sĖkminga pamoka

Kauno miesto savivaldybės administracijosŠvietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos

Švietimo ir ugdymo skyrius

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras

SĖKMINGA PAMOKA

Kauno miesto mokytojų konferencijos, skirtos švietimo reformos pradininkės

habil. dr. Meilės Lukšienės 100–osioms gimimo metinėms, straipsnių ir pranešimų rinkinys

Kaunas

2013

UDK

Leidinio rengėjas Kauno pedagogų kvalifikacijos centras

Rengiant leidinį talkino:Vilija BarzdžiuvienėZita VerbickienėRozvita BrazaitienėSigita DijokienėJolanta Vengalienė

Viršelio autorėGražina Šutienė

Už pranešimų turinį ir pateiktus duomenis atsakingi pranešimų autoriai.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, 2013

Gerbiami pedagogai,

Jūs pasirinkote kilnią ir garbingą profesiją. Nuo Jūsų pasiaukojamo darbo, kūrybiškumo ir įžval-gumo dažnai priklauso jauno žmogaus likimas. Sėdami gėrio, tautiškumo, patriotizmo ir pilietiš-kumo grūdus, kasdien pildydami jauno žmogaus dvasios aruodus, Jūs stebite, kaip auga Lietuvos ąžuoliukai ir liepaitės. Džiaugiatės savo darbo vaisiais, nuolat ieškote naujų darbo formų, mokote ir patys mokotės iš pačių žymiausių pedagogų. Jūsų mokiniai laimi prizus ir diplomus tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, o tai yra Jūsų profesionalumo įrodymas.

Dažnai Jūs vadovaujatės filosofo Stasio Šalkauskio, žymios mokslininkės pedagogės Meilės Luk-šienės ir kitų filosofijos bei edukologijos mokslininkų įžvalgomis apie ugdymo prasmę, kūrybiškumo paieškas, kultūros ir švietimo sąsajas, humanistinės visuomenės vertybes. Stengiatės išlaikyti kultū-ros savitumą ir toleranciją kitoniškumui.

Sveikinu ieškančius, kuriančius, nerimstančius pedagogus. Dėkoju už jaunų žmonių – Nepriklausomos Lietuvos piliečių – mokymą ir ugdymą. Linkiu atrasti

tai, kas yra svarbiausia, neprarasti vilties net ir tada, kai labai sunku.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas

5

Turinys

Pamokos kokybės analizė Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose ........................................................................7Sėkminga pamoka. Kokia ji?...............................................................................................................................................10Sėkmingas intelektualiai gabių mokinių ugdymas ..........................................................................................................12Ar humanistinis ugdymo modelis gali garantuoti sėkmę? .............................................................................................16Informacinių komunikacinių technologijų taikymas ugdymo procese ........................................................................18Metodinės savaitės „Sėkminga pamoka“ atvirų pamokų geroji patirtis .......................................................................21PAMOKOS PLANAVIMAS ...............................................................................................................................................23Kūrybiškas veiklos planavimas ir vykdymas lietuvių kalbos pamokoje .......................................................................23Lietuvių kalbos pamoka 3 klasėje „Kaziukas – knygnešio padėjėjas“. Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai ........24Geografinės aplinkos tyrimas .............................................................................................................................................26Netradicinės metodikos panaudojimas – sėkmingos pamokos garantas. Daina kaip užsienio kalbos mokymo priemonė ..............................................................................................................................................................................28Geros kūno kultūros pamokos sėkmės kriterijai .............................................................................................................29Sėkminga pamoka – pamoka, kurioje naudojamos informacinės ir komunikacinės technologijos .........................31Mokymąsi skatinanti aplinka – raktas į pamokos sėkmę ...............................................................................................34Produktyvi pamoka .............................................................................................................................................................38Konferencijos „Sėkminga pamoka“ darbo grupės „Pamokos planavimas“ apibendrinimas ....................................40MOKYMAS IR MOKYMASIS ...........................................................................................................................................41Bendradarbiavimo galimybės lietuvių kalbos pamokose ...............................................................................................41Integruota chemijos–IT pamoka „Neutralizacijos reakcijų lygčių rašymas naudojantis Microsoft Equation 3.0“ ...43Integruotų pamokų sėkmingumas mokant ir mokantis .................................................................................................51Mokymo(si) diferencijavimas ir individualizavimas lietuvių kalbos pamokose .........................................................52Inovatyvios mokymo(–si) priemonės ir jų taikymas pradinio mokymo ir mokymosi kokybei gerinti ...................55Mokymas ir mokymasis skaitmeninėje visuomenėje ......................................................................................................56Pamokų su SMART NOTEBOOK 10 programa parengimo ir įgyvendinimo patirtis ..............................................58Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas Valdorfo mokykloje ...........................................................................................59Matematikos mokymas pagal modulių programas Kauno Kovo 11 – osios vidurinėje mokykloje .........................60Lietuvių kalbos ir matematikos pamokų integravimas ...................................................................................................65Debatų metodo taikymas geografijos pamokose .............................................................................................................67Sėkminga pamoka gimsta kuriant veiksmingas mokymosi aplinkas ............................................................................69Sėkmingos pamokos garantas – tarpdalykinė integracija ir šiuolaikinės technologijos ............................................70Mokymasis bendradarbiaujant: nuo informavimo prie veiklinimo ..............................................................................71Kūrybiškumo ir verslumo kompetencijų ugdymas projekte „CREATIVE INDUSTRY PRIMARY SCHOOLS (CIPS)“ ..................................................................................................................................................................................72Diferencijavimas ir individualizavimas matematikos pamokose .................................................................................74Žaidimas mokymo procese ................................................................................................................................................77Konferencijos „Sėkminga pamoka“ darbo grupės „Mokymas ir mokymasis“ apibendrinimas .........................78 PAGALBA MOKINIUI PAMOKOJE ................................................................................................................................79Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių sėkmė projektinėje tiriamojoje veikloje ......................................................79Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas Kovo 11–osios vidurinėje mokykloje ..........................81Sėkminga pamoka : pagalba mokiniui pamokoje taikant lėlių teatro elementus ........................................................82Pagalba mokiniui, ruošiantis pagrindinio ugdymo patikrai ..........................................................................................87Joga po įtempto darbo kompiuteriu ..................................................................................................................................88Mokinių kūrybiškumo ugdymas – svarbus sėkmingų pamokų veiksnys .....................................................................92Įdomi neįdomi pamoka .......................................................................................................................................................94Interaktyvių ugdymo priemonių bei inovatyvių mokymo(si) metodų taikymas matematikos pamokose II klasėje ....................................................................................................................................................................................96Konferencijos „Sėkminga pamoka“ darbo grupės „Pagalba mokiniui pamokoje“ apibendrinimas ............................98 VERTINIMAS PAMOKOJE ..............................................................................................................................................99Inkliuzinio ugdymo organizavimas kovo 11–osios vidurinėje mokykloje ..................................................................99Viena iš sėkmingos pamokos sudedamųjų dalių – greita žinių patikra ......................................................................101

6

Vertinimas pamokoje ........................................................................................................................................................105Iki pamokos (pasirengimo pamokai ir vertinimo patirtis) ..........................................................................................107,,Optivote‘‘ balsavimo sistemos taikymas vertinant mokinius .....................................................................................109Sėkminga tekstilės technologijų pamoka. Žaislas „Kubas“ ..........................................................................................110Konferencijos „Sėkminga pamoka“ darbo grupės „Vertinimas pamokoje“ apibendrinimas ...............................112

7

PAMOKOS KOKYBĖS ANALIZĖ KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE

Ilmantė Bagdonė,Kauno miesto savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė

Įgyvendinant mokyklose Bendrąsias programas, vienas iš svarbiausių ugdymo ypatumų yra tai, kad orientuo-jamasi į didesne mokymosi galimybių įvairove pasižymintį ugdymo procesą:

• ugdymasgrindžiamasaktyviumokiniųmokymusi;• ugdymasindividualizuojamas;• daugdėmesioskiriamamokymosistrategijoms;• ugdymasintegruojamas;• taikomasmokytispadedantisvertinimas;• sukuriamakompetencijųformavimąsiskatinantimokymosiaplinka.

Kaune vykstantis bendrojo ugdymo mokyklų išorinis vertinimas išryškino ugdomojo proceso pamokose ko-kybės problematiką. Per 2004 – 2012 metų laikotarpį Kaune išorės vertinimas vyko 42 mokyklose (55 proc. visų mieste esančių mokyklų). Apibendrinus išorinio vertinimo rezultatus, išryškėjo, kad mokyklose veiklos sritis „Ug-dymas ir mokymas“ vertinama prasčiausiai (veiklos kokybė – 60 proc.) iš visų 5 veiklos sričių (žr. 1 pav.). Šią sritį sudarančių 6 temų veiklos kokybės indeksai pateikti 2 paveiksle. Kaip matyti iš paveikslo, temų, tiesiogiai susijusių su pamokos kokybe ( „Pamokos organizavimas“, „Mokymo kokybė“), veiklos kokybės indeksai taip pat nėra aukš-ti – tik 56,7 proc.

PAMOKOS KOKYBĖS ANALIZĖ KAUNO MIESTO BENDROJO

UGDYMO MOKYKLOSE Ilmantė Bagdonė,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir

turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė

Įgyvendinant mokyklose Bendrąsias programas, vienas iš svarbiausių ugdymo ypatumų yra

tai, kad orientuojamasi į didesne mokymosi galimybių įvairove pasižymintį ugdymo procesą: ugdymas grindžiamas aktyviu mokinių mokymusi;

ugdymas individualizuojamas;

daug dėmesio skiriama mokymosi strategijoms;

ugdymas integruojamas;

taikomas mokytis padedantis vertinimas;

sukuriama kompetencijų formavimąsi skatinanti mokymosi aplinka.

Kaune vykstantis bendrojo ugdymo mokyklų išorinis vertinimas išryškino ugdomojo

proceso pamokose kokybės problematiką. Per 2004-2012 metų laikotarpį Kaune išorės vertinimas

vyko 42 mokyklose (55 proc. visų mieste esančių mokyklų). Apibendrinus išorinio vertinimo

rezultatus, išryškėjo, kad mokyklose veiklos sritis „Ugdymas ir mokymas“ vertinama prasčiausiai

(veiklos kokybė - 60 proc.) iš visų 5 veiklos sričių (žr. 1 pav.). Šią sritį sudarančių 6 temų veiklos

kokybės indeksai pateikti 2 paveiksle. Kaip matyti iš paveikslo, temų, tiesiogiai susijusių su

pamokos kokybe („Pamokos organizavimas“, „Mokymo kokybė“), veiklos kokybės indeksai taip

pat nėra aukšti – tik 56,7 proc.

1 pav. Srities „Ugdymas ir mokymas“ kokybės

indeksas kitų sričių kontekste 2 pav. Srities „Ugdymas ir mokymas“ atskirų

temų kokybės indeksai

Analizuojant temą „Pamokos organizavimas“ (žr. 3 pav.) pastebėta, kad rodiklis „Klasės

valdymas“ įvertintas geriausiai iš trijų rodiklių (gerai – 75 proc., patenkinamai – 25 proc. įstaigų),

tačiau didžiausią įtaką neaukštam pamokos kokybės indeksui turi patenkinamas rodiklių „Mokytojo

PAMOKOS KOKYBĖS ANALIZĖ KAUNO MIESTO BENDROJO

UGDYMO MOKYKLOSE Ilmantė Bagdonė,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir

turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė

Įgyvendinant mokyklose Bendrąsias programas, vienas iš svarbiausių ugdymo ypatumų yra

tai, kad orientuojamasi į didesne mokymosi galimybių įvairove pasižymintį ugdymo procesą: ugdymas grindžiamas aktyviu mokinių mokymusi;

ugdymas individualizuojamas;

daug dėmesio skiriama mokymosi strategijoms;

ugdymas integruojamas;

taikomas mokytis padedantis vertinimas;

sukuriama kompetencijų formavimąsi skatinanti mokymosi aplinka.

Kaune vykstantis bendrojo ugdymo mokyklų išorinis vertinimas išryškino ugdomojo

proceso pamokose kokybės problematiką. Per 2004-2012 metų laikotarpį Kaune išorės vertinimas

vyko 42 mokyklose (55 proc. visų mieste esančių mokyklų). Apibendrinus išorinio vertinimo

rezultatus, išryškėjo, kad mokyklose veiklos sritis „Ugdymas ir mokymas“ vertinama prasčiausiai

(veiklos kokybė - 60 proc.) iš visų 5 veiklos sričių (žr. 1 pav.). Šią sritį sudarančių 6 temų veiklos

kokybės indeksai pateikti 2 paveiksle. Kaip matyti iš paveikslo, temų, tiesiogiai susijusių su

pamokos kokybe („Pamokos organizavimas“, „Mokymo kokybė“), veiklos kokybės indeksai taip

pat nėra aukšti – tik 56,7 proc.

1 pav. Srities „Ugdymas ir mokymas“ kokybės

indeksas kitų sričių kontekste 2 pav. Srities „Ugdymas ir mokymas“ atskirų

temų kokybės indeksai

Analizuojant temą „Pamokos organizavimas“ (žr. 3 pav.) pastebėta, kad rodiklis „Klasės

valdymas“ įvertintas geriausiai iš trijų rodiklių (gerai – 75 proc., patenkinamai – 25 proc. įstaigų),

tačiau didžiausią įtaką neaukštam pamokos kokybės indeksui turi patenkinamas rodiklių „Mokytojo

1 pav. Srities „Ugdymas ir mokymas“ kokybės indeksas kitų sričių kontekste

2 pav. Srities „Ugdymas ir mokymas“ atskirų temų kokybės indeksai

Analizuojant temą „Pamokos organizavimas“ (žr. 3 pav.) pastebėta, kad rodiklis „Klasės valdymas“ įvertintas geriausiai iš trijų rodiklių (gerai – 75 proc., patenkinamai – 25 proc. įstaigų), tačiau didžiausią įtaką neaukštam pamokos kokybės indeksui turi patenkinamas rodiklių „Mokytojo veiklos planavimas“ ir „Pamokos struktūros kokybė“ vertinimas (atitinkamai 66 proc. ir 62,5 proc. įstaigų). Tai reiškia, kad mokytojai nepakankamai dėmesio skiria veiklos planavimui (pamokos planavimui, pamokos laiko racionaliam panaudojimui, mokymosi uždavinių formulavimui) ir pamokos struktūros kokybei (uždavinių, turinio, metodų ir mokymo priemonių dermei, pamo-kos logiškumui ir pagrįstumui).

veiklos planavimas“ ir „Pamokos struktūros kokybė“ vertinimas (atitinkamai 66 proc. ir 62,5 proc.

įstaigų). Tai reiškia, kad mokytojai nepakankamai dėmesio skiria veiklos planavimui (pamokos

planavimui, pamokos laiko racionaliam panaudojimui, mokymosi uždavinių formulavimui) ir

pamokos struktūros kokybei (uždavinių, turinio, metodų ir mokymo priemonių dermei, pamokos

logiškumui ir pagrįstumui).

3 pav. Temos „Pamokos organizavimas“ atskirų rodiklių vertinimai

Temos „Mokymo kokybė“ patenkinamą vertinimą (žr. 4 pav.) lemia mokytojų

nepakankamai tikslingas ir mokinių aktyvumą bei motyvaciją skatinantis ugdomosios veiklos

organizavimas pamokose. Rodiklio „Mokymo nuostatos ir būdai“ patenkinamas (72 proc. įstaigų)

vertinimas rodo, kad pamokose dažniausiai taikomi tradiciniai ugdymo metodai, neskatinantys

bendradarbiauti, diskutuoti, argumentuoti. Rodiklio „Namų darbai“ vertinimas rodo, kad skiriami

namų darbai ne visada atitinka mokinio poreikius, gebėjimus, namų darbų užduotys

nediferencijuojamos, nepakankamai aiški namų darbų skyrimo ir atsiskaitymo tvarka (patenkinamai

vertinama 81 proc. įstaigų). Mokinių išmokimo stebėjimo procesas patenkinamai vertinamas 75

proc. mokyklų. Tai reiškia, kad pamokose mokytojai nepakankamai veiksmingai stebi mokinių

mokymąsi, kaip jiems sekasi, su kokiais sunkumais susiduriama, kokią pagalbą reikia suteikti,

norint pasiekti reikiamus mokymosi rezultatus. Pažymėtina, kad nuolatinis kryptingas ir

veiksmingas grįžtamasis ryšys apie mokinio mokymąsi turi didelės įtakos mokinių motyvacijai,

savigarbai, pasitikėjimui savo jėgomis.

4 pav. Temos „Mokymo kokybė“ atskirų rodiklių vertinimai

Mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų šiuo metu naudojamas pamokos stebėjimo

protokolas nurodo sutartus vertinti aštuonis pamokos veiklos aspektus. Jei mes palygintumėme


8

Temos „Mokymo kokybė“ patenkinamą vertinimą (žr. 4 pav.) lemia mokytojų nepakankamai tikslingas ir mo-kinių aktyvumą bei motyvaciją skatinantis ugdomosios veiklos organizavimas pamokose. Rodiklio „Mokymo nuostatos ir būdai“ patenkinamas (72 proc. įstaigų) vertinimas rodo, kad pamokose dažniausiai taikomi tradi-ciniai ugdymo metodai, neskatinantys bendradarbiauti, diskutuoti, argumentuoti. Rodiklio „Namų darbai“ ver-tinimas rodo, kad skiriami namų darbai ne visada atitinka mokinio poreikius, gebėjimus, namų darbų užduotys nediferencijuojamos, nepakankamai aiški namų darbų skyrimo ir atsiskaitymo tvarka (patenkinamai vertinama 81 proc. įstaigų). Mokinių išmokimo stebėjimo procesas patenkinamai vertinamas 75 proc. mokyklų. Tai reiškia, kad pamokose mokytojai nepakankamai veiksmingai stebi mokinių mokymąsi, kaip jiems sekasi, su kokiais sun-kumais susiduriama, kokią pagalbą reikia suteikti, norint pasiekti reikiamus mokymosi rezultatus. Pažymėtina, kad nuolatinis kryptingas ir veiksmingas grįžtamasis ryšys apie mokinio mokymąsi turi didelės įtakos mokinių motyvacijai, savigarbai, pasitikėjimui savo jėgomis.

veiklos planavimas“ ir „Pamokos struktūros kokybė“ vertinimas (atitinkamai 66 proc. ir 62,5 proc.

įstaigų). Tai reiškia, kad mokytojai nepakankamai dėmesio skiria veiklos planavimui (pamokos

planavimui, pamokos laiko racionaliam panaudojimui, mokymosi uždavinių formulavimui) ir

pamokos struktūros kokybei (uždavinių, turinio, metodų ir mokymo priemonių dermei, pamokos

logiškumui ir pagrįstumui).


Temos „Mokymo kokybė“ patenkinamą vertinimą (žr. 4 pav.) lemia mokytojų

nepakankamai tikslingas ir mokinių aktyvumą bei motyvaciją skatinantis ugdomosios veiklos

organizavimas pamokose. Rodiklio „Mokymo nuostatos ir būdai“ patenkinamas (72 proc. įstaigų)

vertinimas rodo, kad pamokose dažniausiai taikomi tradiciniai ugdymo metodai, neskatinantys

bendradarbiauti, diskutuoti, argumentuoti. Rodiklio „Namų darbai“ vertinimas rodo, kad skiriami

namų darbai ne visada atitinka mokinio poreikius, gebėjimus, namų darbų užduotys

nediferencijuojamos, nepakankamai aiški namų darbų skyrimo ir atsiskaitymo tvarka (patenkinamai

vertinama 81 proc. įstaigų). Mokinių išmokimo stebėjimo procesas patenkinamai vertinamas 75

proc. mokyklų. Tai reiškia, kad pamokose mokytojai nepakankamai veiksmingai stebi mokinių

mokymąsi, kaip jiems sekasi, su kokiais sunkumais susiduriama, kokią pagalbą reikia suteikti,

norint pasiekti reikiamus mokymosi rezultatus. Pažymėtina, kad nuolatinis kryptingas ir

veiksmingas grįžtamasis ryšys apie mokinio mokymąsi turi didelės įtakos mokinių motyvacijai,

savigarbai, pasitikėjimui savo jėgomis.


Mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų šiuo metu naudojamas pamokos stebėjimo

protokolas nurodo sutartus vertinti aštuonis pamokos veiklos aspektus. Jei mes palygintumėme


Mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų šiuo metu naudojamas pamokos stebėjimo protokolas nurodo su-tartus vertinti aštuonis pamokos veiklos aspektus. Jei mes palygintumėme Kauno m. vertintų pamokų kokybę su Lietuvos vidurkiu (žr. 5 pav.), tai pamatytume, kad pamokų kokybė Kauno mokyklose visais vertinamais aspektais yra geresnė už Lietuvos vidurkį.

Kauno m. vertintų pamokų kokybę su Lietuvos vidurkiu (žr. 5 pav.), tai pamatytume, kad pamokų

kokybė Kauno mokyklose visais vertinamais aspektais yra geresnė už Lietuvos vidurkį.

5 pav. Pamokų kokybė Kauno m. lyginant su Lietuva (max.=4)

Stebint pamokų kokybę Kauno mokyklose pagal klases (žr. 6 pav.), matyti, kad

geriausiai vertinamos yra pradinių klasių mokytojų vedamos pamokos, prasčiausiai – 5-8 klasių

pamokos.

6 pav. Pamokų kokybės palyginimas tarp klasių Kauno m. (max.=4)

Pamokų stebėjimo protokolas nenurodo pageidaujamų pamokos kokybės požymių, tad jis

gali būti skirtas labai įvairiai organizuotoms pamokoms ir įvairiems metodams stebėti. Sprendimą,

kiek tinkama ir gera yra tai, kas vyksta pamokoje, gali lemti įvairūs kriterijai. Siekiant mokinių

bendrųjų kompetencijų ugdymo, mokytojai turėtų nuolat diskutuoti dėl pamokų kokybės, dėl

mokinių mokymosi poreikių tenkinimo, dėl mokymosi rezultatų ir daromos pažangos. Vadinasi,

mokytojų mokymas turi būti tikslingas ir kryptingas. Tai nereiškia, kad mokiniai kiekvienu atveju

turi žinoti bendrąjį pamokų ar jų ciklo tikslą. Jį privalo žinoti mokytojas, o mokiniams pamokoje,

atsižvelgiant į pasirinktą metodą, pakanka konkretaus aiškiai suformuluoto ar paaiškinto mokymosi

uždavinio.

Gera pamokos struktūra gali būti labai įvairi. Literatūroje yra aprašomų geros, sėkmingos

pamokos požymių, dėsnių, tačiau jų taikymo ribos yra labai plačios ir kiekvienas mokytojas pats

pasirenka, kaip organizuoti ugdymo procesą pamokoje. Pavyzdžiui, vieną iš tokių gero mokymo

principų sąrašų pateikia UNESCO organizacija.


Stebint pamokų kokybę Kauno mokyklose pagal klases (žr. 6 pav.), matyti, kad geriausiai vertinamos yra pra-dinių klasių mokytojų vedamos pamokos, prasčiausiai – 5 – 8 klasių pamokos.

Kauno m. vertintų pamokų kokybę su Lietuvos vidurkiu (žr. 5 pav.), tai pamatytume, kad pamokų

kokybė Kauno mokyklose visais vertinamais aspektais yra geresnė už Lietuvos vidurkį.


Stebint pamokų kokybę Kauno mokyklose pagal klases (žr. 6 pav.), matyti, kad

geriausiai vertinamos yra pradinių klasių mokytojų vedamos pamokos, prasčiausiai – 5-8 klasių

pamokos.


Pamokų stebėjimo protokolas nenurodo pageidaujamų pamokos kokybės požymių, tad jis

gali būti skirtas labai įvairiai organizuotoms pamokoms ir įvairiems metodams stebėti. Sprendimą,

kiek tinkama ir gera yra tai, kas vyksta pamokoje, gali lemti įvairūs kriterijai. Siekiant mokinių

bendrųjų kompetencijų ugdymo, mokytojai turėtų nuolat diskutuoti dėl pamokų kokybės, dėl

mokinių mokymosi poreikių tenkinimo, dėl mokymosi rezultatų ir daromos pažangos. Vadinasi,

mokytojų mokymas turi būti tikslingas ir kryptingas. Tai nereiškia, kad mokiniai kiekvienu atveju

turi žinoti bendrąjį pamokų ar jų ciklo tikslą. Jį privalo žinoti mokytojas, o mokiniams pamokoje,

atsižvelgiant į pasirinktą metodą, pakanka konkretaus aiškiai suformuluoto ar paaiškinto mokymosi

uždavinio.

Gera pamokos struktūra gali būti labai įvairi. Literatūroje yra aprašomų geros, sėkmingos

pamokos požymių, dėsnių, tačiau jų taikymo ribos yra labai plačios ir kiekvienas mokytojas pats

pasirenka, kaip organizuoti ugdymo procesą pamokoje. Pavyzdžiui, vieną iš tokių gero mokymo

principų sąrašų pateikia UNESCO organizacija.


Pamokų stebėjimo protokolas nenurodo pageidaujamų pamokos kokybės požymių, tad jis gali būti skirtas la-bai įvairiai organizuotoms pamokoms ir įvairiems metodams stebėti. Sprendimą, kiek tinkama ir gera yra tai, kas

9

vyksta pamokoje, gali lemti įvairūs kriterijai. Siekiant mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymo, mokytojai turėtų nuolat diskutuoti dėl pamokų kokybės, dėl mokinių mokymosi poreikių tenkinimo, dėl mokymosi rezultatų ir daromos pažangos. Vadinasi, mokytojų mokymas turi būti tikslingas ir kryptingas. Tai nereiškia, kad mokiniai kiekvienu atveju turi žinoti bendrąjį pamokų ar jų ciklo tikslą. Jį privalo žinoti mokytojas, o mokiniams pamokoje, atsižvelgiant į pasirinktą metodą, pakanka konkretaus aiškiai suformuluoto ar paaiškinto mokymosi uždavinio.

Gera pamokos struktūra gali būti labai įvairi. Literatūroje yra aprašomų geros, sėkmingos pamokos požymių, dėsnių, tačiau jų taikymo ribos yra labai plačios ir kiekvienas mokytojas pats pasirenka, kaip organizuoti ugdymo procesą pamokoje. Pavyzdžiui, vieną iš tokių gero mokymo principų sąrašų pateikia UNESCO organizacija.

Gero mokymo pamokoje principai:• Pradėkitepamokątrumpaankstesniomokymosiapžvalga.• Pateikitenaująmedžiagąnedidelėmisporcijomis,pažingsniui,sudarydamisąlygasmokiniams pasipraktikuoti po kiekvieno žingsnio.• Ribokitemedžiagos,sukuriamokiniaituridirbtivienumetu,kiekį.• Pateikiteaiškiusirdetaliusnurodymus,tinkamaipaaiškinkite.• Pateikitedaugklausimųirtikrinkitesupratimą.• Skirkitedaugaktyviųpraktiniųdarbųkiekvienammokiniui.• Vadovaukitemokiniams,kaijiepradedamokytis,kaippraktiškaitaikytižinias.• Mąstykitegarsiaiirdemonstruokiteveiklosžingsnius.• Pateikiteišbandytusproblemųsprendimomodelius.• Paprašykitemokiniųpaaiškinti,kąjieišmoko.• Patikrinkitekiekvienomokinioatsakymus.• Sistemingaiteikitegrįžtamąjąinformacijąirtaisykiteklaidas.• Daugiaulaikoskirkitepaaiškinimams.• Teikitepakankamaipavyzdžių.• Jeibūtina–mokykiteišnaujo.

Tačiau šio ar kitokio sąrašo laikymasis nebūtinai lemia pamokos sėkmę. Tai, kas paverčia bet kokią pamokos struktūrą gera, yra ne dogmatiškas kokio nors metodinio modelio taikymas, bet veiklų logika – jos turi būti tiks-lingai nuoseklios, kad mokiniai jaustųsi dalyvaujantys prasmingoje, aiškios paskirties veikloje, o užsibrėžti pa-mokos uždaviniai būtų pasiekti. Sėkminga pamoka veiksminga tik tam tikriems tikslams tam tikrose klasėse tam tikromis aplinkybėmis siekti.

Pažvelgus į žemiau pateikiamoje lentelėje, matyti, kad stipriausios sąsajos (0,773) yra tarp mokymo ir planavi-mo aspektų. Tai leidžia daryti išvadą, kad mokyklose dar vyrauja mokymo, o ne mokymosi paradigma, t. y. mo-kytojai atidžiau susiplanuoja mokymą (savo veiklą pamokoje), nei mokymąsi (mokinių veiklą) ar kokį rezultatą pamokoje turi pasiekti.

1 lentelė. Kauno miesto vertintų mokyklų pamokos komponentų koreliacinius ryšius

Mažesnis santykių ir vertinimo (0,477), santykių ir pagalbos (0,485) bei santykių ir

pasiekimų (0,492) koreliacinis ryšys rodo, kad mokytojams planuojant ugdymą vertėtų galvoti, kaip

tinkamiau panaudoti įvairesnius darbo būdus (metodus), vertinimo, išmokimo stebėjimo formas ir

būdus, kad jie geriau veiktų santykius pamokoje, būtų galima pamatuoti kiekvieno mokinio daromą

pažangą ir siekti geresnių mokymosi rezultatų. Žemesnis aplinkos ir pasiekimų (0,485) koreliacinis

ryšys parodo, kad mokyklose galima tikslingiau, veiksmingiau taikyti IKT, kitas mokymo

priemones ir turimus informacijos šaltinius. Vienas žemiausių (0,464) aplinkos ir pagalbos aspektų

koreliacinis ryšys taip pat leidžia teigti, kad mokyklose galima veiksmingiau panaudoti mokyklos

mokymo (-si) aplinką geresniam mokinių poreikių tenkinimui, kad kiekvienas mokinys pagal

savo gebėjimus galėtų padaryti kuo didesnę pažangą ir siekti aukštesnių pasiekimų.

Apibendrinant išorinio vertinimo rezultatus bei siekiant pagerinti pamokos kokybę,

rekomenduojama mokytojams skirti daugiau dėmesio mokinių mokymosi poreikiams, tinkamai

taikyti įvairius mokymo būdus (klausymas, kalbėjimas, teksto analizė ir kt.) ir ugdomosios veiklos

formas mokinių mokymosi motyvacijai skatinti bei jų aktyvumui palaikyti. Pamokose reikėtų

derinti individualų, grupinį ir visos klasės mokymąsi. Tobulinant pamokos organizavimą,

mokyklose reikėtų vykdyti pamokų stebėseną įvairiais lygmenimis: tarpdalykiniu (mokytojams

stebint ir vertinant vienas kito dalyko pamokas), administraciniu ir pasitelkiant pagalbą iš išorės

(kviečiantis išorės vertintojus). Pažymėtina, kad geriausias mokymasis – kai mokomasi vienas iš

kito.

LITERATŪRA

1. Pradinio ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo programos. Vilnius, 2008.

2. Petty G. Šiuolaikinis mokymas: Praktinis vadovas. Vilnius, 2006.

3. Rosenshine B. Principles of instruction. UNESCO: International Academy of Education, 2010.

Mažesnis santykių ir vertinimo (0,477), santykių ir pagalbos (0,485) bei santykių ir pasiekimų (0,492) korelia-cinis ryšys rodo, kad mokytojams planuojant ugdymą vertėtų galvoti, kaip tinkamiau panaudoti įvairesnius darbo būdus (metodus), vertinimo, išmokimo stebėjimo formas ir būdus, kad jie geriau veiktų santykius pamokoje, būtų galima pamatuoti kiekvieno mokinio daromą pažangą ir siekti geresnių mokymosi rezultatų. Žemesnis aplinkos ir pasiekimų (0,485) koreliacinis ryšys parodo, kad mokyklose galima tikslingiau, veiksmingiau taikyti IKT, ki-tas mokymo priemones ir turimus informacijos šaltinius. Vienas žemiausių (0,464) aplinkos ir pagalbos aspektų koreliacinis ryšys taip pat leidžia teigti, kad mokyklose galima veiksmingiau panaudoti mokyklos mokymo(si)

10

aplinką geresniam mokinių poreikių tenkinimui, kad kiekvienas mokinys pagal savo gebėjimus galėtų padaryti kuo didesnę pažangą ir siekti aukštesnių pasiekimų.

Apibendrinant išorinio vertinimo rezultatus bei siekiant pagerinti pamokos kokybę, rekomenduojama moky-tojams skirti daugiau dėmesio mokinių mokymosi poreikiams, tinkamai taikyti įvairius mokymo būdus (klausy-mas, kalbėjimas, teksto analizė ir kt.) ir ugdomosios veiklos formas mokinių mokymosi motyvacijai skatinti bei jų aktyvumui palaikyti. Pamokose reikėtų derinti individualų, grupinį ir visos klasės mokymąsi. Tobulinant pamo-kos organizavimą, mokyklose reikėtų vykdyti pamokų stebėseną įvairiais lygmenimis: tarpdalykiniu (mokytojams stebint ir vertinant vienas kito dalyko pamokas), administraciniu ir pasitelkiant pagalbą iš išorės (kviečiantis išo-rės vertintojus). Pažymėtina, kad geriausias mokymasis – kai mokomasi vienas iš kito.

LITERATŪRA 1. Pradinio ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo programos. Vilnius, 2008.2. Petty G. Šiuolaikinis mokymas: Praktinis vadovas. Vilnius, 2006.3. Rosenshine B. Principles of instruction. UNESCO: International Academy of Education, 2010.

SĖKMINGA PAMOKA. KOKIA JI?Doc. dr. Ona Visockienė,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Pasaulis pasikeitė ir sparčiai kinta, todėl būtina išugdyti kompetencijas, kurių reikės, kad mokiniai sėkmingai gyventų ir kurtų ateities visuomenėje. Vadovaujantis šiuo požiūriu rytojui mokyti reikia šiandien. Šiuolaikiniame pasaulyje žinių kiekiui greitai augant ir didėjant šio augimo greičiui, labai svarbus tokių kompetencijų ugdymas, kad greitai kintančiose situacijose jis galėtų priimti sėkmę užtikrinančius sprendimus. Tuo tikslu pamokos or-ganizavimas kaip iš vienos mokymo(si) formų turi būti sėkmingas procesas, sėkmingas mokiniui ir sėkmingas mokytojui. Ką reiškia sėkminga pamoka?

Pirmiausia tai tokia pamoka, kuri atliepia keliamus bendrojo ugdymo mokyklai tikslus, kuri atliepia Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (2008), bei Vidurinio ugdymo bendrąsias programas (2011). Šian-dieną bendrojo ugdymo mokyklos tikslas yra kur kas sudėtingesnis nei kada nors yra buvęs, nes reikia nuspręsti, žvelgiant į ateitį, kokių žinių besimokančiajam reikės ateityje, kuri yra nežinoma. Anot P.Jucevičienės (2001), no-rint spėti keistis kartu su konkrečios darbo vietos ir profesionalaus darbo reikalavimais, būtina įgyti tokių kompe-tencijų, kurios minimaliomis laiko sąlygomis leistų pasiekti efektyvų rezultatą. Svarbiausiu mokyklos tikslu tampa kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje, mokėjimo mokytis ugdymas. Siekiant reali-zuoti keliamus pamokos uždavinius, būtina numatyti, kaip tai padaryti. Uždavinių įgyvendinimas priklauso nuo adekvataus mokymo(si) metodų parinkimo. Taigi „ko“ įgyvendinimas priklauso nuo to, „kaip“ bus įgyvendinama. Galima užsibrėžti uždavinius, bet jeigu nenumatysime atitinkamų metodų jiems realizuoti, rizikinga tikėtis, kad jie bus įgyvendinti. Ar galima išmokyti kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, mokytis, jei pamokose bus taikomi tik žinių atkartojimą skatinantys metodai?

Remiantis Pasaulio banko ekspertais (2000), pokomunistinėse šalyse sėkmingai pavyko atsikratyti ideologi-zuoto ugdymo turinio, tačiau ir toliau tebevyrauja tradicinės mokymo strategijos. Todėl pagrįstai kai kurie auto-riai, pavyzdžiui, S. Leitner (1998), teigia, kad šiandien svarbiau ne tai, ko mokytojas moko, bet tai, kaip mokiniai mokosi. G. I. Brown (1990) siūlo per daug nesirūpinti mokymo turinio keitimu, o tik ieškoti metodų, kaip mo-kiniams geriau išmokti. Taigi šiandien pagrindinė didaktikos problema sutelkta į klausimą „kaip mokyti?“, t. y. į mokymo metodų parinkimą ir taikymą, atliepiant pamokos uždavinius.

Siekiant užtikrinti pamokos sėkmingumą, tikslinga vadovautis tarptautinių tyrimų rezultatais, mokyklos švie-timo stebėsenos rodikliais, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir įvykusio išorinio vertinimo duomenimis. Norėdami planuoti pamoką, turime gerai žinoti situaciją. Pavyzdžiui, vadovaujantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniu pra-nešimu (2012, 3), galima teigti, kad žemiausiai vertinami pamokos aspektai yra pasiekimai, vertinimas, pagalba mokiniui ir pamokos planavimas. Reikia atkreipti mokytojų dėmesį į tai, kad kai kurių pamokos sričių rezultatai, lyginant 2009 – 2010 ir 2011 metus, mažėja, pavyzdžiui, santykiai ir pasiekimai (žr. 1 pav.).

11

Taigi šiandien pagrindinė didaktikos problema sutelkta į klausimą „kaip mokyti?“, t. y. į mokymo

metodų parinkimą ir taikymą, atliepiant pamokos uždavinius.

Siekiant užtikrinti pamokos sėkmingumą, tikslinga vadovautis tarptautinių tyrimų rezultatais,

mokyklos švietimo stebėsenos rodikliais, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo

procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir įvykusio išorinio

vertinimo duomenimis. Norėdami planuoti pamoką, turime gerai žinoti situaciją. Pavyzdžiui,

vadovaujantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniu pranešimu (2012, 3), galima

teigti, kad žemiausiai vertinami pamokos aspektai yra pasiekimai, vertinimas, pagalba mokiniui ir

pamokos planavimas. Reikia atkreipti mokytojų dėmesį į tai, kad kai kurių pamokos sričių

rezultatai, lyginant 2009-2010 ir 2011 metus, mažėja, pavyzdžiui, santykiai ir pasiekimai (žr. 1

pav.).

1 pav. Pamokose stebimų aspektų įvertinimo lygiai (balų vidurkiai) (Bendrojo ugdymo mokyklų

veiklos kokybė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas, 2012 (3))

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniame pranešime (2012, 3) akcentuojama,

kad nesikeičia 2007 metais išryškėjusi tendencija – pradinio ugdymo pakopos pamokų kokybė yra

geriausia, o pagrindinio ugdymo pakopos prastesnė, ypač 7–9 klasėse. Lyginant pamokų kokybę

pagal dalykus, geriausiai įvertintos neformaliojo švietimo pamokos. Iš formaliojo ugdymo pamokų

geresniais vertinimais išsiskiria kūno kultūros, meninio ir technologinio ugdymo, matematikos,

lietuvių kalbos (gimtosios), informacinių technologijų pamokos. Prasčiausiai vertintos rusų kalbos,

lenkų kalbos, lietuvių kalbos. Taigi mokytojas, planuodamas pamoką, turi paisyti bendrojo

ugdymo mokyklų išorinio vertinimo, tyrimų tendencijų.

1 pav. Pamokose stebimų aspektų įvertinimo lygiai (balų vidurkiai) (Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas, 2012 (3)

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniame pranešime akcentuojama, kad nesikeičia 2007 metais išryškėjusi tendencija – pradinio ugdymo pakopos pamokų kokybė yra geriausia, o pagrindinio ugdymo pakopos prastesnė, ypač 7–9 klasėse. Lyginant pamokų kokybę pagal dalykus, geriausiai įvertintos neformaliojo švietimo pamokos. Iš formaliojo ugdymo pamokų geresniais vertinimais išsiskiria kūno kultūros, meninio ir technologinio ugdymo, matematikos, lietuvių kalbos (gimtosios), informacinių technologijų pamokos. Prasčiausiai vertintos rusų kalbos, lenkų kalbos, lietuvių kalbos. Taigi mokytojas, planuodamas pamoką, turi paisyti bendrojo ugdymo mokyklų išorinio vertinimo, tyrimų tendencijų.

Planuojant pamoką,. A. Hargreaves (2008) nuomone, XXI amžiuje reikalingas kokybiškai naujas požiūris į mokymą ir mokymąsi. Remiantis N. Longworth (2000), šiandien mokymasis traktuojamas kaip natūralus ir besi-plečiantis procesas, kuris turėtų tapti malonia, sėkminga veikla, įgalinančia žmones pasirinkti, užtikrinančias pa-sitikėjimą savimi ateityje. Taigi mokymasis – aktyvus veikimas, patiems keliant klausimus, patiems kuriant pras-mes, panaudojant žinias praktiškai, tai bandymų ir klydimų procesas, įtraukiantis mokinius į mokymąsi. G. Petty (2006) akcentuoja, kad mokymasis yra daug svarbesnis už mokymą, todėl reikėtų padaryti taip, kad mokytis būtų smagu, todėl mokytojai turi padėti mokiniams pamėgti mokymąsi. Dar A. Komenskis (1989), mokymo procesą aiškindamas gamtos dėsniais, nurodė, kad mokymas(is) turi būti sėkmingas. Tik tada jis teiks džiaugsmo. Tik tokiu būdu atsiras paslaptinga varomoji jėga, susidomėjimas dalyku, noras mokytis, entuziazmas dirbti. Veiklos sėkmė atsispindi mokinio jausmais, kurie turi įtakos mokymui(si). Sėkmingam ir aktyviam mokymuisi būtinas jausminis komfortas. G. Butkienės, A. Kepalaitės (1996) nuomone, mokinio noras mokytis stiprėja, kai:

• mokyklojejaukuirmalonu;• jisnepavargstairvisadadarbingas;• perpamokaspatiriasėkmėsirbendradarbiavimodžiaugsmą;• visnaujamokymosimedžiagairpatrauklimokymosiformapatenkinajosmalsumą.

Taigi mokymasis turėtų būti ne tik aktyvus, bet ir įdomus, malonus ir sėkmingas procesas. Nors vadovaujantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniu pranešimu (2012, 3), mokytojai ir toliau pamokose konkre-čiau planuoja savo kaip mokytojo veiklą – mokymą, bet ne mokinių veiklą – mokymąsi, nes ir dažname išorės ver-tintojų protokole yra įrašas „pamokoje dominuoja mokytojas“, galima daryti išvadą, kad perėjimas nuo mokymo prie mokymosi vyksta lėtai. Be abejo, sunku tikėtis, kad per trumpą laiką įvyks edukacinės paradigmos virsmas (iš mokymo į mokymąsi), jeigu per amžius buvo įprasta mokytis įsimenant, o ne veikiant (P. Jucevičienė, 2007).

Tačiau pamokos uždavinių atitikimas Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms (2008), Vi-duriniougdymobendrosiomsprogramoms(2011);omokymosimetodųatitikimaspamokosuždaviniams;va-dovavimasis įvairių tyrimų, vidinio ir išorinio vertinimo išvadomis ir kt. bei mokymosi paradigma, gal pakeis tradicinį požiūrį į pamoką, kuris yra susijęs su pastovia pačios klasės ir mokinio vieta joje. Galbūt mokytojai atsi-sakys pastovios ir nejudrios klasės, kurioje mokosi vienodo amžiaus, bet skirtingų poreikių, polinkių, sugebėjimų, motyvacijos, interesų ir lūkesčių mokiniai. Gal nevyraus mokymo klasėje „sėdint kultūra“, militaristinis sėdėjimo būdas.

12

Apibendrinant galima teigti, kad sėkminga pamoka yra tokia, kuri:• atliepiakeliamusbendrojougdymomokyklaitikslus,Pradinioirpagrindiniougdymobendrąsiasprogra-

mas (2008), Vidurinio ugdymo bendrąsias programas (2011), o mokymo(si) metodai atliepia pamokos už-davinius;

• vadovaujasibendrojougdymomokyklosvidinioirišoriniovertinimoišvadomis,tyrimųrezultatais,moki-niųpasiekimais;

• remiasimokymosiparadigma,kaimokymasislaikomassėkmingairmaloniaveikla.

LITERATŪRA 1. Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas,

2012, 3.2. Brown G. I. Human Teaching for Human Learning. New York: The Viking Press, 1990.3. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius, 1996.4. Hargreaves A. Mokymas žinių visuomenėje. Švietimas nesaugumo amžiuje. Vilnius, 2008.5. Jucevičienė P. XXI amžiaus naujų mokymo teorijų paieškos: konstruktyvus aplinkos mokymas. Seminaro

medžiaga. LETA, Edukacinės kompetencijos centras, Edukologijos institutas, KTU, 2001.6. Jucevičienė P. Besimokantis miestas: monografija. Kaunas, 2007.7. Komenskis J. A. Pedagoginiai raštai. Kaunas, 1989.8. Leitner S. Išmokime mokytis: kelias į sėkmę. Vilnius, 1998.9. Longworth N. Making lifelong learning work: Learning cities for a learning century. Kogan page, 2000.10. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Švietimo ir mokslo ministerija, 2008.11. Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Švietimo ir mokslo ministerija, 2011.

SĖKMINGAS INTELEKTUALIAI GABIŲ MOKINIŲ UGDYMASDr. Dalia Lapėnienė,

Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos direktorė;Vilma Milašiūnaitė,

Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos psichologė

Gabūs ir talentingi vaikai vienareikšmiškai minimi kaip didžiausias mokyklos, bendruomenės bei visos tautos turtas, intelektinis potencialas. Anot Šimelionienės (2012), pedagoginėje bei psichologinėje literatūroje galima rasti daugiau nei 200 gabumų apibrėžimų, kuriuos analizuojant galima išskirti tris gabumų samprotavimų kryptis: gabumai kaip įgimtas intelektinis sugebėjimas, potencialas aukštiems pasiekimams, kuris gali būti ugdomas, vys-tomas. Tradiciškai gabus mokinys traktuojamas kaip imlus, smalsus ir motyvuotas, tačiau gabių mokinių atpaži-nimą ir jų ugdymą apsunkina vyraujantys mitai: gabus mokinys visuomet ras būdų savirealizacijai, gabiems moki-niams nereikia individualizuoto mokytojo dėmesio, gabus mokinys tiesiog „matosi“ klasėje, todėl nereikia taikyti specialių priemonių gabiesiems atpažinti ir pan. A.Šimelionienės (2012) atlikto tyrimo duomenimis, intelektualiai gabius mokinius (kurių gabumus patvirtino intelekto testavimas) tikslinga suskirstyti į dvi grupes: besimokančius gerai ir labai gerai (71%) bei besimokančius vidutiniškai (29%). Daugiau nei penktadalis tirtų gabių mokinių ne-realizuoja savo gebėjimų mokantis lietuvių kalbos, 15% – mokantis matematikos, o 18,5% – prasčiau mokosi abu mokomuosius dalykus (t.y. turi mažesnį nei 6 minėtų dalykų metinį įvertinimą). Paprašius subjektyviai įsivertinti turimus gabumus, 16,7% gabių mokinių nurodė, kad jie nėra kuo nors išskirtiniai iš savo bendraamžių. Tai nėra konkrečių mokytojų, mokyklos ar Lietuvos švietimo sistemos problema. Anot A. Šimelionienės (2012), įvairių šalių duomenimis 20 – 50 % gabių mokinių nesiskiria savo pasiekimais nuo bendraamžių, nėra traktuojami kaip gabūs, nesulaukia deramos pagalbos ir išskirtinių gebėjimų pripažinimo. Intelektiniai gebėjimai yra svarbiausia gabumų prielaida. Kaip parodė A.Šimelionienės (2012) tyrimas, kognityviniai, namų ir mokyklos aplinkos veiks-niai neturi tokios reikšmės gabių mokinių pasiekimams, kaip asmenybės bruožai, emocijų ir elgesio problemos bei mokymosi įgūdžiai.

Remdamiesi ilgalaikių tyrimų rezultatais, G.T. Bettsas ir Neihart (cit. pg. A.Šimelionienė, 2008) išskyrė šešis gabių

mokinių tipus:• „sėkmėslydimas“gabusvaikas–elgesiosunkumųneturintisvaikas,kurisdemonstruojalabaigerasžinias

bei kompetencijas ir siekia kuo daugiau mokytojų ir tėvų pripažinimo.

13

• „sunkus“gabusvaikas–ypačkūrybingasgabusvaikas,lydimasprobleminiųkūrybingosasmenybėsbruožų– sarkazmo, polinkio kvestionuoti ir ginčytis, savikontrolės stokos, nekantrumo ir pan.

• „slepiantissavogabumus“gabusvaikas–taivaikas,kurisnoripriklausytinetokiųgabiųvaikųgrupei irpasirenka slėpti savo gabumus, būti „kaip visi“.

• „iškritęsišmokyklos“gabusvaikas–turiinteresųveiklossričiai,kuriyranesusijusisumokymusi.Pasiekiadidelių laimėjimų ir realizuoja save, bet nelanko mokyklos, nesukaupia reikiamų žinių.

• „dvejopaiišskirtinis“gabusvaikas–gabusvaikas,kurisvienavertusyraintelektualiaipranašesnis,betkartuturi negalią ar kitų sunkumų, pvz. regos negalią turintis vaikas, taip pat turintis išskirtinių gabumų muzikai.

• „savarankiškas“gabusvaikas–gabusvaikas,kurisstengiasi„pasiimti“išmokyklosaplinkosviską,kątiktojiaplinka gali jam duoti. Tai besidomintis, besimokantis, aktyvus, lyderiaujantis individualistas, kuris siekia būti identifikuotas kaip gabus ir gauti to teikiamą naudą.

Manoma, kad absoliuti dauguma identifikuotų gabių mokinių priklauso pirmąjai arba paskutiniąjai katego-rijai, bet visų kategorijų atstovai gali turėti išskirtinius gabumus, teikiančius jiems pranašumą. Gabių mokinių identifikavimas ir ugdymas yra procesas, apimantis tikslingą ir planuotą pagalbą gabiam mokiniui, įsivertinti savo gebėjimus ir imti traktuoti juos kaip gabią, stiprybę, išskirtinumą. Šiame procese išskiriami švietimo politikos, mokyklos normų ir taisyklių, klasės mikroklimato, pamokos kokybės, neformaliojo ugdymo pasiūlos lygmenys. Tolesnėse pastraipose gilinsimės į pamokos organizavimo prielaidas, leidžiančias daugumai gabių mokinių at-skleisti savo pasiekimus. Analizuojant pamokos kokybę ir sėkmingumą intelektualiai gabių mokinių ugdymo as-pektu, išskirtini keturi svarbūs momentai.

1. Mokytojo motyvacija. B.Narkevičienė (2012), gilindamasi į sėkmingo gabių mokinių ugdymo kliūtis, pa-teikia mokytojų tyrimo rezultatus: su teiginiu „trūksta užmokesčio už papildomą darbą“ visiškai sutiko 59% tiria-mųjų, sutiko – 30%. Remiantis B.Narkevičienės (2012) minimais rezultatais, 89% mokytojų pagrindine kliūtimi individualizuotam intelektualiai gabių mokinių ugdymui laiko materialinio paskatinimo stygių. Tai atskleidžia išorinės motyvacijos svarbą mokytojų bendruomenėje. Mokytojai projektuoja išorinės motyvacijos problemas į gabių mokinių grupę. 88% B.Narkevičienės (2012) tiriamųjų mano, kad materialinio paskatinimo trūksta patiems gabiems mokiniams. Savo ruožtu moksliniai ugdymo psichologijos tyrimai rodo, kad tik „sėkmės lydimi“ gabūs vaikai sureikšmina išorinę motyvaciją, bet išorės motyvų struktūroje dominuoja ne materialinis atlygis, o mokyto-jų, tėvų bei kitų reikšmingų asmenų pripažinimas. Gabiųjų mokinių veikla remiasi vidine motyvacija, o svarbiau-sia sėkmingos pamokos gabiam vaikui prielaida – mokytojo darbo stilius (Goodhew, 2009). Net geriausias moky-tojas negali individualizuoti pamokos visiems mokiniams, tačiau mokytojo vidinė motyvacija ir pasišventimas yra svarbiausia sėkmingos pamokos prielaida. Clark (cit pg. Goodhew, 2009) tyrinėjo mokytojus ir nustatė, kad sėkmę gabių vaikų ugdyme patiriantiems mokytojams būdingos šios charakteristikos:

• mokiniustraktuojakaippartnerius,kurieturikąpasakytiirgalinustebintisavoišmone;• nuolatieškogalimybiųdiskusijųmetustimuliuotiaukštesniolygiomąstymogebėjimus;• lanksčiairealizuojapamokosplaną,pirmiausiaiatsižvelgiantįbesimokančiųjųporeikius;• skatinamokiniussietipamokosturinįsujųinteresųsritimis;• jųpačiųelgesyjeatsispindibruožai,priskiriamigabiemsmokiniams.Mokslininkas teigia, kad mokytojas, turintis šias charakteristikas, išpildo dvi svarbiausias sėkmingo gabių mo-

kinių ugdymo prielaidas: sukuria mikroklimatą, kai būti protingu yra privalumas, o ne gėda, bei užmezga emocinį kontaktą su savitais, specifinių emocinių poreikių turinčiais gabiais mokiniais.

2. Mokytojo darbo stilius ir taikomos strategijos. Kiekvienas mokytojas turi savo darbo stilių, teikia priori-tetą vieniems darbo metodams, bet visiškai nenaudoja kitų, nepriklausomai nuo teorinių žinių lygio. Sėkmingas gabių mokinių ugdymas sietinas su tam tikromis pedagoginėmis strategijomis, kurios yra nuolat spontaniškai taikomos, nes mokytojas tiki jų nauda ir prasme. Goodhew (2009) pedagogines strategijas siūlo skirstyti į du tipus:

Pamokos praturtinimo:• „smegenųšturmas“–pamokospabaigojeskirtipenkiasminuteskitaipamokai–pristačiuspamokostemą

paprašytisugeneruotikuodaugiauidėjų,susijusiųsutatema;• namųdarbųužduotys–pasakytikitospamokostemąirpaprašytiateitiužrašiusviską,kąmokiniaiapietą

temąžino;• vertinimas–įvertinti,arpaskirtosiosužduotysmokiniamsnėraperlengvos,nuobodžios,geraižinomos,be

jokioiššūkio;• klausymas–išgirstivisusmokiniųklausimus,replikas,pastebėjimus,įžvelgiantkritiniovertinimoaspektus;

14

• įjungtiįvairiusgebėjimus–leistiatliktiužduotisnaudojantnetikrašymą,betirpiešimą,koliažą,vaidybąarkitaspriemones,padedančiasreikštistalentui;

• skirtikūrybinesužduotis–pvz.,sukurtikryžiažodį,plakatą,pasirodymą,padedantįpademonstruotiskir-tingusmokomosiosmedžiagosaspektus;

• skatintianalizėsirsintezėsgebėjimus,pvz.,kuriantprotožemėlapius,koncepcijųžemėlapiusirkt.

Dalyko turinio praturtinimo:• pristatytiknygas,internetopuslapiusarkitusinformacijosšaltinius,kuriepadėtųgiliauirgeriausuprasti

temą,įjągilintis;• paskatintiįvertintitemąišskirtingųperspektyvų,skirtingųpozicijų,skirtingųmokslodisciplinųpožiūriu;• paskatintiatliktityrimą,pakartojantklasikiniusmokslotyrimusareksperimentus;• integruotikeliųmokomųjųdalykųturinįsuteikiantdaugiaupraktinioatspalvioteorineimedžiagai. A. Šimelionienės (2012) tyrimo rezultatai atskleidė, kad gabūs mokiniai yra įsitikinę, jog tai, ko jie mokomi

mokykloje, nėra svarbu. 55% intelektualiai gabių mokinių nėra svarbu, ką kalba jų mokytojai. Šiuos duomenis autorė aiškina tuo, kad savo gebėjimų nerealizuojantys mokiniai gauna jų poreikių neatitinkantį ugdymą: lengvos sėkmės atveju neišmoksta dirbti, neįgyja mokymosi įgūdžių, nesiugdo mokymosi motyvacijos. Minėtas strategijas taikantis mokytojas išvengia šių problemų ir sudomina gabų mokinį mokslu, nes parodo, kad mokslas yra kur kas platesnis ir sudėtingesnis, nei parašyta vadovėlyje.

3. Pamokos planavimas. Pedagoginėje literatūroje gausu modelių, padedančių mokytojui suplanuoti sėkmingą pamoką, kurios turinys individualizuotas gabiesiems. Vienas tokių – Alderman (cit. pg. Goodhew, 2009) modelis „Privalo... Turėtų... Galėtų...“ (angl. Must Scould Could). Alderman pasiūlyta forma pamokos planui pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Pamokos planas remiantis „Privalo... Turėtų... Galėtų...“ modeliu

Pamokos tikslas:

PRIVALO...Žinių minimumas, kurį privalo suprasti kiekvienas klasės mokinys

TURĖTŲ...Programos apimtis, kurią turėtų įsisavinti absoliuti dauguma mokinių, neturinčių mokymosi sunkumų

GALĖTŲ...Aukštesnio lygio mąstymo gebėjimus stimuliuojanti veikla

Pagrindinių faktų pateikimasSvarbiausių sąvokų supratimasMokėjimas pritaikyti medžiagą...

Sėkmingas tam tikrų užduočių atlikimas Medžiagos analizė, kritinis vertini-mas, siejimas su iki tol sukauptu žinojimu...

Analizė ir sintezėKritinis vertinimasKūrybiškas taikymasFaktų kvestionavimasAlternatyvių teorijų kūrimas...

Remiantis klasikine Bloom taksonomija, privalėjimo lygmuo apimtų pirmus du lygius: medžiagos žinojimo ir supratimo;turėjimolygmuoapimtųtrečiąjįirketvirtąjįlygmenis–taikymoir,išdalies,analizės.Galėjimolygmuosusijęs su aukščiausiais Bloom taksonomijos pasiekimais – sudėtingesne analize, sinteze ir kritiniu vertinimu. Ga-biųjų mokinių ugdymo literatūroje gausu specifinių metodų, skatinančių gabius mokinius pasitelkti savo neeilinį intelektą.

4. Metodai, taikomi individualizuojant pamokos turinį gabiems mokiniams. A. Šimelionienės (2012) tyri-mo rezultatai patvirtino, kad geriausių rezultatų gabūs mokiniai pasiekia atlikdami užduotis, skirtas aukštesnio lygio samprotavimo gebėjimų ugdymui, o blogiausi rezultatai pastebimi atliekant žemesnio lygio mąstymo ge-bėjimų reikalaujančias užduotis. Intelektualiai gabių mokinių pranašumas – loginis mąstymas, taigi jų gabumai stimuliuojami būtent tokiomis užduotimis. Goodhew (2009) pateikia tokius metodų pavyzdžius:

4.1. Klausinėjimas. Kerry (cit. pg. Goodhew, 2009) tyrimo rezultatai parodė, kad 21% mokytojo klausimų skirti klasės valdymui (kodėl tu žiūri pro langą?), 75,5% – skirti informacijos kartojimui (Kada vyko Žalgirio mūšis?) ir tik 3,5% apeliuoja į aukštesnio lygio samprotavimo gebėjimus.

• StimuliuodamassamprotavimąmokytojasgalinaudotiBragget(cit.pg.Goodhew,2009)metodą„Mąsty-

15

tojo požiūriu“ (angl. Thinkers‘ keys). Metodas padeda mokytojui įvertinti bet kurį aspektą iš 20 skirtingų požiūrių, pvz.,

§ Atvirkštinis mąstymas. Pvz., ko šis herojus niekada nedarytų? Ko šioje situacijoje tikrai negalėjo būti?... § Mąstymas apie pasekmes. Pvz., kokios būtų pasekmės, jei... Kas būtų buvę, jei... § Mąstymas apie žalą. Pvz., o kas būtų, jei nebūtų... Kas būtų nutikę, jei nebūtų įvykę... § 3P mąstymas: padidinti, pridėti, pakeisti. Pvz., sukurk istoriją padidindamas... pridėdamas... pakeisdamas...

ir kt. • Kitasklausinėjimometodas–kritiniųklausimųformulavimas.Mokiniamspateikiamaužduotisišanali-

zuoti medžiagą ir sugalvoti kuo daugiau prasmingų klausimų duotąja tema. Kitas metodo variantas nagrinėjant, pvz., istorines asmenybes ar literatūros kūrybinius personažus – vienas mokinys sėda ant kėdės, o kiti jo klausinėja įvairių dalykų, susijusių su vaidinamos asmenybės gyvenimu.

4.2. Mąstymo ugdymas. Orientuojamasi į analizės, sintezės ir vertinimo lygius, pagal Bloom taksonomiją. • M.Lipman(cit.pg.Goodhew,2009)pristatėmetodą„Filosofijavaikams“,skirtąpradiniųklasiųmokinių

grupei. Vėliau buvo pateiktas metodo variantas „Filosofija paaugliams“. Metodu siekiama nuo pradinių klasių ug-dyti mąstymo įgūdžius. Metodui skiriama visa pamoka. Pamokos pradžioje mokytojas perskaito situaciją, kurioje slypi tam tikra vertybinė dilema. Paskui pateikiami klausimai, skatinantys analizuoti ir argumentuoti savo požiūrį. Pamokos pabaigoje apibendrinami diskusijų rezultatai.

• DeBono(cit.pg.Goodhew,2009)metodaitaippattinkamąstymougdymui.DažniausiainaudojamaPMĮ(plius–minus–įdomu)skatinamokiniusįvertintisituacijąnurodantprivalumus,trūkumusirįdomiusaspektus;6 kepuraitės skatina analizuoti medžiagą iš šešių perspektyvų: žinių, kūrybingumo, emocijų, mąstymo, optimisti-nio prognozavimo ir kritinio vertinimo.

• „Janusian“mąstymas–mąstymotipas,pavadintasremiantisromėnųdievoJanovardu.Legendabyloja,kad Janusas turėjo du veidus ir galėjo vienu metu matyti dvi priešingas puses. „Janusian“ mąstymu vadinamas gebėjimas paraleliai vertinti du priešingus požiūrius į objektą. I.Fleiss (2005) teigimu, būtent šis mąstymo tipas išskyrė didžiuosius mokslininkus ir filosofus, teorijų kūrėjus. Gabūs vaikai turi būti mokomi vertinti kaip objekto trūkumai papildo privalumus, kokiose situacijose silpnybė tampa stiprybe ir kt.

4.3. Kūrybingumo ugdymas. Kūrybingumas – žinių ir įgūdžių pritaikymas siekiant vertingų tikslų. Mokytojų praktikoje nuolat naudojami žaidimai ir aktyvinamieji metodai atitinka gabių mokinių poreikius, tačiau jiems tai-kyti yra esminė sąlyga – klasės mikroklimatas turi būti drąsinantis patirti nesėkmę. Gabūs mokiniai nerizikuoja, nes, labiau nei jų bendraamžiai, jaučia nesėkmės, pašaipos baimę. Dauguma gabių mokinių yra perfekcionistai, taigi atsisako įsitraukti į veiklas, kurių metu jaučiasi kvailai ar rizikuotų apsikvailinti.

ApibendrinimasGabių mokinių ugdymas turėtų būti vystomas skiriant šiai sričiai ypač daug dėmesio. Kiekvienos mokyklos

klasėse yra specialiųjų poreikių mokinių. Tie, kurių poreikiai susiję su kognityvinių procesų veiklos nepakanka-mumu, sulaukia daug mokytojų dėmesio, jiems rašomos specialios programos, jų progresas stebimas, vertinamas ir nuolat ieškoma būdų, kaip sudominti juos mokymu. Tie specialiųjų poreikių mokiniai, kurių poreikiai kyla dėl ypač aukštų intelektinių gebėjimų, dažnai yra net neatpažįstami, vadinami „nemotyvuotais“, „tinginiais“ ir nelai-komi išskirtiniais vaikais.

Kiekvienas mokytojas gali atpažinti intelektualiai gabų paauglį mokinyje, kuris nėra iš pirmo žvilgsnio ypač su-manus ar socialiai kompetentingas. Padidinti intelektiniai gabumai nereiškia ypač puikios socialinės raidos, nėra adaptacijos mokykloje garantas. Gabūs mokiniai iškyla ir atsiskleidžia tada, kai pamokoje turi galimybę atskleisti savo neeilinius samprotavimo gebėjimus, yra sudominami mokslu ir pajunta vidinę motyvaciją gilintis į dalyko medžiagą.

Sėkminga pamoka – mąstymą lavinanti pamoka, kurios metu tradicinė pamokos struktūra praturtinama ga-biems vaikams skirtais metodais. Pamokos sėkmė prasideda nuo vidinės mokytojo motyvacijos. Kūrybingiems ir motyvuotiems mokytojams prieinama gausybė metodų, padedančių atskleisti mokinių kūrybingumą.

LITERATŪRA 1. Fleis I. Giftedness and Thinking. In P.Csermely, T.Korcsmaros, L.Ledernam (Eds.) Science Education: Best

Practices of Research Training for Students under 21, 2005. 2. Goodhew G. Meeting the Needs of Gifted and Talented Students. London: Continuum International Publis-

hing, 2009.3. Šimelionienė A. Intelektualiai gabių vaikų pasiekimų veiksniai. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas,

2012.4. Šimelionienė A. (2011). Intelektualiai gabių 16–18 metų mokinių akademinių pasiekimų veiksniai http://

16

www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/index_files/gabus_0701(2).pdf Žiūrėta 2013 m. balandžio 20 d. per inter-netą.

5. Šimelionienė A. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Metodinės rekomendacijos pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir tėvams. Vilnius, 2008.

6. Narkevičienė B. (2012). Kad augtumėm. (Itin) gabių vaikų ugdymo modelis. Gairės mokytojo pedagoginei kūrybai. http://www.gvu.lt/wp–content/uploads/gvu/gvu.pdf Žiūrėta 2013 m. balandžio 20 d. per internetą.

AR HUMANISTINIS UGDYMO MODELIS GALI GARANTUOTI SĖKMĘ?

Dr. Darius Klibavičius,Kauno jėzuitų gimnazijos etikos mokytojas metodininkas

Akademinė bendruomenė mini humanizmo principų puoselėtojos prof. habil dr. Meilės Lukšienės 100–ąsias gimimo metines, dėl to kviečiu giliau pažvelgti į humanistinį ugdymo modelį ir jo taikymą šiandienos mokykloje. Tekste pasitelksiu humanistinės psichologijos pradininko Carlo R. Rogerso ir egzistencinės filosofijos pradininko Søreno Kierkegaardo įžvalgas. Humanizmo teoretikai konstatuoja, kad kiekvienas žmogus iš prigimties yra geras. Ar lengva suvokti tokią nuostatą ir kokiu būdu ją praktiškai taikyti ugdymo procese? Galbūt humanistinio mo-delio taikymas griauna klasikinę ugdymo sampratą, transformuoja įprastinius mokinio ir mokytojo vaidmenis, kėsinasi į vertinimo ir egzaminavimo sistemos stabilumą? Apžvelkime esminius į mokinį orientuoto mokymo principus.

Asmens tapsmas, procesualumas ir kaita

Egzistencinė Kierkegaardo filosofija turėjo įtakos Carlui R. Rogersui ir kitiems humanistinės–egzistencinės krypties mąstytojams, kurie akademinės ir profesinės atspirties tašku ėmė laikyti asmeninės patirties refleksiją, o asmenybės brandumo požymiu – sąmoningus egzistencinius pasirinkimus ir „beviltišką norą būti pačiu savimi“1. Kierkegaardo supratimu, egzistuojantis individas suvokiamas kaip esantis nuolatiniame tapimo procese. Jis pabrė-žia, jog objektyvusis mąstymas suvedamas į visuotinai reikšmingus rezultatus ir išvadas, o subjektyvusis mąstymas nepaiso rezultatų, nes susitelkia į asmens tapsmo procesą, į tiesos sau atradimą ir galimybę būti savimi.

