74

ISSN 1392–0359. PSICHOLOGIJA 2005 32

KOGNITYVINIO FUNKCIONAVIMO IR DEPRESIÐKUMORYÐYS SERGANT IÐSËTINE SKLEROZE:TRUMPO DAUGIAKARÈIO NEUROPSICHOLOGINIØTESTØ RINKINIO TAIKYMAS LIETUVOJE

Iðsëtinë sklerozë (IS) yra demielinizuojanti uþ-degiminë centrinës nervø sistemos liga, sutrik-danti nerviniø impulsø perdavimo á ávairias kû-no vietas funkcijas (TLK-10 kodas G35: iðsëti-në (dauginë) sklerozë). Dël paþeidimø smegenøpusrutuliuose ir didþiojoje smegenø jungtyje ga-li atsirasti kognityvinio funkcionavimo ir nuo-taikos sutrikimø (Wishart et al., 1995).

Serganèiøjø IS kognityviniai gebëjimai labaiskirtingi: vienø normalûs, kitø – neþymiai sutri-kæ, likusiems bûdinga demencija. Kognityvinisfunkcionavimas sutrinka 40–70% serganèiøjøIS. Kai kuriuos pacientus þinojimas, kad turikognityviniø sutrikimø, gàsdina; kitiems paleng-vëja suþinojus, kad jø kognityviniai sunkumai turiprieþastá. Kognityvinio funkcionavimo sunku-

Ramunë Grambaitë

Klinikinës psichologijos magistrëVilniaus universitetasKlinikinës ir organizacinës psichologijoskatedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paðtas: ramune.grambaite@gmail.com

Rûta Sargautytë

Socialiniø mokslø daktarë, docentëVilniaus universitetasKlinikinës ir organizacinës psichologijoskatedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. 266 76 05El. paðtas: ruta.sargautyte@fsf.vu.lt

Nors susirgus iðsëtine skleroze (IS) 40–70% þmoniø sutrinka kognityvinis funkcionavimas, o depresija taippat daþnai lydi IS (nustatoma 27–54% serganèiøjø), duomenys apie jø sàryðá gana prieðtaringi. Straipsny-je analizuojamas kognityvinio funkcionavimo ir depresiðkumo ryðys sergant iðsëtine skleroze ir Trumpodaugiakarèio neuropsichologiniø testø rinkinio (BRBNT) taikymo galimybës. Tyrime dalyvavo 41 þmo-gus, sergantis IS, ir 52 sveiki asmenys. Kognityvinëms funkcijoms vertinti buvo iðversta ir naudojamaBRBNT B versija (Rao and Peyser, 1986). Depresiðkumui vertinti buvo taikomas Becko depresijos inventa-rijus (BDI-II). Gauti rezultatai rodo, jog serganèiøjø IS verbalinis iðmokimas yra neigiamai susijæs su depre-siðkumu: depresiðkumas statistiðkai reikðmingai koreliuoja su pastovaus ilgalaikio atgaminimo rodikliais irsu ilgalaikiu atgaminimu po tam tikro uþdelsimo laikotarpio, taèiau hipotezë, jog egzistuoja ryðys tarpinformacijos apdorojimo greièio ir depresiðkumo, nepasitvirtino. Klasifikuojant tiriamuosius á sveikus irserganèius IS, gautas 100% BRBNT jautrumas, taip pat 100% specifiðkumas.

Pagrindiniai þodþiai: iðsëtinë sklerozë, kognityvinis funkcionavimas, depresiðkumas.

75

mai sunkina atlikti namø ruoðos arba darbinesuþduotis ir gali reikðmingai pabloginti sergan-èiøjø IS gyvenimo kokybæ (Shawaryn et al., 2002;Camp et al., 2001). Negebëjimà kà nors padarytilydi distresas, sumaþëjusi paciento ir ðeimos na-riø savigarba, pyktis, frustracija ir nusivylimas.Ilgainiui susergama depresija (Sanford and Pe-tajan, 1990). 27–54% serganèiøjø IS patiria irdepresijà. Depresija, sergant IS, turi átakos kog-nityvinëms funkcijoms ir neigiamà poveiká imu-ninei organizmo sistemai (Benedict et al., 2003;Roca et al., 1999). Taèiau, kai kuriø tyrimø duo-menimis, gydant antidepresantais ar kitais vais-tais, atminties testø rezultatai nepagerëja, tad aki-vaizdu, kad ðiø procesø mechanizmai skiriasi(Grafman et al., 1990).

S. M. Rao (1986) pabrëþia, kad net jeigu pir-minis tyrimo objektas yra kognityviniai simpto-mai, greta turëtø bûti vertinamas ir pacientø dep-resiðkumas. Sergant depresija, daþniausiai fik-suojami ir kognityviniai sutrikimai (Elliot, 1998).Depresijos simptomø ir kognityvinio funkcio-navimo tarpusavio ryðys, sergant IS, pradëtas nag-rinëti visai neseniai. Gauti rezultatai neviena-reikðmiai. Yra duomenø, jog statistiðkai reikð-mingo ryðio tarp kognityvinio funkcionavimosutrikimø ir depresiðkumo neaptikta (DeLucaet al., 1994; Grafman et al., 1991), kiti duo-menys rodo, jog depresiðkumas statistiðkaireikðmingai koreliuoja su informacijos apdo-rojimo greièio ir atminties rodikliais (Demareeet al., 2003; Shawaryn et al., 2002; Grafman etal., 1990).

Depresiðkumo ir kognityvinio funkcionavi-mo tyrimai visø pirma turëtø remtis patikimo-mis vertinimo metodikomis. O parinkti tinka-mà kognityvinio funkcionavimo vertinimo me-todikà padeda ligos simptomø iðmanymas. Ka-dangi serganèiøjø kognityvinis funkcionavimas

labai skirtingas, metodika turëtø matuoti pla-taus spektro gebëjimus (Beatty et al., 1996). Beto, neurologinëmis ligomis sergantiems þmonësbûdingi fizinio ir kognityvinio funkcionavimosutrikimai, turintys átakos neuropsichologiniotestavimo rezultatø tikslumui. Dël smegenëliøataksijos, intencinio tremoro, lëtinio skausmo,spazmø, nuovargio arba sensorikos sutrikimønukenèia fizinis miklumas, taigi ir smulkiø mo-toriniø uþduoèiø atlikimo tikslumas (pvz., pie-ðimo). Regëjimo sutrikimai (pvz., diplopija, ach-romatopsija, pakitæs gylio suvokimas) yra daþniIS simptomai. Erdvës atgaminimo ir atpaþini-mo uþduotys susijusios su tiksliu vizualiniø de-taliø atsiminimu. Jeigu jos gerai nematomos, ne-gali bûti tiksliai uþkoduojamos, tuo labiau atga-minamos. Sergant IS, daþni kalbos sutrikimai,kurie gali turëti átakos kognityviniø uþduoèiø,grindþiamø verbaliniu atsaku, atlikimui. Dëme-sio ir suvokimo kognityviniai sutrikimai gali tu-rëti átakos atminties testø atlikimo kokybei. Tai-gi neuropsichologiniai IS testai retai apima vi-sas kognityvines sritis (Camp et al., 2001).

Kognityvinio funkcionavimo sutrikimai, ser-gant IS, gali progresuoti. Vertinant kognityvinesfunkcijas ir drauge taikant ávairias pagalbos stra-tegijas, galima nustatyti tø strategijø efektyvu-mà. Svarbu, kad testavimà bûtø galima pakarto-ti naudojant kitus to paties testo variantus. Ka-dangi sergantys IS þmonës fiziðkai ir protiðkaigreitai pavargsta, testavimo procedûra neturëtøbûti labai ilga (Paul et al., 1998).

Trumpà daugiakartá (yra 15 alternatyviø ðiotesto variantø) neuropsichologiniø testø rinkiná(BRBNT – The Brief Repeatable Battery ofNeuropsychological Tests) sudarë Kognityviniøfunkcijø tyrimø grupë, priklausanti JAV Valsty-binei iðsëtinës sklerozës sàjungai (Rao and Pey-ser, 1986), panaudojusi jau taikomus neuropsi-

76

chologinius testus. BRBNT skirtas ávertintitrumpalaikius kognityviniø funkcijø pokyèiussergantiems IS pacientams. Testø rinkinys ma-tuoja verbaliná ásiminimà, erdvës ásiminimà re-gëjimu, gebëjimà koncentruoti bei iðlaikyti dë-mesá, informacijos apdorojimo greitá ir verbali-ná sklandumà – labiausiai paþeidþiamas kogni-tyvinio funkcionavimo sritis, sergant IS (Rao etal., 1991). BRBNT sukurtas klinikiniam áverti-nimui, kad bûtø galima skirti atitinkamà gydy-mà arba nukreipti pacientus nuodugnesniamneuropsichologiniam iðtyrimui.

Ðio darbo tikslas – patikrinti kognityviniofunkcionavimo ir depresiðkumo sàryðio sergantIS egzistavimà, pirmà kartà Lietuvoje pritaikantBRBNT testø rinkiná kognityviniam funkciona-vimui vertinti ir nustatant jo jautrumo bei speci-fiðkumo rodiklius, t. y. prognostinæ vertæ. Vado-vavomës nuostata, kad diagnostiniø testø tikslu-mà nusako du esminiai rodikliai: jautrumas irspecifiðkumas. Jautrumas yra tikimybë, kad tes-to rezultatai bus teigiami (patvirtins ligos gali-mybæ), kai þmogus ið tikrøjø serga. Specifiðku-mas – tikimybë, kad testo rezultatai bus neigia-mi, kai þmogus ið tiesø neserga.

Darëme prielaidà, kad egzistuoja ryðys tarpserganèiøjø IS verbalinio ásiminimo ir depresið-kumo bei informacijos apdorojimo greièio irdepresiðkumo, nes pastarosios kognityvinësfunkcijos turi ypaè daug átakos darbinei veiklaiir kasdieniam gyvenimui.

Metodika

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 41 þmogus, sergan-tis IS, bet nesergantis jokia kita neurologine arpsichikos liga, nepriklausantis nuo alkoholio arnarkotikø ir neturëjæs rimtø galvos paþeidimø;27 moterys (65,85%) ir 14 vyrø (34,15%), ku-

riø amþius nuo 26 iki 60 metø, amþiaus vidurkis– 41 m. Tiriamøjø iðsilavinimo trukmë (áskai-tant mokymàsi bendrojo lavinimo ir aukðtosio-se ar specialiosiose mokyklose) svyravo nuo 11iki 27 metø (vidurkis – 14,88 m.). Ligos trukmënuo diagnozës nustatymo svyravo nuo 3 mëne-siø iki 28 metø (vidurkis – 8,55 m.), o nuo pir-møjø simptomø pastebëjimo – nuo 4 mënesiøiki 36 metø (vidurkis – 13,82 m.). 14 (34,15%)serganèiøjø IS buvo dirbantys, 27 (65,85%) –nedirbantys.

Kontrolinæ grupæ sudarë 52 sveiki, nesergan-tys jokia neurologine ar psichikos liga, nepri-klausantys nuo alkoholio ar narkotikø ir neturë-jæ rimtø galvos paþeidimø þmonës. Kad sveikøþmoniø grupë pagal amþiø, lytá bei iðsilavinimotrukmæ bûtø ekvivalentiðka serganèiøjø IS gru-pei, individualaus poravimo bûdu buvo atrink-tas 41 sveikas kontrolinës grupës tiriamasis nuo24 iki 59 metø (amþiaus vidurkis – 40,1 m.), oiðsilavinimo trukmë – nuo 12 iki 19 metø (vi-durkis – 15,27 m.). Sveikø þmoniø grupëje buvo27 (65,85%) moterys ir 14 (34,15%) vyrø.38 (92,68%) ðios grupës tiriamøjø buvo dirban-tys, 3 (7,32%) – nedirbantys.

Tiriamøjø amþius (24–60 m.) pasirinktassiekiant iðvengti senatvinës demencijos átakos ty-rimo rezultatams.

Vertinant kognityviná funkcionavimà, nërareikðmingo skirtumo, ar neuropsichologinis te-stavimas atliekamas laboratorijoje, ar namuose,kai uþ dalyvavimà tyrime nëra mokama (Paul etal., 1998). Todël tiriamiesiems buvo leidþiamapasirinkti testavimo vietà: 27 serganèiøjø IS gru-pës þmones tyrëme namø aplinkoje, 8 – Valaku-piø reabilitacijos centre Vilniuje, 1 – Vilniausgreitosios pagalbos ligoninëje; 28 sveikø þmo-

niø grupës respondentus tyrëme namø aplinko-je, 13 – Valakupiø reabilitacijos centre Vilniuje.

