8 paskaita. PlanaspŽodžių junginių ir sakinių reikšmėpPragmatikos elementai

pKalbos lygmenų apžvalgapKalba ir kalbėjimas

pGyvūnų komunikacija ir kalbos kilmėpKalbos sutrikimaipVaikų kalba

2

Žodžių junginių ir sakinių reikšmėpKol kas kalbėjome tik apie žodžių reikšmę, bet kaip atsiranda junginių ir sakinių reikšmė (prasmė)?

pVienas iš galimų atsakymų — žodžių reikšmės sumuojamos pagal tam tikrus principus

pSakysim, norint perteikti tam tikrą reikšmę dviem daiktavardžiais, lietuvių kalboje vienas iš jų turi atlikti pažyminio vaidmenį (funkciją), plg.: žmogus + miestas:(a) žmogaus miestas(b) miesto žmogus2

3

Žodžių junginių ir sakinių reikšmėpDaugiausiai kalbama apie daiktavardinių junginių semantinius vaidmenis ir jų ryšį su veiksmažodžiu

pPavyzdys: situacijos dalyviai: Jonas, beždžionė, papūga; predikatas: padovanoti; vaidmenys: veiksmo atlikėjas (agentas); naudos gavėjas (beneficientas); tiesiogiai veikiamas objektas (patientas)

pPriklausomai nuo to, kaip vyksta situacija, daiktavardžiams suteikiame tam tikrus vaidmenis ir iš jų gimsta sakinio prasmė3

4

FrazeologijapKartais atsitinka taip, kad žodžių junginiai ar ištisi sakiniai įgyja kiek kitokią reikšmę ar prasmę, nei būtų galima tikėtis iš juos sudarančių žodžių ir jų vaidmenų

pPvz.: dėl akių, duoti velnių, kabinti makaronus, vargais negalais, varyti Dievą į medį

pTai frazeologizmai — pastovūs (tarsi sustingę) ir paprastai vaizdingi žodžių junginiai ar sakiniai, kurių reikšmė (tiesiogiai) neišvedama iš jų sudėtinių komponentų4

5

PragmatikapŠnekos aktas

pPrisiminkime: adresatas, pranešimas, adresantas

pBe minėtųjų elementų, komunikuojant dar svarbus ir šnekos akto kontekstas (aplinka)

p Panagrinėkime pavyzdį: Ar žinai, kad jie ten nebegali nuskristi?

5

6

Pragmatikap Paprastai skiriamas kalbinis kontekstas(diskursas) ir nekalbinis kontekstas

p Į kalbinį kontekstą (ankstesnę pokalbio arba teksto dalį) nurodo įvardis jie ir prieveiksmis ten

p Nekalbiniu kontekstu laikomos bendrosios žinios apie pasaulį (veikėjai, į kuriuos nurodo įvardis jie, gebėjimas lėkti oru savo paties jėgomis arba naudojantis tam tikromis priemonėmis), bendraujančiųjų lūkesčiai, santykiai, pokalbio laikas, vieta ir kt.6

7

Diskursas: tema ir remap Kurdami diskursą, kalbėtojai linkę tam tikrą žinomą informaciją arba dalykus, apie kuriuos kalbama, kelti į pradžią. Ši žinomoji informacija vadinama tema (angl. topic)

p Po temos pateikiama nauja arba aktuali informacija – tai, kas norima apie tam tikrus dalykus pasakyti. Tai rema (angl. comment), pvz.:

p(1) Jonas [tema] išdaužė langą [rema]p(2) Langą išdaužė [tema] Jonas [rema]

7

8

Diskursas: anaforap Kurdami diskursą, kalbėtojai gali tam tikrų elementų iš naujo neminėti, o tik pateikti į juos tam tikras nuorodas, pvz.:

p Jonas išdaužė langąp Jo šukės suraižė jam rankas

p Anafora (angl. anaphora) – tai nurodymas į anksčiau pasakytus dalykus(jo = lango, jam = Jonui)

8

10

Nekalbinis kontekstas: deiksėp Bendraudami žmonės paprastai pateikia ir nuorodų, kurios nukreipia į nekalbinį kontekstą. Tokios nuorodos vadinamos deiktinėmis.

p Jų atskaitos taškas būna kalbėtojas ir kalbėjimo situacija („čia ir dabar“)

p Pvz.: rodomieji įvardžiai (šitas, tas, anas), įvardiniai prieveiksmiai (čia, ten); laiko prieveiksmiai (dabar, vakar, rytoj, tada, šiandien) ir t. t.

10

11

Kalbos sistemos moduliai (lygmenys)pLeksika / žodynas (žodžiai - vienetai, žymintys objektus, ypatybes ir kita)

pSintaksė (žodžių junginiai ir sakiniai, jų sudarymo principai; atspindi objektų ir jų ypatybių santykius, gali žymėti ir gramatines reikšmes)

pMorfologija (žodžio sandara, jos principai; morfemos atspindi leksines (šaknys) ir, jei galima, darybines ir gramatines reikšmes, taip pat sintaksinius ryšius (afiksai))

pFonologija (garsinis kalbos kodas; to kodo vienetai, jų jungimo ir segmentavimo principai)11

12

Kalbos sistemos vienetų santykiaipPastebėta, kad kalbos sistemos vienetai gali būti susiję sintagminiais ir paradigminiais santykiais

pParadigminiais santykiais susiję vienetai toje pačioje pozicijoje gali vienas kitą pakeisti (sakykime, kad tai vertikalieji santykiai)

pSintagminiais santykiais susiję vienetai sudaro tam tikrus junginius ir vienas kito pakeisti negali (sakykime, kad tai horizontalieji santykiai)

pParadigminiai santykiai atspindi vienetų klases, o sintagminiai – jų junginius, jungimosi galimybes

