2014 m. vasario 4 d., antradienis

2014 m. vasario 4 d., antradienis Kaina - 1,50 LtNr. 10 (1868)

ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS.

ISSN 1648 - 2018

Su priedu Sveika ðeima

Paskutinioji sausio mënesio diena Þemaièiø Naumiestyjepaþymëta skaudþiu ávykiu – automobilio mirtinai suþalotasþmogus. Tiesa, automobilio vairuotojui pavyko iðvengti sunkiøsuþeidimø, jis atsipirko keliais nubrozdinimais veido ir rankøsrityse.

Gerda BELOKOPYTOVA

Lemtingojo penktadienio rytàgamta kaip reikiant ðëlo – siautëjo

ne tik þvarbus vëjas, bet ir pustë.Eismo sàlygos buvo iðties sudëtin-gos. Deja, tokiø eismo sàlygø nepa-bûgo pagrindine gatve skriejæs au-

tomobilio „VW Passat“ vairuoto-jas T. B. (gim. 1988 m.). Nelaimëuþfiksuota ankstyvà rytà, 7 val. 40min., Þemaièiø Naumiesèio cen-tre, Þemaièiø ir Klaipëdos gatviøsankryþoje. Tauragës apskrities vy-riausiojo policijos komisariatonuomenimis, automobilis partren-kë staiga á kelià iðëjusá ir bandþiusájá pereiti ne pësèiøjø perëja vyriðká

Nukelta á 2 p.

Vilkytiðkei B. Kairienei –jau 102-eji

Vilkyèiuose gyvenanèiai Bronei Kairienei gyvenimas padova-nojo paèià didþiausià dovanà – net 102 gyvenimo metus. Nekiekvienam tiek duota, ne kiekvienas gali tuo pasigirti, o Bronëgali. Nors ir sunkus gyvenimo kelias jai buvo skirtas, taèiau juokeliavo kaip beiðmanydama. O kiek daug matyta, kiek patirta,kaip viskas pasikeitë.

Gerumà ir nuoðirdumà spinduliuoja ilgaamþë.

Gerda BELOKOPYTOVA

Sausio 28-àjà vilkytiðkë minëjosavo 102-àjá gimtadiená, o tokia pro-ga jà atvyko pasveikinti ir Saugøseniûnë Anastazija Oþelytë. „Ma-mai visuomet smagu sulaukti se-niûnës sveikinimø, ji jø labai lau-kia, o mes taip pat dþiaugiamës,kad jà vis dar prisimena“, - sakë

ilgaamþës sûnus Alfonsas.Bronë gimë 1912-aisiais, tur-

bût mûsø rajone jau nebeatrastu-me ðiø metø ávykiø liudytojø. Bro-në bene vienintelë menanti ðiuosmetus. Augo ji gausioje ðeimoje,tëvai susilaukæ net 12 vaikø. Ne-lengva buvo tokiai ðeimynai, o ir

Nukelta á 8 p.Potvynis vienas, o bëdø „tuzinas“Nors praëjusià savaitæ po-

tvynio vanduo, uþliejæs 400 mruoþà kelyje Ðilutë–Rusnë atsi-traukë, „ledo keliu“ vis dar ga-lima iðvysti vaþiuojanèiø auto-mobiliø. Tiesa, daugelis ten va-þiuojanèiø – ekstremaliø pojû-èiø iðtroðkæ, mat uþðalusios pie-vos jiems – puiki pramogø vie-ta. Taèiau Ðilutës r. savivaldy-bës Civilinës, prieðgaisrinës irgyventojø saugos skyriaus ve-dëjas Romualdas Renèeliaus-kas áspëja, vaþiavimas ledu yraitin pavojingas, taip pat uþ taigresia ir nemaþos baudos.

Gerda BELOKOPYTOVA,Evelina MALIAUSKAITË

Ðiemet potvynis uþliejamà ke-lio ruoþà pasiekë kiek anksèiau neiáprasta – sausio 16-àjà. Atslinkusðalèiams salos gyventojai tikëjosi,kad vanduo nuo kelio pasitrauks irnereikës automobiliø gadinti va-

Nukelta á 3 p.

Neblaivus vairuotojas automobiliu mirtinai suþalojo þmogø bei apgadino elektros stulpà.

Viena diena automobiliø perkëlimo apsemtu kelio ruoþu Ðilutë–Rusnëatsieina apie 7000–8000 litø.

2014 m. vasario 4 d., antradienis 2INFORMACIJA

A. R. (gim 1975 m.). Á nelaimësvietà atvykæs greitosios medicinospagalbos ekipaþas konstatavo A. R.mirtá. Pirminiais duomenimis, þu-vusysis neturëjo jokiø ðviesà atspin-dinèiø daiktø.

Automobilis ne tik parbloðkënetikëtai á vaþiuojamàjà kelio daláiðëjusá vyriðká, bet ir vairuotojui jonesuvaldþius rëþësi á ðalikelëje sto-vëjusá elektros stulpà. Nelaimæ ma-tæ naumiestiðkiai pasakojo, kad au-tomobilio vairuotojas tokiomisprastomis eismo sàlygomis skriejodideliu greièiu.

Nelaimës metu, kurioje savo gy-vybæ prarado naumiestiðkis, suþeis-tas ne tik automobilio vairuotojas, betir ðalia sëdëjæs keleivis G. K. (gim.1994 m.). 25-eriø vairuotojui taip patnustatytas 1,4 prom. girtumas.

Kalbintas Ðilutës ligoninës vy-riausiasis gydytojas Darius Stepon-kus teigë, jog á Ðilutës ligoninës Pri-ëmimo – skubios pagalbos skyriøpo ávykio buvo pristatyti automo-

bilio vairuotojas T. B. ir keleivisG. K. Jiems nustatyti lengvi suþa-lojimai – nubrozdinimai veido,rankø srityse. Po medikø apþiûrospastarieji iðleisti gydytis ambula-toriðkai.

Ðio ávykio aplinkybës tiriamos.Anot Þemaièiø Naumiesèio se-

niûno Jono Budrecko, þuvusysisateidavo á seniûnijà darbuotis uþgaunamas socialines paðalpas, bu-vo nevedæs. „Jis kartu su broliupas mus ateidavo atidirbti uþ gau-namas paðalpas“, - sakë J. Budrec-kas.

Jau po skaudþios nelaimës nau-miestiðkiai kalbëjo, kad miestelyjedar prieð aðtuonias yra iðjungiamasgatviø apðvietimas. Jø manymu, ne-laimiø, kuriø metu suþalojami ne-apðviestomis gatvëmis einantys pës-tieji gali pasitaikyti ir daugiau.„Ðviesos miestelyje iðjungiamos 7val. 40 min. Viskas yra daroma lai-ku ir tinkamai. Tai tenkina visøporeikius – ir mokiniø, ir einanèiøá darbà“, - sakë Þemaièiø Naumies-èio seniûnas J. Budreckas.

Atkelta ið 1 p.

Penktadienis ÞemaièiøNaumiestyje

paþenklintas mirtimi

Ðilutës politiniø kaliniø ir tremtiniø filialo25-meèio ðventë

Vasario 1-àjà (ðeðtadiená) vyko Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos (LPKTS) Ðilutës ir Pagëgiø filialø iðkilmin-gas 25-meèio minëjimas. Á Ðilutës kultûros á pramogø centràtàdien susirinko tie þmonës, kurie ant savo meilës tëvynei auku-ro padëjo paèius graþiausius savo jaunystës metus, ateities pla-nus paaukodami iðsiskyrimà su savo gimtine.

Gerda BELOKOPYTOVA

Á Kultûros ir pramogø centrosalæ ðeðtadiená suguþëjo tie þmo-nës, kurie kadaise iðtvërë tremtiesþiaurumus. Iðgyvenæ visas baisybesá Tëvynæ vis dëlto jie sugráþo. Tie-sa, kiekvieno jø likimas paþenklin-tas netekties skausmu, taèiau da-bar jie gali didþiuotis, kad sugráþo ásavo gimtàjà þemæ ir èia toliau ku-ria savo ateitá.

Ðio jubiliejinio susibûrimo me-tu sklandë ypatinga nuotaika, ne tikdþiugi, bet ir... verèianti prisimintituos kadaise patirtus baisius ávykius.Buvæ tremtiniai – mûsø tautos lo-bis, gyvi tëvynës istorijos liudytojai.Ne vieno susirinkusioje veide tàdienbuvo galima iðvysti akyse suþiban-èià aðarà. Dþiaugsmo, kad yra savomylimoje tëvyne, o gal liûdesio, pri-siminus, kà teko patirti graþiausiaissavo gyvenimo metais.

Renginys, kaip ir dera, pradë-tas Lietuvos himnu bei tylos minu-te uþ tuos, kurie iðkeliavo Amþiny-bën. Taip pat gëliø puokðtë per-duota LPKTS nariui LeonarduiDeikiui, kuris jà nuneðë prie kry-þiaus, skirto politiniø kaliniø beitremtiniø aukoms atminti.

„Uþ tai, kad jûs paaukojote sa-vo gyvenimus visa Lietuva ir visasÐilutës rajonas turime iðtarti jumsaèiû“, - jubiliejá renginá pradëjo jovedëjas Marijus Budraitis.

Simboliðkai ðiai dienai pami-nëti buvo papuoðta ir scena atspin-dint tuos vykius, kuriuos teko ið-kentëti tremtiniams, politiniamskaliniams. Tàdien kalbëjo ir Ðilu-tës ðv. Kryþiaus parapijos klebonasStanislovas Toleikis bei evangeli-kø liuteronø baþnyèios kunigas Re-migijus Ðemeklis, kurie prisipaþi-no, kad taip pat yra susijæ su ðiaisskaudþiais ávykiais.

Tàdien scenoje pasirodë ir Lie-tuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos Ðilutës filialui vadovæþmonës, kurie pasidalino savo min-timis apie vadovavimo laikus, apieiðkilusias problemas, apie nuveik-tus darbus. Pirmuoju Ðilutës filia-lo pirmininku iðrinktas ZigmasRiauka. „Man pirmininkaujantpavyko iðrûpinti politiniams kali-niams ir tremtiniams bûstinæ, ap-

tvërëme kapines Macikø lageryje,ten pastatëme tris kryþius, kaipteisininkas padëjau nemaþai trem-tiniø paraðyti dokumentus dël pra-rasto turto gràþinimo ir daug kitødarbø. Mes buvome pirmieji ir to-dël nelabai þinojome, kaip viskasá kurià pusæ pakryps, bet buvomedràsûs ir ryþtingi“, - sakë Z. Riau-ka. Ipolitas Vasiliauskis buvo ket-virtuoju skyriaus pirmininku. „Iðkitø mano vadovavimo laikotar-pis iðsiskyrë tuo, kad euforija dëllaisvos Lietuvos jau buvo praëjusi.Patriotizmas Lietuvoje ðiek tiekatslûgo ir visi kas gali griebë kiektik gali. Mûsø choras „Pamarioaidas“ tapo itin savarankiðkas,pradëjo raðyti ávairius projektus“,- sakë I. Vasiliauskis. „Filialui va-dovavau kiek daugiau nei dvejusmetus. Vadovaujant bûtent ðitai sà-jungai supranti, kiek aplink yradaug gerø þmoniø“, - sakë dar vie-nas buvæs pirmininkas AntanasMitkus.

Ðiuo metu Ðilutës filialui vado-vauja jau 6-asis pirmininkas. Juoiðrinktas Antanas Balvoèius. „Aðesu gimæs tremtyje, o tokiø sugrá-þusiø yra labai maþai. Mes tikraiaktyviai dirbame, ypaè stengiamësbendradarbiauti su jaunimu“, - sa-kë A. Balvoèius.

Ðventiniame renginyje dalyva-vo Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos Tarybos pirmi-ninkas Gvidas Rutkauskas, kurisáteikë Ðilutës bei Pagëgiø filialo na-riams respublikinius apdovanoji-mus. Padëkos raðtais bei Ðilutës r.savivaldybës mero Ðarûno Lauþi-ko dovanomis apdovanoti ZuzanaKonstancija Medingienë, SandraTamaðauskienë, Leonas Miðeikis,

Ona Zubavièienë. Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjungosþymenimis „Uþ nuopelnus Lietu-vai“ apdovanoti Pranas Kentras,Antanas Mitkus, Vytautas Jovaiða,Regina Tamoðauskienë, Bronisla-vas Tarvydas.

„Uþ iðsaugotà laisvës jausmà irpasididþiavimà Tëvyne Lietuvastiprybës semiamës ið jûsø”,- sakëmeras. Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos Ðilutës filialo25-meèio porga Ðilutës r. savival-dybës meras Ðarûnas Lauþikas ap-dovanojo specialiais padëkos rað-tais Adelæ Bruiþienæ, Leonà Ðèeut-ko, Algirdà Ðèervinskà, Leonardà

Deiká, Romualdà Dovydaitá, Bro-nislovà Gaigalienæ, EugenijøGaiþauskà, Vidà Giedrikienæ, Ma-rijonà Jankauskienæ, Danutæ Kali-nauskienæ, Vandà Vaidinkienæ,Elenà Vièiulienæ, Antaninà Rud-minienæ, Reginà Tamoðauskienæ,Vytautà Vaicekauskà, Ipolità Va-siliauská, Genovaitæ Voitecho,Antanà Mitkø.

Pirmininkas A. Balvoèius Ðilu-tës filialo aktyviausiems skyriø na-riams taip pat áteikë padëkos rað-tus. Juknaièiø skyriaus – Vladislo-vui Sabaliauskui, Katyèiø – Kazi-mierui Eidënui, Salomëjai Valai-nienei, Usënø – Birutei Stirbienei,Zitai Norkienei, Povilui Paleckiui,Rusnës – Vytautui Stasiui Gruðui,Antanui Siminauskui, EmilijaiGailevièienei, Vainuto - DonataiBieliauskienei, Stanislovui Geèui,Jonui Venckui, Valentinai Jasai-tienei, Þemaièiø Naumiesèio –Juozapai Ðilinskienei, Vandai Ele-nai Mandeikienei, Almai OnaiÐedienei, Jonui Mockui, Ðvëkðnos

– Steponui Algimantui Aliminaus-kiui, Juozui Boèkui, Kintø – Sta-nislovui Juozapui Bûdvyèiui, Gar-damo – Albinai Razmaitei.

