klaipedos savivaldybes aplinkos monitoringo programa · 2009. 9. 22. · klaipėdos miesto...

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS BALTIJOS PAJŪRIO APLINKOS TYRIMŲ IR PLANAVIMO INSTITUTAS

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS APLINKOS

MONITORINGO PROGRAMA 2007-2011 M.

Parengė: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas

Klaipėda, 2006

Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programa 2007-2011 m.

2

TURINYS

Įvadas 3

1. Monitoringo tikslas, pagrindiniai uždaviniai, monitoringo poreikio pagrindimas

4

2. Aplinkos monitoringo sudėtis 5

2.1. Triukšmo monitoringas 5

2.2. Aplinkos oro monitoringas 9

2.3. Dirvožemio monitoringas 12

2.4. Paviršinio vandens telkinių monitoringas 17

2.5. Biologinės įvairovės monitoringas 20

3. Monitoringo vykdymo ir informacijos valdymo tvarka 23

4. Monitoringo programos įgyvendinimo grafikas 24

Literatūra 28


3

ĮVADAS Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programoje pagrindinis dėmesys skiriamas gamtinės aplinkos komponentų stebėsenai, uosto ir miesto pramonės poveikiui gyvenamosioms, visuomeninės paskirties ir rekreacinėms teritorijoms. Gamtinė aplinka Klaipėdos mieste formuoja gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos sąlygas, turi svarbią ekologinę ir sanitarinę-higieninę reikšmę, atlikdama pramonės taršos asimiliacinį vaidmenį. Miestas yra išsidėstęs Danės ir Smiltelės žemupių slėniuose ir terasose, šių upių tarpupyje bei jų deltose, Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse bei šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. Tai iš esmės ir sąlygoja miesto plėtrą, kraštovaizdžio savitumo bei gamtinių vertybių buvimą ir išsaugojimą, taip pat apsprendžia miesto erdvinį raiškumą ir jo vystymąsi. Gamtinių komponentų pokyčiai yra susiję su miesto ir uosto plėtimusi, urbanizuotų ir natūralių teritorijų santykiu, kraštovaizdžio būklės kaita.

Pagal LR aplinkos monitoringo vykdymą reglamentuojančius teisės aktus savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę.

Klaipėdos miesto savivaldybės monitoringas vykdomas nuo 2005 metų. Pagal monitoringo programą (2001) atliekami triukšmo matavimai, hidrologiniai, hidrogeocheminiai ir hidrobiologiniai tyrimai paviršinio vandens telkiniuose, bioįvairovės tyrimai, oro kokybės bei dirvožemio taršos analizė. Sukurta Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo informacinė sistema (www.monitor.ku.lt), kurioje talpinami tyrimų duomenys bei metinės monitoringo ataskaitos.

Nauja Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programa 2007-2011 metams sudaryta pagal „Bendruosius savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatus (Žin., 2004, Nr.130-4680), atsižvelgiant į miesto teritorijų planavimo sprendinius (Klaipėdos m. BP, 2003), uosto ir pramonės plėtros Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje perspektyvas (Pramonės..., 2005). Rengiant programą įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės 2005-2006 metų monitoringo rezultatai.


4

1. MONITORINGO TIKSLAS, PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI, MONITORINGO POREIKIO PAGRINDIMAS

Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo tikslas:

• gauti išsamią informaciją apie gamtinės aplinkos būklę Klaipėdos mieste. Ši informacija turi padėti planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę.

Pagrindiniai Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo uždaviniai:

• sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti gamtinės aplinkos būklę Klaipėdos mieste,

• nustatyti antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius ir galimas pasekmes,

• sprendimus priimančioms institucijoms operatyviai teikti susistemintą informaciją apie aplinkosaugos problemas bei aplinkosaugos priemonių efektyvumą,

• nuolat informuoti visuomenę apie aplinkos būklę mieste.

Monitoringo programa 2007-2011 metams buvo sudaryta remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės 2005-2006 metų monitoringo rezultatais bei pramonės ir uosto plėtros perspektyvomis.

Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo programa yra viena iš priemonių Klaipėdos miesto Bendrojo plano gamtinės aplinkos dalies sprendinių įgyvendinimui. Juose yra siūloma:

• Miesto gamtinio karkaso pagrindu kurti žaliųjų plotų sistemą, kuri padėtų išsaugoti miesto aplinkos ekologinį stabilumą, biologinę įvairovę, sudarytų palankiausias sąlygas miesto gyventojams dirbti, gyventi ir ilsėtis gamtinėje aplinkoje, didintų miesto patrauklumą investuotojams ir turistams.

• Gerinti miesto ekologinę būklę įgyvendinant aplinkosaugines priemones, kuriomis siekiama mažinti atmosferos oro taršą, mažinti paviršinių ir gruntinių vandenų taršą buitinėmis, pramoninėmis ir lietaus nuotėkomis, iš esmės pagerinti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą.

Sparčiai vystantis pramonei tapo aktualus ne tik uosto, bet ir galimas Klaipėdos laisvos ekonominės zonos (LEZ) poveikis. Pastaruoju metu miesto gyventojai reiškia didėjantį susirūpinimą dėl esamų ir galimų aplinkos kokybės pokyčių, kylančių vystantis LEZ. LEZ esančios įmonės savo teritorijose, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vykdo poveikio aplinkai ir taršos šaltinių stebėseną ūkio subjektų monitoringo lygmenyje, tačiau nevertina suminio įmonių poveikio miesto gyvenamajai aplinkai.

Monitoringo dalis, skirta potencialiam LEZ poveikiui gyvenamosios aplinkos kokybei įvertinti parengta remiantis 1998 metais teritorijoje atliktos higieninės ekspertizės rezultatais, teritorijos detaliuoju planu, detaliojo plano sprendinių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita bei teritorijoje atliktais svarbiausių kraštovaizdžio elementų rekognostiniais tyrimais. Taip pat buvo išnagrinėti LEZ teritorijos ir jau veikiančių įmonių planavimo, Poveikio aplinkai vertinimo (PAV), Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) dokumentai, LEZ teritorijoje veikiančių įmonių vykdomos taršos šaltinių ir aplinkos monitoringo programos ir esami stebėjimo rezultatai.


5

2. APLINKOS MONITORINGO DALYS Klaipėdos miesto savivaldybės monitoringo programoje 2007-2011 metams numatomas tokių aplinkos komponentų tyrimas:

• Triukšmas • Oras • Vanduo • Dirvožemis • Biologinė įvairovė

Esant poreikiui ir suderinus su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu gali būti atliekami ir papildomi aplinkos tyrimai, nenumatyti šioje programoje

2.1. TRIUKŠMO MONITORINGAS 2.1.1. Triukšmo monitoringo poreikio ir stebėjimo vietų pagrindimas

Triukšmas - tai viena iš fizinės taršos formų, kuri, kaip ir kiti taršos veiksniai, veikia gyvenamąją aplinką ir gali būti kenksminga žmonių sveikatai. Be miesto transporto triukšmo Klaipėdai yra aktuali uosto veikla. Visos uosto įmonės yra išdėstytos išilgai Klaipėdos sąsiaurio ir norint jas pasiekti autotransportu, reikia kirsti miestą. Su uosto krovos darbais susijęs triukšmas girdimas ir greta esančiuose gyvenamuosiuose miesto rajonuose.

