8/18/2019 JAV - 1 tema.doc

1/3

I tema. Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka

1. Konstitucionalizmo raida.

  Norint konstatuoti konstitucijos idėjos įgyvendinimą nepakanka vien priimti konstituciją. Pasak M. Rosenfeldo,turime skirti konstitucijos buvimą ir valdymą pagal konstitucionalimo idealą. !"onstitucionalimo idealą i#rei#kia trysaspektai. $yriausybės vald%ios ribojimas, teisinės valstybės buvimas, pagrindini& teisi& apsauga'.

"onstitucijos ( vald%ią saistan)ios ir asmenį ginan)ios auk#)iausiosios teisės idėja neatsiejama nuokonstitucionalizmo sąvokos. *i pirmąsyk pavartota tik +$(++ a. sand-roje *ungtinėse merikos $alstijose ir !%ymėjoamerikieti#kąją ra#ytinės konstitucijos vir#enybės leid%iam& įstatym& at%vilgiu doktriną' . /aikui bėgant #i sąvoka įgavodaugiau prasmi&.

Konstitucionalizmas suprantamas kaip reali teisinė tvarka, sukurta ir funkcionuojanti pagal

konstitucionalizmo doktriną. 0ai konstitucijos idėja, virtusi valstybi#kai organiuotos bendruomenės gyvenimopraktika. *i neatsiejama nuo teisės vie#patavimo. Konstitucionalizmo padarinys – „valstybės paklusimas teisei'.1ąvokos !konstitucionalimas' vartojimas keliomis prasmėmis sietinas su jos turiniopraplėtimu kiekvienu tokiu skirtingo vartojimo atveju. *is prasmingas. Pirmiausia turi b-ti idėja 2konstitucionalimaskaip doktrina3. $ėliau #i doktrina gali sutelkti visuomen4 naujai tvarkai įtvirtinti 2konstitucionalimas kaip sąj-dis3.1ėkmės atveju #alyje konstitucinė idėja gali virsti realia konstitucine santvarka 2konstitucionalimas kaip realivisuomenės organiacijos forma3. "onstitucionalimas ( ne statinis, u%baigtas visiems laikams, bet dinami#kas, nuolatbesiplėtojantis rei#kinys.

  "onstitucionalimo doktrinos esm4 i#rei#kė keletas idėj&5 ra#ytinės konstitucijos, vald%ios ribojimo,konstitucijos #altinio ( tautos, konstitucijos vir#enybės.  JAV Konstitucijos priėmimas. Po nepriklausomybės karo 67 valstij& sudarė Konfederaciją  ir 6888 m. buvo priimtiKonfederacijos straipsniai . 6896 m. jie įsigaliojo. 0a)iau konfederacija nebuvo efektyvi  ( tebuvo viena institucija( vien& r-m& konfederacijos kongresas ( valstija turėjo :;8 atstovus, ta)iau kiekviena valstij&, nepriklausomai nuoatstov& kongrese skai)iaus, turėjo tik po vieną balsą. 1varbiausiems klausimams spr4sti reikėjo bent < valstij& i# 67pritarimo. "ongresas nereguliavo toki& svarbi& klausim&, kaip prekyba tarp valstij&, tarptautinė prekyba, nesprendėmokes)i& klausim&. Nebuvo institucijos, kuri u%tikrint& sprendim& įgyvendinimą. 0odėl i#ry#kėjo nesutarimai tarpvalstij&, i#kilo grėsmė konfederacijai. 1iekiant i#gelbėti valstyb4, 1787 m. buvo sušauktas Filadeljos konventas,kuriame dalyvavo == delegatai ( jie rengė naują konstituciją, nors komitetas buvo su#auktas tik per%i-rėti ir patobulintikonfederacijos straipsnius. 6 proc. naujos konstitucijos ren!"j# buvo teisininkai. $os ren!ime dalyvavotokie autoritetai kaip %amiltonas& 'ašin!tonas& Franklinas& (edisonas. >alsuojama buvo pagal valstijas.

63 'ir!inijos planas ( jos delegatai pasi-lė naujai sutvarkyti *$ santvarką ( stipri federacija, kur valstijoms

tenka menkesnė reik#mė. 1tipri vykdomoji vald%ia.:3 )iu * +,ersi etapas  ; grynosios federacijos k-rimas ( #io plano atstovai siekė ne%ymiai pataisytikonfederaciją, i#saugoti konfederacijos straipsnius su ne%ymiais pataisymais.

73 Konektikuto kompromisas ( vidurys tarp stiprios centrinės vald%ios ir valstij& savaranki#kumo."onstitucija buvo priimta 6898 m. rugsėjo 6= d. ?iladel@jos konvente valstijos vienbalsiais nubalsavo u% konstitucijospriėmimą. *i įsigaliojo 689< m. liepos mėn.

2. Galiojančios konstitucijos bruožai

  Jungtinių Valstijų Konstitucija – pirmoji rašytinė konstitucija pasaulio istorijoje. Su šia Konstitucija amerikietiška konstitucionalizmodoktrina, jos samprata plito ir darė įtaka pasauliui. Pagal apimtį tai gana trumpas teisės aktas. Jame neaptariamos socialinės ir ekonominės asmensteisės.

Konstitucijos struktūrą suaro preamulė, ! straipsniai ir "! pataisos. Pirmasis straipsnis, kurį sudaro 1# pastraip$, reglamentuoja įstat%m$leid&iamosios institucijos Kongreso 'orma(imo, strukt)ros ir (eiklos principus. Antrasis straipsnis reglamentuoja (%kdomosios (ald&ios 'orma(imo irįgaliojim$ apimtį. *re+iasis straipsnis skirtas teisminės (ald&ios reglamenta(imo ir įt(irtinimo klausimams. *ik ket(irtasis JAV Konstitucijos

straipsnis reglamentuoja šalies sandaros strukt)r. -ia įt(irtinta 'ederacinė įgaliojim$ pasidalijimo sistema. Kiti tr%s straipsniai nustato Konstitucijos patais$ priėmimo t(ark, pareig laik%tis Konstitucijos nuostat$ ei Konstitucijos įsigaliojimo t(ark.

Konstitucija reglamentuoja pagrininių valsty!inės val"ios institucijų steigimo# veiklos ir $galiojimų turin$ !ei %&eisių !ilyje'

pagrinines "mogaus teises ir laisves. Konstitucija pradedama preamule, kurioje teigiama, jog šios Konstitucijos tikslas – sutverti to!ulesn(sąjungą# garantuoti teisingumą ir viin( rimt$# !enrą gyny!ą# skatinti visuotin( gerov( ir laisv(.

 edidelis patais$ skai+ius leid&ia teigti, kad tai %ra grie&ta Konstitucija ir kad jos keitimo proced)ros ganėtinai sudėtingos. Konstitucijos pataisosgali )ti priimtos tik ne ma&iau kaip d(iej$ tre+dali$ aej$ Kongreso r)m$ ara specialaus kongreso, kurį gali sušaukti ne ma&iau kaip d(i tre+iosios(is$ šalies (alstij$, nari$ pritarimu. Jas turi rati'ikuoti (alstij$ įstat%m$ leid&iamosios institucijos ne ma&iau kaip trij$ ket(irtadali$ als$ daugumaara toki als$ daugum turi surinkti (alstijos kon(entas, kurį sušaukti gali (isos šalies Kongresas. )irmosios ešimt pataisų !uvo priimtos *+,-m. ir ratiikuotos *+-* m. Jos istorijoje "inomos kaip &eisių !ilis# $tvirtinantis pagrinines "mogaus teises ir laisves.

Jungtinės Valstijos yra emokratinė# teisinė# eeracinė respu!lika, jos valymo orma pre/ientinė. Visi šie 'undementaliniai principaiįt(irtinti JAV konstitucinėje srangoje. *ai pirmoji Konstitucija pasaul%je, priimta tautos (ardu /0e te people o' 2nited States3 . Joje įt(irtintas principas, jog Konstitucij skelia tauta, &monijos istorijoje us pakartotas daugelį kart$, daugelio pasaulio (alst%i$ konstitucijose.

3. Žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimo ypatumai.

0ilaelijos Kongreso priimta Konstitucija nereglamentavo "mogaus teisių ir laisvių. et penkios (alstijos rati'ikuodamos naujjKonstitucij, tai darė su išl%ga, jog nedelsiant us padar%tos pataisos, įt(irtinan+ios &mogaus teises ir lais(es. *ad 1!41 m. pirmosios dešimt patais$

8/18/2019 JAV - 1 tema.doc

2/3

įsigaliojo ir taip JAV Konstitucijos sudedamja dalimi. Jos dar (adinamos *eisiu iliu. )irmoji pataisa $tvirtino "o"io# są"inės taikių susirinkimųlaisv(. Joje numat%ta asmens teisė kreiptis į (%riaus%5 su peticija. Kadangi šios &mogaus teisės ir lais(ės u(o traktuojamos kaip prigimtinės, pataisos loginė strukt)ra u(o 'ormuluojama taip, jog ji draudė Kongresui priimti tokius įstat%mus, kurie galėt$ (ar&%ti ara rioti minėtas &mogausteises ir lais(es. *a+iau supratimas, kad &mogaus teisės ir lais(ės negali )ti asoliu+ios, (ertė numat%ti t$ teisi$ ir lais(i$ rias. Antroji Konstitucijos pataisa įt(irtino asmens teis5 turėti ir nešiotis šaunamjį ginkl. *iek 'ederaciniai ir (alstij$ įstat%mai numato t(ark, kiap ir kokie asmen%s galinaudotis šia teise. *re+ioji pataisa draudė nesant šeimininko sutikimo įkurdinti karei(ius pri(a+iuose namuose. 6ia pataisa grind&iamas )stonelie+iamumo principas. Ket(irtoji pataisa garanta(o, jog nepagrįsti areštai ir kratos nepa&eis asmens, jo nuosa(%ės nelie+iam%ės. Penktoji pataisanustatė tam tikras procesines asmens garantijas. 7)tent šioje pataisoje numat%ta prisiekusi$j$ teismo galim%ė, taip pat įt(irtintas principas, jogasmuo negali )ti aud&iamas u& t patį nusi&engim du kartus, negali )ti (er+iamas li)d%ti prieš sa(e. 6i pataisa draudė rioti &mogaus lais(5, joturt, atimti g%(%5 e atitinkamo teismo sprendimo. Pataisa įt(irtino nekaltumo prezumcij, kaltės įrodinėjimo pareig atitinkamiems sujektams.6eštoji pataisa apirė&ė kai kuriuos endruosius teism$ (eiklos principus. Joje numat%ta kaltinamojo teisė į greit ir (ieš teism, įt(irtintakaltinamojo teisė susipa&inti su kaltinimo mot%(ais ir prie&astimi. Septintoji pataisa nustatė, jog ne tik aud&iamosios et ir ci(ilinės %los gali )tinagrinėjamos prisiekusi$j$ teismo. Aštuntoji pataisa draudė reikalauti dideli$ u&stat$, imti dideles audas ir skirti &iaurias, neįprastas ausmes.8e(intoji pataisa konstata(o, jog Konstitucijoje nenurod%tos teisės nepaneigia kit$ 9nepaminėt$: &mogaus teisi$ ir lais(i$. 8ešimtoji pataisa apirė&ė'ederacijos ir (alstij$ įgaliojim$ rias.

 e tik *eisi$ ilis, et ir (ėlesnės pataisos (is plėtė ir reglamenta(o &mogaus teises. 6tai tr%liktoji pataisa panaikino egzista(usįd(iprasmiškum dėl (ergijos.

