kas yra gera pamoka

KAS YRA GERA PAMOKA ?

2

VISŲ, KAŽKIENO, KIEKVIENO, NIEKO

BENDRAS DARBAS Reikėjo atlikti svarbų darbą ir VISŲ

paprašė tai padaryti.

VISI galvojo, kad KAŽKAS tai padarys.

KIEKVIENAS galėjo tai padaryti, bet NIEKAS nepadarė.

KAŽKAS supyko dėl to, kad tai buvo VISŲ darbas.

VISI galvojo, kad kiekvienas galėjo tai padaryti, bet KAŽKAS suprato, kad Niekas nedarys.

Baigėsi tuo, kad VISI kalti no KIEKVIENĄ, nes NIEKAS konkrečiai KAŽKIENO nepaprašė.

3

Pagalvokite...

“Daugelis kilnių sumanymų galėjo likti neįgyvendinti, jeigu iš anksto būtų galima

numatyti jų sunkumus ir trūkumus”.

T.Kuleris

4

Mokslininkų nuomone, mokiniai išmoksta, prisimena:

10 % to, ką perskaito, 20 % to, ką girdi, 30 % to, ką mato, 50 % to, ką mato ir girdi, 70 % to, ką aptaria su kitais, 80 % to, ką asmeniškai išbando, 95 % to, ko moko kitus.

“Kas nelaimingai, netinkamai išmokstama, tas sėkmingai pamirštama”.

5

Šiuolaikinė pamoka

Pamoka- tai planingai organizuota, reglamentuota tam tikrų dokumentų (standartai, programos) mokytojo ir ugdytinių veikla.

Pamoka- mokytojo ir mokinių kūryba. Pamoka- mokymo(-si) procesas. Pamoka- žinios- veikla- rezultatas. Pamoka- ugdymo turinio konkretinimas

mokykloje (!!!).

6

Tęsiame pokalbį...

1. Veikla: mokytojas, mokiniai.

2. Informacijos šaltiniai.

3. Ugdymo metodai ir priemonės.

7

Veikla

Ką Jūsų pamokose veikia mokiniai?

Kokia Jūsų veikla pamokoje?

Kokia medžiaga naudojama pamokose?

8

Veikla

Ar mokiniaidirba savarankiškai, poromis, grupėse, kalba, žiūri, rašo

(konspektuoja), raštu atlieka užduotis, dalyvauja diskusijoje, atsako į klausimus?...

Ar mokytojasaiškina, demonstruoja, bendrauja individualiai, su mokinių poromis,

su grupe, su visa klase?...

Ar pamokos medžiaga:vadovėlis, papildomi leidiniai, darbo vadovai, darbo lapai, vaizdo

aparatūra, garso aparatūra, kompiuteris, skaičiuokliai, skaidruolės?...

9

Informacijos šaltiniai

Kokius informacijos šaltinius

Jūs naudojate?

Kokiais informacijos šaltiniais, Jūsų

paskatinti, naudojasi Jūsų mokiniai?

10

Informacijos šaltiniai

Knygos: grožinė literatūra, informacinė literatūra, žinynai, enciklopedijos, žinynai, vadovai, žemėlapiai...;

Kompiuteriai, kompaktiniai diskai, daugialypė aplinka, internetas, programinė įranga, teletekstai...;

Laikraščiai ir žurnalai: dienraščiai, savaitraščiai, vietinės reikšmės ir šalies leidiniai, specifinių sričių leidiniai, iškarpos...;

Garsinės ir regimosios priemonės: TV, radijas, kasetės, vaizdajuostės...;

Žmonės: bibliotekos personalas, mokytojas, šeima, bendraklasiai...;

Organizacijos: bendrijos, visuomeninės organizacijos, verslo organizacijos, viešoji biblioteka, muziejai, vyriausybės ir savivaldos organai, informavimo tarnybos...

11

Ugdymo priemonės ir metodai

Ką Jūs naudojate savo pamokose?