Nuo 2005 metų Klaipėdos mieste 40 taškų yra matuojamas ekvivalentinis ir maksimalus triukšmo lygis. Triukšmo matavimo taškai parinkti judriausiose miesto gatvėse, prie gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų, pagrindinių magistralinių kelių ir įvažiavimų į uostą, pramonės ir uosto objektų.

Tyrimų rezultatai rodo, kad beveik visuose tyrimų taškuose gyvenamųjų namų, ikimokyklinių bei mokymo įstaigų teritorijose didžiausias leidžiamas lygis yra viršijamas (HN 33-1: 2003): ekvivalentinis garso lygis viršijo didžiausią leidžiamą lygį vidutiniškai 3-11 dBA, maksimalus garso lygis - vidutiniškai iki 8 dBA. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai - transportas, aplinkos foninis triukšmas, gatvės remonto darbai, statybos darbai, uosto krovos darbai. Siekiant įvertinti triukšmo lygio kaitos tendencijas bei efektyvesniam priemonių, skiriamų triukšmo lygiui mažinti naudojimui būtina tęsti monitoringą šiuose taškuose.

Triukšmo matavimus numatomą vykdyti visuose ankstesnio monitoringo taškuose. Vertinant LEZ poveikį, remiantis „Pramonės parko teritorijos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos“ (2005) rekomendacijomis, triukšmo monitoringo taškų tinklas papildytas 2 taškais Rimkų gyvenvietėje. Pagal patvirtintą pramonės parko teritorijos detalųjį planą, Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojai turės būti iškeldinti, todėl čia triukšmo matavimo taškai nėra planuojami.

2.1.2. Triukšmo monitoringo uždaviniai

• Įvertinti triukšmo lygį gyventojams aktualiausiose vietose: prie gatvių, gyvenamųjų namų, vaikų ugdymo įstaigų, ligoninių, pramonės ir uosto objektų;

• Išskirti labiausiai problemines vietas

• Palengvinti priemonių, mažinančių autotransporto ir kitų šaltinių sukeliamo triukšmo įtakos gyventojams numatymą ir įdiegimą.

Triukšmo monitoringo rezultatai bus panaudoti planuojant ir įdiegiant priemones, mažinančias autotransporto ir kitų šaltinių sukeliamo triukšmo įtaką gyventojams.


6

2.1.3. Triukšmo monitoringo planas 2007- 2011 metams

Aplinkos komponentas

Stebėjimo objektas ir matavimų vieta

Matuojami (stebimi) parametrai

Matavimo dažnis Matavimo metodas/ Nuorodos į dokumentus

Triukšmas 42 taškai (žr. 2.1.3 lent. ir 2.1.3 pav.)

Ekvivalentinis ir maksimalus triukšmo lygis

06 – 18, 18 – 22 ir 22 – 06 val. pavasario, vasaros ir rudens sezonais

HN 33-1: 2003

2.1.4. Triukšmo monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai

Triukšmo monitoringo rezultatai vertinami pagal HN 33-1: 2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“.


7

2.1.1 lentelė. Triukšmo matavimo taškai Klaipėdos mieste Taško Nr. Triukšmo monitoringo taškai

1. Liepojos g. prie Miesto ligoninės 2. Lideikio g. prie Tuberkuliozės ligoninės 3. Mažasis kaimelis Liepojos g. prie gyvenamųjų namų 4. Mažasis kaimelis nuosavų namų rajone netoli "Pajūrio medienos"5. Kretingos g. prie gyvenamųjų namų 6. Kretingos g. prie 12-aukščio namo, netoli geležinkelio7. Nuosavų namų rajone (Įgulos g.) prie geležinkelio (viadukas) 8. H. Manto g. ties Lietuvininkų a. prie gyvenamųjų namų 9. S. Nėries g. (prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės) 10. S. Nėries g. (prie Vaikų ligoninės) 11. N. Uosto g. - Kalvos g. prie gyvenamųjų namų (ties buvusia kavine "Undinė") 12. N. Uosto g. prie S. Šimkaus mokyklos bendrabučio 13. Švyturio g. ties Malūnininkų g. prie gyvenamųjų namų 14. Sportininkų g. prie Nr. 8 15. J. Janonio g. prie gyvenamųjų namų 16. Žalgirio g. (gyvenamieji namai netoli AB „Klaipėdos Smeltė") 17. Joniškės prie “Saulėtekio” (buvusi 9) vidurinės mokyklos 18. H. Manto g . prie gyvenamųjų namų (ties kavine "Boogie Woogie") 19. Bangų g. prie gyvenamųjų namų 20. Pilies g. prie gyvenamųjų namų (ties Baltijos laivų statykla) 21. Tiltų g. prie gyvenamųjų namų (prieš “Biržos” tiltą) 22. Tiltų g. prie gyvenamųjų namų (ties Grįžgalvio g.) 23. Sausio 15 - tosios g. - Tilžės g. prie "Sendvario" vidurinės mokyklos 24. Taikos pr. Nr. 18 prie aukštesniosios mokyklos bendrabučio 25. Taikos pr. ties gyvenamuoju namu Nr.55 26. Baltijos pr. naujų gyvenamųjų namų zona 27. Taikos pr. prie III poliklinikos 28. Taikos pr. prie gyvenamųjų namų (ties PC “Žardė”) 29. Kauno g. viduryje prie mokyklos -darželio „Saulutė" 30. Šilutės pl. prie gyvenamųjų namų (ties PC "Rimi") 31. Šilutės pl. prie gyvenamųjų namų (ties PC "Maxima") 32. Statybininkų pr. prie vaikų darželio 33. Smiltelės g. - Vingio g. prie gyvenamųjų namų

34. Jūrininkų pr. ties Mogiliovo g. prie gyvenamųjų namų 35. Jūrininkų pr. prie Vingio g. ties gyvenamaisiais namais

36. Laukininkų g. prie darželio - mokyklos „Vyturėlis" 37. Minijos g. prie gyvenamųjų namų (ties buvusiu PC “Marios”) 38. Naikupės g. prie Pamario vid. mokyklos 39. Minijos g. ties Dubysos g. prie gyvenamųjų namų 40. Marių g. prie gyvenamųjų namų (prie VLRĮ) 41. Pietinė Rimkų gyvenvietės dalis prie gyvenamųjų namų 42. Šiaurinė Rimkų gyvenvietės dalis prie gyvenamųjų namų


8

2.1.1. pav. Triukšmo monitoringo taškai.