77

Þmones tyrëme dviejuose Lietuvos miestuo-se. 29 (70,73%) serganèiøjø IS grupës asmenistyrëme Vilniuje, 12 (29,27%) – Varënoje.32 (78,05%) sveikø þmoniø grupës responden-tus tyrëme Vilniuje, 9 (21,95%) – Varënoje.

Ávertinimo bûdai

Kognityvinio funkcionavimo vertinimas. Kognity-viniam funkcionavimui vertinti pasirinkomeBRBNT B variantà (Rao and Peyser, 1986), ku-ris JAV ir kitose ðalyse taikomas serganèiøjø ISkognityvinëms funkcijoms tirti. Gavome testoautoriaus dr. Stepheno M. Rao sutikimà testàiðversti ir naudoti ðiam tyrimui. Tyrimo metubendradarbiavome su Wayne’o universiteto Ið-sëtinës sklerozës centro klinikiniø tyrimø koor-dinatore Christina Caon, kurios patariamos irpadedamos testà iðvertëme, taikëme ir apskai-èiavome rezultatus.

Sveikø tiriamøjø testavimas BRBNT uþtruk-davo 30–42 min. (vid. – 36 min.), serganèiøjø IS– 35–60 min. (vid. – 42,21 min.).

BRBNT sudaro 5 ðia eilës tvarka pateikiamitestai (testavimo eiga pavaizduota 1 pav.) :

••••• Buschke atrenkamojo priminimo testas (SRT)

yra skirtas matuoti verbaliná ásiminimà ir atgami-

nimà, atliekant 6 þodþiø sàraðo mokymosi uþduo-

ties bandymus. Originaliojoje SRT versijoje yra 12

bandymø, taèiau, siekiant sutrumpinti testavimo

trukmæ ir kad tiriamieji maþiau pavargtø, BRBNT

naudojamas 6 bandymø variantas. Sàraðà sudaro

12 þodþiø, kuriuos tyrëjas skaito kas dvi sekundës.

Tiriamojo praðoma atgaminti visus 12 þodþiø.

Kiekvieno kito bandymo metu pateikiami tik tie

þodþiai, kuriø tiriamasis nebûna paminëjæs pasku-

tinio bandymo metu. Po 15 min. (uþbaigus Dik-

tuojamàjá þodiná skaièiø sudëjimo testà) tiriamojo

vël praðoma prisiminti 12 þodþiø sàraðà.

SRT padeda atskirti þodþius, atgamintus iðtrumpalaikës atminties (TA), nuo þodþiø, atga-mintø ið ilgalaikës atminties (IA), ir matuoja at-gaminimo ið IA pastovumà. Mûsø tyrime nau-dojami 4 ðio testo duomenø rodikliai. Laikoma,kad þodis, atgamintas dviejø ið eilës einanèiø më-ginimø metu, jau yra patekæs á IA, todël skai-èiuojamas kaip IA þodis ir likusiø mëginimø me-tu, nesvarbu, ar ir toliau atgaminamas. Apskai-èiuojama visø 6 mëginimø metu IA esanèiø þo-dþiø suma (SRT_IA). Jeigu IA esantis þodis at-gaminamas visø vëlesniø bandymø metu, jis ver-tinamas kaip pastovaus ilgalaikio atgaminimoþodis (PIA). Apskaièiuojama visø PIA þodþiøsuma (SRT_PIA). Taip pat apskaièiuojama pa-pildomø þodþiø (nebuvusiø tarp 12 padiktuotø-jø) suma (SRT_PZ) ir uþdelstas atgaminimas(SRT_SPU) – þodþiø, atgamintø po tam tikronustatyto laiko, suma.

••••• 10/36 erdvës atgaminimo testas (10/36) bu-vo sukurtas siekiant ávertinti erdvës ásiminimà re-gëjimu ir uþdelstà atgaminimà. Originali testo ver-sija yra 7/24 erdvës atgaminimo testas, kuris susi-deda ið 4 × 6 ðaðkiø lentos ir 7 joje iðdëliotø ðaðkiø.BRBNT versijoje ðaðkiø lenta yra platesnë (6 × 6)ir naudojama daugiau ðaðkiø (10). Ðaðkiø lenta,kurioje sudëliota 10 ðaðkiø kombinacija, padeda-ma prieðais tiriamàjá ir rodoma 10 sek. Paskui ti-riamajam pateikiama 12 ðaðkiø bei tuðèia lenta irpraðoma ðaðkes sudëti taip pat, kaip buvo matæs.Jeigu tiriamasis paklausia, ar visas ðaðkes reikiasudëti, atsakoma, kad visas ðaðkes sudëti nebûtina.Ðis procesas kartojamas kitø dviejø bandymø me-tu, o po 15 min. (po SRT uþdelsto atgaminimotyrimo) tiriamojo vël praðoma sudëti ðaðkes. Ap-skaièiuojama teisingø ir klaidingø atsakymø visøtrijø bandymø metu suma (10/36_STA ir10/36_SKA) ir teisingø bei klaidingø atsakymøsuma po uþdelsimo (10/36_TPU ir 10/36_KPU).

78

••••• Simboliø modalumo testas (SMT) skirtasdëmesio koncentracijos ir iðlaikymo funkcijomstirti. Tiriamasis iðnagrinëja 9 bereikðmiø geo-metriniø simboliø, sunumeruotø nuo 1 iki 9, ei-lutæ. Paskui bûna trumpa treniruotë, kurios me-tu reikia pasakyti, koks skaièius turi bûti kiek-viename ið 10 tuðèiø langeliø, esanèiø po simbo-liais. Kai treniruotë baigiama, tiriamojo praðo-ma per 90 sek. pasakyti kuo daugiau skaièiø, pri-klausanèiø simboliams eilutëje. Tiriamasis turi ga-limybæ þiûrëti á „raktinæ“ 9 simboliø eilutæ visà te-stavimo laikà. Atsakymus fiksuoja tyrëjas. Apskai-èiuojamas bendras atsakymø skaièius (SMT_BAS)ir teisingø atsakymø suma (SMT_TAS).

