paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas ... · rytis pakrosnis, viktorija Čepukienė 92...
TRANSCRIPT
91
Mokslo straipsniaiIssn 1941-7233 (Press), Issn 2345-024x (Online) http://dx.doi.org/10.7220/1941-7233.13.5
PAAUglIo PSICHologINIo FUNkCIoNAVIMo klAUSIMYNAS: ATNAUJINIMAS Ir PSICHoMETrINėS CHArAkTErISTIkoS
Rytis Pakrosnis1, Viktorija ČepukienėVytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Santrauka. Analizuojant pastarojo dešimtmečio psichologinę literatūrą, skirtą paaug-lystės tarpsniui, galima pastebėti tendenciją, kad be rizikos veiksnių vis daugiau dėmesio skiriama pozityvios raidos prielaidoms ir rodikliams. Tačiau tebetrūksta klausimynų, kurie apimtų platų paauglio funkcionavimo sričių spektrą. Siekiant atliepti minėtą poreikį, sudarytas Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimynas (atnaujinus – Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas). Šio straipsnio tikslas – aprašyti klausimyno atnaujinimo procedūrą ir pristatyti atnau-jinto klausimyno faktorių struktūrą bei jos pagrindu sudarytų skalių psichometrinių charakteristikų analizės rezultatus. Metodai. Atnaujinant klausimyną, tiriamųjų atsakymų į klausimyno teiginius vertinimo sistema buvo pakeista iš dichotominės, vertinančios požymio buvimą ar nebuvimą, į penkių balų Likerto skalę, vertinančią požymio pasireiškimo dažnumą. Vertinant atnaujinto klausimyno psichometrines charakteristikas, buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1 049 bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai (12–18 m.): 472 berniukai ir 577 mergaitės. Surinktų duomenų pagrindu atlikta klausimyno faktorių analizė, sudarytos 6 skalės, atlikta skalių patiki-mumo, vertinimo stabilumo bei jautrumo skirtumams tarp amžiaus, lyties ir šeimos statuso grupių analizė. Rezultatai, išvados. Naujai sudaryta faktorių struktūra tapo aiškiau interpretuojama, paaiškina didesnį duomenų išsibarstymą ir leidžia įvertinti ne tik paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumus, bet ir adaptyvaus funkcio-navimo apraiškas: dvi skalės vertina psichologinio funkcionavimo sunkumus, ketu-rios – adaptyvų funkcionavimą. Remiantis šiais rezultatais ir straipsnyje aptariamomis teorinėmis prielaidomis, buvo pakoreguoti klausimyno bei skalių pavadinimai. Skalių psichometrinių charakteristikų analizė atskleidė, kad atnaujinto klausimyno vidinio patikimumo bei vertinimo stabilumo rodikliai tapo geresni nei pirminės klausimyno versijos, atsirado galimybė įvertinti paauglio psichologinio funkcionavimo pokyčius
1 Susirašinėjimui: Vytauto Didžiojo universitetas, Bendrosios psichologijos katedra, K. Donelaičio g. 52-315, LT-44244, Kaunas; tel.: +370 37 327 824, faksas: +370 37 327 824; el. paštas: [email protected].
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
92
per laiką. Tačiau klausimynas išliko trumpas, apimantis gana platų funkcionavimo požymių spektrą bei pakankamai jautrus skirtumams tarp grupių nustatyti.
Pagrindiniai žodžiai: psichologinis įvertinimas, klausimyno atnaujinimas, paauglio psi-chologinio funkcionavimo klausimynas, psichometrinės charakteristikos.
ĮVAdAS
Mokslininkų ir praktikų susidomėjimas paauglių psichologinio pri-sitaikymo klausimais neblėsta jau daug dešimtmečių, nes psichologinio funkcionavimo, kaip šio proceso rezultato, įvertinimas leidžia geriau suprasti paauglystės amžiuje vykstančius procesus, prognozuoti tolesnę raidos trajektoriją, ieškoti veiksnių, lemiančių sėkmingą prisitaikymą (Allison, Edmonds, Wilson, Pope, Farreli, 2011; Drolet, Arcand, 2013). Psi-chologinis funkcionavimas – kompleksinis daugialypis reiškinys, tad jo vertinimas tebėra rimta problema dėl kelių priežasčių. Pirma, psicholo-ginis funkcionavimas tyrimuose ir klinikinėje praktikoje dažniausiai ver-tinamas ne kaip visuminis reiškinys, o suskaidomas į atskirus elementus, kiekvienam jų įvertinti naudojamos atskiros vertinimo metodikos (Pete-gem, Beyers, Vansteenkiste, Soenens, 2012). Tai padidina laiko ir finansų sąnaudas, apsunkina tyrimo administravimą bei rezultatų palyginimo ir apibendrinimo galimybes. Antra, psichologinio funkcionavimo vertini-mas priklauso nuo teorinės perspektyvos, kurios šviesoje jis aiškinamas. Ilgą laiką dominavo tradicija paauglių psichologinį funkcionavimą ver-tinti remiantis psichopatologijos perspektyva, akcentuojant emocijų ir elgesio sutrikimų požymius, kaip probleminio funkcionavimo rodiklius (Achenbach, Dumenci, 2001; Goodman, 2001). Šioje tradicijoje mažai dėmesio skiriama psichopatologijos lygio nesiekiantiems funkciona-vimo kasdieniame gyvenime sunkumams ir beveik neskiriama dėme-sio sėkmingo funkcionavimo apraiškoms. Pastarąjį dešimtmetį požiūris į paauglių psichologinį funkcionavimą keitėsi – tyrėjų dėmesys perkel-tas nuo psichopatologijos ir rizikos veiksnių prie pozityviosios raidos apraiškų analizės ir vertinimo. Šioje tradicijoje svarbiausiu paauglio pozi-tyvios raidos rodikliu tapo sėkmingo jo funkcionavimo apraiškos, stipry-bės ir mažiau dėmesio skiriama sunkumams (Guerra, Bradshaw, 2008; Lerner, Dowling, Anderson, 2003).
Kadangi abi minėtos tradicijos akcentuoja skirtingus psichologinio funkcionavimo polius, kyla klausimas, kaip reikėtų apibrėžti adaptyvų funkcionavimą. Ar psichopatologijos požymių nebuvimas leidžia kalbėti
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
93
2013, 13, 91–115 p.
apie adaptyvų funkcionavimą? Ir atvirkščiai – ar apibrėžiant adaptyvų funkcionavimą pakanka remtis vien sėkmingo funkcionavimo požymiais, nekreipiant dėmesio į galimus funkcionavimo sunkumus? O gal vertinant psichologinį funkcionavimą reikėtų atsižvelgti į abu reiškinius, t. y. funk-cionavimas turėtų būti vertinamas kaip adaptyvus tada, kai paaugliui būdinga daug sėkmingo ir mažai probleminio funkcionavimo apraiškų?
Aiškaus atsakymo į šiuos klausimus mokslinėje literatūroje rasti nepavyko, nes paauglių psichologinio funkcionavimo tyrimams daž-niausiai taikomos vertinimo metodikos, matuojančios arba vieną, arba kitą funkcionavimo polių, o dažniausiai – tik atskirus jo aspektus. Arti-miausias teorinis požiūris, apimantis abu psichologinio funkcionavimo polius, – pozityviosios raidos teorija (Lerner, Dowling, Anderson, 2003). Ši teorinė kryptis pozityvią raidą supranta kaip procesą, kurio pasireiš-kimą galima įvertinti per jauno žmogaus adaptyvaus elgesio (tokio kaip stiprybės, asmeninės kompetencijos) ir sėkmingo socialinio prisitaikymo aspektus (pvz., geri akademiniai pasiekimai, pilietiškumas, darbo turė-jimas) (Guerra, Bradshaw, 2008; O’Connor ir kt., 2011; Lerner, Dowling, Anderson, 2003). Nors paprastai šioje tradicijoje akcentuojami teigiami pozityvios raidos rodikliai, bet pastaraisiais metais kai kurie autoriai išplečia pozityviosios raidos koncepciją (Gestsdóttir, Lerner, 2007) ir kelia prielaidą (kurią patvirtina ir tyrimai), kad apie pozityvią jauno žmogaus raidą galima kalbėti tik tada, kai yra ne tik didelė adaptyvaus, bet ir maža neadaptyvaus funkcionavimo rodiklių išraiška. Šioje tradicijoje neadap-tyvaus funkcionavimo rodikliais autoriai dažniausiai renkasi elgesio ir emocinius sunkumus (Gestsdóttir, Lerner, 2007).