9

2.2. APLINKOS ORO MONITORINGAS

2.2.1. Oro monitoringo poreikio ir stebėjimo vietų pagrindimas

Stacionarių (pramonė, energetika, namų ūkis) bei mobilių taršos šaltinių į atmosferą išmestas teršalų kiekis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos aplinkos oro kokybei. Taršos mastą sąlygoja mobilių taršos šaltinių, t. y. kelių transporto priemonių, išmetami teršalai, kurie sudaro apie 75% bendro išmetamų teršalų kiekio. Iš stacionarių taršos šaltinių miesto orą labiausiai teršia energetikos, laivų statybos ir remonto, baldų gamybos, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos bei maisto pramonės įmonės, taip pat uoste vykdomi krovos darbai.

Šiuo metu Klaipėdoje pagal valstybinio monitoringo programą nuolatiniai oro kokybės tyrimai atliekami dviejose stacionariose stotyse: miesto centrinėje dalyje ir Šilutės plente. Matuojami oro teršalai: kietosios dalelės, kurių skersmuo mažesnis nei 10 µm (KD10), sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), azoto monoksidas (NO), amoniakas (NH3), anglies monoksidas (CO), ozonas (O3), formaldehidas (CH2O), benzolas, toluolas, etilbenzenas, m–p–ksilenas, o–ksilenas bei meteorologiniai parametrai.

Valstybinio monitoringo rezultatai yra pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje: http://gamta.lt/.

2005-2006 m. Klaipėdos mieste vykdyta aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviais sorbentais programa. 15-oje taškų buvo įvertintas aplinkos oro teršalų – sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) vidutinių koncentracijų aplinkos ore erdvinis pasiskirstymas. Iš lakiųjų organinių junginių buvo analizuojami šie teršalai: benzenas C6H6; toluenas C6H5CH3; etilbenzenas; (para-; meta-; orto-) ksilenas C6H4(CH3)2.

Vidutinė sieros dioksido koncentracija Klaipėdos miesto aplinkos ore tyrimų laikotarpiu neviršijo nustatytų normų ir nesiekė žemutinės vertinimo ribos. Skirtingose Klaipėdos miesto dalyse azoto dioksido koncentracija aplinkos ore pasiskirsčiusi labai nevienodai; pagrindinė to priežastis – mobilieji taršos šaltiniai. Prie intensyviausio eismo gatvių ir jų sankirtų vidutinė NO2 koncentracija viršijo ribinę vertę. Prie vidutinio eismo intensyvumo gatvių ir jų sankirtų vidutinė NO2 koncentracija viršijo 2010 m. įsigaliosiančią ribinę vertę - 40 μg/m3, bet neviršijo 51 μg/m3. Prie mažesnio eismo intensyvumo gatvių ir jų sankirtų vidutinė NO2 koncentracija buvo didesnė už viršutinę vertinimo ribą (32 μg/m3). Žmonių gausiai lankomose bei kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose vidutinė NO2 koncentracija svyravo tarp žemutinės ir viršutinės vertinimo ribų (26- 32 μg/m3). Vidutinės lakiųjų organinių junginių koncentracijos Klaipėdos m. aplinkos ore buvo maždaug tokios pat kaip ir kituose Lietuvos miestuose. Maksimalios lakiųjų organinių junginių koncentracijos užfiksuotos šalia Naikupės-Minijos g. Remiantis šiais rezultatais numatoma tęsti užterštumo lygio NO2 ir lakiaisiais organiniais junginiais įvertinimą indikatoriniu metodu tuose pačiuose taškuose.

Pagal esamus oro taršos matavimų rezultatus (Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga-Šilutė, Lypkių g. ir geležinkelio detalusis planas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, 2005) Klaipėdos LEZ teritorijoje aplinkos oras labiausiai užterštas azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis - suskaičiuotos pažemio koncentracijos sudaro atitinkamai 0,9 ir 0,8 DLK. Acetaldehido pažemio koncentracija pramoninėje zonoje siekia 0,26 DLK, butilacetato- 0,37 DLK, mangano ir jo junginių-0,1 DLK, anglies monoksido su fonu 0,45 DLK, sumavimo grupės (azoto oksidai ir sieros dioksidas) su fonu- 0,8 DLK. Kitų teršalų įnašas į aplinkos oro užterštumą yra nežymus ir neviršija 0,1 DLK. Suskaičiuota azoto dioksidų koncentracija prie Rimkų gyvenvietės sudaro 0,3-0,4 DLK, kitų teršalų (anglies monoksido, acetaldehido, butilacetato, etilacetato ir kietųjų dalelių) pažemio koncentracija neviršija 0,1 DLK. LEZ teritorijoje esančių stacionarių taršos šaltinių monitoringą privalo vykdyti įmonės, ūkio subjekto monitoringo lygmenyje.

Siekiant įvertinti LEZ įtaką gyvenamosios aplinkos oro kokybei, oro monitoringo tinklas papildytas 5 taškais, kuriuose numatoma atlikti sieros dioksido, azoto dioksido ir lakiųjų organinių junginių tyrimą pasyviais sorbentais.


10

2.2.2. Oro monitoringo uždaviniai

• Vertinti oro užterštumą prie intensyviausio transporto eismo gatvių bei pramonės ir uosto galimo poveikio zonoje

• Vertinti oro užterštumą tankiai apgyvendintose teritorijose. • Vertinti oro kokybę dažnai žmonių lankomose vietoje ar santykinai švariose (rekreacinėse)

miesto teritorijose. Oro monitoringo rezultatai yra reikalingi ir bus naudojami reguliuojant transporto srautus mieste bei rengiant gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo programas.

2.2.3. Oro monitoringo planas 2007-2011 metams Aplinkos komponentas



Matavimo dažnis Matavimo metodas

Nuorodos į dokumentus

5 taškai (žr. 2.2.3 lent. ir 2.2.3 pav.)

SO2, NO2, LOJ

2007 m. ir 2010-2011 m., 6 periodai po 2 savaites šiltuoju, šaltuoju ir pereinamuoju metų laikotarpiu


NO2, LOJ

Oras


NO2

2010-2011 m., 6 periodai po 2 savaites šiltuoju, šaltuoju ir pereinamuoju metų laikotarpiu

pasyvūs sorbentai

LST EN 13528-1 LST EN 13528-2 LST EN 13528-3

2.2.1. lentelė. Aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviais sorbentais taškai Klaipėdos mieste Taško Nr.

Tiriamos medžiagos Taško vietos aprašymas

1. Melnragė prie gyvenamojo namo Molo g. 2 (arčiausiai AB “Klaipėdos nafta”) 2. Miško kvartalas (Liepojos-Lideikio sankryža) prie gyvenamųjų namų 3. Kretingos g. pradžioje prie gyvenamųjų namų (arčiausiai geležinkelio) 4. Prie automatinės oro monitoringo stotelės 5.