••••• Diktuojamasis þodinis skaièiø sudëties tes-

tas (PASAT) skirtas dëmesio koncentracijai ir ið-laikymui bei informacijos apdorojimo greièiui tir-ti, kai sudedamos lëèiau ir greièiau pateikiamøvienþenkliø skaièiø poros. Kiekvienu atveju ti-riamojo praðoma 60 skaièiø sudëti poromis taip,kad kiekvienas skaièius bûtø pridedamas prieanksèiau buvusio skaièiaus, atsakymà pateikiantþodþiu. Skaièiai pateikiami naudojant garso ára-ðà, ið pradþiø kas 3 sek., o antrojo bandymo metu– kas 2 sek. Reikalaujama, kad tiriamasis kuo sku-

biau pasakytø atsakymà, uþslopintø savo atsaky-mà ir tuo paèiu metu pereitø prie kito sekos sti-mulo, prisitaikydamas prie iðoriðkai diktuojamotempo. Apskaièiuojamas abiejø bandymø teisin-gø atsakymø skaièius (PASAT_3 ir PASAT_2).

••••• Þodþiø sàraðo pateikimo testas (ZSPT) yrasemantinis verbalinio sklandumo testas. Tiria-mojo praðoma pasakyti kuo daugiau þodþiø iðnurodytos abëcëlës raidës, prieð tai pateikus uþ-duoties taisykles. Ið viso nurodomos 3 raidës irkiekvienai skiriama po minutæ. Vertinimà su-daro teisingø atsakymø sumavimas visø trijø më-ginimø metu (ZSP_STA) ir teisingø atsakymøsuma kiekvieno mëginimo metu atskirai: ið A rai-dës (ZSP_ASTA), ið N raidës (ZSP_NSTA) ir iðV raidës (ZSP_VSTA). Taip pat uþraðomas ne-tinkamø atsakymø dël taisykliø paþeidimø („ási-terpimai“) arba pasikartojimø („perseveracijos“)skaièius (ZSP_I ir ZSP_P).

Depresiðkumo vertinimas. Serganèiøjø IS dep-resiðkumo vertinimas yra gana sudëtinga uþduo-tis, kadangi rimti somatiniai depresijos simpto-mai yra bûdingi paèiai ligai. Yra serganèiøjø ISdepresijos tyrimø, kuriø metu bûdavo naudoja-mi sutrumpinti depresijos klausimynai, neátrau-

1 pav. Testavimo BRBNT eiga

SRT

10/36

SMT

PASAT

Uždelstas SRT atgaminimas

Uždelstas 10/36 atgaminimas

ZSPT

Uþdelstas SRT atgaminimas

Uþdelstas 10/36 atgaminimas

79

kiant neurovegetaciniø depresijos simptomø, pa-vyzdþiui, nuovargio ar energijos stygiaus. Norsnemaþai buvo nagrinëjama, ar depresijos klausi-mynas turëtø matuoti somatinius depresijossimptomus, ar ne, iki ðiol nëra prieita prie ben-dros nuomonës. Tyrimai rodo, jog, gydant ser-ganèiøjø IS depresijà, sumaþëja visø 21-o Beckodepresijos skalës teiginiø vertinimai, taigi net irsomatiniai simptomai yra svarbi depresijos da-lis, todël jø vargu ar galima neátraukti á klausi-mynà (Moran and Mohr, 2005).

Depresiðkumui vertinti naudojome Beckodepresijos inventarijø (BDI-II), skirtà nustatyti pa-augliø ir suaugusiøjø depresijos stiprumà (Beck,1996). Inventarijus plaèiai taikomas moksliniamstyrimams ir klinikinëje praktikoje. BDI-II matuo-ja kognityvinius-afektinius ir fiziologinius depre-sijos simptomus (Balaiðis, 2004). Darbe naudoja-mas Lietuvai pritaikytas BDI-II (Balaiðis, 2004).

Klinikinë ir demografinë informacija buvosurinkta apklausos prieð tyrimà metu.

Tyrimo rezultatai

Serganèiø IS ir sveikø tiriamøjø BRBNT duo-menø vidurkiai palyginti taikant Mann-Whitneykriterijø. BRBNT testø rinkinio prognostinës va-lidumo ypatybës (jautrumas ir specifiðkumas)ávertintos pasitelkus logistinæ regresijà. Pearso-no koreliacijos apskaièiuotos depresiðkumo irkognityvinio funkcionavimo ryðiui ávertinti.Skaièiavimams atlikti naudota kompiuterinëSPSS paketo versija.

Serganèiø IS ir sveikø tiriamøjø

BRBNT atlikimo rezultatø

palyginimas

2 pav. pateikti serganèiø IS ir sveikø tiriamøjøBRBNT áverèiø vidurkiai, standartiniai nuokry-piai ir patikimumo lygmuo taikant Mann-Whit-ney kriterijø. Serganèiøjø IS BRBNT atlikimo re-zultatai skiriasi nuo sveikø tiriamøjø rezultatø ir

2 pav. Serganèiø IS ir sveikø tiriamøjø BRBNT áverèiø vidurkiø palyginimas;èia M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis, p – patikimumo lygmuo

0

10

20

30

40

50

60

SRT_IA 10/36_STA SMT_TAS PASAT ZSPT_STA

Serg. IS

Sveiki

M 38,54 18,32 31,59 30,71 25,83

SD 19,87 7,04 13,12 14,38 10,45

Serg. IS

M 53,05 25,39 52,39 47,62 41,34

SD 11,17 3,97 8,63 9,82 12,90

Sveiki

p 0,002 0,000 0,000 0,000 0,000 Mann-Whitney

80

ðie skirtumai yra statistiðkai reikðmingi (p < 0,05).Sergantys IS tiriamieji visø BRBNT testø uþduo-tis atlieka prasèiau uþ sveikus.

BRBNT prognostinës ypatybës,

tiriamuosius klasifikuojant

á sveikus ir serganèius IS

Nominaliniø kintamøjø validumas gali bûti ið-reiðkiamas kappa koeficientu (statistiniu Pear-sono koreliacijos analogu), taèiau, siekdami áver-tinti prognostines testo ypatybes, esant dviem ti-riamøjø grupëms, arba priimti taip / ne sprendi-mus, tyrëjai daþnai remiasi kitais validumo ma-tais (jautrumu ir specifiðkumu), kuriuos inter-pretuoti yra paprasèiau (pvz., Rao et al., 1991).Testo, kurá naudojome savo tyrimui, jautrumuvadinamas teisingai klasifikuotø þmoniø, sergan-èiø IS, procentas, o specifiðkumu – teisingai kla-sifikuotø sveikø tiriamøjø procentas. Kitaip ta-riant, jautrumas yra tikimybë, kad testo rezulta-tai teigiami, t. y. patvirtina ligos galimybæ, kai

þmogus ið tikrøjø serga, o specifiðkumas – tiki-mybë, kad testo rezultatai neigiami, kai þmogusið tiesø neserga.

