5

JAUNŲ FINANSISTŲ PATIRTIS STAŽUOJANTISEUROPOS SĄJUNGOJEGintarė Valinevičienė, Inga Jurgilaitė, Laura BernatavičiūtėKolpingo kolegija

Kolpingo kolegijos Projektų vystymo centras jau kelinti metaiiš eilės vykdo studijų mainus pagal ES Socrates/Erasmus programą,organizuoja tęstines studijas užsienio aukštosiose mokyklose bei informuojaapie įvairius seminarus ar apmokymus užsienyje bei Lietuvoje. Plačiaiišvystytų tarptautinių ryšių pagalba, Kolpingo kolegijos studentai turigalimybę gilinti savo profesines žinias stažuočių projektuose, pagal ESLeonardo da Vinci programą.

Kolpingo kolegijai parengus ir laimėjus finansavimą ESLeonardo da Vinci programos absolventų ir jaunų darbuotojų mobilumoprojektui “Tarptautinių apskaitos standartų taikymo praktika jauniemsfinansistams”, keturios Kolpingo kolegijos absolventės 2005 m. vasarą vykostažuotis į įvairias Didžiosios Britanijos ir Slovėnijos įmones.

Pagal šį Kolpingo kolegijos parengtą projektą stažuotis vykoir trys studentai iš Marijampolės, Utenos bei Žemaitijos kolegijų, bei trysjauni specialistai iš įmonių “Kvistija”, “Juodasis gintaras” bei “Naujinta”.

Šio projekto dalyviai buvo verslo vadybos bei finansųspecialybių absolventai, arba jauni specialistai dirbantys finansų srityje. Šioprojekto tikslas – jauniems specialistams suteikti patirties tvarkant finansųapskaitą pagal Tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS), kelti jųkvalifikaciją, pagilinti anglų kalbos žinias bei didinti konkurencingumą darborinkoje.

Projekto dalyviai vyko į skirtingas stažuočių vietas DidžiojojeBritanijoje (London, Lancaster, Dundee), Slovėnijoje (Ljubljana), beiVokietijoje (Berlin) ir 9 savaites stažavosi įmonėse bei organizacijose.

Kolpingo kolegijos Finansų specialybės absolventės LauraBernatavičiūtė ir Inga Jurgilaitė stažavosi Hermes SoftLab d.d., stambiojeprograminės įrangos inžinerijos ir konsultavimo įmonėje, Slovėnijossostinėje Liublijanoje, o Jūratė Riaukaitė – Lancaster & Morecombe Collegeaukštojoje mokykloje, Lankasteryje (Didžioji Britanija). Verslo vadybosabsolventė Gintarė Valinevičienė atliko stažuotę draudimo kompanijojeMiller Insurance Service Ltd, Londone (Didžioji Britanija).

Studenčių patirtys

Gintarė Valinevičienė, Verslo vadybos specialybės absolventė, Kolpingokolegija

2005 metų vasarą, siekdama įtvirtinti jau įgytas teorinesžinias ir padidinti savo, kaip Verslo vadybos absolventės, konkurencingumądarbo rinkoje, dalyvavau atrankoje ir laimėjau galimybę vykti į stažuotę

6

Didžiojoje Britanijoje pagal Leonardo da Vinci programos absolventų irjaunų specialistų mobilumo projektą. Stažuotė vyko didelėje DidžiosiosBritanijos draudimo kompanijoje Miller Insurance Service Ltd., įsikūrusiojeLondone.

Londonas – Jungtinės Karalystės didžiausias miestas irsostinė, turinti 7,42 mln. gyventojų (2005). Miestas yra Anglijos pietryčiuoseprie Temzės upės žiočių. Londonas yra Europos didžiausias finansiniscentras. Mieste įsikūrę daugybės šalių bankų filialai, stambūs draudimokompanijų sindikatai, todėl tai buvo puiki vieta įgyti profesinės patirtiesPasaulinėje finansų arenoje.

Stažuotės metu Miller Insurance Service Ltd. susipažinau sutarptautinių draudimo kompanijų veikla bei šios veiklos įforminimunaudojant Tarptautinius apskaitos standartus. Draudimo kompanijų apskaitayra specifinė, todėl pagal TAS vykdoma tik įmonės finansinė atskaitomybėbei pagal juos atliekamos kai kurios tarpinės ataskaitos. Taip pat įmonėjeturėjau galimybę susipažinti su naujomis biuro technologijomis, informacijosarchyvavimo ir saugojimo sistemomis, įvairiomis apskaitos kompiuterinėmisprogramomis.

Stažuotė man buvo naudinga, nes įgijau daug finansųapskaitos žinių, susipažinau su užsienio įmonių biurų veikla bei darboorganizavimo principais. Taip pat susipažinau su Jungtinės Karalystėskultūra, aplankiau daug kultūrinių renginių ir pagilinau anglų kalbos žinias.

Inga Jurgilaitė ir Laura Bernatavičiūtė, Finansų specialybės absolventė,Kolpingo kolegija

2005 metų vasarą mes, Kolpingo kolegijos Finansųspecialybės absolventės, stažavomės vienoje iš Slovėnijos įmonių - HermesSoftLab d. d.

Slovėnija – tai nedidukė, tačiau įspūdingo grožio šalis, esantiPietryčių Europoje, tarp Austrijos ir Kroatijos, rytinės Alpės ribojasi suAdrijos jūra. Šalyje gyvena apie 1,94 milijono gyventojų. Slovėnijos sostinėyra Ljublijana, kurioje mes ir stažavomės du mėnesius. Taip pat tekoaplankyti ir keletą kitų Slovėnijos miestelių. Buvome pajūrio miestuose –Portorož, Koper ir Piran.

Slovėnijoje iš karto akį patraukia kalnai, ežerai tarp kalnų,pilys ir turistiniai miesteliai.

Klimatas Slovėnijoje buvo labai neįprastas, kadanginepastovus, greitai kintantis. Pusę dienos gali būti labai geras oras, o paskuistaigiai pradėti lyti. Žmonės Slovėnijoje labai šilti, draugiški, mandagūs irnuoširdūs. Gatvėse žmonės eina šypsodamiesi, sveikinasi, nors ir visainepažystami.

Mes stažavomės Hermes SoftLab d.d., stambioje programinėsįrangos inžinerijos ir konsultavimo įmonėje, Slovėnijos sostinėje Liublianoje.

7

Ši įmonė buvo įsteigta 1990 metais. Veiklos pradžioje joje dirbo 4 žmonės, odabar – apie 600 darbuotojų, įsteigtos 4 dukterinės bendrovės bei 4 filialaikitose pasaulio šalyse: Vokietijoje, USA, Prancūzijoje, Airijoje, Maribor(Slovėnijos miestas), Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Bosnijoje irHercegovina. Įmonė dirba pelningai. Atlikus auditą įmonėje Hermis Softlabd. d., auditorių išvada buvo teigiama.

Stažuotės metu šioje įmonėje mes susipažinom ir analizavomSlovėnijos nacionalinius standartus, naudojamus jų įmonėje. Įmonėje nuo2006 metų bus pradėti naudoti Tarptautiniai apskaitos standartai (toliau –TAS), todėl mes turėjome galimybę stebėti perėjimo prie TAS pasiruošimoprocesą. Stažuotės metu įmonės finansistai sudarinėjo perėjimo prie TASplaną, pritaikė TAS praktinėje įmonės veikloje. Taip pat mes nagrinėjomeHermes Softlab d. d. 2004 metų finansų ataskaitas bei lyginom su Lietuvojeesančiomis įmonėmis. Dirbome įvairius administracinius darbus.

Ši stažuotė mums buvo labai naudinga, nes įgijome daugfinansinių dokumentų rengimo patirties, susipažinome su Tarptautiniaisapskaitos standartais ir jų praktiniu pritaikymu įmonės veikloje. Taip patišmokome prisitaikyti kitoje aplinkoje, bendrauti su kitos šalies žmonėmis,patobulinom anglų kalbos žinias, įgavom daugiau pasitikėjimo savimi,savarankiškumo. Buvo labai įdomu pabuvoti svetimoje šalyje, pamatyti dauggražių vietų, pabendrauti su kitokiais žmonėmis, susipažinti su kita kultūra.

Net ir nepastebėjom kaip greitai prabėgo du mėnesiaiSlovėnijoje. Nuostabūs gamtos vaizdai ir žmonių gerumas sužavėjo mus.Visiems jauniems specialistams linkime pasinaudoti Europos Sąjungos fondųsuteikiamomis galimybėmis ir pasisemti profesinės patirties užsienioįmonėse, praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitų kultūrų atstovais.

SummaryGintarė Valinevičienė, Inga Jurgilaitė, Laura Bernatavičiūtė

The article describes experiences of students who have been on Leonardo daVinci work experience placements in the offices of the UK and Slovenia under a 2005-2006student mobility project “Application Of International Accounting Standarts For YoungFinansists”. Eleven students (4 students from Kolping college, 2 students from ZemaitijaCollege, 1 student from Utena College, 1 student from Marijampole College and 3 youngemployers from private companies). Students and young specialists spent 9 weeks of workexperience placement in 3 different countries: United Kingdom, Slovenia, and Germany.

The participants of the project: graduates of Finances and Bookkeeping, whoacquired higher education in June 2005 and went for practical work placement beforeemployment, and young workers of finances from Lithuanian companies who need experienceand improvement.

8

AUKŠTOJO MOKSLO ERDVĖ EUROPOJEDovilė BručkutėVakarų Lietuvos verslo kolegija

AnotacijaStraipsnyje nagrinėjamas aukštasis mokslas kaip vertybė, už kurią visuomenė

buvo, yra ir bus atsakinga. Taip pat pateikiami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantysstudijų kokybę, bei pagrindiniai tikslai, siekiant sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.Tokiu būdu būtų sukuriama asmens teisė laisvai judėti.

Siekiant atskleisti studentų pasirinkimo ar nepasirinkimo priežastis studijuotikitose Europos valstybėse bei iškylančias problemas atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo VakarųLietuvos verslo kolegijos 82 studentai.

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: aukštojo mokslo erdvė, Lisabonos konvencija,Bolonijos deklaracija, Socrates programa, išsilavinimas.

AbstractThis article analyses high education as a value, for which the society has

been and will be responsible. The main juridical acts regulating the quality of studies and themain objectives aiming to set up the common European high education space are analyzed. Inthis way the right of personality to move freely is developed.

The research has been carried out seeking to reveal the reasons of student‘schoice to study in other European countries and the rising problems. 82 students from WestLithuania Business College participated in this research.

KEY WORDS: high education space, convention of Lisbon , declaration ofBologna , Socrates program, education.

ĮvadasAukštojo mokslo erdvė - tai sąlyga sustiprinti aukštojo

mokslo patrauklumą Europoje. Šiuo metu moksleiviai ir studentai domisigalimybėmis ir išvyksta studijuoti ar įgyti kvalifikaciją kitose užsieniovalstybėse, todėl labai svarbu sukurti aukštojo mokslo erdvę saugią irpatrauklią, kad aukštasis išsilavinimas būtų visiems lygiai prieinamas, bekliūčių susijusių su socialine ir ekonomine padėtimi.

Tikslas - supažindinti su Europos aukštojo mokslo erdve irgalimybėmis joje.

Siekiant šio tikslo, yra iškeliami tokie uždaviniai:• pateikti pagrindinius teisės aktus, formuojančius aukštojo mokslo

erdvę,• išanalizuoti atlikto tyrimo, kuris atskleidžia studentų pasirinkimo

ar nepasirinkimo priežastis studijuoti kitose Europos valstybėsebei problemas, rezultatus.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys studijų kokybę1997 m. Lisabonoje įvyko konvencija dėl kvalifikacijų

susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regione. Taip buvo patipirmoji konvencija susijusi su aukštojo mokslo erdvės kūrimu. Šios

9

konvencijos šalys suvokdamos faktą, kad teisė į išsilavinimą yra žmogausteisė, o aukštasis mokslas – priemonė siekti žinių ir jas tobulinti, yraišskirtinis kultūrinis turtas individui, visuomenei..

Viena iš pagrindinių kliūčių dirbti ar mokytis kitoje šalyje yrata, kad įgytos kvalifikacijos nebus pripažintos užsienyje. Taip yra dėldaugybės pasaulyje egzistuojančių kvalifikacijų ir nuolatinės jų kaitosnacionalinėse kvalifikacijų ir švietimo sistemose. Todėl konvencijoje didelisdėmesys skiriamas studijų pažymėjimams, gautų kitoje Europos regionošalyje, pripažinimui. Šiandien tai labai aktuali problema, nes būtent šislaipsnių pripažinimas yra svarbi priemonė akademiniam mobilumui remti.Taip pat įsitikinta, kad teisingas kvalifikacijų pripažinimas yra svarbiausiasteisės į išsilavinimą ir visuomenės atsakomybės elementas. Konvencijoje 3straipsnyje pabrėžiama, kad pagal šią konvenciją niekas neužkirs kelio betkokioms vienoje iš šalių suteiktoms palankesnėms sąlygoms pripažintikvalifikacijas, kaip šalies pasirašiusios sutarties objektą [6].

Pagrindiniai principai, susiję su kvalifikacijų kėlimu:• Kvalifikacijų, suteiktų vienoje iš Europos šalių, savininkai,

kurie kreipsis į tam tikrą instituciją, turės vienodas teises šiomskvalifikacijoms įvertinti.

• Šiuo atžvilgiu nebus jokios diskriminacijos dėl tokiųpriežasčių, kaip pareiškėjo lytis, rasė, odos spalva, negalia, kalba, religija irpan., bei priežasčių, susijusių su kitomis aplinkybėmis, bet ne sukvalifikacijų kėlimu. Lygybei užtikrinti kiekviena šalis įsipareigoja imtisatitinkamų priemonių kvalifikacijų pripažinimui įvertinti, išimtinairemdamosi pareiškėjo įgytomis žiniomis ir įgūdžiais [3].

Aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų kitoje šalyje,pripažinimas turės vieną ar tris iš šių pasekmių:

• Tolesnių aukštojo mokslo studijų ar pasiruošimodoktorantūrai prieinamumą tomis pat sąlygomis, kurios taikomos valstybės,kurioje siekiama pripažinimo.

• Akademinių vardų naudojimą pagal šalies, kuriojesiekiama pripažinimo, įstatymus ir reglamentus ar jos jurisdikciją.

• Pripažinimas gali palengvinti priėjimą prie darbo rinkos,toje valstybėje, kurioje siekiama pripažinimo [1].

Po Lisabonos konvencijos 1999 m. birželio 19 d. įvykobendras Europos šalių švietimo ministrų susitikimas Bolonijoje. Bolonijosdeklaracijoje kalbama apie Europos integraciją ir apie vis glaudesnius ryšiussu kitomis Europos šalimis. Bolonijos deklaracija – tai 29 šaliųįsipareigojimas reformuoti aukštojo mokslo sistemas. Ši deklaracija itinsvarbus dokumentas, žymintis esminį posūkį Europos aukštojo moksloraidoje. Trumpai tariant, tai kiekvienos pasirašiusios šalies laisvai priimtasįsipareigojimas reformuoti savo mokslo sistemą ar sistemas , kad sukurtųbendrą suartėjimą Europos mastu [6].

10

Būtina pabrėžti tai, kad Bolonijos deklaracija nėranacionalinių vyriausybių ar aukštojo mokslo institucijų priskirta reforma.Bolonijos proceso tikslas yra sukurti suartėjimą (konvergenciją) ir todėl tainėra kelias link Europos aukštojo mokslo „standartizacijos“ ar„suvienodinimo“. Yra gerbiami fundamentalūs autonomijos ir įvairovėsprincipai [5].

Bolonijos proceso veiklos kryptys:1. Diegti lengvai suprantamų ir palyginamų laipsnių sistemą.2. Diegti aukštojo mokslo sistemas grindžiamas dviem ciklais:bakalauro ir magistratūros.3. Diegti kreditų sistemą.4. Skatinti mobilumą.5. Skatinti europinį bendradarbiavimą kokybės užtikrinime.6. Skatinti europinę dimensiją aukštajame moksle.

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, 1999 m. pasirašiusiosBolonijos deklaraciją, įsipareigojo:

• Priimti lengvai suprantamų ir panašių laipsnių, taip pat irdiplomų priedų sistemą, siekiant skatinti Europos piliečių į(si)darbinimą irtarptautinį Europos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą.

• Įvesti sistemą, iš esmės pagrįstą dviem svarbiausiais –pagrindinių ir po diplominių – studijų ciklais. Teisei į antrąjį ciklą(magistratūros) įgyti reikės sėkmingai baigti pirmąjį (bakalauro) netrumpesnį, kaip trejų metų trukmės ciklą. Laipsnis, suteiktas po pirmojociklo, taip pat bus laikomas tinkamu Europos darbo rinkai kvalifikacijoslygiu. Antrojo ciklo baigimas lems magistro laipsnį ir (arba) doktorantūrosstudijas, kaip kad yra daugelyje Europos šalių.

• Sukurti Europos kreditų įskaitymo sistemai lygiavertękreditų sistemą kaip tinkamą priemonę studentų mainams remti; kreditaigalėtų būti užskaitomi ir ne aukštojo mokslo kontekste, įskaitant tęstinįmokymą, su sąlyga, kad jie pripažįstami atitinkamų universitetų [2].

Bolonijos deklaracijoje išdėstyta veiksmų programa remiasiaiškiai apibrėžtu bendru siekiu, galutiniu terminu ir tiksliai nustatytų tikslųgrupe. Pagrindinis tikslas – sukurti aukštojo mokslo erdvę tam, kad būtųišplėstos piliečių įsidarbinimo galimybės bei jų mobilumas.Europos aukštojo mokslo erdvės formavimas

Po dviejų metų nuo to laiko, kai buvo pasirašyta Bolonijosdeklaracija, Europos ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą 2001m. gegužėsmėn. 19 d. susirinko Prahoje apžvelgti tai, kas yra nuveikta bei pasiekta irnumatyti ateinančių metų veiklos kryptis bei prioritetus. Ministrai patvirtino,kad būtina iki 2010 metų įsteigti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.Bolonijos deklaracijoje atsispindintys tikslai plačiai pripažįstami ir jųpagrindu vystomas bei plėtojamas aukštasis mokslas daugumoje šalių.Ministrai patvirtino, kad turi būti tęsiamas darbas, leidžiantis vystyti

11

dėstytojų, studentų, mokslininkų ir administracijos darbuotojų mobilumą,kuris sudaro sąlygas Europos aukštojo mokslo erdvėje vykti įvairiemsintegraciniams procesams, tame tarpe demokratijos vertybių plėtrai, kultūrųir kalbų įvairovės vystymui [4].

Ministrai pastebėjo, kad vyksta intensyvus darbas sietinas su:• akademinių laipsnių struktūra;• kokybės užtikrinimu;• nuolatinio mokymosi tarptautinio lygmens sąlygų kūrimas.Ministrai pasisakė už tai, kad universitetai ir kitos aukštosios

mokyklos pasinaudotų jau esama nacionaline teisėtvarkos sistema irEuropos priemonėmis tam, kad palengvintų akademinį ir profesinį studijųkursų pripažinimą, turint mintyje laipsnius ir kitus kurso baigimą liudijančiusapdovanojimus. Svarbu, kad kurso baigimo liudijimai leistų efektyviai juospritaikyti įvairiose Europos šalyse. Ministrai pastebėjo, kad tolesnės laipsniųsistemos tikslas yra įvesti dviejų pagrindinių ciklų studijas: bakalauro irmagistratūros [4].

Formuojant Europos aukštojo mokslo erdvę labai svarbiosyra paramos programos, kaip Leonardo da Vinci ar Socrates, kuriųpagrindinis tikslas - sukurti žinių Europą.

Socrates programoje dalyvauja apie 30 Europos šalių. Šiaprograma siekiama visiems sudaryti sąlygas mokytis bei suteikti galimybęmokytis įvairiose šalyse. Praktiškai Socrates programa teikia žmonėmsstipendijas mokytis, įsidarbinti ar dalyvauti mokymosi kursuose. Būtent šiprograma bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, ji padeda rengti mokymoprojektus ir keistis patirtimi [7].

Kalbant apie Lietuvos tarptautinę veiklą, Lietuvos kolegijos,planuodamos savo plėtrą, orientuojasi į svarbiausiuosius Europos švietimo irmokymo sistemų tikslus: gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę irefektyvumą; siekti, kad švietimo ir mokymo sistemos būtų prieinamosvisiems; atverti švietimo ir mokymo sistemas platesniam pasauliui. Tai rodotarptautinio bendradarbiavimo plėtra, mobilumo rezultatų augimas, Europoskreditų perkėlimo sistemos ECTS bei kokybės vertinimo ir užtikrinimosistemos diegimas, modernių mokymo ir mokymosi priemonių panaudojimasir pan. [2].

Bendradarbiavimas su kitomis Europos valstybėmis studentųveikloje duoda gerų rezultatų. 20005 m. rugpjūčio mėn. 26 d.– rusėjo mėn. 9.Vakarų Lietuvos verslo kolegijos studentai lankėsi Vengrijoje, kur bendravosu Vengrijos universiteto studentais bei dalyvavo renginiuose. Tokioskelionės pagrindinis tikslas - užmegzti ryšius ir palaikyti kontaktus,bendradarbiaujant su Vengrijos universiteto taryba. Tai puiki galimybė įgautinaujų žinių ir formuoti tarptautinius ryšius.

Įteisinus Lietuvoje aukštojo neuniversitetinio mokslosektorių, kolegijos įsitraukė ir į minėtas Socrates/Erasmus programas. Šiosprogramos suteikė kolegijoms, besirengiančioms tapti Europos aukštojo

12

mokslo sistemos dalimi, naujos patirties. Kolegijos pradėjo savarankiškaikurti savo europinį įvaizdį visose akademinio gyvenimo srityse [2].Atlikto tyrimo rezultatai

2005 m.. lapkričio mėn. Vakarų Lietuvos verslo kolegijojevyko studentų apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti studentų nuomonę apiegalimybes studijuoti Europoje: pasirinkimo/nepasirinkimo priežastis beiproblemas. Šiame straipsnyje pateikiami pagrindiniai tyrimo rezultatai.Tyrime dalyvavo 82 dieninio skyriaus Vakarų Lietuvos verslo kolegijosstudentai. Daugiausia dalyvavo pirmo kurso studentai (45,7 proc.), antrokurso buvo 38,3 proc. iš visų apklaustųjų, trečio kurso – 16 proc. apklaustųstudentų. Pagal Kolegijoje vykdomas studijų programas respondentaipasiskirstė taip: ekonomistai – 24,7 proc., verslo vadybininkai – 30,9 proc.,įstaigų ir įmonių administratoriai – 24,7 proc., prekybos vadybininkai – 3,7proc., rekreacijos ir turizmo vadybininkai – 16 proc.

Studijuoti (pratęsti studijas) kitose Europos valstybėse, norėtų53,1 proc. respondentų, iš dalies norėtų - 39,5 proc. ir nenorėtų - 7,4 proc.

Priežastys, dėl kurių respondentai norėtų arba nenorėtųstudijuoti kitose Europos valstybėse pavaizduotos 1 lentelėje. Šios priežastysišdėstytos pagal svarbą:

1 lentelėPriežastys, dėl kurių respondentai norėtų arba nenorėtų

studijuoti kitose Europos valstybėsePriežastys, dėl kurių studentai norėtųstudijuoti kitose Europos valstybėse

Priežastys, dėl kurių studentainenorėtų studijuoti kitose Europos

valstybėse1. Lengviau įsidarbinti pagal

kvalifikaciją.1. Sudėtinga studijuoti dėl

nepakankamo kalbos mokėjimo arnemokėjimo.

2. Geresnė studijų kokybė. 2. Labai sunku integruotis kitoješalyje dėl kultūros ir visuomenėsskirtumų.

3. Geresnės socialinės sąlygos. 3. Dėl finansavimo sudėtingo.4. Savęs išbandymas. 4. Daug kliūčių, norint išvykti.5. Lietuvoje nėra karjeros galimybių. 5. Dėl atrankos konkursiniu būdu.

6. Per mažos galimybės įsidarbinti.7. Sunku rasti darbą pagal specialybę.8. Dėl sudėtingo dokumentų

tvarkymo.

6. Kitos priežastys: tobulinti kalbosžinias, pažinti kitos šalies kultūrą.

9. Kitos priežastys: informacijostrūkumas.

Apie Socrates programą žino 11,1 proc. respondentų, išdalies žino 34,6 proc. - ir nežino 54,3 proc. Daugiausia šios programos nėragirdėję pirmo kurso studentų (60,47 proc.). Apie Leonardo da Vinciprogramą žino 12,3 proc. respondentų, iš dalies žino - 17,3 proc. ir nežino -70,4 proc. apklaustųjų. Pirmo kurso studentai apie šią programą iš viso

13

nebuvo girdėję. Taigi tyrimas parodė, kad yra nepakankama informacijossklaida.

Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, ar jie sutinka suteiginiu: „Europos aukštojo mokslo erdvė – aukštasis išsilavinimas visiemslygiai prieinamas, be kliūčių susijusių su socialine ir ekonomine padėtimi“.Su tuo sutiko 24,7 proc. respondentų, iš dalies – 50,6 proc., nesutiko – 24,7proc. Į klausimą, ar bendras aukštojo mokslo erdvės plėtimas garantuosstudentų saugumą ir gerą studijų kokybę, teigiamai atsakė 44,4 proc.respondentų, iš dalies taip mano 38,3 proc., neigiamai atsakė 17,3 proc.apklaustųjų.

56,8 proc. apklaustų studentų pasinaudotų galimybe išvyktistudijuoti į užsienį per Vakarų Lietuvos verslo kolegiją, iš dalies pasinaudotų– 3,7 proc., nepasinaudotų – 39,5 proc. respondentų. Šiuo metu Kolegijojevyksta konkursas dėl vasaros kursų Anglijoje. Tokia galimybe išvyktipasinaudotų 49,4 proc. apklaustų studentų, iš dalies – 16 proc.,nepasinaudotų tokia galimybe – 34,6 proc. Taip pat vyksta konkursas dėlLiutono universitete tęstinių bakalauro studijų. 40,7 proc. studentų norėtųstudijuoti šiame universitete, iš dalies – 9,9 proc., tačiau net 49,4 proc.respondentų nepasinaudotų tokia galimybe. Daugiausia Niutono universitetepratęsti studijas norėtų ekonomikos programos studentai.

IšvadosAukštojo mokslo erdvė Europoje - tai ne tik galimybė laisvai

judėti, bet ir puiki galimybė įgyti gerą išsilavinimą bei siekti naujų žinių irpatirties. Aukštojo mokslo erdvė atvers Europos žmonėms naujasperspektyvas, naujus plačius siekius ir tikslus. Straipsnyje nagrinėjami teisėsaktai išsamiai atskleidžia studento teises, norint plačiau pažvelgti į mokslogalimybes, į žmogaus laisvę ir pasirinkimą.

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad daugelis VakarųLietuvos verslo kolegijos studentų pasinaudotų galimybe išvykti studijuoti įkitas Europos valstybes. Tyrimas atskleidė, kad pagrindinės priežastys, dėlkurių studentai norėtų studijuoti užsienyje būtų: lengviau įsidarbinti pagalkvalifikaciją, geresnė studijų kokybė ir geresnės socialinės sąlygos.Priežastys, dėl kurių jie nesiekia studijuoti kitose Europos valstybėse yra:nepakankamas kalbos mokėjimas arba nemokėjimas, labai sunku integruotiskitoje šalyje dėl kultūros ir visuomenės skirtumų ir dėl finansavimosudėtingumo. Taip pat gauti rezultatai atskleidžia informacijos trūkumąstudentams.

Šiuo straipsniu ir buvo siekiama patenkinti studentamstrūkstamos informacijos poreikį.

Literatūra1. www.lms.lt/skiltys/showfile.php?id=612. www.lmt.lt/dalyvavimas//php.3. www.mokslas.lt/index.cgi?menu_item=science_study_system

14

4. www.mruni.lt/padaliniai/sc/Prahos_komunikatas.doc5. www.skvc.lt/old/wwwskvc/Bolonijos.htm6. www.skvc.lt/old/wwwskvc/Lisabonoskonv.htm7. www.socrates.lt/index.php.

EUROPOS SĄJUNGOS PROGRAMŲ PAGALBASKATINANT LIETUVOS AKADEMINIO JAUNIMOTEORINIŲ ŽINIŲ IR PRAKTINIŲ GEBĖJIMŲ PLĖTRĄGintarė ValinevičienėKolpingo kolegija

Akademinio jaunimo teorinių žinių ir praktinių gebėjimųplėtra yra vienas iš Europos jaunimo politikos prioritetų. Lietuva – EuroposSąjungos (toliau – ES) narė, todėl turi visas galimybes pasinaudoti ES fondųteikiama parama jaunimo įgūdžių tobulinimui. Šio straipsnio tikslas yrasupažindinti su populiariausiomis ES programomis, kurių pagalba yraskatinama Lietuvos akademinio jaunimo teorinių žinių ir praktinių gebėjimųplėtra. Taip pat pateikiamas mano, kaip studentės, asmeninis pavyzdys,siekiant iliustruoti plačias ES programų galimybes.

Lietuva yra ES narė, todėl ir Lietuvoje yra vykdoma jaunimopolitika, kurios strateginiai tikslai nustatyti Europiniu lygiu. Europos jaunimopolitikos susikūrimą galima būtų sieti su Europos Tarybos Europos jaunimocentro Strasbūre susikūrimu. Atidarius jaunimo centrą 1967 metais, EuroposTaryba prisiėmė įsipareigojimą aktyviai dirbti plėtojant jaunimo politikąEuropoje. To pasėkoje buvo sukurtas Europos Jaunimo Fondas teikiantisfinansavimą jaunimo organizacijų projektams ir iniciatyvoms.

Tačiau Lietuvos jaunimas labai nedaug žino apie savogalimybes pasinaudoti ES parama, siekiant savo įgūdžių tobulinimo. Šisnežinojimas yra jaunimo pasyvumo bei nepakankamos informacijos sklaidospasekmė. Informacijos sklaida yra vienas iš šio straipsnio uždavinių. Nors ESprogramų projektuose dalyvaujančių žmonių skaičius didelis (vien Leonardoda Vinci stažuočių projektuose 2005 m. dalyvavo arti tūkstančio dalyvių),daugelis akademinio jaunimo atstovų nėra gerai informuoti apie ES programųgalimybes.

15

Europos Jaunimo Fondas remia tokias jaunimui skirtasprogramas kaip “Leonardo Da Vinci”, “Socrates”, “Jaunimas”. Šiosprogramos sudaryto iš paprogramių, kurios apima įvairias veiklas:tarpkultūrinio bendravimo skatinimą, profesinių įgūdžių plėtrą, akademiniusmainus Europoje (žr. 1 pav.). Visos šios programos yra skirtos jaunimoteorinių žinių ir praktinių gebėjimų plėtrai ir vykdomos Europos lygiu.

1 pav. ES programos, skirtos akademiniam jaunimui

Europos Sąjungos programa „Jaunimas“ - tai mokymosi iršvietimo programa, skirta bendrai Europos šalių jaunimo veiklai, pagrįstaineformalaus mokymosi ir ugdymo principais, bei bendradarbiavimui jaunimopolitikos srityje. Svarbiausias programos jaunimui tikslas – ugdyti atsakingą,iniciatyvią ir aktyvią asmenybę, padedant jauniems žmonėms įgyti reikalingųžinių, įgūdžių ir kompetencijos, užtikrinant lygias dalyvavimo galimybes.

Europos Sąjungos programa „Socrates“ remia jaunimomainus ir mobilumą mokyklose ir universitetuose. Pagal šią programąaukštųjų mokyklų studentai gali dalyvauti surengtose studijose užsienyje irpasinaudoti europine Socrates/Erasmus kreditų pripažinimo sistemaakademiniam pripažinimui ECTS.

Europos Sąjungos programa „Leonardo da Vinci“ programasukuria sąlygas jaunimui pasinaudoti profesinio rengimo paslaugomis, kalbųmokymo ir darbo galimybėmis užsienyje.

Europos Jaunimo Fondas taip pat remia jaunimo iniciatyvasnacionaliniu lygiu. Skiriamos kelios remiamos veiklos linijos. Pirmoji iš jųyra užimtumas ir socialinė įtrauktis. Drauge su Europos socialiniu fonduteikiama parama konkrečiai jaunimui skirtoms schemoms nacionaliniu irregioniniu lygiu darbo, socialinės įtraukties, informacijos ir konsultacijų ir kt.srityse. Šių fondų pagalba steigiamos ir jaunimo infrastruktūros. Europos

Populiariausios ESakademiniam

jaunimui skirtosprogramos Profesinio

rengimo

Studijų programos

Jaunimo iniciatyvų

k ti i

Savanoriškosveiklos programos

16

Sąjungos fondai teikia paramą tam tikrų regionų infrastruktūros projektams,iš kurių turi naudą jaunimas (pavyzdžiui, jaunimo centrai, mokyklos).

Taigi galima teigti, kad Lietuvos akademiniam jaunimuiEuropos Sąjungos fondų pagalba yra sudarytos geros sąlygos teorinių žinių irpraktinių gebėjimų plėtrai. Kaip pavyzdį galiu pateikti savo asmeninę patirtį.Būdama Verslo vadybos specialybės antrakurse dalyvavau Kolpingokolegijos organizuotame Socrates/Erasmus studentų mobilumo projektokonkurse ir laimėjau galimybę tris mėnesius studijuoti Danijoje. Man buvosuteikta Socrates/Erasmus studento mobilumo stipendija, skirta padengtipragyvenimo užsienio šalyje išlaidas.

Tie trys mėnesiai, praleisti Tietgen Business College,studijuojant Market Economist programoje man sukelia daug maloniųemocijų. Visų pirma tai pasitenkinimas gavus galimybę tobulėti, pažinti kitaskultūras, įgyti bendravimo įgūdžių, mąstyti globaliai. Žinios, gautos šiųstudijų metu man pravertė įvairiose situacijose, bei pakeitė netgi manopožiūrį į mokymosi procesą, bei verslo vadybos mokslo teorinius aspektus.Studijos buvo dėstomos anglų kalba, taigi anglų kalbos įgūdžiai pagerėjoįvairiais aspektais.

Siekdama įtvirtinti jau įgytas teorines žinias ir padidinti savo,kaip Verslo vadybos absolventės, konkurencingumą darbo rinkoje,pamėginau dar kartą pasinaudoti Europos Sąjungos fondų teikiama parama.Šį kartą dalyvavau Leonardo da Vinci programos absolventų ir jaunųspecialistų mobilumo projekte. Laimėjus konkursą man buvo suteiktagalimybė stažuotis ir įgyti profesinės patirties didelėje Didžiosios Britanijosdraudimo kompanijoje. Stažuotės metu susipažinau su įmonės apskaitossistema, Tarptautiniais apskaitos standartais ir jų taikymu įmonės veikloje,įvairiomis draudimo paslaugomis ir draudimo paslaugų organizavimu.

Tiek studijos, tiek ir stažuotė paliko man neišdildomusįspūdžius, daugybę naujų draugų ir pasitikėjimo savimi jausmą. Visa ši manopatirtis taip pat atsispindi ir mano gyvenimo aprašyme, aukštojo mokslobaigimo diplome ir Europass mobilumo dokumente. Europass mobilumodokumente yra pateikiama informacija apie įgytą tarptautinę patirtį.

Išvada

Akademinio jaunimo teorinių žinių ir praktinių gebėjimųplėtra yra vienas iš Europos jaunimo politikos prioritetų ir tikslų. Šiam tiksluipasiekti, ES įsteigė įvairius fondus, kurie finansuoja jaunimo iniciatyvaspagal įvairias programas. ES remia tiek profesinių įgūdžių, tiek ir teoriniųžinių įgijimą, per tokias populiarias programas kaip Leonardo da Vinci,Socrates ir Jaunimas.

17

Literatūra

1. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) veiklos strategija 2002–2006 m., iš LiJOT tinklapio [žiūrėta 2005-11-27], prieiga per Internetą:.

2. Europass mobilumo dokumentas, iš Europass tinklapio [žiūrėta 2005-11-27], prieiga per Internetą: .

3. ES Leonardo da Vinci programos bendras aprašymas, iš Leonardo da Vinciparamos fondo tinklapio [žiūrėta 2005-11-27], prieiga per Internetą: <http://www.leonardo.lt/index.php?cid=20>.

4. ES Jaunimas programos bendras aprašymas, iš Jaunimo tarptautiniobendradarbiavimo agentūros tinklapio [žiūrėta 2005-11-27], prieiga perInternetą: < http://www.jtba.lt/index.php?pageID=1&>.

5. ES Socrates programos bendras aprašymas, Socrates programosinformacinis tinklapis [žiūrėta 2005-11-27], prieiga per Internetą:.

6. ES Jaunimo politika, iš Eurodesk tinklapio [žiūrėta 2005-11-27], prieiga perInternetą:.

7. Jaunimo politika Lietuvoje, iš Valstybinės jaunimo reikalų tarybostinklapio, [žiūrėta 2005-11-27], prieiga per Internetą:.

