Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

Švietimo panorama Pe­da­go­gų­aso­cia­ci­jos­ku­ria­ Lie­tu­vos­švie­ti­mą ....................................2

OECD PI SA trum praš tis .........................2

Kur­ki­me­at­ei­tį­drau­ge! ............................3

Tau­ti­nių­ma­žu­mų­švie­ti­mo­per­spek­ty­va ..4

Pi lie tiš ku mo ug dy mas„Jei ne­auk­si­nės­va­sa­ros...“ ....................4

Kon fe ren ci josMa­te­ma­ti­kos­mo­ky­mo­ak­tu­a­li­jos ............6

Bib­lio­te­kos­–­moks­lui,­stu­di­joms,­ vi suo me nei .............................................8¢ ¢ ¢

Tai,­kas­pa­ra­šy­ta,­lie­ka... ......................10

Įkur­ta­Jau­no­jo­fi­lo­so­fo aka­de­mi­ja .........11

Ekologinis ugdymasŠva­ri­gam­ta­–­eko­lo­gi­nio­ug­dy­mo­ ir­pa­ži­ni­mo­šal­ti­nis ................................14

Au ki me svei ki

Pa­bi­ro,­pa­ži­ro­links­mi­svei­kuo­liu­kai ......15

KonkursaiŽvilgs­nių,­me­nų­ir­kal­bų­šven­tė ............16

VaržybosPui­kus­vai­ra­vi­mas­–­sau­gus­eis­mas ....17¢ ¢ ¢

Me­to­di­nės­prie­mo­nės­–­spe­cia­lių­jų­ po­rei­kių­vai­kams ...................................18

Stu­den­tų­adap­ta­ci­ja ..............................18

Ru­dens­spal­vos,­ei­lės­ir­gar­sai .............19

„Mu­si­ca­Di­vi­na“­Ži­di­kuo­se ....................20

Cho­ras­iš­Šve­di­jos­–­Pa­ne­vė­žio­ moks­lei­vių­or­kest­ro­sve­čias ..................21

Mo­ko­mės­mo­ky­ti ..................................21

Pa­mi­nė­jo­160­me­tų­įkū­ri­mo­ju­bi­lie­jų .....22

Stip­rūs­ir­nuo­lat­to­bu­lė­jan­tys,­ nes dir ba me iš vien ...............................23

Pa­dė­kos­ir­do­va­nos­mo­kyk­los­ įkū­rė­joms ..............................................24

Rengiate konkursą ar šventę, į kurią norite sukviesti kuo daugiau dalyvių? Norite pranešti ir kitoms Lietuvos mokykloms svarbią naujie-ną? O gal ramybės neduoda koks nors įkyrus klausimas iš Jūsų darbo

srities? Gal norite paskelbti įdomių savo mokinių rašinių minčių ar parašyti patys?Elektroniniu paštu info@smm.lt siųskite visą šią informaciją į Švietimo ir mokslo

ministerijos Komunikacijos skyriaus rengiamą interneto naujienlaikraštį „Mokyklos žinios“. Tai galimybė nemokamai paskelbti informaciją visoms Lietuvos mokykloms, sužinoti naujienas. Ministerijos specialistai taip pat atsakys į Jūsų klausimus.

Jei norite „Mokyklos žinias“ gauti greičiau ir tiesiogiai, kviečiame nemokamai už-siprenumeruoti adresu www.smm.lt/naujienos/prenumerata.htm.

Naujienlaikraščio adresas – www.smm.lt/mz.

ŠMM Komunikacijos skyriaus inf.

UNES CO mi ni mų su kak čių są ra še – ha bil. dr. Mei lės Luk šie nės 100-osios gi mi mo me ti nės

Lap kri čio 9 d. Pa­ry­žiu­je­UNES­CO­ge­ne­ra­li­nės­kon­fe­ren­ci­jos­36-ojo­je­se­si­jo­je­ha­bil.­dr.­Mei­lės­Luk­šie­nės­100-osios­gi­mi­mo­me­ti­nės­pa­skelb­tos­UNES­CO­2013-ai­siais­mi­ni­ma­ su­kak­ti­mi. UNES CO dė me sys šiai vi suo me nės vei kė jai ski ria mas už itin svar bų vaid me nį vys tant mo der nią švie ti mo sis te mą bei ug dant de mok ra tiš ką lie tu vių ben druo me nę.

2004 m. M. Lukšie nė ap do va no ta UNES CO Ja no Amo so Ko mens kio (Jan Amos Ko mens ky) me da liu. Tai vie nas iš pres tižiškiau sių UNES CO ap do va no ji mų, ski ria mas už ypač svar bius nuo pel nus švie ti mo sri ty je.

M. Lukšie nės 100-osios gi mi mo me ti nės į UNES CO mi ni mų su kakčių ka len do rių įt rauk tos LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos siū ly mu.

Lie tu vos ir ben dros su ki to mis vals ty bė mis UNES CO mi nė tos ir mi ni mos su kak tys: 1997 m. – Mar ty no Mažvy do ka te kiz mo išlei di mo 450-osios me ti nės; 2002 m. – Ig-no to Do mei kos 200-osios gi mi mo me ti nės; 2004 m. – lie tu viškos spau dos lo ty niškais rašme ni mis at ga vi mo 100-osios me ti nės; 2011 m. – Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio 100-osios mir ties me ti nės ir Čes lo vo Mi lošo 100-osios gi mi mo me ti nės.

Gin­ta­rė­TA­MAŠAUS­KAI­TĖ

Mi nist ras pri ėmė ES BO aukš tą jį ko mi sa rą tau ti nių ma žu mų klau si mais

Lap kri čio 14 d. švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius su si ti ko su Lie tu vo je vie šin čiu Eu ro pos sau gu mo ir ben dra dar bia vi mo or ga ni za ci jos (ES BO) aukš tuo ju ko mi sa ru tau ti nių ma žu mų klau si mais Knu tu Vo le be ku (Knut Vol le ba ek). Sve čią do mi no, ko kias per tvar kas Lie tu vos tau ti nių ma žu mų ug dy me nu ma to nau ja sis Švie ti mo įsta ty mas, kaip vyk do mas ug dy mas mo kyk lo se tau ti nės ma žu mos kal ba.

ES BO aukš ta sis ko mi sa ras pa žy mė jo, kad tau ti nių ma žu mų in teg ra ci jai į vi suo-me nę svar bi ga li my bė mo ky tis vals ty bi ne kal ba, ta čiau taip pat svar bu pa dė ti joms iš lai ky ti tau ti nį iden ti te tą.

Mi nist ras G. Ste po na vi čius pa brė žė, kad nu ma tant stip res nį lie tu vių kal bos dės-ty mą mo kyk lo se tau ti nių ma žu mų kal ba sie kia ma su da ry ti są ly gas ge riau jau ni mui in teg ruo tis į vi suo me nę, o ne asi mi liuo ti.

Ko mi sa ras lan kė si Šal či nin kų ra jo ne, ap lan kė vie tos len kų ir ru sų vi du ri nes mo-kyk las, pir mą jį Lie tu vo je bal ta ru sių cen trą.

2

Lap­kri­čio­pra­džio­je­Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja­or­ga­ni­za­vo­de­vin­tą­vie­šą­ją­kon­sul­ta­ci­ją­„Pe­da­go­gų­aso­cia­ci­jos­ku­ria­Lie­tu­vos­švie­ti­mą“,­skir­tą­Vals­ty­bi­nei­švie­ti­mo­stra­te­gi­jai­po­2012­ųjų­ap­tar­ti.

„Ar tė ja me prie lai ko, ka da tu rė si me baig ti kur ti nau ją ją švie ti-mo stra te gi ją, pa gal ku rią gy ven si me ar ti miau sią dvi de šimt me tį. Ją ren giant bū ti ni ben dri įvai rių in te re sų gru pių su si ta ri mai“, – sa kė švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai das Ba cys.

Ri­čar­das­Ali­šaus­kas, ŠMM Stra te gi nių pro gra mų biu ro ve-dė jas, ap ta rė anks tes nes vie šą sias kon sul ta ci jas.

Kaip svar biau sios ki tų dis ku si jų idė jos, jo ma ny mu, ak cen-tuo ti nos: mo ky ma sis vi są gy ve ni mą (dau giau įtrau kiant aukš-tą sias mo kyk las), in kliu zi ja ir in di vi du a li za vi mas, kū ry biš ku mas ir gy ve ni mo ge ro vė, na cio na li nė ta pa ty bė ir pi lie tiš ku mas bei grį ži mas prie re for mos pra džios ver ty bių – hu ma niš ku mo, de-mok ra tiš ku mo, na cio na lu mo, as mens at si nau ji ni mo ir kt.

R. Ali šaus kas kal bė jo apie tai, kad ku riant stra te gi nius do ku-men tus rei kia pa si rink ti ter mi nus, api ben dri nan čius pa si rink tą kryp tį. Šiuo me tu pla čiai var to ja mi ter mi nai ir pa aiš ki ni mai:­mo­ky­ma­sis­vi­są­gy­ve­ni­mą – as mens įtraukimas į švie ti-

mą. Švie ti mas ne tik su tei kia iš si la vi ni mą, bet ir iš mo ko (įga li na) kū ry biš kai tai ky ti įgy tas ži nias bei kt.;­jung­tys­ir­tin­klai: ben dra dar bia vi mas tarp mo kyk lų, švie ti-

mo pa slau gų tei ki mas kar tu su įvai rio mis ins ti tu ci jo mis pa pil dant vie niems ki tus, da li nan tis mo ki niais, ypač ta len tin gais ir ga biais, su tei kiant jiems ga li my bių mo ky tis ne vie no je mo kyk lo je, jung tys su ne for ma liuo ju švie ti mu ir kt.; in kliu zi ja – tai ak ty vus švie ti mo pri ei na mu mas ir pa ra ma

be si mo kan čia jam. Sau gi, to le ran tiš ka mo kyk la, vai kų su spe-cia liai siais po rei kiais, su au gu sių jų ir kiek vie no, ku ris ne si mo ko, ak ty vus įtrau ki mas bei mo ky ma sis vi są gy ve ni mą ir t. t.;­įga­li­ni­mas – ver ty bių ug dy mas, gy ve ni mas ben druo me nė je

lai kan tis tam tik rų ver ty bių, kū ry biš ku mas, ži nių sin te zė ir kt.;

Pe da go gų aso cia ci jos ku ria Lie tu vos švie ti mą

­tal­kos­ly­de­rys­tė, pe ri man ti veiks min gu mo idė jas, mo ky to jo pres ti žo di di ni mas, sa vi val da, mo kyk lų au to no mi ja ir kt.

Vio­le­ta­KRIŠ­ČIŪ­NIE­NĖLie­tu­vos­is­to­ri­jos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jos­va­do­vėPlė to jant Lie tu vos švie ti mą bū ti na at­sig­ręž­ti­į­šei­mą, stip rin ti

ir plė to ti mo kyk los bei tė vų ben dra dar bia vi mą ir tė vų švie ti mą įvai riais klau si mais. Kiek vie no je mo kyk lo je siū lo ma so cia li nės ri zi kos vai kams steig ti die nos cen trus ar ži nių, įgū džių gi li ni mo mo kyk las, kur vai kai ruoš tų pa mo kas, už si im tų ki to kia veik la. Juo se ga lė tų bū ti bu ria mi ir tė vai.

Skir ti nas di des nis dė me sys ga­biems­ir­ta­len­tin­giems­vai-kams.

Svar bu dau giau pa­si­ti­kė­ti­mo­ky­to­jais, tar tis su jais įvai-riau siais švie ti mo klau si mais, stip­rin­ti­mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jų vaid­me­nį. Dau giau dė me sio skir ti nuo­la­ti­niam­mo­ky­to­jų­kom­pe­ten­ci­jų­to­bu­li­ni­mui,­ko­ky­biš­kų­mo­ky­mų or­ga­ni­za-vi­mui.

Ne­rin­ga­ČIUK­ŠIE­NĖLie­tu­vos­so­cia­li­nių­pe­da­go­gų­aso­cia­ci­jos­at­sto­vėSvar biau sias da ly kas yra jung tys ir tin klai sis te mos da ly-

je – pa­gal­ba­mo­ki­niui. At ei ty je tai bū tų pa gal ba vi sai šei mai. Siū lo ma iš plė to ti ir kvie ti mo mo ky tis są vo ką, kas ga ran tuo tų ge rą ir ko ky biš ką pa gal bą šei mai.

Stra te gi jo je bū ti na pa žy mė ti siek ti ną tiks lą – kiek­vie­nas­tė­vas­ tik­rai­ ži­no,­mo­ka­ ir­ ga­li­ gin­ti­ tei­sė­tus­sa­vo­vai­ko­in te re sus.

Dan­guo­lė­SA­BIE­NĖRy­tų­Lie­tu­vos­mo­ky­to­jų­są­jun­gos­pir­mi­nin­kėŠio kraš to lie tu viš ko se mo kyk lo se mo ko si nuo 40 proc. iki

90 proc. vai kų, at ėju sių iš ki to kios kal bi nės ap lin kos. Svar bu pri­pa­žin­ti, kad lie tu viš ko se mo kyk lo se mo ko si tau ti nių ma žu-mų vai kai, ir su­ly­gin­ti są­ly­gas­vi­sų­be­si­mo­kan­čių­jų­Ry­tų­Lie­tu­vo­je.

OECD PI SA iš lei do nau ją trum praš tį „Kaip­tė­vai­ga­li­pa­dė­ti­sa­vo­vai­kų­sėk­min­ges­niam­mo­ky­mui­si?“ („What­can­pa-rents­do­to­help­their­chil­dren­suc­ce­ed­in­scho­ol?“).

PI SA ty rė ne tik mo ki nių pa sie ki mus, bet ir kon teks tą: mo ki nių tė vus, jų ben dra vi mą, kai vai kai mo ko si pra di nė se kla sė se ir kai jiems su kan ka 15 me tų.

Es­mi­nės­ty­ri­mo­min­tys: sėk min ges ni tie 15-me čiai, ku riems tė vai skai tė kny gas vai kys tė je, ypač pir mai siais mo ky mo si pra di nė je mo kyk lo je me tais. To kių vai kų ro dik liai sta tis tiš kai reikš min gai ski ria si nuo vai kų, ku rių tė vai knygas skai tė re tai, ne re gu lia riai ar iš vi so ne skai tė. Vai kų, ku riems bu vo skai to mos kny gos, re zul ta tų pra na šu mas iš si ski ria ne pai sant jų so cio - e ko no mi nės ap lin kos, t. y. ar jie iš tur tin gų, iš si la vi nu sių, ar iš ne pri tek lių pa ti rian čių, iš si la vi ni mo sto ko jan čių šei mų. Jei kny-gos bu vo skai to mos re gu lia riai, ge res ni vi sų so cia li nių gru pių vai kų re zul ta tai pa grin di nė je mo kyk lo je.PI­SA­ ty­rė­jai­ tei­gia, kad ge res ni vy res nio am žiaus vai kų

mo ky mo si re zul ta tai pri klau so ne nuo tė vų su sa vo ma ža me-čiais vai kais pra leis to lai ko, o nuo nuo šir daus ir ak ty vaus jų įsi trau ki mo į veik lą su vai ku.Vai­kų,­ku­riems­pra­di­nė­se­kla­sė­se­bu­vo­skai­to­ma­kas-

dien ar be veik kas dien, re zul ta tai vi du ti niš kai net 25 taš kais

ge res ni pa ly gin ti su tais, ku riems ne bu vo skai to ma ar ba be veik ne bu vo skai to ma.Re­zul­ta­tų­ skir­tu­mai­ yra­ so cio e ko no mi nių skir tu mų at-

spin dys, t. y. iš pa lan kes nės, la biau ap rū pin tos šei mos vai kai pa sie kia ge res nių re zul ta tų, ta čiau jei pa ly gin si me tos pa čios so cia li nės gru pės vai kų re zul ta tus, tai jie ski ria si 14 taš kų: ge res ni tų vai kų, ku riems tė vai kas dien ar kas sa vai tę kal bė jo apie mo ky mą si, pa sa ko jo įvai rias is to ri jas, do mė jo si, ką vai kas vei kė per die ną ir pan. Ge res ni skai ty mo re zul ta tai ir ta da, kai su tė vais žai džia ma abė cė lės pa grin du su kur tais žais lais.Ypač­ įdo­mūs­ ir­ ne­ti­kė­ti­ re­zul­ta­tai: ge res ni re zul ta tai tų

vai kų, ku rių tė vai kas dien ar kas sa vai tę kal ba si po li ti niais ir so cia li niais klau si mais (vi du ti niš kai 28 taš kais, Lie tu vo je net 23 taš kais, Ita li jo je net 42 taš kais); kas dien ar kas sa vai tę kal ba si apie kny gas, fil mus, te le vi zi jos pro gra mas, veik lą mo kyk lo-je, svar bus net val gy mas kar tu prie vie no sta lo, kal bė ji masis akis į akį su vai ku (Lie tu vo je apie 3 taš kus).

Ty rė jai pa brė žia, kad kiek vie na mo kyk la, vi sa švie ti mo sis-te ma tu ri iš si aiš kin ti, kaip pa dė ti už si ė mu siems tė vams at lik ti sa vo vaid me nį.

ŠMM inf.

Dau giau in for ma ci jos – www.pi sa.oecd.org.

OECD PI SA trum praš tis

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

3

Dai­no­ra­EIG­MI­NIE­NĖLi­tu­a­nis­tų­sam­bū­rio­va­do­vėVie nas iš pa grin di nių švie ti mo rū pes čių – au­gi­na­me­iš­si­la­vi-

nu­sį,­bet­ne­įsi­pa­rei­go­ju­sį­žmo­gų. Sten gian tis iš lai ky ti mo ki nį ir krep še lį ken čia mo ky mo si ko ky bė ir ple čia mos pa kan tu mo ne si mo ky ti ri bos. Mo­ki­nių­skai­čius­ne­tu­rė­tų­lem­ti­mo­kyk­los­fi­nan­sa­vi­mo.Mo­kyk­los­hu­ma­ni­za­vi­mas­pla­či­ą­ja­ pras­me.­Sis te mi nis

po ky tis, da ran tis įta ką mo kyk los hu ma ni za vi mui, tu rė tų bū ti nu kreip tas vi di nei ne lais vei įveik ti. Ne įsi pa rei go ji mo fi lo so fi ja yra ir mo ky to jo, ir mo ki nio vi di nės lais vės pro ble ma. Mū sų švie-ti mo pri ori te tas tu rė tų bū ti lais­vo­vi­du­mi,­kri­tiš­kai­mąs­tan­čio,­kū­ry­biš­ko­žmo­gaus­ug­dy­mas.

Dr.­Vai­no­BRAZ­DEI­KISLie­tu­vos­ini­cia­ty­vių­mo­kyk­lų­klu­bo­pre­zi­den­tasKas yra ge ra mo kyk la? Tu rin ti daug olim pia di nin kų ar ta,

ku rios dau giau sia abi tu rien tų, re mian tis „Vei do“ žur na lo rei-tin gais, įsto ja į aukš tą sias mo kyk las, o gal to ji, ku ri iš mo ko skai ty ti vai ką su Dau no sin dro mu? Už sie nio ša ly se vei kia pri-dė ti nės ver tės te ori jos, lei džian čios pa skelb ti ge ras ir blo gas mo kyk las.

Rei kia dau giau dė me sio skir ti ko ky bei, siau rin ti pro gra mas, vyk­dy­ti­pro­jek­ti­nę­veik­lą,­mo­kyk­lą­sie­ti­su­prak­ti­ka ir t. t. Svar bus ak­ty­vių­me­to­di­kų­ tiks­lin­gas­ tai­ky­mas,­di­des­nis­pa­si­ti­kė­ji­mas­mo­kyk­la. Tai pa siek ti ga li ma per kū ry biš ką mo ky to ją, da li ji mą si pa tir ti mi.

Pau­lius­MAR­TI­NAI­TISLie­tu­vos­mo­kyk­lų­va­do­vų­aso­cia­ci­jos­Kau­no­sky­riaus­va­do­vasSvar bu stip rin ti ben­druo­me­nių­(mo­kyk­los,­kla­sės)­vaid­me-

nį. Ly de rio veik la veiks min ga ta da, kai yra bran džių se kė jų.Daug kal ba ma ir apie kū ry biš ku mą. De ja, te ko su si dur ti su

kū ry bin gais, moks lin gais, bet sa va nau džiais žmo nė mis, ku rie ben druo me nė je ne su ran da sau vie tos.

Tu rė tų at si ras ti ir sa­vi­to­ ug­dy­mo­mo­kyk­los,­ su­stip­rė­ti­for­mų­įvai­ro­vė. Svar bu, kad ma mai, at ėju siai į mo kyk lą, bū tų aiš ku, kas yra ge ra mo kyk la.

Šių me tų spa lio 10 d. Ug dy mo plė to tės cen tras pra dė jo vyk-dy ti tre jų me tų truk mės Eu ro pos so cia li nio fon do ir Lie tu vos Res pub li kos biu dže to lė šo mis fi nan suo ja mą pro jek tą „Pra di nio ug­dy­mo­to­bu­li­ni­mas“. Jo tiks las – su da ry ti prie lai das veiks-min giau ug dy ti pra di nių kla sių mo ki nių prak ti nius, pro ble mų spren di mo ge bė ji mus ir kū ry biš ku mą.

Lie tu vos mo kyk las, vyk dan čias pra di nio ug dy mo pro gra mas, kvie čia me da ly vau ti kon kur se

ir tap ti mū sų pro jek to da ly vė mis

Per kon kur są bus at rink ta 18 mo kyk lų ko man dų, su da ry tų iš: 4 pra di nių kla sių mo ky to jų, 1 švie ti mo pa gal bos spe cia lis to, 1 mo kyk los ad mi nist ra ci jos at sto vo ir 1 vie ti nės sa vi val dy bės at sto vo. Kon kur są lai mė ju sios mo kyk lų ko man dos, pa de da mos

Kur ki me at ei tį drau ge!

kom pe ten tin gų ku ra to rių, kurs be si mo kan čią or ga ni za ci ją, bus pa kvies tos da ly vau ti kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ren gi niuo se Lie tu-vo je ir už sie ny je. Joms bus su da ry tos są ly gos ben dra dar biau ti su ki to mis pro jek to mo kyk lo mis; pa si nau do ti tin klų tei kia mo mis ga li my bė mis spren džiant kon kre čias su mo ki nių kū ry biš ku mo, prak ti nių ir pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ug dy mu su si ju sias pro ble mas. Mo kyk lų ko man dų na riams bus su da ry tos ga li-my bės vyk ti į edu ka ci nius pa žin ti nius vi zi tus į Eu ro pos ša lių švie ti mo ins ti tu ci jas; su si pa žin ti su ge rą ja ug dy mo prak ti ka au ten tiš ko je ap lin ko je, kur ti tarp tau ti nio ben dra dar bia vi mo tra di ci jas.

Dau giau in for ma ci jos – www.upc.smm.lt.

Asta­RUDIENĖProjekto­vadovė

Re­gi­na­RU­BI­NIE­NĖPlun­gės­r.­Pla­te­lių­gim­na­zi­jos­di­rek­to­rėDau ge lis kai mo ti po gim na zi jų yra re no vuo tos, pui kiai ap rū-

pin tos vi sa įran ga, ne trūks ta mo ky mo prie mo nių. Tam iš leis tos di de lės vals ty bės lė šos. Bū ti na at kreip ti dė me sį į ma­žė­jan­čias­kai mo mo kyk las, di din ti ko ky biš ko ug dy mo pri ei na mu mą kai mo vai kams, mo­kyk­lų­tin­klo­kū­ri­mo­tai­syk­lė­se­įtrauk­ti­pa­tai­są­dėl­mo­ki­nių­skai­čiaus.

Lie tu vos me no kū rė jų aso cia ci jos, Ra šy to jų są jun gos at sto vai siū lė dau giau įtrauk­ti­me­ni­nin­kus­į­mo­kyk­los­veik­lą – ne tik į vien kar ti nius pro jek tus, bet ir į dar bo gru pes, ren gian čias ben-dro jo ug dy mo pro gra mas ar ki tus svar bius do ku men tus.

Gy­dy­mo­įstai­gų­aso­cia­ci­jos­at­sto­vė at krei pė dė me sį, kad vai kams, ku rie mo ko si sa na to ri nė se mo kyk lo se, itin svar bu už-tik rin ti nuo la ti nį, ne per trau kia mą mo ky mą si, pa siū ly ti įvai res nių po pa mo ki nių už si ė mi mų ir t. t.

Bai gian tis kon sul ta ci jai vi ce mi nist ras V. Ba cys pa ste bė jo: „Esa me vi si skir tin gi ir vie nu me tu aptariame daug da ly kų, ku-rie mums at ro do svar būs. Bū ti na ras ti at spir ties taš kus, ku rie vie ny tų ir ves tų į prie kį“.

Dis ku si jos da ly viai siū lė su da ry ti pa lan kes nes są ly gas as-mens mo ky mui si vi są gy ve ni mą, pri im ti mo ki nį to kį, koks jis yra, su sa vo sa vi tu mais ir skir tin gu mu, or ga ni zuo ti ug dy mą taip, kad mo kyk los ne bū tų izo liuo tos, ben dra dar biau tų ir da lin tų si mo ki-niais, ug dy ti mo ky to jus ly de rius, mo kyk lo se dau giau dė me sio skir ti ga biems mo ki niams bei vai kams iš so cia li nės ri zi kos šei-mų, į mo kyk los veik lą įtrauk ti tė vus, me ni nin kus ir kt.

To kios dis ku si jos ren gia mos ant rus me tus. Prieš tai vy ko: „Lie tu vos švie ti mas: lai min gos vi suo me nės pa ieš kos“, „Ma no sėk min ga pa tir tis Lie tu vos švie ti mo at ei čiai“, „Dva si nis ug dy-mas: švie ti mo įstai gų vaid muo“, „Moks las švie ti mo prak ti kai“ ir kt.

Nau jo sios švie ti mo stra te gi jos kū ri mas vyks ta eta pais. 2010-ie ji bu vo ana li zės, 2011-ie ji – mo de lia vi mo me tai.

El­vy­ra­MA­TA­ČIŪ­NIE­NĖVi­sa­kon­sul­ta­ci­jos­me­džia­ga­skel­bia­ma­ad­re­su­www.smm.lt/stra te gi ja/docs/pro gra ma_2011-11-03.pdf.

4

Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jo­je­or­ga­ni­zuo­ta­dar­vie­na­vie­šo­ji­kon­sul­ta­ci­ja,­skir­ta­švie­ti­mo­stra­te­gi­jai­at­nau­jin­ti.­Šį­ kar­tą­dis­ku­tuo­ta­ tau­ti­nių­ma­žu­mų­ švie­ti­mo­plė­to­tės­klau­si­mais,­ iš­klau­sy­ti­mo­kyk­lų­ tau­ti­nės­ma­žu­mos­kal­ba­ir­Ry­tų­Lie­tu­vo­je­esan­čių­mo­kyk­lų,­ku­rio­se­mo­ko­ma­ lie­tu­viš­kai,­siū­ly­mai.

Kon sul ta ci jo je „Tau­ti­nių­ma­žu­mų­švie­ti­mo­per­spek­ty­va“ švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai das Ba cys pri mi nė, kad Lie tu vos ap si spren di mą iš sau go ti tau ti nių ma žu mų mo kyk las, puo se lė jan čias tau ti nį iden ti te tą, lė mė ir is to ri nė pra ei tis. „Kur-da mi švie ti mo stra te gi ją tu ri me ieš ko ti nau jų at spir ties taš kų. Šie me tai yra vie ni ki tų klau sy mo si ir gir dė ji mo me tai“, – pa-brė žė vi ce mi nist ras.

Kon sul ta ci jo je da ly va vęs kul tū ros vi ce mi nist ras Sta­nis­la­vas­Vidt ma nas (Sta nis lav Vid tmann) pa žy mė jo, kad vals ty bė ne tik tu ri su da ry ti są ly gas švie ti mui gim tą ja kal ba, bet ir už tik rin ti aukš tus vals ty bi nės kal bos mo ky mo si stan dar tus, nes „jau na jai kar tai svar bu su teik ti kom pe ten ci jas ir kva li fi ka ci jas, ku rios pa-dė tų at si skleis ti ir lais vai įsi lie ti į vi suo me nės gy ve ni mą“.

TAU TI NIų MA žU Mų ŠvIE TI MO PO LI TI KOS PA TIr TyS(Vi­są­pra­ne­ši­mą­ga­li­te­per­skai­ty­ti­„Švie­ti­mo­pro­ble­mos­ana­li­zė­je“,­2011,­lap­kri­tis­Nr.­9)

Švie ti mo po li ti kos ana li ti kė dr.­Vai­va­Vai­ce­kaus­kie­nė kal bė jo apie svar biau sius tau ti nių ma žu mų švie ti mo po li ti kos mo men-tus, ki tų ša lių pa tir tį, pri mi nė ir reg la men tuo jan čius do ku men tus, iš ku rių svar biau si – Tau­ti­nių­ma­žu­mų­ap­sau­gos­pa­grin­dų­kon­ven­ci­ja (1995 m.) (Lie tu va ją ra ti fi ka vo 2000 m.) ir Ha­gos­re ko men da ci jos dėl­tau­ti­nių­ma­žu­mų­švie­ti­mo­tei­sių. Juo-se for mu luo ja ma es mi nė nuo sta ta – ma žu mų tei­sė­iš­sau­go­ti­sa­vo­ta­pa­ty­bę ir pa­rei­ga­in­teg­ruo­tis­į­vi­suo­me­nę­įgy­jant­tin­ka­mų­vals­ty­bi­nės­kal­bos­ži­nių.

„Ne pai sant to, kad pri im ti tarp tau ti niai do ku men tai, ma ny-

mas, jog Eu ro pos Są jun go je vie no da tau ti nių ma žu mų po li ti ka, yra iliu zi ja“, – sa kė V. Vai ce kaus kie nė. Kiek vie na vals ty bė, at si žvelg da ma į są ly gas, pri ima spren di mus ir for muo ja sa vo po li ti ką šio je sri ty je.

V. Vai ce kaus kie nė ap žvel gė Olan di jos, Len ki jos, Lat vi jos, Es ti-jos bei Lie tu vos tau ti nių ma žu mų švie ti mo politikos as pek tus.Olan­di­ja, ku rio je imig ran tai su da ro di de lę da lį gy ven to jų,

anks čiau sten gė si jų ne pa ste bė ti. Vė liau, ki lus ne ra mu mams, te ko pri pa žin ti, kad tau ti nės ben dri jos eg zis tuo ja, ir for muo-ti dau gia kul tū rės ša lies įvaiz dį. Šiuo me tu Olandija lai ko si kul­tū­ri­nio­ adap­ta­vi­mo­po­li­ti­kos.­ Ki­tų­ tau­ty­bių­ vai­kams­mo­kyk­lo­je­sa­vo­gim­tą­ja­kal­ba­ lei­džia­ma­mo­ky­tis­ tik­pir-mai siais me tais.

Kal bė da ma apie Len­ki­ją V. Vai ce kaus kie nė pri mi nė, jog šio je ša ly je yra 13 tau­ti­nių­ma­žu­mų, ku rios su da ro tik 1 proc. ša-lies gy ven to jų. Fak tas, kad jos eg zis tuo ja, pri pa žin tas tik apie 1989 m. Nuo 1990-ųjų pra dė jo dau gė ti mo ki nių ir mo kyk lų tau ti nių ma žu mų kal ba, taip pat ir lie tu vių. Ta čiau šiuo me tu lie tu vių mo ki nių vis ma žė ja.

Į Es ti ją ir Lat vi ją po ka rio lai ko tar piu, skir tin gai nei į Lie tu vą,

Tau ti nių ma žu mų švie ti mo per spek ty va

Mū sų ša lies is to ri ja – tai nuo la ti nė ko va dėl iš li ki mo pa sau lio že mė la py je. Apie Lie tu vos lais vės ko vas ra šo ma va do vė liuo se, kal ba ma per is to ri jos pa mo kas, ku ria mi fil mai, bet mo ki niams tai tik fak tai. To dėl Vil niaus Pran ciš kaus Sko ri nos vi du ri nės mo kyk los is to ri jos bei pi lie ti nio ug dy mo mo ky to jai Al­do­nai­Ko-dy tei prieš tre jus me tus ki lo idė ja su vy res nių jų kla sių mo ki niais pa reng ti in teg ruo tą is to ri jos, lie tu vių kal bos ir mu zi kos pro jek tą „Lie­tu­vos­lais­vės­ko­vų­ke­liais“, ku rio tiks las – at skleis ti pa tį tra giš kiau sią XX a. Lie tu vos is to ri jos pus la pį – po ka rio par ti za nų ko vas su so vie ti niais oku pan tais, pa dė ti mo ki niams at sa ky ti į klau si mą, ko kia bu vo šios ko vos pras mė, kas pa dė jo iš tver ti gin kluo to pa si prie ši ni mo są ly go mis, su vok ti, kas yra pa trio tiš-ku mas ir pi lie tiš ku mas. Svar bi pro jek to da lis – su si pa ži ni mas su do ku men ti ne, li te ra tū ri ne ir mu zi ki ne par ti za nų kū ry ba (at si mi-ni mais, die no raš čiais, laiš kais, ei lė raš čiais, dai no mis). Is to ri jos, lie tu vių kal bos ir mu zi kos mo ky to jos taip pat ta po ak ty vio mis pro jek to da ly vė mis. Ži no da mos, kad ar šiau sios par ti za nų ko vos vy ko Dzū ki jo je, nu ta rė me gau ti ži nių apie Lie tu vos par ti za ni nį ju dė ji mą šia me re gio ne.

Džiu gu, kad mums pa vy ko su si siek ti su Drus­ki­nin­kų­ re-zis ten ci jos ir trem ties mu zie jaus di rek to riu mi Gin tau tu Kaz laus ku. Per tre jus pro jek to vyk dy mo me tus mū sų mo ki niai

„Jei ne auk si nės va sa ros...“R

enat

os Č

esna

viči

enės

nuo

tr.daug su ži no jo apie trė mi mus, gy ve ni mą la ge riuo se, par ti za ni nio ka ro prie žas tis, są ly gas, jo va dus, reikš mę, su vo kė par ti za ni-nio pa si prie ši ni mo tra giz mą ir pras mę. Itin svar bu, kad šios pa mo kos bu vo iš mok tos ne iš va do vė lių, ku riuo se, de ja, per ma žai ra šo ma apie šį lai ko tar pį, o klau san tis liu di nin kų at si mi-ni mų, lan kan tis Drus ki nin kų re zis ten ci jos ir trem ties mu zie ju je, ke liau jant par ti za nų ko vų ta kais, su si pa žįs tant su jų gy ve ni mo są ly go mis bun ke riuo se, da ly vau jant pa min klo „Šau dy ta Lie-tu va“ ati den gi mo iš kil mė se bei bai gia ma ja me Drus ki nin kų re zis ten ci jos ir trem ties mu zie jaus pro jek to „Gy vo sios is to ri jos pėd sa kais“ ren gi ny je, ap žiū rint bu vu sią Adol fo Ra ma naus ko-Va na go va da vie tę Kas čiū nų kai me.

Per nai Drus ki nin kų re zis ten ci jos ir trem ties mu zie jus kar tu su Drus ki nin kų „At gi mi mo“ vi du ri nės mo kyk los mo ky to jais or ga ni-za vo ant rą jį par ti za nų dai nų fes ti va lį „Su­šau­dy­tos­dai­nos“, į ku rį bu vo me pa kvies ti ir mes. Fes ti va lio da ly viai – nuo ži la gal vių sen jo rų, bu vu sių par ti za nų, iki pra di nu kų. Mū­sų­mo­ki­niai­–­ vie­nin­te­liai­ne­lie­tu­vių­tau­ty­bės­dai­ni­nin­kai,­to­dėl­šiek­tiek­ne­ri­ma­vo­me,­kaip­bū­si­me­pri­im­ti­ir­įver­tin­ti.­Džiu­gu,­kad­vai­kai­ su­tik­ti­ ypač­šil­tai:­ gau­siais­ ap­lo­dis­men­tais­bu­vo­pa­ly­dė­ta­par­ti­za­nų­dai­na­„Pu­čia­vė­jas“,­ lie­tu­vių­liau­dies­dai­na­„Už­ža­lių­miš­ke­lių“,­o­bal­ta­ru­sių­dai­na­apie­Lie­tu­vos­Vy­tį­ne­vie­ną­klau­sy­to­ją­net­su­grau­di­no.

Rug sė jo 28-ąją vy ko me jau į tre či ą jį tra di ci niu ta pu sį par ti-za nų dai nų fes ti va lį. Pro jek tą tę sia jau ki ti mo ki niai, to dėl jiems bu vo įdo mu su si pa žin ti su Re zis ten ci jos ir trem ties mu zie jaus

Pi lie tiš ku mo ug dy mas

V.­Gustas,­V.­Žilius­ir­D.­Sabienė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

5

at vy ko dau giau imig ran tų ru sų, ir tai la bai pa kei tė tau ti nę su dė tį. Es­ti­jos­tau­ti­nių­ma­žu­mų­po­li­ti­ka­per­ėjo­ke­lius­nuo­izo­lia-vi­mo­prie­in­teg­ra­vi­mo. Pir miau sia Es ti jos val džia tai kė skir-tin gą po li ti ką se nie siems ir nau jie siems imig ran tams. At ga vus ne pri klau so my bę ru sų ben druo me nė bu vo pa lik ta nuo ša lė je, ir tai lė mė jų so cia li nį, kul tū ri nį at si li ki mą bei ne igia mą emo ci nę sa vi jau tą. Šiuo me tu ban dy mas in teg ruo ti ne pa de da pa siek ti no ri mų re zul ta tų, nes dau gu ma ru sų gy ve na kom pak tiš kai vie-no je vie to je, Nar vos apy lin kė se. To je kal bi nė je ap lin ko je jiems dar sun kiau iš mok ti vals ty bi nę kal bą.Lat­vi­jo­je, anot ana li ti kės, vyk­do­ma­vals­ty­bi­nės­ kal­bos­

stip ri ni mo po li ti ka. To kius veiks mus lė mė tai, kad sa vo ša ly je lat viai su da ro tik pu sę vi sų gy ven to jų, o di džiuo siuo se mies tuo-se jie ta po ma žu ma. Lat vi jo je įves tas dvi­kal­bis­ug­dy­mas, mo-kyk loms tau ti nės ma žu mos kal ba siū lo mi 4 mo de liai. Kiek vie na mo kyk la gy ve na pa gal pa si rink tą in teg ra vi mo si mo de lį.

V. Vai ce kaus kie nė pa ste bė jo, kad Lie­tu­vos tau ti nių ma žu mų švie ti mo mo de lis bu vo vie­nas­ iš­ li­be­ra­liau­sių­Eu­ro­po­je. Ji anks čiau siai (1992­m.) pa si tvir ti no „Tau­ti­nių­ma­žu­mų­mo­kyk­lų­in­teg­ra­vi­mo­si­į­Lie­tu­vos­Res­pub­li­kos­švie­ti­mo­sis­te­mą­nuo-sta­tas“, ku rio se su for muo tas po žiū ris ir į san ty kį su lie tu vių kal ba: „[...]­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­mo­ne­lie­tu­viš­ko­se­mo­kyk­lo­se­tiks-las­–­iš­mo­ky­ti­lais­vai­ir­tai­syk­lin­gai­kal­bė­ti­lie­tu­viš­kai,­skai­ty­ti­bet­ku­riuos­teks­tus­ir­ra­šy­ti­bet­ku­ria­te­ma“.2002­m.­pa tvir tin tos „Tau­ti­nių­ma­žu­mų­švie­ti­mo­nuo­sta-

tos“, ku rio se nu ro dy ti tei gi niai svar būs vals ty bei ir tau ti nėms ma žu moms, pri pa žin ta tei sė mo ky tis gim to sios kal bos, pa teik-tas tau ti nės ma žu mos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los api brė ži mas ir po žy miai.

Mo kyk los tau ti nės ma žu mos kal ba ta po vi sos švie ti mo sis-te mos da li mi, mo ky mas nuo pir mos iki pas ku ti nės kla sės vy ko gim tą ja kal ba. Ta čiau il gai niui pa ste bė ta, kad šiose mo kyk lo se ug dy mo ko ky be bei re zul ta tais at si lie ka ma nuo lie tu vių mo-kyk lų. Tai ro do tarp tau ti niai 15-me čių PI SA ty ri mų duo me nys, abi tu rien tų vals ty bi nių eg za mi nų re zul ta tai. Tai pa grin di nė kliū tis tau ti nių ma žu mų at sto vams siek ti aukš to jo iš si la vi ni mo ir leng vai in teg ruo tis vi suo me nė je. 2011 m. pri im tos Švie ti mo įsta ty mo pa tai sos, įpa rei go jan čios stip rin ti lie tu vių kal bos mo-ky mą ir mo ky mą si ja tau ti nių ma žu mų mo kyk lo se.

LIE TU vIų KAL BA – KLIū TIS Ir gA LI My Bė

Pa sak so cio lo gės Vi­tos­Pet­ru­šaus­kai­tės, įvai rūs ty ri mai ro-do, kad į lie tu viš kas mo kyk las sa vo vai kus lin kę leis ti so cia li nio mo bi lu mo sie kian tys, di des nes pa ja mas gau nan tys, aukš tą jį iš si la vi ni mą įgi ję len kai, ru sai ar ki tų tau tų at sto vai. Mo kyk lo se tau ti nės ma žu mos kal ba mo ko si dau giau tie mo ki niai, ku rių tė vai yra įgiję dar bi nin kų pro fe si jas ar gau na ma žes nes pa ja-mas. Tė vai, kal bė da mi apie mo kyk los pa si rin ki mo prie žas tis, pa brė žia lie tu vių kal bos ži nių svar bą sie kiant aukš tes nio iš-si la vi ni mo. Bet res pon den tai ne ri mau ja, kad kal bi nių ap lin kų skir tu mai šei mo je ir mo kyk lo je ga li tu rė ti ne igia mos įta kos vai ko pa sie ki mams ir pan. So cio lo gė pa žy mė jo ir tai, kad mo-kyk lai pa leng vin ti to kių vai kų da ly va vi mą ug dy me re a liai dar su dė tin ga, nes mo ky mo pro gra mos pri tai ky mas vai ko po rei-kiams – mo ky to jo at sa ko my bė, iš ly gi na mo sios kla sės ga li bū ti for muo ja mos tik imig ran tams.

Švie ti mo so cio lo gas dr.­ Ta­das­Ta­mo­šiū­nas, kal bė da mas apie in teg ra ci nį švie ti mą, at krei pė dė me sį, kad eg zis tuo ja ir pa slėp ta tau ti nių ma žu mų dis kri mi na ci ja, et ni nis už da ru mas, pa slėp tas ug dy mo tu ri nys, pa de dan tis įsi ga lė ti ste re o ti pams. Jo ma ny mu, ne tei sin ga va din ti „len kų mo kyk la“, „ru sų mo kyk-la“, nes jo se mo ko si ar ga li mo ky tis įvai rių tau ty bių vai kai. Šiuo me tu įsi tvir ti na pa lan kes ni ter mi nai – mo kyk la len kų ar rusų mo ko mą ja kal ba ir pan.

Siū ly mus at nau jin tai švie ti mo stra te gi jai taip pat iš sa kė Šal či-nin kų Lie tu vos tūks tant me čio gim na zi jos di rek to rius Vid man tas Ži­lius, Tra kų r. Pa luk nio „Me dei nos“ vi du ri nės mo kyk los di-rek to rius Vy tau tas Gus tas, Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė Danguolė­Sabienė, Lie tu vos ru sų mo kyk lų mo ky to jų aso cia ci jos Klai pė dos mies to sky riaus pir mi nin kas An­dre­jus­Fo mi nas (An drej Fo min) ir kt.

Per vi są stra te gi jos ren gi mo lai ko tar pį jau įvy ko su si ti ki mai su moks li nin kais, da ly kų mo ky to jų aso cia ci jo mis, mo kyk lo mis, dva si nin kais ir tais, ku rie rū pi na si dva si niu ug dy mu, in for ma ci nių tech no lo gi jų spe cia lis tais, po li ti kais ir kt.

Mūsų­inf.

A. Ko dy tės nuotraukos

Par­ti­za­no­J.­Kar­naus­ko-Ne­mu­nė­lio­žū­ties­vie­to­je

Vi­sa­šios­ir­ki­tų­kon­sul­ta­ci­jų­me­džia­ga­skel­bia­ma­ad­re­su­www.smm.lt/stra te gi ja/docs/20111110.pdf.

eks po zi ci ja, ku rią pri sta tė mu zie jaus dar buo to ja Eu-ge­ni­ja­Si­da­ra­vi­čiū­tė, pa gerb ti jau no par ti za nų po eto Juo­zo­Kar­naus­ko-Ne­mu­nė­lio at mi ni mą jo žū ties vie to je. Par ti za nų dai nų fes ti va lis šiais me tais su kvie tė jau di des nį bū rį at li kė jų, re per tu a ras ta po įvai res nis, o at li ki mas – pro fe sio na les nis. Mū sų mo ki nių an sam blis at li ko par ti za nų dai ną „Ten,­kur­šla­ma“ ir bal ta ru sių lais vės ko vo to jų dai ną „Mal­da“. At lie kant šią dai ną, dar va di na mą ne pri klau so mos Bal ta ru si jos him nu, žiū ro vai

sa lė je at si sto jo. Ren gi nio pa bai go je vi si dai ni nin kai ir žiū ro vai kar tu dai na vo po pu lia ri ą ją dai ną apie Lie tu vos tri spal vę.

Ti ki mės, kad pro jek tas pa dės mū sų mo kyk los mo ki niams su-vok ti, kad mes vi si esa me Lie tu vos vai kai ir kad mei lė Tė vy nei ne pri klau so nuo tau ty bės.

Ele­na­VĖ­ŽIE­NĖVil­niaus­Pran­ciš­kaus­Sko­ri­nos­vid.­m-klos­

lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

6

Pra­smin­ga,­kad­pra­ėjus­vos­pa­rai­po­vi­są­sa­vo­gy­ve­ni­mą­ma­te­ma­ti­kai­pa­sky­ru­sio­pro­fe­so­riaus­Jo­no­Ku­bi­liaus iš­ly­dė­ji­mo­ į­ pas­ku­ti­ni­ą­ją­ ke­lio­nę­ Lie­tu­vos­ edu­ko­lo­gi­jos­uni­ver­si­te­to­ (LEU)­ sa­lė­je­ su­reng­ta­ kas­me­ti­nė­ Lie­tu­vos­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jos­kon­fe­ren­ci­ja­„Ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­mo­ak­tu­a­li­jos“.­ Su­si­rin­ku­sie­ji­ vi­si­drau­ge­pri­si­mi­nė­gar­bų­pro­fe­so­rių,­ ku­ris­ itin­do­mė­jo­si­mo­kyk­los­gy­ve­ni­mu,­glo­bo­jo­ jau­nuo­sius­ta­len­tus­ ir­pa­li­ko­gi­lų­pėd­sa­ką­ma­te­ma­ti­kos­ is­to­ri­jo­je.­Kon­fe­ren­ci­jo­je­pra­ne­ši­mus­ skai­tė­ ir­gau­sy­bę­ma­te­ma­ti­kams­ svar­bių­klau­si­mų­ap­ta­rė­ne­tik­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­to­jai,­bet­ir­aka­de­mi­kai­bei­ švie­ti­mo­ įstai­gų­dar­buo­to­jai.­ Lie­tu­vos­edu­ko­lo­gi­jos­uni­ver­si­te­to­pro­rek­to­rius­doc.­dr.­Vy­tau­tas­Ber­no­tas­pa­si­džiau­gė,­jog­dar­nie­ka­da­nė­ra­bu­vę­to­kio­ren­gi­nio,­kad­žmo­nės­už­pil­dy­tų­pa­čią­di­džiau­sią­uni­ver­si­te­to­sa­lę,­bei­pa­siū­lė­šias­kon­fe­ren­ci­jas­kas­met­reng­ti­Lie­tu­vos­edu­ko­lo­gi­jos­uni­ver­si­te­te.

MA TE MA TI KOS MO Ky TO Jų rEN gI MO PEr SPEK Ty vOS

Ed­mun­das­MA­ZĖ­TISLEU­Ma­te­ma­ti­kos­ir­in­for­ma­ti­kos­fa­kul­te­to­de­ka­nasEu­ge­ni­jus­STAN­KUSVU­Ma­te­ma­ti­kos­ir­in­for­ma­ti­kos­fa­kul­te­to­pro­fe­so­riusLie tu vo je ma te ma ti kos mo ky to jus pir ma sis pra dė jo reng ti

Kau no uni ver si te tas, nuo 1936 m. – ir Klai pė dos pe da go gi nis ins ti tu tas. 1940–1990 m. mo ky to jus jau ren gė ir Vil niaus pe-da go gi nis ins ti tu tas, Vil niaus uni ver si te tas bei Šiau lių pe da go-gi nis ins ti tu tas. Mo ky to jai bu vo ren gia mi pa gal ben dras vi sai bu vu siai Ta ry bų Są jun gai pro gra mas. Nuo 1990 m. Lie tu vos uni ver si te tai ėmė reng ti sa vo stu di jų pro gra mas, ku rios da ly ki-niu po žiū riu ne la bai sky rė si nuo anks tes nių. At si sa ky ta įvai rių pseu do moks lų, at si ra do in for ma ti ka, o su ja – po ky čiai stu di jų tu ri ny je. Ma te ma ti kos stu di jų kryp ties reg la men tas (2004 m.) pa da rė įta ką pro gra mų tu ri niui (su ma žė jo moks li nei ma te-ma ti kai ir di dak ti kai skir to lai ko). 2009 m. pri im tas Pe da go gų ren gi mo reg la men tas pa kei tė mo ky to jų ren gi mą, nes at si ra do 20 sa vai čių prak ti ka, pa si kei tė pri ėmi mo są ly gos (per ėjo me į so cia li nių moks lų gru pę, at si ra do mo ty va ci nis tes tas).

Dėl pa si kei tu sios mo ky to jų ren gi mo tvar kos kei čia mos ir to-bu li na mos stu di jų pro gra mos. LEU da ly vau ja ES struk tū ri nių fon dų fi nan suo ja ma me pro jek te, per ku rį to bu li na mos stu di jų pro gra mos ir di di na mas jų tarp tau tiš ku mas.

Su ma žė jo no rin čių jų stu di juo ti pe da go gi nes spe cia ly bes, šiuo me tu LEU ir Vil niaus uni ver si te to (VU) ma te ma ti kos mo ky to jus ren gian čio se pro gra mo se stu di juo ja tik apie 20 ant ra kur sių bei 30 pir ma kur sių. Dau ge lis iš jų yra mo ty vuo ti, ir ti kė ti na, kad eis dirb ti į mo kyk las, ta čiau jų itin ma žai, ne bus, kas pa kei čia iš ei nan čius pe da go gus.

LIE TU vOS MA TE MA TI KOS MO Ky TO Jų ASO CIA CI JOS vEIK LA 2011-AI SIAIS

Re­gi­na­RU­DA­LE­VI­ČIE­NĖLie­tu­vos­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jos­pre­zi­den­tėVeik los tu rė jo me iš ties daug. Pa va sa rį svars tė me 2013 m.

ma te ma ti kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mos pro jek-tą. Vyk dė me pro jek tą „Ma te ma ti kos mo ky mo(si) vi du ri nia me ug dy me mo der ni za vi mas ir in ten sy vi ni mas tai kant in for ma ci nes ko mu ni ka ci nes tech no lo gi jas“. Or ga ni za vo me du se mi na rus ma te ma ti kos mo ky to jams: „Di na mi nės ge o met ri jos pro gra mos

Ma te ma ti kos mo ky mo ak tu a li jos

„Ge o Geb ra“ įva das“ bei „Gra fi nio skai čiuo tu vo ga li my bės ir pa nau do ji mas 11–12 kla sių ma te ma ti kos pa mo ko se“ (šiam pro jek tui va do va vo Vil niaus Si mo no Sta ne vi čiaus vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja me to di nin kė Ok­sa­na­Oko­lo­vič).

Aso cia ci jos na riai ben dra vo su Lat vi jos ir Es ti jos pe da go gais. Bir že lį Vil niaus Emi li jos Plia te ry tės pro gim na zi jos mo ky to ja Da­lė­Ma­li­šaus­kie­nė or ga ni za vo 40 Es ti jos ma te ma ti kos mo ky to jų pri ėmi mą, pa si da li ji mą pa tir ti mi. Spa lį dau giau nei 40 mū sų ša lies ma te ma ti kos mo ky to jų da ly va vo Lat vi jos ma te ma ti kos mo ky to jų kon fe ren ci jo je Si gul do je. Ke lio nę or ga ni za vo Vil niaus Šo lom Alei che mo vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja me to di nin kė Tat­ja­na­Se­ze­ma­nie­nė. Abu ren gi niai pui kiai pa vy ko. Su lau kė-me pa siū ly mo va sa rą or ga ni zuo ti ke lio nę į Sankt Pe ter bur gą.