Kaip matyti ið 1-oje lentelëje pateiktø rezul-tatø, ið 41 IS serganèio paciento, taikant logisti-næ regresijà SRT testui, teisingai klasifikuota 30,o neteisingai – 11 þmoniø. Tai sudaro 73% tei-singø prognoziø ir nusako testo jautrumo pro-centà. Ið sveikø tiriamøjø teisingai klasifikuoti32, o neteisingai – 9 þmonës; tai sudaro 78%teisingø prognoziø (procentas nusako testo spe-cifiðkumà). Bendras teisingai klasifikuotø þmo-niø procentas yra 75,6. Taikant logistinæ regresi-jà 10/36 testui, teisingai klasifikuota 65,9% þmo-niø ið 41, serganèio IS. Ið sveikø tiriamøjø tei-singai klasifikuota 75,6%. Bendras teisingai kla-sifikuotø þmoniø procentas yra 70,7. Taikant lo-gistinæ regresijà SMT testui, teisingai klasifikuo-ta 85,4% ið 41, serganèio IS. Sveikø tiriamøjøtaip pat teisingai klasifikuota 85,4%, tad ben-dras teisingai klasifikuotø þmoniø procentas yra

1 lentelë. BRBNT logistinës regresijos klasifikacinë lentelë

Numatoma Testas Tiriamieji

IS Sveiki Teising. %

IS N = 41 30 11 73,2 Grupė

Sveiki N = 41 9 32 78,0

SRT

χ2 = 29,638; p < 0,05 Bendras atpažintųjų procentas 75,6

IS N = 41 27 14 65,9 Grupė

Sveiki N = 41 10 31 75,6

10/36

χ2 = 31,597; p < 0,05 Bendras atpažintųjų procentas 70,7

IS N = 41 35 6 85,4 Grupė

Sveiki N = 41 6 35 85,4

SMT

χ2 = 49,631; p < 0,05 Bendras atpažintųjų procentas 85,4

IS N = 41 29 12 70,7 Grupė

Sveiki N = 41 9 32 78,0

PASAT

χ2 = 36,439; p < 0,05 Bendras atpažintųjų procentas 74,4

IS N = 41 37 4 90,2 Grupė

Sveiki N = 41 5 36 87,8

ZSPT

χ2 = 70,581; p < 0,05 Bendras atpažintųjų procentas 89,0

81

85,4. Taikant logistinæ regresijà PASAT testui,teisingai klasifikuota 70,7% ið 41, serganèio IS,ir 78,0% ið 41 sveiko tiriamojo. Bendras teisin-

gai klasifikuotø þmoniø procentas yra 74,4. Tai-

kant logistinæ regresijà ZSPT testui, teisingai kla-

sifikuota 90,2% ið 41, serganèio IS, ir 87,8% ið

41 sveiko tiriamojo. Bendras teisingai klasifi-

kuotø þmoniø procentas yra 89,0. Taigi didþiau-

sià klasifikacinæ vertæ turi ZSPT (jautrumas ir

specifiðkumas atitinkamai 90% ir 88%) ir SMT

testai (jautrumas ir specifiðkumas atitinkamai

85% ir 85%). Maþiausià klasifikacinæ vertæ turi

10/36 testas (jautrumas – 66% ir specifiðkumas

– 76%). Vidutiniðka klasifikacine verte pasiþymi

SRT testas (jautrumas – 73%, specifiðkumas –

78%) ir PASAT testas (jautrumas – 71%, speci-

fiðkumas – 78%). Në vieno testo rezultatai at-

skirai neleidþia serganèiø IS ir sveikø grupës da-

lyviø klasifikuoti 100%, taèiau, remiantis visø5 testø duomenimis (atlikus visà BRBNT), gali-ma 100% prognozuoti, kuriai ið dviejø grupiøpriklauso tiriamasis – BRBNT testø rinkiniojautrumas – 100%, specifiðkumas – taip pat100%.

Kognityvinio funkcionavimo

ir depresiðkumo ryðys

Duomenys apie kognityvinio funkcionavimo (pa-gal BRBNT) ir depresiðkumo (pagal Becko dep-resijos inventarijø) sàryðá pateikti 2-oje lentelëje.

Kaip matyti ið 2-oje lentelëje pateiktø rezul-tatø, vidutiniðkai reikðmingos neigiamos kore-liacijos (p < 0,05) gautos tarp serganèiøjø ISverbalinio iðmokimo rodikliø SRT_PIA beiSRT_SPU ir depresiðkumo. Nustatyta vidutinið-kai reikðminga teigiama koreliacija (p < 0,05)

2 lentelë. Koreliacijos koeficientai tarp kognityvinio funkcionavimo (pagal BRBNT) ir depresiðkumo (pagalBecko depresijos inventarijø) ávertinimø ir jø statistinis reikðmingumas

* Koreliacija reikðminga, kai p < 0,05. **Koreliacija reikðminga, kai p < 0,01

Depresiškumas Kognityvinio funkcionavimo

įvertinimai Sergantieji IS Sveikieji

SRT_IA –0,301 –0,032

SRT_PIA –0,318* –0,069

SRT_PZ –0,058 –0,242

SRT_SPU –0,331* –0,250

10/36_STA –0,148 –0,333*

10/36_SKA 0,140 0,143

10/36_TPU –0,194 –0,311*

10/36_KPU 0,175 0,207

SMT_BAS 0,022 0,036

SMT_TAS 0,087 0,025

PASAT_3 –0,054 0,063

PASAT_2 –0,024 0,114

ZSPT_A_TA 0,141 0,237

ZSPT_N_TA 0,084 –0,039

ZSPT_V_TA 0,084 –0,039

ZSPT_STA 0,194 0,123

ZSPT_P 0,360* –0,218

ZSPT_I 0,560** 0,218

82

tarp depresiðkumo ir „perseveracijø“ (ZSPT_P)ir stipri teigiama koreliacija (p < 0,01) tarp dep-resiðkumo ir taisykliø paþeidimø („ásiterpimø“– ZSPT_I) atliekant ZSPT testà.

Rezultatø aptarimas

BRBNT tinkamumas serganèiøjø IS

kognityvinëms funkcijoms tirti

Serganèiø IS ir sveikø tiriamøjø kognityvi-nis funkcionavimas statistiðkai reikðmingai ski-riasi (2 pav.): serganèiøjø IS verbalinio moky-mosi, regimojo erdvës ásiminimo, dëmesio kon-centracijos ir iðlaikymo, informacijos apdoroji-mo greièio ir verbalinio sklandumo funkcijossutrikusios labiau.

