja mos eks pe di ci jos, ku ria mos mo kyk los mo ky mo pro ce są pa de dan čios iš plės ti edu ka ci nės pro gra mos, ku riose moks lei­viai ak ty viai da ly vau ja, ren gia vai di ni mus, ins ce ni za ci jas, te at­ra li zuo tus pa si ro dy mus ir t. t. Edu­ka­ci­nė­se­pro­gra­mo­se­ypač­ak­cen­tuo­ja­mas­gy­vas­žo­dis.­Pir miau sia, ren gia mi su si ti ki mai su po li ti niais ka li niais, trem ti nių or ga ni za ci jo mis. Svar biau sias rei ka la vi mas kraš to mu zie jui – nuo la ti nė eks po zi ci ja, ku rio je bū ti na at spin dė ti ir šią te mą. No rė čiau pa mi nė ti ke le tą ma žiau ži no mų, ta čiau pui kiai dir ban čių mu zie jų. Ma­žo­sios­Lie­tu­vos­ is­to­ri­jos­mu­zie­jus in ten sy viai ben­

dra dar biau ja su Lie tu vos po li ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gos Klai pė dos sky riu mi, ren gia ben dras eks po zi ci jas, po li ti niai ka­li niai da ly vau ja mu zie jaus veik lo je. Jo eks po zi ci jo je lan ky to jai ga li su si pa žin ti su re gio ne li ku siais par ti za nais, jų ry ši nin kais. Eks po nuo ja mos nuo trau kos, daik tai, lei di nių pa vyz džiai ir t. t. 2010 m. Lie tu vos po li ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gos Klai pė­dos sky riaus ini cia ty va pra dė ta ruoš ti nau ja eks po zi ci ja KGB rū siuo se (Klai pė do je, Sa lo mė jos Nė ries gat vė je). Šiuo me tu Klai pė dos te ri to ri nė mui ti nė sky rė pa tal pas rū sy je, ir 2012 m. pla nuo ja ma ati da ry ti nau ją eks po zi ci ją.Prie­nų­kraš­to­mu­zie­ju­je nuo lat veikia eks po zi ci ja, ku rio je

pa teik ta gau sy bė me džia gos apie ne pri klau so my bės ko vas Prie nų kraš te, pir mų jų Lie tu vos ka riuo me nės sa va no rių bū rių kū ri mą, skau džius trem ti nių li ki mus, par ti za nų pa si prie ši ni mo at spin džiai ir t. t. Prie nų kraš to mu zie jus tu ri itin įdo mų pa da li­nį, t. y. Vei­ve­rių­kraš­to­is­to­ri­jos­at­min­ties­mu­zie­jų, ku ria me įreng ta le gen di nio par ti za no Juo zo Luk šos­Dau man to eks po­zi ci ja. Jo je pa teik ta daug uni ka lios me džia gos. Tai vie nas iš po pu lia riau sių mu zie jų Prie nų kraš te.Šiau­lių­„Auš­ros“­mu­zie­jus ben dra dar biau ja su Ge no ci do

au kų mu zie ju mi, at sta tant Rad vi liš kio ra jo ne esan tį par ti za nų bun ke rį. Ki tą met ja me jau nu ma toma reng ti eks kur si jas bei edu ka ci nes pro gra mas. Pa grin di nė mu zie jų už duo tis – kad mo ki niai, mo ky da mie si is to ri jos, kuo daž niau iš ei tų už mo kyk los ri bų, tuo met, ti kė ti na, kad ir is to ri jos spra gų lik tų ma žiau...

Di džiau sias dė me sys ski ria mas edu ka ci nėms pro gra moms. Lie tu vos mu zie juo se jų pa reng ta apie 60. Tai nė ra vien tik su si ti ki mai, pa skai tos ar fil mų per žiū ros – eg zis tuo ja daug edu ka ci nių pro gra mų ug dy mo me to dų. Vie nas iš po pu lia riau­sių – te at ra li za ci jos ar ba ke lio nės lai ku. A.­Ba­ra­naus­ko­ ir­ A.­Vie­nuo­lio­Žu­kaus­ko­me­mo­ria­li­nio­mu­zie­jaus­Ar­klio­pa­da­li­ny­je or ga ni zuo ja ma edu ka ci nė pro gra ma „Ir­ ta­da­bu­vo­Žal­gi­ris“. Ši te at ra li zuo ta pro gra ma – apie par ti za ni nį ka rą. Aukš tai tiš ko je et no gra fi nė je tro bo je mu zie ji nin kai, t. y. so dy bos šei mi nin kė ir du par ti za nai, pa sa ko ja apie lie tu vių tau tos par­ti za ni nį ka rą, gy ve ni mą slaps tan tis, ko vas ir ry ši nin kų veik lą, pro gra mos da ly vius mo ko pa trio ti nių dai nų. Vi si kar tu ke liau ja į Niū ro nių miš ko pa kraš ty je esan tį bun ke rį, ap lan ko par ti za nų ka pus kai mo ka pi nai tė se. Pro gra ma pri tai ko ma su au gu sie­siems bei įvai raus am žiaus gru pių mo ki niams. Kas met šia me mu zie ju je ap si lan ko apie 28 tūkst. moks lei vių. Tai la biau siai lan ko mas mu zie jus.Kė­dai­nių­kraš­to­mu­zie­jus šie met pra de da nau ją tarp tau ti nį

pro jek tą kar tu su Lat­vi­jos­Tu­ku­mo­mies­to­mu­zie­ju­mi. Rė mė­jas – ES pro gra mos „Eu­ro­pa­pi­lie­čiams“ IV veiks mas „Gy va Eu­ro­pos­at­min­tis“. Kė­dai­nių­kraš­to­mu­zie­jus­–­vie­na­iš­7­Lie­tu­vos­ins­ti­tu­ci­jų,­ga­vu­sių­eu­ro­pi­nį­fi­nan­sa­vi­mą.­Vi sus šiuos me tus bus ren gia mi se mi na rai mo ky to jams, su rin kus ar chy vi nę ar ki tą me džia gą. Kė dai nių ir Tu ku mo mu zie juo se bus pa reng ti kom piu te ri niai ter mi na lai apie so vie tų ir na cių oku pa ci jų lai ko tar pį bei edu ka ci nės pro gra mos, bus iš leis ti kom pak ti niai dis kai ir lei di niai apie pro jek to re zul ta tus. Kė dai nių kraš to mu zie jus tu ri di de lę pa tir tį dir bant su mul ti kul tū ri nė mis pro gra mo mis.Kel­mės­kraš­to­mu­zie­ju­je kas met vyks ta pi lie tiš ku mo pa­

mo kos, ku rio se da ly vau ti kvie čia mi Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rai. Šis mu zie jus nuo 2009 m. or ga ni zuo ja vik to ri ną mo ki niams, ku rio je pa tei kia ma klau si mų apie par ti za nų ko vų is to ri ją Kel mės kraš te.Ge­ne­ro­lo­ Jo­no­ Že­mai­čio­ Lie­tu­vos­ ka­ro­ aka­de­mi­jos­

mu­zie­ju­je yra vie na iš di džiau sių eks po zi ci jų, skir tų ge ne ro lui Jo nui Že mai čiui. Šio mu zie jaus in ter ne to sve tai nė je su dė ta me to di nė me džia ga, ku rią kiek vie nas mo ky to jas ga li pa nau­do ti pa mo ko je.

Be edu ka ci nių pro gra mų mu zie juo se or ga ni zuo ja ma dau­gy bė ren gi nių. Gargž­dų­kraš­to­mu­zie­jaus­fi­lia­las­Lais­vės­ko­vų­ ir­ trem­ties­ is­to­ri­jos­mu­zie­jus šie met pla nuo ja reng ti nau ją eks pe di ci ją „Par ti za nų bun ke rių pa ieš ka“. Ak ty viau si jos da ly viai bus moks lei viai. Jie Klai pė dos miš kuo se ieš kos bun ke rių, vyk dys ma ta vi mus, su da ri nės že mė la pius, o vė liau, ga vus fi nan sa vi mą, bus iš leis ti lei di nu kai.Ra­sei­nių­ kraš­to­ is­to­ri­jos­mu­zie­jus šiais me tais su kū rė

at ski rą Lais vės gy ni mo ir di džių jų ne tek čių at mi ni mo me tų pro gra mą ir or ga ni zuos apie 10 įvai riau sių ren gi nių.Ku­piš­kio­et­no­gra­fi­jos­mu­zie­jus kar tu su ra jo no ben dro jo

la vi ni mo mo kyk lo mis ge gu žės 20 d. or ga ni zavo kon fe ren ci ją „Ku­piš­kio­kraš­to­trem­ti­niai­ir­jų­li­ki­mai“.

Šių me tų bir že lio 14 d. mi nint ma si nio trė mi mo 70­ąsias me ti­nes, Lie­tu­vos­na­cio­na­li­nis­mu­zie­jus rengs pa ro dą „Trem­ties­žen­klai“. Pa gal ją bus su kur ta edu ka ci nė pro gra ma. Kau no Lie­tu­vos­švie­ti­mo­ is­to­ri­jos­mu­zie­jus rengs pa ro dą „Dau­giau­nie­ka­da“.

Tai gi daug da ro ma, kad šios te mos bū tų gy vos jau nų žmo­nių šir dy se.

Lo­re­ta­SEN­KU­TĖ­Lie­tu­vos­jau­ni­mo­or­ga­ni­za­ci­jų­ta­ry­bos­pro­jek­to­ko­or­di­na­to­rėMū sų or ga ni za ci ja sie kia ap rėp ti vi są Lie tu vą. Kal bė siu apie

pro jek tą­ „Aso­cia­ci­jų­ ben­dra­dar­bia­vi­mo­ su­mo­kyk­lo­mis­stip­ri­ni­mas ug­dant jau­nų­as­me­nų­pi­lie­tiš­ku­mą ir tau­tiš­ku­mą“.

Mes dir ba me tiek su mo ky to jais, tiek su jau ni mo or ga ni­za ci jų at sto vais. Pro jek tui pa pras tai va do vau ja mo ky to jas ir ne for ma lio jo ug dy mo at sto vas. Jie su bu ria gru pę vai kų po­pa mo ki niam ug dy mui: mu zie jų lan ky mui, fil mų per žiū roms, dis ku si joms ir t. t.

Bė da ta, kad mo kyk lo se fil mų per žiū rai daž nai pri trūks ta ma lai ko... Bet tam ir yra mū sų or ga ni za ci ja.

Va sa ro mis ren gia mos sto vyk los, ku rio se vai kai ins ce ni zuo ja mū šius, ka sa bun ke rius... Vi sa tai va di na ma gy vuo ju iš gy ve­ni mu.

Ne vi si mo ki niai ga li bū ti pir mū nai, to dėl veik la, vyk do ma kar tu su mo kyk los at sto vais už jos ri bų, yra itin svar bi. Vie na iš pri­va lo mų pro jek to veik lų – žy­gis­par­ti­za­nų­ta­kais. Vai kai pa tys su si ran da sa vo kraš to žmo nes, ku rie ga li pla čiau pa pa sa ko ti apie par ti za nus jų kraš te. Mo ki niams kar tais ten ka kreip tis ir į tu riz mo cen trą, ir į kraš to ty ros mu zie jų. Su vai kais į žy gius kar tu ei na ir is to ri jos mo ky to jas, ku ris jų ži nias pa gi li na sa vo pa sa ko­ji mu. Sten gia ma si su si tik ti su bu vu siais par ti za nais, klau so ma si jų vai kų ir anū kų pa sa ko ji mų. Taip ir ke liau ja ma, klau san tis gy­vo sios is to ri jos. Tai pats ge riau sias mo ky mo me to das.

Vy res nie siems mo ki niams vyk do mi aka de mi niai mo ky mai, kur sai. Į aka de mi ją su va žiuo ja is to ri kai, ka riuo me nės at sto­vai ir t. t. Jie skai to pra ne ši mus, pa skai tas, ren gia mi de ba tai, dis ku si jos. Kad vis kas tuo ne pa si baig tų, mo ki niai ska ti na mi pa gal iš girs tą in for ma ci ją pa reng ti pra ne ši mus ir juos pristatyti sa vo se mo kyk lo se.

Bū ti na su vok ti, kad ne tik va do vė lis yra rei ka lin gas – reikš min­gas tu rė tų bū ti kiek vie nas me to das, pa de dan tis jau nam žmo gui to bu lė ti. Per šį pro jek tą bu vo vyk do mas ir re zis ten ci nių dai nų kon kur sas. Vai kai su rin ko sa vo kraš to re zis ten ci nes dai nas, jas už ra šė, o ki ti net ir dai na vo. Ne for ma lu sis ug dy mas ir ne vy riau­sy bi nių or ga ni za ci jų da ly va vi mas, ska ti nan tis pa trio tiš ku mą bei pi lie tiš ku mą, yra itin nau din gas.

Ni­jo­lė­ŠU­TI­NIE­NĖ­Lie­tu­vos­jau­ni­mo­tu­riz­mo­cen­tro­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­jaLais vės ko vų ir di džių jų ne tek čių me tams pa mi nė ti mū sų

cen tras or ga ni zuos daug ren gi nių. Jau or ga ni za vo me žy gį dvi ra čiais. Ska ti na me mo ki nius lan ky ti, fo to gra fuo ti sa vo kraš­to par ti za nų ko vų vie tas, ap lan ky ti bun ke rius ir pan. Pro jek tas

14

„Ma­no­aša­ra­nie­ka­da­ne­iš­džius“ skir tas di džių jų trė mi mų ir Ho lo kaus to te mai. Bus ren gia mi pie ši nių kon kur sai, pa ro­dos ir t. t. Pla nuo ja me iš leis ti lei di nu ką su ge riau siais mo ki nių dar bais.

Vai­das­BA­CYS­Švie­ti­mo­ir­moks­lo­vi­ce­mi­nist­rasLie tu vos lais vės ko vų is to ri jos mo ky mas mums vi siems tu rė tų

bū ti itin svar bus. Ma to me, kad švie ti mas vyk do mas įvai rio mis kryp ti mis. Pir­miau­sia,­apie­for­ma­lų­jį­švie­ti­mą – ren gia mas mo du lis „XIX–XX­a.­ Lais­vės­ ko­vų­ is­to­ri­ja“. Tai me to di nė me džia ga iš eu ro pi nių pi ni gų. Ma ny čiau, kad pi lie tiš ku mo ug dy mui ga li ma skir ti vie ną va lan dą ir įgy ven din ti šį mo du lį mo kyk lo se.Ant­ro­ji­švie­ti­mo­ter­pė­–­mu­zie­jai.­Tik ky la klau si mas, ar jie

tu rė tų bū ti fi nan suo ja mi per Švie ti mo ir moks lo ar per Kul tū ros mi nis te ri ją? Ta čiau mu zie jų veik la aki vaiz di ir ne abe jo ti na.Ir­tre­čia –­ne­vy­riau­sy­bi­nės­or­ga­ni­za­ci­jos.­Čia rei kia mąs­

ty ti apie tiks li nes pro gra mas, į ku rias ga lė tų pre ten duo ti vi sos ne vy riau sy bi nės or ga ni za ci jos ir už si tik rin ti fi nan sa vi mą, jei gu jos įsi pa rei gos vyk dy ti tas veik las, apie ku rias čia tiek bu vo

Sim­po­ziu­mo­sie­kis – su stip rin ti pa žin tis ir už­megz ti nau din gus ry šius tarp Lie tu vos ir lie tu vių kil mės moks li nin kų, ver­sli nin kų ar už sie ny je gy ve nan čių kul tū ros vei kė jų.

XV Pa sau lio lie tu vių moks lo ir kū ry bos sim po ziu mas tu rės ben dras se si jas su Pa sau lio lie tu vių eko no mi kos fo ru mu, lie pos 4–5 d. vyk sian čiu Vil niu je. Šiuos du svar bius įvy kius vie ni ja ta pa ti idė ja – glo ba li, ta čiau sa vo ta pa ty bės vei do ne­pra ran dan ti Lie tu va yra stip ri nau jiems iš šū kiams. Sie kia me pa siųs ti ži nią ir pa kvies ti po pa sau lį pa skli du sius lie tu vius moks li nin kus, ver sli nin kus, me ni nin kus, Lie tu vos bi čiu lius bei, pa si tel kę ge riau sią pa tir tį, drau ge kur ti at ei ties Lie tu vą.

XV­Pa­sau­lio­lie­tu­vių­moks­lo­ir­kū­ry­bos­sim­po­ziu­mo­te­ma:­stip rios ir kon ku ren cin gos vals ty bės kū ry ba – tai moks lo ga li my bių ir jau ni mo ini cia ty vų ener gi ja, moks lo ir ver slo ben­dra dar bia vi mo stip ri ni mas, lie tu viš ko sios ta pa ty bės iš sau go­

ji mas. Įgy ven din da ma šiuos tiks lus, Lie tu va jau da bar in ves tuo ja be­veik 2 mlrd. Lt į moks lo ir tech no lo gi jų plėt rą.

Sim po ziu mo pro gra mos pro jek tą ga li ma ras ti in ter ne te ad re su www.sim­po­ziu­mas.lt/pro­gra­ma.

Sim­po­ziu­me­pra­ne­ši­mus­skai­tys­ir­dis­ku­si­jo­se­da­ly­vaus­pla­čiai­ži­no­mi­Lie­tu­vos­ir­iš­ei­vi­jos­moks­li­nin­kai­bei­už­sie­nio­kul­tū­ros­vei­kė­jai,­aukš­čiau­si­ša­lies­va­do­vai.

Vi są in for ma ci ją dėl re gist ra ci jos į sim po ziu mą, pra ne ši mų te zių pa tei ki mo, pa ra mos už sie nio lie tu vių jau ni mui, lo gis ti kos ir kt. ga li ma ras ti in ter ne te ad re su www.sim­po­ziu­mas.lt.

Mo ki niams ir stu den tams da ly va vi mas ne mo ka mas.

Ren gi nio or ga ni za to riai:

Kvie ti mas į xv Pa sau lio lie tu vių moks lo ir kū ry bos sim po ziu mą

kal bė ta. Bū ti na rem ti ne vy riau sy bi nes or ga ni za ci jas ir ska tin ti jų veik las.At­ei­nan­čiais­me­tais­jau­rei­kė­tų­tu­rė­ti Il­ga­lai­kę­pi­lie­ti­nio­ir­

tau­ti­nio­ug­dy­mo­pro­gra­mą,­ku­ri­tvir­ti­na­ma LR Sei­me. Šios pro gra mos „stu­bu­ras“­ga­lė­tų­bū­ti­ne­Lie­tu­vos­pir­mo­ko­pa­sas,­o­Lie­tu­vos­pi­lie­čio­pa­sas. Pi lie tiš ku mas su si jęs ne tik su Lais vės ko vo mis, bet ir su li tu a nis ti ka, mū sų ra šy to jais ir pan.

„Lais vės ko vų is to ri ja ne tik tu ri tap ti at min ti no mis da to mis, bet ir stip rin ti kiek vie no as me ny bę, sa vi ver tę... Is to ri ja, lie tu vių kal ba, gro ži nė li te ra tū ra yra tau tos au gi ni mo šer dis“, – sa kė ŠMM vy riau sio ji spe cia lis tė As­ta­Ni­da­Po­de­rie­nė.

Po vi sų da ly vių pa si sa ky mų su si rin ku sie ji dis ku ta vo ir nu­ta rė, jog tai ne pas ku ti nis su si ti ki mas, nes apie šias is to ri nes da tas bū ti na kal bė ti taip daž nai, kad jos nie ka da ne nu grimz tų už marš tin. Kaž ka da apie tai by lo jo ir Pas ku ti nio jo Par ti za no žo­džiai: „Ne­bi­jau­kan­čių,­pa­nie­kos,­šū­vių...­Tik­vie­no,­Die­ve,­bi­jau­–­kad­ma­no­Tau­ta­ne­pra­ras­tų­at­min­ties,­kad­nie­kas­nie­ka­dos­ne­mi­nės­ma­no­var­do,­kad­nu­ei­siu­į­už­marš­tį,­į­juo­dą­ne­ži­nią...“

Mū­sų­inf.