SummaryA development of practical experience and theoretical knowledge of Lithuanian academicyouth through European Union programmesGintare Valineviciene

The aim of this article is to provide information about various ES programmes, whichprovides possibilities to develop practical and theoretical knowledge of academic youth inLithuania. A development of practical experience and theoretical knowledge is one of purposesof European Youth Politics, so it is reflexes in Lithuanian youth politics as well. That is thereason, why ES has established many programs for funding youth activities. These programs arefunding professional development and study and theoretical knowledge developing projects. Themost popular programs are Leonardo da Vinci, Socrates and Youth.

IŠBANDYMO REIKŠMĖ JAUNŲ SPECIALISTŲ DARBOSANTYKIAMSDonatas Valiūnas, Monika SriubaitėVakarų Lietuvos verslo kolegija

AnotacijaŠiame straipsnyje analizuojama išbandymo, sudarant darbo sutartį, įtaka jaunų

specialistų galimybei susirasti nuolatinį darbą. Praktika rodo, kad darbuotojų ir darbdaviųnuomonė šiuo klausimu kategoriškai skiriasi. Darbdaviai teigia, kad tai vienintelė priemonėapsisaugoti nuo netinkamų ir kartais net priešiškai nusiteikusių darbuotojų. Pastarieji įrodinėja,kad darbdaviai piktnaudžiauja šia įstatymo jiems suteikta teise, kas leidžia supaprastinta tvarkaatleisti darbuotojus, įspėjus apie darbo sutarties nutraukimą vos prieš tris dienas, nemokant jiemsjokios išeitinės išmokos.

18

Pagrindiniai žodžiai: išbandymas, darbdavys, darbuotojas, darbovietė, darbosutartis, terminas.

AnnotationThe influence of term of probation in signing the contract is analyzed in this

article. The opinion of employees and employers are totally different of that question.Employers’ opinion is that it is the only one way of precaution of impertinent and even hostileworkers. The opinion of unemployed is that employers are using their rights to dismiss workerthree days before leave of work place without paying them any payment.

Basic words: probation, employer, employee, working place, employmentagreement, term.

ĮVADASPriimant jaunus darbuotojus į darbą ypač ką tik baigusius

mokslus ir neturinčius praktikos darbdaviai neretai abejoja ar jie sugebėstinkamai atlikti savo darbo pareigas. Todėl darbdaviai dažnai samdosidarbuotojų paieškos agentūras arba patys organizuoja darbuotojų atranką,norėdami išsirinkti būtent, tuos, kurie galėtų geriausi atstovauti darbdaviointeresus.

Darbuotojų atrankose ne paskutinę vietą užima ir darbuotojoišsilavinimas. Galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad kuopopuliaresnę ir paklausesnę profesiją turi jaunas žmogus tuo didesnesįsidarbinimo ir karjeros galimybes jis turi.

Taigi, jei atrankos metu darbdavys rado, jo manymu tinkamąžmogų, jis priimą jį į darbą. Kaip visi žinome su priimamu darbuotojupasirašoma darbo sutartis. Darbo sutarties sąlygos, turinys ir pasirašymotvarka yra numatyta, pagrindiniame darbo teisinius santykiusreglamentuojančiame įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliaušiame straipsnyje – DK). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojoir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrosprofesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigaspaklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigojasuteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtądarbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose,kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šaliųsusitarimu.

Tačiau iš tikro nei darbdavys nei darbuotojas nežino ar jie buspatenkinti tuo ką gaus vienas iš kito. Gali būti taip, kad darbuotojas busnepatenkintas darbo vietos sąlygomis arba gaunamu atlyginimu. Lygiai taippat ir darbdavys gali būti nepatenkintas darbuotojo darbu, manydamas, kadšis per lėtai dirba arba nesiorientuoja tam tikroje rinkoje. Todėl įstatymųleidėjas numatė išbandymo terminą, kurio metu tiek darbuotojas gali įsitikintiar jam tinka darbas, tiek darbdavys gali apsispręs ar pasirinko tinkamądarbuotoją. Ir jei kiekvienas iš jų nusprendžia, kad pasirinkimas neteisingas,be didesnių nepatogumų ir formalumų gali nutraukti darbo sutartį. Todėl šio

19

straipsnio tikslas – suprasti išbandymo reikšmę jaunų specialistų darbosantykiams. Šiam tikslui nagrinėjami šie uždaviniai:

1) išnagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodeksostraipsnius reglamentuojančius išbandymą sudarant darbo sutartį;

2) susipažinti su išbandymo institutu darbo teisiniuosesantykiuose, jo turiniu.

Toliau šiame straipsnyje bus analizuojamas išbandymoterminas ir jo reikšmė jaunų specialistų darbo santykiams.

IŠBANDYMO NUSTATYMASPagal DK 105 straipsnį sudarant darbo sutartį, šalių

susitarimu gali būti sulygstama ir dėl išbandymo. Jis gali būti nustatomasnorint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiodirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. Tačiau labai svarbu tai, kadišbandymas nebūtų primetamas vienašališkai. Išbandymo sąlyga turi būtinustatoma darbo sutartyje, nurodant laikotarpį, datą iki kurios darbuotojui ardarbdaviui galioja išbandymo sąlyga. Taip pat privalu paminėti, kad tamepačiame DK straipsnyje yra numatyta, kad išbandymo laikotarpiu galioja visidarbo įstatymai. Tai reiškia, kad darbuotojui išbandymo laikotarpio metu turibūti mokamas sutartas atlyginimas, jis turi teisę į pietų pertraukas, paros beikas savaitę nepertraukiamą poilsį ir t.t. Faktiškai jo teisinė padėtisdarbovietėje, visiškai nesiskiria nuo kitų darbuotojų.

IŠBANDYMO TERMINASIšbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.

Tai nereiškia, kad jis ir turi būti trys mėnesiais. Darbdavys su darbuotoju galisusitarti ir pavyzdžiui dėl vieno mėnesio išbandymo termino Tačiau įstatymųnustatytais atvejais, norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui,gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šešimėnesiai. Pavyzdžiui muitinės darbuotojams gali būti nustatytas iki šešiųmėnesių išbandymo terminas.

Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojasnebuvo darbe. Jei išbandymo metu darbuotojas susirgo ir pavyzdžiui 10dienų nebuvo darbe, tai atitinkamai 10 dienų ir bus pratęstas išbandymoterminas.

IŠBANDYMO TERMINO PABAIGAJei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar

darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis ikiišbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštuįspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. PagalDK 130 straipsnio 2 dalį įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būtinurodyta:

1. Atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomismotyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;

20

2. Atleidimo iš darbo data;3. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Pagal DK 129 straipsnį, darbdavys turi įrodyti, kaddarbuotojas tikrai netinka jam pavestam darbui. Įrodymais galima laikytitrečiųjų šalių paaiškinimus, pavyzdžiui darbdavio užsakovai pastoviaiskundžiasi, kad naujas darbuotojas nesugeba laiku pristatyti prekių į sutartąvietą. Prie įrodymų galima priskirti ir daiktinius įrodymus. Pavyzdžiui –darbuotojas nuolat gamina brokuotą produkciją. Reikia paminėti, svarbiomisgali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojokvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Dar labai svarbu, kadteisėta priežastimi nutraukti darbo santykius negali būti:

1. Narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungosveikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;

2. Darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;3. Dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių

teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis įadministracinius organus;

4. Lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė irsocialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeimyninė padėtis,įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms irvisuomeninėms organizacijoms;

5. Amžius;6. Nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka

karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka

darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Perišbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštuįspėjęs darbdavį prieš tris dienas. Įspėjime darbuotojas nurodo datą nuo kadanorėtų būti atleistas, ir iš DK matome, kad darbdavys neturi teisės reikalautidarbuotojo pasilikti darbe ilgiau nei tris dienas. Tai reiškia, kad praėjus trimsdienoms nuo darbuotojo įspėjimo gavimo dienos, jis turi būti atleistas irpagal DK su juo turi būti pilnai atsiskaityta.

Tačiau jei darbo sutartyje nustatyta, kad išbandymo terminasnumatytas darbuotojo iniciatyva, tai tiek jam dar nepasibaigus, tiek irpasibaigus darbdavys darbuotoją gali atleisti tik bendraisiais DK pagrindaisnumatytais.

ATVEJAI KAI IŠBANDYMO TERMINAS NEGALI BŪTI NUSTATOMASPagal DK 105 straipsnio 3 dalį išbandymas norint patikrinti,

ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis:

1. Iki aštuoniolikos metų;

21

2. Pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiuskvalifikacinis egzaminus pareigoms eiti;

3. Darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę;4. Kitais darbo įstatymų nustatytais atvejais.

IŠVADOS1. Išbandymas nustatomas tik abiems šalims, sutarus, jis negali būti

darbdavio vienašališkai primetamas;2. Išbandymo metu galioja visi darbo įstatymai;3. Įstatymas tam tikrus asmenis saugo nuo išbandymo termino;4. Išbandymo terminas bendrais atvejais negali būti ilgesnis kaip trys

mėnesiai, ir;5. Darbdavys pravalo įrodyti, kad darbuotojas tikrai netinka pavestam

darbui.Visą tai įvertinus galima padaryti išvadą, kad jaunam žmogui,

ką tik baigusiam mokslus, išbandymas sudarant darbo sutartį, tikrai nėranaudingas. Nes išbandymo termino metu yra taikoma supaprastinta atleidimoiš darbo procedūra, ir nemokama išeitinė išmoka. Tai praktikoje neretaiapsunkina jaunų specialistų galimybę susirasti nuolatinį darbą.

Taip pat įstatymų leidėjams būtų galima pasiūlyti DK 105straipsnio 3 dalies pataisą, papildant ją 5 punktu ir nustatant kad išbandymoterminas negali būti nustatomas priimant į darbą asmenis, ką tik baigusiusprofesines, aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas jei jie pradeda darbinęveiklą pagal savo specialybę.

Summary

Very often the employees are searched through the work agencies andorganizing the selections. The bigger career opportunities have young people who have greatdemand and popular specialty. Employer and unemployed makes a contract by LR labor codearticle No. 93, which set their obligations. After signing the contract it is not known if theworker fits to employer’s requisitions, so there is given the term of probation. It can‘t be longerthan 3 month, except there is needed the longer term of checking the worker. In that case theterm can be prologue till six month. The contract can be broken by employer in the period ofprobation if the employee does not work as expected, or works too slow, and on the other side,the contract also can be broken by the employee if the employee is not satisfied with theconditions or the working atmosphere. Employment agreement can be terminated upon a writtennotice to another party three days in advance. Notification must be motivated.

LITERATŪRA:

Nacionaliniai norminiai aktai:1. Dambrauskienė, G., Marcijonas, A., Monkevičius, E., Petkevičius, P.,

Piesliakas, V., Šatas, J., Šileikis, E., Valančius, V., Vileita, A., Žalimas,D., Žalimienė, S. 2004. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius

22

2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas// Žin., 2002 Nr. 64-2569.3. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaro I, II, III, dalys. Vilnius

2003.4. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios. 1992 Nr. 33-1014.5. Mirončikienė, E. 2003.Darbo teisė. Vilnius.

JAUNIMO EMIGRACIJA Į UŽSIENIO ŠALISEimanta Umbasaitė, Svetlana ŠukytėUtenos kolegija

Įvadas

Šio pranešimo tikslas apžvelgti jsunimo emigracijos įEuropos Sąjungos šalis tendencijas. Stengsimės atsakyti į klausimus, kassąlygoja gausų lietuvių emigravimą dirbti bei studijuoti svečiose šalyse beikodėl daugelis jų ten ir pasilieka gyventi.Kodėl Lietuva nesistengia išsaugotižmonių skaičiaus ir neįveda reformos, kuri atnaujintų mokslą ir suteiktų jamgeresnias sąlygas. Kodėl Lietuvoje egzistuoja problema susijusi sukvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, specialistų kokybės ir kiekybės problema.Užsienis laukia kvalifikuotos darbo jėgos, nes lietuviai yra pigi darbo jėga.