Muziejaus direktorë Roza Ðikð-nienë, Kultûros ir pamogø centrodirektorë Jûratë Pancerova beidaugelis kitø sveèiø negailëjo gra-þiø þodþiø Ðilutës rajono politi-niams kaliniams bei tremtiniams.

Scenoje pasirodë ir skambiaismuzikos garsais dþiugino susirin-kusius Gardamo, Juknaièiø bei Pa-mario pagrindiniø mokyklø mokiaikartu su savo mokytojomis, dainasdovanojo ir politiniø kaliniø beitremtiniø choras „Pamario aidas“.

Ðventinë diena toliau tæsësi priearbatos puodelio bei ðventinio sta-lo, juk taip reta progø susirinkti,pabûti kartu, pabendrauti. Gerànuotaikà susirinkusiesiems taip patskleidë Bikavënø kaimo kapela„Lolytëlë“.

Jubiliejinio renginio dalyviai tà-dien turëjo galimybæ stebëti ir fil-mà „Su Lietuva ðirdyje“, o vakarepasimelsti Ðilutës ðv. Kryþiaus baþ-nyèioje bei pasiklausyti miðraus ka-merinio choro „Vox Libri“ atlie-kamø giesmiø.

LPKTS Ðilutës filialo pirmininkasAntanas Balvoèius.

Ne vieno susirinkusiojo akyse renginio metu þibëjo aðaros.

Miðrus choras „Pamario aidas”.

Ðventiniame renginyje susijungë jaunimas ir tremtá iðgyvenæ.

2014 m. vasario 4 d., antradienis 3

Reklama, skelbimaireklama@silokarcema.lt tel. (8 441) 75 375,tel./fax. (8 441) 77 944Buhalterija UAB “Audito tikslas”Tiraþas 3000 egz.Ðilutës r. ir Pagëgiø sav. nepriklausomas laikraðtis,

leidþiamas nuo 1995 m. rugsëjo 1 d.

Leidëjas - VðÁ “Eurokompetencija”. ISSN 1648-2018

IÐEINA ANTRADIENIAIS IR PENKTADIENIAISRedakcijos adresas: Turgaus g. 3, LT-99133 Ðilutë

Direktorë - redaktorë Kristina Toleikienëredaktore@silokarcema.lt tel. (8 441) 77 944Administratorë Indrë Vaitkuvienëindre@silokarcema.lt tel. (8 441) 75 375Korespondentai:Gerda Belokopytova, gerda.silokarcema@gmail.com tel. (8 441) 77 455Saulius Sodonis, s.sodonis@gmail.comEvelina Maliauskaitë, evelina.silokarcema@gmail.com tel. 8 690 38 723Maketuotoja Inga Gudaitytësilokarcema@silokarcema.lt tel. (8 441) 77 944

Kalbos kultûros redaktorë Gerda BelokopytovaPlatintojos Birutë Mickienë, Roberta Sûdþiûtë

Spausdino UAB “Diena MEDIA Print”

Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudþiama.

Iðspausdinti straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone.Honorarai mokami tik uþ redakcijos uþsakytus straipsnius.Uþ skelbimo ir reklamos turiná redakcija neatsako.Visa medþiaga, pateikta laikraðtyje “Ðilokarèema” -VðÁ “Eurokompetencija” nuosavybë.

KRAÐTO ÞINIOS

Redakcinë skiltisGyvenam kaip niekada kontrastø laikais: dar sausio 6-àjà – Trijø

karaliø dienà – ðvëkðniðkis gretimame miðke prigrybavo vakarieneivoveraièiø, o kiek daugiau nei uþ savaitës mus pasiekë arktiniai ðal-èiai. Oro temperatûra nukrito bemaþ iki 20 laipsniø þemiau nulio.Taèiau, kaip vëliau paaiðkëjo, tai buvo niekis, palyginti su ið rytøpûstelëjusiu vëju. Jis buvo toks ðaltas, þvarbus ir visur álendantis, kadreikëjo labai gerai apgalvoti, kaip ir kuo rengtis. Daþname bute arname jis taip pat nedavë ramybës ir parodë, kad iðties bûtina imtisnamø renovacijos, nes net ir karðèiausi radiatoriai (krosnys), negaran-tavo ðilumos – jà garino tas pats visur pralendantis vëjas.

Þiemos kontrastai ir toliau apnuogino senas bëdas. Sausá raðëme,jog dël beveik porà deðimtmeèiø negilinamos Nemuno vagos, ji labaisparèiai seklëja, ir nebereikia didesniø þiemos bëdø, kad upë iðsilietøið savo krantø. Tuo ásitikinome, kai sausio viduryje poplûdþio vanduouþsëmë Ðilutës–Rusnës kelià. Taèiau jo nebuvo tiek, kad automobi-lius keliø prieþiûros tarnyba per tuos keturis ðimtus metrø apsemtokelio keltø tralais. Dël to labai kentëjo per tà ruoþà vaþiuojantysautomobiliai: nuo didelio ðalèio apledëdavo jø apaèios ir ten esantysmechanizmai - tuomet problemø – á valias. O kai rusniðkiai, patikrinæledo storá, nuþymëjo kelià per uþlietus ir uþðalusius laukus, valdþiaëmë sakyti, kad nevalia per ledà vaþinëti. Taip dar vienas kontrastasatsirado: nedaro nieko, bet kai þmonës imasi iniciatyvos – barasi,mandagiai sakant. O apie estakadà toje vietoje – vël nei mur mur...

Naujoji Ðilutës rajono politinës daugumos valdþia ryþtingai imasiágyvendinti savo veiksmø planà, kurá sàlygiðkai galima ir toliau vadinti„Gelbëjam Ðilutæ“. To patvirtinimas - praëjusià savaitæ vykusiameTarybos posëdyje buvo papildytas ðiais metais numatomø privatizuo-tø objektø sàraðas. Á já buvo átrauktas pastatas Lietuvininkø gatvëje,þinomas kaip dar ten tebesantis muziejus, kuris su visu savo turtunetrukus kelsis á naujai restauruotà H. Ðojaus dvarà. Nors buvo siûlo-ma neskubëti jo atsikratyti, plaèiau aptarti galimà ðio pastato likimà irpanaudojimà, taèiau politinës daugumos balsais jis buvo átrauktas áprivatizacijà. Vienas ið pagrindiniø motyvø – per didelë naðta ðá pasta-tà iðlaikyti. Nors posëdþio metu ir nebuvo iðtarti ðio pastato iðlaikymoskaièiai, taèiau pastatui Lietuvininkø g. Nr. 36 iðlaikyti reikia maþiaunei 20 tûkstanèiø litø – tiek per metus dabar iðleidþia muziejus. Daugtai ar maþai skolose esanèiai Savivaldybei – tesprendþia kiekvienas.Kitas argumentas – gautomis ið ðio pastato privatizacijos lëðomis bûtøgalimybë padengti dalá Savivaldybës skolø. Taip savo pasisakymekalbëjo vienas ið naujosios politinës daugumo ðulø aktyviai ðià privati-zacijà remiantis politikas: „Kokie mes bûtumëm teisingi arba biedni,mes turëtumëm vis dëlto pirmiausiai atsiskaityti su ámonëmis, kuriossukandusios dantis kenèia po kelis metus ir negauna pinigø“. Ádomuspasisakymas, kuris turëtø susilaukti ir daugiau dëmesio.

Posëdþio metu taip pat buvo ávardinti geri ir prasti privatizuotøbuvusiø Savivaldybës pastatø likimai. O vienas Tarybos narys atkrei-pë dëmesá, kad ðiuo atveju kalbama ne ðiaip tik apie istorinæ kultûrosvertybæ, o Ðilutës paminklà, vienà jos simboliø. Visus pasisakymus beidar daugiau galima pamatyti internete esanèiame vaizdo áraðe. Oþiûrint labai liûdino vienas aspektas: meras Ðarûnas Lauþikas, kuris ápolitikà kaip tik kaip kultûrininkas atëjo, posëdþiui vadovavo stengda-masis, kad tik kuo maþiau diskusijø kiltø ir kuo greièiau vyktø balsavi-mas. O diskusijos dël ðio pastato likimo iðties turëtø vykti, nes jis neTarybos nariø nuosavybë, o kaip pastebëjo politikas – vienas ið Ðilutëssimboliø - visos Ðilutës þmoniø turtas. Ðiuo atveju diskusijos, viskàoficialiai suskaièiavus, tetruko apie 20 minuèiø: Tarybos posëdyje 14minuèiø, Teritorijø ir kaimo reikalø - apie 2 minutes ir Socialiniøreikalø komitete – kokias 4 minutes. O Ekonomikos ir finansø komi-tete, opozicijai protestuojant dël neparengtø sprendimo projektø, iðviso sprendimas nesvarstytas. Ðtai ir visos diskusijos. Taigi, netrukus -taukðt aukciono plaktuku ir viskas. Po to vël – renkamasi, kà darparduoti. Taigi, kas toliau? Kultûros ir pramogø centras? Procedûrapatikrinta: formali diskusija, trunkanti apie pusvalandá, po to balsavi-mas Taryboje, turint be jokiø skrupulø balsuojanèià politinæ daugu-mà. Ir visa tai daroma juk dël mûsø, Ðilutës þmoniø, labo.

Dëmesio!Ðeðtadiená – susitikimas

su Zigmantu BalèyèiuÐeðtadiená, vasario 8 dienà, Ðilutës kraðtogyventojai kvieèiami á susitikimà sukandidatu á Lietuvos RespublikosPrezidentus Zigmantu Balèyèiu.

Susitikimas vyks Ðilutës kultûros irpramogø centre.

Susitikimo pradþia 15 val.Uþ dirbanèià, uþdirbanèià ir vieningà

Lietuvà!Politinë reklama. Apmokëta ið Zigmanto Balèyèio politinës kampanijos

sàskaitos. Uþs. Nr. 0204-1

þiuojant lediniu vandeniu. Deja,viltys tik liko viltimis, mat sausio23-iàjà jau uþfiksuotas 16 cm gylis.Vaþiuojantieji uþlietu vandens ke-liu ne kartà stebëjo, kaip kai kuriøvairuotojø automobiliai apsipylæbaltais dûmais sustoja tiesiog kelioviduryje, kitiems keletà kartu pra-vaþiavus tokiu vandens ir ledo mi-ðiniu uþðaldavo ne tik stabdþiai, betir nebeásijungdavo pavaros bei dardaug kitø atvejø. Ne kartà teko gir-dëti ir rusniðkiø klausimà: kas ap-mokës uþ automobilio remontà?„Nors gyvenu Rusnëje, kasdien va-þiuoju á darbà Ðilutëje, per dienàmaþiausiai du kartus tekdavo pra-vaþiuoti uþlietu kelio ruoþu. Þino-te, man jau nusibodo, kad turiu tai-kytis prie potvynio kaprizø. Manoautomobilyje jau nebeásijungia 5-oji pavara, buvo uþðalusios stab-dþiø kaladëlës. Stengiamës vaþiuotitik bûtiniausiais reikalais, taèiaukodël turime apsiriboti vien todël,kad kaþkas valdþioje nesusitaria dëlestakados statybos. Man jau atsi-bodo tokia situacija, tegul patyspabando bent savaitæ pagyventitaip, kaip mes gyvename potvyniometu, kaþin ar labai patiks“, - teigëRusnëje gyvenantis Remigijus. Pa-naðiø kalbø tenka iðgirsti ne ið vie-no rusniðkio, taèiau panaðu, kadgyventojai su savo bëda turi tvarky-tis patys. Tai jie ir daro. Ðiemetsausio 23-iàjà, atslinkus ðalèiams,ledu uþsitraukë ðalia potvynio esan-èios pievos, ten rusniðkiø bei Ðyðoskaimo gyventojø iniciatyva atida-rytas „ledo kelias“. Bëda lyg ir bu-vo iðspræsta – salos gyventojai nesi-baimindami vaþiavo „ledo kelio“marðrutu ir dþiaugësi, kad nebe-reikia gadinti savø automobiliø.

Vaþiuojantiems „ledokeliu“ gresia baudos„Ledo keliu“, prieðingai nei juo

vaþiuojantys gyventojai, nesidþiau-gia ir net piktinasi Civilinës, prieð-gaisrinës ir gyventojø saugos sky-riaus vedëjas R. Renèeliauskas. Jis

Potvynis vienas, o bëdø„tuzinas“

Atkelta ið 1 p. teigia, kad vaþiuojantieji „ledo ke-liu“ nesilaiko ástatymø ir uþ tai ga-li bûti baudþiami piniginëmis bau-domis. „Administraciniø teisiø pa-þeidimo kodekse 78-1straipsnyjesakoma, kad vaþiuoti transportopriemonëmis þoline danga, miðkopaklote, vandens telkiniø ledu, yradraudþiama. Uþ tai gresia baudanuo 50 iki 500 Lt“, - „Ðilokarèe-mai“ sakë R. Renèeliauskas. Civi-linës saugos specialistø teigimu,rusniðkiø „ledo kelias“ yra netei-sëtas ir nesaugus. Anot paðnekovo,esant minusinei temperatûrai de-rëtø nebesinaudoti savomis trans-porto priemonëmis, ir keliauti vi-suomeniniu transportu, kuris va-þiuoja á Rusnæ ir ið jos iki kol van-dens gilis nepasiekia daugiau nei 1m.