Da bar aso cia ci ja kvie čia ma da ly vau ti 2 ren gi niuo se: Švie ti mo rai dos sce na ri jų kon kur se, ku rį or ga ni zuo ja Švie ti mo ir moks-lo mi nis te ri ja, jo tiks las – su kur ti pa trauk lią Lie tu vos švie ti mo rai dos vi zi ją, ku rio je bū tų nu sta ty tos ak tu a lios švie ti mo rai-dos kryp tys, bei pro jek te Lie tu vos Res pub li kos ir Švei ca ri jos Kon fe de ra ci jos ben dra dar bia vi mo pro gra mos, ku ria sie kia ma su ma žin ti eko no mi nius ir so cia li nius skir tu mus iš si plė tu sio je Eu ro pos Są jun go je, pa ra mai gau ti (dau giau in for ma ci jos ga li te ras ti Fi nan sų mi nis te ri jos in ter ne to sve tai nė je). Gai la, kad abie jų kon kur sų do ku men tų tvar ky mo lai kas su tam pa.

MO KI NIų PA SIE KI Mų vEr TI NI MO KAI TA

Dr.­Sau­lius­ZY­BAR­TASNa­cio­na­li­nio­eg­za­mi­nų­cen­tro­di­rek­to­riusIki šių me tų vai kai sa vo re a lius pa sie ki mus su ži no da vo vie ną

kar tą, kai jau ne be bū da vo ga li ma da ry ti es mi nių pa kei ti mų. Vi sa tai iš ba lan sa vo sis te mą. Su pra to me, kad 6 ar 7 ba lai vie no je mo kyk lo je ir tie pa tys ba lai ki to je reiš kia skir tin gas ži nias bei ge bė ji mus.

Itin svar bus klau si mas – kas kal tas dėl ne iš si pil džiu sių mo-ki nių lū kes čių, kai pa žy mys pro ce so me tu ne ati tin ka eg za mi no įver ti ni mo. Su dė jo me dvie jų ins ti tu ci jų įdir bį į vie ną ir pro ce są mė gin si me iš skai dy ti į eta pus. Ma no me, kad 4 ir 8 kla sių mo-ky mo(si) pro ce so pa bai go je tu ri at si ras ti ži nių pa tik ri ni mas ir ver ti ni mas. Tai pa dė tų at pa žin ti vai ko sil pną sias bei stip ri ą sias pu ses anks tes niuo se eta puo se. Tai reiš kia, kad per ei tu me nuo tam tik ro ver ti ni mo pa bai go je prie iš skai dy to į eta pus ver ti ni mo. Kai ku riuos svar bius kei ti mus at li ko me jau per nai, pa vyz džiui, įve dė me at sa ky mų la pus. Mo ky to jams ne be rei kia tai sy ti at sa-ky mų į klau si mus, vi sa tai da ro kom piu te riai. Iki šiol mo ki niai ga lė jo ma ty ti tik su rink tus eg za mi no taš kus, da bar jie jau tu rės ga li my bę ma ty ti ir sa vo dar bą, nes mo ki niams kil da vo klau si mų, ar tik rai jų dar bą iš tai sė ir ar tik rai įver ti ni mas pri klau so jiems. Vi sa tai su ma ži no vie nas įtam pas, ta čiau su kū rė ki tų... Pir miau sia pri-va lo me su tvar ky ti KEL TO sis te mą, nes ji ne ati tin ka šian die ni nių rei ka la vi mų. Ant ras da ly kas – mo de lia vi mo ap li ka ci ja. Ma no-me, kad pa va sa rį pa lei si me už duo čių sau gyk lą su tam tik rais duo me ni mis ir ga li my be mo de liuo ti tes tus. Tai leis mo ky to jams iš vi sų eg za mi ne bu vu sių klau si mų pa reng ti tes tus vai kams. To les nės per spek ty vos – elek tro ni nis eg za mi na vi mas.

Pro gra mos nuo sta to je nuo 2013 m. tei gia ma, kad ver ti ni mas per ei na nuo iš ori nio į kri te ri nį. Tai api brė žian tys do ku men tai yra Vi du ri nio ug dy mo ben dro sios pro gra mos ir Bran dos eg za mi nų pro gra mos. Šiais do ku men tais nu sta to ma, kad pro ce so pa bai-go je ver ti ni mas bus kri te ri nis.

Rei kia itin aiš kiai api brėž ti, ko kių kur sų ir ko kie ge bė ji mai pa ten ka į tam tik rą pa sie ki mų lyg me nį. Su Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų aso cia ci ja ben dra jam pri ėmi mui or ga ni zuo ti ap ta rė me 4 mo de lius, kaip taš kai tu rė tų bū ti kon ver tuo ja mi į ba lus. Vie nas prak tiš kai ne si ski ria nuo to, ką tu ri me da bar, t. y. kiek vie na me iš in ter va lų yra nu sta to mi ran ga vi mo ly giai, o ki tas va rian tas – pa gal įsi sa vin to kur so kie kį. Iš es mės jie su si ję tar pu sa vy je, tie-

Kon fe ren ci jos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

7

siog tai po li ti nio ap si spren di mo ob jek tas. Pa te ki mas į in ter va lus ir už da vi nių pa skirs ty mas pa dės mo kyk loms su si vie no din ti ir ap si brėž ti, kas yra vi du ti nis pa sie ki mų lyg muo ir pan. Moks lei vis tu rės 2 pa sie ki mų įver ti ni mus, t. y. ko kį ly gį jis pa sie kė ir koks jo ba las at ran kai.

PA grIN DI NIO Ug Dy MO PA SIE KI Mų PA TIK rI NI MO AP žvAL gA

Pra­nas­GU­DY­NASNa­cio­na­li­nio­eg­za­mi­nų­cen­tro­di­rek­to­riaus­pa­va­duo­to­jasŠie met man te ko va do vau ti gru pei, ku ri ana li za vo ma te ma ti-

kos pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mo re zul ta tus.Di džio ji da lis mo ki nių (apie 95 proc.) da ly vau ja Pa grin di nio

ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni me, ir pa pras tai jų re zul ta tai bū na ne blo gi. Ta čiau sun ku prog no zuo ti, kaip pa si skirs ty tų duo-me nys, jei gu eg za mi nas bū tų pri va lo mas ir tes tą lai ky tų vi si mo ki niai. Tes tas yra aukš tos ko ky bės, orien tuo tas į prak ti nius ma te ma ti kos tai ky mus, bet vis dėl to la biau pri tai ky tas že-mes nių pa sie ki mų mo ki niams. Ki to se ša ly se ši pro ble ma jau spren džia ma: su da ro mi ke li, skir tin gų pa sie ki mų mo ki niams pri tai ky ti tes tai. Ga li bū ti, kad at ei ty je mes taip pat tai ky si me šią prak ti ką. Dau gu mos už duo čių sta tis ti niai pa ra met rai ge ri ar ba la bai ge ri. Mo ki niai sten gia si at lik ti už duo tis net ir ta da, kai jiems aki vaiz džiai trūks ta ži nių bei ge bė ji mų.

Rei kia pa mąs ty ti apie mo ky to jų mo ky mus, kad jie ga lė tų pa grįs tai ir ne pri ekaiš tin gai ver tin ti mo ki nių dar bus. Taip pat rei kia griež tes nių su si ta ri mų, kaip ver tin ti tam tik ras už duo tis ir nu kry pi mus nuo ti pi nių spren di mų. De rė tų su si tar ti ir dėl pa pil do mų taš kų sky ri mo mo ki niams, pa to bu lin ti kai ku rių už-da vi nių ver ti ni mo in struk ci jas. Tes te tu rė tu me veng ti už da vi nių, bū din ges nių 12 kla sei.

NAU JA PA TIr TIS LIE TU vOS MO KyK LO SE: MO DU LI NIS MO Ky MAS

Rū­ta­ŠVEL­NI­KIE­NĖŠir­vin­tų­Lau­ry­no­Stuo­kos-Gu­ce­vi­čiaus­gim­na­zi­jos­mo­ky­to­ja­eks­per­tėMo du li nis mo ky mas – tai toks mo ky mo me to das, ku ris

įga li na be si mo kan tį jį pa si rink ti medžiagos įsi sa vi ni mo bū dus, tem pą at si žvel giant į sa vo ga li my bes, po rei kius.

Sie kiant įgy ven din ti pro jek to „Mo ky mo si kryp ties pa si rin ki mo ga li my bių di di ni mas 14–19 me tų mo ki niams, II eta pas: gi les nis mo ky mo si di fe ren ci ja vi mas ir in di vi du a li za vi mas sie kiant ug dy-mo ko ky bės, rei ka lin gos šiuo lai ki niam dar bo pa sau liui“ tiks lus pa si rink ta mo du li nio mo ky mo for ma, nes ji mo ki niams su da rys dau giau ga li my bių rink tis da ly ko mo ky mo si kryp tis pa gal in di vi-du a lius mo ky mo si po rei kius, ge bė ji mus, pro fe si nius po lin kius; sa va ran kiš kai mo ky tis pa gal pa teik tą, baig ti niais mo ky mo si vie-ne tais (mo du liais) su skirs ty tą in di vi du a laus mo ky mo(si) pro g- ra mą bei rink tis šios pro gra mos įsi sa vi ni mo bū dus ir tem pą.

Mo du li nis mo ky mas re mia si kog ni ty vi ne psi cho lo gi ja, ak­ty-via,­ra­cio­na­lia­be­si­mo­kan­čio­jo­veik­la, ku ri pri klau so nuo jo vi di nių sa vy bių, ypač pa ži ni mo po rei kių.

Pa­grin­di­nio­ug­dy­mo­ma­te­ma­ti­kos­mo­du­lių­pro­gra­mosMa te ma ti kos mo du lių 9–10 (gim na zi jos I–II) kla sėms sis te-

mą su da ro:pri va lo mi mo du liai (juos ga li me pa va din ti bran duo lio mo- •du liais, nes jų pro gra mo se su kon cen truo tas pa grin di nis mo ky mo(si) tu ri nys, bū ti nas sėk min gam to les niam ma te-ma ti kos mo ky mui(si));pri va lo mai pa si ren ka mi mo du liai: aka de mi niai ir tai ko mie ji •(mo ki nys pa si ren ka aka de mi nius ar ba tai ko muo sius mo-du lius at si žvelg da mas į sa vo po lin kius, po rei kius, nu ma ty-da mas to les nę mo ky mo si kryp tį);

lais vai pa si ren ka mi mo du liai (juos ren ka si mo ki niai, orien- •tuo ti į tiks liuo sius moks lus).

Mo du lių pro gra mų tiks las – skai dant ma te ma ti kos ug dy mo tu ri nį į lo giš kai iš baig tas mo ko mo sios me džia gos sa va ran kiš-kas da lis su da ry ti ga li my bę mo ki niams są mo nin gai ug dy tis ma te ma ti nę kom pe ten ci ją, t. y. ge bė ji mus ir nuo sta tas pa žin ti pa sau lį bei jį ap ra šy ti ma te ma ti niais mo de liais ir me to dais, nau do tis jais spren džiant pa pras tas prak ti nes įvai rių moks lo sri čių pro ble mas.Mo­du­li­nio­mo­ky­mo­pri­va­lu­mai: mo ky mo si pro ce se ska ti na-

mas mo ki nio są mo nin gu mas ir ak ty vu mas; stip ri na ma mo ki nio mo ky mo si mo ty va ci ja, sa vi re gu lia ci ja, ska ti na mas jo su si-do mė ji mas mo ky mo si re zul ta tais; įgy ven di na mas mo ky mo si in di vi du a li za vi mas; at si žvel gia ma į spe cia li ą sias mo ky mo si reik-mes (mo ki niui); ska ti na mas mo du li nės struk tū ros lanks tu mas; su si ste mi na mas da ly ko tu ri nys, su kon kre ti na mas mo ky mo si tiks las; su trum pė ja da ly kų mo ky mo si lai kas (ug dy mo tu ri niui); už tik ri na mas to ly dus, sis te min gas mo ki nio dar bas mo ky mo si pro ce se; vyks ta efek ty vi mo ky mo si prie žiū ra ir kon sul ta vi mas (mo ki niui/mo ky to jui/ug dy mo tu ri niui); ge rė ja psi cho lo gi nis mik-ro kli ma tas ug dy mo pro ce se (mo ki niui/mo ky to jui).„Pa­grin­di­nis­ug­dy­mo­už­da­vi­nys­yra­la­vin­ti­moks­lei­vių­

sa­vi­re­gu­lia­vi­mo­ge­bė­ji­mus,­ku­rie­leis­tų­jiems­la­vin­tis­pa-tiems.­Tai­ne­tik­pri­si­de­da­prie­for­ma­laus­mo­ky­mo­sėk­mės,­bet­ir­ska­ti­na­mo­ky­tis­vi­są­gy­ve­ni­mą.“­(Ro ber tas J. Mar za no „Nau jo ji ug dy mo tiks lų tak so no mi ja“)

KAIP PA gE rIN TI MO KI NIų MA TE MA TI KOS MO Ky MO SI PA SIE KI MUS?

Ma­ry­tė­SKA­KAUS­KIE­NĖŠMM­Pa­grin­di­nio­ir­vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­sky­riaus­vy­riau­sio­ji­spe­cia­lis­tėDžiau giuo si, kad į kon fe ren ci ją su si rin ko daug as me nų, ga lin-

čių pri si dė ti ge ri nant ma te ma ti kos mo ky mo(si) pa sie ki mus.Ga li mą sėk mę sie jau su mo ky to jais ir jų mo ky mu, ben dro-

sio mis pro gra mo mis ir ug dy mo pla nais, vie ti nių ins ti tu ci jų at-sa ko my be, ver ti ni mu, mo kyk lų to ly gu mu.

Ga lė tu me rem tis sėk min ga Suo mi jos pa tir ti mi, ku rios mo ko si dau ge lio ša lių švie ti mo spe cia lis tai. Sėk­mės­prie­lai­dos:

mo ty va ci ja mo ky tis; •pra di nių kla sių mo ky to jai tu rė tų gau ti pa kan ka mai mo ky mų •ma te ma ti kos ir gam tos moks lų sri ty se; mo ky to jai yra pa reng ti dar bui (kiek vie nas mo ky to jas tu ri •ma gist ro laips nį), pe da go gi nes stu di jas ren ka si ga būs mo ki niai;mo ky to jams tei kia ma pa gal ba iden ti fi kuo jant įvai rių ug dy- •mo si po rei kių tu rin čius vai kus;kiek vie nas vai kas su lau kia pa gal bos mo ky mo ir mo ky mo si •pro ce se; vai kai anks ti įtrau kia mi į mo ky mo si pro ce są; •ben dra dar bia vi mas vi sais lyg me ni mis ir t. t. •

Jau da bar ga lė tu me efek ty viai pa nau do ti ES struk tū ri nių fon dų lė šas (ver ti ni mo in stru men tų su kū ri mui ir jų die gi mui mo kyk lo se, dau giau dė me sio skir ti ug dy mo di fe ren ci ja vi mui ir in di vi du a li za vi mui bei mo ky to jų mo ky mams), ben dra dar biau ti siek da mi su da ry ti kuo ge res nes ug dy mo si ga li my bes kiek-vie nam vai kui, mo ky tis vie ni iš ki tų, vai ko ug dy mo si po rei kius iš kel ti kaip es mi nį pri ori te tą.

Ir tik riau siai ne vel tui a. a. prof. J. Ku bi lius vi sai ne se niai sa­kė:­ „Ma­te­ma­ti­ka­ yra­gy­vas­moks­las,­ nuo­lat­ be­si­vys­tan­tis,­at­si­nau­ji­nan­tis.­Jei­gu­10­me­tų­at­si­lik­si­nuo­ma­te­ma­ti­kos,­tai­ir­bū­si­at­si­li­kė­lis.­Rei­kia­nuo­lat­vis­ką­gir­dė­ti.­Plė­to­ja­mos­nau­jos,­di­de­lės­te­ori­jos.­Ma­te­ma­ti­ka­da­bar­ta­po­dar­abst­rak­tes­nė.“­Gal­būt­to­dėl­ir­ma­te­ma­ti­kos­at­sto­vai­į­sa­lę­sun­kiai­su­til­po,­nes­vis­at­si­ran­da­ai­bės­ne­iš­spręs­tų­už­da­vi­nių,­ne­at­skleis­tų­for­mu­lių,­ne­ap­skai­čiuo­tų­reiš­ki­nių...

Mū­sų­inf.Visus­pranešimus­skaitykite­interneto­svetainėje­www.upc.smm.lt/asociacijos/lmma/2011/lietuvos-matematikos-mokytoju-konferencija.

8

Spa­lio­vi­du­ry­je­ke­tu­rias­de­šimt­aš­tuo­nių­ša­lies­bib­lio­te­kų­at­sto­vai­su­si­rin­ko­į­Lie­tu­vos­moks­li­nių­bib­lio­te­kų­aso­cia­ci­jos­(LMBA)­de­šimt­me­čiui­ skir­tą­ kon­fe­ren­ci­ją­„Bib­lio­te­kos­– moks­lui,­stu­di­joms,­vi­suo­me­nei“.

Glo ba lūs po ky čiai, in for ma ci nės tech no lo gi jos gy ve ni mą da ro vi siš kai ki to kį, kei čia si var to to jų in te re sai ir elg se na. Pa sau li nių bib lio te kų plėt ros ten den ci jos vei kia ir Lie tu vos bib lio te kas. Ką jos da ro šių po ky čių kon teks te? Kaip bib lio te ko je el gia si jau ni žmo nės, ko jie ti ki si iš jos?

Kas iš tie sų yra bib lio te ka ir kiek ver ta ja bū ti, at ei tis, nau jų jų tech no lo gi jų tai ky mas bib lio te ko se, jų ko or di na vi mas ša lies ir tarp tau ti niu mas tu, fi nan sa vi mas, elek tro ni nių iš tek lių pre nu me-ra ta ir ki ti svar būs klau si mai bu vo ap tar ti ren gi ny je.

Kon fe ren ci jo je da ly va vo ne tik Lie tu vos moks li nių bib lio te kų bei aka de mi nės ben druo me nės at sto vai, bet ir sve čiai iš už sie-nio, sa vo pro duk ci ją pa ro do je pri sta tė įvai rių ša lių lei dė jai.

„gE rIAU SIAS Bū DAS NU SPė TI AT EI Tį – Ją SU KUr TI“

„Lie­tu­vos­bib­lio­te­kų­tin­klo­plėt­ros­ga­li­my­bių­stu­di­ja“

Ire­na­KRI­VIE­NĖVil­niaus­uni­ver­si­te­to­bib­lio­te­kos­ge­ne­ra­li­nė­di­rek­to­rėŠian dien Lie tu vos bib lio te kos su si du ria su įvai riais iš šū kiais:

ma žė jan tys biu dže tai ir skai ty to jų srau tai, ne pa lan kus įvaiz dis, ne tik ru mas dėl at ei ties. Po ky čiai aukš ta ja me moks le, moks lo, stu di jų ir ver slo slė nių at si ra di mas bei ki ti veiks niai taip pat tu ri įta kos šiuo lai ki nių bib lio te kų veik lai. Šio je si tu a ci jo je itin svar bu ma ty ti kryp tį, kad sėk min gai pa si nau do tu me at si ve rian čio mis ga li my bė mis.

Siū lo ma stra te gi nio pla na vi mo prie mo nė – Lie­tu­vos­bib­lio­te-kų­tin­klo­op­ti­mi­za­vi­mo­ga­li­my­bių­stu­di­ja­Li­Bi­TOP. Pro jek to idė ja gi mė 2010­m., truk mė – 30 mė ne sių.

Pro jek to vyk dy to jai – ty rė jų gru pė: kon sul tan tai iš už sie nio, eks per tai, bib lio te kų at sto vai, da ly vau sian tys 8 sce na ri jų kū-ri mo se mi na ruo se. Ga lu ti nis re zul ta tas – ga li my bių stu di ja. Ji at skleis ir įtvir tins kryp tis, ku rių bib lio te kos ga lė tų siek ti at ei ty-je. Nu ma ty ta pa reng ti bib lio te kų plėt ros ten den ci jų ir veiks nių ana li zę, ty ri mų kon cep ci ją ir me to di ką, įgy ven din ti vals­ty­bi­nės­reikš­mės­ ir­ ap­skri­čių­ vie­šų­jų­ bib­lio­te­kų at ei ties plėt ros

Bib lio te kos – moks lui, stu di joms, vi suo me nei

sce na ri jų ty ri mą. Šios bib lio te kos pa si rink tos to dėl, kad čia su kaup tas di de lis moks lo, kul tū ros pa vel das, ki ti svar būs in-for ma ci jos iš tek liai.

Pro jek tu ti ki ma si su kur ti ty ri mais pa grįs tą prie mo nę, su stip-rin ti Lie tu vos bib lio te kų tin klą. Kiek vie nai iš ti ria mų jų bib lio te kų bus siū lo mi ke li sce na ri jai, kaip at ei ty je plė to ti sa vo veik las.

Svar biau sia, kad tai kant sce na ri jų kū ri mo me to dą pa siū ly ti ke liai ir al ter na ty vos lei džia pa tiems rink tis ge riau sią va rian tą.

Tik įver ti nę tai, ką tu ri me šian dien, ga li me kur ti at ei tį.

MO Ky MO SI CEN TrAS – 24 vA LAN DAS PEr PA rą

„Uni­ver­si­te­to­bib­lio­te­ka­šiuo­lai­ki­nia­me­tech­no­lo­gi­jų­pa­sau­ly­je“

Mei­lė­KRE­TA­VI­ČIE­NĖLie­tu­vos­svei­ka­tos­moks­lų­uni­ver­si­te­to­bib­lio­te­kos­di­rek­to­rėBib lio te kos vi sa da bu vo vi suo me nei reikš min gi ob jek tai.

Spar čiai vys tan tis tech no lo gi joms at si ran da min čių, kad jos vi sai ne rei ka lin gos. Į klau si mą apie lan ky mą si bib lio te ko je ne-ma žai moks li nin kų at sa ko ne si lan kan tys, nes jiems rei ka lin ga tik elek tro ni nė skait me ni nė in for ma ci ja.

Ta čiau uni ver si te tų gy ve ni mas ver da ki taip, ir jų bib lio te kos vi sa me pa sau ly je ku ria mos. Jos­mo­der­nios,­hib­ri­di­nio­ti­po,­su in for ma ci jos cen trais.­Lan­ky­to­jams­tei­kia­mos­ir­tra­di-ci­nės,­ir­vir­tu­a­lios­pa­slau­gos. Be to, tra di ci nės bib lio te kos kei čia mos į mo ky mo si vie tas, kur vyks ta moks lo ti ria ma sis dar bas, in for ma ci jos su rin ki mo, dar bo ren gi mo, spaus di ni mo, įri ši mo ir ki tos veik los.Šiuo­lai­ki­nė­uni­ver­si­te­to­bib­lio­te­ka­pir­miau­sia­įgy­ven­di-

na­sa­vo­uni­ver­si­te­to­mi­si­ją.­Kar tu ji – in te lek tu a li nis ži di nys, pri ei gos vie ta prie elek tro ni nės ir spaus din tos in for ma ci jos, mo ko mo ji bib lio te ka, už tik ri nan ti moks lo ir stu di jų pro ce są bei juo se vyks tan čius po ky čius, su da ran ti są ly gas jiems funk cio-nuo ti. Taip pat šiuo lai ki nė uni ver si te to bib lio te ka tu ri ati tik ti ko man di nio dar bo są ly gas, bū ti funk cio na li, gra ži vie ta dar-buo to jams ir var to to jams.Pa­grin­di­niai­ iš­šū­kiai­ bib­lio­te­koms:­at ver ti už da rus bib-

lio te kų fon dus skai ty to jams, or ga ni zuo ti veik lą taip, kad ji tap tų sa vi tar nos bib lio te ka ir tu rė tų vis ką, ko rei kia stu di jų pro- ce sui.

Dar vie nas iš šū kis – bib lio te ka tu ri bū ti pri ei na ma 24­va­lan-

Kon fe ren ci jos

Konferencijos dalyviai

Tom

o R

azm

aus

nuot

r.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

9

das­per­pa­rą. At li kus ap klau sas Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te te pa aiš kė jo, kad dau gu ma dės ty to jų ir stu den tų pa gei dau ja, jog bib lio te ka il giau dirb tų ne tik kiek vie ną die ną, bet ir sek ma die niais. Kei čian tis stu di jų me to dams bib lio te kos tam pa mo ky mo si vie ta, kur vyk do mas pro ble mi nis ir gru pi nis mo ky ma sis.Rei­kia­mo­ky­ti­stu­den­tus­ver­tin­ti,­at­rink­ti­tei­sin­gą­in­for-

ma­ci­ją­iš­di­de­lio­jos­srau­to. Va ka rų uni ver si te tų bib lio te ko se 10–12­proc. vi­sų dar­buo­to­jų už­si­i­ma­mo­ky­mais. Jie ren gia me džia gas au di to ri niams už si ė mi mams, ren ka in te rak ty vią in for ma ci ją, ku ria fil mu kus, or ga ni zuo ja in for ma ci nio raš tin gu-mo mo ky mus.

Ap klau sos ro do, kad stu den tai pa gei dau ja pri ei gų prie elek tro ni nių in for ma ci jos iš tek lių, kuo dau giau in for ma ci jos, pri tai ky tos mo bi lio sioms tech no lo gi joms. Taip pat rei ka lin gi gru pi nio mo ky mo si ka bi ne tai, kur ga lė tų ben drau ti, ruoš tis gru-pė stu den tų. Pa gei dau ti na kuo dau giau sa vi tar nos ir be lai džio ry šio. Itin svar bu – pa to gūs bal dai, di de li sta lai. Tai pa pras ti da ly kai, bet bū ti ni, kad stu den tai jaus tų si pa to giai, lais vai, kaip na muo se...

Šiuo lai ki nei bib lio te kai taip pat itin svar bios ty lios ap lin kos, na tū ra li švie sa, su si ti ki mų kam ba riai ar mo ky mo si au di to ri jos.

Svei ka tos moks lų uni ver si te to bib lio te ko je kiek­vie­ną­die-ną­ap­si­lan­ko 53­proc.­ stu­den­tų, kas­sa­vai­tę­ –­ 42 proc. (plg. Di džio sios Bri ta ni jos bib lio te ko se stu den tai lan ko si ir gi pa kan ka mai daž nai, o JAV – tik 71­proc.­per­me­tus).

Ste bi na vir tu a lūs ap si lan ky mai bib lio te ko se. Lie tu vo je šis ro dik lis la bai že mas, nes stu den tų in for ma ci nis raš tin gu mas pra stas. JAV tik 57 proc. stu­den­tų kaž ka da yra pa si nau do-ję vir tu a lia sve tai ne, ta čiau 92­proc.­nau­do­ja­si­so­cia­li­niais­tin klais.

Prie žas tys, le mian čios stu den tų lan ky mą si bib lio te ko se: at ei na pa si im ti kny gų – 90 proc., mo ky tis, pa nar šy ti in ter ne te, at lik ti ki tus dar bus – 85 proc.

