kasparas,_10_lab._darbas

3
10 laboratorinis darbas Vandens paviršiaus įtempties koeficiento nustatymas lašinimo metodu Darbo tikslas: lašinimo metodu nustyatyti vandens paviršiaus įtempties koeficientą. Teorinis darbo pagrindimas Skysčių svaybės ir sandara Skysčių tūris nesikeičia, bet lengvai keičiasi forma. Jie įgyja formą to indo, į kurį įpilami. Molekulės skystyje išsidėsčiusios taip glaudžiai, kad traukia viena kitą. Tačiau ši trauka nepakankamai stipri, kad skystis išlaikytų savo formą. Skysčiai yra mažai spūdūs. Jie yra takūs. Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė Skysčio viduje traukos jėgos, kuriomis vieną molekulę veikia gretimos molekulės, kompensuojasi. Skysčio paviršinio sluoksnio molekulių sąveikos jėgų atstojamoji nelygi nuliui ir nukreipta žemyn, į skystį, nes garų molekulių yra mažiau negu skysčio. Ši statmena paviršiui jėga sukelia paviršinio sluoksnio molekulinį slėgį. Jis yra nepaprastai didelis. Molekulinis slėgis veikia tik vidinių skysčio sluoksnių molekules, sudarydamas plėvelės įspūdį. Paviršiaus įtempties jėgą vadiname jėgą, kuri veikia vandens paviršiaus liestinės kryptimi statmenai linijai, ribojančiai tą paviršių, ir stengiasi sumažinti ją iki minimumo. Paviršiaus įtempties jėgos F, kuri veikia ilgio l paviršiaus kontūrą, modulio ir to ilgio santykis vadinamas vandens paviršiaus įtempties koeficientu: Paviršiaus įtempties koeficientas priklauso nuo besiribojančių terpių kilmės ir temperatūros. Jo matavimo vienetas yra niutonas metrui (N/m). Paviršiaus įtempties koeficientą galima nustatyti bandymais. Atlikdami šį laboratorinš darbą, mokysitės apskaičiuoti vandens paviršiaus įtempties koeficientą lašinimo metodu. Lašinant vandenį iš pipetės, besiformuojančio lašo sunkį atsveria ties lašo

Upload: norumulatt

Post on 07-Nov-2015

245 views

Category:

Documents


6 download

DESCRIPTION

Kasparas,_10_lab._darbas

TRANSCRIPT

10 laboratorinis darbasVandens paviriaus tempties koeficiento nustatymas lainimo metodu Darbo tikslas: lainimo metodu nustyatyti vandens paviriaus tempties koeficient.Teorinis darbo pagrindimasSkysi svaybs ir sandaraSkysi tris nesikeiia, bet lengvai keiiasi forma. Jie gyja form to indo, kur pilami. Molekuls skystyje isidsiusios taip glaudiai, kad traukia viena kit. Taiau i trauka nepakankamai stipri, kad skystis ilaikyt savo form. Skysiai yra maai spds. Jie yra taks.Skysi paviriaus tempties jg kilmSkysio viduje traukos jgos, kuriomis vien molekul veikia gretimos molekuls, kompensuojasi. Skysio pavirinio sluoksnio molekuli sveikos jg atstojamoji nelygi nuliui ir nukreipta emyn, skyst, nes gar molekuli yra maiau negu skysio. i statmena paviriui jga sukelia pavirinio sluoksnio molekulin slg. Jis yra nepaprastai didelis. Molekulinis slgis veikia tik vidini skysio sluoksni molekules, sudarydamas plvels spd. Paviriaus tempties jg vadiname jg, kuri veikia vandens paviriaus liestins kryptimi statmenai linijai, ribojaniai t paviri, ir stengiasi sumainti j iki minimumo. Paviriaus tempties jgos F, kuri veikia ilgio l paviriaus kontr, modulio ir to ilgio santykis vadinamas vandens paviriaus tempties koeficientu:

Paviriaus tempties koeficientas priklauso nuo besiribojani terpi kilms ir temperatros. Jo matavimo vienetas yra niutonas metrui (N/m). Paviriaus tempties koeficient galima nustatyti bandymais. Atlikdami laboratorin darb, mokysits apskaiiuoti vandens paviriaus tempties koeficient lainimo metodu. Lainant vanden i pipets, besiformuojanio lao sunk atsveria ties lao kaklelio riba atsiradusi vandens paviriaus tempties jga. Ji nukreipta auktyn. Laui didjant, sunkis susilygina su paviriaus tempties jga.ra jg iraikas, gauname: , tada ia m0 vieno lao mas, d lao kaklelio skersmuo, lygus pipets angos skersmeniui.I (4) formuls matyti, kad, norint lainimo metodu nustatyti vandens paviriaus koeficient, reikia apskaiiuoti vieno vandens lao mas ir pipets angos skersmenDarbo priemons: Indelis vandeniui; vanduo;medin pipet;tikslios svarstykls;milimetrin liniuot;standaus popieriaus lapas;irkls.Darbo eiga1. Imatuokite vidin pipets angos skersmen. I standaus popieriaus ikirpkite statj trikamp. Kad matuoti bt lengviau, ilgj statin (AD) pasirinkite 10 cm ilgio, o trumpj (DE) 1 cm ilgio. Trikampio smaulj kamp A kikite pipet tiek, kiek galima. Paymkite atramos tak B. Paskui i io tako ikelkite statmen BC. Jo ilg apskaiiuokite remdamiesi panaij trikampi savybmis. Kadangi statini santykis lygus 1:10, tai atkarpos BC ilg apskaiiuoti nesunku. 2. Svarstyklmis nustatykite tuio indelio mas m1 ( 10 mg tikslumu).3. indel lainkite N = 100 la vandens.4. Svarstyklmis nustatykite indelio su vandeni mas m2 (10 mg tikslumu).5. Apskaiiuokite imto vandens la mas .6. Apskaiiuokite vidutin vieno lao mas .7. Upildykite matavimo rezultat lentel:N, kg, kg, kg, kgl, md, m, N/m

8. Naudodamiesi formule, apskaiiuokite vandens paviriaus tempties koeficient. 9. Apskaiiuokite vandens paviriaus tempties koeficiento absoliuij paklaid: + d ; 10. Apskaiiuokite vandens paviriaus tempties koeficiento santykin paklaid: 11. Uraykite galutin rezultat: Ivados: