konferencia tempusis proeqtis egidit · 2014-09-10 · (picqa). proeqti 2010 wels dafinansda....
TRANSCRIPT
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #8. oqtomberi. 2013.
C M Y K
oqtombris Tbili mziTa da sasiamovno
susxiT Segvegeba stumarTmoyvare ereva-
ni 2013 wlis 10 oqtombers. qalaqis gac-
noba erevnis matareblis sadguridan da-
viwyeT da gavagrZeleT erevnis samedici-
no universitetiT, sadac unda Catarebu-
liyo seminarebi umaRlesi ganaTlebis
xarisxis marTvisa da ganaTlebis interna-
cionalizaciis sferoSi gamocdilebis
gaziarebis mizniT. seminarze baTumis sa-
xelmwifo universiteti warmomadgenlo-
biTi delegaciiT gaxldiT, kerZod saga-
reo urTierTobaTa samsaxuris ufrosi
nana yurSubaZe, amave samsaxuris specia-
listi sofiko cqvitiniZe, teqnologiuri
fakultetis agroekologiisa da satyeo
saqmis departamentis ufrosi darejan
jaSi, socialur mecnierebaTa, biznesisa
da samarTalmcodneobis fakultetis xa-
risxis samsaxuris ufrosi asiko cincaZe
da sabunebismetyvelo mecnierebaTa da
jandacvis xarisxis uzrunvelyofis sam-
saxuris ufrosi leila axvlediani.
erevnis samedicino universitetis
pompezuri Senobis foieSi uamravi xalxi
ireoda, maT Soris saqarTvelodan iyvnen
Tbilisis, quTaisis da ilias saxelobis
saxelmwifo universitetebis, aseve, sa-
qarTvelos ganaTlebis xarisxis ganviTa-
rebis erovnuli centris TanamSromlebi.
mravlad iyo ucxoeli eqspertebi da som-
xeTis sxvadasxva universitetis adminis-
traciuli da akademiuri sferos warmo-
madgenlebi.
seminari gaxsna PICOA proeqtis koor-
dinatorma Jana Möhren-ma.
saqarTvelos delegacia seminaris mo-
nawileTa winaSe wardga swavla/swavlebis
xarisxis amaRlebisa da universitetebis
konkurentunarianobis gazrdisaTvis xa-
risxis uzrunvelyofis samsaxurebis mier
gaweuli samuSaoebis mokle mimoxilviT.
baTumis universitetis mxridan prezen-
taciaSi monawileobda leila axvlediani.
TiToeuli universitetis warmomadge-
nelma isaubra, Tu raoden mniSvnelovani
iyo saqarTvelosaTvis evropuli univer-
sitetebis gamocdilebis gaziareba da
msmenels gaacno xarisxis marTvis qarTu-
li modeli. yuradReba gamaxvilda im as-
peqtebzec, rom universitetebis akredi-
taciis procesSi aucilebelia damsaqmeb-
lisa da stunentTa CarTva. prezentaciis
Semdeg gaimarTa cxare diskusia, sadac ga-
moikveTa qarTuli universitetebis arc-
Tu warumatebeli svla boloniis proce-
sis fexdafex. ucoelma eqspertebma xaz-
gasmiT aRniSnes da madloba gadauxades
qarTul delegacias da zogadad saqarT-
velos universitetebs gaweuli muSaobi-
saTvis.
seminari mravalmxrivi gaxldaT da mo-
icavda ara mxolod akreditaciisaTvis
mniSvnelovani, aramed zogadad swav-
la/swavlebis xarisxis amaRlebisaTvis
aucilebeli sakiTxebis ganxilvas. dRei-
saTvis aRaravin davobs imaze, rom umaR-
les saswavleblebSi swavla/swavlebis xa-
risxis amaRleba gadaudebeli saWiroebaa
gamomdinare iqedan, rom qveynis konku-
rentunarianobas metwilad gansazRvravs
maRalkvalificiuri kadrebi. swavlebis
xarisxi es ara mxolod Teoriuli codniT
gajerebuli, aramed praqtikuli unar-
CvevebiT aRWurvili kursdamTavrebulia.
es dReisaTvis upirvelesi sakiTxia, ro-
gorc universitetisaTvis, aseve calkeu-
li studentisaTvis.
swavla/swavlebis axali midgomiT
studenti CarTuli unda iyos rogorc
leqciis, aseve jgufSi muSaobis procesSi
(anu aqtiuri swavleba).
swavlebis xarisxs gansazRvravs mrava-
li faqtori: calkeuli studentis unari
da motivacia swavlisadmi damokidebule-
baSi. swavlis motivacia moiTxovs stu-
dentSi stimulis aRZvras, romlis Semoq-
medi maswavlebelia. swored aRniSnul me-
Todebsa da midgomebze mosmenili moxse-
nebebi, warmodgenili erevnis samedicino
universitetSi iZleva saSualebas Sevada-
konferencia tempusis proeqtis egidiT
(gagrZeleba me-2 gverdze)
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti ukve 16 tempusis
proeqtis monawilea. maT Soris xuTi mimdinare wels dafinansda. mkiTxvelis
yuradReba gvinda SevaCeroT erT-erT maTganze: umaRlesi ganaTlebis inter-
nacionalizacia xarisxis uzrunvelyofis sistemis SedarebiTobis gziT
(PICQA). proeqti 2010 wels dafinansda. proeqtis koordinatoria germaniis
maTematikis, sabunebismetyvelo mecnierebaTa da inJineriis umaRlesi sagan-
manaTleblo programebis akreditaciis saagento, proeqtSi CarTulia saf-
rangeTis pedagogTa momzadebis profesiuli centri, alikantes universite-
ti (espaneTi), roterdamis universiteti (holandia), aseve saqarTvelosa da
somxeTis ganaTlebis xarisxis ganviTarebis centrebi da oTx-oTxi umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebuleba saqarTvelosa da somxeTisgan. Cvens univer-
sitetSi proeqts koordinacias uwevs asocirebuli profesori lela Turma-
niZe. gasuli sami wlis ganmavlobaSi proeqtis farglebSi araerTi sasargeb-
lo viziti Tu seminari Catarda xarisxis uzrunvelyofisa da ganaTlebis in-
ternacionalizaciis sakiTxebSi evropuli gamocdilebis gaziarebis Tval-
sazrisiT. mimdinare wlis 10-11 oqtombers ki somxeTis qalaq erevanSi Catar-
da konferencia, mis muSaobaSi Cveni universitetis warmomadgenlebic Rebu-
lobdnen monawileobas. Sedegebze qalbatoni lleiilla axvllediiannii da asii-
kkoo ciinncaZe gviamboben.
Tavisuflebisa da demokratiis gzaze saqarTvelom ki-
dev erTi warmatebuli nabiji gadadga. 2013 wlis 27 oqtom-
bris saprezidento arCevnebSi kidev erTxel gaibrwyina
qarTlosianTa sibrZnem da koalicia `qarTuli ocnebis~
saprezidento kandidatma xmebis absoluturi umravleso-
ba miiRo. `xma RvTisa xma erisao~, _ vulocavT baton gi-
orgi margvelaSvils damajerebel, Rirseul gamarjvebas
uprecedentod samarTlian, gamWvirvale, Tavisufal ar-
CevnebSi da vusurvebT qarTveli eris, Cveni qveynis TiTo-
euli moqalaqis sasikeTod da sakeTildReod muxlCaux-
rel garjasa da Sromas, raTa maqsimalurad gamovlindes
sikeTis, urTierTpativiscemis, siyvarulis, Tanadgomis,
mimteveblobis istoriuli niWi, unari da Tvisebebi, ro-
melmac mogviyvana da gadagvarCina dRemde. gvjera da
gvwams arCevanisa _ Rirseuli, erTiani, Zlieri, naTeli,
warmatebuli saqarTvelosi. kidev erTxel gilocavT!!!
2 ooqqttoommbbeerrii
DAAD-is sainformacio
Sexvedra gaimarTa
DAAD-is (ger-
maniis akademiuri
gacvlis samsaxu-
ri) quTaisis sain-
formacio cent-
ris xelmZRvanel-
ma rolf cailerma
baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwi-
fo universitetis
studentebisa da
profesor-maswav-
leblebisaTvis sa-
informacio Sex-
vedra gamarTa.
germanelma profesorma Sexvedraze mimdinare sastipen-
dio programebi warmoadgina, isaubra sazafxulo skoleb-
ze, kvleviT da saswavlo stipendiebze. DAAD-is warmomad-
genelma detalurad ganixila sakonkurso pirobebi, ga-
nacxadis Sefasebis specifika da konkursantTa SerCevis
kriteriumebi.
baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetSi vaxtang gorgas-
lis I xarisxis ordenosanis, V qveiTi
brigadis kapral amiran mamalaZis me-
morialuri dafa gaixsna. umaRlesi sa-
ganmanaTleblo dawesebulebis akade-
miurma sabWom agvistos omSi daRupu-
li gmiris ukvdavsayofad universite-
tis mcire sportul darbazs student
amiran mamalaZis saxeli mianiWa. axal-
gazrda mebrZoli erTaderTi studen-
ti iyo aWaris regionidan, romelic
2008 wlis 9 agvistos okupantebis wina-
aRmdeg brZolis dros daiRupa. igi sa-
cecxle zonaSi daWrili TanamebrZo-
lebisa da meTauris gamosayvanad dab-
runda da gmirulad daeca. memorialu-
ri dafa universitetis reqtorma,
profesorma alioSa bakuriZem da da-
Rupuli gmiris mamam, guram mamalaZem
gaxsnes.
sazogadoebis warmomadgenlebma
amiran mamalaZe kidev erTxel gaixse-
nes da wuTieri dumiliT pativi miages
mis xsovnas. tragikulad daRupuli
gmiris Rvawlze isaubres Suaxevis mu-
nicipalitetis gamgeblis moadgilem
zurab zoiZem, aWaris a.r.
sportisa da axalgazrdo-
bis saqmeTa departamentis
ufrosma merab nagervaZem,
universitetis profesor-
ma besik cicagma, Suaxevis
amiran mamalaZis saxelo-
bis baraTaulis sajaro
skolis direqtorma nodar
jinWaraZem, adliis samxed-
ro batalionis jariska-
cebma, studentebma, Tana-
kurselebma da megobrebma.
memorialuri dafis
gaxsnis Semdeg „Savfaros-
nebma“ qarTuli sabrZolo xelovneba
warmoadgines. aseve gaimarTa amiran ma-
malaZis xsovnisadmi miZRvnili pirve-
loba mklavWidsa da bagiris gadaweva-
Si. pirveli adgili malxaz WeliZes er-
go, meore adgili - paata
SavaZes da mesame adgili -
zura vanaZes.
amiran guramis Ze mama-
laZe daibada 1985 wlis 21
ivliss, Suaxevis raionis
sofel baraTaulSi. 2002
wels daamTavra amave sof-
lis sajaro skola da 2004
wels Cairicxa baTumis So-
Ta rusTavelis saxelobis
saxelmwifo universite-
tis dawyebiTi samxedro
momzadebisa da fizikuri aRzrdis fa-
kultetze.
amiran mamalaZes 2005 wels proeqt-
Si -„sasoflo turizmi“ aqtiuri mona-
wileobisaTvis gadaeca diplomi. amave
wels axalgazrda sportsmens aWaris
mosaxleobis gajansaRebisa da masob-
rivi sportis federacia ajildoebs
diplomiT saqarTvelos damoukideb-
lobis aRdgenis dRisadmi miZRvnil
mZleosnur krosSi mesame adgilis da-
kavebisaTvis.
2008 wels aWaris a.r. turizmisa da
kurortebis departamenti, Suaxevis
municipalitetis sakrebulo da qobu-
leTis turizmis saswavlo centri
ajildoebs sigeliT vaJebs Sors sam-
To-saTxilamuro sportSi, 4000 metr-
ze rbolaSi III adgilis dakavebisaTvis.
2008 wlis 2 maiss amiran mamalaZe Ca-
iricxa qarTuli jaris 53-e batalio-
nis me-5 brigadaSi.
2008 wlis 16 seqtembers saqarTve-
los prezidentis #610 gankargule-
biT amiran mamalaZe dajildovda vax-
tang gorgaslis I xarisxis ordeniT.
2009 wlis 9 agvistos amiran mama-
laZe aWaris sakoordinacio sabWom da
saqarTvelos karates federaciam
gadasca diplomi, mieniWa aRmosavlur
orTabrZolebSi, karateSi pirveli
dani da Savi qamari.
saqarTvelos ganaTlebisa da mec-
nierebis ministris ¹96/n brZanebis
safuZvelze, sofel baraTaulis sa-
jaro skolas mieniWa samSoblos er-
TianobisaTvis brZolaSi daRupuli
gmiris amiran mamalaZis saxeli.
treningebi studentebisa da
profesor-maswavleblebisaTvis
detroitis mersis universitetis ganaTlebis departa-
mentis xelmZRvaneli, asocirebuli profesori lori mak-
donaldi baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universi-
tets ewvia. amerikelma profesorma umaRlesi saganmanaT-
leblo dawesebulebis profesor-maswavleblebisaTvis
treningi Caatara Temaze: `swavlebisa da Sefasebis Tana-
medrove meTodebi umaRles skolaSi“ da dargis siaxleebi
gaacno. ganaTlebis fakultetis studentebisTvis gamar-
Tul seminarze ucxoelma momxsenebelma iseT mniSvnelovan
sakiTxebze isaubra, rogoricaa ,,maswavleblis profesiis
Taviseburebani“ da `swavlebis Tanamedrove meTodebi“.
roT Cvens universitetSi gamoyenebul
meTodebTan da gamovitanoT daskvna Zli-
er da sust mxareebze.
unda aRiniSnos, rom midgoma studen-
tisadmi, rogorc ganaTlebuli moqala-
qis aRzrda-CamoyalibebaSi moiTxovs ara
mxolod konkretuli disciplinebis
swavlebas, aramed arasaauditorio muSa-
obas maTTan. rogorc mosmenili moxsene-
bebidan Canda profesorebi studenteb-
Tan erTad ganixilaven socialur sa-
kiTxebs, calkeuli studentis moTxov-
nebs swavlebisas misTvis advilad aRqma-
di meTodebis CarTvas, arsebulis koreq-
tirebas da. a,S.
gamokveTa isic, rom aranakleb mniSv-
nelovania saganmanaTleblo programebi-
sa Tu swavlebis meTodebis gadamuSaveba-
sa Tu axlis SemuSavebaSi damsaqmeblis
CarTva. anu Seikra wre: studenti-uni-
versiteti-damsaqmebeli - da kvlav stu-
denti. am mimarTulebiT baTumis univer-
sitetma ukve gadadga konkretuli nabi-
jebi. tempusis proeqtis Cap4Com farg-
lebSi male aqtiur muSaobas daiwyebs sa-
warmoebTan TanamSromlobis centri, ro-
melic mudmivad gamoikvlevs regionSi
arsebuli sawarmoebis, sxvadasxva firmi-
sa da organizaciis saWiroebebs rogorc
specialistebze, aseve inovaciur kvle-
vebze. specialurad Seqmnili sabWo Sei-
muSavebs rekomendaciebs raTa saganma-
naTleblo da kvleviTi saqmianoba pasu-
xobdes dasaqmebis bazarze arsebul
moTxovnebs.
rogorc Cans, kargi swavlebis konk-
retuli recepti ar arsebobs, iseve ro-
gorc ar arsebobs gamzadebuli recepti
swavlebis xarisxis marTvisa da uzrun-
velyofis sferoSi. aris instruqciebi,
romelTa bazisad gamoyeneba SeiZleba.
universitetma da akademiurma personal-
ma unda SeZlos swavlebis konkretuli
meTodebis SemuSaveba, anu aq vgulisx-
mobT, rom kontroli unda mimarTos ara
SemuSavebuli instruqciebis Sesruleba-
ze, aramed gamoyenebuli meTodebiT mi-
Rebuli Sedegis xarisxze da izrunos mis
gaumjobesebaze. aRniSnul sakiTxze ere-
vanSi warmodgenil moxsenebebSi konkre-
tuli midgomebi ar ganxilula, magram
naTlad ikveTeboda, rom xarisxis marT-
vis yvela RonisZieba mimarTuli iyo Se-
degze da ara romelime konkretuli me-
Todis realizaciaze swavlebis proces-
Si.
seminaris bolos daigegma xarisxis
uzrunvelyofis regionaluri qselis
Seqmna. amasTan dakavSirebiT auditoria
daiyo jgufebad, sakuTari mosazrebebis
Camosayalibeblad. Cveni universitetis
delegaciac aqtiurad CaerTo am proces-
Si. Semajamebel sxdomaze gamoikveTa
garkveuli detalebi, romelTac xeli un-
da Seuwyon aseTi qselis efeqtur funq-
cionirebas. gamoiTqva uamravi mosazreba
Tu raoden mniSvnelovani iqneba es qseli
gamocdilebis gaziarebisaTvis, rac gu-
lisxmobs ukve aprobirebuli da warma-
tebuli meTodebis swraf da efeqtur da-
nergvas.
amgvari seminarebi saSualebas iZleva
gaecno gamocdili universitetebis
miRwevebs, moiwono Tavi miRweuliT,
SeiZino axali megobrebi da kerZod,
pirad saubrebSi daakonkreto zogadi
detalebi. swored aseTi Sexvedrebis
dros ibadeba genialuri ideebi da
problemaTa gadaWris kreatiuli gzebi.
leila axvlediani,
asiko cincaZe
(dasawyisi pirvel gverdze)
konferencia tempusis proeqtis egidiT
universitetSi agvistos omSi daRupuli gmiris
amiran mamalaZis memorialuri dafa gaixsna
saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros
umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis ganviTarebis depar-
tamentis ufrosi mamuka beriaSvili baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetis reqtorTan, profesor ali-
oSa bakuriZesTan erTad profesor-maswavleblebsa da stu-
dentebs Sexvda. saministros warmomadgenelma Sexvedraze
ganaTlebisa da mecnierebis reformebsa da umaRlesi ga-
naTlebis Sesaxeb kanonSi Sesatan cvlilebebze isaubra. yu-
radReba gaamaxvila umaRlesi saganmanaTleblo dawesebu-
lebebis axal mmarTvelobiT organoze - senatze, statusze,
avtonomiurobaze, saganmanaTleblo da samecniero prog-
ramebze, akademiuri personalis arCevis wesze, studenturi
parlamentis Seqmnasa da sxva mniSvnelovan sakiTxebze. mamu-
ka beriaSvilma studentebs sadoqtoro programebis dafi-
nansebis axali wesi, gacvliTi programebi da stipendiebi
gaacno. saministros dafinansebiT gaizrdeba wignebis fon-
dis biujeti da interdisciplinaruli samecniero proeq-
tebi mecnierebis sxvadasxva dargSi. Sexvedra dialogis re-
JimSi warimarTa da departamentis ufrosma profesor-mas-
wavleblebisa da studentebis aqtualur SekiTxvebs upasu-
xa.
ggaannaaTTlleebbiissaa ddaa mmeeccnniieerreebbiiss ggaannvviiTTaarreebbiiss ddeeppaarrttaammeennttiiss uuffrroossii
mmaammuukkaa bbeerriiaaSSvviillii pprrooffeessoorr-mmaasswwaavvlleebblleebbssaa ddaa ssttuuddeenntteebbss SSeexxvvddaa
3ooqqttoommbbeerrii
arian adamianebi, romle-
bic wynarad, yovelgvari xma-
urisa da reklamis gareSe ake-
Teben saqmes, maRali pasuxis-
mgeblobiT asruleben dakis-
rebul movaleobas. garemoe-
baTa cvalebadobis miuxeda-
vad, isini arasdros Ralato-
ben sakuTar mrwamss, zneob-
riv principebs da yovelTvis
rCebian pirovnebad. aseT ada-
mianTa ricxvs miekuTvneba ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxe-
lobis saxelmwifo universi-
tetis socialur mecniereba-
Ta departamentis leqtori,
fsiqologiis mecnierebaTa
kandidati (akademiuri doq-
tori) ilia kalenikes Ze ke-
WaymaZe, romelsac dabadebi-
dan 85 weli Seusrulda. 15
wlis winaTac me saSualeba
mqonda sagazeTo weriliT mi-
meloca misTvis dabadebidan
70-wlisTavi. vaRiareb, ganv-
lili wlebis manZilze baton
ilias SemarTebaSi, mrwamsSi,
saqmisadmi damokidebulebaSi
araferi Secvlila. vinc ic-
nobs baton ilias, misi muSao-
bis stils, Sromismoyvareo-
bas, energiulobas, sruliad
dameTanxmeba naTqvamSi. iubi-
lari Cveul formaSia.
ilia keWaymaZem metad Sina-
arsiani da saintereso cxovre-
bis gza ganvlo. igi daibada
ozurgeTis raionis sofel na-
RobilevSi. 1947 wels daamTav-
ra meriis saSualo skola da
imave wels Cairicxa stalinis
saxelobis Tbilisis saxelmwi-
fo universitetSi filosofi-
is fakultetze fsiqologiis
specialobiT. am periodSi uni-
versitetSi fsiqologiasa da
filosofiaSi leqciebs kiTxu-
lobdnen: d.uznaZe, r.naTaZe,
a.frangiSvili, b.xaWapuraZe,
n.adamaSvili, e.abaSiZe, d.baq-
raZe, g.keCxuaSvili, k.baqraZe,
s.wereTeli, p.Saria, S. xidaSli,
a. quTelia, S.gabelaia da sxve-
bi. baton ilias wilad xvda bed-
nierebamoesmina qarTuli fsi-
qologiuri skolis fuZemdeb-
lis, universitetis erT-erTi
damaarseblis akad. dimitri
uznaZis leqciebi. es ki momava-
li fsiqologisaTvis TavisTa-
vad Zalian bevrs niSnavda.
universitetis damTavrebis
Semdeg, 1952 wlis seqtemberSi
i. keWaymaZe ganawilebiT muSao-
bas iwyebs aWariswylis pedago-
giur saswavlebelSi fsiqolo-
giis, logikis, pedagogikis da
istoriis maswavleblad. aRsa-
niSnavia, rom sxvebTan erTad aq
misi moswavle iyo SemdegSi
cnobili mecnieri, istorikosi
da arqeologi, profesori ami-
ran kaxiZe. rogorc TviTon
araerTxel ganucxadebia, am
saswavlebelSi muSaobam didi
roli Seasrula i. keWaymaZis,
rogorc pedagogis Camoyali-
bebis saqmeSi.
1953 wlis seqtembridan
i.keWaymaZe muSabs q.baTumis
vaJTa 1, 6, qalTa 4 da 9 saSua-
lo skolebSi fsiqologiisa da
logikis maswavleblad. 1954
wlidan SeTavsebiT aswavlis
bavSvis fsiqologiasa da sko-
lamdelTa pedagogikas leninis
saxelobis baTumis pedagogiur
saswavlebelSi.
1956 wlis maisidan iniSneba
SoTa rusTavelis saxelobis
baTumis saxelmwifo pedagogi-
uri institutis SemdegSi uni-
versitetis, pedagogika-fsiqo-
logiis kaTedris ufros labo-
rantad. 1959 wlidan aris peda-
gogika-fsiqologiis(1990 wli-
dan fsiqologiis) kaTedris,
Semdeg socialuri mecniereba-
Ta departamentis maswavlebe-
li, ufrosi maswavlebeli da
docenti. kiTxulobs leqciebs
fsiqologiis wamyvan dargebSi,
xelmZRvanelobs sakurso, saba-
kalavro da samagistro naSro-
mebis Sesrulebas, pedagogiur
praqtikas skolebsa da sabavSo
baRebSi. sistematurad amza-
debs studentebs samecniero
konferenciebSi monawileobi-
saTvis, wlebis manZilze iyo ka-
TedrasTan arsebuli student-
Ta samecniero wris xelmZRva-
neli, kaTedris da departamen-
tis meTodkomisiis Tavjdoma-
re.
es CamonaTvali sakmaod
grZelia, magram
mSralia da sqematu-
ri. igi arafers gve-
ubneba baton ilias,
rogorc leqtoris,
aRmzrdelisa da dam-
rigeblis faqtobri-
vi muSaobis xasiaTze
studentebTan. es mu-
Saoba ki uaRresad in-
tensiuria. maSin, ro-
desac zogierTi
cuRluti leqtori
sapatio mizezebs
eZebs, raTa daigvia-
nos, anda gaacdinos
leqcia, baton ilias,
piriqiT, araerTi ma-
Rali donis, mniSvne-
lovani safakulte-
to Tu sauniversite-
to RonisZieba gauc-
denia, Sesvenebaze da
dasvenebaze uari uT-
qvams, banketze Tu
pur-marilze dagvianebiT misu-
la, an saerTod ar misula mxo-
lod imis gamo, rom leqcia ar
gaecdina, studentebisTvis ra-
ime ar daeklo. igi mTlianad
ixarjeba studentebTan muSao-
baSi. yvelaze ufro sapatio da
sapasuxismgeblo saqme misTvis
studentebTan muSaobaa.
da ra gasakviria, rom i.ke-
WaymaZe aris momTxovnic, prin-
cipulic da mkacric. misTvis
ar arsebobs avtoriteti, gar-
da studentis codnisa. amito-
mac Zalian Znelia masTan saqmis
Cawyoba, CaZroma, amitom aris,
rom adamianebi (misi kolegebi,
xelmZRvaneli muSakebi Tu
sxvebi) ver midian masTan am ri-
gis sakiTxebis mosagvareblad.
samarTlianoba moiTxovs aRi-
niSnos, rom aseTi viTareba ma-
indamainc arc students swyins
da arc mis patrons. da es imi-
tom, rom dawerili niSani abso-
luturad obieqturia, leqto-
ri ki yovelmxriv marTali.
batoni ilia WeSmariti pro-
fesionalia. rodesac fsiqo-
logiis axlad gaxsnil specia-
lobaze ?anwyobis fsiqologi-
is axali, sistematuri kursis
wakiTxva gaxda aucilebeli,
departamentis xelmZRvanelma
profesorma guram Caganavam es
saqme uyoymanod mas miando.
marTlac vis, Tu ara ilia ke-
WaymaZes, romelsac Tavis dro-
ze ganwyobis fsiqologiis Te-
oriis avtorisTvis hqonda
mosmenili, unda waekiTxa es
kursi da batonma iliamac
axalgazrduli SemarTebiT, ma-
Ral profesiul doneze war-
marTa es saqme.
i. keWaymaZe pedagogiur saq-
mianobasTan erTad eweva nayo-
fier mecnierul muSaobas. misi
pirveli naSromis Tezisebi da-
ibeWda Tbilisis universite-
tis studentTa konferenciis
masalebSi 1952 wels. aqedan mo-
yolebuli man mravali samecni-
ero naSromi gamoaqveyna peda-
gogiuri fsiqologiis aqtua-
lur sakiTxebze. 1972 wlidan
profesor Salva CxartiSvilis
rCeviTa da xelmZRvanelobiT
daiwyo eqvswlian bavSvTa sas-
kolo cxovrebisaTvis fsiqo-
logiuri mzadyofnis eqsperi-
mentuli gamokvleva, ris Sede-
gebic daibeWda calke wignebad.