Žmonių išteklių plėtra

Studijų sistema iki šiol daugiausia plėtojama remiantis nežinojimo visuomenės poreikiais, bet švietimo įstaigų, ypač universitetų,interesais. Ši padėtis ne tik lemia vis didėjantį studijų turinio ir ypač kokybėsatotrūkį nuo šiandieninio gyvenimo bei ekonomikos poreikių, bet ir trukdostudentams tinkamai ugdyti savo gebėjimus bei įgyti rinkos poreikiusatitinkančią profesinę kvalifikaciją. Todėl dalis baigusiųjų studijas asmenųyra nepajėgūs konkuruoti darbo rinkoje dėl menkos kvalifikacijos, kitųkvalifikacijos apskritai neatitinka rinkos poreikių ir jie papildo bedarbiųgretas, išryškėja ir disproporcijos pačioje darbo rinkoje – pradeda trūktikvalifikuotų darbininkų ir techninių darbuotojų. Lietuvos gyventojų per 20metų sumažėjo 250.000-300.000, iki 3,2 milijonų.Tai reiškia, kad Lietuvojemažėja dirbančių kvalifikuotų žmonių skaičius. Taip pat mokslo ir studijųindėlis į žinojimo ekonomikos plėtrą yra nepakankamas – tai akivaizdžiaiiliustruoja neseniai paskelbti duomenys, kad dirbančių fizinį, taigiekonomiškai neproduktyvų darbą žmonių procentas Lietuvoje benedidžiausias tarp ES šalių.

Mokslo ir studijų sistemos darbuotojų bei studentų skaičiusLietuvoje yra didelis. 2004 -2005metais į aukštąsias mokyklas priimama itindaug įgijusių tais metais vidurinį išsilavinimą asmenų, bet lėšos, tenkančios

23

vienam studentui, yra gerokai mažesnės nei kitose Vidurio ir CentrinėsEuropos bei EBPO šalyse (EBPO šalių vidurkis – apie 12000 USD PGP).Pagrindinis švietimo sistemos finansavimo šaltinis iki šiol tebėra valstybėsbiudžetas, o kiti finansavimo šaltiniai panaudojami menkai.

Todėl viena svarbiausių Lietuvos aukštojo mokslo problemųyra natūralus mokslo tiriamojo ir pedagoginio potencialo nykimas. Jį įkūnijadvi tarpusavyje susijusios tendencijos: didėjantis mokslininkų amžiausvidurkis, t.y mokslo “senėjimas”, kuri spartina kita tendencija – jaunų irperspektyvių mokslininkų emigracija į užsienio šalis. Šią emigracija skatinamažiausiai du svarbūs veiksniai – apgailėtinos mokslininkų, ypač jaunųgyvenimo ir darbo sąlygos ir, kita vertus, perdėm hierarchizuota ir uždara,laisvą ir sąžiningą profesinę konkurenciją žlugdanti akademinė mokslininkųveiklos aplinka, ne tik trukdanti gabiems ir perspektyviems mokslininkamskopti karjeros laiptais, bet ir iš esmės kurianti nepalankias sąlygas norintiemssugrįžti į Tėvynę tyrinėtojams.

Jaunimo emigracija į užsienį

Per aštuonis 2005 metų mėnesius Lietuvoje sumažėjo 15,400žmonių. Rugsėjo pradžioje Lietuvoje gyveno 3,410,000 gyventojų 15,400mažiau nei metų pradžioje.

2004 metų vasarą VU darbuotoją, airių kolegos pakvietėpadirbėti į Dublino Universitetą. Dėl galimybės pasistažuoti, pasisemtipatirties ir – niekam ne paslaptis – dėl gerokai didesnio atlyginimo neiLietuvoje jis sutiko. Tačiau lietuvis grįžęs į Lietuvą suprato kad Airijojegaudamas lietuviškais standartais labai didelę algą, ne tik nesutaupėlietuviškiems mokesčiams, bet dar ir liko skokingas. O taip atsitiko todėl, kadAirijoje gyventojų pajamų mokestis yra 20%, o Lietuvoje – 33%. Trylikosprocentų skirtumą įmanoma susimokėti. Tačiau yra keletas detalių:

• Nuo normalų gyvenimą garantuojančių 1500 eurų atlyginimoAirijos mokesčių inspecija apskaičiuoja 300 eurų mokestį (20%).

• Dar pritaiko mokesčių nuolaidą, kuri viengungiui asmeniui yra 237eurų

• Jei pajamos yra 1185 eurų , į Airijos iždą nemokama nė cento.Taigi lietuvos pilietis, padirbėjęs vieną mėnesį Airijoje,

uždirbęs 1500 eurų, sumokėjęs 63 eurus mokesčių, taupiai gyvenęs ir turėjęsbūtinųjų pragyvenimo išlaidų apie 1100 eurų, per vieną mėnesį sutaupęs apie300 eurų, grįžta į tėvynę. Grįžęs į Lietuvą tautietis turi mūsų mokesčių

inspekcijai sumokėti 1395 litus arba 404 eurus taip reikalaujaLietuvos įstatymai. Kodė pagal

įstatymus lietuvos iždui privaloma sumokėti mokesčių suma(404 eurų) daugiau nei 6 kartus viršija sumą (63 eurai), kurią reikia sumokėtiAirijos mokesčių inspekcijai? Nulemia neapmokestinamų pajamų dydis.Airijoje gyvenačiam asmeniui oficialus pragyvenimo minimumas yra beveik

24

1200 eurų. Tuo tarpu Lietuvos valdžia galvoja, kad tautietis ir Lietuvoje, irbet kokioje kitoje šalyje privalo išgyventi už 290 litų per mėnesį.

Nuo šių metų gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiamsįsidarbinimo sąlygos Europos Sąjunos valstybėse pagėrės, nepasant fakto,kad kai kurios ES narės nustatė 2 metų pereinamąjį laikotarpį, taikantapribojimus ir migracijos kontrolės priemones. Lietuvos stojimo į ESsutartyje numatyta, kad Lietuvos ir kitų naujųjų narių piliečiams turi būtiteikiama pirmenybė įsidarbinant trečiųjų šalių piliečių piliečių atžvilgiu nuopirmosios narystės dienos. Be to, visos ES valstybės Stojimo sutartyje yraįsipareigojusios netaikyti jokių didesnių

patekimo į darbo rinką apribojimų nei esantys šiuo metu.Lietuvos piliečiai, teisėtai dirbantys Es šalyje arba priimti nenutrūkstamaidirbti 12 – ai mėnesių arba ilgesniam laikotarpiui, toje ES šalyje naudosisvcienodomis sąlygomis, kaip ir visi tos šalies piliečiai.

Siekdami išgyventi galimų trumpalaikių darbo jėgosmigracijos padarinių, šalys, amksčiau įstojusios į ES, siekia apriboti naujųšalių narių darbo jėgos imigraciją ir gali įvesti pereinamąjį laikotarpį iki 2metų, o vėliau peržiūrėti savo pozicijas. Baigiantis antriesiems metams, šalysturės informuoti Europos Komisiją, ar toliau ketina taikyti pereinamąjįlaikotarpį. Norinčios dar porai metų pratęsti darbo rinkos apribojimus, šalysturės įrodyti, kad laisvas darbuotojų judėjimas kels rimtų grėsmių jų darborinkai. Visiems teisėtai ES dirbantiems asmenims socialinės garantijos busužtikrintos (ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, senatvės išmokųir pan.) Airija, didžioji Britanija ir Švedija priklauso pirmąjai šalių grupei,kurios naujųjų ES šalių piliečiams netaikys darbo apribojimų.Danija, Italija,Norvegija ir Nyderlandai priiklauso antrajai šalių grupei, kurios naujųjų ESšalių piliečiams taikys sušvelnintus įsidarbinimo apribojimus. Austrija,Belgija, Graikija, Islandija, Lichtenšteinas, Liusemburgas, Portugalija,Prancūzija, Suomija ir Vokietija priklauso trečiajai šalių grupei, kuriosnaujųjų ES šalių piliečiams taikys griežtesnius pereinamuosius laikotarpius.

Gyvenimas Londone totaliai skiriasi nuo gyvenimoLietuvoje.Ten jį galima susikurti tikrai labai gerą. Elementarus palyginimasbūtų toks. Jei jūs gyventumėte Lietuvoje ir jūsų atlyginimas būtų tarkim1500Lt/mėn, bet kainos būtų vidutiniškai 6 kart mažesnės. Naujas didelis TVkainuotų 500 Lt, maistui per mėn. Išleistumėte 50-100 Lt, savaitės atostogosIspanijoje kainuotų 250 Lt. O nauja mašina 10000 Lt. Beje jei imtumėt jąišsimokėjimu ji jums kainuotų 200 Lt per mėn. Galų gale kas tie pinigai. Jeijums nereiktų eiti į ta patį naktinį klubą, jei tikrai jums patinkančių gražiųdrabužių ir daiktų jums nereikėtų ieškoti, o tik išsirinkti ir jums visada jiemsužtektų pinigų. Įdėjus pastangų ir gerai įsitvirtinus visą tai yra neperlabiausiai sunkiai įgyvendinama netgi dirbant ne už rašomo stalo.Sunkiausias laikas yra pirmi 3 mėn. Paskui pirmi metai. Antri. Vėliau tu

25

pradedi užmiršti Lietuvą. Gyvenimas Londone yra daug geresnis neiLietuvoje.

Pateikiame apytikslę pelno skaičiavimo lentelę. Atkreipkitedėmesį, kad darbų atlyginimai gali labai skirtis. Tą patį darbą tik atvažiavęjūs dirbsite 4,5 svarų per valandą, o po metų dvigubai daugiau ir pan. Sukainomis irgi pan. Vienur jos didesnes, kitur mažesnes. Todėl čia viskas labaiapytiksliai.

Darbo vietos moterims/merginoms Uždarbis £/h MokesčiaiPrivati namų tvarkytoja 4-5 Be mokesčiųViešbučių namų tvarkytoja 3.75-6 Iki 25%Pakuotoja 5-6 Be mokesčiųPadavėja 4-7 Be mokesčiųIndų plovėjas 4.5-5 Be mokesčių

Darbo vietos vyrams/vaikinams Uždarbis £/h MokesčiaiPadėjėjas statybose 4.5-7 Kartais

sumokesčiaisPadėjėjas baruose 4-7 Be mokesčiųStalius 7-25 Be mokesčiųApsauga 4.5-12 Be mokesčiųNešikai, padėjėjai viešbučiuose,vairuotojai

5-8 Be mokesčių

Lentelėje pateikiamos apytikslios maisto kainos:Londone(£) Lietuvoje(Lt)Prekės

pavadinimas Parduotuvėje Turguje Parduotuvėje TurgujeDuona 0,4 – 0,8 ----- 1,5 – 2,5 -----Pienas 0,51 – 0,55 ----- 0,99 – 2,00 -----

Sviestas 0,5 – 1,2 ----- 1,5 – 2,00 -----Kiaušiniai 0,8 ----- 2,00-3,50 -----

Žuvies piršteliai 0,5 ----- 1,50-4,00 -----Kečiupas 0,3 ----- 1,20-5,90 -----Dešrelės 0,99 ----- 2,70-5,00 -----Aliejus 0,5 ----- 2,70-4,00 -----Cukrus 0,55 ----- 3,20 ------Bulvės ----- 2,00-2,50 1,00-2,00 0,80-2,00

Reformos būtinumo pagrindas

Norint sėkmingai gyvendinti gyvybiškai būtinas mokslo irstudijų sistemos reformas, būtina vadovautis nuostatomis, kurios smarkiaiskirtųsi nuo anksciau buvusiųjų ar net taptų

alternatyva joms. Toliau ir bus dėstomi pamatiniai “Gairėse”siūlomos reformos principai, kurių prasmė ir atveriamos galimybės išryškėjatik anksčiau vykdytų reformų (tiksliau, jų nesėkmių kontekste.

26

Jau kuris laikas kalbama apie mokslo ir studijų sferos, arbabent jau aukštojo mokslo reformos reikalingumą. Pastaruoju metu apie taiprabilta ir iš aukščiausių valstybės tribūnų. Imtis reformos šioje srityje raginair Respublikos Prezidentas. Todėl pirmas klausimas, į kurį būtina atsakyti,yra šis: tad kas gi nutiko, kad per 15 nepriklausomybės metų ne kartąmodifikuotą, į europinius standartus nutaikytą ir į europinę mokslo ir studijųerdvę daugiau ar mažiau besiintegruojančią sistemą vėl reikia reformuoti ?

Pasaulio banko ekspertai, 2004 m. atlikę Lietuvos investicijųklimato įvertinimą, teigia: “... egzistuoja problema, kad švietimo sistema, oypač aukštojo mokslo sistema, yra stipriai orientuota ne į kokybę, bet įkiekybę. Lietuvoje, kur iš visų ES šalių BVP išlaidų dalis, tenkanti švietimuiyra didžiausia, išlaidos, tenkančios vienam besimokančiam yra vienosmažiausių. Tai sąlygoja prastą išsilavinimo kokybės lygį ir žemoskvalifikacijos universitetus baigusių specialistų patekimą į darbo rinką”. Beto, anot tų pačių ekspertų, Lietuvoje nėra išplėtotos tęstinių studijų , arbamokymosi visą gyvenimą sistemos. Kai kurie Lietuvos verslo atstovai irgiteigia, kad jų netenkina daugelio studijas baigusių jaunų specialistųkvalifikacijos ir sugebėjimų lygis, kad kai kuriose veiklos srityse Lietuvojejau pradeda trūkti kvalifikuotų specialistų, kad aukštojo mokslo sistemanepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius.

Visi žino, kad pastaraisiais metais Lietuvoje nepaprastaiišaugo studijuojančių aukštosiose mokyklose, o labiausiai universitetuoseabsoliutus ir santykinis skaičius. Apie 70 proc. abiturientų tampa studentais.Pagal santykinį studijuojančių skaičių Lietuva jau tapo viena pirmaujančiųvalstybių Europoje ir pasaulyje. Tačiau, nors valstybės biudžeto dalis, skirtašvietimui, Pasaulio banko teigimu Lietuvoje netgi šiek tiek didesnė nei ESvidurkis, vienam studijuojančiam tenkančių lėšų kiekis daugiau nei tris kartusmažesnis. Vien to pakanka teiginiui, kad studijų kokybė nepakankama. Tątvirtina ir Lietuvos verslininkų atstovai, pridurdami, kad ir tos nepakankamoslėšos panaudojamos neracionaliai. Jų manymu į kai kurias studijų programasstudentų priimama per daug, o į kai kurias per mažai. Jau dabar kai kuriomsverslo šakoms ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų, beje, irkvalifikuotų darbininkų. Iš to daroma išvada, kad valstybė, planuodamaspecialistų rengimą, t.y. skirdama lėšų vienai ar kitai studijų programai,pakopai ar apskritai institucijai, turėtų tartis ne tik su juos rengiančiųinstitucijų vadovais, kaip kad dažniausiai buvo iki šiol, bet ir su verslo beikitų jos pačios žinybų atstovais, būsimais darbdaviais, kurie pastaruoju metu,nusižiūrėjus iš Vakarų, bet neįsigilinus į termino prasmę ir turinį, imti vadintisocialiniais partneriais.

Išvados:1. Pagal pateiktus statistinius duomenis susidarome nuomonę,

kad Lietuvoje, iš visų ES šalių BVP išlaidų dalis, tenkanti švietimui yra

27

didžiausia, o išlaidos, tenkančios vienam besimokančiam yra vienosmažiausių.

2. Jaunimo emigravimą lemia gerokai didesnis atlyginimasbei tai, kad minimalios algos koeficientas yra daug didesnis nei Lietuvoje.

3. Svarbiausia priežastis, kuri verčia jaunimą emigruoti, yramažesni mokesčiai valstybei nei Lietuvoje.

Literatūros sąrašas:1. www.lietuvauzsienyje.com2. www.darbasuzsienyje.com

Anotacija

Mes pranešime aprašome Lietuvos žmonių emigraciją į užsienio šalis, ypačpadidėjusį po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Jaunimui atsivėrė daugiau perspektyvųdarbui ir studijoms užsienyje. Dauguma jų niekada nebesugrįžta. Lietuva kenčia nuo „protonutekėjimo“, nes neįveda tinkamos reformos, o užsienis tuo tarpu laimi.

Summary

In the article the emmigration of Lithuania people to foreign countries is discribed.The emmigration has increased when Lithuania became a member state of European Union.More opportunities for young people are provided to study and work abrod. Most of them nevercame back to Lithuania. Lithuania economical development suffers when young educated peopleleave Lithuania.

JAUNIMO INTEGRACIJA Į EUROPOS ERDVĘ SU TARPTAUTINIŲERASMUS STUDIJŲ PATIRTIMIAneta Andriušaitienė, Milda GulbinaitėMarijampolės kolegija

Anotacija

Straipsnyje trumpai apžvelgiama Europos tarptautinė švietimo programaSocrates/Erasmus bei jos svarba tolimesnėms studijoms ir įsidarbinimo galimybių didinimui.Analizuojamas Erasmus studentų mobilumo veiklos atvejis Danijoje, Viborgo socialiniųpedagogų rengimo institute. Aptariama studentų mobilumo veikla, įgalinanti siekti teorinių žiniųir praktinės patirties, prusinanti ir įtakojanti asmeninę karjerą, integruojantis Europos kontekste.

Įvadas

Plečiantis Europos erdvei ir integruojantis į ją, jaunimuirandasi vis daugiau galimybių vykti į užsienio šalis mokytis ir dirbti,individualiai ir pagal įvairias Europos tarptautines švietimo programas.Studijos užsienyje – tai ir labai tradiciška, ir labai šiuolaikiška veikla.Tradiciška, nes jaunimas visais laikais vyko į užsienį gilinti žinių ir įgytipraktinės patirties. Šiuolaikiška, nes tarptautinis švietimas keičia pasaulį.

28

Šio straipsnio tikslas – atskleisti tarptautinių studijų patirties,įgytos studijuojant pagal Socrates/Erasmus studentų mobilumo programą,svarbą, integruojantis į Europos erdvę ir adaptuojantis veiklos pasaulyje.

Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje - trumpai apibūdinamaSocrates/Erasmus programa; antrojoje – pateikiama studijų pagal Erasmusprogramą atvejo analizė. Straipsnio pabaigoje teikiamos išvados.

1. Trumpa Europos tarptautinės švietimo programos Socrates/ErasmusAP

Europos Komisijos remiama Erasmus programa siekia išsilavinimojauniems žmonėms besivienijančioje Europoje, todėl yra atvira visų tipųaukštojo mokslo įstaigoms ir skirta visoms disciplinoms ir visiems studijųlygiams. Ji kelia aukštojo mokslo kokybę, stiprina europietiškąjį matmenį,skatina tarptautinį aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, plečia mainų veiklas,tobulina studijų bei kvalifikacijų skaidrumą ir pilną akademinį pripažinimąvisoje Europos Sąjungoje. Erasmus programa skiria mobilumo stipendijasdaugeliui tūkstančių studentų ir dėstytojų, tačiau rūpinasi, kad būtųakcentuojama europinė studijų svarba ir tarp tiesiogiai mainuosenedalyvaujančių studentų ir dėstytojų (http://www.socrates.lt).

Dalyvavimo Erasmus veikloje ir studijų užsienio aukštojojemokykloje svarba glūdi įgyjamoje tarptautinio mokymo ir mokymosipatirtyje, kuri stiprina studentų supratimą apie Europos kultūrą, švietimą irkalbinę įvairovę ir padeda suvokti savo studijų vietą Europos kontekste.Studentai gilina užsienio kalbų gebėjimus, praturtina priimančios mokyklosbei savo aukštosios mokyklos mokymosi aplinką.

2.1 Tarptautinių Erasmus studijų Viborge, Danijoje patirtis

Aš, ANETA, ir mano kurso draugė MILDA turėjomegalimybę įgyti Erasmus tarptautinių studijų patirties Danijoje, Viborgomieste nuo 2005 m. sausio 31 d. iki balandžio 29 d. Mus priėmusi Viborgosocialinių pedagogų rengimo seminarija rengia socialinius pedagogus.

Vyborgo miestas yra yra vienas iš seniausių Danijoje, Jutlandijospusiasalio viduryje, kuriame gyvena apie 42 tūkstančiai gyventojų. Jis garsussenais architektūriniais paminklais, dviem nuostabaus grožio bažnyčiomis.Miesto centre yra išlikusios akmenimis grįstos nuo gatvės. Viborgas yraišsidėstęs tarp pušynų, šalia dviejų didelių ežerų, nepaprastai gražios gamtosaplinkoje.

Vyborgo seminarija buvo atidaryta 1971metais, joje studijuojaapie 700 studentų. Studijų trukmė - 3,5 metų. Seminarijoje studijų programalabai panaši į Marijampolės kolegijos socialinės pedagogikos studijų

29

programą. Danų studentai, kaip ir mes, klauso teorinių paskaitų, atliekapraktiką įvairiose socialinėse institucijose.

Tarptautinio studijų modulio, kuris taip traukia užsieniostudentus studijuoti, trukmė - 3 mėnesiai. Jis įgalina turtinti teorines žinias,susipažinti su nauja literatūra, socialinėje srityje taikomais darbo metodais,lankytis socialinėse įstaigose, kuriose studentai atlieka praktiką, pažinti danųkultūrą ir daniškąjį gyvenimo būdą. Tarptautinių studijų modulį sudarė tokiestudijų dalykai: socialinė pedagogika, vaikų socializacija, vadyba, ekonomikair politika. Jų besimokydami įgijome darbo komandoje įgūdžių, darėmesociologinį tyrimą, susipažinome su danų ugdymo įstaigų struktūra,sužinojome apie vaikų adaptacijos sunkumais įvairiais jų amžiaus tarpsniais,kultūros įtaka vaiko socializacijai, valstybės gerove ir problemomis, Danijoskonstitucija ir vietine valdžia bei Danijos socialine struktūra.

Tarptautinio studijų modulio pradžioje visi Erasmus studentaiišklausė danų kalbos pagrindų kursą.

Ekonomikos ir politikos paskaitų metu sužinojome įdomiųdalykų apie Danijos valstybę ir jos žmones, būtent, kad:

• tarp Danijos gyventojų ir vyriausybės nėra didelės distancijos;• tokioje demokratiškoje valstybėje, kokia garsėja esanti Danija,

vyrauja individualizmas ir žomonių susvetimėjimas;• lytis neturi įtakos psicho-socialinių poreikių tenkinimui;• danai nelinkę rizikuoti;• lėtai vyksta naujų technologijų įdiegimo procesas.

Paskutinį studijų mėnesį grupelėse mes atlikome sociologinįtyrimą. Kiekviena grupelė, diskusijų pagalba išsirinko vieną aktualiausiųproblemų Danijoje ir atliko tyrimą pasirinktoje institucijoje. Praktikos vietąpasirinkome savarankiškai atsižvelgiant į tyrimo problematiškumą.Tyrimams buvo pasirinktos šios Danijoje aktualios probl;emos:

1. Neįgalių vaikų integravimas į bendro lavinimo mokyklas;2. Muzikos įtaka vaiko socializacijai;3. Klasės lyderio pozicija;4. Paauglių požiūris į alkoholį kaimo ir miesto mokyklose;5. Mergaičių ir berniukų vaidmenų pasiskirstymo įtaka jų

socializacijai.Pirmo tyrimo rezultatai parodė, kad tik silpną neįgalumą

turintys vaikai gali ir nori socializuotis į bendrojo lavinimo mokyklas.Vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią, sunkiai integruojasi į bendrojolavinimo mokyklas, o tai įtakoja jų diskriminaciją.Antrojo tyrimo rezultataiparodė, kad muzika yra labai svarbi vaiko vystymosi raidai, kad lankantysmuzikos mokyklą vaikai geriau mokosi. Atlikę trečiąjį tyrimą, sužinojome,kad kiekvienoje klasėje yra lyderis, kuris įtakoja vaikų tarpusavio santykius,ketvirtąjį- kad miesto vaikai alkoholį vartoja dažniau, nes lengviau jo įsigyti,tuo tarpu kaimo vaikai alkoholį vartoja dėl nedidelio savoužimtumo.Penktasis tyrimas atskleidė, kad vaikai identifikuoja save

30

atlikdami socialinius vaidmenis, kurie lemia sėkmingą tolimesnę jųasmenybės raidą.

2.2 Dalyvavimas Sócrates/Erasmus programoje- tai galimybė patirtitarptautinį studentišką gyvenimą

Dalyvaudamos Socrates/Erasmus programoje, turėjomegalimybę susipažinti su kitų šalių studentais, atvykusiais čia studijuoti kaip irmes, jų šalimis bei kultūromis, sužinoti kokius dalykus jie studijuoja, kokiasocialinė politika vykdoma jų valstybėse, su kokiomis socialinėmisproblemomis jie susiduria ir kaip jas sprendžia. Tarptautinę studentų grupęsudarė: 3 tailandiečiai, 3 rumunai, 4 lietuvės, 3 anglai, 1 kubietė ir 14 danų.Kiekvieną iš užsienio šalies atvykusį studentą globojo danų studentas, kuriopareiga – supažindinti su Vyborgu, seminarija jos vidine tvarka bei padėtispręsti iškilusias problemas.