Autobusø grafikas – nevisiems tinkamas

Cilinës saugos specialistai, kaipvienà ið bûdø iðvengti savo trans-porto priemonës gadinimo vaþiuo-jant uþlietu kelio ruoþu, siûlo per-ëjimà prie visuomeninio transpor-to. Tik ar autobusø, vaþiuojanèiø áRusnæ grafikas tinkamas dirban-tiesiems salos gyventojams. Patei-kiame autobusø, vaþiuojanèiø ið Ði-lutës Rusnës link, grafikà: Ðilutë–Rusnë 6 val. 30 min., 14 val. 5 min.,17 val. 15 min., taip pat darbo die-nomis 15 val. 13 min. (veþami mo-kiniai); Rusnë–Ðilutë 7 val. 30min., 15 val. 14 min., 18 val. 14min. Tik ar ðie laikai tinka visiemsgyventojams? O kà daryti tiems,kurie nespëja á autobusà ar turi jolaukti net kelias valandas. Kelti pradeda tik esant

didesniam nei 20 cmgyliui

Apsemtu kelio Ðilutë–Rusnëruoþu lengvosios transporto prie-monës yra pradedamos kelti tiktuomet, kai vandens gylis kelyje sie-kia daugiau nei 20 cm. Iki tol vai-ruotojams tenka keliauti lediniuvandeniu, o tai, kaip jau buvo mi-nëta, transporto priemonëms tik-rai ne á naudà. Kita alternatyva –

jau minëtas „ledo kelias“, bet èiavël gi, anot R. Renèeliausko, prasi-lenkiama su ástatymais, tad kiek-vienas vairuotojas rizikuoja gautibaudà ir gerokai papurtyti savo pi-niginæ. Kasmetis automobiliø per-këlinëjimas potvynio vandens uþ-lietu keliu Ðilutës rajono savival-dybei tikrai nepigiai atsieina. VÁ„Klaipëdos regiono keliai“ Ðilutëskeliø tarnybos virðininkas Algir-das Jakubauskas paklaustas, kiekper metus atsieina lengvøjø trans-porto priemoniø perkëlinëjimasapsemtu kelio ruoþu Ðilutë–Rusnëtikino, kad metai metams nelygûs.„Vienais metais kilnojam 10 die-nø, kitais – 30. Todël sunku pasa-kyti, kiek iðleidþiama per metus“,– sakë jis. Taèiau vëliau atskleidë,kad viena diena perkëlinëjimø at-sieina apie 7000–8000 litø, pri-klausomai nuo to, koks yra eismointensyvumas. Tad akivaizdu, jogsumos kasmet siekia deðimtis arnet ðimtus tûkstanèiø litø. Visø gy-ventojams sukeliamø nepatogumøbei dideliø kasmeèiø iðlaidø bûtøgalima iðvengti, jeigu kelio ruoþeÐilutë–Rusnë, kuris taip „mylimas“potvynio vandens, bûtø pastatytaestakada.

Geriausiu atvejuestakada iðkils 2016

metaisNors kalbos dël estakados at-

siradimo kasmet potvynio metuapsemtame kelio ruoþe Ðilutë–Rusnë jau sklando ne vieneriusmetus, taèiau kol kas rezultato darnematyti. Ðiuo klausimu pakalbi-nome Lietuvos automobiliø keliødirekcijos prie Susisiekimo minis-terijos Tiltø skyriaus vedëjà Gedi-minà Virðilà, kuris atskleidë, kadjeigu viskas klostysis gerai, esta-kada kelyje Ðilutë–Rusnë turëtøatsirasti 2016 metø pabaigoje.„Vasario pabaigoje turëtø „gimti”estakados statybos projektiniaisprendiniai. Projektà ruoðia kon-kursà laimëjusi UAB „Kelprojek-tas“. Yra parenkamos penkios es-takados konstrukcijos su visais fi-nansiniais paskaièiavimais ir ið jø

bus pasirinkta, kuri yra naudin-giausia“, – sakë G. Virðilas. Anotjo, sunku pasakyti, kiek iðlaidø rei-kalaus estakados statyba – daugkas priklauso nuo to, kokio ilgioji bus. „Kaina gali svyruoti nuo30-40 mln.iki 80 mln. litø“, – ti-kino G. Virðilas. Jis atskleidë, kadjeigu viskas vyks sëkmingai – jeiper ðiuos metus pavyks atlikti vi-sus projektinius darbus, patvirtin-ti projektà ir 2015 metais pradëtistatybos darbus, tai geriausiu at-veju estakada apsemiamame ke-lio ruoþe Ðilutë–Rusnë iðkils2016 metø pabaigoje. Belieka ti-këtis, kad viskas klostysis kuo ge-riausiai ir gyventojus kasmet var-ginanti problema bus iðspræsta.

2014 m. vasario 4 d., antradienis 4

„Ðilutës kredito unija“dirba stabiliai ir

pelningai

Europos Sàjungos finansinë parama,skirta per VðÁ „Pasienio þuvys”

Metø pradþioje Lietuvos finansinæ padangæ nuðvietë dar vie-nas skandalas: Lietuvos bankas atðaukë vienos didþiausiø kre-dito unijø „Vilniaus taupomosios kasos“ licencijà teikti finansi-nes paslaugas. Ðis ávykis metë ðeðëlá ir ant sëkmingai dirbanèiøkredito unijø. Viena tokiø – Ðilutës kredito unija. Ar turës átakosðis ávykis mûsø kraðte veikianèiai institucijai ir ar turi ko neri-mauti ðios kredito ástaigos pajininkai ir klientai, atsakë Ðilutëskredito unijos valdybos pirmininkë ir administracijos vadovëGenovaitë Kimbrienë.

Puslapá parengëSaulius Sodonis

Jos atsakymas á svarbiausiàklausimà buvo trumpas ir labaikonkretus – jokio pagrindo neri-mui ðilutiðkiai neturi. Visø pirmadël to, kad kiekviena kredito unijayra atskiras juridinis vienetas, vyk-dantis savarankiðkà veiklà, todël„Vilniaus taupomosios kasos“ li-cencijos atðaukimas neturi jokiosátakos kitø kredito unijø finansineiir ekonominei bûklei. Todël Ðilu-tës kredito unija, priklausanti Lie-tuvos centrinës kredito unijos sis-temai, toliau dirba ir dirbs áprasti-ne tvarka teikdama finansines pa-slaugas ir vykdydama sutartiniusásipareigojimus savo nariams beiklientams.

„Mûsø kredito unija neturi jo-kiø finansiniø sàsajø su „Vilniaustaupomàja kasa“. Todël licencijosatðaukimas ðiai unijai ir teisësau-gos atliekamas tyrimas dël „Vil-niaus taupomosios kasos“ sando-riø yra visiðkai nesusijæ su mumisir neturës átakos mûsø unijos fi-nansinei situacijai. Ðilutës kreditounija toliau vykdo ir vykdys ápras-tinæ veiklà, tad indëlininkai ir pa-skolø gavëjai gali bûti ramûs. Pri-menu, kad indëliai ir lëðos, laiko-mos kredito unijos sàskaitoje, yrasaugûs ir apdrausti valstybës ámo-nës „Indëliø ir investicijø draudi-mas“, - sakë vadovë G. Kimbrienë.

Be to, pridûrë patyrusi finansi-ninkë, sukûrusi vienà stambiausiøir stabiliai veikianèiø institucijø,„unijos nariams ir klientams nërajokio pagrindo nerimauti. Mûsøkredito unija yra moki, likvidi irturi pakankamai kapitalo. StabiliàÐilutës kredito unijos finansinæ si-tuacijà liudija ir tai, kad mûsø uni-jos likvidumo ir kapitalo pakanka-mumo rodikliai virðija Lietuvosbanko nustatytus normatyvus“.

Ðiuo metu Ðilutës kredito unijavaldo per 70 milijonø kapitalà. Taipajus ir rezervai, kas sudaro veik-loje uþdribtus pinigus. Tad kuo

tvirèiau dirba unija, tuo tvirtesnisjos kapitalas. Per praëjusius metusbuvo uþdirbta 491 tûkstantis 692litai. Tai labai geri skaièiai, þinant,kad kredito unijos pagrindinis tiks-las – teikti finansinæ paramà savonariams – pajininkams. Vis dëltodirbama taip, kad bûtø naudos, ku-ri ir nusakoma uþdirbtu pelnu. Ðiuometu Ðilutës kredito unijos paji-ninkais yra 8 293 asmenys ið kuriø136 yra juridiniai asmenys. Visi fi-nansiniai rodikliai susumuojami irpaverèiami reitingais, pridedant iraugimà per metus. Metinis Ðilutëskredito unijos aktyvø augimas – 4,5procento. O metinis nariø augimas– 4,15 procento. Tad ðiø rodikliøsu kaupu, kad Lietuvos bankasávertintø ðià Ðilutës finansinæ insti-tucijà labai gerai. Ir skirtø aukð-èiausià A reitingo simbolá.

Paklausta, kaip pavyksta pasiek-ti tokiø rodikliø, G. Kimbrienë sa-kë, kad labai daug kas priklausonuo nariø: jei jie á ðià institucijàþiûri kaip á savà bendruomenæ, sà-þiningai vykdo priimtus savo ási-pareigojimus. Nariai - tai skolinin-kai, taupytojai, paslaugø naudoto-jai, kurie moka komunalinius mo-kesèius. Didþiausià rizikà unijaiduoda skolininkai. Anot vadovës,rizikos paskolø portfelis Ðilutëjetëra 2,3 procento, kai 8 procentaiyra laikoma visiðka norma. O pa-klausta, kad gal tiesiog neduoda pa-skolø, atsakë, kad duodama, bet la-bai dirbama su klientais: atlieka-ma ne tik prieþiûra, bet teikiamosir konsultacijos: patarimai, stebë-jimas, analizë. G.Kimbrienë teigë,kad labai daþnai tiesiog reikiaiðmananèio finansus þmogus pata-rimo. Tai ir daro ðios ástaigos pa-skolø vadybininkai. Visa tai ir lë-më, kad Ðilutës kredito unijos ro-dikliai yra geri. Visus rodiklius ver-tina Lietuvos bankas, kuris vykdovisø ðalies finansiniø institucijøveiklà.

2014 m. vasario 4 d., antradienis 5

4 tûkst. þmoniø uþ tai, kad þemë nebûtø parduodamauþsienieèiams

Puslapá parengëStasys Bielskis

Ðilutiðkis Vytautas Knapkis „Ði-lokarèemai“ sakë, kad jis ir visuo-menininkas ið Vilkyèiø Darius Vi-lius bei padedant ðilutiðkiui Ed-vardui Jurjonui surinko 4 tûkstan-èius paraðø. Ið jø beveik 200 buvopripaþinti netinkamais (nebuvo pa-raðyta pasiraðymo data, neáskaito-mas vardas ar netikslus adresas),bet 150 tø blogø paraðø buvo leistaiðtaisyti.

„Paraðø rinkimas buvo pradë-tas rugpjûèio 29-àjà ir lapkrièio 29dienà baigësi. Paraðus rinkomeávairiø renginiø metu, ne iðimtisbuvo ir þuvienës virimo èempio-natas Ðilutëje, kur vienas Savival-dybës tarybos narys mums iðtarërusiðkà keiksmaþodá... Paskutiniaskelias dienas að ir Klaipëdoje, prie„Akropolio“ pagrindinio áëjimo,stovëjau ir rinkau paraðus. Buvaugavæs leidimà ið ðio prekybos cen-tro administracijos. Dirbome pa-mainomis, po 3-4 þmones.

Daug kalbintø þmoniø teigë,kad jie jau anksèiau yra pasiraðæ,aiðku, buvo ir piktø, ir dëkojanèiø,ir nustebusiø. Buvo prie mûsø pri-ëjæ ir olandai, ir vokieèiai – jie lin-këjo mums nepasiduoti, iðsaugotisavo suverenitetà. Pavyzdþiui, vie-nas olandas sakë Lietuvoje gyve-nantis jau 10 metø, besidomintistuo dalyku labai sveikino tokià pa-raðø rinkimo akcijà. Jis sakë, kadlietuviai irgi gali parodyti Euro-pai, kad jie turi stuburà. Olandasteigë, kad já Lietuvoje stebina þmo-nës, jø darbðtumas puikiai tvarko-ma aplinka. Tad galiu teigti, kad

mes patys ne visada ávertiname tai,kà turime.

Visokiø kuriozø buvo renkanttuos paraðus. Dabar, kai vël tekovaþiuoti pas þmones ir taisyti, tiks-linti tuos paraðus, dauguma dëkojomums uþ triûsà“.

V. Knapkis „Ðilokarèemai“ tei-gë, kad rinkdamas paraðus vaþinëjouþ savo pinigus pirktais degalais.Bet dar daugiau jie kainavo tada,kai reikëjo vaþiuoti taisyti tuos pa-raðus. Jis taip pat sakë norintis pa-dëkoti visiems draugams ir paþásta-miems, kurie padëjo rinkti paraðus.

Lietuvos ûkininkø sàjungos Ði-lutës skyriaus pirmininkas Kæstu-tis Andrijauskas „Ðilokarèemai sa-kë, kad Lietuvai stojant á EuroposSàjungà, o tai buvo prieð 10 metø,nebuvo pateikta jokios informaci-jos apie tai, jog uþsienieèiams busgalima ásigyti þemæ mûsø ðalyje.

„Ðis dalykas vieðumoje pasiro-dë kiek vëliau, - sakë K. Andrijaus-kas. - Visà tà laikotarpá buvo kalba-ma, kad tiesioginës iðmokos Lietu-vos þemdirbiams turës bûti suvie-nodintos iki tokio dydþio, koká gau-na senbuvës ES ðalys. Taèiau realy-bë yra kitokia. Pastarosios gauna dukartus didesnes iðmokas nei Lietu-vos þemdirbiai. Todël ávertinant taiðiandien negali bûti në kalbos apieþemës pardavimà uþsienieèiams.Tai lemia du pagrindiniai dalykai -prieð stojimà á ES, Lietuvos þmonësnebuvo supaþindinti su ðiuo daly-ku, o kitas svarbus aspektas, jog de-rybininkai nesugebëjo suvienodintisàlygas, kad Lietuvos þemdirbiams

Ðilutiðkis Vytautas Knapkis, draugø ir paþástamø padedamas, surinko 4tûkst. paraðø, kad bûtø surengtas referendumas dël to, jog uþsienie-

èiams nebûtø leidþiama pirkti þemæ Lietuvoje.

LÛS Ðilutës skyriaus pirmininkasKæstutis Andrijauskas: „Ðian-

dien negali bûti në kalbos apieþemës pardavimà uþsienie-

èiams“.

tiesioginës iðmokos nebûtø gerokaimaþesnës nei didþiøjø ES valstybiø,kaip Prancûzijos ar Vokietijos, kurvien technologijø paþanga yra kurkas aukðtesnë. Todël ðiandien ky-

lant daug diskusijø dël þemës par-davimo klausimo apmaudu, kadpamirðtami paþadai, kurie buvoduoti Lietuvos þmonëms prieð sto-jimà á Europos Sàjungà, kuomet toks

klausimas net nebuvo sprendþia-mas“.