1984 wels eqvswlian bavSvTa
swavlebis problemaze Tbili-
sis saxelmwifo universitetis
fsiqologiis samecniro sabWos
sxdomaze daicva disertacia,
risTvisac mieniWa fsiqologi-
is mecnierebaTa kandidadtis
samecniero xarisxi, Semdeg ki
docentis wodeba.
aqve ar SeiZleba ar iTqvas
Semdegic. i.keWaymaZis samecni-
ero xarisxis dacva rom TviT-
miznad eqcia, SesaniSnavi bib-
lioTekisa da misi codna-ga-
mocdilebis mqone pirovnebas,
cxadia, ufro adre unda daecva
disertacia. magram rogorc sa-
jaro dacvaze sityviT gamo-
sulma akad. r. naTaZem aRniSna,
- ?ogorc Cans disertants arc
samecniro xarisxis dacva eCqa-
reboda da arc am xarisxiT mi-
Rebuli jamagiri aintereseb-
da. amitomac warmoadgina man
aseTi mSvenieri naSromi. gamo-
Cenili mecnierisa da pedago-
gis am sityvebs Cvenc vadastu-
rebT.
sagulisxmoa, rom 1990-iani
wlebidan ilia keWaymaZe inten-
siurad muSaobs esoden saWiro
skolis fsiqologiuri samsa-
xuris sakiTxebze. misi mecnie-
ruli da pedagogiuri gamoc-
dilebis amsaxveli masalebi
xSirad dabeWdila rogorc
qarTul, ise rusul Jurnal-
gazeTebSi. rogorc didi ga-
mocdilebis mqone fsiqologi,
wlebis manZilze warmatebiT
muSabda baTumis profiluri
gimnaziis praqtikos-fsiqolo-
gad. iyo aWaris ganaTlebis sa-
ministros mediko-pedagogiu-
ri komisiis wevri.
garda mecnieruli da peda-
gogiuri saqmianobisa, i.keWay-
maZe iyo da aris aqtiuri sazo-
gadoebrivi muSaki. igi axagazr-
dobis dauzareli mrCevelicaa.
departamentis axalgazrda
leqtor-maswavleblebic xSi-
rad mimarTaven mas daxmarebis-
Tvis da maTi sayvareli moZRva-
ric yovelTvis mzadaa amisT-
vis. misTvis ar arsebobs gamoT-
qmebi: ar SemiZlia, dro ara
maqvs, SeuZlod var da a.S. muSa-
obis yvela ubanze da yovelT-
vis batoni ilia avlens did
energias da Tavdadebas saqmis
interesebisTvis. am mxriv igi
ara marto fsiqologiis depar-
tamentis, aramed mTeli uni-
versitetis sanimuSo leqto-
ria. swored am Rirsebebis gamo
igi Tavis droze daajildoves
sakavSiro mniSvnelobis orde-
niT, rac universitetis sinam-
dvileSi sakmaod iSviaT movle-
nas warmoadgenda.
yvela sikeTesTan erTad, ba-
toni ilia saukeTeso meurne-
caa. man SesaniSnavad icis me-
citruseobasa da mefutkreo-
basTan, kivisa Tu feihoiis mov-
la-patronobasTan dakavSire-
buli sakiTxebi. ara marto
icis, aramed praqtikuladac
xelewifeba es. amaSi me pirada-
dac davrwmundi, rodesac vna-
xe, Tu rogori simarjviT
sxlavda (da maswavlida kidec)
80 wels gadacilebuli batoni
ilia misive naCuqari nergebiT
gaSenebul, ukve msxmoiare ki-
vis kulturas CemTan, gonioSi.
barem aqve imasac davumateb,
rom iubilars molxenac, Rvi-
nis smac da qarTuli simRerac
exerxeba. igi am mxrivac gamor-
Ceulia.
ilia keWaymaZe uRalato,
sityvaZunwi da saqmis kacia. man
icis WeSmariti megobrobac,
Tanadgomac da TanagrZnobac.
am striqonebis avtors eamaye-
ba, rom Cvens departamentSi mu-
Saobs aseTi pirovneba, moqala-
qe da mamuliSvili, romelTa-
nac mas saqmiani da megobruli
urTierTobebi akavSirebs. am
urTierTobebis safuZveli ki,
cxadia, Cveni mrwamsisa da
msoflmxedvelobis erTiano-
baa.
vusurvebT baton ilias,
Cvens moZRvarT-moZRvars, Se-
marTebas da kvlavac nayofier
muSaobas momavali Taobis swav-
lebisa da aRzrdis saqveynod
mniSvnelovan sferoSi.
nnooddaarr bbaarraammiiZZee,
fsiqologiis
mecnierebaTa doqtori,
profesori
aRiarebuli pedagogi da WeSmariti pirovneba
(fsiqologiis doqtori ilia keWaymaZe 85 wlisaa)
baton iliasZalian Znelia advilad moi-
Zebnos sityvebi im werilis da-
sawyebad, romelic Tqvenze unda
daiweros da mainc, batono ilia
... Tqven xarT adamiani, leqtori,
romelic yvelas uyvarxarT da
yvelasaTvis usayvarlesi leq-
tori iqnebiT mudam. albaT, mo-
saZebni sityvebiviT isic Znelia,
iyo leqtori da Tanac mkacri
leqtori, magram mainc mouTmen-
lad elodebian studentebi
Tqvens gamoCenas auditoriis
zRurblTan... win xom 50 wuTia.
50 wuTi, romelic Tqven da-
geTxovebiT da tanjvis zariT
iwyeba da Svebis zariT mTavrde-
ba. ai, aqac Tqveni gonebamaxvi-
luri iumori.
dRes ukve mesame kursze
varT. pirveli kursis mere ar
gvqonia TqvenTan saleqcio Sex-
vedra da isev TqvenTan Sexved-
ris molodinSi varT. ufro me-
tic, yoveldRiurad vixsenebT
fsiqologiis mesame kursis
studentebi Tqvens e.w. gamo-
naTqvamebs, romelic ase Tavis-
Tavad SemorCa Cvens mexsiereba-
Si.
naTqvamia, `xis simaRle miwis
zemodan ki ara, misi fesvebidan
izomebao da albaT, vin icis, ram-
deni dagvakldeboda, Cveni fsi-
qologiuri ganaTlebisaTvis
Tqven rom ar CageyaraT fesvebi,
batono ilia. Tqven xom is ,,bato-
ni ilia xarT, romelTanac stu-
denti didi siamovnebiT atarebs
,,Svebis zariT dawyebul ,,tanj-
vis zaramde damTavrebul drois
monakveTsac ki.
Cven pirvel rigSi, did mad-
lobas gixdiT imisaTvis,rom ar-
sebobT da Cvens gverdiT xarT.
gisurvebT janmrTelobas, did-
xans sicocxles da mraval aseT
iubileze daswrebas.
albaT, es is mciredia, risi
gadmocemac realurad SegviZ-
lia, Tu ra grZnobiT varT savse
Tqvens mimarT.
pativiscemiT,
fsiqologiis
specialobis mesame
kursis studentebi
Zvirfaso batono ilia!didi siyvaruliT da pativiscemiT gilocavT am
RirsSesaniSnav TariRs 85 wlis iubiles. gisurvebT
RvTiswyalobas, bednierebasa da janmrTelobas. yo-
velTvis iyaviT aseTive mosiyvarule, mxiaruli da
saintereso.
ukve meoTxe welia gvaswavliT, gvarigebT, dau-
Ralavad cdilobT gulwrfelad SegvayvaroT fsi-
qologia da es SesaniSnavad gamogdiT. Tqveni leq-
ciebi xom yovelTvis Zalian informaciuli da gan-
sakuTrebuli muxtis matarebelia. es upirvelesad
ganpirobebulia Tqveni unariT, miudgeT TiToeul
sakiTxs udidesi pasuxismgeblobiT da iumoriT.
Zalian gviyvarxarT da yvelaze, yvelaze sayva-
reli, keTili, Tbili, megobruli, CvenTvis pir-
vel rigSi sayvareli babua da Semdeg leqtori
xarT!..
Tqveni sayvareli
IV kursi
4 ooqqttoommbbeerrii
WeSmaritad svebednieria is
kaci, vinc qveynis winaSe keTil-
sindisierad ixdis vals da misi
gavlili gzac misive cxovrebaSi
keTil kvals tovebs. aseTi adamia-
nebi TavianTi cxovrebis wesiT ma-
galiTs aZleven sxvebs _ ase iwye-
ba wignis Sesavali, romelic ba-
ton jemal gaxokiZis mRelvare,
xifaTiT savse saqmianobas, mra-
valferovan cxovrebas da moRva-
weobas exeba da romelsac avtor-
Semdgenelma `bewvis xidze~ daar-
qva.
Tavidanve unda mogaxsenoT,
rom wignSi, romelic jemal gaxoki-
Zis 60 wlisTavs mieZRvna, ZiriTa-
dad gadmocemulia mis pirovnul
portretTan dakavSirebuli nark-
vevebi, aseve sxvadasxva dros pre-
sis furclebze mis mier gamoqvey-
nebuli masalebi, misi TanamebrZo-
lebis azrebi da maTi Sefasebebi,
razedac qvemoT ufro detaluri
saubari gveqneba.
imis miuxedavad, rom baton
jemalis mkiTxveli isedac kargad
icnobs, aRniSnuliT kidev ufro na-
Teli warmodgena SegeqmnebaT am
marTlac Rirseul da keTilSobil
pirovnebaze, SesaniSnav moqalaqe-
ze, metad ganswavlul mecnierze,
sazogadoebisaTvis magaliTis mim-
cem adamianze da uRalato megobar-
ze, did meojaxeze, Rirseul mamaze
da madlierebis grZnobiT ganimsW-
valebiT mis mimarT. is amas namdvi-
lad imsaxurebs.
wignis Semdgenelma dasawyis-
Sive jemal gaxokiZis monologi Se-
mogvTavaza, sadac is mis warsulze,
ganvlil gzebze da dRemde gatare-
bul wlebze gvesaubreba.
marTlac saintereso cxovrebis
gza ganvlo jemal gaxokiZem. daiba-
da da saSualo ganaTleba miiRo qa-
laq TbilisSi. 1967 wels Cairicxa
Tbilisis saxelmwifo universite-
tis iuridiul fakultetze, rome-
lic warCinebiT daamTavra da reko-
mendacia mieca swavlis aspirantu-
raSi gasagrZeleblad. Tumca praq-
tikuli muSaobis gamocdilebis
mizniT 1972 wels Sinagan saqmeTa sa-
ministros sistemaSi mivida gamom-
Zieblad.
1972-1979 wlebSi muSaobda saga-
moZiebo sammarTveloSi jer gamom-
Zieblad, xolo Semdeg gansakuTre-
biT mniSvnelovan saqmeTa ufros
gamomZieblad, Semdeg amave sammar-
Tvelos erT-erTi ganyofilebis
ufrosis moadgile iyo.
1980-1981 wlebSi swavlobda
moskovSi, Sinagan saqmeTa saminist-
ros akademiaSi, romelic aseve war-
CinebiT daamTavra. samSobloSi
dabrunebis Semdeg, 1983-85 wlebSi
muSaobda Tbilisis Sinagan saqmeTa
sammarTvelos sagamoZiebo ganyo-
filebis ufrosad.
1985 wlidan aris Sinagan saqme-
Ta saministros sagamoZiebo sammar-
Tvelos ufrosis moadgile, saga-
moZiebo departamentis Tavmjdoma-
re, Sinagan saqmeTa ministris moad-
gile, 1997-1998 wlebSi saqarTve-
los saxelmwifo uSiSroebis minis-
tri, 1999-2004 wlebSi saqarTvelos
erovnuli uSiSroebis sabWos mdiv-
nis moadgile, 2004-2005 wlebSi –
saqarTvelos uzenaesi sasamarT-
los mosamarTle.
1986 wels daicva sakandidato
disertacia iudidiul mecniereba-
Si, xolo 2004 wels sadoqtoro di-
sertacia ukve politikis sferoSi.
gamoqveynebuli aqvs 40-mde sa-
mecniero Sroma, 100-mde sagazeTo
statia, aris sami saxelmZRvanelos
avtori, kriminalistikis kursis sa-
xelmZRvanelos Tanaavtori.
rogorc mecniersa da mkvle-
vars, monawileoba aqvs miRebuli
30-mde adgilobriv da saerTaSori-
so konferenciaSi, aseve gavlili
aqvs specialuri kursebi da tre-
ningebi terorizmis, narkotizmis,
korufciisa da samarTaldamcavi
sistemis reformis xaziT ucxoeTis
wamyvan qveynebSi.
samarTaldamcav organoebsa da
uSiSroebis sferoSi samsaxuris pa-
ralelurad jemal gaxokiZe wlebis
manZilze, kerZod 1989 wlidan sa-
mecniero-pedagogiur saqmianobas
eweoda Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetSi, xolo 2004 wlidan ki
saqarTvelos teqnikur universi-
tetSi, sadac igi sisxlis samar-
Tals da sisxlis samarTlis pro-
cess kiTxulobs. aris teqnikuri
universitetis sruli profesori.
mas Zalian mowons pedagogiuri
saqmianoba da axalgazrdebs siamov-
nebiT gadascems Tavis codnas, xan-
grZliv praqtikul gamocdilebas
da aziarebs im WeSmaritebas, rom
marTlmsajulebis ganxorcielebi-
sas udidesi mniSvneloba aqvs adami-
anur faqtors, rom saxelmwifo Sem-
dgarad maSin iTvleba, roca TiToe-
uli moqalaqis uflebebi maqsima-
lurad aris daculi, rom Cven Rir-
sebiT savse samoqalaqo sazogadoe-
ba gvWirdeba, romelic ukeTes qve-
yanas aaSenebs da mTeli arsebiT da-
ixarjeba samSoblos samsaxurSi.
amJamad batoni jemali saqarT-
velos teqnikuri universitetis
senatis spikeria, romlis movaleo-
bis Sesrulebas didi enTuziazmiT
da pasuxismgeblobiT ekideba.
nayofieri sazogadoebrivi
moRvaweobisaTvis jemal gaxokiZe
dajildoebulia vaxtang gorgasa-
lis me-3 xarisxis da Rirsebis or-
denebiT, aseve sxva samTavrobo
jildoebiT, miniWebuli aqvs gene-
ral-leitenantis wodeba..
am mSral biografiul cnobebSi
udidesi garja, codnis SeZenis
survili, Tavisi saqmisadmi erTgu-
leba da dasaxuli miznisaken swraf-
va Cans. Tumca, Cveni sazogadoebi-
saTvis isedac kargad aris cnobili
marTlmsajulebisa da uSiSroebis
xaziT baton jemalis fasdaudebe-
li Rvawli da saxelmwifoebrivi
moRvaweoba.
wignSi erTi adamianis biogra-
fiiT qveynis istoriaa moyolili.
batoni jemali mkiTxvels yvela-
fers uyveba, rac mis mexsierebas Se-
morCa. wignSi asaxulia saqarTve-
los istoriis metad rTuli perio-
di, Sida politikisa da qveynis
uSiSroebis sakiTxebi.
baton jemalis monologis Sem-
deg, wignSi gadmocemulia Zalian
saintereso masalebi jixaSkaris
cnobili movlenebis, kerZod goCa
esebuas mier gaeros oTxi ucxoeli
damkvirveblis gatacebis Sesaxeb,
sadac obieqturad aris gaSuqebuli
am tragikuli movlenebis qronika,
dialogi saqarTvelos uSiSroebis
ministrs jemal gaxokiZesa da goCa
esebuas Soris, rasac Jurnalisti
gia galogre gvTavazobs cnobil
wignSi `erTi teraqtis anatomia~.
aqvea saintereso masalebi sa-
zogadoebisaTvis kargad cnobili
eliavas amboxis Sesaxeb. es SemTxve-
va, romelic mis cxovrebaSi samuda-
mod darCeba saamayod, iyo 1998
wels xonSi kbilebamde SeiaraRebu-
li senakis ajanyebuli samxedro
brigadis erT-erT organizator-
Tan, akaki eliavasTan pirispir Sex-
vedra da misi darwmuneba imaSi, rom
uari eTqva quTaisSi Casvlasa da
Semdgom TbilisSi galaSqrebaze.
wignSi aseve gadmocemulia imd-
roindel qarTul presaSi Jurna-
listebis mier gamoqveynebuli sta-
tiebi da interviuebi jixaSkarSi
d a t r i a l e b u l i
tragediisa da eli-
avas amboxis dros
sisxlisRvris Ta-
vidan acilebis saq-
meSi imdroindeli
uSiSroebis minist-
ris jemal gaxoki-
Zis rolis Sesaxeb,
sadac avtorebi si-
amayiT, yovelgvari
gadaWarbebis gare-
Se aRniSnaven, rom
jixaSkarSi datrialebuli trage-
diis, xolo Semdeg eliavas amboxis
dros faqtobrivad Cveni qveynis
usafrTxoeba bewvze ekida, magram
jemal gaxokiZis saqcieli jixaS-
karSi pirveli qarTuli qristianu-
li Segnebis uSiSroebis ministris
sakadrisi iyo. jixaSkarSi rom yve-
laferi RvTisnieri gziT warimar-
Ta, amaSi jemal gaxokiZis did rols
xedavdnen. man gadadga brZnuli na-
biji, Tavad sikvdilze wavida, mag-
ram qveyana ixsna gansacdelisagan.
es yvelaferi kargad gvaxsovs, amis
daviwyeba SeuZlebelia.
Semdgom wignSi ganTavsebulia
baton jemalis kolegebis, megobre-
bis werilebi zogadad misi pirovne-
bis da jixaSkaris movlenebSi misi
rolis da damsaxurebis Taobaze,
sadac isini erTxmad aRniSnaven,
rom batonma jemalma vaJkacuri na-
biji gadadga da rom ara misi udi-
desi avtoriteti da Tavganwirva im
boboqar dReebSi, situacia jixaS-
karSi sul sxvanairad warimarTebo-
da da cudi SedegebiT damTavrde-
boda.
marTlac, roca 1998 wlis 9 Te-
bervlis (prezident e. SevardnaZe-
ze ganxorcielebul teraqtis), 19
Tebervlis (qalaq zugdidSi gaeros
damkvirveblebis mZevlad ayvanis)
da 19 oqtombris (akaki eliavas mier
mowyobili amboxis) faqtebs vixse-
nebT da jemal gaxokiZis mier miRe-
bul gadawyvetilebebs vaanali-
zebT, vrwmundebiT imaSi, Tu rogo-
ri erTgulia is Tavisi qveynis, ro-
gor uyvars mas samSoblo.
im boboqar dReebSi jemal gaxo-
kiZe swored rom erTgulebiTa da
mamulis siyvaruliT moqmedebda.
jixaSkarSic da eliavas mier mowyo-
bili amboxis dros is upirvelesad
Tavis qveyanas icavda.
wignis Semdeg TavSi gadmocemu-
lia rogorc sxvebis, aseve TviT je-
mal gaxokiZis mogonebebi garda-
sul dReTa Sesaxeb.
aqvea sxvadasxva dros gazeTeb-
Si gamoqveynebuli misi metad sain-
tereso werilebi da interviuebi
sxvadasxva Temebze, statiebi misi
ojaxis, meuRlis, Svilebisa da Svi-
liSvilebis Sesaxeb.
gansakuTrebiT unda aRiniSnos
is momentebi, sadac batoni jemali
madlierebiT ixsenebs mis uaxloes
megobrebs, maTTan gatarebul saq-
mian urTierTobebs da ganvlil
wlebs.
Zalian STambeWdavia baton je-
malis da misi meuRlis qalbaton
cicinos mokrZalebuli werili
eris sulieri winamZRolis, saqarT-
velos kaTalikos-patriarqis, uw-
mindesisa da unetaresis ilia meo-
risadmi, rac mkiTxvelSi amaRle-
bul sulier grZnobebs aRZravs da
romelic ra Tqma unda, garkveuli
tkiviliT, magram Zlieri sulieri
gancdebis gareSe ar ikiTxeba.
wignSi gansakuTrebuli adgili
aqvs daTmobili baton jemalis
ojaxis yvelaze did tkivils, am
qveynidan udrood wasuli, 21 wlis
Svilis gogitas tragikulad da-
Rupvas, rac wignSi Canaxatis saxiT
aris gadmocemuli. unda aRiniSnos,
rom batoni jemali da qalbatoni
cicino Svilis tragikulad daRup-
viT gamowveuli didi tkivilis miu-
xedavad sasowarkveTas ar miecnen,
oci welia am wuTisofelSi tkivil-
Tan da sixarulTan erTad cxovro-
ben. aRniSnuli wigni swored gogi-
tas naTel xsovnas eZRvneba.
wignis Semdeg TavSi batoni je-
mali gansakuTrebuli siyvaruliT,
siamayiT da RirsebiT ixsenebs rain-
debs auxdeneli ocnebis samyaro-
dan _ Tavisi cxovrebis yvelaze sa-
ukeTeso megobrebs, Tanamoazreebs
da TanamebrZolebs: genadi giorga-
Zes, gurami qarqaSaZes, nugzar sa-
jaias, SoTa megreliSvils, iuri ga-
bisonias, karlo zonenaSvils da
nugzar gabriCiZes.
wignis bolo TavSi Tavmoyrilia
baton jemal gaxokiZis mier ukanas-
knel wlebSi gamoqveynebuli metad
saintereso publikaciebi politi-
kisa da samarTlis problemebze.
maTSi mkiTxveli TvalnaTliv dai-
naxavs jemal gaxokiZis, rogorc
iurisprudenciaze Seyvarebuli
mkvlevarisa da mecnieris, saocrad
niWieri Teoretikosis pirovnebas.
wignis Sesavals Tu davesesxe-
biT, amqveynad sami kategoriis ada-
mianebi arseboben: erTni, romelnic
sakuTari TavisaTvis, sakuTari
ojaxisaTvis irjebian da sxvas ara-
fers uSaveben, meoreni, romlebic
sakuTar TanamoZmeTa gasamwareb-
lad Tu qveynis mavneblebad arian
movlenilni da mesameni _ mTeli
cxovreba xalxisa da qveynis samsa-
xurSi dganan, maTi sikeTisaTvis si-
cocxlesac ki swiraven, anu `kai yme-
bi~ arian, rogorc maT vaJa-fSavela
uwodebs.
swored aseTi adamiania batoni
jemali, romelmac qveynis winaSe ke-
Tilsindisierad moixada Tavisi va-
li da misma gavlilma gzamac mis
cxovrebaSi keTili kvali datova,
misi cxovrebis wesiT magaliTi mis-
ca sxvas.
wignSi gamokveTilad sCans ba-
ton jemalis yvelaze aSkara, Tval-
Sisacemi adamianuri Tvisebebi. is
Zalian Tbili da yuradRebiani ada-
miania, SeuZlia kargis danaxva da
misi dafaseba, mxolod da mxolod
sikeTis mTesvelia, usazRvrodaa
Seyvarebuli iurisprudenciaze,
saocrad niWieri Teoretikosia da
udidesi praqtikuli gamocdileba
aqvs, aris udidesi organizatoru-
li niWiT dajildoebuli pirovne-
ba.
baton jemalis kidev erTi ga-
morCeuli adamianuri Tvisebaa is,
rom ar iviwyebs gardacvlil megob-
rebs, romelTa mogonebebs da xsov-
nas, rogorc zemoT aRvniSneT, wign-
Si calke Tavi daeTmo. is Tbili da
keTili sityvebiT ixsenebs maTTan
gatarebul wlebs, saTuTad efere-
ba maT xsovnas.
amis samagaliTod erTi faqtis
gaxsenebac sakmarisia, rac wignSic
aris moyvanili Cveni megobris,
profesoris mixeil mamniaSvilis
werilSi. kerZod, es exeba amqveyni-
dan udrood wasuli misi megobris,
saqveynod cnobili pirovnebis ba-
ton nugzar gabriCiZis xsovnis ukv-
davsayofad jer misdami miZRvnili
samecniero naSromebis krebulis,
xolo Semdeg misi gardacvalebis
wlisTavze gardacvlili megobris
naSromebis krebulis gamoqveyne-
bas, romlis momzadebaSi Zalian di-
di wvlili baton jemalis ekuTvnis.
misi aseTi adamianuri saqcieli mi-
sabaZia yvela adamianisaTvis.
mec bednier adamianad vTvli
Cems Tavs, rom rogorc saqmiani, ise
adamianuri urTierToba maqvs iseT
SesaniSnav adamianTan, ganswavlul
mecnierTan da maRali donis pro-
fesionalTan, uRalato da erTgul
megobarTan, did pirovnebasTan,
Rirseul qarTvelTan, rogoric
jemal gaxokiZe gaxlavT.