Grįžtant prie paauglių psichologinio funkcionavimo vertinimo prob-lematikos, reikia pastebėti, kad labiausiai paplitusios ir Lietuvoje stan-dartizuotos paauglių funkcionavimo vertinimo metodikos, tokios kaip 11–18 metų jaunuolių savęs vertinimo klausimynas (YSR11/18) (Žukaus-kienė, Kajokienė, 2006) bei Galių ir sunkumų klausimynas (Gintilienė, Girdzijauskienė, Černiauskienė, Lesinskienė, Povilaitis, Pūras, 2004), yra pagrįstos psichopatologijos perspektyva (Achenbach, Dumenci, 2001; Goodman, 2001; Ivanova, Achenbach, Rescorla ir kt., 2007), tad nesudaro galimybės įvertinti adaptyvaus funkcionavimo rodiklių, t. y. jei paaiškėja, kad psichopatologijos požymių nėra ar jų yra mažai, dar nereiškia, kad paauglio psichologinis funkcionavimas yra sėkmingas. Reikėtų pastebėti ir tai, kad ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje plačiai
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
94
naudojama YSR11/18 metodika, nors pasižymi gana geromis psicho-metrinėmis charakteristikomis, bet yra gana didelės apimties, tad ne visuomet patogi naudoti moksliniuose tyrimuose bei praktikoje. Galių ir sunkumų klausimyno vaikų versija, nors ir pakankamai trumpa, tačiau, nei Lietuvos, nei užsienio tyrėjų duomenimis, nepasižymi itin geromis psichometrinėmis charakteristikomis (Gintilienė, Girdzijauskienė, Čer-niauskienė, Lesinskienė, Povilaitis, Pūras, 2004; Goodman, 2001). Be to, nors klausimyno pavadinime minimos galios, tačiau tik viena skalė (socialumo) iš penkių vertina gana siaurą adaptyvaus funkcionavimo aspektą. Literatūroje nepavyko aptikti daugiau klausimynų, kurie paaug-lių psichologinį funkcionavimą vertintų kompleksiškai, t. y. apimtų ir neadaptyvaus, ir adaptyvaus funkcionavimo aspektus. Kalbant apie jau minėtą pozityviosios raidos teoriją, taip pat pastebima tendencija: tyri-nėjant pozityviosios raidos aspektus, pasitelkiamos skirtingos tyrimo metodikos atskiriems aspektams vertinti. Tad išlieka poreikis kurti verti-nimo metodikas, leidžiančias kompleksiškai įvertinti įvairius adaptyvaus ir neadaptyvaus funkcionavimo aspektus.
Siekiant įvertinti platų paauglių psichologinio funkcionavimo požy-mių spektrą ir akcentuoti kasdieniame gyvenime kylančius sunkumus, o ne psichopatologijos apraiškas, 2003 m. buvo sudarytas Paauglio psi-chologinio funkcionavimo sunkumų klausimynas. Pirminės klausimyno psichometrinių charakteristikų analizės rezultatai (Pakrosnis, Čepukienė, 2009) atskleidė, jog sąlyginai mažos apimties (54 teiginių) klausimynas pasižymi gana geromis psichometrinėmis charakteristikomis ir leidžia įvertinti penkias paauglio psichologinio funkcionavimo sritis. Remiantis gautais rezultatais taip pat buvo numatytos tolesnio klausimyno vystymo kryptys. Taigi, analizuojant mokslinę literatūrą, buvo atkreiptas dėmesys į jau minėtą problemą – siekiant kompleksiškai ir visapusiškai įvertinti paauglių psichologinį funkcionavimą, tiek moksliniu, tiek ir praktiniu požiūriu svarbu matuoti ir adaptyvaus, ir neadaptyvaus funkcionavimo aspektus.
Atkreiptas dėmesys, kad pirminėje klausimyno versijoje net 42 tei-giniai iš 54 buvo suformuluoti taip, kad atspindėtų adaptyvų funkcio-navimą. Tačiau pirminės versijos vertinimo sistemoje buvo numatyta sumuoti psichologinio funkcionavimo sunkumus, tad tiriamojo atsaky-mas, kad jam nebūdingas adaptyvų funkcionavimą žymintis požymis (pvz., prie teiginio „Gerai sutariu su dauguma aplinkinių“ pažymimas
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
95
2013, 13, 91–115 p.
atsakymas „Klaidingai“), buvo vertinamas kaip sunkumas ir pridedamas vienas balas prie bendro skalės balų skaičiaus (Pakrosnis, Čepukienė, 2009). Vadovaujantis anksčiau minėtomis teorinėmis prielaidomis apie adaptyvaus funkcionavimo vertinimo svarbą, atnaujinant klausimyną nuspręsta pakeisti vertinimo sistemą. Kadangi dalis klausimyno teigi-nių žymi psichologinio funkcionavimo sunkumus, o likę – adaptyvaus funkcionavimo požymius, nutarta šiuos reiškinius vertinti atskirai, t. y. balus skirti ir už adaptyvaus, ir už neadaptyvaus funkcionavimo požy-mių buvimą.
Be to, turint omenyje, kad klausimynas sudarytas siekiant įvertinti ne psichopatologijos apraiškas, o kasdienio gyvenimo sunkumus ir adap-tyvaus funkcionavimo požymius, kurie išreiškiami per elgesį ir būsenas, o ne stabilias charakteristikas, galima manyti, jog daugelis klausimynu matuojamų požymių yra daugiau ar mažiau būdingi paaugliams. Todėl, atnaujinant klausimyną, nuspręsta pakeisti esamą teiginių vertinimo sis-temą iš dichotominės į Likerto skale pagrįstą vertinimo sistemą.
Atlikus minėtus pakeitimus iškilo klausimas, ar pirminės klausimyno versijos faktorių struktūra liks tokia pati, nes remiantis aptartomis teo-rinėmis idėjomis galima kelti prielaidą, kad adaptyvų ir neadaptyvų funkcionavimą atspindintys teiginiai turėtų būti sugrupuoti į atskirus faktorius. Todėl atsirado poreikis atlikti atnaujinto klausimyno tiriamąją faktorių analizę ir išnagrinėti klausimyno psichometrines charakteristi-kas, tokias kaip skalių vidinis suderinamumas ir vertinimo stabilumas. Taigi šio straipsnio tikslas – plačiau aprašyti klausimyno atnaujinimo pro-cedūrą ir pristatyti tiriamosios faktorių analizės bei naujai sudarytų ska-lių vidinio suderinamumo, vertinimo stabilumo ir jautrumo skirtumams tarp grupių analizės rezultatus.
METodAI
klausimyno atnaujinimas
Remiantis straipsnio įžangoje nurodytais argumentais, atlikti šie pir-minės klausimyno versijos pakeitimai:
Dichotominė klausimyno teiginių vertinimo sistema pakeista •Likerto skale pagrįsta vertinimo sistema. Sprendžiant, kas turėtų būti matuojama Likerto skale, buvo nuspręsta vertinti požymio
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
96
pasireiškimo dažnumą (kaip dažnai tiriamasis požymis pasireiškia), o ne pasireiškimo laipsnį (kaip stipriai požymis pasireiškia). Toks sprendimas priimtas todėl, kad dauguma klausimyno teiginių api-būdina elgesį ar patiriamą būseną, o ne stabilias charakteristikas ir savybes ar simptomus, kuriuos vertinant svarbu jų pasireiškimo laipsnis. Vertinant kasdienio gyvenimo elgesį ar būsenas, svarbiau jų pasireiškimo dažnumas, o ne laipsnis. Ankstesnė dichotominė vertinimo sistema (teisingai / klaidingai) verčia paauglį vienareikš-miškai apsispręsti, ar tiriamasis požymis jam būdingas ar ne, nors tiksliau būtų klausti, kaip dažnai požymis pasireiškia. Tad atnau-jintame klausimyne tiriamųjų prašoma 5 balų sistema įvertinti kiekvieno funkcionavimo požymio dažnumą: „Visada“, „Dažnai“, „Kartais“, „Retai“, „Niekada“. Vertinant paskutinį klausimyno teiginį „Paskutinio mėnesio laikotarpy mėginau nusižudyti“, buvo palikta dichotominė vertinimo sistema „Taip“ / „Ne“. Manome, kad įvesta Likerto skalė galėtų padidinti klausimyno jautrumą vertinant tiek individualius, tiek ir grupių skirtumus. Be to, tikima, kad tokia verti-nimo sistema galėtų užtikrinti didesnį jautrumą paauglio funkcio-navimo pokyčiams per laiką, o tai ypač aktualu vertinant pokyčius tiek bendrame raidos kontekste, tiek ir matuojant psichologinių intervencijų poveikį.Pakeitus teiginių vertinimo sistemą paaiškėjo, jog kai kuriuos •teiginius reikia performuluoti, kad būtų galima vertinti požymio pasireiškimo dažnumą. Buvo pakoreguotos 9 teiginių formuluo-tės (žr. 1 lentelę). Šešiuose teiginiuose panaikintas neiginys, o liku-siuose trijuose – žodžiai, nurodantys požymio dažnumą.Siekiant atskirai vertinti tiek adaptyvaus, tiek neadaptyvaus funk-•cionavimo požymių pasireiškimą, visi klausimyno teiginių atsa-kymai atnaujinus klausimyną koduojami pagal vieną sistemą, kai požymio nebuvimas („Niekada“) vertinamas 1, o didžiausias dažnumas („Visada“) – 5. Teiginio „Paskutinio mėnesio laikotarpy mėginau nusižudyti“, atsakymas „Taip“ koduojamas 5, „Ne“ – 1. Nuspręsta taip koduoti atsakymą į teiginį, nes nėra prasminga ver-tinti šio požymio dažnumą mėnesio laikotarpiu. Požymio buvimas atspindi labai ryškų funkcionavimo sunkumą, tad siekiant neiš-kraipyti vertinimo sistemos nutarta: esant šiam požymiui, priskirti jam maksimalų balą – 5.