NO2, LOJ

Sportininkų g. gale prie gyvenamųjų namų (šalia stadiono) 6. Liepų g. prie gyvenamųjų namų (šalia Ikiuko parduotuvės) 7. Mokyklos g. prie “Saulėtekio” vidurinės mokyklos 8. Pilies g.-Daržų g. sankryža prie gyvenamojo namo 9. Smiltelės-Simonaitytės g. sankryža prie gyvenamojo namo 10. Tiltų-turgaus g. sankryža prie gyvenamųjų namų 11. H. Manto g.-Daukanto g. sankryža prie gyvenamųjų namų 12.

NO2

Taikos pr. prie gyvenamojo namo Nr, 52 (Taikos-Agluonos g. sankryža) 13. NO2, LOJ Minijos g.-Naikupės g. sankryža prie vaistinės 14. Šilutės pl. ties Šiaulių g. prie gyvenamųjų namų 15.

NO2 Debreceno g. viduryje prie gyvenamųjų namų (ties IKI parduotuve, kitoje

gatvės pusėje) 16. Vilniaus pl- Pramonės g. 17. Ties parduotuve ”Baldų jūra” 18. Šilutės pl. ties Kuncų g. gyvenamaisiais namais 19. Šiaurinė Rimkų gyvenvietės dalis prie gyvenamųjų namų 20.

SO2, NO2, LOJ

Pietinė Rimkų gyvenvietės dalis prie gyvenamųjų namų


11

2.2.4. Oro monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai Vertinant oro kokybės monitoringo rezultatus turi būti remiamasi aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ nuostatomis bei ES Tarybos direktyvomis 96/62/EB, 1999/30/EB ir 2000/69/EB.

11

10

12

9

8

SO2, NO2, LOJ

NO2

NO2, LOJ

1

52

13

4

16

17

18 19

20

3

6

7

1514

2.2.1. pav. Oro kokybės monitoringo taškai


12

2.3. DIRVOŽEMIO MONITORINGAS 2.3.1. Dirvožemio monitoringo poreikio ir stebėjimo vietų pagrindimas Viršutinis dirvožemio sluoksnis yra svarbi technogeninės taršos kaupimosi vieta. Ji atspindi priežemio oro, kuriuo kvėpuojame, kokybę. Jame susikaupę toksiniai junginiai gali patekti į žmogaus organizmą ir sukelti sveikatos sutrikimus.

Sunkieji metalai bei mineraliniai angliavandeniliai formuoja miesto ar pramoninių dirvožemių plataus spektro taršą (LST ISO 10381-5). Todėl dirvožemio bei vandens telkinių dugno nuosėdų užterštumo tyrimas leidžia įvertinti su nuotekomis bei krituliais nusėdusių teršalų kiekius, o tuo pačiu ir aplinkos oro kokybę.

2005 metais Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo rėmuose buvo atliktas dugno nuosėdų užterštumo sunkiaisiais metalais (Pb, Cd, Cu, Zn) tyrimas devynių miesto paviršinio vandens telkinių dugno nuosėdose. Šiuo metu mieste pradėtas vykdyti dirvožemio užterštumo sunkiaisiais metalais (Ag, B, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn) ir naftos produktais tyrimas, kurio metu analizuojama dirvožemio kokybė įvairios paskirties sklypuose.

Monitoringo programoje numatomi dirvožemio užterštumo sunkiaisiais metalais (Ag, B, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn) ir naftos produktais tyrimai (2.3.3. lent, 2.3.1. pav.):

• parkuose bei skveruose, • stadionų, mokyklų ir mokymo įstaigų, vaikų lopšelių ir darželių sklypuose, • gydymo įstaigų teritorijose, • gyvenamųjų rajonų sklypuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose 11 vandens telkinių (2.4.1 pav.) bus atliekami dugno nuosėdų užterštumo sunkiaisiais metalais (Ag, B, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn) tyrimai.

Klaipėdos LEZ poveikio gyvenamosios aplinkos kokybės vertinimui yra numatytas aplinkinių penkių gyvenamųjų rajonų (Pempininkų, Naujakiemio, Gedminų, Bandužių ir Rimkų) esančių tarp LEZ teritorijos ir Smeltės gamybinių teritorijų dirvožemio taršos lygio įvertinimas. Šioje teritorijoje be bendrų visam miesto dirvožemio ir grunto monitoringo tinklui taškų tolygiu atstumu vienas nuo kito esančių gyvenamųjų kvartalų vidinėse erdvėse (plotuose, labiausiai nutolusiuose nuo gatvių) monitoringiniams stebėjimams pasirinkti 26 papildomi sklypai (2.3.2. pav.). Juose bus tiriami sunkiųjų metalų (Ag, B, Ba, Cd, Cr, Co, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn) bei naftos produktų kiekiai.

LEZ teritorijoje yra numatoma palikti Žardės, Kretuono ir Žydrės upelius, vietomis pakoreguojant jų trasas. Į šiuos upelius patenka su nuotekomis bei atmosferiniais krituliais nusėdę teršalai, dirvožemio ir grunto dalelių nešmenys. Todėl šių upelių dugno nuosėdų taršos lygis gali būti vertinamas kaip integruotas teritorijos taršos rodiklis. 19 taškų numatomi sunkiųjų metalų (Ag, Ba, Cr, Co, Cu, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn), naftos produktų kiekių tyrimai.

Numatomas stebėjimų periodiškumas- kas 3 metai. Dirvožemio monitoringo taškai (skaičius ir išsidėstymas) turės būti patikslinti pabaigus tyrimus 2007 metais.


13

2.3.2. Dirvožemio monitoringo uždaviniai

• Įvertinti dirvožemio užterštumą sunkiaisiais metalais ir naftos produktais įvairios paskirties teritorijose,

• Įvertinti teršalų koncentracijos lygį vandens telkinių dugno nuosėdose,

• Atlikus dirvožemio užterštumo tyrimus jautriausiose miesto teritorijose (parkuose bei skveruose, stadionų, mokyklų ir mokymo įstaigų, vaikų lopšelių ir darželių sklypuose, gydymo įstaigų teritorijose, gyvenamųjų rajonų sklypuose) nustatyti geochemines anomalijas ir jų galimą ryšį su pramonės objektais.

Tyrimų rezultatai yra reikalingi kaupti ir teikti informaciją, būtiną rengiant rekomendacijas pavojingų taršos šaltinių emisijos srautų ir susiformavusių židinių lokalizavimui ir nukenksminimui, organizacines ir technines priemones aplinkos kokybės rodiklių optimizavimui ir saugiam gyvensenos pobūdžiui padidintos rizikos vietose.

2.3.3. Dirvožemio monitoringo planas 2007-2011 metams




Matavimo dažnis

Matavimo metodas


189 taškai (žr. 2.3.1 pav.)

Sunkieji metalai (Ag, B, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn) ir naftos produktai

kartą per 3 metus, pradedant 2007 m.