C.Rogersas kritikavo klasikinio mokymo sampratą, nes toks mokymas pirmiausia siejamas su instruktavimu, vadovavimu, nukreipimu, prievarta žinoti. Dėl šios priežasties „mokymas man yra palyginti nesvarbi ir labai per-vertinta veikla“ 2. Akivaizdu, jei pats mokytojas iš anksto neprisiskiria lyderio vaidmens, nepretenduoja į tiesos monopoliją ir palieka pakankamai erdvės grupės iniciatyvai, tuomet galios ir autoriteto santykius keičia bendra-darbiavimo tradicija. Ji formuoja pokyčiams atvirą besimokančiojo asmenį, o mokytoją traktuoja kaip ugdymo palengvintoją: „moderniame pasaulyje socialiai naudingiausias yra mokymosi proceso mokymasis, nenutrūks-tantis atvirumas patirčiai ir įsitraukimas į kaitos procesą“ 3. Kalbant Aristotelio terminais, mokytojas susiduria su mokiniais kaip su potencijomis (galimybėmis) ir visiškai neaišku, kaip šie mokiniai aktualizuosis, kuo jie taps ateityje, kaip jie kurs save ir savo gyvenimą. Todėl iš esmės pavojinga ir net žalinga žiūrėti į mokinius kaip į švarią lentą (lot. tabula rasa), t.y. kaip į objektą, kurį reikia „prirašyti“ iš anksto numatytų žinių visuma.

Laisvė rinktis ir laisvė prisiimti atsakomybę

Egzistencinis principas „arba – arba“ yra ir mūsų kasdienio gyvenimo sąlyga, ir egzistencinio pasirinkimo esmė. Pasirinkimas dažnai yra nemalonus, kelia įtampą, jį norisi atidėlioti. Vis dėlto žmogus gali bręsti tiktai atlikdamas arba – arba veiksmą. Kalbant metaforiškai, Kierkegaardas nori atvesti žmogų į kryžkelę, kurioje jis pats galės rinktis vieną iš galimų kelių. Mokytojai gali pastebėti, kad iškėlus klausimą ar svarstant aktualią pro-

1 plg. Kierkegaard, Søren. Liga mirčiai, Iš danų k. vertė J.Adomėnienė. Vilnius: Aidai, 1997, p. 39.2 Carl R. Rogers. Freedom to learn: a view of what education might become. – Columbus (Ohio): Charles E. Merrill publishing company, 1969, p. 103.3 Carl R. Rogers. Freedom to learn, p. 163.

17

blemą, klasėje ima tvyroti nemaloni tyla. Šios tylos nereikia išsigąsti ar ją skubiai nutraukti. Verta išlaukti, kol kas nors iš mokinių prisiims atsakomybę ir prabils. Kadangi mokytojai (ir aš taip pat) linkę pasiduoti žaidimui „pats klausiu – pats atsakau“, tai nereikėtų stebėtis augančiu mokinių pasyvumu ir asmeninės atsakomybės delegavimu mokytojui.

Humanistiniai principai atitinka dialoginio bei terapinio poveikio modelį, nes remiasi tarpžmogišku santykiu ir gali padėti ugdytiniams svarstyti iškilusias jų gyvenimo problemas, o pats mokytojas tampa mokymosi paleng-vintoju(fasilitatoriumi):„Ašsuvokiumokymosipalengvinimąkaipugdymotikslą;būdą,kuriuomesgalimeiš-ugdytibesimokantįžmogų;būdą,kurįtaikydamimesgalimeišmoktigyventikaipasmenysprocese.Ašsuprantumokymosi palengvinimą kaip funkciją, kuri gali turėti konstruktyvius, neapibrėžtus, kintančius proceso atsaky-mus į tam tikras giliausias dilemas, apnikusias šiandienos žmogų“ 4. Svarbu pabrėžti, kad mokytojas, dirbdamas pagal humanistinius ugdymo principus, neviršytų savo profesinių įgaliojimų ir nepradėtų teikti psichologinių konsultacijų. Toks pavojus visuomet egzistuoja, mat, sukūrus atvirą santykį su mokiniais, drauge pasirodo ir jų asmeninės problemos. Ką su jomis daryti? Tokiu atveju visuomet verta pasikalbėti su mokiniu apie jį užklupusius sunkumus, atspindėti ir įvardinti jai/jam kilusius jausmus, bet dėl rimtesnių ir ilgalaikių konsultacijų pasiūlyti kreiptis į mokyklos psichologą (jeigu mokykla turi) arba rekomenduoti kitą mokiniui reikalingą specialistą. Išskir-tiniais atvejais – patyčių, smurto, ketinimo nusižudyti – kai nebegalioja konfidencialumo taisyklė, mokytojas turi nedelsdamas informuoti mokyklos administraciją ir mokinio tėvus apie susidariusią situaciją.

Autentiškas buvimas – dėmesys savo patirčiai ir jausmams

C.Rogersas nurodo, kad filosofą Kierkegaardą jis laiko jautriu ir labai įžvalgiu draugu: „ (...) skaitydamas jo darbus, tapau laisvesnis, labiau pasitikėjau savuoju patyrimu bei noru jį atskleisti“ 5. Rogerso metodas padėjo jo patiems studentams patirti sėkmingą mokymosi procesą, nes šie išmoko sumažinti asmeninę gynybą (racionaliza-vimą, projekciją, perkėlimą etc.) ir pasirengė susidurti su savo asmeninėmis problemomis. Filosofijos daktaras Sa-muelis Tenenbaumas liudija, kaip Rogerso principai jį padrąsino atsikratyti dėstymo fobijos. Darbas su auditorija iš pradžių jam kėlė įtampą ir siaubą, nes negalėjo suvokti, kokį vaidmenį kaip dėstytojas jis turi atlikti – skatintojo, vadovo ar vyriausiojo vaidinimo režisieriaus. Be to, S.Tenenbaumui kliudė ir jo įsivaizdavimas, kad klausytojai bus apatiški, nereaguos ir galų gale jis praras savitvardą: „Kai pirmą kartą susitikau su grupe, padariau tai, ko niekada anksčiau nebuvau daręs. Aš nuoširdžiai kalbėjau apie savo jausmus. Užuot galvojęs, kad mokytojas turi viską žino-ti ir studentai susirenka, kad juos mokytų, pripažinau silpnumą, dvejones, dilemas ir NEŽINOJIMĄ. Kadangi aš tarsi nuvainikavau mokytojo vaidmenį auditorijos ir savo paties akyse, į išorę išsiveržė mano tikresnis aš, pasijutau kalbąs lengvai, beveik kūrybiškai. Sakydamas „kūrybiškai“, turiu omenyje tai, kad idėjos kildavo kalbant“ 6. Šiuo atveju, nežinojimas yra nuoroda į sokratiškąjį ugdymo metodą: kai mokytojas, keldamas klausimus, apsimeta ne-žinančiu, tokiu būdu jis motyvuoja mokinius aktyviai samprotauti apie svarstomą problemą.

Kitas svarbus aspektas – jausmų atpažinimas ir raiška. Jeigu tikrai norime, kad mokiniai atpažintų ir tinkamai reikštų savo jausmus, pirmiausia pačiam mokytojui reikia kalbėti apie klasėje kylančius jausmus ir nesidrovėti pri-pažinti juos savais: „aš pykstu“, „aš nerimauju“, „aš džiaugiuosi“. Tokiu būdu sukuriamos sąlygos mokinių atviru-mui ir jų kaip asmenų pažinimui. Iš esmės mokytojas tėra vienas iš grupės dalyvių, galinčių dalintis savo asmenine patirtimi, jausmais ir tapti intelektiniu bei emociniu grupės ištekliumi, kuriuo, prireikus, grupė gali pasinaudoti.

Praktinis pavyzdys. Kai etikos pamokose nagrinėjame antropologinį klausimą „kas yra žmogus?“ ir analizuoja-me įvairias asmenybės teorijas, skatinu mokinius suvokti skirtumą tarp biheivioristinio ir humanistinio ugdymo modelių. Išsiaiškinę B.Skinerio, J.Watsono, C.Rogerso ir A.Maslow teorinius požiūrius, vieną pamoką skiriame vaidinti dvi improvizuotas „pamokas“ (po 5 min.), kurios būtų pagrįstos šiais skirtingais ugdymo modeliais. Turiu pasakyti, kad mokiniams daug lengviau vaidinti biheiviorizmo principais paremtą pamoką, nes didžioji dauguma mokinių sunkiai suvokia, kaip perteikti humanistinio ugdymo esmę: iškyla keblumų dėl mokytojo ir mokinių vaidmenų pasiskirstymo, veiklos organizavimo, vertinimo ir pan. Tai rodo, kad patys mokiniai kur kas geriau su-sipažinę su biheivioristine ugdymo sistema ir giliau patyrę pastiprinimais–bausmėmis sąlygotą ugdymą.

4 Carl R. Rogers. Freedom to learn, p. 105. 5 Rogers, Carl. R. Apie tapimą asmeniu: psichoterapeuto požiūris į psichoterapiją. Iš anglų k. vertė A.Kučinskas. Vilnius: Via Recta, 2005, p. 185. 6 Rogers, Carl. R. Apie tapimą asmeniu, p. 281.

18

1 lentelė. Biheivioristinio ir humanistinio ugdymo aspektų palyginimasBiheiviorizmas Humanizmas

Pagrindinis ugdymo organizatorius Mokytojas MokinysUgdymas nukreiptas Į ugdomąjį dalyką, programą Į asmenįUgdymo esmė Rezultatas ProcesasMotyvacija Išorinė (pastiprinimai, bausmės) Vidinė (laisvas apsisprendimas)Vertinimas Vertina mokytojas Įsivertina mokinys

Ugdymo aplinka Frontalus mokymas, linijinis suolų išdėstymas klasėje

Bendras ratas, klasėje sukurtos atskiros mokymosi erdvės

Išvados

Neretai humanistinis ugdymo modelis kelia sumaištį tiek mokiniams, tiek mokytojams. Pirmiausia dėl to, kad nelieka aiškių ribų, kurias gali pasiūlyti biheiziorizmas, taikydamas pageidaujamo elgesio skatinimą ir nepagei-daujamo elgesio slopinimo mechanizmus. Antra vertus, humanistinis ugdymo modelis yra nepatrauklus ir dėl to, kad verčia keistis ne tik mokinius, bet ir paties mokytojo asmenį, t.y. ragina iš naujo peržiūrėti savo gyvenimo tikslus, poreikius ir tapti atviresniu savo patirčiai bei aplinkai. Žinoma, tai nėra lengva, nes kiekvienas pokytis yra skausmingas procesas.

Vis dėlto humanistinio metodo nereikia laikyti ugdymo panacėja, o biheiviorizmą nepagrįstai nuvertinti. Ten-ka pripažinti, kad biheiviorizmas yra veiksmingas elgesio keitimo modelis, tačiau vien tik šiuo modeliu grįsta ugdymo sistema kelia pavojų mokinio asmenį paversti stimulo ir reakcijos grandinės dalimi arba imti jį traktuoti kaip sisteminį vienetą. Tai pažeidžia prigimtinę asmens laisvę rinktis ir apsispręsti. Svarbu akcentuoti, kad huma-nizmas jokiu būdu nedeklaruoja absoliučios laisvės ir netoleruoja anarchijos, kuri grindžiama principu anything goes ( „viskas tinka“ ). Šis ugdymo modelis aiškiai parodo, kad už kiekvieną savo pasirinkimą ugdytinis turi pri-simti asmeninę atsakomybę. Todėl su kiekvienu pasirinkimu individas vis labiau bręsta, išmoksta rinktis sąmo-ningai ir geba priimti savo apsisprendimo sukeltus padarinius. Humanistinis ugdymo modelis taip pat akcentuoja tiesioginį mokytojo ir mokinio santykį. Jei šis santykis yra autentiškas, pagrįstas abipusia pagarba, jis jau savaime turi terapiniam santykiui būdingų aspektų ir gali ženkliai prisidėti prie ugdymo sėkmės.

LITERATŪRA 1. Kierkegaard, Søren. Liga mirčiai. Vilnius, 1997.2. Rogers, Carl. R. Apie tapimą asmeniu: psichoterapeuto požiūris į psichoterapiją. Vilnius, 2005.3. Rogers, Carl. R. Freedom to learn: a view of what education might become. Columbus (Ohio): Charles E.

Merrill publishing company, 1969.

INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE

Rita Rasikienė,Kauno miesto savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė

Nūdienos švietimo sistemoje vis labiau įsigali informacinės ir komunikacinės technologijos (toliau — IKT). Jų įdiegimas mokykloje yra svarbi pertvarkos dalis, nuo kurios sėkmės priklausys švietimo reformos sėkmė, krašto socialinė bei ūkinė pažanga. Interneto sistema padarė informaciją lengviau prieinamą, todėl viršų ima ne teksto, o teleekranų ir kompiuterių vaizdo kultūrą. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti į mokymą kaip visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tiks-lai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų. Audringas skaitmeninių technologijų veržimasis į visas nūdie-nos gyvenimo sritis neišvengiamai koreguoja požiūrį i moderniosios edukologijos procesą.

19

Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese esmė

Informacinės ir komunikacinės technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiute-riniams duomenims apdoroti: rinkti, rūšiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automatiškai, pritaikant kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. Informacijos apdorojimo veiklos kitaip vadinamas informacinėmis ir komunika-cinėmis technologijomis.

Kompiuterio integravimą į ugdymo procesą paveikė dvi pedagoginės psichologijos kryptys – biheviorizmas ir kognityvyzmas. Jos atskleidžia kompiuterio panaudojimo ugdymo procese tikslus bei didaktines nuostatas. 1954 m. bihevioristinės ugdymo teorijos šalininkas B. F. Skinner sukūrė programuoto mokymo metodą. Progra-muoto mokymo esmė – kiekvienam mokiniui turėdavo būti pateikiama mokomojo dalyko turinio santrauka, po to reikalaujama, kad mokinys tuoj pat atsakytų į klausimą ar išspręstų uždavinį, ir jis tuoj pat būdavo infor-muojamas, ar teisingai atliko užduotį. Programuotas mokymas davė impulsą siekti idealios individualizacijos – mokyti taikantis prie besimokančiojo sugebėjimų, mokymosi tempo bei interesų. B. F. Skinner ir jo pedagogikos šalininkai pirmieji įžvelgė, kad kompiuteris puikiai tinka mokyti programuoto mokymo metodais. Naudojantis programuotu mokymu sukurta daugybė kompiuterinių mokymo programų, išpopuliarėjo testai, pratybos bei įgū-džių lavinimo programos. Mokslininkai įrodė, kad tokios programos padeda individualizuoti mokymą, mokiniai patiria emocijų, tampa aktyvesni mokymosi proceso dalyviai.

XX a. pabaigoje paplito kognityvioji teorija ir ja besiremiantis konstruktyvaus mokymo modelis. Konstrukty-vaus mokymosi modelis akcentuoja mokymąsi, o ne jo rezultatus. Mokymasis yra aktyvus procesas, todėl ugdymo tikslas – išmokyti mokytis, lavinti gebėjimą orientuotis įvairiose situacijose, pritaikant turimas žinias. „Kogni-tyviuoju požiūriu mokymasis bus efektyvesnis, jei mokiniui bus ne tik pateikiama informacija, bet ir skatina-mi aktyvūs supratimo procesai – informacijos paieška, alternatyvių sprendimų vertinimas, kūrybiškas rezultatų interpretavimas, metapažinimas (A. Balčytienė, 1998)“. Kompiuteris yra puiki priemonė, galinti padėti sukurti naują aplinką, tinkančią konstruktyviam mokymuisi. Naują aplinką, kurioje naudojamas kompiuteris ir naujos informacijos technologijos (hipertekstas, hipermedia, multimedia, internetas). Tokios idealios aplinkos sukū-rimas, remiantis konstruktyvizmo idėjomis, yra pagrindinis kompiuterio (su kompiuterių susietų informacijos technologijų) integravimo į ugdymą tikslas.

IKT taikymo galimybes šiuolaikiniame ugdyme

Kompiuteris – viena svarbiausiu informacinės technologijos priemonių, jos struktūrinė dalis. Išskiriamos trys kompiuterio taikymo metodai:

1) kompiuteris – mokytojas (priskiriami mokymo metodai, kuriuose kompiuteris vadovauja mokymuisi, pa-vyzdžiui,pateikiaklausimą,patikrinažinias,mokonaujųdalykų);

2) kompiuteris – priemonė (priskiriami mokymo metodai, kuriuose kompiuteris yra naudojamas kaip instru-mentas,padedantisgreičiauarveiksmingiauatliktiužduotis,ištirtireiškinius,surastiinformacijairpan.);

3) kompiuteris – mokymosi terpė (priskiriami mokymo metodai, kurie kompiuterio galimybes panaudoja mo-kymosiaplinkaisukurti.Pagrindinisvaidmuotenkabesimokančiajam:jisvadovaujamokymuisiirkompiuteriui;galimybė klajoti po kompiuterio pateiktą aplinką ir informaciją, eksperimentuoti, ieškoti nauju būdų pažinti ir išreikšti savo mintis).

Mokymo procesas iš esmės paremtas nuolatiniais informacijos mainais tarp besimokančiojo ir mokytojo, kartu naudojant žmonijos patirtį bei žinias, saugomas vadovėliuose bei kituose informacijos šaltiniuose.

Plačios galimybes atsiveria naudoti internetą pamokoje mokant įvairių dalykų, ypač užsienio kalbų. Daug metų dirbau mokykloje užsienio kalbos mokytoja ir esu išbandžiusi įvairius interneto panaudojimo būdus ir me-todus pamokoje. Manau, kad tikslingas, planingas ir savalaikis interneto naudojimas pamokoje gali būti puiki galimybė siekti aukštų ugdymo rezultatų, ugdymo procesą padaryti patraukliu, mokymosi motyvacija taip pat sparčiai augs, nes mokiniai gali realiomis sąlygomis naudoti turimas žinias, plėsti įgūdžius. Išryškėja mokymosi (užsienio kalbos) prasmingumas. Internetą galime naudoti kaip:

• vaizdinępriemonę(žemėlapiai,nuotraukos,filmai);• informacijosšaltinį(žodynai,enciklopedijos,autentiškiįvairiųžanrųtekstai);• įgūdžiųlavinimopriemonę(savikontrolėstestai,pratimaisavarankiškammokymuisi);• komunikacijosugdymopriemonę(elektroninispaštas,forumai,konferencinėspamokos).

20

IKT sėkmingo diegimo į ugdymą sąlygos

Intensyvėjantis technologijų naudojimas įvairiose gyvenimo srityse, žinių visuomenės kūrimas vis daugiau reikalauja skirti dėmesio tiems įrankiams, kurie paverčia kompiuterį mokomąja priemone – programinei įrangai, kompiuterinėms programoms.

Apžvelgus mokyklų infrastruktūrą galima teigti, kad mokyklose yra pagrindinė sąlyga IKT kompetencijų plė-tojimui, IKT diegimui į ugdymo procesą. Bet ar to pakanka siekiant esamų technologijų poveikio ugdymui?

Technologija – ne sprendimas, o tik priemonė. Technologijos savaime neduoda gero išsilavinimo. Pokyčiai visuomenėje, žinomi kaip „Informacinė visuomenė“, „Žinių ekonomika“, „Globalizacija“, negali apeiti švietimo. Vaikų, išaugusių technogeninėje aplinkoje, gyvenimo supratimą lydi skaitmeninės technologijos. Jei kursime mo-kyklas, ignoruojančias aplinkinio pasaulio ir besivystančios visuomenės pokyčius, tai jos bus iš anksto pasmerk-tos. Jos skatins mokinių susidvejinimą, nes jie patirs, kokia praraja skiria realų gyvenimą ir jo atspindį mokykloje. Pirmasis kriterijus vertinant švietimo sistemos kokybę – pastangos kiek galima sumažinti šį atotrūkį.

Informacinės technologijos veikia mokymą ir mokymąsi. Mokymo metodai ir priemonės nuolat keičiasi, tobu-lėja, o mokytojas turi sugebėti susigaudyti jų gausoje ir nepamiršti savo misijos – padėti vaikui mokytis. Kad peda-gogai galėtų efektyviai taikyti inovatyvius informacinių ir komunikacinių technologijų grindžiamus mokymo(si) metodus ir formas ugdymo procese, būtina turėti IKT kompetenciją. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, peda-goginės nuostatos, tikslai, metodai. Todėl išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas mokytojo, kaip dalyko specialisto, vaidmens kaitai. Mokslinėje literatūroje daug diskutuojama apie mokytojo IKT naudojimo kompetenciją, kaip vieną reikšmingiausių sėkmingo IKT diegimo į ugdymo procesą prielaidų. Nuo mokytojo kompetencijos ir motyvacijos priklauso didžia dalimi pokyčiai šioje srityje. Todėl išskirtinis dėmesys skiriamas mokytojo, kaip dalyko specialisto, vaidmens kaitai. Mokytojas tai pas svarbiausias veiksnys, kuris lemia IKT naudingumą bei naudojimo IKT lygį pamokose. Lietuvos pedagogų kompiuterinio raštingumo standartas (2001) apima kelių dalių žinias ir gebėjimus:

• gebėtiparengtimokymuiprograminęįrangą;• gebėtikompiuteriuparengtitekstinęirvaizdinęmokymoirmokymosimedžiagą;• naudotipagrindinesinternetopaslaugas;• žinotipagrindinesedukacinėsinformacijoskūrimobeisklaidosinterneteformasbeisuvoktišiosveiklos

svarbą.

Vykdant įvairių Kauno miesto mokyklų veiklos priežiūrą, tenka pastebėti, kad sėkmingas IKT diegimas į ugdy-mo procesą priklauso ir nuo ugdymo įstaigos vadovo turimos IKT diegimo į ugdymo procesą vizijos ir strategijos. Galima drąsiai teigti, kad įstaigos, kurios puikiai aprūpintos IKT, tačiau stokojo vadovų aiškios pozicijos, moky-tojo veiklos pokyčių inicijavimo, dažniausiai tik menka dalimi panaudoja turimas priemones tikslingai. Pokyčiai plėtojant IKT diegimą į ugdymo procesą vyksta tik „entuziastų“ mokytojų veikloje. Antra vertus, net ir negausiai aprūpintos naujausia IKT, efektyviai naudoja turimus išteklius ir pasiekia žymiai geresnių rezultatų šioje srityje, jei mokykloje aiški IKT diegimo į ugdymo procesą strategija, organizuojama parama mokytojams, sudaromos sąlygos kvalifikacijos plėtojimui, gerosios patirties sklaidai.

Išvados

IKT taikymo teorinis pagrindimas remiasi bihevioristine ir kognityvistine teorija, integravimas į ugdymo pro-cesą akcentuojamas reglamentuojančiuose švietimą įstatymuose, teigiant, kad jis keičia ugdymo proceso dalyvių roles, mokymo ir mokymosi metodus, mokymo turinį bei visą ugdymo procesą. Informacinės komunikacinės technologijos gali būti veiksmingai taikomos kaip modernus ugdymo(si) metodas ir priemonė.

Tikslingas, tinkamu laiku ir efektyvus IKT kaip mokymo metodo ir priemonės naudojimas turi teigiamos įtakos mokinių mokymosi motyvacijai, kuria modernias ugdymo(si) aplinkas, ugdymo turinį papildo autentiška medžiaga ir daro teigiamą įtaką ugdymo rezultatų kaitai.

Sėkmingą IKT diegimą mokykloje lemia šie veiksniai: mokyklos techninio aprūpinimo moderniomis IKT prie-monėmis lygmuo, mokytojų IKT profesinės kompetencijos lygmuo ir teigiamas požiūris į modernių priemonių naudojimą bei ugdymo įstaigos vadovų tinkamai formuojama IKT diegimo ugdymo įstaigoje politika.

21

LITERATŪRA 1. Ališauskas R. (2000). Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija. Žiū-

rėta 2013 m. kovo 12 d. per internetą: w.lssic.lt/alevel/pictures/Dokumentai/Teisine_baze/inform_komu-nac_technolog_diegimo_strateg

2. Alm A. (2007). Motivationstheoretische Grundbedingungen fuer den Erfolgreichen Einsatz von Neuen Me-dien im Fremdsprachenunterricht . Zeitschrift fur Interkulturellen Fremdsprachenunterricht. 12(2007) 256 – 264. Žiūrėta 2013 m. kovo 28 d. per internetą: http://zif.spz.tu–darmstadt.de/jg–12/beitrag/Alm1.htm/

3. Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998.4. Asanavičienė V., Žegūnienė N. (2006). Užsienio kalbos pratybų esminiai bruožai ir turinys. Santalka. 14(2),

4–8. Žiūrėta 2013 m. kovo 28 d. per internetą: http://ktu.library.lt

METODINĖS SAVAITĖS „SĖKMINGA PAMOKA“ ATVIRŲ PAMOKŲ GEROJI PATIRTIS

Jūratė Slavinienė,

Kauno Antano Smetonos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

„Pamoka – tai gerai apgalvotas veiksmų planas, kuris atspindi, kaip perprantama mokymosi programa, mokinio gebėjimai, tai, ką mokiniui reikia dar sužinoti, ir būdai, kaip mokinys ir mokytojas vertina sėkmę“ (B.C.Carlton, 2007).

Pamoka yra toks privalomas ir savaime suprantamas mokyklinio gyvenimo elementas, kad kai kurie švietimo terminų žodynai net nebando jos apibrėžti, o tie, kurie bando, apibrėžia labai trumpai ir panašiai: „Pamoka yra mokymo periodas“, „Mokymo vienetas per laiko vienetą“ arba „Pagrindinė mokymo forma, ribojama laiko viene-tu“. Taigi apie pamoką kalbama labai įvairiai, tačiau aišku viena – pavykusi, kokybiška pamoka teikia džiaugsmo ne tik mokytojams, bet ir mokiniams. Geriausias įvertinimas kiekvienam mokytojui – pamokos pabaigoje išgirsta mokinių padėka. Pagalvokime, ar dažnai išgirstame iš mokinių žodžius: „Ačiū, mokytoja, už pamoką“.

Taigi kokia pamoka yra gera?Ant vienos svarstyklių pusės galime uždėti sėkmę, pasididžiavimą, atestaciją, o ant kitos – rūpesčius, proble-

mas, galvos skausmą. Kas nusvers? Aišku viena: puikiai pasirengti pamokai reikia laiko, kompetencijos ir sėkmės.Šią savaitę Kaune pavadinome METODINE SAVAITE, nes buvo pravesta 50 atvirų pamokų. Pamokas stebėjo

353 mokytojai, o atviros pamokos vyko 25 Kauno mokyklose.Šiek tiek statistikos:Savaitės metu mokytojai stebėjo 12 muzikos, 6 choreografijos, 5 lietuvių kalbos, 4 dorinio ugdymo (etikos,

tikybos), 4 integruotas, 3 geografijos, po 2 matematikos, istorijos, chemijos, chorinio dainavimo, po 1 pasaulio pažinimo, biologijos, teatro, fizikos, technologijų, dailės, rusų kalbos (gimtosios), kūno kultūros pamoką.

Šią savaitę Kaune pavadinome METODINE SAVAITE, nes buvo pravesta 50 atvirų pamokų.,

pamokas stebėjo 353 mokytojai, o atviros pamokos vyko 25 Kauno mokyklose.

Šiek tiek statistikos:

Savaitės metu mokytojai stebėjo 12 muzikos, 6 choreografijos, 5 lietuvių kalbos, 4 dorinio

ugdymo (etikos, tikybos), 4 integruotas, 3 geografijos, po 2 matematikos, istorijos, chemijos,

chorinio dainavimo, po 1 pasaulio pažinimo, biologijos, teatro, fizikos, technologijų, dailės, rusų

kalbos (gimtosios), kūno kultūros pamoką.

Kokia pamoka gera? Vienareikšmiškai galima būtų pasakyti, kad gera pamoka tada, kai mokiniai

mokosi (1 pav.)

. 1 pav. Gera pamoka

Aišku, puikiai suplanuoti pamoką yra labai svarbu, kai kurie mokslininkai netgi

vadina menu. Vienas iš pamokos modelių galėtų būti šis: (2 pav.)

1 pav. Gera pamoka

22

Aišku, puikiai suplanuoti pamoką yra labai svarbu, kai kurie mokslininkai netgi vadina menu. Vienas iš pamo-kos modelių galėtų būti šis:

2 pav. Pamokos modelis

Stebint mokytojų pamokas tenka pripažinti, kad kartais gali atsitikti taip, jog vienaip pamoka

suplanuojama, tačiau pakrypsta visai kita linkme. Taip atsitinka dėl daugelio dalykų: mokinių

nusiteikimo, mokytojo kompetencijos ne tik planuoti mokinių darbą, bet ir gebėjimo valdyti klasę,

gal net ir jaudulio. Iš stebėtų 50 pamokų galime daryti išvadą, jog mokytojams sekėsi:

Planuoti pamoką;

Taikyti aktyviuosius mokymosi metodus;

Diferencijuoti užduotis;

Suplanuoti mokinių veiklą;

Grįžti prie nesuprastų dalykų;

Parinkti užduotis, atsižvelgiant į mokinių amžių ir patirtį.

Diferencijuoti namų darbus;

Parinkti įdomius, mokiniams patrauklius mokymosi metodus;

Taikyti įvairius vertinimo ir įsivertinimo metodus;

Tikslingai pamatuoti pasiekimus.

Yra ir tobulintinų dalykų:

Suderinti temą, pamokos medžiagą, mokymosi metodus;

Planuoti pamokos laiką;

Apibendrinti pamoką, siejant su iškeltu uždaviniu.

Ką daryti?

2 pav. Pamokos modelis

Stebint mokytojų pamokas tenka pripažinti, kad kartais gali atsitikti taip, jog vienaip pamoka suplanuojama, tačiau pakrypsta visai kita linkme. Taip atsitinka dėl daugelio dalykų: mokinių nusiteikimo, mokytojo kompeten-cijos ne tik planuoti mokinių darbą, bet ir gebėjimo valdyti klasę, gal net ir jaudulio.

Iš stebėtų 50 pamokų galime daryti išvadą, jog mokytojams sekėsi:• planuotipamoką;• taikytiaktyviuosiusmokymosimetodus;• diferencijuotiužduotis;• suplanuotimokiniųveiklą;• grįžtiprienesuprastųdalykų;• parinktiužduotis,atsižvelgiantįmokiniųamžiųirpatirtį;• diferencijuotinamųdarbus;• parinktiįdomius,mokiniamspatraukliusmokymosimetodus;• taikytiįvairiusvertinimoirįsivertinimometodus;• tikslingaipamatuotipasiekimus.

Yra ir tobulintinų dalykų:• suderintitemą,pamokosmedžiagą,mokymosimetodus;• planuotipamokoslaiką;• apibendrintipamoką,siejantsuiškeltuuždaviniu.

Ką daryti?Reikėtų dar daugiau dėmesio skirti tinkamų mokymo(si) metodų parinkimui pamokoje, nes tik tada ir mo-

kiniai, ir mokytojai pajus atradimo džiaugsmą. Juk labai smagu pamokos pabaigoje išgirsti „Ačiū, mokytoja, už pamoką“

Meilė Lukšienė yra pasakiusi: „Gyvename šiandien, ir nors mokykla visą laiką žiūri į ateitį, bet ji yra čia ir da-bar“. Taigi reikia tobulėti, siekti geriausio rezultato pamokoje, todėl mokykimės vienas iš kito, dalinkimės gerąja patirtimi ir tobulėkime.

23

PAMOKOS PLANAVIMAS

KŪRYBIŠKAS VEIKLOS PLANAVIMAS IR VYKDYMASLIETUVIŲ KALBOS PAMOKOJE

Audronė Kondrotienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Sėkminga lietuvių kalbos pamoka turėtų atitikti pagrindinius šiuolaikinės pamokos kriterijus: aiškus, supran-tamai suformuluotas pamokos uždavinys, atitinkantis bendrąsias programas ir orientuotas į rezultatą, kuriama kūrybiška mokymo(si) aplinka, suplanuota mokymo(si) veikla, padedanti įgyvendinti iškeltą uždavinį, pritaikomi tinkami mokymo metodai, naujos medžiagos įtvirtinimas veikiant praktiškai, planuojamas įsivertinimas ir verti-nimas pagal uždavinyje numatytus kriterijus, numatoma, kaip patikrinti, ar įgyvendintas mokymo(si) uždavinys (refleksija).Visas šias struktūrines pamokos dalis kalbėdama apie lietuvių kalbos apibendrinamąją pamoką, vestą 3 gimnazijos klasėje. Pamokos tema – „XVI a. Renesansas Lietuvoje“.

Įvadinę pamokos dalį pradedame klausimu, kuris atveria kelią naujos medžiagos išdėstymui (pvz., Kokios sąly-gos skatino Renesanso atsiradimą Lietuvoje?) Pagal pateiktą klausimą prisimename, ką jau žinome, ir užrašome kiek tik įmanoma daugiau idėjų (Smegenų šturmo metodas). Skelbiame temą. Po to suformuluojame pamokos uždavinį (pvz., Remdamiesi mokinių vaidinimu apie kultūrines, istorines sąlygas bei figūras, reprezentuojančias šį laikmetį, dirbdami individualiai ir grupėse sukurs dienoraščio fragmentą, kuriame išskirs 3 – 5 LDK svarbiausius Renesanso faktus, reiškinius, idėjas). Naujos medžiagos perteikimas. Mokymo(si) turinio projektavimo ir vykdymo dalyje svarbi mokinių motyvacija, kuri leidžia susitapatinti su veikėjais, įsijausti į to meto sąlygas, imtis iniciatyvos, įvertinti savo ir draugų galimybes bei norus, savarankiškai repetuoti. Bus kuriama kūrybiška mokymo(si) aplinka, suplanuota mokymo(si) veikla. Pritaikomi tinkami mokymo metodai (vaidmenų žaidimai). Pasinaudodami įvai-riais šaltiniais, mokiniai kuria aplinką, veikėjų paveikslus, parengia kalbas. Viena grupė pristato Renesanso atsira-dimo istorines, kultūrines sąlygas (Žygimanto Augusto dvaro aplinka, universitetas, biblioteka ir kt.), kita – asme-nybes (A. Kulvietis, M.Mažvydas, M.Daukša, J.Radvanas, Radvila Našlaitėlis). Kalbėdami apie naujos medžiagos apibendrinimą ir grįžtamojo ryšio pateikimą prisimename, analizuojame tai, kas vyko pamokoje. Iš anksto pareng-toje lentelėje pažymime 3 – 5 dalykus, svarbius šiai epochai, nurodome istorines, kultūrines sąlygas, apibūdiname asmenybes ir jų skelbiamas idėjas, išskiriame svarbiausią ir argumentuojame savo pasirinkimą. Vėliau įgytas žinias mokiniai kūrybiškai pritaiko kurdami dienoraščio fragmentą (pvz., Įsivaizduokite, kad gyvenate XVI a. Lietuvoje. Sukurkite šio įsivaizduojamo Renesanso personažo dienoraščio fragmentą (10 sakinių). Pasakodami panaudokite detalių apie Renesanso epochos asmenybes, istorinius įvykius, to meto politinį, kultūrinį ir kasdienį gyvenimą). Pamokos pabaigoje planuojamas įsivertinimas ir vertinimas pagal uždavinyje nurodytus kriterijus. Aptariami die-noraščių fragmentai ir apibendrinama, kuo svarbi, naudinga buvo patirtis pamokoje (vienos minutės refleksija). Naudoju ŽNI metodą: žinau – noriu sužinoti – išmokau. Lape mokiniai baigia sakinius pagal pateiktus klausimus (pvz., Ką naujo sužinojote? Kas nustebino?) Vėliau gimnazistai įsivertina grupės darbą pagal struktūruotus klausi-mus (pvz., Ką pasisekė padaryti gerai, ką kitą kartą darytumėte kitaip, ką išmokote ir ką dar turėtumėte išmokti) ir įvertina kitų grupių darbą pagal iš anksto žinomus kriterijus (pristatymo struktūra, nuoseklumas, darbo esmės at-skleidimas, pristatymo originalumas, vaizdumas, kontaktas su auditorija, gebėjimas įtikinti, darbų pasiskirstymas, laikas, pastangos, kalbos sklandumas, taisyklingumas). Mokytojas surenka dienoraščio fragmentą, visas lenteles, įvertina ir aptaria (kitą pamoką) mokinių darbą. Skiriamas namų darbas diferencijuojant užduotis. Mokiniai ren-kasi, kokio pobūdžio rašinį kurs, samprotavimo („Kodėl svarbu kurti tautos praeities pasakojimą?) ar literatūros („Kokių tikslų siekia Renesanso herojus?“).

Tinkamai suformuluotas pamokos uždavinys nurodo tai, ko siekiama (įgyti žinių ir supratimo, konkrečių ge-bėjimų ar įgūdžių), ir gali padėti mokytojui ir mokiniams susitarti dėl laukiamų rezultatų, įtraukti juos į mokymą-si, vertinimą ir įsivertinimą. Tad remiantis mokymosi uždaviniu parenkamos tokios užduotys ir veiklos formos, kurios leidžia kiekvienam pasiekti kuo geresnių rezultatų ir į(si)vertinti mokymosi pažangą. Taigi įsivertinti skir-tas laikas ir numatyta veikla turėtų būti viena iš svarbiausių pamokos struktūrinių dalių. Rengiantis pamokai taip pat pravartu pasvarstyti ir detalizuoti kai kuriuos kitus svarbius aspektus, pvz., pasiekimus (kokio rezultato tiki-masi), apsispręsti dėl pamokos turinio apimties, dalykų ryšių, metodų, vertinimo elementų, literatūros (šaltinių) atrankos, tinkamos ugdymosi aplinkos ir kt. Taip pat svarbu numatyti tinkamas veiklas, kurios skatintų mokinių susidomėjimą aptariama tema. Suprantama, kad mokytojas, siekdamas padėti savo mokiniams įgyti komunikavi-mo lietuvių kalba gebėjimų, privalo individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą, gebėti pasirinkti įvairias

24

strategijas bei taikyti veiksmingus mokomosios medžiagos atrankos, pritaikymo, mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus.

LIETUVIŲ KALBOS PAMOKA 3 KLASĖJE„KAZIUKAS – KNYGNEŠIO PADĖJĖJAS“.

BŪTOJO DAŽNINIO LAIKO VEIKSMAŽODŽIAIŽivilė Radzevičienė,

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė

Siekiant kryptingai mokyti lietuvių kalbos pradinėse klasėse tikslinga kurti mokymosi situacijas. Mano pa-mokų tikslas, kad mokymasis baigtųsi išmokimu, nes išmokimas tai ankstesnio mokymosi pasekmė. Todėl prieš šią pamoką skatinau mokinius aktyviai dalyvauti renkant reikiamą informaciją. Pamokos metu mokiniai dirbo grupėse bendradarbiaudami vieni su kitais. Grupėje mokiniai gali padėti vieni kitiems, girti ir kritikuoti vieni kitų pastangas, vertinti. Bendra patirtis suformuoja palankią nuostatą. Po grupinio darbo naudinga padiskutuoti. Diskusija – vienas iš mokymo metodų. Diskutuojant mokiniai mokosi aiškiai ir tiksliai reikšti mintis, vertinti ir artėti prie teisingo sprendimo.

Uždavinys: Remdamiesi savo patirtimi ir po diskusijos su mokytoja pamokos metu, dirbdami grupelėmis ir individualiai mokiniai gebės apibūdinti bent penkis pagrindinio veikėjo bruožus, tekste atpažinti visus būtojo dažninio laiko veiksmažodžius ir išmoks taisyklingai juos rašyti.

Ilgalaikis tikslas: Mes už tai, kad Lietuva taptų labiausiai skaitančia šalimi Europoje.Klasės pasirengimo lygis: puikus.Priemonės ir metodai: IKT, vadovėlis „Naujasis šaltinis“, enciklopedija, parengtos užduotys grupėms, disku-

sija.Pamokos situacija: Prieš kelias dienas mokiniai lankėsi prie knygnešio skulptūros, todėl pamoka siejama su

pasaulio pažinimo pamoka. Mokiniai sužinojo, kad neseniai, t.y. kovo 16–ąją, buvo knygnešio diena. Jie sužino-jo, kad knygnešys, tai žmogus, kuris slapta gabeno knygas. Knygnešystė – tai 1864 – 1904 metais vykusi lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį. Priminiau, kad lietuviškų knygų draudimo laikotarpiu didelį darbą siekiant išsaugoti lietuvišką raštiją, organizavęs pirmuosius knygnešystės žingsnius, išmokęs žmones lietuviškai skaityti ir rašyti buvo vyskupas Motiejus Valančius.

Jo dėka buvo organizuojamos slaptos mokyklos. Vyskupui aktyviai talkino knygnešių karaliumi pramintas Jur-gis Bielinis. Jis savo ramų gyvenimą iškeitė į pavojingą uždraustų lietuviškų spaudinių gabenimą. Lietuva, įverti-nusi šio legendinio knygnešio pasiaukojamą veiklą, jo Gimtadienį mini Knygnešių dieną.

knygnešystės žingsnius, išmokęs žmones lietuviškai skaityti ir rašyti buvo vyskupas Motiejus

Valančius.

Jo dėka buvo organizuojamos slaptos mokyklos. Vyskupui aktyviai talkino knygnešių karaliumi

pramintas Jurgis Bielinis. Jis savo ramų gyvenimą iškeitė į pavojingą uždraustų lietuviškų spaudinių

gabenimą. Lietuva, įvertinusi šio legendinio knygnešio pasiaukojamą veiklą, jo Gimtadienį mini

Knygnešių dieną.

1 pav. Mokiniai prie knygnešio skulptūros

Pamokos eiga: Širdys – pilnos lietuviškų žodžių,

Nesudegusių amžių ugny.

Jie iš tolimo sodžiaus į sodžių

Ėjo žodžiais šiltais nešini.

Vacys Bukauskas

Įvadiniame pokalbyje mokinys perskaito, kas parašyta apie knygnešius enciklopedijoje.

Visi prisimena, ką pasakojau muziejaus sodelyje prie knygnešio skulptūros. Mokiniai pagiriami,

padrąsinami, paskatinami pasikalbėti apie tai su tėvais ar paieškoti daugiau informacijos spaudoje.

1 pav. Mokiniai prie knygnešio skulptūros

25

Pamokos eiga: Širdys – pilnos lietuviškų žodžių, Nesudegusių amžių ugny. Jie iš tolimo sodžiaus į sodžių Ėjo žodžiais šiltais nešini. Vacys Bukauskas Įvadiniame pokalbyje mokinys perskaito, kas parašyta apie knygnešius enciklopedijoje. Visi prisimena, ką pa-

sakojau muziejaus sodelyje prie knygnešio skulptūros. Mokiniai pagiriami, padrąsinami, paskatinami pasikalbėti apie tai su tėvais ar paieškoti daugiau informacijos spaudoje.

2 pav. Mokiniai savarankiškai ieško informacijos

Prieš pradedant skaityti vadovėlio straipsnelį trumpai papasakoju apie Praną Mašiotą.

Pasakau mokiniams, kad jis gyveno spaudos draudimo laikotarpiu, pažinojo knygnešių, matė, kaip

jo tėvai slėpė lietuvišką spaudą, kaip žandarai jos ieškojo, kaip kentėjo žmonės.

Prieš pradedant skaityti primenami mokiniams nesuprantamų žodžių reikšmės:

žandaras – carinės Rusijos policininkas; kontrobandininkas – žmogus, per sieną slapta gabenantis

knygas.

Pirmą teksto dalį mokiniai skaito ir remiantis klausimais aptaria. Aptariant

atkreipiamas dėmesys į įvykių raidą: pamatė, sužinojo, paslėpė, pasitiko, atėjo, parodė.

Antrą teksto dalį mokiniai skaito savarankiškai atkreipdami dėmesį į net detektyvo

elementų turinčias detales – kur buvo slepiamos knygos. Tada nurašo tris sakinius tokia tvarka, kad

būtų aišku, kaip sunkėjo berniuko užduotys, kokia buvo įvykių seka. Perskaito.

Tada gauna užduotį teksto antroje dalyje surasti būtojo dažninio laiko veiksmažodžius.

Prisimenama, kad visi būt.d.l. veiksmažodžiai turi priesagą -dav-. Įveikę šią užduotį mokiniai

pagiriami ir suskirstyti į grupeles pagal gebėjimus turi parašyti kuo daugiau būt. d. l.

veiksmažodžių pažymint priesagą

-dav-. Grupelės pristato savo darbą ir pasako kas būdinga būt.d.l. veiksmažodžiams. Įvertinamos

kaupiamuoju vertinimu.

Klasėje yra nemažai knygų, todėl pasiūloma keliems mokiniams pabūti knygnešiais ir

išnešioti draugams knygas. Tada mokiniai gali atsipalaiduoti ir susiradę tinkamą vietą susipažinti su

gauta knyga ir individualiai surasti kelis būt.d.l. veiksmažodžius. Po to juos pasakę, dar kartą daro

išvadą, kad būt.d.l. veiksmažodžiai turi priesagą -dav-.

3 pav. Mokiniai dirba grupelėse

Paskutiniai klausimai padeda apibendrinti pamoką ir tai, ką sužinojo mokiniai. Mokinių

klausiama:

1. Ką jie sužinojo apie spaudos draudimo laikotarpį?

2. Kodėl apie tai mes turime žinoti?

3. Ką jie sužinojo apie pagrindinį teksto veikėją?

4. Ką daryti, kad jų bendraamžiai norėtų skaityti knygas?

5. Kuo ypatingi būt.d.l. veiksmažodžiai ir kodėl jie vartojami kalbant apie spaudos draudimo

laikotarpį.

Padariau išvadą, kad mokiniai geba tekste surasti ir atpažinti būtojo dažninio laiko

veiksmažodžius, taisyklingai juos užrašyti bei sugalvoti savų.

Kodėl pamoka pavyko:

1. Buvo atsižvelgta į mokinių ypatumus.

2. Pamokoje atsispindėjo tarpdalykiniai ryšiai. Mokiniai turėjo atitinkamų žinių.

3. Pamokoje mokiniai ir mokytoja turėjo galimybę išreikšti save.

4. Buvo geras mikroklimatas. Mokiniai buvo aktyvūs.

5. Mokiniai suprato ir įsisavino nagrinėjamą medžiagą.

6. Įgyvendinti užsibrėžti uždaviniai.

Mokytojas nėra tik informacijos skleidėjas. Jis padeda mokiniams išmokti patiems. Šioje

pamokoje stengiausi parodyti, kad mokiniai ne tik sužino apie aplinką, bet ir įsisąmonina savo

jausmines reakcijas į dalyką, mokymąsi, suvokia vertybes, išreiškia save. Mokiniams pateikiama

2 pav. Mokiniai savarankiškai ieško informacijos 3 pav. Mokiniai dirba grupelėse

Prieš pradedant skaityti vadovėlio straipsnelį trumpai papasakoju apie Praną Mašiotą. Pasakau mokiniams, kad jis gyveno spaudos draudimo laikotarpiu, pažinojo knygnešių, matė, kaip jo tėvai slėpė lietuvišką spaudą, kaip žandarai jos ieškojo, kaip kentėjo žmonės.

Prieš pradedant skaityti primenami mokiniams nesuprantamų žodžių reikšmės: žandaras – carinės Rusijos policininkas;kontrobandininkas–žmogus,persienąslaptagabenantisknygas.

Pirmą teksto dalį mokiniai skaito ir remiantis klausimais aptaria. Aptariant atkreipiamas dėmesys į įvykių rai-dą: pamatė, sužinojo, paslėpė, pasitiko, atėjo, parodė.

Antrą teksto dalį mokiniai skaito savarankiškai atkreipdami dėmesį į net detektyvo elementų turinčias deta-les – kur buvo slepiamos knygos. Tada nurašo tris sakinius tokia tvarka, kad būtų aišku, kaip sunkėjo berniuko užduotys, kokia buvo įvykių seka. Perskaito.

Tada gauna užduotį teksto antroje dalyje surasti būtojo dažninio laiko veiksmažodžius. Prisimenama, kad visi būt. d. l. veiksmažodžiai turi priesagą –dav–. Įveikę šią užduotį mokiniai pagiriami ir suskirstyti į grupeles pagal gebėjimus turi parašyti kuo daugiau būt. d. l. veiksmažodžių pažymint priesagą –dav–. Grupelės pristato savo darbą ir pasako kas būdinga būt. d. l. veiksmažodžiams. Įvertinamos kaupiamuoju vertinimu.

Klasėje yra nemažai knygų, todėl pasiūloma keliems mokiniams pabūti knygnešiais ir išnešioti draugams kny-gas. Tada mokiniai gali atsipalaiduoti ir susiradę tinkamą vietą susipažinti su gauta knyga ir individualiai surasti kelis būt. d. l. veiksmažodžius. Po to juos pasakę, dar kartą daro išvadą, kad būt. d. l. veiksmažodžiai turi priesagą –dav–.

Paskutiniai klausimai padeda apibendrinti pamoką ir tai, ką sužinojo mokiniai. Mokinių klausiama: 1. Ką jie sužinojo apie spaudos draudimo laikotarpį? 2. Kodėl apie tai mes turime žinoti? 3. Ką jie sužinojo apie pagrindinį teksto veikėją? 4. Ką daryti, kad jų bendraamžiai norėtų skaityti knygas?5. Kuo ypatingi būt. d. l. veiksmažodžiai ir kodėl jie vartojami kalbant apie spaudos draudimo laikotarpį.

Padariau išvadą, kad mokiniai geba tekste surasti ir atpažinti būtojo dažninio laiko veiksmažodžius, taisyklin-gai juos užrašyti bei sugalvoti savų.

26

Kodėl pamoka pavyko: 1. Buvo atsižvelgta į mokinių ypatumus.2. Pamokoje atsispindėjo tarpdalykiniai ryšiai. Mokiniai turėjo atitinkamų žinių.3. Pamokoje mokiniai ir mokytoja turėjo galimybę išreikšti save.4. Buvo geras mikroklimatas. Mokiniai buvo aktyvūs.5. Mokiniai suprato ir įsisavino nagrinėjamą medžiagą.6. Įgyvendinti užsibrėžti uždaviniai.

Mokytojas nėra tik informacijos skleidėjas. Jis padeda mokiniams išmokti patiems. Šioje pamokoje stengiausi parodyti, kad mokiniai ne tik sužino apie aplinką, bet ir įsisąmonina savo jausmines reakcijas į dalyką, mokymąsi, suvokia vertybes, išreiškia save. Mokiniams pateikiama medžiaga su kuria jie dirba grupėse ar individualiai, ana-lizuodami ir diskutuodami. Tai skatina siekti geresnių rezultatų.

GEOGRAFINĖS APLINKOS TYRIMASIrma Staniulienė,

Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja

Geografinė pasaulėvoka – geografinių žinių ir gebėjimų jas taikyti visuma apie matomą (artimą) ar tolimesnį pasaulį. Ją taip pat sudaro kitų gebėjimų – protinių, vertybinių orientacijų (pilietiškumo ir pan.) ugdymo galimy-bė. Todėl geografinė pasaulėvoka gali būti viena iš geografinio išsilavinimo standarto sudėtinių dalių, akcentuo-janti teorinių geografijos žinių taikymo realioje aplinkoje ir gyvenime išsiugdymą, t.y. geografinius gebėjimus. Šie gebėjimai padeda susivokti mus veikiančioje ir vis labiau mūsų veikiamoje geografinėje aplinkoje.

Geografijos tyrimų objektas – artimesnė, tolimesnė ir labai nutolusi nuo tyrinėtojo geografinė erdvė. Nepa-prastą viso pasaulio geoįvairovę mokomės pažinti klasėje. Tuo tarpu šalia mokyklos plyti gyvenamajai aplinkai būdingas kraštovaizdis, kuris, beje, atspindi ir daugelio platesnių teritorijų (Lietuvos, Europos ar net pasaulio) kai kurias geografines savybes. Dėl to mokyklos aplinka puikiai tinka geografinėms žinioms mokyti, jas gilinti, įgūdžiams formuoti. Neįprasta ar besiskirianti nuo klasės aplinka gali paskatinti motyvaciją ir kitus mokymosi kokybę gerinančius veiksnius.

Mokomųjų renginių aplinkoje pagrindinis tikslas – ugdyti ir įtvirtinti geografinius gebėjimus. Taip pat plėsti ir stiprinti geografinį pažinimą, formuoti keliavimo, kaip svarbaus tiesioginio geografinės aplinkos pažinimo, įgū-džius.

Dauguma mūsų gyvena, dirba, mokosi miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse. Tai reali mūsų geografinė aplin-ka. Todėl su ja supažindinti, joje mokytis yra pirmaeilis uždavinys, ypač įgyvendinant principą – „nuo artimo prie tolimo ir atvirkščiai“.

Kadangi gyvename Kaune, tai mokiniai turi galimybę pamatyti kaip antroji pagal ilgį Lietuvos upė Neris įteka į Nemuną. Išnaudosime šią galimybę pamoką vesdami ne geografijos kabinete. Tokia pamoka aktualina geografinių žinių bei gebėjimų išmokimą, yra mielai mokinių vykdoma, nesunkiai ir nebrangiai organizuojama. Patirtis rodo, kad darbui geriau skirti 2 pamokas.

Sudaromos darbo grupės po 2 – 3 mokinius. Kiekviena grupė sugalvoja pavadinimą. Darbo grupės iš anksto turi pasigaminti laivelius. Laiveliai gali būti pagaminti iš storesnio popieriaus, tošies ar kitų medžiagų, bet prieš paleidžiant laivelius į vandenį, reikėtų pagalvoti, kaip juos sugausite. Juk šiukšlėms upėje ne vieta. Vyksta gražiau-sio laivelio konkursas.

Mokiniai supažindinami su šio darbo uždaviniu, metodu, vertinimu, pavyzdžiais, išklausomas instruktažas. Aptariama, kaip norėtų supažindinti kitus su grupės darbo rezultatais.

Kiekvienas mokinys gauna užduočių lapus, kuriuose yra 10 užduočių. Prie kiekvienos užduoties nurodytas ver-tinimas balais. Kad darbo grupės netrukdytų viena kitai, mokytojas kiekvienai grupei nurodo užduočių atlikimo eigą.

Darbui reikalingos priemonės: pieštukas, trintukas, tušinukas, laikrodis, užduočių lapai, specialios priemonės konkrečiai užduočiai vykdyti (jomis aprūpina mokytojas): kompasai, matavimo ruletė, kuoliukai, termometrai, chronometras.

Kiekviena grupė pristato ir apibendrina atliktą darbą. Stengiasi tai padaryti kuo išradingiau ir įdomiau.Pristačius atliktą darbą klasėje, reikia jį aptarti. Kas pavyko gerai? Ką galėjote padaryti geriau? Koks darbas

patiko labiausiai? Kokių problemų kilo? Ko išmokote?

27

Geografinės aplinkos tyrimas

Pamokos tema: Nemuno ir Neries santakos aplinkos tyrimasKlasė: 6Pamokos uždavinys: Naudodamiesi mokytojo parengtais užduočių lapais ir remdamiesi turimomis

žiniomis, dirbdami poromis arba grupėmis, visi mokiniai gebės tinkamai pritaikyti teorines žinias atlikdami bent 6 – 8 pateiktas užduotis ir teisingai suformuluoti 1 – 2 išvadinį sakinį.

Vertinimas: Formalus atlikus praktines užduotisMetodas: Darbas porose arba grupėseData:Grupės pavadinimas: ......................................................................................................................Mokinio vardas, pavardė: ..............................................................................................................

1 užduotis. Nustatykite pasaulio kryptis pagal:Saulę...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................Kompasą.............................................................................................................................................

(0.5 balo)

2 užduotis. Nustatykite, kuri upė yra pagrindinė, o kuri intakas? (Neris, koks Nemuno intakas? Kur yra upės žiotys?) :

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................(0.5 balo)

3 užduotis. Be termometro nustatykite oro ir upių vandens temperatūrą:..........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(0.5 balo)

4 užduotis. Naudodamiesi termometru nustatykite Nemuno ir Neries vandens temperatūrą (matavimai po 5 min.). Padarykite išvadą, lygindami su 3 užduotimi.

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................Išvada:..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(1 balas) 5 užduotis. Apibūdinkite oro būseną:Debesų tipas

Debesuotumas balais

Vėjo kryptis

Oro temperatūra(2 balai)

6 užduotis. Nustatykite, kokiu azimutu teka Nemunas ir Neris? Koks Kauno pilies ir Aleksoto tilto azimutas? Azimutus nubraižykite. (P.S.: vienas objektas – 0,5 balo)

(2 balai)7 užduotis. Sutartiniais ženklais pavaizduokite:

Miško takelį Upę su dešiniuoju intaku Daubą Lapuočių mišką Piliakalnį

(1 balas)

28

8 užduotis. Laivų paradas ir 10 m atstumo matavimas: (Nemuno ir Neries pakrantėje išsimatuojame atstumus po 10 metrų. Įtvirtiname kuoliukus. Atstumas S=10 m)

Gražiausias Laivas-nugalėtojas..........................................................................................................

9 užduotis. Išmatuokite Nemuno ir Neries tėkmės greitį: (leidžiame laivelius ir fiksuojame, per kiek laiko laive-liai įveikia 10 m atstumą)

Nemune fiksuotas laivelių laikas:T1=T2=T3=T4=T Nemuno vidutinis=Neryje fiksuotas laivelių laikas:T1=T2=T3=T4=T Neries vidutinis=

(1 balas)

10 užduotis. Pagal formulę apskaičiuokite Nemuno ir Neries tėkmės greitį bei padarykite išvadą:V Nemuno=S / T Nemuno vidutinis

V Neries = S / T Neries vidutinis

Išvada:...........................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(1.5 balas)Savo veiklos pamokoje įsivertinimas:Labai gerai, nes...........................................................................................................................................................................................................................................................................................Gerai, nes.....................................................................................................................................................................................................................................................................................................Patenkinamai, nes.......................................................................................................................................................................................................................................................................................

NETRADICINĖS METODIKOS PANAUDOJIMAS – SĖKMINGOS PAMOKOS GARANTAS. DAINA KAIP UŽSIENIO

KALBOS MOKYMO PRIEMONĖNina Fedotova,

Kauno „Aušros“ gimnazijos rusų kalbos mokytoja metodininkė

Dainos mokymasis užsienio kalbos pamokose pripažintas viena efektyviausių užsienio kalbos mokymo meto-dikų.Mokantisdainųsusipažįstamasušalieskultūra;jiatliekakomunikacinęfunkciją;ugdokolektyviškumą;ma-žinapsichologinįkrūvį,kaireikiakalbėtisvetimakalba;padedamokiniamsatskleistisavokūrybiniusgabumus.Dar vienas svarus argumentas yra tas, kad daina padeda giliau ir lengviau įsiminti leksiką ir gramatikos konstruk-cijas, lavina tarimo įgūdžius ir artikuliacinį aparatą.

Todėl į rusų kalbos dalyko kursą stengiuosi įtraukti pamokas, kuriose mokomės dainų. Be išvardintų privalu-mų, toks kalbos mokymo būdas paįvairina ugdymo procesą, gerina mokymosi motyvaciją, padeda greitai rasti bendrą kalbą, susidraugauti su mokiniais. Manau, kad jau pirmąsias pamokas galima pradėti dainomis. Žemesnė-se klasėse rusų kalbos pamokose tai gali būti daina „Šypsena“ arba kita nuotaikinga daina. O vyresnėse – „Naujas posūkis“, nesudėtingas ritmiškas ir aktualios tematikos kūrinys iš grupės „Mašina vremeni“ repertuaro.

29

Konkretus metodikos taikymo pavyzdys – darbas su daina „Sneg kružitsia“ antrose gimnazijos klasėse. Pamokos įžanginėje dalyje trumpai aptariame veiklą, susijusią su praėjusia pamoka, analizuojame pamokos

tikslus, eigą ir įsivertinimo kriterijus, temos aktualumą.Toliau keliame pamokos uždavinius.1. Pasinaudoję būdvardžių darybos pavyzdžiu gebėsite sudaryti būdvardžius.2. Naudodamiesi sudarytais būdvardžiais, duotais naujais žodžiais, įgyta kalbine patirtimi, dirbdami grupėse

gebėsite atlikti klausymo užduotį – įrašyti praleistus žodžius – ir išversti 3–čią dainos posmą.Kitas etapas – supažindinimas su sėkmingo darbo pamokoje kriterijais.Po to analizuojame veiklos aktualumą.Dar vienas svarbus pamokos etapas, įvertinimas tarpiniu pažymiu, – namų darbo tikrinimas ir įsivertinimas

pagal kriterijus. Namų darbą tikriname dainuodami užduotus išmokti dainos posmus. Pagrindinėje pamokos dalyje siekiame išsikeltų uždavinių. Mokiniai dirba grupėse: mokosi vartoti naujus žo-

džius, atlieka gramatikos pratimus, klausymo užduotį (įrašyti praleistus žodžius), verčia dainos tekstą. Kiekvienos grupės teksto vertimas išklausomas, išrenkamas geriausias. Po kiekvienos užduoties patikrinama, kaip vaikai įsi-vertina pagal turimus kriterijus. Darbas grupėje suteikia vaikui saugumo jausmą, galimybę pasitarti, išanalizuoti savo teisingus ir neteisingus sprendimus su draugais.

Trečioje pamokos dalyje kartojama ir įtvirtinamos žinios. Dainuojame išnagrinėtą posmą, rašome, kokius nau-jus žodžius prisimename, ir vėl įsivertiname. Namų darbas užduodamas toks, kad kiekvienas mokinys galėtų pasi-rinktijamtinkamiausiąbūdądarbuiatlikti:kasnorigautiaukščiausiąįvertinimą,turimokėtidainąatmintinai;okam užtenka mažesnio balo, gali dainuoti iš lapelio arba išmokti pusę dainos atmintinai (nuo 6 iki 8 balų). Taip pat užduodama išmokti naujus žodžius. Namų darbo užduotys skiriamos siekiant individualizuoti ugdymo procesą.

Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertina, t.y. suskaičiuoja, kiek balų surinko už visų užduočių atlikimą, ir pri-klausomai nuo surinktų balų pakelia žalią, geltoną arba raudoną lapelį. Pagal tam tikros spalvos korteles aptariami mokymosi veiklos rezultatai ir procesas. Paprastai, rezultatas būna puikus, ugdymo procesas patinka. Mokiniai pripažįsta, kad nepastebimai, lyg žaisdami, be kalimo, išmoko naujus žodžius. Tai skatina padaryti išvadą, kad dai-na ir ritmas – neįtikėtina įsiminimo jėga, tinkanti skirtingų intelektų tipų žmonėms. Todėl daina padeda išmokti svetimą kalbą daug greičiau ir lengviau.

Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad vienas iš sėkmingos pamokos garantų – tai visų pamokos struktūri-nių dalių, atitinkančių šiuolaikinius reikalavimus, bei nuolat aktualios netradicinės metodikos taikymo derinys.

LITERATŪRA 1. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, Vilnius, 2008.2. Cambrige English for Schools. Cambridge University Press, 2000.3. Harmer J. The Practice of English Learning Teaching, Oxford University Press, 1989.4. Jensen E. Tobulas mokymas. Vilnius, 1999.5. Johansen B.A. ir kt. Vaiko galimybės ir mokykla. Vilnius, 1999.6. Phillips S. Young Learners. Oxford University Press, 1993.7. Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius, 2006.8. Русский язык за рубежом. Москва, 1986.9. Изучение русского языка как иностранного. Москва, „Наука“, 2000.10. Arends Richard I. Mokomės mokyti. Vilnius, 1998.11. http://lingvotutor.ru/izuchenie–yazyka–pri–pomoshhi–pesen12. epolyglot.ru/.../kak–uchit–inostranye–jazyki–pri–pomoschi–pesen.html 13. activelang.blogspot.com/2011/05/blog–post_30.html

GEROS KŪNO KULTŪROS PAMOKOS SĖKMĖS KRITERIJAI

Dovilė Šertvytienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos vyresnioji kūno kultūros mokytoja

Mokslininkai teigia, kad šiuolaikinės ugdymo psichologija ir edukologija yra sukaupusios daug žinių apie veiksmingus pamokos organizavimo būdus ir metodus, tačiau jokie tyrimai neteikia vienareikšmių ir privalomų nurodymų, kokia turėtų būti gera pamoka.

30

Sėkminga pamoka yra šiems mokiniams šiuo metu šioje klasėje ar salėje siekiant šių tikslų skirta pamoka. Sprendimą ar ji gera, lemia mūsų pasirinkti vertinimo kriterijai.

Pateikiama viena kūno kultūros pamoka, kurioje bandoma atskleisti sąvokas – sėkmės kriterijai pamokoje, aptariamos pamokos dalys.

Pamokos tema. Rankų jėgos lavinimas dirbant su svareliais. Krepšinio elementų mokymas: krepšinio kamuo-lio varymas ir metimas į krepšį.

Pamokos uždaviniai: atlikę pratimus su svareliais, pagal parinktą mokytojos metodiką, tobulinsime rankų jėgą;mokydamiesikamuoliovarymotechnikos,pritaikysimepraėjusiųpamokųišmoktuspratimusirišmoksimekamuolio varymo aplink kliūtis ir kamuolio metimo į krepšį viena ranka nuo peties krepšinio žaidimo elementus.

Reikalingos priemonės: stoveliai, krepšinio kamuoliai, svareliai.Parengiamoji dalis (10 min.) – pamokos uždavinio pateikimas, veiklos ir vertinimo aptarimas su mokinėmis. Dėmesys: pamokos planavimui ir organizavimui.Mokinės išsirikiuoja, nedalyvaujančios pamokoje įvardina nedalyvavimo priežastis. Mokytoja paskelbia pamo-

kos uždavinius, nurodo, kokias užduotis numatoma atlikti šioje pamokoje.Apšilimas – mokinės (aplink pusės salės) atlikinėja įvairius ėjimo – bėgimo pratimus: ėjimas pasistiebus, ėjimas

ant kulnų, ėjimas išorine pėdos dalimi ir vidine pėdos dalimi, ėjimas sukant ištiestas rankas dideliais ratais pir-myn, atgal, lėtas bėgimas, bėgimas atbulomis, bėgimas „žirklėmis“, bėgimas apibėgant kliūtis, šuoliukai pristatomu žingsneliu, ėjimas „žąsele“... Mokytoja nuolat atkreipia mokinių dėmesį į taisyklingą laikyseną ir teisingą kvėpa-vimą (prireikus stabdo užduoties atlikimą, paaiškina daromas klaidas, prašo pademonstruoti pataisytą užduotį).

Šioje pamokos dalyje vyksta formuojamasis vertinimas.

Sėkmės kriterijai: • Gerasmokiniųnusiteikimaspamokai(geranuotaika,neužmiegotosakys,gerasavijauta).• Motyvacija(pozityvuspožiūrisįjudesįirsportą).• Drausmėpamokoje,mokytojosgirdėjimas.Pagrindinė dalis (30 min.) – mokymas ir mokymasis. Kūno kultūros pamokų efektyvumas labai priklauso

nuo tinkamo mokinių veiklos organizavimo. Mokinių veiklos organizavimo būdai kūno kultūros pamokose ap-ima mokinių veiklos valdymo metodus, darbo formas (mokinių paskirstymo fiziniams pratimams atlikti būdus) ir darbo tvarkos metodus (fizinių pratimų atlikimo eigą). Siekdama ugdymo kokybės, mokytoja pratimus rodo pats arba pasitelkia mokinius, naudoja vaizdinę medžiagą ar pagal galimybes taiko informacinių technologijų priemones.