;. Valstybės valdymo orma ir valstybės valdžios institucijų sistema<a. =stat%m$ leid&iamoji (ald&ia

 Jungtinių alstijų Kongresas – tai !statymų leid"iamoji institucija, tautos atsovybė. Aią institucijąrenka #alies pilie)iai. Pats "ongresas atstovauja ir visos #alies, ir atskir& valstij& interesams. tstov& r-mai ir1enatas buvo įsteigti kaip kompromisas tarp did%i&j& ir ma%&j& valstij&. Bviej& r-m& parlamentas buvosuprantamas ir kaip stabd%i& ir atsvar& sistemos dalis, garantuojanti nuosaik& ir pasvertą parlamento darbą.Nors abiej& r-m& parlamentai lygiateisiai, ta)iau sudaromi skirtinga tvarka ir skirtingai atstovauja gyventoj&skai)iui. tsotov& r-mai sudaromi proporcingai gyventoj& skai)iui. 0ad didesnė valstija turi daugiau atstov&.#enate valstijos atstovaujamos nepriklausomai nuo gyventojų skai$iaus jose. "iekviena valstijadeleguoja po du atstovus į 1enatą. 1enatori& įgaliojim& terminas yra #e#eri metai, o tstov& r-m& nario ( dvejimetai. #enato pirmininkas yra J% viceprezidentas. 1enatas kas dvieji metai atnaujinamas tre)daliu. 0aipgarantuojamas parlamento veiklos stabilumas.

JAV Konstitucija numato laai grie&tas Kongreso (eiklos rias. Konstitucija apirė&ia tas (isuomeninio g%(enimo sritis, kurias reguliuodamasKongresas gali leisti įstat%mus, taip pat tas (isuomeninio g%(enimo sritis, kuriose to dar%ti parlamentas negali. Kongreso kompetenciją taip patgalima skirstyti $ !enrąją ir specialiąją. 1pren"iant !enrosios kompetencijos klausimus alyvauja a!u Kongreso rūmai# o specialius – tik

vieneri rūmai. Kongresas gali priimti įstat%mus ir rezoliucijas. Sprendimai %ra galimi dėl ekonomikos regulia(imo, 'inans$ ir iud&eto, g%n%os iru&sienio politikos, apkaltos, prezidento ir (cieprezidento rinkim$. *ad tik Kongreso kompetencijai %ra nustat%ti mokes+ius, akcizus, pinig$ politik ir pan. *ik parlamentas turi teis5 skelti kar, spr5sti kariuomenės ir lai(%no sudar%mo ir išlaik%mo klausimus.

Apkalta > tai (%kdomosios ir teisminės (ald&ios atsto(o pašalinimo iš einam$ pareig$ proced)ra. Ji %ra sudėtinga ir (%kdoma aiej$ r)m$.Atsto($ r)mai gali inicijuoti kaltinim, o Senatas (eikia kaip teisminė institucija, priimanti galutinį sprendim.

Specialius įgaliojimus turi Senatas. Jis pritaria prezidentui, skirian+iam aukš+iausius (alst%ės pareig)nus. Senatas taip pat pritariatarptautinėms sutartims, kurias (ėliau gali rati'ikuoti JAV prezidentas. ?šskirtinė Atsto($ r)m$ teisė %ra teikti Kongresui 'inansinio po)d&ioįstat%mus.

=stat%m$ leid%os proced)ra prasideda nuo įstat%mo projekto pateikimo r)mams. =stat%m$ leid%os iniciat%(os teise gali naudotis tik aiej$ parlamento r)m$ nariai. Aieji r)mai projektus rengia keliais etapais. =stat%mo projektas, jei jam pritariama keliauja į Kongreso r)mus. @santnesutarimams sudaro derinamieji komitetai. *a+iau jeigu ent (ieni r)mai nepritaria įstat%mo projektui, jis atmetamas. Jei jie au pritaria, jis paduodamas prezidentui pasiraš%ti. Jeigu prezidentas (etuoja įstat%m$ projekt, Kongresas gali d(iej$ tre+dali$ aiej$ r)m$ als$ dauguma pritartiįstat%mo projektui. *uomet jis tampa įstat%mu ir e prezidento parašo. Jei prezidentas, ga(5s įstat%mo projekt, per dešimt dien$ jo nepasirašo irne(etuoja, įstat%mas įsigalioja ir e prezidento parašo.

 . V%kdomoji (ald&ia. 