Vyriausios rinkimø komisijospirmininkas Henrikas Vaigauskassakë, kad jeigu bus nustatyta, jogyra surinkta 300 tûkst. galiojanèiøparaðø, sprendimà, ar skelbti refe-rendumà, turës priimti Seimas. De-ja, daug kas teigia, jog Europos tei-së yra virðesnë net uþ Lietuvos Kon-stitucijà, todël tokio referendumorezultatai gali bûti pripaþinti nega-liojanèiais. O kaip bus ið tikrøjø?Pagyvensim, pamatysim...

Pradëtas ankstyvojo karviø verðingumo nustatymaskartu su infekciniø ligø tyrimais

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institu-to specialistai (NMVRVI) jau gali pasiûlyti ûkininkams kartusu galvijø infekciniø ligø stebësenos tyrimais atlikti ir ankstyvàjákarviø verðingumo tyrimà nuo 28 paros po karvës sëklinimo.Tai pirmas patikimas ir Lietuvoje patikrintas verðingumo balty-mo nustatymo imunologiniais tyrimais metodas.

Vakar Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnybos Ðilutësskyriaus vadovë Ina Kuzmienë kartu su ðios tarnybos gyvulinin-kystës specialistu, veterinarijos gydytoju ið Marijampolës VytuGudaièiu pirmà kartà Ðilutës rajono ûkininkø fermose ultragar-siniu prietaisu tyrë, kodël sëklintos karvës neapsivaisina arbakodël ávyksta ankstyvas embriono mirtingumas.

Per pastaruosius deðimtmeèiustiek veterinarijos, tiek biomedici-nos, þemës ûkio ar kitose sritysemokslininkai sukûrë ir pateikë ne-maþai racionaliø pasiûlymø, nau-jø, paþangiø tyrimo metodø, die-giant juos á gamybà. Viena ið ðiøsrièiø, kur kreipiamas didelis dë-mesys jos gerinimui ir tobulinimui– tai gyvulininkystës sektorius.

Gyvulininkystë nuo seno buvosvarbi þemës ûkio sritis, aprûpi-nanti gyventojus maisto produktaisbei suteikianti galimybæ eksportuo-ti galvijus á kitas ðalis.Tiksliai, profesionaliai ir

operatyviaiVienas ið pagrindiniø tikslø, su

kuriais ðiandien susiduria ûkinin-kai, auginantys galvijus – ankstyva-sis karviø verðingumo nustatymas.Tai vienas svarbiausiø veiksniø, le-mianèiø galvijø bandos reproduk-cijà ir pelningumà.

Savaime suprantama, kad ûki-ninkams, auginantiems galvijus, di-dþiausias turtas yra jø prieauglis,

tai yra, gimæ verðeliai, kurie didinabandà ir dþiaugsmà juos auginantbei intensyvi karviø laktacija – pel-nà neðantis laikotarpis po apsi-verðiavimo.

Karvës verðingumas, pasakNMVRVI Serologiniø tyrimø sky-riaus vedëjos dr. Jûratës Buitku-vienës, nustatomas pagal karvës ið-vaizdà, klinikinius poþymius,anamnezës duomenis, karvës rujà,laboratorinius tyrimus, hormonø(progesterono) raidos pokyèius,kurie atsiranda verðingumo metu,histologiná metodà.

Vis dëlto, praktikos patikrintuir optimaliausiu metodu yra speci-finiø nëðtumo baltymø tyrimai, taiyra verðingumo baltymø, kurie sin-tetinami placentoje, aptikimas la-boratoriniais tyrimais.

Ðie tyrimai atliekami imuno-fermentinës analizës metodu (IFA)ir ðio metodo pagrindu sukurtidiagnostiniai rinkiniai verðingumobaltymui identifikuoti bei anksty-vajam embrioniniam mirtingumuinustatyti. Naudojant ðá metodà ið-

vengiama kontakto tarp gyvuliø perdiagnostikos árankius. Tuo bûdusumaþinama infekcijos paplitimogalimybë ir streso poveikis gyvu-liui.

2011 m. rugpjûèio 9 dienà Ame-rikoje buvo pristatytas naujas„Ankstyvasis karviø verðingumonustatymas IFA metodu“ diagnos-tinis rinkinys, pagamintas „IDEXXLaboratories“ (JAV), bet skirtasne tik Amerikos, bet jau ir pasauli-nei rinkai.

Metodas pagrástas antigeno - ti-riamojo baltymo ir antikûno sàvei-ka. Tam monokloniniai antikûnai,tai yra antikûnai, tik prieð tam tik-rà antigenà, sujungiami su fermen-tu, galinèiu taip paveikti bespalvæ

medþiagà, kad ji virstøsu tam tikra iðreikðtaspalva. Tyrimø rezul-tatai nuskaitomi spek-trofotometru, naudo-jant atitinkamà, meto-dikoje nurodytà filtrobangos ilgá.

Taigi, kokios yragalimybës ir koks yraðio naujo tyrimo - kar-viø verðingumo nusta-tymo, atliekant já imu-nofermentinës analizësmetodu - privalumas,patikimumas ir nauda?

Galimybë yra, ka-dangi diagnostinis rin-kinys jau pasiekë Lie-tuvos institutus bei la-boratorijas, dirban-èias gyvûnø imunolo-giniø tyrimø srityje.

Ankstyvadiagnostika

Tai pagrindinis privalumas.IDEXX Galvijø nëðtumo diagnos-tinis rinkinys leidþia tiksliai aptik-ti veðingumo baltymus kraujo se-rume arba plazmoje nuo 28 parospo sëklinimo ir nuo 60-tos dienospo verðiavimosi.

Lyginant su rektiniu metodu,atsakymas gaunamas mënesiuanksèiau, todel neverðingos karvës,sulaukus rujos, vël sëklinamos.Taip ûkis papildomai uþdirba ke-lis ðimtus litø, nes kiekviena diena,kuomet karvës lieka neverðingos,yra nuostolinga.

Greitas rezultatogavimas

Rezultatus galima gauti tà pa-

èià dienà, kada buvo pristatyti më-giniai, kadangi laboratorijoje tyri-mo atlikimas uþtrunka tik 2,5 va-landos.

Atliekant tyrimus ið serumo irplazmos, diagnostinis jautrumo vi-durkis, yra 99,5 proc. (tai yra, to-kiu tikslumu nustatomos verðingoskarvës ir telyèios), o specifiðkumovidurkis ið serumo siekia 93,1 proc.,ið plazmos - net 94,7 proc.

Skaièiai kalba patys uþsave

Specialistø atlikti tyrimai irgauti jø rezultatai siûlo puikià ino-vatyvià galimybæ gyvulininkystëssektoriui – visiems Lietuvos galvi-jø laikytojams bei veterinarijos gy-dytojams, pasinaudoti nauju tyri-mo metodu: greitai ir tiksliai nu-statyti ankstyvàjá karviø verðingu-mà.

Taupant laikà ir lëðas, suma-niausia gamyboje yra naudoti tassiûlomas naujoves, kurios yra su-kurtos ilgametæ darbo patirtá tu-rinèiose kompanijose, bei patikrin-tos praktikoje.

NMVRVI specialistai, atlikæmokslinius laboratorinius tyrimus,pagal sukurtà paþangiausià glikop-roteinø nustatymo metodikà, siûloLietuvos ûkininkams pasinaudotiðiuo nauju tyrimu: tiksliai ir profe-sionaliai, taupant laiko sànaudas,nustatyti ankstyvàjá karviø verðin-gumà.

Konsultacijoms bei tyrimø uþ-sakymui kreipkitës tel. Vilniuje 85 2780472, arba raðykite el. paðtunmvrvi@vet.lt.

Papildomà informacijà rasite in-terneto tinklapyje: www.nmvrvi.lt.

2014 m. vasario 4 d., antradienis 6Puslapá parengëIndrë Vaitkuvienë

„Ðilutë“ savaitgalá neiðkovojo në vienos pergalësPraëjusá savaitgalá Ðilutës

„Ðilutë” krepðininkai patyrë dvinesëkmes. Pirmoji - Klaipëdo-je su „Naftos-Universiteto” ko-manda, kuri „Ðilutæ” nukau-tavo tik ketvirtajame këliny.Antroji nesëkmë uþklupo na-mø aikðtelëje, taip pat jau ápu-sëjus rungtynëms, dël pergalëskovojant su Trakø „Trakais”.

„Uþburtas“ ketvirtaskëlinys #1

Kaip ádomu yra stebëti rungty-nes, kuriose nuspëti ar laþintis dël jøpabaigos yra rizikinga, nes dël per-galës tiek viena, tiek kita komandakovoja ið visos ðirdies ir aikðtëje pa-lieka visas jëgas. Ir kaip yra apmau-du, kai tris këlinius komandoms þy-giuojant taðkas á taðkà, paskutinëjerungtyniø atkarpoje ima ir nutinka„velniava”. Ðákart tokia „velniava”uþklupo „Ðilutës” krepðininkus. Pra-sidëjus ketvirtajam këliniui klaipë-dieèiai turëjo dviejø taðkø deficità(63:61) ir tuomet trys „Naftos-Uni-versitetas” komandos þaidëjai (Vik-toras Chodosovskis, Dominikas Ma-tutis, Donatas Norkus) uþkûrë tokiàpirtá ðilutiðkiams, kad ðvieslentë uþ-kaito nuo rezultato. Deðimties mi-nuèiø atkarpa pralaimëta beveik tri-gubai (10:29) ir „Ðilutë” patyrë skau-dø pralaimëjimà 92:71.

Puikus „Ðilutës” þaidëjo ArnoKazlausko (Nr. 30) pasirodymasrungtynëse, deja, neiðgelbëjo ðio su-sitikimo liûdnos baigties. Þaidëjaspelnë 29 taðkus, atkovojo 6 kamuo-lius, atliko 4 rezultatyvius perdavi-mus ir iðpravokavo 8 varþovø pra-þangas. Evaldas Ðaulys pridëjo 11taðkø, Deividas Pukis - 8.

Po ðiø rungtyniø „Ðilutë” turnyri-nëje lentelëje smuko á devintà vietà.

„Uþburtas” treèiaskëlinys #2

N. Anglickio (Nr. 24) blokas. A. Kazlauskas (Nr. 30) verþiasi pelnyti komandai taðkø.

Ðeðtadiená, vasario 2-àjà, namøaikðtelëje „Ðilutë” sutiko sveèius iðTrakø, kurie Nacionalinëje krep-ðinio lygoje turi 17 pergaliø ir 6pralaimëjimus.

Pirmoji rungtyniø dalis buvosëkmingesnë „Ðilutei”, po kuriosrezultatu 18:16 ji ir pirmavo. Ápu-sëjus antrajam këlinukui namøaikðtës ðeimininkë sugebëjo ati-trûkti net deðimties taðkø skirtu-mu 26:16, taèiau jam pasibaigusTrakø „Trakai” deficità sumaþinoiki penkiø taðkø 37:32.

Po pertraukos nespëjus suþais-ti në minutës ðilutiðkiai tritaðkiais„apðaudë” trakiðkius ir atstatë 10taðkø persvarà. Taèiau neilgam, nessveèiai në nemanë pasiduoti irkaþkokiais burtais „uþriðo” ðilu-tiðkiø taiklius metimus, o patys ma-þino savo komandos taðkø defici-tà. Per tris minutes „Trakai” iðly-gino rezultatà (45:45), o këlinysugebëjo uþbaigti net turëdami 4taðkø pliusà (52:56).

Paskutinë rungtyniø atkarpaprasidëjo E. Moloðèiako netaik-

liu metimu, vëliau sekë E. Sosnov-skio blogas perdavimas, dar vë-liau to paties þaidëjo praþangaprieð varþovà. Suþaidus dvi minu-tes „Ðilutës” taðkai „stovëjo” vie-toje, o „Trakai” su pagreièiu ver-þësi á prieká mintimis, ko gero,dëkodami ðilutiðkiams uþ kvailasir vaikiðkas klaidas aiðtelëje.Rungtyniø laikas baigësi ir sve-èiai ðventë 18 savo pergalæ NKLsezone, rezultatu 68:72. O „Ðilu-të” liûdëjo dël antrojo savaitgaliopralaimëjimo.

Maþiesiems sportininkams – iððûkis dziudo varþyboseÐalèio kaustomà sausio 25-

osios rytà Ðilutës Pamario pa-grindinës mokyklos sporto sa-lëje buvo karðta, mat èia vykovaikø dziudo varþybos, kuriosedalyvavo jauniausi sportinin-kai. Tarp 60 sportininkø iðPlungës, Skuodo, Telðiø, Klai-pëdos ðilutiðkiams pavyko ið-kovoti net vienuolika medaliø.

Tàdien Ðilutës sporto mokyk-los ir dziudo klubo organizuotosvarþybos buvo skirtos patiems ma-þiausiems – 2004 ir 2007 gimimometø berniukams. Varþybø orga-nizatorius treneris Rimvydas Lu-koðius pasakojo, kad tik trim dziu-do atstovams ðios kovos ant tata-mio buvo ne pirmos, likusiems -iððûkis. Tiesa, labai sëkmingas ið-ðûkis. Nors buvo daug jaudulio iraðarø, maþieji sportininkai yra ið-laikæ egzaminà „baltam dirþui“ bei

Savo svorio kategorijoje turny-ro nugalëtoju tapo Arnas Plikðnys(iki 24 kg) ir tvirtu þingsniu stojoant pirmosios vietos pakylos laipte-lio. Sidabro medaliais pasipuoðë dujaunieji sportininkai: Robertas Ci-paris (sv. kat. iki 24 kg), MantasSungaila (sv. kat. iki 46 kg) ir Edvi-nas Agintas ( sv. kat. per 50 kg).Bronzos medalius iðkovojo: þygi-mantas Augustas (sv. kat. iki 22 kg),Neilas Viskintas ir Julius Èesnake-vièius (sv. kat. iki 34 kg), ArnasGaldikas (sv. kat. iki 38 kg), ArnasNaujokas (sv. kat. iki 30 kg), MatasBauþa (sv. kat. iki 42 kg), GiedriusEidukis (sv. kat. iki 50 kg).