Dirvožemis

26 taškai (žr. 2.3.2 pav.)

Sunkieji metalai (Ag, B, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn, Cd, Hg), naftos produktai


1-10* Sunkieji metalai (Ag, B, Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn, Cd)


Dugno nuosėdos

19 taškų LEZ teritorijoje (žr. 2.3.3 pav.)

Sunkieji metalai (Ag, Ba, Cr, Co, Cu, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn), naftos produktai.


Ag, B, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn – atominės emisijos spektrofotometrija Cd -atominė absorbcinė spektrometrija Hg – atominė fluorescencinė spektrometrija Naftos produktai – dujų chromatografija IR spektrometrija

Dirvožemio, grunto ir dugno nuosėdų (dumblo) bandinių atomų emisijos spektrometrinės (AES) analizės metodika. GGI. 2005 LST ISO 11047:2004 LST EN ISO 5961:2000 LST EN ISO 15586:2004

ISO 16772:2004 ISO 16703:2004 ISO/TR 11046:1994

*1. Mumlaukio (Aulaukio) ežeras, 2. Trinyčių tvenkinys, 3. Vilhelmo kanalas, 4. Jono kalnelio kanalas, 5. tvenkinys Dubysos - Šilutės plente, 6. Draugystės tvenkiniai, 7. tvenkinys Reikjaviko - Smiltelės gatvėse, 8. Smiltelės upės žiotys, 9. Smiltelė aukščiau Klaipėdos, 10. Danės upė aukščiau Klaipėdos.

2.3.4. Dirvožemio monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai Dirvožemio monitoringo tyrimų metu gaunami duomenys lyginami su galiojančiomis didžiausiomis leistinomis koncentracijomis ir geocheminio fono (cheminių elementų natūralūs vietiniai geocheminiai kiekiai) rodikliais pagal HN 60:2004, dugno nuosėdų – pagal LAND 20-2005. Geocheminio fono rodikliai bus imami iš Lietuvos geocheminio atlaso (Kadūnas ir kt., 1999).


14

Gydymo įstaigosParkai ir skveraiStadionaiMokyklos

Vaikų lopšeliai ir darželiaiGyvenamosios teritorijos

2.3.1. pav. Dirvožemio monitoringo taškai


15

2.3.2. pav. Dirvožemio monitoringo taškai tarp LEZ ir Smeltės gamybinių teritorijų.


16

2.3.3. pav. LEZ teritorijos vandentakų dugno nuosėdų monitoringo taškai ( )


17

2.4. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ MONITORINGAS

2.4.1. Paviršinio vandens telkinių monitoringo poreikio ir stebėjimo vietų pagrindimas

Paviršinis vanduo yra vienas iš svarbiausių Klaipėdos m. gamtinių komponentų. Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringas yra atliekamas valstybinio monitoringo lygmenyje. Už monitoringo vykdymą atsakinga institucija yra AM Jūrinių tyrimų centras. Duomenys pateikiami tinklalapyje http://www.jtc.lt/.

Duomenis apie Klaipėdos sąsiaurio hidrologinę situaciją (vandens lygis, temperatūra, druskingumas) galima nuolat stebėti tinklalapyje

http://gi.vtu.lt/index.php?page=water_data&subpage=water_level&sub2=water_level_today

Miesto aplinkos monitoringo metu stebimi natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai. Stebimi hidrologiniai, hidrogeocheminiai bei hidrobiologiniai parametrai. 2005-2006 metais stebėjimai buvo atliekami 9 vandens telkiniuose, reprezentuojančiuose biologinius procesus bei antropogeninės taršos įtaką. Monitoringo metu visuose tirtuose vandens telkiniuose buvo pastebėta taršos įtaka bei eutrofikacijos efektai. Dviejų metų trukmės tyrimai nėra pakankami, kad būtų galima korektiškai įvertinti paviršinio vandens telkinių būklės kaitos tendencijas, todėl yra būtinas tolesnis pasirinktų parametrų stebėjimas. Nuo 2007 metų paviršinio vandens telkinių monitoringas papildomas tašku Danės upėje prieš Klaipėdą. Danės žiotyse yra atliekami analogiški matavimai pagal valstybinio monitoringo programą.

Paviršinio vandens telkinių dugno nuosėdų užterštumo tyrimai yra sudėtinė dirvožemio monitoringo dalis (2.3. skyrius).

2.4.2. Paviršinio vandens telkinių monitoringo uždaviniai

• rinkti duomenis apie eutrofikacijos proceso eigą ir jo įtaką biotai, • vertinti rūšių įvairovę bei populiacijų gausumo kitimo trendus.

Monitoringo duomenys yra reikalingi įvertinant mieste esančių paviršinio vandens telkinių kokybės kaitą ir bus naudojami antropogeninės taršos mažinimo bei vandens telkinių būklės gerinimo priemonių parengimui ir įgyvendinimui.

2.4.3. Paviršinio vandens telkinių monitoringo planas Aplinkos komponentas

Stebėjimo objektas ir matavimų vieta*


Matavimo dažnis Matavimo metodas


Hidrologiniai 1-3, 10 9 kartus metuose 4-9

temperatūra 3 kartus metuose

(pavasaris, vasara, ruduo), kartą per 3 metus, pradedant 2008 m.

elektrometrinis ISO 10523:1994 LST EN 12176:2000

Hidrogeocheminiai biogeninės medžiagos: PO4, P(b), NO2, NO3, NH4, N(b)

spekrometrinis LST EN ISO 5667-3:2001. LST ISO 7150-1:1998 (LAND 38-2000); LST EN 26777:1999 (LAND 39-2000); LST EN ISO 6878:2004 (LAND 58-2003); LST EN ISO 11905-1:2000 (LAND 59:2003)

Vanduo

1-3, 10

vandenyje ištirpęs deguonis aktyvi vandens reakcija (pH)

9 kartus metuose

elektrocheminis elektrometrinis

LST EN 25814:1999 ISO 10523:1994 LST EN 12176:2000


18

biogeninės medžiagos: PO4, P(b), NO2, NO3, NH4, N(b)

spektrometrinins LST EN ISO 5667-3:2001. LST ISO 7150-1:1998 (LAND 38-2000); LST EN 26777:1999 (LAND 39-2000); LST EN ISO 6878:2004 (LAND 58-2003); LST EN ISO 11905-1:2000 (LAND 59:2003)

4-9


4 kartus metuose (pavasaris, vasara, ruduo, žiema), kartą per 3 metus, pradedant 2008 m.


LST EN 25814:1999 ISO 10523:1994 LST EN 12176:2000

hidrobiologiniai bakterioplanktonas Mikroskopinis,

titravimo LST EN ISO 5667-3:2001. LST EN ISO 9308-1:2001. LST EN ISO 6222:2001.

chlorofilas a, Spektrometrinis LST EN ISO 5667-3:2001. ISO 10260 : 1992. LAND 69-2005

1-3, 10

fitoplanktonas zooplanktonas

9 kartus metuose

Mikroskopinis

LST EN ISO 5667-3:2001. LAND 53-2003 LAND 55-2003

4-9 bakterioplanktonas Mikroskopinis, titravimo

LST EN ISO 5667-3:2001. LST EN ISO 9308-1:2001. LST EN ISO 6222:2001.