MA žOS vEIK LOS – DI DE Lė Dė LIO Nė

„Nau­ji­bib­lio­te­kos­vaid­me­nys­ir­funk­ci­jos­aukš­to­jo­je­mo­kyk­lo­je“

Gra­ži­na­LA­MA­NAUS­KIE­NĖŠiau­lių­uni­ver­si­te­to­bib­lio­te­kos­di­rek­to­rėKal bė da ma apie aka de mi nę bib lio te ką kaip part ne rį tu rė čiau

iš skir ti ke le tą part ne rys tės di men si jų. Ak cen tuo jant­„po­li­ti­nio“­po vei kio part ne rys tę pa grin di nis dė me sys tu rė tų bū ti ski ria mas bib lio te kos sie kiui da ly vau ti uni ver si te to ko mi te tų ir dar bo gru-pių veik lo je, pa vyz džiui, bib lio te ka ga li bū ti ly gia ver tis part ne ris aka de mi nės ins ti tu ci jos pa slau gų rin ko da ros gru pė je ar pri si dė ti ren giant uni ver si te to stra te gi nį pla ną, da ly vau ti ku riant vi di nės stu di jų ko ky bės va dy bos sis te mą ir kt.Part­ne­rys­tė­stu­di­jų­pro­ce­se lei džia įgy ven din ti in for ma ci-

nio raš tin gu mo ug dy mo idė ją uni ver si te te, ak ty viai da ly vau ti uni ver si te to moks lo ir pe da go gi nės ben druo me nės gy ve ni me. Itin veiks min gas bib lio te kos per so na lo da ly va vi mas stu di jų pro gra mų ko mi te tų dar be, nes tai pa leng vi na ben dra vi mą ir ben dra dar bia vi mą, su si kal bė ji mą tarp fa kul te tų, per so na lo ir bib lio te kos. Part­ne­rys­tė­moks­li­nių­ty­ri­mų­sri­ty­je. Yra dau gy bė bū dų,

kaip bib lio te kos ga li tap ti part ne riais moks li nin kams ir ty rė jams. Pir miau sia tai kon sul ta ci jos at vi ros pri ei gos sri ty se, elek tro ni nė lei dy ba ir kt., o at ei ty je – moks li nių ty ri mų por ta lų ad mi nist ra vi-mas, moks li nin kų sve tai nių kū ri mas ir pan.

Ga li ma kal bė ti ir apie bib lio te kos part­ne­rys­tę­aka­de­mi­nės­plėt­ros­ sri­ty­je, t. y. mo ky mo si ap lin kų kū ri mas, pa slau gos var to to jams, ku rie mo ko si nuo to li niu bū du. Bib lio te ka ga li bū ti vie na iš nuo to li nio mo ky mo si ap lin kų, li te ra tū ros šal ti nių ren gė-ja ar vie ta, ku rio je at lie ka mos ko o pe ruo tos stu di jos bei įvai rių stu di jų pa ko pų ar sri čių stu den tų prak ti kos.Bib­lio­te­ki­nin­kas­–­kon­sul­tan­tas. Šiuo at ve ju bib lio te ki nin-

kas, dės ty to jas ir stu den tas dir ba kar tu įvai riuo se lyg me ny se,

pra de dant ne su dė tin go mis te mi nė mis už klau so mis ir bai giant dok to ran tų, moks li nin kų kon sul ta vi mu.

Svar bus ir aka­de­mi­nės­bib­lio­te­kos­so­cia­li­nis­vaid­muo. Pas ta ruo ju me tu vis daž niau griau na ma tra di ci nė nuo sta ta, kad aka de mi nė je bib lio te ko je tu ri bū ti rim tis ir ty la. Aka de mi-nė se bib lio te ko se spar čiai ku ria mos ka vi nės, pa ro dų ga le ri jos, po il sio, gru pi nio dar bo erd vės ir pan. Ta čiau bū ti na pa brėž ti tai, kad bib lio te ka, pri si im da ma so cia li nį vaid me nį, tu rė tų kur-ti ap lin ką ir elg se nos mo de lius, ku rie bū tų at vi ri aka de mi nės ben druo me nės ben dra vi mui ir ben dra dar bia vi mui nau jų ži nių kū ri mo pro ce se.

Jei iš ma žų veik lų su dė lio si me vie ną di de lę, tai ves į svar bią aka de mi nės bib lio te kos veik los sėk mę.

rE A Ly Bė Ar fAN TA zI JOS?

Apie sta to mą Moks li nės ko mu ni ka ci jos ir in for ma ci jos cen trą kal bė jo I.­Kri­vie­nė: „Į bib lio te ką at ei nu, ka da tik no riu, an trą va lan dą nak ties skai tau kny gas bib lio te kos po že miuo se įreng-to se sau gyk lo se. Gu liu lo vo je ir nar šau moks li nės in for ma ci jos duo me nų ba zė se. Bib lio te ko je ma nęs nie kas ne ste bi, nes ma ni mi pa si ti ki. Jei no riu, pas nau džiu, nie kas ne drau džia. Iš alks tu – už kan du, nie kas ne pyks ta. Bib lio te ko je su drau gu aist rin gai dis ku ta vo me apie pas ku ti nes krep ši nio rung ty nes – nie kas ne sa kė „ty lė ki te, ne truk dy ki te“.

Gal šios sva jo nės virs re a ly be ta da, kai „Sau lė te kio slė nio“ moks­lo,­ stu­di­jų­ ir­ ver­slo­ slė­ny­je bus pa sta ty tas ant ra sis Vil niaus uni ver si te to bib lio te kos pa sta tas, ku ria me įsi kurs Na­cio­na­li­nis­ at­vi­ros­pri­ei­gos­moks­li­nės­ ko­mu­ni­ka­ci­jos­ir in for ma ci jos cen tras. Ja me – duo me nų ba zės, tra di ci niai in for ma ci jos iš tek liai, na cio na li nis moks li nių ty ri mų duo me nų ar chy vas, at vi ros pri ei gos prie mo nių pa lai ky mas, fi zi nės erd vės slė nio ben druo me nių moks li nėms kon fe ren ci joms bei se mi na-rams ir t. t. Be to, ty lio sios ir triukš min ges nės zo nos, gru pi niams dar bams skir ti kam ba riai, se mi na rų kam ba riai su vi so mis įma-no mo mis tech no lo gi nė mis prie mo nė mis, in di vi du a lios ka bi nos, pa ro dų sa lės, rek re a ci jos, po il sio sa le lės.“

Lie­tu­vos­moks­li­nių­bib­lio­te­kų­aso­cia­ci­jos­pa grin di niai tiks lai – pre nu me ruo ti elek tro ni nes moks lo duo me nų ba zes aso-cia ci jos na riams ir ki toms bib lio te koms, ska tin ti bib lio te ki nin kų kva li fi ka ci jos kė li mą, da ly va vi mą ES pro gra mo se ir pro jek tuo se, vyk dy ti ki tas bib lio te koms svar bias veik las.

Daiva­KARLIENĖ

Mokslinės­komunikacijos­ir­informacijos­centras­šių­metų­spalį

10

Siau­ro­mis­Vil­niaus­se­na­mies­čio­gat­ve­lė­mis­sku­bė­jo­ir­sku­bė­jo­žmo­nės:­ir­vai­kai,­ir­jau­ni­mas,­ir­gar­baus­am­žiaus...­Dau­ge­lis­iš­jų­ne­ap­len­kė­Vil­niaus­Vy­tau­to­Di­džio­jo­gim­na­zi­jos.­Čia­juos­vi­sus­su­kvie­tė­šven­ti­nis­va­ka­ras,­skir­tas­gim­na­zi­jos­įkū­ri­mo­die­nai,­Vy­tau­to­Di­džio­jo­var­do­su­tei­ki­mo­90­me­čiui­ir­kny­gos­„Vil­niaus­Vy­tau­to­Di­džio­jo­gim­na­zi­jos­pro­to­ko­lai“ su­tik­tu­vėms.

Mo kyk la iš ties bu vo nu si tei ku si šven tiš kai: gim-na zi jos ko ri do riais baig da mi pas ku ti niuo sius ruo šos dar bus bė gio jo mo ky to jai, vie ni vai kai re pe ta vo kla-sė se, ki ti su ti ki nė jo sve čius, prie žie mos so do gro jo Bro niaus Jo nu šo mu zi kos mo kyk los tau ti nės mu zi kos an sam blis „Jur gi nė lis“.

„Ši pir mo ji lie tu viš ka gim na zi ja ypa tin ga tuo, kad tra di ci jos gi jo mis sais to itin skir tin gus lai ko tar pius ir skir tin gas lie tu vių tau tos bū se nas nuo pat Ba sa na-vi čiaus epo chos. Kiek vie nas me tas bu vo pa ruo šęs sa vų iš šū kių, o mo kyk la bu vo erd vė, ku rio je au go ir tel kė si tie, ku rie pri va lė jo vi sus iš šū kius pa si tik ti ir įveik ti. Ma no kar tą vie ni jo Lie tu vos at gi mi mo pa ža das. Ir ga liu drą siai teig ti, kad ne pai sant tuo me ti nės cen zū-ros ir pri va lo mų tūps nių so vie ti niam eli tui ši mo kyk la pa dė jo su bręs ti žmo nėms ir vė liau su da rė ak ty vų jį, už Lie tu vos lais vę ko vo ju sį tau tos ele men tą. Šian die ni nės moks lei vių kar-tos lau kia ki toks, ta čiau ne ma žiau svar bus iš ban dy mas – su-ge bė ti at si rink ti ver ty bes, ku rio mis glo ba li za ci jos am žiu je bus grin džia ma Lie tu vos at ei tis. Toks su ge bė ji mas be veik ne tu ri nie ko ben dra su vai kams per duo da mu ži nių kie kiu. Tai kaž kas dau giau. Pro tas bus men ka ver tis, jei gu jau ni žmo nės ne tu rės ver ty bi nio kel ro džio, pa de dan čio at si rink ti, ko kiems tiks lams pa nau do si te įgy tas ži nias.

Lin kiu, kad mi nė tas ver ty bi nis kel ro dis, ku rį vai kai su ran da šios mo kyk los ben druo me nė je, ir to liau žy mė tų lie tu vy bę, pa-do ru mą, ti kė ji mą sa vo ir vals ty bės at ei ti mi“, – svei kin da mas mo kyk los ben druo me nę kal bė jo už sie nio rei ka lų mi nist ras Aud­ro­nius­Ažu­ba­lis.

Gim na zi jos mo ki niai sa kė, jog jų var dų ir dar bų se nuo siuo se pro to ko luo se nė ra, ta čiau pa si džiau gė, kad jie įra šo mi į da-bar ties la pus: „Mes jau čia mės esą to il go gim na zi jos mo ki nių są ra šo da lis, nau jau sios jo ei lu tės, nu tįs tan čios nuo 1-osios abi tu rien tų lai dos... li gi 94-osios, ku ri baigs šį pa va sa rį... li gi ki tų me tų 95-osios, ju bi lie ji nės... li gi 96-osios, ku ria taps da bar ti niai de šim to kai... ir iki 97-osios, ku ri į gim na zi ją at ėjo tik šį rug sė jį. Įsi vaiz duo ja te: kai šių me tų de vin to kai taps abi tu rien tais, jie pa si tiks tuos, ku rie 2015 m. bus ger bia mi kaip 100-oji gim na-zi jos lai da. Štai ko kia di de lė mū sų ri kiuo tė! Ir vi sais lai kais ji bu vo vie ni ja ma tau rių ide a lų, pa de dan čių gin ti ir sau go ti tai, kas svar biau sia mums vi siems ir Lie tu vai, mū sų Tė vy nei...“

„Man šian dien kal bė ti ir leng va, ir sun ku. Leng va to dėl, kad džiu gu, o sun ku, kad grau du lin ga. Jūs vi si esa te mū sų, ir mes vi si esa me iš vie nos sau jos. Tai mo kė mės kar tu, tai te be si-mo ko me, tai dir bo me, tai dir ba me, tai tė vai, tai ma mos... Vi si su si bė go me į dva sios puo tą. Su ėjo me ieš ko ti sa vo iš ta kų. Šis ieš ko ji mas ir yra žmo gaus pra džia. Lai kau kny gą ran ko se ir ne ga liu ne mi nė ti, kad šian dien – Vy tau to Di džio jo var do su kak-tu vės, o šį var dą gim na zi ja pa ti sa vo no ru iš si rin ko.

Tai gi iš si pil dė vie na iš di džių jų mū sų sva jo nių. Nuo tos die nos, kai pro to ko lai at ke lia vo į tuo me ti nę An ta no Vie nuo lio vi du ri nę mo kyk lą, už si krė tė me ne nu mal do mu no ru juos res tau ruo ti. Tik ne ži no jo me, kaip vi sa tai pa da ry ti. Vi sa lai mė, kad at si ra do žmo-nių, no rin čių, jog mū sų sva jo nė bū tų įgy ven din ta“, – džiau gė si mo kyk los di rek to rė­Da­nu­tė­Bro­nė­Pu­cho­vi­čie­nė.

„Dėl gim na zi jos var do pa kei ti mo. Iš da bar ti nio gim na zi jos pa va di ni­mo – „Pir mo ji Vil niaus vy rų gim na zi ja“ – nu tar ta iš mes ti žo dis „vy rų“, ka dan gi ta sai žo dis ne be at sa ko gim na zi jos mo ki nių są sta tai ir žo dis „pir mo ji“ ir „Vil niaus“ kaip ne rei ka lin gi. Be to, dar nu tar ta pri dė ti žo­džiai „Vy tau to Di džio jo“. Tuo bū du pa keis tas gim na zi jos var das skam bė­tų „Vy tau to Di džio jo gim na zi ja“. Nu tar ta pra neš ti apie var do pa kei ti mą vie ti nei len kų val džiai...“ (1931 m. sau sio 13 d. pro to ko las N67)

Tai, kas pa ra šy ta, lie ka...

Mo ki niai mi nė jo, kad vie na iš di džiau-sių gim na zi jos ver ty bių vi sais lai kais bu vo kny ga: „Pro to ko luo se fik suo ja ma, ko kių nau jų kny gų įsi gy ta, kas skai ty-ta, ką ver ta per skai ty ti. Nu ro do ma, ko kias kny gas ra šė pa tys mo ky to jai. Pa sa ko ja ma, ko kie ra šy to jai bu vo pa-gerb ti, ku rių ju bi lie jai mi nė ti, su ku riais su si tik ta... Sim bo liš ka, kad ir pa tys pro to ko lai ga liau siai ta po kny ga...“

Kny­gos­ren­gi­mo­įspū­džiais­pa­si­da­li­jo­Lie­tu­vių­kal­bos­ins­ti­tu­to­di­rek­to­rė­doc.­dr. Jo lan ta Za­bars­kai­tė­ir­ki­ti­re­dak­ci­nės­gru­pės­na­riai.

„Mo kyk lą per gy ve ni mą iš gy ve ni ke le tą kar tų: kaip kū ry bą, sa vi kū rą, sa vi vo ką, sa vi ži ną. Ma ty da ma čia tiek gra žių, jau nų dai nuo jan čių ir šo kan čių žmo nių pa gal vo jau, kad mo kyk la yra at si nau ji nan čios ener gi jos elek tri nė, ku rios ener gi ja mai ti na mus vi są gy ve ni mą.

Vos pa ma čius pro to ko lus pa si ro dė, jog jie – įkvė pi mo šal ti nis (taip yra iki šiol). O vė liau bu vo daug sėk min gų su ta pi mų. Pir ma-sis – kad Lie tu vių kal bos ins ti tu tas ir Vy tau to Di džio jo gim na zi ja tu rė jo ben dra dar bia vi mo su tar tį. Ki tas su ta pi mas – Lie tu vių kal bos ins ti tu tas su Vil niaus, Vil niaus pe da go gi niu, Klai pė dos ir Šiau lių uni ver si te tais tu ri įstei gę Kal bų ir kul tū rų dia lo go ty rė jų aso cia ci ją. Vie na iš šios aso cia ci jos veik los sri čių – ar chy vi nių do ku men tų at ra di mai ir skel bi mai. Dar vie nas su ta pi mas – kad iš aso cia ci jos na rių, moks li nin kų su si da rė pui ki, pro fe sio na li re-dak to rių ko le gi ja, ku ri daug dir bo, kad ši kny ga iš vys tų die nos švie są. Tai ir Lie tu vių kal bos ins ti tu to ha bil. dr. Ri­ta­Mi­liū­nai­tė, Lie tu vių li te ra tū ros ir tau to sa kos ins ti tu to dar buo to jas dr. Da rius Kuo lys, Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to pro fe so rius, šios gim na zi jos auk lė ti nis Li­ber­tas­Klim­ka, doc. Bro­nius­Dob­ro-vols­kis“, – re dak ci nę gru pę pri sta tė J. Za bars kai tė.

Prof.­L.­Klim­kai­ne pa vy ko nu slėp ti jau du lio: „Jau prieš 60 me tų per žen giau pir mo sios ber niu kų gim na zi jos slenks tį dar ne ži no da mas, kad tai ir bus Vy tau to Di džio jo gim na zi ja, ku-rią kū rė pa tys švie siau si to me to žmo nės. Ir, ma tyt, kū rė ne

D.­Kuo­lys,­R.­Mi­liū­nai­tė,­J.­Za­bars­kai­tė,­L.­Klim­ka­ir­B.­Dob­ro­vols­kis

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

11

tik kaip švie ti mo įstai gą, bet tar si ži no da mi, jog ji pa si tar naus ne pri klau so mos Lie tu vos vals ty bei. Be ga lo džiau giuo si, kad šiuos pro to ko lus iš sau go jo ma no mo ky to jas, li tu a nis tas Juo-zas Nau ja lis.“

„Esu lai min gas, kad tu rė jau ga li my bę pri si lies ti prie šių pro to ko lų, į juos įsi skai ty ti ir pa tir ti to kių iš gy ve ni mų, ko kių iki šiol ne bu vau patyręs. Skai ty da mas aš tar si at si dū riau tarp tų, ku rie prieš dau ge lį de šimt me čių šio je mo kyk lo je sie kė moks lo švie sos, tarp tų, ku rie į tą švie są ve dė ir ly dė jo. Pa ju tau, kad šios mo kyk los ap lin ko je, ku rią dr. D. Kuo lys pa va di no „kil nia ap lin ka“, bren do ir for ma vo si lie tu vių ben druo me nės jau ni mas. Šia gra žia pro ga no rė čiau pa brėž ti gim na zi jos san ty kį su kny ga. Pro to ko luo se pa ste bė jau, kad mo kyk lo je bu vo nu si sto vė ju si to kia prak ti ka: kiek vie no po sė džio pra džio je di rek to rius re fe-ruo da vo, kas nu veik ta nuo pas ku ti nio jo po sė džio. Pa pras tai bū da vo pa mi ni ma ke lio li ka dar bų. Ka da gi bū da vo pra ne ša ma, kiek mo kyk lai nu pirk ta nau jų kny gų? Daž niau siai – pra ne ši mo pra džio je. Dar bai bū da vo nu me ruo ja mi rai dė mis A, B, C, D... Kny gų įsi gi ji mas be veik vi sa da bū da vo pa žy mė tas A rai de. Tai gi kny gos pri ori te tas Vy tau to Di džio jo gim na zi jo je bu vo ne gin či ja mas. Jei gu ir šian dien į kny gą žvelgtume kaip tuo-met, tik riau siai iš lik tu me il gai...“ – sa vo pa ste bė ji mus iš sa kė doc.­B.­Dob­ro­vols­kis.

Pro to ko lų skai ty mo ir ver ti ni mo jaus mais pa si da li jo ha bil. dr.­R.­Mi­liū­nai­tė: „Man bu vo ne ti kė tas jau pats ma no pa te ki mas į re dak ci nę gru pę. Esu da bar ti nės kal bos ty ri nė to ja, o skai ty da-ma pro to ko lus tu rė jau pri si lies ti prie se no sios kal bos, ku ri bu vo tik šiek tiek Jab lons kio „už ran kos pa ve džio ta“. Man pa si da rė smal su, kaip gi at ro dė ben dri nė kal ba prieš tiek me tų. Pa ė mu si pir muo sius pro to ko lus pa ju tau teks tų trau ką. Juose pa ma čiau tai, ką mū sų kal ba tu rė jo iš kęs ti per dau gy bę is to ri nių įvy kių. Aki vaiz džiai ma to mi ru sy bių, len ky bių, vo kie ty bių šuo rai. Kal ba tar si su gė rė vi sa tai ir iš ken tė. Skai ty da ma teks tą su pra tau, kaip tuo me tu bu vo gy ve na ma. Mo ki niai pa si ro dė to kie pa tys kaip ir šian dien. Vis tie pa tys pokš tai...

Bu vo var to ja ma daug sa vi tų žo džių, ku rie iš ben dri nės kal bos jau yra pa si trau kę. 1953–1955 m. pro to ko lai aiš kiai pa ro dė, ko kią ke pu rę mū sų kal bai už dė jo so vie ti nė san tvar ka. Kal bos rai da at sklei dė, ko kia stip ry bė sly pi gim to jo je kal bo je. Tai mums tu rė tų bū ti tar si už kar das nuo da bar nuo lat už klum pan čių glo-ba li za ci jos ban gų.“

„Šie pro to ko lai – di džiu lis tur tas. Pir mą syk Lie tu vos is to ri jo je iš lei džia mi vie nos mo kyk los do ku men tai. Ši mo kyk la iš skir ti nė. Tai pir mo ji lie tu viš ka gim na zi ja. Tai pa ti pir mo ji aukš tes nio ji mo kyk la, ku rią kū rė mo der nio sios lie tu vių tau tos tė vai: Ba sa-na vi čius, Bir žiš ka, Sme to na... Jei gu pa žiū rė tu me, kas dės ty-to ja vo šio je mo kyk lo je, pa ma ty tu me, jog tai vi sa in te li gen ti ja, bū rys Ne pri klau so my bės ak to sig na ta rų ir kt. Ši mo kyk la iš kart ap si spren dė au gin ti lais vą kar tą ir kur ti tarp mo der nios lie tu-vių ben druo me nės pa si ti kė ji mo ry šius. Tai bu vo ori, gar bin ga ben dri ja. Ko kius tiks lus prieš 90 me tų sau kė lė šios mo kyk los ben druo me nė, iš lie ka ak tu a lu bei reikš min ga ir šian die nos Lie-tu vos švie ti mo ben druo me nei“, – mo ky to jus, dėl ku rių at kak lu-mo pa si ro dė pro to ko lų kny ga, svei ki no dr. D. Kuo lys.

Tiek šil tų žo džių, gra žių kal bų bu vo iš sa ky ta mo kyk lai ir jos ben druo me nei. Kiek vie ną kal bą pa ly dė da vo skam būs mo kyk los cho ro „For tū na“ bal sai.

O kiek dar ne iš dil do mų pri si mi ni mų pa si da ly ta pa šnibž-do mis tarp prieš 20, 30, 40 me tų mo kyk lą bai gu sių kla sės drau gų...

„Baig da mas sa vo pra ne ši mą vi zi ta to rius pa reiš kė, kad Vy tau to Di džio jo gim na zi ja ir moks lo, ir auk ly bos at žvil giu esan ti ir lik sian ti tuo ži di niu, iš ku rio iš ei na ir pa mo ky tų, ir nau din gų vi suo me nei žmo nių...“ (iš pro to ko lo)

Mū­sų­inf.

My ko lo Ro me rio uni ver si te to (MRU) Hu ma ni ta ri nių moks lų ins ti tu to Fi lo so fi jos ka ted ro je įkur ta­Jau­no­jo­fi­lo­so­fo­aka­de-mi ja kvie čia smal sius jau nuo lius įdo miai ir nau din gai pra leis ti šeš ta die nius su ben dra min čiais. 2011–2012 m. m. aka de mi ja lau kia 11–12 kla sių moks lei vių iš vi sos Lie tu vos, sie kian čių su si pa žin ti su fi lo so fi ja, jos is to ri ja, rai da, nau jau sio mis ten-den ci jo mis ir įta ka mū sų kas die ny bei.

Ak ty viau sie siems iš duo si me aka de mi jos bai gi mo pa žy mė-ji mus. Už­si­ė­mi­mai­ne­mo­ka­mi.

No rin tie ji tap ti Jau no jo fi lo so fo aka de mi jos na riais tu ri už si re gist ruo ti el. pa štu fi­lo­so­fo­a­ka­de­mi­ja@mru­ni.eu ir nu ro dy ti:­var­dą,­pa­var­dę;­gi­mi­mo­da­tą;­mies­tą,­ku­ria­me­gy­ve­na;­mo­ky­mo­si­įstai­gą­ir­kla­sę;­el.­pa­što,­ku­riuo­no­ri­­gau­ti­in­for­ma­ci­ją,­ad­re­są­bei­at­sa­ky­ti­į­klau­si­mą,­ko­ti­ki­si­iš­aka­de­mi­jos.

Re gist ra ci ja at vi ra vi sus me tus, ta čiau pra lei dę daug pa-skai tų ne tek si te ga li my bės gau ti pa žy mė ji mą.

JAU NO JO fI LO SO fO AKA DE MI JOS 2011–2012 M. M. PrO grA MA

Lai kas – 11–15 val. (per trau ka – 12.30–13.30 val.). Vie ta – MRU cen tri niai rū mai, At ei ties g. 20.

Lap kri čio 26 d. – prof. Saulius Ka ni šaus kas. 1 te ma – „Nie-ko­nau­jo­nė­ra­po­šia­sau­le“ ar ba apie fi lo so fi nes idė jas, ra du sias at gar sį šiuo lai ki nia me moks le. 2 te ma – „Ar­ iš­tie­sų­mes­gims­ta­me­ tar­si­ „šva­ri­ len­ta“?“ (I kor pu sas, 414 au di to ri ja).

Gruo džio 17 d. – prof. Vytis Va lat ka. „Gy­ve­ni­mas­pa­gal­pri­gim­tį­ ir­ ci­vi­li­za­ci­jos­ kri­ti­ka­ an­ti­ki­nė­je­ fi­lo­so­fi­jo­je“ (II kor pu sas, 313 au di to ri ja).

Sau sio 21 d. – prof. Dalia Marija Stan čie nė. „Po­stmo-der­nio­ji­me­die­vis­ti­ka:­Um­ber­to­Eco­ „Ro­žės­ var­das“ (II kor pu sas, 313 au di to ri ja).

Va sa rio 18 d. – doc. Gra ži na Pranc kie ty tė. 1 te ma – „Ar­fi­lo­so­fi­ja­–­pra­ras­to­ji­kul­tū­ra?“ 2 te ma – „Apie­gy­ve­ni­mo­pras­mę:­ji­at­ran­da­ma­ar­su­ku­ria­ma?“ (II kor pu sas, 313 au di to ri ja).

Ko vo 17 d. – prof. Jūratė Mor kū nie nė. 1 te ma – „Šiuo-lai­ki­nė­so­cia­li­nė­fi­lo­so­fi­ja“. 2 te ma – „Nau­jo­ji­mąs­ty­mo­pa­ra­dig­ma“ (II kor pu sas, 313 au di to ri ja).