12

Ugdymo priemonės ir metodai

Darbas grupėse, projektinis darbas, diskusija, paskaita, teksto analizė, savarankiškas darbas, darbas porose, šaltinių analizė, tiriamieji darbai, eksperimentiniai darbai, žaidimai, kūrybiniai darbai, “voratinklis”, “durstinys”, “proto žemėlapis”, “minčių lietus”, inscenizacijos, ekskursijos, pranešimai-konferencijos...

13

TIKSLINGUMAS

14

Koks mokymasis yra geras?

Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas. Mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas. Mokymasis yra bendradarbiavimas. Mokymasis yra savitvarka, jį reikia planuoti ir

reguliuoti. Mokymasis turi tikslą, kuris visada siejasi su

motyvacija. Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis

(svarbi mokymosi aplinka).

15

1. Tikslai

Tikslai- aiškūs, glausti teiginiai, nusakantys, ko mokytojas tikisi pasiekti.

Šiais teiginiais nurodomi gana platūs apibendrinti ketinimai.

Pavyzdžiui: plėtoti mokinių mokslinio tyrimo supratimą ir

gebėjimus. pagerinti mokinių gebėjimus komunikuoti

anglų kalba raštu.

16

2. Mokymosi uždaviniai

Mokymosi uždaviniai - ketinimai, nusakomi konkrečiais, pamatuojamais teiginiais, rodančiais laukiamus mokinių mokymosi rezultatus artimiausiu metu (pamokoje).

17

Mokymosi uždavinių klasifikavimas

Pažinimo (kognityvinė) sritis

Žinios. Gebėti: pasakyti; pakartoti; išvardinti; atpažinti; rūšiuoti; atkartoti; informuoti; aprašyti...

Supratimas. Gebėti: paaiškinti; pateikti argumentus; nustatyti priežastis; iliustruoti...

Taikymas. Gebėti: naudoti; taikyti; konstruoti; spręsti; rūšiuoti...

18

Mokymosi uždavinių klasifikavimas

Analizė. Gebėti: suskaidyti į dalis; išvardinti komponentus;

palyginti ir priešpriešinti; paskirstyti pagal skirtumus...

Sintezė.Gebėti: susumuoti, apibendrinti, argumentuoti;

organizuoti; projektuoti; sukurti; paaiškinti priežastis...

Vertinimas.Gebėti: padaryti sprendimą; pateikti argumentus už

ir prieš; kritikuoti...

19

Mokymosi uždaviniai

Mokymosi uždavinių komponentai:Atlikimas (veikla)- ką mokiniai gebės padaryti;

svarbiausias ketinimas.

Kokiomis sąlygomis (sąlyga)- tinkamas kontekstas.

Kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant (kriterijus)- su kokiu standartu lyginti sėkmę.

20

Mokymosi uždavinių bruožai

Turi būti nustatyti konkretūs laukiami rezultatai.

Konkretumas. Aiškumas ir glaustumas. Jie turi būti išmatuojami. Jie turi būti konstatuojami kaip rezultatas

(vartojami žodžiai, išreiškiantys veiksmus).

21


Pagal duotą modelį(sąlyga)

mokiniai mokės sukurti pasakojimą(veikla), atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę

situaciją(kriterijus).

22


Mokinys, naudodamas pieštuką ir liniuotę, sąsiuvinio lape nubrėš 6 cm atkarpą

ir ją pažymės.

Sąlyga – naudodamas pieštuką ir liniuotę,

Veikla –sąsiuvinio lape nubrėš 6 cm atkarpą

Kriterijus – ir ją pažymės.

23


Skaitydami nežinomą prozos tekstą (sąlyga),

mokiniai mokės išsamiai (kriterijus)

apibūdinti pagrindinį veikėją (veikla).

24


Sudarant diagramą,

aktyviai

dalyvaus visi grupės nariai.

25

UŽDAVINIŲ PAVYZDŽIAI (1)

Mokinys vienu sakiniu aprašys pagrindinę kiekvienos iš šešių teksto pastraipų mintį, suklysdamas ne daugiau kaip 2 kartus.

Iš pateiktų apibrėžimų išrinkti geriausią.

Gebės parašyti ne mažiau kaip 50 žodžių pastraipą be gramatinių klaidų.