Ma­lo­niai­kvie­čia­me­vy­res­nių­jų­kla­sių­mo­ki­nius,­pe­da­go­gus,­stu­den­tus,­moks­li­nin­kus,­kul­tū­ros­vei­kė­jus­į­XV­Pa­sau­lio­lie­tu­vių­moks­lo­ir­kū­ry­bos­sim­po­ziu­mą,­ren­gia­mą­2011­m.­lie­pos­3–5­d.­Kau­ne­ir­Vil­niu­je.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

15

Klau­si­mas­ga­lė­tų­pa­si­ro­dy­ti­ma­žų­ma­žiau­siai­ keis­tas,­jei­gu­ne­kal­bė­tu­me­apie­mo­kyk­lų­bib­lio­te­kas,­ ku­rios­de­šimt­me­čių­de­šimt­me­čiais­ var­gą­vargs­ta.­To­dėl­ kiek­vie­na­nau­ja­ini­cia­ty­va,­nau­jas­sta­las­ar­kė­dė­ir­kom­piu­te­ris,­ką­jau­be­kal­bė­ti­apie­kny­gą,­pri­ima­mi­kaip­dan­gaus­ma­na.­Nors,­ži­no­ma,­yra­mo­kyk­lų­bib­lio­te­kų,­vei­kian­čių­kaip­in­for­ma­ci­jos­cen­trai­ir,­at­ro­do,­var­go­ne­ma­tančių.­Yra­bib­lio­te­ki­nin­kių,­ku­rios­tiek­ste­buk­lų­pri­gal­vo­ja,­kad­tik­su­grą­žin­tų­kny­gą­į­vai­ko­ran­kas...­Nes­ne­skai­tan­tis­žmo­gus­tė­ra­ir­vi­sa­da­te­bus­tik...

Ir šia pro ga im pro vi zuo tas ap skri ta sis sta las su mo kyk lų bib­lio te ki nin kė mis. Prie jo su sė do Aly taus šv. Be ne dik to gim na zi jos bib lio te kos ve dė ja Ast­ra­MA­TA­ŽINS­KIE­NĖ­ (to liau – A. M.), Za ra sų Pau liaus Šir vio pa grin di nės mo kyk los skai tyk los ir bib­lio te kos ve dė jos­Vir­gi­ni­ja­SKRUPS­KE­LIE­NĖ­(to liau – V. S.), Bi­ru­tė­GRAU­ŽI­NIE­NĖ­(to liau – B. G.), Klai pė dos „Ąžuo ly no“ gim na zi jos bib lio te kos ve dė ja­Skais­tu­tė­VAI­ČI­KAUS­KIE­NĖ (to liau – S. V.) , Ma ri jam po lės „Ry to“ pa grin di nės mo kyk los bib lio te kos ve dė ja Ni­jo­lė­ JA­RIE­NĖ (to liau – N. J.), Šiau lių „Ju ven tos“ pa grin di nės mo kyk los bib lio te kos ve dė ja Ja­ni­na­SON­GAI­LIE­NĖ (to liau – J. S.).

Kiek,­kaip­ir­ko­kių­nau­jų­lei­di­nių­įsi­gi­jo­te­per­nai?A.­M.:­Įsi gi jo me 1213 egz. do ku men tų už 23 671,19 Lt. Iš

jų 19 egz. už 249,48 Lt do va no ta Lie tu vos ka ta li kiš kų mo kyk lų aso cia ci jos, 340 egz. už 3025 Lt ga vo me a. a. J. Gra žu lio bib­lio te ką. Tai re li gi nė, fi lo so fi nė, gro ži nė li te ra tū ra, me no al bu mai, en cik lo pe di jos, žo dy nai. Vai kų, pro gra mi nę li te ra tū rą per ka me iš mo ki nio krep še lio lė šų. Jos per nai įsi gi jo me 633 egz.B.­G.:­Įsi gi jo me 9 vnt. gro ži nės ir vai kų li te ra tū ros.S.­V.:­Per nai ga vo me 188 vnt. spau di nių – 51 vnt. gro ži nės

ir 137 vnt. moks li nės, mo ko mo sios li te ra tū ros.N.­ J.:­Pra ėju siais me tais iš mo ki nio krep še lio lė šų įsi­

gi jo me 303 egz. mo ky mo prie mo nių už 13 757,86 Lt ir 1035 egz. va do vė lių už 31 589,65 Lt. Do va no ta 118 egz. kny gų už 2297,32 Lt. De ja, gro ži nės ir vai kų li te ra tū ros ne ga vo me.J.­ S.:­Mo ki niai do va no jo 30 gro ži nės li te ra tū ros kny gų.

Sve čiai iš už sie nio – 6 pa žin ti nes kny gas apie sa vo ša lis. Už pi ni gus, su rink tus už pa mes tus va do vė lius, nu si pir ko me 12 kny­gų (dau giau sia – gro ži nės li te ra tū ros). Iš mo ki nio krep še lio lė šų ki toms pre kėms įsi gi jo me 19 mo ko mo sios li te ra tū ros kny gų. Iš vi so – 124 vnt.

Moks­lo­ir­en­cik­lo­pe­di­jų­lei­dy­bos­cen­tras­ šie met siū lo įsi gy ti lei di nių Lie tu vos mo kyk loms pa tvir tin to mis kai no mis: „Vi suo ti nė lie tu vių en cik lo­pe di ja“, I–X to mai; „Vi suo ti nė lie tu vių en cik lo pe di ja“, I–X VI II to mai; „Tech ni­kos en cik lo pe di ja“, I–IV to mai; „Mu zi kos en cik lo pe di ja“, I–III to mai; „Že mės ūkio en cik lo pe di ja“, I–III to mai.

Jei lei di nių už sa ko ma už 1000 ar dau­giau li tų, jie bus pri sta ty ti ne mo ka mai.

Už sa ky mai pri ima mi el. pa štu kny­gy­nas@melc.lt ar ba tel. (8 5) 245 7720, faks. (8 5) 245 8537.

Kal bė jo mės apie šias ver tin gas kny gas, ir bib lio te ki nin kės tei gė, kad jas do min tų „Mu zi kos en cik lo pe di­ja“, „Že mės ūkio en cik lo pe di ja“, net „Tech ni kos en cik lo pe di ja“, ta čiau, trūks tant lė šų, jų įsi gy ti mo kyk los šie met ne ga lė tų. Nors, pa si ro do, kai

iš kur at ei na kny gos?

ku rias Moks lo ir en cik lo pe di jų lei dy bos cen tro en cik lo pe di jas mo kyk los jau tu ri, o „Vi suo ti nę lie tu vių en cik lo pe di ją“ per ka iš mo ki nio krep še lio lė šų.

Kaip jums pa vyks ta kom plek tuo ti mo kyk los bib lio te kos fon­dą?A.­M.: Gim na zi jos bib lio te kos fon das kom plek tuo ja mas iš

mo ki nio krep še lio lė šų, do va nų, padeda rė mė jai.V.­S.: Sun kiai. Fon das be veik ne at nau ji na mas. Vi sos mo ki nio

krep še lio lė šos ski ria mos va do vė liams įsi gy ti.S.­V.:­Bib lio te kos fon das kom plek tuo ja mas iš Švie ti mo ap rū­

pi ni mo cen tro lab da ros ir pa vie nių as me nų do va no tų kny gų.N.­J.: Mū sų bib lio te kos fon das bū da vo pa pil do mas kny go­

mis, ku rias įsi gy da vo me už tiks li nes lė šas, ski ria mas Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, bei fi zi nių ir ju ri di nių as me nų do va no to mis kny go mis. Pas ku ti niuo sius tre jus me tus mi nis te ri ja to kių lė šų ne be ski ria, to dėl fon das sens ta, jau čia mas di džiu lis gro ži nės, ypač vai kų, li te ra tū ros sty gius. Va do vė lių įsi gy ja me iš mo ki nio krep še lio lėšų, ki tos mo ko mo sios, me to di nės li te ra tū ros bei mo ky mo prie mo nių – iš mo ki nio krep še lio lė šų, skir tų prie­mo nėms.

Ar­yra­te­kę­pa­si­nau­do­ti­lei­dyk­lų­ak­ci­jo­mis,­kai­kny­gos­mo­kyk­loms­par­duo­da­mos­su­spe­cia­lia­nuo­lai­da?A.­M.: Lei dyk lų ak ci jo mis nau do ja mės daž nai. Su dau ge liu

lei dyk lų už mez gė me tvir tus ry šius, o su Lie tu vos ra šy to jų są­jun gos lei dyk la jau penkerius me tus su da ro me ben dra dar bia­vi mo su tar tį, pa gal ku rią mums tai ko mos spe cia lios nuo lai dos, ben dra dar biau ja me, pri sta ty da mi nau jas Lie tu vos ra šy to jų kny gas, da ly vau jant au to riams ir kri ti kams. Ben dra dar bia vi mo su tar tis su da ry ta su TEV lei dyk la, kur mums tai ko ma 8 proc. nuo lai da.B.­G.: Ne, nes vi sa da trūks ta lė šų.S.­V.: Kny gų įsi gi ji mui lė šų ne ski ria ma. Todėl ne ga li me pa­

si nau do ti ir lei dyk lų ak ci jo mis. N.­J.:­Lei dyk lų ak ci jo mis ne si nau do ja me, nes ne tu ri me pi­

ni gų.J.­S.:­Nuo lai do mis esa me ke lis kar tus pa si nau do ję. Kai

gau da vo me dau giau pi ni gų, knygų už si sa ky da vo me tie siai iš lei dyk lų. Už si sa kius di des nį jų kie kį, kar tais bū da vo nuo lai dų. Kai ne tu ri me lė šų, tai ir nuo lai dų nei eš ko me.

Lei dyk la „Kron ta“ šie met vi są bir že lį mo ky to­jams ir mo ki niams siū lys įsi gy ti lei dyk los kny gų su 20 proc. nuo lai da! Ji bus tai ko ma vi soms kny goms, iš sky rus nau jie nas ir va do vė lius. Dau giau in for ma ci jos – www.kron ta.lt.

O štai „Bal tų lan kų“ lei dyk la su gal vo jo kny­gų iš par duo tu vę. Tai vie nin te lė vie ta, kur ga li­ma ras ti vi sas „Bal tų lan kų“ lei dyk los iš leis tas kny gas, ku rių ti ra žai dar nė ra pa si bai gę. Lei dyk los kny gų iš par duo tu vė vei kia lei dyk los san dė lio pa tal po se. Čia kny gos par duo da mos be pre ky bi nio ant kai nio. Nie kas ne or ga ni za vo ap klau sų, bet tei gia ma, kad dau giau sia pir kė jų prieš Nau juo sius me tus čia bū ta iš sos ti nės ir

ap lin ki nių ra jo nų mo kyk lų.Ga lė tu me pra tęs ti pa si kal bė ji mus

apie mo kyk los bib lio te kos fon dų kom­plek ta vi mą, jei gu į šio je dis ku si jo je iš kel tus klau si mus ga lė tu mė te at sa­ky ti ki taip. Jei gu tu rė tu mė te ki to kios pa tir ties.Lauk­si­me­Jū­sų­nuo­mo­nių.

Mū­sų­inf.

16

Iš redakcijos paštovisus šiuos laiškus, straipsnius ir informaciją jūs galite

perskaityti interneto svetainėje www.sac.smm.lt („Švietimo naujienos“ – redakcijos paštas).

mo ko mės my lė ti ir sau go ti že mę

Po etas Jus ti nas Mar cin ke vi čius ra šė, kad vi sa ko pra džia yra ten to li, vai kys tė je, kur žmo gus pir mą kar tą su pran ta, kad gy ve na ne vie nas, kad my lė ti rei kia Že mę ir vi sa, kas jo je gy va. O vai kai vi sa da ir vi sur ben drau ja su gam ta: juos do mi na ir ba lu tė, at si­ra dusi, iš tir pus snie gui, ir ta ke liu rėp lio jan tis va ba lė lis, pie vo je skrai dan tis mar gas pal vis dru ge lis, žy din čios gė lės...

Pa ne vė žio lop še ly je­dar že ly je „Pa par tis“ vai kai pra ti na si ne tik pa ste bė ti gro žį gam to je, džiaug tis juo, ta čiau ir elg tis taip, kad mū­sų na mai – Že mė – da bar ir at ei ty je bū tų gra žūs, šva rūs, tur tin gi. Vi są mė ne sį įstai go je vy ko ren gi niai, skir ti Že mei.

Apie tai pa ra šė Pa ne vė žio lop še lio­dar že lio „Pa par tis“ prieš mo­kyk li nio ug dy mo pe da go gė Dan­guo­lė­SKE­BER­DIE­NĖ.

Pra di nu kų po ezi jos pa va sa rė lis

Vil ka viš kio pra di nė je mo kyk lo je „Po­ezi­jos­pa­va­sa­rė­lis“ vyks ta jau ne pir mus me tus. Šiais me tais su ma nė me pa kvies ti kon kur se da ly vau ti vi sus ra jo no pra di nių kla sių mo ki nius. Su lau kė me de­vy nio li kos kū rė jų. Ba lan džio 28 d. Pa e že rių dva re vy ko kon kur so bai gia ma sis ren gi nys­šven tė. Ma žie ji li te ra tai skai tė sa vo ei lė raš­čius apie gam tą, my li mus žmo nes, gy vū nus. Vy ra vo jau ki ir pa ki li at mos fe ra. Ge ra nuo tai ka da li jo si ir ren gi nio ve dė jai Vi­ta­Las­ke­vi­čiū­tė bei Gus­tas­Vaš­ke­lis. Mo kyk los di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Jo­vi­ta­Gra­ka­vi­nie­nė džiau gė si, kad vai kų kū ry bo je bu vo jau čia mas tik ro jo kū ry bos tiks lo – šva rin ti žmo nių šir dis ge ru mu, gro žiu ir tie sa – sie ki mas.

Apie tai pa ra šė Vil ka viš kio pra di nės mo kyk los di rek to rė As ta STRAZ­DIE­NĖ.

Kū ry biš kas mo ky to jas – kū ry bin gas vai kas

Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nė je mo kyk lo je vy ko in teg ruo ta res pub li ki nė mo ky to jų ir mo ki nių kon fe ren ci­ja „Kū­ry­biš­kas­mo­ky­to­jas­–­kū­ry­bin­gas­vai­kas“. Ji bu vo orien tuo ta į įvai rių da ly kų mo ky to jus ir vy res nių jų kla sių mo ki nius, ku rie ug dy mo(si) pro ce są su vo kia kaip kū ry bą ir kas die nia me dar be ieš ko nau jų kū ry bos for mų bei me to dų. Or ga ni za to riai: Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men to Švie­ti mo ir ug dy mo sky rius, Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras, Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nė mo kyk la.

Kū ry biš ku mui ug dy ti mo kyk lo je de rė tų skir ti di des nį dė me sį:

su teik ti pro gų jam skleis tis, or ga ni zuo jant įvai rius •mo ki nių ren gi nius, pro jek tus, ty ri mus ir pan.;skir ti spe cia lias kū ry bi nes erd ves ir lai ką kū ry bi nei •veik lai;mo ky to jui siek ti vi di nės mo ty va ci jos ir vi zi jos, ieš ko ti •ga bių jų ir ge bė ti juos at pa žin ti (gi lin ti ži nias bei to bu­lin ti ge bė ji mus šiais klau si mais);su da ry ti są ly gas at si skleis ti kiek vie no mo ki nio kū ry bi­ •nei sa vi raiš kai vi sų mo ko mų jų da ly kų pa mo ko se;ver ti nant kū ry bi nius vai kų dar bus, iš kel ti re a lius •tiks lus kon kre čiam mo ki niui, skir ti mo ki nio ge bė ji mų ly gį ati tin kan čias už duo tis, pa rink ti kon kre tų mo ki nio mo ky mo si mo ty va ci jos bū dą.

Apie tai pa ra šė Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Auk­sė­PET­RU­ŠE­VI­ČIE­NĖ.

„vai kas, skai tan tis po ezi ją, už augs do ru ir gar bin gu žmo gu mi...“

Šiais žo džiais po etė Da­lia­Tei­šers­ky­tė pa svei ki no vi sus su si rin ku siuo sius į me ni nio skai ty mo kon kur są „Žo­de­lis­šir­de­lėn­2011“. Ba lan džio 29 d. Kau no „Ne mu no“ vi du ri nė mo kyk la skam bė jo įvai rių paukš čių bal sais. Čia jau aš tun tą pa va sa rį vy ko jau nų jų skai to vų kon kur sas. Ne nuils tan čios šio ren gi nio or ga ni za to rės – di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Ni­jo­lė­Ma­žei­kie­nė ir pra di nių kla­sių mo ky to ja me to di nin kė San­dra­My­ko­lai­tie­nė.

Jau nuo sius ta len tus ver ti no gar bin ga ir pro fe sio na li ko mi si ja: po etė, LR Sei mo na rė D. Tei šers ky tė (šio kon­kur so glo bė ja), Kau no vals ty bi nio dra mos te at ro ak to rė, „Ma no mo kyk lė lės“ va do vė Ni­jo­lė­Le­peš­kai­tė, to pa ties te at ro ak to rius Dai­nius­Svo­bo­nas ir Kau no ma žo jo te­at ro ak to rius Ra­mū­nas­Ši­mu­kaus­kas.

Apie tai pa ra šė Kau no „Ne mu no“ vi du ri nės mo kyk­los pra di nių kla sių mo ky to jos Zi­ta­SKA­TI­KIE­NĖ­ir Ri ta KRI­ŽI­NAUS­KIE­NĖ.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

17

„Pas ku ti nio skam bu čio“ šven tė

Ba lan džio 29 d., li kus 4 die noms iki pir mų­jų eg za mi nų, Šiau lių Didž dva rio gim na zi jos ak tų sa lė je su reng ta Tarp tau ti nio ba ka lau­re a to di plo mo pro gra mos abi tu rien tų „Pas­ku­ti­nio­skam­bu­čio“­šven­tė.

Juos svei ki no Va jo min go uni ver si te to (Uni ver si ty of Wy o ming) pro fe so rius La ris Hu­be­lis (Lar ry Hub bell) ir Šiau lių uni ver­si te to So cia li nių moks lų fa kul te to Vie šo jo ad mi nist ra vi mo ka ted ros lek to rė Vil­ma­Tu­bu­tie­nė. Po li ti kos moks lų pro fe so rius L. Hu be lis pa sa ko jo apie mo der nios vi suo­me nės lau kian čius iš šū kius, po rei kį mo ky­tis vi są gy ve ni mą ir lin kė jo to li mes niems moks lams bei kar je ros pla nams rink tis tas sri tis, ku rios iš tik rų jų teik tų pa si ten ki ni mą ir pa ži ni mo džiaugs mą. Šiau lių uni ver si te to lek to rė V. Tu bu tie nė sim bo li nę „Pas ku ti nio skam bu čio“ šven tę pa ly gi no su inau gu ra ci ja į sa va ran kiš ką gy ve ni mą ir pa lin kė jo, kad at si vė ru sios pa si rin ki mų ga li my bės kiek vie­nam pa dė tų ras ti sa vo ke lią.

tarp tau ti nio ba ka lau re a to ug dy mo mo de lis Lie tu vos mo kyk lo se

Pra dė tas įgy ven din ti dve jus me tus truk sian tis pro jek tas „Tarp­tau­ti­nio­ba­ka­lau­re­a­to­kaip­vi­su­mi­nio­ug­dy­mo­mo­de­lio­per­kė­li­mas­ir­tai­ky­mas­Lie­tu­vos­švie­ti­mo­kon­teks­te“. Ba lan džio 22 d. Šau lių Didž dva rio gim na zi jo je vy ko pir ma­sis šio pro jek to eta pas – įva di niai mo ky mai, per ku riuos mo ky to jai su pa žin di nti su Tarp tau ti nio ba ka lau re a to (TB) fi lo so fi ja, mi si ja, in teg ra ci niais da ly kais. Mo ky mus ve dė Vik­to­ri­ja­Banks, TB ko or di na to rė iš Tbi li sio tarp tau ti nės mo kyk los „Nau jo ji mo kyk la“ (Gru zi ja).

Kaip pa sa ko jo Šiau lių Didž dva rio gim na zi jos Tarp tau ti nio ba ka lau re a to di plo mo pro gra mos ko or di na to rė Ri­ma­Ta­mo­šiū­nie­nė, TB pro gra mą su da ro 3 pa ko pos: pra di nis, pa grin di nis ug dy mas ir di plo mo pro gra ma, skir ta 16–19 me tų jau ni mui. Lie tu vo je yra tik 3 TB mo kyk los – Šiau lių Didž dva rio gim na zi ja ir Vil niaus li cė jus (abi mo kyk los dir ba pa gal TB di plo mo pro gra mą) bei Vil niaus tarp tau ti nė mo kyk la (TB mo kyk la kan di da tė), dir ban ti pa gal TB pra di nio ug dy mo pro gra mą.