12

13

Kalba ir kalbėjimaspFerdinand de Saussure (1857–1913)

p Kalba kaip sistema (taisyklių/principų rinkinys), pr. langue, angl. language

p Kalbėjimas (šneka) kaip naudojimasis ta sistema, jos realizavimas, pr. parole, angl. speech

13

14

Gyvūnų komunikacija, kalbos kilmėpDažniausiai egocentriniai pranešimai (apie save, savo būseną, susijusią su maistu, dauginimusi, agresija ir kt.)

pReti pranešimai apie kitus pasaulio dalykus („išoriniai pranešimai‛‛, referenciniai, nurodomieji –apie maisto šaltinį (bičių „šokiai‛‛), apie plėšrūną ore arba ant žemės (skirtingi tam tikrų beždžionių šūksniai))

pKaip ir žmonių komunikacijoje, palyginti dažnai naudojami oro bangų virpesiai (garsai)

15

Gyvūnų komunikacija, kalbos kilmėpŽmogaus ir kai kurių gyvūnų komunikacija kai kuriais aspektais panaši (forma – oro bangų virpesiai, funkcija – perduoti informaciją)

pVieni iš svarbiausių skirtumų – žmogauskomunikacinės sistemos sudėtingumas (elementų įvairovė, galinti atspindėti didelį „tikrovės“ dalykų diapazoną), dažna referencija į išorės pasaulį (pranešimai ne vien apie save), kūrybiškas sistemos elementų kombinavimas, naujų elementų kūrimas

16

Gyvūnų komunikacija, kalbos kilmėpŽmogaus kalbos vystymasis turi būti susijęs su bendrųjų kognicinių (pažintinių) gebėjimųaugimu (plg. suprasti – kalbėti, skaityti – rašyti)

pŽinių perdavimo sistemos vystymasis turi būti susijęs ir su intensyviu bendruomeniniu gyvenimu

pNegalima nubrėžti vienakrypčių poveikio vektorių, reikia įžvelgti sąveiką tarp pažinimo, informacijos perdavimo ir bendruomeninio gyvenimo

17

Kalbos sutrikimaipSmegenų pažeidimai (dėl kraujo išsiliejimo ar kt.) gali sukelti kalbos sutrikimus, vadinamus afazija

pKalbos sutrikimų analizė gali padėti pažinti kai kuriuos kalbos veikimo principus

pDažniau kalbama apie dvi afazijos rūšis:1.Nesklandžioji afazija (Brokà afazija, Paul Broca, 1861)2.Sklandžioji afazija (Vernikės afazija, Carl Wernicke, 1873)

18

Kalbos sutrikimai: smegenų sritys

19

Kalbos sutrikimai: Brokà afazijapPasunkėja kalbos raiška

p Supaprastinami sunkiau tariami skiemenys, sakinys netenka intonacijosp Agramatizmas

p sunkiau parenkamos ar painiojamos gramatinės formosp trūksta tarnybinių kalbos dalių (artikelių, prielinksnių, pagalbinių veiksmažodžių) ir kaitybos morfemųp sutrinka sintaksės struktūra

pKalbėtojas gana gerai (lyginant su Vernikės afazija) supranta tai, kas jam sakoma

20

Kalbos sutrikimai: Vernikės afazijapSutrinka kalbos turinio ir raiškos plano sąsaja:

p Sakiniai turi sklandžią intonacijąp Žodžių junginiuose netrūksta tarnybinių kalbos daliųp Bet kalbėtojo kuriamą tekstą sunku suprasti

pKalbėtojas iš esmės nesupranta, kas jam sakoma (t. p. ir rašytinio teksto)

21

Vaikų kalbapVystosi stadijomis, susijusi su kognicinių(pažintinių) gebėjimų augimu

pFonologinė raiška pradžioje paprasta (balsiai, lūpiniai ir „gugavimo“ priebalsiai, CV skiemuo, reduplikacija)

pPradedama nuo pavienių žodžių, vėliau pereinama prie junginių, ilgainiui daugėja gramatinių kategorijų ir jų reikšmių, sudėtingėja sintaksinė raiška

22

Vaikų kalba: sintaksės raidos pavyzdysVieno žodžio pasakymai, nėra sintaksinės

struktūros:1. a-pa ‘noriu, kad mane paimtum ant rankų’2. niam-niam ‘noriu valgyti’, ‘valgau’, ‘čia yra valgis’3. au-au ‘čia šuo!’, ‘pamačiau šunį!’, miau ‘katė’

Dviejų žodžių pasakymai, atsiranda žodžių junginiai, žodžių tvarka dažnai atitinka besimokomos kalbos:

1. au-au ku-kū ‚šuns nebematyti, šuo dingo, nubėgo‘2. a-pa-pa no-nia ‚noriu, kad mane paimtum ant

rankų’3. e-me po-pa ‘Emilija užsigavo, Emilijai skauda’4. no-nia miau ‘noriu pamatyti/paglostyti katę’

23

Vaikų kalba: sintaksės raidos pavyzdysp„Telegrafas“ – pasakymai ilgėja, įsitvirtina žodžių junginiai, kaitybos elementai netikslūs ar praleidžiami:

1.mama ateika, nonia sadainia! ‚mama, ateik, noriu saldainio‘2.nenonia, eme nonia tita sadainia tala ‚nenoriu, Emilija nori (=aš noriu) kito saldainio, [kuris yra ant] stalo’

24

Papildoma paskaita (9)pPapildoma (paskutinė) paskaita vyks spalio 31 d. 9:00