Kiekvienas ið 5 testø, priklausanèiø BRBNT,pasiþymi jautrumu ir specifiðkumu, taèiau ðiøsavybiø nepakanka tiriamuosius klasifikuojant ásveikus ir serganèius IS (testø savybës pateiktos1-oje lentelëje). Pasitvirtino ankstesniø tyrëjø ið-vados, jog didþiausia klasifikacine verte pasiþy-mi SRT, PASAT IR SMT testai (Solari et al.,2002), taèiau, mûsø tyrimo duomenimis, klasi-fikacinë ZSPT testo vertë taip pat yra didelë, o10/36 testo klasifikacinë vertë yra maþiausia. Visdëlto Solari ir kt. (2002) nustatë, jog 10/36 beiZSPT testø klasifikacinë vertë maþiausia, o10/36 testo klasifikacinë vertë didesnë uþ ZSPTtesto klasifikacinæ vertæ. Tai, jog Solari ir kt. tyri-mo ZSPT rezultatai neatitinka lietuviðkø duome-nø, gali bûti susijæ su naudojamu skirtingu ZSPTvariantu, parengtu italø populiacijai (tiriamøjø bu-vo praðoma pasakyti kuo daugiau tam tikros ka-tegorijos þodþiø, o ne þodþiø ið tam tikros abëcë-lës raidës).

Visø penkiø BRBNT testø derinys leidþia100% atskirti serganèius IS tiriamuosius nuosveikø grupës nariø. Testø rinkinys pasiþymi

100% jautrumu ir 100% specifiðkumu, klasifi-kuojant sveikus ir serganèius IS þmones, taèiautoks didelis validumas gautas dël specifinio ti-riamøjø kontingento – pasirinktos dvi kontras-tinës tiriamøjø imtys. Anksèiau atlikto Rao irkt. (1991) tyrimo duomenimis, BRBNT (átrau-kus tik 4 testus – SRT, 10/36, PASAT ir ZSPT)jautrumo ir specifiðkumo rodikliai yra maþesni– 71% ir 94%. Remiantis mûsø tyrimo rezulta-tais, SMT testo jautrumas yra net 85%, specifið-kumas – taip pat 85% (þr. 1-à lentelæ.), tad ne-nuostabu, jog, á keturiø testø rinkiná átraukus ðátestà, jautrumas ir specifiðkumas padidëjo. Aukð-ti jautrumo ir specifiðkumo rodikliai rodo, jogtestas tinka serganèiøjø IS kognityvinëms funk-cijoms tirti ir gali bûti vertingas pagalbinis diag-nostikos árankis.

Kognityvinio funkcionavimo

ir depresiðkumo ryðys

Pasitvirtino hipotezë, jog egzistuoja ryðys tarpserganèiøjø IS verbalinio iðmokimo ir depresið-kumo. Serganèiøjø IS depresiðkumas statistið-kai reikðmingai koreliuoja su pastovaus ilgalai-kio atgaminimo rodikliais: kuo didesnis depre-siðkumas, tuo maþesnis ilgalaikës atminties pa-stovumas (þr. 2-à lentelæ). Depresiðkumas sta-tistiðkai reikðmingai koreliuoja ir su ilgalaikiuatgaminimu po tam tikro uþdelsimo: kuo dides-nis depresiðkumas, tuo maþiau þodþiø atgami-nama ið IA po uþdelsimo. Nors yra duomenø,jog statistiðkai reikðmingo ryðio tarp kognityvi-nio funkcionavimo sutrikimø ir depresiðkumonëra (DeLuca et al., 1994; Grafman et al., 1991),mûsø tyrimo rezultatai atitinka daugelio kitø ty-rëjø iðvadas, kad serganèiøjø IS depresiðkumassusijæs su atminties funkcionavimu ir iðmokimoprocesais (Demaree et al., 2003; Shawaryn etal., 2002; Grafman et al., 1990).

83

Sergantieji IS bei jø ðeimos nariai daþnai ne-þino, jog atminties funkcionavimo sunkumai yratikëtini ligos simptomai. Dël atsiradusiø atmin-ties sutrikimø, pasunkinanèiø kasdieniø darbøplanavimà bei atlikimà, ir jø nesuvokimo kylagrësmë pacientø ir jø ðeimos nariø savigarbai. Ga-limas padarinys – padidëjæs depresiðkumas. Dep-resiðkø pacientø pasyvumas didesnis, tad tikëti-na, jog ir domëjimasis kognityvine veikla blësta, onelavinami kognityviniai gebëjimai silpsta. Visdëlto magnetinio branduoliø rezonanso (MBR)tyrimai rodo, jog atminties sutrikimai negali atsi-rasti vien dël depresijos, ir atvirkðèiai. Nustatytakoreliacija tarp atminties sutrikimø ir smegenøpaþeidimø. Be to, tiek depresija, tiek kognityvi-nio funkcionavimo sutrikimai yra tiesioginis lim-binës sistemos demielinizacijos padarinys (Graf-man et al., 1990). Taigi nors atminties sutrikimaiir turi átakos pacientø depresiðkumui, depresijanëra vienintelë sutrikimø prieþastis.

Mûsø tyrimas neatskleidë statistiðkai reikðmin-go ryðio tarp serganèiøjø IS depresiðkumo ir in-formacijos apdorojimo greièio. Tai kiek netikëtirezultatai, kadangi dauguma tyrëjø, pastaraisiaismetais nagrinëjusiø kognityvinio funkcionavimoir depresiðkumo ryðá, nustatë, jog depresiðkumasturi átakos serganèiøjø IS informacijos apdoroji-mo greièiui (Demaree et al., 2003; Shawaryn etal., 2002). Ðio tyrimo metu nustatëme tik tenden-cijà – kuo didesnis pacientø depresiðkumas, tuomaþesnis informacijos apdorojimo greitis, taèiaukoreliacijos statistiðkai nereikðmingos.