Tarp tau ti nio ba ka lau re a to di plo mo pro gra mą tu rin čios mo kyk los sie kia įsi ves ti ir ant rą ją TB ug dy mo pa ko pą – pa grin di nio ug dy mo pro gra mą, ap iman čią 8 da ly kų gru pes: gim to sios kal bos, ma te ma ti kos, už sie nio kal bos, hu ma ni ta ri nių, gam tos moks lų, me nų, tech no lo gi jų, kū no kul tū ros. Bai gęs ant rą ją ug dy mo pa ko pą, mo­ki nys ga li rink tis – to liau tęs ti TB pro gra mą ar grįž ti į Na cio na li nę. Ta čiau, pa sak R. Ta mo šiū nie nės, kad ir ką vė liau pa si rinks mo ki nys, jis jau bus su si pa ži nęs su pa ma ti nė mis TB ver ty bė mis – pi lie tiš ku mu, kū ry biš ku mu, mo ky mu si vi są gy ve ni mą, skaid ru mu, rū pi ni mu si ap lin ka, ben dra vi mu ir ben dra dar bia vi mu bei to le ran ci ja ki tų kul tū rų, ki to kios nuo mo nės be si lai kan čių jų at žvil giu.

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo­Šiau­lių­Didž­dva­rio­gim­na­zi­ja.

no riu aug ti svei kas

Bus­me­daus,­bus­gar­daus!..Tuoj­lo­kiu­kas­pa­pie­taus...Čiu­po­pil­ną­sta­ti­nė­lę,Ne­si­plo­vęs...­le­te­nė­lių!..

Sau gios ir svei kos gy­ven se nos ug dy mo pa­grin dai for muo ja si jau

anks ty vo jo je vai kys tė je. Vai kas, aug da mas šei mo je, pe ri ma tė vų gy ve ni mo bū dą, po žiū rį į ver ty bes, tra di ci jas, ta čiau ne kiek vie no je šei mo je vai kas gau na pa kan ka mai ži nių apie svei ka tos sau go ji mą, so cia li nį sau gu mą, sau gaus el ge sio įpro čių for ma vi mą si.

Jau moks lo me tų pra džio je pa ty rė me, kad ne tik vai kams, bet ir tė ve liams trūksta ži nių apie svei ka tos puo se lė ji mą, svei­kos gy ven se nos įgū džių for ma vi mą.

Per pir mą jį tė vų su si rin ki mą, pa si ta rę su prieš mo kyk li nu­kų tė ve liais, nu ta rė me pa reng ti ir vyk dy ti pro jek tą „Aš­au­gu­svei­kas“.

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Šiau lių lop še lio­dar že lio „Gin­ta rė lis“ prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė So­fi­ja­ULIE­NĖ.

skai tyk bib lio te ko je

Lie tu vos bib lio te ki nin kų drau gi ja ba lan džio 26–ge­gu žės 3 die no mis pa skel bė 11­ąją na cio na li nę Lie tu vos bib lio te kų sa vai tę „Skai­tyk­bib­lio­te­ko­je!“

Tad Kė dai nių lop še lio­dar­že lio „Pa sa ka“ prieš mo kyk li­nio ug dy mo gru pės „Dru ge­liai“ vai kai sku bė jo į Mi ka lo­jaus Dauk šos vie šo sios bib­lio te kos fi lia lą „Lie pa“ su si tik ti su bib lio te ki nin ke In­ga­Pa­ške­vi­čie­ne. Su pa žin di nu si vai kus su bib lio te kos tei kia mo mis pa slau go mis, bib lio te ki nin kė pa ra gi no daž niau lan ky tis jo je, skai ty ti kny ge les, jas my lė ti, sau go ti. Do mė jo si, ar vai kai ži no, kaip rei kia elg tis su kny­ge lė mis, pa im to mis iš bib lio te kos. Po nuo šir daus po kal bio I. Pa ške vi čie nė vi siems vai kams įtei kė bib lio te kos var to to jo pa žy mė ji mus.

Apie tai pa ra šė Kė dai nių lop še lio­dar že lio „Pa sa ka“ prieš­mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Dai­va­KAS­PE­RIŪ­NIE­NĖ.

18

Kel mės r. Vai gu vos Vla do Šim­kaus vi du ri nės mo kyk los mo ky to jai di de lį dė me sį ski ria pa mo kos ko­ky bei ge rin ti, mo ki nių mo ky mo si

mo ty va ci jai di din ti. Me to di nė se gru pė se ap ta ria mi te ori niai klau si mai, da li ja ma si pa tir ti mi. Mo ky to jai ve da at vi ras, in­teg ruo tas pa mo kas. Fi zi kos, ma te ma ti kos ir in for ma ti kos mo ky to jos nu spren dė pra ves ti šių tri jų mo ko mų jų da ly kų in­teg ruo tą pa mo ką „Fi­zi­kos­už­da­vi­nių­spren­di­mas­už­ra­šant­at­sa­ky­mą­stan­dar­ti­ne­skai­čiaus­iš­raiš­ka­są­siu­vi­ny­je­ir­kom­piu­te­rio­mo­ni­to­riu­je“.

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Kel mės r. Vai gu vos Vla do Šim kaus vi du ri nės mo kyk los gam tos ir tiks lių jų moks lų me­to di nės gru pės pir mi nin kė­Zo­fi­ja­RA­MAN­ČIŪ­NIE­NĖ.

vai kų ve ly kė lės dar že ly je

Ši lu tės lop še ly je­dar­že ly je „Ąžuo liu kas“ šiais moks lo me tais ypač daug dė me sio ski ria ma vai kų kū ry biš ku mo ug dy mui. Vie na iš svar biau sių kū­ry biš ku mo ug dy mo įstai­go je są ly gų – kū ry bin gi pe da go gai. Tik kū ry biš kai dir ban tis pe da go gas iš ug­dys kū ry biš ką as me ny bę. [...]

To dėl, at ėjus Vai kų Ve ly kė lėms, įstai gos pe da go gai nu­ta rė pra džiu gin ti ug dy ti nius ki taip nei įpras ta. Anks ty vą ry tą vai kus ap lan kė Ve ly kų bo bu tė su sa vo pa dė jė jais kiš kiais, ku rie pa kvie tė pa klau sy ti Ve ly kų bo bu tės pa sa kos...

Apie tai pa ra šė Ši lu tės lop še lio­dar že lio „Ąžuo liu kas“ auk­lė to ja me to di nin kė Ri­ta­ŠTEI­NIE­NĖ.

Pa ty čių pre ven ci ja „čiauš ku tė je“

Klai pė dos lop še ly je­dar že ly je „Čiauš ku tė“ sie kia ma, kad kiek vie nas vai kas jaus tų si reikš min gas ir sau gus. Ta čiau jau nuo ma žens dar že ly je vai kai pa ti ria pa ty čias.Pa­ty­čios­– pra si var džia vi mas, er zi ni mas, gra si ni mas, mu­

ši mas, spar dy mas, stum dy mas, ap kal bi nė ji mas, ig no ra vi mas, daik tų ga di ni mas ar at imi nė ji mas. Tai ty či nis, pa si kar to jan tis vai kų ag re sy vus el ge sys, nu kreip tas į sil pnes nį vai ką, sie kiant su kel ti jam skaus mą – fi zi nį ar ba emo ci nį.

Pa ty čių tai ki niu ga li tap ti bet kas. Daž niau siai be si ty čio jan tys vai kai pa si ren ka vie ną vai ką, į ku rį ir nu krei pia sa vo pyk tį bei ag re si ją. Pir miau sia rei kia at kreip ti dė me sį į tai, kad vai kas ki tų ben dra am žių skriau džia mas dėl to, kad tu ri vie ną iš šių sa vy bių: iš skir ti nu mą; be jė giš ku mą ir kt.

Apie tai pa ra šė Klai pė dos lop še lio­dar že lio „Čiauš ku tė“ di­rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Jo­li­ta­BUT­KIE­NĖ.

Et ni nės kul tū ros ug­dy mas ir tra di ci jų puo­se lė ji mas – su dė tin gas pro ce sas, pra si de dan tis šei mo je.

Min tis Mo ti nos die nos pro ga aš tun to kų ma mas pa kvies ti į mo kyk lo je vyks tan čias ne tra di ci nes pa mo kas ir kar tu pa ga min ti tra di ci nį šei mos pa tie ka lą ki lo ikip ro fe si nio mo ky mo mo ky to jai Eg­lei­Le­be­die­nei. Ne pa slap tis, kad tė vai daž nai ne tu ri pa kan ka mai lai ko pa ben drau ti su savo vai kais, ne vi sa da spė ja su sės ti prie ben dro sta lo.

Ši šven tė ir tra di ci niai pa tie ka lai pasirinkti ne at si tik ti nai. Juk ben dros šven tės yra vie nas iš veiks nių, stip ri nan čių šei mos san ty kius. Jos su bu ria šei mas, ska ti na ar ti miau ben drau ti, pa lai ky ti tra di ci jas. O kas gi ge riau ga li jas per duo ti, jei ne ma ma – pir mo ji mo ky to ja.

Apie tai pa ra šė Šiau lių jau ni mo mo kyk los di rek to rės pa­va duo to ja ug dy mui Li­na­MEN­DE­LIE­NĖ.

Ku dir kos Nau mies čio Vin co Ku dir kos gim na zi ja su VšĮ „Sce nos ir es te ti kos mo kyk la“, įgy ven din da mos Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ini ci juo tą pro jek tą, ad mi nist ruo ja mą Švie­ti mo mai nų pa ra mos fon do, pa sta tė miu zik lą „Eg­lė­–­žal­čių­ka­ra­lie­nė“. Į gim na zi jos ak tų sa lę rin ko si mo ki nių ma my tės, nes tai bu vo gim na zis tų do va na Mo ti nos die nos pro ga.

VšĮ „Sce nos ir es te ti kos mo kyk la“ vyk do pro gra mą „To­le­ran­ci­jos­ ir­ pa­kan­tu­mo­bei­ ly­de­rys­tės­ kom­pe­ten­ci­jų­ug­dy­mas­pa­si­tel­kiant­ tra­di­ci­nę­ ir­ šiuo­lai­ki­nę­ kul­tū­rą“. Re mian tis lie tu vių tau to sa kos kū ri niu „Eg lė – žal čių ka ra lie nė“ ir jo in ter pre ta ci ja (ro ko ope ros for ma), vai kai mo ko si su pras ti, in ter pre tuo ti skir tin gas kul tū ras, sa va ran kiš kai bei kū ry biš kai spręs ti kon flik ti nes si tu a ci jas, at skleis ti ir la vin ti sa vi raiš kos ge bė ji mus, ben drau ti.

Apie tai pa ra šė Ku dir kos Nau mies čio Vin co Ku dir kos gim na zi jos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Bi­ru­tė­ADO­MA­VI­ČIE­NĖ.

trys – vie no je pa mo ko je

Pir ma sis miu zik las gim na zi jos is to ri jo je

ne tra di ci nė se pa mo ko se puo se lė ja mos šei mos tra di ci jos

Iš redakcijos pašto

visus šiuos laiškus, straipsnius ir informaciją jūs galite

perskaityti interneto svetainėje www.sac.smm.lt („Švietimo naujienos“ – redakcijos paštas).

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

19

Ry­tų­Lie­tu­vos­mo­kyk­lo­se

Poš­ko­ny­se­ ti­ki­ma,­ kad pail sė ti, pa pra mo gau ti ir pa ben­drau ti po įtemp tų mo ky mo si mė ne sių – pra smin ga, nes šven­tės į moks lei vio kas die ny bę įne ša ge ro lau ki mo, jau du lio bei nau jos pa tir ties.

eKs Kur si ja į „vi chy“ van dens Par Ką

Poš ko nių pa grin di nė je mo kyk lo je bu vo skelb tas „Gra žiau sių pie ši nių“ kon kur sas te ma „Ma­no­gim­ti­nė“. Sep­ty­ni­nu­ga­lė­to­jai­– aš tun to kai Vik­to­ri­ja­Kar­ta­no­vič,­Jur­gi­ta­Mi­siu­ke­vi­čiū­tė,­Ir­man­tas­Skin­ders­kis,­Le­o­nar­da­Žu­kov­sky­tė, šeš to kės Ne­rin­ga­Ra­ge­ly­tė,­An­dže­la­Žu­kov­sky­tė ir ket vir to kas Mo­des­tas­Kuk­lys – ly di mi dai lės mo ky to jos Da­nu­tės­To­ma­še­vič, vy ko į van dens par ką. Čia eks kur san tai ža vė jo si in ter je ru, ak me ni mis ir jū ros gro žy bė mis iš puoš to mis sie no mis bei lu bo mis, vaiz dais, „nu kė lu siais“ į eg zo tiš kus kraš tus. Pra mo gų die na pra si dė jo nuo pa mo kė lės apie Lie tu vą. Vai kai bu vo kal bi na mi, o at sa kiu sie ji į su dė tin ges nius klau si mus ga vo do va nų. Po pa mo kė lės ba­sei ne žais tas links mas žai di mas, vė liau pra si dė jo links my bių links my bės: „vamz džiai“, įvai riau sios at rak ci jos.

Ši iš vy ka – tai mo ki nių pa ska ti ni mas ir to liau pieš ti bei do­mė tis sa vo kraš to is to ri ja. Už ke lio nę dė ko ja me eks kur si jos į van dens par ką rė mė jui, Gin ta ro Ža gu nio pa sie nio už kar dos va dui Vy­tau­tui­Ur­bai­čiui – jis pa rū pi no trans por tą.

su si ti Ki mas su mu zi Ka

Mu zi ka kiek vie nam ga li bū ti pri ei na ma ir su pran ta ma. Tai pa tvir ti no nuo sta bus su si ti ki mas su Šal či nin kų Sta­nis­lo­vo­Mo­niuš­kos me nų mo kyk los akor de o nis tais. Jau niau sias da ly vis To­mas­Sta­niu­lis, ne tu rin tis nė de šim ties me tų, mo ko mas gro ti akor de o nu mo ky to jos Liud­mi­los­Ban­da­le­vič, sa vo am žiaus gru pė je pa sie kęs žy mių mu zi ki nių lai mė ji mų, yra res pub li ki nio kon kur so lau re a tas. Mums jis pa do va no jo ke lias mi nu tes nuo­sta bia me J. S. Ba cho, A. Ko ro bei ni ko vo ir kitų garsių kompo­zitorių mu zi kos pa sau ly je.

Vy res ni pa grin di nio ug dy mo akor de o nis tai Dia­na­Tra­ce­vič ir An­drius­Ba­lio­nis­at li ko J. S. Ba cho „Pre liu di ją g­moll“ bei ki tus mu zi ki nius kū ri nius. Juos akor de o nu gro ti mo ko mo­ky to ja Je­le­na­Iva­nov­ska­ja.­Ju­li­ja­Iva­nov­ska­ja ir Ro­lan­das­Jat­ke­vič, va do vau ja mi mo ky to jos L. Ban da le vič, du e tu gro jo V. Kup re vi čiaus, V. Vla so vo mu zi ki nius kū ri nius.

Akor de o nis tų pa si ro dy mas mus pa ke rė jo. Pa ty rė me, kad mu zi ka – tai švel nu mas ir pa čių kil niau sių da ly kų at ra di mas sa­vy je. Sten da lio žo džiais ta riant, „klau sy da mie si ge ros mu zi kos, sva jo ja me apie tai, ką tuo mo men tu jau čia mū sų šir dys“.

dvie jų mo KyK Lų de Šim to Kų ben dra vi mas

Die­ve­niš­kių „Ry­to“ vi du ri nės ir Poš­ko­nių­pa grin di nės mo­

ben dra vi mas ir ben dra dar bia vi mas – per šven tes(apie­tai,­kuo­pra­ėju­sį­mė­ne­sį­gy­ven­ta­Šal­či­nin­kų­r.­Poš­ko­nių­pa­grin­di­nė­je­mo­kyk­lo­je)­

kyk lų de šim to kai pa no ro ar ti miau susipažinti. Jų ben dra vi mas pra si dė jo nuo sve čia vi mo si Die ve niš kių „Ry to“ vi du ri nė je mo­kyk lo je. Drau gau ti įdo mu dar ir dėl to, kad poš ko nie čių dau gu­ma – vai ki nai, o die ve niš kie čių – mer gi nos.

Su si pa ži no me su mo kyk la, ten dir ban čiais mo ky to jais, ap žiū rė­jo me ka bi ne tus, spor to sa lę. Bu vo su reng tos drau giš kos rung ty­nės. Prie puo de lio ar ba tos Die ve niš kių de šim to kai, va do vau ja mi kla sės va do vės ma te ma ti kos mo ky to jos Re­gi­nos­Rat­ke­vi­čie­nės, ir poš ko nie čiai, ma no auk lė ti niai, da li jo si įspū džiais, kal bė jo si apie at ei ties pla nus ir žiū rė jo kla sės nuo trau kas.

Po dvie jų sa vai čių Poš ko ny se pa no ro ap si lan ky ti Die ve niš kių de šim to kai. Ap žiū rė jo me mū sų mo kyk lą. Sve čiai ne sku bė jo iš ei ti iš Poš ko nių pa grin di nės mo kyk los is to ri jos mu zie jaus, kur žvilgs nį trau kė di plo mai, pa dė kos raš tai, sten dai, nuo­trau kų al bu mai, me di niai žais lai, pa ga min ti pa čių vai kų ran­ko mis, ren gi nių sce na ri jai... Šio mu zie jaus įkū rė ja ir il ga me tė va do vė – mo kyk los di rek to rė Bi­ru­tė­Žy­bor­tie­nė.

Abie jų mo kyk lų de šim to kams bu vo ves tos ma te ma ti kos ir kū no kul tū ros pa mo kos. Vė liau gė rė me ar ba tą, žiū rė jo me Poš ko nių de šim to kų su kur tą fil mu ką, įam ži nu sį gra žiau sias pra ėju sių moks lo me tų eks kur si jų į Ka ro tech ni kos ir trans por to Vil niaus sky rių bei Ni dą– Pa lan gą– Šiau lius aki mir kas. Dar kar tą gė rė ta si pa čių mo ki nių įkur tos mu zi ki nės gru pės „Ben­drak­la­siai“­at lie ka mo mis dai no mis.

Drą siau poš ko nie čiai at ei nan čią rug sė jo 1­ąją žengs ir į Die ve niš kių „Ry to“ vi du ri nės mo kyk los vie nuo lik tą kla sę, nes ten jau tu ri drau gų.

At si svei ki no me, nau jiems drau gams lin kė da mi ge rų pa sie ki­mų, mo ky to jams – kū ry bin gu mo ir nau jų su ma ny mų. Ti kė ki mės, kad šis mo kyk lų ry šys ne nu trūks.

aK ci ja „da rom 2011“

Mū sų mo kyk lai ak ci ja „Da rom 2011“ svar bi, nes gy ve na­me Die­ve­niš­kių­is­to­ri­nio­re­gio­ni­nio­par­ko­te­ri­to­ri­jo­je, kur kiek vie nas na mas – mu zie jus po at vi ru dan gu mi, kur ypač rū­pi na ma si kiek vie nu au ga lu, me džiu, gy vū nu, paukš čiu... Mei lė gam tai pra si de da nuo gim to jo na mo slenks čio. Mū sų mo kyk los mo ki niai no riai tvar ko si prie sa vo na mų.

Moks lei viai ir mo ky to jai įsi jun gė į ak ci ją „Da rom 2011“ kar tu su Die ve niš kių is to ri nio re gio ni nio par ko di rek ci jos vy riau siuo ju spe cia lis tu Iva­nu­Kup­ri­ja­nu, mo ky to jais Ta­deu­šu­Son­gi­nu, Zi­ta­Spi­raus­kie­ne, La ri sa Sli­žev­ska ir kt. Iš va lė me Gau jos tven ki nio ir mo kyk los ap lin ką. Iš pu re no me gė ly nų že mę, kad sau lėn stieb tų si gė lių dai ge liai. Vė liau pa dir bė jo me ir Poš ko nių miš kuo se. Gy ven ti šva rio je ir puo se lė ja mo je ap lin ko je – kiek­vie no žmo gaus prie der mė. Tad bū ki me gam tos drau gai!

Zi­ta­STAČ­KAUS­KIE­NĖ­VAIČ­KU­TĖŠal­či­nin­kų­r.­Poš­ko­nių­pagr.­m-klos­mo­ky­to­ja

Tra kų švie ti mo cen tre su reng tas Ry­tų­Lie­tu­vos­mo­ky­to­jų­ są­jun­gos­val­dy­bos­po­sė­dis, ku rio te ma – mo ky to jų švie ti mas. Švie ti mo cen tro di rek to rė Ni­jo­lė­ Li­se­vi­čie­nė pri sta tė cen tro veik los kryp tis ir pa kvie tė mo ky to jus pa si­nau do ti cen tro tei kia mo mis pa slau go mis. Ši in for ma ci ja su kė lė di de lį su si do mė ji mą, nes Vil niaus ir Šal či nin kų ra jo nuo se iš vis nė ra švie ti mo cen trų, o Vil niu je esan tys ne vi siems mo ky to jams pri ei na mi dėl aukš tų kai nų.