Kiekvienas mokinys gebės išreikšti savo požiūrį taip, kad kiti grupės nariai įdėmiai klausytųsi.

Iš pateikto 10 žodžių sąrašo išrinks ir paskaitys žodžius, kurių galūnė tariama [ z], padarydamas ne daugiau kaip 4 klaidas.

26

UŽDAVINIŲ PAVYZDŽIAI (2)

Naudodamasis trumpų pasakojimų rinkiniu, kiekvienas mokinys vienu sakiniu apibūdins kiekvieno iš jų temą.

Teisingai panaudos būdvardžius ir prieveiksmius 10 sakinių, padarydamas ne daugiau kaip 5 klaidas

Kiekvienas mokinys teisingai užrašys ne mažiau kaip 80% diktuojamų žodžių.

Padeklamuos / gebės padeklamuoti eilėraštį.

Parašys / gebės parašyti eilėraščio turinio santrauką.

27

Veiksmažodžių pvz. pamokos uždaviniams kelti

Analizuoti Argumentuoti Vertinti Palyginti

Nurodyti/Parodyti

Pateikti pavyzdžių

Prognozuoti Apibūdinti

Aptarti Pagaminti Ištirti Paaiškinti

Nustatyti Iliustruoti Pateisinti Suplanuoti

Peržiūrėti Apibendrinti Atlikti Padaryti išvadą

28


Geras mokymosi uždavinys

o Nukreipia mokymą; o Suprantamas mokiniams; o Leidžia spręsti apie pamokos sėkmę.

Jeigu mokytojas skiria laiko mokymosi uždavinių išsiaiškinimui klasėje, mokiniai:

o Pozityviau žvelgia į mokymąsi;o Labiau pasitiki savimi;o Supranta mokymosi prasmingumą.

29

GEROS PAMOKOS POŽYMIAI

Gera pamoka

30

Gera pamoka Suformuluoti mokymosi

uždaviniai

Mokytojas gerai išmano dalyką

Mokytojas yra savo dalyko entuziastas

Taikomi tinkami mokymo metodai ir mokymosi strategijos

Pamokoje skatinamas savarankiškas mokymas

Detalus, konstruktyvus ir laiku suteiktas grįžtamasis ryšys

Tinkamas santykis ir ryšys tarp teorinių žinių ir jų praktinio pritaikymo

Mokymas ir mokymasis individualizuojamas ir diferencijuojamas

Stipresniesiems mokiniams siūlomos platesnės ir/ar gilesnės veiklos

Silpnesniesiems mokiniams teikiama įvairi pagalba

Taikomi tinkami vertinimo metodai

31

KriterijusRodikliai

pamokoje/pamokos scenarijuje

Kaip/ kur išreikšta Bendrosiose programose?

Žinios

Gebėjimai

Aktyvus

mokymasis

Mokymosi uždavinys

Veiklos ir jų tikslingumas.

Užduotys :Diferencijavimas, individualizavimas

Integravimas

Motyvuojanti mokymosi aplinka

Mokytis

padedantis

vertinimas

•Formuojamasis vertinimas pamokoje

•Abipusis grįžtamasis ryšys

•Įsivertinimas (proceso ir rezultato)

Nuostatos

32

Mokymasis keičia mokymą!!!

Mokinys Ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose, apibendrina,

perteikia kitiems,o Tyrinėja gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką,o Nustato problemas, ieško sprendimų ir juos pagrindžia, o Pristato savo darbo rezultatus, o Klausia, siūlo, kuria, vertina, numato,

Mokytojaso Parenka, pritaiko ugdo turinį ir metodus, o Planuoja ir organizuoja mokymą bei mokymąsi,o Padeda, nukreipia,o Vertina, suteikia grįžtamąją informaciją, koreguoja.

33

???

Vertinimas

KOKIUS VERTINIMO METODUS IR BŪDUS NAUDOJATE PAMOKOJE

(“ numegzkite voratinklį ” )

34

Pamokos stebėjimas

Ar pamokoje atsispindėjo tarpdalykiniai ryšiai? Ar pamoka buvo siejama su ankstesne? Ar nurodyti ryšiai su būsima pamoka?