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
97
2013, 13, 91–115 p.
1 lentelė. Koreguotų teiginių formuluotės prieš klausimyno atnaujinimą ir jį atnaujinus
Table 1. The phrasing of corrected items before and after the questionnaire revision
Prieš klausimyno atnaujinimą Atnaujinus klausimyną
Neatsikalbinėju AtsikalbinėjuPrie suaugusiųjų nesikeikiu Prie suaugusiųjų keikiuosiDažniausiai sakau tiesą Sakau tiesąNerūkau RūkauNevartoju alkoholio Vartoju alkoholįNeprovokuoju konfliktų Provokuoju konfliktusDažniausiai nesutarimus sprendžiu aiškindamasis, kalbėdamas apie tai
Nesutarimus sprendžiu aiškindamasis, kalbėdamas apie tai
Paprastai atlieku visus mokytojų skirtus namų darbus
Atlieku visus mokytojų skirtus namų darbus
Kitų komplimentai ar dovanos manęs netrikdo
Kitų komplimentai / pagyrimai ar dovanos mane trikdo
Tiriamieji ir tyrimo eiga
Vadovaujant straipsnio autoriams, nuo 2010 m. rudens iki 2012 m. pavasario duomenis rinko Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistro baigiamuosius darbus rengiantys studentai. Tyrimas buvo atliekamas gavus tėvų ir mokyklų administracijos raštiškus sutikimus. Iš vienos Kauno rajono vidurinės ir devynių Kauno (6 vidurinių, 1 gimna-zijos, 1 katalikiškos vidurinės, 1 pagrindinės) mokyklų dalyvauti tyrime buvo pakviesti 1 352 (visi tuo metu pamokose buvę 12–18 metų) moki-niai. Dalyvavo 1 093 mokiniai, o 259 (19 %) mokiniai nedalyvavo nega-vus tėvų ar jų pačių sutikimo. Klausimynai buvo pateikiami per pamokas, prieš tai tyrėjams paaiškinus tyrimo procedūrą, instrukcijas, informavus apie duomenų anonimiškumą ir galimybę atsisakyti dalyvauti. 44 tiria-mųjų (4 % nuo 1 093 tyrime dalyvavusių mokinių) duomenų atsisakyta dėl to, kad buvo atsakyta ne į visus klausimus arba klausimyno proto-kolai buvo sugadinti, tad galutinę duomenų bazę sudarė 12–18 metų (amžiaus vidurkis 14,01 m., standartinis nuokrypis 1,80) 1 049 paauglių (472 berniukų (45 %) ir 577 mergaičių (55 %)) duomenys.
Atnaujinto klausimyno vertinimo stabilumo analizė atlikta naudo-jant vienos mokyklos 176 mokinių, kurie į klausimyno klausimus atsakė
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
98
du kartus su dviejų savaičių pertrauka, duomenys. Abu kartus apklausti visi tuo metu pamokose buvę mokiniai, sutikę dalyvauti tyrime ir gavę tėvų sutikimą. Pasirinktos dvi savaitės tarp įvertinimų, nes literatūroje paprastai nurodoma (Basca, 2002), kad toks laikotarpis optimalus verti-nant metodikų vertinimo stabilumą – gana ilgas, kad būtų eliminuotas įsiminimo efektas, ir kartu gana trumpas, kad būtų išvengta gyvenimo situacijos pokyčių įtakos matuojamam reiškiniui. Siekiant išlaikyti ano-nimiškumą, įvesta tiriamųjų duomenų kodavimo sistema, kuri padėjo susieti kiekvieno tiriamojo pirmo ir antro įvertinimo duomenis.
Dauguma tirtų paauglių (72 %; 752 tiriamieji) gyvena su abiem tėvais, 25 % (266 tiriamieji) – su vienu iš tėvų, 2 % (23 tiriamieji) – yra netekę tėvų globos ir gyvena vaikų globos namuose, 0,5 % (4 tiriamieji) gyvena su globėjais. Dar 0,5 % tiriamųjų informacijos apie savo šeimos statusą nenurodė.
rEzUlTATAI
Atnaujinto klausimyno tiriamosios faktorių analizės rezultatai. Per pirminę klausimyno versijos tiriamąją faktorių analizę (Pakrosnis, Čepukienė, 2009) buvo išskirti penki klausimyno faktoriai, atspindintys paauglio emocinius, savęs vertinimo, prisitaikymo mokykloje sunkumus, socialinio nusišalinimo bei neadaptyvaus elgesio požymius. Nors šie fak-toriai ir atitiko psichologinio funkcionavimo sritis, kurias autoriai numatė sudarydami klausimyną, vis dėlto santykinai nedidelis duomenų išsibars-tymo paaiškinamumo procentas bei faktorių turinio analizė leido kelti prielaidą, kad kai kurie faktoriai galėtų skilti į mažesnius vienetus, atspin-dinčius giminingus reiškinius. Be to, teorinių prielaidų apie paauglių psichologinį funkcionavimą analizė paskatino jau minėtus klausimyno pakeitimus, po kurių buvo prasminga pakartotinai atlikti tiriamąją fak-torių analizę. Duomenys analizuoti pagrindinių komponenčių metodu. Per pirmąją analizę faktorių skaičius nebuvo ribojamas, nurodžius fakto-riaus stiprumą (angl. Eigenvalues) didesnį nei 1, vėliau naudotas Varimax pasukimas. Šiuo atveju teiginiai buvo sugrupuoti į 10 faktorių, paaiški-nančių 56,4 % duomenų išsibarstymo. Reikia pastebėti, kad emocinių sunkumų, prisitaikymo mokykloje bei savęs vertinimo faktoriai liko gana stabilūs, t. y. nesuskilo į smulkesnius faktorius, o neadaptyvaus elgesio bei socialinio nusišalinimo faktorius sudarę teiginiai buvo sugrupuoti
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
99
2013, 13, 91–115 p.
į 7 smulkesnius faktorius, kurių turinio analizė neatskleidė aiškaus tokio suskirstymo dėsningumo. Todėl toliau klausimyno faktorių analizė buvo atliekama apribojus faktorių skaičių iki 9, vėliau – iki 8 ir 7, kol apsistota ties 6 faktorių struktūra, kaip aiškiausiai interpretuojama pagal turinį. Kiekviename žingsnyje mažinant faktorių skaičių, emocinių sunkumų, prisitaikymo mokykloje bei savęs vertinimo faktoriai likdavo stabilūs, tačiau skirtingai grupavosi neadaptyvų elgesį ir socialinį nusišalinimą atspindintys teiginiai. Apribojus faktorių skaičių iki 5, buvo gauta faktorių struktūra, labai artima pirminės klausimyno versijos faktorių struktūrai. Vis dėlto nuspręsta palikti 6 faktorius, nes elgesio adaptyvumą atspin-dintys teiginiai buvo sugrupuoti prasmingai atskyrus požymius, rodan-čius adaptyvų (pvz., „Elgiuosi taikiai“) ir neadaptyvų (pvz., „Prie suaugu-siųjų keikiuosi“) funkcionavimą.
Gauta šešių faktorių struktūra (žr. 2 lentelę) paaiškina 47,9 % duomenų išsibarstymo (1 faktorius paaiškina 13,1 % duomenų išsibarstymo; 2 fak-torius – 9,5 %; 3 faktorius – 7,9 %; 4 faktorius – 7,3 %; 5 faktorius – 5,8 %; 6 faktorius – 4,3 %). Įdomu tai, kad duomenų išsibarstymo paaiškinamumo procentas šiuo atveju yra didesnis nei pirminės klausimyno versijos penkių faktorių struktūros (29,3 %) ir gana artimas 10 faktorių struktūrai (56,4 %).
Atnaujinto klausimyno skalių sudarymas. Sudarant skales įtraukti teiginiai, kurių faktoriaus svorio koeficientai buvo lygūs ar didesni nei 0,3. 2 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad kai kurių teiginių svorio koefi-cientai, įtraukti į kelias skales, buvo gana dideli. Teiginys į kelias skales buvo įtraukiamas tada, jei atitiko šiuos kriterijus:
teiginio svorio koeficientai buvo panašaus dydžio keliuose fak-•toriuose;teiginio prasmė atitinka faktoriaus turinį;•teiginio įtraukimas į skalę padidina skalės vidinio suderinamumo •koeficientą (Cronbach alpha).
Remiantis išvardytais kriterijais, 10 teiginių įtraukta į dvi skales. Teiginys „Kitų komplimentai ar dovanos mane trikdo“ nebuvo įtrauk-
tas į jokią skalę, nors turėjo pakankamą svorio koeficientą pasitikėjimo savimi faktoriuje. Į šią skalę teiginys įtrauktas nebuvo, nes jo koreliacija su bendru skalės vertinimu buvo silpna ir jis ryškiai mažino skalės vidi-nio suderinamumo koeficiento reikšmę. Be to, svorio koeficientas buvo aiškiai mažesnis už mažiausio į skalę įtraukto teiginio svorio koeficientą. Tad atnaujintą klausimyno versiją sudaro 53 teiginiai.