Įver ti nus šią si tu a ci ją, Ry tų Lie tu vos

mo ky to jų są jun gos pir mi nin kė Dan­guo­lė­Sa­bie­nė ir Tra kų švie ti mo cen tro di rek to rė N. Li se vi čie nė pa si ra šė il ga lai kę ben dra dar bia vi mo su tar tį, pa gal ku rią Ry tų Lie tu vos mo ky to jai ga lės kel ti sa vo kva li fi ka ci ją Tra kų švie ti mo cen tre.

Šia me po sė dy je bu vo pa tvir tin tas są jun gos žen klas, ku rio au to rė – Eit mi niš kių vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja Ri­ta­Ba­bie­dai­tė, ir

him nas, ku rio žo džius bei mu zi ką su kū rė Tur ge lių vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja Bro­nė­Dau­no­rie­nė.

Mū­sų­inf.

ry tų Lie tu vos mo ky to jų są jun go je

20

Konkursai

LIETUVOS­RESPUBLIKOS­ŠVIETIMO­IR­MOKSLO­MINISTRAS

ĮSA­KY­MASDĖL­GERIAUSIAI­TVARKOMOS­MOKYKLŲ­(IŠSKYRUS­SUAUGUSIŲJŲ­MOKYKLAS)­

APLINKOS­APŽIŪROS­KONKURSO­2011­METAIS­NUOSTATŲ­PATVIRTINIMO

2011 m. balandžio 22 d. Nr. V­679Vil nius

Vadovaudamasis Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK­43 (Žin., 2008, Nr. 20­739), įgyvendindamas Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X­818 (Žin., 2006, Nr. 102­3939), siekdamas skatinti mokyklų bendruomenes aktyviai įsitraukti į darnios, kūrybišką darbą skatinančios aplinkos kūrimo darbą:

1. T v i r t i n u Geriausiai tvarkomos mokyklų (išskyrus suaugusiųjų mokyklas) aplinkos apžiūros­konkurso 2011 metais nuo­status (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u savivaldybių administracijoms organizuoti Geriausiai tvarkomos mokyklų (išskyrus suaugusiųjų mo­kyklas) aplinkos apžiūros­konkurso 2011 metų I etapą.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

i. ben dro sios nuo sta tos

1. Ge riau siai tvar ko mos mo kyk lų (iš sky rus su au gu sių jų mo­kyk las) ap lin kos ap žiū ros­kon kur so 2011 me tais (to liau – Ap­žiū ra­kon kur sas) nuo sta tai (to liau – Nuo sta tai) reg la men tuo ja Ap žiū ros­kon kur so tiks lus, or ga ni za vi mo, da ly vių ver ti ni mo ir ap do va no ji mo tvar ką.

2. Ap žiū ros­kon kur so or ga ni za to riai yra Lie tu vos Res pub li­kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (to liau – Mi nis te ri ja) kar tu su Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tru.

3. Ap žiū ra­kon kur sas ski ria mas ge riau siai 2011 me tais tvar ko mai mo kyk los (iš sky rus su au gu sių jų mo kyk las) ap lin kai ša ly je iš rink ti.

4. Ap žiū ros­kon kur so tiks lai:4.1. ak ty vin ti kū ry bin gą veik lą ska ti nan čios, dar nios, es te tiš­

kos ap lin kos kū ri mą;4.2. ska tin ti puo se lė ti ap lin kos tvar ky mo tra di ci jas, sie kiant

jų in di vi du a lu mo;4.3. ug dy ti vai kų ir jau ni mo pi lie tiš ku mą, at sa ko my bę už sa­

vo ap lin ką, plė to ti są mo nin gą ir kū ry bin gą po žiū rį į ap lin kos ap sau gą ir tvar ky mą;

4.4. ska tin ti mo kyk lų ben druo me nių ini cia ty vas, įtrau kiant vai kus ir jau ni mą į nuo la ti nį ap lin kos tvar ky mo ir kraš to vaiz džio kū ri mo pro ce są;

4.5. iš rink ti mo kyk las, ku rios ge riau siai tvar ko ap lin ką ša ly je, ir skleis ti ge rą ją pa tir tį.

ii. aP žiū ros-Kon Kur so da Ly viai

5. Ap žiū ro je­kon kur se ga li da ly vau ti:5.1. iki mo kyk li nio ug dy mo mo kyk los; 5.2. ben dro jo la vi ni mo mo kyk los (iš sky rus su au gu sių jų mo­

kyk las) (to liau kar tu va di na ma – Mo kyk los).6. Ap žiū ro je­kon kur se ver ti na ma Nuo sta tų 5 punk te nu ro dy tų

Mo kyk lų ap lin ka.

iii. aP žiū ros-Kon Kur so or Ga ni za vi mas

7. In for ma ci ja apie Ap žiū rą­kon kur są ir Nuo sta tai skel bia mi Mi nis te ri jos in ter ne to sve tai nė je.

Ge riau siai tvar Ko mos mo KyK Lų (iŠ sKy rus su au Gu sių jų mo KyK Las) aP Lin Kos aP žiū ros-Kon Kur so 2011 me tais nuo sta tai

8. Ap žiū ra­kon kur sas ren gia mas 2011 m. bir že lio–s pa lio mė ne siais dviem eta pais:

8.1. I eta pas – sa vi val dy bė se – iki 2011 m. bir že lio 15 d.; 8.2. II eta pas – Lie tu vos Res pub li ko je – iki 2011 m. spa lio

15 d.9. Už Ap žiū ros­kon kur so I eta po ren gi mą at sa kin gos sa­

vi val dy bių ad mi nist ra ci jos, už II eta po – Ap žiū ros­kon kur so or ga ni za to riai.

10. Ap žiū rai­kon kur sui vyk dy ti ir ge riau siai tvar ko mai mo kyk­lų ap lin kai iš rink ti su da ro mos sa vi val dy bių ir ša lies ver ti ni mo ko mi si jos (to liau – Ko mi si jos). Sa vi val dy bių ko mi si jas su da ro sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų di rek to riai. Į šių ko mi si jų su dė tį siū lo ma įtrauk ti sa vi val dy bių kraš to vaiz džio ar chi tek tus, švie­ti mo sky rių dar buo to jus, ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų at sto vus. Ša lies ver ti ni mo ko mi si jos su dė tį tvir ti na Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ras.

11. Sa vi val dy bės, su tin kan čios or ga ni zuo ti Ap žiū rą­kon kur są, su da ro sa vi val dy bių ko mi si jas ir apie tai iki 2011 m. ge gu žės 25 d. raš tu in for muo ja sa vi val dy bės te ri to ri jo je esan čias 5 punk te nu ro dy tas Mo kyk las ir Mi nis te ri ją.

12. Nuo sta tų 5 punk te nu ro dy tos Mo kyk los, no rin čios da ly­vau ti Ap žiū ro je­kon kur se, pra ne ša raš tu ati tin ka mai sa vi val dy­bei iki 2011 m. bir že lio 4 d.

iv. ver ti ni mo tvar Ka ir Kri te ri jai

13. Mo kyk lų ap lin ka ver ti na ma pa gal Nuo sta tų prie de nu ro­dy tus ver ti ni mo kri te ri jus ir nu sta ty tą ba lų skai čių.

14. Nuo sta tų 10 punk te nu ro dy tų Ko mi si jų spren di mai pri­ima mi po sė dy je da ly vau jan čių ko mi si jos na rių bal sų dau gu ma, da ly vau jant dau giau kaip pu sei ko mi si jos na rių. Ko mi si jų spren­di mai įfor mi na mi pro to ko lais.

15. Sa vi val dy bės ver ti ni mo ko mi si ja ap žiū ri vie to je mo kyk lų, pa reiš ku sių no rą da ly vau ti Ap žiū ro je­kon kur se, ap lin ką, iš ren ka sa vi val dy bės te ri to ri jo je po vie ną ge riau siai tvar ko mą iki mo kyk­li nio ug dy mo mo kyk los ir ben dro jo la vi ni mo mo kyk los ap lin ką (dau giau sia ba lų su rin ku sias įstai gas) ir iki 2011 m. lie pos 25 d. pa tei kia in for ma ci ją ša lies ver ti ni mo ko mi si jai.

16. Ša lies ver ti ni mo ko mi si ja ap žiū ri vie to je sa vi val dy bių ver­ti ni mo ko mi si jų iš rink tą ge riau siai tvar ko mą mo kyk los ap lin ką ir

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

21

Konkursai

iš ren ka nu ga lė to jus – dau giau sia ba lų su rin ku sias mo kyk las – po vieną ge riau siai tvar ko mą iki mo kyk li nio ug dy mo mo kyk lą ir ben dro jo la vi ni mo mo kyk lą kiek vie no je ap skri ty je.

v. aP žiū ros-Kon Kur so Lai mė to jų aP do va no ji mo tvar Ka

17. Sa vi val dy bės ver ti ni mo ko mi si jos iš rink ti Ap žiū ros­kon­kur so I eta po nu ga lė to jai pa skel bia mi ir ap do va no ja mi sa vi val­dy bių or ga ni zuo ja muo se ren gi niuo se.

Ge riau siai tvar ko mos mo kyk lų ap lin kos ap žiū ros­kon kur so 2011 me tais nuo sta tų prie das

..................................................................................................................(Ap žiū ros­kon kur so ko mi si jos pa va di ni mas)

...........................................................................................................................................................(Mo kyk los pa va di ni mas)

...........................................................................................................................................................(Mo kyk los ad re sas, kon tak ti niai as me nys)

Ge riau siai tvar Ko mos mo KyK Lų aP Lin Kos aP žiū ros-Kon Kur so 2011 me tais ver ti ni mo Len te Lė

Mo kyk la ver ti na ma 100 ba lų sis te ma pa gal šiuos kri te ri jus:

Eil. Nr. Ver ti ni mo kri te ri jai Balai

1. Ra cio na lus ap lin kos nau do ji mas, at si žvel giant į vai kų ir pe da go gų po rei kius Iki 10

2. Žel di nių, ta kų ben dra būk lė ir prie žiū ra Iki 10

3. Po il sio zo nų būk lė ir prie žiū ra Iki 10

4. Sta ti nių būk lė ir prie žiū ra Iki 10

5. Spor to aikš ty nų būk lė ir prie žiū ra Iki 10

6.Ki ta pra smin gai mo ki nių veik lai skir ta, kū ry bin gą dar bą ska ti nan ti, es te tiš ka ap lin ka (kū ry bi nės la bo ra to ri jos, dirb tu vės, stu di jos, ga le ri jos, mo kyk lų mu zie jai, erd vės, ku rio se ga li vyk ti pa ro dos, me ni nės ak ci jos

Iki 10

7. In di vi du a lūs, es te tiš ki mo kyk lų ap lin kos bruo žai (žel di nių kom po na vi mas, de ko ra ty vu mas, ma žų jų ar chi tek tū ros for mų nau do ji mas, sa vi ti kraš to vaiz džio tvar ky mo spren di mai) Iki 10

8. Ver tin gų kraš to vaiz džio ele men tų ap sau ga (šlai tų, van dens tel ki nių pa kran čių tin ka mas su tvar ky­mas, se nų me džių, so dų, rie du lių ap sau ga), jų nau do ji mas ug dy mo pro ce se Iki 10

9. Vai kų ir jau ni mo įtrau ki mas į ap lin kos tvar ky mo, ap lin ko sau gi nių, dar naus vys ty mo si idė jų sklai dą (šva ra, at lie kų tvar ky mas, rū šia vi mas, in ki lai, le syk los ir kt.) Iki 10

10. Te ri to ri ja tvar ko ma, va do vau jan tis jos tvar ky mo pla nu ar sche ma Iki 10

Pa sta bos ......................................................................................................................................................................................

Ko mi si jos pir mi nin kas .................................................................................... ..................................... (var das, pa var dė) (pa ra šas)

Na riai ........................................................................................................... .....................................

........................................................................................................... .....................................

18. Ap žiū ros­kon kur so II eta po re zul ta tai skel bia mi, ir ap­do va no ji mai nu ga lė to jams įtei kia mi per Ap žiū ros­kon kur so or ga ni za to rių or ga ni zuo ja mą ren gi nį.

19. Ap žiū ros­kon kur so II eta po nu ga lė to jams įtei kia mos at mi­ni mo len tos: „Ge riau siai tvar ko ma ben dro jo la vi ni mo mo kyk los ap lin ka Lie tu vo je 2011 m.“; „Ge riau siai tvar ko ma iki mo kyk li nio ug dy mo mo kyk los ap lin ka Lie tu vo je 2011 m.“. Nu ga lė to jai taip pat ga li bū ti ap do va no ja mi pa dė kos raš tais, or ga ni za to rių ir rė mė jų do va no mis.

22

Konkursai

i. ben dro sios nuo sta tos

1. Ša lies mo ki nių eko lo gi nių pro jek tų kon kur so „Miš kų lo by­nai“, skir to Tarp tau ti niams miš kų me tams, nuo sta tai reg la men­tuo ja ren gi nio sie kius, ei gą ir tvar ką.

2. Kon kur so idė ja – ati džiau pa žvelg ti į mus su pan čius miš­kus, su vok ti jų pa žei džia mu mą ir kon kre čiais dar bais puo se lė ti ap lin ko sau gos idė jas, sa vo kraš to miš kų pa vel do ver ty bes.

3. Ša lies mo ki nių eko lo gi nių pro jek tų kon kur sas „Miš kų lo­by nai“, skir tas Tarp tau ti niams miš kų me tams (to liau – Kon kur­sas), yra vie na iš jau ni mo eko lo gi nio, pi lie ti nio są mo nin gu mo, kū ry bi nės raiš kos ug dy mo for mų.

ii. sie Kiai

4. Ska tin ti jau ni mo eko lo gi nį mąs ty mą, kū ry biš ku mą, sa va­ran kiš ku mą, spren džiant gy ve na mo sios vie tos miš kų ap sau gos pro ble mas.

5. For muo ti ap lin ko sau gos ir pi lie tiš ku mo įgū džius, ge bė ji mus ir ver ty bi nes nuo sta tas.

6. Ug dy ti ge bė ji mus ben drau ti ir ben dra dar biau ti, in ter pre­tuo jant gam tos gy ve ni mo fak tus.

7. Puo se lė ti tau tos et ni nes tra di ci jas, pro pa guo jant dar nią miš kų plėt rą ir jų iš sau go ji mą.

iii. da Ly viai

8. Kon kur se ga li da ly vau ti ša lies ben dro jo la vi ni mo, pro fe si­nių, ne for ma lio jo švie ti mo mo kyk lų mo ki niai, ko le gi jų stu den tai, jau ni mo sam bū rių na riai.

iv. Kon Kur so or Ga ni za vi mas

9. Kon kur są or ga ni zuo ja Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen­tras.

10. Kon kur sas or ga ni zuo ja mas dviem eta pais:10.1. I eta pas vyks ta ben dro jo la vi ni mo, ne for ma lio jo švie ti mo

mo kyk lo se, ko le gi jo se, jau ni mo sam bū riuo se.10.2. II eta pas – Kon kur so baig mė – vyks 2011 m. lap kri čio

17–18 d. Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tre.11. Dar bai Kon kur sui į Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen trą

siun čia mi iki 2011 m. lap kri čio 1 d. ad re su: Džiaugs mo g. 44, 11302 Vil nius, Ša lies mo ki nių eko lo gi nių pro jek tų kon kur sui „Miš kų lo by nai“. Dar bai, gau ti po nu ro dy to ter mi no, ne ati tin­kan tys nuo sta tų rei ka la vi mų, ne bus ver ti na mi.

12. Pro jek tą vyk dy ti ga li pa vie niai mo ki niai ar ba ko man da.13. Vie na ko man da Kon kur sui ga li pa teik ti tik vie ną pro­

jek tą.14. Dar bai pri sta to mi kom piu te rio laik me no se. Re ko men­

duo ja ma pro jek to pri sta ty mą pa reng ti Mic ro soft Po wer Point pro gra ma. Taip pat ga li ma pa si nau do ti me ni nė mis, teks tų, gar so ir vaiz do prie mo nė mis.

15. Dar bų, pa tei kia mų Mic ro soft Word pro gra ma, ap im tis – iki 20 A4 for ma to la pų; Mic ro soft Po wer Point pro gra ma – iki 15 skaid rių.

16. Pri sta tant pro jek tą, tu ri bū ti iš lai ky ta pa tei ki mo struk tū ra: ti tu li nis la pas, tiks lai, už da vi niai, įva das (ak tu a lu mas, no va to­riš ku mas, tęs ti nu mas, iš lie ka mo ji ver tė, part ne riai, pro jek to truk mė), dar bo prie mo nės ir me to dai, vyk dy mo eta pai, re zul­ta tai, iš va dos, prie dai.

17. Va do vai kar tu su pri sta to mu dar bu tu ri pa teik ti ir da ly vio an ke tą, nu ro dy ti, kiek mo ki nių da ly va vo ana lo giš ka me ren gi ny je mo kyk lo je, ra jo ne, mies te.

18. Dar bai sau go mi vie ną mė ne sį.

ŠaLies mo Ki nių eKo Lo Gi nių Pro jeK tų Kon Kur so „miŠ Kų Lo by nai“, sKir to tarP tau ti niams miŠ Kų me tams,

nuo sta tai

v. tu ri nys

19. Re ko men duo ja mos eko lo gi nių pro jek tų te mos: 19.1. Miš ko eko sis te ma;19.2. Miš kų įvai ro vė (miš kų ti po lo gi ja, miš ko ben dri jos ir jų

kai ta); 19.3. Miš ko aug me ni jos ty ri mai;19.4. Miš ko gy vū ni jos ty ri mai;19.5. Miš kas ir eko lo gi niai veiks niai;19.6. Eko lo gi niai edu ka ci niai ta kai (jų pro jek ta vi mas, įren­

gi mas ir kt.);19.7. lais vai pa si rink tos te mos.

vi. dar bų ver ti ni mas ir aP do va no ji mas

20. Dar bus ver tins Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro di rek­to riaus įsa ky mu pa tvir tin ta eks per tų ko mi si ja.

21. Ver ti ni mo kri te ri jai: kū ry biš ku mas, ori gi na lu mas, te ma ti­kos ak tu a lu mas, sa va ran kiš ku mas, prak ti nis pro jek tų pri tai ky­mas, tęs ti nu mas, dar bo įfor mi ni mo ko ky bė, vaiz du mas.

22. Dar bai bus ver ti na mi pa gal am žiaus gru pes – nuo 12 iki 14 me tų; nuo 15 iki 21 me tų.

23. Ge riau sių pro jek tų au to riai bus ap do va no ti Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro pa gy ri mo raš tais, or ga ni za to rių bei rė mė jų do va no mis. Ge riau sių pro jek tų va do vai bus ap do va no ti Lie­tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro pa dė kos raš tais.

24. Įdo miau si dar bai bus pa skelb ti in ter ne to sve tai nė je www.gam­ti­nin­kai.lt.

vii. Fi nan sa vi mas

25. Kon kur są iš da lies fi nan suo ja Lie tu vos Res pub li kos švie­ti mo ir moks lo mi nis te ri ja.

26. Kon kur są re mia Ap lin kos mi nis te ri ja, VU Bo ta ni kos so das, lei dyk la „En cik lo pe di ja“, Ne men či nės miš kų urė di ja, Lie tu vos gam tos fon das, sa vait raš tis „Ža lia sis pa sau lis“, žur na las „Miš­kai“, Dub ra vos eks pe ri men ti nė mo ko mo ji miš kų urė di ja.

Kon kur so ko or di na to rės – Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro Eko lo gi jos ir ap lin ko sau gos sky riaus ve dė ja Ha­li­na­Gri­go­ro­vič, me to di nin kė Bi­ru­tė­Sū­džie­nė.