Kokie gebėjimai ir kaip buvo ugdomi? Ar jie bus reikalingi tolimesnėje mokinių veikloje?

Ar pamokoje sudarytos sąlygos mokinių saviraiškai?

Koks pamokos mikroklimatas, mokytojo ir mokinių santykiai?

35

Pamokos stebėjimas Ar pasiekti pamokai keliami tikslai?

Ar tinkamai suformuluoti mokymosi uždaviniai?

Ar mokiniai suprato ir įsisavino pamokoje nagrinėtą medžiagą?

Kokios priemonės buvo naudojamos? Koks jų veiksmingumas?

Ko pamokoje išmoko mokinys? Kokie įgūdžiai buvo lavinami?

Kokie vertinimo būdai naudoti pamokoje?

36

Pamokos stebėjimas

Ar naudotas vertinimas skatino mokinių motyvaciją?

Ar panaudota vertinimo metu gauta informacija?

Ar mokiniai aktyviai dalyvavo mokymosi procese?

Ar mokiniams suteikta individuali pagalba

(spec. poreikių mokiniai; itin gabūs mokiniai ir pan.).

37

Pamokos stebėjimas

Ar tinkamas pamokos tempas?

Ar išnaudota mokymosi aplinka?

Kaip galvojate, ar Jūsų pastebėjimai dėl stebėtos pamokos buvo mokytojui naudingi?

KONKRETI PAMOKOS STEBĖJIMO LENTELĖ PRIKLAUSO NUO STEBĖJIMO

TIKSLO!

38

Mokytojas:

planuoja pamoką, atsižvelgdamas į mokinių siekius ir galimybes;

pasidalina atsakomybę už jų mokymąsi;

vengia lyginti mokinius tarpusavyje;

vertina pastangos;

paiso individualių mokymosi siekių, daug dėmesio skiria procesui;

aptaria ir išaiškina vertinimo kriterijus; komentarais parodo, kaip toliau mokytis.

39

Pamokos organizavimas Analizė bei vertinimas

Mokytojos veiklos planavimas Pamokos uždavinys

Pamokos struktūros kokybė Akivaizdūs tarpdalykiniai ryšiaiMotyvuotai keičiasi struktūrinės dalysMokymo metodai ir mokymo priemonės parinktos tinkamai, atitinka šios

pamokos uždavinį

Klasės valdymas Mokinių veikla organizuota taip, kad mokiniai užduotis atlieka noriai, bendraujant su grupės draugais

Mokymo kokybė Pasirinkti mokymo(si) metodai skatina mokymosi motyvaciją , mokiniai aktyviai dalyvauja ruošiant ir pristatant užduotis

Mokiniai dirba grupėseUžduočių paaiškinimai aiškūs ir konkretūs

Mokymosi kokybė Mokytoja skatina, kad mokiniai aktyviai dalyvautų pamokoje, užduotis pristatytų skirtingų grupių, skirtingi mokiniai

Mokiniai puikiai sutaria tarpusavyje, vienas kitam padeda, dalinasi mokymo priemonėmis

Mokymo ir mokymosi diferencijavimas

Užduotys diferencijuotos, nes paruoštos atsižvelgiant į gabius ir silpnesnius mokinius.

40

Pamokos planavimas ir organizavimas

Mokymosi uždavinių kėlimas, apibrėžtumas. Pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumas. Mokymosi uždavinių, metodų ir mokymo bei mokymosi priemonių dermė. Laiko panaudojimo racionalumas ir veiksmingumas.

Mokymas Mokytojo aiškinimo, demonstravimo ir nurodymų suprantamumas. Mokymo medžiagos aktualizavimas, susiejimas su mokinių patirtimi, interesais, poreikiais. Tinkamas metodų parinkimas, atsižvelgimas į mokinių mokymosi poreikius ir stilius. Indvidualaus ir grupinio mokymo(si) derinimas. Namų darbų apimtys, tikslingumas, ryšys su darbu klasėje, namų darbų individualizavimas.

Mokymasis Mokinių aktyvumas pamokoje. Gebėjimas savarankiškai atlikti užduotis, vertinti savo mokymąsi, įvardinti mokymosi sunkumus ir problemas. Gebėjimas ir noras dirbti bendradarbiaujant su kitais mokiniais ir mokytoju. Atsakomybė už savo mokymąsi.

Pagalba mokiniui Individualizavimas konsultuojant ir teikiant pagalbą atskiriems, įvairių poreikių turintiems (specialiųjų poreikių, gabiems, turintiems elgesio sutrikimų ir kt.) mokiniams bei jų grupėms pagal poreikius.

Vertinimas Vertinimo būdų individualizavimas, tinkamumas ir dažnumas. Kiekvieno mokinio matymas; grįžimas prie nesuprastų ar neišmoktų dalykų; klaidų taisymas. Skatinimų giriant ar kritikuojant dažnumo santykis. Pamokoje sukauptos vertinimo informacijos panaudojimas mokymosi uždaviniui pasiekti.

Santykiai, tvarka, klasės valdymas

Klasės mikroklimato palankumas mokymuisi: mokinių tarpusavio santykiai ir savijauta klasėse, mokinių – mokytojo santykiai. Tvarką ir drausmę palaikančių reikalavimų aiškumas, darbo klasėje ritmingumas. Destruktyvaus elgesio ir kitų problemų sprendimas.

Mokymosi aplinka Patalpos tinkamumas mokytis, jaukumas, estetiškumas. Informacijos šaltinių ir mokymosi priemonių kiekis, tinkamumas ir panaudojimo veiksmingumas. Racionalus erdvių, patalpų pritaikymas ir naudojimas ugdymo procesui.

Pasiekimai pamokoje Mokinių pasiekimai lyginant su išsikeltu uždaviniu. Pamokos rezultatų apibendrinimas, aptarimas, įvertinimas; tikrinimas, kiek mokiniai suprato ar ką išmoko.

41

Vertinimas pagal Bloomo taksonomiją

Veiklos etapai ŽINIOS

SUPRATIMAS

TAIKYMASANALIZĖ

SINTEZĖ

ĮVERTINIMAS

5 6 7 8 9 10

42

MOKSLEIVIO GEBĖJIMAI IR ŽINIOS

KAIP PARODO GEBĖJIMUS IR ŽINIAS

10 - rodo susiformavusią

kompetenciją.

Vertina ir kuria kelia hipotezes, teikia alternatyvas, improvizuoja, nusprendžia, vadovauja.

9 - ryškėja kompetencija Integruoja ir vertina: arhumentuoja nuomonę, randa informaciją, ją tikslingai naudoja, įvertina, modeliuoja.

8 - gebėjimai tvirtesni, nei

reikalauja standartas

Analizuoja, įžvelgia visumą, argumentuoja, daro išvadas, planuoja, diskutuoja, formuluoja.

7 - gebėjimai ir žinios visiškai

atitinka standartą.

Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose: priskiria, palygina, nustato ryšius, išskaido, apibendrina, papildo.

6 - iš esmės pasiektas standartas Supranta ir taiko žinias įprastose situacijose: išaiškina, palygina, nurodo ryšius, klasifikuoja, apibūdina.

5 - artėja prie pagrindinio

standarto

Supranta esmę: atlieka, klausia, pateikia pvz, išplečia.

4 - gebėjimai ir žinios minimaliai atitinka išsilavinimo standartą.

Rodo bendrą supratimą: apibrėžia, aprašo, pasakoja savo žodžiais.

3 - priartėja prie standartoNors žinios ir fragmentiškos, bet atskiria, išskiria, nustato, išvardija.

2 - akivaizdžiai standarto dar nepasiekiaŽinios fragmentiškos: tikslingai stebi, klauso, randa, atkreipia dėmesį.

1 - Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina, atpažįsta, pamini, dalyvauja.