Ádomu tai, jog sergant IS yra ryðys tarp verba-linio iðmokimo ir depresiðkumo, o informaci-jos apdorojimo greièio ir depresijos ryðys statis-tiðkai nereikðmingas. Tokius rezultatus bûtø ga-lima paaiðkinti tuo, kad sergantieji IS dël nuo-vargio ir negalës daug laiko praleidþia namuose,kur informacijos apdorojimo greièio vaidmuo

yra ne toks svarbus ir sergantiesiems IS bei jøartimiesiems kelia maþiau baimiø negu atmin-ties sunkumai. Dauguma (65,85%) mûsø tirtøþmoniø, serganèiø IS, niekur nedirba. Nors anks-èiau minëtuose tyrimuose (Demaree et al., 2003;Shawaryn et al., 2002) ðios demografinës cha-rakteristikos neapraðytos, gali bûti, kad juose da-lyvavo daugiau dirbanèiø tiriamøjø, o darbiniouþimtumo veiksnys gali turëti reikðmingos áta-kos tiriamøjø depresiðkumui ir kognityviniamfunkcionavimui.

Depresiðkumas yra teigiamai susijæs su „per-severacijø“ (ZSPT_P) ir taisykliø paþeidimø(„ásiterpimø“ – ZSPT_I) skaièiumi atliekantZSPT testà. Tokius rezultatus galëjo lemti tai-sykliø ásiminimo ir iðmokimo sunkumai (taigivël gráþtama prie atminties funkcionavimo irdepresiðkumo ryðio), taèiau átakos galëjo turëtiir depresiðkø pacientø motyvacijos remtis tai-syklëmis stoka.

Remiantis surinktais duomenimis ir gautaisrezultatais, galima daryti prielaidà, jog neuropsi-chologinis ávertinimas ne tik bûtinas planuojantpagalbos bûdus, gydant depresijà, bet ir padëtødiagnozuoti IS. IS diagnozavimas – sudëtingas uþ-davinys. Pirmuosius simptomus ir diagnozës nu-statymà skiria didelis laiko tarpas (þr. tiriamøjøapraðymà), o neuropsichologiniø testø rinkinioBRBNT taikymas (dël 100% jautrumo) galëtøbûti svarbi priemonë, padedanti nustatyti IS bû-dingus kognityviniø funkcijø sutrikimus.

Antra vertus, sergantiems IS skirtas neuro-psichologiniø testø rinkinys galëtø bûti sëkmin-gai taikomas ir kitoms, su centrinës nervø siste-mos paþeidimais susijusioms, pacientø grupëms(pvz., sergantiesiems cerebriniu paralyþiumi ar-ba Parkinsono liga), kuriø kognityvines funkci-jas sunku iðtirti ir ávertinti standartiniais meto-dikø rinkiniais dël sutrikusios judesiø koordi-

84

nacijos, greito nuovargio. O BRBNT tyrimas ne-reikalauja fizinës átampos ir greièio, pacientastyrimo metu gali bûti netgi pusiau horizontalio-je padëtyje. Vis dëlto ðio testo taikymo efektyvu-mà kitoms pacientø grupëms galëtø geriau at-skleisti tolesni tyrimai. Nors gauti jautrumo irspecifiðkumo rodikliai daug pasako apie testotinkamumà tam tikra liga sergantiems pacien-tams tirti, tikrasis testo „tikslumas“ taip pat pri-klauso ir nuo ligos paplitimo tiriamoje populia-cijoje. IS diagnostikoje remtis vien BRBNT tes-to rezultatais nepakanka, kadangi 100% tikslu-mas gautas pasirinkus dvi kontrastines tiriamø-jø imtis – serganèius IS ir sveikus þmones.

Iðvados

1. Serganèiøjø IS verbalinis ásiminimas yraneigiamai susijæs su depresiðkumu: depresiðku-mas statistiðkai reikðmingai koreliuoja su pasto-vaus ilgalaikio atgaminimo rodikliais (kuo dides-nis depresiðkumas, tuo maþesnis ilgalaikës atmin-ties pastovumas) bei su ilgalaikiu atgaminimu potam tikro uþdelsimo (kuo didesnis depresiðku-mas, tuo maþiau þodþiø atgaminama ið ilgalaikësatminties po uþdelsimo).

2. Statistiðkai reikðmingo ryðio tarp sergan-èiøjø IS informacijos apdorojimo greièio ir dep-resiðkumo nëra.

3. BRBNT B variantas pasiþymi dideliu(100%) specifiðkumu ir 100% jautrumu, tiriantserganèiuosius IS ir sveikus, neserganèius jokianeurologine ar psichiatrine liga, nepriklausan-èius nuo alkoholio ar narkotikø bei neturëjusius

rimtø galvos paþeidimø þmones.

Padëka

Dëkojame Vilniaus universiteto prof. Henrikui

Vaitkevièiui ir jo sûnui Henrikui Vaitkevièiui,

kurie tarpininkavo gaunant BRBNT ir padëjo

uþmegzti kontaktà su Wayne’o universiteto Ið-

sëtinës sklerozës centro klinikiniø tyrimø koor-

dinatore Christina Caon. Labai aèiû Christinai

Caon uþ bendradarbiavimà ir pagalbà verèiant

ir taikant testø rinkiná bei skaièiuojant rezulta-

tus. Norëtume padëkoti BRBNT autoriui prof.

Stephenui M. Rao uþ vertingas pastabas ir pata-

rimus. Prie ðio darbo prisidëjo ir Mièigano uni-

versiteto prof. Linas Bieliauskas – ið JAV atsiuntë

vertingos literatûros.

LITERATÛRA

Balaiðis M. First year students’ adjustment at Vil-nius University in Lithuania: The role of self-orienta-tion, locus of control, social support and demographicvariables: A thesis submitted in conformity with requi-rements for the Degree of Doctor of Education. De-partment of Adult Education and Counseling Psycho-logy Ontario Institute for Studies in Education of theUniversity of Toronto, 2004.

Beck A. T. Beck Depression Inventory. San Anto-nio: The Psychological Corporation, 1996.

Beatty W. W., Krull K. R., Wilbanks S. L., Blanco C. R.,Hames K. A., Paul R. H. Further validation of const-ructs from the selective reminding test // Journal of

Clinical and Experimental Neuropsychology. 1996,vol. 18, no 1, p. 52–55.

Benedict R. H. B., Cox D., Thompson L. L., Foley F.,Weinstock-Guttman B., Munschauer F. Reliable scre-ening for neuropsychological impairment in multiplesclerosis // Multiple Sclerosis. 2004, vol. 10, no 6,p. 675–678.

Benedict R. H. B., Fishman I., McClellan M. M.,Bakshi R., Weinstock-Guttman B. Validity of the BeckDepression Inventory-Fast Screen in multiple sclerosis// Multiple Sclerosis. 2003, vol. 9, no 4, p. 393–396.