Ša­lies­mo­ki­nių­eko­lo­gi­nių­pro­jek­tų­kon­kur­so­„Miš­kų­lo­by­nai“,­skir­to­Tarp­tau­ti­niams­miš­kų­me­tams,­

DA­LY­VIO­AN­KE­TA

Pro jek to pa va di ni mas

Mo ky mo įstai gos pa va di ni mas, ra jo nas (mies tas), ad re sas

Pro jek to vyk dy to jų var dai, pa var dės, kla sė, am žius

Va do vo var das, pa var dė, dės to mas da ly kas, te le fo nas, el. pa štas, fak sas Kon sul tan to var das, pa var dė, įstai ga, pa rei gos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

23

Konkursai

i. ben dro sios nuo sta tos

1. Fo to gra fi jų kon kur so „Re giu, jau čiu, įam ži nu“, skir to Tarp tau ti niams miš kų me tams (to liau – Kon kur sas), nuo sta tai reg la men tuo ja tiks lus, ei gą ir tvar ką.

2. Kon kur są or ga ni zuo ja Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tras (to liau – Cen tras).

3. In for ma ci ja apie Kon kur są skel bia ma Cen tro in ter ne to sve tai nė je www.gam­ti­nin­kai.lt, ša lies spau do je.

ii. tiKs Las ir už da vi niai

4. Tiks las – ska tin ti pa žin ti miš ko ap lin ką, jo san ty kį su žmo gu mi, ug dant kū ry bi nės veik los ir ap lin ko sau gos san ty kį bei so cia li nę at sa ko my bę, vi sa tai iš reiš kiant me ni niais fo to­gra fa vi mo ge bė ji mais.

5. Už da vi niai:5.1. at ras ti ar at skleis ti miš kų gy ve ni mą;5.2. pa si tel kiant fo to gra fi jos me ną, su da ry ti są ly gas sa vi raiš­

kai, ska tin ti jau ni mo kū ry bi nę ini cia ty vą;5.3. ug dy ti ge bė ji mą su vok ti gam tos uni ka lu mą ir har mo­

ni ją.

iii. da Ly viai

6. Kon kur se ga li da ly vau ti ša lies ben dro jo la vi ni mo, pro fe­si nių, ne for ma lio jo švie ti mo mo kyk lų mo ki niai nuo 14 me tų, stu den tai ir ki ti fo to mė gė jai.

7. Kon kur se ne ga li da ly vau ti pro fe sio na lūs fo to gra fai.

iv. or Ga ni za vi mas

8. Kon kur sas vyks ta ba lan džio–s pa lio mė ne siais.9. Nuo trau kos siun čia mos iki 2011 m. rug sė jo 30 d. ad re su:

Fo to gra fi jų kon kur sui „Re giu, jau čiu, įam ži nu“, Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tras, Džiaugs mo g. 44, 11302 Vil nius.

10. Pa tiks lin tos nuo trau kų pa ro dos ir baig mės da tos bus skel bia mos at ski ru raš tu (kiek vie nam nu ga lė to jui at ski rai) bei sve tai nė je www.gam ti nin kai.lt.

11. Nuo trau kos grą ži na mos ne vė liau kaip per 2 mė ne sius nuo Kon kur so.

12. Au to rių su ti ki mu Kon kur so or ga ni za to riai pa si lie ka tei sę

Fo to Gra Fi jų Kon Kur so „re Giu, jau čiu, įam ži nu“, sKir to tarP tau ti niams miŠ Kų me tams,

nuo sta tai

pub li kuo ti ge riau sius dar bus lei di niuo se, spau do je, in ter ne to sve tai nė je www.gam ti nin kai.lt.

v. dar bų Pa tei Ki mas

13. Kon kur sui da ly viai pri sta to ne rė min tas 15×21 cm pa­spor tuo tas ar ba už kli juo tas ant kie to po pie riaus nuo trau kas. Pa spor tas ar kie tas po pie rius tu ri bū ti ne ma žiau kaip 10 cm di des nis už nuo trau ką. Nuo trau kos, ne ati tin kan čios nuo sta tų rei ka la vi mų (ne pa spor tuo tos, be eti ke čių ir pan.), ne bus eks­po nuo ja mos ir ver ti na mos.

14. Ant kū ri nio de ši nio jo kam po tu ri bū ti pri tvir tin ta eti ke tė, kaip tai nu ro dy ta iliust ruo ta me pa vyz dy je (1 prie das).

15. Nuo trau kos ne ga li bū ti ko lek ty vi nės.16. Vie nas da ly vis ga li at siųs ti ne dau giau kaip 5 nuo trau­

kas.17. Nuo trau kų au to rių va do vai ar ba pa tys au to riai tu ri pri sta­

ty ti eks po na tų są ra šą (2 prie das).

vi. ver ti ni mas ir aP do va no ji mas

18. Nuo trau kas ver tins Cen tro di rek to riaus įsa ky mu pa tvir­tin ta ko mi si ja: fo to gra fai, me ni nin kai, mo ky to jai.

19. Ver ti ni mo kri te ri jai:te mos at sklei di mas; •ori gi na lu mas; •me niš ku mas; •kom po zi ci ja; •idė ja; •nuo trau kų ko ky bė. •

20. Nuo trau kos ver ti na mos 14–16 me tų, 17–21 me tų ir vy­res nio am žiaus gru pė se.

21. Ko mi si ja iš ren ka ge riau sius dar bus, ati tin kan čius ver­ti ni mo kri te ri jus. Jų au to riai bus pa kvies ti da ly vau ti Kon kur so bai gia ma ja me ren gi ny je, ap do va no ti Lie tu vos jau nų jų gam ti­nin kų cen tro pa gy ri mo raš tais ir rė mė jų pri zais.

vii. Fi nan sa vi mas

22. Kon kur są iš da lies fi nan suo ja Lie tu vos Res pub li kos švie­ti mo ir moks lo mi nis te ri ja.

23. Kon kur so part ne riai: fo to­ ir vi de os tu di ja „Vaiz do upė“.

Kon kur so ko or di na to rės: Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro Bio lo gi nės įvai ro vės sky riaus me to di nin kė In­gri­da­Ku­čiaus­kie­nė, tel. (8 5) 267 0060, el. p. – i.azu se ny te@gam ti nin kai.lt;Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro ry šių su vi suo me ne spe cia lis tė Au­re­li­ja­Pem­py­tė, tel. (8 5) 238 2600, el. p. – gam ti nin kai@gam ti nin kai.lt.

Kon kur so nuo sta tus kar tu su prie dais ra si te Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro in ter ne to sve tai nė je www.gam ti nin kai.lt.

Dirb da mi pa gal dai­lės­ pa­grin­di­nio­ug­dy­mo­ben­drą­ją­pro­gra­mą Kaz lų Rū dos pa­grin di nė je mo kyk lo je, 5­ose kla sė se iš ban dė me gy­vy­bės­me­džio­gra­ta­žo­ tech­ni­ką. Pa si do mė ję pa sau lio me džiais, mo ki niai ban dė su kur ti lie tu­viš ką gy vy bės ir ener gi jos me dį. Dai lės pa mo ko je ap ta rė me tris me džio da lis – šak nis, ka mie ną, ša kas, pa ban dė me su­sie ti su pra ei ti mi, da bar ti mi, at ei ti mi. Vai kai pri si mi nė sa vo šei mos ge ne a lo gi nius me džius. Su ma ny mus įgy ven din da mi ne įpras ta tech ni ka, ant pa ruoš to pa grin do brai žė me de ko­

ra ty vi nius sim bo lius, si met riš­kai juos dės tė me. Ge riau sius dar bus eks po na vo me pa ro do je Kaz lų Rū dos Ka zio Gri niaus

gim na zi jo je. Dirb da ma su penk to kais, juos kon sul tuo da ma, su pra tau, kad nau jo ji, t. y. gra ta žo, tech ni ka pri im ti na ir šio am žiaus, ir vy res niems mo ki niams. Dar bai pa ro do jų kū ry­biš ku mą, at ro do ori gi na lūs.

In­gri­da­GREI­FEN­BER­GE­RIE­NĖKaz­lų­Rū­dos­pagr.­m-klos­dai­lės­mo­ky­to­ja

Kū ry ba – dai lės pa mo ko je

24

jau no žmo gaus in te lek tas – įžvel gia mas

Sėk mė ly di jau nuo sius moks li nin kus, ku rių ge bė ji mus įžvel gė vy res nie ji ko le gos, nors in te lek to ga lia ne nu spė ja ma. Ge bė ji mų at sklei di mo pre ce den tų yra ne vie nas.

Pla taus moks li nio žvilgs nio švie saus at mi ni mo Čes­lo­vas­Ku­da­ba po stu di jų pel ny tai bu vo pa kvies tas lik ti uni ver si te te ir ta po jau niau siu mū sų Al ma Ma ter moks li nin ku. Sig na ta ras, pro fe so rius, ha bil. dr. Č. Ku da ba nuo lat pa brėž da vo, kad „žmo­gus­sa­vo­pla­ne­to­je­tu­ri­gy­ven­ti­sau­giai,­nors­ir­ne­val­do­Že­mė­je­siau­čian­čių­sti­chi­jų,­nes­ne­vien­jos­yra­pra­žū­tin­gos:­žmo­ni­ja­sa­vo­sau­gu­mui­pri­va­lo­da­ry­ti­vis­ką,­kas­nuo­jos­pri­klau­so.­Ir­tai­da­ry­ti­rei­kia­ne­ati­dė­lio­jant.“ Moks li nin kas, pės čio mis ap ke lia vęs vi są Lie tu vą, pa ra šęs try li ka kny gų ir apie du tūks tan čius straips nių, ta po ži no mas pa sau ly je.

Ne pik tnau džiau da mas ma si nan čia is to ri nės at min ties in for­ma ci ja, pa mi nė siu, kad No be lio pre mi jos lau re a tu Lo­ren­cas­Bra gas (Law ren ce Bragg) ta po, kai jam bu vo vos dvi de šimt pen ke ri, Ig­na­ci­jus­Do­mei­ka, bū da mas ke tu rio li kos, įsto jo į Vil­niaus uni ver si te tą, o dvi de šimt tre jų Zig­man­tui­Rev­kov­skiui­(Zyg munt Rew kow ski) bu vo su teik tas pro fe so riaus var das, ir jis pra dė jo va do vau ti Vil niaus uni ver si te to Ti ki my bių te ori jos ka ted rai.

Šian dien ES pro gra mas pa de da įgy ven din ti jau nie ji Lie tu­vos moks li nin kai, dir ban tys įvai riuo se ty ri mų cen truo se. Vie na iš jų Ag­nė­Dob­rans­ky­tė dar vai kys tė je nu ta rė sek ti se ne lės edu ko lo gės Ro­mu­al­dos­Dob­rans­kie­nės ke liu ir tap ti moks li­nin ke. Jau niau sia moks lų dak ta rė Lie tu vo je A. Dob rans ky tė, net ne tu rė da ma tris de šim ties me tų, bu vo pa kvies ta į ES moks li nių ty ri mų cen trą Isp ro je (Ita li ja) ty ri nė ti trans por to ke lia mą oro tar­šą. Ten ji su ti ko ben dra am žių iš Lie tu vos. Zig­mas­Ežers­kis ir Vla­das­Mor­kū­nas kū rė me to di ką plas ti ko kie kiui mais te nu sta­ty ti, Eri­ka­Ri­ma­vi­čiū­tė ty rė van dens tel ki nių būk lę ES ša ly se, Ša­rū­nas­Zab­lec­kis­dir bo žu vi nin kys tės gru pė je, ti ria ma ja me dar be bio lo gi jos ži nios pra ver tė Vai­dai­Ol­šaus­ky­tei.

Pa si kliau da mi po sa kiu, kad ne šven tie ji puo dus lip do, kas­met su ne kan tru mu lau kia me, ko kių nau jų, ori gi na lių ir ne ti kė­tų moks li nių at ra di mų Lie tu vos mo ki niai pa teiks ES­jau­nų­jų­moks­li­nin­kų­kon­kur­sui.

Šie met mo ki nių dar buo se do mi na vo olim pia do se ir ki tuo se kon kur suo se ge rai įval dy ti moks lai: fi zi ka, ast ro no mi ja, che­mi ja, in ži ne ri ja, ap lin ko ty ra. Juos sub ti liai pa pil dė hu ma ni ta rų sa vo jo „aš“ ir bū ties pra smės ieš ko ji mas li te ra tū ros kū ri niuo se, do mė ji ma sis gim to jo kraš to kul tū ra, pa pro čiais, tra di ci jo mis ir so cio lo gų ke lia mos įvai rios hi po te zės.

Įvai rių sri čių moks li nin kai ne sle pia, kad, siek da mi po pu lia­rin ti sa vą jį moks lą ir ska tin ti jau nus žmo nes siek ti aukš čiau­sio moks li nio ly gio, mie lai kon sul tuo ja mo ki nius bei jų dar bų va do vus. Eks per tai pa ste bi, kad ty ri mai kas met su dė tin ges ni ir ko ky biš kes ni, jų te ma ti ka ple čia si. Ša lia chres to ma ti niais ta pu sių che mi nių de ter gen tų, rast ri nės mik ro sko pi jos ar ge­nų in ži ne ri jos at si ra do de ko ra vi mo po pie rius ir da žai iš gry bų go be le nams res tau ruo ti, ne pa kar to ja mi srai gių or na men tai. Ma lo niai nu tei kė iki šiol ne bū tų mū sų kas die nės duo nos ty ri mų api ben dri ni mai.

Jau nie ji hu ma ni ta rai iš drį so pa ty ri nė ti sa vo mo ky to jų kal bos kul tū rą, so cio lo gai gi li no si į ge ron to on ko lo gi nių pa cien tų slau­gos po rei kius, do mė josi psi cho lo gi nės gy ny bos me cha niz mais, kai ria ran kių drau gų sa vi jau ta mo kyk lo je.

Ver ti ni mo ko mi si ja, va do vau ja ma dr. Vla­do­Van­se­vi­čiaus, vi sų pir ma at si žvel gė į kon kur sui pa teik tų dar bų moks liš ku mą, ori gi na lu mą, sa va ran kiš ku mą, prak ti nį tai ko mu mą, at li ki mo pro fe sio na lu mą. Iš 157 pir mo jo eta po dar bų ge riau siai bu vo įver tin ti 29, ku riuos mo ki niai, at si žvel gę į moks li nin kų pa sta bas, ba lan džio 19 d. pa tei kė na cio na li niam kon kur sui.

Drau giš kos kon ku ren ci jos jaus mas, at si ran dan tis dar ku­riant, o vė liau gi nant fi zi kos, ast ro no mi jos, che mi jos, bio lo gi­jos, hu ma ni ta ri niais ir ki tais moks lais grin džia mus pro jek tus, nu tei kia mo ki nius to li mes niems ieš ko ji mams ir kon struk ty viam ben dra vi mui.

ES jau nų jų moks li nin kų kon kur so na cio na li nio eta po bai­gia ma ja me tu re ge riau sių sten di nių pra ne ši mų au to riais pri pa žin ti bei Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis­te ri jos lau re a tų di plo mais bei kon kur so pri zų fon do do va no mis ap do va no ti:Po­vi­las­Ka­va­liaus­kas, Kau no Ste po no Da riaus ir Sta sio

Gi rė no gim na zi jos 11­os kla sės mo ki nys, už dar bą „Na mi nių mu sių (Mus ca do mes ti ca) vaid muo pla ti nant at spa rias bak te ri jų pa der mes“ (va do vė dr. Ri­ta­Plan­čiū­nie­nė). Po vi las jau ke le rius me tus ty ri nė ja mu sių per ne ša mas li gas. Na mi nės mu sės pla ti na in fek ci nių li gų su kė lė jus, ku rie yra at spa rūs an ti mik ro bi nėms me džia goms. Po vi las ty rė mu ses, su gau tas įvai riuo se eko lo­gi niuo se are a luo se, ir nu sta tė at spa rių an ti bio ti kams bak te ri jų pa pli ti mo daž nį;Do­bi­lė­Min­ku­tė, Kau no „Auš ros“ gim na zi jos 9­os kla sės

mo ki nė, už dar bą „Ap sau gi nis teks ti li nis mo bi lio jo te le fo no dėk liu kas“ (va do vė Jū­ra­tė­Mar­ti­nai­tie­nė). Do bi lė ieš ko jo mo bi lių jų te le fo nų sklei džia mos elek tro mag ne ti nės spin du­liuo tės ma ži ni mo bū dų. Ji ty ri mais pa tvir ti no, kad ge riau siai spin du liuo tę ma ži na te le fo no dėk liu kas iš „Inox“ (plie no pluoš to siū lų);Da­lia­Bart­ke­vi­čiū­tė ir Gai­lė­Tu­mė­nai­tė, Va rė nos „Ąžuo lo“

gim na zi jos 11­os ir 9­os kla sių mo ki nės, už dar bą „Gry bų da žų pri tai ky mas go be le nams res tau ruo ti“ (va do vė Jo­lan­ta­Ži­lio­nie­nė). Da lia ir Gai lė iš 15 gry bų rū šių iš ga vo 118 at spal vių da žų, ku riais siū lo res tau ruo ti go be le nus. Mer gi nos iš ty rė gry bų da­žais da žy tų siū lų fi zi nius ir che mi nius pa ra met rus;Ma­tas­Na­vic­kas, Kau no Vin co Ku dir kos vi du ri nės mo kyk­

los 8­os kla sės mo ki nys, už dar bą „De ko ra ty vi nės obels „Red Sen ti nel“ įve di mas į in vit ro kul tū rą ir mik ro dau gi ni mas“ (va do vė Gin­ta­rė­Ja­sai­ty­tė). Nors Ma tas – dar tik aš tun to kas, ta čiau tu ri aiš kų tiks lą – iš ves ti to kią obe lų veis lę, ku rios vie nas obuo liu­kas at sto tų in su li no tab le tę. Obe lai tė bū tų že ma ū gė ir ne reik li au gi ni mo są ly goms;Ai­ri­das­Žu­kaus­kas, Šiau lių uni ver si te to gim na zi jos 11­os

kla sės mo ki nys, už dar bą „Elek tro mag ne ti nių ban gų, ku rias sklei džia mo bi lie ji te le fo nai, po vei kio ty ri mas bak te ri joms Ba­cil lus sub ti lis“ (va do vas Va­cys­Jan­kus). Ai ri do ty ri mo re zul ta­

Olimpiados,­konkursai

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

25

tas – bak te ri jos, vei kia mos mo bi lio jo te le fo no spin du liuo tės, pra dė jo kur kas spar čiau dau gin tis.

Tri jų ge riau sių dar bų au to riai Po­vi­las­Ka­va­liaus­kas,­Do­bi­lė­Min­ku­tė,­Da­lia­Bart­ke­vi­čiū­tė ir Gai­lė­Tu­mė­nai­tė rug sė jo 23–28 d. at sto vaus Lie tu vai ES jau nų jų moks li nin kų kon kur se Hel sin ky je.

Kon kur so da ly vius ir mo ky to jus svei ki no švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius:­„Jū sų dar bai – ge ra pra­džia ir rim ta pa raiš ka suk ti į vie ną iš per spek ty viau sių at ei ties pro fe si jų – moks li nin ko ty rė jo ke lią. Di džiau sia šios veik los nau da – kad pa de da su kur ti di džiu lį tur tą – ug do in te lek tą ir in tui ci ją, ge bė ji mą mąs ty ti bei kryp tin gai veik ti. Svei ki nu mo­ky to jus, dė ko ju, kad ska ti na te ga bius vai kus da ly vau ti jau nų jų

ty rė jų at sklei di mo ir ug dy mo pro jek te.“Mo ki niai bu vo ap do va no ti di plo mais, lau re a tų me da liais,

ver tin go mis kny go mis. Mo ky to jams, rengusiems jau nuo sius moks li nin kus, švie ti mo ir moks lo mi nist ras įtei kė mi nis te ri jos pa dė kos raš tus.

Kon kur so tęs ti nis sie kis – ska tin ti mo ki nius moks li nei veik lai, kū ry bi nių am bi ci jų re a li za vi mui, ga bu mų at sklei di mui, as me ny­bės to bu lė ji mui – dar ne vie ne rius me tus ke liaus per Lie tu vos mo kyk las.

Dar bų san trau kas ga li te ras ti tin kla la py je www.njmk.smm.lt.

Hen­ri­kas­VAI­TE­KŪ­NAS

Pa va sa ris – ne tik eg za mi nų, bet ir res pub li ki nių olim pia dų me tas. Ant rus me tus iš ei lės mo ki nių ru­sų­(gim­to­sios­ir­už­sie­nio)­kal­bos­olim­pia­da bu vo or ga ni zuo ta Kė dai niuo se.