Mokymosi veikla turėtų būti organizuojama taip, kad mokiniai bendrautų ir bendradarbiautų, geriau suvoktų užduotį aiškindamiesi tarpusavyje, patirtų teigiamų emocijų. Siekiant pagerinti ugdymo kokybę, svarbu, kad prieš pradėdami mokytis mokiniai turėtų galimybę išsiaiškinti ir suprasti, ko jie turėtų išmokti ir pasiekti.

Rankų jėgos lavinimas svareliais. Svarelių kėlimas į šalis tiesiomis rankomis (pratimas pečių ir viršutiniams nugaros raumenims stiprinti). Svarelių kėlimas pirmyn prieš save tiesiomis rankomis (pratimas pečių raumenims stiprinti). Rankos su svareliais tiesimas atgal (pratimas tricepsams stiprinti). Rankos su svareliais lenkimas ir tie-simas (pratimas tricepsams stiprinti). Kiekvienas pratimas atliekamas po 10 kartų, daroma 2 minučių pertrauka ir vėl kartojamas kiekvienas pratimas po 10 kartų.

Sėkmės kriterijai: • Objektyvussavęsirsavogebėjimųvertinimas,norastobulėti,siektigeriausiorezultato.Krepšinio kamuolio varymo ir metimo į krepšį mokymas. Visos mokinės paima po krepšinio kamuolį ir pakar-

toja kamuolio varymo įvairius pratimus: kamuolio perkusiją, varymą aplink save, kamuolio varymą žingsniuojant įvairiomis kryptimis, kamuolio varymą aplink kliūtis ir kamuolio metimą į krepšį viena ranka nuo peties. Mo-kytoja stebi, ar mokinės geba taisyklingai sustoti po kamuolio varymo, ar taisyklingai atlieka kamuolio metimo judesius. Pastebėjus klaidas, mokytoja paaiškina, parodo ir paprašo mokinių pademonstruoti, siekiant išsiaiškinti, ar mokinės suprato ir ar išmoko atlikti užduotį (formuojamasis vertinimas).

Mokytoja nuolat kreipia dėmesį į taisyklingą pradinę padėtį, į kūno laikyseną varant ir metant kamuolį.• Gerasfizinispajėgumas(tamtikrųįgūdžiųsusiformavimasišpraėjusiųpamokų).Šioje dalyje užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į mokinių fizinio parengtumo

lygį, t.y. vengiama per sunkių, atskiram mokiniui ar grupei neįveikiamų užduočių ir lygiai taip pat – per lengvų, nereikalingų užduočių.

Mokytojai rekomenduojama sudaryti mokiniams kuo daugiau galimybių patiems pasirinkti užduotis, atsižvel-giant į jų fizinį parengtumą, fizinį pajėgumą, interesus, polinkius, siekiamus mokymosi uždavinius.

Dėmesys:mokytojoaiškinimui,demonstravimuiirnurodymųsuprantamumui;mokymomedžiagosaktuali-

31

zavimui,kurissiejamassumokiniųpatirtimi,interesais,poreikiais;tinkamasmetodųparinkimas,atsižvelgimasįmokiniųporeikius;individualausirkomandiniomokymo(si)derinimas.

Taip pat dėmesys skiriamas mokinių aktyvumui pamokoje, gebėjimas savarankiškai, taisyklingai atlikti užduo-tis individualiai ir komandoje.

Baigiamoji dalis (10 min.). Šios dalies paskirtis – sureguliuoti organizmo funkcijas: atsipalaidavimo – kvė-pavimo pratimais ar žaidimais, t.y. aktyviu poilsiu taip pat įsivertinti – aptarti pagrindinius pamokos rezultatus. Mokinėms vertinti taikomas formaliojo ir neformaliojo vertinimo būdų derinys.

Dėmesys skiriamas mokinių asmeniniams pasiekimams.Išmokusios krepšinio kamuolio varymo ir metimo į krepšį technikos, mokinės pasiima nuo suolelio savo įsi-

vertinimo korteles:

Mokytojai rekomenduojama sudaryti mokiniams kuo daugiau galimybių patiems

pasirinkti užduotis, atsižvelgiant į jų fizinį parengtumą, fizinį pajėgumą, interesus, polinkius,

siekiamus mokymosi uždavinius.

Dėmesys: mokytojo aiškinimui, demonstravimui ir nurodymų suprantamumui; mokymo medžiagos

aktualizavimui, kuris siejamas su mokinių patirtimi, interesais, poreikiais; tinkamas metodų

parinkimas, atsižvelgimas į mokinių poreikius; individualaus ir komandinio mokymo(si) derinimas.

Taip pat dėmesys skiriamas mokinių aktyvumui pamokoje, gebėjimas savarankiškai,

taisyklingai atlikti užduotis individualiai ir komandoje.

Baigiamoji dalis (10 min.). Šios dalies paskirtis – sureguliuoti organizmo funkcijas:

atsipalaidavimo - kvėpavimo pratimais ar žaidimais, t.y. aktyviu poilsiu taip pat įsivertinti – aptarti

pagrindinius pamokos rezultatus. Mokinėms vertinti taikomas formaliojo ir neformaliojo vertinimo

būdų derinys.

Dėmesys skiriamas mokinių asmeniniams pasiekimams.

Išmokusios krepšinio kamuolio varymo ir metimo į krepšį technikos, mokinės pasiima nuo suolelio

savo įsivertinimo korteles:

susėda ratu salės centre, atlieka kelis tempimo pratimus. Mokytoja paeiliui mokinėms vardina

pagrindines pamokoje atliktas užduotis ir domisi, kaip mokinės įsivertina, kartais paprašo mokinių

savo įsivertinimą pakomentuoti (vyksta diagnostinis vertinimas). Vėliau mokytoja apibendrina

pamoką, remdamasi mokinių įsivertinimais (vyksta apibendrinamasis vertinimas). Mokinių

įsivertinimai ir jų komentarai padeda mokytojai planuojant artimiausių pamokų veiklas.

Sėkmės kriterijai:

+

?

!

GERAI SEKĖSI ATLIKTI UŽDUOTĮ

ATLIEKANT UŽDUOTĮ KLYDAU,

REIKIA PADIRBĖTI

UŽDUOTĮ ATLIKTI MAN BUVO LABAI SUNKU, NESISEKĖ

Mokytojai rekomenduojama sudaryti mokiniams kuo daugiau galimybių patiems

pasirinkti užduotis, atsižvelgiant į jų fizinį parengtumą, fizinį pajėgumą, interesus, polinkius,

siekiamus mokymosi uždavinius.

Dėmesys: mokytojo aiškinimui, demonstravimui ir nurodymų suprantamumui; mokymo medžiagos

aktualizavimui, kuris siejamas su mokinių patirtimi, interesais, poreikiais; tinkamas metodų

parinkimas, atsižvelgimas į mokinių poreikius; individualaus ir komandinio mokymo(si) derinimas.

Taip pat dėmesys skiriamas mokinių aktyvumui pamokoje, gebėjimas savarankiškai,

taisyklingai atlikti užduotis individualiai ir komandoje.

Baigiamoji dalis (10 min.). Šios dalies paskirtis – sureguliuoti organizmo funkcijas:

atsipalaidavimo - kvėpavimo pratimais ar žaidimais, t.y. aktyviu poilsiu taip pat įsivertinti – aptarti

pagrindinius pamokos rezultatus. Mokinėms vertinti taikomas formaliojo ir neformaliojo vertinimo

būdų derinys.

Dėmesys skiriamas mokinių asmeniniams pasiekimams.

Išmokusios krepšinio kamuolio varymo ir metimo į krepšį technikos, mokinės pasiima nuo suolelio

savo įsivertinimo korteles:

susėda ratu salės centre, atlieka kelis tempimo pratimus. Mokytoja paeiliui mokinėms vardina

pagrindines pamokoje atliktas užduotis ir domisi, kaip mokinės įsivertina, kartais paprašo mokinių

savo įsivertinimą pakomentuoti (vyksta diagnostinis vertinimas). Vėliau mokytoja apibendrina

pamoką, remdamasi mokinių įsivertinimais (vyksta apibendrinamasis vertinimas). Mokinių

įsivertinimai ir jų komentarai padeda mokytojai planuojant artimiausių pamokų veiklas.

Sėkmės kriterijai:

+

?

!

GERAI SEKĖSI ATLIKTI UŽDUOTĮ

ATLIEKANT UŽDUOTĮ KLYDAU,

REIKIA PADIRBĖTI

UŽDUOTĮ ATLIKTI MAN BUVO LABAI SUNKU, NESISEKĖ

Susėda ratu salės centre, atlieka kelis tempimo pratimus. Mokytoja paeiliui mokinėms vardina pagrindines

pamokoje atliktas užduotis ir domisi, kaip mokinės įsivertina, kartais paprašo mokinių savo įsivertinimą pako-mentuoti (vyksta diagnostinis vertinimas). Vėliau mokytoja apibendrina pamoką, remdamasi mokinių įsivertini-mais (vyksta apibendrinamasis vertinimas). Mokinių įsivertinimai ir jų komentarai padeda mokytojai planuojant artimiausių pamokų veiklas.

Sėkmės kriterijai:• Pasiūlymųpateikimasateinančiomspamokoms.• Padėkamokytojaiužpravestąpamokąiršiltasatsisveikinimas.

LITERATŪRA1. www.upc.smm.lt/ugdymas/.../Kuno_kultu_i_patarimai.doc2. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Geros%20pamokos%20receptai.pdf3. Taputis E. „Mokyklos tobulėjimas – esminis vertinimo ir įsivertinimo tikslas“, 2010.

SĖKMINGA PAMOKA – PAMOKA, KURIOJE NAUDOJAMOS INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS

Daina Gitana Paražinskienė,Kauno ,,Varpelio’’ pradinės mokyklos direktorė;

Loreta Stanaitienė,Kauno ,,Varpelio’’ pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Šiandienis pasaulis neįsivaizduojamas be kompiuterio, be interneto ir kitų informacinių įrankių bei technolo-gijų. Jomis naudojasi visi – ne išimtis ir mokytojas. Priklausomai nuo mokytojo entuziazmo, kūrybiškumo, in-formacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) gali tapti puikiu pagalbininku organizuojant sėkmingą pamoką.

IKT naudojimo paskirtis pamokoje – palengvinti mokytojų darbą, mokinių mokymąsi, suteikti daugiau džiaugsmo vaikams, praplėsti ugdymo galimybes. IKT taikymas ugdymo procese padaro mokymą ir mokymąsi

32

patrauklesnius, sudaro galimybes bendrauti ir bendradarbiauti, tačiau turime pabrėžti, kad inforamcinių tech-nologijų taikymas ugdymo procese yra tik vienas iš daugelio inovatyvių metodų, todėl naudojant IKT turime įvertinti jo tikslingumą, kryptingumą ir veiksmingumą.

IKT naudojimas pamokoje turi teigiamą įtaką įvairaus amžiaus, įprastai besimokančių ir specialiųjų poreikių mokinių įvarių dalykų gebėjimams, tačiau pats naujų priemonių taikymas savaime nelemia geresnių ugdymo re-zultatų. Rezultatai priklauso nuo pasirinktos programinės įrangos, nuo to, ką mokiniai veikia su šia įranga, kaip mokytojai organizuoja ir valdo mokymosi procesą, ar pakanka galimybių naudotis IKT, ir nuo įvairių kitų veiks-nių.

Mokykloje vykęs išorinis auditas (2012 m. spalio 8 – 11 dienomis) vieną iš stipriųjų pusių nustatė, kad yra tin-kamas informacinių komunikacinių technologijų naudojimas ugdymo procese. Norime pasidalinti mokyklos pa-tirtimi diegiant informacines ir komunikacines technologijas pamokose. Kiekvienais metais mokykloje, remiantis mokytojų ilgalaikiais planais, parengiama ,,Informacinių technologijų programa“. Visi pradinių klasių mokytojai, planuodami savo darbą ir rengdami ilgalaikį planą, numato mokomąjį dalyką ir IKT priemones, virtualias mo-kymosi aplinkas, kurias naudos pamokose.

IKT programos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus: turinį, paskirtį, mokymo ypatumus. Šiame straipsnyje, programos bus klasifikuojamos pagal paskirtį, pagal taikymą pradinio ugdymo procese (Markauskai-tė, 2000).

Demonstravimo programos, skirtos vaizdo ir garso medžiagai, žemėlapiams, kitoms vaizdinėms mokymo prie-monėms demonstruoti. Šių programų privalumas – mokymo medžiaga pateikiama vaizdžiai, jas galima stabdyti, pakartoti tam tikrą fragmentą. Trūkumas, kad mokiniai lieka pasyvūs stebėtojai, o ne aktyvūs proceso dalyviai. Pamokoje dažniausiai naudojamos šios demonstravimui skirtos programos:

• Pasakų kampelis – vaikams skirtų eilėraščių, pasakų svetainė. http://www.pasakukampelis.eu/• Pasakos – galima rasti pasakas, J. Biliūno apsakymus, skirtus skaityti, bet ir įgarsintas V.V. Landsbergio

,,Obuoliųpasakas“,taippatlopšiniųvideoįrašus.http://www.pasakos.lt/audio–pasakos/;http://www.pasa-korius.lt/;http://lietuviupasakos.lt/;

• PortalasMokinukai.lt– mokinius supažindina su geografijos ir astronomijos pagrindais, kalendoriumi, gyvūnais, augalais, žmogaus kūnu bei sveikata. Spalvinga animacija, įdomūs veikėjai paaiškina tam tikras pamokostemas.http://mkp.emokykla.lt/mokinukai/index.php;

• Lietuvospiliakalniai– išsami duomenų bazė apie daugiau nei 800 Lietuvoje išlikusius piliakalnius. http://www.piliakalniai.lt/index.php;

• Lietuvosdvarai–išsamusvadovaspoLietuvosdvarus.http://lietuvosdvarai.wordpress.com/about/;• Lietuvosdidžiosioskunigaikštystės istorijos. Supažindinama su Lietuvos kunigaikštystės gyvavimo lai-

kais, pateikiami paveikslėliai, nuotraukos, trumpi to laikmečio aprašymai.

Pratybų ir kontrolės programos, skirtos įvairioms teorinėms žinioms įtvirtinti ir praktiniams įgūdžiams tobu-linti. Šios programos skirtos mokytis tų dalykų, kuriems išmokti reikia praktikos ir įsiminimo, jos padeda moki-niams savarankiškai išsiugdyti reikiamus įgūdžius. Trūkumas – šios programos negalime sustadyti ir baigti kada norime, išsikviesti pagalbą, nes jos skaičiuoja laiką, per kurį atliekamos užduotys.

• Interaktyviosužduotys,žaidimai, lavinantys pradinių klasių mokinių kalbinius gebėjimus edukaciniame projekteFREPYhttp://www.frepy.eu/part_lt.html;

• Žodžiųkrepšinis. Šią priemonę parengė Užsienio reikalų ministerijos, valstybės lietuvių kalbos inspekcijos, viešosios įstaigos ,,Socialiniai partneriai“ projekto ,,Lietuviais esame mes gimę“ autoriai, žaidžiant krepšinį, mokytislietuviųkalvos,istorijos,kultūros,gamtospažinimohttps://www.urm.lt/zodziukrepsinis/;

• Gyvūnųspalvos – pažintinis kalbos žaidimas, kuriame pagal pateikiamas nuotraukas mokiniai turi parinkti iš sąrašo žodžius, tinkamus gyvūnų kailio ar plunksnų spalvai apibūdinti. http://www.kalbosnamai.lt/gyvu-nu_spalvos/;

• Lietuviųkalbostestaipradinukams– pateikiamos rašybos taisyklės, testai, kuriuos atlikdami mokiniai įsi-vertinadaiktavardžio,būdvardžio,veiksmažodžiorašybosgebėjimus.http://pradinukai.lt/testai–lietuviu/;

• LiemairPadamukųplanetos– mokomosios užduotys, skirtos lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pa-žinimui ir kitų dalykų gebėjimams lavinti. Mokytojas gali stebėti, kaip mokiniams sekasi. http://kmp.moko.lt/;

• Žiburėlis – mokymo priemonė, kurioje gausu užduotėlių kalbai, matematikos įgūdžiams lavinti, kritiniam mąstymuiugdyti.http://www.ziburelis.lt/?p=nemokamai;

• Paveikslėliųaritmetika – programa, skirta mokytis keturių pagrindinių aritmetinių veiksmų – sudėties, atimties, daugybos ir dalybos. Tinka formuoti ir lavinti skaičiavimo įgūdžius, mokytis daugybos lentelės,

33

yra patogi vertinti mokinių žinias, joje yra galimybė pasirinkti užduočių sudėtingumo lygį. Ši priemonė parsisiunčiama į kompiuterį iš svetainės http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/SMP.aspx.

Mokomieji žaidimai – tai mėgstamiausios pradinių klasių mokinių programos. Tokiose programose vyrauja žaidybiniai elementai, vaikai lengvai mokosi. Trūkumas – sunku nutraukti veiklą, nes vaikai greitai įsitraukia į žaidimus ir gali žaisti visą pamoką.

• PrimeMaths(4CD) – mokomasis žaidimas skirtas matematikos įgūdžiams lavinti, kiekvienoje plokštelėje pateiktas vis naujas scenarijus, kuriame yra apie 30 įvairių užduočių, jos sukurtos kaip žaidimai. Programa mokama:http://www.primemaths.co.uk;

• Šaltinėlis– mokomasis žaidimas skirta sustiprinti pirmoje klasėje įgyjamiems lietuvių kalbos žinioms ir įgūdžiams.Programamokama:http://sviesa.lt;

• Primarygames – nesudėtinga, vaikiška interneto svetainė, kurioje gausu interaktyvių mokomųjų žaidimų. Dalįjųgalimaparsisiųstiįkompiuterį.www.primarygames.com;

• FreeWorldgroup–gausiinteraktyviųžaidimųsvetainė.http://freeworldgroup.com;• Learning planet– įvairių matematkos žaidimų svetainė, tinka naudoti ir specialiųjų poreikių vaikams.

http://learningplanet.com;• Pinigėnai– žaidimų svetainė, kurioje galima rasti atsakymus, iš kur gaunami pinigai, kokia jų vertė, kaip

pasirinkti prioritetus ir taupyti.

Mokymo terpės – mokomosios programos, kurios leidžia patiems vaikams išreikšti savo mintis, idėjas, šiose programose ne kompiuteris moko vaiką, bet vaikas – kompiuterį. Mokinys mokosi savarankiškai kelti problemą, ieškoti sprendimo ir atlikti kūrybinę užduotį. Trūkumas – vienos pamokos neužtenka su šiomis programomis sukurti produktą.

• Manodarbeliai – mokymosi priemonė skirta ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumą. Naudodami šią priemonę, mokiniai gali kurti rašinėlius, pasakas, rinkti statistinius duomenis, rūšiuoti informaciją, ją vaizdžiai ir tinkamai pateikti. Ši priemonė parsisiunčiama į kompiuterį iš svetainės http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/SMP.aspx;

• MažasisMocartas – muzikinė mokymosi priemonė, kurios personažas maestro Mažasis Mocartas ben-drauja su mokiniu, moko kurti muziką ir groja įvairiais instrumentais. Šią priemonę sudaro dvi dalys: melodi-jos kūrimas ir grojimas. Priemonė parsisiunčiama į kompiuterį iš svetainės http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/SMP.aspx;

• Užburtasismiškas – mokymosi priemonė, kuria galima kurti ir konstruoti žaidimus, animacinius filmu-kus, istorijas, vadovaujantis palyginti paprastomis programavimo taisyklėmis. Priemonė parsisiunčiama į kom-piuterįišsvetainėshttp://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/SMP.aspx;

• DžeronimasŠiltonas – šioje interaktyvioje svetainėje galima piešti, rašyti, kurti etiudus. http://geroni-mostilton.com/portal/LT/lt/home/.

Siekiant kokybiško rezultato pamokose reikia turėti ne tik edukologinių, psichologinių bet ir informacinių technologijų taikymo žinių. Tikslingai taikant IKT pamoka tampa ne tik įdomesnė, žaismingesnė, bet ir pagerėja mokinių mokymosi rezultatai.

LITERATŪRA1. Inforamacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos moky-

tojui. Vilnius, 2005. 2. Inovatyvių mokymo (–si) metodų ir IKT taikymas. Vilnius, 2010.3. Inovatyvių mokymo metodų ir IKT diegimo pradiniae ugdyme organizavimo metodika. I, II dalis. Vil-

nius, 2012.4. Markauskaitė L. Informacijos technologijos diegimo į ugdymą Lietuvos vidurinėse mokyklose tinklų ana-

lizė//Informatika. Nr. 35. 2000.

34

MOKYMĄSI SKATINANTI APLINKA – RAKTAS Į PAMOKOS SĖKMĘ

Rasa Butrimienė, Kauno Varpo gimnazijos direktorės pavaduotoja,

anglų kalbos mokytoja metodininkė; Jovita Damijonaitienė,

Kauno Varpo gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja

Sėkminga pamoka – kiekvieno mokytojo lūkestis. Galima įvardinti daugybę sėkmingos pamokos sąlygų – įvai-rių mokymo metodų, kurie „įdarbina“ visus mokinius, naudojimas, veiksmingai naudojamas laikas ir ištekliai, veiklos individualizavimas, diferencijavimas ir daugelis kitų. Vis dėlto, yra keletas pamatinių dalykų, kurie sudaro sėkmės pagrindą. Visų svarbiausia sukurti mokymąsi skatinančią aplinką, t.y. tinkamai, mokiniams suprantamai suformuluoti pamokos uždavinį, parinkti mokymo(si) metodus, kurie skatintų mokinius mokytis ir bendradar-biauti, įtampos nekelianti atmosfera bei išsami pamokos refleksija. Pranešime pateiksime tiek teorinius, tiek prak-tinius mūsų veiklos aspektus bei trumpą mokinių apklausą apie mokymąsi skatinančias strategijas.

Tikslo kėlimas

„Mokymo tikslai nelyginant kelio žemėlapiai, jie padeda mokytojams ir jų mokiniams žinoti, kur link jie eina ir kada pasiekia norimą vietą“ (R.I.Arrends). Tikslas – kiekvienos pamokos sėkmės atskaitos taškas. Pamokos pradžioje kiekvienas mokytojas kelia pamokos uždavin(ius). Anot Alan Beckley, „tinkamai suformuluoti moky-mosi uždaviniai – geros pamokos požymis, kadangi mokiniai turi suprasti kodėl ir ką jie daro“. Uždavinys turi būti nusakomas paprastais, mokiniams suprantamais žodžiais, ypač kai dėstomas dalykas – anglų kalba ir juo labiau kai pamoka vedama jaunesnėse klasėse. Vis dėlto uždavinys turi remtis būtinomis sąlygomis – mokinių veikla, rezultatas bei kriterijus (pagal R.I. Arrends).

Formuluodamos uždavinį, stengiamės kuo išsamiau nusakyti kriterijus – apibūdinti bent 2 – 3 sakiniais, nau-dodamas bent 2 – 3 raktinius žodžius, kadangi diferencijuojame ugdymą ir mokiniai iš anksto žino, ko iš jų tiki-masi, ko jie turi siekti ir, svarbiausia, kad jie gali dirbti pagal savo gebėjimus. Tai iš anksto juos nuteikia pozityviai ir dėl to yra vienas iš kertinių sėkmingos pamokos aspektų. Dėl aiškumo po uždaviniu pateikiame detalų pamokos planą, kuriame atsispindi visa pamokoje numatoma veikla. Mokiniams patinka žinoti, kas jų laukia. Be to, kaip teigia šiuolaikinio mokymo strategas G. Petty, „jeigu neturite plano, vadinasi suplanavote nesėkmę“.

Uždavinio ir pamokos plano, pateikiamo mokiniams, pavyzdys. Tema: Studying Abroad (Studijos užsienyje), 11 kl. anglų kalba.

BE ABLE TO DESCRIBE IN SHORT (AT LEAST 2 – 3 SENTENCES) YOUR CHOICE FOR STUDYING ABROAD BY USING AT LEAST 2 – 3 KEY WORDS:

• Byfindingthereasonsforstudyingabroadbymatchingsentences(5min.)–groupwork.• Bymatchingkeywordstotheirdefinitions(3min.).Groupwork.• Bylisteningtospeakersdescribingtheirexperienceofstudyingabroad(10min.)–individualandgroup

work. • Bydescribingpictures(10min.)–groupwork.

Mokymosi metodų parinkimas

Ne mažiau svarbu ne tik uždavinio formulavimas, bet ir kaip tą uždavinį pavyks pasiekti. Ar mokiniai įsisavins pamokos medžiagą priklauso nuo to, ar mokytojas parinks tinkamas darbo formas. Mokytojas turi kelti klausimą – ar jo mokymas atitinka mokinių poreikius ir patenkina jų daugumą? Todėl itin svarbu, kad mokytojas pažintų savo mokinius – ne tik kaip asmenybes, bet ir žinotų jų mokymosi ypatumus, t.y. kokiomis aplinkybėmis jiems pavyksta geriausiai ir daugiausia išmokti.

Kauno „Varpo“ gimnazijoje 2012 m. buvo atliktas Mokymosi stilių tyrimas. Todėl žinodamos, koks stilius do-minuoja dėstomose klasėse, atsižvelgiame parinkdamos mokymo metodus. Pavyzdžiui, 11 a klasėje dominuoja regimasis mokymosi stilius, todėl pateikiame medžiagą skaidrėse, aptariame paveikslėlius, naudojame pagalbines

35

priemones – spalvotus rašiklius, lapelius, mokiniai rašo ant spalvoto popieriaus, nes jie lengviau įsisavina medžia-gą matydami, įsivaizduodami. Tuo tarpu 12 a klasėje vyrauja regimojo-girdimojo stilių samplaika, todėl neapsiri-bojame vien vaizdine medžiaga, tačiau stengiamės įtraukti kuo daugiau klausymo užduočių, mokiniai skatinami kuo dažniau kartoti einamąją medžiagą garsiai, nes mokiniams lengviau mokytis, kai jie girdi, klausosi.

Mokiniai dirba tiek individualiai, tiek grupėse. Pamokoje ypač daug dėmesio stengiamės kreipti į pamokos temą – ne tik sausai ją nusakome, bet ir aptariame su mokiniais, kuo ši tema jiems reikšminga gyvenime. Sėk-mingam mokinių mokymuisi reikalinga motyvacija – kodėl aš tai turiu mokytis? Kam man to reikia? Atsakymą dažniausiai pateikia jie patys.

Pamokos pradžiai neretai pasitelkiame video medžiagą – tai itin naudinga regimuoju-girdimuoju mokymosi stiliumi pasižymintiems mokiniams, nes siejamas vaizdas su garsu. Pavyzdžiui, nagrinėdami ekologijos temą, ro-dėme trumpą video ištrauką, kaip kertami ir niokojami atogrąžų miškai. Po to – tinkamas pamokos temai aptarti metodas – minčių lietus. Mokiniai iš tiesų buvo sukrėsti matytų vaizdų ir labai nuoširdžiai diskutavo apie gamtos apsaugą.

Ne kiekvieną pamoką įmanoma rasti tinkamą vaizdo medžiagą, tad naudojame citatas, garso įrašą, nuotraukas ar net anekdotą. Mokiniams patinka netikėtumas, intriga, tai sužadina smalsumą ir motyvuoja. Trumpa juokinga istorija apie amerikietį ar anglą gali būti naudojama kaip įžanga analizuojant temą „Daugiakultūris pasaulis“ arba „Užsienio kalbų reikšmė“.

2012 m. lapkričio mėnesį atlikome apklausą 11 – 12 klasėse, siekdamos išsiaiškinti, kokia mokinių nuomonė apie mokymąsi skatinančius veiksnius mūsų pamokose. Buvo apklausti 90 mokinių. Pirmiausia, jie sulaukė klau-simo, ar mes (pranešimą rengusios mokytojos) sukuriame motyvuojančią aplinką. Daugumos (net 92 %) mokinių atsakymas buvo teigiamas. Paprašyti argumentuoti savo pasirinkimą, mokiniai (37%) teigė, jog jiems patinka, kad visada pateikiamas aiškus pamokos uždavinys bei trumpas pamokos planas. Kita dalis (43 %) mokinių išskyrė mokymosi metodus bei užduočių įvairovę. 15 % mokinių teigė, kad juos labiausiai skatina įsivertinimas pamokos eigoje, o likusieji 5 % pateikė savus atsakymus – naudojamos IKT, geri tarpusavio santykiai klasėje ir kt. Respon-dentų atsakymai pateikiami 1 diagramoje.

1 diagrama. Mokymąsi skatinanti aplinka – mokinių pasirinktos priežastys

Kadangi pamokose dažnai taikome komandinį darbą, mokinių buvo klausiama, ar

jiems patinka dirbti grupėse. Dauguma – 82 % atsakė pozityviai. Paprašyti nurodyti priežastį, net

% mokinių atsakė, kad jiems patinka bendradarbiauti su kitais mokiniais – gali pasitarti ir nebijo

suklysti. 28 % mokinių nurodė, jog yra patenkinti, nes gali dirbti pagal savo gebėjimus, kadangi

užduotis grupėse diferencijuojame, ir todėl kiekvienas jaučiasi patiriantis bent minimalią sėkmę. 17

% teigia, kad dirbdami grupėje jaučiasi svarbūs, prisiima atsakomybę už save ir grupę.

2 diagrama. Darbas grupėse – mokinių argumentai „už“


Kadangi pamokose dažnai taikome komandinį darbą, mokinių buvo klausiama, ar jiems patinka dirbti grupė-se. Dauguma – 82 % atsakė pozityviai. Paprašyti nurodyti priežastį, net 55 % mokinių atsakė, kad jiems patinka bendradarbiauti su kitais mokiniais – gali pasitarti ir nebijo suklysti. 28 % mokinių nurodė, jog yra patenkinti, nes gali dirbti pagal savo gebėjimus, kadangi užduotis grupėse diferencijuojame, ir todėl kiekvienas jaučiasi patiriantis bent minimalią sėkmę. 17 % teigia, kad dirbdami grupėje jaučiasi svarbūs, prisiima atsakomybę už save ir grupę.

36


Kadangi pamokose dažnai taikome komandinį darbą, mokinių buvo klausiama, ar

jiems patinka dirbti grupėse. Dauguma – 82 % atsakė pozityviai. Paprašyti nurodyti priežastį, net

% mokinių atsakė, kad jiems patinka bendradarbiauti su kitais mokiniais – gali pasitarti ir nebijo

suklysti. 28 % mokinių nurodė, jog yra patenkinti, nes gali dirbti pagal savo gebėjimus, kadangi

užduotis grupėse diferencijuojame, ir todėl kiekvienas jaučiasi patiriantis bent minimalią sėkmę. 17

% teigia, kad dirbdami grupėje jaučiasi svarbūs, prisiima atsakomybę už save ir grupę.



Tik 18 % respondentų teigė, jog jiems labiau patinka atlikti individualias užduotis, tačiau kaip priežastį nurodė savo asmenines savybes ir temperamentą – yra drovūs ir uždaro būdo. Todėl šiems mokiniams leidžiame pasi-rinkti – jungtis prie grupės ar ne.

Pasak E. Jensen, „svarbu leisti mokiniams patiems mokyti, pristatyti ir dažnai bendrauti tarpusavyje“. Organi-zuodamos darbą grupėse, stengiamės išvengti įprastų klaidų – mokinius į grupes skirstome pagal gebėjimus, kad darbo krūvis grupėje netektų vienam išskirtinai gabesniam mokiniui ir kiekvienas būtų lygiateisis grupės narys. Remdamiesi A. Beckley, diferencijuojame užduotis grupėms – pavyzdžiui, pateikiame skirtingo sudėtingumo ar apimties tekstą, klausimus ir pan. Kiekvienas mokinys gauna tik jam skirtą užduotį grupėje. Idealu, kai mokiniai patys pasirenka, kurio klausimo ar sakinių jie norėtų, tačiau tam reikia ne vienos pamokos įdirbio su konkrečia klase. Po užduoties arba pamokos pabaigoje, prašome įsivertinti grupės darbą pagal pateiktus kriterijus – pavyz-džiui, atsakymų tinkamumą, taisyklingumą, grupės narių aktyvumą, tarpusavio santykius, elgesio kultūrą. Moki-niai skatinami mokytis savarankiškai, aktyviai, o mokytojui tenka tik patarėjo, iniciatoriaus vaidmuo. Savarankiš-ko mokymosi idėją itin akcentavo jau minėtas A. Beckley.

Mokiniai gana vieningai atsakė į klausimą apie metodą, kuris juos labiausiai įtraukia į pamokos veiklą. Kaip vieną mėgstamiausių užduočių grupėse mokiniai nurodė dėlionę (net 64 mokiniai).

Užduoties pavyzdys. Tema: Studying abroad (Studijos užsienyje), 11 kl. Anglų kalba. Sugrupuokite ir suklijuokite atski-ras detales, kad gautumėte prasmingus sakinius.

YOU LIVE IN AND LEARN OTHER METHODS OF STUDYING.

YOU GET TO KNOW NEW PEOPLE

YOU BENEFIT FROM ABOUT ANOTHER CULTURE

YOU LEARN NEW FRIENDS

YOU COME IN CONTACT MORE INDEPENDENT

YOU MAKE TO SPEAK ANOTHER LANGUAGE

YOU BECOME WITH OTHER WAYS OF THINKING

Atlikdami šią užduotį, mokiniai bendradarbiauja, tariasi, kiekvienas jaučia atsakomybę už savo grupę ir save patį, padeda vieni kitiems. Jaučiamas darbinis šurmulys, kiekvienas mokinys atlieka savo funkciją – dėlioja lape-

37

lius, klijuoja, pristato atsakymus garsiai. Dažniausiai dauguma atsakymų būna teisingi ir mokiniai jaučia pasiten-kinimą. Šį metodą naudojame įvairiose situacijose – aiškindamiesi gramatiką, pvz., sąlygos sakinius, kartodami laikų sandarą, įtvirtindami naujus žodžius arba spėdami žodžius iš konteksto.

Dar vienas mokymo metodas, kurį kaip mėgstamiausią paminėjo mokiniai (48) – projektai. Anot G. Petty, projektinės užduotys skatina savarankišką mokymąsi ir vis didina mokinio prisiimamą atsakomybę, todėl yra labai reikšmingos visam mokymo(si) procesui. Vykdome tiek trumpalaikius, keliomis pamokomis apsiribojan-čius projektus, tiek ilgalaikius – tarptautinius projektus. Šiais mokslo metais gimnazijoje vyksta Comenius indi-vidualūs mokinių mainai (Comenius Individualių mokinių mainų programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą). Šeši mokiniai jau mokėsi 3 mėnesius mūsų gimnazijoje, o šiomis dienomis po trijų mėnesių mokymosi Belgijoje ir Ispanijoje grįžo mūsų gimnazistai. Mokiniai turėjo unikalią galimybę tobulinti anglų kalbos žinias netradicinėje aplinkoje – užsienio šalyje. Besimokydami tiek Ispanijoje, tiek Belgijoje mokiniai neišvengiamai vartojo anglų kalbą tiek mokykloje, tiek priimančiose šeimose. Puiki proga patobulinti anglų kalbos žinias buvo ir mokiniams, likusiems Lietuvoje, kadangi mūsų pamokas lankė trys mokinės iš Belgijos ir trys Ispanijos mokinės. Mokiniai ne tik aktyviai bendravo su užsienietėmis anglų k. pamokų metu, bet ir komunikuodavo bei pagelbėdavo užsienie-tėms biologijos, istorijos, matematikos pamokose, dažniausiai dirbdami grupėse.

Mokiniai išskyrė IKT naudojimą kaip dar vieną sėkmingą faktorių pamokoje. Net 84 % mokinių teigė, kad juos domina pamokos, kuriose mokytojai rodo skaidres, video filmus. Mokinius motyvuoja naujovės, tai, kad mokytojas eina koja kojon su laikmečiu. Daug produktyviau ir įdomiau, kai mokytojas aiškina neveikiamąją rūšį ar pateikia naujus žodžius ne tradiciškai rašydamas lentoje, tačiau rodydamas skaidres ar suteikdamas galimybę atlikti užduotis kompiuteriu.

Įsivertinimas, refleksija

Pagal Sadler (cituota G. Petty), kiekvienam mokiniui, kad jis patirtų sėkmę pamokoje, reikia trijų dalykų:1. Aiškaus tikslo – ką ketina daryti. 2. Medalio – informacijos apie tai, ką jis padarė gerai. 3. Misijos – informacijos apie tai, kur reikia patobulėti ir kaip tai padaryti.

Todėl kiekvienoje pamokoje skiriame daug dėmesio įsivertinimui ir refleksijai. Mokiniai įsivertina po kiekvie-nos užduoties, naudodami šviesoforo metodą, skiriame daug dėmesio neformaliajam vertinimui. Mokiniui ne mažiau svarbus padrąsinamas žodis ar pritariantis žvilgsnis. Tačiau itin didelį dėmesį (apie 7 – 10 min.) skiriame bendram pamokos įsivertinimui. Mokytojui svarbu žinoti, ar mokinys įsisavino mokomąją medžiagą, ar pasiektas pamokos tikslas, ar mokinys patyrė sėkmę ir pamoka pavyko.

Mes auginame žinių augalą. Mokiniai gauna lapelius, ant kurių jie parašo apibendrinamąjį (–uosius) – 1 – 2 sakinius panaudodami naujus žodžius ar gramatines struktūras. Kiekvienas mokinys paprastai sugeba parašyti bent vieną sakinį ir panaudoti bent 1 – 2 naujus žodžius ar bent jau lengviausią gramatinę tos pamokos struktūrą. Kiekvienas jaučiasi patyręs bent minimalią sėkmę. Prirašytus lapelius mokiniai perskaito garsiai, kad mokytojas matytų, ar teisingai mokiniai parašė ir teiktų grįžtamąją informaciją. Paskui lapeliai metami į vazoną, iš kurio po truputį stiebiasi ir auga žinių medelis. Mokiniai apklausoje paminėjo žinių medžio auginimą kaip efektyviausią įsivertinimo metodą, kuris juos skatina mokytis, nes žino, jog bet kokiu atveju jausis šį tą išmokę.

Įsivertinę būtinai aptariame, ar pamoka pavyko. Mokiniams pateikiama keletas konkrečių klausimų (pagal Sadler, misija) – ką jie išmoko, kuri užduotis ar metodas pamokoje labiausiai patiko, pavyko, kas buvo sunkiausia, ką reikėtų tobulinti ir kaip tai padaryti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, jog mokymąsi skatinanti aplinka – tiesioginis kelias į sėkmę pamokoje. Šią aplinką kiekvienas mokytojas susikuria savaip. Mums tai – aiškus pamokos siekinys, smalsumą žadinantys metodai, ben-dradarbiavimas ir į savarankišką mokymąsi nukreiptas mokinių ugdymas bei įsivertinimas. Tai sukuria darbingą, draugišką atmosferą, gerus santykius tiek tarp klasės draugų, tiek tarp mokinių ir mokytojo. Mokinio sėkmė tolygi mokytojo sėkmei. Nėra idealių mokinių ir neįmanoma išmokyti visų mokinių vienodai gerai. Todėl net minimalus mokinio pasiekimas jau yra sėkmė.

38

LITERATŪRA1. Arends R.I. Mokomės mokyti. Margi raštai, Vilnius, 2008.2. Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius, 2006.3. Jensen E. Tobulas mokymas. AB OVO Vilnius, 1999.4. http://www.ugdome.lt/kompetencijos5–8/pagrindinis/kompetenciju–ugdymo–praktika/pamoka/

PRODUKTYVI PAMOKA

Vanda Mažeikienė,Kauno Rokų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja,

produktyviojo mokymosi praktikė ir kuratorė

Produktyvios pamokos idėja

2005 m. pradėta kurti Rokų bendruomenės mokykla (RBM). Jos pradžia – vietos sąlygų integravimas į pamo-kas. Sudaryti pratybų sąsiuviniai pradinukams, humanitariniams, tiksliesiems, socialiniams ir gamtos mokslams. Į užduotis integruotas Rokų apylinkių gamtinis, istorinis, materialiosios ir dvasinės kultūros kontekstas. RBM įdirbis buvo puiki galimybė 2012 m. pavasarį laimėti Tarptautinį produktyviojo mokymosi projektą. Projekte su-žinojome, kad nesame mokymosi bendruomenės ervėse naujokai – Niujorke dar 1972 metas buvo įkurta mokykla „City-As-School“ (miestas kaip mokykla), kurios mokiniai mokėsi visame mieste – parduotuvėse, ligoninėse, gamyklose, teatruose... 1983 m. iš Niujorko parsivežtą idėją pradėjo įgyvendinti vokiečiai. Dabar Vokietijoje yra 85 PM mokyklos su daugiau kaip 10 tūkst. vaikų. Vokietijoje veikia Europos produktyviojo mokymosi institutas, o Tarptautinis produktyviojo mokymosi projektų ir mokyklų tinklas vienija 64 narius iš 19 valstybių, tarp jų ir Lietuva.

Produktyvios pamokos požymiai

Mokymasis Berlyno produktyviojo mokymosi institute, lankymasis Vokietijos produktyviojo mokymosi (PM) mokyklose, PM praktiko darbas Rokų vidurinės mokyklos eksperimentinėje PM grupėje padėjo suformuoti nuostatas apie produktyvią – uždegančią vaiką noru mokytis, teikiančią naudos vaiko ateičiai, duodančią veiklos produktą – pamoką. Manyčiau, kad ryškiausi produktyvios pamokos požymiai būtų šie:

1. Mokytis įkvepianti erdvė: – Vidinė, arba mokyklos. PM klasėse Vokietijoje ugdytiniai turi asmeninius kompiuterius (PM jie padėjo

persiorientuoti nuo tuščių žaidimų į intensyvią rūpimos informacijos, mentorių paiešką ir savo ateities kūrimą, nes naudojimasis internetinėje erdvėje esančia darbo rinkos informacija – būdas išplaukti krizės ištiktoje darbo rinkoje,pasirinkusreikalingiausiusmokymosidalykus);spausdintuvąvirtualiojeerdvėjesusikurtiemsproduktmsišsaugoti;kopijavimoaparatąkoliažamsįgyvendinti;poilsiokampelį.Rokųmokyklojeturimemokymosierdves,padedančias kurti, sužavėjusias net Tarptautinio produktyviojo mokymosi kongreso dalyvius: mokyklos muziejų (puiki vieta susikurti akmens amžiaus, 19 amžiaus, tarpukario, sovietmečio aplinką), lėlių teatrą (mūsų paslau-goms ir dekoracijos, ir personažai).

– Išorinė, arba vietos sąlygos. Daug mokyklų turi bent šiokią tokią gamtinę aplinką (Rokų vidurinė mokykla yra Jiesios draustinio teritorijoje – 666 rūšių augalų, 552 rūšių vabalų, 603 rūšių vabzdžių, 84 rūšių paukščių, dešimčių rūšių žuvų, žinduolių įvairovė gali padėti tobulai išmokti biologiją, pavadinti tiksliai gyvūną ar augalą (nesakyti balta ar geltona žibutė, spalvotas raktelis, o įvardinti tiksliai – baltažiedė ar geltonžiedė plukė, švitriešis, plautė);žemėsgelmiųsanklodąatveriančiosatodangosyra70milijonųmetųLietuvosgeologinėspraeitieskny-ga,anotrokiškiogeologoL.Furmonavičiaus,onenuobodiknyginėgeografija;Jiesiasu14intakųirjosšaltiniai– puiki galimybė tirti vandens kokybę).

Istorija atgyja, kai pamoka vyksta istorinę praeitį liudijančiose vietose (Rokų muziejuje yra akmens kirvukų, rastųpajiesyje;betkadagalimaaplankytiVainatrakiosenkapius,Jiesiospiliakalnį,dabarvadinamąNapoleonokalnu, prie kurio randama žalvario dirbinių iš 11 a. stovėjusios pilies laikų, galima atsekti ir Napoleono stovy-klavietėsvietas;pavaikščiotiKaunosiauruko,ėjusionuokarmelitųbažnyčiosproPanemunėskaromokykląikiŽaliojotilto,pylimu;pasidairytipoIIIirIVfortus,aplankytižydkapius,švedkapius,koplytstulpįknygnešiui).

39

Materialiosioskultūrospaminklai–buvęLDKpopieriausmalūnaiprieJiesios,Bernardinųplytinėsliekanos;dabartinės gamyklos, įmonės, įstaigos – puikiausia vieta mokytis.

Dvasinę kultūrą ugdo ne tik gatvių pavadinimai, įamžinę gyvenvietės praeitį ir įžymius žmones, bet ir įžymių žmonių (ekonomisto A.Rimkos, dailininkų R.Kalpoko, B.Pranckūno, žodynininko N.Grigo, rašytojų M.Gustaičio, P.Babicko, K.Borutos, kompozitoriaus V.Kairiūkščio) sodybos ar sodybvietės. Pamokos šiose erdvėse išlieka vi-sam gyvenimui. Tą lemia ir nepaprasta šių vietų aura.

2. Teorijos atradimas praktikoje, praktikos-teorijoje ir pasidalijimas atradimo džiaugsmu su visa klase. ( Nie-kaip neįkirtę mechanikos PM mokiniai, pradėję mokytis UAB „Rokų keramika“ mechanikos ceche, perprato, kaip ir kodėl veikia variklis, patys jį išardė ir, pašalinę gedimus, vėl iš naujo sumontavo. Keramikos ceche mokiniai, pradėję naudoti puodų žiedimo įrangą, dar pagilino fizikos žinias ir sužinojo apie molio sudėtį, susirado informa-cijos apie didžiausius molio karjerus. Darželyje mokęsi mergaitės rengdamos projektą apie sveiką mitybą, sužino-jo, kokių maisto medžiagų labiausiai reikia augančiam vaikui, suprato, kodėl reikalingos žinios apie riebalus, bal-tymus, angliavandenius, vitaminus. Veterinarijos klinikoje besimokančią mergaitę ne tik pagalba gydytojui, bet ir pati aplinka mokė gyvūnų anatomijos ir fiziologijos specifikos. Praktikuojantis viešbutyje mokinėms paaiškėjo, kam reikalinga per matematiką mokytis procentų, per kalbas – komunikavimo. Kad vaistinė – geriausia chemijos, botanikos, geografijos mokykla, mokinė suprato tik pasirinkusi šią praktinio mokymosi vietą. Besimokydamos konditerijos merginos suvokė, kad be chemijos, technologijų, dailės žinių, nesukurs patrauklaus produkto. Vaiki-nai, besipraktikuodami universalinėje parduotuvėje (maisto, elektros, sodo, statybinės, žvejybos, poilsio prekės), įsitikino, kad parduotuvė – vieta, kur reikalingos visų mokymosi dalykų žinios. Ne tik biologijos, chemijos, bet ir geografijos, istorijos žinių netikėtai gavo nusiteikusieji nieko ypatingo neišmokti gėlių salone. Muzikinis teatras buvo didžiulė paskata sužinoti daugiau apie muzikos istoriją, geografiją, stilius, repertuarų populiarumą. Kultūros centras mokiniams suteikė galimybių tvarkyti ne tik ūkio reikalus – sąskaitų pildymas, išlaidų ir pajamų skaičiavi-mas, bet ir išmėginti savo viešo komunikavimo gebėjimus, estetinių erdvių kūrimo, parodų organizavimo speci-fiką. Pasirinkusioji žirgų sportą mokinė įsitikino, kad žirgynas – ne tik puiki vieta retesnei sporto šakai išmėginti, bet ir praktinė biologijos, chemijos, geografijos, matematikos, istorijos mokykla).

3. Mokinio atsakomybė už savo mokymąsi. Mokiniui labai svarbu įsisąmoninti, kad jis pats atsakingas už savo ateitį, už tinkamą pasirengimą darbo rinkai. Mokymasis tik dėl pažymio, siekimas nusirašinėti Vakarų šalyse nesuprantamas reiškinys. JAV labai populiaru pasirašyti mokymosi kontraktą, kuriame mokytojas su mokiniu susitaria, kas, kokiu būdu ir per kiek laiko bus išmokta, kokios žinių spragos bus užpildytos. Mokymosi kontrakto metodas Lietuvoje buvo siūlomas nuo 1996 m., JAV Švietimo plėtros centro prof. Jody Spiro ir prof. Lawrence Finkel pradėjus vesti aktyviųjų mokymosi metodų ir kritinio mąstymo seminarus. Aktyviųjų mokymosi metodų esmė buvo suaktyvinti mokinių kritinį mąstymą ir padėti jiems pasirinkti tinkamą išmokimo strategiją. Dabar aktyvieji metodai tapo privalomu elementu pamokoje, kartais visai neskatinančiu kritiškai mąstyti, o daugiau išblaškančiu. Mokiniai dažnai skundžiasi, kad yra priversti dirbti grupėje, nors gal labiau norėtų individualiai pa-sigilinti į norimą dalyką. Kartais mokiniui net ir nėra galimybės prisiimti mokymosi atsakomybės, jis blaškomas po visokias mokytojams ar administracijai reikalingas pliusiukams užsidėti veiklas. Atsakomybę už mokymąsi paskatinti padeda į pamokos struktūrą reikalaujama įterpti refleksija. PM mokinio atsakomybei pažadinti kie-kvienos dienos geriausias namų darbas – savirefleksija (Ko aš dar nežinau, kokias spragas turiu užsipildyti? Kokia mokymosi forma, erdvė man patiktų? Ką aš jau moku? Kaip to išmokau? Iš kur žinau, kad išmokau? Kam man to reikės?). PM grupėje mokslo metų pabaigoje kiekvienas mokinys susikuria savirefleksijų aplanką su piešiniais, nuotraukomis, apmąstymais. Tokie aplankai vadinami portfolio (yra speciali metodika, kaip jį sudaryti).

4. Išlaisvintas kūrybiškumas per dvasinį saugumą, empatišką grupę, lankstų mokytoją. Tam būtinas pasitikė-jimas savimi ir mokytoju. Mokiniai tradicinėje klasėje į pamoką eina nusiteikę prisitaikyti prie dalyko mokytojo, jo keliamų reikalavimų. Jeigu įsivaizduotume mokinius ir mokytoją kaip vaisių krepšelį, matytume, kad tradicinė-je pamokoje mokytojas ‚apelsinas“ būtinai nori tokiais pačiais padaryti ir mokinius „bananą“, „slyvą“, „vynuogę“. Toks pavojus ne kartą buvo pabrėžtas PM seminaruose. Į švietimo standartus, kaip į Prokrusto lovą, negalima įkišti kiekvieno vaiko. Kai tai bandoma daryti, atsiranda pasipriešinimas, dingsta motyvacija eiti į mokyklą. Vai-kai praranda savivertę, nes nuolat girdi mokytojų, tėvų priekaištus, neretai iš tokių vaikų tyčiojasi bendraamžiai. Akademinės žinios tikrai ne kiekvienam. PM pamokų praktikai pabrėžia, kad PM simbolis turi būti ne tik sme-genys (protas), bet ir širdis, ir rankos. Ką vieni suvokia protu, kiti perima per jausmus, potyrius, o dar kiti – tik pačiupinėję, patys išbandę, pagaminę. Jei kiekvienam vaikui leistume mokytis, atsižvelgdami į jo galimybes, vaikas jausdamasis saugus, suprastas, taptų kūrėju, o ne abejingu mechanizmu. Dabar propaguojami mokymosi stiliai galėtų puikiai pagelbėti, jei visi mokytojai atsižvelgtų į juos, pritaikytų užduotis.

5. Sukurtas produktas, įprasminantis pamokos ar pamokų ciklo žinias ir veiklą. PM mokiniai visados atsi-mins, ką išmoko, nes sukurtas objektas pats primins apie mokymosi prasmingumą. Pavyzdžiui, vaikinas, moky-damasisUAB„Kilobaitas“,perpamokąsurinkdavopokompiuterį; darželyjemokęsimerginossukūrėprojektą

40

apiesveikąmitybą,išmokėvaikusdainelių,vaikinaisuremontavoirnudažėmediniusžaislusirbaldus;kultūroscentre–suorganizavokoncertąneįgaliesiems;gėliųsalonepkvietėįpaskaitąapiegėliųrūšis,geografiją,priežiūrą,kompozicijas. Parengtos skaidrės apie praktinio mokymosi vietas, sukurtas filmas apie praktinio ir teorinio mo-kymosi galimybes įvairiose praktinio mokymosi vietose – puikūs PM produktai. Mokiniai susidomėjo kalbotyra, pasaulio kalbomis gavę galimybę per pamoką išmokti bendravimui reikalingiausių frazių ir apie tai sukūrę filmuką (PM sukūrė filmą italų kalba). Ne tik PM, bet ir tradicinėjė klasėje vaikai mielai kuria mokymosi produktus, įpras-minančius teorinį mokymąsi – leidžia mini vadovėlius, išaiškinančius jiems suprantamus, bet klasės draugams sunkiau suvokiamus dalykus antikos principu – Docendo docimus (mokydami mokomės).

Produktyvią pamoką, laikantis aukščiau išvardintų penkių principų, galima sėkmingai vesti ne tik PM grupėje, bet ir įprastoje klasėje. Pirmiausia mokytojai turėtį išdrįsti išsivaduoti iš jiems primetamų pamokos rėmų, pagal kuriuos mokytojus patogu kontroliuoti, bet kurie ne visada padeda pasiekti rezultato ir varžo mokytoją, verčia tik pagal instrukcijas veikiančiu robotu. „Pirmiausia mokytojai turėtų keisti požiūrį į mokymą, patys mokytis produktyviojo mokymosi metodo“. Taip teigia Tarptautinio produktyviojo mokymosi projektų ir mokyklų tinklo konferencijos „Produktyvusis mokymasis – kitoks būdas mąstyti“ dalyvis, Europos produktyviojo mokymosi instituto direktorius Holger Mirow.

Straipsnis parašytas remiantis Berlyno Produktyviojo mokymosi instituto 2012 – 2013 m.m. seminarų ir prak-tinių mokymų Berlyne bei Rostoke medžiaga (Kauno Rokų vidurinės mokyklos ir dar dviejų Lietuvos mokyklų pedagogai, laimėję produktyviojo mokymosi konkursą, mokosi Berlyno Produktyviojo mokymosi institute).

LITERATŪRA1. Alternative Schooling – Types of Alternative Schools, Alternative School Models, International Alternati-

ve Schools, Conclusion – Students, Public, Choice, and Programs – StateUniversity.com http://education.stateuniversity.com/pages/1746/Alternative–Schooling.html#ixzz2Wbi4j0po

2. Eduardo Vianna pranešimas „Knowledge, Identity and Social Change: Expanding the Vygotskian project in educational theory and practice“, skaitytas 2013–01–29 jaunimo mokyklų atstovams viešbutyje „Park Inn Vilnius“.

3. http://www.ted.com/talks/tags/name/education

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“DARBO GRUPĖS „PAMOKOS PLANAVIMAS“

APIBENDRINIMASSigitas Alubauskas,

Kauno Tado Ivanausko vidurinės mokyklos direktorius, grupės moderatorius

Pamokos planavimas yra labai svarbi kiekvienos pamokos struktūrinė dalis, kuri atspindi mokytojo veiklos profesionalumą, gebėjimą tinkamai suformuluoti pamokos uždavinius (numatyti veiklas, sąlygas, konkrečius sie-kiamus rezultatus, kurie „uždegtų“ ir motyvuotų mokinius), atsižvelgiant į mokinių patirtį, gebėjimus, amžių. Pamokos planavimas glaudžiai siejasi su jos organizavimu, todėl mokytojas turi gerai apgalvoti pamokos struktū-rą, jos dalis, logišką ir nuoseklią seką, kuri derėtų su pamokos uždaviniu. Planuodamas pamoką, mokytojas turi numatyti metodus ir priemones, taip pat derančias su pamokos uždaviniu, kad būsima veikla pamokoje nebūtų nei per lengva, nei per sunki. Siekdamas išsikeltų uždavinių ir organizuodamas mokinių veiklą, mokytojas turėtų nepamiršti laiko vadybos, užtikrinti tinkamą pamokos tempą: tiek visos klasės, tiek atskirų mokinių. Kiekvienam mokytojui būtina gerai žinoti, kad pamokos planavimos labai glaudžiai susijęs su pasiekimų pamokoje įvertini-mu: būtina su mokiniais įvertinti ir įsivertinti ar įgyvendinti pamokos uždaviniai, ar padaryta asmeninė pažanga, kas gerai pavyko ir ką reikėtų tobulinti.

Grupės „Pamokos planavimas“ darbe dalyvavo miesto įvairių tipų švietimo įstaigų (pradinių, pagrindinių, vidurinių, gimnazijų) pedagogai.

Bendru sutarimu, atsižvelgiant į konferencijos temą, dirbdami mažesnėse grupelėse padiskutavome ir apibrė-žėmesėkmingospamokoselementus:mokiniųasmeninėspažangosmatavimąpamokoje;vertinimoir įsiverti-nimoorganizavimą;refleksiją;diferencijavimąirindividualizavimą;aktyviųmetodųtaikymą;tinkamąpamokosuždavinio formulavimą ir informacinių komunikacinių technologijų taikymą.

41

Grupės narių vertinimu visi pranešimai buvo įdomūs, pranešėjai sulaukė nemažai klausimų, kilo įdomios dis-kusijos. Nors dalies pristatytų pranešimų nagrinėtos temos neatitiko pagrindinės temos „Pamokos planavimas“ irgi sulaukė didelio susidomėjimo ir kolegų tolerantiškumo, nes buvo aktualios ir kūrybiškai pateiktos („ Moky-mąsi skatinanti aplinka – raktas į pamokos sėkmę“, Rasa Butrimienė ir Jovita Dominaitienė, Kauno „Varpo“ gim-nazija;„Mokymąsiskatintiaplinka–keliasįsėkmėspamokas“,GerdaKemežienė,KaunoViktoroKuprevičiausvidurinė mokykla ).

Didelio dalyvių susidomėjimo ir įvairių klausimų sulaukė Žiedrūna Jovaišienė, Kauno Kazio Griniaus progim-nazijos biologijos mokytoja, pristačiusi pranešimą „Kompetencijų ugdymas biologijos pamokų cikle“, kuriame pristatė savo asmeninę patirtį organizuojant mokinių asmeninės pažangos stebėjimą ir fiksavimą, taip pat Audro-nė Kondrotienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, pranešime „Kūrybiškas veiklos planavimas ir vykdymas lietuvių kalbos pamokoje“ akcentavusi savo patirtį ugdant mokinių kūrybiškumą, darbą grupėse.

MOKYMAS IR MOKYMASISBENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS LIETUVIŲ

KALBOS PAMOKOSEAlbina Ausmanienė,

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Lietuvių kalbos ugdymo programa išskiria bendradarbiavimą kaip vieną iš būdų ugdyti kalbinius gebėjimus (dirba su kitais, gerbia ir palaiko juos, vertina kitų darbą ir t.t.). Didaktinės nuostatos taip pat pabrėžia, kad dau-giausia dėmesio skiriama mokymuisi bendradarbiaujant. Taigi planuodamas darbą mokytojas apmąsto, kaip bus skatinamas aktyvus mokinių įsitraukimas ir mokymasis bendradarbiaujant. Mokymas(is) suvokiamas kaip so-cialinis procesas, kurio esmė – dalijimasis. Mokiniai mokosi ne tik iš mokytojo, bet ir vieni iš kitų keisdamiesi patirtimi, nuomonėmis, diskutuodami, gebėdami pasiskirstyti darbus ir būti atsakingi ne tik už save, bet, siekda-mi rezultato, ir už bendradarbius. Be to, bendradarbiavimą pamokoje būtina panaudoti tam, ko mokinys vienas namuose negali padaryti – diskusijoms, projektams, bendravimo gebėjimams ugdyti, problemoms spręsti, vienam kitą mokyti ir pan.

Vienas iš bendradarbiavimo būdų – darbas grupėse. Kaip žinoma, grupės gali būti sudaromos labai įvairiai, bet savo praktikoje dažniausiai suburiu įvairių gebėjimų 4 žmonių grupeles arba, jei užduotys skirtingo sudėtingumo, pagal mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Jei mokiniai pažįstami, tai mokslo metų pradžioje susėdame taip, kad, reikalui prireikus, galėtume dirbti grupėse. Jei nepažįstami, tą padarysime kiek vėliau. Išdaliju lapelius (juos įsiklijuos sąsiuvinio pradžioje) su bendraisiais pasiūlymais, kaip dirbti grupėse:

• Išsirinkitedarbokoordinatorių.• Stenkitėsvienodaiįdėtidarbo.• Kitojelapopusėjeparašykite,kuriskiekprocentųdarboįdėjo(100%padalijamas4žmonėms).• Dirbkitesparčiai.• Susitarkite,kurisdarbąpristatys(gebėtituritevisi).• Pasiruoškitevertintikitųgrupiųdarbą.

Darbo grupėse vertinimas yra kaupiamasis: keturių grupinio darbo procentiniai įvertinimai verčiami pažymiu ir įrašomi į dienyną.

Darbą grupėse galima taikyti įvairioje ugdymo veikloje, o šiame pranešime išskirčiau tris: aiškinantis naują medžiagą, kartojant pamokų ciklą, aktyvinant darbą pamokoje.

Darbas grupėse, aiškinantis naują medžiagą. Tema (11 kl.) „K. Donelaičio asmenybė“. Uždavinys toks: dirb-dami grupėse, nagrinėsite K. Donelaičio biografiją ir gebėsite ne mažiau kaip 5 požymiais apibūdinti poeto asme-nybę. Pamokos pradžioje rodau skaidrėje K. Donelaičio žodžius: „Gerų lietuvių mūsų laikais reta“. Išsiaiškiname žodžio geras reikšmes ir tuomet klausiu: Ar galėtume spėti (teigti), kad K.Donelaitis geras lietuvis plačiąja šio žodžio prasme? Šį tą mokiniai žino. Išsamų atsakymą ras dirbdami grupėse. Pamokoje laikas ribotas, todėl labai svarbu tiksliai apibrėžti darbo apimtį:

• Igr.Šeima,Chrestomatija,p.325,326(kurirkokioješeimojeužaugo,kokiąpatssukūrė).

42

• IIgr.Išsilavinimas,Chrestomatija,p.325,326(kurmokėsi,ko,kaip...).• IIIgr.Darbas,Chrestomatija,p.326(kurirkuodirbo,kokspožiūrisįdarbą...).• IVgr.Laisvalaikiopomėgiai,Chrestomatija,p.326,327(įvairūsužsiėmimai,kūryba).• Vgr.Apšvietosžmogus,Chrestomatija,p.328,329.• Visomsgrupėms–Vadovėlis,p.157–159.

Taip pat pasiūlau, kaip efektyviau dirbti grupėse:• Operatyviairinkitemedžiagą,vienasfiksuokite.• Sugalvokiteįtaigųmedžiagospateikimobūdą.• Įvertinkitekiekvienoatliktądarbąprocentais(paskirstykite100%irparašykitekitojelapopusėje).• Nuspręskite,kaspristatys(+arbapažymiaiįkaupiamojovertinimolentelę).

Prieš pristatymą primenu uždavinį (kiekvienas turės bent 5 požymiais apibūdinti K. Donelaičio asmenybę), todėl svarbu žymėtis, ką sako draugai. Kai po pristatymo įsivertiname (pildome įsivertinimo lapelius), darbą api-bendrinu kitais K. Donelaičio žodžiais – priesakais sau: „Kiekvienam daryti gera / Savo darbu ir žodžiu,/ Visad elgtis taip, kaip dera,/ Ir teisingas būt geidžiu./ Nekerštauti niekada,/ Gyvo padaro gailėti,/ Dievą, žmones jo mylėti –/ Mano priedermė šventa“.

9 klasėje nagrinėjame temą „K. Donelaitis ir jo poema „Metai“. Tema platesnė, bet žinių devintokams reikia pa-viršutiniškesnių (11 kl. gilinsime), tai darbą grupėse skirstau pagal mokymosi lygius: patenkinamas lygis ruošiasi kalbėti apie K. Donelaičio darbą, pagrindinis – apie išsilavinimą, aukštesnysis – apie kūrybą.

Daug sudėtingiau dirbti grupėse, kai nagrinėjamas kūrinys – reikia labai susitelkti, nes mokiniai skirtingai geba analizuoti tekstą, išskirti esminius dalykus, apibendrinti. 11 klasėje nagrinėjame K. Donelaičio „Metų“ ištrauką sąlyginiu pavadinimu „Apie lietuvninkų būrų vertę“. Pamokos uždavinys skamba taip: nagrinėsite K.Donelaičio poemos ,,Metai“ ištrauką ir gebėsite išsamiai atsakyti į klausimą, kaip reikia gyventi lietuviui, kad turėtų autoritetą tarp kitataučių (paminėti ne mažiau kaip 3 dalykus).

Mokiniai dirba grupėse, kuriose yra įvairaus lygio mokinių, o namų darbams siūlau pasirinkti, kokio lygio užduotį nori atlikti. Klasė suskirstyta į 6 grupes, o užduotys tik 2 (kitaip sakant, vienodas užduotis atliks 3 grupės atskirai – įdomu palyginti darbo kokybę). Mokiniams išdalijami lapai, kur nukopijuota poemos ištrauka. Supažin-dinu su užduotimis ir paskirstau, kuri grupė kurią užduotį atliks: I užduotis – Pričkaus požiūris į lietuvninkų būrų elgesįbeiįsvetimtaučius;IIužduotis–EnskioirSelmopožiūrisįlietuvninkųbūrųelgesįbeiįsvetimtaučius+2kl.+p.164Lietuviai ir kitataučiai. Paaiškinama, kaip dirbti grupėse:

• Šaliaeilutės,kuriojeišsakytaspožiūrisįlietuvninkusirkitataučius,parašykiteapibendrintąmintį.• Suformuluokiteapibendrintąpožiūrį.• Pasidalykitedarbais(kasbusvertėjas;galitetekstąsusiskaidyti,opotovisiapsitarsite).Koordinatoriuspa-

rašys, kaip pasidalijote 100 proc.

Kai viena grupė pristato darbą, kitos dvi papildo, be to, aš pati rodau skaidres, kaip turėtų atrodyti išsamiai at-likta užduotis. Bendradarbiavimas pamokoje daugumai tikrai padės atsakyti į uždavinyje iškeltą klausimą. O labai šiuolaikiškai skambanti ištrauka suponuoja namų darbus – reikės sukurti pastraipą pasirenkant sudėtingumo lygį :

• Patenkinamaslygis–Kaipturėtųgyventilietuviai,kadjuosgerbtųkitataučiai?• Patenkinamaslygis–KuoK.Donelaičioaprašytasgyvenimobūdasšiuolaikiškas?• Aukštesnysislygis–Kaipašsuprantutautinęsavigarbą?Tokio tipo pamokos iš mokytojo reikalauja preciziškai apgalvoti užduotis, o iš mokinių – intensyviai ir koky-

biškai dirbti.