Puikiai ant tatamio kovojo: Ne-das Jurkevièius, Augustinas Gobe-ris ir Mantas Dubauskas. Ðiems jau-niesiems sportininkams iki prizi-niø vietø pritrûko ðiek tiek sporti-nës sëkmës.

Jaunieji dziudo atstovai, iðkovojædaugybæ medaliø.

MFK „Blizgës“ futbolo kovas pradëjo þiemos uþdarø patalpø èempionate

puikiai þino dziudo moralës ko-dekse esantá punktà apie savitvar-

dà, tad kiek ámanydami stengësi jolaikytis. Varþybose netrûko puikiø

emocijø, atspindinèiø tikràjà var-þybø dvasià.

Savaitgalá ávyko tradiciniomoterø þiemos uþdarø patalpøfutbolo èempionato, skirto Lie-tuvos valstybës atkûrimo die-nai paþymëti, pirmas etapas.Pirmajame etape 16 komandøbuvo suskirstytos á 4 zonas po4 komandas. Á C zonà patekoÐilutës MFK „Blizgës“ futbo-listës, kurios iðvykoje Ukmer-gëje suþaidë tris rungtynes supogrupio varþovëmis.

Ðios dvi komandos kitame etapetæs kovà dël priziniø vietø.

Á B zonà pateko Kauno „FM-Þara”, Kauno LSMU, Kauno FM„Tauras”, Tauragës SM. Be pra-laimëjimø ðá etapà baigë „FM-Þa-ra” (9 taðkai). Tauragës SM su 6taðkais liko antra. Antrame etape„FM-Þara” ir Tauragës SM susi-tiks su A zonos 1-2 vietos nugalë-tojais, t.y. su „Gintra-Universite-tas” ir „SC-Akmenë” komando-mis.

C zonoje kovojo Ukmergës SC„Ukmergë”, Ukmergës SC „Vidið-kiai”, Jonavos KKSC „EOS-AUÐRA”, Ðilutës MFK „Blizgës”.Pirmàjà vietà grupëje uþëmë Jona-vos komanda (9 taðkai), antràjà -SC „Vidiðkiai” (6 taðkai). „Bliz-gës“ pirmàsias rungtynes suþaidu-sios su „EOS-Auðra“ rezultatu 3:8

(2:3) pralaimëjo. Ávarèius koman-dai pelnë Giedrë Lukðaitë ir IgnëZarembaitë. Antroji kova „Bliz-gëm“ taip pat susiklostë nesëkmin-gai. Varþovës SC „Vidiðkiai“ jasáveikë 8:2 (6:1). Abu ávarèius ko-mandai pelnë puolëja I. Zarembai-të. Treèioji kova tarp „Ukmer-gës”–„Blizgiø” baigësi lygiosiomis,nepasiþymëjo nei viena, nei kitakomanda 0:0 (0:0).

D zonoje susitiko Nemenèinës„Rûta”, Vilniaus „JL Stars”, Vil-niaus MFA „Þalgiris”, Vilniaus„FM-Kreontas”. Tris pergales irpirmàjà vietà zonoje iðkovojo „Þal-giris”. Antroje vietoje liko „FM-Kreontas”. Antrame etape „Þalgi-ris” ir „FM-Kreontas” susitiks suC zonos 1-2 vietos nugalëtojais, t.y.su Jonavos KKSC „EOS-AUÐRA”ir SC „Vidiðkiai” komandomis.

Ðilutës MFK „Blizgës“ startavo þiemos uþdarø patalpø futbolo èempio-nate.

A zonoje rungtyniavo Klaipë-dos FA, Akmenës „SC-Akmenë”,Ðiauliø „Gintra-Universitetas”,Ðiauliø FA. Pirmàjà vietà grupëjeuþëmë „Gintra-Universitetas” (9taðkai), antràjà - „SC-Akmenë”.

2014 m. vasario 4 d., antradienis 7

Ðilutës muziejaus pastatas átrauktas áprivatizacijos sàraðà

Sausio 30 dienà vykusiame Ðilutës rajono savivaldybës Tary-bos VII ðaukimo 40 posëdyje, kaip ir buvo galima tikëtis, aistrønetrûko. Taèiau po nemaþø ginèø buvo apsvarstyti ir priimti visinumatyti 33 klausimai. Tik vienas, dël mokiniø vaþiavimoiðlaidø kompensavimo tvarkos apraðo buvo paties mero Ðarû-no Lauþiko dar posëdþio pradþioje iðimtas ið darbotvarkës.

Saulius SODONIS

Audringa pradþiaNetikëtai darbo pradþia uþsitæ-

së ir bemaþ 20 minuèiø uþtruko,kol buvo susitarta dël posëdþio dar-botvarkës. Aistrø këlë du papildo-mi klausimai, kurie á posëdþio dar-botvarkæ buvo átraukti surinkus rei-kiamà skaièiø opozicijos nariø pa-raðø. Taèiau jie nebuvo svarstomi,nes vienas neatitiko teisiniø reika-lavimø ir balsuojant tiesiog nebu-vo átrauktas á posëdþio darbo-tvarkæ. Tai sprendimo projektas„Dël vietinës rinkliavos uþ komu-nalines atliekas, surinkimà ir tvar-kymà faktinio atliekø deklaravimotvarkos apraðo, patvirtinto 2009spalio 29 d. sprendimu“ apraðo pa-keitimo. Jis, anot mero Ð. Lauþi-ko, negalëjo bûti svarstomas Tary-bos posëdyje dël to, kad kaip nor-minis dokumentas jis be pritarimoTarybos komitetuose negali bûtiátrauktas á darbotvarkæ. Dël to jorengëjui Tarybos nariui AlfonsuiVanagui buvo pasiûlyta atsiimtipastaràjá ið darbotvarkës. Jam ne-sutikus buvo balsuojama. Bet jissulaukë maþiau nei pusës posëdþiodalyviø palaikymo, todël á darbo-tvarkæ nepateko.

Kitas – jau liûdnai spëjæs iðgar-sëti Tarybos nario Arvydo Jako pa-rengtas sprendimo projektas „DëlÐilutës miesto istorinio Ðilokarèe-mos senamiesèio pastatø ir vieðo-sios infrastruktûros rekonstrukci-jos bei renovacijos darbø progra-mos patvirtinimo“. Priminsime,kad dël atsisakymo já svarstyti Eko-nomikos komitete, opozicijos at-stovai paliko posëdþiø salæ, su-griaudami kvorumà. O problemakilo dël ne iki galo parengto pro-jekto, kai pritrûko sprendimo aið-kinamojo raðto. Vëliau ðis spren-dimo projektas nebuvo svarstomasir kituose komitetuose. Tik Socia-liniø reikalø komitete Tarybos na-riams buvo paaiðkinta, kad spren-dimas parengtas paþeidþiant kaikuriuos teisinius aktus. Taèiau bu-vo patikinta, kad vasario mënesioTarybos posëdþiui viskas bus su-tvarkyta ir klausimo svarstymas ga-lës vykti.

A. Jakas ðio posëdþio metu pa-klausë Savivaldybës administraci-jos direktoriaus, kodël nëra pareng-to trûkstamo aiðkinamojo raðto. Átai naujasis administracijos direk-torius Tomas Budrikis atsakë, kadpagal reglamentà á já niekas nesi-kreipë. Jis kalbëjo, kad dël to raðtoparengimo Tarybos narys turëjokreiptis á já. Tuomet A. Jakas pasi-domëjo, kodël tuomet Tarybos sek-retorius Jonas Jaunius neperdavëtokio praðymo direktoriui. Vëliau,diskusijai vis labiau ásilinguojant,jà baigë meras Ð. Lauþikas pa-aiðkindamas, kad sprendimo pro-jektas parengtas nesilaikant praëju-siais metais priimtos Strateginioplanavimo metodikos reikalavimo– nesvarstytas strateginio planavi-mo grupëje. Be to, strateginio pla-no tikslinimas galimas tik po svars-tymo Tarybos komitetuose – to ne-buvo. Tai programai ágyvendinti

taip pat nenumatyti finansavimoðaltiniai. Po dar keliø pasikeitimøreplikomis A. Jakas atsiëmë savoprojektà.

Vëliau jis suþinojo, kad grupëTarybos nariø opozicija pasiskel-bë nesilaikant Savivaldos ástatymo.Todël negalëjo siûlyti savo kandi-datø á Kontrolës komiteto ir Eti-kos komisijos pirmininkø postus.Tai buvo padaryta ðio Tarybos po-sëdþio pabaigoje, kai po vieðo pa-reiðkimo Taryboje buvo registruo-ta opozicija. Pagal ástatymà jai darreikës pateikti savo veiklos planà.

SprendimaiKaip ir visuomet, dauguma

sprendimø yra gan formalûs, tie-siogiai neturintys átakos. Tai ávai-riø Tarybos darbo reglamentøpunktø tikslinimas, ávairiø komi-tetø sudëties tvirtinimas, sutikimasperimti ávairø turtà ið Respublikosástaigø ar organizacijø. Taip pat de-taliøjø planø tvirtinimas, ávairiøpriemoniø planø tvirtinimas ir pa-naðûs sprendimai.

Taèiau ðiame posëdyje bûta irturësianèiø átakos kai kuriems gy-ventojø sluoksniams priimtø spren-dimø. Vienas ið tokiø, nusakantiskaip bus sudaromos komisijos, ku-rios spræs dël paðalpø maþas paja-mas ar dël kitokiø prieþasèiø jasgaunantiems, likimo. Priminsime,kad nuo 2014 metø paðalpø skyri-mas (arba ne) visiðkai perduotassavivaldybëms. Taip tikimàsi iðsi-aiðkinti, kam iðties jos bûtinos, okas jas gauna neturëdamas tam pa-grindo. Tuo tikimàsi sumaþinti pa-ðalpø gavëjø skaièiø ir tokiu bûdusutaupyti biudþeto lëðas. Patirtis ro-do, kad kai kuriose savivaldybësepraëjusiais metais vykæs eksperi-mentas parodë, jog tokiu bûdu ga-lima sutaupyti per 10 procentø lë-ðø.

Ðiame posëdyje patvirtintosÐvietimo ir mokslo ministro ása-kymo nuostatos, pagal kurias vidu-tiniðkai apie 250 litø didëja atlygi-nimas Ðvietimo ástaigø vadovams.Taip pat patvirtinta ir „mokiniokrepðelio“ perskirstymo metodika.Pagal jà 7 procentus ðio krepðeliolëðø gali naudoti savo nuoþiûra.

Ðiais biudþetiniais metais „moki-nio krepðelis“ ðiek tiek padidintasir yra 3 348 litai vienam mokiniui.

Nors Socialiniø reikalø komi-tete ir buvo garsiai prieðtaraujama,kad UAB „Lamberta“ bûtø leistaskaièiuoti pagal jos pateiktà ðilu-mos skaièiavimo metodikà teikia-mos ðilumos kainas, taèiau Tary-bos posëdþio metu jau nebebuvoprisimintas savivaldos bejëgiðku-mas. Pagal jà Taryba privalo pa-tvirtinti kainas, kokioms pritariaValstybinë energetiniø resursø irkainø komisija. Po skundo jai,UAB „Lamberta“ leista skaièiuotijos pateiktas kainas. O jos koneaukðèiausios Lietuvoje – ðios ben-drovës teikiamos ðilumos kaina sie-kia 37,49 ct/kWh su PVM. Ði ben-drovë teikia ðilumà Macikø socia-linës globos namams ir KlaipëdosJûrininkø ligoninës Ðvëkðnos psi-chiatrijos departamentui.

Muziejaus pastatasrengiamas

privatizavimuiTaèiau bene daugiausiai aistrø

sukëlë ðiø metø privatizavimo sà-raðo papildymas. Be kitø objektø, ájá buvo átrauktas ir pastatas Ðilutë-je, Lietuvininkø g. 36, dabartinismuziejaus pastatas. Jau komitetøposëdþiuose dël jo átraukimo á ðásàraðà kilo diskusijos, taèiau buvonutarta svarstyti ðá sàraðà su gali-mybe ið jo iðbraukti minëtà muzie-jaus pastatà. Ði ástaiga netrukus tu-rëtø keltis á restauruotà H.Ðojausdvarà, todël jo lyg ir nebereikëtø,pastatà bûtø galima privatizuoti.Taip bûtø palengvinta savivaldy-

bës naðta bei gauta pinigø. O uþjuos bûtø galima atsiskaityti su me-tø metais savo uþdirbtø pinigø ne-sulaukianèiais Ðilutës rajono ver-slininkais. Tai ypaè pabrëþë Tary-bos narys Saulius Stankevièius, ku-ris jau ne kartà siûlë maþinti Savi-valdybës skolas pardavus jai pri-klausantá nekilnojamà turtà.

Ðiuo svarstomu klausimu Ta-rybos nariai pasiskirstë pagal dau-gumà ir maþumà. Politinë Tary-bos dauguma aiðkiai buvo nusitei-kusi ðá turtà átraukti á minëtà priva-tizavimo sàraðà, todël jokiø opo-

zicijos praðymø bent jau neskubëtiir ðio pastato átraukimà á sàraðà bentmënesiui atidëti, nenorëjo në klau-syti. Nepadëjo nei priminimas, kadtai Ðilutës miesto simbolis, pamin-klas, pagal kurá atpaþástamas mûsømiestas. Buvo prisiminti ir geri irprasti jau privatizuotø ar tiesiog pri-vaèiose rankose esanèiø pastatø li-kimai. Buvo siûlymø panaudoti jávisuomenës reikmëms, iðlaikant joreprezentacinæ funkcijà. Taèiaumaþai kas tai girdëjo ar tiesiog no-rëjo iðgirsti.