mec im uamrav bednier adamianTa
ricxvs vekuTvni, romelTac araer-
Txel ugvrZniaT batoni jemalis
adamianuri Tanadgoma, gulisxmie-
reba da didi yuradReba, ris gamoc
mas kidev erTxel vuxdi did madlo-
bas, vusurveb pirovnul da ojaxur
bednierebas.
swored jemal gaxokiZis es Tvi-
sebebi daedo safuZvlad am upre-
tenzio wignis Seqmnas, romelic
mniSvnelovani SenaZenia qarTveli
mkiTxvelisaTvis, Zalian saintere-
sod ikiTxeba da miZRvnilia gonie-
rebiT, Sinagani energiiT da gmiro-
bis tolfasi gambedaobiT gamorCe-
uli pirovnebisadmi, romelsac
upirveles movaleobad saqveyno
saqmis keTeba miaCnda, miaCnia da mo-
mavalSic ase iqneba.
wigns garkveul dadebiT efeqts
sZens jemal gaxokiZis cxovrebis
amsaxveli feradi fotoebi, maRa-
lia wignis poligrafiuli gafor-
mebis done.
bolos, minda madloba movaxse-
no wignis ideis avtors da mis Semd-
genels jemal gabelias, wignis re-
daqtorebs nana lomaias da irakli
gabisonias gaweuli SromisaTvis da
mkiTxvelisaTvis metad saintereso
wignis miwodebisaTvis.
ggiivvii aabbaaSSiiZZee,,
samarTlis doqtori,
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
asocirebuli profesori
kacurad gavlili wlebiramdenime sityva wignis Sesaxeb, ro-
melic yvela Taobis mkiTxvels Caafiq-
rebs sakuTar qcevaze, Caaxedebs saku-
Tar sulSi da iq adgils mxolod siyva-
ruls dauTmobs, radgan siyvarulia yo-
velgvari borotebisa da mtrobis Sem-
musvrel-damangreveli.
5ooqqttoommbbeerrii
m u r m a n d a v i T a Z e 7 0 w l i s a a
weliwadis droTa Soris, WirnaxuliT yvela-
ze mdidar-Semodgomis pirveli Tvis pirvel
ricxvSi davibade. 1943 wlis pirvel seqtembers
daiwyo Cemi sicocxlis dila. cxovrebis am mo-
nakveTSi, mniSvnelovani mSobliur sofel tbe-
Tis Svidwlian skolaSi swavlaa. `pirvel klasSi
maswavleblis mier Serqmeuli saxeli, TiTqmis
bolomde SemomrCa, miuxedavad imisa, rom sam-
Soblos mtrisa da SeyvarebulTa Soris eklad
amosulis saxels verasodes vitandi. RmerTma
miSvela da siberiswina Jams mirianad momnaT-
les. es ise umniSvnelo CarTva, Torem eTer mas-
wavlebelma miTxra `Senze Zlieri murmanis saxe-
li rom ar damerqva, profesori ver gamoxvido-
dio.“
merve klasidan uCambis saSualo skolaSi
vswavlobdi. tbeTidan samoleTis koncxze mde-
bare skolaSi aqeT-iqiT qvisasrolias da qedru-
nas aRmarTebze gavliT 9 km-s davdiodi, zogjer
TovliT gadabardnul maRaras, uzenaReles da
qvabTas xeobebSi zvavi Camowveboda, skolaSi
ver mivdiodiT, gakveTilebi gvicdeboda. zam-
Tar-zafxul mTis pirobebSi, tbeTidan qvisas-
rolia-kviriaulis gavliT samoleTSi siarulma
Sedegi gamoiRo, 1959 wels davamTavre aTwledi.
iaSa (zaqareiSvili) maswavlebels unda vumad-
lode, rom umaRles saswavlebelSi, sicocxlis
Semswavleli mecnierebis dargi - biologia
avirCie. botanikosoba ki 2-3 metriani Tovlis
saburvelis aWrelebisTanave, CxikveTsa da zva-
res mSral, qvaRorRian muxnarebSi babilos (fu-
risulas) da kvarakunCxas (yoCivardas) yvavi-
lebma ganapirobes. mcenareebma, romlebic si-
cocxlis gaRviZebis mauwyebelni arian xangrZ-
livi, civi, yinviani zamTris Semdeg. biolo-
giurze swavlis meore kursze, sakurso Temac
`Cveni mTis adre moyvavile mcenareebi~ SemirCi-
es.
dRes, rodesac vityviT pirveladi, xelux-
lebeli garemo, tbeTis midamoebis xuciarSi Se-
morCenili uRrani naZvnar-wiflnari maradmwva-
ne qvetyiT romaa is warmomidgeba. iSviaTia am-
dagvari adgilebi ara marto Cvens samSobloSi,
aramed mTel duniaze. versad ver SexvdebiT xe-
luxlebel mcenareulobas, iseTs rogorc Cemi
soflis uZvelesi, daburuli tyeebia. maTma si-
diadem da TviTmyofadobam, CemSi uCumrad in-
teresis grZnoba gamoiwvia. umaRlesi saswav-
leblis dasrulebis Semdeg ki saidumlos Sec-
nobisaken mibiZga. albaT amitomac, aRmovCndi,
aWaraSi pirvel samecniero dawesebulebaSi- ba-
Tumis botanikur baRSi. aqac bedma gamiRima da
Cemi cxovrebis SuadRes, damoukidebeli saqmia-
noba, aWaris floris gamoCenil mkvlevarTan,
`aWaris floris didnened“ wodebul aleqsand-
ra dmitrievasTan momiwia samecniero muSaoba.
masTan erTad moviare aWaris mTa da bari: mti-
rala, xino, gomani, Roma, Ciruxi, goderZi da
sxva; mdinare kintriSis, Caqviswylis, maWaxelas,
akavreTas (merisiswylis), Wvaniswylis, sxalTis,
uCambis da sxvaTa xeobebi. gavecani bunebis uni-
kaluri qmnilebis-mcenareulobis Semqmneli
calkeuli dajgufebebis: Waobis, buCqnaris,
tyis, mdelos adgils da arss, maT mniSvnelobas
dedamiwaze. gansakuTrebiT maT rols mTiani
qveynebis garemoSi, rogoric Cveni samSobloa.
mcenareuloba mTa-baris mwvane samkaulia, Cveni
marCenali da mfarvelicaa. is Seucvlel mniSv-
nelobas da sidiades bunebaSi bevrjer movuxib-
livar da gavucvifrebivar: saxalinsa da kuri-
liis kunZulebze, cimbiris taigaSi da baikalis-
pireTSi, kolis naxevarkunZulze da karpatebSi,
kavkasiis mTebsa da SavSeTis qedis mTagrexileb-
ze. igi ganumeorebel silamazes qmnis kolxeT-
Sic. aWaraSi (samxreT kolxeTSi) kifloris uZve-
lesi reliqturi saxeobebiT Seqmnili
mcenareuli safari bunebis unikalur qmnile-
badaa miCneuli. mis mdidar mravalferovnebas
bevri stumari ganucvifrebia, CemSi ki siamayis
grZnoba gauRviZebia da bavSvobis droindeli
gancda gauxsenebia.
mmiirriiaann ((mmuurrmmaann)) ddaavviiTTaaZZee
cxovrebis dila
Cveni sazogadoeba siyvaruliT da
madlierebiT aRniSnavs botanikosis, sa-
qarTvelos ekologiur mecnierebaTa
akademiis akademikosis, profesor- eme-
ritusis - murman daviTaZis dabadebi-
dan 70 wlisTavs.
murman daviTaZe Tavisi Semoqmede-
biT im iSviaT pirovnebad gvevlineba,
romelmac erTmaneTs originalurad Se-
uxama ojaxi, samecniero da pedagogiuri
moRvaweoba.
igi 1968-1985 wlebSi samecniero-
kvleviT saqmianobas eweoda saqarTve-
los mecnierebaTa akademiis baTumis bo-
tanikur baRSi, 1969 wels monawileobda
sakavSiro botanikuri sazogadoebis mi-
er Soreul aRmosavleTSi kunZul saxa-
linsa da kuriliis arqipelagis samxreT
(kunaSiri, Sikotani, iturepi) kunZuleb-
ze mowyobil eqspediciaSi. daamTavra
moskovis saxelmwifo universitetis bo-
tanikis kaTedris aspirantura da iqve
daicva sakandidato disertacia.
1985-89 wlebSi saqarTvelos sagegmo
komitetTan arsebuli ekonomikis, da-
gegmvisa da marTvis samecniero-kvlevi-
Ti institutis aWaris ekonomikuri da
socialuri problemebis ganyofilebis
bunebrivi resursebisa da garemos dac-
vis seqtoris gamgea, imavdroulad 1979
wlidan kiTxulobs leqciebs baTumis sa-
xelmwifo pedagogiuri institutis bio-
logiis kaTedraze. 1980 wlidan igi ama-
ve kaTedris docentia.
1998 wels daicva biologiis mecnie-
rebaTa doqtoris xarisxi Temaze “aWa-
ris adventur mcenareTa floristiku-
li da biomorfologiuri analizi”.
1995-2005 wlebSi xelmZRvanelobda
botanikis kaTedras baTumis SoTa rusT-
velis saxelmwifo universitetSi. 1999
wels m.daviTaZe airCies saqarTvelos
ekologiur mecnierebaTa akademiis aka-
demikosad, 2006 wlidan igi biologiis
departamentis profesoria. 2010 wels
mas mieniWa profesor-emeritusis sapa-
tio wodeba. misi xelmZRvanelobiT mox-
da biologiis doqtoris xarisxis mosa-
povebeli ara erTi disertaciis momza-
deba da warmatebiT dacva. maT Soris aR-
saniSnavia: “aWaris muxnarebis sezonuri
ganviTarebis ritmi da bioekologia”,
“maradmwvane egzotur mcenareTa bioe-
kologia baTumis botanikur baRSi”, “
vardis (Rosa L.) introduqcia baTumis
botanikur baRSi”. amasTan, igi mravali
samagistro naSromis xelmZRvanelia. is
aris CarTuli universitetis samecnie-
ro Tematikis SesrulebaSi. amJamad aris
fitopaTologiisa da biomravalferov-
nebis institutis samecniero Tematikis
ZiriTadi Semsrulebeli Temaze:
`zRvispira aWaris adventuri flora”.
gamoqveynebuli aqvs 100–ze meti sa-
mecniero statia da aTeulobiT samecni-
ero-popularuli werili. maT Sorisaa 7
monografia, saxelmZRvanelo da meTo-
duri miTiTeba. maTgan aRsaniSnavia: “a-
Waris adventuri flora” (2001), “adgi-
lobrivi flora” (2000). “aWaris adven-
turi floris biomorfologiuri ana-
lizi” (2002), “yvavili TovlSi” (2003),
“mTis Zaxili” (2010), prof. m.daviTaZis
samecniero Sromebi exeba mcenareTa
morfologiis, maTi Tanamedrove gav-
rcelebis, aRdgenisa da dacvis proble-
mebs. gamokvlevebis didi nawili eZRvne-
ba samxreT kolxeTis – aWaris bunebis
RirsSesaniSnaobaTa popularizacias,
misi mdidari da unikaluri mcenareu-
lobis gonivrul gamoyenebasa da dac-
vas.
saxelmZRvanelo adgilobriv flo-
raSi Sedgenilia adgilobrivi floris
sagnis (florisikis) sauniversiteto
programis Sesabamisad. wignSi farTodaa
warmodgenili saqarTvelos fitogeog-
rafiuli sakiTxebi, misi florisa da
mcenareuli safaris Taviseburebebi,
botanikur-istoriuli (eTnografiuli)
raionebis mixedviT. ganxilulia mcena-
reulobis vertikaluri ganawilebis Ta-
viseburebani. mocemulia floristuli
kompleqsebis taqsonomiuri, botanikur
geografiuli, vertikaluri gavrcele-
bis ekotopologiuri analizi. axsnilia
saqarTvelos floris simdidrisa da
TviTmyofadobis mizezebi. ganxilulia
saqarTvelos daculi teritoriebis
floris Taviseburebebi. iSviaTi, re-
liqturi da endemuri saxeobebis Tana-
medrove mdgomareoba, maTi dacvis Ro-
nisZiebebi.
saxelmZRvaneloSi yovel Tavs erT-
vis saWiro literatura. bolos mocemu-
lia ucxo terminTa ganmartebiTi leqsi-
koni da ZiriTadi literatura. saxelm-
ZRvanelo Sedgenilia ivane javaxiSvi-
lis saxelmwifo universitetsa da SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetis
botanikis kaTedraze da ZiriTadad gan-
kuTvnilia universitetis biologiis
specialobis studentebisaTvis.