Darbas grupėse kartojimo pamokose. Tokiose pamokose atsiveria puikios galimybės ugdyti mokinių kūry-biškumą. 8 klasėje kartodami neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas išsikėlėme tokį uždavinį: remdamiesi turimomis kalbos žiniomis, vadovėliu, grupėse sukursime neasmenuojamų veiksmažodžio formų gramatinius požymius atspindinčią schemą (piešinį, lentelę) ir kiekvienas gebėsime ją aptarti bei vertinti draugų darbą. Prime-nu mokiniams bendruosius pasiūlymus, kaip dirbti grupėse. Akcentuoju, kad reikės vertinti draugų darbus: kas pavyko, ką siūlytumėte taisyti, ko pritrūko ir pan. Kai mokiniai pristato grupinius darbus, mokosi ir taktiškai, ir reikliai išsakyti savo pastebėjimus, kurie bus prasmingi bendradarbiaujant ateityje. Panašiai organizuoju įterpinio kartojimo pamoką. Uždavinys – grupėse sukurti įterpinių suvokimo ir skyrybos schemą (piešinį, lentelę) ir kie-kvienam gebėti ją aptarti bei vertinti draugų darbą. Tokio tipo užduotys mokiniams labai patinka: jie noriai imasi darbo, stengiasi nustebinti draugus, parodo dalyko išmanymą, atsiranda galimybė ištaisyti žinių spragas, atsisklei-džia loginis mąstymas, ir, svarbiausia, kūrybiniai gebėjimai.

43

Darbas grupėse – būdas aktyvinti mokinius pamokoje. Ypač skatinu bendradarbiavimą su suolo draugu. Juk susėda dažniausiai draugai, o su tokiu ir dalykinius reikalus aptarti yra malonu. Pavyzdžiui, nagrinėdama temą „Pusdalyviai“, pateikiu skaidrėje įvairių veiksmažodžio formų, o mokiniai, pasitardami poroje, išsirašo tik pusda-lyvius. Aptardama dalyvių rašybą, siūlau, taip pat pasitarus su draugu, atsakyti į klausimus, kodėl skirtingai rašomi žodžiai(sėjąs–sėjęs,abejojąs–abejojęs,važinėjąs–važinėjęs;plaukas–plaukąs,maišas–maišąs,pasakose–pa-sakosią;atlydys–atlydįs,genys–genįs,ryšys–ryšįs–ryšisirpan.).

Visi žinome, kaip mokiniai mėgsta tikrinti draugo sąsiuvinį. Mano mokiniai draugo klaidoms žymėti turi žalią rašiklį. Tačiau galima ne tik tikrinti, bet ir padėti draugui, nes darbas grupelėje – bendras reikalas. Pavyzdžiui, penktoje klasėje, aptariant reikšmines žodžių dalis, atliekama tokia užduotis:

• Susuolodraugupasirinkitepo1skirtingąžodįiružrašykitekuodaugiaugiminiškų,suskaičiuokite,para-šykite žodžių skaičių.

• Tadapasikeiskitesąsiuviniaisirdarprirašykitebendrašakniųžodžių.• Kasdaugiausiaparašys,gaus+.Todėlporelėturilabaistengtis.

Labai prasminga derinti individualų darbą ir bendradarbiavimą, nes dvi galvos, tikėtina, išmąstys daugiau nei viena. Netgi jei suolo draugai yra skirtingų gebėjimų, skirtingos motyvacijos, atlikdami užduotį gali pamatyti skirtingus, bet svarbius dalykus. (Žinoma, galima siūlyti bendradarbiauti ir su lygiaverčiu partneriu.) Pavyzdžiui, 9 klasėje nagrinėdami K. Donelaičio „Metų“ Slunkiaus monologą mokiniai individualiai turi surasti visus argu-mentus, kuriais Slunkius pagrindžia savo tinginystę. Po to su suolo draugu atsakymus suderina. Atliekant panašias užduotis sukyla sveikos ambicijos, be to, dažnai pasiteisina principas, kad išmokstama kitus bemokant.

Čia apžvelgiau keletą konkrečių pavyzdžių, kaip galima bendradarbiaujant siekti ugdymo kokybės. Reikia jaus-ti, kada kokį metodą taikyti, kad neatsibostų, kad būtų efektyvu, kitaip tariant, svarbu įvairių metodų orkestruotė. O geras skambėjimas be bendradarbiavimo (įsiklausymo, prisitaikymo, prisiderinimo) neįmanomas.

INTEGRUOTA CHEMIJOS – IT PAMOKA„NEUTRALIZACIJOS REAKCIJŲ LYGČIŲ RAŠYMAS

NAUDOJANTIS MICROSOFT EQUATION 3.0“Jurgita Kėdžiuvienė,

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė;Sandra Budrevičienė,

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos IT mokytoja metodininkė

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje daug dėmesio skiriama dėstomų dalykų integracijai. Integracija yra svarbi ne tik dėl plėtojamų kompetencijų, bet ir dėl mokinių mokymo(si) motyvavimo, paties proceso tobulinimo ir efektyvinimo, krūvio mažinimo, užduočių individualizavimo ir diferencijavimo.

Darbo tikslas: Pateikti chemijos ir informacinių technologijų integruotos pamokos „Neutralizacijos reakcijos lygčių rašymas

naudojantis Microsoft Equation 3.0 moduliu“ planą.Uždaviniai:1. Atskleisti ugdymo integracijos sampratą.2. Išanalizuoti chemijos ir informacinių technologijų Bendrosiose programose integravimo galimybes.3. Pateikti pamokos planą kartu su pamokoje įgyjamomis kompetencijomis.4. Apibendrinti pravestą integruotą chemijos – IT pamoką ir pateikti rekomendacijas.

ChemijosirITbendrųjųprogramųintegravimogalimybės

Informacinių technologijų mokymas užima svarbią vietą visose bendro lavinimo mokyklų pakopose įgydamas įvairiausių formų – nuo tiesiogiai mokiniams neįvardijamo integruoto į kitus dalykus informacinio ugdymo iki atskiro privalomo informacinių technologijų dalyko mokymo. Mokant visų dalykų, aktualu toliau intensyviai nau-dotis kompiuteriais ir kitomis informacinėmis technologijomis.

44

Bendrosiose 9–10 klasių pagrindinio ugdymo programose gamtos mokslų ir informacinių technologijų moki-nių gebėjimų raidos lentelėse išskirti gebėjimai (1 lentelė ir 2 lentelė) leido integruoti šiuos mokomuosius dalykus bendram tikslui pasiekti.

5

1. Atskleisti ugdymo integracijos sampratą.

2. Išanalizuoti chemijos ir informacinių technologijų Bendrosiose programose integravimo galimybes.

3. Pateikti pamokos planą kartu su pamokoje įgyjamomis kompetencijomis.

4. Apibendrinti pravestą integruotą chemijos – IT pamoką ir pateikti rekomendacijas.

Chemijos ir it bendrųjų programų integravimo galimybės

Informacinių technologijų mokymas užima svarbią vietą visose bendro lavinimo mokyklų pakopose

įgydamas įvairiausių formų – nuo tiesiogiai mokiniams neįvardijamo integruoto į kitus dalykus informacinio

ugdymo iki atskiro privalomo informacinių technologijų dalyko mokymo. Mokant visų dalykų, aktualu toliau

intensyviai naudotis kompiuteriais ir kitomis informacinėmis technologijomis.

Bendrosiose 9-10 klasių pagrindinio ugdymo programose gamtos mokslų ir informacinių

technologijų mokinių gebėjimų raidos lentelėse išskirti gebėjimai (1 lentelė ir 2 lentelė) leido integruoti šiuos

mokomuosius dalykus bendram tikslui pasiekti.

1 lentelė. Gamtamokslinis ugdymas 9-10 klasėms

2 lentelė. Informacinės technologijos 9-10 klasėms 1 lentelė. Gamtamokslinis ugdymas 9–10 klasėms

6

Integruota chemijos – it pamoka

Planavimas

Vis plačiau naudojant IKT mokymo(si) procese, aktualu mokinius supažindinti su esančiomis

kompiuterio galimybėmis, naudojantis Microsoft Word programos Equation 3.0 moduliu teisingai ir greitai

užrašyti cheminių reakcijų lygtis.

Šioje integruotoje pamokoje bus ugdomos mokėjimo mokytis, asmeninės ir komunikavimo

kompetencijos. Mokiniai bus skatinami apmąstyti, vertinti ir atsirinkti jiems tinkamus mokymosi būdus,

padrąsinami dirbti poromis.

Ši pamoka parodys, kaip, mokantis rašyti chemijos reakcijų lygtis, galima padėti mokiniams ugdytis

mokėjimo mokytis ir kitas bendrąsias kompetencijas.

Pamokos planavimo metu aptarti šie pamokos aspektai:

vaikų motyvavimas mokytis abiejų dalykų, nes jie gali būti siejami ir integruojami tarpusavyje;

numatyti pamokos darbo eigos etapai, darbo, vertinimo ir įsivertinimo metodai;

komunikavimas ir rezultatų aptarimas.

Detalus pamokos planas

Pamokos tema:

„Neutralizacijos reakcijos lygčių rašymas naudojantis Microsoft Equation 3.0 moduliu“.

2 lentelė. Informacinės technologijos 9–10 klasėms

45

Integruota chemijos – IT pamoka

Planavimas

Vis plačiau naudojant IKT mokymo(si) procese, aktualu mokinius supažindinti su esančiomis kompiuterio galimybėmis, naudojantis Microsoft Word programos Equation 3.0 moduliu teisingai ir greitai užrašyti cheminių reakcijų lygtis.

Šioje integruotoje pamokoje bus ugdomos mokėjimo mokytis, asmeninės ir komunikavimo kompetencijos. Mokiniai bus skatinami apmąstyti, vertinti ir atsirinkti jiems tinkamus mokymosi būdus, padrąsinami dirbti po-romis.

Ši pamoka parodys, kaip, mokantis rašyti chemijos reakcijų lygtis, galima padėti mokiniams ugdytis mokėjimo mokytis ir kitas bendrąsias kompetencijas.

Pamokos planavimo metu aptarti šie pamokos aspektai:• vaikųmotyvavimasmokytisabiejųdalykų,nesjiegalibūtisiejamiirintegruojamitarpusavyje;• numatytipamokosdarboeigosetapai,darbo,vertinimoirįsivertinimometodai;• komunikavimasirrezultatųaptarimas.

Detalus pamokos planas

Pamokos tema:„Neutralizacijos reakcijos lygčių rašymas naudojantis Microsoft Equation 3.0 moduliu“.Uždavinys:Mokiniai, išklausę mokytojų aiškinimo, savarankiškai dirbdami poromis prie kompiuterių, užrašys neutrali-zacijos reakcijų bendrąsias, jonines ir sutrumpintas reakcijų lygtis taikydami Microsoft Equation 3.0 modulio funkcijas ir pateiks atliktų darbų kompiuterinius variantus mokytojų vertinimui.Metodai: Mokytojų aiškinimas, demonstravimas, darbas porose, praktinis darbas kompiuteriais. Priemonės:Multimedija, interaktyvi lenta, kompiuteriai, medžiagų tirpumo lentelė, padalomosios užduotys, periodinė ele-mentų lentelė.Vieta:Informacinių technologijų kabinetas.Pamokos situacija: Mokiniaijaumokaatskirtireagentusirproduktus,juospavadinti;jietaippatgebanustatytimedžiagųagregati-nes būsenas ir jonų krūvius, naudodamiesi medžiagų tirpumo lentele. 1E klasės mokiniai gali užrašyti reakcijų lygtis bendrosiomis, joninėmis ir sutrumpintomis joninėmis lygtimis.

Informacinių technologijų srityje mokiniai moka dirbti Microsoft Word teksto tvarkymo ir redagavimo pro-grama: rašyti bei koreguoti tekstą, sudaryti įvairias lenteles bei schemas. Taip pat geba taikyti minėtąją programą integruojant ją į kitus ugdymo(si) modulius.

Pamokos planas:3 lentelė. Pamokos veikla

Pamokos dalys Laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Bendrosios kompetencijos

Įvadinė dalis:Motyvavimas, sudominimas

2 min.

Siekiant sudominti mo-kinius nagrinėjama tema iškeliamas probleminis

klausimas:Knygoje randame

parašytas cheminių reakcijų lygtis. Ar galime

išmokti jas užrašyti patys?

Įsitraukia į pamokos veiklą atsakinėdami į

klausimą.

Komunikavimo:mokysis pagrįsti savo požiūrį, tarsis su po-ros nariu; perteiks

susistemintą informaciją žodžiu.

46

Temos skelbimas 3 min.

Skelbia pamokos temą ir pristato tikslus bei

pamokos uždavinius. Ap-taria mokymo(si) planą šios pamokos metu ir

vertinimo (įsivertinimo) kriterijus.

Užsirašo temą į sąsiuvinius. Klauso.

Nauja medžiaga,taikymas:

Naujos medžiagos dėstymas

5 min.

IT mokytoja: paaiškina Microsoft Word pro-

gramos modulio Micro-soft Equation 3.0 galimy-

bes ir funkcijas.Chemijos mokytoja:

Primena bendrosios ir joninės lygties rašymo

taisykles.

Stebi, klauso.Atsakinėja į pa-

teikiamus klausimus. Užsirašinėja pagrin-

dines mintis.

Socialinė:dirbs kartu pagal aptartas taisykles, tarsis su part-

neriu.

Užduoties atliki-mas 25 min.

Mokytojos pada-lina parengtas bendras chemijos – IT užduotis

(1 priedas). Iškilus neaiškumams padeda

juos išspręsti.

Gautas užduotis (1 priedas), mokytojų padedami mokiniai

atlieka porose: vienas poros narys atlieka

užduotį sąsiuvinyje – kitas narys lygiagrečiai kompiuteriu. Sekančios lygties užrašymą mo-kiniai jau realizuoja pasikeitę vietomis.

Mokėjimo mokytis:kryptingai veikia

įgyvendindami pamokos uždavinį; išbando ir ren-

kasi mėgstamus mokymo-si būdus; Pažinimo: domi-si naujomis galimybėmis

pasiekti tikslą.

Apibendrini-mas, vertinimas (įsivertinimas),

namų darbų sky-rimas

10 min.

Mokytojos žodžiu api-bendrina atliktą darbą.

Mokytoja paskiria namų darbų užduotis.

Atliktas užduotis moki-niai išsaugo, įsivertina pagal pateiktus kriteri-

jus (2 priedas) ir persiunčia mokytojai (3

priedas).Mokiniai pasižymi

namų darbų užduotis savo sąsiuviniuose.

Mokėjimo mokytis: ver-tina mokymosi pažangą.

Išvados

Integruota chemijos – IT pamoka padėjo mokiniams suvokti, kad skirtingų mokymo(si) disciplinų tai yra daly-kų žinios ir veiklos būdai gali būti siejami tarpusavyje ir priklausyti vienas nuo kito. Šios pamokos metu mokiniai atliko chemijos dalyko užduotis naudodamiesi kompiuteriais – taip įtvirtindami neutralizacijos reakcijos lygčių rašymo žinias ir darbo kompiuteriu įgūdžius. Atlikę užduotis, mokiniai įsivertino savo žinias ir gebėjimus užpil-dydami chemijos ir IT įsivertinimo kreives. Patikrinusios mokinių darbus ir išanalizavusios minėtas įsivertinimo kreives, mes, mokytojos sužinojome: kas mokiniams sekėsi sunkiau, kur reikia gilinti jų žinias, tobulinti darbo kompiuteriu gebėjimus.

Stengiamės pamokas priartinti prie gyvenimo, supaprastinant mokymąsi integruojant dvi disciplinas tarpusa-vyje. Būtent šios pamokos darbas parodė mokiniams, kad lygčių rašymo išmokimas svarbus ir reikalingas norint užrašyti chemines lygtis IKT. O gebėjimas gerai rašyti formules kompiuteriu, tai yra teksto tvarkymo programa, leidžia šias žinias pritaikyti įvairių dalykų mokyme(si).

47

Rekomendacijos

Rekomenduojame šią pamoką vesti, kai mokiniai jau moka rašyti neutralizacijos reakcijų bendrąsias ir jonines lygtis sąsiuviniuose, kai moka dirbti Microsoft Word teksto tvarkymo ir redagavimo programa.

LITERATŪRA1. Kompetencijų ugdymo metodinė svetainė. Prieiga internete: www.ugdome.lt.2. Jasiūnienė R., Vaitkus R., Valentinavičienė V. „Chemija 9 klasei“, 2004.3. Lozdienė A., Mackevič I. „Pasaulis kompiuteryje II d. Informacinės technologijos IX–X klasėms“, TEV, Vil-

nius, 2010.

PRIEDAI

1 priedas. Pamokos užduotis

Tema„NEUTRALIZACIJOSREAKCIJŲLYGČIŲRAŠYMAS

NAUDOJANTISMICROSOFTEQUATION3.0MODULIU“

Vardas Pavardė Nr.1Vardas Pavardė Nr.2

I. Parašykite šių medžiagų neutralizacijos reakcijų lygtis (bendrąsias, jonines ir sutrumpintas jonines).II. Nurodykite visų medžiagų agregatines būsenas ir pavadinimus:

1. MgCO3(k)+HCl(aq)

2. Cu(OH)2(k)+H2SO4(aq)

3. Na2CO3(aq)+H2SO4(aq)

4. Fe(OH)2(k)+HCl(aq)

5. CO2(d)+KOH(aq)

III. Atliktą darbą atsiųsti mokytojoms.Adresu: ...............................................Laiško tema: 1E ChemijaFailo pavadinimas: Pavarde1,Pavarde2

48

2 pr

ieda

s. At

likto

dar

bo įs

iver

tinim

o ša

blon

as

Inte

gruo

ta ch

emijo

s – IT

pam

oka

„NEU

TRALIZA

CIJOSREA

KCIJŲLYG

ČIŲ

RAŠY

MASNAU

DOJA

NTI

SMIC

ROSO

FTEQUAT

ION3.0M

ODULIU“

GEB

ĖJIM

Ų ĮS

IVER

TIN

IMO

KRE

IVĖS

(Pely

te p

asiri

nkda

mi

kvad

ratė

lius p

o vi

eną

sudė

lioki

te ju

os a

titin

kam

ose c

hem

ijos i

r IT

plok

štum

ose p

agal

dar

bo su

nkum

ą ir

atlik

imo

būdą

.)

2 pr

ieda

s. A

tlikt

o da

rbo

įsiv

ertin

imo

šabl

onas

Inte

gruo

ta c

hem

ijos –

IT p

amok

a

„NE

UTR

AL

IZA

CIJ

OS

RE

AK

CIJ

Ų L

YG

ČIŲ

RA

ŠYM

AS

NA

UD

OJA

NT

IS M

ICR

OSO

FT E

QU

AT

ION

3.0

MO

DU

LIU

“ G

EBĖJ

IMŲ

ĮSIV

ERTI

NIM

O K

REI

VĖS

(P

elyt

e pa

sirin

kdam

i kv

adra

tėliu

s po

vien

ą su

dėlio

kite

juos

atit

inka

mos

e ch

emijo

s ir I

T pl

okštu

mos

e pa

gal d

arbo

sunk

umą

ir at

likim

o bū

dą.)

C

hem

ija

In

form

acin

ės T

echn

olog

ijos

Para

šyti

darb

o pa

vadi

nim

ą ir

auto

rių

Nus

taty

ti že

nklin

tą a

utom

atin

į sąr

ašą

Para

šyti

lygt

yje

tik a

patin

į, tik

vi

ršut

inį i

ndek

są

Para

šyti

lygt

yje

abu

inde

ksus

Ras

ti ra

šym

ui re

ikal

ingu

s sim

boliu

s Pa

rašy

ti ly

gtį v

iena

me

lygt

ies l

auke

A

tlikt

i ele

men

tų iš

brau

kim

ą ly

gtyj

e Pa

rašy

ti el

emen

tų p

avad

inim

us

Tvar

king

ai n

ukop

ijuot

i lyg

tį M

odifi

kuot

i nuk

opiju

otą

lygt

į Iš

saug

oti f

ailą

reik

iam

u pa

vadi

nim

u N

usių

sti f

ailą

mok

ytoj

ai

Išsk

aidy

ti m

edži

agas

joni

nėje

lygt

yje

Para

šyti

būse

nas j

onin

ėje

lygt

yje

Pava

dint

i med

žiag

as

Para

šyti

sutru

mpi

ntas

joni

nes l

ygtis

Nus

taty

ti jo

nų k

rūvi

us

Para

šyti

drus

kų fo

rmul

es

Išly

gint

i lyg

tį

Nus

taty

ti m

edži

agų

būse

nas

49

3 priedas. Mokinių atlikto darbo ir įsivertinimo pavyzdys 3 priedas. Mokinių atlikto darbo ir įsivertinimo pavyzdys

50

13

51

INTEGRUOTŲ PAMOKŲ SĖKMINGUMAS MOKANT IR MOKANTIS

Irūna Januškevičienė, Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos istorijos vyresnioji mokytoja;

Violeta Vencevičiūtė, Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Ramunė Lukoševičiūtė, Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos muzikos vyresnioji mokytoja

Bendrosios programos pabrėžia tarpdisciplininių ryšių svarbą, prasmingo mokymosi idėjas. Tai siejama su naujais tyrimais, nustatančiais, jog pagrindinė smegenų savybė yra ieškoti ir atrasti modelius ir bendras prasmes. Manoma, kad žmogaus smegenys atskirais atvejais gali net priešintis atskirų, suskaldytų faktų mokymuisi, todėl mokslininkai neuropsichologijos pagrindu sujungė edukologijos idėjas, kurias galima taikyti integruoto mokymo procese.

Tarpdisciplininis mokymas apima dalykų derinimą, projektiškumą, platesnį nei vadovėlio turinį. Jame derina-mos įvairios kryptys, išryškėja teminis vieningumas.

Integruojant teminį vienetą, pasirenkama plati tema, kuri apima daugelį disciplinų. Tuo siekiama mokyti mo-kinį lyginimo, analizės, apibendrinimo, platesnio požiūrio į reiškinius, kritinio mąstymo.

Pranešimo tikslas – atskleisti integruotų pamokų sėkmingumą mokant ir mokantis.

Uždaviniai:1. Atskleisti integracijos, mokymo ir mokymosi sampratas.2. Išskirti integruotų pamokų sėkmingumą, privalumus ir trūkumus mokant ir mokantis.

Pranešimo metodologija: Darbas grindžiamas humanistinė mokymo(si) samprata. Humanistai teigia, kad pedagogikos ir psichologijos kertinis teiginys, orientuotas į žmogaus prigimties galių atskleidimą, doro, laisvo, atsakingo žmogaus ugdymą.

Pagrindinis principas – kiekvieno asmens vertės pripažinimas ir pagarba jam, asmens pasirinkimo laisvė ir atsakomybė. Remiantis R. Grigaitiene mokykla pirmiausia turi padėti kiekvienam suprasti save, suvokti savo tapatybę, rasti gyvenimo tikslą. Vadinasi, ugdymas turi būti orientuotas į žmogų, turi jam padėti išreikšti save ir tapti geresniam.

Integruotų pamokų sėkmingumas mokant ir mokantisJaunimas gyvena sparčioje informacinėje erdvėje, kurią veikia naujos idėjos, keičiančios gyvenimo būdą ir ge-

bėjimą mokyti ir mokytis. Naujų technologijų plėtra kelia naujus iššūkius valstybei, visuomenei, mokyklai, darosi vis sunkiau sudominti mokinius pamokoje.

Mokytojas renkasi metodus, kurie geriausiai padėtų pasiekti ugdymo tikslus ir uždavinius.Savo pamokose taikome įvairius mokymo būdus ir metodus: grupinį darbą, testus, diskusijas, projektų rengi-

mą, integruotas pamokas.Kauno Vaidoto pagrindinėje mokykloje rugpjūčio mėnesį rengiant ilgalaikius teminius planus planuojamos

integruotos pamokos, parenkamos integruojamos temos, numatomos datos.Integruotai pamokai reikia rengtis iš anksto, turi bendradarbiauti su kitų dalykų mokytojais, suderinti pamokų

tvarkaraštį, aptarti naudojamas priemones ir kt. Mūsų mokykloje dažniausiai integruojami šie dalykai: lietuvių kalba, istorija ir muzika ( pamokos: ,,Sibiro vai-

kai“,,,Karžygiški,herojiškimotyvaipartizanųkūryboje“,,,Mūsųkraštoistorijos“);geografijairistorija(pamoka:,,Didieji geografiniai atradimai“), istorija ir choreografija (pamoka: ,,Renesansas LDK“).

Integruotos pamokos planavimasPasirengti integruotai pamokai reikia daug laiko. Norint suplanuoti integruotą pamoką tenka suplanuoti labai

daug dalykų:1. Pamokos temą. 2. Išsikelti uždavinį – kaip vienos pamokos metu suderinti ir perteikti mokiniams kelių dalykų artimas temas. 3. Dėstomą medžiagą. 4. Vedamos pamokos struktūrą. Paprastai susitariama, kuris mokytojas paskelbs pamokos temą, uždavinį, ku-

ris kokias užduotis skirs, kaip mokiniai bus vertinami. 5. Pamokos sėkmingumą.

52

Integruotų pamokų privalumai:1. Mokiniams šios pamokos palieka didelį įspūdį, kadangi vienu metu pamokoje dainuoja, mokosi istorijos,

skaito ir aptaria eilėraščius.2. Visi dirba noriai, pamokose bendrauja ir bendradarbiauja.3. Mažinamas mokymosi krūvis, racionaliai panaudojamas laikas.4. Naudojamos įvairios priemonės, šaltiniai.5. Bendradarbiauja mokytojai.6. Sėkmingą darbą lemia bendri interesai, geranoriškumas, tolerancija, tikėjimas sėkme.7. Per vieną pamoką galima daug sužinoti ir išmokti.

Integruotų pamokų trūkumai: 1. Reikia daug laiko rengiantis pamokai: aptarti pamokos eigą, metodus, dėstomą medžiagą, klasės užduotis,

namų darbus, vertinimą ir pan.2. Pamoką veda du ar daugiau mokytojų, todėl sunku suderinti pamokų tvarkaraščius.

Išvados

1. Integracija – tai visuminis požiūris į reiškinius.Mokymas – pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei

įgūdžių, šiame procese kartu plėtojamos mokinių pažinimo galimybės ir intelektas, formuojasi jų pažiūros ir ver-tybės, t. y. jie lavinami ir auklėjami.

Mokymasis – tai svarbiausia besiformuojančios asmenybės veiklos rūšis, kurios metu vyksta sparti ir įvairiapu-siška asmenybės raida.

2. Integruoto ugdymo reikšmę gali užtikrinti vertybių akcentavimas: mokinys tampa kūrėju.Sėkmingą darbą lemia bendri interesai, geranoriškumas, tolerancija, tikėjimas sėkme.Integruotos pamokos padeda mažinti mokymosi krūvius, racionaliai panaudoti laiką, bendrauti ir bendradar-

biauti, panaudoti įvairias priemones, šaltinius. Per vieną pamoką galima daug sužinoti ir išmokti.Integruotų pamokų trūkumai: užima daug laiko rengiantis pamokai, sunku suderinti mokytojų tvarkaraščius.Integruota pamoka tampa šiuolaikinio mokymo būtinybe. Atnaujintų bendrųjų programų tikslas – pritaikyti

ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompe-tencijų, būtinų tolesniam mokymuisi bei prasmingam aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Mokytojas tampa konsultantu, kuris geba derinti teorines ir praktines žinias, tai perteikia savo mokiniams, tobulina jų kom-piuterinę ir informacinę kultūrą.

LITERATŪRA1. Grigaitienė R. Kritinio mąstymo ugdymas: kodėl ir kaip? Kaunas, 2004. 2. Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Kaunas, 1993. 3. Rajeckas V. Mokymas – ugdymo pagrindas. Vilnius, 1997. 4. http://wwwbiblioteka,vpu.lt/pedagogika/PDF/2005/80/vilkelienė.pdf5. http://www.kpskc.lt/edukacinis/informatika/k.pdf

MOKYMO(SI) DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE

Renata Matulaitienė, Danutė Ruseckienė,Kauno šv. Pranciškaus mokyklos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės

Šiuolaikinis pedagogas žino, jog organizuojant dabartinius reikalavimus atitinkančią pamoką būtina atsižvelgti į visus pamokos komponentus: uždavinio formulavimą, darbo metodiką, mokymosi aplinką, laiką, vertinimą ir įsivertinimą ir, be abejo, mokymo(si) diferencijavimą ir individualizavimą.

Kauno šv. Pranciškaus mokykloje pakankamai kryptingai vykdomas išorinis ir vidinis ugdymo veiklos diferen-cijavimas. Jau trejus metus Mokytojų tarybos nutarimu ( 2011–06–15 d. Mokytojų tarybos posėdžio nutarimas Nr.Nr.1.2–07)sudaromos laikinosios grupės:

53

• pagrindiniougdymoprogramoje(5–10kl.)išparaleliųklasiųmokiniųlietuviųkalbosirmatematikospa-mokoms,mokiniųgabumamsplėtoti,skirtingomsmokymosistrategijomsįgyvendinti;

• laikinosiosgrupėspagrindiniougdymoprogramoje(5–10kl.)sudaromosatsižvelgiantįmokiniomoky-mosi motyvaciją, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

Mokiniai, baigdami 5,6,7,9 klasę, gegužės mėnesį atlieka matematikos ir lietuvių kalbos diagnostinius testus (mokyklos lituanistai turi parengę elektroninius testus, kuriems kurti ir atlikti naudojama eTest.lt programa), o 4 ir 8 klasių mokinių pasiekimai tikrinami skaitymo bei rašymo standartizuotais testais. Pagal minėtų darbų rezul-tatus mokiniui rekomenduojama mokytis patenkinamo/pagrindinio, pagrindinio/aukštesniojo lygio laikinojoje grupėje, žinoma, daug ką lemia ir pusmečio/metinis pažymys bei asmeninės vaiko savybės. Kai tėvai/globėjai su-sipažįsta su vaiko pasiekimais ir dalykininkų bei klasės auklėtojo rekomendacijomis, mokiniai turi galimybę kas pusmetį, pastebėjus pažangą ar mokymosi spragų, pereiti iš vieno lygio laikinosios grupės į kitą. Remiantis trejų metų patirtimi, galima teigti, kad lietuvių kalbos ir matematikos mokymas(is) laikinosiose grupėse pasiteisina, kadangi 1) kyla mokinių mokymosi motyvacija (kai kurie patenkinamu ar pagrindiniu lygiu besimokantys moki-niai suinteresuoti neatsilikti nuo bendraamžių, daryti pažangą, siekia pakliūti į aukštesniuoju lygiu besimokančių-jųgrupę);2)mokytojaiplanuojadarbąjauišoriškaidiferencijuotosegrupėse;3)patenkinamu/pagrindiniulygiubesimokančių mokinių grupės yra mažesnės, vadinasi, atsiranda didesnės galimybės individualizuoti mokymo(si) procesą,otaiyratikraiefektyvu;4)pamokosenatūraliaiugdomosmokiniųbendravimoirbendradarbiavimo,mokymosi mokytis, pažinimo ir asmeninės kompetencijos. Beje, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojai darbo krūvį laikinosiose pasiekimų lygių grupėse pasiskirsto proporcingai: stengiamasi, kad kiekvienas dalykininkas dirbtų su skirtingų lygių grupėmis. Tad mokytojams atsiranda poreikis nuolat kelti savo kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, mokslinėse–praktinėse konferencijose, dalytis gerąja patirtimi, kurti metodinę medžiagą, tobulinti aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymą pamokose, dažnai naudotis IKT, ieškoti netradicinių mokymo(si) būdų, dalyvauti projektuose. Galime pasidžiaugti, jog prie išorinio lietuvių kalbos ir matematikos mokymo diferencija-vimo priprato mokyklos bendruomenė, be to, puikiai šią sritį įvertino rugsėjo mėnesį mokyklos veiklą tikrinusi išorės audito komisija.

Dalijamės savo patirtimi dirbant su 7 klasių mokiniais. Pirmiausia statistika: dabartiniai 7–okai jau nuo 5–os klasėslietuviųkalbosmokositrijųpasiekimųlygiųgrupėse(aukštesniojo,pagrindinio,patenkinamo);pertrejusmetusįaukštesniuslygiusperėjo10mokinių,įžemesnius–6;aukštesniojolygiogrupėjeyra25,pagrindinio–27,patenkinamo – 16 mokinių. Be abejo, lituanistės, dirbančios su skirtingų gebėjimų mokiniais, susiduria ir su skir-tingais iššūkiais: reikia parinkti atitinkamus mokymo(si) metodus, pagalbines ugdymo priemones, planuoti veiklą taip, kad kiekvienas galėtų tobulėti. Mokoma pagal bendrąsias pagrindinio ugdymo programas ir visoms grupėms skiriama vienodai pamokų. Mokslo metų pradžioje mokiniai supažindinami su bendrosiose pagrindinio ugdymo programose pateiktu pasiekimų lygių aprašu, tam tikruose lapuose gali pasižymėti savo pasiekimus ir įsivertinti. Informacija ir įsivertinimas padeda nusistatyti mokymo(si) kryptį.

Patirtį diferencijuojant ir individualizuojant 7–okų mokymą(si) aukštesniojo ir patenkinamo pasiekimų lygių grupėse pateikiame lyginamojoje lentelėje.

Sritis, kurioje vyksta diferencijavimas ir individualizavimas

Aukštesnysis lygis Patenkinamas lygis

Planavimas: a) atsižvelgiama į

mokinių(–io) poreikius;Mokiniai mokomi pagal ilgalaikį planą

Mokiniai mokomi pagal ilgalaikį planą + viena mokinė mokoma pagal

individualizuotą lietuvių kalbos programą

b) atsižvelgiama į mokinių(–io) moky-

mosi tempą;

Kalbos pažinimas Įvardis – 4 pamokos

Skaitvardis – 5 pamokos Prieveiksmis – 4 pamokos

Per pamoką atliekami 3–5 pratimai + užduotys iš pratybų sąsiuvinių.

Įvardis – 5 pamokos Skaitvardis – 5 pamokos Prieveiksmis – 6 pamokos

Per pamoką atliekami 1–3 pratimai arba užduotys iš pratybų sąsiuvinių +

individualizuotos užduotys.

c) atsižvelgiama į turinio apimtį.

Skaitomi privalomosios literatūros kūriniai + grožinės ir negrožinės

literatūros kūrinių ištraukos.Privaloma perskaityti bent 8

knygas savarankiškai.

Dažniausiai skaitomos privalomosios literatūros kūrinių ištraukos + negrožinės

literatūros ištraukos.Privaloma perskaityti bent 4 knygas

savarankiškai.

54

Veikla pamokoje:a) atsižvelgiama į veik-

los pobūdį.

Kalbėjimas ir klausymas. Mokomasi įdėmiai išklausyti kito nuomonę, tin-kamai ir aktyviai diskutuoti, reikšti ir

pagrįsti nuomonę, apibendrinti.

Rašymas. Rašoma spontaniškai ir pasi-rengus. Daugeliu atvejų planuojama ir

rašoma savarankiškai.

Mokomasi gerbti kalbantįjį, nereplikuoti, bandoma diskutuoti, aiškiai

reikšti nuomonę, nereikalaujama apibendrinti diskusijų.

Rašoma tik pasirengus. Daugeliu atvejų planuojama, rašoma konsultuojantis su

mokytoju.

b) parenkami tinkami mokymo(si) metodai

atsižvelgiant į mokymosi stilių

Užduotys atliekamos įvairiai formuoja-mose grupėse, porose ar individualiai.

Noriai dirbama, kai taikomi šie metodai: „Minčių lietus“, „Minčių žemėlapis“;Interviu, dialogai; Dis-

kusijos; Projektinė veikla; Kūrybinės užduotys (įgarsinimas, iliustravimas, inscenizavimas, pateikčių kūrimas

ir kt.); Tiriamasis darbas (skiriamos ilgalaikės užduotys grupėms); Prob-

lemos sprendimas; Darbų pristatymas; Interpretavimas; Šešių kepuraičių

metodas; Ekspertų metodas; Mozaika;Užduočių, testų, diktantų kūrimas;Viktorinos; Žaidimai; Kontrolinių

darbų taisymas taikant metodą „Pamo-ka“; Kūrybiškas rašymas; Netradicinės

pamokos: išvykos į muziejų, teatrą, edukacinės programos, pamokos gam-toje, bibliotekoje, kito dalyko kabinete, integruotos lietuvių kalbos ir IT pamo-

kos bei kitos.

Užduotys atliekamos iš anksto suskirstytose grupėse (patenkinamo

pasiekimų lygio mokiniai neretai turi elgesio, bendravimo sutrikimų, trūksta

motyvacijos, taigi tenka gerai apgalvoti, kaip formuoti grupes, kad vyrautų darbinė nuotaika). Geriausiai atliekamos užduotys,

kai dirbama poroje.Skiriamos individu-alios užduotys.

Noriai dirbama, kai taikomi šie metodai:„Minčių lietus“, Dialogai.

Kai kurios kūrybinės užduotys (darbo pradžia paprastai būna produktyvi, o

tinkamai pabaigti darbą pritrūksta motyvacijos). Tiriamasis darbas pamokoje;

Problemos, artimos mokinių patirčiai, sprendimas; Darbų pristatymas; Mozaika;

Žaidimai; Filmų peržiūra, įrašų klausymas-is; Demonstravimas (skaidrės, pavyzdiniai bendraamžių darbai); Pasakojimas/ atpasa-kojimas; Netradicinės pamokos: išvykos į muziejų, edukacinės programos, pamokos gamtoje, kito dalyko kabinete, integruotos

lietuvių kalbos ir IT pamokos.

c)parenkamos tinkamos priemonės

Dalomoji medžiaga, plakatai (ypač pačių sukurti), lapai darbui, iliustraci-jos, IKT (kompiuteris, mokomosios

kompiuterinės programos, internetas, multimedija, diktofonas, fotoaparatas, filmavimo kamera, išmanieji telefonai) žymekliai, pratybų sąsiuviniai, žodynai,

enciklopedijos

Dalomoji medžiaga, plakatai (ypač draugų sukurti), lapai darbui, iliustracijos, IKT

(kompiuteris, mokomosios kompiuterinės programos, internetas, multimedija,

išmanieji telefonai) pratybų sąsiuviniai, žinynai, spalvotos kortelės.

d) suteikiama galimybė įsivertinti, vertinti

Šešių kepuraičių metodas; Spalvotos kortelės temos suvokimui įsivertinti;

Interviu; Vertinimo, įsivertinimo lentelės; Teisingų atsakymų demon-

stravimas; Voratinklis.

Spalvotos kortelės/ veidukai temos suvokimui įsivertinti; Balsavimas;Vertinimo, įsivertinimo lentelės;

Teisingų atsakymų demonstravimas.

Namų darbų skyrimas

Kūrybinės užduotys (praeitų ir naujų temų sintezė). Užduotys pagal

gebėjimus; Tiriamieji darbai; Individualios užduotys atskiram

mokiniui/porai/grupei.

Kūrybinės užduotys (dažniausiai naujai temai įtvirtinti). Atkartojimo užduotys; Užduotys pagal gebėjimus/ mokymosi

stilius (smalsiems, judriems, pastabiems ir pnš.); Individualios užduotys.

55

Apibendrinant galima teigti, kad nepaisant metodų taikymo, išmokimo laiko, turinio apimties ir kitų skirtu-mų, stengiamasi, kad minėtos priemonės padėtų mokiniams tobulėti, nesustoti, visada skatinama siekti daugiau. Sėkminga pamoka – tai lyg dėlionė: džiugu, kai visos detalės atsiduria savo vietose.

INOVATYVIOS MOKYMO(–SI) PRIEMONĖS IR JŲ TAIKYMASPRADINIO MOKYMO IR MOKYMOSI KOKYBEI GERINTI

Birūta Pilvelienė, Žiežmarių mokyklos–darželio pradinių klasių mokytoja metodininkė

Dirbdama su mokiniais pastebėjau, kad vis daugiau mokinių turi įvairių mokymosi sunkumų. Šnekamosios kalbos sutrikimai ir skurdus žodynas turi įtakos tolesniam mokymuisi. Šie mokiniai patiria sunkumų mokyda-miesi gimtosios kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo.

Ugdydama mokinius, nuolat ieškau kuo įvairesnių metodų ir mokomųjų priemonių, bandau jas kurti pati. Kurdama priemones vadovaujuosi aktualumo ir pritaikomumo principais. Pavyko sukurti priemonę, skatinan-čią mokymo(si) motyvaciją, įsivertinimo fiksaciją ir pažangos stebėjimą, skirtą ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo bei kalbinių sutrikimų turintiems vaikams. Priemonė „Matau, tariu, rašau“ padeda vaikams suvokti kalbos garsų įvairovę ir išlaikyti ryšį su supančia gamta. Mokytojams – palengvina rengimąsi pamokoms. Sukurti du šios priemonės variantai. Naudojant kompiuterinį variantą galima koreguoti pateiktis ir padalomąją bei vaizdinę medžiagą. Dalyvaujant UAB „Smaltijos“ leidyklos rengiamame mokymo priemonių kūrimo projekte išleistas spausdintas priemonės variantas. Priemonė pristatyta Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centre organizuotoje metodinių priemonių parodoje „Žingsnis kokybės link“. Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodoje „Mokykla 2012“ šalies pedagogai šią priemonę galėjo apžiūrėti ir įsigyti.

Naudodami šią priemonę pedagogai gali pasiūlyti mokiniams diferencijuotas užduotis, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir jų mokymosi stilių. Neturėdami galimybės naudotis kompiuteriu, mokiniai šias užduotis gali atlikti naudodami spausdintą šios priemonės variantą.

Priemonės„Matau,tariu,rašau“(kompiuteriniovarianto)turinys:10pateikčių:i–y,u–ū,e–ė,ė–ie,o–uo,b–p,d–t,k–g,s–z,š–ž;

Kiekvienoje pateiktyje:• 15Lietuvosgyvūnų,paukščių,augalų,žuvų,grybų,gėlių,vabzdžiųnuotraukųiržodžiaisuparyškintomis

raidėmis;• Padalomojižodžių,sakiniųirtekstomedžiagasupraleistomisraidėmis;• Žodžiai,sakiniaiirtekstaspasitikrinimuisuįrašytomisraidėmis.

Priemonės„Matau,tariu,rašau“(spausdintovarianto)turinys:10komplektųi–y,u–ū,e–ė,ė–ie,o–uo,b–p,d–t,k–g,s–z,š–ž;

1 komplektą sudaro: • 15vnt.3lygių(žodžių,sakiniųirteksto)padalomosioslaminuotoskortelės (10x12cm)garsųirraidžių

diferencijavimuisavarankiškamdarbuiarbaporose.Praleistapo10raidžių;• 3laminuotiA3formatoplakatai(žodžių,sakiniųirteksto)pasitikrinimui;• klaidųdiagramos,įsivertinimui,pažangosstebėjimui.15vnt.,18–16cm;• 15 laminuotųnuotraukų–žodžių (10x12cm), garsų ir raidžiųdiferencijavimui, aprašymo irpasakojimo,

vaidybinių situacijų kūrimui, žodyno turtinimui, pagal nurodytą požymį ir t.t. savarankiškam, grupiniam arba darbui porose.

Naudojant šią priemonę užduotis galima atlikti įvairiais būdais: savarankiškai, poromis ar grupėse. Supažin-dinant vaikus su Lietuvos fauna ir flora, suteikti jiems žinių apie gyvūnus ir augalus, esančius vaiko artimiausioje aplinkoje. Pažindami juos supantį pasaulį, vaikai lengviau atlieka pateiktas lietuvių kalbos užduotis. Žiūrėdami pateiktis, gali įvardyti, ką mato, išgirsti ir pasakyti, kurį garsą girdi žodyje, kelintas tai garsas, kiek šių garsų

56

yra žodyje. Priemonė padeda suvokti kalbos garsų įvairovę (ilgi, trumpi, skardūs ir duslūs). Perskaitę teisingą žodį mokiniai iš karto gali pasitikrinti ir patirti mokymosi sėkmę. Nuotraukos padeda tikslinti ir plėsti žodyną, kurti aprašymus, pasakojimus bei vaidybines situacijas, grupuoti gyvūnus ir augalus pagal įvairius nurodytus požymius, sugalvoti sinonimus, prisiminti giminiškus žodžius ir sudaryti naujus. Padalomoji ir demonstracinė medžiaga suteikia žinių, leidžia pasitikrinti ir išsiaiškinti klaidas. Klaidų diagramos padeda mokiniui įsivertinti, pedagogams, tėvams ir pačiam vaikui stebėti pažangą.

Naudodama mokymo(si) priemonę „Matau, tariu, rašau“ pastebėjau, kad šią vaizdinę priemonę galima kūry-biškai panaudoti dirbant su įvairaus amžiaus vaikais. Ši priemonė įvairina ugdymą, sudomina mokinius, žadina jų motyvaciją mokytis ir išlaiko dėmesį visą pamoką. Vaikai, patys pildydami klaidų diagramą, gali akivaizdžiai palyginti savo pasiekimus. Tai skatina juos siekti geresnių rezultatų. Klaidų diagramas patogu naudoti ir per ma-tematikos bei pasaulio pažinimo pamokas įsivertinant testų, savarankiškų darbų užduotis.

MOKYMAS IR MOKYMASIS SKAITMENINĖJE VISUOMENĖJE

Aušra Ražauskienė, Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė; Edita Rabizaitė,

Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė

Lietuvoje dar dažnai girdime dejones, kad nuolatinis vaikų sėdėjimas prie kompiuterių yra absoliutus blogis. Gausu prieštaringų nuomonių, o kartais ir prietarų apie kompiuterių žalą. Aimanuojama, kad spausdindami teks-tus klaviatūra mokiniai nemokės paprastame sąsiuvinyje ranka parašyti tekstą. Išsakoma nuomonė, kad tokiais tempais besivystanti kompiuterizacija ilgainiui išnaikins mūsų akiai įprastas knygas ir net bibliotekas. Bet ar ka-daise gimęs kinas sunaikino teatrą, nors tai buvo pranašaujama?

Eurobarometro tyrimai rodo, kad jau dabar esame skaitmeninė karta. Europoje 94% jaunimo naudojasi in-ternetu. Šios amžiaus grupės žmonės retai perka interneto parduotuvėse. Bet net 84% jaunuolių yra socialinių tinklų lankytojai. Dauguma iš mūsų naudojamės kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais kasdien ir laikome šias priemones svarbia savo gyvenimo dalimi. Mes esame gimę ir augame kartu su vis tobulėjančiomis skaitmeninėmis technologijomis. Lietuvoje irgi auga skaitmeninė karta, tad padėkime mūsų vaikams atitikti XXI amžiaus kelia-mus reikalavimus. Kompiuteris paprasčiausiai yra tik dar viena priemonė tobulėti mokiniui ir tobulinti mokymo procesą mokytojui. Viskas tobulėja. Juk be senovinės lentos vakar, šiandien neturėtume mokyklinės išmaniosios lentos.

Internet World Stats, 2012

XVIII amžiuje mokyklos misija buvo šviesti, išmokyti skaityti ir rašyti, nes dauguma

žmonių buvo beraščiai. Tuos iššūkius nugalėjome. Kokia mūsų misija yra šiandien, kai analoginę

televiziją keičia skaitmeninė, įprastą telefoną – išmanusis? Ar kam nors dabar kiltų mintis reikalauti

iš mokinių per pamokas mokytis rašyti žąsies plunksna? Ar mūsų mokiniai atleistų, jei išaugintume

juos beraščiais skaitmeninėje visuomenėje? Nejau mokysime kaip viduramžių mokykloje, kada

buvo siekiama išmokyti lotynų kalbos verčiant mokinius iškalti tekstus mintinai? Ar mokinių

mokymosi motyvaciją ir drausmę vėl užtikrinsime mentoriaus liniuote?

Manau, kad į šiuos klausimus yra tik vienas atsakymas. Reikia žengti koja kojon su

laiku. Tiesą sakant, sunku nueiti klystkeliais, kai visos šiuolaikinės mokymo ir mokymosi

priemonės tampa skaitmeninėmis. Pats laikas būtų pradėti dirbti su mokiniu išvien ir skaitmeninį

pasaulį bei moderniąsias technologijas paversti nuoširdžiu mokytojo pagalbininku, mokinio

geranorišku patarėju mokantis. Žinoma, įprastinis mokymas(is) yra ir bus reikalingas.

1 pav. Anglų kalbos pamoka, 2012

2 pav. Integruota veikla, 2013

3 pav. Lietuvių kalbos pamoka, 2013


57

XVIII amžiuje mokyklos misija buvo šviesti, išmokyti skaityti ir rašyti, nes dauguma žmonių buvo beraščiai. Tuos iššūkius nugalėjome. Kokia mūsų misija yra šiandien, kai analoginę televiziją keičia skaitmeninė, įprastą tele-foną – išmanusis? Ar kam nors dabar kiltų mintis reikalauti iš mokinių per pamokas mokytis rašyti žąsies plunks-na? Ar mūsų mokiniai atleistų, jei išaugintume juos beraščiais skaitmeninėje visuomenėje? Nejau mokysime kaip viduramžių mokykloje, kada buvo siekiama išmokyti lotynų kalbos verčiant mokinius iškalti tekstus mintinai? Ar mokinių mokymosi motyvaciją ir drausmę vėl užtikrinsime mentoriaus liniuote?

Manau, kad į šiuos klausimus yra tik vienas atsakymas. Reikia žengti koja kojon su laiku. Tiesą sakant, sunku nueiti klystkeliais, kai visos šiuolaikinės mokymo ir mokymosi priemonės tampa skaitmeninėmis. Pats laikas būtų pradėti dirbti su mokiniu išvien ir skaitmeninį pasaulį bei moderniąsias technologijas paversti nuoširdžiu moky-tojo pagalbininku, mokinio geranorišku patarėju mokantis. Žinoma, įprastinis mokymas(is) yra ir bus reikalingas.

















































1 pav. Anglų kalbos pamoka, 2012 2 pav. Integruota veikla, 2013 3 pav. Lietuvių kalbos pamoka, 2013

Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinėje mokykloje veikia wifi interneto ryšys. Čia dirba 6 mokytojai nova-toriai, kurie moderniąsias technologijas, interneto šaltinių teikiamas galimybes, skaitmenines mokymo priemo-nes pavertė uoliomis mokytojo tarnaitėmis. Mokykloje yra moderniųjų technologijų klasė, kurioje mokosi 24 mokiniai. Kiekvienas turi planšetinį kompiuterį. Didžioji dalis vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių yra skaitmeniniai. Mokiniai, naudodamiesi virtualia mokymosi aplinka moodle, peržiūri pamokai skirtą vaizdo ir garso medžiagą, atlieka užduotis. Užduočių įvertinimas, padarytų klaidų analizė pateikiama iškart. Pasibaigus pamokoms moki-niai su mokytojais intensyviai bendrauja elektroniniu paštu, aptaria atliekamus darbus, konsultuojasi. Penkių pa-grindinių dalykų pamokos vyksta mokant ir paties dalyko, ir skaitmeninio raštingumo, ir sugebėjimo pasinaudoti moderniosiomis technologijomis. Tokias integruotas pamokas veda lietuvių ir anglų kalbų, istorijos, matematikos, dailės ir informacinių technologijų mokytojai.

Klasėje vyksta ne tik šiuolaikinis mokymas ir mokymasis. Čia vyrauja kūrybinga aplinka, ugdanti mokinio gebėjimus kurti. Mokiniai filmuoja ir montuoja trumpametražius filmus bei animaciją, rašo ir maketuoja elektro-ninius laikraščius, kuria garso takelius projektiniams darbams, ruošdamiesi viešajam kalbėjimui, rengia pateiktis, piešia komiksus, fotografuoja, retušuoja ir taip toliau. Jie yra sukūrę teminių albumų, elektroninių pasakų, kuriose mokoma lietuvių kalbos taisyklių, darbų, kuriuose vaizdžiai pasakojama apie įdomius istorinius faktus. Mokiniai anglų kalba rengia vaizdo pamokas, kuria vaizdo laiškus bendraamžiams Lietuvoje ir užsienyje. Vaikų sukurtus darbus galite rasti mokyklos svetainėje www.vileisis.kaunas.lm.lt (žiūrėti skyrelį ,,Planšetiniai kompiuteriai pamo-koje‘‘).

Klasės mokinių mokymosi motyvacija yra aukšta. Pamokoms pasibaigus vykdomi įvairūs projektiniai darbai. Mokytojo suteiktos žinios jiems reikalingos daug ilgiau nei 45 minutes, kol tęsėsi pamoka. Tas žinias jie pritaiko, patikrina ir panaudoja, savarankiškai informaciją surinkdami iš įvairių šaltinių. Galime drąsiai teigti, kad šiuolai-kinė klasė iš mokyklos kabineto perkeliama į virtualią erdvę ir yra tarsi be sienų, kurios kartais ir apriboja.

Reikia sutikti, kad mokymo procese neužtenka vadovėlio ar pratybų sąsiuvinio. XXI amžiaus mokykloje turi atsirasti ir kompiuteris, ir išmaniosios, moderniosios technologijos. Knyga neatstos moderniųjų technologijų, o kompiuteris niekada neatliks vadovėlio funkcijų. Išmokime patys sujungti šiuos pagalbininkus, kad galėtume sėk-mingai mokyti mūsų vaikus. Juk kiekvienoje knygoje galime rasti nuorodų į internetinius šaltinius, o kiekviename kompiuteryje galime rasti elektroninę knygos kopiją.

Be praeities nebūtų dabarties, be dabarties neturėtume ateities.

58

PAMOKŲ SU SMART NOTEBOOK 10 PROGRAMA PARENGIMO IR ĮGYVENDINIMO PATIRTIS

Vilija Ramanauskienė,Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos pradinių klasių vyresnioji mokytoja

Jau niekas neabejoja, kad informacinės komunikacijos technologijos yra ne tik vienas iš daugybės ugdymo metodų pradinėje (ir ne tik) mokykloje, tai vienas pažangiausių, efektyviausių metodų, kurio pritaikymo gali-mybės ypač plačios. Pasak Marc Prensky, šiandieniai mokiniai yra pirmoji karta, augusi ir brendusi su šia nauja technologija. Visą savo gyvenimą jie praleido kompiuterių, video žaidimų, skaitmeninių muzikos grotuvų, vaizdo kamerų, nešiojamų telefonų ir visų kitų žaislų bei įrankių apsupti ir juos naudodami. Dėl tokios visur esančios aplinkos ir intensyvios sąveikos su ja dabartiniai mokiniai mąsto ir apdoroja informaciją iš esmės kitaip negu jų pirmtakai. Jiems patinka apdoroti vienu metu iš lygiagrečių šaltinių gaunamą informaciją ir daryti keletą užduočių vienu metu. Jiems geriau, kai vaizdas yra pirmesnis nei tekstas, o ne priešingai.

Dauguma mokytojų nori išgirsti /sužinoti apie praktiškai įgyvendinamus būdus/ metodus ar naudojamus kom-piuterinius išteklius ar priemones, kurios leidžia sėkmingai mokyti(is) pradinukams. Norėčiau pasidalyti savo patirtimi apie pamokų su SMART NOTEBOOK 10 programa parengimą ir įgyvendinimą, naudojant interakty-viąją (sąveikiąją) lentą, siekiant pačių geriausių rezultatų.

Manau, kad dauguma mokytojų dirba su šia programa klasėje ar informacinių technologijų kabinete.Jau antri metai dirbu su SMART NOTEBOOK 10 ir 11 programa. Noriu pateikti dvi savo pamokas sukurtas su

šia programa 3 klasei. Tai pasaulio pažinimo pamoka „ Oi, tie plastikai!“ (Pamokos uždavinys: susipažinę su plas-tiko savybėmis ir iš jo pagamintais daiktais, remdamiesi turimomis žiniomis ir asmenine patirtimi individualiai/padedant mokytojui suskirstykite į atskiras grupes 3 – 8 iš plastiko) ir 3 – 8 iš kitų medžiagų pagamintus daiktus). Vertinimo kriterijai: 1) teisingai suskirstysite 3 – 8 iš plastiko ir 3 – 8 iš kitų medžiagų pagamintus daiktus į atski-russtulpelius;2)darbąatliksiteindividualiai/padedantmokytojui;3)užpastangasiraktyvumą.)irlietuviųkalbospamoka „ Esamojo laiko veiksmažodžių ir prieveiksmių kartojimas“ (Pamokos uždavinys: pasikartoję esamojo lai-ko veiksmažodžius ir prieveiksmius individualiai/padedant mokytojui teisingai suskirstykite 3 – 8 veiksmažodžius (1 – 2 taškai) ir 3 – 8 prieveiksmius (1 – 2 taškai). Vertinimo kriterijai: 1) teisingai suskirstys 3 – 8 veiksmažodžius ir3–8prieveiksmiusįatskirusstulpelius;2)darbąatliksindividualiai/padedantmokytojui.).

Norėčiau pasidalyti savo pastebėjimais dirbant su SMART NOTEBOOK 10 ir 11 programa. Pamokų uždavi-niai buvo sėkmingai įgyvendinti, nes mokiniams patiko sužadinimas, aiškinimas ir praktinių ar kitokių užduočių atlikimas (pvz., bandymas, tyrimas), įvairių daiktų naudojimas (pvz., daiktai pagaminti iš plastiko). Mokiniams aktyviai įsijungus į veiklą, labai patiko, nes buvo nenuobodu, jie iškart sužinojo, kiek teisingų atsakymų pažymėjo lentelėje bei galėjo palyginti savo bei klasės draugų rezultatus.

Mokytojui naudinga, nes jis iškart mato kiekvieno mokinio pamokos medžiagos įsisavinimo lygį . Dirbant su šia programa norėčiau pasiūlyti naudoti daugialypės terpės lenteles, kurios ugdo mokinių susido-

mėjimą tolesne veikla. Visose pamokose dirbant su SMART NOTEBOOK programa siūlyčiau naudoti daugia-lypės terpės lentelę, kurioje galima surašyti klasės mokinių vardus ir kompiuteris pats išrenka, kuris mokinys eis atlikti užduotį. Pildant daugialypės terpės lenteles reikia apgalvoti, kiek mokinių dalyvaus pamokoje, nes labai svarbu planuoti, kiek laiko kiekvienas mokinys užtruks pildant lentelę su mokytojo parengta užduotimi.

Siūlyčiau fiksuoti laiką, per kurį mokinys atlieka užduotį interaktyviojoje lentoje. Jei pildote daugialypės terpės lentelę, kurioje parašote užduotį, skirtą medžiagos pakartojimui ar įtvirtinimui, būtinai atsižvelkite į mokinių skaičių klasėje. Kuo didesnis mokinių skaičius klasėje, tuo trumpesnės (laiko atžvilgiu) turi būti skiriamos užduo-tys. Galima padaryti kelis lentelių variantus, kad mokiniai neužfiksuotų atmintyje draugo pažymėtų atsakymų. Kai mokinys atlieka užduotį, kuri pateikta interaktyviojoje lentoje, kitiems mokiniams tuo metu turi būti pateikiama kita veikla, tačiau ne iš karto, bet po kiek laiko (po kelių minučių).

Siekiant pamokos parengimui skirti kuo mažiau laiko, dažniausiai naudojamas lenteles, paveikslėlius ar kitas priemones susidėkite į „ Mano turinį“.

Išvados

• Būtinatinkamaisuformuluotiuždavinį.• Suplanuotilaikąperkurįatliksiteskirtasveiklaspamokoje.• Veiklairlentelėsturibūtiperiodiškaikeičiamos.

59

• PamokossuSMARTNOTEBOOKprogramalabaitinkamostemoskartojimui,įtvirtinimui.• Šiospamokospatinkavisiemsmokiniams.• Specialiųjųugdymosiporeikiųmokiniaiatliekantužduotislabiaususikaupia,atliekajaskruopščiai,stengiasi

kuo geiau atlikti.• Padedamokiniamssiektiaukštesniogebėjimųlygio.

LITERATŪRA1. http://lituanistika.emokykla.lt/?tur=7&straip=1

ANKSTYVASIS UŽSIENIO KALBŲ MOKYMAS VALDORFO MOKYKLOJE

Daiva Šalkevičienė,Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazijos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė

Šiandien, minint dr. M. Lukšienės šimtmetį ir prisimenant jos įžvalgas apie humanistinės visuomenės vertybes, norėčiau per ankstyvojo užsienio kalbų mokymo pavyzdį trumpai apžvelgti Valdorfo mokyklos, kaip visuminio ugdymo humanistinės pedagogikos, bruožus.

Atskiri bandymai įvesti užsienio kalbas jau pradinėse klasėse prasidejo pasibaigus Antrajam pasauliniai karui, tačiau tik po 1990 m. įvykusio kongreso Locume buvo pradėta kalbėti apie tai, kad siekiant daugialkalbystės, ankstyvas užsienio kalbų mokymas turėtų būti privalomas visose ES šalyse. Pagrindinis šio siekio veiksnys – nau-ja politinė–ekonominė situacija. Rengiant rekomendacijas ankstyvajam užsienio kalbos mokymui, Niurnbergo siumpoziume (1993) buvo remiamasi sėkminga mokyklų, tarp jų ir Valdorfo mokyklos, patirtimi.

Valdorfo mokykloje ankstyvasis užsienio kalbų mokymas buvo pradėtas nuo 1919 m., kai Štutgarte (Vokietija) R. Šteineris įkūrė pirmąją Valdorfo mokyklą, kurioje jau nuo pirmos klasės dėstomos net dvi užsienio kalbos. Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas yra vienas iš Valdorfo mokyklos specifinių bruožų ir jo negalima nagrinėti izoliuotai nuo bendros humanistinės Valdorfo pedagogikos.

Ko gero labiausiai nuo tradicinės pedagogikos Valdorfo koncepcijoje skiriasi tikslai ir uždaviniai. Čia pagrindi-nis ugdymo dėmesys skiriamas asmenybei formuoti, todėl ir užsienio kalbos, kaip ir bet kurios kitos disciplinos, mokymas yra tik priemonė, o ne pagrindinis pragmatinis tikslas. Užsienio kalba tampa tik ugdymo įrankiu, kurios kertiniai uždaviniai yra Mąstymo– Jausmų–Valios lavinimas. Mokytojas kiekvieną savo pamoką turi organizuoti taip, kad mokinys praplėstų savo suvokimo galimybes, patirtų kuo platesnį teigiamų emocijų spektrą bei fizine– motorine veikla formuotų valią.

Valdorfo pedagogikoje ypač daug dėmesio skiriama amžiaus tarpsniams, kai žmogaus raida analizuojama sep-tynmečiais, atitinkamai ir kiekvienai klasei būdinga tam tikra specifika. Pirmoje klasėje dar vyrauja pamėgdžioji-mo jėgos: vaikai labai empatiški, todėl ir užsienio kalbos mokoma imitatyviai, natūraliuoju būdu, panašiai kaip ir gimtosios kalbos: vaikai „maudosi“ vienkalbėje užsienio kalbos aplinkoje, pamėgdžioja mokytojo gestus ir mimi-ką, kalba choru, daug juda ir žaidžia.Veiksmas vyrauja asmenyje „mes“. Kadangi šiame amžiaus tarpsnyje stipriau dirba dešinysis smegenų pusrutulis, nei kognityvinis kairysis, vertimas tik trukdytų nesąmoningam kalbos įsisa-vinimui. Antroji klasė yra dualizmo laikotarpyje, kai pasireiškia lengvi prieštaravimai bei padidėjęs smalsumas. Keičiasi ir ugdymo turinys – įvedama pritarimas ir paneigimas, klausimas – atsakymas, asmenys „aš – tu“. Kaip ir pirmojoje klasėje daug vietos paliekama fantazijai lavinti, tad įvairūs rekvizitai naudojami saikingai, juos keičia pantomima, o pasakojimų iliustracijos pateikiamos tik išklausius tekstą ir vaikams susikūrus vaizdinius. Žaidimai orientuoti į atminties bei suvokimo lavinimą, ritmo pajutimą, motorikos ir pusiausvyros gerinimą. Maždaug nuo trečios klasės vidurio pasikeičia ne vien tik vaiko fizinė būklė (palygėja kvėpavimas, širdies ritmas, kalbos organai tampa ne tokie lankstūs), bet ir atsiranda naujas požiūris į išorinį pasaulį. Vaikai jau suvokia save kaip individą, pradeda kritikuoti ne tik savo draugus, bet kartais ir mokytoją. Šiame amžiaus tarpsnyje pamažu įvedamas raštas. Kaip ir gimtosios kalbos pamokose pirma rašymas (produkcija), tik po to skaitymas (reprodukcija). Vaikai rašo į A4 formato sąsiuvinius be linijų anksčiau mintinai išmoktą tekstą ir iš savo sąsiuvinio mokosi skaityti išgyvenda-mi mokomąją medžiagą per atpažinimą kitokia forma ir kitokiu suvokimo lygmeniu. Šiame etape užsienio kalbos mokymas iš kolektyvinio proceso pereina į individualų. Sąsiuvinius vaikai dailina piešiniais, taip sukurdami savo asmeninę iliustruotą mokymosi priemonę. Siekiant išvengti rutinos, Valdorfo mokyklose vadovėliai nenaudojami arba naudojami labai saikingai.

60

Pirmaisiais trejais mokymosi metais formuojamas intuityvusis, nesąmoningas gramatinių dėsningumų suvoki-mas. Nuo ketvirtos klasės pamažu pereinama prie sąmoningo gramatikos mokymosi, kai vaikai, remdamiesi per trejus metus sukauptais kalbiniais pavyzdžiais, patys atranda gramatinius dėsningumus ir bando suformuluoti taisykles, kurias užrašo į sąsiuvinius. Be to labai svarbu, kad mokiniai jau būtų išmokę gimtosios kalbos gramati-kos pagrindų. Pamažu užsienio kalbų pamokose atsiranda dvikalbystė, nes gimtoji kalba, padeda tiksliau perprasti mokomąją medžiagą. Nuo ketvirtos klasės įvedami dvikalbiai žodynėliai.

Visose pradinės pakopos klasėse daug dainuojama ir deklamuojama choru. Siekiant išvengti monotonijos nau-dojami įvairūs kalbėjimo būdai (garsus, tylus, greitas, lėtas, poromis, grupėmis, individualus ir t.t). Tekstų kalba ne vien pragmatinė, dažniau meninė poetinė.Temos derinamos su klasės mokytojo temomis. Valdorfo pedago-gikoje ypač daug dėmesio skiriama klausymui, garso kokybei, tad stengiamasi muzikuoti gyvai, vengti bet kokių garso įrašų, o informacinių technologijų panaudojimas atsiranda tik vyresnėse klasėse.

Pamokos eiga ritualizuota: pradedama vaikų pasveikinimu rankos paspaudimu, stengiantis pajusti ir perprasti vaikų emocinę būklę, jų nusiteikimą bendrai veiklai. Vėliau sakoma prakalba ar dainuojama dainelė, toliau seka ritminiai pratimai, pakartojimas jau išmoktų tekstų, nauja medžiaga, o pabaigoje ramybei nuteikiantis mokytojo pasakojimas ar bendra daina, asmeninis atsisveikinimas.

Visose pradinėse klasėse mokytojas turi būti autoritetas, tik vyresnėse jis tampa draugu bei patarėju. Labai svar-bus mokytojų bendradarbiavimas su tėvais, jie turi būti supažindinami su mokymo didaktiniais principais, kurie gana stipriai skiriasi nuo tų metodų, kuriais mokomi buvo tėvai. Labai naudinga, kai tėvai stebi pamokas ir gauna atsakymus į juos dominančius klausimus.

Šiuo metu Lietuvoje pagal Valdorfo pedagogiką dirbama Kauno Valdorfo mokykloje (8 klasės), Vilniaus Val-dorfo mokykloje (12 klasių), Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazijoje bei Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos atskirose klasėse.

Dr. Meilė Lukšienė yra pasakiusi: „Eidama į savarankišką gyvenimą Europos tautų bendrijoje, mūsų jaunoji karta visais atžvilgiais privalės padaryti didelį šuolį į priekį. Todėl jai reikia tvirtų pagrindų (žinių, dorovės, cha-rakterio)“. Manau, kad Valdorfo pedagogika, pagrindinį dėmesį skirdama Mąstymo–Jausmų ir Valios ugdymui, yra vienas iš kelių, kuris galėtų padėti įgyvendinti šiuos dr. M. Lukšienės siekius.