Jungtinių Valstijų vykomoji val"ia priklauso Jungtinių Valstijų pre/ientui. 6alies prezidentas %ra ir (%kdomosios (ald&ios ir (alst%ėsgal(a. Jungtini$ Valstij$ prezidentas nėra atskaitingas Kongresui, galin+iam prezident pašalinti apkaltos proceso t(arka. JAV prezidentu gali )tirenkamas asmuo, kuris piliet%5 įgijo gimdamas. Jeigu prezidentas miršta, atsistat%dina iš pareig$, ara %ra nušalinimas, jo įgaliojimus (%kdo(iceprezidentas. Prezidentas renkamas ket(eriems metams. Prezidentu asmuo gali )ti tik d(i kadencijas. Prezidentas renkamas netiesioginiu )du.6alies pilie+iai renka rinkik$ kolegij, o ši > prezident. Kiek(ienoje (alstijoje renkama tiek rinkik$ kolegijos nari$, kiek (alstija turi nari$ Senate irAtsto($ r)muose. Jei dėl koki$ nors aplink%i$ rinkik$ kolegija negali išrinkti prezidento tuomet šalies prezident renk Atsto($ r)mai, o(iceprezident > Senatas.

JAV nėra o'icialaus termino /(%riaus%ė3. -ia (artojamas prezidento adiministracijos terminas. Prezidento adiministracij sudaro tr%sgrand%s< kainetas, prezidento (%kdomasis aparatas ei (%kdomosios agent)ros. Kainet sudaro departament$ (ado(ai > sekretoriai 9ministrai:. Jo(eikl reglamentuoja konstituciniai papro+iai. Prezidentas šaukia posėd&ius ir teikia s(arst%ti klausimus. *a+iau tai ne kolegiali sprendimus priimantiinstitucija, ji tik gali teikti rekomendacij prezidentui. 6ios institucijos reikšmė tiesiogiai priklauso nuo prezidento (alios. 8epartamentai %ra gan

sa(arankiškos institucijos, (eikian+ios atskir$ įstat%m$ pagrindu. Prezidento (%kdomasis aparatas u&tikrina prezidento 'unkcij$ įg%(endinim irskland$ dar. 6i institucija palaiko koordinacinius r%šius su Kongresu atsto(audama prezidento institucijai &iniasklaidoje, derina skirting$(%kdomosios (ald&ios institucij$ pozicijas. V%kdomosios agent)ros > tai institucijos, nagrinėjan+ios konkre+ius klausimus 9Panamos kanalo, *enesislėnio (ald%mo:.

8/18/2019 JAV - 1 tema.doc

3/3

  8augum prezidento įgaliojim$ apirė&ia pati Konstitucija, ta+iau dalį j$ lemia konstituciniai papro+iai. Prezidentas atsto(auja (alst%ei tiekšalies (iduje, tiek ir u&sien%je. Prezidentas turi teis5 atidėti nuosprend&i$ aud&iamosiose %lose įsigaliojim, gali teikti malon5 nuteistiesiems.Prezidentas dal%(auja įstat%m$ leid&iamojoje (eikloje. ors 'ormaliai jis nėra įstat%m$ leid%os iniciat%(os teisės sujektas, ta+iau prezidento aparato parengtus įstat%m$ projektus iš pagaros prezidento institucijai da&niausiai s(arsto Kongresas. Prezidentas turi galim%5 Kongreso priimt įstat%m(etuoti.

Konstitucija prezidentui suteikia (%riausiojo kariuomenės ir lai(%no (ado įgaliojimus. Jis negali skelti karo, et gali siusti karius į u&sienįdal%(auti taikos palaik%mo operacijose. 7et tokie sprendimai turi )ti per du mėnesius pat(irtinti Kongreso. Prezidentas Senato pritarimu pasirašo irrati'ikuoja tarptautines sutartis. Jis turi įgaliojimus skirti daug%5 aukš+iausi$ (alst%ės pareig)n$. *a+iau e(eik (isi jie skiriami Senato patarimu ir pritarimu. Prezidentas, net ir turėdamas įgaliojimus, priėm5s rimt sprendim kaip tarkim karo padeties į(edimas, pri(alo nedelsdamas apie tai pranešti Kongresui ir šis gali atšaukti prezidento sprendim. V%kd%damas sa(o įgaliojimus prezidentas leid&ia (%kdomuosius įsak%mus, direkt%(as,reorganizacinius planus, proklamacijas, instrukcijas. JAV PB@C?8@*D K* S*A*2SASEEEEEEE KoliuiKišeninis (eto >

c. *eisminė (ald&ia.