Ba lan džio 21 d. – doc. Povilas Alek san dra vi čius. „Re­li­gi-jos­fi­lo­so­fi­ja“ (II kor pu sas, 313 au di to ri ja).

Ge gu žės 19 d. – prof. Marija Va ba lai tė. „Šiuo lai ki nis me­nas­me­no­fi­lo­so­fi­jos­po­žiū­riu“ (II kor pu sas, 313 au-di to ri ja).

Bir že lio 16 d. – lekt. Rimgaudas Bu be lis. „Ar­lo­gi­ka­yra­ma­te­ma­ti­ka?“ (II kor pu sas, 313 au di to ri ja).

Mus ra si te: Jau no jo fi lo so fo aka de mi ja, My ko lo Ro me rio uni ver si te tas, At ei ties g. 20, V-502 kab., 08303 Vil nius. Ad re sas in ter ne te – www.mru­ni.eu/lt/uni­ver­si­te­tas/fa kul te tai/hu ma ni ta ri niu_moks lu_ins ti tu tas/jau no jo_fi­lo­so­fo_aka­de­mi­ja.

Eval­das­JUO­ZE­LIS

Už­si­ė­mi­mų­au­di­to­ri­ja­ir­te­mos­ga­li­keis­tis,­pra­šo­me­sek­ti­in­for­ma­ci­ją.­Ji­tei­kia­ma­el.­pa­štu­fi­lo­so­fo­a­ka­de­mi­ja@mru­ni.eu ar ba tel. (8 5) 271 4628.

įkur ta Jau no jo fi lo so fo aka de mi ja

12

Iš redakcijos paštovisus šiuos laiškus, straipsnius ir informaciją Jūs galite

perskaityti interneto svetainėje www.sac.smm.lt („Švietimo naujienos“ – redakcijos paštas).

Klai pė dos lop še lis-dar že lis „Pa gran du-kas“ spa lį šven tė 35 me tų ju bi lie jų. Dvi sa-vai tes įstai go je ne ti lo vai kų kle ge sys, šven-ti nis šur mu lys, džiu gi-no ne ti kė tu mai.

Kiek vie nos gru pės vai kai pa ruo šė po pie ri nes pa gran-du kų gir lian das ir jo mis iš puo šė vi są dar že lį. Jau pir mą jį ju bi lie ji nės sa vai tės ry tą vai kus prie dar že lio du rų su ti ko Pa gran du kas su ki tais pa sa kos per so na žais – kiš kiu ir vil ku. Tai bu vo ne ti kė ta ir tė ve liams, ir vai ku čiams.

Pe da go gų kū ry bi nė gru pė pa ren gė ir iš lei do ju bi lie ji nį „Pa gran du ko“ laik raš tė lį, ku ris džiu gi no vai kų ir tė ve lių su kur tais ei lė raš tu kais, nuo šir džiais lin kė ji mais, dar-buo to jų at si mi ni mais.

Apie tai parašė Klai pė dos lop še lio-dar že lio „Pa gran du-kas“ mu zi kos mo ky to ja eks per tė Onu­tė­PU­ČINS­KIE­NĖ.

Maž vy die čiai – Ma žo sios Lie tu vos kul tū ros pa vel do sau go to jai

Spa lio 15-ąją vy ko tra di ci nis maž vy die čių su va žia vi mas Kin-tuo se, ku rį ini ci ja vo Klai pė dos Mar ty no Maž vy do pa grin di nės mo kyk los di rek to rius Vy tau tas Dum­čius. Tai bu vo itin pra s-min gas ir nau din gas su si ti ki-mas, ku rio tiks las – su tvar ky ti se ną sias evan ge li kų liu te ro nų ka pi nes. Tal ko je da ly va vo pen-kių Mar ty no Maž vy do var du pa va din tų mo kyk lų, esan čių Klai pė do je, Tau ra gė je, Ne makš-

čiuo se, Kau ne ir Vil niu je, mo ky to jai, Klai pė dos uni ver si te to Bal ti jos re gio no is to ri jos ir ar che o lo gi jos ins ti tu to moks li nin kai, stu den tai bei Kin tų se niū ni jos dar buo to jai.

Apie tai pa ra šė Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los lie tu vių kal bos mo ky to jas Pau­lius­KA­VA­LIAUS­KAS.

Spren džia me pro ble mas

dis ku tuo da mi

Sa ko ma, kad tik dis- ku si jo je gims ta tie sa. „Ne, dis ku si jo je sun ku ras ti tie są!“ – tuo jau pat pa si girs ta prieš ta-ra vi mas. Ži no ma, kiek žmo nių, tiek nuo mo nių.

Aly taus „Šal ti nių“ pa grin di nė je mo kyk lo je jau še še rius me tus vei kia dis ku si jų klu bas „Min­ti­ji­mas“. Ke le rius me tus šia me klu be į dis ku si jas rin ko si tik mo ki niai, vė liau pri si jun gė mo ky to jai, o štai jau an trą ru de nį su si ren ka ir mo ki nių tė vai. Šie met mo kyk los ben druo me nė bu vo pa kvies ta pa dis ku tuo ti apie sva jo nių mo kyk lą.

Dis ku si jo je da ly va vo ir apie ją pa ra šė Da­lia­DA­BU-ŠINS­KIE­NĖ.

Po­dis­ku­si­jos­mo­ki­nių­tė­vai­dar­at­li­ko­ke­lias­už­duo­tis

„žval gy kis nuo aukš tų bokš tų, tai ke lią pa ju si...“

Spa lio 24 d. Klai pė dos ap skri ties vie šo sios I. Si mo nai ty tės bib lio te-kos ren gi nių sa lė je vy ko li te ra tū ri nis-mu zi ki nis va ka ras „Žval­gy­kis­nuo­aukš­tų­bokš­tų,­tai­ke­lią­pa­ju­si...“, skir tas Mi ka lo jaus Kon s-tan ti no Čiur lio nio 100-osioms mir ties me ti nėms. Klai pė dos Sta sio Šim kaus kon ser va to ri jos Cho ri nio di ri ga vi mo sky rius su ma nė nors ma ža da le le pri si lies ti prie nuo sta bios M. K. Čiur lio nio kū ry bos. Šie me tai pa skelb ti M. K. Čiur lio nio me tais – su kan ka 100 me tų nuo kom po zi to riaus iš ėji mo į ki tą bū tį. Pra ėjęs lai kas įro dė, kad M. K. Čiur lio nis – di de lis ta len tas, mū sų tau tos ge ni jus. Jo sa vi-tu mas ste bi na me no my lė to jus vi sa me pa sau ly je. M. K. Čiur lio nis aist rin gai sie kė „sa vo sios kul tū ros“, kū rė, kai dar tik ka lė si pir mie ji lie tu vių kul tū ros dai gai, grū mė si su ne pri tek liais, ne su pras tas ir ne įver tin tas „žval gė si nuo aukš tų bokš tų, kad pa jus tų ke lią...“

Ren gi nį or ga ni za vo Klai pė dos Sta sio Šim kaus kon ser va to ri jos Cho ri nio di ri ga vi mo sky riaus me to di nės gru pės pir mi nin kė Vir­gi­ni-ja­MAN­ŠIE­NĖ ir Klai pė dos ap skri ties vie šo sios I. Si mo nai ty tės bib-lio te kos Mu zi kos sky riaus bib lio te ki nin kė Vi­da­NA­RI­JAUS­KIE­NĖ.

„La bas, dė de ru de nė li, kas gi ta vo

pin ti nė lėj?“

Spa liui įpu sė jus Vil-ka viš kio pa grin di nė je mo kyk lo je vy ko pra-di nių kla sių ru de nė lio šven tė-pro jek tas „La­bas,­dė­de­Ru­de­nė­li,­kas­gi­ta­vo­pin­ti­nė­lėj?“

Ru de nį daug kas mėgs ta ne tik dėl gė ry bių gau sos, bet ir dėl jo ne pa kar to ja mo įvai rias pal vio gro žio. Pir mą sa vai tės die ną an tro aukš to ko ri do rių pa puo šė mo ki nių su kur ti ei lė raš čiai, ra ši nė liai, mi nia tiū ros apie ru de nį, pie ši niai. Edu ka ci nes pa mo kas apie vais ta žo les, jų sa vy bes ir nau dą ve dė Vil ka viš kio kraš to mu zie jaus dar buo to ja, žo li nin kė Jū­ra­tė­Rut­kaus­kie­nė. Ji pa sa ko jo apie įvai rių rū šių vais ta žo les, vai kai ga lė jo jas pa lies ti, pa uos ty ti, vai ši no si ar ba to mis.

Apie tai pa ra šė Vil ka viš kio pa grin di nės mo kyk los pra di nių kla sių mo ky to ja Ma­ri­ja­ŽE­MAI­TIE­NĖ.

„Pa gran du kui“ – 35

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

13

Iš redakcijos pašto

visus šiuos laiškus, straipsnius ir informaciją Jūs galite

perskaityti interneto svetainėje www.sac.smm.lt („Švietimo naujienos“ – redakcijos paštas).

At ra do pa ži ni mo džiaugs mą gam to je

„Že mė pa ži ni me be ri bė. Jos pa slap tin gu mas ir gro žis, pa-jaus ti šir di mi, pa ky lė ja mus tau riems dar bams, ska ti na pa-si jaus ti gam tos vai ku. Ug dy mas apie gam tą, ap lin ką tu ri bū ti ne-at sie ja mas nuo žmo gaus dva si-nių ver ty bių ug dy mo“, – kal bė jo Ju­li­ja­Ba­kū­nai­tė.

Kau no lop še lio-dar že lio „Ro-ku tis“ Me to di nio dva si nio ug dy-

mo cen tro me to di nin kė or ga ni za to rė J. Ba kū nai tė ben dram pro jek tui „Gam­to­jau­tos­ ug­dy­mas­dar­že­ly­je­ ir­ šei­mo­je“ su bū rė Kau no iki mo kyk li nių įstai gų pe da go gus. Jų pa tir tis ska ti no at ras ti įvai rių ug dy mo bū dų, kaip puo se lė ti vai kų gam to jau tą, kaip jiems at skleis ti ar ti miau sią ap lin ką, kad vai kai jaus tų gam tos pul są ir tap tų nuo šir-džiais jos bi čiu liais.

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Kau no vai kų dar že lio „Rau don ke pu-rai tė“ auk lė to ja me to di nin kė Dan­guo­lė­SI­MA­NAUS­KIE­NĖ.

Tarp tau ti nis Co­me­nius­pro jek tas vel žio gim na zi jo je

Pa ne vė žio r. Vel žio gim na zi jo je sve čia vo si gau sus Co me nius pro jek to „Et­no­kul­tū­ros­ lo­by­nų­me­džiok­lė“ da ly vių bū rys. Jį kon kur so bū du fi nan sa vo Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das pa gal Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos Co me nius pa prog ra mę. Pro-jek to part ne riai at vy ko iš Bul ga ri jos, Ita li jos, Len ki jos, Ru mu ni jos ir Tur ki jos.

Ket vir ta sis pro jek to su si ti ki mas pra si dė jo Vel žio gim na zi jo je. Iš Ita li jos, Tur ki jos ir Ru mu ni jos at vy ku sius mo ki nius sve tin gai pri ėmė vel žie čių šei mos. Ap ta rę pro jek to veik las, pa sig ro žė ję pra di nių kla sių mo ki nių ir mo ky to jų su reng ta įvai rias pal ve ru dens gė ry bių pa ro da et no kul tū ros lo bių ieš ko to jai iš vy ko į Ar klio mu zie jų ir da-ly va vo edu ka ci nė je pro gra mo je „Duo­ne­lė­ kas­die­ni­nė“. Lau ke pū tė pie tie čiams ne įpras tai žvar bus vė jas, to dėl vi si jau kiai įsi kū rė se no vi nė je tro bo je ir šne ku čia vo si uos da mi iš kros nies sklin dan tį ke pa mos duo nos kva pą.

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Pa ne vė žio r. Vel žio gim na zi jos mo-ky to ja Re­na­ta­JAN­KE­VI­ČIE­NĖ.

At vi ra pa mo ka, skir ta ra šy to jai Bi ru tei Bal tru šai ty tei

Spa lio pa bai go je Tau ra gės r. sa vi val dy bės Bi ru tės Bal tru šai ty tės vie šo jo je bib lio te ko je vy ko ne tra di ci-nė, at vi ra, in teg ruo ta lie tu vių kal bos pa mo ka, skir ta žy mio sios kraš tie tės – po etės, pro zi nin kės, ver tė jos, pro fe so rės B. Bal tru šai ty tės – 71-osioms gi mi mo me ti nėms pa mi nė ti.

Vie šo ji bib lio te ka pa si rink ta ne at si tik ti nai: šių me tų rug sė jo 9 d. šiai kul tū ros įstai gai su teik tas B. Bal tru-šai ty tės var das. Pa mo ka ne bu vo pro gra mi nė, ta čiau jos tiks las – pa gerb ti ra šy to ją, ku ri ypač di džia vo si sa vo gim ti ne po piet va ka rių dan gu mi.

Apie tai pa ra šė Tau ra gės Mar ty no Maž vy do pa grin-di nės mo kyk los lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė, Tau ra gės r. lie tu vių kal bos mo ky to jų me to di nio bū re lio pir mi nin kė Vi­ta­li­ja­JUŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ.

„Aug siu ak ty vus 2011“

Drus ki nin kų sa vi val dy bės Lei pa lin gio pa grin di nės mo kyk-los mo ki niai ak ty viai da ly vau- ja įvai rio je spor ti nė je veik lo je, to dėl pa reiš kė no rą da ly vau ti ir VšĮ „Ini cia ty vos fon do“ or ga ni-zuo to je jau ni mo fi zi nio ak ty vu mo di di ni mo pro gra mo je „Aug­siu­ak­ty­vus­ 2011“. Pir mie ji da ly-

vau ti šio je pro gra mo je pa no ro pra di nių kla sių mo ki niai ir jų mo-ky to jos. Vė liau prie šios idė jos ak ty viai pri si jun gė kū no kul tū ros mo ky to jas ir 5 bei 6a kla sių mo ki niai. Pro gra mos įgy ven di ni mo die ną Drus ki nin kuo se vy ko tarp mo kyk li nės pra di nių kla sių kvad ra-to var žy bos. 4 kla sės mo ki niai, ku rie ne ga lė jo da ly vau ti ma si nė je ry ti nė je mankš to je, ak ty viai žai dė kvad ra tą Drus ki nin kų „Sau lės“ pa grin di nė je mo kyk lo je.

Apie tai pa ra šė Drus ki nin kų sa vi val dy bės Lei pa lin gio pa grin di nės mo kyk los pra di nių kla sių mo ky to ja Ra­mu­tė­ŠUMS­KIE­NĖ.

„Pa gal vok ir ap si spręsk – ar tau to rei kia?“

Pa ne vė žio „Že my nos“ pa grin di nė mo kyk la tę sia pra ėju siais moks lo me tais pra dė tą įgy ven din ti Pa-ne vė žio mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos fi nan-suo ja mą pro jek tą „Pa­gal­vok­ ir­ ap­si­spręsk­ –­ ar­tau­ to­rei­kia?“, skir tą ne igia mų so cia li nių veiks nių pre ven ci jai.

Pa grin di niai pro jek to tiks lai: per su si ti ki mus, kla sės va lan dė les, ren gi nius nau do ti ak ty viuo sius ug dy mo me to dus ir per juos plės ti mo ki nių ži nias apie ža lin gas pri klau so my bes, ska tin ti drau giš kus mo ki nių tar pu sa-vio san ty kius, ug dy ti so cia li nius įgū džius, sa vi raiš ką, kū ry biš ku mą, to le ran ci ją, tu ri nin gą, kul tū rin gą lais-va lai kį. Spa lio pra džio je mo kyk los tre čio aukš to fo jė iš ka bin tas šū kis „Pa gal vok ir ap si spręsk – ar tau to rei kia?“ skel bė, kad mo kyk lo je vyk do mas ne igia mų so cia li nių veiks nių pre ven ci jos pro jek tas, ir kvie tė mo ki nius ak ty viai da ly vau ti pre ven ci nė je veik lo je. O veik los iš tie sų ne trū ko...

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo pro jek to „Pa gal vok ir ap si spręsk – ar tau to rei kia?“ ko or di na to rė, so cia li nė pe da go gė me to di nin kė Li­na­BER­NA­DIC­KAI­TĖ.

14

Ekologinis ugdymas

Bui ti nių at lie kų pa nau do ji mas – svar bi pro ble ma. Vie na iš prie žas čių – da bar ties žmo gus yra pra ra dęs ry šį su ap lin ka. To dėl jau nuo ma žens vai kams rei kia ro dy ti tin ka mą pa vyz dį, pra tin ti rū šiuo ti šiukš les. Da ly vau da mi veik lo se vai kai įgy ja dau-giau ži nių apie bui ti nes at lie kas, ran da bū dų, kaip jas pa nau do ti an trą kar tą, iš moks ta kū ry biš kai pa žvelg ti į kiek vie ną ne be rei ka-lin gą daik tą. Per ug do mą ją veik lą vai kai su ži no apie me džia gų sa vy bes, jų tar pu sa vio de ri ni mą, pri tai ky mą, ki ti mą. Vai kus džiu-gi na pa ty ri mas, kad ne be rei ka lin gi daik tai ga li tap ti vėl įdo mūs, nau do ja mi įvairiose veik lo se, ap lin kos puo šy bo je.

Kur da mi dar be lius vai kai ug do si ne tik fan ta zi ją, kū ry biš ku-mą, bet ir eko lo gi nį mąs ty mą, mo ko si ben dra dar biau ti. Tad jau prieš mo kyk li nė je gru pė je jie ska ti na mi gal vo ti:

ko dėl rei kia tau so ti daik tus ir ža lia vas?; •ko dėl rei kia rū šiuo ti at lie kas?; •ko dėl rei kia gam tą tvar ky ti, ja rū pin tis?; •ko dėl miš ke ne de ra šiukš lin ti? •

Į šiuos ir ki tus klau si mus prieš mo kyk li nu kai ieš ko at sa ky mų įvai rio se kas die nė se veik lo se. Vie­nas­iš­eko­lo­gi­nio­ug­dy­mo­tiks­lų – nuo pat vai kys tės ska tin ti su si do mė ji mą gam ta, ku ris tu rė tų per aug ti į ak ty vų rū pi ni mą si ja. Šiukš lės – ne at sie ja ma kas die nės žmo gaus bui ties ir esy bės da lis. Kur tik be paž velg si, ypač pa va sa rį, nu tir pus snie gui, ap lin ka pa sken du si šiukš lė se. Tai ma to vai kai, o daž nas tam pa mū sų, su au gu sių jų, ne tin ka mo el ge sio liu di nin kais. Vai kai pa sta būs ir dė me sin gi, mo ko si iš su au gu sio žmo gaus pa vyz džio. Tė vams pri trūks ta lai ko, kan try-bės pa aiš kin ti vai kams, ko dėl vie naip ar ki taip el gia ma si ap lin-ko je. To dėl iki mo kyk li nio ug dy mo pe da go gai sten gia si dirb ti šia lin kme. Per žai dy bi nes veik las, per pa tį žai di mą su pa žin di na me vai kus su ant ri nė mis ža lia vo-mis, jų pa nau do ji mu bui ty je. Svar biau sia su do min ti, kad veik los ska tin tų veik ti, mo-ty vuo tų bū ti gam tos drau gu. Bū tent to dėl nu spren dė me su pa žin din ti vai kus ir jų tė-ve lius su ant ri nių ža lia vų pa nau do ji mo ga li my bė mis iki mo kyk li nu ko ug dy mo veik-lo je. Vi­si­esa­me­at­sa­kin­gi­už­ tai,­ ką­ pa­lik­si­me­ po­sa­vęs,­to­dėl­tu­ri­me­jaus­ti­at­sa­ko­my­bę.Šiukš­lių­rū­šia­vi­mo­pro­b-

le ma. Rū šia vi mas pra si de da nuo šiukš lia dė žės. Kiek vie na vai kų at neš ta šiukš lė tu ri sa vo „is to ri ją“. Ma žie ji pa sa ko ja, koks pro duk tas bu vo ta me in de, dė žu tė je, kaip tė ve liai no rė jo iš mes ti, bet jie ne lei do. Pa sta bes ni vai kai iš kar to pa ste bė ję, kad tė ve liai šiukš les bū tų iš me tę į vie ną šiukš lia-dė žę. Ma žie ji tar pu sa vy je dis ku ta vo, kad ne vi sų na muo se yra daug šiukš lia dė žių. Mes gru pė je tu ri me tik dvi. To dėl pro ble mą pra de da me spręs ti nuo ar ti miau sios ap lin kos. Vai kai iš kar pė kar to ni nes dė žes, jas ap li ka vo kar py ti ne, plė šy ti ne ap li ka ci ja ir ant kiek vie nos už ra šė, pvz.: „Emi-li jos po pie riaus šiukš lės“, „Ei na ro plas ti ko šiukš lės“, „Ti to stik lo šiukš lės“. Taip kiek vie nas vai kas pa si da rė po tris dė žu tes. To kia veik la ma žie siems pa ti ko, nes kiek vie nas dir bo in di vi du a liai ir ge riau įsi mi nė, kaip rū šiuo ti tu ri mas šiukš-les. Nuo stik li nių vais tų bu te liu kų nu plė šė po pie ri nius už ra šus ir juos su dė jo į at ski ras, po pie riui skir tas dė žu tes, o stik lą – į stik lui skir tas dė žu tes. Pa sta būs vai kai at krei pė dė me sį net į ma žiau sias smul kme nas. Iš at si neš tų ne nau do ja mų dė žu čių, plas ti ki nių bu te lių, in de lių, šiukš lių mai šų, se nų žur na lų ir laik-raš čių ma žie ji ga mi no vai duok lius (iš pa ka vi mo po pie riaus), ma ši nas (iš tu a le ti nio po pie riaus ri ti nė lių), ap siaus tus vai di ni-mams (iš šiukš lių mai šų), ran kų dar bo kny gas (iš laik raš čių, žur na lų), lai ve lius (iš plas ti ki nių in de lių). No rė da mos su ža din ti

Šva ri gam ta – eko lo gi nio ug dy mo ir pa ži ni mo šal ti nis

vai kų smal su mą pa aiš kin da vo me apie ne rei ka lin gų daik tų ant ri nį pa nau do ji mą.

Prak ti nės veik los ska ti na vai kų kū ry bi nį mąs ty mą, dau ge lis net ne nu ma nė, kad kiek vie ną ne nau do ja mą daik tą ga li ma „pri kel ti“ nau jam gy ve ni mui. Mo kė mės rink ti ir rū šiuo ti įvai rias me džia gas (po pie rių, kar to ną, plast ma si nius dang te lius, in-de lius, stik li nius bu te liu kus), su dė ti jas į tam skir tas dė žu tes. Ska ti no me vai kus ben dra dar biau ti.

Kiek vie na prie mo nė sa vi ta, tei kian ti ma žie siems daug džiaugs mo. Bui ti nės at lie kos, ne nau do ja mos dė žu tės vir to ma ši nė lė mis, ran ki nė mis, pa puo ša lų dė žu tė mis. To kie dar bai pa į vai ri na vai kų veik lą, plė to ja dar bi nius įgū džius, ug do in di vi-du a lius kū ry bi nius ge bė ji mus.

Kiek vie nas vai kas, kur da mas prie mo nes iš bui ti nių at lie-kų, at ran da kaž ką nau ja, ty ri nė ja, eks pe ri men tuo ja. Prieš tai vai kai ieš ko jo idė jų en cik lo pe di jo se, dai lės dar be lių kny go-

se. Vė liau pe da go gės at sa kė į juos do mi nusius klau si mus, ska ti no vėl at si vers ti gru pė je tu ri mas kny gas. Ug dy mo pro ce se pir me ny bė tei kia ma ver ty bi nių nuo sta tų bei ge bė ji mų, prak ti nių įgū džių

ug dy mui, o ne siau ro pri-tai ky mo ži nioms. Žais da mi su pa čių su kur tais žais lais, prie mo nė mis vai kai lais vai pri ski ria no ri mas reikš mes daik tams, veiks mams, jas kei čia, žai džia jo mis. Lais-vė veik ti žai džiant ska ti na daug kar tų mė gin ti, in ter-pre tuo ti, mo de liuo ti, at rink ti, ap si spręs ti – stip ri na ryž tą ir re a lia me gy ve ni me reikš ti no rus, ro dy ti ini cia ty vą ir pa-stan gas, pri im ti spren di mus, kū ry biš kai keis ti ap lin ky bes. Dau gy bę įdo mių žai di mų

vai kai žai džia be žais lų. Įvai rūs bui ty je ne be nau do ja mi daik tai ste buk lin gai virs ta bet kuo ir pa ten ki na net la biau siai žais lų iš-pai kin tus vai kus. Svar bu, kad ne truk dy tu me jų su ma ny mams, keis tu me žais lus tais daik tais, ku riuos jie pa tys su kū rė, ku riems pri sky rė vaid me nis, leis tu me fan ta zuo ti. Or ga ni zuo tos veik los prieš mo kyk li nė je gru pė je – tai ban dy mas pa ro dy ti, kad gra žią ir šva rią ap lin ką ga li me su si kur ti pa tys.

Rū­ta­JA­CE­VI­ČIE­NĖ,­Dan­guo­lė­TE­LI­ŠAUS­KIE­NĖVil­niaus­l/d­„Bi­tu­tė“­prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­pe­da­go­gės

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

15

Mū sų įstai gos di rek to rė Ja­ni­na­Da­nie­nė­– pa grin di nė dau-ge lio pro jek tų idė jų au to rė bei ko or di na to rė, ku rią nuo šir džiai ir en tu zias tin gai pa lai ko vi sos pe da go gės ir net ap tar nau jan tis per so na las. Šie met jai ki lo idė ja su reng ti vai kų svei ka tin gu mo pro jek tą „Pa­bi­ro,­pa­ži­ro­po­kie­mą­ links­mi­svei­kuo­liu­kai“ lop še lio-dar že lio lau ko aikš te lė se įtrau kiant ne tik vi sų gru pių vai ku čius, bet ir jų tė ve lius. Pro jek tą su da rė dvi da lys: pir mo-ji – svei ka tin gu mo pro jek tas, pa si vaikš čio ji mai dar že lio gru pių lau ko aikš te lė se, ant ro ji – ru dens gė ry bių pa ro da „Nu pink ru-dens gė ry bių ki li mą“. Vai ku čiai kar tu su tė ve liais kū rė me niš kas kom po zi ci jas iš įvai rios gam ti nės me džia gos.