MATEMATIKOS MOKYMAS PAGAL MODULIŲ PROGRAMAS KAUNO KOVO 11 – OSIOS

VIDURINĖJE MOKYKLOJE Alma Sotkevičiūtė,

Kovo 11 – osios vidurinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja

Kauno Kovo 11 – osios vidurinėje mokykloje taikomas modulinis mokymas – mokymo būdas, kurio metu ug-dymo turinys suskirstomas moduliais. Moduliai – logiškai užbaigti ugdymo turinio vienetai, suformuoti taip, kad juos būtų galima išmokti per apibrėžtą laiką. Modulis leidžia mokomąją medžiagą pateikti baigtinėmis porcijomis, visiškai atitinkančiomis užsibrėžtą didaktinį tikslą. Modulinio mokymo paskirtis – suteikti galimybę mokiniui laisvai rinktis mokymosi programą pagal savo poreikius, galimybes ir individualias savybes. Ši mokymo sistema skatina mokinius daugiau dėmesio skirti savarankiškam mokymuisi, atsižvelgiant į savo turimus gebėjimus, gabu-mus, mokymosi stilių, siekiamus tikslus. Tai ugdo mokinių atsakingumą už pasiektus rezultatus, priimant svarbius sprendimus, padeda rasti savo vietą tarp kitų žmonių, moko dirbti individualiai ir komandoje. Taip pat tokia mo-kymo sistema skatina mokytojų kūrybiškumą, priverčia neprisirišti prie vieno vadovėlio, įdėti daugiau pastangų sudarant modulio teminius planus, diagnostinius bei modulio atsiskaitomuosius darbus, vertinant mokinių ži-nias ir gebėjimus. Pirmiausia supažindinsiu su 9 – 10 ir 11 – 12 klasių matematikos modulių sistema.

9 – 10 klasėje modulinis mokymas leidžia mokiniui pasirinkti akademinę ar taikomąją matematikos mokymosi kryptį, atsižvelgiant į savo poreikius, nuostatas, galimybes ir individualias savybes.

Matematikos modulių 9–10 klasėms sistemą sudaro:• privalomi moduliai (juos galime pavadinti branduolio moduliais, nes jų programose sukoncentruotas pa-

grindinismokymo(si)turinys,būtinassėkmingamtolesniammatematikosmokymui(si));• privalomai pasirenkami moduliai: akademiniai ir taikomieji (mokinys pasirenka akademinius arba taiko-

muosiusmodulius,atsižvelgdamasįsavopolinkius,poreikius,numatydamastolesnęmokymosikryptį);• laisvai pasirenkami moduliai (juos renkasi mokiniai, orientuoti į tiksliuosius mokslus).

61

Privalomi moduliai Privalomai pasirenkami moduliaiB–1(9 kl.). Veiksmai realiųjų skaičių aibėje.B–2(9 kl.). Plokštumos geometrija. B–3(9 kl.). Tiesinės ir kvadratinės lygtys. Lygčių sistemos. B–4(9 kl.). Funkcija. Funkcijų grafikai. B–5(10 kl.). Nelygybės. Nelygybių sistemos.B–6(10 kl.). Racionalieji reiškiniai ir jų pertvar-kiai.B–7(10 kl.). Racionaliosios lygtys. Lygčių siste-mos, kai viena lygtis yra netiesinė.B–8(10 kl.). Erdvės geometrija.B–9(10 kl.). Teminis pagrindinės mokyklos ma-tematikos kurso kartojimas.B–10(10 kl.). Uždavinio sprendimo strategijos paieškos.

Akademiniai moduliai:A–1(9 kl.). Geometrinių sąryšių paieška.A–2(9 kl.). Finansinio raštingumo elementai. Statistika. Tikimybių teorija. A – 3(10 kl.). Problemų sprendimas, taikant funkcijų savybes.A–4(10 kl.). Situacijų aprašymas matematiniais modeliais.Taikomieji moduliai:T–1(9 kl.). Geometrija kasdieniame gyvenime.T–2(9 kl.). Renkame duomenis, kombinuojame, tikimės… T–3(10 kl.). Funkcijų savybių taikymas nagrinėjant realias situacijas. T – 4(10 kl.). Kasdienių situacijų aprašymas lygtimis, nelygybėmis, jų sistemomis.

Laisvai pasirenkami moduliai

L – 1(9 kl.). Raskite vieną ar daug skaičių – ar tai įmanoma: kaip ir kodėl? L – 2(10 kl.). Kampai, ilgiai ir plotai.Planuodamas savo mokymąsi 11−12 (gimnazijos III–IV) klasėse, mokinys pasirenka matematikos mokymosi

kryptį: bendrojo kurso modulių programą „Matematikos pagrindai“ arba išplėstinio kurso modulių programą „Matematika“.

11 – 12 kl. modulių programos

Modulių programa „Matematikos pagrindai“ formuoja dalyko pagrindus, matematinį raštingumą, reikalingą vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui. Jos paskirtis – sudaryti galimybę mokiniams pasirengti tenkinti gyve-nimo visuomenėje praktines reikmes, įgyti bendrąjį kultūrinį išprusimą ir bent minimaliai pasirengti tolesniam mokymuisi. Programa apima plačiai vartojamas matematikos sąvokas, svarbiausias idėjas (įskaitant ir jų konteks-tą), pagrindinius dėsningumus ir bendrųjų kompetencijų ugdymą.

11 klasė 12 klasė

1 modulis. Realieji skaičiai. Reiškiniai. Sekos.2 modulis. Lygtys ir nelygybės. Lygčių ir nelygybių sistemos.3 modulis. Funkcijos sąvoka. Laipsninė, rodiklinė ir logaritminė funkcija.

4 modulis. Trigonometrija. Diferencialinis skaičiavimas.5 modulis. Geometrijos pagrindai.6 modulis. Tikimybių teorija. Statistika.

Modulių programa „Matematika“skirta nuosekliai ugdyti nuostatas ir gebėjimus matematiškai mąstyti, spręs-ti problemas, komunikuoti (pasitelkiant matematiką) bei savarankiškai mokytis matematikos. Ji orientuota į to-lesnes ekonomikos, gamtos, tiksliųjų mokslų bei technologijų studijas. Savo turiniu modulių programa „Mate-matika“ platesnė ir labiau integruota už modulių programą „Matematikos pagrindai“. Svarbus šios programos tikslas – mokyti operuoti matematikos žiniomis ir metodais ne tik sprendžiant sudėtingesnius praktinius uždavi-nius, bet ir atliekant nesudėtingas teorines užduotis.

62

11 klasė 12 klasė

1 modulis. Realieji skaičiai ir reiškiniai.2 modulis. Lygtys, lygčių sistemos. Nelygybės, nelygybių sistemos.3 modulis. Funkcijos sąvoka. Laipsninė, rodiklinė ir logaritminė funkcijos.4 modulis. Geometrija.

5 modulis. Trigonometrija.6 modulis. Tikimybių teorija. Statistika.7 modulis. Diferencialinis skaičiavimas.8 modulis. Vektoriai plokštumoje ir erdvėje. Geometrijos kurso sisteminimas.9 modulis. Integralinis skaičiavimas. Algebros ir analizės pradmenų kurso sisteminimas.

Planavimas ir supažindinimas su modulio programa

Matome, kad vieno modulio turinys dažnai apima dviejų mokslo metų medžiagą. Planuojant modulį reikia atsižvelgti į mokinių jau turimas žinias, modulio programą, literatūrą, kuria galės naudotis mokiniai. Rašydama teminį planą lentelėje nurodau ne tik temą, pamokų skaičių, gebėjimus, bet ir mokinių žinias ir supratimą, skirtin-ga spalva nurodau, ką jie jau turėjo mokėti ankstesnėse klasėse. Plane taip pat nurodau pamokų turinį ir vertinimą trims mokinių pasiekimų lygiams. Prie plano pridedu modulio programoje nurodytus gebėjimus atitinkančius vertinimo kriterijus mokiniui su užduočių pavyzdžiais. Mokinių pasiekimų vertinimo kriterijai sudaromi trimis lygiais. Patenkinamas lygis įvertinamas pažymiu yra orientuotas į 4–5, pagrindinis – į 6–8, aukštesnysis – į 9–10. Mokiniai supažindinami su reikalavimais visų lygių pasiekimams kiekvienam moduliui atskirai. Naudodamasis šiais kriterijais mokinys gali pasiruošti baigiamajam kontroliniam darbui, įvertinti savo įgyjamas žinias ir gebė-jimus, nes užduotys pateikiamos skirtingiems (patenkinamam, pagrindiniam ir aukštesniajam) lygiams. Tokie užduočių rinkiniai leidžia mokiniui pačiam įvertinti savo žinias, nustatyti savo pasiekimų lygį, skatina stengtis mokytis. Su modulio programa, vertinimo kriterijais, numatomais atsiskaitymais mokiniai supažindinami pirmą-ją modulio pamoką. Dirbant pagal modulių programas naudinga visą informaciją apie modulį patalpinti bendroje pašto dėžutėje arba stende (tik ne visada stende visa informacija telpa).

Stenduose arba pašto dėžutėje turi būti:• kiekvienomoduliotikslaiiruždaviniai;• modulioturinioapimtis;• modulioprograma;• orientaciniskiekvienostemospamokųskaičius;• moduliovertinimokriterijaimokiniuisuužduočiųpavyzdžiais;• numatomaveiklabeiatsiskaitymoformos;• literatūra.

Modulio vertinimas

• Formuojamasis vertinimas – nuolat. • Diagnostinis vertinimas – diagnostinės užduotys išnagrinėjus kiekvieną modulio temą, pradedant modu-

lį. Mokytojas neformaliai įvertina nurodydamas spragas, mokinys konsultuojamas mokytojo sudaro planą kaip jas užpildys ir jį įgyvendina.

• Kaupiamasis vertinimas – savarankiški darbai, apimantys atskiras modulio temas, namų darbai, jų kiekis ir kokybė, įvairios užduotys – vertinami taškais, surinkti taškai konvertuojami pažymiu.

• Apibendrinamasis vertinimas – kontrolinis darbas, vertinamas pažymiu, išnagrinėjus ir susisteminus visą modulio medžiagą (rašomas dvi pamokas 11 – 12 klasėse, o 9 – 10 klasėse – vieną pamoką).

• Galutinis modulio įvertinimas: kaupiamojo ir apibendrinamojo vertinimo aritmetinis vidurkis. Jei modulio metu buvo skirtas kūrybinis darbas, tai modulio įvertinimas gali būti kūrybinio darbo, kaupiamojo ir api-bendrinamojo vertinimo aritmetinis vidurkis.

63

Kaip vertinama? Tokio vertinimo pliusai:

9 – 10 kl. ir 11 – 12 kl. vertinama moduliais.

9 – 10 kl. ir 11 – 12 kl. nei pusmečio, nei metiniai pažymiai nevedami.

10–oje ir 12–oje klasėse vedamas dviejų metų modulių įvertinimų vidurkis.

Visų modulių įvertinimai turi būti teigiami.

Neigiamas modulio įvertinimas laikomas skola, kurią mokinys turi likviduoti iki mokslo metų pabaigos.

Jei liko kurio nors modulio neigiamas įvertinimas, negali būti vedamas teigiamas galutinis įvertinimas 10–oje ir 12–oje klasėje. Tokiu atveju skiriami papil-domi darbai iš to modulio.

Jei mokinys keičia mokyklą po 9 ar 11 klasės, tai jam vedamas modulių vidurkis, jei nėra neigiamų įvertinimų.

Atsiskaitymas už didesnės apimties medžiagą ska-tina mokinius nuolat mokytis ir kartoti išmoktą medžiagą, vertinti savo žinias, likviduoti spragas.

Kadangi skirtingų dalykų moduliai baigiasi skirtingu laiku, tai mokinys gali geriau pasiruošti, sumažėja įtampa ir krūvis.

Kiekvieno modulio pažymys tampa svarbus.

Mokiniai privalo rašyti kiekvieno modulio atsiskaitomąjį darbą.

Mokinai yra priversti bent minimaliai išmokti visų modulių medžiagą.

Mokiniai turi išmokti ir pagerinti modulio įvertinimą.

Tai žinodami mokiniai labiau stengiasi.

Žinojimas, kad metų pabaigoje vien iš matematikos galima turėti kelias pataisas motyvuoja mokinius mokytis.

Mokinio segtuvasKaupti, analizuoti, teikti informaciją apie mokinio žinias, gebėjimus bei daromą pažangą padeda mokino seg-

tuvai.Segtuvo paskirtis• teiktimokiniuiinformacijąapiejomokymosisėkmę,daromąpažangą,pokyčius;• padėtimokiniuimokytisanalizuotisavopasiekimus,vertintisavodarbus;• formuotiteigiamąpožiūrįįįprastinįtvarkingaiatliekamądarbąiratsakomybęužsavarankiškąmokymąsi;• padėtimokiniuisusiformuotisavarankiškomokymosiįgūdžius;• suteiktimokiniotėvamspapildomosinformacijosapiejųvaikopasiekimus;• padėtiklasėsauklėtojuigeriaupažintimokinį,nukreiptijįsiektisėkmės,palaikytiryšįsudalykomokytoju;

teikti informaciją mokyklos vadovams apie mokinio ugdymąsi.

Segtuvo turinys• matematikosvertinimokriterijai;• matematikosmoduliųįvertinimųirįsivertinimųlentelė;• kiekvienomoduliomokiniosavianalizėsanketa;• tamtikrammoduliuireikalingamedžiaga,kuriąsukaupiapatsmokinys;• savarankiškiirkontroliniaidarbai;• savarankiškųirkontroliniųdarbųtaisymas,pavyzdžiai;• kūrybiniaidarbai(jeitelpaįsegtuvą).

Vertindama mokinių darbus remiuosi šiais matematikos vertinimo kriterijais:• Kontrolinis darbas. Kontrolinis darbas rašomas baigus ir apibendrinus kiekvieno modulio medžiagą. Apie

kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto. • Savarankiškas darbas. Savarankiškas darbas rašomas baigus platesnę, svarbesnę temą 15 – 30 minučių.

Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys sugeba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis naudodamasis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiški darbai ver-tinami taškais.

• Kontrolinio darbo vertinimas. Už kiekvieną teisingai atliktą žingsnį skiriamas vienas taškas. Balai rašomi remiantis šia lentele:

64

Balai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Procentai [0;3) [3;10) [10;25) [25;35) [35;45) [45;60) [60;70) [70;80) [80;90) [90;100] Už nerašytus savarankiškus ir kontrolinius darbus mokinys privalo atsiskaityti: susitaręs su mokytoju dėl

abiemspriimtinolaiko(jeipraleidopamokasdėlpateisinamųpriežasčių);mokytojonurodytulaiku(jeipraleidopamokas be pateisinamos priežasties). Jei mokinys neatsiskaito savarankiško darbo, tai už jį rašoma 0 taškų. Kon-trolinį darbą atsiskaityti privaloma.

Namų darbai

Namų darbų tikslai:• pakartotiirįtvirtintiklasėjeįgytasžinias;• ugdytimokiniųgebėjimąprisiverstireguliariaiirsavarankiškaimokytis.Vertinimas• Namųdarbaipažymiunevertinami,kartais jiegalibūtivertinami taškais,kurie įtraukiami įkaupiamojo

vertinimo pažymį.

Kūrybiniai darbai

Kūrybinių darbų tikslai:• ugdytimokiniųkūrybiškumą,savarankiškumą;• ugdytimokiniųgebėjimuskryptingaikauptiinformacijąišįvairiųšaltiniųirjąlyginti,analizuoti,apiben-

drintirezultatus;• ugdytimokiniųgebėjimusargumentuoti,apgintisavonuomonę.Kūrybiniai darbai gali būti skiriami iš vienos ar kelių temų. Nurodomas darbo atlikimo laikas. Kūrybinius dar-

bus mokiniai pristato savo bendramoksliams.VertinimasKūrybinio darbo įvertinimas rašomas atsižvelgiant į mokinio įsivertinimą, jo bendramokslių bei mokytojo

įvertinimus. Kūrybinio darbo įvertinimas gali būti vertinamas atskiru pažymiu ir, rašant modulio įvertinimą, ve-damas kūrybinio darbo, kaupiamojo vertinimo ir apibendrinamojo vertinimo vidurkis.

Mokinio segtuvo pradžioje po jau minėtų matematikos vertinimo kriterijų būna įdėta:

MATEMATIKOS MODULIŲ ĮVERTINIMŲ IR ĮSIVERTINIMŲ LENTELĖ

Modulis Modulio pavadinimas

Kaupiamasis vertinimas Kontrolinis

darbas Modulio

įvertinimas

Mokinio modulio

įsivertinimas Galimų taškų

suma Surinktų

taškų suma Įvertinimas

Kiekvieno modulio pabaigoje mokiniai pildo mokinio savianalizės anketą. Pavyzdžiui: B–1VEIKSMAIREALIŲJŲSKAIČIŲAIBĖJE

Aš moku: Labai gerai Gerai Patenkinamai Nemokupaaiškinti, kokie skaičiai vadinami natūraliaisiaispaaiškinti, kokie skaičiai vadinami sveikaisiaisperskaityti ir užrašyti ......................... Tokias lenteles mokiniai pildo jau parašę baigiamąjį modulio darbą. Turėdami prieš akis visus savo darbus, jie

tarsi iš naujo „perbėga“ visą modulio medžiagą. Analizuoja savo darbus, prisimena pagrindines sąvokas, įsiverti-na kaip išmoko modulio medžiagą. Peržvelgus šias anketas matau, ką mokiniai prisimena, moka, ką dar reikėtų pakartoti, įtvirtinti. Taip pat matau, ar mokiniai geba teisingai save įsivertinti.

65

Modulio apibendrinamieji darbai sudaromi remiantis tokia matrica:

Užduočių pasiskirstymas pagal

pasiekimų lygius

Užduočių taškų paskirstymas pagal mokinių kognityvinių gebėjimų grupes

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas35% 45% 20% Iš viso taškų

Užduočių numeriai ir taškai



Patenkinamas lygis30%

Pagrindinis lygis40%

Aukštesnysis lygis30%

Iš viso taškų: Iš viso taškų: Iš viso taškų:

Savarankiškus darbus 11 – 12 klasėse sudarau trims mokinių pasiekimų lygiams. Kiekvieną uždavinį mokiniai gali pasirinkti iš atitinkamo lygio. Taip mokiniams yra suteikiama galimybė, atsižvelgus į uždavinio sąlygą, įver-tinti savo žinias. Mokiniai pamato, ko dar nemoka ir iki baigiamojo darbo gali dar pasimokyti, konsultuotis su mokytoja ir klasės draugais.

Modulinio mokymo privalumai:• modulinismokymas skatinamokiniusdaugiaudėmesio skirti savarankiškammokymuisi, atsižvelgiant į

savoturimusgebėjimus,gabumus,mokymosistilių,siekiamustikslus;• ugdomokiniųatsakingumąužpasiektusrezultatus;• atsiskaitymasuždidesnėsapimtiesmedžiagąskatinamokiniusnuolatmokytisirkartotiišmoktąmedžiagą,

vertintisavožinias,likviduotispragas;• kadangiskirtingųdalykųmoduliaibaigiasinetuopačiumetu,taimokiniaigaligeriaupasiruošti,sumažėja

įtampa ir krūvis.

Modulinio mokymo trūkumai:• nedalyvavusiemspamokosemokiniamssunkiausavarankiškaimokytis,nesnėravieno,pritaikytomoduli-

niammokymui,vadovėlio;• mokytojomsdaugilgiaureikiarengtispamokoms.

LIETUVIŲ KALBOS IR MATEMATIKOS PAMOKŲ INTEGRAVIMAS

Dovilė Žaunerūnaitė,Kauno „ Atžalyno“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja;

Jolita Stankevičienė, Kauno „ Atžalyno“ vidurinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja

Daugelis mokytojų puikiausiai supranta, kad bet kokio sėkmingo mokymo pagrindas – mokinio motyvacija. Kuo toliau, tuo dažniau tenka susidurti su motyvacijos mokytis neturinčiais vaikais. Pedagogai skundžiasi moki-nių apatija, išsiblaškymu, nenoru mokytis. Patys mokiniai dažnai akcentuoja, kad per pamokas nuobodu, temos, kurių jie mokosi niekaip nesusijusios su realiu gyvenimu, neturi jokios praktinės naudos. Ypač sudėtinga nemo-tyvuotą, bet gabų aštuntoką sudominti aštuntos klasės literatūros kursu, kai vyrauja tendencija neskaityti ir teigti, kad vadovėliuose pateikti kūriniai nuobodūs. Todėl labai svarbu pasistengti tokį mokinį sudominti ir skatinti jo motyvaciją skaityti ir mokytis, ugdyti kūrybinį mąstymą. Vienas iš būdų – lietuvių kalbos ir matematikos pamokų integravimas. Integravimo pagrindas – matematikos žinių taikymas atliekant lietuvių kalbos ir literatūros užduo-tis. Šiuo atveju mokiniai turėjo pritaikyti per matematikos pamokas gautas statistikos žinias. Statistika – tai kie-

66

kybinių duomenų apie įvairiausius reiškinius rinkimas ir apdorojimas. Statistinis stebėjimas pasižymi planingu, moksliškai organizuotu ir dažniausiai sistemingu tam tikrų duomenų rinkimu. Iš surenkamų statistinių duomenų išvedami rodikliai, padedantys analizuoti ir suprasti tam tikrus reiškinius bei procesus. Mokiniai statistikos žinias turėjo pritaikyti atlikdami literatūros pamokoje gautas užduotis. Literatūros pamokoje mokiniai mokėsi analizuoti grožinį kūrinį – aptarti veiksmo laiką, erdvę, nuotaiką ir veikėjo būseną. Be tradicinių literatūros kūrinio analizės būdų, mokiniams buvo pasiūlyta pritaikyti statistikos rinkimo, lyginimo ir aptarimo metodus. Pirmiausia buvo sudarytos 5 darbo grupės po keturis mokinius (1 pav. „Padėkliuko“ metodas). Kiekviena darbo grupė analizavo skirtingus A. Mickevičiaus poemos „Gražina“ fragmentus ir skaičiavo 4 kalbos dalių pavartojimo dažnumą. Sun-kiai kalbos dalis skiriantiems mokiniams buvo pasiūlyta nustatyti balsių bei priebalsių pasikartojimo dažnumą. Nustatę kalbos dalių, balsių, priebalsių pavartojimo dažnumą, aptarę rezultatus, mokiniai turėjo sudaryti dažnių lenteles (2 pav.), nubraižyti skritulines (3 pav.)., stulpelines, linijines diagramas, o gautus rezultatus palyginti ir išsiaiškinti (4 pav.), kokiu tikslu analizuotame poemos fragmente vartojama tam tikra kalbos dalis. Vėliau atliktą tyrimą turėjo pristatyti klasės draugams, o savo darbą pamokoje įsivertinti.

skatinti jo motyvaciją skaityti ir mokytis, ugdyti kūrybinį mąstymą. Vienas iš būdų – lietuvių kalbos

ir matematikos pamokų integravimas. Integravimo pagrindas – matematikos žinių taikymas

atliekant lietuvių kalbos ir literatūros užduotis. Šiuo atveju mokiniai turėjo pritaikyti per

matematikos pamokas gautas statistikos žinias. Statistika – tai kiekybinių duomenų apie įvairiausius

reiškinius rinkimas ir apdorojimas. Statistinis stebėjimas pasižymi planingu, moksliškai organizuotu

ir dažniausiai sistemingu tam tikrų duomenų rinkimu. Iš surenkamų statistinių duomenų išvedami

rodikliai, padedantys analizuoti ir suprasti tam tikrus reiškinius bei procesus. Mokiniai statistikos

žinias turėjo pritaikyti atlikdami literatūros pamokoje gautas užduotis. Literatūros pamokoje

mokiniai mokėsi analizuoti grožinį kūrinį – aptarti veiksmo laiką, erdvę, nuotaiką ir veikėjo būseną.

Be tradicinių literatūros kūrinio analizės būdų, mokiniams buvo pasiūlyta pritaikyti statistikos

rinkimo, lyginimo ir aptarimo metodus. Pirmiausia buvo sudarytos 5 darbo grupės po keturis

mokinius (1 pav. „Padėkliuko“ metodas). Kiekviena darbo grupė analizavo skirtingus A.

Mickevičiaus poemos „Gražina“ fragmentus ir skaičiavo 4 kalbos dalių pavartojimo dažnumą.

Sunkiai kalbos dalis skiriantiems mokiniams buvo pasiūlyta nustatyti balsių bei priebalsių

pasikartojimo dažnumą. Nustatę kalbos dalių, balsių, priebalsių pavartojimo dažnumą, aptarę

rezultatus, mokiniai turėjo sudaryti dažnių lenteles (2 pav.), nubraižyti skritulines (3 pav.).,

stulpelines, linijines diagramas, o gautus rezultatus palyginti ir išsiaiškinti (4 pav.), kokiu tikslu

analizuotame poemos fragmente vartojama tam tikra kalbos dalis. Vėliau atliktą tyrimą turėjo

pristatyti klasės draugams, o savo darbą pamokoje įsivertinti.

1 pav. „Padėkliukas” 2 pav. Dažnių lentelė

3 pav. Skritulinė diagrama 4 pav. Išvados

Rezultatai

Daiktavardis Veiksmažodis Būdvardis Dalyvis

Dažnis 52 54 33 9


Dažnis 52 54 33 9

1 pav. „Padėkliukas“ 2 pav. Dažnių lentelė






















Rezultatai


Dažnis 52 54 33 9






















Rezultatai


Dažnis 52 54 33 9


Rezultatai

Remdamiesi dažnumo lentelėmis, diagramomis ir literatūros žiniomis, mokiniai turėjo padaryti išvadą, kodėl A. Mickevičiaus poemos „Gražina“ įvairiose teksto dalyse dažniau vartojama tam tikra kalbos dalis, balsiai arba priebalsiai. Pavyzdžiui, mokiniai, tyrę balsių, priebalsių (skardžiųjų ir dusliųjų) dažnumą tekste, formulavo tokias išvadas: „Balsiai padeda sukurti pakilią poemos intonaciją, stiprina kalbos raiškumą, muzikalumą, duslieji prie-balsiai dažnesni tose teksto vietose, kuriose kuriama paslaptinga nuotaika“. Mokiniai, tyrę kalbos dalių dažnumą, išsiaiškino, kad „daiktavardžiai dažniausiai vartojami veiksmo vietai aprašyti, o būdvardžiai – veikėjų būsenai ir veiksmo vietai charakterizuoti, veiksmažodžiai vartojami aprašant įvykius“.

Išvados

Integruota lietuvių kalbos ir matematikos pamoka – sėkmingos pamokos pavyzdys, nes mokiniai, taikydami skirtingų disciplinų žinias praktiškai, įsitikino, kad mokslinė tradicija remiasi tam tikromis prielaidomis. Viena jų sako, kad niekas nėra savaime aišku ir akivaizdu, todėl tiesa turi būti įrodyta objektyviai, pagrįsta faktais, o faktai dažnai yra sistemingai surinkti duomenys. Kita mokslinė prielaida yra ta, kad visi natūralūs reiškiniai turi prie-žastis, t.y. vieni duomenys yra susiję su kitais. Vadinasi, tam tikros kalbos dalies, balsių ar priebalsių dominavimas tekste – nėra atsitiktinis reiškinys. Taigi toks lietuvių kalbos ir matematikos pamokų integravimas pratina mokinį kūrybiškai pažvelgti į mokymosi procesą – taikyti skirtingų, kartais, atrodo, visai nieko bendro tarpusavyje netu-rinčių disciplinų žinias ir tyrimo būdus.

67

DEBATŲ METODO TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE Aldona Vėlyvienė,

A. Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro geografijos mokytoja metodininkė

,,Jūs galite būti teisus, o aš galiu klysti, bet bendromis pastangomis mes galime priartėti prie tiesos“, – teigia Karlas Poperis.

Debatų metodas – tai griežtai reglamentuotas problemų svarstymas, kuriam skiriamas ribotas laikas. Deba-tai — tai žodžių, minčių dvikova.

Be to, debatai :• mokosuvokti,kadnėrairnegalibūtivienosnuomonės;• mokoargumentuotaibeilogiškaimąstytiirkalbėti,aiškintiirpagrįstisavonuomonęfaktais,statistika,gy-

venimiškaispavyzdžiais;• ugdokritinįmąstymąirsavarankiškumą;• skatinaišklausytioponentąirgerbtipriešingąnuomonę;• mokokooperuotis,dirbtikomandojeirlaikytisvienoskomandinėslinijos;• ugdogreitąreakciją(mokėjimąpersiorientuotiišvienossituacijosįkitą);• ugdokalbėjimopriešauditorijąįgūdžius,padedaatsikratytiscenosbaimės,mokokalbosmanierų;• lavinaintelektą,skatinapasitikėtisavimiirkomandosdraugais.Debatų esama įvairaus stiliaus ir formų. Pristatysiu pagal Karlo Poperio stilių parengtą ir pamokai pritaikytą

debatų metodą.

Struktūra

Debatuojant reikia laikytis tam tikros struktūros. Tai reiškia, kad kiekviena komanda turi galimybę kalbėti, klausinėti ir parengti savo argumentus per nustatytą laiką.

Debatai vyksta taip:• Teigiančiųjųkalba(3min).• Kryžminėneigiančiųjųpaklausėjųapklausateigiančiųjųkomandai(2min.).• Neigiančiųjųkalba(3min.).• Kryžminėteigiančiųjųpaklausėjųapklausateigiančiųjųkomandai(2min.).• Apibendrinantiteigiančiųjųkalba(2min.).• Apibendrinantineigiančiųjųkalba(2min.).

Kalbėtojų vaidmenys

Debatų sėkmė priklauso nuo visos komandos darbo. Kaip ir bet kokioje komandoje, kiekvienas narys turi savo vaidmenį. Štai kiekvieno komandos nario užduotys.

Teigiantysis kalbėtojas kalba 3 min.Pasveikina (pvz., gerbiami oponentai, panelės ir ponaičiai, klasės draugai ir t.t.), pristato komandos narius,

primenadebatųtemą;• paaiškinakomandosnuostatądebatuojamostemosatžvilgiu(pvz.,Ašjumsįrodysiu,kadEgiptegyventi

tikrainuostabu),pasako,apiekąkonkrečiaikalbėskiekvienaskomandosnarys;• pateikiasavusargumentus(pvz.,Savonuostatąįrodytipasitelksiušiuosargumentus),juosanalizuoja;Baigia kalbą sakydamas, kad yra pasirengęs kryžminei apklausai.

Neigiantieji paklausėjai kalba 2 min.Klausinėja teigiančiuosius, stengdamasis pateikti kuo daugiau klausimų. Teigiantieji privalo atsakyti į kuo dau-

giau klausimų. Kryžminė apklausa parodo, kaip atidžiai debatuotojai seka vieni kitų kalbas, kaip sugeba pastebėti net ir mažiausią netikslumą priešininko kalboje. Pavyzdžiui, jei kalbantysis sako „labai mažai žmonių tai žino...“, priešininkas visuomet gali įvaryti jį į kampą prašydamas patikslinti „kiek tai yra labai mažai“ ir t.t.

68

Neigiantysis kalbėtojas kalba 3 min.Kaipirteigiantysis,pasveikinadalyvius,sutinkasutemosapibrėžimuarbajįatmetairpasiūlosavoalternatyvą;• atmušateigiančiųjųargumentus;• pateikiasavokomandosnuostatądebatuojamuklausimu,paskirstokalbėtojųroles;• pateikiasavoargumentus.Neigiantysis baigia kalbą, kaip ir teigiantysis, pasakydamas, kad jis pasirengęs kryžminei apklausai. Jį 2 min.

klausinėja teigiančiųjų paklausėjai.

Teigiančiųjų paklausėjai kalba 2 min.• Mandagiaikreipiasiįsavooponentus;• klausinėjaneigiančiuosius,stengdamasispateiktikuodaugiauklausimų.Apibendrinanti teigiančiųjų kalba 2 min.Kreipiasiįvisusdalyvius,sakydamas,kadapibendrinsteigiančiųjųkalbą;• išvardijateigiančiųjųpateiktusargumentus;• pabrėždamasstipriąsiassavokomandospuses,parodogalutinįkontrastątarpabiejųbylų.

Apibendrinanti neigiančiųjų kalba 2 min.Daro viską tą patį kaip ir teigiančiųjų apibendrintojas, akcentuodamas stipriausius savo komandos punktus ir

nepateikdamas naujų argumentų.Laikrodis – mokinys fiksuoja laiką (pvz., Jūs kalbėjote tiek ir tiek minučių, pasibaigus duotam laikui stabdo

kalbėtojus).Dalyvauja vertindamas komandas.

Kaip vertinti kalbas?Prasta kalba Lieka laiko. Mažai argumentų.Neduodami pavyzdžiai.Kalba neįtikinama ir nuolat skaitoma.Nekonkretūs paklausėjų klausimai.

Gera kalbaLabai įtaigi kalba, mintys nuoseklios, neskaitomos iš rašto.Argumentai įrodomi pavyzdžiais.Puikus darbas komandoje.Konkretūs paklausėjų klausimai.

Pamokos plano pavyzdys7 klasė 21 mokinys buvo suskirstyti į komandas: teigiančiųjų – 4 mokiniai, neigiančiųjų – 4 mokiniai,Paklausėjai – dvi komandos po 3 mokinius, apibendinantieji teigiantieji ir neigiantieji – po 3 mokinius, laikro-

dis – 1 mokinys.

Tema: ,, Egiptas“

Pamokos uždaviniai:1. Susipažins su nauju mokymosi metodu – debatais ir jį įvertins.2. Dirbdami debatų metodu, išanalizuos gyvenimo sąlygas Egipte.

Debatų tema: ,, Egipte gyventi gerai‘‘Laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla Priemonės

2 min.Pakartojama praėjusios

pamokos medžiaga.Temos ir uždavinių skelbimas.

Mokiniai atsako į mokytojo pateiktus klausimus. Multimedija

69

4 min.Supažindinu su debatų metodu,

paaiškinu, ką kiekviena komanda turi padaryti

Susipažįsta su užduotimis, mokomąja medžiaga

apie Egiptą.

Vadovėlis, užduočių lapai,priedas (jame nurodyta, kaip pasisveikinti, baigti kalbą, kas

yra bloga ir gera kalba).

15 min. Padedu kiekvienai komandai suprasti debatų metodiką.

Mokiniai ieško argumentų, rengia kalbas.

Vadovėlis,užduočių lapai

14 min. Klausau debatuojančiųjų kalbų. Komandos debatuoja. Paruoštos kalbos

5 min.Refleksija ir įsivertinimas.

Vertiname kartu su mokiniu – laikrodžiu.

1. Mums patiko ar nepatiko dirbti debatų metodu, nes....

2. Mums pamokoje sekėsi ....3. Galėjome geriau.....

4. Norime pagirti.............. už....................

Multimedija

5 min. Įtvirtinimas ir namų darbų skyrimas Multimedija

Debatai plečia regėjimo ir suvokimo ribas. Jie skaidrina mąstymą, padeda geriau suprasti aplinką. Debatai vyksta įvairiomis temomis, o tai padeda visapusiškai tobulėti.

Debatus, kaip mokymo metodą, pasirinkau dar ir dėl to, kad rengdamiesi kalboms su mokinais išbandome įvairius darbo su tekstu bei diskutavimo būdus. Manau, kad visa tai puikiai tiktų mokant ne tik geografijos, bet kitų dalykų.

Iš dalies atrodo, kad tai – žaidimas, kurio metu dvi komandos gvildena tą pačią temą iš savo pozicijų (vieni teigia, kiti juos neigia), bando argumentuotai įtikinti, kad jų pozicija stipresnė. Tačiau tai rimtas darbas, ugdantis mokinių gebėjimus.

SĖKMINGA PAMOKA GIMSTA KURIANTVEIKSMINGAS MOKYMOSI APLINKAS

Laima Daukšytė–Koncevičienė,Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja;

Rytis Koncevičius,Kauno Dainavos vidurinės mokyklos informacinių technologijų kvalifikuotas mokytojas

Sakoma, kad „Visų mokinių visko išmokyti neįmanoma!“, bet „Visus mokinius galima kai ko išmokyti“. Pamoka laikoma sėkminga, kai sėkmę patiria abu: tiek mokytojas, tiek mokinys. Sėkmingai pamokai nepakanka vien gero pamokos plano. Mokytojas nepatirs sėkmingos pamokos skonio, jei neturės gerų santykių su mokiniais.

Mokytojas turi įgyti mokinių pasitikėjimą, mokiniai turi nebijoti klausti, diskutuoti. Kiekvienas iš jų turi pasiek-ti optimaliausių rezultatų. Tik kai kiekvienas mokinys pasiekia maksimaliai tai, ką jis gali, mes galime sakyti, kad pamoka buvo sėkminga.

Norėdama „prisijaukinti“ mokinius (ypač tuos, kuriems nesiseka matematika), bendradarbiaudama su dailės būrelio vadove, technologijų mokytoja, nutariau sukurti matematikos kabineto aplinkas (kaip mokomąją medžia-gą), palankias mokiniams. Padedami mokytojų, vyresniųjų klasių mokiniai siūlė idėjas, kūrė eskizus, rinko me-džiagas, konstravo. Jie piešė geometrines figūras, konstravo maketus iš erdvinių figūrų, siuvo vėliavėles. Mokinių sukurtas miestas iš matematinių figūrų papuošė kabineto sienas.

Rengiant ir įgyvendinant šį projektą mokiniai buvo įtraukti į sąmoningą mokymąsi, atsirado didesnis pasitikė-jimas tarp mokinių ir mokytojos, bendras tikslas siekti tarpusavio supratimo per pamoką ir maksimalios kiekvieno asmeninės sėkmės.

Jaunesniųjų klasių mokiniai, pasinaudodami vyresniųjų sukurtomis mokymosi priemonėmis, ieškojo figūrų, atliko įvairius skaičiavimus. Pvz., viena iš užduočių: geometrinių figūrų mieste surasti visas jiems žinomas figūras ir suskaičiuoti kiek jų yra. Šią užduotį mokiniai atlikinėjo grupėmis ir bendradarbiavo, buvo pasiskirstę, kokias figūras kiekvienas skaičiuos. Vyresnių klasių mokiniams buvo skirta užduotis geometrinių figūrų mieste pasirink-ti po vieną geometrinę figūrą ir, naudojantis matavimo priemonėmis, apskaičiuoti jų ilgį, plotį, plotą, perimetrą,

70

spindulį, skersmenį ir apskritimo ilgį. Vyresnieji mokiniai, atlikdami šias užduotis, galėjo konsultuotis vienas su kitu ir su mokytoju, bendradarbiavo. Pamoka buvo sėkminga, kadangi kiekvienas mokinys patyrė maksimalią sė-kmę. Šioje pamokoje veiksmingas mokymo(si) priemonių taikymas pavertė pamoką sėkminga. Mokymosi aplinka padėjo pasiekti tą tikslą.

Pamokoje, pasinaudodami vyresniųjų mokinių sukurtomis mokymosi priemonėmis, ieškojo figūrų iš vėliavė-lių, kuriose yra užrašytas žodis MATEMATIKA, kurių ir kiekviena raidė sudaryta iš geometrinių figūrų. Reikėjo išvardinti, kiek ir kokių geometrinių figūrų yra jų pavaizduotoje vėliavėlėje. Viena vėliavėlė buvo skirta dviems mokiniams. Atlikus šią užduotį, kiekvienas mokinys turėjo užrašyti savo vardą, kurio kiekviena raidė būtų sudary-ta iš geometrinių figūrų. Po to mokiniai apsikeitė sąsiuviniais ir kiekvienas ieškojo ir skaičiavo, kiek ir kokių figūrų yra pavaizduota klasės draugo varde. Mokiniai šioje pamokoje įtvirtino išeito skyriaus medžiagą, netradiciniu būdu atliko pateiktas užduotis, kurias kaip mokomąją medžiagą sukūrė vyresnieji mokiniai. Šioje pamokoje veiks-mingas mokymo(si) priemonių taikymas pavertė pamoką sėkminga. Mokymosi aplinka, kaip mokomoji medžiaga padėjo pasiekti tą tikslą.

Jaunesniųjų klasių mokiniai, susiskirstę grupėmis, atliko keletą užduočių. Pirmoji užduotis: kabineto erdvėje mokinių sukurtuose maketuose surasti erdvines figūras. Kita užduotis: suskaičiuoti konkrečias erdvines figūras. Kiekvienas grupės narys turėjo surasti skirtingas erdvines figūras ir suskaičiuoti, kiek jų yra. Trečioji užduotis: sugalvoti kiek įmanoma daugiau erdvinių figūrų iš mūsų aplinkos. Atlikę visas užduotis, klasėje suorganizavome mini viktoriną. Mokiniams buvo įdomu dirbti grupėse, bendradarbiauti ir siekti grupės bei savo asmeninio tikslo. Vyresniųjų klasių mokiniams, atpažinus figūras, reikėjo paaiškinti, kur yra erdvinės figūros pagrindas (jei toks yra), pagal duotus duomenis apskaičiuoti viso paviršiaus plotą, šoninio paviršiaus plotą ir tūrį. Mokiniai dirbo poromis, todėl vienas su kitu galėjo konsultuotis ir bendradarbiauti. Pamoka buvo sėkminga, nes ne tik mokiniai, bet ir mokytoja kartu su vaikais patyrė asmeninę sėkmę. Šioje pamokoje mokiniams patiko viktorina, kurioje kie-kvienas mokinys stengėsi, kad jo grupė sėkmingiau pasirodytų.

Tikslingas mokymosi aplinkų kūrimas ir panaudojimas skatina mokinių mokymosi motyvaciją, mokymąsi ben-drauti, bendradarbiauti ir tai mus veda į sėkmingą pamoką.

SĖKMINGOS PAMOKOS GARANTAS – TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TECHNOLOGIJOS

Daiva Alaburdienė, Kauno Veršvų vidurinės mokyklos informacinių technologijų mokytoja metodininkė;

Birutė Dručkutė, Kauno Veršvų vidurinės mokyklos anglų kalbos vyresnioji mokytoja

Pastaruoju metu daug diskutuojama ir rašoma apie sėkmingą pamoką, ją lemiančius veiksnius, tačiau iki šiol

dar niekas nepateikė patvirtinto sėkmingos pamokos recepto. Ir ko gero nepateiks. Nuomonės sutampa tik dėl vieno dalyko – neatskiriama sėkmingos pamokos dalis ir pradžia yra pamokos planavimas.

Daug įvairių veiksnių įtakoja pamokos sėkmę. Tai:• mokymasirmokymasis;• pagalbamokiniui:individualizavimas,diferencijavimasirintegravimas;• santykiai,tvarka,klasėsvaldymas;• namųdarbųskyrimasirjųdiferencijavimas;• edukacinėmokymosiaplinka;• pažangosirpasiekimųvertinimas;• pasiekimaipamokoje,refleksija.

Nepateiksime sėkmingos pamokos scenarijaus ir mes, tik pasidalinsime savo patirtimi, savo sėkme. Sėkminga pamoka yra ta pamoka, kuri pateikta vaikams įdomia forma ir panaudojant jiems įdomias priemones. Kokia yra dažno mokinio artimiausia aplinka? Kas jam svarbu? Patinka mums tai ar ne, bet turime pripažinti – kompiuteris, išmanusis telefonas yra tikrai ne paskutinėje vietoje.

Neapsakomai greitai keičiasi gyvenimas, turi keistis ir mokytojas. Kompiuteriai, internetas, šiuolaikinės ryšio priemonės iš pagrindų keičia kiekvieno žmogaus gyvenimą, jo buitį, veiklą. Naujas galimybes šios technologijos

71

atveria ir šiandienei mokyklai, siekiančiai parengti dabartinius mokinius gyventi nuolat besikeičiančiame pasau-lyje.

Šiuolaikinių technologijų naudojimas mokymo procese skatina mokinius mokytis, pamokos tampa patraukles-nės jaunimui, įdomesnės. Kompiuteriai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Mūsų mokykla turi APPLE kompiuterių klasę ir tai mes stengiamės maksimaliai išnaudoti ugdymo procese. Integruotos anglų kalbos ir infor-macinių technologijų pamokos, panaudojant APPLE ir ne tik APPLE kompiuterius, būna įdomios ir sėkmingos.

Tarpdalykinis integravimas, kaip teigiama Atnaujintose Bendrosiose programose (Pradinio ir pagrindinio ug-dymo bendrosios programos, 2008), „sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti ben-drąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartoji-mosi ir didelių mokymosi krūvių“. Mes dar pridėtume, padaro pamokas įdomesnes ir sėkmingesnes.

MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT: NUO INFORMAVIMO PRIE VEIKLINIMO

Evelina Milerienė, Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos etikos mokytoja,

„Kūrybinių partnerysčių“ projekto kuratorė;Izolda Zakarauskienė,

Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Kauno „Žiburio“ vidurinė mokykla įgyvendina „Kūrybinių partnerysčių“ projektą. Mokykloje dirba kūrybos agentas ir kurianti praktikė – televizijos ir kino režisierė. Projekte dalyvauja 22 aštuntos klasės mokiniai ir sep-tyni mokytojai.

Projektas vyksta pamokų laiku, nesilaikant įprastos pamokos struktūros ir laiko. Kartą per savaitę mokiniams būna viena netradicinė pamoka. Penkių valandų trukmės pamokoje mokomasi įvairių dalykų. Visi projekto mo-kytojai ir mokiniai pamokoje dalyvauja kartu nuo jos pradžios iki pabaigos. Pamokos šūkis: „Visi esame lygūs tik su skirtingomis patirtimis“. Poilsis tarp veiklų nesutampa su mokyklos pertraukų laiku.

Bendradarbiaudami mokytojai ir mokiniai mokosi derinti skirtingą patirtį, kelti klausimus, abejoti supranta-mais dalykais, priimti iššūkius, vertinti, derinti vieno mokomojo dalyko tikslus su kitais dalykais, apmąstyti savo veiklą ir pokyčius, ieškoti sprendimų. Taip atsirado netikėtas dalykinės integracijos sprendimas. Įvairių dalykų: etikos, lietuvių k., matematikos, fizikos, geografijos, informatikos ir dailės mokytojai, bendradarbiaudami su mo-kiniais ir kūrėjais, įsteigė mokyklos radijo stotį Žiburys FM. Pritaikydami fizikos žinias apie garsą ir jo perdavi-mo būdus, mokiniai suprojektavo radijo tinklą ir instaliavo jo komponentus: stiprintuvą, kolonėles, mikrofonus, laidus ir t.t. Dailės mokytojos padedami vizualizavo studijos erdvę, pritaikė radijo laidoms vesti ir poilsiui. Laidų vedimo įgūdžių mokiniai įgijo praktikuodamiesi su žurnaliste. Mokiniai mokėsi rengti interviu, filmuoti, kalbėti prieš kamerą, rašyti ir redaguoti skaitomus tekstus.

Kartu su mokytojais mokiniai rengia penkias mokomąsias radijo laidas: „Oro ir vandens transportas“, „Romeo ir Džiuljeta“, „Proporcijos ir tūriai“, „Žmogaus teisės ir lygios galimybės“, „Europos Sąjungos valstybės“. Bendra-darbiaudami ieško įdomių faktų, netradicinių dalykų integravimo sprendimų.

Pirmoji tiesioginė laidos „Oro ir vandens transportas“ transliacija mokyklos bendruomenei vyko 40 minu-čių, dviejų ilgųjų pertraukų metu. Laidos tema siejasi su fizika – Archimedo dėsniu. Iššūkis – integruoti ir kitus mokomuosius dalykus (1 priedas). Tai atsispindi laidos rubrikose: Žinių tarnyba; Smegenų diktantas (klausimai mokyklosbendruomenei); Reaguok greitai (viktorina);Tai bent. Geras! (įdomūs faktai). Rubrikoje Prie kavos tiesioginio eterio metu mokiniai kalbino oro balionų pilotę ir instruktorę Agnę Simonavičiūtę, laivų modeliavimo būrelio vadovą Algimantą Repečką.

Informacinių technologijų, lietuvių kalbos, dailės žinias ir įgūdžius mokiniai pritaiko redaguodami tekstus, viešindami juos mokyklos tinklapyje, facebook grupėje, siųsdami miesto dienraščiams.

Dirbdami kartu, mokiniai ir mokytojai išmoko naujų bendradarbiavimo metodų, sistemingo savo veiklos ir pasiekimų reflektavimo. Mokiniams mokymasis tapo įdomesnis, visi atrado naujų idėjų, išmoko mokytis iš patir-ties ir praktikos

72

1 priedas. Laidos rubrikų turinys integruoja fizikos, matematikos, geografijos, etikos, lietuvių kalbos, informacinių technologijų, dailės mokomuosius dalykus.

galimybės”, „Europos Sąjungos valstybės”. Bendradarbiaudami ieško įdomių faktų, netradicinių

dalykų integravimo sprendimų.

Pirmoji tiesioginė laidos Oro ir vandens transportas transliacija mokyklos bendruomenei

vyko 40 minučių, dviejų ilgųjų pertraukų metu. Laidos tema siejasi su fizika – Archimedo dėsniu.

Iššūkis – integruoti ir kitus mokomuosius dalykus (1 priedas). Tai atsispindi laidos rubrikose:

Žinių tarnyba; Smegenų diktantas (klausimai mokyklos bendruomenei); Reaguok greitai

(viktorina); Tai bent. Geras! (įdomūs faktai). Rubrikoje Prie kavos tiesioginio eterio metu

mokiniai kalbino oro balionų pilotę ir instruktorę Agnę Simonavičiūtę, laivų modeliavimo būrelio

vadovą Algimantą Repečką.

Informacinių technologijų, lietuvių kalbos, dailės žinias ir įgūdžius mokiniai pritaiko

redaguodami tekstus, viešindami juos mokyklos tinklapyje, facebook grupėje, siųsdami miesto

dienraščiams.

Dirbdami kartu, mokiniai ir mokytojai išmoko naujų bendradarbiavimo metodų, sistemingo

savo veiklos ir pasiekimų reflektavimo. Mokiniams mokymasis tapo įdomesnis, visi atrado naujų

idėjų, išmoko mokytis iš patirties ir praktikos

1 priedas. Laidos rubrikų turinys integruoja fizikos, matematikos, geografijos, etikos,

lietuvių kalbos, informacinių technologijų, dailės mokomuosius dalykus.

KŪRYBIŠKUMO IR VERSLUMO KOMPETENCIJŲ UGDYMAS PROJEKTE „CREATIVE INDUSTRY

PRIMARY SCHOOLS (CIPS) “EC Project Grant 517960–LLP–1–2011–1–IT–COMENIUS–CMP

Rasa Krulikauskienė, Kauno šv. Pranciškaus mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė;

Rozvita Brazaitienė,Kauno šv. Pranciškaus mokyklos informacinių technologijų mokytoja ekspertė

Dalyvavimas projektinėje veikloje daro didelį poveikį vidinei mokinių motyvacijai. Mokymas projekto metu tampa mokymusi, kai mokinys yra atsakingas už savo veiklą ir jos rezultatus. Projekte įgautos kompetencijos, geresnis savęs ir draugų pažinimas leidžia aktyviau įsitraukti į mokymąsi, patirtas sėkmės jausmas motyvuoja tolesnei veiklai.

CIPS projekto tikslas – skatinti scenos ir vaizduojamojo meno integravimą į jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių kūrybiškumo ir verslumo kompetencijų ugdymo veiklą. Siekiama, kad jauni žmonės ugdytųsi originalias idėjas kompetencijoms reikšti, rastų išteklių joms įgyvendinti, siekti kūrybiško ir konkretaus rezultato. Taip pat siekiama skatinti saviraišką, domėjimąsi simbolių pasauliu ir atverti galimybes europiniam identitetui kurti.

Projekto metu numatytos trys pagrindinės veiklos rūšys:• Gerosios patirties pavyzdžių analizė ir sklaida. Tiriamasis darbas, kuriame aprašomi meninio ugdymo

metodai ir būdai, eksperimentiniai ugdymo modeliai, skirti jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių verslumui ugdyti visose projekte dalyvaujančiose šalyse.

• Specialios kūrybiškumo ir verslumo ugdymo programos sudarymas ir kvalifikacijos kėlimo moky-mai, skirti mokyklų darbuotojams ugdytis kūrybiškumo ir verslumo kompetencijas.

73

• Kūrybinės dirbtuvės jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokiniams. Dalyviams skirti užsiėmimai pa-rengti pagal bandomąją metodiką. Mokiniai kūrybinėje veikoje įgyja verslumo pradmenis, mokosi laiko ir išteklių vadybos. Kūrybinėse dirbtuvėse siekiama meno disciplinų ir bendrųjų kompetencijų sinergijos, ugdomos vertybi-nės nuostatos bei tarpkultūrinė kompetencija.

Gerosios patirties tyrimasGerosios patirties pavyzdžių rinkimas vykdomas siekiant integruotai įvertinti esamos situacijos analizę, part-

nerių atliktą kiekvienoje šalyje. Informacija buvo renkama pildant aprašymo formas, kurios ir pateikiamos kata-loge. Kiekviena šalis partnerė pristato maždaug 10 pavyzdžių.

Gerosios patirties pavyzdžių katalogas sudarytas siekiant išsamiai aprašyti ir pateikti kiekvienoje projekte daly-vaujančioje šalyje naudojamus menų disciplinų panaudojimo būdus ir metodus bei eksperimentus, skirtus ugdyti „verslumo dvasiai“ ir kūrybiškumui.

Tyrimo metu surinkti 48 kūrybiškumo ir verslumo ugdymo pavyzdžiai iš penkių šalių (Italijos, Lietuvos, Len-kijos, Graikijos ir Turkijos). Aprašytieji projektai buvo organizuoti siekiant ugdyti jaunesniojo mokyklinio am-žiaus mokinių bei jų mokytojų kūrybiškumą ir verslumą.

Įvertinus tarptautinį kontekstą ir palyginus CIPS projekto partnerių pasiūlytus gerosios patirties pavyzdžius, galima daryti išvadą, kad kūrybiškumo ir verslumo ugdymo svarba pripažįstama, tačiau įvairios institucijos kiek skirtingai interpretuoja šių kompetencijų supratimą. Kūrybiškumas suprantamas ir kaip meninių gebėjimų ugdy-mas, ir kaip mąstymo lankstumo bei gebėjimo spręsti problemas lavinimas.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tą faktą, kad iš tiesų yra labai nedaug projektų, skirtų mokytojų verslumo kompetencijoms ugdyti bei metodologijai perteikti. Apie kūrybiškumą ir verslumą daug kalbama, tačiau mokymų ir kursų pasiūla nėra didelė. Galima daryti išvadą, kad mokytojams reikia rengti kuo įvairesnius kursus, kūrybines dirbtuves, mokymus ir seminarus, kad ugdytojai patys išbandytų įvairius kūrybiškumo ir verslumo ugdymo me-todus ir galėtų juos taikyti.

Gerosios patirties kataloge aprašytų projektų organizatoriai teigia, kad tokią veiklą vykdyti yra prasminga, ir suvokia mokyklai iškilusį poreikį imtis kūrybiškumo ir verslumo ugdymo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šias kompetencijas reikia ugdytis tiek mokytojams, tiek mokiniams. Taip jiems suteikiama galimybė ateityje efektyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Speciali kūrybiškumo ir verslumo ugdymo programa ir kvalifikacijos kėlimo mokymai.Bendradarbiaudami su Kauno pedagogų kvalifikacijos centru, projekto koordinatoriai parengė programą ir

organizavo mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarą. Mokymų dalyviai, projekto tikslinė grupė susipažino su di-daktinėmis nuostatomis, orientuotomis į mokinio asmenybės auginimą, įgavo kompetencijų, reikalingų kūrybiš-kumui ir verslumui ugdyti, kad galėtų kartu su meninio ugdymo specialistais organizuoti kūrybiškumo studijas mokiniams. Mokytojai diskutavo apie kūrybiškumui ir verslumui ugdyti reikalingas sąlygas, praktiškai išbandė daugybę įvairių aktyviųjų metodų. Mokymų dalyviai pastebėjo, kad mokinių verslumo kompetencijoms atsiskleis-ti ypač geras sąlygas sudaro „Lietuvos Junior Achievement“ – ne pelno organizacija, jaunimo verslo ir ekonominio švietimo programų lyderė Lietuvoje. Organizuojant kūrybines dirbtuves, nutarta įkurti ir mokinių mokomąsias bendroves, taip užtikrinant kūrybiškumo ir verslumo subalansuotą ugdymą.

Kūrybinės dirbtuvės jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokiniams.Kauno šv. Pranciškaus mokykloje vykdomo projekto CIPS metu buvo organizuotos trejos kūrybinės dirbtu-

vės mokiniams. Kūrybinio rašymo dirbtuvės mokomoji bendrovė priėmė pirmuosius užsakymus vaikų kūrybos kalendoriams. Ši kūrybinė veikla paskatino mokinius pamilti gimtąją kalbą, nebijoti žaisti žodžiais, ieškoti naujų raiškos formų, teksto ir formos bei spalvos sąsajų. Tarpkultūrinės mozaikos dirbtuvės dalyviai ne tik išmoko nau-jos mozaikos technikos, bet dar įgijo laiko ir išteklių planavimo įgūdžių, patobulino bendravimo ir bendradarbia-vimo kompetencijas. Kūrybinės dirbtuvės, skirtos muzikiniam kūrybiškumui ugdyti, suteikė progą mažiausiems projekto dalyviams, pirmokams, tapti džiunglių garsų kūrėjais, pajusti garso ir judesio vienovę. Mokiniai galėjo išbandyti daugybę muzikos instrumentų ir patys juos kurti bei pažinti turtingą gamtos garsų pasaulį.

Daugiau informacijos http://www.cipsproject.it/lt/

74

DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS MATEMATIKOS PAMOKOSE

Jūratė Pakalniškienė,Kauno suaugusiųjų mokymo centro matematikos mokytoja metodininkė;

Drąsutė Jatkonienė, VDU „Rasos“ gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė

Mokiniai yra labai skirtingi. Gera pamoka pasižymi tuo, jog šių skirtybių yra paisoma, tačiau vienu metu atsi-žvelgti į visas skirtybes yra vargiai įmanoma. Todėl planuojant pamoką reikia numatyti, į kurias jų bus sutelkiamas dėmesys.

Mokinius skirstome į grupes:• pagalugdymo(si)poreikius,• pagalmokymosipasiekimus:taikomasdurstiniometodas,t.y.vienosgrupėsnariaigaunaskirtingosudėtin-

gumo uždavinius ir privalo juos vienas kitam paaiškinti,• pagaldarbotempą:taikomasmokymositempoduetometodas,t.y.kiekvienasmokinysdirbajamįprastu

tempu, po to aptaria savo sprendimą su panašiu greičiu dirbančiais mokiniais,• pagalinteresus:taikomasmažųgrupiniųprojektųmetodas,t.y.išpateiktųuždaviniųmokiniaiišsirenkatą,

kuris juos labiausiai domina.Mokiniai, turintys tuos pačius ugdymo poreikius, suskirstomi į grupes. Jei kuris nors mokinys turi silpnybių,

kurių neturi nė vienas kitas klasėje, tada jam priskiriamas stiprus mokinys, kuris padeda įveikti nežinomas spragas arba dirba vienas, nuolatos suteikiant jam paramą.

Atskiroms grupėms išdalinama specialiai jų poreikiams pritaikyta medžiaga, informuojama apie darbo eigą ir šiam darbui skirtą laiką. Pirmiausia dirbama individualiai, po individualaus darbo rezultatai aptariami grupėje. Kartais nurodoma, ką pirmiausia reikia atlikti savarankiškai, dar prieš pradedant aptarimą grupėje. Kadangi in-dividualiam grįžtamajam ryšiui apie kiekvieno atliktą darbą prireiktų labai daug laiko, todėl, pasibaigus aptarimo etapui, mokiniams išdalinami lapai su uždavinių sprendimais. Mokiniams atlikus užduotį, patikrinama, kokią pa-žangą padarė mokiniai. Priklausomai nuo gauto rezultato ir turimo laiko, skiriamos tolesnės į reikiamus ugdymo poreikius nukreiptos užduotyss arba atidedamos vėlesniam laikui.

Darbas klasėje Darbas namuoseUžduotys visiems

mokiniams

Užduotys turintiems sunkumų

Užduotys smalsiems

Užduotys visiems

mokiniams

Užduotys turintiems sunkumų

Užduotys smalsiems

10;11a, c, d, e, h.

Raskite funkcijos f(x) reikšmių mažėjimo inter-

valus: f(x)=–x2–2x+10;f(x)=2x2–6x+8;f(x)=x5–20x+1.

Didėjimo intervalus:f(x)=4x2–4x+1;f(x)=1\4x4+x2.

11j;Raskite funk-

cijos didėjimo, mažėjimo intervalus,

nubraižykite funkcijos grafiką:

f(x) = x2–3x, x<3 3–x, x≥3

Iš skyrelio „Prisiminkite“ 441, 473, 11b,

f, g

Raskite funkcijų monotoniškumo

intervalus:y=6x–3;y=2|x|–5;y=8–x/5;

y=7x2–12x+3.

11i, k, 445

Skirtingi yra klasės mokinių uždavinių sprendimo greičiai, todėl parenkami atitinkamo sudėtingumo uždavi-niai, kad jie įstengtų juos išspręsti. Ta pati užduotis, kuri vieniems yra per sunki, kitiems bus per lengva. Remiantis šiomis žiniomis, mokiniai suskirstomi į grupes, kurių pasiekimo lygiai yra panašūs.

Grupėse dirbama durstiniu metodu: pagal keturis pasiekimų lygius sudaromos viena ar kelios to paties pasieki-mų lygio grupės. Kiekvienas mokinys dirba individualiai, po to aptaria savo darbo rezultatus grupėse.

75

Tikrinamojji užduotis

Diagnostinė užduotis Taškai

Savarankiškas darbas Pasirenkant užduotįTaškai

Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuo1. Kokio skaičiaus ir jo kvadrato suma 7 kartus didesnė už patį skaičių

2t Išspręskite sudarę lygtį:1. Stačiakampės lentos plotas 5400 cm2 . Nuo jos nupjautas stačiakampio formos gaba-las, kurio plotis lygus lentos pločiui, o ilgis 1,5 m. Likusi lentos dalis sudaro kvadratą. Raskite jo plotą (Ats.: 900 cm2).

Išspręskite sudarę lygtį:1. Iš stačiakampio skardos lakšto padaryta dėžė. Lakšto kampuose iškirpta po kvadratą, kurio kraštinė 5 cm, o likusieji kraštai užlenkti. Kokio dydžio buvo skardos lakštas, jei jo ilgis buvo dvigubai didesnis už plotį ir jeigu dėžutės tūris 1500 cm3?

4/6

2. Už prekių iškrovimą sumokėta 40 Lt. Kadangi į darbą atėjo 3 dar-bininkais daugiau negu buvo susitarta, tai kiekvienas gavo 3 Lt mažiau, negu buvo numatyta. Kiek darbininkų buvo?

4t 2. Sudarę lygčių sistemą išspręskite uždavinį:Mokykla nupirko 20 porų slidžių ir 6 poras pačiūžų už 128 Lt. Kitą kartą nupirko 24 poras slidžių ir 8 poras pačiūžų už 160 Lt. Kiek kainavo pora pačiūžų ir viena pora slidžių (Ats.: 4 Lt slidės ir 8 Lt pačiūžos).

2. Sudarę lygčių sistemą išspręskite uždavinį: Iš Ruminių kaimo į Kėdainius išvyko turistas. Po 1 val. 20 min. iš to paties kaimo, ta pačia kryptimi išvyko dvira-tininkas, kuris po 30 min. turistą pralenkė. Atvykęs į Kėdainius, dviratininkas nesustojęs grįžo atgal ir sutiko turistą po 1 val. 30 min. po pirmojo susitikimo. Raskite jų greičius, jei atstumas tarp Ruminių kaimo ir Kėdainių 24km(11x=3y;4,5km/h)(3x+5y=96.16.5km/h)

4/7

Komentaras: Užduotys gali būti ir kitos, svarbu, kad mokiniai pastebėtų savo klaidas, analizuotų su mokytoju, dar kartą išsiaiškintų uždavinio sprendimą.

Taikomas tempo duetas. Visiems mokiniams išdalinami vienodo sunkumo uždaviniai spręsti lapuose, kuriuose pateikti uždaviniai privalomi bei papildomi.

Diagnostinė užduotis. (Mokiniai gali patys pasirinkti, kokią užduotys atliks.)

Patenkinamas lygmuo Taškai Pagrindinis lygmuo Taškai

1. Nubraižytasfunkcijosf(x)=ax+b

grafiko eskizas.Kokie a ir b ženklai?

0

y

x -2

0 x

y

f(x)=ax+b

Diagnostinė užduotis Taškai Savarankiškas darbas pasirenkant užduotį Taškai

Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuo

1. Kokio skaičiaus ir jo kvadrato suma 7 kartus didesnė už patį skaičių

2. Už prekių iškrovimą sumokėta 40 Lt. Kadangi į darbą atėjo 3 darbininkais daugiau negu buvo susitarta, tai kiekvienas gavo 3 Lt mažiau, negu buvo numatyta. Kiek darbininkų buvo?

2t

4t

Išspręskite sudarę lygtį:

1. Stačiakampės lentos plotas 5400 cm2 . Nuo jos nupjautas stačiakampio formos gabalas, kurio plotis lygus lentos pločiui, o ilgis 1,5 m. Likusi lentos dalis sudaro kvadratą. Raskite jo plotą (Ats.: 900 cm2).

2. Sudarę lygčių sistemą išspręskite uždavinį:

Mokykla nupirko 20 porų slidžių ir 6 poras pačiūžų už 128 Lt. Kitą kartą nupirko 24 poras slidžių ir 8 poras pačiūžų už 160 Lt. Kiek kainavo pora pačiūžų ir viena pora slidžių (Ats.: 4 Lt slidės ir 8 Lt pačiūžos).


1. Iš stačiakampio skardos lakšto padaryta dėžė. Lakšto kampuose iškirpta po kvadratą, kurio kraštinė 5 cm, o likusieji kraštai užlenkti. Kokio dydžio buvo skardos lakštas, jei jo ilgis buvo dvigubai didesnis už plotį ir jeigu dėžutės tūris 1500 cm3?


Iš Ruminių kaimo į Kėdainius išvyko turistas. Po 1 val. 20 min. iš to paties kaimo, ta pačia kryptimi išvyko dviratininkas, kuris po 30 min. turistą pralenkė. Atvykęs į Kėdainius, dviratininkas nesustojęs grįžo atgal ir sutiko turistą po 1 val. 30 min. po pirmojo susitikimo. Raskite jų greičius, jei atstumas tarp Ruminių kaimo ir Kėdainių 24 km (11x = 3y; 4,5km/h) (3x + 5y = 96. 16.5 km/h)

4/6

4/7


Taikomas tempo duetas. Visiems mokiniams išdalinami vienodo sunkumo uždaviniai

spręsti lapuose, kuriuose pateikti uždaviniai privalomi bei papildomi.

1.1. Diagnostinė užduotis. (Mokiniai gali patys pasirinkti, kokią užduotys atliks.)

Patenkinamas lygmuo

Taškai

Pagrindinis lygmuo

Taškai

1. Nubraižytas funkcijos f(x) = ax + b grafiko eskizas. Kokie a ir b ženklai?

1

1. Kurios iš duotųjų funkcijų

grafikas pavaizduotas brėžinyje? 1) y

3(x + 1) 3) y 6 – 3x

2) y 3(x – 1) 4) y x – 3

2

1

1. Kurios iš duotųjų funkcijųgrafikas pavaizduotas

brėžinyje?y=3(x+1)3)y=6–3xy = 3(x – 1) 4) y = x – 3

0

y

x -2

0 x

y

f(x)=ax+b

Diagnostinė užduotis Taškai Savarankiškas darbas pasirenkant užduotį Taškai

Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuo

1. Kokio skaičiaus ir jo kvadrato suma 7 kartus didesnė už patį skaičių

2. Už prekių iškrovimą sumokėta 40 Lt. Kadangi į darbą atėjo 3 darbininkais daugiau negu buvo susitarta, tai kiekvienas gavo 3 Lt mažiau, negu buvo numatyta. Kiek darbininkų buvo?

2t

4t


1. Stačiakampės lentos plotas 5400 cm2 . Nuo jos nupjautas stačiakampio formos gabalas, kurio plotis lygus lentos pločiui, o ilgis 1,5 m. Likusi lentos dalis sudaro kvadratą. Raskite jo plotą (Ats.: 900 cm2).


Mokykla nupirko 20 porų slidžių ir 6 poras pačiūžų už 128 Lt. Kitą kartą nupirko 24 poras slidžių ir 8 poras pačiūžų už 160 Lt. Kiek kainavo pora pačiūžų ir viena pora slidžių (Ats.: 4 Lt slidės ir 8 Lt pačiūžos).


1. Iš stačiakampio skardos lakšto padaryta dėžė. Lakšto kampuose iškirpta po kvadratą, kurio kraštinė 5 cm, o likusieji kraštai užlenkti. Kokio dydžio buvo skardos lakštas, jei jo ilgis buvo dvigubai didesnis už plotį ir jeigu dėžutės tūris 1500 cm3?


Iš Ruminių kaimo į Kėdainius išvyko turistas. Po 1 val. 20 min. iš to paties kaimo, ta pačia kryptimi išvyko dviratininkas, kuris po 30 min. turistą pralenkė. Atvykęs į Kėdainius, dviratininkas nesustojęs grįžo atgal ir sutiko turistą po 1 val. 30 min. po pirmojo susitikimo. Raskite jų greičius, jei atstumas tarp Ruminių kaimo ir Kėdainių 24 km (11x = 3y; 4,5km/h) (3x + 5y = 96. 16.5 km/h)

4/6

4/7


Taikomas tempo duetas. Visiems mokiniams išdalinami vienodo sunkumo uždaviniai

spręsti lapuose, kuriuose pateikti uždaviniai privalomi bei papildomi.

1.1. Diagnostinė užduotis. (Mokiniai gali patys pasirinkti, kokią užduotys atliks.)

Patenkinamas lygmuo

Taškai

Pagrindinis lygmuo

Taškai

1. Nubraižytas funkcijos f(x) = ax + b grafiko eskizas. Kokie a ir b ženklai?

1

1. Kurios iš duotųjų funkcijų

grafikas pavaizduotas brėžinyje? 1) y

3(x + 1) 3) y 6 – 3x

2) y 3(x – 1) 4) y x – 3

2

2

2. Išspręskite nelygybę: 4x – 3 – x2 > 0 2

2. Išspręskite nelygybę

Taškai 3-4 5 6 7 8 9-10 11-13 14-15

Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10

Kiekvienas mokinys pirmiausia aiškinasi uždavinius savarankiškai. Baigęs tą daryti,

atsistoja ir parodo, jog nori aptarti pirmąją užduotį. Kitam mokiniui atsistojus ir davus ženklą, jog

jis taip pat atliko šią užduotį, abu mokiniai sudaro porą, tarpusavyje lygina savo individualaus darbo

rezultatus, vienas kitą pataiso bei papildo. Tuo metu, kai vieni jau bendradarbiauja porose, kiti vis

dar dirba individualiai. Palyginę savo individualaus darbo rezultatus, mokiniai imasi kitos

užduoties. Tas, kuris baigė darbą, vėl signalizuoja atsistodamas ir parodo, kurią užduotį norėtų

aptarti. Dar vienam mokiniui atsistojus ir parodžius, jog jis atliko tą pačią užduotį, abu mokiniai

sudaro porą, lygina tarpusavyje savo individualaus darbo rezultatus, vienas kitą pataiso bei

papildo.Tuo metu, kai vieni jau bendradarbiauja porose, kiti vis dar dirba individualiai. Tolesnės

užduotys atliekamos kartojant tą pačią eigą. Tie, kurie atliko privalomas užduotis, imasi papildomų,

kurių nebūtina atlikti visiems klasės mokiniams. Kaskart, atlikus papildomą užduotį, greitesnieji

mokiniai taip pat turėtų ją aptarti porose. Kadangi mokymosi tempo dueto metodas kiekvienam

suteikia galimybę dirbti jam įprastu greičiu, reikia numatyti konkrečią šio darbo pabaigą. Kuo

heterogoniškesnė mokymo grupė, tuo didesni bus užduočių atlikimo skirtumai. Tie, kurie bus

nespėję atlikti privalomų užduočių, privalės jas užbaigti namuose. Jeigu dauguma mokinių jau yra

atlikę tam tikras papildomas užduotis, galima aptarti dar ir jas. Jeigu jas atliko tik keletas mokinių,

joss surenkamos ir patikrinamos namuose arba šiems mokiniams išdalinami lapai su sprendimais.

2. Išspręskite nelygybę: 4x – 3 – x2 > 0

2


29

2122

2

x

xx 3

3. Kokios turi būti kintamojo x reikšmės, kad funkcija

f(x) = 1213

xx įgytų reikšmę mažesnę už 1? 3

3. Nustatykite funkcijos apibrėžimo sritį

h(x) 51

)3lg(

x

xx

3

4. Raskite funkcijos y = (x2 – 1)(5 – 4x ) išvestinę. 2

4. Raskite funkcijos y

2314

2

2

xx išvestinę. 3

5. Tiesė liečia funkcijos y = x2 + 2 grafiką taške, kurio abscisė x0 = -1. Raskite tos liestinės pasvirimo kampo tangentą.

3

5. Raskite kreivės y 22

xx tašką,

per kurį nubrėžta liestinė su ašimi 0x sudaro 135 0 kampą.

4

3

76


Taškai 3-4 5 6 7 8 9-10 11-13 14-15

Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10



















2


29

2122

2

x

xx 3


f(x) = 1213



h(x) 51

)3lg(

x

xx

3



2314

2

2

xx išvestinę. 3


3


xx tašką,


4

3


Taškai 3-4 5 6 7 8 9-10 11-13 14-15

Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10



















2


29

2122

2

x

xx 3


f(x) = 1213



h(x) 51

)3lg(

x

xx

3



2314

2

2

xx išvestinę. 3


3


xx tašką,


4

3

4. Raskite funkcijos y = (x2 – 1)(5 – 4x ) išvestinę. 24. Raskite funkcijos y =

Taškai 3-4 5 6 7 8 9-10 11-13 14-15

Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10



















2


29

2122

2

x

xx 3


f(x) = 1213



h(x) 51

)3lg(

x

xx

3



2314

2

2

xx išvestinę. 3


3


xx tašką,


4

3

5. Tiesė liečia funkcijos y = x2+2grafikątaške,kurio abscisė x0 = –1. Raskite tos liestinės

pasvirimo kampo tangentą.3

5. Raskite kreivės y =

Taškai 3-4 5 6 7 8 9-10 11-13 14-15

Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10



















2


29

2122

2

x

xx 3


f(x) = 1213



h(x) 51

)3lg(

x

xx

3



2314

2

2

xx išvestinę. 3


3


xx tašką,


4 tašką,

per kurį nubrėžta liestinė su ašimi 0x sudaro 1350 kampą.

4

Taškai 3 – 4 5 6 7 8 9 – 10 11 – 13 14 – 15

Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10

Kiekvienas mokinys pirmiausia aiškinasi uždavinius savarankiškai. Baigęs tą daryti, atsistoja ir parodo, jog nori aptarti pirmąją užduotį. Kitam mokiniui atsistojus ir davus ženklą, jog jis taip pat atliko šią užduotį, abu mokiniai sudaro porą, tarpusavyje lygina savo individualaus darbo rezultatus, vienas kitą pataiso bei papildo. Tuo metu, kai vieni jau bendradarbiauja porose, kiti vis dar dirba individualiai. Palyginę savo individualaus darbo rezulta-tus, mokiniai imasi kitos užduoties. Tas, kuris baigė darbą, vėl signalizuoja atsistodamas ir parodo, kurią užduotį norėtų aptarti. Dar vienam mokiniui atsistojus ir parodžius, jog jis atliko tą pačią užduotį, abu mokiniai sudaro porą, lygina tarpusavyje savo individualaus darbo rezultatus, vienas kitą pataiso bei papildo.Tuo metu, kai vieni jau bendradarbiauja porose, kiti vis dar dirba individualiai. Tolesnės užduotys atliekamos kartojant tą pačią eigą. Tie, kurie atliko privalomas užduotis, imasi papildomų, kurių nebūtina atlikti visiems klasės mokiniams. Kaskart, atlikus papildomą užduotį, greitesnieji mokiniai taip pat turėtų ją aptarti porose. Kadangi mokymosi tempo dueto metodas kiekvienam suteikia galimybę dirbti jam įprastu greičiu, reikia numatyti konkrečią šio darbo pabaigą. Kuo heterogoniškesnė mokymo grupė, tuo didesni bus užduočių atlikimo skirtumai. Tie, kurie bus nespėję atlikti privalomų užduočių, privalės jas užbaigti namuose. Jeigu dauguma mokinių jau yra atlikę tam tikras papildomas užduotis, galima aptarti dar ir jas. Jeigu jas atliko tik keletas mokinių, jos surenkamos ir patikrinamos namuose arba šiems mokiniams išdalinami lapai su sprendimais.

Aukščiau pristatytieji diferencijavimo metodai, taikant pamokoje mokymąsi bendradarbiaujant, yra orientuoti į visus klasės mokinius, todėl čia nuolatos kaitaliojamos individualaus darbo ir darbo grupėse arba porose formos, tačiau individualus ugdymas gali reikšti taip pat ir atskirą pavienių mokinių ugdymą. Mokinių ugdymas vykdo-mas atsižvelgus į mokymosi pasiekimus, pagal kuriuos nustatomas ugdymo poreikis. Kita vertus, ugdymas gali orientuotis ir į mokinių interesus.

Pamoką, kuria siekiama patenkinti skirtingus atskirų mokinių ugdymosi poreikius, vadiname individualiza-vimu arba individualizuotu mokymusi. Iš esmės kiekvienas mokinys mokosi skirtingai ir kiekvienam reikia vis kitokio ugdymo. Individualus ugdymas paprastai suprantamas kaip pagalba silpnesniems mokiniams, kad šie galėtų įveikti savo mokymosi sunkumus, ir stipresniesiems, kad šie dar geriau išvystų išskirtines savo stiprybes. Individualus ugdymas paprastai įgyvendinamas per mokymosi diferencijavimą grupėse.

Atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, parenkama ugdymo poreikiams tinkama mokomoji medžiaga – uždaviniai bei metodai, diferencijavimas priartėja prie individualizavimo keliamų tikslų.

Mokymasis bendradarbiaujant atveria mokytojams galimybes individualiai padėti mokiniams ir individualiai juos konsultuoti:

• susikoncentruotiįvisųmokiniųsprendimouždaviniųįgūdžiųugdymą,• siektididesnioindividualizavimomatematikospamokose,• įtrauktiįšįprocesąirkitusmokomuosiusdalykus,t.y.fiziką,informatiką,chemiją.Pavyzdžiui, matematikos ir chemijos žinių vertinimui skirta užduotis:Kolba buvo pilna druskos tirpalo. Po to 1/n jo nupilta į mėgintuvėlį, o kolboje likęs tirpalas virinamas tol,

kol druskos kiekis procentais padidėjo dvigubai. Tada į kolbą buvo supiltas mėgintuvėlyje esantis tirpalas, dėl to druskos kiekis padidėjo p% , palyginti su pradiniu:

• Kiekprocentųdruskosbuvopradiniametirpale?

77

• Kuriąpradiniotirpalodalįreikianupilti,kadpoaprašytosprocedūrosdruskosprocentaipadidėtųpusantrokarto?

Sprendimas:1.

Aukščiau pristatytieji diferencijavimo metodai, taikant pamokoje mokymąsi bendradarbiaujant, yra

orientuoti į visus klasės mokinius, todėl čia nuolatos kaitaliojamos individualaus darbo ir darbo

grupėse arba porose formos, tačiau individualus ugdymas gali reikšti taip pat ir atskirą pavienių

mokinių ugdymą. Mokinių ugdymas vykdomas atsižvelgus į mokymosi pasiekimus, pagal kuriuos

nustatomas ugdymo poreikis. Kita vertus, ugdymas gali orientuotis ir į mokinių interesus.

Pamoką, kuria siekiama patenkinti skirtingus atskirų mokinių ugdymosi poreikius, vadiname

individualizavimu arba individualizuotu mokymusi. Iš esmės kiekvienas mokinys mokosi skirtingai

ir kiekvienam reikia vis kitokio ugdymo. Individualus ugdymas paprastai suprantamas kaip pagalba

silpnesniems mokiniams, kad šie galėtų įveikti savo mokymosi sunkumus, ir stipresniesiems, kad

šie dar geriau išvystų išskirtines savo stiprybes. Individualus ugdymas paprastai įgyvendinamas per

mokymosi diferencijavimą grupėse.

Atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, parenkama ugdymo poreikiams

tinkama mokomoji medžiaga – uždaviniai bei metodai, diferencijavimas priartėja prie

individualizavimo keliamų tikslų.

Mokymasis bendradarbiaujant atveria mokytojams galimybes individualiai padėti

mokiniams ir individualiai juos konsultuoti:

susikoncentruoti į visų mokinių sprendimo uždavinių įgūdžių ugdymą,

siekti didesnio individualizavimo matematikos pamokose,

įtraukti į šį procesą ir kitus mokomuosius dalykus, t.y. fiziką, informatiką, chemiją.

Pavyzdžiui, matematikos ir chemijos žinių vertinimui skirta užduotis:

Kolba buvo pilna druskos tirpalo. Po to 1/n jo nupilta į mėgintuvėlį, o kolboje likęs tirpalas

virinamas tol, kol druskos kiekis procentais padidėjo dvigubai. Tada į kolbą buvo supiltas

mėgintuvėlyje esantis tirpalas, dėl to druskos kiekis padidėjo p% , palyginti su pradiniu:

1) Kiek procentų druskos buvo pradiniame tirpale?

2) Kurią pradinio tirpalo dalį reikia nupilti, kad po aprašytos procedūros druskos procentai

padidėtų pusantro karto?

Sprendimas:

1.

nn

n111

yn1

ny 1

100; )(100

)1(

10012

100

100 ,2100100

1

pxny

xn

xy

xxyx

nn



























Sprendimas:

1.

nn

n111

yn1

ny 1

100; )(100

)1(

10012

100

100 ,2100100

1

pxny

xn

xy

xxyx

nn



























Sprendimas:

1.

nn

n111

yn1

ny 1

100; )(100

)1(

10012

100

100 ,2100100

1

pxny

xn

xy

xxyx

nn

Mokymasis bendradarbiaujant, kai atskiram mokiniui suteikiama daugiau individualaus mokymo(si) galimy-bių, mokiniai padeda vieni kitiems mokytis, tačiau svarbos nepraranda tradicinė pamoka. Įpratę prie mokymosi bendradarbiaujant eigos bei metodų, mokiniai dar įgyja ir socialines kompetencijas, kurios jiems yra būtinos tam, kad dirbdami grupėse intensyviai susikoncentruotų į konkrečius ugdymo aspektus.

ŽAIDIMAS MOKYMO PROCESELaima Krūminienė,

Kauno Kovo 11–osios vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja

Pradėjęs lankyti mokyklą vaikas turi prisitaikyti prie visai pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Siekdami padėti vai-kui adaptuotis mokymosi veikloje, mokytojai turi deramai organizuoti pamokas, nes pradinukai greitai pavargsta, jiems atsibosta vienoks ar kitoks darbas. Mokymasis turi remtis ankstesnės veiklos pagrindu – žaidimu.

Kas lemia vaiko domėjimąsi žaidimu? Kodėl kartais nuobodus įkyrėjęs darbas, įgavęs žaidimo formą sužavi vaikus? Kokia ta varomoji vaiko organizmo jėga? Kodėl vaikas žaidžia, nors ir reikia laikytis taisyklių? Kas atsitin-ka? Kaip veikia žaidimas? Mokyti žaidžiant. Esu įsitikinusi, kad ši idėja daugelį mokytojų tikrai domina.

Kartais mokytojai mano, kad mokymasis yra tiesiog būtinybė, prie kurios buvęs ikimokyklinukas turi prisitai-kyti. Tuo atveju mokymasis greitai tampa tik nemalonia pareiga, kurią reikia vykdyti, jei nenori užsitraukti tėvų ir mokytojų nemalonės. Judrumas, smalsumas, mąstymo konkretumas, didelis imlumas įspūdžiams, emocingumas, mėgdžiojimas ir nesugebėjimas ilgesniam laikui sukoncentruoti savo dėmesio – tokie bendri pradinukų bruožai. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau žaidimų reikėtų žaisti. Vaikai nepavargsta nuo darbo, kuris atitinka jų gyvenimo poreikius, nes ir vaikai, ir suaugę pavargsta ne nuo paties darbo, bet nuo jo prievartinio pobūdžio.

Žaidimas patenkina pradinuko poreikį. O kiekvieną poreikio patenkinimą lydi teigiamos emocijos. Teigiamų emocijų sūkuryje vaikas be didelių pastangų išmoksta tai, kam paprastai reikalinga valia. Teigiamos emocijos su-stiprina motyvaciją. Mokomoji užduotis, pateikta žaidybinėje situacijoje, atliekama susidomėjus, sutelkus dėmesį, ilgiau nenusibosta, mokiniai išlieka darbingi. (Žaidimas „Įkelk į bokštą vėliavėlę“. Užduotis: įtvirtinti raidę „L“ ir garsą „el“. Taisyklės: sugalvok žodį su garsu „el“, žodyje turi būti tiek raidžių, kiek yra langelių. Eiga: į peliukų na-mus nori įsiveržti katinas. Tai sužinojęs peliukas nori į bokštą įkelti vėliavėlę, kad perspėtų apie pavojų. Vėliavėlę į bokštą galės įkelti tik tada, kai visi laipteliai bus užpildyti žodžiais). Pamokoje kur žaidžiama, nėra nuobodžiau-jama, nepavargstama. Čia pastebimas maksimumas mokinio, minimumas mokytojo ir labai daug žaidimo. Vaikų aktyvumą tokioje pamokoje skatina noras laimėti. Laimėjimo džiaugsmas mano, sustiprina suvokimą, padidina motyvaciją, padeda pasitikėti savo jėgomis. Džiaugsmas pasireiškia įveikus užduotį, nugalėjus. Valingai mes jo negalėtume iššaukti. Žaidimų reikšmę savo darbuose nagrinėjo mokslininkas P. Lesgaftas. Jo nuomone, žaisdamas mokinys įgauna patyrimo, kuris padeda nugalėti sunkumus gyvenime. (Žaidimas „Detektyvas“. Užduotis: mokyti greitai ir teisingai skaičiuoti 20–ties ribose. Taisyklės: suskaičiavus veiksmą ir žinant raidę, kelti ranką. Eiga: mo-

78

kiniams rodomas seklių laiškas, kuriame prašoma padėti išsiaiškinti nesuprantamus skaičius bei veiksmus. Gal čia koks šifras? Išsiaiškinami žodžiai. Išsiunčiamas atsakymas sekliams). Freudas rašė „kad į žaidimą vaikas žiūri labai rimtai, jį net sudvasindamas“. J. Komenskis kalbėjo, kad „žaidimas – laimingos vaikystės sąlyga“. Duokime vaikui atlikti jo mėgiamą darbą, ir jis eis per klasę „kaip pusdievis, o ne kaip šešėlis...“.

Žaidimo taikymas pamokoje daro ją sėkmingą:• skatinamokiniųaktyvumą;• sustiprinamokymosimotyvaciją;• nuimanervinęįtampą;• vyraujadžiuginuotaika;• mokymoprocesasnenusibosta;• vaikaitaipgreitainepavargsta;• lengviauįsimenamairsuvokiamamokomojimedžiaga;• vaikaigeriausukoncentruojadėmesį;• bedideliųpastangųišmokstato,kampaprastaireikalingavalia.

Žaidimas pamokoje suteikia mokytojui galimybę kūrybingiau žvelgti į ugdymo turinį akcentuojant kompe-tencijas. Žaisdamas vaikas ieško savo vietos tarpe bendraamžių, o galbūt savo „vaidmens“ gyvenime ir bando ten įsitvirtinti. Žaidimai teigiamai veikia vaikų tarpusavio santykius, moko derinti savo interesus su grupės interesais, padėti vienas kitam, džiaugtis draugo sėkme. Žaidimų metu jausmai pačiam sau dėl kitų mokinių reakcijos pasi-keičia. Todėl ugdomas didesnis savęs vertinimas. (Žaidimas „Kopimas į kalną“. Užduotis: mokytis mandagumo, turtinti žodyną. Taisyklės: užduotį atlieka visa komanda, bet perskaito vadas. Eiga: tolimoje karalystėje susirgo princesė. Ją išgelbėti gali tik ant aukšto kalno augančios obels obuolys. Į kalną gali įkopti tik mandagūs vaikai. Nupiešiamas kalnas su 4 stotelėmis. Kiekvienoje – nauja užduotis: parašyk pasisveikinimo, atsisveikinimo, atsipra-šymo, padėkos žodžius. Išrenkama geriausia alpinistų komanda).

Rekomendacijos: ikioperacinės fazės esminis principas – žaidimas (J. Piaget). Vadinasi, mokymas pamokoje turėtų remtis žaidimu. Prof. A. Gaižučio duomenimis, 7 – 12 metų vaikai ypač mėgsta grupinius žaidimus. Juos geriausia žaisti pamokos pradžioje kartojant medžiagą ir pamokos pabaigoje įtvirtinant medžiagą. Pamokos pra-džioje labiau tinka trumpi, emocionalūs, reikalaujantys greitos oreantacijos žaidimai, o pamokos pabaigoje galima žaisti ilgesnius, kūrybinius žaidimus. Žaidimu, kaip mokymo ir mokymosi metodu, gali būti organizuojama visa kartojimo pamoka. Tie patys žaidimai gali būti žaidžiami kitose pamokose tik pakeičiant didaktinę užduotį. Gali būti organizuojamos žaidimų dienos (pvz., „Savaitės kapitonas“), žaidžiant per visas pamokas, jas apjungiant žai-dybine situacija. „Geras mokytojas išmoko ne tik faktų, bet ir mokytis iš patirties. Žaidimas neleidžia mokiniui išsigąsti jo paties nežinojimo ar nesupratimo“, – rašo G. Petty.

„Nuostabu, kiek daug per pamoką gali įveikti mokiniai žaisdami“, – teigia Werner Bleyhl.

Literatūra: 1. Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius, 2008.2. Šiaučiukėnienė L., Visockienė O., Talijūnienė P. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas, 2006.3. Rajeckas V. Asmenybės raida ir ugdymas. Vilnius, 1995.

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“ DARBO GRUPĖS „MOKYMAS IR MOKYMASIS“ APIBENDRINIMAS

Sigita Dijokienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė,

grupės moderatorė

„Mokymas kaip tik yra gražus tuo, kad tavo kaip mokytojo, augimas neturi ribų, lygiai taip, kaip neįma-nomaišankstonumatyti,kiekdargaliišmoktitavomokiniai“(Herbertas Kohlis).

Grupėje – Mokymas ir mokymasis perskaityti pranešimai, labai skirtingi savo turiniu ir pranešėjų kvalifika-cija, gebėjo sudominti klausytojus ir išprovokuoti diskusijas. Pagrindė išsakyta mintis yra ta, kad mokymas turi garantuoti išmokimą, kuris yra neįmanomas be mokymosi proceso. Mokymas tai vadovavimas mokymuisi. Ir

79

nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje vyksta šis procesas, mokytojas išlieka mokinių konsultantu. Kovo 11 – osios vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laima Krūminienė mano, kad pradėjęs lankyti mokyklą vaikas turi prisitaikyti prie visai pasikeitusių sąlygų, tad mokymasis turi remtis ankstesnės veiklos pagrindu – žaidimu. Mo-kytojas formuoja konstruktyvų mokymą, nukreiptą į aktyvią veiklą su aiškiai apibrėžtais rezultatais.

Mokymasis, pasak V. Rajecko (1999), – tai svarbiausia besiformuojančios asmenybės veiklos rūšis, kurios metu vyksta sparti ir įvairiapusiška asmenybės raida, kuriai vadovauja pedagogas. Dr. Darius Klibavičius kalbėdamas apie medijų sampratą ir jų poveikį ugdymo procesui, paminėjo, jog medijų akivaizdoje mokytojas jau nebėra vienintelis žinių šaltinis. Visi, sakė jis, esame tyrėjai – mėgėjai ir medijų vartotojai. Svarbu, ne pateikti atsakymus, o iškelti klausimus (Lyotard. Postmodernus būvis). Elektroninės medijos atveria daug galimybių: teikia greitą at-galinį ryšį ir motyvuoja mokinius aktyviai užsiimti savo aplinkos keitimu. Tad norint mokymosi procesą padaryti veiksmingą, reikia užtikrinti atitinkamas mokymo sąlygas: visapusišką mokinio pažinimą, tinkamos mokymuisi aplinkos sukūrimą, mokinio aktyvumo skatinimą, skatinti paties mokinio siekimą tobulėti, anksčiau išmoktų da-lykų plėtojimą. Vaida Gailiuvienė, Erika Gylienė, pradinių klasių mokytojos metodininkės iš Juozo Grušo meno vidurinė mokyklos, kalbėjo apie mokinių kūrybinių galių plėtotę netradicinėse pamokose. Viena iš netradicinių pamokų – debatai, aptarti mokytojos Aldonos Vėlyvienės. Ji mano, kad debatų metodo taikymas per geografi-jos pamokas – sėkmingos pamokos laidas. Ugdymo psichologija ir edukologija yra sukaupusios daug žinių apie veiksmingus pamokos organizavimo būdus ir metodus, tačiau jokie tyrimai neteikia vienareikšmių ir privalomų nurodymų, kokia turėtų būti sėkminga pamoka. Taip teigia Veršvų vidurinės mokyklos mokytojos Daiva Alabur-dienė ir Birutė Dručkutė iš Veršvų vidurinės mokyklos. Sėkminga pamoka yra pamoka, kuri pateikta vaikams įdomia forma ir panaudojant jiems įdomias priemones. Šiuolaikinių technologijų naudojimas mokymo procese skatina mokinius mokytis, pamokos tampa patrauklesnės jaunimui, įdomesnės. Tarpdalykinis integravimas, kaip teigiama Atnaujintose Bendrosiose programose (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008) „sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritai-kyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių“.

Dalykų integracija, padaro pamokas įdomesnes ir kartu sėkmingesnes. Neatsitiktinai šia tema kalbėjo keli pra-nešėjai. Integruotos chemijos ir IT pamokos vyksta Jono Basanavičiaus gimnazijoje, netradicinės integruotos pa-mokos taikomos Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos ugdymo procese bei Vaidoto pagrindinėje mokykloje. Ne-tradicinė aplinka ir netradicinis ugdymo procesas vyksta Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazijoje. Mokytoja Daiva Šalkevičienė pasidalijo mintimis apie ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą Valdorfo mokykloje.

Svarbiausi mokymosi aplinkos veiksniai: efektyvus pedagoginio proceso organizavimas, mokymo(si) metodų įvairovė, įpratinimas sistemingai, nuosekliai dirbti. Mokymosi procesą aktyvina mokymo(si) diferencijavimas ir individualizavimas. Apie savo patirtį kalbėjo ir mokymo(si) priemonę pristatė Žiežmarių mokyklos – darželio mokytoja Birūta Pilvelienė. Visi klausytojai mano, kad sėkminga pamoka prasideda planavimu ir baigiasi vertini-mu bei įsivertinimu. Tai priklauso nuo visos bendruomenės požiūrio ir ugdymo proceso organizavimo. Mokymo ir mokymosi kaip segmento atskirti negalima tai vientisa ugdymo proceso gija ir tikslas – kiekvieno vaiko sėkmė, mokinių pasiekimų gerėjimas.

„Neužtenka stengtis daryti tai, ką gali. Mes turime daryti tai, kas iš tikrųjų reikalinga. Mums reikės įgūdžių, žinių, vaizduotės ir naujo, įkvepiančio nusiteikimo“ (Eric Jensen, 1999). Šiais žodžiais baigėme darbą grupėje.

PAGALBA MOKINIUI PAMOKOJE

SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ MOKINIŲ SĖKMĖ PROJEKTINĖJE TIRIAMOJOJE VEIKLOJE

Danutė Saudargienė,Kauno specialiosios mokyklos vyresnioji biologijos mokytoja;

Raimonda Bandzevičienė, Kauno specialiosios mokyklos vyresnioji matematikos mokytoja

Kauno specialioji mokykla skirta judesio ir padėties sutrikimų bei kompleksinės negalios didelių ir labai dide-lių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jaunuoliams nuo 7 iki 21 metų, kuriems, be bendrojo ir specialaus lavinimo, reikalingas reabilitacinis medicininis gydymas, priežiūra bei slauga.

80

Kadangi mokykloje mokosi mokiniai, turintys sveikatos sutrikimų ir mokymosi sunkumų, svar-bu:

• subalansuotiirsusveikatosreikalavimaissuderintimokiniųmokymosikrūvį;• parinktitinkamusmokymo(si)metodus,būdusbeiformas;• sudarytidarbuitinkamassąlygasiratmosferą;• motyvuotimokinius:veiklai(parenkanttemas,užduotis,kuriosatitiktųjųamžių,patirtį,galimybes),rezul-

tatuisiekti;• pratintimokiniusvertintisavopasiekimus.

Pranešimo uždavinys: • aptariantasmeninėspatirtiespavyzdžiuspristatytibiologijosirmatematikospamokosetaikomusmokymo

principus, metodus ir priemones.

Nuo ko pradedame užsiėmimus?• nuoklausimosau,kątiksliainorėsiupamokojepristatyti,perteikti;• nuoužsiėmimouždavinioformulavimo;• nuopamąstymo,artai,kąsiūlysiumokiniamsbusprasminga,paveiku.

Taikydamos įvairius aktyviuosius ugdymo metodus, supratome, kad šiems mokiniams mokytis tinkamiausi yra tyrimo ir projekto metodai. Svarbiausia projektinės tiriamosios veiklos sąlyga yra sėkmė. Ji priklauso nuo mokinių praktinio bei intelektinio patyrimo, jų sugebėjimo ir noro veikti bei mokytis. Todėl užsiėmimų metu svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp rimto darbo ir malonios tiriamosios veiklos. Projektą su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais vykdome netradiciniu būdu. Projektą „Gyvenkime sveikai“ pradėjome nuo išvykos į parduo-tuvę, kur mokiniai rinkosi norimus maisto produktus, rašėsi jų sudėtį. Grįžus – vyko aptarimas, kurie produktai vertingesni organizmui, ir literatūros analizė, sveikos mitybos piramidės sudėties apžvalga. Tik tada buvo pereita prie subalansuotos mitybos reikšmės, organinių bei mineralinių medžiagų svarbos organizmui, mitybos taisyklių laikymosi. Ugdytiniai susidomėjo ir žmogaus virškinimo sistema.

Matematikos pamokose – aiškinamasi apie produktų kainas, atitinkančias prekės kokybę, kainas akcijų metu (ar verta pirkti), kainos ir kiekio santykį, braižomos piramidės, skaičiuojamas jų plotas, tūris (padeda mokiniams ugdyti vaizduotę), palyginami trapecijų plotai. Mokiniai taiko formules, skaičiavimams ir geometrinių figūrų brė-žimams reikalingas priemones, geba bendradarbiauti ir pateikti atsakymus. Pasiskirstę darbais atliko praktinį dar-bą ,,Mano sveikos mitybos piramidė“, išleido stendą ,,Gyvenkime sveikai‘.

Mokytis apie paukščius pradėjome nuo jų globos – gamindami lesyklas ir ruošdami tinkamą maistą, mokiniai išmoko paukščių organizmo sandarą ir funkcijas, susidomėję atliko su gamta susijusius matematinius skaičiavi-mus.

Projektinės tiriamosios veiklos metodas specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams tinkamas yra ir dėl to, kad silpniau besimokantys integruojami į ugdymą su visos klasės mokiniais, leidžiant jiems rinktis užduotis ir rezul-tatų pristatymo būdą. Šių pamokų metu mokiniai patiria teigiamų emocijų, geba vizualiai įvertinti savo veiklos prasmingumą. Labai svarbus yra šios ugdomosios veiklos galutinis rezultatas, kai mokiniai mato, kad jų darbas išauga į kažką konkretaus. Didžiausias mokinių įvertinimas būna tada, kai savo atliktus darbus gali pristatyti ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir miesto, regiono ar respublikos renginiuose. Kai geru pasirodymu džiaugiasi stipresnieji, tada ir silpnesnieji pasitempia, nes apima noras būti stipriųjų vietoje, būti pastebėtiems. Mokiniai pamato, kad įvairių dalykų mokymas neapsiriboja vien teorine medžiaga, formulėmis ar uždavinių sprendimu, bet aprėpia įvairias gamtamokslines, socialines sritis. Kaupiamajam vertinimui taikome „įsivertinimo medį“ – pa-siekimus mokiniai įsivertina kabindami atitinkamos spalvos figūrėles. Baigus temą atliekami kontroliniai darbai, kurie vertinami pažymiu. Sėkminga pamoka mums yra ne tada, kai mokiniai pasako, kad pamoka buvo įdomi, ką sužinojo. Sėkminga pamoka yra tada, kai mokiniai įvardija, ko jie dar nežino.

Mokinių turinčių mokymosi sunkumų, poreikiai įvairūs ir sudėtingi. Jų kompetencijų tobulinimas neapsiribo-ja vien programos parengimu pusmečiui ar mokslo metams, todėl dažnai taikome mokiniams patrauklią projek-tinę veiklą. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymosi sėkmę, vykdant projektinę tiriamąją veiklą, lemia: saugumas, teigiamos emocijos, savęs vertinimas, savarankiškumas. Atlikdami projektinius ir tiriamuosius darbus mokiniai įgyja įvairiapusiškų naujų žinių, geba susieti teoriją su praktika. Patraukli, įvairi projektinė aplinka tei-giamai veikia mokinių motyvaciją mokytis, skatina jų kūrybiškumą. Mokiniai geba išsikelti hipotezes, planuoti darbą, pasiskirstyti veikla, rasti reikiamus informacijos šaltinius, daryti apibendrinimus bei išvadas. Individuali-zuojant ugdymą ir mokymąsi, taikant projektinę tiriamąją veiklą mokinius nuteikiame mokytis pagal savo išgales, nebijoti suklysti, turėti galimybę tobulinti savo darbus pačiam arba padedamam kitų mokinių, mokytojo.

81

SUP mokinių individualizuoto ar pritaikyto ugdymo per projektinę tiriamąją veiklą nauda: • padedamokiniuisuprastisavomokymąsi;• įgalinasėkmingiaumokytis;• atliepiaindividualiusporeikius;• didinapasitikėjimąsavimiirsavigarbą;• sudarogalimybessavirealizacijai;• gerinamotyvaciją;• užtikrinareikiamąpagalbą;• sukuriasaugesnęmokymosiaplinką.

35. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ MOKINIŲ

UGDYMAS KOVO 11–OSIOS VIDURINĖJE MOKYKLOJEBirutė Kastečkienė,

Kovo 11–osios vidurinės mokyklos specialioji pedagogė, logopedė metodininkė; Jūratė Kirijenkienė,

Kovo 11–osios vidurinės mokyklos specialioji pedagogė, logopedė; Virginija Kregždienė,

Kovo 11–osios vidurinės mokyklos specialioji pedagogė, logopedė metodininkė

Kauno Kovo 11–osios vidurinėje mokykloje 1–12 klasėse mokosi 17 % specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Jiems pagalbą teikia suformuota specialistų komanda: specialusis pedagogas, surdo pedagogas, logope-das, psichologas, socialinis pedagogas.

Mokyklos logopedas, atsižveldamas į sutrikimų pobūdį ir laipsnį, teikia pagalbą individualiam mokiniui arba mokinių grupėms, kurios formuojamos to paties sutrikimo pagrindu. Logopedo uždavinys – ugdyti natūralią vaiko sąvokų supratimo ir operavimo jomis raidą, turtinti žodyną. Ugdydamas mokinių kalbą ir komunikaciją, įtvirtina per pamokas nagrinėjamas temas.

Psichologo atlikti vertinimai padeda mokytojams sužinoti mokinio stipriąsias ir silpnąsias intelektinės veiklos puses, parinkti geriausiai tinkančius mokėjimų ir gebėjimų formavimo būdus, vertinti specialiosios pedagoginės pagalbos pobūdį ir poreikį.

Socialinis pedagogas analizuoja ir padeda mokytojams, tėvams suprasti ir tenkinti mokinių socialinius peda-goginius poreikius. Bendradarbiaudamas su mokytojais, organizuoja mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą, siekia formuoti artimesnius tarpasmeninius santykius ir gerą socialinį – pedagoginį klimatą.

Specialusis pedagogas įvertina SUP mokinių įgūdžius ir pasiekimų lygį, padeda sudaryti pagrindinių moko-mųjų dalykų individualias, pritaikytas programas, padeda mokiniams įsisavinti nesuprastą mokomąją medžia-gą. Atsižvelgiant į specialiuosius ugdymo poreikius, ugdymo pobūdį, klasės, kurioje mokinys mokosi, ypatumus, mokytojo, mokančio mokinį, profesinę patirtį, specialiojo pedagogo darbas organizuojamas naudojant įvairius ugdymo aplinkos taikymo ir pedagoginio bendradarbiavimo derinius. Ypač efektyvu, kai specialusis pedagogas ir mokytojas bendradarbiauja klasėje, visiems mokiniams kurdami atvirą ugdymo aplinką. Pamokoje vadovaujama-si bendru pamokos planu, kuriame aiškiai apibrėžti kiekvieno tikslai ir vaidmenys. Drauge aptaria, kokią panau-dos papildomą atraminę medžiagą, numato konkrečias užduotis (atitinkančios kiekvieno mokinio individualius gebėjimus) kiekvienai pamokai, testams, kontroliniams darbams. Numato, kaip SUP turintis mokinys dalyvaus bendroje klasės veikloje. Mokytojas organizuoja visos klasės darbą ir dėsto dalyką, o specialusis pedagogas, de-rindamas darbą su mokytojo veikla, sprendžia sutrikimų išprovokuotas problemas – ugdymo suvokimo, nemo-kėjimo paklausti, paprašyti pagalbos, per pokalbį palaukti savo eilės, išsakyti nuomonę, bendradarbiauti grupėje, padėti atlikti užduotis.

Labai dažnai specialusis pedagogas (individualiai ar vienos klasės mokinių grupei) padeda pasirengti naujai temai, kuri bus nagrinėjama klasėje. Sugrįžęs į bendrąją klasę, mokinys įtvirtina ir kartoja jam jau žinomą me-džiagą, gali su visais dalyvauti pamokoje ir patirti sėkmę. Ši pasiruošimo kitai pamokai strategija labai efektyvi dirbant su klausos sutrikimus ar kochlearinius implantus turinčiais mokiniais, kurių aktyvų dalyvavimą pamo-koje apsunkina skurdus žodynas, sąvokų nesupratimas. Siekiant pagerinti komunikavimo kokybę su klausos ne-galia turinčiais mokiniais naudojamos FM sistemos. Interaktyvios lentos padeda vaizdžiai perteikti mokomąją

82

medžiagą, aktyvinti mokinius pamokose ir individualių užsiėmimų metu. Pratybų metu specialusis pedagogas taiko modeliavimo, užduoties analizės, sąvokų mokymo strategijas, klausimų, IKT metodus. Individualaus darbo rezultatas – mokinio aktyvus dalyvavimas pamokoje.

Dirbant su regos sutrikimus turinčiais mokiniais, naudojame kompiuterinę programą JAWS, įgarsinančią teks-tinę medžiagą. Ugdydami mokinius su žymiais regos sutrikimais, mokytojai glaudžiai bendradarbiauja su tiflope-dagogais.

Mokykloje sėkmingai dirba vaiko gerovės komisija (VGK), kuri vienija visus specialistus į komandą. Tik ben-dradarbiaudami mes galime sėkmingai įvertinti mokinių raidos sutrikimus, numatyti reikiamos specialiosios pe-dagoginės pagalbos poreikį ir pobūdį, nustatyti ugdymo turinio individualizavimo lygmenį, konsultuoti mokyto-jus, tėvus ir, remiantis savo kompetencijomis, teikti mokiniams specialiąją pagalbą.

SUP turinčių mokinių kompetencijų formavimo vertinimas yra nenutrūkstamas procesas, nes tik pagal įver-

tintą pažangą ir pasiekimus galima spręsti, ką daryti toliau. VGK vieną kartą per mokslo metus aptaria kiekvieno SUP turinčio mokinio pažangą ir pasiekimus, iškylančias ugdymo(si) problemas. Tuo tikslu kviečiamas susirinki-mas, kuriame dalyvauja mokinys, tėvai, specialistai.

• Mokinyspasako,kasjampatinka,kasjamsekasi,kokiusmokymosisunkumusjispatiria,išsakosavopa-geidavimus.

• Tėvai įvardina teigiamas vaiko savybes, ugdymosi bei raidos poslinkius, vaiko sunkumus (kuriuos pastebi), įvardija, kurių specialistų konsultacijų pageidauja, ką įsipareigoja daryti siekdami padėti vaikui.

• Mokytojasaptaria,kokiaspriemonesirbūdustaikėsiekdamasįveiktimokymosisunkumus,įvertinamo-kinio pažangą ir pozityvius ugdymosi poslinkius, mokymosi sunkumų pobūdį ir priežastis.

• Specialistai įvardija,kokiąpagalbąteikėmokiniui,apibūdinasunkumųpobūdįirpriežastis, analizuojateikiamos pagalbos rezultatus, teikia pasiūlymus dėl tolesnės pedagoginės pagalbos teikimo.

Išsakyta tėvų, mokytojų ir specialistų nuomonė leidžia plačiau ir išsamiau pažvelgti į SUP turinčių mokinių ugdymąsi ir pagalbos teikimo kokybę.

Mokykloje SUP turinčių mokinių kompetencijų formavimo vertinimas yra nenutrūkstamas procesas. Pagal įvertintą pažangą ir pasiekimus tikslingai sprendžiame ką daryti toliau.

SĖKMINGA PAMOKA: PAGALBA MOKINIUI PAMOKOJETAIKANT LĖLIŲ TEATRO ELEMENTUS

Danguolė Bagdonienė, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos direktorė;

Aurika Navickienė, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė;

Roma Terechovienė, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos socialinė pedagogė metodininkė

Matykime vaikus tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokius norėtume matyti. Yra svarbu kiekvieną vaiką ugdyti atskirai ir individualiai. Reikia remtis principu, jog vaiko vystymasis yra savaiminis vyksmas, pagal savo prigim-ties dėsnius (J. Ronsseau, J., Lockes).

Šiuolaikinė mokykla atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių, švietimo prieinamumo prin-cipai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį ir metodus pritaikyti kiekvienam mokiniui, nes vaikai skirtingi, kiekvie-nas žmogus – individualybė. Pirmiausia, skirtingos vaikų ugdymosi prielaidos, gyvenimo sąlygos, interesai, polin-kiai, gebėjimai. Mokiniai skiriasi ne tik bendrąja raida, žiniomis, bet ir gebėjimais, darbingumu, drausmingumu, dėmesingumu. Todėl labai svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas kiekvieno mokinio mokymui bei auklėjimui, kad geriausiai plėtotųsi jų gebėjimai, polinkiai, interesai, kad kiekvienas galėtų žengti pirmyn pagal savo galias.

Organizuojant ugdymo procesą progimnazijoje, siekiant mokymosi tikslų, atsižvelgiama į mokinių gebėjimus, todėl ugdymas individualizuojamas. Tai pripažinimas, kad mokiniai yra skirtingi ir skirtingais būdais pasiekia ge-riausių rezultatų, kad jie mokosi ir įgauna patirties ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje, pvz., progimnazijoje vykdomos vasaros socializacijos programos mažas pajamas turinčių šeimų vaikams, panaudojant progimnazijos patalpas bei turimą inventorių, siekiant organizuoti aktyvų mokinių poilsį, ugdyti jų socialinius

83

įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi, tenkinti pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei bendravimo poreikius.Pagal sudarytą veiklos planą vykdomos įvairios veiklos: sporto užsiėmimai, išvykos į gamtą, kino filmų ir mu-

ziejų lankymas, teatro dienos (lėlių gaminimas, vaidinimas). Pastaroji veikla ypač mėgstama mokinių. Vaikai kuria spektaklį pagal pačių pasirinktą pasaką. Perskaitę pasaką mokiniai reflektuoja, emocionaliai dalijasi įgyta teigia-ma patirtimi, analizuoja, kaip ją galima pritaikyti kasdienėse situacijose. Atsižvelgiant į kiekvieno mokinio indi-vidualius poreikius, charakterio savybes, interesus, individualiai kiekvienam parenkamas personažas. Tai daroma tikslingai, siekiant didinti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą, ugdyti socialinius įgūdžius.

Mokiniai gaminasi lėles, kuriose įprasmina save. Jie neatsiejamai susigyvena su savo lėle – pasakos personažu. Vaidindami mokosi bendrauti, geriau pažinti save ir juos supantį pasaulį. Įsijausdami į improvizuojamo herojaus pasaulį, jie atsipalaiduoja, aptaria jų įkūnytų veikėjų būdą, įgūdžius, vertybes, supranta pasakos moralą.

Akivaizdu, kad individualizuoto ugdymo taikymas neformalioje veikloje yra sėkmingas tik tuomet, kai apima visą mokyklos veiklą: padeda įgyti kompetencijų gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje, gebėti tapti aktyviais jos nariais, asmenybėmis.

Individualizuotas ugdymas – tai mokinių individualių poreikių ir mokymosi stilių nustatymas, ugdymo turinio (dalykų turinio, mokymo, mokymosi ir vertinimo būdų, mokymosi aplinkos ir kt.) pritaikymas individualiems mokinių poreikiams, mokyklos darbo organizavimas taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių rezulta-tų, kiekvieno žmogaus vertingumą pripažįstančios mokyklos kultūros kūrimas, paramos ir pagalbos taikymas bei į skirtingus mokinių poreikius orientuota popamokinė veikla. Todėl svarbu, kad pamokoje ar kitoje ugdomojoje veiklojebūtųtiekmokiniams,tiekmokytojamsaiškūsmokymosiuždaviniai;nuolatstebima,peržiūrimaindivi-dualikiekvienomokiniopažanga;sudarytagalimybėmokiniamspasirinktiugdymoturinį:temas,užduotis,mo-kymosiirvertinimobūdus;organizuojamasaktyvussąmoningasmokymasis;vertinamasiekiantpadėtimokiniuimokytis ir išmokti.

Diferencijuotas ugdymas grindžiamas tuo, kad svarbiausia yra ne mokymas, ne žinių, mokėjimų ir įgūdžių for-mavimas, bet pats mokymasis. Mokytojas, taikydamas diferencijuoto mokymo būdą, ieško, kaip palengvinti, ska-tinti mokymąsi, kaip atskleisti mokinio polinkius, interesus, sugebėjimus, kaip padėti vaiko asmenybei realizuoti save, parodo individualaus požiūrio į kiekvieną besimokantįjį svarbą (L. Šiaučiukėnienė). Individualus požiūris dažniausiai reiškiasi per tiesioginius mokytojo ir mokinio santykius. Mokytojas, remdamasis ir skatindamas tei-giamus mokinio individualybės bruožus, padeda mokinio raiškai ir savirealizacijai. Pvz., mokytojas, skatindamas mokinį drąsiau išsakyti savo mintis, paskatina jį piešti. Piešinyje atsiskleidžia mokinio meniniai gebėjimai. Moky-tojas, kartu su mokiniu aptardamas piešinį, pagiria, pasidžiaugia jo darbu. Tuo tarpu mokinys jaučiasi suprastas, įvertintas.

Anot B.Bitino, diferencijuotas mokymas yra tokia mokymo kryptis, kai, atsižvelgus į mokinių skirtybes, suda-romos specialios mokinių grupės, kurios mokomos skirtingai.

Progimnazijoje ugdymo turinys diferencijuojamas pritaikant dalykų programą pagal klasės gebėjimus, metų teminį planą – pagal klasės pasirengimo lygį, temos planą – skirtingų gebėjimų mokiniams, taip pat diferencijuo-jamas pamokos planas, uždaviniai, mokymo būdai, metodai, užduotys, vertinimas. Vertinant mokinių žinias taip pat būtina diferencijuoti, nes skirtingų gebėjimų mokiniams yra taikomi skirtingi vertinimo kriterijai ir standar-tai.

Namų darbų užduočių skyrimas yra neatsiejama pamokos dalis. Skirdami namų darbus progimnazijos moky-tojai numato, ar tikslingai jie yra skiriami, ar mokiniai pritaikys pamokoje įgytas žinias, ar geriau įsisavins pamo-kos temą, ar atlikę namų darbus darys pažangą.

Pastaruoju metu pradinėse klasėse pastebima vis daugiau vaikų, turinčių elgesio arba emocijų, o kartais ir el-gesio, ir emocijų problemų. Tai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo (nesugebėjimas pakankamai ilgai išlaikyti dėmesį, baigti pradėtą darbą), padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo (bėgiojimas, judėjimas, triukšmavimas, kai reikia sėdėti ramiai, įkyrus elgesys) ir impulsyvumo (nesugebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo) požymiais. Sutrikimas stebimas bent dviejose aplinkose, pvz., namuose ir mokykloje ir turi įtakos atitinkamam raidos etapui būdingam funkcionavimui socialinėje srityje, mokykloje, namie ar kitoje aplinkoje. Kartais vyrauja nuolatinis negatyvaus, priešiško, įžūlaus, provokuojančio elgesio kompleksas be akivaizdaus aso-cialaus elgesio ar agresijos priepuolių. Vaikui būdingi sutrikusio elgesio ypatumai pasireiškia bendraujant klasėje su kitais mokiniais. Dažnai kinta nuotaika, ne visada mokytojas gali tai numatyti. Dėl to labai išgyvena mokinio tėvai. Tokiam mokiniui padėti stengiasi ne tik mokytojas. Progimnazijoje teikiama mokytojo pagalbininko, spec. pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba. Dirbant su tokiais vaikais mokytojas turi būti ypač atidus, supratingas, atjaučiantis, turėti pakankamai žinių, kompetencijų, patirties. Anot amerikiečių psichologo A. Maslow, kiekvienas vaikas nori, kad būtų tenkinami jo fiziologiniai, saugumo, meilės ir priklausomybės bei saviraiškos poreikiai. Todėl ypač svarbu, kad mokytojas būtų kūrybiškas ir aktyvus, nes jis tampa pavyzdžiu savo mokiniams. Mokiniai išmoksta atrasdami, o mokytojas sudaro tam tinkamas sąlygas.

Šiandien ugdymo turinys prioritetiškai orientuojamas į asmens visapusišką kūrybinę sklaidą, o ne į dalyko

84

žinių reprodukavimą, paremtą atmintimi ir išskirtinai intelektu. Mokykla padeda mokiniui maksimaliai išskleisti individualias kūrybos galias ir gebėjimus tenkindama jo prigimties reikmes, saviraiškos, pagarbos, kūrybos, tvar-kos ir darnos poreikius. Todėl pamokose labai tikslingai panaudojami teatro elementai. Žinoma, kad jaunesnio amžiaus vaikai yra ypač jautrūs menui ir kūrybai, o teatro veikloje jie jaučiasi kūrėjais, tai suteikia jiems daug džiaugsmo. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, progimnazijoje įkurtas lėlių teatras, kuris gyvuoja jau ilgą laiką, nes lėlės tapo vaikų draugais ir pagalbininkais. Minkštos, mielos lėlės sužavi ką tik į mokyklą atėjusius pirmokus. Juk jos – neatsiejama jų vaikystės dalis. Pažintis su lėlėmis, prasidėjusi rugsėjo pirmąją, tęsiasi ketverius metus. Ka-dangi pamokose dažnai naudojami teatro elementai, lėlių teatras tapo neatskiriama ugdymo dalimi. Dž. Rodaris rašė, kad lėlių teatras ypač padeda jautriems, nepasitikintiems savo jėgomis vaikams, nes mokinys, sukoncentruo-damas dėmesį į lėlę, užsimiršta ir atsipalaiduoja, lengviau reiškia savo mintis, sklandžiau ir suprantamiau kalba, nebijo suklysti. Tad vaikai mokosi lavindami savo kūrybingumo kompetenciją. Pastebėta, kad kūrybinė aplinka mokiniams padeda saugiau jaustis klasėje, skatina mokymosi motyvaciją. Kai pamokoje panaudojamos lėlės bei teatro elementai, vaikai labiau domisi dėstomu dalyku, geriau įsiklauso, tyrinėja, analizuoja, išmoksta, taip pat ilgiau atsimena medžiagą.

Lėlės klasėje ne tik vaidina, žaidžia, bet ir padeda spręsti uždavinius, papasakoja vaikams įdomių istorijų. Rytais vaikai randa lėlių „paruoštas“ užduotis, kurias jie atlieka savarankiškai, komandose ar su draugu. Tai užduotys, skirtos lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokoms. Mokiniai ne tik noriai atlieka komandines užduotis, bet ir stengiasi atlikti kuo geriau. Be to, taip dirbdami, mokosi vienas iš kito.

Lėlės vaikams teikia daug džiaugsmo, teigiamų emocijų, gerina nuotaiką, gelbsti sudėtingose bendravimo situ-acijose. Tad kaip gi lėlės padeda mokytis pamokų metu? Lėlės tampa pagalbininkėmis įvairių dalykų pamokose. Dažniausiai lėlės padeda lietuvių kalbos pamokose, kai skaitomos ir analizuojamos pasakos. Tada vaikai nusako kūrinio veikėjų, pvz., pikto vilko, bailaus kiškelio, drąsaus gaidelio savybes, skiria teigiamus ir neigiamus veikėjus, mokosi dialogų, taip turtėja jų žodynas. Štai lapė, žinoma kaip gudruolė, apgavikė, mokanti pataikauti, išvaro kiš-kelį iš jo trobelės. Vaikai skirtingai „įgarsina“ lapę, mokosi reikšti jausmus, bendrauti, gaili kiškelio, aptaria, kaip tokiomis aplinkybėmis pasielgtų patys. Mokymasis tampa smagiu žaidimu. Vaikams tai suteikia daug džiaugsmo. Be to, kiekviena pasaka pamoko, lavina, ugdo vaizduotę, suteikia žinių.

Teatro elementai ypač padeda vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Jie įsijaučia, tarsi persi-kūnija į personažą, atsipalaiduoja, mokosi pakartoti žodžius kelis kartus, taisyklingiau taria garsus. O žaisminga ir pakili nuotaika pamokos metu skatina teigiamą jų mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą mokytoju, klasės draugais. Štai imamas vienas pasakos veikėjas, vyksta dialogas. Vaikai įdėmiai klauso, nes reikės pakartoti. Tai vėliau panau-dosime kitose pamokose arba lėlių teatro būrelyje.

Pavyzdžiui:– Miau miau miau, sušalau, o pelės nepagavau...(katė)

– Au au au, au au au, kieme kaulą suradau! (šuo)

– Aū, neturiu namų! (vilkas)

Atkreipiame dėmesį, kaip kalba paukšteliai. Imamas balandėlis, kuris tupi ant namelio kamino. Vaikams paaiš-kinama: pavasarį jis ieško pačios ir burkuoja:

– Burkū burkū,Mes gražūs abu! (karvelis)

Tada parodomas pasišiaušęs žvirblis:

– Čirik čirik,Aš vyrs, aš vyrs! (žvirblis)

O čia jau gerai žinomi pasakų veikėjai gaidelis ir vištelė:

– Kakariekū, kakariekūTuriu pulką vaikų! (gaidelis)

– Ko ko ko,Ar aš nežinau ko? (vištelė)

Imituodami, įsijausdami vaikai mokosi taisyklingai tarti garsus, lavina atmintį. Be to, tai pakartoja su lėlėmis ir

85

pamokose, ir vėliau, žaisdami pertraukų metu.Norint panaudoti pasakų veikėjus, vaikai turi žinoti pasakas. Todėl ugdymo procesas glaudžiai susietas su pa-

sakomis ir lėlių teatru. Su vaikais pasakos skaitomos per lietuvių kalbos pamokas. Veikėjai piešiami per dailę. Daugiau pasakos analizuojamos neformaliojo ugdymo veikloje, t.y., lėlių teatro būrelyje.

Matematikos pamokose lėlės taip pat puiki pagalbinė priemonė. Padedamas stovelis su pirštininėmis lėlėmis ant stalo ir siūloma vaikams įsižiūrėti. Tada visų prašoma užsimerkti. Viena lėlė, pvz., lapė, keičiama kita – katinėliu. Kai vaikai atsimerkia, klausiama, kas pasikeitė, ar lėlių tiek, kiek buvo. Kitą kartą lėlės sukeičiamos vietomis, vėliau viena nuimama. Mokiniai skaičiuoja lėles, svarsto, kurios trūksta. Taip mokosi susikaupti, ilgiau išlaikyti dėmesį. Žaisdami mokosi. Tai ypač naudinga pirmokams, kai reikia daugiau vaizdinių priemonių. Tokiuose žaidimuose noriai dalyvauja visi vaikai, nesvarbu, kokių gebėjimų bebūtų. Lėlės praverčia ir kuriant uždavinius. Štai imame lapę su lapiukais iš pasakos „Katinėlis ir gaidelis“. Mokiniai kuria: „Iš miško atbėgo lapė. Paskui ją dar 3 lapiukai. Kiek lapių yra dabar?“ Arba „Oloje tupėjo 5 lapės, 2 pabėgo (paslepiame). Kiek lapių liko oloje?“ Lentoje užrašo-mas veiksmas 5 – 2 = 3 .

Kita situacija apie vištą su viščiukais iš pasakos „Vištytės pyragėlis“: „Kieme buvo 2 viščiukai. Atstriksėjo dar 3 (pridedukitusviščiukus).Kiekviščiukųyrakieme?“Užrašomeveiksmą2+3=5.

Žaisdami su lėlėmis, mokiniai po truputį įpranta ir sugalvoja vis daugiau uždavinių. Mokydamiesi sudėti ir atimti didesnius skaičius, sujungia kelias pasakas. Vienoje pasakoje yra 7 veikėjai, kitoje – 6, trečioje – 8. Netikėtai susitinka šių pasakų veikėjai, juos reikia suskaičiuoti, suskirstyti į grupeles. Pavyzdžiui, atskiriami sparnuočiai. Jie „atskrenda“ ir sutupia ant namelio stogo. Atskirai susėda naminiai gyvulėliai, atskirai miško gyventojai ir t.t. Pri-simenama, kaip kalba gaidelis, vilkas ar žvirblis. Kartu plečiasi mokinių akiratis, gausinamos pasaulio pažinimo žinios. Individualizuojant užduotis pagal gebėjimus, jos sudėliojamos skirtingiems „pagalbininkams“: šuniukas atneša užduotis silpnesniems, katinėlis stipresniems. Išdalinama, vėliau vaikai grąžina atliktas užduotis atitinka-mai šuniukui arba kačiukui.

Pamokoje vaikų klausiama, kas iš pasakų veikėjų malė grūdus? Vaikai vardina: višta, viščiukai, žąselė, gaidys (rikiuojame). O dar? Pelytė ilgauodegytė. Suskaičiuoja, kiek jų buvo iš viso. Vaikai noriai skaičiuoja, pataiso, jei kuris suklysta. Jei vaikui nesiseka suskaičiuoti, galima prieiti ir skaičiuoti iš eilės po vieną.

Dar vienas pavyzdys. Sprendžiami uždaviniai su liekana. Kuriame: „Ruduo. Pelytė laukuose rado 20 grūdelių. Nori pavaišinti 3 draugus. Po kiek grūdelių gaus kiekvienas draugas? Ar visiems užteks?“ Rašomas veiksmas, vai-kai skaičiuoja: 20 : 3 = 6 (liek. 2). Kiek liko pelytei? Atkreipiamas dėmesys į liekaną.

Pasaulio pažinimo pamokose lėlės naudojamos, kai kalbama apie paukščių ar gyvūnų išorinius požymius, apta-riant jų gyvenimo būdą. Pavyzdžui, apžiūrime avinėlį. Avinėlis „papasakoja“, kad atvyko iš kaimo. Klausiama, ar yra matę avinėlį, kur jis gyvena? Ką ėda? O ką žmonės daro, kai apkerpa? Kas yra vilna, ką iš jos daro? Apsižiūri, kas dėvi liemenę, kas megztuką. Prisimena, ką mamos ar močiutės yra numezgusios. Jei yra ratelis, galima pri-siminti, kaip seniau siūlus suverpdavo. Vaikams parodomi veltinio darbai, aptariama, kaip galima patiems pasi-puošti ir namus pagražinti. Klausiama, kokias dainas žino apie avelę? O pasaką? Vaikams be galo patinka klausyti pasakų ir mokytojos dainuojamų dainų. Taip nenutolstama nuo mūsų lobyno – lietuvių tautosakos. O juk dažnas tėtis ar mama šiandien nebeturi laiko pasekti pasaką, užminti mįslę ar gražiai tykų vakarą drauge su savo vaikais padainuoti.

Lėlės mums padeda ir etikos pamokose, kai analizuojame gero ir blogo elgesio situacijas, mokomės bendrauti ir pan. Kartais žmogų palyginame su piktu vilku, užsispyrusiu ožiuku ir kt. Vaikai ima lėles, persikūnija į perso-nažą ir pabando spręsti iškilusias problemas, nesutarimus tarp draugų. Inscenizuoja įvairias situacijas. Štai vaikai susistumdo, nepraleidžia draugo pro duris į klasę. Tuomet „atkeliauja“ du ožiukai ir ginčijasi, kuris pirmas praleis draugą pereiti per lieptelį, mokosi susitarti. Vaikai siūlo savo mintis. Jos būna labai skirtingos. Smagu, kai susi-draugauja.

Muzikos pamokose lėlės padeda dainuoti daineles, dalyvauja rateliuose, apdainuoja kurį nors žvėrelį. Štai nuo palangės atkeliauja kiškutis, klausia, kaip vaikams sekasi mokykloje, ko išmoko ankstesnėje pamokoje ir praneša, ko vaikai mokysis šioje pamokoje. Nurimsta ir hiperaktyvūs, ir agresyvūs, ir kitokie vaikai. Mokosi dainelę „Oi tu, kiški, žvairy“. Dainuodami vaikai tarsi kalbasi su kiškeliu, pamoko jį:

Oi tu, kiški, žvairy, tai tau (rodo piršteliu),Nežvairuok į mane, tai tau,

Kai įšoksi daržan, tai tau (šokteli),Kopūstėlių ėsti, tai tau,

Aš pagausiu tave, tai tau (ploja),Už auselių stačių, tai tau (rodo auseles),

Už striukos uodegos, bus tau (ploja rankomis).

86

Sukame ratelį porose „Kiškelis bebėgdams, kazokėlį bešokdams“. Berniukai kiškeliai, o mergaitės voveraitės. Mokomės gražiai nusilenkti, pasisveikinti su sutiktuoju draugu. Yra vaikų, kurie nenoriai dalyvauja žaidimuose, rateliuose. Kai žaidžiama ir dainuojama su lėlėmis, dalyvauja visi.

Sukant ratelį „Aš rately mūsų paukštininkė būsiu“, į vidurį pakviečiama vištelė, vėliau antelė, gaidelis, žąselė ir t.t. Mokiniai, linksmai dainuodami ir pamėgdžiodami naminius paukštelius, atsipalaiduoja, stengiasi kuo tikroviš-kiau pamėgdžioti. Prisimena jų balsus: ko ko ko, ga ga ga, kry kry kry, kakariekū ir kt.

Ypač vaikams patinka lietuvių liaudies daina „Išbėgs išbėgs pelė iš miško“. Dainuojant šią dainą, galima pasi-rinkti daugiau veikėjų, todėl vaikai drąsiai renkasi lėles ir vis tęsia dainelę:

„Išbėgs išbėgs pelė iš miško, Išbėgs išbėgs pelė iš miško.

Ta pelė tą grūdą, tas grūdas per puse, Ir nėr grūdo.“

Tada kartojama, pridedant po vieną veikėją: katę, šunį, lapę, vilką, mešką, jautį ir t.t.

Išbėgs išbėgs katė iš miško. Ta katė tą pelę,

Ta pelė tą grūdą, Tas grūdas per puse,

Ir nėr grūdo.

Tęsiama:

Išbėgs išbėgs lapė iš miško.Ta lapė tą katę,Ta katė tą pelę,

Ta pelė tą grūdą, Tas grūdas per puse,Ir nėr grūdo ir t.t.

Dailės ir darbelių pamokose lėlės moko vaikus daryti darbelius. Štai šuniukas turi lankstinukus ir siūlo išmokti lankstyti šuniuką ir namelį – būdą. Kiekvienas vaikas gauna šuniuko paruoštų spalvotų popierėlių ir kartu mokosi lankstyti. Po to darbeliais papuošiama klasė. Kiek spalvotų šuniukų! Kokie gražūs jų nameliai, juk kiekvienas vai-kas kitaip išpuošė. Ant namelio galima užrašyti šuniukui sugalvotą vardą. Ir Margis džiaugiasi. Prisimename, kaip Margis loja: „Au au au, kieme kaulą suradau!“

Dirbant su vaikais įsitikinome, kad lėlės ir lėlių teatras gali būti naudojami įvairiais aspektais, kaip: mokymas ir mokymasisbeiugdymasirugdymasis;socialinębrandąskatinantisveiksnys;terapijosformajautriemsvaikams;prasminga pramoga ir laisvalaikio leidimo forma.

Taip lėlės susidraugauja su vaikais, dirba ir ilsisi kartu. Ši veikla dalyvaujant lėlėms ne tik pagyvina pamokas, bet ir ugdymo procesą daro nepertraukiamą. Vaikai žaisdami mokosi, ugdosi ir lavinasi. Kiekvienam sudaromos sąlygos mokytis pagal individualius gebėjimus. O juos ugdant bei siekiant užsibrėžtų tikslų ir uždavinių, stengia-mės išsemti kuo daugiau lėlių teatro teikiamų galimybių.

Pasak Alan Beckley, kad šių dienų mokinys gautų kokybišką išsilavinimą, jaustųsi saugus ir laimingas, reikia geros mokyklos, o „gera mokykla yra tokia, kurios mokinys gali pasakyti: žinau savo mokymosi tikslus ir mokau-si,kadjuospasiekčiau;žinau,kąreiškiaatliktigeraiužduotisirgaliusaupadėti;žinau,kadjeireikėspagalbos,sulauksiujosmokykloje;žinau,kaipesuvertinamasirkąturėčiaudaryti,kadpagerinčiaumokymosirezultatus;žinau,kokiedalykaimansekasigeraimokytis;noriudirbtikartusukitaismokiniaisirmokytisnetikišmokytojų,betirišsavoklasėsdraugų;baigęsmokyklągalėsiuįgytitokiąprofesiją,kokiosnoriu“.