  Jungtinių Valstijų Konstitucija nustato# jog šalyje gali eg/istuoti tik vienas Aukš2iausiasis &eismas ir tiek "emesnės pakopos teismų#

kiek nustatys šalies Kongresas. Konstitucija taip pat įt(irtina teisėj$ nepriklausomumo ir nekei+iamumo principus. *eismai gali nagrinėti %las(ado(audamiesi reikšmingu skai+iumi šaltini$. Jie gali remtis endrj ir teisingumo teise, įstat%mais, sutartimis, gali tiesiogiai taik%ti Konstitucij.

6alies Konstitucijoje įt(irtinta, jog %los, kuriose sprend&iamas aud&iamosios atsakom%ės klausimas, nagrinėjamos dal%(aujant prisiekusiems, e to, tos (alstijos, kurioje u(o padar%tas nusikaltimas. Jungtinėse Valstijose (eikia 'ederacinė ir (alstij$ teism$ sistemos. Federacin5

teism$ sistem taip pat sudaro trij$ pakop$ teismai< region$ 9Federal district courts:, apeliaciniai 9Federal courts o' appeals: ei Aukš+iausiasis*eismas 9Supreme Gourt:. 3egioniniai teismai# kaip pirmosios instancijos teismai# spren"ia !au"iamąsias ir civilines !ylas. Apeliaciniaiteismai nagrinėja apeliacijas dėl regionini$ teism$, taip pat gin+us dėl tam tikr$ neteismini$ institucij$ sprendimo. Jungtini$ Amerikos Valstij$Aukš+iausiasis *eismas %ra aukš+iausia teisminė šalies instancija. 6is gin+as nagrinėja gin+us dėl (alstij$ aukš+iausi$j$ teism$ ir 'ederacijos teism$sprendim$.

Aukš2iausiąj$ &eismą suaro evyni teisėjai. Juos skiria pre/ientas 1enato pritarimu . Jis (eikia kaip kolegiali institucija. audojasi pla+ia diskrecijos teise. Jis pats gali spr5sti, kokias %las priimti nagrinėti. Paprastai jie nagrinėja 'ederacijos l%gmens, %patingos s(aros klausimus.Prie&ast%s, dėl kuri$ *eismas gali priimti nagrinėti %l, gali )ti< 'ederacijos l%gmens klausimai, kuri$ ankš+iau teismas nenagrinėjoH neteisingas'ederacijos įstat%m$ interpreta(imas &emesnės pakopos teismuoseH &emesnės pakopos teism$ teismini$ proced)r$ priimant sprendimus nesilaik%mas.Aukš+iausiasis *eismas, (eikdamas kaip paskutinės apeliacinė instancija, gali nagrinėti %las iš esmės 9tikrinti 'aktus:, ir dėl proced)rini$ dal%k$9teisės akt$ pa&eidimo:. Aukš+iausiasis *eismas (eikia ir kaip pirmosios instancijos teismas, ta+iau tuomet %l$ esmė )na (alstij$, pasiuntini$ gin+ai,u&sienio (alst%i$ konsul$ prolemos. *eismas priima nagrinėti %l esant apeliacijai, pareikala(imui ei kreipimuisi. 6is teismas taip pat sprend&iakonstitucinės justicijos klausimus. *ad jis gali tiek įstat%mus, tiek ir kitus (%kdomosios (ald&ios aktus pripa&inti nekonstituciniais. *eisės akt$konstitucingumo klausimus gali spr5sti ir &emesnio rango teismai, ta+iau Aukš+iausiasis *eismas turi įgaliojimus tokius sprendimus pers(arst%ti.