Laisvalaikiu organizavome informacinius renginius, tarptautiniusvakarėlius, kuriuose kiekvienas pasakojome apie savo šalį, kultūrą, tradicijas,patiekalus, dainas ir šokius. Belgai vaišino atsivežtais gėrimais ir džiuginodainelėmis.. Tailandiečiai rodė filmą apie Tailandą,. Nuostebome sužinoję,kad Naujuosius metus jie švenčia panašiu metu, kai mes – šv. Velykas, kadjaunimas pagarbą seniesiems reiškia, rieškutėmis apipildami juos jazmínųvandeniu. Labai patiko rumunių dainuojama daina apie jų šalies Robin Hudą,nes muzika buvo temperamentinga, uždeganti, o balsai - stiprūs. Kubietėšoko , anglai dainavo. Šalis galėjome pažinti ir per tradicinius patiekalus:tailandiečiai išvirė kiaušinių ir makaronų su aštriais preiskoniais, rumunėspagamino baltą mišrainę, kaki valgome ir Lietuvoje, tik daržoves upylėsluoksniais, o majonezą - ant viršaus. Mes - lietuvės paruošėme šaltibarščiųsu virtomis bulvėmis. Dėl savo spalvos jie sulaukė didelio dėmesio, neliko nėvieno neparagavusio.

Taigi, suradome naujų draugų Danijoje, Rumunijoje, Tailande irKuboje.

Mes studijuojame socialinę pedagogiką. Mūsų studijų programa yrapaklausi, orientuota į darbo rinką ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, nesugdymo institucijose trūksta socialinių pedagogų ir darbuotojų. TarptautinėsErasmus studijos leido mums tobulinti teorines ir metodines dalyko žinias,anglų kalbos įgūdžius, turėjome mąstyti dalykiškai, planuoti ir organizuotisavo veiklą, ugdyti asmenines savybęs, socialinį elgesį. Šias savybes kaipsvarbias kompetencijas vertina darbdaviai.

Trumpai apžvelgus Socrates/Erasmus programą irišanalizavus studentų mobilumo veiklos atvejį, galima daryti tokias išvadas:

• Tarptautinės studijos neįmanomos be užsienio kalbos gebėjimų irįgūdžių, nes jie grindžia savęs tobulinimo ir bendravimo beibendradarbiavimo galimybes vieningoje Europoje;

31

• Socrates/Erasmus programa teikia studentų mobilumo galimybęįgyti tarptautinės mokymosi patirties, susipažinti su užsienio šaliesugdymo sistema, šalimi, jos kultūra, gyvenimo būdu bei surastinaujų draugų;

• Studentai turėtų naudotis tarptautinių švietimo programųteikiamomis studijų galimybėmis ir tokiu būdu praturtinti svečiosšalies bei savo mokyklos mokymo ir mokymosi aplinką įgytapatirtimi, jos sklaida bei Europietiškuju matmeniu;

• Studentų patirtis, įgyta dalyvaujant Socrates/Erasmusstudentųmobilumo veikloje, praturtina studentų žinias, praplečia akiratį,tobulina bendravimo gebėjimus ir didina įsidarbinimo galimybesbesivienijančios Europos kontekste.

REKREACIJOS IR TURIZMO MOKOMOSIOSPRAKTIKOS ĮŽVALGOSZigmas Agafonovas, Danas Bendoraitis, Vytenis ČepasVad. lekt. Jūratė BarauskaitėVakarų Lietuvos verslo kolegija

AnotacijaŠiame straipsnyje apžvelgiami rekreacijos ir turizmo studentų pirmosios

mokomosios praktikos įspūdžiai ir akcentuojamas šios specialybės aktualumas Klaipėdoskraštui. Praktikos užduotys ir dalyvavimas realioje veikloje teikiant rekreacines paslaugas padėjoišskirti svarbiausias šio verslo problemas, įžvelgti jų sprendimo galimybes ir giliau suvoktistudijuojamų dalykų svarbą.

AbstractThe actuality of the recreation and tourism specialty in the Klaipeda region

and the impressions of the first year practice are looked over in this article. The task of thepractice and participating in the real suggestion of the recreation services helped to mark out themost important that business problems. To perceive the solving of the problems opportunities, toperceive the importance of studying subjects.

ĮvadasVakarų Lietuvos verslo kolegijoje jau ketvirti metai

studijuojama rekreacijos ir turizmo verslo vadyba. Kaip numatyta mokymoprogramoje, po pirmojo kurso yra atliekama mokomoji praktika. Rekreacijosir turizmo studentai ją atlieka vasaros metu, nes kaip tik tada įvairiomsrekreacines ir turizmo paslaugas teikiančioms įmonėms bei įstaigomstalkininkai yra reikalingiausi.

Šio pranešimo tikslas – atskleisti mokomosios praktikossvarbą, adaptuojantis realioje verslo aplinkoje. Šiam tikslui pasiekti,analizuojami mokomosios praktikos metu studentų patirti įspūdžiai,nužvelgiamos tolimesnės veiklos rekreacijos ir turizmo versle perspektyvos.

32

2005 metų liepos mėnesį dvidešimt Vakarų Lietuvos verslokolegijos pirmakursių atliko savo pirmąją mokomąją praktiką, t.y.susidūrė suturizmo verslu pačiu karščiausiu sezono metu. Mūsų praktikų vietos buvogana įvairios (žr. lentelę).

1 lentelėRekreacijos ir turizmo verslo vadybos I kurso studentų

2005 metų mokomosios praktikos vietos

Praktikos vieta Studentųskaičius

Turizmo informacijos centrai 7Maitinimo įmonės 1Apgyvendinimo įmonėse 1Pramogų versle 2Prekybos srityje 1Kaimo turizmo sodybose 3Kitur 5

Dauguma iš mūsų savo praktiką atliko mieste. Mažesnė dalis– kaimo turizmo sodybose, tačiau visiems praktikos užduotys buvovieningos:

- susipažinti su turizmo išteklių tipologija ir jos realia išraiška;- mokytis vertinti rekreacijos ir turizmo išteklių būklę ir plėtros

galimybes;- mokytis kryptingai atsirinkti profesinę informaciją;- mokytis bendrauti ir bendradarbiauti.

Nors buvome skirtingose įmonėse, tačiau mokomosiospraktikos metu visiems teko įsisukti į turistinės vasaros sūkurį bei gerokaipaplušėti aptarnaujant atostogaujančius miesto gyventojus ir svečius.Pasibaigus praktikai, visi daug geriau suvokėme, koks atsakingas ir sunkusyra kasdienis darbas, rodos, tokioje patrauklioje poilsio ir pramogų srityje;supratome, ko iš mūsų pareikalaus ir būsimas vadovas, ir klientas.

ApžvalgaTurizmas Lietuvoje, naujojoje Europos Sąjungos narėje, yra

viena iš perspektyviausių verslo šakų Šiuo metu Lietuvoje vis dar didėjaturistų srautai ir iš Vakarų Europos, ir iš NVS šalių. Vieni atvykstasusipažinti su mūsų kraštu, o kiti tikisi aukštos kokybės paslaugų už palygintižemas kainas. Per pirmąjį 2005-jų metų pusmetį Klaipėdoje viešėjo 40 proc.daugiau užsienio turistų nei pernai. Vakarų Lietuvoje birželio – lieposmėnesiais apsilanko 450 tūkst. vietinių bei užsienio turistų, o Lietuvos jūrųmuziejus delfinariumas vien per dieną tuo sezono metu priima apie 2500lankytojų. Per parą vienas užsienio turistas Lietuvoje palieka apie 100 JAVdolerių, o vietinis – 50-300 Lt.

33

Klaipėdos pajūris traukia turistus ne vien paplūdimiais, bet irgausiais kultūrinais ištekliais, pramogomis. Mieste gausu įvairių viešbučių,kurie visada būna pilni tradicinės Jūros šventės metu, nors kainos nakčiai tensiekia 1000 Lt. Įvairus ir maitinimo įmonių asortimentas: nuo lietuviškų ikiegzotiškų kinų ar arabų patiekalų. Pramogas svečiai taip pat gali pasirinktipagal pomėgius. Yra muziejų, galerijų, boulingo klubų. Naktį jaunimui taippat yra kur šėlti.

Norintiems ramybės, savo paslaugas siūlo kaimo turizmosodybos. Jų Klaipėdos apskrityje yra įregistruota dvidešimt devynios. Sodybųšeimininkai teikia pačias įvairiausias paslaugas pradedant apgyvendinimu,baigiant skalbimu ir lyginimu.

Turizmo paslauga – veikla, susijusi su turistų poreikiųtenkinimu, suteikiant turistams kelionės organizavimo, transporto,apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias paslaugas. Toksapibrėžimas pateikiamas Lietuvos turizmo įstatyme.

Turizmo informacijos paslaugas teikia turizmo informacijoscentrai (TIC), gidai bei atskiros įmonės. Šių paslaugų teikimas yrareglamentuotas Turizmo įstatyme. Savo praktikoje mes susidūrėme sutiesioginiu darbu, teikiant informaciją užsienio ir šalies turistams. Tekopapildomai domėtis daugybe, rodos, su darbu nieko bendro neturinčiosinformacijos. Svarbiausi klausimai būdavo kaip rasti vieną ar kitą objektą,kur galima skaniai pavalgyti, ką įdomaus pamatyti. Viena didesnių problemųmums buvo užsienio kalbos žinios ir drąsa bendrauti su nepažįstamaisžmonėmis. Norėtųsi atkreipti dėmesį ir į tai, kad mūsų svečiai yra priverstinaudotis gana paprastomis informacinėmis priemonėmis: lankstinukais,skrajukėmis, žodine informacija. Ryškesnių nuorodų, kompiuterizuotųinformacijos stovų dar labai trūksta. Klaipėdos turizmo ir kultūrosinformacijos centre toks kompiuteris yra, ir jis nuolat apgultas turistų. Darvienas pastebėjimas būtu tas, kad stenduose pateikiama labai daugvisokiausių informacinių lapelių, kortelių; jos spalvingos, tačiau kartaisnelabai tiksliai perduodą informaciją, ji būna nepilna. Tuos stendus reikianuolat tvarkyti, nes turistai viską gerokai sumaišo. Esant didelėms turistųgrupėms, sunku vienu metu bendrauti su keliais žmonėmis, atlikti kelisdarbus tuo pačiu metu, pvz.: pasakoti, kaip rasti muziejų ir skaičiuotiparduodamo suvenyro bei atviručių kainas... Gerai, kad šalia būdavogeranoriškai nusiteikę nuolatiniai TIC darbuotojai. Jie sugebėdavo šypsotisne tik turistams, bet ir mums, kartais darantiems klaidas. Taigi, buvo kopasimokyti.

Turistų apgyvendinimo paslaugas teikia viešbučiai, svečiųnamai, moteliai, kempingai ir t.t. Brangiausi Palangos kurorto 5 žvaigždučiųviešbučiai: „Auska“, „Palanga“ ir „Vanagupė“. Klaipėdoje brangiausiviešbučiai – 4 žvaigždučių „Radison SAS“, Europa“, „Navalis“, „Klaipėda“.Pigesni – „Pajūris“, „Morena“, „ Jūragis“. Verslo turistai labai pamėgę naująLietuvos tinklo viešbutį „BaltParkas“. Sužinojome, kad vasaros sezono metu,ypač per Jūros šventę ar Pilies džiazo festivalio metu visos vietos būna

34

užimtos, nors kaina nakčiai siekia ir 1000 Lt. Kaip skelbiama Lietuvosturizmo statistikoje, apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvoje yranepakankamas. Augant paklausai, auga investicijų į naujų, daugiausianedidelių, viešbučių statybą apimtys, tačiau nuo Europos viešbučių skaičiumiir numerių skaičiumi 1000 gyventojų atsiliekama apie 5-7 kartus.

Mes pastebėjome, kad trūksta apgyvendinimo paslaugųjaunimui ir moksleiviams, nedideles pajamas turintiems asmenims arkeliaujančioms šeimoms. Palangoje klesti neįteisintas kambarių nuomosverslas. šventojoje yra populiarūs mediniai sezoniniai nameliai, tačiau tennėra buitinių patogumų ir tai sukelia nemažų problemų ne tik tengyvenantiems žmonėms, bet ir kelia pavojų aplinkai.