4-7 chlorofilas a Spektrometrinis LST EN ISO 5667-3:2001. ISO 10260 : 1992. LAND 69-2005

4-7 fitoplanktonas zooplanktonas

3 kartus metuose (pavasaris, vasara, ruduo), kartą per 3 metus, pradedant 2008 m.

Mikroskopinis


1-10 žuvys kartą per 3 metus, pradedant 2008 m.

lauko tyrimai Zippin, 1958, Gudelines..., 1997

biota zoobentosas

Mikroskopinis LST EN ISO 5667-3:2001. LAND 57-2003

Dugnas 1-10

makrofitai


lauko tyrimai Катанская В.М.,1981. *1. Mumlaukio (Aulaukio) ežeras, 2. Trinyčių tvenkinys, 3. Vilhelmo kanalas, 4. Jono kalnelio kanalas, 5. tvenkinys Dubysos - Šilutės plente, 6. Draugystės tvenkiniai, 7. tvenkinys Reikjaviko - Smiltelės gatvėse, 8. Smiltelės upės žiotys, 9. Smiltelė aukščiau Klaipėdos, 10. Danės upė aukščiau Klaipėdos

2.4.4. Paviršinio vandens telkinių monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai Vandens telkinių kokybė vertinama pagal jos atitikimą DLK, nustatytomis aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2103) ir aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d įsakymu Nr. D1-633 „Dėl paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 5-159).


19

Mumlaukio (Aulaukio) ežeras

Jono kalnelio kanalas

Trinyčių tvenkinys

Dubysos-Šilutės pl. tvenk.

Draugystės tvenkiniai

Reikjaviko-Smiltelės g. tvenk.

Smiltelės žiotys

Smiltelė prieš KlaipėdąVilhelmo kanalas

Danės upė prieš Klaipėdą

2.4.1. pav. Paviršinių vandens telkinių monitoringo taškai


20

2.5. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS MONITORINGAS 2.5.1. Biologinės įvairovės monitoringo poreikio ir stebėjimo vietų pagrindimas

Klaipėdos miesto teritorijoje yra įvairių tiek dirbtinės, tiek natūralios kilmės daugiau ar mažiau antropogenizuotų sausumos ir vandens ekosistemų, nuo kurių būklės priklauso biologinė įvairovė mieste. 2005 metais atliktų tyrimų metu įvertinta biologinė įvairovė, miesto želdinių būklė bei pateiktos rekomendacijos bioįvairovės apsaugai. Tolesnis bioįvairovės bei želdynų būklės monitoringas būtinas gyventojų, visuomeninių įstaigų, valstybės institucijų ir ūkio subjektų informacijai, ekologiniam švietimui, miesto kraštovaizdžio struktūros dinamikos vertinimui bei prognozavimui, teritorinio planavimo dokumentų ruošimui, miesto želdinių, retų gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimo programų ruošimui ir realizavimui.

Želdinių būklė yra vertinama pagrindiniuose miesto parkuose ir skveruose (Karlskronos skveras, Žvejo skulptūros skveras, Danės skveras, Storosios liepos skveras, Debreceno gatvės skveras, Skulptūrų parkas, Treko parkas, Draugystės parkas, Trinyčių parkas, Parkas ties Reikjaviko- Smiltelės g., Girulių miškas, pajūrio ir kopų ruožas, Žardės (Bandužių) piliakalnio apylinkės).

Sausumos gyvūnijos biologinė įvairovė bei buveinių būklė vertinama pagrindiniuose miesto želdynuose.

Vandens telkinių bioįvairovės tyrimai yra sudėtinė paviršinių vandens telkinių monitoringo dalis (2.4. skyrius).

Klaipėdos LEZ teritorijoje natūrali augmenija neišlikusi, vyrauja agrolandšaftas- ariamos dirvos bei ganyklos. Mezofitinėse pievose, (drėgmės režimas palankus daugiamečiams žolynams) žolyną formuoja paprastoji šunažolė, paprastoji kiaulpienė, raudonasis dobilas, paprastoji bitkrėslė, paprastoji kraujažolė, siauralapis gyslotis. Kultūriniai žolynai natūralizuojasi, atsiranda natūralioms, įvairiažolėms pievoms būdingos rūšys: paprastoji jonažolė, paprastoji juodgalvė, paprastoji baltagalvė, mėlynžiedis vikis. Sausesnėse augavietėse žolyną formuoja paprastasis varputis, pašarinis motiejukas laukinė morka. Dirvonuojančiuose rėžiuose veši ruderaliniai augalai: pajūrinis šunramunis, paprastoji kiaulpienė, kanadinė šiušelė, dirvoninis kietis. Buvusių sodybų vietoje auga klevai, uosiai, gluosniai, alksniai, vaismedžiai. Teritorijoje nerasta retų augalų rūšių. Gyvūnijos įvairove teritorija nepasižymi; retų rūšių nerasta. Vyrauja rūšys susiję su agrolandšaftu bei sinantropinės rūšys. Retos ar saugotinos paukščių rūšys teritorijoje šiuo metu gali būti stebimos migracijų metu; užstačius teritoriją tokia tikimybė labai sumažės. Pagal LEZ detalųjį planą iš gamtinio karkaso elementų teritorijoje liks tik pakoreguotos Žardės, Kretuono ir Žydrės upelių trasos, trys kūdros bei dirbtiniai želdiniai, todėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės monitoringas čia nėra tikslingas.

Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje yra dvi saugomos teritorijos: Smeltės botaninis draustinis ir dalis Kuršių nerijos nacionalinio parko. Šių teritorijų aplinkos monitoringą koordinuoja KNNP administracija, todėl jis į Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programą nėra įtrauktas.

2.5.2. Biologinės įvairovės monitoringo uždaviniai

• Įvertinti miesto želdynų būklės kaitos tendencijas • Įvertinti biologinės įvairovės bei buveinių būklę ir kaitos tendencijas

Monitoringo duomenys bus naudojami aplinkosauginių problemų identifikacijai bei galimų želdinių bei biologinės įvairovės būklės gerinimo priemonių planavimui ir įgyvendinimui.


21

2.5.3. Biologinės įvairovės monitoringo planas 2007- 2011 metams




Matavimo dažnis

Matavimo metodas


Buveinės, retosios ir saugotinos rūšys

parkai ir skverai (2.5.1. pav.)

būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas; buveinių užimamas plotas; retų rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės


apskaita, Braun-Blanquet skalė

Želdynų būklė parkai ir skverai (2.5.1. pav.)

lajos būklės parametrai, stiebo būklės parametrai, vietovės parametrai, bendrieji medyno parametrai, bendrieji medžio parametrai, galimas neigiamas aplinkos poveikis


Interpretation Manual..., 1999 CORINE Biotopes Manual..., 1991. Balčiauskas, 2004

2.5.4. Biologinės įvairovės monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai Bioįvairovės monitoringo rezultatai vertinami pagal Interpretation Manual..., 1999 bei CORINE Biotopes Manual..., 1991.


22

2.5.1. pav. Biologinės įvairovės monitoringo taškai


23

3. MONITORINGO VYKDYMO IR INFORMACIJOS VALDYMO TVARKA

Aplinkos monitoringą vykdančių institucijų laboratorijos, atliekančios fizikinius ir cheminius aplinkos komponentų tyrimus privalo būti atestuotos arba turėti leidimą aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti pagal LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30d. įsakymą Nr. D-711 “Dėl leidimų atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 205, Nr. 4-81), o taip pat vykdyti atliekamų matavimų ir tyrimų kokybės užtikrinimą, tenkinantį standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus. Aplinkos monitoringą vykdančios institucijos ar jų laboratorijos, atliekančios biotos stebėjimus (taip pat tokių parametrų kaip ilgis, svoris, gylis ir kt.), privalo atitinkamais dokumentais pagrįsti, kad jų turima techninė bazė bei atsakingų vykdytojų kvalifikacija yra pakankama koordinuoti ir/arba atlikti monitoringo stebėjimus pagal patvirtintą savivaldybės aplinkos monitoringo programą.

Atlikti monitoringo tyrimai kasmet apibendrinami pateikiant išvadas ir rekomendacijas. Apibendrintų monitoringo rezultatų ataskaita pateikiama Klaipėdos RAAD, Klaipėdos miesto savivaldybei ir UAB „Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė“. Informacija apie monitoringo eigą kiekvieną ketvirtį pateikiama Klaipėdos miesto savivaldybei ir UAB „Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė“. Kiekvieno ketvirčio monitoringo rezultatai skelbiami Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo informacinėje sistemoje www.monitor.ku.lt. 2009 metais rekomenduojama išleisti informacinį leidinį apie Klaipėdos miesto aplinkos būklę, kuriame, remiantis 2005-2008 m. monitoringo rezultatais, būtų pateikta apibendrinta informacija apie aplinkos parametrus bei jų kaitos tendencijas.

Monitoringo programa po penkių metų vykdymo ir rezultatų apibendrinimo turi būti peržiūrėta ir, esant būtinybei, koreguojama. Atskiros monitoringo programos dalys, esant būtinybei, gali būti koreguojamos programos vykdymo eigoje.


24

4. MONITORINGO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS

4.1. lentelė. Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo planas 2007-2011 metams. Suvestinė lentelė



Matuojami (stebimi) parametrai Matavimo dažnis Matavimo metodas Nuorodos į dokumentus

Triukšmo monitoringas

Triukšmas 42 taškai (žr. 2.1.3 lent. ir 2.1.3 pav.)

Ekvivalentinis ir maksimalus triukšmo lygis 06 – 18, 18 – 22 ir 22 – 06 val. pavasario, vasaros ir rudens sezonais

akustinis HN 33-1: 2003

Oro kokybės monitoringas


SO2, NO2, LOJ 2007 m. ir 2010-2011 m., 6 periodai po 2 savaites šiltuoju, šaltuoju ir pereinamuoju metų laikotarpiu


NO2, LOJ

Oras


NO2

2010-2011 m., 6 periodai po 2 savaites šiltuoju, šaltuoju ir pereinamuoju metų laikotarpiu

pasyvūs sorbentai LST EN 13528-1 LST EN 13528-2 LST EN 13528-3

Dirvožemio monitoringas

189 taškai (žr. 2.3.1 pav)

Sunkieji metalai (Ag, B, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn) ir naftos produktai


Dirvožemis

26 taškai (žr. 2.3.2 pav)

Sunkieji metalai (Ag, B, Ba, Cd, Cr, Co, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn), naftos produktai


1-10* Sunkieji metalai (Ag, B, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn)


Dugno nuosėdos

19 taškų LEZ teritorijoje (žr. 2.3.3 pav)

Sunkieji metalai (Ag, Ba, Cr, Co, Cu, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn), naftos produktai.


Ag, B, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn- atominės emisijos spektrofotometrija Cd – atominė absorbcinė spektrometrija Hg – atominė fluorescencinė

Dirvožemio, grunto ir dugno nuosėdų (dumblo) bandinių atomų emisijos spektrometrinės (AES) analizės metodika. GGI. 2005. LST ISO 11047:2004 LST EN ISO 5961:2000 LST EN ISO 15586:2004 ISO 16772:2004


25

spektrometrija Naftos produktai – Dujų chromatografija IR spektrometrija

ISO 16703:2004 ISO/TR 11046:1994

Paviršinių vandens telkinių monitoringas

Hidrologiniai 1-3, 10 9 kartus metuose 4-9

temperatūra 3 kartus metuose (pavasaris, vasara, ruduo), kartą per 3 metus, pradedant 2008 m.

elektrometrinis ISO 10523:1994 LST EN 12176:2000

Hidrogeocheminiai biogeninės medžiagos: PO4, P(b), NO2, NO3, NH4, N(b)

spekrometrinis LST EN ISO 5667-3:2001. LST ISO 7150-1:1998 (LAND 38-2000); LST EN 26777:1999 (LAND 39-2000); LST EN ISO 6878:2004 (LAND 58-2003); LST EN ISO 11905-1:2000 (LAND 59:2003)

Vanduo

1-3, 10


9 kartus metuose


LST EN 25814:1999 ISO 10523:1994 LST EN 12176:2000


26

biogeninės medžiagos: PO4, P(b), NO2, NO3, NH4, N(b)

spektrometrinins LST EN ISO 5667-3:2001. LST ISO 7150-1:1998 (LAND 38-2000); LST EN 26777:1999 (LAND 39-2000); LST EN ISO 6878:2004 (LAND 58-2003); LST EN ISO 11905-1:2000 (LAND 59:2003)

4-9


4 kartus metuose (pavasaris, vasara, ruduo, žiema), kartą per 3 metus, pradedant 2008 m.


LST EN 25814:1999 ISO 10523:1994 LST EN 12176:2000

hidrobiologiniai bakterioplanktonas Mikroskopinis, titravimo LST EN ISO 5667-3:2001.

LST EN ISO 9308-1:2001. LST EN ISO 6222:2001.

chlorofilas a, Spektrometrinis LST EN ISO 5667-3:2001. ISO 10260 : 1992. LAND 69-2005

1-3, 10


9 kartus metuose

Mikroskopinis


bakterioplanktonas Mikroskopinis, titravimo LST EN ISO 5667-3:2001. LST EN ISO 9308-1:2001. LST EN ISO 6222:2001.

chlorofilas a Spektrometrinis LST EN ISO 5667-3:2001. ISO 10260 : 1992. LAND 69-2005

4-9


3 kartus metuose (pavasaris, vasara, ruduo), kartą per 3 metus, pradedant 2008 m.