LITERATŪRA1. Bitinas B. Ugdymo filosofija: Enciklopedija. Vilnius, 2000.2. Dabrišienė V. Pedagogo veikla individualizuojant ugdymo programas Lietuvos bendrojo lavinimo moky-

kloje: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07S)// Kauno technologijos universitetas, Kau-nas, 2001.

3. Jucevičienė P. Besimokantis miestas. Kaunas, 2007.

87

4. Jucevičienė P., Lepaitė D. Kompetencijos sampratos erdvė. Socialiniai mokslai, 1(22), 2000.5. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius, 1994.6. Maslow A. H. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius, 2006.7. Rajeckas V. Ugdymo tikslas ir uždaviniai: mokymo priemonė. Vilnius, 2002.8. Teresevičienė M., Gedvilienė G.. Mokymasis grupėse ir asmenybės kaita: monografija. Kaunas, 2003.9. Žvirblių takas. Specialus padagoginis leidinys, Nr. 3, 2006.

PAGALBA MOKINIUI, RUOŠIANTIS PAGRINDINIO UGDYMO PATIKRAI

Vida Skučaitė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

„Skaitau, mąstau, rašau“ – taip su bendraautore A. Pielikiene pavadinome savo knygelę, skirtą pasirengti pa-grindinio ugdymo patikrai. Knygelė, kaip šiuolaikinė mokymo priemonė, kad nereikėtų vargti su padalomąja medžiaga, pirmiausia mums reikalinga kaip papildoma praktinė priemonė. IX–X klasių vadovėliai daugiau skirti žodinei komunikacijai ugdyti, nepateikia pakankamai medžiagos, nesudaro sąlygų pratyboms, reikalingoms siste-mingai pakartoti rašybos, skyrybos, kalbos kultūros dalykus.

Nors per literatūros pamokas mokiniai atsakinėja į įvairius klausimus ir mokomi suvokti tekstą, to nepakanka. Patikros užduotys būna sudarytos šiek tiek kitu principu, pateiktos kelios teksto atkarpos, kai kurie klausimai rei-kalauja abiejų tekstų apibendrinimo, palyginimo. Todėl tokiu principu sudėliojome ir teksto suvokimo užduotis. Svarbu buvo parinkti, mūsų galva, tinkamas tekstų ištraukas, kad jos aktualizuotų jaunuolių bendrąjį lavinimą, kalbėtų apie žmogiškąsias praėjusių amžių ir šių laikų vertybes, lygintų jas, verstų mąstyti, kitaip, nei paaugliai įpratę, pažvelgti į pasaulį, prisiminti, polemizuoti. Manome, kad mažai teskaitantiems mokiniams tai gali padėti pasirengti patikros rašinių temoms. Nors ir neilgose tekstų ištraukėlėse keliamos įvairios gyvenimo problemos ir aptariamos temos, kurios žadintų pilietiškumą, jauno žmogaus brandumą, pasitikėjimą savimi, primintų, jog galime įveikti savo ir visuomenės ydas. Tiesa, kai kurios teksto atkarpos reikalauja brandesnio požiūrio, todėl tai labiau tiktų kaip papildoma medžiaga gabesniems mokiniams. Pažindama klasę, jei ji silpnesnė, daliai mokinių nurodau atsakyti tik kai kuriuos klausimus. Sudėtingesnių atsakymus pateikia tik gabiausi, o bendrai aptariame, kaip tuos atsakymus buvo galima įžvelgti tekste.

Be teksto suvokimo knygelėje yra ir kalbos užduotys, adekvačios patikroje pateikiamoms užduotims. Tai pa-vyzdžiai, kai reikia surasti išplėstinius pažyminius ar aplinkybes, keisti juos šalutiniais sakiniais, surasti sakiniuose perkeltinės reikšmės junginius ir juos paaiškinti, įrašyti nebaigtų žodžių dalis. Rišliame tekste įrašyti praleistas raides, skliausteliuose pateikiamus žodžius rašyti drauge ar skyrium, kitose užduotyse sudėti trūkstamus skyrybos ženklus. Pabraukti taisyklingus variantus sakiniuose, taisant gramatikos ar žodyno klaidas.

Antroje knygelės dalyje pateikiamos taisyklės, kurios leidžia pasikartoti aktualesnius rašybos atvejus. Šalia tai-syklių pateikiami ir pratimai. Įdėtos ir privalomosios skyrybos taisyklės bei sakiniai – pratybos skyrybai įtvirtinti.

Kadangi reikalingi ir tinkami kalbos kultūros įgūdžiai, yra skyrelis „Kalbos ABC“, kur primenamos pagrindi-nės giminių, skaičių, linksnių, galūnių, laipsnių, įvardžiuotinių formų, morfologijos, kalbos dalių, sakinių sudary-mo klaidos, pateikiami pavyzdžiai ir pratybos.

Knygelė rekomenduotina IX–X kl., rengiant mokinius pagrindinio ugdymo patikrai, ugdant teksto suvokimo įgūdžius bei kartojant rašybą, skyrybą bei kitus minėtus kalbos dalykus. Taip pat ji naudotina ir vyresnėse klasėse rašybos ir skyrybos taisyklėms priminti ir pratybomis jas įtvirtinti.

Atskiras knygelės užduotis papildomai galima skirti individualizuojant ir diferencijuojant darbą, kai vykdomos atitinkamų temų kartojimo pamokos.

88

JOGA PO ĮTEMPTO DARBO KOMPIUTERIUJolita Barauskaitė,

Kauno Veršvų vidurinės mokykloskūno kultūros mokytoja metodininkė

Sveikos gyvensenos pamokų, individualių pokalbių su vyresnių klasių mokiniais metu paaiškėjo, kad dauguma jų skundžiasi galvos, sprando ar pečių skausmais, krūtinės maudimu ar akių perštėjimu. Šie požymiai išryškėja po ilgesnio darbo kompiuteriu. 11–12 kl. mokiniams buvo pasiūlytas jogos modulis. Jogos pamokos skirtos rau-menims, įsitempusiems dėl darbo kompiuteriu, atpalaiduoti. Mokiniams keliamas uždavinys išmokti tempimo ir atsipalaidavimo pratimus, pažinti savo kūną, sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta jo viduje, nuraminti protą.

Mokiniai buvo supažindinti su jogos pagrindais, išmoko pagrindinių asanų (kūno padėtis), gilaus jogiško kvė-pavimo. Jie sužinojo ir įsitikino praktiškai, kad joga gali užsiimti įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo asmenys. Kiekvieną jogos asaną galima pritaikyti įvairius gebėjimus turinčiam asmeniui, todėl mokiniai noriai klauso ir mokosi jiems naujos veiklos pagrindų.

Dirbdami kompiuteriu pamirštame, kad kvėpuoti turime pilnai ir giliai. Galvos, sprando ir pečių skausmai, krūtinės maudimas ir akių gėlimas – tai pagrindiniai simptomai, kuriais skundžiasi žmonės, dirbantys kompiu-teriu. Nuolat ir kiek galima dažniau atliekamas paprastas tempimas atpalaiduoja įtampas visame kūne. Pamokos vieta – aktų salė.

Gilus, pilnas kvėpavimas

Mokiniai buvo supažindinti su jogos pagrindais, išmoko pagrindinių asanų (kūno padėtis),

gilaus jogiško kvėpavimo. Jie sužinojo ir įsitikino praktiškai, kad joga gali užsiimti įvairaus

amžiaus ir fizinio pajėgumo asmenys. Kiekvieną jogos asaną galima pritaikyti įvairius gebėjimus

turinčiam asmeniui, todėl mokiniai noriai klauso ir mokosi jiems naujos veiklos pagrindų.

Dirbdami kompiuteriu pamirštame, kad kvėpuoti turime pilnai ir giliai. Galvos, sprando ir

pečių skausmai, krūtinės maudimas ir akių gėlimas – tai pagrindiniai simptomai, kuriais skundžiasi

žmonės, dirbantys kompiuteriu. Nuolat ir kiek galima dažniau atliekamas paprastas tempimas

atpalaiduoja įtampas visame kūne. Pamokos vieta – aktų salė.

Gilus, pilnas kvėpavimas

Atsisėskite tiesiai, rankas pasidėkite ant kelių delnais aukštyn. Užsimerkite, ištieskite

nugarą, viršugalviu tempkitės aukštyn, pečius pastumkite atgal, atverkite krūtinės ląstą, pečius

nuleiskite žemyn. Pilnai iškvėpkite, giliai įkvėpkite pro nosį į pilvą, apatinę krūtinės dalį ir

galiausiai į viršutinę krūtinės dalį. Kvėpuokite tolygiai. Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų. Šis

pratimas padeda išvalyti kraują, pripildyti kūną deguonimi, stimuliuoja galvos smegenų veiklą,

ramina nervų sistemą.

„Katė“ (2 padėtys)

Atsisėskite tiesiai, rankas pasidėkite ant kelių delnais aukštyn. Užsimerkite, ištieskite nugarą, viršugalviu temp-kitės aukštyn, pečius pastumkite atgal, atverkite krūtinės ląstą, pečius nuleiskite žemyn. Pilnai iškvėpkite, giliai įkvėpkite pro nosį į pilvą, apatinę krūtinės dalį ir galiausiai į viršutinę krūtinės dalį. Kvėpuokite tolygiai. Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų. Šis pratimas padeda išvalyti kraują, pripildyti kūną deguonimi, stimuliuoja galvos sme-genų veiklą, ramina nervų sistemą.

„Katė“(2padėtys)

Atsiklaupkite, rankomis pečių plotyje remkitės į grindis. Įkvėpdami išlenkite nugarą žemyn,

žiūrėkite į nosies galiuką. Iškvėpdami išlenkite nugarą aukštyn, galvą nuleiskite tarp rankų, smakrą

stumkite krūtinkaulio link. Šis pratimas padeda atsipalaiduoti nugaros raumenims, pagerina visų

organų kraujotaką.

Pakartokite padėtis dešimt kartų.

„Lazda“

(3 padėtys)

Atsisėskite ant kilimėlio,

ištieskite kojas. Remkitės delnais į

grindis vienoje linijoje su klubais,

rankų pirštai pasukti pirmyn. Įkvėpkite.






„Lazda“

(3 padėtys)





Atsiklaupkite, rankomis pečių plotyje remkitės į grindis. Įkvėpdami išlenkite nugarą žemyn, žiūrėkite į nosies galiuką. Iškvėpdami išlenkite nugarą aukštyn, galvą nuleiskite tarp rankų, smakrą stumkite krūtinkaulio link. Šis pratimas padeda atsipalaiduoti nugaros raumenims, pagerina visų organų kraujotaką.


89

„Lazda“(3 padėtys)






„Lazda“

(3 padėtys)





Atsisėskite ant kilimėlio, ištieskite kojas. Rem-kitės delnais į grindis vienoje linijoje su klubais, rankų pirštai pasukti pirmyn. Įkvėpkite.

Šias tris kūno padėtis pakartokite dešimt kartų.

Kojų tempimas

Pasilenkimas pirmyn sėdint.

Iškvėpdami lenkitės pirmyn per klubo

sąnarius, rankas tieskite kojų pirštų link.

Stenkitės nuleisti galvą kuo žemiau.

Nugara turi likti tiesi. Įkvėpdami grįžkite

į „lazdos“ padėtį.

Atsiremkite pėdomis į grindis ir

pakelkite klubus kuo aukščiau.

Atloškite galvą, ji turi laisvai kaboti.

Nelenkite kelių, įtempkite pilvo

raumenis.

Pasilenkimas pirmyn sėdint. Iškvėpdami lenki-tės pirmyn per klubo sąnarius, rankas tieskite kojų pirštų link. Stenkitės nuleisti galvą kuo žemiau. Nugara turi likti tiesi. Įkvėpdami grįžkite į „laz-dos“ padėtį.


Kojų tempimas











raumenis.

Atsiremkite pėdomis į grindis ir pakelkite klu-bus kuo aukščiau. Atloškite galvą, ji turi laisvai kaboti. Nelenkite kelių, įtempkite pilvo raumenis.


Kojų tempimas


Kojų tempimas











raumenis.

Atstumas tarp kojų pusantro metro, rankų pirštai sunerti už nugaros. Iškvėpdami lenkitės pirmyn tiesia nuga-ra. Kelių nelenkite, įtempkite priekinius kojų raumenis, kūno svorį perkelkite ant priekinės pėdos dalies – turite pajusti, kad įsitempia nugaros ir nugariniai kojų raumenys. Žiūrėkite į bambą, kvėpuokite per nosį. Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų, baikite įkvėpdami.

90

Pratimas krūtinės ląstai atverti

Stovėkite tiesiai, rankas sudėkite už nugaros į „mal-dą“. Pajuskite kaip atsiveria krūtinės ląsta. Atlikite de-šimt kvėpavimo ciklų.

Atstumas tarp kojų pusantro metro, rankų pirštai sunerti už nugaros. Iškvėpdami lenkitės

pirmyn tiesia nugara. Kelių nelenkite, įtempkite priekinius kojų raumenis, kūno svorį perkelkite ant

priekinės pėdos dalies – turite pajusti, kad įsitempia nugaros ir nugariniai kojų raumenys. Žiūrėkite į

bambą, kvėpuokite per nosį. Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų, baikite įkvėpdami.

Pratimas krūtinės ląstai atverti

Peties raumenų tempimas

Stovėkite tiesiai, rankas sudėkite už

nugaros į „maldą“. Pajuskite kaip atsiveria krūtinės

ląsta. Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų.

Peties raumenų tempimas

Pakelkite dešinę ranką iki pečių aukščio, kaire ran-ka paimkite už dešinės alkūnės, stumkite dešinę ranką kairio peties link. Atlikite penkis kvėpavimo ciklus ir pakeiskite ranką.

„Lankas“

Pečių sąnarių tempimas

Pakelkite dešinę ranką iki pečių aukščio,

kaire ranka paimkite už dešinės alkūnės, stumkite

dešinę ranką kairio peties link. Atlikite penkis

kvėpavimo ciklus ir pakeiskite ranką.

Atsigulkite ant kilimėlio ant

pilvo, pakelkite sulenktas kojas ir

paimkite rankomis už čiurnų. Tiesdami

kojas traukite krūtinę aukštyn. Stenkitės

neišskėsti kojų, įtempkite sėdmenis.

Iškvėpdami baikite pratimą. Pakartokite

du kartus.

„Lankas“

Atsigulkite ant kilimėlio ant pilvo, pakelkite sulenk-tas kojas ir paimkite rankomis už čiurnų. Tiesdami ko-jas traukite krūtinę aukštyn. Stenkitės neišskėsti kojų, įtempkite sėdmenis. Iškvėpdami baikite pratimą. Pa-kartokite du kartus.

„Lankas“


Pakelkite dešinę ranką iki pečių aukščio,

kaire ranka paimkite už dešinės alkūnės, stumkite

dešinę ranką kairio peties link. Atlikite penkis

kvėpavimo ciklus ir pakeiskite ranką.

Atsigulkite ant kilimėlio ant

pilvo, pakelkite sulenktas kojas ir

paimkite rankomis už čiurnų. Tiesdami

kojas traukite krūtinę aukštyn. Stenkitės

neišskėsti kojų, įtempkite sėdmenis.

Iškvėpdami baikite pratimą. Pakartokite

du kartus.


Atsiklaupkite ir atsisėskite ant kulnų. Sunerkite rankų pirštus už nugaros, pasukite delnus išorėn ir nu-leiskite galvą, kaktą pasidėkite ant grindų. Iškvėpdami kelkite rankas aukštyn ir stumkite pirmyn, įkvėpdami laikykite padėtį. Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų.

Žvakė

Pilnas kvėpavimas

Atsiklaupkite ir atsisėskite ant

kulnų. Sunerkite rankų pirštus už

nugaros, pasukite delnus išorėn ir

nuleiskite galvą, kaktą pasidėkite ant

grindų. Iškvėpdami kelkite rankas

aukštyn ir stumkite pirmyn,

įkvėpdami laikykite padėtį. Atlikite

dešimt kvėpavimo ciklų.

Ši padėtis yra viena efektyviausių jogos pozų.

Ji veikia ir kūną, ir protą, yra kaip profilaktinė

priemonė nuo įvairių negalių ir ligų. Atsigulkite ant

nugaros ant kilimėlio, kelkite kojas ir dubenį aukštyn,

kūną paremkite rankomis. Alkūnes laikykite kuo

siauriau, kojas ištieskite ir visu kūnu tempkitės

aukštyn. Atpalaiduokite kaklą, galvą ir veido

raumenis, kūnas turi būti tiesus. Atlikite dešimt pilnų

kvėpavimo ciklų. Baikite lėtai nuleisdami nugarą ir

kojas, kūną laikykite rankomis.

91

Žvakė

Ši padėtis yra viena efektyviausių jogos pozų. Ji vei-kia ir kūną, ir protą, yra kaip profilaktinė priemonė nuo įvairių negalių ir ligų. Atsigulkite ant nugaros ant kilimėlio, kelkite kojas ir dubenį aukštyn, kūną parem-kite rankomis. Alkūnes laikykite kuo siauriau, kojas iš-tieskite ir visu kūnu tempkitės aukštyn. Atpalaiduokite kaklą, galvą ir veido raumenis, kūnas turi būti tiesus. Atlikite dešimt pilnų kvėpavimo ciklų. Baikite lėtai nu-leisdami nugarą ir kojas, kūną laikykite rankomis.

Žvakė

Pilnas kvėpavimas

Atsiklaupkite ir atsisėskite ant

kulnų. Sunerkite rankų pirštus už

nugaros, pasukite delnus išorėn ir

nuleiskite galvą, kaktą pasidėkite ant

grindų. Iškvėpdami kelkite rankas

aukštyn ir stumkite pirmyn,

įkvėpdami laikykite padėtį. Atlikite

dešimt kvėpavimo ciklų.

Ši padėtis yra viena efektyviausių jogos pozų.

Ji veikia ir kūną, ir protą, yra kaip profilaktinė

priemonė nuo įvairių negalių ir ligų. Atsigulkite ant

nugaros ant kilimėlio, kelkite kojas ir dubenį aukštyn,

kūną paremkite rankomis. Alkūnes laikykite kuo

siauriau, kojas ištieskite ir visu kūnu tempkitės

aukštyn. Atpalaiduokite kaklą, galvą ir veido

raumenis, kūnas turi būti tiesus. Atlikite dešimt pilnų

kvėpavimo ciklų. Baikite lėtai nuleisdami nugarą ir

kojas, kūną laikykite rankomis.

Pilnas kvėpavimas

Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų.


Galutinis atsipalaidavimas – „negyvėlio poza“

Šie pratimai padės atsipalaiduoti ir pailsėti po darbo prie kompiuterio, pagerins savijautą,

leis kvėpuoti visa krūtine, pripildys kūną energijos ir sveikatos.

Pasimankštinę mėnesį, mokiniai pripažino, kad savijauta pagerėjo. Jie įgijo gebėjimą stebėti

kūno pojūčius, išmoko giliai kvėpuoti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis.

LITERATŪRA 1. Sivananda Yoga Vedanta Centre, 1996.

2. Joga, kūnas ir dvasia. „Homo fabe“, 2009.

Atsigulkite ant nugaros. Kojos klubų

plotyje, rankos delnais aukštyn, smakras

nuleistas ant krūtinės. Visas stuburas

išguldytas ant kilimėlio, visi raumenys

atpalaiduoti. Stebėkite kvėpavimą, nevaldykite

jo, jauskite, kaip oras teka šnervėmis, mintimis

peržvelkite visą kūną, nusišypsokite sau

(atsipalaiduos veido raumenys).

Galutinisatsipalaidavimas–„negyvėliopoza“

Atsigulkite ant nugaros. Kojos klubų plotyje, rankos delnais aukštyn, smakras nuleistas ant krūtinės. Visas stuburas išguldytas ant kilimėlio, visi raumenys atpa-laiduoti. Stebėkite kvėpavimą, nevaldykite jo, jauskite, kaip oras teka šnervėmis, mintimis peržvelkite visą kūną, nusišypsokite sau (atsipalaiduos veido raume-nys).


Galutinis atsipalaidavimas – „negyvėlio poza“

Šie pratimai padės atsipalaiduoti ir pailsėti po darbo prie kompiuterio, pagerins savijautą,

leis kvėpuoti visa krūtine, pripildys kūną energijos ir sveikatos.

Pasimankštinę mėnesį, mokiniai pripažino, kad savijauta pagerėjo. Jie įgijo gebėjimą stebėti

kūno pojūčius, išmoko giliai kvėpuoti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis.

LITERATŪRA 1. Sivananda Yoga Vedanta Centre, 1996.

2. Joga, kūnas ir dvasia. „Homo fabe“, 2009.

Atsigulkite ant nugaros. Kojos klubų

plotyje, rankos delnais aukštyn, smakras

nuleistas ant krūtinės. Visas stuburas

išguldytas ant kilimėlio, visi raumenys

atpalaiduoti. Stebėkite kvėpavimą, nevaldykite

jo, jauskite, kaip oras teka šnervėmis, mintimis

peržvelkite visą kūną, nusišypsokite sau

(atsipalaiduos veido raumenys).

Šie pratimai padės atsipalaiduoti ir pailsėti po darbo prie kompiuterio, pagerins savijautą, leis kvėpuoti visa krūtine, pripildys kūną energijos ir sveikatos.

Pasimankštinę mėnesį, mokiniai pripažino, kad savijauta pagerėjo. Jie įgijo gebėjimą stebėti kūno pojūčius, išmoko giliai kvėpuoti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis.

LITERATŪRA1. Sivananda Yoga Vedanta Centre, 1996.2. Joga, kūnas ir dvasia. „Homo fabe“, 2009.3. Šri Amanda Joga/ Kūno ir sielos harmonija. Vilnius, 2006. 4. Devi I. Sai joga „Asveja“, 2008.5. Šiffers M. Prostaja Joga dlia ženščin. Maskva „Vadim Levin“, 2005.6. Šivananda S. Zolotaja kniga jogi. Joga samchita. Maskva, 2004.

92

MOKINIŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS –SVARBUS SĖKMINGŲ PAMOKŲ VEIKSNYS

Daiva Klusaitienė, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoslietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Nėra receptų, kurie garantuotų kiekvienos pamokos sėkmę. Sutinku su nuomone, jog sprendimą, ar ji gera, lemia mūsų pasirinkti vertinimo kriterijai. Svarbus vertinimo kriterijus yra ugdymo tęstinumas (ryšys su kitomis pamokomis) ir rezultatai. Šio pranešimo tikslas – pasidalinti patirtimi, kaip mokinių kūrybinių sugebėjimų ugdy-mo tęstinumas pamokose lemia mokymosi (giliau suvokti, analizuoti, kurti tekstus ir kt.) rezultatus ir yra svarbus sėkmingų pamokų veiksnys.

Svarbiausiu lietuvių (valstybinės) kalbos pamokų tikslu tampa ne tik išmokyti kalbėti ir rašyti lietuviškai, bet ir brandinti vertybines mokinių orientacijas – toleranciją, atvirumą pasauliui, skatinti saviraišką bendraujant lie-tuvių kalba.

Saviraiška yra žmogaus kūrybiškumo pagrindas. „Kūrybiškumas – tai kiekvieno žmogaus instinktas. Tai įgim-tas mūsų instinktas, kurį mes pirmiausia naudojame spręsdami ir reikšdami savo gyvenimo problemas. Kūry-biškumas, gebėjimas tyrinėti ir analizuoti – tai viena iš jėgų, be kurios žmogus negali egzistuoti“, – teigia žymus amerikiečių „meninės elgsenos“ teoretikas Viktoras Lovenfeldas. Žmogaus ateičiai be galo svarbi natūrali saviraiš-ka imliausiame jo vystymosi periode – vaikystėje. Tuo metu ypač svarbu sudaryti kuo didesnes galimybes veikti kūrybiškai. Vaikas nuo pat mažens beveik visiškai negali, nesugeba gėrėtis tuo, kur jis pats nedalyvauja. Pasyviai grožėtis jis nemoka. Todėl tik žaidimas „gali išjudinti mokinio jausmų ir fantazijos bangavimą tarp dviejų sąmo-nės krantų: tikrovės ir iliuzijos […] Jeigu mokytojas tik dėstys literatūrą, „nežais literatūra“ – jo darbo rezultatai bus apverktini“ – taip žaidimo būtinumą mokykloje apibūdino vaikų literatūros tyrinėtojas V.Auryla. Todėl lietu-vių kalbos mokymo procesas pradinėse klasėse turi būti paverčiamas veikla, kuriančia žaismingą vaikų nuotaiką, atveriančia vaiko dvasinį pasaulį, žadinančia kūrybines galias.

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų bruožas – emocinis jautrumas. Pradinių klasių mokiniai neslepia savo jausmų, tiesiogiai ir atvirai reiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę. Emocinį bangavimą galima pastebėti, kai vaikas skaito arba klauso skaitymo. Jis gali garsiai juoktis ir atvirai reikšti liūdesį. Psichologai skiria dvi jausmų rūšis: realius, sukeltus gyvenimiškos situacijos ir įsivaizduojamus, atsiradusius dėl meno įtakos. Realūs jausmai ir su-augusiems, ir vaikams dažniausiai tampa veiklos impulsu. Įsivaizduojami jausmai suaugusiojo vidinį gyvenimą suaktyvina, o vaiką, kaip ir realūs, gali paskatinti konkretiems veiksmams. Skaitant emocijos didina vaiko vidinį ir išorinį aktyvumą, o tai savo ruožtu padeda jam teisingiau ir giliau suvokti literatūros kūrinį. Emocijų, mąstymo, vaizduotės ypatumai lemia suvokimo ryškumą, imlumą. Dažnai vaikystėje perskaityta knyga gerai įsimenama visam gyvenimui. Todėl mokytojo užduotis pradinėse klasėse pasirinkti tokius vaikų literatūros tekstus, kuriuose realus gyvenimas būtų perteiktas kaip pasaka, nuotykis, sapnas, svajonė, žaidimas. Vaizdas juose turėtų būti lyg, pasak poetės J.Degutytės, „spalvotas žaislas vaikiškame delne“. Aišku, nuoširdus mažųjų mokinukų įsijautimas į skaitomo kūrinio veikėjų išgyvenimus trukdo jam objektyviai vertinti jų poelgius. Tačiau klystame, jei galvojame, kad veikėjų dvasinis pasaulis vaikams neprieinamas. Loreta Žvironaitė plačiai analizuodama žaidimo įtaką vaiko gyvenime, pastebi, kad „vaikai nėra izoliuoti nuo sudėtingų egzistencinių problemų, kurios rūpi tik didiesiems mąstytojams“. Ir kaip patvirtinimą pateikia Karlo Jasperso mintį: „nuostabus žmogaus įgimto polinkio filoso-fuoti ženklas yra vaikų pateikiami klausimai, kuriuose slypi pasaulio pažinimo, būties prasmės momentai“. Jeigu atkreipsime vaiko dėmesį į skaitomo kūrinio konkrečias detales, nurodysime kryptį, jis pradės gilintis į veikėjų dvasinį pasaulį, geriau supras jo elgesio motyvus.

Kūrybinė vaiko prigimtis, ypač pradinėse klasėse, atsiskleis lietuvių kalbos pamokas integruojant su piešimu. Vaiko piešinys – tai jo kalbėjimo būdas. Piešdamas jis ne tik atkuria tikrovę, bet ir ją sukuria, pertvarko, įsivaiz-duoja, svajoja. Taip mokytojo skaityto teksto vaizdai piešimo lape virsta realybės ir fantazijos žaidimu. Ir tik išgirdę mažojo mokinuko aiškinimus, pasakojimus (puiki proga sakytinės kalbos ugdymui), galime teisingai suprasti piešinio lape paslėptą informaciją: „Aš matau tai, ko, Jūs mokytoja, nematote“…

Vaikai mėgsta žaisti spalvomis. Renkuosi A.Dovydėnaitės „Spalvos ir spalviukai“. Knygutės tekstas paskatina savitą vaikų mąstymą ir vaizduotę. Susipažįstame su spalviukų gyvenimu, spalvų žaismu. Pasiūlau pažaisti piešinio lape spalvomis, skiriu temas, kurias mokiniai patys pasirenka: „Spalviukai jūroje“, „Spalviukai pievoje“, „Spalviu-kai danguje“ ir t.t. Žaismas su spalvomis pasiūlo naujas temas, kurias savo piešiniams sugalvoja patys mokiniai: „Spalviukai ir Velykos“, „Spalviukų išdaigos pavasarį“ ir t.t. Spalvos sustiprina žaidimo piešinio lape malonumą, pasak B.Navako, „žaidžiant gimsta nauji, iki tol nematyti ir negirdėti, neregėtai gražūs pavidalai“. Nupiešę pasako-

93

jame, kuriame pasakojimus apie savo spalviukų žaidimus ir keliones, pasakojimus trumpai užrašome, mokomės spalvų rašybos, apibendriname, kad žodžiai, reiškiantys spalvas, yra būdvardžiai, randame juos savo tekstuose, pabraukiame. Vyresnėse klasėse spalvų žaismas piešinio lape paryškina kūrinio suvokimą, padeda subtiliau pa-justi kūrinio nuotaiką. Šeštoje klasėje skiriu užduotis: atskleisti J.Biliūno apsakymo „Joniukas“ arba „Kliudžiau“ nuotaiką piešimo lape spalvomis, pagrįsti savo nuomonę, kodėl rinkausi būtent šias spalvas.

Laisva saviraiška nesitęsia visą gyvenimą. Intuityvaus pajautimo vaiko piešiniuose vis mažėja, augdamas jis nu-stoja žaisti ir vyresnėse klasėse visai atsisako žaidimo (ne tik piešinio lape) teikiamo malonumo. Pradinėse klasėse mokiniai piešia viską, jie nepaiso formų bei išraiškos tikslumo, vėliau jie pradeda kritiškai žiūrėti į savo piešinius ir dėl to varžosi, ne viską nori piešti, iliustruoti, pareiškia, kad nemoka piešti arba pradeda išsisukinėti, sakydami, kad neįdomu, nenori ir pan. Dailės mokytojų nuomone, tokie vaikai išgyvena krizę, kuri gali tęstis visą gyvenimą. Jie meną supranta kaip realaus pasaulio atvaizdavimą, nes nieko nėra girdėję apie meno istoriją, estetiką, nesimokę vaizdų kalbos abėcėlės.

Lietuvių kalbos pamokose nereikėtų atsisakyti iliustravimo darbų. Eilėraščio turinio iliustravimas piešiniais turi ir mokomąją, ir lavinamąją reikšmę. Padeda giliau suprasti turinį, lavina atmintį, mąstymą, vaizduotę, gebė-jimą piešti (prasminga dalykinė integracija). Mokinio piešinys – tai jo kalbėjimo būdas ir kartu refleksija. Prieš ką nors iliustruodamas, mokinys turi atsiminti vaizdų seką, daiktų formas, suprasti jų ryšius, įsivaizduoti, kaip visa tai turės nupiešti. Iš mokinio iliustracijų sprendžiame, kaip jis suprato tekstą, kokia jo vaizduotė. Iliustracijų kūrimas skatina mokinį mokant kartą grįžti prie teksto, pasitelkti fantaziją, kūrybines galias, asmeninę patirtį, iš-gyvenimus, yra svarbus kūrybiškumo ugdymo pagrindas. Šv. Valentino dieną lietuvių kalbos pamokos metu skai-tytas poetės Salomėjos Nėries mintis, jausmų individualumą, subtilumą mokiniai atskleidė piešiniuose tinkamai parinkdami spalvas, simbolius, išreikšdami šios temos savitą suvokimą. Per kūrinių iliustravimo patirtį mokiniai turi galimybę suvokti kūrybiškumo reikšmę, pajusti sėkmę mokymosi procese.

Aukštesniųjų klasių mokinių literatūrinis kūrybingumas ribotas, kūrinių suvokimas skurdus, o individualus estetinis skonis – tik retos išimtys…Kodėl ?.. M.Martinaitis apie šią situaciją yra kalbėjęs taip: „Tvirtinu, net ir geriausi mokyklas baigę mokiniai, su laimingomis išimtimis, nesugeba savarankiškai suvokti literatūros kūrinio, atskleisti jo prasmę ir samprotauti raštu. Mažai kas lieka iš kalbos ir literatūros, kai tai pervaroma per iškaltus apibrėžimus, taisykles, privalomas kartoti mintis. Vakaruose nėra programų, o žinių tikrinimas pakeičiamas po-kalbiais, kūrybiniu žaidimu“. Ir vėl žaidimas… Įsigilinkime… Argi pokalbių, diskusijų pamokų metu nevyksta žaidimas ?.. V.Daujotytė knygoje „Tekstas ir kūrinys“ cituoja H.–G.Gadamerį „Pokalbis ima „vesti“ mus – žodis reikalauja žodžio, mintis – minties. Kas išaiškės pokalbyje, kur jis pasisuks – iš anksto negalima žinoti“. Ar ne taip vyksta žaidimas ?.. Gal ši H.–G.Gadamerio mintis galėtų būti kurios nors pokalbių, diskusijų pamokos išeities tašku. Leiskime mokiniams įsigilinti, pamąstyti, ieškoti žodžių prasmės…

Svarbu nepalikti mokinio vieno atradinėti visas tiesas… Mokytojas savo patirtimi gali praturtinti mokinių dar nedidelę kūrinio suvokimo patirtį, kuri laikui bėgant vis gilės. Pradėti nuo mokymosi pastebėti, įsigilinti, įsijausti. Juk, kaip sako V. Daujotytė, – „žiūrėjimas įgyja prasmę tik tapdamas matymu“. Gal pamokos temą „Pavasaris“ galėtume pakeisti „Ar mačiau žydint vyšnias?“, remiantis ta pačia V.Daujotytės fraze?.. Ta pati pamokos tema, at-sižvelgiant į mokinių suvokimo galimybes, galėtų būti įdomiai svarstoma nuo 5 iki 12 klasės (pateikiami mokinių tekstų pavyzdžiai).

Mokiniai turi gerai suvokti atliekamo darbo pamokoje prasmę, tikslus, įsigilinimo į tekstą svarbą, kad po pa-mokos galėtų džiaugtis savo ir klasės draugų atradimais, pastebėjimais. Pamokose negali būti primesta vienintelio supratimo (pateikiu pamokos „Kas slepiasi duonos gabalėlyje, kurį laikau savo rankose? įdomesnius momentus).

Pamokos „Kas slepiasi duonos gabalėlyje, kurį laikau savo rankose?“ tikslas ne tik iš naujo giliau pažvelgti, ką reiškia duona mūsų gyvenime, bet ir įsigilinti į žodžio reikšmę. Skaitomas jaudinantis tekstas apie duoną, kuris pasiūlo daug įdomių minčių šia tema. Gilesnei analizei siūlau teksto pabaigą:

„Dalinimasis… Duona… Į šiuos žodžius telpa viskas. Kas slepiasi mano duonos gabalėlyje, kurį laikau ranko-je?.. Kas yra tai, ką aš turiu, kuo aš galiu, kuo aš noriu pasidalinti? Viltis? Meilė? Žodis? Tyla? Duona? Supratimas? Ištvermė? Gailestis? Kantrybė? Kas? Ištarkime tai garsiai ir padėkime ant stalo, pasidalinkim, duokim tai ir kitiems paragauti. Kad sustiprėtume: ir aš (kuris dalinu), ir tie, kurie priima“.

Užduotis pavaizduoti pabrauktus teksto žodžius piešinio lape simboliais – tai mokiniams pasiūlytas tam tikras tikrovės modeliavimo būdas arba tiesiog žaidimas. Į teksto žodžių suvokimą mokiniai įsitraukia kaip į visa api-mantį žaidimą, kuris veda prie gilesnio nagrinėjamos temos atskleidimo, supratimo. Pasiūlytame žaidime pasireiš-kia mokinių mąstymo skvarbumas, aktyvinama vaizduotė, kuri čia atsiskleidžia kaip stipri kuriamoji jėga. Įdomus ir individualus ne tik mokinių simbolių vaizdavimas, bet ir jų aiškinimas. Štai keletas pavyzdžių:

• Kantrybė–dantis,nesjeigaliiškęstidantųskausmą,taiesikantrus.(Nadežda)• Kantrybė–mokytoja,nesjosdarbasreikalaujadaugkantrybės.(Tatjana)• Kantrybė–voras,kuriskantriainejudėdamaslaukiasavogrobio.(Olga)

94

• Kantrybė–bitė,nesjikantriairenkamedų,norsžmogusjįatima.(Svetlana)• Kantrybė–mėnulis,nesjiskantriailaukiasavolaikošviestinaktį.(Artūras)Arba :• Gailestis–raudonaskryžius,nesjissimbolizuojapirmąjąpagalbą.(Tatjana)• Gailestis–ašara,nes,kaižmogusverkia,jogaila.(Irina)• Gailestis–užkimštaausis,nes,kaitausako,tunegirdi,opotogailiesi.(Vadim)Arba :• Tyla–meška,miegantiurvemiškogilumoje,nesmiškasramina.(Viktorija)• Tyla–debesys,kuriesauplaukiatyliai,niekamnetrukdydami.(Aleksandr)• Tyla–jūra–paviršiujejibūnanerami,betapačioje,dugne,visadaviešpataujatyla.(Ana)• Tyla–snaigės,jostyliaikrentaantžemės,snaigiųtylojegimstagražiosmintys.(Kristina)

Taip dirbant labiau išryškėja šių žodžių prasmė, tai, ką kiekvienas individualiai esame suvokę, pergyvenę, pa-tyrę. Be to, giliau atsiskleidžia skaityto teksto esmė, lengviau randami atsakymai į klausimus, kilusius skaitymo metu. Aptariant kūrybinius darbus ir apibendrinant pamoką, mokiniai jaučiasi drąsesni, jie turi ką pasakyti, nes tai, apie ką kalba, yra jų pačių suvokta, apmąstyta. Tai yra kiekvieno mokinio individualių (pagal savo gebėjimus) atradimų, patirtų pamokoje, sėkmė.

Kūrybiškumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Kiekvienoje pamoko-je yra labai svarbi kiekvieno mokinio asmenybė ir vieta bendroje veikloje, kiekvienas atliktas darbas individualus ir vertingas, nepaisant to, kad mokinių kūrybinių sugebėjimų lygiai ir pasiekti rezultatai yra skirtingi. Svarbesnis tampa pats kūrybinės veiklos procesas, kai mokiniai įgyja žinių, gebėjimų ir formuojasi nuostatas patys aktyviai veikdami.

Mokinių kūrybiškumo ugdymo tęstinumo rezultatai ir mokinių individuali sėkmė pamokose patvirtina, kad kūrybinių sugebėjimų (meninių literatūrinių) ugdymas neapriboja bendrųjų gebėjimų, bet padeda jiems plėtotis bei juos turtina ir yra svarbus sėkmingų pamokų veiksnys.

LITERATŪRA1. Šleinotienė, E. Kalbų mokymo naujovės Europoje ir jų taikymo galimybės Lietuvoje mokant gimtosios kal-

bos (interaktyvus), 2012. Prieiga per internetą: /gfx/web/Eglleinotien.KalbmokymonaujovsEuropoje.pdf2. Žvironaitė L. Žaidimas lietuvių vaikų poezijoje. Kaunas: Šviesos leidykla, 2005.3. Petrulytė A., Beresnevičienė D., Samašonok K. Mokinių kūrybiškumas ir mokymosi sėkmė // Ugdymo psichologija. Mokslo darbai. Nr. 11 – 12. Vilnius, 2004. 4. Daujotytė V. Tekstas ir kūrinys.Vilnius, 1998.5. Gadameris H. G. Grožio aktualumas: menas kaip žaidimas, simbolis ir šventė.Vilnius, 1997.

ĮDOMI NEĮDOMI PAMOKADaiva Usonienė,

Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė

Pradinio ugdymo tikslas – ugdyti aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, pažintinių, infor-macinių, veiklos gebėjimų bei bendrųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką, pasirengusį mokytis toliau pagal pagrin-dinio ugdymo programas.

Pradinio ugdymo mokytojui tenka didelė atsakomybė siekiant šio tikslo. Mokytojas turi gebėti pažinti mokinį, jo poreikius ir į juos atsižvelgti. Tada jam pavyks sudaryti mokiniams sąlygas mokytis ir išmokti. Taip bus suku-riama tinkama ugdymo(si) aplinka.

Kas padaro pamoką neįdomia, kokie ugdymo proceso trūkumai?• Netikslingosužduotys.• Mažaidėmesioskiriamamokymuimokytis.• Neindividualizuojamosarretaiindividualizuojamosmokymoužduotys.• Nepakankamaidėmesioskiriamamokymosiaplinkai.• Nepakankamasvertinimoveiksmingumas.• Nepakankamaidėmesioskiriamamokiniųporeikiamstenkinti.Kad neįdomi pamoka taptų įdomia, reikia kai kurių vadinamųjų sėkmingo mokymosi, sąlygų: motyvacijos

95

(nevalingas medžiagos įsisąmoninimas), kartojimo (savanoriškas daugkartinis grįžimas prie medžiagos), dėmesio išlaikymo (savanoriškas pakartotinis koncentravimasis į medžiagą), palankios emocinės aplinkos. Verta nepa-miršti, kad kuo tvirtesnė motyvacija, tuo lengviau mokytis, geriau įsimenama medžiaga, kad sėkmė, mokymosi malonumas ir siekiai yra patys geriausi motyvai, reikia sugalvoti, kaip praktiškai pritaikyti žinias, būtina pagirti (ir save), kai pavyksta, ko nors pasiekti. Nebus nei gero mokymo, nei gero mokymosi, jei mokiniai ir mokytojai nesidžiaugs bendru darbu.

Sėkmingas mokymas grindžiamas atradimo džiaugsmu. Mokytojui visi mokiniai vienodai svarbūs: užduotys individualizuojamos ir diferencijuojamos, o mokymo medžiaga siejima su gyvenimo praktika ir mokinio porei-kiais.

Labai svarbu sukurti palankią mokymo aplinką, kurioje net ir sunkiai suvokdamas temą, mokinys nepasimes-tų, jaustųsi saugus.

Kokio mokytojo nori vaikai? • Charizmatiško,esančiokartusuvaikais,betneto,kuristuridaugžinių.• Mokytojų,kuriekalbaakimis:2sekundėsgalipadarytistebuklus.• Tokio,kurisir100–ąjįkartąišgirdęstąpatįklausimą,nesupyktų.• Tokio,kuristaipgeraiišmanosavodalyką,kadgalijįsuprantamaiišdėstyti.• Tokio,kurismatožmogųirtamemokinyje,kurissilpnaimoka.• Tokio,kurisnesijuokiaišvaikų,ojuokiasikartusujais.

Pateiksime keletą veiklos pavyzdžių, kurie tinka bet kokiai pamokai. Nerasime mokytojo, kuris nenorėtų, kad jo mokiniai geriau suprastų ir įsimintų informaciją. Šio tikslo lengviau

pasieksite, jei vaizdingai kalbėsite, naudosite iliustracijas, piešinius, palyginimus, panašumus.Susidraugaukime su klaidomis. Jos – būsimos sėkmės pagrinadas. Gerai, kai mokytojas tai suvokia ir padeda

mokiniams suvokti. Klaidos neatskiriama bet kokio mokymosi proceso dalis. Tas kuris neklysta, paprastai išvis nieko neveikia. Problema yra ne klaida, bet mūsų požiūris į ją. Klaidos – išminties šaltinis, todėl jų reikės ne vie-nos!

Bausmės už klaidas kenkia pozityviam mokymuisi, nes klaidos neatsiejamos nuo mokymosi proceso. Svarbu ne pačios klaidos, svarbu sugebėti iš jų mokytis (ką man daryti, kad iš jų būtų naudos, ką galiu padaryti, kokių dar esama galimybių, aha: šitaip negalima, ko galiu išmokti).

Pamokoje būna momentų, kai vaikai pradeda garsiau kalbėti. Norint išvengti nemalonių pastabų, mokytojas gali naudoti tokius būdus drausminti kaip: „Tylos slaptažodis“, „Tylos perdavimas“, suploti ritmą, o vaikai jį atkar-toja. Tinka ir „Plepių bilietai“.

Siūlome pabandyti tokį metodą: „Dainuok ir žaisk“. Tada įsimenama daugiau mokomosios medžiagos vaikams to net nesuvokiant, kad jie ką nors turi išmokti. Džiugioje veiklos atmosferoje (žaidimo azartas, intriguojantis tekstas, melodija ir ritmas) vaikai pakartoja medžiagos turinį daug kartų.

Norėdami organizuoti veiklą grupelėmis, joms sudaryti galime naudoti tokius būdus: 8 akių grupė (vaikai gau-na užduotį susėsti grupelėmis taip, kad kiekvienoje būtų po 8 akis), sinonimų grupės, paveikslo dėlionė.

Naują medžiagą lengviau įsisavinti padės įdomiau pateiktos užduotys, žaidimai. Kas pirmas pasieks 100? Veikla dviem mokiniams. Puikiai tinka tobulinti sudėties įgūdžius. Pradedama nuo 0.

Mokiniai paeiliui prideda skaičių nuo 1 iki 9. Tas, kuris pirmas pasiekia 100 (lygiai), laimi. Linksmosios trupmenos. Žaidžia 2 – 4 vaikai. Paruošiamos dviejų rūšių (gali būti dviejų spalvų) kortelės: su

sveikais skaičiais ir su trupmenomis. Visos kortelės užverčiamos. Žaidėjai paeiliui ima po kortelę su sveiku skai-čiumi ir su trupmena ir apskaičiuoja, kokią sveiko skaičiaus dalį sudaro trupmena (pvz., 3/8 skaičiaus 48 yra 18). Gautą skaičių kiekvienas žaidėjas užsirašo: tai jo taškai. Jei papuola kortelė tokio sveiko skaičiaus, kurio dalies vaikai nemoka apskaičiuoti (pvz., 2/5 skaičiaus 32), tai tenka užrašyti 0 taškų. Žaidimo pabaigoje suskaičiuojama, kiek kuris žaidėjas surinko taškų. Laimi surinkęs daugiausia.

Triukšmaujantys veiksmai. Žaidimui reikia veiksmų kortelių. Keli veiksmai gali turėti tokį patį atsakymą. Tinka įtvirtinant sudėtį (arba daugybą, atimtį ar dalybą). Puiki užduotis visai klasei, nors ir sukelia daug triukšmo. Kie-kvienas žaidėjas gauna kortelę su veiksmu. Mokytojui pasakius „Pradedam“, vaikai vaikšto garsiai sakydami savo veiksmą ir bando surasti savo grupę, t. y. tuos vaikus, kurie turi veiksmą su tokiu pačiu atsakymu. Prieš pradedant vaikams pasakoma, kiek vaikų bus jų grupėje. Kai grupė surenkama, ji susėda kartu. Laimi pirma susirinkusi grupė.

Atspėk. Puikus žaidimas visai klasei. Tobulinami sudėties, atimties, daugybos ir dalybos gebėjimai. Vienas vai-kas arba mokytojas užrašo veiksmą ir nerodo kitiems, pvz., 4x3=12. Kiti turi atspėti, koks veiksmas užrašytas. Teikiami klausimai apie skaičius ir ženklus (Ar yra skaičius 7? Ar yra sudėties ženklas? Ar yra skaičius 3? ). Atsa-

96

koma tik „taip“ arba „ne“. Laimi tas, kuris pirmas atspėja. Vyresniems vaikams veiksmai gali būti sunkesni, pvz., sudėties veiksmas surašomas stulpeliu ir spėliojantysis gauna lapelį su tuščiais langeliais vietoj skaičių ir veiksmų arba žaidėjai gali sudaryti sudėtingesnius veiksmus su 2 ženklais, pvz., 5x2–6=4.

Kartuvės. Įdomi seno žaidimo matematinė versija. Jei nenorite naudoto kartuvių, galite piešti ką nors kitą, va-zoną ar lenktyninę mašiną. Šis žaidimas yra žaidžiamas kaip ir su žodžiais, bet vietoj raidžių naudojami skaičiai. Nupieškite brūkšniukus vietoj kiekvieno skaičiaus ir simbolio. Veiksmai gali būti pritaikomi pagal mokinių lygį. Sudėtingesniems skaičiavimams, pvz., 56x27=1512, gali būti leidžiama naudoti skaičiuotuvus. Žaidėjai paeiliui sako skaičių arba veiksmą, kol užrašinėtojas įrašo atspėtą veiksmą ar skaičių. Užrašinėtojas laimi, jei piešinys už-baigiamas, arba žaidėjas laimi, jei jis pasako paskutinį simbolį ar skaičių ir užpildo visą eilutę.

„Tvisteris“. Ant grindų išdėliojamos raidžių kortelės. Vaikai išsitraukia kortelę su žodžiu ir paraidžiui tariant žodį turi padėti ranką ar koją ant tam tikros raidės.

Seklys. Naudodamiesi žodžių kortelėmis vaikai suranda žodį tekste ir jį užrašo tiek kartų, kiek rado. Žybsintys žodžiai. Lentoje ar pateiktyje surašyti žodžiai. Klasėje išjungiama šviesa. Mokytojas žibintuvėliu ap-

šviečia kurį nors žodį, o mokiniai jį perskaito.Patirtis rodo, kad tokie metodai leidžia kiekvienam mokiniui būti lygiaverčiu komandos, grupės, klasės nariu,

nežlugdo pasitikėjimo. Neįdomi pamoka tampa įdomia.

LITERATŪRA1. Senge P., Besimokanti mokykla. Versa. 2008.2. Kret E., Mokykimės kitaip. Kaunas, Šviesa, 2001.3. 600 kūrybinių žaidimų.4. Buehl D., Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius, Garnelis, 2001.5. Hargreaves A., Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai. Vilnius, Tyto alba, 1999.

INTERAKTYVIŲ UGDYMO PRIEMONIŲ BEI INOVATYVIŲ MOKYMO(SI) METODŲ TAIKYMAS

MATEMATIKOS PAMOKOSE II KLASĖJE Jūratė Masiulienė,

Vilniaus r. Buivydiškių pradinės mokyklos pradinių klasių ir anglų kalbos mokytoja

Tarptautiniu mastu pripažintas idėjų generavimo lyderis, rašytojas, konsultantas Marc Presky teigia, kad mūsų mokiniai iš esmės pasikeitė. Šiandiena mokiniai – nebe tie žmonės, kuriuos numato mokyti mūsų švietimo siste-ma. Jie tapo pirmąja karta, augusia ir brendusia su šia nauja technologija. Visą savo gyvenimą jie praleido kom-piuterių, video žaidimų, skaitmeninių muzikos grotuvų, vaizdo kamerų, nešiojamų telefonų ir visų kitų žaislų bei įrankių apsupti ir juos naudodami. Autorius drąsiai juos vadina „skaitmeninio pasaulio čiabuviais“, o mus – mo-kytojus, dėstytojus – „skaitmeninio pasaulio imigrantais“.

Todėl vienu didžiausių šiuolaikiniam mokytojui keliamu reikalavimu tampa gebėjimas susikalbėti su jaunąja karta – drąsiai priimti naujus iššūkius, analizuoti naujoves ir efektyviai vartoti skaitmeninę kalbą. Keičiasi ir paties mokymo(si) proceso eiga: besimokantieji žinias įgyja patys aktyviai veikdami, o reikalingą informaciją ir veiklos būdus perima aktyviai ir savarankiškai protiškai dirbdami.

Šiandien daugelis pedagogų ugdymo procese taiko įvairius metodus, kurių įvairovė ir gausa leidžia pasirink-ti pačius įdomiausius ir rezultatyviausius. Tikslingai taikomi metodai pažadina vaikų smalsumą ir pažinimo džiaugsmą, didina vidinę bei išorinę mokymosi motyvaciją. Mokomosios kompiuterinės programos turi pranašu-mų, kai jų naudojimas keičia ugdymo procesą, daro jį efektyvesnį. Atsiranda virtuali pamoka, virtualus laboratori-nis darbas, tarptautinis ar nacionalinis užsiėmimas, virtuali knyga, duomenų bazės, žurnalai, multimedija įranga, paskaitos iš laboratorijų, prognoziniai testai ir kt. Svarbu, kad visa tai padėtų mokytojui ir mokiniui siekti geresnių rezultatų bei pagelbėtų įgyvendinant mokomuosius uždavinius.

Matematikos pamokose efektyviai taikau inovatyvius metodus: interaktyvias priemones, internetinius išteklius, skaitmeninius mokymosi objektus. Taip sužadinimas mokinių smalsumas, didėja mokymosi motyvacija, aktyvi-nama pažintinė veikla, ugdomas gebėjimas klausyti, skatinamas kritinis mąstymas, leidžiama imtis naujos veiklos ir pan.

97

Pateiksiu dažniausiai naudojamas kompiuterines priemones.

naudodami. Autorius drąsiai juos vadina „skaitmeninio pasaulio čiabuviais“, o mus – mokytojus,

dėstytojus – „skaitmeninio pasaulio imigrantais“.

Todėl vienu didžiausių šiuolaikiniam mokytojui keliamu reikalavimu tampa gebėjimas

susikalbėti su jaunąja karta – drąsiai priimti naujus iššūkius, analizuoti naujoves ir efektyviai vartoti

skaitmeninę kalbą. Keičiasi ir paties mokymo(si) proceso eiga: besimokantieji žinias įgyja patys

aktyviai veikdami, o reikalingą informaciją ir veiklos būdus perima aktyviai ir savarankiškai

protiškai dirbdami.

Šiandien daugelis pedagogų ugdymo procese taiko įvairius metodus, kurių įvairovė ir gausa

leidžia pasirinkti pačius įdomiausius ir rezultatyviausius. Tikslingai taikomi metodai pažadina vaikų

smalsumą ir pažinimo džiaugsmą, didina vidinę bei išorinę mokymosi motyvaciją. Mokomosios

kompiuterinės programos turi pranašumų, kai jų naudojimas keičia ugdymo procesą, daro jį

efektyvesnį. Atsiranda virtuali pamoka, virtualus laboratorinis darbas, tarptautinis ar nacionalinis

užsiėmimas, virtuali knyga, duomenų bazės, žurnalai, multimedija įranga, paskaitos iš laboratorijų,

prognoziniai testai ir kt. Svarbu, kad visa tai padėtų mokytojui ir mokiniui siekti geresnių rezultatų

bei pagelbėtų įgyvendinant mokomuosius uždavinius.

Matematikos pamokose efektyviai taikau inovatyvius metodus: interaktyvias priemones,

internetinius išteklius, skaitmeninius mokymosi objektus. Taip sužadinimas mokinių smalsumas,

didėja mokymosi motyvacija, aktyvinama pažintinė veikla, ugdomas gebėjimas klausyti, skatinamas

kritinis mąstymas, leidžiama imtis naujos veiklos ir pan.


Naujoje kompiuterinėje priemonėje „Liema ir Padamukų planetos“ randame iki

50 matematinių žaidimų.

www.mokinukai.lt – portalas vaikams, kuriame randame naujovišką

mokymosi metodiką, paremtą interaktyviu vaiko ir mokymosi aplinkos santykiu bei vaizdo ir garso

integracija perduodant informaciją.

www.pinigėnai.lt – verslumo kompetencijai tobulinti bei finansinio

raštingumo gebėjimams ugdyti skirtas žaidimas.

Naujoje kompiuterinėje priemonėje „Liema ir Padamukų planetos“ randame iki 50 ma-tematinių žaidimų.




























www.mokinukai.lt – portalas vaikams, kuriame randame naujovišką mokymosi metodi-ką, paremtą interaktyviu vaiko ir mokymosi aplinkos santykiu bei vaizdo ir garso inte-gracija perduodant informaciją.




























www.pinigėnai.lt – verslumo kompetencijai tobulinti bei finansinio raštingumo gebėji-mams ugdyti skirtas žaidimas.

Zoom miestas (http://miestas.zoom.lt/) – naujas internetinis edukacinis

žaidimas, gilinantis mokinių finansinį sąmoningumą.

Math is Fun (www.mathsisfun.com) – matematinių išteklių svetainė.

www.peliukai.lt – Matematikos pamokose interaktyvių prezentacijų,

vertinimo ir įsivertinimo užduočių kūrimui sėkmingai taikome Mouse Mischief – Pelių Išdykėlių

programą.

http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/ – KS1 Bitesize užduotys

matematikos pamokoms.

http://bestappsforkids.com/ – planšetiniams kompiuteriams kuriamos

priemonės.

Atogrąžų matematika. Gausus ir kūrybiškas gamtos elementų

panaudojimas matematikos mokymo priemonėje leidžia integruoti matematikos ir pasaulio

pažinimo mokymą.

Matematinių žaidimų online talpykla –

http://www.kidsmathgamesonline.com/

Interaktyvūs matematiniai žaidimai adresu:

http://www.multiplication.com/

Zoom miestas (http://miestas.zoom.lt/) – naujas internetinis edukacinis žaidimas, gili-nantis mokinių finansinį sąmoningumą.






programą.




priemonės.



pažinimo mokymą.











programą.




priemonės.



pažinimo mokymą.





www.peliukai.lt – Matematikos pamokose interaktyvių prezentacijų, vertinimo ir įsiver-tinimo užduočių kūrimui sėkmingai taikome Mouse Mischief – Pelių Išdykėlių progra-mą.






programą.




priemonės.



pažinimo mokymą.





http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/ – KS1 Bitesize užduotys matematikos pamo-koms.






programą.




priemonės.



pažinimo mokymą.





http://bestappsforkids.com/ – planšetiniams kompiuteriams kuriamos priemonės.






programą.




priemonės.



pažinimo mokymą.





Atogrąžų matematika. Gausus ir kūrybiškas gamtos elementų panaudojimas matemati-kos mokymo priemonėje leidžia integruoti matematikos ir pasaulio pažinimo mokymą.






programą.




priemonės.



pažinimo mokymą.





Matematinių žaidimų online talpykla –http://www.kidsmathgamesonline.com/






programą.




priemonės.



pažinimo mokymą.





Interaktyvūs matematiniai žaidimai adresu: http://www.multiplication.com/

Interneto platybėse gausu mokomųjų priemonių, išteklių, virtualių mokymosi aplinkų. Siekiant palengvinti mokymo(si) procesą, kuriamos naujos mokomosios erdvės. Šiuolaikinės informacinės kompiuterinės technolo-gijos (IKT), interaktyvios erdvės padeda sukurti patrauklesnį ugdomąjį procesą, sužadina mokinio motyvaciją, padeda lengviau įsiminti mokomąją medžiagą, lavina vaizduotę, atmintį, ugdo kūrybingumą. Todėl šiuolaikiniam mokytojui keliamas uždavinys – pamokose kūrybiškai naudoti inovatyvius metodus, taisyklingai vartoti skaitme-ninę kalbą užtikrinant mokinių ugdymo(si) kokybę.

LITERATŪRA1. Prensky M. Skaitmeninio pasaulio čiabuviai ir imigrantai. Prieiga per internetą: http://lituanistika.emoky-

kla.lt/?tur=7&straip=1

98

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“ DARBO GRUPĖS„PAGALBA MOKINIUI PAMOKOJE“ APIBENDRINIMAS

Jolanta Vengalienė,Kauno Dainavos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

pradinių klasių mokytoja ekspertė,grupės moderatorė

Kasdienis darbas klasėje, vienijančioje skirtingų galimybių, polinkių, poreikių mokinius, reikalauja iš mokyto-jo kasdien planuoti savo darbą, taikyti jį prie klasės ugdymo uždavinių ir t. t. Visa tai atlikdami mokytojai turi at-verti erdvę kūrybingumui ir iniciatyvai. Kaip man sekasi? Kur tie syvai, padedantys kiekvienam augti tiek, kiek leidi augti, padedantys atrasti tiek, kiek leidi atrasti? Suvokdami, kad pagalba čia ir dabar yra būtiniausias įrankis slėpingai prigimčiai atrakinti, kiekvienas mokytojas numato galimus būdus bei veiklas į mokinio atradimo džiaugsmą. Svarbu – nepersistengti ir nepadaryti „meškos“ paslaugos. Duoti tiek – kiek ima, neatimti ieškojimo. Tokiu būdu net neįdomi pamoka tampa įdomia. Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Daiva Usonienė pripažino, kad mokytojas turi gebėti pažinti mokinį, jo poreikius ir į juos atsižvelg-ti. Tuomet jam pavyks sudaryti mokiniams sąlygas mokytis ir išmokti. Taip bus sukuriama tinkama ugdymo(si) aplinka. Kad neįdomi pamoka taptų įdomia, reikia kai kurių vadinamųjų sėkmingo mokymosi sąlygų: motyvaci-jos (nevalingas medžiagos įsisąmoninimas), kartojimo (savanoriškas, daugkartinis grįžimas prie medžiagos), dė-mesio išlaikymo (savanoriškas pakartotinis koncentravimasis į medžiagą), palankios emocinės aplinkos. Labai svarbu sukurti palankią mokymo aplinką, kurioje net ir sunkiai suvokdamas temą, mokinys nepasimestų, jaustųsi saugus. Svarbu nepamiršti, kad bausmės už klaidas kenkia pozityviam mokymuisi. Svarbu ne pačios klaidos, svar-bu sugebėti iš jų mokytis (ką man daryti, kad iš jų būtų naudos, ką galiu padaryti, kokių dar esama galimybių, aha: šitaip negalima, ko galiu išmokti). Svarbu parinkti tokius metodus, kurie leistų kiekvienam mokiniui būti lygiaver-čiu komandos, grupės, klasės nariu, nežlugdo pasitikėjimo. Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Daiva Klusaitienė įrodė, kad mokinių kūrybiškumo ugdymas – svarbus sėkmingų pamokų veiksnys. Nėra receptų, kurie garantuotų kiekvienos pamokos sėkmę. Sprendimą, ar ji gera, lemia mūsų pasirink-ti vertinimo kriterijai. Svarbus vertinimo kriterijus yra ugdymo tęstinumas (ryšys su kitomis pamokomis) ir re-zultatai. Mokytoja pasidalijo patirtimi, kaip mokinių kūrybinių sugebėjimų ugdymo tęstinumas pamokose lemia mokymosi (giliau suvokti, analizuoti, kurti tekstus ir kt.) rezultatus ir yra svarbus sėkmingų pamokų veiksnys. Kūrybinė vaiko prigimtis, ypač pradinėse klasėse, atsiskleidžia lietuvių kalbos pamokas integruojant su piešimu. Vaiko piešinys – tai jo kalbėjimo būdas. Piešdamas jis ne tik atkuria tikrovę, bet ir ją sukuria, pertvarko, įsivaiz-duoja, svajoja. Taip mokytojo skaityto teksto vaizdai piešimo lape virsta realybės ir fantazijos žaidimu. Per kūrinių iliustravimo patirtį mokiniai turi galimybę suvokti kūrybiškumo reikšmę, pajusti sėkmę mokymosi procese. Svar-bu nepalikti mokinio vieno atradinėti visas tiesas… Mokytojas savo patirtimi gali praturtinti mokinių dar nedide-lę kūrinio suvokimo patirtį, kuri bėgant laikui vis gilės. Svarbu pradėti nuo mokymosi pastebėti, įsigilinti, įsijaus-ti. Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vida Skučaitė, galvodama apie nuolatinę pagalbą mokiniui, rengiantis pagrindinio ugdymo patikrai, kartu su kolege A. Pielikiene parengė knygelę „Skaitau, mąstau, rašau“. Užduotys parengtos įvairių gebėjimų mokiniams. Tai pagalba mokantis čia ir dabar. Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojų kolektyvas teigė, kad į pagalbą pamokoje sėkmingai integruojasi lėlių teatro elementai. Mokytoja Aurika patarė, kad atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualius poreikius, charakterio savybes, interesus, individualiai kiekvienam reikia parinkti personažą, kuriame kiekvienas galės įprasminti save. Įsijausdami į improvizuojamo herojaus pasaulį, mokiniai atsipalaiduoja, aptaria jų įkūnytų veikėjų būdą, įgūdžius, vertybes. Dž. Rodaris rašė, kad lėlių teatras ypač padeda jautriems, nepasitikintiems savo jėgomis vaikams, nes mokinys, sukoncentruodamas dėmesį į lėlę, užsimiršta ir atsipalaiduoja, lengviau reiškia savo mintis, sklandžiau ir suprantamiau kalba, nebijo suklysti. Kai pamokoje panaudojamos lėlės ir teatro elemen-tai, vaikai labiau domisi dėstomu dalyku, geriau įsiklauso, tyrinėja, analizuoja, išmoksta, taip pat ilgiau atsimena medžiagą. Specialiųjų pedagogų komanda iš Kovo 11–osios vidurinės mokyklos tvirtino, kad kai specialusis peda-gogas ir mokytojas bendradarbiauja klasėje kurdami atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams, tuomet lengviau pasiekiami laukiami rezultatai. Kai dirbama pamokoje kaip partneriai, vadovaudamiesi bendru pamokos planu, kuriame aiškiai apibrėžti kiekvieno tikslai ir vaidmenys, greičiau ir tikslingiau įveikiami mokymo(si) sunkumai. Labai svarbu, kad mokykloje pagalbą teiktų VGK, dirbanti kaip komanda. Bendradarbiavimas yra svarbi sėkmin-gos pagalbos pamokoje prielaida. Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja Nina Čerenkova priminė, kad į mokyklą vaikai ateina su skirtinga gyvenimo patirtimi, augę dvikalbėje aplinkoje, nepil-noje šeimoje, psichosocialinio nepritekliaus sąlygomis, praradę mokymosi motyvaciją. Skirtinga kalbinė aplinka, nevienodas vaikų išprusimas, kultūra lemia tai, kad ne visi mokiniai vienodai gerai per tą patį laiką pajėgia įgyti

99

VERTINIMAS PAMOKOJEINKLIUZINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KOVO 11–OSIOS VIDURINĖJE MOKYKLOJE

Laima Lukšienė,Kovo 11–osios vidurinė mokykla direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Inkliuzinio ugdymo organizavimas bendrojo ugdymo mokykloje – sudėtingas procesas. Šiuo metu mokyklose labai ryškus „rinkos mąstymas“, kai ugdymo kokybė vertinama tik pagal mokymosi pasiekimus. Ši nuostata ypač pavojinga mokiniui, kuriam mokslai sekasi šiek tiek sunkiau. Mokinių tėvai paprastai elgiasi kaip „klientai‘‘, kurie apie mokyklą sprendžia tik pagal mokymo rezultatus. Mokykla, siekdami būti patrauklia, kelia mokiniams labai aukštus reikalavimus, orientuoja į akademinių pasiekimų svarbą, todėl skirtingų gebėjimų mokiniams ugdymosi procesas tampa dar sudėtingesnis. Atsitinka taip, kad mokyklos noras siekti aukštų rezultatų ir kartu integruotai ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius darosi tarpusavyje nesuderinami.