Labai aktuali tema yra turistų maitinimas. Maitinimo įmoniųplėtra ryškiausiai pastebima didesniuose miestuose ir šalia turistinės traukosobjektų. Klaipėdoje atsirado ir yra patrauklios tokios maitinimo įmonės,kurios siūlo lietuviškos virtuvės patiekalus, o taip pat kitų šalių nacionaliniuspatiekalus. Į „Čili kaimą“ pietauti einama šeimomis, tačiau greitai užkąstivasaros dieną beveik nėra kur. Dirbant padavėju, nėra kada ilsėtis, tačiauklientai vis tiek skundžiasi gaišinamu jų laiku, būna nepatenkinti patiekalosudėtimi arba valgiaraščio įvairove. Tokiu atveju labai svarbu mokėtibendrauti, aiškinti, spręsti konfliktus. Užsienio kalbos mokėjimas – būtinas.

Vienas iš motyvų keliauti yra pramogos, laisvalaikiopraleidimo galimybės. Šių paslaugų trūkumą šalyje pabrėžia ir Lietuvosturizmo departamentas. Pramogų stygius neskatina užsienio turistų ilgiaupasilikti Lietuvoje, mažina Lietuvos turizmo produkto konkurentiškumą,-rašoma departamento ataskaitoje. Būnant Klaipėdoje ir mes pasigendamevandens pramogų, atvirų koncertų, pramoginių varžybų. Naktiniuose jaunimoklubuose taip pat pramogos gana monotoniškos. Organizatoriai stengiasipatenkinti skirtingo muzikinio skonio klientus, tačiau dalis jaunimo, ypačatvykusieji iš rajonų, linksmybių ieško apsvaigę ir taip kelia pavojųaplinkiniams, darko ir gadina įrenginius, želdinius, informacinius stovus ir kt.

Aplinkos grožis taip pat yra turistų traukos būdas. Klaipėda –senas ir labai savotiškas miestas. Įdomi miesto istorija, originalūs muziejai,senamiesčio specifika yra tai, kas kelia pasididžiavimą kiekvienoklaipėdiečio širdyje. Tačiau vėl norisi pastebėti, kad turgumi susidomėjękruizinio laivo keleiviai pateko į bene labiausiai apleistą Klaipėdos dalį,esančią pačiame miesto centre. Visame mieste trūksta tualetų, senamiestyjenėra šiukšlių dėžių, nebent perpildyti į šaligatvius išstumti konteineriai.Siauromis ir grįstomis gatvėmis vaikščioti taip pat labai pavojinga,-šaligatvių nėra, o transporto judėjimas nėra sustabdytas. Turistai ir vietiniaigyventojai negali jaustis saugiai ir masinių renginių metu, jei juose yraleidžiama vartoti alkoholį, prekiauti alumi ne baruose. Klaipėdos nepuošiaelgetaujantys benamiai ir vaikai. Gatvės muzikantai, deja, ne džiuginaklausytojus, o kelia pasipiktinimą. Keistai atrodo ir kruizinių laivų sutikimas

35

„su koncertu“. Jei nėra scenos, pakylos tai joks koncertas neatrodys aukštolygio.

Klaipėdoje vasaros metu labai sudėtingas transportoparkavimo klausimas. Ši problema, atrodo, visiškai nėra sprendžiama. Tiesa,vasaros sezono metu padaugėja mokamų stovėjimo aikštelių pakelėjeKlaipėda –Karklė, tačiau tai problemos tikrai neišsprendžia. Gatvės ir kiemaipilni automobilių. Jie teršia orą ir gadina nuotaiką kaip vairuotojams, taip irpėstiesiems. Dviračių nuoma Klaipėdoje nepopuliari, Palangoje, Nidoje,Šventojoje šis verslas taip pat neklesti, nes nėra pakankamai dviračių takų, oir esamų infrastruktūra nepakankama. Užsienio turistai vengia vykti į Lietuvąsavo transportu dėl klestinčių vagysčių, tačiau dažniausiai būtent jiegrupėmis keliauja po Mažąją Lietuvą. Jų saugumu kelyje taip pat turėtųpasirūpinti rekreacijos ir turizmo srities specialistai.

Į Klaipėdą dar mažai yra atplaukiančių jachtų ir katerių.Sutvarkius vandens turizmo infrastruktūrą, miestas įgautų naują tikrai jūriniouosto vaizdą.

Atskiras ir aktualus klausimas yra kaimo turizmas mūsųkrašte. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienėteigia, kad šiuo metu šalyje yra 680 kaimo turizmo sodybų, apie 30 iš jų -Klaipėdos apskrityje. Ši turizmo rūšis labiau populiari tarp vietinių Lietuvosgyventojų, kurie triukšmingą pajūrį mielai iškeičia į ramų poilsį kaimosodyboje. Remiantis prognozėmis, iki 2010 metų Lietuvoje kaimo turizmosodybų bus apie 2500. Kadangi turizmo plėtros strategijoje yra pažymėta,kad jų ypač trūksta pasienio zonose, tai tikėtina, kad Vakarų Lietuvoje kaimoturizmo sodybų taip pat patrigubės. Tačiau daug svarbiau yra didinti nekaimo sodybų skaičių, kaip kelti paslaugų kokybę jau veikiančiose.

Praktikos metu teko susidurti pirmiausia su kliento požiūriu,kad kaime teikiamos paslaugos turi būti aukščiausios kokybės, bet užžemiausią kainą. Klientai nuolat reikalavo nuolaidų kaip pagrindinėms taip irpapildomoms paslaugoms. Taip pat pastebėjom, kad lietuviai turistai nėrapakankamai kultūringi. Prie vandens telkinių, kieme ar net pirtyje jie paliekakalnus šiukšlių, net sugadintą ar visiškai sulaužytą įrangą, už kurią atsisakonet dalinai kompensuoti. Yra tokių klientų, kurie nesilaiko nei tvarkos neitylos režimo. Kartais ir aukštesnes pareigas užimantys svečiainedviprasmiškai reikalauja išskirtinių sąlygų už tą pačią kainą. Kita vertus,kad sodybos svečiai ilgiau pasiliktų, reikia gerai apmąstyti, kuo jie galėtųužsiimti. Kaimo turizmo sodybose labai trūksta renginių kaip visai šeimai,taip ir atskiroms turistų grupėms. Mažai galimybių sportuoti, žaisti.Ypatingai svarbus kaimo sodyboje yra maisto paruošimas, jei tokia paslaugaiš viso yra teikiama. Čia labai trūksta vietinės virtuvės patiekalų, senosioskrašto specifikos, galimybių pačiam pasiruošti maistą pagal išmoktusreceptus ar kitas galimybes. Neteko pastebėti sodybų su įranga neįgaliesiems.

Dar vienas pastebėjimas apie kaimo turizmą būtų tas, kadpatiems sodybų šeimininkams trūksta žinių, kaip geriau organizuoti savo

36

verslą, kaip elgtis didėjant konkurencijai, kur ir kaip mokytis užsienio kalbų,bendravimo kultūros ir kt., kas būtina turistų aptarnavimo srityje.

IšvadosPer pirmą 2005 metų pusmetį Klaipėdoje viešėjo 40 procentų

daugiau užsienio turistų negu pereitais metais. Jei mes įdomūs Europai,turėtumėm susimąstyti ir daug geriau tvarkyti savo turizmo ūkį, kad žmonėsčia atvyktų vėl ir vėl.

Turizmo paslaugos – daugiaaspektė veikla, nukreipta turistoporeikiams tenkinti ir aplinkai jo rekreacijai organizuoti. Siekiant kokybiškaiteikti šias paslaugas būtina gerbti savo kraštą, įsiklausyti į klientopageidavimus, išmanyti visas savo profesines kompetencijas, nuolat siektididesnių aukštumų.

Apžvelgę savo mokomąsias vasaros praktikas, mes daromeišvadą, kad rekreacijos ir turizmo verslas dar turi kur plėstis, jis perspektyviūkio šaka ir studijos šioje srityje yra būtinos. Kiekvienas, realioje aplinkojesusidūręs su paskaitų metu aptartomis problemomis, suvokėme, ką turėtumeir galėtume padaryti, kad mūsų indėlis į šią veiklos sritį būtų ir naudingas irpelningas.

Literatūra1. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Vilnius, 1998.2. Nacionalinė turizmo plėtros programa. Vilnius, 1999.3. Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius, 2002.4. Turizmas. Kaunas, 2002.5. www.tourism.lt/lt/dokumentai

STRESAI, JŲ POVEIKIS VEIKLOS REZULTATAMS IRPREVENCIJASimona Morkūnaitė, Eimantas TalutisKolpingo kolegija

Ar teko patirti malonų jaudulį, kutenantį šaltuką priešpasineriant į laukiamą darbą, kai vadovas patikėjo jums dominančią užduotį,ar pradėjus naują karjeros posūkį? Jūs tapote veiklesni, išradingesni,kūrybingesni, pajutote pakilumą. Gyvenimas su streso prieskoniu tarsi įgijonaują pavidalą ir prasmę.

Tačiau ar teko patirti pažeminimą, kai atvirai nekreipiamadėmesio į jūsų nuomonę, kai neįvertinamos pastangos, kai vadovas kažkoreikalauja iš jūsų pats blaškydamasis dėl sprendimų ir savo reikalavimų? Ogal jums tiesiog kiekvieną dieną be menkiausios priežasties grasinama atleisti

37

iš darbo, sumažinti atlyginimą? Darbas jums krinta iš rankų, nesugebatesusikaupti, skubėdami ir įsitempę klystate vis dažniau, o naktimis nuolatprabundate ar visai neužmiegate. Geležiniai pirštai ima gniaužti skrandžiosrityje, aštrūs dūriai daigsto širdį...

Nuolatinis stresas darbe pradėjo savo ardomąją veiklą.Problema – tinkamas streso poveikio suvokimas ir

kontroliavimas.Tyrimo objektas- įmonių, atliekančių skirtingas funkcijas,

personalas. Analizuojamas dalykas- įtampa, sukelianti stresą skirtingojedarbo aplinkoje.

Mūsų tiriamojo darbo tikslas yra išsiaiškinti ar tikraiLietuvoje yra daug įtampą patiriančių darbuotojų: jų supratimą apie stresopoveikį veiklos rezultatams, ir prevencijos būdus. Straipsnio hipotezė:Lietuvoje įmonių darbuotojai patiria nuolatinę įtampą, nemoka įveikti stresopadarinių.

Tyrimui atliki mes pasirinkome grupinio anketavimo metodą(respondentai patys atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus raštu; šįapklausos lapą respondentas užpildo savarankiškai pagal nurodytastaisykles). Tyrimo rezultatams apdoroti mes naudojome matematinėsstatistikos būdą. Tyrimas buvo atliktas Kauno mieste 2005 metų pavasarį.Apklausėme 30 žmonių. 10 iš jų dirba Kauno miesto lopšelyje- darželyje„Boružėlė“; 10- Kauno miesto apygardos teisme; likusieji- Kolpingokolegijos personalas. Žinoma, pagal gautus tyrimo rezultatus negalima spręstiapie visos Lietuvos įmonių darbuotojų įtampos bei streso lygį, tačiau ir šierezultatai verti kiekvieno darbuotojo dėmesio.

Streso sąvoka labai plačiai vartojama, tačiau ne visadateisingai suprantama. Žmonės paprašyti pasakyti kas tai yra, stresą dažnaiapibrėžia kaip įtampos, nerimo išgyvenimą, prislėgtumo, bejėgiškumojausmą. Taip pat ne retai nurodo pagrindines priežastis ir padarinius. Išrespondentų, kurių darbo pobūdis skiriasi ir kurie dirba skirtingose įstaigose,sužinojome, kad jie taip pat vienareikšmiškai vertina įtampą bei stresinessituacijas. Nors dauguma atsakė, kad stresą darbe patiria tik kartais, visiteigė, jog įtampa ir stresai trukdo susikaupti bei mažina darbingumą.Specialistai irgi ne visada sutaria dėl šio reiškinio apibūdinimo.Apibendrinant jų nuomones, stresą galima apibrėžti kaip padarinį atsako,kuriuo siekiama prisitaikyti prie veiksmo, įvykio ar aplinkybių, keliančiųypatingus reikalavimus. Stresas - tai būsena, atsirandanti žmogui susidūrus sutokiomis psichologinėmis ar socialinėmis aplinkybėmis, kurias jis suvokiakaip pavojingas ir nėra tikras, kad sugebės jas įveikti ( L. Alkinson).

Gal ir keista, tačiau streso padariniai ne visada neigiami.Įtampa yra natūrali gyvenimo dalis, be kurios jis prarastų daug žavesio.Saikinga įtampa gali net sustiprinti darbo motyvaciją ir pa