Svei ka tin gu mo pro jek tas „Pa bi ro, pa ži ro po kie mą links mi svei kuo liu kai“ vy ko vi so se gru pių lau ko aikš te lė se. „Čiul-buo nė lių“ gru pės prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Edi­ta­Na­var­daus­kie­nė ir auk lė to ja Da­lia­ Va­dei­šai­tė pa si rin ko te mą „Kurk, ju dėk, ste bėk, at spėk“. Kiek vie nas vai kas ga vo že mė la pį, ku ria me nu brai žy tas ke lias iki „ne gy ve na mos sa los“ su įvai rio mis už duo ti mis. Že mė la py je ro dyk lė mis, žen klais, sim bo liais vai kams bu vo nu ro dy ta, kur rei kia ei ti ir ką su ras ti. Prieš mo kyk li nės „Gud ru čių“ gru pės te mą „Ma ži dar bai – di-de li džiaugs mai“ prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Jo lan ta Be­lou­sie­nė ir auk lė to ja As­ta­Či­če­ly­tė-Gry­bie­nė orien ta vo į svei ka tos kom pe ten ci jos stip ri ni mą bei ak ty vių jų me to dų tai ky-mą lau ko ap lin ko je. Vai kai at li ko įvai rias di dak ti nes už duo tis, žo džių gar si nės ana li zės ir ju de sių su jun gi mą. Siek da mi įtvir tin ti me džių pa va di ni mus mažieji at li ko gru pi nes-kū ry bi nes už duo tis, iš ber žo la pų dė lio jo B rai dę, iš kaš to nų – G rai dę, iš gi lių – Ą, iš žil vi čio la pų – Ž ir t. t. Kvė pa vi mo įgū džiams stip rin ti vai kai at li ko įvai rius pra ti mus, pū tė mui lo bur bu lus, ba lio nus, rung ty-nia vo tar pu sa vy je ir kar tu su tė ve liais, o ge rai nuo tai kai pa lai ky ti žai dė lie tu vių liau dies ra te lį „Pa sė jau žil vi tį“.

„Mes ma ži, bet grei ti!“ skan da vo „Spin du lė lių“ gru pės vai-kai bei auk lė to jos Al­vy­da­Ar­mo­nie­nė ir Ivo­na­Po­lu­ben­ko. Į gru pės veik lą ak ty viai įsi trau kė ir tė ve liai. Jie kar tu su vai kais ty ri nė jo, mankš ti no si, dai nuo da mi ste bė jo ap lin ką, at li ko įvai rias už duo tis, o ren gi niui pa si bai gus vi si vai ši no si žo le lių ar ba ta ir kiš kio py ra gais. „Sau gus pa sau lis vai ko aki mis“ – to kią pa grin-di nę idė ją iš kė lė „Švy tu rė lių“ gru pės auk lė to jos, siek da mos vai kų svei ka tos stip ri ni mą ug dy ti per kū ry biš ku mą ir gam tos pa ži ni mą. Po tu ri nin gos veik los, skam bant akor de o nui vi si

Au ki me svei ki

Pa bi ro, pa ži ro links mi svei kuo liu kai

pie šė ir kli ja vo ap li ka ci jas iš gam ti nės me džia gos, o per ga lė prieš tė ve lių ko man dą vai kams su tei kė daug ge rų emo ci jų. 3–4 me tų vai kų „Verps te lių“ gru pės auk lė to ja Ol­ga­Gai­žu­tie-nė pa si rin ko te mą „Daug man rei kia ap va žiuo ti, pla čią že mę iš ma tuo ti“. Pas ma žuo sius ap si lan kęs meš ki nas Rud no sis su tei kė vai kams daug džiaugs mo. Per siu že ti nį žai di mą vai kai „va žia vo“ prie jū ros, kvie tė kar tu ke liau ti ir tė ve lius. „Vie ver sė-lių“ gru pės auk lė to jos te mą „Mer gai tės ir ber niu kai – drą sūs, stip rūs vie ver siu kai“ sky rė ru dens ypa tu mams. Vai kai ste bė jo ru de nė jan čius me džius ap tar da mi jų ypa tu mus, sa vy bes, steng da mie si įtvir tin ti me džių pa va di ni mus. Pa tys ma žiau si pro jek to da ly viai „Čiauš ku čių“ gru pės vai ku čiai už duo tis at li ko kar tu su tė ve liais. „Lai min ga vai kys tė kie me ly je“ – taip gru pės veik lą pa va di no auk lė to jos Vi­ta­li­ja­Skre­bū­nie­nė ir Ge­nu­tė­Mar­ty­šie­nė, „pa vir tu sios“ zui ku čiu ir pe ly te.

Pa si bai gus pro jek tui dar il gai ne ti lo ne tik vai ku čių, bet ir tė ve lių kle ge sys. Te gy ve na mū sų dar že ly je gra ži vai kys tės pa sa ka, iš au gan ti į lai min gą gy ve ni mą.

Eg­lė­KAR­PO­VAVil­niaus­l/d­„Pa­sa­kai­tė“­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui

Al­vy­da­AR­MO­NIE­NĖVil­niaus­l/d­„Pa­sa­kai­tė“­ta­ry­bos­pir­mi­nin­kė

Jau dau ge lį me tų Vil­niaus­lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Pa­sa­kai­tė“ vyk do mi įvai rūs pro jek tai: „Že mės pa sa ka“, „Ma žų jų ste buk lai se no liams“, „Mes ta len tin gi“ ir kt. Jais sie kia ma ug dy ti vai kus per įvai rias kom pe ten ci jas, la vi nant jų kū ry biš ku mą. Šiais me tais vie nas iš pri ori te tų – sau­gus­ir­svei­kas­vai­kas, to dėl ypa tin gas dė me sys ski ria mas svei kos gy ven se nos įgū džių įtvir ti ni mui, kū no kul tū rai bei as mens hi gie nai.

ra ga vo liep žie džių ar ba tos ir aje rų duo nos su svies tu.

„Pa sa gė lių“ gru pės auk lė to jos su ren gė „Links mą ją lenk ty nių, var-žy bų, pa ro dų po pie tę“. Per šią veik lą vai kai bu vo pa si skirs tę į „sau lu čių“ ir „de be sė lių“ ko man das, „ke lia vo“ įvai rio mis sto te lė mis lau ke at lik da-mi di dak ti nes už duo tis, kū ry biš kai

16

Spa lio pa bai go je gel-to nie ji au to bu siu kai iš

įvai riau sių ša lies kam pe lių rie dė jo į Vil nių. Tą die ną „Sie mens“ are no je vy ko ver ti mų ir iliust ra ci jų kon kur so „Ta vo žvilgs nis“ bai gia ma sis ren gi nys – at si im ti ap do va no ji mų, pa pra mo gau ti ir pa ben drau ti su gu žė jo mo ki niai bei mo ky to jai.

žvilgs nių, me nų ir kal bų šven tė

nuo la tos mąs ty ti, ly gin ti ir to bu lin ti. Kar tu tai de mok ra tiš kas, at vi ras ir vie šas pro ce sas, nes at lik da mi šį dar bą la biau siai lenk ty niau ja me su sa vi mi, bet taip pat tu ri me ga li my bę var žy tis su vi sa Lie tu va. Bū tent to dėl iš lei džia me iš ki liau sių ver­ti­mų­ir­iliust­ra­ci­jų­al­bu­mą, ren gia me pa ro das steng da mie si eks po-nuo ti vi sas iliust ra ci jas – tuos sa vo tiš kus ir ori gi na lius min ties blyks nius.“

Pir mi nin kė pa brė žė, kaip svar bu ne­ri­bo­ti­moks­lei­vių­am-žiaus­ir­jiems­siū­ly­ti­rink­tis­įvai­raus­su­dė­tin­gu­mo­teks­tus, ir per da vė ko le gos iš Is pa ni jos ra gi ni mą „im ti tai, kas įvei kia ma, įdo mu, su ku ria iš šū kį, to bu lin ti sa vo ži nias, įgū džius, pa žin ti ki tų tau tų kul tū rą, mo ky tis kal bų“. Pro jek to or ga ni za to riai įsi ti ki nę, kad ne vien moks lei viai, bet ir mo ky to jai pro jek te ran da iš šū kių. Vi sa tai kal bų, kul tū ros ir me no są jū džiui su tei kia vie­ny­bės­esa­mu­mą. Tai pa tvir ti no ir ren gi nio sve čio iš Bel gi jos žo džiai: „Pro jek tas ža vus in di vi du a laus dar bo, tar si pa slap ties, ir vie-šu mo bei li be ra lu mo der me“.

SvEI KI NI MAI

Pa gerb ti Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon do veik lą į šven tę at vy ko ne ma žas bū rys ga bių ir kū ry bin gų žmo nių. Vie ni – bu vę ak ty vūs pro jek tų da ly viai, ki ti – nuo la tos tal ki nan tys, re mian tys pro jek tus ar tie siog pa lai kan tys šį kal bų są jū dį.

Anot mo ky to jo Au­ge­nio­Kas­pu­čio, „Vie­vio­me­no­mo­kyk­la – iš ti ki mi „Ta vo žvilgs nio“ ger bė jai. Tai la bai gra žus pro jek tas“. Kiek vie ną kar tą mo kyk la šven tei pa ren gia ke lis mu zi ki nius nu me rius ir vi sus ste bi na dai lės dar bais. Šie met moks lei vių su kur tuo se pie ši niuo se – pro jek to pa va di ni mas. „Ta vo žvilgs nio“ rai dės api pa vi da lin tos taip, kaip jas įsi vaiz da vo jau nie ji dai li-nin kai. „Tai dar vie na ga li my bė iš ban dy ti sa vo jė gas, stip rin ti mo ty va ci ją“, – sa kė mo ky to jas.

An­drius­Iva­naus­kas, bu vęs pro jek tų ren gi nių ve dė jas, pri-si mi nė, kaip prieš sep ty ne rius me tus sto vė jo „Ta vo žvilgs nio“ sce no je, kai vi si da ly viai ir lau re a tai lip da vę at si im ti ap do va-no ji mų: „Kiek vie nais me tais pro jek tas plė tė si, at si ras da vo dar dau giau nau jų žvilgs nių, min čių, idė jų... Džiau giuo si, kad Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon das ska ti na žvilgs nių, kal bų ir me nų įvai ro vę, o re zul ta tas – gra ži dar na.“

„Iš­mo­ki­me­bent­vie­ną­tarp­tau­ti­nės­var­to­se­nos­ir­kai­my­ni­nių­tau­tų­kal­bą!“­–­to­kia­UNES­CO­pa­skelb­ta­per­spek­ty­va­jau­de­šim­tą­jį­kar­tą­Vai­kų­kū­ry­bi­nės­ini­cia­ty­vos­fon­das­kvie­tė­vi­sų­ša­lies­mies­tų­bei­ra­jo­nų­moks­lei­vius­da­ly­vau­ti­ver­ti­mų­ir­iliust­ra­ci­jų­kon­kur­se­„Ta­vo­žvilgs­nis“.

Ir ko čia tik ne bu vo. Pir mo jo aukš to fo jė su reng to je pa­ro­do-je ga lė jai gė rė tis jau nų jų dai li nin kų įvai riau sio mis tech ni ko mis at lik tais dar bais. Įkur to je šlo­vės­alė­jo­je bū ria vo si iš di dūs nu-ga lė to jai – ir kaip su ben dra min čiais sma giai ne pa bū ti ar pa ta-ri mo ne iš klau sy ti... Vi sus džiu gi no ir tre­čio­ji­pro­jek­to­kny­ga, ku rio je – ne tik ge riau si ver ti mai, gra žiau sios iliust ra ci jos, bet ir kon kre čių mo ki nių žvilgs­niai,­nuo­tai­kos,­min­tys.

Šur mu lia vo, ūžė are na. Ir kaip ne ūš, jei į šven tę su si rin ko mo ky to jai ir moks lei viai iš be veik 600 Lie tu vos mo­kyk­lų. Ren-gi ny je da ly va vo ir tarp tau ti nio pro jek to „Kal­bų­ken­gū­ra­2011“ nu ga lė to jai.

SA vęS TO BU LI NI MO PrO grA MA

Api ben drin da ma de šim ties me tų „Ta vo žvilgs nio“ pe ri odą Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon do pir mi nin-kė Zi­ta­Mar­ti­nė­lie­nė­ kal bė jo: „Džiau giuo si, kad per tuos me tus pa­vy­ko­su­kur­ti­sa­vęs­to­bu­li­ni­mo­pro­gra­mą. Ne no ri me pa sa ky ti, kad tai vie nin te lė ar nie kaip ne to bu lin ti na pro gra ma, anaip tol – tai­mū­sų­at ei ties tiks las. Kas yra su si pa ži nęs su ver ti mo me nu, tik rai pa ty rė, ko kia tai „pa sa ka be ga lo“ –

Konkursai

Geriausius­vertimus­skaito­„Šaltinėlio“­privačios­m-klos­mokiniai­Jonas­Šlepikas­ir­Rūta­Paravinskaitė

Vievio­meno­m-klos­mokinių­piešiniai

Šoka­kolektyvo­„Viesulas“­vaikai

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

17

Ren gi nio da ly vius iš kil min gai pa svei ki no My ko lo Ro me rio uni­ver­si­te­to­aka­de­mi­nis­cho­ras ir Vai kų kū ry bi nės ini cia ty-vos fon do džia­zo­kvar­te­tas. Vi sa sa lė šo ko ir dai na vo kar tu su ge rai ži no mais Lie tu vos po psce nos at li kė jais. Šil tai su tik ti ir Na cio na li nės Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk-los auk lė ti nis Il­ja­Ak­sio­no­vas, Vil niaus „Me dei nos“ pra di nės mo kyk los ko lek ty vas „Vie­su­las“ ir kt.

MO Ky TO JAI, MO KI NIAI, Tė vAI APIE PrO JEK Tą...

Li­na­Ker­šu­ly­tė,­Vil­niaus­r.­Pa­ber­žės­„Ver­de­nės“­vi­du­ri-nės­mo­kyk­los an glų kal bos mo ky to ja, sa kė, kad jų mo kyk la „Ta vo žvilgs ny je“ – ne nau jo kai. Jų ma ny mu, už duo tys ren gia-mos ap gal vo tai, mo ki niai mo ty vuo ja mi jas at lik ti. To kie pro jek tai pa de da to bu lin ti ži nias, gi li na mo ki nių ge bė ji mus. Pa žy miui kar tais pri trūks ta mo ty va ci jos, o no ras šven tė je pa bū ti vi siems kar tu įvei kia kliū tis.

Lo­re­ta­ Ka­ma­raus­kie­nė, Vil­niaus­Mar­ty­no­Maž­vy­do­pro­gim­na­zi­jos­an glų kal bos mo ky to ja: „Dau ge lį me tų da ly-vau ja me Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon do or ga ni zuo ja muo se pro jek tuo se. Ge riau siai se ka si „Kal bų ken gū ro je“ – tu ri me daug nu ga lė to jų. Pro jek tas mo ty vuo ja mo ky tis, siek ti re zul ta tų, o, svar biau sia, pa tin ka vai kams.

Įdo mu, nes kon kur so už duo tys dau giau orien tuo ja mos į ben-drą vai kų iš pru si mą, o ne į ži nių tik ri ni mą.“Gre­ta­Bu­zai­tė, 8e kla sės mo ki nė, dar pri dū rė: „Už duo tys

la bai įdo mios, ska ti nan čios mąs ty ti, su ži nai daug nau ja, to dėl ir no ri si da ly vau ti bei pa tik rin ti sa ve“.

Ru sų kal bos mo ky to ja Vir­gi­ni­ja­Ja­sai­tie­nė ir an glų kal bos mo ky to ja­Lo­re­ta­Bal­čy­tie­nė iš Ši­lu­tės­r.­Švėkš­nos „Sau­lės“­gim­na­zi­jos­džiaugėsi į šven tę at si ve žu sios 33 „Ta vo žvilgs nio“ lau re a tus – ver tė jus bei iliust ra to rius – ir 24 kal bų kon kur so nu­ga­lė­to­jus.

Pro jek te mo kyk la da ly vau ja aš tun tą kar tą, kiek vie nais me tais atvyksta ir į ren gi nį Vil niu je. Gerai, kad or ga ni za to riai ver ti na vai kų at lik tą dar bą, pa stan gas, ska ti na juos.

Vai kams itin pa tin ka iliust ruo ti ver čia mus teks tus. Jų dai lės dar bai jau ne pir mą kar tą pub li kuo ja mi lei džia mo je kny go je. Šie met džiu gi na ne tik pie ši niai, bet ir pui kus vie nos moks lei vės ver ti mas, ku ris taip pat pa te ko į „Ta vo žvilgs nio“ kny gą.

Ir­mi­na­Dic­kai­tė: „Ma no sū nus An drius mo ko si Vil niaus „Švie-sos“ pra di nės mo kyk los ant ro je kla sė je. Pir mą kar tą da ly va vo lie tu vių kal bos „Kal bų ken gū ro je“, pa si ro dė sėk min gai, pel nė si dab ri nį di plo mą. Ši šven tė – ge ra pro ga ir mo ty va ci ja vai kui da ly vau ti kon kur se ir ki tais me tais.“

Eli­dos­Ci­buls­kie­nės, Pa­sva­lio­r.­Jo­niš­kė­lio­Gab­rie­lės­Pet-ke­vi­čai­tės-Bi­tės­gim­na­zi­jos ru sų kal bos mo ky to jos, ma ny mu, to kie pro jek tai ska ti na ki to mis aki mis pa žvelg ti į sa vo mo kyk los vai kų dar bus. Už sie nio kal boms or ga ni zuo ja mų pro jek tų nė ra daug, jie su dė tin gi, ir kar tais kai mo vai kai tu ri ri bo tas ga li my bes juo se da ly vau ti. Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon do or ga ni zuo-ja muo se kon kur suo se ga li pa si reikš ti vi si vai kai. Šven tė „Sie-mens“ are no je – pro ga su si tik ti, pa ben drau ti, pa si da ly ti pa tir ti mi su drau gais ir ko le go mis iš ki tų mo kyk lų.

Prieš de šim tį me tų gro jęs vie no je gru pė je ir kū ręs dai nas vai kų teks tais da bar jau tei si nin kas To­mas­ Iva­naus­kas dė-ko jo Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon dui, kad lei do su si pa žin ti su vai kų kū ry ba, su pras ti jų ta len tą ir įver tin ti kū ry bi nį po lė kį, nes „vai kų ei lė raš čiai sma gūs, ku pi ni są mo jo ir įvai rių min ties vin gių“. Jo ma ny mu, „Ta vo žvilgs nis“ – pui kus vai kų kū ry bi nio po lė kio ska ti ni mo pro jek tas. Tai, kad jis gy vuo ja jau de šim tį me tų, ro do, jog jau ni mas ga li ir no ri kur ti.

„Lin kiu, kad kiek vie nas čia atėjęs vė liau sa ky tų: „Esu bai gęs „Ta vo žvilgs nio“ kū ry bi nį uni ver si te tą“, – sa kė T. Iva naus kas.

Mūsų­inf.

Lie tu vos mo ki nių in for ma vi-mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras mo to cik lų ir mo pe dų vai ruo to jų var žy bas or ga ni zuo ja jau dau ge lį me tų. Daž niau siai jau nie ji vai-ruo to jai rung ty niau da vo Vil niu je. Šie met mo to cik lų ir mo pe dų gaus mas su dre bi no Pa ne vė žio r. Ra gu vos gim na zi ją, ku rio je itin po pu lia rus mo to cik lų spor tas. Į var žy bas, vir tu sias šven ti ne sau-gaus eis mo po pu lia ri ni mo ak ci ja Aukš tai ti jo je, at vy ko net de vy nios mo to cik lų ir mo pe dų vai ruo to jų ko man dos bei pa vie niai en tu zias-

tai iš Ra­gu­vos,­Pa­liū­niš­kio,­Upy­tės­(Pa­ne­vė­žio­r.),­Ali­za­vos­(Ku­piš­kio­r.),­Yla­kių­(Skuo­do­r.)­ir­Klai­pė­dos. Ren gi nio tiks las – ska tin ti jau nuo lius sau giai elg tis ke liuo se, siek ti, kad sau gus vai ra vi mas tap tų kas die ne bū ti ny be.

Var žy bų da ly vius svei ki no ir sau gaus ke lio lin kė jo Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos, Pa ne vė žio ra jo no mo ki nių kū ry bos ir spor to cen trų at sto vai, Pa ne vė žio ap skri-ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to Pa ne vė žio ra jo no po li ci jos ko mi sa ria to vir ši nin kas Da­rius­Pliav­ga ir Vie šo sios po li ci jos sky riaus vir ši nin kas Gied rius Ma siu lis.

Mo ki niai ne tik rung ty nia vo, bet ir ga lė jo pa tir ti tai, kas yra tik ras eis mo įvy kis – iš ban dė Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di rek-ci jos prie Su si sie ki mo mi nis te ri jos sau gos dir žų efek ty vu mo ir au to mo bi lio ap si ver ti mo imi ta vi mo įren gi nius. Vi sa tai dar kar tą pa a ki no vai kus at ei ty je bū ti reik les nius sau, ati des nius va ži nė jan tis ke liuo se.

Var žy bo se ne bu vo pra lai mė ju sių jų, bet pa ska tin ti ge riau siuo-sius rei kė jo. Pir mą ją vie tą mo pe dų vai ruo to jų gru pė je pelnė Do­man­tas­La­daus­kas, ant rą ją – Da rius Ki zys, tre či ą ją – Ig-nas­Kun­cė iš Ra gu vos gim na zi jos.

Mo to cik lų vai ruo to jų gru pė je ge riau si bu vo taip pat ra gu-vie čiai: pir mą ją vie tą pel nė Lu­kas­Mu­le­vi­čius, ant ras bu vo Ka­ro­lis­Dai­li­dė­nas, tre čias – Arū­nas­Amb­raš­ka.

Tau rė mis ir di plo mais ap do va no ti: už pir mą ją vie tą – Pa ne-vė žio ra jo no mo ki nių kū ry bos ir spor to cen tro pir mo ji ko man da, už ant rą ją – šios ug dy mo įstai gos ant ro ji ko man da (va do vas Al­gir­das­Rut­kaus­kas), už tre či ą ją – Klai pė dos moks lei vių sa vi raiš kos cen tro pir mo ji ko man da (va do vas An­ta­nas­Jaz-daus kas). D. La daus kui iš Pa ne vė žio ra jo no, ge riau siai mo-kė ju siam Ke lių eis mo tai syk les, Pa ne vė žio ra jo no po li ci ja įtei kė spe cia lų pri zą – šal mą.

Or ga ni zuo ti ren gi nį pa dė jo Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di rek ci ja prie Su si sie ki mo mi nis te ri jos, VĮ „Re git ra“, ben dro vė „Bal tic Pet-ro leum“. Mo ki niams kon cer ta vo Pa ne vė žio ra jo no Ši la ga lio kul-tū ros cen tro jau ni mo pu čia mų jų or kest ras „Skle pu či ni“, o ren gi nio pa bai gai ti ko ka rei viš kos vai šės.

Hen­ri­kas­VAI­TE­KŪ­NAS

Pui kus vai ra vi mas – sau gus eis mas

Varžybos

18

Me to di nių prie mo nių at si ra di mą lė mė pas ta rai siais me tais de mok-ra ti nių ša lių pa vyz džiu pri pa žin ta moks lei vio tei sė ug dy tis pa gal jo in di vi du a lius po rei kius ir ga li my-bes ati tin kan čias (adap tuo tas ar ba mo di fi kuo tas) mo ky mo pro gra mas. Še še rių me tų dar bo su spe cia lių jų po rei kių vai kais ben dro sio se kla sė-se pa tir tis pa ro dė, kad to kie vai kai itin sun kiai val do ran kas ir ra šy ti, net lai ky ti pieš tu ką jiems rei kia daug va lios pa stan gų. Ne įga li vai-ko ran ke lė ne vi sa da su ge ba at lik ti rei ka lau ja mas už duo tis: ap ve džio ti, ra šy ti, įra šy ti, pieš ti, spal vin ti, dai-liai at kar to ti. Lie ka daug ne at lik tų už duo čių, pus tuš tės pra ty bos. Dėl ne ge bė ji mo įveik ti už duo tis vai ką dar la biau sle gia ne vi sa ver tiš ku mo kom plek sas.

Mo ky to jas, siek da mas ug dy ti vai-ko ge bė ji mus, yra pri vers tas pats su gal vo ti už duo tis, ku rios ati tik tų jo po rei kius: nu ves ti, pa ryš kin ti, pa-brauk ti... Pra ty bų są siu vi niai nė ra pi gūs. O ir juos įsi gi ję vai ko tė vai no rė tų, kad už duo tys bū tų sėk­min­gai­at lie ka mos, o ne pra-lei di nė ja mi la pai...

Spe cia lių jų po rei kių vai kams lie tu vių kal bos mo ky mui nė ra pra ty bų pa si rin ki mo ga li my bės, to dėl te ko pa čiai kur ti už duo-tė les ir pa gal jas mo ky ti vai kus su ne ga lia. Ma nau, kad pa bi rę už duo čių la pai nie ka da ne at stos tik ro jo pra ty bų są siu vi nio, ku rį sva jo ja tu rė ti kiek vie nas vai kas, be si mo ky da mas mo kyk lo je.

Me to di nės prie mo nės – spe cia lių jų po rei kių vai kams

Gal būt ma no dar bo pa tir tis, pa reng-tos pra ty bos pa dės už pil dy ti spra gą šio je sri ty je.Kuo­pra­ty­bos­pa­trauk­lios­vai-

kui?­Jis ga li pats, be nie kie no pa-gal bos at lik ti už duo tis ir džiaug­tis­sa­vo­dar­bo­sėk­me. Jis tu ri „sa vo“ pra ty bas, ku rio se vi sas už duo tis ga li ma at lik ti pa čiam sa vo sil pna ran ka ve džio jant pieš tu ką. Ne lie ka ne at lik tų už duo čių, nes vi sos pri tai-ky tos vai kui su ne ga lia.Kuo­pra­ty­bos­pa­trauk­lios­mo-

ky­to­jui?­Jis ga li pa skir ti už duo tis pa gal mo ky mo pro gra mą, su tau po sa vo dar bo lai ką.

Pra ty bų są siu vi niai 1 kla sei „Mo-kau si skai ty ti ir ra šy ti“ bei „Mo kau si skai čiuo ti“ skir ti spe cia lių jų po rei kių mo ki niams, ser gan tiems ce reb ri niu pa ra ly žiu mi,­ tu­rin­tiems­ypač­ žy-mių­ran­kų­ju­dė­ji­mo­su­tri­ki­mų.Pra­ty­bų­tu­ri­nys­su­sie­tas­su­mo-

­ky­mo­pro­gra­ma, skir ta spe cia lių jų po rei kių vai kams ug dy ti, bei va do-vė liais „Šal ti nė lis“ 1 kla sei (au to rės Lo re ta Barz do ny tė-Mor ke vi čie nė

bei Ele na Mar ce lio nie nė) ir „Skai čių ša lis“ (au to riai Bro nius Bal čy tis, Ri ma Mar ti nė nie nė, Ona Šti ti lie nė, Al do na Vai čiu lie nė), skir tais spe cia lių jų po rei kių vai kams mo ky ti. Pra ty bų lei dy bą pa rė mė LR Sei mo na rys Al­gi­man­tas­Dumb­ra­va.