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
100
skal
ės /
Teig
inia
i
Fakt
oria
i Te
igin
io
ir sk
alės
ko
relia
cija
12
34
56
Emoc
inia
i sun
kum
ai
1.Pa
star
uoju
met
u at
rodo
, kad
gyv
enim
as b
evilt
iška
s, ka
d at
ei-
tyje
nie
ko g
ero
nela
ukia
.0,
882
–0,0
09–0
,055
–0,0
13–0
,036
–0,0
200,
846
2.Pa
star
uoju
met
u m
ane
apla
nko
min
tys,
kad
gyve
nti n
ever
ta,
geria
u bū
tų n
usiž
udyt
i.0,
866
–0,0
620,
037
0,01
80,
056
–0,0
830,
833
3.Pa
star
uoju
met
u at
rodo
, kad
gal
i nut
ikti
kažk
as b
loga
, nor
s ta
m n
ėra
prie
žast
ies.
0,83
8–0
,058
–0,0
200,
004
0,00
9–0
,003
0,79
5
4.Pa
star
uoju
met
u ke
tinu,
pla
nuoj
u nu
sižu
dyti.
0,83
0–0
,063
0,05
50,
013
0,05
2–0
,105
0,78
9
5.Pa
star
uoju
met
u dė
l vis
ko (į
vyki
ų, n
esėk
mių
) kal
tinu
save
.0,
822
0,02
2–0
,041
–0,0
13–0
,038
–0,0
350,
774
6.Pa
star
uoju
met
u m
anęs
nie
kas n
ebed
omin
a, n
et ta
i, ka
s do
min
o an
ksči
au.
0,82
00,
024
–0,0
22–0
,038
–0,0
580,
043
0,77
4
7.Pa
star
uoju
met
u m
an b
ūna
nera
mu,
neg
aliu
nus
tygt
i vie
toje
be
aiš
kios
prie
žast
ies.
0,80
4–0
,071
–0,0
31–0
,016
0,04
20,
043
0,75
5
8.Pa
star
uoju
met
u m
ane
leng
va iš
vest
i iš p
usia
usvy
ros:
leng
vai
prav
irkst
u ar
supy
kstu
.0,
788
–0,0
370,
065
0,01
1–0
,015
0,01
80,
741
9.Pa
star
uoju
met
u es
u liū
dnas
, pris
lėgt
as.
0,77
20,
001
0,03
7–0
,023
–0,0
830,
068
0,72
2
10.
Past
aruo
ju m
etu
man
kaž
kas k
elia
did
elę
baim
ę.0,
681
–0,0
570,
075
0,04
70,
031
–0,0
720,
629
11.
Past
aruo
ju m
etu
esu
pava
rgęs
, išs
ekęs
, be
ener
gijo
s.0,
641
0,05
70,
112
–0,0
52–0
,160
0,16
90,
581
2 le
nte
lė. P
aaug
lio p
sich
olog
inio
funk
cion
avim
o kl
ausi
myn
o te
igin
ių fa
ktor
ių a
naliz
ės s
vori
ai (n
=10
49)
Tab
le 2
. Fac
tor L
oadi
ngs
in th
e Va
rim
ax R
otat
ed F
acto
r Mat
rix
for t
he A
dole
scen
t Psy
chol
ogic
al F
unct
ioni
ng Q
uest
ionn
aire
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
101
2013, 13, 91–115 p.
skal
ės /
Teig
inia
i
Fakt
oria
i Te
igin
io
ir sk
alės
ko
relia
cija
12
34
56
Soci
alia
i ada
ptyv
us e
lges
ys
1.El
giuo
si ta
ikia
i.–0
,087
0,62
70,
190
0,20
80,
089
–0,0
540,
627
2.Su
pykę
s tva
rdau
si (n
erėk
iu, n
esim
ušu
ar p
an.).
–0,0
110,
587
0,09
80,
117
0,13
7–0
,118
0,53
1
3.M
ano
elge
sys v
iešo
se v
ieto
se y
ra p
riim
tinas
apl
inki
niam
s.–0
,036
0,52
60,
309
0,19
00,
057
–0,1
090,
582
4.Su
gebu
suva
ldyt
i sav
o no
rus,
jei j
ų pa
tenk
inti
nėra
gal
imyb
ės.
–0,0
280,
521
0,02
90,
069
0,08
7–0
,101
0,41
3
5.At
sarg
iai e
lgiu
osi s
u ap
linki
nių
daik
tais
, ste
ngiu
osi j
uos s
au-
goti.
–0,0
230,
511
0,13
50,
234
–0,0
44–0
,242
0,53
3
6.Sa
kau
tiesą
.–0
,004
0,50
60,
152
0,12
80,
081
–0,0
670,
477
7.El
giuo
si a
pgal
vota
i, įv
ertin
u ga
limas
pas
ekm
es.
–0,0
250,
488
0,14
80,
081
0,18
3–0
,125
0,46
7
8.La
ikau
si d
uotų
paž
adų.
–0,0
050,
480
0,15
60,
141
0,04
50,
112
0,42
0
9.Į k
ritin
es p
asta
bas r
eagu
oju
be p
ykči
o, n
eįsi
žeid
žiu.
–0,0
060,
477
0,08
4–0
,009
0,45
1–0
,100
0,43
7
10.
Įsik
laus
au į
tai,
ką m
an sa
ko a
plin
kini
ai.
0,02
60,
471
0,11
70,
315
0,08
1–0
,137
0,52
5
11.
Su a
plin
kini
ais k
albu
man
dagi
ai, p
agar
biai
.–0
,022
0,44
50,
108
0,25
70,
060
–0,1
990,
489
12.
Ger
ai su
tariu
su d
augu
ma
aplin
kini
ų.
–0,0
570,
441
0,13
30,
297
0,25
5–0
,025
0,49
9
13.
Papr
ašyt
as p
agal
bos s
utin
ku p
adėt
i.0,
028
0,39
90,
010
0,47
80,
005
–0,0
930,
455
14.
Nes
utar
imus
spre
ndži
u ai
škin
dam
asis
, kal
bėda
mas
api
e ta
i.–0
,046
0,39
10,
110
0,40
40,
077
0,08
30,
450
15.
Man
o el
gesy
s atit
inka
mok
yklo
s rei
kala
vim
us.
–0,0
440,
390
0,56
60,
194
0,07
3–0
,181
0,57
9
16.
Laik
ausi
mok
yklo
s tai
sykl
ių.
–0,0
130,
382
0,40
40,
266
0,04
3–0
,301
0,56
7
17.
Laik
ausi
nam
uose
nus
taty
tų ta
isyk
lių.
0,00
50,
371
0,20
50,
257
0,14
8–0
,255
0,49
3
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
102
skal
ės /
Teig
inia
i
Fakt
oria
i Te
igin
io
ir sk
alės
ko
relia
cija
12
34
56
Pris
itai
kym
as m
okyk
loje
1.M
okyt
ojai
pat
enki
nti m
ano
mok
ymus
i.0,
071
0,15
90,
808
0,13
90,
136
0,01
20,
721
2.M
okau
si g
erai
arb
a la
bai g
erai
.0,
050
0,18
50,
776
0,05
30,
106
-0,0
370,
677
3.Tė
vai /
glo
bėja
i pat
enki
nti m
ano
mok
ymus
i.0,
020
0,14
90,
772
0,10
10,
242
–0,0
250,
697
4.At
lieku
vis
us m
okyt
ojų
skirt
us n
amų
darb
us.
0,09
00,
146
0,66
40,
209
0,04
2–0
,223
0,65
2
5.M
ano
elge
sys a
titin
ka m
okyk
los r
eika
lavi
mus
.–0
,044
0,39
00,
566
0,19
40,
073
–0,1
810,
639
6.Su
sido
roju
su m
okym
osi k
rūvi
u.–0
,017
0,23
20,
552
0,09
10,
191
–0,0
890,
544
7.M
okyk
lą la
nkau
nep
rieka
ištin
gai.
0,05
30,
157
0,54
10,
074
0,07
1–0
,296
0,52
6
8.La
ikau
si m
okyk
los t
aisy
klių
.–0
,013
0,38
20,
404
0,26
60,
043
–0,3
010,
533
rūpe
stin
gas
elge
sys
1.St
engi
uosi
pag
uost
i kitu
s, ka
i jie
ms b
loga
i.–0
,025
0,27
80,
101
0,67
2–0
,030
0,03
00,
602
2.Le
idži
uosi
pag
uodž
iam
as, n
eats
tum
iu.
0,01
40,
092
0,14
70,
669
0,22
0–0
,151
0,59
0
3.Rū
pinu
osi,
klau
siu
apie
kitų
savi
jaut
ą, su
nkum
us.
–0,0
130,
298
0,05
10,
630
–0,0
070,
051
0,56
7
4.Ka
sdie
nėje
vei
kloj
e ar
mok
sluo
se iš
kilu
s sun
kum
ams p
raša
u pa
galb
os.
0,02
9–0
,041
0,23
70,
581
0,28
3–0
,219
0,50
0
5.Rū
pinu
osi n
e vi
en sa
vo, b
et ir
kitų
žm
onių
por
eiki
ais,
inte
resa
is.
0,01
30,
337
0,07
10,
568
–0,0
510,
028
0,53
3
6.Ka
sdie
nėje
vei
kloj
e es
ant r
eika
lui s
iūla
u sa
vo p
agal
bą.
0,00
90,
348
0,02
80,
567
0,00
3–0
,023
0,54
3
7.Ar
timie
siem
s pas
ipas
akoj
u ap
ie sa
vo rū
pesč
ius.
–0,0
21–0
,031
0,22
50,
507
0,25
7–0
,236
0,42
6
8.Pa
praš
ytas
pag
albo
s sut
inku
pad
ėti.
0,02
80,
399
0,01
00,
478
0,00
5–0
,093
0,47
9
9.Es
ant r
eika
lui i
šsak
au sa
vo n
uom
onę.
–0,0
480,
248
0,13
80,
431
0,23
50,
287
0,44
0
10.
Nes
utar
imus
spre
ndži
u ai
škin
dam
asis
, kal
bėda
mas
api
e ta
i.–0
,046
0,39
10,
110
0,40
40,
077
0,08
30,
465
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
103
2013, 13, 91–115 p.
skal
ės /
Teig
inia
i
Fakt
oria
i Te
igin
io
ir sk
alės
ko
relia
cija
12
34
56
Pasi
tikė
jimas
sav
imi
1.Pa
sitik
iu sa
vim
i, sa
vo jė
gom
is.
–0,0
270,
143
0,15
50,
113
0,71
9–0
,014
0,61
2
2.Ve
rtin
u sa
ve, d
žiau
giuo
si sa
vo p
asie
kim
ais.
0,04
20,
120
0,35
50,
113
0,69
6–0
,011
0,62
7
3.Es
u pa
tenk
inta
s sav
imi t
okiu
, kok
s esu
.–0
,043
0,07
60,
030
0,04
50,
695
–0,1
000,
483
4.Į n
esėk
mes
kas
dien
ėje
veik
loje
reag
uoju
ram
iai,
savi
mi
nenu
sivi
liu.
–0,0
410,
335
0,16
7–0
,026
0,62
40,
005
0,59
4
5.Be
ndra
uju
su a
plin
kini
ais l
aisv
ai, n
esut
rinku
.–0
,045
0,25
20,
067
0,16
70,
514
0,07
40,
428
6.Į k
ritin
es p
asta
bas r
eagu
oju
be p
ykči
o, n
eįsi
žeid
žiu.
–0
,006
0,47
70,
084
–0,0
090,
451
–0,1
000,
466
Nea
dapt
yvus
elg
esys
1.Va
rtoj
u al
koho
lį.–0
,096
–0,1
29–0
,263
–0,0
11–0
,029
0,63
90,
455
2.Rū
kau.
–0,0
19–0
,127
–0,3
180,
000
0,04
80,
598
0,41
7
3.Pr
ie su
augu
siųj
ų ke
ikiu
osi.
–0,0
19–0
,294
–0,1
35–0
,049
–0,0
640,
488
0,38
5
4.At
sika
lbin
ėju.
0,00
1–0
,337
–0,0
80–0
,023
–0,1
590,
464
0,35
5
5.Pa
skut
inio
mėn
esio
laik
otar
py m
ėgin
au n
usiž
udyt
i.0,
021
–0,0
160,
022
–0,0
67–0
,001
0,36
20,
200
6.Pr
ovok
uoju
kon
flikt
us.
0,15
7–0
,273
–0,0
060,
056
–0,0
400,
291
0,22
1
Į ska
les
neįt
rauk
ti te
igin
iai
1.Ki
tų k
ompl
imen
tai a
r dov
anos
man
e tr
ikdo
.0,
058
0,24
5–0
,046
–0,2
07–0
,317
0,21
0–0
,171
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
104
Sudarytų skalių turinio analizė parodė, kad, kaip ir buvo tikėtasi, į skirtingas skales pateko teiginiai, atspindintys priešingus psicholo-ginio funkcionavimo polius – dvi skalės apima teiginius, atspindinčius neadaptyvaus, likusios keturios – adaptyvaus funkcionavimo požymius. Taigi, remiantis faktorių analize, buvo sudarytos šešios paauglio psicho-loginio funkcionavimo skalės, kurių įverčiai apskaičiuojami susumavus atsakymų į skalių teiginius balus.
1) Neadaptyvus elgesys (6 teiginiai; mažiausias galimas skalės įver-tis 6, didžiausias – 30). Į šią skalę įeina dalis teiginių iš pirminės klausimyno versijos neadaptyvaus elgesio skalės ir vertina prisitaikymą sunkinančias destruktyvaus elgesio apraiškas, kaip agresyvus / įžūlus elgesys, alkoho-lio vartojimas, rūkymas bei mėginimas žudytis.
2) Socialiai adaptyvus elgesys (17 teiginių; mažiausias galimas skalės įvertis 17, didžiausias – 85). Šią skalę sudaro likę pirminės klausimyno versijos neadaptyvaus elgesio skalės teiginiai, atspindintys sėkmingą prisitaikymą rodančias elgesio apraiškas – savikontrolę, taikumą, suta-rimą su aplinkiniais, taisyklių paisymą.
3) Emociniai sunkumai (11 teiginių; mažiausias galimas skalės įver-tis 11, didžiausias – 55). Atnaujinus klausimyną skalės struktūra ir pava-dinimas nepakito. Skalė matuoja pastaruoju metu patiriamus paauglio pablogėjusios nuotaikos, nerimastingumo bei padidėjusio jautrumo požymius.
4) Prisitaikymas mokykloje (8 teiginiai; mažiausias galimas skalės įvertis 8, didžiausias – 40). Atnaujinus klausimyną skalės struktūra iš esmės nepakito, tačiau pavadinime buvo atsisakyta žodžio „sunkumai“, nes visi teiginiai formuluoti per elgesio ar rezultato, atspindinčio adap-tyvų funkcionavimą, buvimą. Skalė atspindi paauglio mokymosi rezul-tatus paties paauglio, tėvų bei mokytojų vertinimu, mokyklos taisyklių laikymąsi, susidorojimą su mokymosi krūviu.
5) Rūpestingas elgesys (10 teiginių; mažiausias galimas skalės įver-tis 10, didžiausias – 50). Iki klausimyno atnaujinimo skalė vadinosi „Socia-linis nusišalinimas“ ir, nors skalės struktūra iš esmės nepakito, ji buvo pervadinta, nes matuoja du pagrindinius aspektus: paauglio veiksmus, atspindinčius rūpinimąsi kitais, bei rūpesčio ir pagalbos iš kitų priėmimą ir siekimą.
6) Pasitikėjimas savimi (6 teiginiai; mažiausias galimas skalės įvertis 6, didžiausias – 30). Skalės struktūra atnaujinus klausimyną išliko beveik
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
105
2013, 13, 91–115 p.
identiška. Skalė matuoja paauglio pasitikėjimą bei pasitenkinimą savimi, savo pasiekimų vertinimą, laisvumą bendraujant su kitais.
Skalių pavadinimai parinkti atsižvelgus į skales sudarančių teigi-nių, turinčių didžiausią svorį faktorių struktūroje, turinį. Atkreipiame dėmesį, kad didesni emocinių sunkumų bei neadaptyvaus elgesio skalių įverčiai atspindi problemiškesnį funkcionavimą matuojamose srityse, o didesni likusių skalių įverčiai – adaptyvesnį funkcionavimą matuojamose srityse.
Atnaujinto klausimyno psichometrinės charakteristikos. Siek-dami įvertinti sudarytų skalių psichometrines charakteristikas, pirmiau-sia atlikome skalių patikimumo analizę: taikėme du kriterijus – Cronbach alpha koeficientą ir teiginio koreliacijos su bendru skalės įverčiu dydį. 2 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad visų į skales įtrauktų teiginių kore-liacijos su bendrais skalių įverčiais yra pakankamai didelės. 3 lentelėje pateikti skalių vidinio suderinamumo analizės rezultatai atskleidžia, kad Cronbach alpha reikšmės svyruoja nuo 0,60 iki 0,94. Vienintelės atnau-jinus klausimyną naujai sudarytos neadaptyvaus elgesio skalės vidinis suderinamumas yra mažesnis už kitų skalių, tačiau gali būti laikomas patenkinamu ir pakankamu, kad skalė būtų naudojama skirtumams tarp grupių atskleisti. Likusių skalių vidinio suderinamumo koeficientai yra artimi ar viršija 0,8, tad skalės gali būti naudojamos individualiam įvertinimui. Reikia pastebėti, kad po atnaujinimo iš esmės nepakitusių skalių vidinio suderinamumo koeficientų reikšmės yra ryškiai didesnės nei atitinkamų skalių iki klausimyno atnaujinimo. Tokią išvadą galima daryti, nes skalių vidinio suderinamumo koeficientų pasikliautinųjų intervalų viršutinės ribos nesipina su klausimyno iki atnaujinimo ati-tinkamų skalių vidinio suderinamumo koeficientų viršutinėmis ribomis (3 lentelė).