monografiaSi - aWaris adventuri
flora - ganxilulia saqarTveloSi ad-
venturi saxeobebiT yvelaze mdidari
botanikur-istoriuli mxaris - aWaris
adventuri floris Camoyalibebis isto-
ria, misi sistematikuro struqtura,
ucxo mcenareTa samxreT-kolxeTSi mig-
raciis gzebi da saSualebebi. am ukanask-
nelze, amasTanave SemoWris drosa da na-
turalizaciis doneze dayrdnobiT mo-
cemulia adventur mcenareTa klasifi-
kacia. gaanalizebulia TiToeuli saxeo-
bis geografiuli warmoSoba, maTi aWara-
Si gavrceleba da aborigenul mcenareu-
lobaSi invaziis Taviseburebani.
amasTan erTad naSromi floris kon-
speqticaa, sadac TiToeul saxeobaze mi-
TiTebulia sasicocxlo forma, gavrce-
lebis Tavdaperveli areali, aWaraSi ga-
moCenis dro da Tanamedrove gansaxleba.
krebulSi - yvavili TovlSi - dabeW-
dilia is statiebi da werilebi, romle-
bic ukanaskneli sami aTeuli wlis gan-
mavlobaSi ibeWdeboda respublikur da
adgilobriv Jurnal-gazeTebSi. isini
ZiriTadad Cveni bunebis mSvenebis -
florisa da mcenareulobis unikalu-
robis warmoCenasa da dacvas eZRvneba da
radganac maTi umetesoba ekologiur
ganaTlebas Seexeba, amitom dResac aq-
tualuria da ar daukargavs mniSvnelo-
ba.
krebulSi - mTis Zaxili - wignSi war-
modgeni statiebSi, werilebsa da mogo-
nebebSi, gadmocemulia biosferos um-
niSvnelovanesi biokomponentis- mTisa
da baris mcenareulobis mniSvnelobasa
da silamazeze. misi mravalferovnebis
SenarCunebis da dacvis aucileblobaze.
moTxrobilia tbeTis bunebaze, topo-
nimTa da mosaxleobaze; mTis mcenareu-
lobis momWirneobiT sargeblobaze. aR-
werilia baTumis sanapiros adreuli da
Tanamedrove ganaSenianeba.
vulocavT baton murmans saxelovan
iubiles da vusurvebT, kvlavac Cveuli
energiiT didxans iRvawos Tavisi, cno-
bismoyvareobis - mSobliuri bunebis
usazRvro saidumloebis Secnobisa da
axalgazrdobis aRzrdisaTvis.
biologiis departamentis
asocirebuli profesori
n. varSaniZe
asistent profesori
i. diasamiZe
murman daviTaZe _
saxelovani
mecnieri da bunebis qomagi
Sexvedra aWaris turizmisa
da kurortebis departamentis
warmomadgenlebTan
turizmis saerTaSoriso dRes mieZRvna baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi gamar-
Tuli aWaris turizmisa da kurortebis departamen-
tis warmomadgenlebisa da turizmis fakultetis
studentebis Sexvedra. departamentis Tavmjdoma-
rem demur diasamiZem axalgazrdebs turizmis po-
litika, ganxorcielebuli da dagegmili proeqtebi
gaacno da regionis sareklamo-sainformacio masa-
lebi warudgina. daigegma erToblivi proeqtebis Se-
muSaveba da ganxorcieleba. Sexvedra kiTxva-pasuxis
reJimSi warimarTa da uwyebis xelmZRvanelma moma-
vali kolegebis aqtualur SekiTxvebs upasuxa.
tempusis proeqti `studentTa
karieris ganviTarebis
centris Seqmna saqarTveloSi~
tempusis proeqtis „studentTa karieris ganviTa-
rebis centris Seqmna saqarTveloSi“ farglebSi semi-
nari gaimarTa baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetSi. proeqtis koordinatorma, doqtorma
iolanta vaiCiunaitem (vilniusis universiteti, lit-
va), eqspertebma: jilian devisma (eseqsis universite-
ti, didi britaneTi), monika andrasim (korvinus uni-
versiteti, ungreTi) da profesorma Caba forgasma
(korvinus universiteti, ungreTi) moxsenebebi wai-
kiTxes karieruli ganviTarebis servisis Seqmnis, gan-
viTarebisa da danergvis Sesaxeb. momxseneblebma pro-
eqtis partniori umaRlesi saganmanaTleblo dawese-
bulebebis warmomadgenlebTan erTad aseve ganixiles
damsaqmeblebTan urTierTobis, dasaqmebul kursdam-
TavrebulebTan uwyveti kavSiris SenarCunebisa da
damsaqmebelTa forumis organizebis sakiTxebi.
6 ooqqttoommbbeerrii
SavSeTSi pirvelad 2005 wels
movxvdiT. im kompleqsuri eqspedi-
ciis wevrebi viyaviT, romelsac ma-
mia faRava xelmZRvanelobda. pir-
veli qarTuli sofeli, romelsac
maSin vnaxeT, bazgireTi gaxldaT.
bazgireTi gansakuTrebuli xiblis
sofelia. iseTi SegrZneba gvqonda,
TiTqos XIX saukunis aWarul so-
felSi davabijebdiT. roca `SavSu-
ri Canawerebi~ wavikiTxeT, da-
sawyisSive swored im 2005 wlis
aseT STabeWdilebas wavawydi: ,,gu-
liT gvimaspinZla bazgireTma... gu-
lis karic gagviRes da sul ramde-
nime saaTSi Segvayvares sazgireli
Tu sakupria, saxaxvia Tu janjiri,
qvakibe Tu kurtukli seri... isic
gagvimxiles, rom bazgireTSi agvis-
toSic mosula Tovli da Sairic
moayoles: `bazgireTi vis uqia,
marÁobisTveSi ubuqia...~
Cveni emociacaa es, Cveni gan-
wyobac, iseve, rogorc Cveni eqspe-
diciis nebismieri wevrisa: `SavSu-
ri Canawerebi~ xom Cvens gverdiT,
Cveni TandaswrebiT iwereboda. aq
moTxrobili bevri ambavi Cveni yu-
riTac gagonilia. amitomacaa Zvir-
fasi da RirsSesaniSnavi. magram
RirsSesaniSnavi ara mxolod CvenT-
vis. igi sxva, ,,ucxo” mkiTxvelisT-
vis kidev ufro meti interesis aR-
mZvreli unda iyos. Cven ki, ra ga-
sakviria da, gagvaCnia rogorc su-
bieqturi, aseve obieqturi damoki-
debuleba, amasTan vfiqrobT, rom
es kargi wigni erTgvarad CrdilSi
moeqca: daibeWda, viRacam waikiTxa
da avtors Seexmiana an megobarTa
wreSi gamoxata damokidebuleba,
viRacam ver waikiTxa da... swored
,,ver waikiTxaze” unda SevCerdeT.
wignze miTiTebuli araa, magram
zustad viciT, rom sul raRac 150
egzemplari daibeWda. es rom dal-
xenili cxovrebis Sedegi araa, cxa-
dia, magram ,,SavSur Canawerebze”
saubari swored am ,,nakliT” unda
daviwyoT: tiraJia mcire... tao-
klarjeTze dRes uamravi avi Tu
kargi masala arsebobs. bevri maT-
gani imsaxurebs mkiTxvelis yu-
radRebas. miuxedavad amisa sazoga-
doebisTvis popularul enaze da-
werili wignebi arc Tu ise bevria.
,,SavSuri Canawerebis” struqtura-
sa da Sinaarss qvemoT farTod Se-
vexebiT, magram winaswar unda Sev-
niSnoT, rom ara mxolod tao-
klarjeTis mimarT sazogadod ar-
sebuli gansakuTrebuli interesis
gamo hyavs mas mkiTxveli da kidev
ufro meti eyoleba, rom ara
SezRuduli tiraJi.
vinc ase Tu ise icnobs mamia fa-
Ravas samecniero saqmianobas, uTu-
od dagveTanxmeba, rom ,,SavSur Ca-
nawerebze” saubari SeuZlebelia
gasul wels dabeWdili vrceli mo-
nografiis ,,SavSeTis” gareSe. mo-
nografia, rogorc cnobilia, Seiq-
mna SoTa rusTavelis erovnuli sa-
mecniero fondis saxelmwifo gran-
tis farglebSi. mas TerTmeti av-
tori hyavs, xolo grantis samecni-
ero xelmZRvaneli mamia faRava
gaxldaT da Tavadvea monografiis
redaqtori. gvinda vTqvaT, rom es
ori wigni erTgvar garemoebaTa
pirmSoa, saqmianobis erTi mimar-
Tulebis ori Sto.
kidev erTi winaswari mosazreba
avtoris mizandasaxulobas, saku-
Tari naSromis mimarT damokidebu-
lebas, pozicias exeba. SesavalSi
igi wers: ,,vcdilobdi, yvelaferi
pirveli naxvis STabeWdilebaSi
myofs damewera da ara damSvide-
buls, civi gonebiT... vfiqrobdi,
ase ufro movaxerxebdi mkiTxvel-
Tan dialogs...” mkiTxvelTan dia-
logi namdvilad Sedga. emocia dia-
xac Tanamdevia am wignisa. amaze qve-
moT araerTxel mogvixdeba miniS-
neba. amjerad erT garemoebas mi-
vapyrob mxolod yuradRebas: qro-
nologiurad pirvel CanawerSi
(,,moxetiale Jurnalistis Canawe-
rebi”) emocia sWarbobs. nervebis
tokva ufroa es fragmenti (nacno-
bi grZnoba da ganwyoba unda iyos
yvela qarTvelisTvis, visac Woro-
xis auzi dauvlia, gansakuTrebiT
maTTvis, vinc pirvelad xvdeba iq).
mere da mere ufro mSviddeba emo-
cia. cxadia, ar qreba, magram is pir-
veli mainc sxva sinjis da sxva xa-
risxisaa. tkivili iwvevs am emoci-
as. is tkivili, saqarTvelo rom
hqvia...
* * *
oriode sityviT SevCerdebiT
,,SavSuri Canawerebis” struqtura-
ze. naSromi dayofilia calkeul
nawilebad aq aRwerili eqspedicie-
bis Tu mogzaurobaTa kvalobaze.
amdenad, SeiZleba iTqvas, rom Ti-
Toeuli Tavi erTi konkretulad
aRebuli eqspediciis dRiuria.
Tumca, aqac saWiroa dazusteba:
wignis kompozicia gulisxmobs Ca-
narTebsac _ erTgvar avtonomiur
qveTavebs, romelTa Sinaarsi scil-
deba erTi eqspediciis farglebs.
formalurad wigni sami Canawe-
risagan Sedgeba. TiToeuli Canawe-
ri dayofilia qveTavebad _ eqspe-
diciis marSrutisa Tu gansaxilve-
li sakiTxis Sesabamisad. bolo Ta-
via ,,gansja”, romelSic ganzogade-
bulia samecniero masala da moce-
mulia daskvnebi. wigns daerTvis
citirebuli literaturis sia da
SemoklebaTa ganmarteba.
pirveli Canaweris safuZveli
2005 wlis zafxulis eqspediciaa. es
iyo pirveli kompleqsuri eqspedi-
cia SavSeTSi, romelmac imJamin-
del samxreT-dasavleT saqarTve-
los samecniero kvleviT centrSi
daamkvidra axali formati Woro-
xis auzis `qveynebis~ kvlevisa da am
formats, am ideas saTave swored
`SavSuri Canawerebis~ avtorma da-
udo.
amave pirveli Canaweris, ro-
gorc zemoT mivuTiTebdi, avtono-
miuri nawilia mogzauroba tao-
klarjeTis savaneebSi, romelsac
avtori eqskursias uwodebs. SeiZ-
leba asec iTqvas, magram Cven mainc
davazustebT^ _ es ufro momaval
mizanTa farglebis moniSnva iyo da
amis dasturi swored Semdgomi saq-
mianoba gaxlavT.
meore CanawerSi asaxulia 2009
wlis SavSeTis eqspedicia, agreTve
mocemulia klarjeTis, taosa da
speris eqspediciis masalebi, am Ca-
naweris Sinaarsic scildeba SavSe-
Tis farglebs da garkveuli ,,avto-
nomiurobiT” xasiaTdeba. kerZod,
esenia:
1. klarjeTis wminda savaneeb-
Si,
2. taosa da sperSi,
3. taos meqarTule soflebi,
4. moxetiale Jurnalistis Ca-
nawerebi.
es ukanaskneli CanarTi ufro
Zvel, Cvidmeti wlis winandel, 1995
wlis taos eqspedicias aRwers. mo-
cemuli nawilis Setana wignSi im
TvalsazrisiTac hmatebs Rirsebas
naSroms, rom mkiTxvels garkveuli
drois monakveTSi arsebul viTare-
baze dakvirvebis saSualeba eZleva.
mesame Canaweri 2010 wlis oq-
tombris eqspediciis aRweraa. aqve
CarTulia zogierTi masala 2010
wlisave zafxulis klarjeTis eqs-
pediciisa.
wigni, rogorc vTqviT, srul-
deba ,,gansjiT” da aq asaxulia ara
mxolod eqspediciebis, aramed mra-
valwliani samecniero kvlevis Se-
degebi.
amdenad, qronologiurad Tu
davalagebT naSromSi asaxul eqspe-
diciebs, aseT suraTs miviRebT:
1995 weli_ eqspedicia taoSi.