Galimas ir kiek kitoks ugdymo organizavimo būdas, kurį pasirinko Kovo 11–osios vidurinė mokykla. Šios mokyklos požiūris į ugdymo tikslus pagrįstas bendrai priimtomis vertybėmis, tolerancija, atsakomybe ir bendra-darbiavimo principais. Kauno Kovo 11–osios vidurinės mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitoje teigiama, kad visų bendruomenės lygmenų atstovai nurodo tas pačias vertybes – toleranciją, užuojautą, bendruo-meniškumą, bendradarbiavimą, gerus tarpusavio santykius. Išorės vertintojai, stebėdami pamokas, bendraudami su mokyklos bendruomenės nariais, stebėdami mokytojus, aptarnaujantį personalą ir mokinius pertraukų metu

visas žinias, gebėjimus bei įgūdžius, numatytus bendrosiose programose. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikui būtini bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Juos padeda formuoti ir plėtoti grupinio mokymo metodas. Mokyma-sis grupėmis sudaro galimybę ugdyti lyderį: skatina suprasti savo vaidmenį ir išbandyti jėgas. Taip dirbant išryš-kėja noras „valdyti“ arba noras „paklusti“. Dingsta baimė, kad reikės atlikti ne savo vaidmenį. Dar nepradėjus dirbti, būtina mokinius supažindinti su darbo grupėje taisyklėmis, jas aptarti, laikytis. Svarbu išsiaiškinti ir pažy-mio kelią iki vaiko. Ar mokinys žengia įvertinimo link drąsiai, norėdamas pažinti, atrasti, nebijodamas klysti ir ieškoti atsakymų, pasitikėdamas savimi ir mokytoju? Ar jis patiria įtampą ir nusivylimą savimi, savo mokymosi rezultatais? Ieškant atsakymo į šiuos klausimus, reikėtų sutelkti dėmesį ne į įvertinimą, bet į vertinimą ugdymo procese, vykstantį nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinio reakciją. Verti-nimas gali būti reali pagalba save atrandant, motyvuojant. Kauno specialiosios mokyklos mokytojos Danutė Sau-dargienė ir Raimonda Bandzevičienė ugdymo(si) sėkme pripažino projektinę tiriamąją veiklą. Projektinės tiria-mosios veiklos metodas specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams tinkamas ir dėl to, kad silpniau besimokantys integruojami į ugdymą su visos klasės mokiniais, leidžiant jiems rinktis užduotis ir rezultatų pristatymo būdą. Šių pamokų metu mokiniai patiria teigiamų emocijų, geba vizualiai įvertinti savo veiklos prasmingumą. Labai svarbus yra šios ugdomosios veiklos galutinis rezultatas, kai mokiniai mato, kad jų darbas išauga į kažką konkretaus. Inte-raktyvių ugdymo priemonių bei inovatyvių mokymo(si) metodų taikymas matematikos pamokose nuspalvina pamokas atradimo spalvomis. Jūratė Masiulienė iš Vilniaus rajono Buivydiškių pradinės mokyklos padrąsina ko-legas priimti naujus iššūkius, analizuoti naujoves ir efektyviai vartoti skaitmeninę kalbą. Pasidalindama praktinė-mis įžvalgomis akcentuoja, kad besimokantieji žinias įgyja patys aktyviai veikdami, o reikalingą informaciją ir veiklos būdus perima aktyviai ir savarankiškai protiškai dirbdami. Sėkme ji pavadino virtualią pamoką, virtualų laboratorinį darbą, virtualią knyga, duomenų bazes, žurnalus, multimedijos įrangą, prognozinius testus ir kt. Svar-bu, kad visa tai padėtų mokytojui ir mokiniui siekti geresnių rezultatų, pagelbėtų įgyvendinant mokomuosius uždavinius. Šiuolaikinės informacinės kompiuterinės technologijos (IKT), interaktyvios erdvės padeda sukurti patrauklesnį ugdomąjį procesą, sužadina mokinio motyvaciją, padeda lengviau įsiminti mokomąją medžiagą, la-vina vaizduotę, atmintį, ugdo kūrybingumą. Todėl šiuolaikiniam mokytojui keliamas uždavinys – pamokose kū-rybiškai naudoti inovatyvius metodus, taisyklingai vartoti skaitmeninę kalbą užtikrinant mokinių ugdymo(si) kokybę. Ar reikia mokinius mokyti atsipalaiduoti po įtempto darbo? Kauno Veršvų vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja metodininkė Jolita Barauskaitė suintrigavo, kodėl mokykloje ji sėkmingai diegia jogos pamo-kas, skirtas raumenims, įsitempusiems dirbant kompiuteriu, atpalaidavimui. Tik po specialių užsiėmimų mokiniai išmoksta tempimo ir atsipalaidavimo pratimų, pažįsta savo kūną, sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta jo viduje, nura-mina protą. Ar tai nėra sėkmės pamokose įrankis, pagalba mokantis, padedantis įgauti naują įkvėpimą atradi-mams, naujiems rezultatams siekti.

Tai kas ta pagalba? Tai buvimas šalia, tai ėjimas kartu, tai krypties nurodymas.

100

ar pasibaigus pamokoms, įsitikino, kad mokyklos bendruomenės narių šilti ir pagarbūs tarpusavio santykiai, grįsti pozityvumo nuostatomis, padeda paveikiai ugdytis vertybes, siekti mokyklos pažangos. Tolerancija kitokių porei-kių turintiems žmonės, gebėjimas juos suprasti, jiems padėti lanksčiai ugdomas kasdien bendraujant su specialių-jų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, kurie mokosi mokykloje.

Vienas iš svarbiausių veiksnių įgyvendinant inkliuzinį ugdymą yra mokytojų požiūris. Inkliuzinis ugdymas priklauso nuo mokytojų veiklos klasėje, nuo jų kompetencijų, motyvacijos, patirties, įsitikinimų. Tačiau labai svarbūs ir kiti veiksniai: vietinės valdžios parama, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, finansavimo šaltiniai, pa-galbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai tarnybų veikla.

Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojų požiūrį į inkliuzinį ugdymą ir patirtį padeda atskleisti šios mo-kyklos mokytojų apklausos duomenų lyginimas su kitų mokyklų mokytojų apklausos rezultatais. Lyginant remia-masi bakalauro darbu (Simona Daniutė „Inkliuzinio ugdymo samprata ir patirtis pedagogų požiūriu“, bakalauro darbo vadovė – doc. dr. Lina Miltenienė).

Kovo 11–osios vidurinės mokyklos, mokytojai tvirtina gerai suprantantys inkliuzinio ugdymo sąvoką ir mo-kinių, turinčių specialiųjų poreikių sąvoką. Lyginant inkliuzinio ugdymo sampratos rezultatus pastebėta, kad tik dalis Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojų inkliuzinį ugdymą tapatina su integruotu ugdymu, o daugelis kitų mokyklų apklaustų mokytojų inkliuzinį ugdymą tapatina su integruotu ugdymu. Apibūdinant šią sampratą buvoišskirtosketurioskategorijos:tapatinamassuintegruotuugdymu;ugdymoturinio/programosindividuali-zavimasirpritaikymasspecialiųjųporeikiųmokiniams;asmensporeikiusatliepiantiirpritaikytasistema/aplinka;mokykla (vienodos ugdymosi sąlygos) visiems. Džiugu, kad Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai, apibū-dindami inkliuzinio ugdymo sąvoką, akcentuoja inkliuzinio ugdymo naudą visiems, dalyvavimą bendrose veiklo-se, nurodo, kad inkliuziniam ugdymui svarbios pedagogų kompetencijos, pedagogų/tėvų nuostatos. Šių išvardintų kategorijų nebuvo išskirta kitų mokyklų mokytojų atsakymuose, minėtosios trys kategorijos buvo būdingos tik Kovo 11–osios vidurinei mokyklai. Apklausiant kitų mokyklų mokytojus pasitaikė atvejų, kai inkliuzinis ugdymas painiojamas su ugdymo turinio integracija, siejamas su integracija į visuomenę arba tik su sutrikusių funkcijų ugdymu.

Aptariant antrąją „mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių“ sąvoką bei jos supratimą tarp skirtingų mokyklų mokytojų akivaizdžių skirtumų nepasitaiko. Išskyrus tai, kad kitų mokyklos mokytojai, apibūdindami minėtąją sąvoką, labiau pabrėžia mokymosi sunkumus, šiems mokiniams reikalingą pagalbą. Kitų mokyklų mo-kytojai nurodo ir tai, kad mokiniai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, reikalauja specifinio priėmimo, dėmesio ar požiūrio į juos.

Kalbant apie negalios sampratą, apklaustųjų mokytojų įvairiose mokyklose atsakymai visiškai sutampa. Tiek vieni, tiek kiti mokytojai apibūdindami šią sąvoką remiasi medicininiu modeliu. Tačiau tik Kovo 11–osios vidu-rinės mokyklos mokytojai nurodo, kad negalią įtakoja ir įsigalėjęs visuomenės požiūris į neįgaliuosius (šių moky-tojų samprata remiasi socialiniu–interakciniu modeliu).

Tiriant mokytojų nuostatas į mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, inkliuzinį ugdymą bendrojo ugdymo mo-kykloje išryškėjo tai, kad Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojų nuostatos šiuo klausimu yra kur kas pozi-tyvesnės, labiau pritariančios inkliuziniam ugdymui. Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai pritaria tiek mokinių, turinčių nežymių mokymosi sunkumų, tiek mokinių, turinčių sunkią negalią inkliuziniam ugdymui drauge su bendraamžiais. To negalima pasakyti apie kitų mokyklų apklaustuosius mokytojus. Pastarieji linkę pri-tarti (palankiai vertinti) tik mokinių, su nežymiomis negaliomis, inkliuziniam ugdymui bendrojo ugdymo klasėje. Kitų mokyklų apklaustieji mokytojai nepritaria inkliuziniam ugdymui tų vaikų, kuriems ugdymo procese reikia daugiau didesnis dėmesio, reikalinga speciali pagalba, specialiosios technologijos, t.y. vaikų, turinčių sunkią ne-galę inkliuziniam ugdymui. Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai, dirbdami su įvairių gabumų vaikais, šiek tiek jaučia nerimą tik dėl savo gebėjimo paskirstyti dėmesį visiems mokiniams. Kitų mokyklų mokytojai, be jau minėto teiginio (būdingo Kauno Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojams), nerimauja dėl savo turimų žinių, gebėjimų, reikalingų ugdyti mokinius, turinčius negalią, dėl darbo krūvio padidėjimo, jeigu klasėje būtų ugdomi mokiniai, turintys negalią. Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai šioje srityje jaučiasi labiau pasi-tikintys savo jėgomis darbe su neįgaliaisiais mokiniais negu kitų mokyklų mokytojai. Tiek Kauno Kovo 11–osios mokyklos, tiek kitų mokyklų mokytojų požiūris į negalią, į neįgalųjį mokinį yra palankus, teigiamas.

Apibendrinant kitų mokyklų mokytojų pasirengimą inkliuziniam ugdymui bendro ugdymo klasėje, dominuoja vidutiniškas savo gebėjimų vertinimas. Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai savo pasirengimą inkliuzi-niam ugdymui vertina pakankamai aukštai. Išryškėja šios mokyklos mokytojų pasirengimo inkliuziniam ugdymui stipriosios pusės: jie geba skatinti mokinius dirbti kartu porose ar mažomis grupėmis, nustatyti, ar vaikai tinkamai suprato tai, ko mokytojas mokė, planuoti mokymosi uždavinius, atsižvelgiant į mokinių individualius poreikius, pateikti alternatyvų, kitokį paaiškinimą, jeigu mokiniams kažkas neaišku, taikyti įvairias vertinimo strategijas (pvz., aplankus, modifikuotus testus, įsivertinimą), pritaikyti mokykloje priimtą vertinimo sistemą negalių turin-

101

tiems vaikams ir silpnosios pusės: teisinių žinių apie inkliuziją, jos politiką ar neįgaliųjų mokinių teises trūkumas. Jeigu integraciją laikysime žemesne inkliuzinio ugdymo pakopa, o perėjimą matuosime dešimties balų sistema,

tai mokykla, per aštuonis suplanuotos veiklos metus, pasiekė penkių balų vertinimo pakopą. Mokykla gali kilti aukščiau, inkliuzinio ugdymo link, nes mokykloje susiformavęs palankus mokytojų požiūris į inkliuzinį ugdymą, aukšta mokytojų motyvacija, teigiama patirtis ir tikėjimas, kad mokykla įgyvendinanti inkliuzinį ugdymą turi ateitį. Kauno Kovo 11–osios vidurinės mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitoje išorės vertintojai teigia, kad pamokose išryškėjo motyvuojantis ir pasitikėjimą stiprinantis specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymas: ugdymo turinys, mokymo uždaviniai, užduotys, metodai buvo kryptingai orientuoti į specialiųjų ug-dymosi poreikių mokinių gebėjimų ugdymą. Bet labai svarbūs yra ir kiti veiksniai: vietinės valdžios palaikymas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

LITERATŪRA1. Inkliuzinis ugdymas ir komandinė pagalba mokiniui, Specialiosios Pedagogikos Psichologijos Centras,

2011.2. Daniutė S. Inkliuzinio ugdymo samprata ir patirtis pedagogų požiūriu. Bakalauro darbo vadovė doc. dr.

Lina Miltenienė. Šiaulių Pedagoginis Universitetas, 2012 .

VIENA IŠ SĖKMINGOS PAMOKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ – GREITA ŽINIŲ PATIKRA

Ramutė Grinkevičiutė,Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos

matematikos ir fizikos vyresnioji mokytoja

Mokiniai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, seną informaciją pamiršta kai tik gauna naujos. Sėkmingoje pamokoje turi būti priemonių, kurios leistų prisiminti jau išmoktus dalykus. Nuolatinis seniau įgytų žinių kartojimas išlaiko išmoktus dalykus atmintyje neskiriant jų mokymuisi papildomo laiko. Be to, kartojimas, kaip išmoktų dalykų apžvalga, skatina mokinius aktyviai raustis atmintyje ieškant išmoktų dalykų, pasitelkti įgytus intelektinius ir fi-zinius įgūdžius bei žinias. Visa tai padeda žinias sudėlioti atmintyje taip, kad prireikus būtų galima greit atrasti. Atmintis ir turimos žinios yra pagrindas mokantis naujų dalykų.

Šiandien mokiniai nori, kad rašomieji darbai būtų trumpi, o mokytojai – kad juos būtų galima greitai ištaisyti. Dėstydama du dalykus pastebėjau, kad testai ne visada padeda išsiaiškinti, ar mokinys žino atsakymą į pateiktą klausimą, ar jis atspėjo atsakymo variantą. Savo darbo praktikoje pradėjau taikyti kitokią apklausos formą. Iš pradžių ją taikiau fizikos pamokose, o nuo šių mokslo metų ir matematikos pamokose. Užduotys įvairios – vie-nos reikalauja atsakyme įvertinti, ar teiginys teisingas ar klaidingas, kitos – atsakyme parašyti sąvoką, simbolį ar skaitinę vertę. Mano sudarytos užduotys yra dviejų rūšių – skirtos mokomos temos žinioms įsivertinti / įvertinti ir mišrios – iš jau mokytų dalykų nepaisant laiko, kada tai vyko.

Kad būtų aiškiau, apie ką kalbama, pateiksiu pavyzdžių:Tema „Kartotiniai ir daliniai vienetai“ 7 klasė. Tai užduotis pagal einamą temą. Visos užduotys sudaromos

dviem variantais, tačiau pateiksiu tik po vieną iš jų:

Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas

1. Simbolio „G“daugiklis.2. 10→ yra simbolio .... reikšmė.3. Kokia raide užrašomas sudurtinio žodžio „mikro–“ dalis?4. Daugiklis 10–6 skaitomas „mega“.5. Simbolis „h“ prieš vienetą tariamas ... .6. Daugiklis 10–1 užrašomas simboliu „d“.7. Kuri skaičiaus dalis yra „centi–“?8. Milijonui užrašyti trumpiau naudojamas simbolis ... .9. Tūkstantoji skaičiaus dalis užrašoma simboliu ... .10. Simbolio „k“ reikšmė yra 10t.

106

NΜNeHekto–TaipŠimtojiMmTaip

102

Išmokus šiuos simbolius kita apklausa susieta su jų taikymu verčiant vienus matavimo vienetus kitais :


1. 3mN = … N2. 1,2 dal = ... l3. 1500 Hz = ... MHz4. 4,62 dm = ... hm5. 2200 W = ... kW6. 800s = ... ms7. 47 μJ = ... mJ8. 342 a = ... ha9. 220 mV = ... V10. 75,6 kcal = ... cal

0,003120,00150,004622,2800 0000,0473,420,2275 600

Šią užduotį pateikiu ir fizikos, ir matematikos pamokoje. Taip mokiniai įsitikina, kad dalykai yra susieti, o ne atskiri ir nepriklausomi vieni nuo kitų.


1. 3,7 km = ... dm2. 3 ha 5a = ... a = ... m23. 200 cm2 = ... dm24. 150 ml = ... cm35. 540 mm2 = ... cm26. 8 l = ... cm37. 0,5 km2 = ... m2 = ... a 8. 9352 g = ... kg9. 23 g = ... mg10. 69 dm = ... mm

37 000305 ir 30 50021505,48 000500 000 ir 50009,3520,0236 900

Keičiantis klasėms užduotims sudaryti naudoju vis daugiau teorijos. Štai užduotis naudojama 9 klasėje praėjus elektrą ir 12 klasėje kaip „mankšta“. Tai įvairių temų „mišinys“:


1. Slėgio matavimo vienetas.2. Fizikinis dydis, kuris parodo, kokią erdvės dalį užima kūnas.3. Elektros srovė, kurios kryptis ir stipris laikui bėgant nekinta.4. Dydis žymimas raide A.5. Medžiagos lydymosi temperatūra aukštesnė nei kietėjimo.6. Skysčių ar dujų keliamoji jėga.7. Kietoji vandens agregatinė būsena.8. Kokia yra elektrono krūvio skaitinė vertė?9. Fizikinis dydis, apibūdinantis kūnų šiluminę būseną.10. Jei įelektrinti kūnai sąveikauja Žemėje, tai jie sąveikaus ir Mėnulyje.

PaTūrisNuolatinėDarbas NeArchimedoLedas1,6∙10–19 CTemperatūra Taip

arba

103


1. Kiek yra agregatinių medžiagų būsenų?2. Fizikinis dydis, parodantis judėjimo spartą.3. Molekulė yra mažiausia medžiagos dalelė, išlaikanti jos chemines savybes.4. Ausimis sugaunamas oro virpėjimas.5. Kas užrašė formulę F=ma?6. Fizikos skyrius, kuris nagrinėja kūnų judėjimą.7. Pagreitis yra skaliarinis ar vektorinis fizikinis dydis?8. Saugikliai, kuriuos naudojame keletą kartų.9. Jėga brėžiniuose žymima atkarpa.10. Laiko tarpas, per kurį įvyksta vienas virpesys.

TrysGreitisTaip GarsasNiutonas MechanikaVektorinis AutomatiniaiNePeriodas

Ir dar viena:


1. Egzistuoja tarp bet kokių besiliečiančių paviršių.2. Visuotinės traukos dėsnį užrašė Archimedas.3. Kūno svoris skaitine verte yra lygus kūno masei.4. Pusė skersmens.5. Kiek yra pagrindinių SI sistemos vienetų?6. Jėga yra deformacijos ir greičio kitimo priežastis.7. Visa, kas realiai egzistuoja pasaulyje, Žemėje ir už jos ribų.8. Škotų botanikas, tyrinėjęs dalelių judėjimą.9. Elektrinė, naudojanti branduolinį kurą.10. Sudegė popierius. Ar tai fizikinis reiškinys?

Trintis NeNeSpindulys 7TaipMaterijaBraunasAtominėNe

Tokias užduotis naudoju ir kaip kontrolinį darbą išėjus skyrių. Pavyzdžiui, 10 klasėje „Šviesa ir jos savybės“. Tik čia prie atsakymo „Ne“ prašau parašyti teisingą atsakymą.


1. Baltos šviesos pluoštui einant per prizmę labiausiai lūžta violetiniai spinduliai.2. Baltą šviesą išskaidyti į spektrą galima tik prizme.3. Gama spinduliuotės bangų ilgis mažiausias.4. Šviesos dispersijos rezultatas yra šviesa ir tamsa.5. Infraraudonieji spinduliai naudojami pavojaus signalams perduoti blogo oro

sąlygomis.6. Rentgeno spinduliai atrasti XXa. pradžioje.7. Saulė, suvirinimo aparato lankas ir kvarcinė baktericidinė lempa yra pavojingi

žmogaus akims ultravioletinės spinduliuotės šaltiniai.8. Difrakcinės gardelės konstanta priklauso nuo rėžių skaičiaus plokštelėje.9. Žiūrint į žibalo dėmes ant drėgno asfalto stebimas difuzijos reiškinys.10. Šviesos difrakcijos reiškinys ryškiausias, kai kliūties matmenys didesni už

šviesos bangos ilgį.

Taip

Ne. Skaidriu kūnuTaipNe. SpektrasTaip

Ne. XIXa.Taip

TaipNe. InterferencijosNe. Artimi bangos ilgiui

Panašias užduotis sudarau dešimtokams matematikoje. Pradėjome kartojimą ir tokios trumpos užduotėlės pa-deda greitai pasitikrinti ir patikrinti turimas žinias. Be to, šios užduotys tinka ir penktos klasės mokiniams.

104


1. 59,84 suapvalinkite iki vienetų.2. 123,321 suapvalinus iki dešimčių gauname 100.3. Skaičių 467,37087 suapvalinkite h = 0,01 tikslumu.4. 763,0956 suapvalintas iki dešimtųjų užrašomas taip 760.5. 1000,4302 suapvalinkite iki tūkstantųjų.6. 7,5627, 5. Ar ši lygybė teisinga, jei buvo apvalinta iki dešimtųjų?7. 64,9819 suapvalinkite iki tūkstančių.8. 0,8763 suapvalintas iki šimtųjų bus užrašytas taip 0,8800.9. Skaičius 3999,95111 užrašykite h = 0,1 tikslumu. 10. 3003,003 supavalintas iki šimtų bus užrašytas 3000.

≈ 60Ne≈ 467,37Ne≈ 1000,430Ne≈ 0Ne≈ 4000,0Taip

Ir paskutinė apklausa, kurią rašė dešimtokai, buvo tokia:


1.MBK(48;24ir60)=420.2. Užrašykite visus pirminius skaičius nuo 30 iki 40.3. 36 yra skaičiaus 9 kartotinis.4.DBD(72;126)=?5. Skaitinio reiškinio 0,00012∙4,5∙10–1+20∙10–5 reikšmę užrašykite standartine išraiška.6. Ar skaičius 30360 dalijasi iš 9? Iš 6?7. 7. ...7

952

8. 8411512:26

9. Apskaičiuokite ir palyginkite 25,2092

11227 ir

10. 14 yra skaičiaus 42 daliklis.

-944

Ne. 8

5,41194

Taip

Tokių užduočių atsakymai trumpi, bet pateikia daug informacijos apie mokinių turimas

žinias. Palengvinamas kaupiamasis vertinimas, atsiranda galimybė stebėti kiekvieno mokinio

pažangą. Mokiniai skatinami ir mokomi mokytis, nes akivaizdžiai matyti, kur suklydo ir ką dar

reikėtų pasimokyti. Mano manymu, tokios užduotys skatina ilgalaikį išmokimą, kas labai svarbu

šiandienėje mokykloje.

LITERATŪRA

1. Geoff Petty. „Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas“, Vilnius, 2007.

2. Fizikos ir matematikos vadovėliai, kontroliniai ir savarankiški darbai, testai, uždavinynai ir

egzaminų užduotys.

VERTINIMAS PAMOKOJE Virginija Šidlauskienė,

Kauno humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

Daina Girdzevičienė,

Kauno humanitarinės pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė;

Ingrida Žemantauskienė,

Kauno humanitarinės pradinės mokyklos pradinių klasių vyresnioji mokytoja

Vertinimo svarba

Mokinių pasiekimų vertinimas šiuo metu yra problemiškas, kadangi pasikeitė pati pasiekimų

samprata. Anksčiau pasiekimų pagrindą sudarė žinios, dabar – kompetencijos. Įvertinti

kompetenciją – reiškia įvertinti mokinio žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas.

Vertinimo tendencijos:

Mokymosi sunkumų diagnozavimas ir būdų, kaip mokiniui siekti pažangos, numatymas;

8.

7. ...7952

8. 8411512:26


11227 ir


-944

Ne. 8

5,41194

Taip






LITERATŪRA










Vertinimo svarba






9. Apskaičiuokite ir palyginkite

7. ...7952

8. 8411512:26


11227 ir


-944

Ne. 8

5,41194

Taip






LITERATŪRA










Vertinimo svarba







Ne. 24031 ir 37Taip 182,54∙10–4

Ne. Taip7. ...7

952

8. 8411512:26


11227 ir


-944

Ne. 8

5,41194

Taip






LITERATŪRA










Vertinimo svarba






Ne. –8 7. ...7

952

8. 8411512:26


11227 ir


-944

Ne. 8

5,41194

Taip






LITERATŪRA










Vertinimo svarba






Taip

Tokių užduočių atsakymai trumpi, bet pateikia daug informacijos apie mokinių turimas žinias. Palengvinamas kaupiamasis vertinimas, atsiranda galimybė stebėti kiekvieno mokinio pažangą. Mokiniai skatinami ir mokomi mokytis, nes akivaizdžiai matyti, kur suklydo ir ką dar reikėtų pasimokyti. Mano manymu, tokios užduotys ska-tina ilgalaikį išmokimą, kas labai svarbu šiandienėje mokykloje.

LITERATŪRA1. Geoff Petty. „Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas“, Vilnius, 2007.2. Fizikos ir matematikos vadovėliai, kontroliniai ir savarankiški darbai, testai, uždavinynai ir egzaminų už-

duotys.

105

VERTINIMAS PAMOKOJEVirginija Šidlauskienė,

Kauno humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;Daina Girdzevičienė,

Kauno humanitarinės pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė;Ingrida Žemantauskienė,


Vertinimo svarba

Mokinių pasiekimų vertinimas šiuo metu yra problemiškas, kadangi pasikeitė pati pasiekimų samprata. Anks-čiau pasiekimų pagrindą sudarė žinios, dabar – kompetencijos. Įvertinti kompetenciją – reiškia įvertinti mokinio žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas.

Vertinimo tendencijos:• Mokymosisunkumųdiagnozavimasirbūdų,kaipmokiniuisiektipažangos,numatymas.• Aktyvusmokiniodalyvavimaspasiekimųvertinimeirįsivertinime.• Akcentuojamasformuojamasisvertinimas.• Vertinimaspadedapatirtisėkmę.

Teisingai pasirinkti vertinimo būdai:• leidžiamokytojuinetikįvertinti,kaipdirbomokiniai,• betirįsivertintisavoveiklą,susimąstytiapiesavodarbometodus,jųtinkamumą.

Vertinimo/įsivertinimo planavimas

Pamokos uždavinys

Aktyvus mokinio dalyvavimas pasiekimų vertinime ir įsivertinime;

Akcentuojamas formuojamasis vertinimas;

Vertinimas padeda patirti sėkmę.

Teisingai pasirinkti vertinimo būdai:

leidžia mokytojui ne tik įvertinti, kaip dirbo mokiniai,

bet ir įsivertinti savo veiklą, susimąstyti apie savo darbo metodus, jų tinkamumą.


Pamokos uždavinys

Užduočių skaičius

Vertinimo/įsivertinimo būdas

Sistemingas mokinių pasiekimų pažangos vertinimas, susitarimų laikymasis, tėvų informavimo

tvarka apie mokinių mokymą(-si) leidžia mokiniams siekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų.

Vertinimas kaip informavimas turi būti kryptingas. Pamokose mokytojai turi aiškiai nurodyti

mokinių veiklos vertinimo kriterijus bei nuolat stebėti, kaip mokiniams sekasi atlikti užduotis,

vykdyti pamokos uždavinį, kokių sunkumų jie patiria ir kaip juos įveikia.

Vertinimo ir įsivertinimo pavyzdžiai

Lietuvių kalba

Tema. Pažintis su V raide.

Klasė: 1

Pamokos uždavinys. Skaitydami tekstą „Voverės ir voro draugystė“ bei atlikdami užduotis pratybų

sąsiuvinyje, susipažins su garsu ir spausdintine raide [ v ], ras tekste ne mažiau kaip 5 žodžius su v

raide ir išspręs kryžiažodį.

Vertinimas. Ant suolų kiekvienas vaikas turi pieštą voverytę su krepšeliu. Už aktyvų dalyvavimą

pamokoje, teisingus atsakymus į klausimus bei teisingai atliktas užduotis, vaikai gauna riešutukų.

Kiekvieno mokinio tikslas – atsakyti kuo daugiau klausimų, teisingai atlikti užduotis ir voverytei

surinkti kuo didesnį riešutukų derlių.


Aktyvus mokinio dalyvavimas pasiekimų vertinime ir įsivertinime;

Akcentuojamas formuojamasis vertinimas;

Vertinimas padeda patirti sėkmę.

Teisingai pasirinkti vertinimo būdai:

leidžia mokytojui ne tik įvertinti, kaip dirbo mokiniai,

bet ir įsivertinti savo veiklą, susimąstyti apie savo darbo metodus, jų tinkamumą.


Pamokos uždavinys



Sistemingas mokinių pasiekimų pažangos vertinimas, susitarimų laikymasis, tėvų informavimo

tvarka apie mokinių mokymą(-si) leidžia mokiniams siekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų.

Vertinimas kaip informavimas turi būti kryptingas. Pamokose mokytojai turi aiškiai nurodyti

mokinių veiklos vertinimo kriterijus bei nuolat stebėti, kaip mokiniams sekasi atlikti užduotis,

vykdyti pamokos uždavinį, kokių sunkumų jie patiria ir kaip juos įveikia.


Lietuvių kalba

Tema. Pažintis su V raide.

Klasė: 1

Pamokos uždavinys. Skaitydami tekstą „Voverės ir voro draugystė“ bei atlikdami užduotis pratybų

sąsiuvinyje, susipažins su garsu ir spausdintine raide [ v ], ras tekste ne mažiau kaip 5 žodžius su v

raide ir išspręs kryžiažodį.

Vertinimas. Ant suolų kiekvienas vaikas turi pieštą voverytę su krepšeliu. Už aktyvų dalyvavimą

pamokoje, teisingus atsakymus į klausimus bei teisingai atliktas užduotis, vaikai gauna riešutukų.

Kiekvieno mokinio tikslas – atsakyti kuo daugiau klausimų, teisingai atlikti užduotis ir voverytei

surinkti kuo didesnį riešutukų derlių.


Sistemingas mokinių pasiekimų pažangos vertinimas, susitarimų laikymasis, tėvų informavimo tvarka apie mokinių mokymą(–si) leidžia mokiniams siekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų.

Vertinimas kaip informavimas turi būti kryptingas. Pamokose mokytojai turi aiškiai nurodyti mokinių veiklos vertinimo kriterijus bei nuolat stebėti, kaip mokiniams sekasi atlikti užduotis, vykdyti pamokos uždavinį, kokių sunkumų jie patiria ir kaip juos įveikia.


Lietuvių kalbaTema. Pažintis su V raide.Klasė: 1 Pamokos uždavinys. Skaitydami tekstą „Voverės ir voro draugystė“ bei atlikdami užduotis pratybų sąsiuvinyje,

susipažins su garsu ir spausdintine raide [ v ], ras tekste ne mažiau kaip 5 žodžius su v raide ir išspręs kryžiažodį.Vertinimas. Ant suolų kiekvienas vaikas turi pieštą voverytę su krepšeliu. Už aktyvų dalyvavimą pamokoje,

teisingus atsakymus į klausimus bei teisingai atliktas užduotis, vaikai gauna riešutukų. Kiekvieno mokinio tikslas – atsakyti kuo daugiau klausimų, teisingai atlikti užduotis ir voverytei surinkti kuo didesnį riešutukų derlių.

Įsivertinimas. Atlikdami užduotis, mokiniai nuolat įsivertina savo darbą veideliais: žalia šypsenėlė – puiku, viskąsuprantu;geltonasrimtasveidelis–suprantu,betdarnoriupasitikslinti;raudonasliūdnasveidelis–nesu-

106

prantu, noriu pasiaiškinti. Pamokos pabaigoje vaikai įsivertina savo žinias „Voratinklio“ metodu: grupelėse pina voratinklį įvardindami, kas pamokoje jiems sekėsi puikiai ar ką dar turėtų pasimokyti, kas patiko.

Lietuvių kalbaTema. Būdvardžio kartojimasKlasė: 3 Pamokos uždavinys. Stebėdami mokytojos parengtą medžiagą pateiktyse ir remdamiesi savo žiniomis, prisi-

mins būdvardžio reikšmes, klausimus, į kuriuos jis atsako, gimines, skaičius ir be klaidų išnagrinės 4–7 būdvar-džius.

Vertinimas. Kiekviena grupė turi raudonų ir žalių ėjimo bokštelių. Kiekvieną teisingą atsakymą pažymi žaliu ėjimo bokšteliu, klaidingą – raudonu. Atlikus visas užduotis, suskaičiuojami kiekvienos grupės ėjimo bokšteliai ir, atsižvelgiant į pamokos uždavinį, vertinama ,,Šviesoforo“ metodu.

Įsivertinimas. Atlikę užduotis, mokiniai įsivertina ,,Pyrago“ metodu, t.y. padalina ,,pyragą“ į tokias dalis, ku-rios vaizdžiai parodo kiekvieno grupės nario indėlį grupės darbe. Pamokos pabaigoje kiekvienas mokinys įsi-vertina, kaip jam sekėsi įgyvendinti uždavinį ,,Laiptų“ metodu, savo magnetuką padėdamas ant jo pasiekimus atitinkančios laiptų pakopos.

Lietuvių kalbaTema. Daiktavardžio kartojimas.Klasė: 4 Pamokos uždavinys. Naudodamiesi turimomis žiniomis, pasikartos daiktavardžio požymius ir nustatys gimi-

nę, skaičių, linksnį ne mažiau kaip 7 daiktavardžiams.Vertinimas. Ant suolų kiekvienas vaikas turi „Vertinimo juostelę“ su uždengtomis žodžio raidėmis. Teisingai

išnagrinėję daiktavardį ir mokytojai leidus gali atversti vieną raidę. Tikslas – atversti visas raides ir perskaityti žodį.Įsivertinimas. „Autoportretas“. Pamokos pabaigoje mokiniai piešia veidą: plaukai – kaip aktyviai dirbo pamo-

koje, akys – tokio dydžio, kiek naujo sužinojo, lūpos – kokios emocijos lydėjo pamokoje. Vėliau autoportretai su vardais kabinami lentoje, mokytoja aptaria.

Pasaulio pažinimasTema. Vanduo ir gyvybė.Klasė: 1Pamokos uždavinys. Naudodamiesi vadovėlyje pateikta informacija bei klausydami mokytojos aiškinimo, ap-

tars vandens reikšmę žmogui, augalui, gyvūnui, grupėse atliks 2 – 4 tiriamuosius darbus ir suformuluos išvadas. Vertinimas. Mokinių grupė gauna „Akvariumą“. Už kiekvieną teisingai atliktą bandymą, suformuluotą išvadą,

mokytojai leidus, grupelė nupiešia vieną žuvį. Akvariume turi plaukioti tiek žuvų, kiek atliko bandymų ir sufor-mulavo išvadų.

Įsivertinimas. Pamokos pabaigoje mokiniai ant lietaus lašiukų rašo, ko išmoko pamokoje, kas patiko, kokį bandymą norėtų pakartoti, o lašiuką kabina po skėčiu.

MatematikaTema. Ilgio matavimas liniuote.Klasė: 1Pamokos uždavinys. Klausydami mokytojos aiškinimo ir atlikdami užduotis pratybų sąsiuvinyje, mokysis pa-

matuoti daiktų ilgį liniuote ir teisingai išmatuos 3–5 daiktų ilgius.Vertinimas. Kiekviena grupė ant suolo turi piešinėlį, kuriame pavaizduotas nykštukas, einantis pasiimti dova-

nėlės. Už kiekvieną teisingai išmatuotą daiktą mokiniai įgyja teisę nuspalvinti po vieną pažymėtą kelio atkarpą. Tikslas – nuspalvinti visą nykštuko kelią.

Įsivertinimas. Atlikę užduotis, mokiniai įsivertina dėdami tam tikros spalvos dovanėles į maišą. Žalios spalvos dovanėlę deda, jeigu viskas sekėsi puikiai, geltonos – jeigu iškilo nedidelių sunkumų, raudonos – jeigu buvo labai sunku. Taip pat kiekviena grupė vertina labiausiai patikusį ar nepatikusį kitos grupės darbą ir jo pristatymą, įteik-dama spalvotą dovanėlę (spalvų reikšmė ta pati).

MatematikaTema. Perimetras.Klasė: 4Pamokos uždavinys. Pasikartos perimetro žymėjimą bei matavimo vienetus ir naudodamiesi įvairiomis mata-

vimo priemonėmis apskaičiuos ne mažiau kaip 6 figūrų perimetrus.

107

Vertinimas. Pamokos metu statomas „Lego bokštas“. Už teisingai apskaičiuotą figūros perimetrą skiriama lego kaladėlė. Tikslas – pastatyti kuo aukštesnį bokštą.

Įsivertinimas. Kiekvienas grupės narys, dėdamas lego kaladėles, įsivertina savo indėlį į grupės darbą.

Anglų kalbaTema. Pasaka „Auksaplaukė ir trys meškinai“.Klasė: 2Pamokos uždavinys. Naudodamiesi žodyno kortelėmis susipažinę su naujais žodžiais, žaisdami žodžių įsi-

minimo žaidimus ir inscenizavę pasakos veikėjus, mokiniai supras pasakos turinį ir gebės savo kalboje vartoti 7 naujus žodžius.

Vertinimas. Pamokoje bus vertinamos šios mokinių atliktos užduotys: aktyvus dalyvavimas atminties lavinimo žaidime, gebėjimas atsakyti į pateiktus klausimus apie pasaką ir jos veikėjus, TPR užduoties atlikimas su pasakos daiktais, pasakos inscenizavimas. Vertinimui mokytoja naudoja korteles su žodžiu COOL. Šis žodis turi 4 raides, tiek pat, kiek yra užduočių. Kaskart sėkmingai atlikus užduotį, mokiniai trintuku keliauja nuo vienos raidelės prie kitos. Pamokos pabaigoje mokiniai būna atlikę visas užduotis ir perėję visas raideles.

Įsivertinimas. Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertina, kaip pavyko atlikti jiems skirtas užduotis. Mokytoja dar kartą primena, kokias užduotis mokiniai atliko per pamoką, o mokiniai kiekvieną atliktą užduotį įsivertina pakeldami spalvotas juosteles.

Išvados

• Vertinimometodųsėkmingątaikymąpamokojelemiateisingai,tiksliaiiraiškiaisuformuluotaspamokosuždavinys.

• Nuolatinistaikomasmokiniųįsivertinimasstiprinajųmokymosimotyvaciją,pasitikėjimąsavimi,objektyvųpožiūrį į savo pasiekimus ir daromą pažangą.

• Sistemingasmokiniųpasiekimųpažangosvertinimas,susitarimųmokyklojelaikymasisleidžiamokiniamssiekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų.

IKI PAMOKOS (PASIRENGIMO PAMOKAI IR VERTINIMO PATIRTIS)

Danutė Balčiūnienė, Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Gražina Kaštalianovienė,Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Pamoka yra svarbiausia ugdymo proceso grandis. Jos metu mokinys įgyja naujų žinių, gebėjimų, lavinama jo asmenybė, užmezgami tolesnės ugdymosi veiklos interesai. Kad pamoka pavyktų, tenka daug laiko praleisti iki pamokos, apmąstyti ir parengti kiekvieną pamokos žingsnį. Aptarsime keletą klausimų, kylančių rengiantis pamokai, kurioje bus dirbama grupėmis bendradarbiavimo metodu, ir pagrindinį dėmesį sutelkti į vertinimo ir įsivertinimo patirtį.

1.Kokiu pagrindu skirstysimės grupėmis?

1.1. Laikinosgrupės.Jasformuojukeletubūdų;• Žaidimobūdu(išsiskaičiuoti).Tinka jaunesniemsmokiniams,kaipamokojenemažaižaidimo

elementų.• Burtųkeliu.Tinka,kaireikiaatliktivienospamokosužduotį(pvz.,pasirengtidiskusijai).• Pagalparengtądarbą.Šįbūdątaikauužklasinioskaitymopamokose,kaireikiapasiskirstytigru-

pėmis pagal tai, kokią knygą mokiniai yra perskaitę.1.2. Homogeninės grupės. Vaikai gali ir patys susiburti, pvz., jei pasiūlomos skirtingo lygio užduotys, o ugdy-

tiniai patys nusprendžia, kokiu lygiu jie jas sugebės atlikti. Homogeninės grupės privalumai tie, kad ugdyti-niai atlieka užduotis, atitinkančiais jų individualius gebėjimus.

1.3. Heterogeninės grupės. Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros ataskaitoje Inkliuzinis ugdymas

108

ir veikla klasėje vidurinėje mokykloje nurodoma, kad heterogeninis mokinių grupavimas – tai ugdymo aplinkos suformavimas, kai SUP turintys vaikai dirba vienoje grupėje su kitais bendraamžiais. Tai pabrėžia principą, kad visi mokiniai yra lygūs, o mokinių suskirstymas pagal jų gabumus reikštų mokinių, turinčių SUP, atstūmimą. Tai patvirtina mūsų mokyklos psichologės Rasos Svidrienės atlikto Individualių poreikių mokinių mokymosi motyvacijos ir socializacijos mokykloje 2013 m. tyrimo rezultatai. Daugelis tiriamųjų (12 iš 21) sakė, kad jiems nėra malonu, kai pamokoje taikomos lengvatos ir jie norėtų mokytis ir užduotis atlikti kaip visi klasės draugai, 2 sakė, kad jiems nepatinka mokytis iš kitų vadovėlių, 2 – gėda, kai teikiama papildoma pagalba. Remdamasi šiais pastebėjimais dažnai formuoju heterogenines grupes, į kurias susi-skirsto (šiek tiek patariami) patys mokiniai.

2. Kaip diferencijuosiu ugdymą?

2.1. Laikas. Skirti užduočiai atlikti skirtingą laiką. 2.2. Atliekamų užduočių skaičius. Nurodyti mokiniams galimą atliekamų užduočių kiekio intervalą (Suformu-

luokite 3–5 argumentus. Pagrįskite argumentus 1–3 pavyzdžiais). 2.3. Užduočių kokybė. Parinkti skirtingo lygio (homogeninėms grupėms) grupėms skirtingas užduotis.2.4. Pagalba grupėms. Didesnę pagalbą teiksiu toms grupėms, kuriose yra problemiškų mokinių.2.5. Grupės narių vaidmenys (apgalvoti skirtingo lygio vaidmenis, ypač svarbu problemiškiems mokiniams). 2.6. Vertinimas. Jis turi būti itin apgalvotas, nes jei pagal pritaikytą programą dirbantį mokinį už tą patį rezul-

tatą vertinsiu geriau, kitiems iškils klausimas, kodėl vertinimas nevienodas, o tokiu atveju, manau, integra-vimo idėja žlunga.

3. Kaip vertinsiu?

Mokytojai žino, kad vertinimas yra bene sunkiausia pamokos dalis. Ypač, kai dirbama grupėmis. Iš kokių būdų galiu pasirinkti?

3.1. Žinoma, visus darbus vertinsiu žodžiu. Pagirsiu už tai, kas pavyko.3.2. Taškų dalybos. Skiriu grupei taškus (pavyzdžiui 42), o jie turi pasidalyti. Tai pažymiai.3.3. Vienos užduoties atlikimą įsivertinsime šypsenėlėmis – tai grįžtamoji informacija man, iš jų suprantu, ko

mokiniai dar nesuprato.3.4. Darbopristatymometu,grupėsvertinavienakitosdarbąatskiruoselapeliuose(+,–sistema).Pabaigus

pristatymą, išsidalijami lapeliai ir grupės susiskaičiuoja įvertinimus. Taip mokiniai gauna informaciją, kuri užduotis jiems pavyko geriau. Aš pateikiu įsivertinimo kriterijus pagal surinktą pliusų ar minusų kiekį. Taip informacija pasiekia mane.

3.5. Pabaigę darbą, įsivertinsime „Pyrago“ metodu. Per kelias pamokas surinkęs „pyragą“ mokinys vertinamas kaupiamuoju(+).

Žinoma, svarbu, kad vertinimas būtų sisteminga ir natūrali ugdymo proceso dalis. Norime pasidalinti konkre-čia vertinimo sistemos patirtimi.

1. Svarbu su vertinimo sistema mokinius supažindinti per pirmąją dalyko pamoką mokslo metų pradžioje. Kaip ir daugelis mokytojų, mokinių pasiekimus vertinu pažymiais, formuojamuoju ir kaupiamuoju vertini-mu.

2. Kaupiamasis vertinimas ir įsivertinimas. Skiriu kelis kaupiamojo vertinimo variantus. Už žodžių diktantus, nedidelius atsiskaitymo ar mažesnės apimties namų darbus mokiniai gauna suvestinį pažymį už tris sukaup-tus balus atskirai iš kiekvienos darbų srities. Taip vertinant mokinys turi galimybę pagerinti savo turimą balą, didėja mokymosi motyvacija.

3. Kreditų sistema. Vienas kreditas lygus vienam balui. Taikant kreditų sistemą metų pradžioje susitariame dėl daugelio dalykų. Numatome kreditų rinkimo laiką, galimų surinkti kreditų skaičių, už ką ir kiek kredi-tų mokinys gali gauti. Trimestrui baigiantis visų mokinių surinkti kreditai keičiami pažymiu. Svarbu, kad mokiniai ir jų tėvai žinotų, kiek kreditų ir kokius kaupiamojo vertinimo balus jie yra sukaupę. Tam turime lapus, į kuriuos mokiniai pasižymi visą vertinimo informaciją.

4. Klaidų lapas. Jame žymimos kiekvieno mokinio kontrolinių darbų metu padarytos konkrečios klaidos. Savo ruožtu mokiniai turi žodynėlius, į kuriuos taiso klaidas. Tokiu būdu galiu lengvai pastebėti mokinio pažan-gą, klaidų taisymą ir už tai pridėti kreditų. Be to, šios žinios apie mokinį leidžia geriau diferencijuoti darbą.

109

5. Įsivertinimas. Išbandėme įvairius įsivertinimo būdus, tačiau pasilikome emocinio vertinimo, šviesoforo ir refleksijos metodus.

Išvados

Gerai pamokai pasirengti reikia daug laiko. Svarbu apgalvoti ne tik ugdymo turinį, bet ir darbo būdus, meto-dus, jausti laiko resursus, ypač dirbant grupėmis. Labai svarbi pamokos dalis yra vertinimas – juk nuo jo priklauso ugdymosi motyvacija. Reikia atrasti savo vertinimo metodus, kurie mokytojui ir mokiniams būtų tinkamiausi.

,,OPTIVOTE‘‘ BALSAVIMO SISTEMOS TAIKYMAS VERTINANT MOKINIUS

Deimantė Karaliūtė,Kauno ,,Santaros‘‘ gimnazijos direktorės pavaduotoja;

Nomedas Špilkovas, Kauno ,,Santaros‘‘ gimnazijos chemijos mokytojas metodininkas

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir padarytą pažangą kaupimas, in-terpretavimas ir apibendrinimas. Tai nuolat vykstantis procesas.

Siekiant praturtinti ugdymo procesą interaktyviomis mokymo priemonėmis, ,,Santaros‘‘ gimnazijoje yra nau-dojama ,,Optivote‘‘ interaktyvi balsavimo sistema, kuri padeda greitai ir efektyviai vykdyti testavimą, nuomonių ir požiūrių analizę, atlikti apklausas vienu ar kitu klausimu. Mokiniai naudojasi tiesioginio ryšio tilto technolo-gija – testus sprendžia specialiais nešiojamais pulteliais, kuriuose mygtukų paspaudimais pasirenka vieną iš kelių atsakymų variantų. Svarbu tai, kad mokiniai tuoj pat gali susipažinti su atlikto testo rezultatais, vertinti padarytą pažangą. Mokymasis vyksta įdomiai ir žaismingai. Pultelių taikymas tinka tiek diagnostiniam, tiek formuojama-jam, tiek apibendrinamajam vertinimui.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu. Jo paskirtis – padrąsinti mokinius, išsakyti pastabas, nukreipti tinkamai veiklai. Tikslas – ne kontroliuoti, bet padėti mokytis, jis nesiejamas su pažy-miu, vertinimo rezultatai viešai neskelbiami. Taikant balsavimo sistemą, po kiekvieno balsavimo mokytojas gali žodžiu aptarti mokinio rezultatus, nurodyti, ką reikia tobulinti ir taip nukreipti tolesnei veiklai.

Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo etapą – temą ar kurso dalį. Paskirtis – išsiaiškinti mo-kinio pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. Atliekamas remiantis mokinių stebėjimu, namų darbų, kontrolinių užduočių rezultatais. Tai mokytojas atlieka rengdamas klausimus specialioje ,,Optivote‘‘ sistemoje, į kuriuos mokiniai, naudodami balsavi-mo pultelius, atsakinėja per pamokas. Mokytojas rezultatus talpina specialioje klasės susikurtoje byloje ir skyriaus pabaigoje išvedamas bendras pažymys.

Apibendrinamasis vertinimas naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

,,Optivote‘‘ balsavimo sistema puikiai tinka kaupiamajam vertinimui. Tai formuojamojo ir /ar diagnostinio ver-tinimo forma. Šiuo vertinimu mokinys įvertinamas ir už pastangas tobulinti savo ir kitų žinias ir gebėjimus, siekti geresnių mokymosi rezultatų. Mokytojas, taikydamas kaupiamąjį vertinimą, nuolat fiksuoja mokinio pastangas, pažangą, stiprina grįžtamąjį ryšį, skatina mokinius bendradarbiauti, padėti kitiems mokytis, motyvuotai siekti numatytų ugdymosi uždavinių.

Balsavimo pulteliai tinka ir mokinių pasiekimų ir pažangos fiksavimui. Pamokos pabaigoje mokinių padaryta pažanga (taikant pultelius pradžioje pamokos ir pabaigoje) fiksuojama kiekvienos dienos mokytojo susikurtame lape. Klasės (srauto) mokinių per kontrolinį darbą padaryta pažanga fiksuojama susikurtoje klasės byloje.

Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą sužinoję kontrolinio darbo rezultatus, signalinius rezul-tatus bei pasibaigus pusmečiams, metams. Per apibendrinamąsias pamokas jie lygina savo rezultatus su ankstes-niais, daro išvadas apie pažangą, planuoja galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja savo sąsiuviniuose.

Mokytojas turėtų sudaryti sąlygas mokiniui leisti žinoti, kiek jis paėmė (savęs vertinimas) ir kaip galėtų paimti daugiau (tolimesnių mokymosi žingsnių planavimas).

Balsavimo pulteliai tinka ir mokinių žinių įsivertinimui. Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertina savo žinias ir padarytas pastangas naudodami balsavimo pultelius. Mokytojas ir mokiniai gali ekrane matyti, kaip savo žinias ir pastangas vertina patys mokiniai, kartu daryti išvadas.

110

,,Santaros‘‘ gimnazijoje atliekant tyrimus apie mokymosi proceso veiksmingumą, paaiškėjo, kad mokiniams įdomu mokytis tų dalykų, kur laikas neprailgsta, taikomos IKT, matoma kiekvieno mokinio sėkmė. Kad moky-kloje IKT taptų mokymosi savastimi, visa bendruomenė turi būti pasirengusi efektyviai jas taikyti. Šiuo atveju vadovas turi sukurti aplinką, kurioje žmonės mokytųsi drauge.

SĖKMINGA TEKSTILĖS TECHNOLOGIJŲ PAMOKA.ŽAISLAS „KUBAS“

Dr. Rita Pocienė,Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos

vyresnioji technologijų mokytoja

Siekiant motyvuoti mokinius sėkmingai veiklai technologijų pamokose tenka įvertinti skirtingus mokinių įgū-džius, pomėgius, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, tinkamai parinkti darbo medžiagas, kurios leistų mė-gautis darbo procesu, džiaugtis darbo rezultatais, mokytis vertinti savo ir kitų darbą. Šiame apraše norėčiau pasi-dalinti tekstilės technologijų pamokų „Lavinančių žaislų kūrimas“ patirtimi, kaip mokymo ir mokymosi metodų parinkimas skatina sėkmingą veiklą technologijų pamokose.

Darbo tikslas – aprašyti tekstilės technologijų pamokose taikomus mokymo ir mokymosi metodus, kurie ska-tina mokinių mokymosi motyvaciją, iškeltų uždavinių siekimą, aktyviai ugdo mokinių gebėjimus.

Uždavinys – pristatyti mokymosi būdus, priemones, kurie motyvuoja mokinius sėkmingai veiklai technologijų pamokose.

Technologijų pamokose pastebėjau, kad mokiniai linkę kurti gaminius, kurie būtų pritaikomi buityje. Mokiniai noriai gamina dovanas, ypač džiaugiasi galėdami gaminti dovanas vaikams. Su dešimtos klasės mokinėmis tech-nologijų pamokose nusprendėme sukurti ir pagaminti tekstilinį žaislą „Kubą“ neįgaliems vaikams. Pamokos tema ir iškeltas tikslas iš karto mobilizavo mokines tikslingai, apgalvotai, kūrybingai ir kokybiškai veiklai pamokose. Jau po pirmosios pamokos buvo gana aiški pamokų veikla, apimtis, problemos.

Pamokųcikląsudarė20pamokų,kuriosemokinėsrinkoirsisteminoinformaciją,planavodarbus(2pamokos);kūrėeskizus,braižėirkirpodetales,rinkosipapildomasmedžiagas(2pamokos);komponavo,siuvo,siuvinėjo,nėrė,mezgėkubokraštiniųdetales(14pamokų);aptarėirpristatėsavodarbus(2pamokos).Technologijųpamo-kose mokines motyvuojantys veiksniai ir sėkmės pateikiami 1 lentelėje. Siekdamos sukurti originalų, naudingą, įdomų ir saugų gaminį vaikams, mokinės turėjo galimybę pritaikyti informacinių technologijų žinias, turimus technologinius įgūdžius bei mokytis naujų. Kiekvienoje pamokoje mokinės aktyviai bendravo ir bendradarbiavo, patarinėjo ir siūlė, kaip geriau ar gražiau sukomponuoti detales, keitėsi medžiagomis. Mokines kūrybai ypač mo-tyvavo siekiamas aiškus rezultatas – sukurtas galutinis produktas.

1 lentelė. Motyvuojantys veiksniai ir sėkmės technologijų pamokose.

Eil.Nr. Pamokos tema Motyvuojantys veiksniai Sėkmės

1Pamokų ciklo tema, informacijos paieška

(2 pamokos)

•gaminiopavyzdys•galimybėpadėtikitiems•naujasiššūkis•žiniųšiatemanagrinėjimas•galimybėkurtisavooriginalųgaminį•aiškustikslas•galimybėpritaikytiinformacinestech-

nologijas•naujosžinios,pasidalijimasturimapat-

irtimi•aktyvusaptarimas,diskusija

Pozityvus požiūris į naujoves;socialinės,asmeninės kompetenci-josugdymas;aktyvumaspamokoje;bendradarbiavimas;tikslingos informacijos suradimas;galimybė keistis infor-macija.

111

2

Eskizų kūrimas, medžiagų ir priemonių parinkimas

(2 pamokos)

•kūryboslaisvė,atmosfera•galimybėpritaikytiteorinesžinias•galimybėgilintitechnologiniusįgūdžius•mokytojopadrąsinimai•praktinėveikla•nesudėtingosmedžiagos•galimybėpatiemsrinktismedžiagas,

detales, keistis medžiagomis•galimybėpritaikytijauišmoktastech-

nologines veiklas•galimybėišbandytitechnologinesnau-

joves

Sukurti originalūs eskizai pagal kiekvieno mokinio gebėjimus;tikslingai parenkamos medžiagos, pagal jų savybes, panaudojimo galimybes.

3

Gaminio detalių siuvimas,

komponavimas(14 pamokų)

•praktinėveikla•matomasrealusgamybosrezultatas•bendravimasirbendradarbiavimas•galimybėpritaikytipraktiniusgebėjimus,

ugdyti įgūdžius•galimybėpadėtiirgautipagalbąiškitų•galimybėdirbtigrupėje

Produktyvi,įdomiveikla;gebėjimų atskleidimas ir ugdymas;užsibrėžtotikslosiekimas;užbaigtas gaminys.

4Aptarimas, pristatymas(2 pamokos)

•surengtadarbųparoda•pozityviatmosferaklasėje•galimybėmatytirezultatą•galimybėjaustisreikalingu•supratimasapiedarbovertingumą•galimybėįvertintisavopažangą,atliktą

darbą.

Pasidalijimaspatirtimi;galimybė vertinti savo ir kitųdarbus;darbų dovanojimas vaikų darželiui;teigiamas vaikų įvertinimas.

Gaminys. Visos mokinės siekė, kad jos gaminamas kubas būtų išsiskiriantis, įdomus. Be to, gamindamos kubą mokinės turėjo galimybę laisvai pasirinkti kokias ir kokio sudėtingumo detales gamins, individualiai rinkosi tech-niką (siuvinėjimą, siuvimą, nėrimą ar kt.), tai leido produktyviai pritaikyti jau turimus technologinius įgūdžius. Mokinių sukurtų gaminių pavyzdžiai pateikiami 1 paveiksle. pritaikyti jau turimus technologinius įgūdžius. Mokinių sukurtų gaminių pavyzdžiai pateikiami 1

paveiksle.

72

56

84

78

17

28

17

22

11

16

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Pamokose galiu pasireikšti kūrybiškai

Pamokose išmoktus dalykus pritaikaupraktikoje

Pamokose stengiuosi kuo geriau atliktiužduotis, nes ž inau kam bus skirtas

darbas.

Pamokose galiu išbandyti skirtingastechnikas

SutinkuNei sutinku, nei nesutinkuNesutinku

1 pav. Mokinių sukurtų darbų pavyzdžiai

2 pav. Mokinių apklausos rezultatai

Mokinių apklausa parodė, kad sėkmingai veiklai technologijų pamokose motyvuoja

supratimas, kam bus skirtas gaminys (84 proc.), galimybė išbandyti skirtingas gamybos technikas

(78 proc.), galimybė pasireikšti kūrybiškai (72 proc.), galimybė pritaikyti išmoktus dalykus

praktikoje (56 proc.). Pastebima, kad mokinės pozityviai vertina veiklą pamokose, o ypač galimybę

pagaminti naudingą, gražų gaminį.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad mokinių mokymosi motyvaciją technologijų pamokose

skatina pasirinkta aktuali tema – iššūkis. Sėkmingai veiklai technologijų pamokose mokinius

skatina galimybė pagaminti vertingą gaminį, galimybė kurti, galimybė pamokose pasirinkti savo

veiklos tempą ir sudėtingumą, stebėti savo ir kitų pasiekimus, galimybė pritaikyti jau žinomas

technikas ir mokytis naujų.

LITERATŪRA 1. Barkauskaitė M. Mokymosi motyvacijos problema ir jos sprendimo galimybė/ M. Barkauskaitė,

E. Motiejūnienė // Pedagogika. ISSN 1392-0340. 2004, nr. 70, 38–43 p.

2. Strakšytė A. Mokymosi sėkmę sąlygojantys aplinkos veiksniai ir jų įtaka paauglių motyvacijai //

jaunųjų mokslininkų darbai. ISSN 1648-8776. 2008, nr. 1(17), p. 112–118.

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“ DARBO GRUPĖS

„VERTINIMAS PAMOKOJE“ APIBENDRINIMAS

pritaikyti jau turimus technologinius įgūdžius. Mokinių sukurtų gaminių pavyzdžiai pateikiami 1

paveiksle.

72

56

84

78

17

28

17

22

11

16

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Pamokose galiu pasireikšti kūrybiškai

Pamokose išmoktus dalykus pritaikaupraktikoje

Pamokose stengiuosi kuo geriau atliktiužduotis, nes ž inau kam bus skirtas

darbas.

Pamokose galiu išbandyti skirtingastechnikas

SutinkuNei sutinku, nei nesutinkuNesutinku

1 pav. Mokinių sukurtų darbų pavyzdžiai

2 pav. Mokinių apklausos rezultatai

Mokinių apklausa parodė, kad sėkmingai veiklai technologijų pamokose motyvuoja

supratimas, kam bus skirtas gaminys (84 proc.), galimybė išbandyti skirtingas gamybos technikas

(78 proc.), galimybė pasireikšti kūrybiškai (72 proc.), galimybė pritaikyti išmoktus dalykus

praktikoje (56 proc.). Pastebima, kad mokinės pozityviai vertina veiklą pamokose, o ypač galimybę

pagaminti naudingą, gražų gaminį.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad mokinių mokymosi motyvaciją technologijų pamokose

skatina pasirinkta aktuali tema – iššūkis. Sėkmingai veiklai technologijų pamokose mokinius

skatina galimybė pagaminti vertingą gaminį, galimybė kurti, galimybė pamokose pasirinkti savo

veiklos tempą ir sudėtingumą, stebėti savo ir kitų pasiekimus, galimybė pritaikyti jau žinomas

technikas ir mokytis naujų.

LITERATŪRA 1. Barkauskaitė M. Mokymosi motyvacijos problema ir jos sprendimo galimybė/ M. Barkauskaitė,

E. Motiejūnienė // Pedagogika. ISSN 1392-0340. 2004, nr. 70, 38–43 p.

2. Strakšytė A. Mokymosi sėkmę sąlygojantys aplinkos veiksniai ir jų įtaka paauglių motyvacijai //

jaunųjų mokslininkų darbai. ISSN 1648-8776. 2008, nr. 1(17), p. 112–118.

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“ DARBO GRUPĖS

„VERTINIMAS PAMOKOJE“ APIBENDRINIMAS

1 pav. Mokinių sukurtų darbų pavyzdžiai 2 pav. Mokinių apklausos rezultatai

Mokinių apklausa parodė, kad sėkmingai veiklai technologijų pamokose motyvuoja supratimas, kam bus skir-tas gaminys (84 proc.), galimybė išbandyti skirtingas gamybos technikas (78 proc.), galimybė pasireikšti kūry-biškai (72 proc.), galimybė pritaikyti išmoktus dalykus praktikoje (56 proc.). Pastebima, kad mokinės pozityviai vertina veiklą pamokose, o ypač galimybę pagaminti naudingą, gražų gaminį.

112

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad mokinių mokymosi motyvaciją technologijų pamokose skatina pasirinkta aktuali tema – iššūkis. Sėkmingai veiklai technologijų pamokose mokinius skatina galimybė pagaminti vertingą gaminį, galimybė kurti, galimybė pamokose pasirinkti savo veiklos tempą ir sudėtingumą, stebėti savo ir kitų pa-siekimus, galimybė pritaikyti jau žinomas technikas ir mokytis naujų.

LITERATŪRA1. Barkauskaitė M. Mokymosi motyvacijos problema ir jos sprendimo galimybė/ M. Barkauskaitė, E. Motiejū-

nienė // Pedagogika. ISSN 1392–0340. 2004, nr. 70, 38–43 p.2. Strakšytė A. Mokymosi sėkmę sąlygojantys aplinkos veiksniai ir jų įtaka paauglių motyvacijai // jaunųjų

mokslininkų darbai. ISSN 1648–8776. 2008, nr. 1(17), p. 112–118.

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“ DARBO GRUPĖS „VERTINIMAS PAMOKOJE“ APIBENDRINIMAS

Rozvita Brazaitienė,Kauno šv.Pranciškaus mokyklos informacinių technologijų mokytoja ekspertė,

grupės moderatorė

Bendrosios kompetencijos jau yra atradusios savo vietą ugdymo programose, o jų ugdymas glaudžiai siejasi su visų tradicinių dalykų mokymu. Šiame procese vertinimas užimą labai svarbią vietą. Mokiniui vertinimas padeda geriau suprasti savo mokymosi procesą ir mokymosi poreikius, parodo, kas yra laikoma vertingu mokymosi sie-kiu. Vertinimas gali padėti mokiniams išmokti, įgyti ir apdoroti naujas žinias, surasti tinkamą mokymosi būdą ir tapti savarankiškais, savimi pasitikinčiais mokymosi proceso dalyviais.

Konferencijoje „Sėkminga pamoka“ darbo grupėje „Vertinimas pamokoje“ buvo išklausyta daug vertingų pra-nešimų, pateikta gerosios praktikos pavyzdžių, vyko aktyvi diskusija tarp konferencijos dalyvių ir garbingų svečių. Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Danutė Balčiūnienė ir Gražina Kaš-talianovienė dalijosi konkrečia vertinimo sistemos patirtimi. Pamokoje taikomas kaupiamasis vertinimas, įsiver-tinimas, kreditų sistema ir klaidų lapas leidžia mokytojui stebėti mokinio pažangą, diferencijuoti darbą, nekartoti klaidų.

Sėkmingoje pamokoje turi būti priemonių, kurios leistų prisiminti jau išmoktus dalykus. Tai nuolatinis žinių kartojimas, pasitelkiant įgytus intelektinius ir fizinius įgūdžius bei žinias. Greitą turimų žinių patikrą, kaip vieną iš sėkmingos pamokos sudedamųjų dalių išsamiai pristatė Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos matema-tikos ir fizikos vyresnioji mokytoja Ramutė Grinkevičiutė. Tai palengvina kaupiamąjį vertinimą ir skatina ilgalaikį išmokimą.

Siekiant praturtinti ugdymo procesą, mokyklose diegiamos interaktyvios mokymo priemonės. Kauno „Santa-ros“ gimnazijos direktorės pavaduotoja Deimantė Karaliūtė ir chemijos mokytojas metodininkas Nomedas Špil-kovas pristatė gimnazijoje naudojamą „Optivote“ interaktyvią balsavimo sistemą, kuri greitai ir efektyviai padeda vykdyti testavimą, nuomonių ir požiūrių analizę, apklausas. Mokymasis vyksta įdomiai ir žaismingai. Pulteliai tinka diagnostiniam, formuojamajam ir apibendrinamajam vertinimui. Taikant informacines komunikacines technologijas mokiniams įdomu mokytis tų dalykų, kurių pamokos organizuojamos taip, kad laikas neprailgsta, matoma kiekvieno mokinio sėkmė.

Inkliuzinio ugdymo organizavimas bendrojo ugdymo mokykloje – sudėtingas procesas. Kovo 11–osios viduri-nės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Lukšienė pateikė kiek kitokį ugdymo organizavimo būdą, pagrįstą bendrai priimtomis vertybėmis, tolerancija, atsakomybe ir bendradarbiavimo principais. Apibūdinant šiąsampratąbuvoišskirtosketurioskategorijos:tapatinamassuintegruotuugdymu;ugdymoturinio/programosindividualizavimasirpritaikymasspecialiųjųporeikiųmokiniams;asmensporeikiusatliepiantiirpritaikytasis-tema/aplinka;mokykla(vienodosugdymosisąlygos)visiems. Džiugu,kadKovo11–osiosvidurinėsmokyklosmokytojai, apibūdindami inkliuzinio ugdymo sąvoką, akcentuoja inkliuzinio ugdymo naudą visiems, dalyvavimą bendrose veiklose, nurodo, kad inkliuziniam ugdymui svarbios pedagogų kompetencijos, pedagogų/tėvų nuosta-tos.

Mokinių pasiekimų vertinimą pradiniame ugdyme, vertinimo svarbą, tendencijas ir planavimą per įvairių dalykų pamokas pristatė Kauno humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija

113

Šidlauskienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė Daina Girdzevičienė ir pradinių klasių vyresnioji mokytoja Ingrida Žemantauskienė. Sistemingas mokinių pasiekimų vertinimas, tiksliai ir aiškiai suformuluotas pamokos uždavinys, nuolatinis mokinių įsivertinimas skatina mokinius siekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų, pasiti-kėti savimi.

Svarbu, kad mes visi suvoktume, jog siekiame vieno tikslo – padaryti mokyklą tokią, kurioje visi mokiniai pa-justų sėkmingo mokymosi džiaugsmą ir realizuotų savo gebėjimus!

Spausdino „UAB Vitae Litera“, Kurpių g. 5-3, LT-44280 Kaunaswww.vitaelitera.lt, www.tuka.lt

sĖkminga pamoka

Documents