4 lentelėje pateikti klausimyno testo–retesto rezultatai rodo pakan-kamai didelį vertinimo stabilumą. Rezultatai taip pat atskleidžia, kad atnaujinto klausimyno skalių vertinimo stabilumas yra didesnis nei atitin-kamų skalių iki atnaujinimo. Pirmo ir antro tyrimų testo–retesto korelia-cijos koeficientų palyginimas, naudojant Fišerio transformacijos kriterijų, atskleidė, kad prisitaikymo mokykloje, rūpestingo elgesio ir pasitikėjimo savimi skalių koreliacijos koeficientai atnaujinus klausimyną buvo statis-tiškai reikšmingai didesni (p<0,05).
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
106
3 lentelė. Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių vidinis suderinamumas (Cronbach alpha ir pasikliautinieji intervalai) iki (I tyrimas) klausimyno atnaujinimo ir jį atnaujinus (II tyrimas)
Table 3. The internal consistency reliability of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire (Cronbach alpha and its’ confidence intervals) before and after the questionnaire revision
neadaptyvus elgesys Emociniai sunkumai
Prisitaikymo mokykloje sunkumai
socialinis nusišalini-mas
savęs vertinimo sunkumai
I tyrimasN=2430 0,737
0,814[0,804; 0,825]
0,797[0,784; 0,808]
0,707[0,691; 0,725]
0,634[0,611; 0,656]
neadap-tyvus elgesys
socialiai adaptyvus elgesys
Emociniai sunkumai
Prisitaikymas mokykloje
Rūpestingas elgesys
Pasitikėji-mas savimi
II tyrimasN=1049 0,598 0,872
0,942[0,907; 0,922]
0,869[0,857; 0,881]
0,826[0,810; 0,841]
0,784[0,763; 0,804]
4 lentelė. Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių testo–retesto koreliacinė analizė iki (I tyrimas) klausimyno atnaujinimo ir jį atnaujinus (II tyrimas)
Table 4. The test-retest reliability of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire before and after the questionnaire revision
Testas–retestas
neadaptyvus elgesys Emociniai sunkumai
Prisitai-kymo mokykloje sunkumai
socialinis nusišalini-mas
savęs vertinimo sunkumai
I tyrimasn=157
r 0,763 0,677 0,781 0,577 0,578p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Testas – retestas
neadapty-vus elgesys
socialiai adaptyvus elgesys
Emociniai sunkumai
Prisitai-kymas mokyk loje
Rūpestin-gas elgesys
Pasiti-kėjimas savimi
II tyrimasn=176
r 0,802 0,745 0,761 0,860 0,795 0,713p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Siekiant atskleisti klausimyno jautrumą skirtumams tarp grupių nustatyti, buvo palyginti klausimyno skalių vidutiniai įverčiai tarp lyties ir amžiaus grupių. 5 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad mergaičių gru-pėje išryškėja didesni emociniai sunkumai nei berniukų grupėje, tačiau
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
107
2013, 13, 91–115 p.
mergaitėms būdingas stipriau išreikštas socialiai adaptyvus bei rūpestin-gas elgesys ir geresnis prisitaikymas mokykloje.
5 lentelė. Paauglių psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių vidurkių palyginimas tarp berniukų (n=472) ir mergaičių (n=577) grupių
Table 5. The comparison of mean scores of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire scales’ between boys (n=472) and girls (n=577) groups
skalės Berniukai Mergaitės t p
x st. n. x st. n.
Neadaptyvus elgesys 10,7 3,3 10,4 3,0 1,61 0,124
Emociniai sunkumai 27,3 13,3 29,6 12,8 –2,85 0,004
Socialiai adaptyvus elgesys 64,6 9,4 68,3 8,9 –6,55 <0,001
Prisitaikymas mokykloje 28,7 5,9 31,4 5,7 –7,515 <0,001
Rūpestingas elgesys 33,5 6,5 38,1 6,0 –11,85 <0,001
Pasitikėjimas savimi 22,9 4,2 22,5 4,4 1,53 0,126
Analizuojant paauglių psichologinio funkcionavimo skirtumus tarp skirtingo amžiaus grupių (6 lentelė) buvo atlikta vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA (visų skalių dispersijos nelygios (p<0,05), tad naudotas ANOVA post hock Games-Howell kriterijus).
6 lentelė. Paauglių psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių vidurkių palyginimas tarp 12–13 (n=493), 14–16 (n=397) ir 17–18 (n=158) metų paauglių grupių
Table 6. The comparison of mean scores of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire scales’ between 12-13 (n=493), 14-16 (n=397) and 17-18 (n=158) years age groups
skalės 12–13 m. 14–16 m. 17–18 m. p1-2
p1-3
p2-3
Neadaptyvus elgesys 9,8 11,2 11,3 <0,001 <0,001 0,973
Emociniai sunkumai 31,8 26,9 22,2 <0,001 <0,001 <0,001
Socialiai adaptyvus elgesys 67,4 65,6 67,3 0,015 0,984 0,038
Prisitaikymas mokykloje 32,0 28,9 27,9 <0,001 <0,001 0,162
Rūpestingas elgesys 36,9 35,3 35,1 0,001 0,002 0,899
Pasitikėjimas savimi 23,2 22,2 22,3 0,002 0,033 0,921
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
108
Gauti rezultatai atskleidžia keletą dėsningumų. Neadaptyvus elge-sys būdingesnis vyresnio nei jaunesnio amžiaus paaugliams (F=27,56, p<0,001). Pagal neadaptyvaus elgesio išreikštumą 12–13 metų paaugliai statistiškai reikšmingai skyrėsi tiek nuo 14–16, tiek ir nuo 17–18 metų paauglių – jiems būdinga silpnesnė neadaptyvaus elgesio išraiška. 14–16 bei 17–18 metų paauglių grupės pagal neadaptyvaus elgesio išreikštumą nesiskyrė. Vertinant emocinius sunkumus, stebima ryški ten-dencija sunkumams su amžiumi mažėti (F=40,36, p<0,001). Visos tirtos paauglių amžiaus grupės reikšmingai skyrėsi viena nuo kitos pagal emo-cinių sunkumų išreikštumą – didžiausias išreikštumas stebimas jauniau-sių paauglių grupėje, mažiausias – vyriausių paauglių grupėje. Dar viena ryški tendencija – prisitaikymas mokykloje yra sėkmingesnis jauniausių paauglių grupėje (F=46,33, p<0,001) ir su amžiumi statistiškai reikš-mingai blogėja, t. y. 14–16 ir 17–18 metų paauglių grupėse sėkmingo prisitaikymo mokykloje požymių yra mažiau nei 12–13 metų paauglių grupėje. Analogiškos tendencijos stebimos ir vertinant pasitikėjimą savimi (F=6,78, p=0,001) bei rūpestingo elgesio (F=8,35, p<0,001) pasi-reiškimą – jauniausių paauglių grupėje šių funkcionavimo rodiklių išraiš-kos yra didžiausios, rodančios adaptyvesnį psichologinį funkcionavimą nei vyresnėse paauglių grupėse. Galiausiai, socialiai adaptyvus elgesys (F=4,58, p=0,010) stipriausiai išreikštas jauniausių ir vyriausių paauglių grupėse, o 14–16 metų paaugliams toks elgesys mažiau būdingas.
Paprastai analizuojant psichologinio funkcionavimo ar adaptacijos vertinimo metodų jautrumą skirtumams tarp grupių, be amžiaus ir lyties atsižvelgiama ir į skirtumus tarp klinikinės ir neklinikinės grupių. Toks palyginimas buvo atliktas prieš klausimyno atnaujinimą ir atskleidė ryš-kius bei dėsningus šių grupių skirtumus. Šiuo tyrimu tirti tik bendrojo lavinimo mokiniai, tad nebuvo galimybių išskirti klinikinės grupės. Todėl, remiantis tyrimų (Hoffmann, 2006; VanderValk, Spruijt, de Goede, Maas, Meeus, 2005), atkleidžiančių didesnes psichologines problemas tarp nepilnose šeimose gyvenančių paauglių, buvo nuspręsta patyrinėti šei-mos statuso ryšį su paauglių psichologiniu funkcionavimu (žr. 7 lentelę).
Lyginant abiejų grupių psichologinio funkcionavimo skalių vidur-kius, pastebima tendencija, atskleidžianti adaptyvesnį su abiem tėvais gyvenančių paauglių psichologinį funkcionavimą. Dviejose skalė-se – prisitaikymo mokykloje bei pasitikėjimo savimi – gauti statistiškai
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
109
2013, 13, 91–115 p.
reikšmingi skirtumai tarp grupių, o socialiai adaptyvaus elgesio atveju skirtumas tarp grupių yra gana didelis ir artimas statistiškai reikšmingam skirtumui.