2005 weli_ a) SavSeTis eqspedi-
cia
b) tao-klarjeTis savaneebi.
2009 weli_ a) SavSeTis eqspedi-
cia
b) eqspedicia klarjeTSi
g) dazverviTi eqspedicia taosa
da sperSi
2010 weli_ a) zafxuli _ eqs-
pediciebi taosa ( parxliswylis xe-
oba) da klarjeTSi (forTa da kar-
Cxlis xeoba)
b) Semodgoma _ eq-
spedicia SavSeTSi.
am CamonaTvalSi
ver moxvda 2007 da
2011 wlebis uaRresad
nayofieri eqspedicie-
bi. am ukanasknelis mi-
zezi martivia _ 2011
wlis zafxulSi wigni
ukve gamocemuli iyo.
rac Seexeba 2007 wels,
es kidev erTi, lamis
tragikuli istoriaa
da unda movyveT:
2007 wlis eqspedi-
ciaSi 28 ivliss wave-
diT. es iyo kompleqsu-
ri eqspedicia klar-
jeTSi, kerZod, liva-
nasa da murRulSi. amis
Semdeg dagegmili iyo
axali eqspedicia axa-
li SemadgenlobiT la-
zeTSi, xolo kidev er-
Ti dazverviTi eqspe-
dicia _ taosa da
sperSi. es gegma Sesrulda kidec,
magram, samwuxarod, saxetialod
gasuli kacis gza, metadre ucxo
qveyanaSi, ia-vardiT mofenili ro-
dia. araerTxel wamogvwevia xifaTi
da gansacdeli. es albaT yvelaze
didi gamocda iyo Cveni eqspedicii-
sa: 2 agvistos mamia faRava tkivi-
lebma Seawuxa. maSin kidev erTxel
davrwmundiT, WirTa Tmena rom Se-
uZlia. im dRes devesqilis xeobaSi
mivdiodiT da arc wamosvlaze uTq-
vams uari. Cvenc es tkivilebi Tavi-
dan avis momaswaveblad ar CagviTv-
lia. bedad, aRmarTSi mimaval avto-
mobils ,,resori” gautyda da iZu-
lebuli gavxdiT, ukan, borCxaSi
mivbrunebuliyaviT. SekeTebas er-
Ti saaTi mainc dasWirda da am xnis
ganmavlobaSi ise umata tkivileb-
ma, rom mamia sastumroSi davto-
veT, am recenziis avtorebic davr-
CiT patronad. borCxasa da maxlo-
bel midamoebSi kvalificiuri eqi-
mi ver gvirCies, arada mdgomareoba
TvaldaTval mZimdeboda. beno We-
liZes davurekeT baTumSi da roca
dawvrilebiT aRvuwereT simptome-
bi, madloba RmerTs, am madlianma
kacma dabejiTebiT moiTxova misi
baTumSi Cayvana. devesqelSi wasul
avtobuss vin daelodeboda da taq-
siT CamoviyvaneT sarfamde, gzi-
danve gavafrTxileT damxvdurebi
da CavabareT gadmoRma sarfSi gad-
mosul zurab SaSikaZes. saswrafo,
gadaudebeli operacia im dResve
gaukeTes, cxadia, mSvidobianad.
uTuod RvTis neba iyo, im diliT
manqana rom gafuWda, Tanac ise,
rom SevZeliT borCxaSi dabruneba,
Torem vin icis, devesqelSi asule-
bi ramdenad movaxerxebdiT droul
reagirebas.
* * *
rogorc vxedavT, eqspediciaTa
CamonaTvali sakmaod STambeWdavia.
magram isic unda vTqvaT, rom maTi
organizeba ar iyo martivi _ upi-
ratesad vgulisxmob dafinansebas,
xan individualuri, xanac koleq-
tiuri Zalisxmevis nayofs. gasaWi-
ri bevrjer dagvdgomia, magram mu-
dam vcdilobdiT saqme gvekeTebina
_ xan gagvdioda Txovna, xan _
ara... 2005 wlisa da 2007 wlis
(klarjeTis nawili) eqspediciebi
universitetma daafinansa. 2009 da
2010 wlis Semodgomis eqspediciebi
rusTavelis fondis grantis farg-
lebSi dafinansda. 2009 wlis eqspe-
diciis taosa da speris nawili, ase-
ve 2010 wlis zafxulis taosa da
klarjeTis, 2011 wlis SavSeT-
klarjeTis eqspedicia isev univer-
sitetma daafinansa, oRond amje-
rad mosamzadebeli centris xaziT.
2007 wlis lazeTis, aseve taosa da
speris eqspedicia baTumis meris
damsaxurebaa. me minda madloba
vuTxra yvelas. imedi maqvs, Tanamd-
gomni momavalSic gveyoleba _
universitetSi Tu mis farglebs
gareT, mTavari mainc mizani da saq-
mea: am eqspediciebis, wlebis gan-
mavlobaSi mimdinare kvleva-Ziebis
Sedegad dagrovda mniSvnelovani
codna da gamocdileba Woroxis
qveynebis kvlevisaTvis. es gamoc-
dileba qveyanas gamoadgeba upir-
velesad da amitom varT darwmune-
buli, mxarSi amomdgomi momaval-
Sic rom araerTi iqneba _ aq mxo-
lod ,,SavSuri Canawerebis” avtors
rodi vgulisxmobT: sakvlevi da sa-
Ziebeli imdenia tao-klarjeTSi,
rom mas ver gaswvdeba verc erTi ka-
ci da verc erTi jgufi. metic, ara-
Tu Cvens Taobas, momaval Taobeb-
sac ar gamoelevaT saqme da gasakvi-
ri araa, rom araerTi Cveni kolega
nayofierad muSaobs am problemeb-
ze da rom Cveni universiteti miis-
wrafvis, kvlevis es mimarTuleba
aqcios erT-erT prioritetad!
* * *
mivubrundeT ,,SavSur Canawe-
rebs”. zemoT aRiniSna, rom avtori
wignis erT fragments ,,moxetiale
Jurnalistis Canawerebs. uwodebs.”
amiT uTuod am fragmentisa da sa-
zogadod wignisTvis Tanamdevi
emociis xazgasma surs. sinamdvile-
Si ,,SavSuri Canawerebi” oden gamv-
lelis STabeWdilebebze agebuli
wigni rodia. es mecnieris Canawere-
bia da Sesabamisad, scildeba sa-
mogzauro Janris tradiciul Car-
Coebs. erTmaneTs enacvleba erTi
mxriv Tval da gulmoSiebuli mog-
zauris Tanmimdevruli aRwera Tu
Txroba, xan mSvidi, xanac, danaxu-
lis da gagonilis Sinaarsidan ga-
momdinare _ emociiT gajerebuli,
meore mxriv ki mecnieris obieqtu-
ri gansja da analizi. safiqrals ki
ra gamolevs im lamis qarTveloba-
daSretil miwaze. amitomacaa, rom
zemoxsenebul aRwera-Txrobasa da
msjelobas xSirad enacvleba xol-
me patriotis mZime oxvra _ maga-
liTad, amgvari:
,,speri feodalur xanaSi saqar-
Tvelos samxreTi karibWe iyo. pir-
velad Rebulobdnen sperelni mom-
xvdurTa dartymebs. speris beber
kedlebs bevri ram axsovT, _ avic
da kargic... maT kedlebTan ara-
erTs usaxelebia Tavica da qveya-
nac da saflavic iqve unaxavs. maTi
saxelebi icis am cixem, saTiTaod
axsovs yvela; ra daaviwyebs, isini
xom mis kedlebTan gaizardnen, aqve
davaJkacdnen, aq iswavles xmlis
alesvaca da xmarebac, guSagobaca
da samxedro wyobac. man Caunerga
biWebs speris mdinaris, Woroxis
siyvaruli, da im qveynisac, saiTke-
nac miedineboda deda mdinare...”
aq oxvrasTan erTad emociac
sagrZnobia. kidev ufro Tu dava-
konkretebT, wignSi patiosani mog-
zauris gulmodginebiTa da keTil-
sindisierebiT moTxrobilia, kva-
lificiuri mecnieris profesiona-
lizmiT gansjilia Woroxis ,,qvey-
nebis” warsulisa Tu Tanamedrove-
obis araerTi faqtisa da movlenis
Sesaxeb.
* * *
Tavdapirvelad swored samec-
niero nawils unda SevexoT. mok-
led, gakvriT, Torem wignis samec-
niero Sris bejiT analizs metad
didi dro da adgili dasWirdeba,
imitom, rom aq ganxilulia qarTve-
lologiis araerTi saWirboroto
sakiTxi: wignis avtoris interesebi
mravalgvari da mravalferovania.
igi guldagul, ZirisZiramde Cas-
devs ,,parex” fuZis etimologias
Tu CveneburTa qarTulis foneti-
kur Taviseburebebs, ,,wefTis” is-
torias da toponimis raobas Tu
xanZTisa da Satberdis lokaliza-
cias problemas, ,,gurji vaizis”
sevdian intonacias Tu Turquli
istoriografiis subieqtivizms.
mamia faRava upirvelesad enaT-
mecnieria. amitom bunebrivia, rom
,,SavSuri Canawerebis” araerT
fragmentSi vxvdebiT SavSuri dia-
leqtis da sazogadod, samxruli
metyvelebis analizs. am sakiTxebSi
,,CaRrmavebas” aq ar vapirebT, miTu-
metes, rom zemoxsenebul monogra-
fiaSi (,,SavSeTi”) SavSuri kilos
vrceli gamokvlevis erT-erTi av-
tori swored mamia faRavaa. amje-
rad SevniSnavT mxolod, rom Cveni
lingvistebis saqmianoba, Turqe-
Tis saqarTveloSi samxruli dia-
leqtebis Seswavlis procesi, mago-
nebs im mecnieris muSaobas, rome-
lic palimfsestebis Zveli fenebis
amokiTxvas cdilobs. palimfsesti,
mogexsenebaT, xelnaweria, ZiriTa-
dad, etratze Sesrulebuli, ro-
melzedac Zveli teqsti gadafxeki-
lia da axalia dawerili. marTalia
Zalian Znelad, magram Tanamedrove
paleografiis miRwevebi iZleva
aseT etratze arsebuli wina teqs-
tebis wakiTxvis SesaZleblobas.
Tanamedrove enaTmecnierTa
muSaoba _ taour, klarjul Tu
SavSur dialeqtebze dakvirvebac
mamia faRavas `SavSuri Canawerebi~
7ooqqttoommbbeerrii
eg aris: Turqulma udidesi gavlena moaxdina
aqaurTa metyvelebaze. gavlena Seexo upir-
velesad leqsikas. fonetikas da gramatikas
_ naklebad, da, rac aranakleb mniSvnelova-
nia, intonaciasac da diqciasac.
Tanamedrove enaTmecnierma es SemdgomSi
SeZenili Taviseburebebi rogorme, SeZle-
bisdagvarad, unda moaSoros CveneburTa
qarTuls da Tavdapirvel metyvelebamde un-
da davides, anu ,,Zveli fena”, ,,Zveli teqste-
bi” unda waikiTxs.
idealuri sizustiT amis gakeTeba SeuZ-
lebelia, amitomac aris enaTmecnierTa muSa-
oba Zneli da pativsacemi.
magram ,,SavSuri Canawerebis” mecnieru-
li xibli enaTmecnierebiT rodi Semoifarg-
leba. avtori xan eTnografis dakvirvebul
Tvals gaadevnebs SavSelTa Tanamedrove yo-
fis detalebs (magaliTad, ase: ,,bazgireTSi
da aramarto aq, moSlilia qarTuli tradi-
ciuli meurneoba, aq aRar misdeven memindv-
reobas, nakleb yuradRebas aqceven mexileo-
bas da mebaxCeobas. gadaSenebis gzazea xorb-
lisa da xexilis endemuri jiSebi... TavisTa-
vad iSleba qarTuli yofa...), xan kidev isto-
rikosis gulmodginebiT uRrmavdeba warsu-
lisa da Tanamedroveobis faqtebs. (magali-
Tad, ase: ,,...Tu gaviTvaliswinebT tbeTis
mdebareobas, uwindel gzebs, cixis strate-
giul mniSvnelobas, SeiZleba davuSvaT, rom
awindeli saTlelis cixe uwindeli ,,cixe su-
etisaa”, romelic, mematianis cnobiT, mtbe-
varma episkoposma sabam aago”...)
am yvelaferze metismetad mokled vsa-
ubrobT, vcdilobT, sityva ar gagvigrZel-
des, gasagebia, rom erTi statiis Tu moxsene-
bis farglebSi yvela samecniero ,,ZarRvis”
ganxilva SeuZlebelia, magram erT sakiTxze
mainc ufro dawvrilebiT unda SevCerdeT.
kerZod, xanZTaze.
niko maridan da pavle ingoroyvadan mo-
yolebuli xanZTis adgilmdebareobasTan da-
kavSirebiT dRemde ori ZiriTadi versia ar-
sebobs.
mkvlevarTa erTi nawili, upiratesad
,,grigol xanZTelis cxovrebis” analizis, ag-
reTve eklesiis mimdebare teritoriis Ses-
wavlis safuZvelze miiCnevs, rom mdinare
karCxalas xeobaSi mdebare nuka-saydris sa-
xeliT cnobili eklesia aris swored xanZTa.
sxvani aranaklebi damajereblobiT asa-
buTeben, rom X saukunis dasawyisSi agebuli
,,axali da Suenieri” eklesia xanZTisa aris
qvemo forTaSi mdebare didi usaxelo samo-
nastro kompleqsi;
xanZTis nuka-saydarTan gaigivebis versi-
as saTave daudo niko marma XX saukunis da-
sawyisSi. amave saukunis 50-ian wlebamde es
mosazreba savsebiT misaRebi iyo samecniero
wreebisTvis. swavlulTa azrebi mas Semdeg
gaiyo, rac pavle ingoroyvam qvemo forTis
usaxelo savane (romelic niko mars Satberdi
egona) miiCnia xanZTad.
mas Semdeg xanZTis lokalizaciasTan da-
kavSirebul qarTvel Tu ucxoel mecnierTa
mosazrebebi swored am or savanes ukavSir-
deba. pavle ingoroyvas versias ukanasknel
periodSi mxari dauWires da axali argumen-
tebiT ganamtkices vaxtang jobaZem, daviT
xoStariam, darejan kldiaSvilma da sxvebma.
xanZTis adgilmdebareobis Tavdapirvel, ma-
riseul versias ki mxari dauWira mamia faRa-
vam, romelic am Temas farTod ganixilavs
,,SavSur CanawerebSi” (pirveli werili am
problemis Taobaze dabeWda 2007 wels): gi-
orgi merCules teqstis analizis da nuka-
saydris midamoebis Seswavlis safuZvelze
axali sicocxles aniWebs TiTqos miviwyebul
Tvalsazriss.