Kadangi buvo lyg ir du alterna-tyvûs variantai: su pastato Lietuvi-ninkø g. 36 átraukimu ir be jo, pir-muoju balsavimu buvo pateiktasSavivaldybës administracijos pa-teiktasis sprendimas, kuriame mi-nëtas objektas yra. Uþ já pasisakëtrylika Tarybos nariø, priklausan-èiø politinei daugumai. Tos dau-gumos pakako ðiam sprendimuipriimti. Ar teisëtai nebuvo pateik-tas balsavimas dël antrojo alterna-tyvaus siûlymo, turëtø pasidomëtipatys Tarybos nariai. Be to, nebu-vo balsuota ir uþ bendrà sprendi-mo projektà. Todël Savivaldybëstinklalapyje esanèiame puslapyjeapie priimtus sprendimus nurody-ta, kad ðis sprendimas priimtas„bendru sutarimu“ ir ávardinti uþtai pasisakantieji trylika Tarybosnariø. Taèiau bendras susitarimaspapratai reiðkia, kad balsuoti ne-bûtina, nes visi sprendimui ar siû-lymui pritaria. Ðiuo atveju tai visainetinka ir dël to gali bûti suklai-dinti ðiuo klausimu besidominan-tys Ðilutës rajono gyventojai, nesTarybos opozicijos atstovai uþ ðásprendimà nei vienas nebalsavo. Irnet negalëjo pasisakyti prieð mu-ziejaus pastato átraukimà á privati-zacijos sàraðà.

Meras Ð. Lauzikas labai skubino sprendimo projekto priëmimà dëlmuziejaus átraukimo á privatizacijos sàraðus.

A. Jakas niekaip negalëjo suprasti, kodël neparengtas aiðkinamasisraðtas.

POLITIKA

2014 m. vasario 4 d., antradienis 8

metai buvo sunkûs. Ilgaamþë pa-sakojo, kad jau nuo maþø dienøreikëjæ dirbti, apgailestavo dël vie-no – kad neteko mokslo vaisiøkrimsti. Nei skaityti, nei raðyti jitaip ir neiðmokusi. Bet buvo kaipbuvo, nieko jau nebepakeisi. „Mû-sø mama mirë anksti, todël reikë-jo visiems eiti tarnauti. Þmogusneraðtingas buvau, tai ir darbaisunkûs buvo. Teko ir namø valdy-boje krosnis kûrenti, kambariustvarkyti. Atlyginimai buvo maþi,o valgyti visiems norëjosi, reikëjotokià ðeimynà iðlaikyti“, - sakë se-nolë. Uþaugo ji Plateliø miestely-je, tëvai buvæ ûkininkai. „Tuometþmonës stengësi kaip begalëdamidirbti, - sakë ji ir pajuokaudamapridûrë, - kiek Dievas davë tiek, opatys nieko nedarë, atneðë Dievasmaiðà ir pakratë“.

Su bûsimu vyru susipaþinoPlinkðniuose, kai dirbo virëja Þë-mës ûkio technikume. „Susipaþi-nome ir man jis pasakë, kad be ma-næs gyventi jau nenori“, - sakë vil-kytiðkë. Ilgaamþës atmintyje daryra iðlikæ ir tie momentai, kai susi-tikdavo su savo bûsimu vyru Au-gustu. Ji pasakojo, kad po darbo,kai bûdavo ðilta, su sese eidavo nu-siprausti prie eþero, ateidavæ ten irAugustas su draugu. „Jie vis norë-davo su mumis pasikalbëti. Kartàsusirado valtelæ ir mus su sesutepakvietë paplaukioti. Mes sutiko-

Vilkytiðkei B. Kairienei – jau 102-ejiAtkelta ið 1 p. me. Taip ir patraukëme vienas kità

– jis mane, o að já. Ilgai nelaukussusituokëme. Tuomet tokie laikaibuvæ“, - pasakojo B. Kairienë. Ap-sigyveno tuomet jauna ðeima pasvyro tëvus.

Susilaukë ir dviejø sûnø beidukters. „Reikëjo turëti juk vaikà,mergà ir piemená, jø ir susilaukë-me“, - juokavo senolë. Nelengvasbuvo gyvenimas, daug iðkentëti rei-këjo, prasimanyti pinigëliø, kad vai-kus á mokyklà galëtø iðleisti, vis-kuo aprûpinti.

Gyvenimas miestenepatiko

1951-aisiais visa Kairiø ðeimapersikëlë gyventi á Klaipëdà. BetBronei ten gyvenimas buvæs ne itinmielas. „Ten nebuvo në kur iðeiti.Jokio þolynëlio, tik ðunø priderg-ta, automobiliø smarvë didþiausia,net lango atidaryti negali, gryno oronëra“, - pasakojo antrà ðimtmetápradëjusi senolë.

Kaime laukas kvepiagëlëmis

Jau 14 metø Bronë kartu su sû-naus Alfonso ðeima gyvena Vilky-èiuose. Èia senolei itin patinka.„Èia vasarà lauke kvepia gëlëmis,galiu ir á laukà iðeiti pasivaikðèioti,o Klaipëdoje to daryti negalëjau.Man èia labai patinka“, - neslëpëpaðnekovë.

Mëgsta tvarkà ir ðvaràBronës anûkë Rasa pasakojo,

kad moèiutë yra tikra pedantë.

Bronë su vyru Augustu. Deja, jis iðkeliavo Anapilin prieð 27-erius metus.

„Ji pati iki pat ðiol tvarkosi savokambará, viskas turi bûti sudëlio-ta á savo vietas, tvarkinga. Pataly-në turi bûtinai bûti iðlyginta. Jivisuomet buvusi labai tvarkingair dabar kol pati gali vaikðèioti,pasiþiûri, kad viskas bûtø idea-lu“, - pasakojo Rasa. Mergina taippat minëjo, kad moèiutë dar prieð

pora metø ir darþus eidavo ravë-ti, ir savo gëliø darþelius priþiû-rëdavo.Valgo tik sveikà maistà,

paèios pagamintàNors Bronë sausio 28-àjà jau

atvertë 102-àjá savo gyvenimo kny-gos puslapá, taèiau vis dar pati ga-

minasi valgyti, mat nori maitintissveikai, ne taip, kaip dabar ápratævalgyti jos vaikai ir anûkai. Labiau-siai jai patinka þuvis, kurià suþve-joja sûnus Alfonsas, taip pat mëgs-ta sriubà, darþoves. Kiek daugiaunei prieð du deðimtmeèius senoleibuvo diagnozuotas skrandþio vë-þys, taèiau jai pavyko áveikti ðià li-gà. Ir ðiandien labai dideliø sveika-tos problemø ilgaamþë neturinti.Þinoma, metai paliko savo þymæ –suprastëjo klausa, akys nebe taipaiðkiai mato, taèiau vis dar galivaikðèioti, pati susitvarkyti kam-bará, kuriame praleidþia daugiau-sia laiko.

Ilgaamþiø ðeimaIð gausios Bronës ðeimos beli-

kæ jie tik keturiese, taèiau visi per-kopë 9 deðimtá, o tai iðties vertingagyvenimo dovana. „Að ið broliø irseserø likau vyriausia. Vienai seseidabar 97-eri, kitai – 95-eri, o bro-liui 92-eji. Tëvelis mano taip patilgai gyveno, mirë bûdamas 96-eriø, taip ir nesulaukë 100-ojo ju-biliejaus“, - pasakojo Bronë.

Paklausus vilkytiðkës, kokia josilgaamþiðkumo paslaptis, ji sakë:„Valgiau visuomet sveikai, dirbaudaug ir sunkiai, niekuomet nevar-tojau alkoholio ir nerûkiau, nie-kam nepavydëjau ir stengiausi tei-singai gyventi“.

Dabar didþiausias jo gyvenimoturtas – vaikai, 9 anûkai, 4 proanû-kiai ir 1 proproanûkis.

I. Danilevièienë: „Negalia yra sunkus dalykas, taèiau, jeipaþvelgi atidþiau, tai ypatingas, neaprëpiamas turtas“

Ið Usënø kilusi Ieva Dani-levièienë turi judëjimo negalià,taèiau tai jai nesutrukdë siektimokslo aukðtumø, ágyvendintisvajoniø ir daryti tai, kas pa-tinka bei ðirdþiai miela. Ievagalëtø bûti puikiu pavyzdþiukaip neágalus þmogus neuþsi-daro savyje, juda á prieká irkiekvienà dienà pasitinka suðypsena.

Gerda BELOKOPYTOVA

- Papasakokite apie save. Ko-kia buvo jûsø vaikystë, kaip sekë-si mokykloje ir pan.

- Nuo maþens buvau gabi tingi-në. Mokiausi gerai, taèiau darbðtu-mu garsëjau nebent pradinëje.

- Turite negalià, galbût galëtu-mëte papasakoti, apie þmogaus sunegalia gyvenimà: ar paprasta ási-lieti á visuomenæ, su kokiu þmo-niø poþiûriu tenka susidurti?

- Negalia yra labai ádomus da-lykas. Paslaptingas ir þavus. Sun-kiausia, kai aplinka verèia jà pri-imti neigiamai: gailëtis savæs, no-rëti bûti kitokiu, „sveiku”. Tai siau-binga ir klaidinga. Tiek negalià tu-rintiems, tiek esantiems ðalia turë-tø bûti parodomos abi monetos pu-sës: negalia yra sunkus dalykas, ta-èiau, jei paþvelgi atidþiau, tai ypa-tingas, neaprëpiamas turtas. Turin-tieji negalià turëtø tuo didþiuotis irlabai dþiaugtis. JAV net turëjo ne-ágalø prezidentà! Gaila, kad mûsøðalyje tik pradedama þengti meilëssau ir negaliai keliu... Bet nuveiktalabai daug. Neabejoju, kad dar la-bai daug pasieksim.

- Esate itin veikli, plaèiau pri-statykite vykdomà savo veiklà.

- Darbo valandomis esu studen-

tø su negalia koordinatorë Vytau-to Didþiojo universitete. Laisvalai-kiu konsultuoju finansø valdymoklausimais M Capital kompanijo-je. Smagu, kad tiek ten, tiek ten,mane supa labai ádomûs, talentin-gi þmonës. Tikri profesionalai.

- Studijuojate Vytauto Didþio-jo universitete, kokià specialybæpasirinkote ir kodël?

- Baigiau Edukologijà, dabarstudijuoju Firmø organizavimà irvadybà bei Diplomatijà ir tarptau-tinius santykius. Kodël taip atsiti-ko - neþinau. Sekiau intuicija.

- Dalyvavote Erasmus progra-moje. Ar daþnai neágalûs þmonës

Ieva su vyru Linu. Asmeninioarchyvo nuotraukos

sutinka dalyvauti ðioje programo-je? Kokia jûsø nuomonë apie tai?

- Anksèiau vaþiuodavo reèiau,dabar vaþiuoja daþniau. Manau,kad tai didelis pasiekimas. Iðvykæsvetur neágalûs studentai atranda

Neágalûs VDU studentai, kartu su jais ir Ieva, su á VDU atvykusiais Erasmus studentais ið Italijos.

sø iðleista knyga?- Taip, vienintëlë.- Kà jums reiðkia poezija?- Man patinka kalbëti. Anks-

èiau kalbëjau popieriuje, dabar kal-bu vieðai...

- Kokiø dar pomëgiø turite?- Pamiegoti - vienas pagrindi-

niø.- Jûsø darbai rodo, kad esate

dràsus ir ryþtingas þmogus, taèiauvis dëlto, ar lengva visko pasiekti?

- Jei tiki savo svajonëmis ir dëljø stengiesi, anksèiau ar vëliau jospaèios tave suranda. Ar lengva ti-këti svajonëmis ir jø siekti? Kaipkada. Bet visada þinai, kad verta.Nes po kaþkiek laiko ir pastangøjos tiesiog iðsipildo. Tai nuostabu.Ir siekti, ir pasiekti.

- Jûsø manymu, ko reikia ne-ágaliam þmogui, kad neuþsisklæs-tø savyje, dràsiai ásilietø á visuo-menæ ir nebijotø ágyvendinti visø

gausybæ galimybiø ir savo poten-cialà, kiek daug gali pasiekti, jei tikto nori ir deda pastangas.

- Kà konkreèiai jums davë ðimainø programa?

- Atradau save, negalios vertæ irsavo svajones.

- Kiek kartø ir kur buvote iðvy-kusi studijuoti, galbût dirbti?

- Atlikau Erasmus praktikà Mal-toje ir Erasmus studijas Suomijoje.

- Esate studentø su negaliaprezidentë, kiek metø vadovauja-te? Kuo tenka uþsiimti.

- Turbût turite omeny neágaliøstudentø asociacijà VDU SapereAude. Ji ákurta pernai, kol kas di-delës veiklos nevykdëme - visusmokslai “uþspaudë”. Vieðai pa-skelbtas tik vienas straipsnis - Po-þiûris á negalià, visuomenës paþan-gos rodiklis. Manau, kad ateityjedirbsime aktyviau. Mano, kaip pre-zidentës atsakomybë greitai atiteks

kaþkam kitam, nes negaliu vienumetu ir dirbti VDU, ir atstovautiasociacijai.

- Kuriate eiles, esate iðleidusiir eilëraðèiø knygelæ „Ant þiedla-pio besëdint“, ar tai vienintelë jû-

savo siekiø?- Paþvelgti á save, atrasti tai, kuo

ið tiesø yra ir savo svajones. Tadaapsispræsti tø svajoniø pasiekti,siekti jø ir niekam neleisti to nie-kada nei atimti, nei sugriauti.

GYVENIMO SPALVOS

2014 m. vasario 4 d., antradienis 9SITUACIJOS

Vaikams sudaromos patogesnës gydymo sàlygos –uþ ar prieð?

Artimiausiu metu ásigalios dar viena naujovë sveikatos prie-þiûros srityje – vaikai iki 18 metø, kurie gydomi ligoninëse dëlnesudëtingø ligø ir bûkliø, galës vykti á namus gydytis vos tiksulaukæ visø gydymo ástaigoje jiems paskirtø procedûrø ir kitàdienà atvykti tik tada, kai paskirtos kitos. Jiems nebereikës bûtiligoninëje, joje nakvoti, laukiant gydymo paslaugø – tëveliaikartu su vaikais galës atvykti konkreèiu paskirtu laiku ir vyktinamo, kai paslaugos bus suteiktos. Kà apie ðiuos pokyèiusmano Ðilutës rajono tëveliai?

Gerda BELOKOPYTOVA

NaujovësTokiems siûlymams pritarta

Privalomojo sveikatos draudimotaryboje, kuri yra svarbus pataria-masis instrumentas sveikatos ap-saugos ministrui.