7 lentelė. Paauglių psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių vidurkių palyginimas tarp paauglių, gyvenančių su abiem tėvais (n=752) ir su vienu iš tėvų (n=266), grupių
Table 7. The comparison of mean scores of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire scales’ between adolescents living in the intact (n=752) and single-parent (n=266) family groups
Skalės Gyvena su abiem tėvais
Gyvena su vienu iš tėvų t p
X St. n. X St. n.Neadaptyvus elgesys 10,4 3,0 10,7 3,2 –1,45 0,149Emociniai sunkumai 28,7 13,3 28,4 12,4 0,32 0,748Socialiai adaptyvus elgesys 67,0 9,2 65,9 9,3 1,79 0,074Prisitaikymas mokykloje 30,1 6,0 29,4 5,6 2,83 0,005Rūpestingas elgesys 36,2 6,7 35,5 6,4 1,55 0,121Pasitikėjimas savimi 22,9 4,3 22,2 4,4 2,25 0,025
APIBENdrINIMAS
Straipsnyje pristatoma klausimyno, skirto paauglių psichologiniam funkcionavimui vertinti, atnaujinimo procedūra bei psichometrinės cha-rakteristikos. Atnaujinant klausimyną teiginių atsakymų vertinimo sis-tema buvo pakeista iš dichotominės į penkių balų Likerto skale pagrįstą vertinimo sistemą ir pakoreguotos 9 teiginių formuluotės. Atlikus fakto-rių analizę, klausimynas buvo sutrumpintas iki 53 teiginių (ankstesnėje versijoje buvo 54), sudarytos 6 skalės (ankstesnėje versijoje buvo 5), pakoreguoti kai kurių skalių bei paties klausimyno pavadinimai.
Kuriant pirminę klausimyno versiją, siekta sudaryti metodą, kuris vertintų ne paauglio psichopatologijos apraiškas, o kasdienio funkcio-navimo sunkumus, kaip paauglio prisitaikymo ir adaptacijos vidiniame bei išoriniame pasaulyje rezultatą (Pakrosnis, Čepukienė, 2009). Vis dėlto dauguma klausimyno teiginių buvo suformuluoti taip, kad atspindėtų adaptyvaus funkcionavimo požymius. Laikytasi nuostatos, jog šių teigia-mų požymių nebuvimas atspindi sunkumus, kurių „hipotetinis“ buvimas
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
110
ir matuotas (t. y. buvo sumuojamas gero funkcionavimo požymių nebu-vimas traktuojant, kad didėjanti skalių suma išreiškia didesnius funkcio-navimo tiriamoje srityje sunkumus). Likusieji teiginiai atspindėjo neadap-tyvaus funkcionavimo apraiškas, kurių buvimas buvo sumuojamas ir tie-siogiai traktuojamas kaip funkcionavimo sunkumai. Pirminės klausimyno versijos faktorių analizės pagrindu sudarytos skalės, autorių nuomone, matavo paauglių psichologinio funkcionavimo sunkumus, nors į skales įėjo ir teigiamą, ir neigiamą funkcionavimą žymintys teiginiai. Atnauji-nant klausimyną, remtasi pozityvios raidos teorija (Lerner, Dowling, An-derson, 2003), kuri pabrėžia adaptyvaus funkcionavimo rodik lių svarbą vertinant paauglių raidos trajektoriją. Atnaujinto klausimyno tiriančioji faktorių analizė patvirtino keltą prielaidą, jog klausimynas leidžia įver-tinti ne tik psichologinio funkcionavimo sunkumus, kaip buvo numaty-ta kuriant pirminę klausimyno versiją, bet ir adaptyvaus funkcionavimo požymius: skirtingus funkcionavimo polius atspindintys požymiai buvo sugrupuoti į skirtingus faktorius. Galimybė įvertinti abu funkcionavimo polius leidžia spręsti ne tik apie paauglio sunkumus, bet ir apie plates-nį funkcionavimo kontekstą – taip atlieptos pastarąjį dešimtmetį raidos psichologijoje vyraujančios tendencijos (Gestsdóttir, Lerner, 2007; Gu-erra, Bradshaw, 2008; Lerner, Dowling, Anderson, 2003). Atsižvelgiant į tai, kad atnaujintas klausimynas matuoja tiek gero, tiek blogo funkci-onavimo požymius, nuspręsta iš pavadinimo pašalinti sunkumų sąvoką ir atnaujintą klausimyną pavadinti Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynu. Taip pat buvo peržiūrėti ir pakoreguoti skalių pavadinimai, kad atspindėtų tą funkcionavimo polių, kurio apraiškas skalė matuoja. Tad adaptyvaus funkcionavimo polių vertina socialiai adaptyvaus elge-sio, prisitaikymo mokykloje, rūpestingo elgesio, pasitikėjimo savimi ska-lės, o neadaptyvaus funkcionavimo – neadaptyvaus elgesio ir emocinių sunkumų skalės.
Apibendrinant atnaujinto klausimyno psichometrinių charakteris-tikų analizės rezultatus, galima pastebėti, kad atnaujinta klausimyno ver-sija pasižymi geromis psichometrinėmis charakteristikomis, kurios yra geresnės nei pirminės klausimyno versijos: klausimyno faktorių struktūra paaiškina didesnį duomenų išsibarstymo procentą, į faktorius įeinantys teiginiai turi didesnius svorius, skalių vidinio suderinamumo koeficiento reikšmės yra didesnės, vertinimo stabilumo rodikliai – didesni.
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
111
2013, 13, 91–115 p.
Rezultatai taip pat parodė, kad klausimynas jautrus skirtumams tarp grupių vertinti ir atskleidžia bendrus su paauglių amžiumi, lytimi ir šei-mos statusu susijusius psichologinio funkcionavimo dėsningumus.
Lyties grupių palyginimo rezultatai atspindi bendrus dėsningumus, nustatytus paauglystės psichologinių ypatumų tyrimais, kurie rodo, kad mergaitėms, palyginti su berniukais, būdingas geresnis socialinis prisitaikymas bei emocinės paramos siekimas, taip pat mažesni elgesio sunkumai, bet didesni emociniai sunkumai (Galambos, 2004; Malinaus-kienė, Žukauskienė, 2007; O’Connor ir kt., 2011). Analizuojant rezultatus amžiaus atžvilgiu, nustatyta, kad jauniausiems paaugliams būdingas geresnis psichologinis funkcionavimas nei vyresniems, išskyrus emo-cinių sunkumų pasireiškimą – tyrimas atskleidė emocinių sunkumų mažėjimo su amžiumi tendenciją. Iš esmės gautieji rezultatai atspindi bendriausius paauglių psichikos sveikatos tyrimų rezultatų dėsningu-mus (Farington, 2004; O’Connor ir kt., 2011), teigiančius, kad su amžiumi stebima neadaptyvaus elgesio išreikštumo bei dažnumo didėjimo ten-dencija. Susidomėjimą kelia gauti rezultatai, atskleidžiantys emocinių sunkumų mažėjimą su amžiumi, nes daugelis užsienio autorių pastebi paauglių emocinių sutrikimų paplitimo didėjimo su amžiumi tenden-ciją. Vis dėlto paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas labiau skirtas pablogėjusios nuotaikos bei emocinio labilumo apraiškoms, o ne sutrikimams įvertinti. Paauglystės tarpsnį tyrinėjantys mokslininkai (Gra-ber, 2004) pastebi, kad šio laikotarpio pradžioje dėl fiziologinių pokyčių stebimas ryškesnis emocinis dirglumas bei nuotaikų kaita, mažėjantys su amžiumi. Kita vertus, panašias emocinių sunkumų mažėjimo su amžiumi tendencijas tarp 14–16 metų Lietuvos paauglių pastebėjo ir O. Malinaus-kienė su R. Žukauskiene (2007). Mūsų rezultatai taip pat atitinka bendras šeimos statuso ir paauglių psichologinio funkcionavimo bei adaptaci-jos sunkumų tyrimų tendencijas, atskleidžiančias didesnius sunkumus nepilnose šeimose gyvenančių paauglių grupėje (Hoffmann, 2006; Van-derValk ir kt., 2005).
Atnaujinus klausimyną ir atsiradus galimybei vertinti ir adaptyvaus, ir neadaptyvaus paauglių psichologinio funkcionavimo požymius, kyla klausimas, kaip remiantis šiuo klausimynu vertinti atskiro paauglio funk-cionavimo adaptyvumą, t. y. kaip galėtų būti apibūdinamas maksimaliai adaptyvus ir neadaptyvus paauglio funkcionavimas. Remiantis pozity-vios raidos teorija, jos šviesoje atliekamų tyrimų ir šio tyrimo rezultatais,
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
112
paauglio funkcionavimą tam tikra prasme galima traktuoti kaip kontinu-umą, kurio viename poliuje yra maksimaliai išreikšti adaptyvaus, kitame – neadaptyvaus funkcionavimo požymiai (Gestsdóttir, Lerner, 2007). Tad idealų paauglio psichologinį funkcionavimą teoriškai galima apibūdinti kaip maksimalią adaptyvaus ir minimalią neadaptyvaus funkcionavimo rodiklių išraišką ir, atvirkščiai, probleminį funkcionavimą – kaip minimalią adaptyvaus ir maksimalią neadaptyvaus funkcionavimo rodiklių išraišką. Tokiu atveju gali kilti klausimas, ką apie paauglio psichologinį funkcio-navimą galima pasakyti tada, kai jam būdingi maksimalūs ir adaptyvaus, ir neadaptyvaus funkcionavimo įverčiai arba minimalūs ir adaptyvaus, ir neadaptyvaus funkcionavimo įverčiai. Remiantis funkcionavimo kaip kontinuumo idėja, tokią situaciją būtų sunku interpretuoti. Vis dėlto kitų autorių tyrimo rezultatai atskleidžia stiprią neigiamą koreliaciją tarp adaptyvaus ir neadaptyvaus funkcionavimo rodiklių (Gestsdóttir, Lerner, 2007; Guerra, Bradshaw, 2008; Sun, Shek, 2012), o tai sumažina tokios teorinės situacijos galimybę. Žinoma, tam reikia papildomų tyrimų, tačiau psichologinio funkcionavimo, kaip kontinuumo, idėja gali būti perspektyvi tyrinėjant paauglių psichologinį funkcionavimą ir įprasmina klausimyno, apimančio adaptyvaus ir neadaptyvaus funkcionavimo požymių vertinimą, tolesnį vystymą. Viena iš klausimyno, kuris atitiktų psichologinio funkcionavimo kaip kontinuumo idėją, vystymo krypčių galėtų būti požymių, galinčių papildyti esamus ir leidžiančių dar išsa-miau įvertinti psichologinį funkcionavimą, paieškos.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad klausimyno atnaujinimas pasi-teisino: faktorių struktūra tapo aiškiau interpretuojama ir pagrindžiama teoriškai (leidžia kalbėti apie funkcionavimo poliškumą), klausimyno vidinio patikimumo bei vertinimo stabilumo rodikliai tapo geresni, atsi-rado galimybė įvertinti paauglio psichologinio funkcionavimo pokyčius per laiką, klausimynas išliko trumpas, tačiau vertina gana platų funkcio-navimo požymių spektrą.