Boringa J. B., Laveron R. H. C., Reuling I. E. W.,Ader H. J., Pfennings L., Lindeboom J., de Sonne-

85

Multiple sclerosis (MS) is an inflammatory and neuro-degenerative disorder that affects primarily the cereb-ral white matter, thereby causing both physical andpsychological disability.

The purpose of this study was to investigate the

ville L. M. J., Kalkes N. F., Polman C. H. The BriefRepeatable Battery of Neuropsychological Tests: Nor-mative values allow application in multiple sclerosisclinical practice // Multiple Sclerosis. 2001, vol. 7,no 4, p. 263–267.

Camp S. J., Thompson A. J., Langdon D. W. A newtest of memory for multiple sclerosis I: Format deve-lopment and stimuli design // Multiple Sclerosis. 2001,vol. 7, no 4, p. 255–262.

DeLuca J., Barbieri-Berger S., Johnson S. K. Thenature of memory impairments in multiple sclerosis //Journal of Clinical and Experimental Neuropsycholo-gy. 1994, vol. 16, no 2, p. 183–189.

Demaree H. A., Gaudino E., DeLuca J. The rela-tionship between depressive symptoms and cognitivedysfunction in multiple sclerosis // Cognitive Neurop-sychiatry. 2003, vol. 8, no 3, p. 161–171.

Elliot R. The neuropsychological profile in unipo-lar depression // Trends in Cognitive Sciences. 1998,vol. 2, p. 447–454.

Grafman J., Rao S., Bernardin L., Leo G. J. Au-tomatic memory processes in patients with multiplesclerosis // Archives of Neurology. 1991, vol. 48,no 10, p. 1072–1075.

Grafman J., Rao S. M., Litvan I. Disorders ofmemory // Neurobehavioral Aspects of Multiple Scle-rosis. S. M. Rao (ed.). New York, Oxford: OxfordUniversity Press, 1990. P. 102–117.

Moran P. J., Mohr D. C. The validity of Beck Dep-ression Inventory and Hamilton Rating Scale forDepression items in the assessment of depression amongpatients with multiple sclerosis // Journal of BehavioralMedicine 2005, vol. 28, no 1, p. 35–41.

Paul R. H., Beatty W. W., Schneider R., Blanco C.,Hames K. Impairments of attention in individuals with

multiple sclerosis // Multiple Sclerosis. 1998, vol. 4,no 5, p. 433–439.

Rao S. M. Neuropsychology of multiple sclerosis: Acritical review // Journal of Clinical and ExperimentalNeuropsychology. 1986, vol. 8, no 5, p. 503–542.

Rao S. M., Leo G. J., Bernardin L., Unverzagt F.Cognitive dysfunction in multiple sclerosis. I. Frequ-ency, patterns and prediction // Neurology. 1991,vol. 41, no 12, p. 685–691.

Rao S. M., Peyser J. M. BRBNT Manual. CognitiveFunctions Study Group of the National MultipleSclerosis Society. New York, 1998.

Roca C. A., Su T. P., Elpern S., McFarland H.,Rubinow D. R. Cerebrospinal fluid somatostatin, mo-od, and cognition in multiple sclerosis // BiologicalPsychiatry. 1999, vol. 46, no 4, p. 551–556.

Sanford M. E., Petajan J. H. Effects of multiplesclerosis on daily living // Neurobehavioral Aspects ofMultiple Sclerosis. S. M. Rao (ed.). New York, Ox-ford: Oxford University Press, 1990. P. 251–265.

Shawaryn M. A., Schiaffino K. M., LaRocca N. G.,Johnston M. V. Determinants of health-related qualityof life in multiple sclerosis: The role of illness intru-siveness // Multiple Sclerosis. 2002, vol. 8, no 4,p. 310–318.

Siegert R. J., Abernethy D. A. Depression in mul-tiple sclerosis: A review // Journal of Neurology andPsychiatry. 2005, vol. 76, p. 469–475.

Solari A., Mancuso L., Motta A., Mendozzi L.,Serrati C. Comparison of two brief neuropsychologicalbatteries in people with multiple sclerosis // MultipleSclerosis. 2002, vol. 8, no 2, p. 169–176.

Wishart H. A., Strauss E., Hunter M., Moll A.Interhemispheric transfer in multiple sclerosis // Jour-nal of Clinical and Experimental Neuropsychology.1995, vol. 17, no 6, p. 937–940.

THE RELATIONSHIP BETWEEN COGNITIVE FUNCTION AND DEPRESSION SEVERITY IN

MULTIPLE SCLEROSIS PATIENTS: APPLICATION OF THE BRIEF REPEATABLE BATTERY OF

NEUROPSYCHOLOGICAL TESTS (BRBNT) IN LITHUANIA

Ramunë Grambaitë, Rûta Sargautytë

S u m m a r y

possible relationship between cognitive function anddepression severity in MS patients, as well as sensitivityand specificity characteristics of the BRBNT (TheBrief Repeatable Battery of Neuropsychological Tests).We investigated 41 MS patients and 52 healthy people.

86

Forty-one controls were selected from fifty-two healt-hy subjects and were individually matched with MSsubjects for age, gender and education.

BRBNT (Rao and Peyser, 1986) was designed formeasuring verbal learning, visuospatial learning, sustai-ned attention and concentration, information proces-sing speed and verbal fluency cognitive functions. TheB version of the BRBNT was translated and used inour study. Beck Depression Inventory-Second Edition(BDI-II) (Beck, 1996) was used for the evaluation ofdepression severity.

Results of our study confirmed that depressionseverity was associated with verbal learning: ConsistentLong Term Retrieval and the Delayed Recall signifi-cantly negatively related to depression severity. Therelationship between information processing speed and

depression severity was also negative, but not statisti-cally significant. The five individual BRBNT tests se-parately did not significantly discriminate healthy con-trols from MS patients; however, when all the fiveBRBNT tests put together we found 100% sensitivityof and 100% specificity.

Our findings lead to the conclusion that neuropsy-chological testing is important in organizing help stra-tegies for MS patients. BRBNT is a sensitive measureof cognitive function in MS, and may assist with dif-ferential diagnosis. Similarly, BRBNT could well beapplied to other groups of patients, whose illness re-sults in physical and/or cognitive functional limita-tions.

Keywords: multiple sclerosis, cognitive function,depression severity.

Áteikta 2005 10 03