Olim pia dos ati da ry mo šven tė je kal bė ju si Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ona­Če­pu­lė­nie­nė pa si džiau gė, kad ru sų kal bos olim pia da or ga ni zuo ja ma 18­ą kar tą. Šios olim pia dos pra dė­tos reng ti nuo 1994 m. kaip gim to sios kal bos olim pia dos, tik vė liau, nuo 1998­ųjų, pri si jun gė ru sų (už sie nio) kal bos gru pė, da bar gau ses nė už sa vo pirm ta kus. Mo ki nius bei mo ky to jus pa svei ki no ir Kė dai nių mies to me ras Ri­man­tas­Di­liū­nas, lin­kė da mas dar naus dar bo, nau jų pa žin čių, at ra di mų, ge rų įspū džių.

Pir mas dar bas vi siems mo ki niams vie no das – kū ry bi nis dar bas raš tu. Ru sų (gim to sios) kal bos gru pės mo ki niai kū ry­biš kai ban dė per ra šy ti Antono Pavlovičiaus Če­cho vo ap sa ky mą „Raz­maz nia“ („Iš ti žė lė“). Kai ku rie pui kiai at li ko šią už duo tį. Ru sų (už sie nio) kal bos gru pės mo ki niai iš tri jų te mų rin ko si vie ną. 27 mo ki niai ra šė laiš ką, ku ria me pa sa ko jo apie sa vo ke lią į res pub li ki nę ru sų kal bos olim pia dą. Dau ge lis tei gė, kad di de lės įta kos tu rė jo ru sų kal bos mo ky to jos, pa dė ju sios ruoš tis olim pia dai. 19 da ly vių ban dė per teik ti sa vo min tis apie A. P. Če cho vo per so na žą Be li ko vą. Šiuo lai ki niai mo ki niai mąs to ki taip nei anks tes nės jų kar tos. Kai ku rie tei gė, kad Be li ko vas – pa rei gin gas, punk tu a lus, tvar kin gas ir lo ja lus pi lie tis. Apie A. P. Če cho vo pje ses ra šė tik 11 mo ki nių. De ja, te at ra lų tarp jų bu vo ne daug. Bet yra vil ties, kad mo ki nu kai už augs ir ga lės de ra mai įver tin ti te at ro me ną. Va ka re vi sų lau­kė staig me na. Pen kių Vil niaus mo kyk lų mo ki niai at ve žė pui kų spek tak lį, pa sta ty tą A. P. Če cho vo kū ri nių mo ty vais. Ne tra di ci nė Švie­sio­sios­gim­na­zi­jos ap lin ka, mo ki nių azar tas ir už si de gi­mas sce no je už bū rė ne vie ną žiū ro vą.

Šie met daug moksleivių pa gei da vo da ly vau ti raiš kaus skai­ty mo kon kur se. Ge riau si skai to vai bu vo ap do va no ti pui kiais pri zais ir pa dė kos raš tais. Per kal bė ji mo už duo tį mo ki niai iš ma žes nių mies te lių ap gai les ta vo, kad ne tu ri dau giau pro gų ben drau ti ru siš kai, no rė tų dau giau kal bė ti ru sų kal ba, to bu lin ti sa vo ži nias šio je sri ty je. Ki ti ste bi no iš pru si mu.

ru sų kal bos olim pia da – Kė dai niuo se

Per va ka ro nes mo ki niai ga lė jo ge riau su si pa žin ti vie ni su ki tais, Kė dai niais, ru sų pa pro čiais. Mo ky to jų lais va lai kis taip pat bu vo tu ri nin gas – vy ko se mi na rai, pa skai tos, su si ti ki mai, va ka ro nės. Nau din gas bu vo su si ti ki mas su Mask vos vals ty­bi nio A. Puš ki no ru sų kal bos ins ti tu to pro fe so re dr. Natalija­Vladimirovna­Ku­li­bi­na. Vieš nia iš Mask vos li ko su ža vė ta olim pia dos or ga ni za vi mu, da ly viais ir pa čia Lie tu va. Va ka re mo ky to jai bu vo pa kvies ti į rusų ro man sų va ka rą, kur juos at li ko dai ni nin kė Liu­bo­vė­Na­za­ren­ko. Per šį va ka rą mo ky to jai bu vo pa gerb ti pa dė kos raš tais ir at mi ni mo do va nė lė mis.

Trys die nos pra skrie jo aki mirks niu. Už da ry mo šven tė bu vo iš kil min ga. Kal bė jo Švie­ti mo ir moks lo mi nis te ri jos kanc le ris Dai­nius­Num­gau­dis. Trum pas nu kry­pi mas į Lie tu vos is to ri ją sa lė je ne pa li ko abe jin gų: pui ki ru sų kal ba, ben dra­vi mas su au di to ri ja apie dau gia kul tū rę Lie tu vos is to ri ją.

Žais min gai bu vo pa­teik ta doc. dr. Vi­dos­Gu­do­nie­nės, mo ky to jų eks­per čių Iri­nos­Vo­lo­ši­nos ir Va­len­ti­nos­Ku­li­ko­vos mo ki nių dar bų ana li zė. Ji pa tei kia ma kas met. Gal jau bū tų ga li ma iš leis­ti ir kny ge lę „Apie ru sų kalbos olim pia dą rim tai

ir ne la bai“. To kią kny gu tę mie lai pa skai ty tų ne tik mo ky to jai, bet ir mo ki niai.

Ruoš da mi mo ki nius olim pia dai, mo ky to jai daug dir ba. Per tuos 18 me tų jau su si for ma vo dar ni en tu zias tų ko man da, ku ri sten gia si, kad ru sų kal bos olim pia da vys ty tų si ir to bu lė tų. Šis kruopš tus dar bas lie ka lyg ir ne pa ste bė tas, ta čiau vi sas pa­stan gas liu di ja ge ri mo ki nių re zul ta tai.

Olim pia dą or ga ni za vo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Lie tu­vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras, Kė dai­nių ra jo no sa vi val dy bė, Kė dai nių švie ti mo cen tras, Kė dai nių spe cia lio ji mo kyk la. Ren gi nį rė mė tarp tau ti niam kon cer nui „Eu ro chem“ Lie tu vo je at sto vau jan ti AB „Li fo sa“. Per už da ry mą kal bė jęs „Eu ro chem“ at sto vas Vla­di­mi­ras­To­ri­nas pa ža dė jo rem ti šį ren gi nį ir at ei ty je.

Gal po me tų vėl su si tik si me Kė dai niuo se?Ne­li­MAN­KO

Šiau­lių­„Ro­mu­vos“­pagr.­m-klos­ru­sų­kal­bos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

Olimpiados,­konkursai

26

Konkursai

Šven tė kul tū ros uos te

„Leis ki te pa svei kin ti jus kul tū ros uos te“. Šiais žo džiais tra di ci nia me me­ni­nio­skai­ty­mo­kon­kur­se, vy ku sia me ba lan džio 15–16 d., į su si rin ku siuo sius krei pė si šio kon kur so ver ti ni mo ko mi si jos pir mi nin kė, Klai pė dos uni ver si te to Me nų fa kul te to Re ži sū ros ka­

ted ros ve dė ja doc. dr. Da­nu­tė­Vai­gaus­kai­tė. (Kon kur są kar tu su Klai pė dos uni ver si te tu or ga ni zuo ja Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras bei Klai pė dos jau ni mo cen tras).

Cha riz ma tiš ko ji va do vė, ku rios pa stan go mis kiek vie nas da ly­vis kon kur se ga li pa si jus ti kaip sau gia me ir tik ra me kū ry bos bei kul tū ros uos te, ge ba pa siū ly ti ra mią, da ly kiš ką ir ge ra no riš ką ap lin ką – Me nų fa kul te tą ir ja me dir ban čius žmo nes, ne gai lin­čius sa vo lai ko ir jė gų bei da ran čius vis ką, kad me ni nis žo dis Lie tu vo je bū tų gy vas ir nuo lat aug tų. Tai ver ti ni mo ko mi si jos na riai Vy­tau­tas­Anu­žis – Klai pė dos uni ver si te to Me nų fa kul te to Re ži sū ros ka ted ros re ži sū ros ir vai dy bos pe da go gas, ki no ir te at ro ak to rius; Vi­ta­li­ja­Kap­se­vi­čie­nė – to pa ties uni ver si te to

Hu ma ni ta ri nių moks lų fa kul te to kal bos kul tū ros pe da go gė; Vir­gi­ni­ja­Ko­chans­ky­tė – Klai pė dos uni ver si te to Me nų fa kul te to Re ži sū ros ka ted ros sce nos kal bos pe da go gė, ak to rė; Ire na Ma­ciu­le­vi­čie­nė – Lie tu vos liau dies kul tū ros cen tro Te at ro po­sky rio va do vė; Ne­lė­Sa­vi­čen­ko – Me nų fa kul te to Re ži sū ros ka ted ros sce nos kal bos pe da go gė, te at ro ir ki no ak to rė; Ire na Žit­ku­tė – Lie tu vos mu zi kos ir te at ro aka de mi jos sce nos kal bos pe da go gė. Me nų fa kul te to pir mo jo ir tre čio jo kur sų stu den tai, pa kvies ti dės ty to jų, bu vo dar ni ko man da, at lie kan ti vi sus „ne­ma to mus“ dar bus – nuo da ly vių ap gy ven di ni mo, re gist ra vi mo iki ren gi nio ve di mo ir kt.

Šis kon kur sas, jau tre čius me tus iš ei lės vyks tan tis Klai­pė do je, už ka riau ja vis dau giau da ly vių sim pa ti jų ir yra ei li nio moks lei vio bei jo mo ky to jo sie kia my bė. No ri si ti kė ti, kad daž nam da ly viui ne pri zi nės vie tos le mia no rą čia bū ti.

Pa­drą­si­ni­mai­iš­ko­mi­si­jos­pir­mi­nin­kės­lū­pų: „Pa ti kė ki te, mes – jū sų drau gai. Esa me ben dros ko vos už gim tą jį žo dį ka­riai“. Tad kaip gi se kė si ko vo ti?

ap do va no tie ji Lie tu vos res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos di plo mais bei pa gy ri mo raš tais

5–8­ų­kl.­gru­pė

I­laips­nio­di­plo­mai:Vė­jas­Mar­čen­ko­vas, Kau no An ta no Sme to nos g­ja, 7 kl.

(Hen ri kas Na gys „Va sa ros nak tis“, Juo zas Er lic kas „Ap si lan­ky mas pas ser gan tį drau gą“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Rū­ta­Jag­mi­nai­tė;Ga­bi­ja­Jan­kū­nai­tė, Pa ne vė žio „Sau lė te kio“ vid. m­kla, 5 kl.

(Re na ta Še re ly tė „Iš kal bus kau kas“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Vi­da­Ra­li­kaus­kie­nė.

II­laips­nio­di­plo­mai:San­dra­Šiu­ry­tė, Klai pė dos Mar ty no Maž vy do pagr. m­kla,

5 kl. (Jur ga Iva naus kai tė „Kaip Mar sis že mė je lai mės ieš ko jo“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja Val­de­ma­ra­But­ke­vi­čie­nė;Gri­go­ri­jus­Or­lo­vas, Ig na li nos Čes lo vo Ku da bos pagr. m­kla,

7 kl. (Vy tau tas Mi se vi čius „Mei lės ba ci los“). Ren gė te at ro mo ky­to ja eks per tė Jo­lan­ta­Nar­bu­tai­tie­nė ir lie tu vių kal bos vy res nio ji mo ky to ja Al­ma­Mo­tie­jū­nie­nė.

III­laips­nio­di­plo­mai:Li­ve­ta­Ta­mo­šai­ty­tė, Ra sei nių r. Ne makš čių Mar ty no Maž­

vy do vid. m­kla, 7 kl. (Vy tau tas V. Land sber gis „Pa sa ka apie slie ką Be re tę“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Ži­vi­lė­Lem­bu­tie­nė;Mo­ni­ka­Grie­žy­tė, Kau no An ta no Sme to nos g­ja, 7 kl. (Liu­

tau ras De gė sys „Paukš tis pa sa ko ja va ba lams apie snie gą“, H. Na gys „Ma no an ge las“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Mil­da­Jo­vai­šie­nė.

Pa­gy­ri­mo­raš­tai:­už­ak­ty­vią­ kū­ry­bi­nę­po­zi­ci­ją­ – Emi­li­ja­Kas­pe­ra­vi­čiū­tė,

Elek trė nų „Ąžuo ly no“ pagr. m­kla, 5 kl. Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Vi­li­ja­Tar­vy­die­nė;už­ori­gi­na­lią­kū­ri­nio­in­ter­pre­ta­ci­ją­–­Jo­kū­bas­Gied­rai­tis,

Vil niaus Mi ka lo jaus Dauk šos vid. m­kla, 7 kl. Ren gė lie tu vių kal bos vy res nio ji mo ky to ja Jo­lan­ta­Juo­za­pai­tie­nė.

9–12­ų­kl.­gru­pė

I­laips­nio­di­plo­mai:Ie­va­Le­lė­nai­tė, Klai pė dos „Var po“ g­ja, 12 kl. (Jus ti nas Mar­

cin ke vi čius „Die no raš tis be da tų“, drau gų dai na, Do vi lė Zel čiū tė „Ne ap leisk ma nęs, mei le“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Ne­olė­Ju­cie­nė.

II­laips­nio­di­plo­mai:Gre­ta­Par­na­raus­kai­tė, Kel mės Jo no Grai čiū no g­ja, 10 kl.

(iš trau ka iš J. Iva naus kai tės ro ma no „Mė nu lio vai kai“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Va­le­ri­ja­Pui­šie­nė;Do­vy­das­ Lau­kys, VšĮ Kau no Juo zo Urb šio ka ta li kiš ka

vid. m­kla, 12 kl. (Vy tau tė Ži lins kai tė „Kaip sa ky ti kal bą“, J. Mar cin ke vi čius „Min dau gas“ (iš trau ka)). Ren gė lie tu vių kal­bos mo ky to ja me to di nin kė Zi­ta­Ur­bo­na­vi­čie­nė;Ša­rū­nas­Pet­raus­kas, VšĮ Aly taus šv. Be ne dik to g­ja, 11 kl.

(Juo zas Tu mas­Vaiž gan tas „Aš, tar nai tė ir ka na rė lė“). Ren gė Ire­na­Leš­čins­kie­nė.

III­laips­nio­di­plo­mai:Kris­ti­jo­nas­Bal­čiū­nas, Klai pė dos „Au ku ro“ g­ja, 10 kl. (Si­

gi tas Pa ruls kis „So li tu de“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Ly­gi­ja­Virk­šie­nė;Mar­ty­na­Stan­ke­vi­čiū­tė, VšĮ Kau no „Vy tu rio“ ka ta li kiš ka

vid. m­kla, 12 kl. (In gri da Stan ke vi čie nė „Pa ti ge riau sia“, Ema Eš li (Ema As hley) „Ir mes iš tar si me tą žo dį...“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja eks per tė Ro­ma­Rus­tei­kie­nė;Mi­kas­Blo­žis, Pa ne vė žio 5­oji g­ja, 12 kl. (Va cys Rei me ris

„Pra ei nan tis pro ša lį“). Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to­di nin kė Lai­ma­Kuo­die­nė.

Pa­gy­ri­mo­raš­tai:už­skir­tin­gų­sti­lių­de­ri­ni­mą­– Va­ka­ris­Sar­paus­kas, Šir vin tų

Lau ry no Stuo kos­Gu ce vi čiaus g­ja, 12 kl. Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Vil­ma­Ka­les­ny­kai­tė ir te at ro bū re lio va do vė Bi­ru­tė­Šin­kū­nai­tė;

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

27

Konkursai

už­šiuo­lai­ki­nės­ li­te­ra­tū­ros­ in­ter­pre­ta­ci­ją­ –­Ag­nė­Bag­dans­ky­tė, Pa ne vė žio Juo zo Mil ti nio g­ja, 9 kl. Ren gė dra mos eks per tas Al­gis­Žel­vys.

Ver­ti­ni­mo­ko­mi­si­jos­pa­sta­bos:V.­Kap­se­vi­čie­nė: „Vis dar pa ste bi mos kir čio vie tos klai dos

žo džiuo se („toks“, „koks“, „vi soks“, „tai gi“), veiks ma žo džio esa­ma ja me lai ke; il gų jų ne kir čiuo tų bal sių trum pi ni mas ar tie siog ne iš tar ti, re du kuo ti gar sai.“V.­Ko­chans­ky­tė: „Rei kė tų aky liau at si žvelg ti į mo ki nio in di­

vi du a lu mą, sub ti liau pa rink ti skai to mą teks tą, ieš ko ti emo ciš kai stip rių kū ri nių.“I.­Ma­ciu­le­vi­čie­nė: „Pa si gen du tau to sa kos, na cio na li nės

me tų te ma ti kos rep re zen ta ci jos.“V.­Anu­žis: „Reikėtų reik liau pa(si)rink ti re per tu a rą, gręž tis į

kla si ką, gal net į iš ki tų kal bų me niš kai vers tus kū ri nius. Ak tu a li tu ri bū ti min tis, o ne au to rius.“D.­Vai­gaus­kai­tė: „Ky la pa čių da ly vių sce ni nė kul tū ra, ge rė­

ja iš ori nis vaiz das, ta čiau vis dar pa si tai ko ne mo ty vuo tai per il gų iš trau kų.“

Me­ni­nės­kom­po­zi­ci­jos

I­laips­nio­di­plo­mai:Kau­no­An­ta­no­Sme­to­nos­g­ja.­„Tė vy ne, be ta vęs tuš čias ir

be pras mis šis pa sau lis“. Skai­tė: Lu kas Tei šers kis, Jus tas Sta­siu lai tis, Rū ta Mo ro zo vai tė, Gin ta rė Ba be ly tė, Ru gi lė Mik niū tė, My ko las Mals kis, Jo kū bas Ma tu le vi čius, Gab rie lė Ubar tai tė, Jo nas Bra zys. Ren gė mu zi kos mo ky to ja eks per tė As­ta­Mik­nie­nė ir mo ky to jas Pau­lius­Ta­mo­lė.

II­laips­nio­di­plo­mai:Ša­kių­„Var­po“­vid.­m­kla. „Vis kas bus ge rai“. Skai­tė: Mo­

des ta Do mei kai tė, Kris ti na Liu džiū tė, Rū ta Va lai ty tė, Ai rin gas Šuo pys, Ber nar das Ku du lis. Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė, te at ro eks per tė Vi­li­ja­Meš­kai­tie­nė;Ig­na­li­nos­ra­jo­no­g­ja.­„Alio, ar gir di ma ne?..“ Skai­tė:­Ig nas

Ben do rius, Ni da Či bi rai tė, Ug nė Nar bu tai ty tė, Mil da Sa vic kai­tė, Ša rū nas Ur bo nas, Vai da Ut kai tė, Ša rū nas Ja nuš ke vi čius. Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to jas me to di nin kas Pet­ras­Mikš­tas, te at ro mo ky to ja eks per tė Jo­lan­ta­Nar­bu­tai­tie­nė;Vil­niaus­Vy­tau­to­Di­džio­jo­g­ja.­„Tu gy ve nai...“ Skai­tė: Jus­

tė Be niu šy tė, Kris ti na Ma ri ja Ku li nič, Ger da Sur gau tai tė, Ur tė Žu kaus kai tė, Pau lius Iva naus kas, Ig nas Mar ti nai tis, Ai va ras Mi cius, Po vi las Os ta še vi čius, Ka ro lis Ši mai tis. Ren gė te at ro mo ky to ja eks per tė Ja­ni­na­Ma­te­ko­ny­tė­An­ta­nė­lie­nė.

III­laips­nio­di­plo­mai:Elek­trė­nų­„Ver­smės“­g­ja.­„Aš ta vęs nie ka da ne už mir šiu...“

Skai­tė:­Jo kū bas Ra gu lis, Vai nius Fe do to vas, Ka ro lis Kas pe ra­vi čius, Ma rius Ku naus kas, Ka ro lis Gem bic kis, Ig nas Va liu šis, Ro kas Ar ci šev skis. Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja eks per tė Au­gu­tė­Liut­ke­vi­čie­nė.