Kiek(ienos šalies (alstijos Konstitucija numato atskiras ne 'ederalinio l%gmens teism$ sistemas. 7)tent šiuose teismuose %ra sprend&iamaasoliuti dauguma aud&iam$j$ ir ci(ilini$ %l$. Valstijose egzistuoja pakopinė teism$ sistema. Iemiausios instancijos 9taikos, magistrat$, merij$, policijos: teismai sprend&ia smulkias aud&iamsias ir ci(ilines %las. *aikos teisėjai ir magistratai ne)tinai turi tureti teisinį išsila(inim. Pirmosiosinstancijos 9gra'%s+i$, ap%gard$, miest$: teismai nagrinėja aud&iamsias ir ci(ilines %las dal%(aujant prisiekusiems. Apeliaciniai teismai (%kdo&emesni$j$ teism$ prie&i)ros 'unkcij, nagrinėja apeliacijas dėl j$ sprendim$. Valstij$ aukš+iausieji teismai %ra aukš+iausios teisminės instancijos(alstijose. 6ie teismai nagrinėja apeliacijas dėl &emesnės pakopos teism$ sprendim$. Paprastai (alstij$ aukš+iausi$j$ teism$ teisėjus skiriaguernatoriai (alstij$ senat$ pritarimu. 6ie teismai taip pat (%kdo (alstijose konstitucinės justicijos 'unkcijas.

!. Valstybės sandaros orma

Federacinė respulika, sudar%ta iš # (alstij$. Pagal JAV konstitucijos ?V straipsnį< 1sk%rius. Kiek(ienoje (alstijoje turi )ti (isiškai pasitikima ir pria&įstami kit$ (alstij$ o'icial)s aktai, dokumentai ir teism$ %l$ med&iaga. Kongresas endraisiais įstat%mais gali numat%ti proced)ras, kuriomisištiriamas ši$ akt$, dokument$ ir teism$ %l$ med&iagos tikrumas ir nustatoma j$ teisinė galia. "sk%rius. Pripa&įstama kiek(ienos (alstijos pilie+i$teisė naudotis (isomis kit$ (alstij$ pilie+i$ pri(ilegijomis ir lais(ėmis. Kiek(ienas asmuo, kurioje nors (alstijoje apkaltintas (alst%ės išda(imu,

sunkiu nusikaltimu ar kitu nusikaltimu, pasislėp5s nuo teismo ar surastas kitoje (alstojoje, reikalaujant (%kdomajai (ald&iai to (alstijos, iš kurios paėgo, turi )ti perduotuotas tai (alstijai, kurios jurisdikcijai %ra priskirtas nusikaltimas. Joks asmuo, pri(alantis pagal įstat%mus atlikti tarn% ardirti ir paėg5s į kit (alstij, negali )ti šios (alstijos įstat%mais ir nutarimais atleistasnuo tarn%os ar daro ir turi )ti išduotas prašant tai šaliai,kuri turi teis5 reikalaut atlikti tarn% ar dar. sk%rius. aujas (alstijas į ši sjung gali priimti Kongresas, ta+iau negalima naujos (alstijossudar%ti ar j įsteigti kitos (alstijos teritorijojeH jokia (alstija negali )ti sukurta susijungus d(iem ar daugiau (alstij$ ara (alstij$ dali$ e ši$ (alstij$įstat%m$ leid&iam$j$ susirinkim$ ir Kongreso sutikimo. Kongresui priklauso teisė disponuoti teritorija ara kita JAV priklausan+ia nuosa(%e irnustat%ti šiais klausimais (isas reikalingas tais%kles ir nutarimusH šioje Konstitucijoje nieko negalima aiškinti taip, kad )t$ galima pakenkti kokiomsnors JAV ar kurios nors (alstijos teisėms. ;sk%rius. Jungtinės Valstijos garantuoja kiek(ienai (alstijai, esan+iai šioje sjungoje, (ald%mo 'orm >respulik ir gina kiek(ien (alstij nuo priešo įsi(er&imo, o paprašius įstat%m$ leid&iamajam susirinkimui ara kai neįmanoma sušaukti įstat%m$leid&iamojo susirinkimo, (%kdomajai (ald&iai, gina nuo smurto (alstijoje.