Dan­guo­lė­SA­VI­ČIE­NĖVi­sa­gi­no­„Ver­de­nės“­g-jos­pra­di­nių­kla­sių­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

Spa lį Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tre prie Vil niaus lie tu vių na mų su reng tas se mi na ras, skir tas už sie nio lie tu vių kil mės stu den tams, šiais me tais įsto ju siems į Lie tu vos aukš tą sias mo kyk las. Se mi na ro te ma – „At­vy­ku­sių­į­Lie­tu­vą­už­sie­nio­lie­tu­vių­kil­mės­stu­den­tų­adap­ta­ci­ja­ša­ly­je“. Jau ni mo psi-cho lo gi nės pa ra mos cen tro psi cho lo gė Vir­gi­ni­ja­Mi­kė­nie­nė pa sa ko jo ne tik apie pro ble mas, su ku rio mis su si du ria dau gu ma Lie tu vos stu den tų, at vyks tan čių stu di juo ti į Lie tu vos di džiuo sius mies tus, bet ir apie už sie nie čių adap ta ci jos ša ly je sub ti ly bes. Nors už sie nio lie tu vių kil mės stu den tai ir tu ri šak nis čia, di dži ą ją sa vo gy ve ni mo da lį jie bū na pra lei dę už sie ny je, to dėl at vy kus į Lie tu vą ten ka ne tik įveik ti kal bos bar je rą, bet ir pri si tai ky ti prie nau jų kul tū ri nių re a li jų. Psi cho lo gė ra gi no stu den tus su si dū-rus su sun ku mais ne pa si duo ti im pul sui grįž ti na mo, o steng tis pa laips niui spręs ti pro ble mas ir, svar biau sia, ne pa mirš ti, kad ap lin kui yra žmo nių, ga lin čių pa dė ti. Se mi na re sa vo pa tir ti mi pa si da li jo ir stu den tai, jau ne pir mus me tus gy ve nan tys bei stu di juo jan tys Lie tu vo je. Anot jų, sun kiau sia bu vo įveik ti tė vų bei drau gų il ge sį, ta čiau su tik ti nau ji žmo nės ir stu den tiš ko gy-ve ni mo rū pes čiai pa dė jo. Taip pat dau gu mai už sie nio lie tu vių, kad ir pa kan ka mai ge rai mo kan čių lie tu vių kal bą, bū na sun ku įsi sa vin ti dės to mus da ly kus dėl moks li nės kal bos ypa tu mų, spe ci fi nių ter mi nų ar ba dės ty to jo kal bė ji mo tem po. Di džiau sia klai da to kio je si tu a ci jo je bū tų nu ty lė ti šią sa vo pro ble mą ir vis ką pa lik ti sa vie i gai.

Už sie nio lie tu vių kil mės jau ni mas įvai riais bū dais ska ti na mas

Stu den tų adap ta ci ja

rink tis stu di jas Lie tu vo je. Už sie nio ša lies gy ven to jas, įro dęs sa vo lie tu viš ką kil mę, ga li pre ten duo ti į kvo ti nę vie tą Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se. Stu di jų me tu toks stu den tas tu ri tei sę kreip tis į Vals ty bi nį stu di jų fon dą sti pen di jai už stu di jų re zul ta-tus bei so cia li nei iš mo kai gau ti. Stu den tai įvai ria pu sę pa gal bą ga li gau ti ir iš Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tro, ku rio vie na iš funk ci jų – teik ti in for ma ci ją už sie nio lie tu viams apie ga li my bes stu di juo ti Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se bei pa dė ti jiems in teg ruo tis į Lie tu vos vi suo me nę. Stu den tai yra kvie čia mi da ly vau ti Už sie nio lie tu vių stu den tų klu bo edu ka ci niuo se ren-gi niuo se, iš vy ko se, se mi na ruo se ir taip ge riau pa žin ti ša lį, jos is to ri ją, da bar tį, to bu lin ti lie tu vių kal bą.

Ju­li­ja­BAŠ­KY­TĖ

Vi­sa­gi­no­ „Ver­de­nės“­gim­na­zi­jo­je­mies­to­pe­da­go­gams­ir­tė­ve­liams­pri­sta­ty­ti­pra­ty­bų­są­siu­vi­niai­„Mo­kau­si­skai­ty­ti­ir­ra­šy­ti“­bei­„Mo­kau­si­skai­čiuo­ti“,­skir­ti­spe­cia­lių­jų­po­rei­kių­vai­kams­mo­ky­ti.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

19

Spa­lį­Klai­pė­dos­Sta­sio­Šim­kaus­kon­ser­va­to­ri­jos­sa­lė­je­aš­tun­tą­kar­tą­vy­ko­kas­me­ti­nis­ kon­cer­tas­su­si­ti­ki­mas­ „Ru­dens­ spal­vos,­ ei­lės­ ir­ gar­sai“, jun­gian­tis­dai­lę,­po­ezi­ją­ir­mu­zi­ką.­

Sa­lės­ sie­nas­pa­puo­šė­ žy­maus­dai­li­nin­ko­ma­ri nis to Ed­var­do­Ma­li­naus­ko­pa­veiks­lai,­sa­vo­ei­lė­raš­čius­skai­tė­bu­vęs kon­ser­va­to­ri­jos­auk­lė­ti­nis,­po­etas,­mu­zi­kas,­pe­da­go­gas­iš­Tau­ra­gės­Al gir das Pet rai tis.­Įspū­din­gą­kon­cer­tą­pa­ren­gė­kon­ser­va­to­ri­jos­mo­ky­to­jai.

Kon cer tą pra dė jo in stru men ti nis du e tas – klar-ne ti nin kas An­ta­nas­Mi­le­rius ir pia nis tė Vir­gi­ni­ja­Ruz­gie­nė, pa skam bi nę Ro ber to Šu ma no (Ro bert Schu mann) ro man są op. 94. Pa si žy mė jo ta len tin ga smui ki nin kė Skais­tė­Či­lins­kai­tė, grie žu si net su tri-mis kon cert meis te riais: Bi­ru­te­Vai­šie­ne,­Ta­ma­ra­Pro­ko­po­vič­ir­Ži­vi­le­Ča­pie­ne. Jaus min gai bu vo at lik ti frag men tai iš Džor džo Gerš vi no (Ge or ge Gers hwin) ope ros „Por gis ir Be sė“, Piot ro Čai kov skio nok tiur nas d-moll op. 19, Nr. 4, Igo rio Fro lo vo pje sė „A’la blu es“. Vo ka lis tė Ri ma Ra­mo­nie­nė sti lin gai pa dai na vo Džo no Kan de rio (John Kan der) dai ną „Ca ba ret“ ir t. t.

At li kė jai mie lai jun gė si į in stru men ti nius an sam blius. Kon cer to pa bai go je an sam blis „In fo tan go“ – Ma­ri­na­Lo­gu­ten­ko­va (akor-de o nas), Aud­ro­nė­Sa­bū­nie­nė (for te pi jo nas) ir S. Či lins kai tė (smui kas) – aist rin gai at li ko As to ro Pia co los (As tor Piaz zol la) kū ri nius „S. V. P.“ ir „Es cu a lo“. Or ga niš kai į kon cer tą įsi lie jo ren-gi nio sve čių – žy maus dai li nin ko ma ri nis to E. Ma li naus ko ir po-eto, mu zi ko A. Pet rai čio – pa si sa ky mai. Pub li ką su ža vė jo A. Pet- rai čio ei lė raš čiai. Al gir das ži no žo džio ver tę, nei eš ko po ezi jo je puoš me nų bei įman trių gro žy bių. Ta čiau ne ap si ri bo ja vien po-ezi ja. Jis ku ria ir mu zi ką. Klau sy to jus pa ma lo ni no jo „Ro man-sas“, ku rį sub ti liai pa dai na vo Rū­ta­Ko­ciū­tė-Aga­fo­no­vie­nė.

E. Ma li naus ko kū ry ba įvai ri. 2006 m. Klai pė dos mies tas už ypa tin gus nuo pel nus uos ta mies čio kul tū rai ir me nui dai li nin kui su tei kė Klai­pė­dos­kul­tū­ros­ma­gist­ro­ var­dą ir ap do va no jo auk­so­žie­du­su­dei­man­tu. Cha riz ma tiš ka sis ma ri nis tas kal bė-jo apie sa vo jau nys tę ir mei lę jū rai. Įsi mi nė žo džiai: „Aš ger biu jū rą ir no riu įro dy ti, kad ji – mū sų Lie tu vos tur tas“. E. Ma li naus ko dar bų pa ro da dar ku rį lai ką puoš kon ser va to ri jos sa lę.

Ko dėl kas met ren giu šį ren gi nį? Mū sų kas die ny bė je dau ge lis žmo nių gy ve na be džiaugs mo. Jiems stin ga šven tės. Gy ve ni mo tem pas pa lie ka vis ma žiau lai ko tam. Bet ne pa mirš ki me pa kel ti gal vos, pa ma ty ki me me dį, lo pi nė lį dan gaus, ža lią vi jok lį, gra žų vei dą, iš girs ki me me lo di ją. Kas dien ga li ma iš gy ven ti daug ma žų džiaugs mų. Žmo nės, ga lin tys kur ti, tu ri neš ti džiaugs mo aki mir-ką ki tiems. Juk esa me tam, kad pa sau lis pra tur tė tų.

Ta­ma­ra­PRO­KO­PO­VIČKlai­pė­dos­Sta­sio­Šim­kaus­kon­ser­va­to­ri­jos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

ru dens spal vos, ei lės ir gar sai

kom piu te rį su mo ni to riu mi, 2001 m.; •au to ma ši ną „Ka maz-5“, 1988 m.; •au to mo bi lį „Opel As co na“, 1985 m.; •au to mo bi lį „VW Jet ta“, 1985 m.; •dy ze li nio va rik lio diag nos ti ką, 1999 m.; •in dų plo vi mo ma ši ną, 1996 m.; •kar biu ra to riaus va rik lį, 1999 m.; •kom piu te ri nę įran gą, 5 vnt., 2001 m.; •UPS AP Smart 2200VA 230V USB, 2008 m.; •ko pi ja vi mo apa ra tą „Zerx“, 1996 m.; •

Šilu­tės­že­mės­ūkio­mo­kyk­la­iš ba lan so į ba lan są per duo da jai ne rei ka lin gą, nu si dė vė ju sį, ne tin ka mą nau do ti tur tą:

grėb lį „GVK-3“, 1988 m.; •šal dy tu vą, 1996 m.; •trak to rių „MTZ-82L“, 1986 m.; •trak to rių „MTZ-80L“, 1992 m.; •vikš ri nį trak to rių „T-150“, 1984 m.; •vi su rei gį „Isu zu Tro o per“, 1999 m.; •van dens re zer vu a rą, 1996 m.; •vaiz do ka me rą „Pa na so nic“, 1999 m.; •dvi vie tę ma sa ži nę vo nią, 1996 m. •

In­for­ma­ci­ją­tei­kia­di rek to riaus pa va duo to jas ga my bai ir ad mi nist ra ci jai Re­mi­gi­jus­Ma­ro­zas,­tel.­8­615­13­191.

ko pi ja vi mo apa ra tą, 1998 m.; •kros ne lę sau nai, 1996 m.; •ka ti lą „Kaist ra“, 1999 m.; •mai šy tu vą „Sif Fo lio“, 1996 m.; •pia ni ną, 1988 m.; •prie ka bą „1PTS-9“, 1988 m.; •prie ka bą „2PTS-6“, 1988 m.; •kom bai ną „SK-5“, 1986 m.; •bul vių kom bai ną, 1987 m.; •srieg pjo vę, 1996 m.; •

plokščias šlifavimo stakles; •tekinimo-sriegimo stakles, 14 vnt.; •metalo tekinimo stakles, 2 vnt.; •vertikalias frezavimo stakles, 5 vnt.; •horizontalias frezavimo stakles, 6 vnt.; •frezavimo stakles; •universalias frezavimo stakles; •vertikalias gręžimo stakles, 12 vnt.; •stalines gręžimo stakles, 5 vnt.; •

Vilniaus­technologijų­ir­verslo­profesinio­mokymo­centras­nurašo nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti ilgalaikį ir trumpalaikį turtą:

Atsakingas,­kontaktinis­asmuo­Česlovas­Pauliukėnas,­tel.­8­650­25­998.

galandimo stakles, 6 vnt.; •universalias galandimo stakles; •stakles „CYM-1“; •mašininius spaustuvus, 6 vnt.; •mokyklines galandimo stakles; •ruošinių pjaustymo stakles; •šaltkalvių varstotus, 24 vnt.; •šaltkalvių spaustuvus, 3 vnt.; •

hidraulinį presą, 2 vnt.; •elektrinę krosnį; •perforatorių „47472A“; •keltuvą; •kilnojamą kompresorių; •kilnojamą kompresorinę įrangą „CO-7B“; •pasukamą stalą; •universalią dalinimo galvutę. •

Renginio­dalyviai­su­E.­Malinausku­(pirmas­iš­kairės)­ir­A.­Petraičiu­(antras­iš­dešinės)

20

„Mu zi ka – tai Die vo pa siun ti nys, at siųs tas ju din ti švel niau sias ir ge riau sias mū sų sie los sty gas, ra min ti šir dis, su var gu sias gy-ve ni mo rū pes čiuo se, gui ti iš jų me lus, ne do ry bes, pa vy dus, ne-apy kan tas.“ Šie di džio jo lie tu vių me ni nin ko Mi­ka­lo­jaus­Kon­s- tan­ti­no­Čiur­lio­nio žo džiai, pa sa ky ti prieš šim tą me tų, lie ka ak tu a lūs ir šian dien.

Spa lio 14 d. ne pa pras tai di din ga au ra gau bė Ži di kų Šv. Jo no Krikš ty to jo baž ny čios skliau tus. Jau tre čius me tus šio je sie los šven to vė je vy ko Že mai ti jos re gio no mo kyk lų sak ra li nės mu zi-kos fes ti va lis „Mu­si­ca­Di­vi­na“. Tra di ci ne ta pu sio je šven tė je da ly va vo de vy ni mu zi kos ko lek ty vai iš įvai rių Že mai ti jos kam-pe lių bei kai my ni nių ša lių: Se dos Vy tau to Ma čer nio, Tau ra gės r. Žy gai čių bei Plun gės r. Pla te lių gim na zi jų, Ma žei kių Kal nė nų pa grin di nės, Ži di kų Ma ri jos Peč kaus kai tės vi du ri nės mo kyk lų, Kre tin gos mo kyk los-dar že lio „Ži bu tė“, Ma žei kių Vy tau to Klo-vos mu zi kos mo kyk los, Lat vi jos Kal nu vi du ri nės mo kyk los bei Len ki jos Sei nų Si mo no Ko nars kio ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų kom plek so jau nie ji at li kė jai.

Kaip įpras ta, ren gi nys pra si dė jo šv. Mi šio mis, ku rias au ko-jo Tel šių vys ku pi jos pre la tas, ge ne ral vi ka ras Juo zas Šiu rys, Sei nų ku ni gas Sta­nis­la­vas­Šmi­tas (Sta nis law Szmitd) bei Ži di kų pa ra pi jos kle bo nas Egi­di­jus­Jur­ge­le­vi­čius. Po apei gų pre la tas J. Šiu rys pa si džiau gė ak ty viu die viš ko sios mu zi kos puo se lė to jų da ly va vi mu, pa lin kė jo švel naus, dar naus šio žan ro kū ri nių skam bė ji mo. Šil tų žo džių pa de dant ver tė jai iš sa kė Sei-nų ku ni gas S. Šmi tas, ku ris miš raus cho ro at lie ka mam kū ri niui „Bar ka“ yra pa ra šęs žo džius.

Pri ta riant var go nų mu zi kai vi są baž ny čios erd vę už lie jo daug kar ti nio Lie tu vos ir tarp tau ti nių kon kur sų lau re a to, ope ros so lis to Sau­liaus­Va­si­liaus­kio iš skir ti nis bal sas, pra sky nęs ke-lią jau nie siems at li kė jams. „Nie ko nė ra ma lo nes nio, kai bu vę mo kyk los auk lė ti niai su grįž ta į sa vo mo kyk lą“, – sa kė Ži di kų Ma ri jos Peč kaus kai tės vi du ri nės mo kyk los di rek to rė Ri ma Šir­vins­kie­nė. Ji pa si džiau gė, kad šven tė je da ly va vo net trys mo kyk los gar bės ga le ri jos na riai: Ire­na­Ona­Mar­cin­ke­vi­čie­nė,­Ri­čar­das­Gru­šas ir jau mi nė tas S. Va si liaus kis.

Nors tai ne bu vo kon kur sas, ta čiau kiek vie nas ko lek ty vas kaip įma ny da mas sten gė si pa tei sin ti sa vo da ly va vi mą har mo nin gu gies mių skam be siu. Skam bė jo Jo ha no Se bas tia no Ba cho ir Šar lio Gu no, Jo šo Gro ba no, Ce za rio Fran ko, Hen de lio, Vė be-rio, Kar man, Jo ze fo Kirk pat ri ko ir ki tų Vieš pa tį šlo vi nan tys kū-ri niai. O Kal nė nų pa grin di nės mo kyk los miš rus cho ras, ku riam va do vau ja ne nuils tan tis en tu zias tas Ro lan das Dau nys, at li ko lie tu vių au to rių Ži­vi­lės­Ma­tu­le­vi­čie­nės,­Je­ro­ni­mo­Se­reb­rins-ko bei Aud­ro­nės­Vi­soc­kie­nės gies mes. Ne pa kei čia mas bu vo ir iš skir ti nio dė me sio su lau kė Kre tin gos mo kyk los-dar že lio „Ži-bu tė“ jau nu čių cho ras, ku riam va do vau ja mo ky to jas eks per tas ir mu zi kos kū ri nė lių au to rius Alo­y­zas­Ži­lys. Ma lo niai nu tei kė Ma žei kių Vy tau to Klo vos mu zi kos mo kyk los auk lė ti nių Emi-li­jos­Stan­či­kai­tės bei Mo­ni­kos­Ša­ky­tės at lie ka mi kū ri niai. Šias moks lei ves fes ti va liui ren gė Da­lia­Ol­ber­kie­nė. Šir dies sty gas su vir pi no Se dos Vy tau to Ma čer nio gim na zi jos dai nų stu di jos „Vi zi ja“ at lie ka ma gies mė „Ave Ma ria“ (va do vė In­ga­Dvar­žec­kie­nė). Be je, se diš kiams pir mie siems te ko sto ti prieš sau sa kim šą baž ny čios au di to ri ją. Klau sy to jai plo ji mų ne gai lė-jo ir Plun gės r. Pla te lių gim na zi jos mu zi ki nio ug dy mo bū re liui „Kurk, dai nuok, im pro vi zuok“ (va do vė Dia­na­Pau­laus­kie­nė). Dva si nę pa lai mą kiek vie nas ga lė jo ras ti klau sy da ma sis Tau-ra gės r. Žy gai čių gim na zi jos mer gai čių at lie ka mų ne ži no mų au to rių kū ri nių (va do vas Vir­gi­ni­jus­But­kus).

Tre čius me tus tra di ci nė je die viš ko sios mu zi kos šven tė je da ly-vau ja sve čiai iš Lat vi jos. Ener gin gas ir nie ka da kū ry bi nių su ma-ny mų ne sto ko jan tis mu zi kos mo ky to jas Ar­tis­Šul­ber­gas­(Ar tis Šul bergs) į sak ra li nės mu zi kos fes ti va lį at si ve žė dvi mer gai tes,

„Mu si ca Di vi na“ ži di kuo se

Tre­čia­sis­Že­mai­ti­jos­re­gio­no­mo­kyk­lų­sak­ra­li­nės­mu­zi­kos­fes­ti­va­lis

ku rioms at li kus kū ri nius ne gai lė ta ap lo dis men tų. Ne pir mą kar-tą to kio je šven tė je da ly va vo Len ki jos Sei nų Si mo no Ko nars kio ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų kom plek so miš rus cho ras, ku riam va do vau ja Vies­la­vas­Ki­bi­šas (Wies law Ki bisz).

Ma lo nu, kad nuo šir di drau gys tė, už si mez gu si tarp Lat vi jos ir Len ki jos mo kyk lų, sie ja ma vis stip res niais ry šiais, kad ne pai-so ma am bi ci jų ir to liau kei čia ma si pa tir ti mi, su si pa žįs ta ma su kul tū ro mis bei tra di ci jo mis. Kal nu vi du ri nės mo kyk los mu zi kos va do vas A. Šul ber gas su mo ki niais tal ki no akom pa ni men-tu ži di kiš kiams at lie kant gies mę „Pa nis An ge li cus“. Miš riam cho rui va do vau ja darbš čios mo ky to jos Ra­mu­nė­Ša­kins­kie­nė ir Na­ta­li­ja­Bur­bie­nė, ku rios pri ta riant „Do rė miu kams“ at li ko gies mę „Pa kelk ma ne“. Daug ma lo nių emo ci jų su tei kė Ma žei kių Vy tau to Klo vos mu zi kos mo kyk los mo ky to jos Ju­lė­Drau­di­kie-nė ir Ja­ni­na­Gru­šie­nė, at li ku sios gies mę „Ave Ma ria“, joms akom pa na vo di rek to rius R. Gru šas. Džiu gu, kad vi si trys yra bu vę Ži di kų mo kyk los auk lė ti niai.

Šven tę vai ni ka vo mu zi kos ko lek ty vų ben drai at lie ka ma gies-mė „Vieš pa ties le li ja“. Dar kar tą vi si ga lė jo gė rė tis mi nė to ope ros so lis to S. Va si liaus kio gies mė mis. Fes ti va ly je da ly va vę ra jo no sa vi val dy bės at sto vai vi sus ko lek ty vus ap do va no jo pa dė kos raš tais. Klau sy to jai taip pat ga lė jo ver tin ti, reikš ti sim pa ti jas la biau siai pa ti ku siam ko lek ty vui ar kon kre čiam at li kė jui. Ži di kų kul tū ros cen tro di rek to rė Svet­la­na­Jur­ge­lie­nė, Ži di kų pir mi nės svei ka tos prie žiū ros cen tro dar buo to jai bei ver sli nin kas Ka zys Če­pys as me ni nes do va nė les įtei kė Kre tin gos mo kyk los-dar že-lio „Ži bu tė“ jau nu čių cho rui. Ma žiau si fes ti va lio da ly viai žiū ro vus su ža vė jo sa vo an ge liš kais bal se liais.

Sak ra li nės mu zi kos fes ti va lis „Mu si ca Di vi na“, ti ki me, ra do at gar sį kiek vie no da ly vio sie lo je, su stip ri no ją pra tur tin da mas nau jais po lė kiais ir po ty riais, o tai ypač svar bu jau nai, dar be-si for muo jan čiai as me ny bei.

Lai­ma­BART­KU­VIE­NĖŽi­di­kų­Ma­ri­jos­Peč­kaus­kai­tės­vid.­m-klos­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

21

Pa ne vė žio mu zi kos mo kyk lo je vie šė jo jau ni mo baž ny ti nis cho ras „Vox­Be­ata“ iš Šve di jos Kal ma ro mies to. Vieš na gės tiks las – no-ras Pa ne vė žy je kar tu su mu zi kos mo kyk los sty gi nių in stru men tų or kest ru at lik ti baž ny ti nį kū ri nį – Jo ze fo Haid no „Mis sa bre vis“. Šis pro jek tas gi mė 2009 m., kai į Pa ne vė žį bu vo at vy kęs Kal ma ro ka ted ros cho rų va do vas Po las Tors­ten­so­nas (Paul Thors ten- s son) ir iš gir do mu zi kos mo kyk los mo ki nių or kest rą, va do vau ja mą Vid­man­tos­Luo­ma­nie­nės. Idė ja su jung ti abu ko lek ty vus įgy ven din-ta pra ėju sių me tų pa va sa rį, kai Pa-ne vė žio moks lei vių or kest ras bu vo pa kvies tas į Šve di ją ir Kal ma ro ka ted ro je kar tu su jau ni mo cho ru at li ko J. Haid no pen kių da lių kū ri-nį. Sie kiant tai pa kar to ti Lie tu vo je cho ras „Vox Be ata“ rug sė jo 30 d. at vy ko į Pa ne vė žį.

Jau pa žįs ta mų jau ni mo ko lek ty vų su si ti ki mas ir drau giš kas ben dra vi mas pra si dė jo rug sė jo 30 d. va ka re. Sve čius su ti ko or kest ro at lie ka ma šve diš ka me lo di ja, moks lei viai, mo ky to jai, mo kyk los va do vas.

Kad mu zi kos mo kyk los sty gi nių or kest ras ge rai ži no mas mies te, pa ro dė jų da ly va vi mas „Ex po Aukš tai ti ja 2011“ „Ci do“ are no je. Pa si ro dy ti pa ro dos me ni nė je pro gra mo je moks lei vius ir sve čius iš Šve di jos pa kvie tė Pa ne vė žio pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mai. Abu ko lek ty vai at li ko at ski ras, po pus va lan dį tru ku sias pro gra mas.

Sek ma die nį šve dų cho ras ir juos ly din tys moks lei viai da ly va-vo pa mal do se Evan ge li kų liu te ro nų baž ny čio je. Sve čių gar bei pa sto rius net pa kar to jo pa moks lą jiems su pran ta ma an glų kal ba. Po šv. Mi šių cho ras baž ny čios ben druo me nei su ren gė trum pą kon cer tą, ku ria me pa gie do jo ke le tą re li gi nių gies mių – „Vi sų akys kryps ta į Ta ve, Vieš pa tie“, „At si duo du Ta vo ma lo nei“ ir kt. Kon cer tą ko men ta vo va do vas P. Tors ten so nas. Vi są die ną jau ni mas pra lei do kar tu – mo kė vie ni ki tus sa vo tau ti nių šo kių ir žai di mų. Va ka rop vi si su si rin ko į Šv. Pet ro ir Po vi lo baž ny-čią trum pai re pe ti ci jai ir svar biau siam kon cer tui. Baž ny čia jau bu vo pil na klau sy to jų. Džiu gu, kad su si rin ko ne vien nuo la ti nė pub li ka – moks lei vių tė vai, mo ky to jai, drau gai, bet ir rim tos mu zi kos mė gė jai mies tie čiai. Kon cer to pra džio je cho ras „Vox Be ata“ vėl at li ko at ski rą baž ny ti nių gies mių pro gra mą. Nors at vy ko ne vi si dai ni nin kai, cho ro bal sai skam bė jo šva riai ir pro fe sio na liai. Po cho ro pa si ro dy mo Pa ne vė žio mu zi kos mo-kyk los or kest ras at li ko Ge or go Fryd ri cho Hen de lio „Pa sa ka li ją“. Ma žo ji so lis tė, 3 kla sės smui ki nin kė Kor­ne­li­ja­Sa­ka­laus­kai­tė

Cho ras iš Šve di jos – Pa ne vė žio moks lei vių or kest ro sve čias

su or kest ru at li ko Džo va nio Ba tis tos Per go le sio „Ari ją“. Mer-gai tė mo ko si mo ky to jos Eu­ge­ni­jos­Mė­ly­na­vi­čie­nės smui ko kla sė je.