Vis dėlto, siekiant galutinai pagrįsti klausimyno patikimumą ir pritai-kyti individualiam vertinimui, ateityje reikėtų sudaryti skalių normatyvus, remiantis Lietuvos atsitiktinės reprezentatyvios paauglių imties bei klini-kinės grupės tyrimo rezultatais. Būtų tikslinga atlikti ir patvirtinančiąją faktorių analizę. Ne mažiau svarbu atlikti klausimyno konstrukcinio vali-dumo tyrimą. Reikia paminėti, kad, vertinant pirminės klausimyno versi-jos psichometrines charakteristikas (Pakrosnis, Čepukienė, 2009), buvo
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
113
2013, 13, 91–115 p.
atlikta ir konstrukcinio validumo analizė, patvirtinusi, jog klausimynas tinkamas sunkumams vertinti. Tačiau atnaujintas klausimynas vertina ir adaptyvaus funkcionavimo požymius, tad vertėtų šią analizę pakartoti.
literatūraAchenbach, T. M., Dumenci, L. (2001). Advances in Empirically Based Assessment:
Revised Cross-Informant Syndromes and New DSM-Oriented Scales for the CBCL, YSR, and TRF: Comment on Lengua, Sadowksi, Friedrich, and Fisher. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 69 (4), 699–702.
Allison, K. W., Edmonds, T., Wilson, K., Pope, M., Farrell, A. D. (2011). Connecting Youth Violence Prevention, Positive Youth Development, and Community Mobilization. American Journal of Community Psychology, 48, 8–20.
Drolet, M., Arcand, I. (2013). Positive Development, Sense of Belonging, and Support of Peers among Early Adolescents: Perspectives of Different Actors. International Education Studies, 6 (4), 29–38.
Farrington, D. (2004). Conduct disorder, aggression and delinquency. In R. Lerner, L. Steinberg (Eds.), Handbook of adolescent psychology (p. 627–664). New Jersey: John Wiley & Sons Inc.
Galambos, N. L. (2004). Gender and gender role development in adolescence. In R. M. Lerner, L. Steinberg (Eds.), Handbook of adolescent psychology (p. 233–262). New Jersey: John Wiley & Sons Inc.
Gestsdóttir, S., Lerner, R. M. (2007). Intentional Self-Regulation and Positive Youth Development in Early Adolescence: Findings From the 4-H Study of Positive Youth Development. Developmental Psychology 43 (2), 508–521.
Gintilienė, G., Girdzijauskienė, S., Černiauskienė, D., Lesinskienė, S., Povilaitis, R., Pūras, D. (2004). Lietuviškas SDQ – standartizuotas mokyklinio amžiaus vaikų „Galių ir sunkumų klausimynas“. Psichologija, 29, 88–105.
Goodman, R. (2001). Psychometric properties of the Strengths and Difficulties Questionnaire. Journal of American Academic Adolescent Psychiatry, 40, 17–24.
Guerra, N. G., Bradshaw, C. P. (2008). Linking the prevention of problem behaviors and positive youth development: Core competencies for positive youth development and risk prevention. In N. G. Guerra, C. P. Bradshaw (Eds.), Core competencies to prevent problem behaviors and promote positive youth development. New Directions for Child and Adolescent Development, 122, 1–17.
Hoffmann, J. P. (2006). Family Structure, Community Context, and Adolescent Problem Behaviors. Journal of Youth and Adolescence, 35, 867–880.
Ivanova, M. Y., Achenbach, T. M., Rescorla, L. A., Dumenci, L., Almqvist, F., Bilen-berg, N., et al. (2007). The Generalizability of the Youth Self-Report Syndrome Structure in 23 Societies. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 75 (5), 729–738.
Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė
114
Lerner, R. M., Dowling, E. M., Anderson, P. M. (2003). Positive youth development: Thriving as a basis of personhood and civil society. Applied Developmental Science, 7, 172–180.
Malinauskienė, O., Žukauskienė, R. (2007). Paauglių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajos ir pokyčiai per trejus metus: amžiaus ir lyties ypatumai. Psichologija, 35, 19–31.
O’Connor, M., Sanson, A., Hawkins, M. T., Letcher, P., Toumbourou, J. W., Smart, D., Vassallo, S., Olsson, C. A. (2011). Predictors of Positive Development in Emerging Adulthood. Journal of Youth and Adolescence, 40, 860–874.
Petegem, S. V., Beyers, W., Vansteenkiste, M., Soenens, B. (2012). On the Association Between Adolescent Autonomy and Psychosocial Functioning: Examining Decisional Independence From a Self-Determination Theory Perspective. Developmental Psychology, 48 (1), 76–88.
Pakrosnis, R., Čepukienė, V. (2009). Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimynas: sudarymas ir pirminė psichometrinė analizė. Tarptautinis psichologijos žurnalas: Biopsichosocialinis požiūris, 3, 9–32.
Sun, R. C. F., Shek, D. T. L. (2012). Positive Youth Development, Life Satisfaction and Problem Behaviour Among Chinese Adolescents in Hong Kong: A Replication. Social Indicators Research, 105, 541–559.
VanderValk, I., Spruijt, E., de Goede, M., Maas, C., Meeus, W. (2005). Family Structure and Problem Behavior of Adolescents and Young Adults: A Growth-Curve Study. Journal of Youth and Adolescence, 34 (6), 533–546.
Žukauskienė, R., Kajokienė, I. (2006). CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimas naudojant 6-18 metų Lietuvos vaikų imties duomenis. Psichologija, 33, 31–45.
AdolESCENT PSYCHologICAl FUNCTIoNINg QUESTIoNNAIrE: rEVISIoN ANd PSYCHoMETrIC ProPErTIES
Rytis Pakrosnis, Viktorija ČepukienėVytautas Magnus University, Lithuania
Abstract. Background. In the recent literature, devoted to the psychology of adolescence, a new tendency evolves to focus on the factors and indicators of the positive development, rather than only on the risk factors for problematic development. Nevertheless, the lack of measures which would not be based on the pathology perspective and at the same time assessing the broad spectrum of the adolescents’ everyday life functioning areas could be noted. The aim of the article is to present the revision process and psychometric properties of one of such methods – Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire (after revision – Adolescent Psychological Functioning Questionaire). Methods
International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris
115
2013, 13, 91–115 p.
and materials. The preliminary psychometric analysis (Pakrosnis, Čepukienė, 2009) leaded to the decision to replace the dichotomous scaling responses system, assessing the presence/absence of certain behaviors with the one based on the 5-point Likert scale, assessing the frequency of behaviors and allowing to use the questionnaire for measuring changes in the psychological functioning over time. This led to the need to correct formulation of some items and repeat the psychometric analysis of the revised questionnaire. For this purpose the data from 1049 adolescents (12-18 years) was collected. The factor analysis, internal consistency, test-retest analysis and comparisons between age, gender and family status groups were conducted. Results and conclusions. The new factor structure of 6 factors explains higher percent of total variance (48%) comparing to the previous one of 5 factors (29%) and allows evaluating not only psychological functioning difficulties (Non-adaptive behavior and Emotional difficulties scales), but indicators of good functioning as well (Socially adaptive behavior, Caring behavior, Adjustment at school, Self-confidence scales). Relying on such results and theoretical discussion provided in the article, the questionnaire was renamed eliminating the concept of “difficulties”. The psychometric analysis revealed that internal consistency and test-retest results of the scales improved comparing to those before the questionnaire revision. Besides, the questionnaire is sensitive to differences between groups. The conclusion can be made, that the revised questionnaire remains short (53 items), is valid, reliable and measures positive as well as negative aspects of adolescents’ psychological functioning.
keywords: psychological evaluation, questionnaire revision, adolescent psychological functioning questionnaire, psychometric analysis.
Gauta: 2013 04 19Priimta: 2013 10 07