Neabejotinai, pirmiausia tokiepokyèiai bûtø naudingi vaikams irjø tëveliams. Jiems tai bûtø papras-èiau ir patogiau. Vaikai patirtø ma-þiau streso, nes jiems reikëtø pra-leisti maþiau laiko gydymo ástaigo-se, tarp medikø, kas maþiesiems pa-cientams paprastai sukelia nema-þai neigiamø emocijø ir átampos, jietampa emociðkai jautresni. Ramiaujaustøsi ir tëvai, nes jie þinotø kon-kreèiai kiek, kokiø, kada ir kur pro-cedûrø turës bûti atlikta jø atþalai ir

kada jis galës keliauti namo.Ðie pakeitimai bûtø naudingi ir

gydymo ástaigoms, nes joms padëtømaþinti pacientø eiles. Esant dides-niam laisvø vietø skaièiui palatose,jos galëtø priimti daugiau jaunuoliøgydymui. Taigi kiti pacientai galëtøgreièiau gauti jiems paskirtas svei-katos prieþiûros paslaugas.

Iki ðiol tokia tvarka buvo tai-koma tik suaugusiems pacientams,kurie, gydydamiesi dienos stacio-nare ir sulaukæ visø jiems gydytojopaskirtø procedûrø, galëdavo vyk-ti namo ir atvykti konkreèiu pa-skirtu laiku kità dienà, negaiðdamilaiko laukiant kitø gydymo proce-dûrø ástaigoje.

Ðios naujovës galiotø tik nesu-dëtingomis ligomis sergantiemsvaikams iki 18 metø, kuriems ne-reikalinga ypatinga medikø prie-

þiûra. Tai nebûtø taikoma vaikams,kurie serga ûmiomis ar sunkiomisligomis, bei tiems, kuriems reika-lingos chirurginës paslaugos.

Taigi ásigaliojus naujovëms, bû-tø praplëstas dienos stacionariniøpaslaugø spektras. Á já bûtø átrauk-tos minëtos vaikø sveikatos prie-þiûros paslaugos, uþ kurias atsiskai-toma Privalomojo sveikatos drau-dimo fondo lëðomis.

Nauja, taèiau arreikalinga?

Nauji dalykai – visuomet svei-kintini, taèiau ar jie naudingitiems, kuriuos palieèia. „Ðilokar-èemos“ paskyroje, esanèioje socia-liniame tinkle „Facebook“, klau-sëme skaitytojø nuomonës ðiuoklausimu. Daugelis atsakiusiøjøbuvo nusiteikæ prieð tokias naujo-ves. Birutë raðë: „O jei tëveliai ne-turi galimybiø veþioti sergantá vai-kà pirmyn ir atgal, ir ne visi galisuleisti paskirtus vaistus. Ir dardaug klaustukø ðia tema“. Lina ið-sakë savo nuomonæ ir pasidalino

patirtimi: „Dël sudëtingø atvejø irprastos bûklës tai tikrai geriau gu-lëti ligoninëje, o ðiaip manau, kadbe reikalo niekas ir neguldo. Va-þiavom á Priëmimo–skubios pa-galbos skyriø dël anginos pirmadidþiajai dukrai, paskui maþajai.Su aukðtomis temperatûromisvaistø gavom, iðrasë kitø ir namogydytis... Bet èia ir neaiðku, jeiþmogus neturi galimybiø atvaþi-nëti kità dienà dël tyrimø, tai èiafaktas, kad ir að sakyèiau paguldy-ti reiktø. Jeigu nëra galimybiø va-þinëti, pavyzdþiui, tokiems kaipman nevairuojantiems, o vyrui ne-darbingumà imt neapsimoka. Nie-ko nebemoka, o ir mokesèiai spau-dþia...“. Dariaus nuomone ðios nau-jovës, tai tik dar viena taupymo sis-tema, kad politikams daugiau lik-tø. Taèiau ne visø respondentø nuo-monë ðiuo klausimu buvo katego-riðka. Rokas svarstë, kad jeigu busprievolë palikti ligoninæ po proce-dûrø, tai jis nepritariantis tokiomsnaujovëms, bet jeigu vaikai ið ligo-ninës bus iðleidþiami abipusiu su-tikimu, tai nieko blogo tame ne-matantis.

Belieka laukti kol ðios naujovësbus ágyvendintos gydymo ástaigose.Tuomet tik sava patirtimi pamaty-sime visus jø pliusus ir minusus.

Asociatyvi toonaripost.com nuotrauka

Beglobiai gyvûnai – visø gyventojø rûpestisÞvarbià þiemà pamaèius

lauke besiblaðkantá, ðalantá,kenèiantá nuo alkio ir trokð-tantá jausti þmogaus meilæ beiðilumà benamá gyvûnëlá, tur-bût daugeliui suspaudþia ðir-dá. Taèiau neretai neþinodamikà daryti taip ir praeiname proðalá, o vëliau dar ilgai jauèia-me sàþinës grauþatá.

Evelina MALIAUSKAITË

Ðilutës rajone benamiø gyvûnølikimas – didþiulë problema. Gai-la, bet Ðilutëje nëra jokios ástaigos,kurioje bûtø galima nors laikinaipriglausti rastus beglobius gyvûnus.Vienintelë savanoriðka pagalbosbeglobiams gyvûnams veikla uþsi-ima bendruomenë – Gyvûnø glo-ba Ðilutëje, kuri jungia pavieniusasmenis, norinèius pagelbëti namøir ðeimininkø neturintiems gyvû-nams. Taèiau ir ðios bendruome-nës galimybës ribotos, mat nëra jo-kiø patalpø, kur bûtø galima bentlaikinai priglausti gyvûnëlius, o irnariø skaièius ne itin didelis. „Ðiuometu esu tik að ir dar viena laikinaglobëja“, – sakë beglobiø gyvûnøgelbëtoja Ignë. Praëjus didþiøjømetø ðvenèiø laikotarpiui, anot Ig-nës, prasidëjo tikras gatvëse besi-bastanèiø benamiø gyvûnø „bu-mas“, mat neretai þmonës tiesiogiðmeta á gatvæ per ðv. Kalëdas do-vanø gautà visai nepageidaujamàaugintiná. Taip pat esamà padëtádar labiau apsunkina ir þiemiðkiorai – benamiai gyvûnai neretai bû-na suþeisti, o spaudþiant ðaltukuiþaizdos gyja kur kas sunkiau. „Da-bar labiausiai mums reikalingi lai-kini globëjai. Þmonës ne visada su-pranta, kas tai yra. Jie galvoja, kadjei jau mes duosime laikinai pri-glausti benamá ðuná ar katinà, taitaip ir paliksime likimo valiai. Betið tiesø mes esame suinteresuotitiems gyvûnëliams surasti nuolati-

nius namus ir ðeimininkus, tad lai-kina globa gali trukti vos kelias die-nas“, – sakë Ignë. Þinoma, anotjos, pasitaiko pavieniø atvejø, kaiþmogus pamato beglobá gyvûnà irpagailëjæs priglaudþia pas save arsuranda jam ðeimininkus. Taèiauþmoniø, kurie galëtø nuolat laiki-nai priglausti beglobá gyvûnëlá ypa-tingai trûksta.

Kad ir kaip norëtøsi padëti vi-siems benamiams gyvûnams, taèiauviena organizacija to tikrai nëra pa-jëgi padaryti. „Daugelis þmoniø ne-labai supranta, kad mes neturimegalimybës priimti visø benamiø ðu-nø ir katinø. Á namus priglauduslaukiná katinà nemaþai laiko ir dar-bo reikalauja jo adaptavimas. Rei-kia já pripratinti gyventi namuose,kad galëtume atiduoti nuolati-niams ðeimininkams, o bûna jauvël skambina þmogus, sakydamas,kad jo kieme ðàla dar vienas kati-nas. Labai sunku þmonëms iðaið-kinti, kad mes neturime galimybiøvisø priimti, tad ðiuo metu priglau-

dþiame tik tuos gyvûnus, kurie bepagalbos neiðgyventø“, – pasakojoIgnë.

Socialiniame tinklapyje „Face-book“ „Ðilokarèemos“ paskyrojepraðëme skaitytojø, kurie priglau-dë beglobá gyvûnà á savo jaukiusnamus, pasidalinti savo istorijomis,augintiniø nuotraukomis. Nors is-torijø sulaukëme ir ne itin daug,taèiau norime pasidþiaugti tais gy-vûnëliais, kurie iðkentæ vienatvæ,alká ir baimæ vis dëlto sutiko þmo-nes, kurie priëmë á savo jaukiusnamus.

Tad nelikime abejingi pamatæbeglobá gyvûnëlá – juk jis negalisau pasistatyti namø, nusipirktimaisto, susirasti já mylinèiø drau-gø. Tik þmogus gali gyvûnui su-teikti ðilumà, meilæ, pasirûpinti juo,rasti jam jaukø kampelá namuose.Tik visi kartu galime iðspræsti ðiàskaudþià problemà ir pasirûpinti,kad gatvëse liktø kuo maþiau arnet iðvis nebeliktø beglobiø gyvû-nø.

Dainora: „Priglauskite beglobá gyvûnëlá, jei tik yra menka galimybë. Irjums ir jûsø jau turimam augintiniui tai gali bûti tikras draugas. Mûsømaþoji gavo naðlaitæ draugæ, labai ja dþiaugiasi ir net savo guolyje

viena nebeguli“. Asta: „Mûsø rastinukas Rainiukas. Mylime já ið visos ðirdies“.

Ðá katinukà Veronikai padovanojo dukra Edita, radusá já suðalusá,sublogusá, beveik be kailiuko. Veronika: „Jo pila namuose – manovirtuvæ „remontavo“, telefonui suskambus ragina mane paskubëti,

atëjus á namus svetimam sugeba su juo pasisveikinti, paþaisti, ovëliau iðlydëti, be jo þinios në vienas maisto kàsnelis negali bûti

suvalgytas – reikia pasidalinti. Toks judrus gyvenimas su juo vyksta“.

2014 m. vasario 4 d., antradienis2014 m. vasario 4 d., antradienis

* Nepareis, nesugráð, nepabels á duris,Nors ið skausmo ir plyðtø ðirdis.Amþinybëj tylioj jis ilsësis ramiai,Tik sapne kai kada aplankys.Dël mylimo vyro ir tëvelio Arûno Sinkevièiaus mirties nuo-

ðirdþiai uþjauèiame þmonà, vaikus ir artimuosius.Stoniðkiø pagrindinës mokyklos mokytojø kolektyvas

Penkiems Pagëgiø kraðtui nusipelniusiemsþmonëms bus áteiktas medalis

„Uþ nuopelnus Pagëgiø kraðtui”Vasario 16 dienà, Lietuvos valstybës atkûrimo dienos

minëjimui skirtame renginyje, bus áteikti medaliai „Uþ nuo-pelnus Pagëgiø kraðtui“. Ðiais metais jie bus áteikti pen-kiems Pagëgiø kraðtui nusipelniusiems þmonëms.

Pagëgiø savivaldybës Pagëgiø pradinës mokyklos muzikos moky-tojai metodininkei Irenai Ubartienei - uþ Pagëgiø kraðto garsinimà netik Lietuvoje, bet ir uþ jos ribø, uþ aktyvø dalyvavimà Pagëgiø savival-dybës visuomeninëje veikloje, uþ ypatingus pasiekimus ir svarø indëlápedagoginëje srityje, uþ nuoðirdø ir kûrybingà darbà mokyklos vardanir ruoðiant mokinius respublikiniams konkursams ir festivaliams.

Pagëgiø savivaldybës Stoniðkiø pagrindinës mokyklos mokytojaiNinai Barkauskienei - uþ aktyvø dalyvavimà Pagëgiø savivaldybës beiStoniðkiø seniûnijos visuomeninëje veikloje ir uþ svarø indëlá ágyven-dinat mokyklos bendruomenës iniciatyvas, uþ ilgametá, profesionalø,kruopðtø darbà ruoðiant mokinius respublikinëms fizikø olimpiadomsbei gerosios darbo patirties sklaidà Pagëgiø savivaldybëje.

Pagëgiø savivaldybës Lumpënø seniûnijos seniûnei Danguolei Mike-lienei - uþ aktyvø dalyvavimà Pagëgiø savivaldybës bei Lumpënø seniû-nijos visuomeninëje veikloje, aktyvià veiklà rûpinantis þmoniø sociali-nës gerovës klausimais, uþ sëkmingai ágyvendintus projektus dël Lumpë-nø seniûnijos gyventojø gerovës këlimo, uþ prisidëjimà prie graþiø ben-druomenës iniciatyvø ágyvendinimo. D.Mikelienë Lumpënuose gerbia-ma ir mylima uþ nuoðirdumà, jautrumà, þmogiðkumà bei geranoriðkàpagalbà tiems, kam jos reikia, ypaè senyvo amþiaus þmonëms.

Pagëgiø savivaldybës Kentriø kaimo gyventojui Romaldui Manèui -uþ aktyvià veiklà Pagëgiø savivaldybës ir Kentriø kaimo bendruomenësvisuomeniniame gyvenime, rûpinimàsi savivaldybës socialine ir kultûri-ne gerove.

Pagëgiø savivaldybës Natkiðkiø kultûros namø meno vadovui, Pa-gëgiø savivaldybës tarybos nariui Valdui Armonui - uþ rûpinimàsiPagëgiø savivaldybës socialine, kultûrine gerove, uþ ilgus metus puose-lëjamà kultûrinæ bei visuomeninæ veiklà ir indëlá garsinant Pagëgiøkraðto vardà, uþ sëkmingà kultûriniø projektø ágyvendinimà.

Informacija parengta pagal Apdovanojimø komisijai pateiktusnuopelnø apraðymus

Informacija gyventojamsInformuojame, kad Pagëgiø savivaldybës interneto svetai-

nëje www.pagegiai.lt skiltyje ,,Informacija“ galima susipaþintisu Pagëgiø savivaldybës 2014 metø biudþeto projektu.

Gyventojai ir juridiniai asmenys iki vasario 6 dienos galiteikti pasiûlymus dël biudþeto projekto sudarymo adresu: Vilniaus g.11,Pagëgiai, Pagëgiø savivaldybës administracija, 206 kab. administracijosdirektoriui arba elektroninio paðto adresu : r.fridrikiene@pagegiai.lt

Administracijos direktorius Vaidas Bendaravièius

Informuojame, kad buvo atlikti suprojektuoto þemës sklypo, projekti-nis numeris 876, kadastriniai matavimai.