Mikroskopinis


1-10 žuvys kartą per 3 metus, pradedant 2008 m.

lauko tyrimai Zippin, 1958, Gudelines..., 1997

biota zoobentosas

Mikroskopinis LST EN ISO 5667-3:2001. LAND 57-2003

Dugno nuosėdos 1-10

makrofitai


lauko tyrimai Катанская В.М.,1981.

Biologinės įvairovės monitoringas

Buveinės, retosios ir

parkai ir skverai (2.5.1. pav.)

būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas; buveinių


apskaita, Braun-Blanquet skalė

Interpretation Manual..., 1999 CORINE Biotopes Manual...,


27

saugotinos rūšys

užimamas plotas; retų rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės

Želdynų būklė parkai ir skverai (2.5.1. pav.)

lajos būklės parametrai, stiebo būklės parametrai, vietovės parametrai, bendrieji medyno parametrai, bendrieji medžio parametrai, galimas neigiamas aplinkos poveikis


1991. Balčiauskas, 2004

*1. Mumlaukio (Aulaukio) ežeras, 2. Trinyčių tvenkinys, 3. Vilhelmo kanalas, 4. Jono kalnelio kanalas, 5. tvenkinys Dubysos - Šilutės plente, 6. Draugystės tvenkiniai, 7. tvenkinys Reikjaviko - Smiltelės gatvėse, 8. Smiltelės upės žiotys, 9. Smiltelė aukščiau Klaipėdos, 10. Danės upė aukščiau Klaipėdos


28

LITERATŪRA

Aplinkos ministro 2001.12.12 įsakymas Nr.596 “Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo” (Žin., 2001, Nr.106-3828).

Aplinkos ministro 2006 05 17. įsakymas Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2103).

Aplinkos ministro 2005 12 21 įsakymas Nr. D1-633 „Dėl paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 5-159).

Balčiauskas L.„Sausumos ekosistemų tyrimo metodai“; Vilnius 2004.

Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai (Žin., 2004, Nr. 130-4680).

CORINE Biotopes manual, Habitats of the European Community. EUR 12587/3, Office for Official Publications of the European Communities, 1991.

Dirvožemio, grunto ir dugno nuosėdų (dumblo) bandinių atomų emisijos spektrometrinės (AES) analizės metodika (aprašymas „Leidimų atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos“ aprašo 3 priede). Vilnius, GGI. 2005. p. 2-10.

ES Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo.

ES Tarybos direktyva 1999/30/EB dėl sieros ir azoto dioksido, azoto oksidų, suspenduotų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore.

ES Tarybos direktyva 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido ribinių verčių aplinkos ore.

Gudelines for coastal fish monitoring, 1997, 36.

HN 33-1: 2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“).

Interpretation Manual of European Union Habitats- EUR 15/12, October 1999.

ISO 10260 : 1992. Water quality - Measurement of biochemical parameters - Spectrometric determination of the chlorophyll-a concentration.

ISO 16772:2004. Soil quality. Determination of mercury in aqua regia soil extracts with cold-vapour atomic spectrometry or cold-vapour atomic fluorescence spectrometry.

ISO 16703:2004. Soil quality. Determination of content of hydrocarbon in the range C10 to C40 by gas chromatography.

ISO/TR 11046:1994. Soil quality. Determination of mineral oil content - Method by infrared spectrometry and gas chromatographic method.

ISO 10523:1994. Water quality -- Determination of pH.

Kadūnas, V. ir kt. 1999 Lietuvos geocheminis atlasas. Lietuvos geologijos tarnyba, Geologijos institutas. Vilnius.

Klaipėdos miesto bendrasis planas. Preliminarūs sprendiniai. Tomas V. Gamtinė aplinka, aplinkos apsauga. 2003.

HN 60:2004 "Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje".

LAND 53-2003. Fitoplanktono tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose.

LAND 55-2003. Zooplanktono tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose.

LAND 57-2003. Makrozoobentoso tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose.

LAND 20-2005 "Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai" . LAND 69-2005. Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo "A" koncentracijos nustatymas.


29

LST EN ISO 7150-1:1998. Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas (LAND 38-2000).

LST EN 26777:1999. Vandens kokybė. Nitrito kiekio nustatymas (LAND 39-2000).

LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas.

LST EN ISO 11905-1:2000. Vandens kokybė. Azoto nustatymas (LAND 59:2003).

LST EN 12176:2000. Vandens kokybė. pH nustatymas. Elektrometrinis metodas.

LST EN ISO 5961:2000 Vandens kokybė. Kadmio nustatymas atominės absorbcijos spektrometrija.

LST EN ISO 5667-3:2001. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas.3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti mėginius.

LST EN ISO 9308-1:2001. Vandens kokybė. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir koliforminių bakterijų aptikimas ir skaičiavimas.

LST EN ISO 6222:2001. Vandens kokybė. Kultivuojamųjų mikroorganizmų skaičiavimas. Kolonijų standžioje mitybos terpėje skaičiavimas.

LST EN ISO 6222:2001. Vandens kokybė. Kultivuojamųjų mikroorganizmų skaičiavimas.

LST EN ISO 9308-1:2001.Vandens kokybė. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir koliforminių bakterijų aptikimas ir skaičiavimas.

LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas (LAND 58-2003).

LST ISO 11047:2004 (tapatus ISO 11047:1998) Cd, Cr, Co, Cu, Pb, Mn, Ni, Zn ekstrahavimas iš dirvožemio karališku vandeniu (konc. HCl 1 dalis+3 dalys konc HNO3 ).

LST EN ISO 15586:2004.

LST EN ISO 10381-5: Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 5 dalis. Miesto ir pramoninių sklypų dirvožemio taršos tyrimo vadovas (tapatus ISO 10381-5:2005).

LST EN 13528-1 “Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai”.

LST EN 13528-2 “Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 2 dalis. Specialieji reikalavimai ir bandymo metodai”.

LST EN 13528-3 “Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 3 dalis. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros vadovas”.

LST ISO 10381-5: Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 5 dalis. Miesto ir pramoninių sklypų dirvožemio taršos tyrimo vadovas.

Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga-Šilutė, Lypkių g. ir geležinkelio detalusis planas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, 2005.

Report on the engineering geological investigations for the Klaipeda industrial park development Project, 2005.

Zippin C. 1958. The removal method of population estimation. J. Wildl. Manage. 22, 82-90

Катанская В.М.,1981. Высшая водная растителъностъ континентальних водоёмов ССР. Ленинград. 185 c.

klaipedos savivaldybes aplinkos monitoringo programa · 2009. 9. 22. · klaipėdos miesto...

Documents