Pa­gy­ri­mo­raš­tai:už­ ak­tu­a­lios­ te­mos­gvil­de­ni­mą­ –­Klai­pė­dos­ „Var­po“­

g­ja. „Iš il ge sio vi sa tai...“ Skai­tė: Ger da Pet ra vi čiū tė, Re da Va laus kai tė, Kor ne li ja Kra sil ni ko vai tė, Ie va Le lė nai tė, Pau lius Tu pė, Ma rius Jo cys. Ren gė lie tu vių kal bos mo ky to ja eks per tė Vio­le­ta­Be­niu­lie­nė;už­jau­nat­viš­ką­ini­cia­ty­vą­–­Pa­ne­vė­žio­Juo­zo­Bal­či­ko­nio­

g­ja. „Ma ži ir su au gė liai“. Skai­tė: Auš ra Baub ly tė, Ak vi lė Vit kū­nai tė, Do vi lė Ma li naus kai tė, Gin ta rė Šle žai tė, Do na tas Sta kė­nas, Di nas Li pins kas, Er vi nas Ja na vi čius, Žy man tas Va lai nis. Re ži sie rė – gim na zis tė Ak­vi­lė­Vit­kū­nai­tė, kal bos kon sul tan­ tė – lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Da­nu­tė­Aše­rie­nė.

Ver­ti­ni­mo­ko­mi­si­jos­pa­sta­bos:V.­Kap­se­vi­čie­nė: „Be veik nė ra kir čio vie tos klai dų, ta čiau

„iš len da“ re gio nų tar mi nis pa mu ša las, ku rį at ei ty je rei kė tų tai­sy ti: strin ga prie gai džių, „v“, „j“ ta ri mas, trum pi na mi ne kir čiuo ti

il gie ji bal siai, jau din da mie si ir sku bė da mi da ly viai kar tais ne­iš ta ria žo džio gar sų.“V.­Ko­chans­ky­tė:­„Jau nuo liai tu rė tų kal bė ti apie tai, kas juos

jau di na, o ne per mo ky to jų „priz mę“.N.­Sa­vi­čen­ko: „Me ni nė se kom po zi ci jo se var to ja mos te at ri­

nės raiš kos prie mo nės, bet idė ja, is to ri ja tu ri bū ti pa pa sa ko ta, iš reikš ta (gal net per siu že tą). Taip gims ta tie sa, ku ri vi sa da pri va lo bū ti te at re.“I.­Žit­ku­tė: „Dra ma tur gi jo je tu ri bū ti iš lai ky tos svar biau sios

su de da mo sios da lys – te mos pri sta ty mas, vys ty mas, fi na las. Pa ste biu me niš ku mo au gi mą – tai mo ky to jų ir jų auk lė ti nių kū ry bos vai siai.“I.­Ma­ciu­le­vi­čie­nė: „Itin kū ry biš kai pa rink tos rek vi zi to prie­

mo nės, pa de dan čios re a li zuo ti kū ri nio idė ją. Pra si plė tė au­dio vi zu a li nis ar se na las – la bai įvai rūs ir ne ti kė ti spren di mai. „Ūg te lė ju si“ ir ap ran gos es te ti ka.“V.­Anu­žis: „Pa ste bė jau kū ry biš kų, ta len tin gų at li kė jų, ku rie,

nors ir keis ta, sa ve ge riau re a li zuo ja gru pė je, o ne in di vi du a­lia me pa si ro dy me. Gal būt to dėl, kad taip drą siau...“D.­Vai­gaus­kai­tė: „Vi si pa si ro dy mai bu vo įdo mūs ir skir tin gi,

o kau nie čiai su tei kė vil tį, kad Lie tu vos li ki mas – „su šauk tu ku, bet ne su klaus tu ku...“

Ir­ dar. Žo džio „ko vo ti“ ar „var žy tis“ D. Vai gaus kai tė la bai ne mėgs ta. Jau tre je tą me tų ji uo liai ti ki, kad šį ren gi nį ga li ma iš es mės pa keis ti – iš­kon­kur­so į žo­džio­šven­tę. Tuo kvie­čia pa ti kė ti ir mus, mo ky to jus bei mo ki nius, ra gin da ma drą siai pa reikš ti sa vo nuo mo nę dėl kon kur so są ly gų pa kei ti mo. Ji įsi­ti ki nu si, kad „lai ką ir jė gas da bar švais to me vė jais...“ To dėl pri­bren dęs lai kas nau jiems kon kur so nuo sta tams ir struk tū ri niams pa kei ti mams, ku riems pri ta ria Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tro fi lo lo gi nių ren gi nių ko or di na to rė Jur­gi­ta­Ma­čio­kai­ty­tė.

Ko­kios­pa­si­kei­ti­mų­gai­rės?

Me ni nio skai ty mo kon kur so nu ga lė to jai ar lau re a tai tu rė tų bū ti iš aiš kin ti re gio ni nė se at ran ko se, ap do va no ja mi I, II ir III laips nio di plo mais. Re gio nuo se vyks ta iš sa mus kon kur so ap ta ri mas bei ana li zė su mo ky to jais, ren gu siais skai to vus kon kur sui. Į res­pub li ki nį ren gi nį iš re gio no at ren ka ma po vie ną 5–8­ų, 9–12­ų kla sių ir li te ra tū ri nių kom po zi ci jų at sto vą – lau re a tą. Pa sak D. Vai gaus kai tės, jie tu rė tų bū ti iš rink ti ko mi si jos, ku rio je ji pa ti da ly vau tų, vi sų da ly vių bei mo ky to jų ben dru su ta ri mu. Aiš kūs ver ti ni mo kri te ri jai tu rė tų pa nai kin ti ne su si kal bė ji mą, gan dus, ne pa si ten ki ni mą.

Kur kas ma žiau nu ga lė to jų da ly vau tų res pub li ki nia me pa­si ro dy me, gal šven tė je, kur vie tos jau ne bū tų ski ria mos, bet mo ky to jai ga lė tų ana li zuo ti re gio nuo se at rink tų skai to vų pa­si ro dy mo ko ky bę, aiš kin tis ver ti ni mo kri te ri jus, dis ku tuo ti ir ban dy ti pa siek ti ben drą su ta ri mą dėl skai to vų ren gi mo ir ver ti­ni mo pro ce so. Skai to vai tuo me tu da ly vau tų kal bos tech ni kos prak ti niuo se mo ky muo se, ku riuos ves tų ži no vai. Šis ren gi nys tu rė tų bū ti sa vo tiš kas prak ti nis me ni nio skai ty mo da ly vių ren­gi mo kva li fi ka ci jos kė li mas, ku ris pa dė tų pa ge rin ti me ni nio skai ty mo, lie tu vių kal bos kul tū ros ko ky bę. Tai ne bū ti nai tu rė tų vyk ti Klai pė do je (juk sa va no rių ini cia ty va anks čiau ar vė liau iš blės ta). Bet vi si ge rai su pran ta me, kad to kio tu ri nio bai gia ma­jam eta pui vie nin te lė vie ta šian dien – Klai pė dos uni ver si te tas. Jei­ma­no­te­ki­taip,­ra­šy­ki­te,­ar­gu­men­tuo­ki­te,­siū­ly­ki­te!­Nors esa me ne di de lė su in te re suo tų as me nų gru pė, bet kiek vie nas ga li me da ry ti įta ką vyks tan tiems pro ce sams.

Vie na iš šių me tų ko mi si jos na rių ty liai džiau gė si, kad ge ri spren­di­mai­daž­niau­siai­pri­ima­mi,­pri­ta­rus­ma­žu­mai,­ypač­me­no­sri­ty­je. Te gul šios min tys bū na ra gi ni mas pa reikš ti sa vo nuo mo nę dėl kon kur so li ki mo.

Gin­ta­ras­AU­GUS­TI­NA­VI­ČIUS

Pa siū ly mus dėl kon kur so są ly gų pa kei ti mo siųs ki te el. p. jur gi ta.ma cio kai ty te@lmitkc.lt.

28

Lie tu vos mo ki nių de le ga ci ja iš 9­osios Eu ro pos Są jun gos (ES) gam tos moks lų olim pia dos, ba lan džio 10–16 d. vy ku sios Če ki jos mies tuo se Hra dec Kra lo vė je ir Par du bi cė se, grį žo su dviem ko man di niais si dab ro me da liais. Ap do va no ji mais pa si­da bi no Žy­gi­man­tas­Straž­nic­kas (Vil niaus li cė jus, mo ky to jas Eu­ge­ni­jus­Rud­mi­nas), Jur­ga­Mi­tu­zai­tė (Šiau lių Si mo no Dau kan to gim na zi ja, mo ky to ja Iri na Ba ra ba no va), Vy­tau­tas­Ka­va­liaus­kas (Vil niaus My ko lo Bir žiš kos gim na zi ja, mo ky to ja Ra­mu­nė­Ste­po­na­vi­čie­nė), Vy­tau­tas­Pe­čiu­kė­nas (Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to gim na zi ja, mo ky to ja Bi­ru­tė­Ma­ciu­le­vi­čie­nė), Sta­nis­lo­vas­Amb­ra­sas (Šiau lių „Sau lė te kio“ gim­na zi ja, mo ky to ja Al­do­na­Ur­bo­na­vi­čie­nė) ir Do­na­tas­Pe­le­nis (Tel šių Že mai tės gim na zi ja, mo ky to ja Zo­sė­Ža­lie­nė).

Šia me uni ka lia me ko man di nia me moks lo kon kur se jau­nuo liai iki 17 me tų tu ri at lik ti dvi prak ti nes už duo tis, ly gio mis da li mis tarp da ly kiš kai sie jan čias bio lo gi jos, che mi jos ir fi zi kos te mas. Šiais me tais bū si miems moks li nin kams te ko tir ti, kaip ga mi na mas bei ko kio mis fi zi nė mis ir che mi nė mis sa vy bė mis pa si žy mi tik ras če kiš kas alus. Per ant rą ją už duo tį mo ki niams te ko tir ti įvai rius lę šius bei žmo gaus akies au di nius. Nuo 2007 m. mū sų ša lies at sto vai vi sa da grįž da vo su si dab ro me da­liais, o 2008 m. Kip re iš ko vo ti ir auk si niai ap do va no ji mai. Šiais me tais ge riau siais pri pa žin ti veng rai bei es tai.

Lie tu vos mo ki nių ko man dai va do va vo: Pau­lius­Lu­kas­Ta­mo­šiū­nas (Vil niaus uni ver si te to Bio tech no lo gi jos ins ti tu to

iš es gam tos moks lų olim pia dos – si dab ras

dok to ran tas), Ra­mū­nas­Skau­džius (Vil niaus šv. Kris to fo ro gim na zi jos mo ky to jas) ir To­mas­Ki­va­ras (Vil niaus Vy tau to Di džio jo gim na zi jos mo ky to jas). Ko man dos da ly va vi mą kon­kur se or ga ni zuo ja Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras, vyk dy da mas Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy­mo pro gra mą.

ŠMM­Ko­mu­ni­ka­ci­jos­sky­riaus­inf.

Dau giau in for ma ci jos –­P.­L.­Ta­mo­šiū­nas,­pau lius@olim pia dos.lt, tel. 8 682 76 595.

Įpu sė jus ba lan džiui, Kau no ra jo no Gar lia vos Jo nu čių vi du ri nė je mo kyk lo je vy ko ins ce ni zuo tos an glų kal bos dai nos kon kur sas „Ali­ke­but­dif­fe­rent“ („Pa na šūs, bet skir tin gi“). Kon kur sas or ga ni­zuo ja mas ant rus me tus iš ei lės pa gal „Eu ro vi zi jos“ prin ci pą – jį or ga ni zuo ja lai mė ju si mo kyk la. Šiais me tais į kon kur są su si rin ko sep ty nios 6–7­ų kla sių ko man dos iš Kau no ra jo no gim na zi jų, vi du ri nių ir pa grin di nių mo kyk lų. Iš vi so – 113 mo ki nių.

Kon kur są or ga ni za vo Gar lia vos Jo nu čių vi du ri­nės mo kyk los mo ky to jos Dan­gy­ra­Ri­mie­nė, Jo­lan­ta­Že­mai­tie­nė ir Vir­gi­ni­ja­Dau­gė­lie­nė. Kar mė la­vos Ba lio Bu ra čo gim na zi jos an glų kal bos mo ky to ja eks per tė Vir­gi­ni­ja­Ka­na­pins­kie­nė su ra do šiam kon kur sui rė mė ją – eT win ning pro gra mos ko or di­na to rę Vio­le­tą­Čiup­ly­tę, ku ri ta po ver ti ni mo ko mi si jos na re.

Ins ce ni zuo tos an glų kal bos dai nos kon kur so da ly viams bu vo ke lia mi aukš ti rei ka la vi mai: dai na tu rė jo bū ti at lie ka ma „gy vai“; ji tu rė jo at spin dė ti te mą „Ali ke but dif fe rent“ („Pa na šūs, bet skir tin gi“); kon kur so da ly viai tu rė jo pa si puoš ti eT win ning pro gra mos sim bo li ka (mė ly na ir gel to na – Eu ro pos Są jun gos vėliavos spal vo mis).

Ma lo niai nu ste bi no Gar lia vos Jo nu čių vi du ri nės mo kyk los 10a kla sės mo ki niai, pra kal bi nę žiū ro vus gra žia an glų kal ba. Kon kur so da ly vius svei ki no flei ta ir pia ni nu gro ję 6b kla sės mo ki niai Do­mi­ny­kas­Ši­mo­nis­ir Taut­vy­das­Dir­mei­kis. Vi sus pa svei ki no mo kyk los di rek to rius Alo­y­zas­Pa­kol­kis.

Kon kur se ne trū ko nei ge ros nuo tai kos, nei skam bių dai nų. Spal vin gi mo ki nių dra bu žiai ir trykš tan ti jau nat viš ka ener gi ja už bū rė ver ti ni mo ko mi si ją. Pir mą ją vie tą ji vien bal siai sky rė Kar mė la vos Ba lio Bu ra čo gim na zi jos ko man dai (mo ky to ja Ai­da­Va­lat­ke­vi­čie­nė), at li ku siai M. Džek so no dai ną „We Are the World“. Ant rą ją vie tą lai mė jo Za pyš kio pa grin di nės mo kyk los

ko man da, ku ri kar tu su an glų kal bos mo ky to ja Ra­sa­Ve­lič­kie­ne at li ko nuo tai kin gą dai ną „Smurf’s Scho ol“ apie „se zo ni nius“ mo ky mo si ypa tu mus. Tre či ą ją vie tą lai mė jo Gar lia vos Juo zo Luk šos gim na zi jos ko man da (mo ky to ja Lai­ma­Mic­ku­vie­nė), su dai na vu si K’na an dai ną „Wa vin’ Flag“.

Vi sos kon kur se da ly va vu sios ko man dos ap do va no tos eT win ning pro gra mos pri zais, o pir mų jų vie tų lai mė to jai – Kau­no ra jo no sa vi val dy bės Kul tū ros, švie ti mo ir spor to sky riaus pa dė kos raš tais.

Kon kur są vai ni ka vo mo kyk los šei mi nin kų ko man dos pa­si ro dy mas. Šiais me tais kon kur se da ly va vo ir ki tų mo kyk lų (Bab tų gim na zi jos, Mas tai čių ir Šlie na vos pa grin di nių) ko­man dos, ku rios, de ja, ne lai mė jo pri zi nių vie tų, ta čiau mo ki niai ne nu si mi nė. Juk at si svei kin ta – „iki pa si ma ty mo ki tais me tais Kar mė la vo je!“

Edi­ta­ŽA­ROMS­KIE­NĖKau­no­ra­jo­no­švie­ti­mo­cen­tro­me­to­di­nin­kė

Pa na šūs, bet skir tin gi...

Konkurso­šeimininkaiAutorės nuotr.

Olimpiados,­konkursai

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

29

Olimpiados,­konkursai

Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tre (LMITKC) ba lan džio 15 d. pjūk le liais su dūz gė vi sas spie čius ma žų jų darbš tuo lių. Čia vy­ko­res­pub­li­ki­nės­pra­di­nio­tech­ni­nio­mo­de­lia­vi­mo­var­žy­bos.

Iš 7 mies­tų­ir­ra­jo­nų rung ty niau ti į Vil nių at vy ko 51 jau­na­sis­mo­de­liuo­to­jas. Dau­giau­sia­–­ne­for­ma­lio­jo­ug­dy­mo­įstai­gų­bū­re­lių­auk­lė­ti­niai, sa vo re gio nuo se ta pę nu ga lė to jais. Iš vi so ša ly je dau giau nei dvi de šim ty je to kių bū re lių pra di niu tech ni niu mo de lia vi mu do mi si apie 300 mo ki nių.

Pra di nu kai pa si rin ko ne vir tu a lias var žy bas

Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras (LJTC) or ga ni­za vo ša lies mo ki nių kraš to ty ri nį kon kur są „Et ni nio pa­vel­do­ir­gam­tos­dar­na“, skir tą Pa­sau­li­nei­Že­mės­die­nai pa mi nė ti. Kon kur se ga lė jo da ly vau ti vy res nių jų kla sių mo ki niai (nuo 8­os kla sės). Iš vi so ja me da ly va vo 428 da ly viai – 345 mo ki niai ir 83 mo ky to jai.

Džiu gu, kad šiais me tais kon kur se pir mą kar tą da ly va vo ir pro fe si nių tech ni kos mo kyk lų mo ki­niai.Kon­kur­so­ tiks­lai: la vin ti mo ki nių kū ry bi nius

ge bė ji mus, su da ry ti są ly gas vi sa pu siš kai ug dy tis ir re a li zuo ti sa ve, ug dy ti pa gar bą ir mei lę gam tai, pa mi nė ti Pa sau li nę Že mės die ną.

Kon kur sui pa teik tus dar bus ver ti no Lie tu vių li te ra tū ros ir tau to sa kos ins ti tu to moks lo dar buo­to jų ver ti ni mo ko mi si ja, ku riai va do va vo et no lo gė Gra­ži­na­Ka­džy­tė, Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro me to di nin kė Vir­gi­ni­ja­Dro­be­ly­tė. Su reng ta mo ki nių dar bų pa ro dė lė, da ly vius svei ki no ir sa vo at lie ka mus mu zi ki nius kū ri nius sky rė Vil niaus Ba lio Dva rio no de šimt me tės mu zi kos mo kyk los an sam blis „Ie­va­rė­lis“.

Nu ga lė to jai ap do va no ti Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro di plo­mais, do va no mis, pa dė ko mis, mo ky to jai – cen tro pa dė ko mis.

KON­KUR­SO­NU­GA­LĖ­TO­JAI

I vie ta Mil­da­Mar­ci­no­ny­tė, Va rė nos r. Liš kia vos pagr. m­kla (va do vė

Ma­ri­jo­na­Ger­ve­lie­nė);Eri­ka­Ro­džiū­tė,­Gin­ta­rė­Vy­čai­tė,­Dai­nius­Vy­čas,­Ais­tė­Juo­

za­pa­vi­čiū­tė,­Ka­ro­li­na­Ma­tu­ly­tė, Pa sva lio Pet ro Vi lei šio g­ja (va do vė Eri­ka­Bu­je­vi­čie­nė);In­gri­da­Šil­ga­ly­tė, Kre tin gos r. Sa lan tų g­ja (va do vė Ade­lė­

Žei­my­tė);Ži­vi­lė­Spū­dy­tė, Ma žei kių Mer ke lio Rač kaus ko g­ja (va do vė

Lai­ma­Ska­bic­kie­nė);Eri­kas­Mi­che­je­vas,­Mar­ty­na­Vo­si­ly­tė, Ku piš kio tech no­

lo gi jos ir ver slo m­kla (va do vai Al­man­tas­Brie­dis,­Vio­le­ta­Sven­tic­kie­nė).

II vie taJo­vi­ta­Stra­vins­kai­tė,­Gied­rė­Skrip­kai­tė, Vil niaus „Ži di nio“

su au gu sių jų vid. m­kla (va do vė Lo­re­ta­Lich­ta­ro­vi­čie­nė);Er­nes­ta­Dar­ge­vi­čiū­tė, Tau ra gės r. Pa gra man čio pagr. m­kla

(va do vė Jo­li­ta­Je­čie­nė);Jus­ti­na­Sa­ka­laus­kai­tė, Tau ra gės „Ver smės“ g­ja (va do vė

et ni nio pa vel do ir gam tos dar na

Re­mi­gi­ja­Ka­len­die­nė);Eve­li­na­Mi­šei­ky­tė, Klai pė dos r. Ket ver gių pagr. m­kla (va­

do vė Če­sė­Mi­ku­žie­nė);Taut­vy­das­Sa­bes­ti­nas, Laz di jų r. Sei ri jų An ta no Žmui dzi­

na vi čiaus g­ja (va do vė Vi­da­Sa­bes­ti­nie­nė);Lau­ra­Ba­liuc­kai­tė, Kau no VšĮ VDU „Ra sos“ g­ja (va do vė

Sta­nis­la­va­An­dru­lie­nė);San­dra­Pet­ru­ly­tė, Ku piš kio tech no lo gi jos ir ver slo m­kla

(va do vė Dan­guo­lė­Smi­čie­nė);Eval­das­Pa­pšys, Šven čio nių pro fe si nio ren gi mo cen tras

(va do vė Lai­mu­tė­Stūg­lie­nė).