43

Mokinių pasiekimai - kompetencija/kompetencijos sudedamosios dalys – orientyras visiems mokiniams

5. Veiklos sritis.

Mokinių pasiekimai – numatomas REZULTATAS

Mokiniai turėtų:

Ugdymo proceso gairės –

INDĖLIS - ko ir kaip mokysis, kad pasiektų

rezultatą

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

44

Mokinių pasiekimai

Veiklos sritis 5-6 klasė

Mokinių pasiekimai Mokiniai turėtų gebėti:

Ugdymo proceso gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Teksto rašymas

3.2. Pasitikėti savo kūrybinėmis galiomis. Pripažinti kūrybą kaip įdomią, vertingą, teikiančią prasmingų išgyvenimų veiklą.

3.2. Kurti rišlų tekstą atsižvelgiant į adresatą, motyvus, situaciją.

3.2. Mokytojui (-ai) paklausus, paaiškinti, pasakyti pavyzdžių, kaip sieti sakinius. Atskleisti, kas pasakojime gali būti įdomu ne tik jam (jai), bet ir kitiems, kurie skaitys rašinį.

3.2. Rašydami aprašymą arba pasakojimą mokiniai mokosi atsižvelgti į darbo tikslą, adresatą, rašymo motyvus. Skaitomi ir analizuojami mokinių rašiniai: aptariami darbo tikslai, adresatai. Pvz.: kuriamas laiškas draugui, seneliams, vaikų žurnalui, skelbimas, raštelis mamai.

45

Skyrius “Vertinimas”

Aprašyti mokinių pasiekimų (kompetencijos) lygmenys:

patenkinamas,

pagrindinis, aukštesnysis.

Šio skyriaus tikslas –

padėti mokytojui įvertinti mokinio individualius pasiekimus

ir pažangą, padėti planuoti ir individualizuoti ugdymą.

46

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

Vertinimas ugdymo procese: formuojamasis vertinimas; diagnostinis vertinimas.

Vertinimas baigus programą – apibendrinamasis vertinimas.

Apibendrinamojo ir formuojamojo vertinimo tikslai ir būdai skiriasi iš esmės.

47

DIAGNOSTINIS VERTINIMAS

Vertinimas “prieš”;

Išsiaiškinamas pradinis žinių ir gebėjimų lygis;

Planuojama ir koreguojama diferencijuojant mokymą;

Klausinėjama, stebima;

Pažymiais dažniausiai nevertinama.

48

FORMUOJAMASIS VERTINIMAS

•Vyksta kartu su mokymu(si);

•Skirtas gerinti mokymą ir mokymąsi;

•Svarbus akcentas- įsivertinimas;

•Skatina nuolat kelti klausimus:

- Kuo darbas efektyvus?- Kuo darbas neefektyvus- Kaip pagerinti rezultatus?- Ką kitaip darytum sekantį kartą?

49

APIBENDRINAMASIS VERTINIMAS

•Susumuoja mokymosi periodo rezultatus;

•Dažniausiai užrašoma, ivertinama;

•Labiausiai patraukia mokinių ir tėvų dėmesį;

•Labai svarbus, bet nepakankamas maksimaliems rezultatams užtikrinti. Jo rezultatai būna per vėlai.

50

GERŲ KLAUSIMŲ GALIA

Klausimai turi būti susiję su mokymosi rezultatais;

Jie turi skatinti mąstyti, o ne atgaminti faktus;

Jai turi būti tikrinamas supratimas;

“Nežinau”- taip pat atsakymas;

Taikykite draugų ir savęs vertinimą;

Balsuokite už skirtingus atsakymus.

KAS SPRENDŽIA KAIP IR KO MOKYTI

Mokykla – kelia savo tikslus, organizuoja procesą, kuria aplinką

Mokytojas – kuria, konkretina, adaptuoja, integruoja, diferencijuoja

52

???!!!

Dar diena - ir viską padarysime. Visi tikslai bus pasiekti. Visos sistemos veiks be sutrikimų. Visi bus patenkinti. Visi entuziastingi ir motyvuoti. Visos kiaulės pašertos ir tuoj skris.

53

AČIŪ UŽ DĖMESĮ !

kas yra gera pamoka

Documents