Adresas: Pagëgiø sav., Pagëgiø sen., Bubliðkës k., Dvaro g. 10.Dël þemës sklypo kadastriniø bylø suderinimo praðome atsiliepti

Jono Jankausko paveldëtojus.Kadastrinius matavimus atliko – Jonas Andriejauskas, Vytauto g. 18,

Pagëgiai, tel. 8-441-57148, mob. tel. 8-61024704, el.p. jasius.andr@gmail.com

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministro ir Lietu-vos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 ásakymu Nr. 3D-452/D1-513informuojame, apie parengtà þemës sklypo, esanèio Liepkalnio g. 8, Gudøk., Pagëgiø sen., Pagëgiø sav., formavimo ir pertvarkymo projektà.

Projekto rengimo pagrindas – Nacionalinës þemës tarnybos prie Þe-mës ûkio ministerijos Tauragës ir Pagëgiø skyriaus vedëjo 2013-12-11sprendimas Nr. 34VÁ-(14.34.2.)-3215.

Planavimo tikslas – kitos paskirties þemës sklypo, reikalingo AB„Lietuvos geleþinkeliai“ turto patikëjimo teise valdomo pastato (unikalusNr. 8897-9006-0015) eksploatacijai suformavimas valstybinëje þemëje.

Projekto iniciatorius – AB„Lietuvos geleþinkeliai“, Mindaugo g. 12,LT - 03603 Vilnius, ám. k 110053842.

Projekto rengëjas - UAB „Kelprojektas“ (I. Kanto g. 25, LT-44296Kaunas) projekto vadovas - Evaldas Grybauskas, technikë – Diana Levanie-në, tel. (8 37) 205229, 8 699 21639, el. p. diana.levaniene@kelprojektas.lt,www.kelprojektas.lt

Su parengtu projektu galima susipaþinti nuo 2014-02-19 iki 2014-03-05UAB „Kelprojektas“ patalpose (I. Kanto g. 25, Kaunas) arba Pagëgiøseniûnijoje (Vilniaus g. 25, Pagëgiai).Motyvuotus pasiûlymus ir pageidavi-mus raðtu galima teikti þemës sklypo plano rengimo iniciatoriui iki susi-paþinimo su rengiamu projektu pabaigos datos.

„Europos burës 2013“apdovanoti ir pagëgiðkiai

Tradicinius „Europos buriø 2013” rinkimus, jau septintàjákartà rengiamus Lietuvos Respublikos Finansø ministerijos,ðiemet laimëjo devyni Europos Sàjungos struktûriniø fondø lë-ðomis ágyvendinti projektai ið 129, pareiðkusiø norà juose daly-vauti. Tarp tø devyniø nugalëtojø apdovanojimu dþiaugësi irPagëgiø Savivaldybës Socialiniø paslaugø centro darbuotojai.

Evelina MALIAUSKAITË

„Europos buriø“ rinkimuosesiekiama ávertinti ir visuomeneipristatyti didþiausias vertes mûsøkraðtui, visuomenei bei visai vals-tybei kurianèius ES struktûriniøfondø lëðomis finansuojamus pro-jektus. Specialiai suburta kompe-tentinga komisija, remdamasi tin-kamumo, naudingumo, efektyvu-mo, poveikio bei tæstinumo krite-rijais, atrinko 27 projektus – po 3kiekvienoje ið 9 nominacijø.Verti-nimo komisijà sudarë kvalifikuotiávairiø valstybës gyvenimo ir veik-los srièiø ekspertai, specialistai irvisuomenës nuomonës lyderiai.Tai - Lietuvos savivaldybiø asocia-cijos, Lietuvos verslo darbdaviøkonfederacijos, Lietuvos inovacijøcentro, Lietuvos mokslo tarybos,Lietuvos pacientø organizacijø,Lietuvos verslo dienraðèio „Ver-slo þinios” leidþiamo þurnalo„Verslo klasë”, Aplinkos projektøvaldymo agentûros, Centrinës pro-jektø valdymo agentûros, Europossocialinio fondo agentûros, Lietu-vos verslo paramos agentûros,Transporto investicijø direkcijos,Mokslo, inovacijø ir technologijøagentûros bei Informacinës visuo-menës plëtros komiteto prie Susi-siekimo ministerijos UAB „Inves-ticijø ir verslo garantijos“ atstovai.Toliau iðrinkti projektai buvo ver-tinami Lietuvos þmoniø – ið visoatiduota 35430 balsø uþ, internau-tø nuomone, vertingiausius 2007-2013 m. ES struktûriniø fondø lë-

ðomis ágyvendintus projektus.Lietuvos þmoniø balsavimas

buvo sëkmingas ir pagëgiðkiams.„Europos burës 2013“ nominacijauþ galimybæ dirbti jaunimui atite-ko Pagëgiø savivaldybës Socialiniøpaslaugø centrui. Centro darbuo-tojai 2007–2013 metais sëkmingaiágyvendino projektà „Dirbdamikurkime ðeimos gerovæ!“ finansuo-jamas pagal 2007-2013 m. Þmo-giðkøjø iðtekliø plëtros veiksmøprogramos 1 prioriteto „Kokybið-kas uþimtumas ir socialinë aprëp-tis“ ágyvendinimo priemonæ „Ðei-mos ir darbo ásipareigojimø deri-nimas“. Projekto metu Pagëgiø sa-vivaldybëje buvo ásteigti 9 vaikøuþimtumo kambariai, kurie padë-jo tëvams derinti ðeimos funkcijassu profesine veikla. Taip pat veikëpagalba á namus ir dienos sociali-në globa senyvo amþiaus ar neága-liems asmenims, kuriø artimiejisunkiai derino darbo ir ðeimos ási-pareigojimus. Projektas buvo itinnaudingas Pagëgiø kraðtui – tai

ávertino ir balsavusieji ið visos Lie-tuvos.

Praëjusá ketvirtadiená Sociali-nio centro darbuotojai vyko á Vil-niuje Teatro arenoje vykusià iðkil-mingà ceremonijà atsiimti laimëtoapdovanojimo. Atsiimti apdovano-jimo á scenà þengë Socialiniø pa-slaugø centro direktorë Nijolë Ko-valiova, kuri ðirdingai dëkojo Lie-tuvos Respublikos Finansø bei So-cialinës apsaugos ir darbo ministe-rijoms, projekto partneriams: AB„Vilkyðkiø pieninei“, Vilniausmiesto kriziø centrui, visiems pa-gëgiðkiams, kurie patikëjo projek-tu bei labiausiai ji dëkojo Pagëgiøsavivaldybës Socialiniø paslaugøcentro darbuotojams. „Prieð tai at-siimtos nominacijos buvo uþ atnau-jintus pastatus ar inovacijas. Noriupasakyti, kad Pagëgiuose taip patgraþios gatvës ir atnaujinami pa-statai. Tad mûsø socialiniø paslau-gø teikëjø tikslas dirbti taip, kadbûtø kas tomis gatvëmis vaikðèio-tø, o ne iðvyktø dirbti á uþsiená.Projekto tikslas buvo sudaryti sà-lygas sunkiai derinantiems darboir ðeimos ásipareigojimus gyvento-jams, kad nebûtø prieþastis nedar-bui, dël to kad neturi kur paliktisavo maþameèiø vaikø ar kitø arti-møjø, kuriems reikalinga prieþiû-ra“, – atsiimdama apdovanojimàsakë N. Kovaliova.

Pagëgiø savivaldybës Socialiniø paslaugø centro darbuotojai su partneriais vilnieèiais „Europos burës 2013“apdovanojimuose.

2014 m. vasario 4 d., antradienis 111012VIRTUVËS SUBTILYBËS 11VIRTUVËS SUBTILYBËS 11Sveika ðeimaÞiema þmogui grasina ne tik

nuðalimais, perðalimais ir gripoepidemijomis, bet ir staigia tem-peratûrø kaita, ið ðalèio áëjus ápatalpà ir atvirkðèiai, o tai þalin-ga sveikatai.

Nespëja prisitaikytiMes patys sukuriame sau ðá

diskomfortà, galintá rimtai pa-kenkti sveikatai. Tad kuo gi pavo-jinga staigi temperatûrø kaita?Tam, kad pajustume ðios proble-mos svarbà, verta ið pradþiø tru-putá iðsigàsti. Tarkim, kad laukespaudþia dvideðimties laipsniøðaltis, o patalpa priðildyta taip patiki dvideðimties laipsniø. Vadi-nasi, mums iðeinant á laukà ar gráþ-tant á patalpà, organizmas pajuntaketuriasdeðimties laipsniø tempe-ratûrø skirtumà.

O juk jam reikëtø apsiprasti sunaujomis sàlygomis. Uþsigrûdinu-siems ir greitai prisitaikantiemsþmonëms ðis temperatûrø skirtu-mas nesukelia rimtesnës þalos. Ta-èiau, kai organizmas nëra uþgrû-dintas, o dar ir nusilpæs, gali kiltinemaþø problemø.

Pavyzdþiui, nuo didelës tem-peratûrø kaitos, liaudiðkai tariant,gali uþgniauþti kvapà. Tai reiðkia,jog prasidëjo kraujagysliø spaz-mai, kurie yra ypaè pavojingi ðir-dies ir kraujagysliø ligomis ser-gantiems þmonëms. Jei pradëjovarvëti nosis, tai reiðkia, kad or-ganizmas tarsi ájungë apsauginámechanizmà. Mat iðsiskirdamasnosies sekretas ne tik sudrëkinanuo nepalankiø sàlygø iðsausëju-sià jos gleivinæ, bet ir iðvaiko ne-praðytus „sveèius“ – virusus ir ið-lygina temperatûrà. Tad nereikiastebëtis, jei áëjus á ðiltà patalpà arið jos patekus á ðaltá, ið nosies var-va skystis.

Galima net nualpti

Staigiai pasikeitus temperatû-rai ar patekus á ðilumà, prieð taiilgesná laiko tarpà iðbuvus ðaltyje,sudirginama gerklës gleivinë ir jigali pradëti perðtëti. Be to, galisumaþëti arterinis kraujospûdis –tai natûrali organizmo reakcija,nes ðilumoje kraujagyslës susiau-rëja, o ðaltyje iðsipleèia. Sveikoþmogaus kraujo spaudimas ne-trunka gráþti á áprastas vëþes, o ðtaihipertenzijos kamuojamiemsþmonëms gali iðkilti sveikatos pro-blemø.

Nuo labai staigios ir ryðkiostemperatûrø kaitos kraujagyslës su-sitraukia ir iðsipleèia dideliu grei-

Ðalèio poveikyje organizmasgreièiau praranda ðilumà, nei jàpagamina, todël gali sumaþëti kû-no temperatûra. Ði bûklë vadina-ma hipotermija arba bendras kû-no suðalimas. Ðiurpulys ar dre-bulys - pirmasis þenklas, kad kû-nas praranda ðilumà ir gali su-ðalti.

Ðalèio aukomisdaþniausiai tampa:

• pagyvenæ þmonës, kuriø pras-ta mityba, netinkama apranga beibûsto ðildymas;

• keliautojai, medþiotojai;• benamiai, daug alkoholio bei

narkotikus vartojantys asmenys.Pirmoji pagalba nuðalus:

• kuo greièiau stenkitës patek-ti á ðiltas patalpas;

• esant lengvam nuðalimui, pir-miausia þmogø reikia suðildyti (ap-linkos temperatûra turi bûti ne þe-mesnë nei 26-27 laipsniai), uþklo-ti antklodëmis ar ðiltais drabuþiais.Nuo paþeistø vietø bûtina nuvilktidrabuþius, o nuðalusias vietas gali-ma apvynioti ðvaria marle, vata ar-ba vilnoniu audiniu. Jei þmogusnuðalo galûnes, nepamirðkitenuimti þiedø ar laikrodþiø, kadan-gi atðildant nuðalusias galûnes, jostinsta ir papuoðalus gali bûti sun-ku numauti;

• jeigu þmogus sàmoningas, rei-kia jam duoti ðilto (bet ne karðto)

Pirmoji pagalba nuðalus

dirbtiná kvëpavimà. Smarkiai nu-ðalusá þmogø reikia ðiltai susukti ástorà audeklà ir kuo skubiau veþtipas gydytojà.

gërimo;• nedaug nuðalus, kai arti nëra

ðiltø patalpø, veidà, nosá, ausis ga-lima ðildyti delnais;

• galima ðildyti nuðalusià kû-no dalá priglaudþiant prie ðiltos kû-no dalies, pvz. paþasties;

• atðildymà galima uþbaigti,kai nuðalusiø kûno daliø oda su-

minkðtëja ir gráþta jutimai;• jei nuðalusi vieta neatgauna

jautrumo, kreipkitës á medikus.• kai nuðalimas yra sunkus, nu-

kentëjusájá pirmiausia reikia per-kelti á ðiltà patalpà. Jei þmogus besàmonës, bet kvëpuoja, bûtina jápaguldyti ant ðono, o jei kvëpavi-mas nutrûkæs - tuojau pat atlikti

Ðalto oro ir vëjo nugairintoslûpos skyla, ðerpetoja ir sukeliane vien estetiniø problemø. Todëlprieð iðeinant ið namø jas bûtinapatepti specialiais tepalais.

Nuo ðalèioskeldëja

lûpos

Lûpø ðerpetojimas ir trûkinë-jimas gali bûti ir prasidëjusio chei-lito – lûpø uþdegimo, kuris kartaispaþeidþia ir odà aplink lûpas, po-þymis. Ði liga daþniausiai diagno-zuojama esant ðaltam ir vëjuotamorui, bet jà gali sukelti ir vitaminoB2 trûkumas ar vitamino A pertek-

lius.Lûpas reikia maitintiBe to, jà gali iðprovokuoti ir

netikæs áprotis laiþyti lûpas bei rû-kyti lauke. Kai skilinëja lûpos, ne-galima eiti á laukà nepasitepus jømaitinanèiu kremu, kurio sudëtyjeyra gausu augaliniø aliejø arba hi-gieniniu pieðtuku su vaðku ir lano-linu, praturtintu vitaminais. Jie ap-saugos lûpas nuo iðsa