III vie taIn­drė­No­vo­pa­ši­nai­tė,­Ar­tū­ras­Ba­nuš­ke­vi­čius, Vil niaus r.

Juod ši lių „Ši lo“ g­ja (va do vė Ni­jo­la­Meš­kuo­tie­nė);Si­mo­na­Ti­mins­kai­tė,­Eg­lė­Ti­mins­kai­tė, Pa kruo jo r. Lin ku­

vos spe cia lio ji m­kla (va do vė Ona­Buit­vy­die­nė);Au­re­li­ja­Po­ciū­tė,­Auš­ra­Jur­ge­le­vi­čiū­tė, Klai pė dos r. Dre­

ver nos pagr. m­kla (va do vė Al­do­na­Gli­cie­nė);Mo­ni­ka­Ba­raus­kai­tė,­Eve­li­na­Put­nai­tė,­Min­dau­gas­Mo­

tie­jū­nas, Uk mer gės Už upio vid. m­kla (va do vė Lai­ma­Mo­tie­jū­nie­nė);Ro­ma­Se­ra­fi­ma­vi­čiū­tė, Ak me nės r. Ven tos g­ja (va do vė

Bi­ru­tė­Bu­tau­tie­nė);Lu­kas­Bi­lins­kas, Aly taus pro fe si nio ren gi mo cen tras (va do vė

Ire­na­Pu­se­vie­nė).Jū­ra­tė­RA­DZE­VI­ČIŪ­TĖ

LJTC­me­to­di­nin­kė

30

Ma žie ji kon struotojai anks tes niais me tais jau ga mi no skrai­dan čius „Uo dus“ ir „Dru ge lius“, svie di nius svai dan čias vi du ram žių ka ta pul tas, ky lan čias ra ke tas, pro pe le riais va ro mus ka ta ma ra­nus ir ki tus kva pą gniau žian čius, vai ko fan ta zi jai ža din ti skir tus ste buk lus.

Šie met var­žy­bos­pra­si­dė­jo­ lai­vų­mo­de­lių­ –­ elek­tri­nių­ka­ta­ma­ra­nų­–­kon­stra­vi­mu. Jau nes nie ji kū rė pa pras tes nius mo de lius „Hid rop la nas 1“, vy res nie ji – su dė tin ges nius „Hid­rop la nas 2“.

Svar biau sias rei ka la vi mas bu vo kuo tiks liau pa ga min ti mo de lį pa gal pa teik tą brė ži nį, o bai gus – jį de ko ruo ti. Var žy bo se rei kė jo pa ro dy ti brė ži nių skai ty mo ge bė ji mus, grei tai ap si spręs ti, ko kius įran kius pa si rink ti ir kaip jais nau do tis. Nau jų jų tech no lo gi jų lai kais darbš čios ran ku tės ga li pri lip ti ne tik prie kom piu te rio kla via tū ros kla vi šų, bet ir prie kli jais ap taš ky to sta lo. O vie na ki ta spal vin ga dė me lė, li ku si ant rū bų, su kė lė tik meist ro var do ver tą pa si pui ka vi mą.

Var žy bos vy ko pa gal vi sus rei ka la vi mus. Bu vo ir ap ši li mas, tre ni ruo tės, ban do mie ji pluk dy mai. Dar bus ver tin ti ir tei sė jau­ti pa dė jo LMITKC kos mi nio mo de lia vi mo bū re lio ug dy ti niai. Jau nes nių jų gru pė je ge riau siai su konst ruo ti mo de lį pa vy ko Eval­dui­Bau­žiui iš LMITKC, o to liau siai nu plau kė Do­mi­ny­ko­Sa­pie­liaus­ko iš Pa ne vė žio moks lei vių na mų mo de lis.

Ben drą pir mą ją vie tą šio am žiaus gru pė je lai mė jo Dei­man­tas­Sta­ne­vi­čius iš Kau no moks lei vių tech ni nės kū ry bos cen tro, ant rą ją vie tą – Eval­das­Mor­kū­nas iš Vil niaus Sen va gės vi du ri nės mo kyk los, tre či ą ją – Eri­kas­Va­lai­tis iš Ša kių ra jo no sa vi val dy bės jau ni mo kū ry bos ir spor to cen tro.

Vy res nių jų gru pė je tiks liau siai ka ta ma ra ną pa ga mi no Ge­di­mi­nas­Sa­bec­kis iš Kau no moks lei vių tech ni nės kū ry bos cen tro, o sėk min giau siai pluk dė Be­nas­Pau­liu­kas iš Pa ne vė­žio moks lei vių na mų.

Ben drą pir mą ją vie tą vy res niųjų gru pėje už ėmė Li nas Per­kaus­kas iš Kau no moks lei vių tech ni nės kū ry bos cen tro, ant rą ją – Gab­rie­lė­Kir­ku­ty­tė iš Pa ne vė žio moks lei vių na mų, tre či ą ją – Pau­lius­Sa­ba­liaus­kas iš Kai šia do rių Vac lo vo Gir ža do pa grin di nės mo kyk los.

Dau giau sia ba lų ben dro je įskai to je su rin ko ir pir mą ją vie tą už ėmė Kau no moks lei vių tech ni nės kū ry bos cen tro ket vir to ji ko man da, ant rą ją – LMITKC pir mo ji ko man da, tre čio ji vie ta ati te ko Kai šia do rių Vac lo vo Gir ža do pa grin di nės mo kyk los pir ma jai ko man dai.

Mo ky to jams su reng tas kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na ras „Mo­de­lia­vi­mo­įgū­džių­for­ma­vi­mas­pra­di­nio­tech­ni­nio­mo­de­lia­vi­mo­bū­re­ly­je“.

Ap do va no ji mais bai gė si tik var žy bos. O ba sei ne dar il gai plū du ria vo ma žai šir de lei mie li sa vo mis ran ku tė mis skob ti, kli juo ti, da žy ti lai ve liai, pri min da mi vy ku sių var žy bų emo ci jas. Ne sėk mės ga lė jo bū ti pa tei sin tos tik už da ro je pa tal po je ne ti­kė tai įsi su ku siais vė jo gū siais.

Sau giai par vež ti na mo tar si lai vų mū šių tro fė jai mo de liu kai pra džiu gins drau gus ir ar ti muo sius vo nio je ar so dy bos tven­ki ny je.

Hen­ri­kas­VAI­TE­KŪ­NAS

Ba lan džio 15 d. Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie ju je vy ko Kau no re gio no me to di nė­prak ti nė kon fe ren ci ja „Mo­kyk­li­nis­mu­zie­jus­–­ tau­ti­nės,­ kul­tū­ri­nės­ ir­ is­to­ri­nės­at­min­ties­ iš­sau­go­ji­mo­lo­by­nas“. Jo je da ly va vo Kau no re gio no mo kyk lų mu zie jų va do vai ir mo ki niai, už si i man tys mu zie ji ne veik la mo­kyk los mu zie ju je. Kiek vie nas mu zie jus tu rė jo pri sta ty ti sa vo eks po zi ci jos ap ra šus, nuo trau kas, su pa žindinančias su ja me vyk do ma edu ka ci ne veik la. Vė liau kon fe ren ci jos da ly viai bu vo pa kvies ti į eks kur si ją po Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie jų. Eks kur si jos va do vė pri mi nė svar biau sius Lie tu vos švie ti mo is to ri jos as pek tus, at krei pė su si rin ku sių jų dė me sį į reikš min­giau sius mu zie jaus eks po na tus, pri sta tė eks po zi ci jo je aiš kiai ma to mą mu zie ji nių ver ty bių eks po na vi mo me to dų kai tą bei api bū di no, ko kio mis prie mo nė mis eks po zi ci jos erd vės ir kon­kre tūs eks po na tai pri tai ko mi edu ka ci nė je veik lo je.

Kon fe ren ci ją pra dė jo Kau no „At ža ly no“ vi du ri nės mo kyk los mo ki nių fol klo ri nis an sam blis. Pra ne ši mus skai tė Elek trė nų sa vi val dy bės Kie ta viš kių pa grin di nės mo kyk los mu zie jaus va do vė Da­nu­tė­Gu­de­lie­nė, Kau no „Sau lės“ gim na zi jos mu­zie jaus va do vė Sol­vei­ga­Lau­čie­nė, Jur bar ko r. Se re džiaus kraš to mu zie jaus va do vė Mar­ga­ri­ta­Bar­šaus­kie­nė, VšĮ Kau no „Ąžuo lo“ ka ta li kiš kos vi du ri nės mo kyk los mu zie jaus va do vai Vik­to­ras­Rim­kus ir Ra­mu­tė­Rim­ku­vie­nė. Pra ne ši muo se bu­vo gvil de na mi ak tu a lūs edu ka ci nės mu zie jų veik los klau si mai, mu zie jų edu ka ci nių pro gra mų ir pro jek tų kū ri mo bei įgy ven di­ni mo pro ble mos, ben druo me nės pri trau ki mo ben drai kul tū ri nei veik lai ga li my bės.

Kon fe ren ci jos da ly viams bu vo pri sta ty tas Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir ug dy mo sky riaus pa­reng tas lei di nys „Kau­no­mo­kyk­lų­mu­zie­jai“. Jis skir tas ben­dro jo la vi ni mo mo kyk loms ir vi siems, be si do min tiems mo kyk lų mu zie ji nin kys te.­Šiuo­me­tu­Lie­tu­vos­mo­kyk­lo­se­vei­kia­391­mu­zie­jus, iš ku rių dau giau sia – mo kyk los ir kraš to is to ri jos, et no gra fi jos, me mo ria li nių mu zie jų.

Kon fe ren ci jos pa bai go je bu vo įver tin ta mo kyk lų mu zie ji nin kų veik la, kon kur sui pa teik ti mu zie ji niai ap ra šai, įteik ti ap do va no ji­mai ak ty viau sie siems ir kū ry biš kiau sie siems. Ren gi nio or ga ni­za to riai dė ko jo mo ky to jams ir mo ki niams, švie ti mo ir kul tū ros dar buo to jams, da ly vau jan tiems mo kyk lų mu zie ji nin kys tės ir kraš to ty ros veik lo je.

Kon­fe­ren­ci­jos­or­ga­ni­za­to­riai: Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir ug dy mo sky rius, Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras bei Kau no jau nų jų tu ris tų cen tras. Part­ne­riai: Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras ir Lie tu vos

švie ti mo is to ri jos mu zie jus.Dai­va­ŽIU­RAUS­KIE­NĖ

Lie­tu­vos­švie­ti­mo­is­to­ri­jos­mu­zie­jaus­kul­tū­ri­nių­ren­gi­nių­or­ga­ni­za­to­rė

mo kyk los mu zie jus – is to ri nės at min ties sau go to jas

Muziejai

Šį pa va sa rį gru pė Kaz lų Rū dos pa grin di­nės mo kyk los 6–8­ų kla sių mo ki nių vy ko į mo ko mą ją pa žin ti nę ke lio nę po Eu ro pos sos­ti nes Pra hą, Vie ną, Bu da peš tą. Pra­ho­je ap­lan kė me ka ra lių re zi den ci ją – Pra hos Hra dą ir Šv. Vi to ka ted rą. Ėjo me „ka ra liš kuo ju ke liu“, gė rė jo mės Ka ro lio til tu, vaikš čio jo me po se na mies tį.

Ant ro ji sos ti nė mū sų ke ly je Vie na pa si ti ko ža lu ma, žy din­čiais par kais ir gė ly nais. Ap lan kė me Šv. Ste po no ka ted rą, Vie nos ope rą, ro tu šę, Habs bur gų rū mų kom plek są, im pe ra­to rie nės Si si rū mų apar ta men tus, jai su kur tą Ro žių par ką.

Bu­da­peš­tą pa ži no me, plauk da mi lai vu Du no jaus upe, žval gy da mie si į va ka ri nio Bu da peš to pa no ra mą. Ap lan kė me Bu dą, Šv. Tre jy bės aikš tę, go ti ki nę Die vo Mo ti nos baž ny čią, ku rio je vyk da vo ka rū na vi mo ir ka ra lių ve dy bų ce re mo ni jos. Ap žiū rė jo me

XIV a. pa sta ty tus Ka ra lių rū mus. Ke lio nės pa bai go je – ato­kvė pis „Se če ny“ ter mi niuo se ba sei nuo se.

Vir­gi­ni­ja­MA­TU­LAI­TIE­NĖKaz­lų­Rū­dos­pagr.­m-klos­ge­og­ra­fi­jos­vy­res­nio­ji­mo­ky­to­ja

mo ki niai ke liau ja

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 5 (305)

31

Dži­roi­das­Mak­loch­lei­nas (Ge aróid Mac Loch lainn), ai riš kai kal ban tis po etas iš Bel fas to, ir Al­ber­tas­Vi­džiū­nas, Vil niaus te at ro re ži sie rius, nu spren džia pa kar to ti knyg ne šių ke lio nę iš Prū si jo je (da bar – Ru si jos Ka li ning ra do sri tis) bu vu sių kny gų spaus di ni mo vie tų į Lie tu vą. Jie plau kia upe, ski rian čia vals ty­bes, ir klam po ja tan kiais miš kais. Pa ke liui su si tin ka ir kal ba si su žmo nė mis, skir tin gais ry šiais su si ju siais su knyg ne šių ju dė ji mu: ku ni gu iš Pa ber žės baž ny čios, ku rią pa sta tė vie nas iš 1863 m. su ki li mo va dų ku ni gas Mac ke vi čius (bū tent po šio su ki li mo nu­mal ši ni mo ir bu vo įves tas spau dos lo ty niš kai siais raš me ni mis drau di mas); knyg ne šio anū ke, ku rios nuo mo ne, ap lei du sie ji sa vo kal bą yra tie siog ne ver ti gy ve ni mo; mu zie ji nin ku, ku ris pri žiū ri ąžuo ly ną, skir tą knyg ne šiams at min ti; moks lei viais, ku rie žais min gai ima si vai din ti knyg ne šių veik lą ir, jei gu su gau na mi, „iš tre mia mi į Si bi rą“...

Mū sų fil mo he ro jai – šių die nų knyg ne šiai – ieš ko at sa ky mo į klau si mą, kaip spau dos drau di mo lai kais ne smur ti nio pa si­prie ši ni mo ko vo to jai su ge bė jo dau giau kaip 40 me tų ne pai sy ti ga lin go sios Ru si jos re ži mo drau di mų, su ža din ti to kią aist rą gim ta jai kal bai, kad ji kles ti ir šian dien? Bet ga na grei tai „kaip?“ tam pa „ko dėl?“, ir fil mas per si ke lia į ki tą lyg me nį. Ko dėl šie žmo nės bu vo to kie at kak lūs, ryž tin gi ir už si spy rę, kad ne si lei do asi mi liuo ja mi ir ne pe rė mė oku pan tų kal bos? Ko dėl jiems kal ba tie sio giai su si ju si su iš gy ve ni mu? Ko dėl jų ta pa ty bės su pra ti­mas ne at ski ria mas nuo gim to sios kal bos? Ir ko­dėl­Ai­ri­jo­je,­dar­vie­no­je­ma­žo­je­ka­ta­li­kų­vals­tie­čių­ša­ly­je­su­sa­vo­„ne­su­pran­ta­ma“­kal­ba,­oku­puo­to­je­di­des­nio­kai­my­no,­ly­giai­tuo­

Knyg ne šiai

pa­čiu­me­tu­šei­mos­ma­siš­kai­ap­lei­do­gim­tą­ją­kel­tų­kal­bą­ir­ėmė­mo­ky­ti­sa­vo­vai­kus­an­glų­kal­bos?

Fil me nag ri nė ja mos dvi tau ti nės idė jos pu sės: ar šios pa tir tys tu ri ver tę šian die ni nė je dau gia tau tė je ir dau gia kul tū rė je Eu ro­po je, ar vis dėl to tai la biau le gen da? Gvil den da mi pro ble mą, kai vie nos tau tos kul tū ros is to ri ja ty ri nė ja ma, sie jant ją su ki­tos tau tos kul tū ra, mes nau jai iš sklei džia me tau ti nio ta pa tu mo idė jos su vo ki mą.

Dau giau in for ma ci jos: www.bo oks mug glerst he mo vie.com, www.era­film.lt/lt/pro­jek­tai/fil­mog­ra­fi­ja; as­ta@era­film.lt.

Ba lan džio 8–10 d. Aly tu je ple vė sa vu si Pran­cū zi jos tri spal vė pri mi nė, kad šia me mies te kiek­vie ną pa va sa rį vyks ta tarp tau ti nis mo ki nių fran­ko fo niš kų te at rų fes ti va lis „Pre­miers­Ri­de­aux“. Šie met fes ti va lis pa mi nė jo pir mą jį ju bi lie jų – 10­ąjį kar tą moks lei viai fran ko fo nai iš vi so pa sau lio su­gu žė jo į fran ko fo ni jos sos ti nės Lie tu vo je var dą už si tar na vu sį Aly tų.

Jau de vy ne rius me tus fes ti va lį „Pre miers Ri­de aux“ or ga ni zuojanti Aly taus Dzū ki jos pa grin­di nė mo kyk la šią gra žią tra di ci ją tę sė ir šie met. Fes ti va lį, vie ni jan tį pran cū ziš kai kal ban čiuo sius ar ba dar tik be si mo kan čiuo sius šios nuo sta bios kal bos, re mia LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Aly taus mies to sa vi val dy bė, Pran cū zi jos am ba sa da Lie tu vo je ir Pran cū zų kul tū ros cen tras. Kaip ir kiek vie nais me tais, fes ti va lis su lau kė gar bin gų sve­čių – Aly tu je sve čia vo si Pran cū zi jos am ba sa do rius Lie tu vo je Fran­sua­Lo­mon­jė (François Lau mo nier), aso cia ci jos „Vents et Marées“ ak to rius ir re ži sie rius Dži­nas­La­ta­lei­das (Je an La­tail la de), Pran cū zų kul tū ros cen tro ling vis ti kos ata šė Lo re nas Gvi­do­nas (Lau rent Gui don). Jau ni mo tru pės pri sta tė skir tin gų te mų, raiš kų, sti lių spek tak lius ir mi nia tiū ras. Pir mą ją fes ti va lio po pie tę vi si da ly viai per spe cia li zuo tas ir mo ky to jų ar ba te at ro re ži sie rių ve da mas raiš kos atel jė pa ren gė te at ra li zuo tas mi nia­tiū ras, ku rias ki tą die ną parodė Aly taus mies to te at ro sa lė je.

Per fes ti va lio už da ry mą mo ky to jai pri sta tė sa vo su kur tą spek tak lį, ku ris su si lau kė ge riau sių įver ti ni mų. Per­tris­die­nas­Aly­taus­mies­to­te­at­ro­ma­žo­jo­je­sa­lė­je­bu­vo­pa­ro­dy­tas­21­

aly tus – tai fran ko fo ni ja!

spek­tak­lis. Vai di no moks lei viai fran ko fo nai ne tik iš įvai rių Lie tu vos mies tų, bet ir iš Al ba ni jos, Pran cū zi jos, Ru mu ni jos bei Len ki jos. Šiais me tais Aly tu je vy ku sį 10­ąjį „Pre miers Ri de­aux“ lai­mė­jo­Anykš­čių­Jo­no­Bi­liū­no­gim­na­zi­jos­tru­pė, vi sus su ža vė ju si sa vo spek tak liu „Sie­na“. Ji ga vo tei sę at sto vau ti Lie tu vai Ru mu ni jo je.

Tai gi, ši gra ži tra di ci ja Aly tu je vis dar gy va. Kaip sa kė Pran­cū zų kul tū ros cen tro ling vis ti kos ata šė L. Gvi do nas, „Aly­tus­–­ tai­fran­ko­fo­ni­ja!“ Kuo to liau, tuo dau giau Lie tu vo je at si ran­da be si do min čių jų pran cū zų kal ba, kul tū ra ir gy ve ni mo bū du. Sma gu, kad mū sų am žiu je vis dar at ran da me lai ko to kiems ren gi niams, ku rie ska ti na ko mu ni ka ci ją, to le ran ci ją, ki tų kul tū rų pa ži ni mą ir no rą to bu lė ti.

Šiais me tais „Pre miers Ri de aux“ iš ta rė „Au re voir!“ („Iki pa si­ma ty mo!“) ir lauks Jū sų šven tė je ki tą met.

Do­vi­lė­ŠVE­DAI­TĖ

Kinas, teatras

Fausto Augustino nuotr.

32