Kon cer to kul mi na ci ja bu vo su dė tin gų J. Haid no „Mis sa bre vis“ („Ma žų jų mi šių“) at li ki mas. Skam bė jo pen kios da lys, iš ku rių ke tu rios bu vo at lie ka mos cho ro su or kest ru, o da lis „Be ne dic-tus“ – sop ra no su or kest ru. Kai „Mis sa bre vis“ bu vo at lie ka ma Kal ma re, šiai da liai gie do ti sam dy ta pro fe sio na li so lis tė iš fil-har mo ni jos, o Pa ne vė žy je „Be ne dic tus“ pui kiai at li ko Vy tau to Mi ka laus ko me nų mo kyk los moks lei vė Ži­vi­lė­Rin­ke­vi­čiū­tė, pa ren gu si šį kū ri nį su sa vo pe da go ge Edi­ta­Sar­gau­ty­te. Su-dė tin gą var go nų par ti ją elek tri niu in stru men tu gro jo mu zi kos mo kyk los moks lei vė Ru­gi­lė­Lu­ko­še­vi­čiū­tė.

Kon cer tas vi siems pa li ko di de lį įspū dį, nes to kio dė me sio, va lios ir pa stan gų mo bi li za vi mo bū na re tai. Mo ki niai tu ri ne daug pro gų at lik ti stam bius baž ny ti nės for mos kū ri nius tam skir to je ap lin ko je. Už tai jie nu si pel nė gau sių plo ji mų, gė lių ir pa dė kos žo džių iš Šv. Pet ro ir Po vi lo baž ny čios kle bo no Pet ro Ba niu lio, ku ris bu vo vie nas iš di džiau sių šio pro jek to rė mė jų, su tei kęs baž ny čios erd vę ir lei dęs nau do tis pa ra pi jos na mais.

Per at si svei ki ni mo va ka rą šve dai lie tu viš kai dai na vo vi sų pa mėg tą dai ną „Ty liai, ty liai“, Pa ne vė žio mer gi nų sty gi nių kvar-te tas gro jo ar gen ti nie tiš kus tan go, vi si su ko ben drus ra te lius, šo ko ro ken ro lą ir t. t. Liūd niau sia aki mir ka bu vo tuo met, kai sve čiai iš vy ko į Ry gos oro uos tą. Ir li ko ne at sa ky tas klau si mas – „Ko dėl tai tu ri baig tis?“

Bi­ru­tė­JUOD­VIR­ŠIE­NĖPa­ne­vė­žio­mu­zi­kos­m-klos­Sty­gi­nių­in­stru­men­tų­sky­riaus­ve­dė­ja

Kiek vie no mo ky to jo sie kis – to bu lė ti, mo ky tis bei da ly tis pa tir ti mi. Bū tent šių tiks lų ve da mi lap kri čio 3 d. mo ky to jai su si rin ko į Vil niaus Alek san dro Puš ki no vi du-ri nė je mo kyk lo je or ga ni zuo tą se mi na rą „Lie­tu­vių­kal­ba­

tau­ti­nių­ma­žu­mų­mo­kyk­lo­je:­pro­ble­mos,­iš­šū­kiai,­ga­li­my­bės“.14 pra ne šė jų kal bė jo apie dar bo bū dus ir me to dus bei pri sta tė vaiz di nę me džia gą ir mo ko mą ją

kom piu te ri nę pro gra mą. Dis ku si jos ne ti lo ir per ka vos per trau kė lę.Ren gi nio api ben dri ni mas vy ko tri jo se gru pė se. Da ly viai pri ėjo prie iš va dos, kad to kie se mi na rai

ak tu a lūs, mo ky to jai pa gei da vo dau giau da li ji mo si prak ti ne pa tir ti mi, su si ti ki mų su Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos at sto vais dėl tau ti nių ma žu mų pra di nių kla sių lie tu vių vals ty bi nės kal bos mo ky mo.

Vil­niaus­Alek­san­dro­Puš­ki­no­vid.­m-klos­inf.

Mo ko mės mo ky ti

22

Ju bi lie jui skir ti ren gi niai pra si dė jo gim na zi jos jau-nų jų kū rė jų an to lo gi jos „Su-žib­ti­ kar­tą­ lyg­ žvaigž­dė“ pri sta ty mu. Jų dar bus pa-ste bė jo ir įpras mi no lie tu vių kal bos bei dai lės mo ky to jai. Kny go je 80 gim na zis tų pri-sta to po ezi jos, pro zos, dra-mos, fo to gra fi jos, ta py bos, gra fi kos, di zai no, ar chi tek-tū ros kū ri nius. Anot lie tu vių kal bos mo ky to jo Rim­vy­do­Sruo­gio, tai jau nat viš ka ir nuo šir di jų sie los iš raiš ka, ban dy mai, ieš ko ji mai.

Pa mi nė jo 160 me tų įkū ri mo ju bi lie jų

pa grin di niai kū ri nio he ro jai Pet ras bei Ja sius – drą sūs, darbš tūs, pa rei gin gi, drau giš ki, at sa kin gi.

Šiau lių mies to „Laip tų ga le ri jo je“ bu vo ati da ry ta pa ro da ro man tiš ku pa-va di ni mu „Sva­jo­ne­su­ri­šiu­jaus­mus“, skir ta at skleis ti gim na zi ją bai gu sių ir dai lės pa sau ly je meist rais lai ko mų me ni nin kų kū ry bą. Jo je eks po nuo ja mi An ta no Kriš to pai čio, Ge rar do Bag do na-vi čiaus, An ta no Vi soc kio, V. Rim kaus, Ra sos Dauk šie nės ir ki tų pro fe sio na lių dai li nin kų dar bai. Ki to je pa ro do je „Ke-tu­rių­ ele­men­tų­gra­fi­nis­pas­jan­sas“ eks po nuo ja ma da bar ti nių gim na zis tų, ku rian čių dai lės stu di jo je „Ko lo ri tas“, kū ry ba – gai va liš ka, jau nat viš kai cha-riz ma tiš ka, kiek vie na me kvad ra ti nia me cen ti met re įkū ni jan ti ašt rius fan ta zi jos pliūps nius.

Spa lio 15 d. gim na zi jo je šur mu lia vo (lan kė mu zie jų, ap-žiū rė jo met raš čių pa ro dą) bu vę mo ki niai ir mo ky to jai. Po šv. Mi šių Šiau lių ka ted ro je nau jo jo mo kyk los var po skam bė ji mas sim bo liš kai su jun gė gim na zi jos pra ei tį ir da bar tį. Pra smin gas šven tės ak cen tas – mo ky to jo, kraš to ty ri nin ko, Šiau lių mies to gar bės pi lie čio Jo­no­Kri­vic­ko­var­do­su­tei­ki­mas­gim­na­zi­jos­mu zie jui.

Po pie tų šven tė per si kė lė į mies to „Sau lės“ kon cer tų sa lę, ku rio je iš kil min gą mi nė ji mą pra dė jo gim na zi jos te at ro stu di jos „Jei gu...“ pa reng ta „Gim na zi jos is to ri jos pa mo ka“. Di rek to rius R. Bud rai tis pa svei ki no vi sus su si rin ku siuo sius, pa si džiau gė nu veik tais dar bais, pri sta tė ket vir tą ją Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim na zi jos gar bės na rę, mo ky to ją Au­gu­tę­Vai­čiu­lie­nę. Ki to gim na zi jos gar bės na rio, di ri gen to Sau­liaus­Son­dec­kio, mo-kyk lą bai gu sio 1946-ai siais, pri si mi ni mai – įspū din ga pa trio tiz mo pa mo ka. Mi nė ji mo pa bai go je nu skam bė jęs gim na zi jos him nas „Res non ver ba“ dar kar tą pri mi nė: „Dar bais, o ne žo džiais“. Šven tę vai ni ka vo gim na zis tų ir sve čių kon cer tas.

Dai­va­NOR­VAI­ŠAI­TĖŠiau­lių­Ju­liaus­Ja­no­nio­g-jos­Ug­dy­mo­sky­riaus­ve­dė­ja

Šiau­lių­Ju­liaus­Ja­no­nio­gim­na­zi­ja spa­lio­15­d.­pa­mi­nė­jo­gim­na­zi­jos­įkū­ri­mo­160­me­tų­su­kak­tį.­

Gim na zi jos bib lio te ko je vy ko ren gi nys­ „Šiau­lių­ber­niu­kų­gim­na­zi­jos­bib­lio­te­ka­–­pir­mo­ji­vals­ty­bi­nė­bib­lio­te­ka­mies-te“, pa va din tas pa gal bu vu sio gim na zis to, Šiau lių uni ver si te to do cen to Jo­no­Ne­kra­šiaus lei di nį. Kny go je bib lio te kos is to ri ja at sklei džia ma per jo je dir bu sius žmo nes. Be to, pri sta ty tos trys pa ro dos: re tų lei di nių eks po zi ci ja „Šiau lių ber niu kų gim-na zi jos bib lio te kos iš li kę lei di niai“, „Lei di niai, iš leis ti gim na zi jos 160-me čio pro ga“ ir bu vu sios gim na zis tės Ane­tos­Gra­baus-kai­tės ta py bos pa ro da „Paukš čiai“. Pri si mi ni mais apie sa vo tė vą Ja­ros­la­vą­Rim­kų, bu vu sį ber niu kų gim na zi jos bib lio te-ki nin ką, da li jo si me no ty ri nin kas, pro fe so rius Vy te nis Rim kus. Gim na zi jos di rek to rius Ri mas Bud rai tis bib lio te kai per da vė itin re tą lei di nį – 1886 m. iš leis tą ru siš ką kny gą „Na mų ama-tai“ su Šiau lių val džios ber niu kų gim na zi jos spau du. Fo to gra-fas Al­gir­das­Mus­nec­kis pa do va no jo dvi uni ka lias kny gas, o gim na zis tės Ais­tės­Ma­zi­liaus­kai­tės ma ma įtei kė re tų lei di nių rin ki nį iš sa vo šei mos ko lek ci jos.

Spa lio 13 d. gim na zi jos ak tų sa lė je te at ro stu di ja „Jei gu...“ pa ro dė spek tak lį pa gal Ka zio Bin kio pje sę „At ža ly nas“. „Au ga... Gra žus at ža ly nas au ga...“ – šia pje sės fra ze jau nie ji ak to riai taik liai api bū di no gim na zis tus, ku rie yra to kie pa tys kaip ir

Teatro studijos „Jeigu...“ parengta „Gimnazijos­istorijos­pamoka“

Jubiliejų­įprasmino­simboliniai­varpo­dūžiai

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 10 (310)

23

Mi nint reikš min gas da tas ar svar bius įvy kius vi sa da no ri si stab te lė ti ir at sig ręž ti – kas pa da ry ta, kiek nu ei ta, kuo ga li ma džiaug tis ir di džiuo tis? To kio mis min ti mis Pa­ne­vė­žio­ „Ver-de­nės“­pa­grin­di­nė­mo­kyk­la šie met pra dė jo moks lo me tus. To kius pa mąs ty mus pa ska ti no jau šį spa lį pa si bel dęs mo kyk los 35-me tis.

Ši šven tė yra mū sų pa čių su si tel ki mas, dar vie na ga li my bė mo ky tis dirb ti ko man do je, dar vie nas iš šū kis, ga lin tis dar la biau su bur ti vi są mo kyk los ben druo me nę. Esa me gra žūs sa vo min-ti mis, dar bais, ener gi ja, sva jo nė mis. Sie kia me bū ti pa trauk lūs mo ki niams ir tė vams, pri ima me vi sus mums siun čia mus iš šū kius, trokš ta-me bū ti at vi ri vi suo me nei.

„Ver de nės“ pa grin di nės mo kyk los va do vai, mo ky to jai per pra ėju sius 5 me tus ypač ak ty viai ir kryp tin gai dir-bo telk da mi mo kyk los ben druo me nę ben dram dar bui, to dėl įvy ko di de lių po ky čių mo kyk los veik los sri ty se: mo-ki nių ak ty vu mo bei pa sie ki mų sri ty je, ug dy mo pro ce so mo der ni za vi mo ir in for ma ci nių tech no lo gi jų pa nau do-ji mo ug dy mo pro ce se, elek tro ni nio die ny no įdie gi mo, kryp tin go dai lės ug dy mo, pa gi lin to an glų kal bos mo-ky mo, lo go pe di nių, jau nų jų ka rių kla-sių įstei gi mo, ini cia ty vios pro jek ti nės veik los ir ki to se sri ty se.

„Ver de nė“ dau ge liui ži no ma kaip mo kyk la, tei kian ti kryp tin-gą dai lės ug dy mą mo ki niams nuo pat pir mos kla sės. Jiems su tei kia ma ga li my bė la vė ti kū ry biš kai, iš lais vin ti vaiz duo tę ir at skleis ti fan ta zi ją pa de dant pa ty ru siems dai lės mo ky to jams me to di nin kams. Vi si mo ki nių dar bai pa ste bė ti ir įver tin ti, di-de lė da lis jų puo šia mo kyk lą, yra eks po nuo ja mi 2 mo kyk los dai lės ga le ri jo se. Pie ši niai taip pat ver ti na mi ir tarp tau ti niuo se kon kur suo se.

Mū sų mo ki niai kas met da ly vau ja mies to, ša lies da ly ki nė se olim pia do se, res pub li ki niuo se ir tarp tau ti niuo se kon kur suo se, pel no di plo mus. Per pas ta ruo sius me tus su kaup tas ne ma žas ap do va no ji mų krai tis. Mo ky to jai di džiuo ja si sa vo mo ki niais, su ku riais kryp tin gai ben dra dar biau da mi per ke le rius me tus pel nė svar bių ir gar bin gų pa sie ki mų: 101 aka de mi nį, 189 me ni nius, 42 spor ti nius ir 37 ki tus.

„Ver de nės“ ug dy ti niai kas met pel no di plo mus įvai riuo se tarp tau ti niuo se ir res pub li ki niuo se kon kur suo se: „Iš girs ti pa čią slap čiau sią gam tos kal bą“, „Lie tu vos ko vų už lais vę ir ne tek čių is to ri ja“, „Kal bų ken gū ra“ (net ir šie met, vos pra si dė jus moks lo me tams, jau bu vo iš da lin tas pluoš tas oran ži nių, si dab ri nių ir net auk si nių „Ken gū rų“ di plo mų), „Az bu kov nik“, „Ta vo žvilgs-nis“, „Am ber Star“, „Lie tu vos vai kai ku ria pa sa kas“ (jau ke le rius me tus iš ei lės mo kyk los vai kų kur tos pa sa kos spaus di na mos Lie tu vos vai kų pa sa kų kny go se). Taip pat di plo mai pel no mi tarp tau ti niuo se dai lės kon kur suo se „Ma no my li miau sias gy vū-nas“, „Pa do va nok na mus spar nuo čiams“ ir k t.

„Ver de nė je“ mo ky to jai sten gia si ug dy ti vi sa pu siš kas as me-ny bes, be si do min čias įvai riau sio mis sri ti mis. Vai kų svei ka tin gu-mu, ge ra spor ti ne for ma ir pui kia fi zi ne sa vi jau ta rū pi na si kū no kul tū ros mo ky to jai. Jų va do vau ja mi mo ki niai kas met ak ty viai da ly vau ja įvai riuo se mies to spor to ren gi niuo se, pa sie kia pui kių re zul ta tų. Per ke le tą pas ta rų jų me tų gau sus pri zi nin kų bū rys ap do va no ji mus pel nė kvad ra to, kro so, es ta fe čių, tu riz mo ir leng vo sios at le ti kos var žy bo se.

Džiu gu, jog nuo 2009 m. mo kyk la da ly vau ja ES re mia ma-me Ug dy mo plė to tės cen tro pro jek te „Mo ky mo si kryp ties pa­si­rin­ki­mo­ga­li­my­bių­di­di­ni­mas­14–19­me­tų­mo­ki­niams,­II­eta­pas:­gi­les­nis­mo­ky­mo­si­di­fe­ren­ci­ja­vi­ma­sis­ir­in­di­vi-du­a­li­za­vi­mas­sie­kiant­ug­dy­mo­ko­ky­bės,­rei­ka­lin­gos­šiuo-

Stip rūs ir nuo lat to bu lė jan tys, nes dir ba me iš vien

lai­ki­niam­dar­bo­pa­sau­liui“. Įgy ven di nant pro jek tą iš ban-do mas mo du li nis mo ky mas lie tu vių kal bos, ma te ma ti kos, is to ri jos ir gam tos moks lų (bio lo gi jos, che mi jos, fi zi kos) da ly kų pa mo ko se. Dau giau dė me sio ski ria ma in di vi du-a liam dar bui su mo ki niu, ati-tin ka mų už duo čių pa rin ki mui

kiek vie nam. Da ly va vi mas šia me pro jek te su da ro są-ly gas vi siems mo ki niams sėk min gai baig ti pa grin-di nio ug dy mo pro gra mą ir tin ka mai pa si reng ti to-les niam mo ky mui si.

Šių me tų pa va sa rį Pa-ne vė žy je bu vo ap do va no tos ke tu rios pi lie tiš kiau sios mies to kla sės – net trys iš jų – „Ver de nės“ pa grin di nės mo kyk los ug dy ti niai.

Nuo šių me tų ba lan džio Pa ne vė žio „Ver de nės“ pa grin di-nės mo kyk los pro jek tui „Švie­ti­mo­pa­slau­gų­pri­ei­na­mu­mo­di­di­ni­mas­Pa­ne­vė­žio­mies­to­ben­dro­jo­la­vi­ni­mo­mo­kyk­lų­spe­cia­lių­jų­po­rei­kių­mo­ki­niams­ir­švie­ti­mo­pa­gal­bos­spe-cia­lis­tams“ įgy ven din ti skir ta Eu ro pos so cia li nio fon do be veik 2 mln. li tų. Mo kyk los va do vai pro jek to veik lai su vie ni jo Pa ne-vė žio mies to 12 ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų.

Ki ta džiu gi nau jie na – lie pos pa bai go je mo kyk lai skir tas Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do fi nan sa vi mas Co me nius dau-gia ša liam mo kyk lų part ne rys čių pro jek tui „Eu­ro­pos­na­cio­na-li­niai­par­kai“. Pro jek ti nė veik la tę sis dve jus me tus. Mo ky to jų ir mo ki nių gru pės vyks į už sie nio ša lis, taip pat su lauks sve čių iš už sie nio. Įgy ven di nant pro jek tą mo ki niai ir mo ky to jai tu rės ga li my bę pa žin ti ki tas kul tū ras, to bu lin ti už sie nio kal bų įgū džius, do mė tis is to ri ja, eko lo gi nė mis pro ble mo mis ir t. t.

Džiu gu, kad ar tė jant mo kyk los ju bi lie jui tu ri me mo ki nių bei mo ky to jų, ku riais ga li me di džiuo tis ir džiaug tis jų kryp tin go bei pla nin go ben dra dar bia vi mo vai siais – vis ge rė jan čiais ir gau-sė jan čiais mo ki nių pa sie ki mais bei lai mė ji mais vi so se sri ty se. Spar čiai to bu lė jan ti vi suo me nė ir grei tė jan tis gy ve ni mo tem pas ne lei džia su sto ti ne tik mo ki niams – mo kyk los mo ky to jai nuo lat to bu li na si ir gi li na sa vo ži nias per pro jek tus bei se mi na rus, taip pat kas me ti nia me kon kur se „Vir tu a li ke lio nė kla sė je“.

Mi nė da ma 35-me tį „Ver de nė“ skel bė šven ti nę sa vai tę, per ku rią su pla nuo ti ne tra di ci niai už si ė mi mai, o pas ku ti nę die ną – iš kil min gas kon cer tas mo kyk los ben druo me nei ir sve čiams.

Mo kyk los šven ti nio ren gi nio sim bo liu or ga ni za to riai pa si rin ko sa gą. Esą kiek vie nas, nors trum pam už su kęs į „Ver de nės“ pa-grin di nę mo kyk lą, il gam prie jos „pri si se ga“. Šį tei gi nį pa tvir tins mo ki nių su ra šy ti lin kė ji mai mo kyk lai, šven tės sve čių pa si sa ky-mai, iš įvai rių Lie tu vos kam pe lių su gu žė ju sių čia dir bu sių jų bei moks lus krim tu sių jų pri si mi ni mai.

Re­na­ta­NAR­KU­TĖPa­ne­vė­žio­„Ver­de­nės“­pagr.­m-klos­Vie­šų­jų­ry­šių­dar­bo­gru­pės­va­do­vė

Jū­ra­tė­PAU­LIU­KIE­NĖPa­ne­vė­žio­„Ver­de­nės“­pagr.­m-klos­di­rek­to­rė

24

Kė­dai­nių­ kal­bų­mo­kyk­los­ veik­los­dvi­de­šimt­me­čio­pro­ga­Kė dai nių ra jo no sa vi val dy bės me ras Ri­man­tas­Di­liū­nas­at mi ni mo do va no mis įver ti no il ga me tes an glų kal bos mo ky to jas me to di nin kes Mil­dą­Ma­ri­ją­ Ber­na­di­šie­nę,­ Gra­ži­ną­Bir­žie­tie­nę,­Vir­gi­li­ją­Bo­bi­nie­nę­ir­Izo­li­ną­Kriš­čiū­nie­nę. Pe da go gėms bu vo įteik tos švie ti mo ir moks lo mi nist ro Gin­ta­ro­Ste-po­na­vi­čiaus pa dė kos.

Vos dau giau kaip prieš dvi de šimt me tų bū tent šioms ra jo no an glų kal bos mo ky-to joms ki lo min tis įsteig ti nau ją mo kyk lą. Ben dra min tes įkvė pu si idė ja su lau kė pri ta ri mo ir iš ra jo no va do vų, ją pa lai kė Kė dai nių ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist-ra ci jos Švie ti mo sky riaus ve dė jas Ju lius Lu­ko­še­vi­čius. Mo kyk la įsteig ta 1991 m. Žings nis po žings nio bu vo ku ria ma šiuo-lai kiš ka ir de mok ra tiš ka mo kyk la. Ji ta po ži no ma ir ver ti na ma vi so je Lie tu vo je už jo je įgy tas ži nias, my li ma mo ki nių už su kur tą ypa tin gą at mos fe rą. Mo kyk la ir iš li ko to kia vie nin te lė. Ant­ros­to­kios­ne­ko­mer­ci­nės­ne­for­ma­lio­jo­ug­dy-mo­mo­kyk­los­per­vi­są­at­kur­tos­Lie­tu­vos­ne­pri­klau­so­my­bės­dvi­de­šimt­me­tį­nie­kas­ne­įstei­gė.

Pra dė jus kur tis mo ky to jų ko lek ty vo tiks las bu vo su teik ti pui-kias an glų kal bos ži nias, pa dė ti jau na jai kar tai in teg ruo tis be si-kei čian čio je ir lais vė jan čio je Lie tu vo je, o at si vė rus sie noms – ir vi sa me pa sau ly je. Da bar kas met į ran kas be veik 50 mo ki nių įduo da mas aukš tą iš pru si mą ir ko ky biš kas an glų kal bos ži nias liu di jan tis do ku men tas, at ve rian tis di de les ga li my bes. Mo ki niai taip pat įgy ja vo kie čių, pran cū zų ir ru sų kal bų prad me nis. Pe-da go gai su ge bė jo net ke lias kar tas su jung ti į stip rią tė vų, vai kų ir mo ky to jų ben druo me nę.

Per dvi de šimt me tų mo kyk lai va do va vo pe da go gai V. Bo-

Pa dė kos ir do va nos mo kyk los įkū rė joms

bi nie nė, Ri­man­tas­Guo­gas,­Jo­lan­ta­Ba­rei­kie­nė. Pa va duo-to jo mis dir bo Ri­ma­ Jas­naus­kai­tė ir Gem­ma­Na­vic­kie­nė. Da bar Kė dai nių kal bų mo kyk lai va do vau ja Ai­da­Bi­lins­kie­nė ir pa va duo to ja Da­lia­Kas­tec­kai­tė.

Kė dai nių kal bų mo kyk lą bai gė 784 mo ki niai, šiuo me tu mo-ko si 283, dir ba 16 pe da go gų.

Kal bų mo kyk la jau ne vie ne rius me tus ini ci juo ja Eu ro pos kal bų die nos pa mi nė ji mo šven tę ra jo ne. Šiais me tais Dau gia-kul tū ria me cen tre bu vo pri sta ty tas pro jek tas „Be Long“.

Jo­rū­nė­LIUT­KIE­NĖKė­dai­nių­r.­sav.­me­ro­pa­ta­rė­ja­ry­šiams­su­vi­suo­me­ne

Skelbiamas tryliktasis na cio na li nis mo ki nių kon kur sas

„Lie tu vos ko vų už lais vę ir ne tek čių is to ri ja“

Jo tiks las – ska tin ti jau ni mą ug dy tis kū ry bi nius ge bė ji mus ir pi-lie tiš ku mą, puo se lė ti tau ti nius jaus mus ir is to ri nę at min tį; siek ti, kad tir da mi Lie tu vos is to ri ją dar bų au to riai ją „at ras tų“ per kon kre čių as-me nų – įvai rių Lie tu vos žmo nių – li ki mus bei is to ri jas.

Konkurso­nuostatus­ir­dalyvio­anketą­rasite­adresu­www.ge-nocid.lt/UserFiles/File/MD_konkursai/2012/nuostatai_2012.pdf.

Mokinių dar bai ga li bū ti at lie ka mi įvai ria tech ni ka, nau do ja mos įvai-rios me džia gos, is to ri nių nuo trau kų ar do ku men tų ko pi jos, mo ki niai ga li pa si rink ti įvai rias teks ti nes, vaiz di nes ir ki tas te mos at sklei di mo for mas: ra ši nį, pie ši nį, dai ną, fil mą, vir tu a lų is to ri jos pri sta ty mą, ins-ta lia ci ją, įvai rius rank dar bius ir kt.

Kon kur so da ly viai ga li bū ti Lie tu vos ir lie tu viš kų mo kyk lų už sie ny je 5–12­kla­sių mo ki niai.

Kon­kur­so­or­ga­ni­za­to­riai: Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do ir re zis-ten ci jos ty ri mo cen tras (LGGRTC), Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, VšĮ kul tū ros ir švie ti mo cen tras Vil niaus mo ky to jų na mai, Vil niaus lie tu vių na mai, Pi lie ti nės gy ny bos cen tras prie Kraš to ap sau gos mi nis te ri jos.

Mūsų­inf.