Cven ,,CanawerebSi” aRnusxuli yvela eqs-
pediciis monawileni varT (garda 1995 wlis
taos eqspediciisa), ase Tu ise vicnobT
,,aTormet savaneTa” mxares, nabij-nabij dav-
lili gvaqvs forTas da nukas Semogareni, iq
arsebuli ,,ficxeli kldeebi”, amitom savse-
biT bunebrivad da misaRebad migvaCnia, rom
mamia faRava miubrunda TiTqos ukve miviwye-
bul problemas, SeiZleba iTqvas, rom ganaax-
la niko maris _ xanZTelis nakvalevis maZie-
beli mecnieris gza da sazogadoebis yu-
radReba savsebiT dasabuTebulad isev miapy-
ro, mdinare karCxalas xeobaSi mdebare nukas
saydrisken.
sakiTxis kvlevis amJamindeli mdgomare-
oba jer kidev ver scems pasuxs yvela kiTx-
vas. vin icis, iqneb odesme misawvdomi gaxdes
zemoxsenebuli savaneebis arqeologiuri
kvleva, amasTan, SesaZloa TurqeTis sacaveb-
Si mikvleul iqnas pirdapiri mtkicebulebis
Semcveli dokumentebi.
asea Tu ise, rogorc erTi, iseve meore sa-
vane gansakuTrebul yuradRebas saWiroebs.
gavixsenoT, rom qvemo forTis eklesias
Cvens droSi, sul axlaxan (2007 wlis dekem-
berSi) Camoengra gumbaTi. darCenili nawile-
bic savalalo dReSia da es ubedureba mxo-
lod zemoxsenebul Zeglebs rodi sWirT. sa-
mecniero kvleva-Zieba diaxac saSuri saqmea,
magram realobis Secvla amas naklebad SeuZ-
lia. Tumca, vin icis, iqneb swored mecnierTa
da enTuziastTa Zalisxmevam SeZlos am Zeg-
lebze yuradRebis koncentrireba da gadar-
Cena imisa, risi gadarCena jer kidev SesaZle-
belia.
* * *
samecniero xazi ,,SavSuri Canawerebis”
mxolod erTi arsebiTi nawilia. bunebrivia,
gacilebiT meti adgili aRwerasa da Txrobas
eTmoba. mamia faRava SesaniSnavi mTxrobelia
da am Txrobis ramdenime aspeqts minda Seve-
xoT. avtori axerxebs ucxo qveyanaSi gancdi-
li, nanaxi Tu gagonili uamravi faqtisagan
aarCios Rirebuli da erTi SexedviT Cveu-
lebrivi, yofiTi faqtiT STabeWdileba moax-
dinos mkiTxvelze. amis dasturad erT rigiT
epizods moviyvan, romelic ara imdenad sa-
kuTriv SavSeTs, aramed eqspediciis wevrTa
keTilsindisierebas exeba:
,,sauzmis Semdeg valutis gasacvlelad
wavediT. 400 dolari gadavcvaleT Turqul
liraze. 530 liris nacvlad karga xnis anga-
riSis Semdeg 750 lira mogviTvala gadamcv-
lelma. zedmeti ukan davubruneT. gaukvirda
,,valutCiks”. gaxarebulma daibruna Tavisi
kuTvnili. ukvirda Turqs, magram ar gvikvir-
da Cven... zazam daiWira Turqis, SeiZleba ga-
Turqebuli SavSisac, dabneuloba da waitra-
baxa: ase viciTo qarTvelebma...
kargad moviqeciT. Rirda 220 larad Cveni
galaReba.”
sityvam moitana da eqspediciis wevreb-
Tan, anu megobrebTan, kolegebTan damokide-
buleba ara mxolod am epizodiT mJRavndeba.
SigadaSig avtori vrceli monologebiT Tu,
ufro metad, mokle frazebiT, xSirad Tbili
iumoriTac, exeba maTs profesiul Tu arap-
rofesiul saqmianobas, Tvisebebs, uSurve-
lad gascems siTbos. dasturad mxolod ram-
denime fragments movixmob wignidan:
,,merim dRes kidev erTxel dagvimtkica,
rom mtkiced dgas. xevwvrilidan momavlebi
mdinaris piras gavCerdiT sasadilod. cica-
bo biliki iyo Casavleli. merim vaJkacurad
daZlia dabrkoleba gzidan mdinaremde da
mdinaridan gzamde” (vinc ar icis, imaT gasa-
gonad vityviT, rom meri cincaZeze _ eqspe-
diciis oTxmocwelsmikakunebul wevrzea sa-
ubari).
,,yvelam movsinjeT Tirifani. arcTu
ioli saqmea. Tamazi da nugzari kargad axer-
xeben. ramazmac icis Tibva kargad, magram ax-
losac ar gakarebia cels, bavSvobidan mejav-
rebao...”
,,Tinam aiyolia bebia da SviliSvili Tan-
riverdebi, romelTac qarTuli simRera wa-
moiwyes Turqul kiloze...”
,,xmamaRla fiqroben biWebi, gaamayebuli
dadian taZris wmida ezoSi da uxariaT. ra
uxariaT, arc Tavad ician, ubralod, uxari-
aT, rom aq arian da ganicdian am mSveniere-
bas...”
,,SoTa mamulaZe SemTxvevas ar uSvebs xe-
lidan da aWaraSi gadamaval gzebs kiTxu-
lobs...”
,,zaza sadRegrZeloebs ambobs, magram ar
svams. osmani aZalebs, dalie, kargiao.
_ ra dRe damidga, me Rvinoze uars vam-
bob da ,,bazgireli osmanaÁ” maZalebso, _
amoioxra zazam...”
,,malxazi dardobs, dardobs beber par-
xals da aqvs kidec sadardebeli...”
es Cveno fragmentebi imitom movitoveT
bolos, rom Cvenca gaqvs erTi Canaweri mamia-
saTvis. im brilel jemals exeba _ ,,remezan-
Si ver vmarxulob, gareuli Roris xorcsac
vWam SigadaSig, Rvinosac vsvam xolme da jen-
neTSi moxvedris Sansi Tu damrCao” _ amis
dazustebas rom cdilobda yovlismcodne
profesorebTan. Cveni epizodi ,,SavSur Cana-
werebSi” ver moxvda. rogorc davazusteT,
ar CauniSnavs da arc axsovda.
brilSi yofnisas mamiasa da jemals Soris
aseTi dialogi gaimarTa:
_ Sen ras saqmob?
_ universitetis profesori var.
_ ras kiTxulob?
_ gurji iazis (qarTul enas).
_ wvit baRnebs aswavli?
_ ara, didebs, studentebs.
_ ras aswavli? _ xelaxla CahkiTxa je-
malma.
_ qarTul enas.
aq jemali Cafiqrda da karga xans ifiqra.
mere (roca gvegona, rom es Tema amowuruli
iyo), isev hkiTxa:
_ didvanebs vaswavlio, ar Tqvi?
mamia aqamde Tan meri cincaZes esaubre-
boda da jemalis kiTxvebs meqanikurad pasu-
xobda. axlaRa Seatyo gansakuTrebuli inte-
resi da Tavadac gafacicda:
_ ho, didvanebs vaswavli.
_ lapariks aswavli?
_ ara, enas.
_ didvanebma gurji ena ar ician?
_ ician.
_ aba Sen raRas aswavli?
es im iSviaT SemTxvevaTagani iyo, mamia
faRavas pasuxis gacema rom gauWirda. _ ro-
gor ginda auxsna ubir (keTil, Tbil, madli-
an kacs, magram ubirs), ras niSnavs enis mecni-
eruli swavleba didebisTvis, maTTvis, vinc
am enaze laparaki imTaviTve icis...
mokled, brilelma jemal Celiqma ,,sok-
ratuli meTodiT” _ sul ramdenime kiTxvis
dasmiT wyalSi Cagviyara filologebs amdeni
xnis naRvaw-naamagari.
es ambavi mxolod salaRobod rodi gavix-
seneT. TurqeTis saqarTveloSi axali Taoba
veRar laparakobs mSobliur enaze. iSriteba,
qreba winaprebTan damakavSirebeli kidev er-
Ti Zafi, romelic yvelaze gamZle gamodga.
,,Tu ician raRas aswavliTo”, _ ukvirs je-
mals, magram SavSeTSi rom daiviwyes, _ aRar
ukvirs. misTvis es bunebrivi procesia da
aRarc tkiva. arada ramodena satkivaria, mo-
urCeneli, gardauvali, SeuCerebeli... ,,Cana-
werebis” avtori am Temas araerTxel exeba,
ganicdis, Civis, gansjis:
,,bevr sofelSi gaigoneb, Turqulad mo-
laparake ar iyoo CvenTan arcTu didi xnis
winaT. gvian gadabrundnen gurjebi. iZule-
buli gaxdnen, eswavlaT Turquli, _ saxelm-
wifo ena. sxvagvarad verc samuSaod wavi-
dodnen did qalaqebSi da verc Svilebs Seiy-
vandnen skolebSi. pirvelyofili wesiT
cxovreba aRar SeiZleboda...
yvelaferi es ar iyo ioli. ,,Turqulze
gadabruneba” iyo xangrZlivi da damTrgunve-
li procesi, romelic dResac grZeldeba...”
* * *
sagangebod unda SevCerdeT wignSi fene-
bad Calagebul romantikul Sreebze. aseTi
wignebi xom romantikis gareSe ar arsebobs.
es romantika igrZnoba calkeul frazebSic
ki _Promlebic Zalumad gagrZnobineben
mogzaurobis xiblsac da CveneburTa cxov-
rebis realobasac. mxedvelobaSi gvaqvs, ma-
galiTad, aseTi fragmentebi:
,,modi da nu daijerebT. dedeÁs naTqvami
aq gadasinjvas ar eqvemdebareba! dedeÁ
ityoda, ese igi ase iyo...”
,,isames kidec gulis gakoWvamde.”
,,aq Tavazianad eqcevian saqonelsac. Co-
mas ki ar dauyrian Tivas an mols, ,,miarTu-
men.”
,,aqaur xvatSi airani miswrebaa pirdapir,
sicxiT Sewuxebuli kacis gamacocxlebeli
saSualeba...”
frazebi frazebad da romantikis mTava-
ri wyaro mainc wignSi Setanili zogierTi am-
bavia. magaliTad, Sexvedra memed ilmazTan,
ziosel momReralTan. memedi SavSeTSi popu-
laruli kacia. ukravs akordionze, mReris
qarTul da Turqul simRerebs, mas xSirad
iwveven mariobaze Tu sxva Tavyrilobaze _
sasimRerod. SemdgomSi araerTxel Sevxved-
rivarT ilmazs, magram ziosSi mamia faRava
SemTxveviT moxda mis ojaxSi. roca memedma
gaigo, rom stumari orTabaTumidan iyo, mo-
ulodnelad ganacxada: ,,_ orTabaTumle-
bo, Tqvengan didma dedeebma muzika isesxes
da axlana digibrunoTo.” daubruna kidec,
gznebiT daukra orTabaTumuri xorumi.
,,SavSur CanawerebSi” TvalnTliv Cans ,,valis
dabrunebiT” gaamayebuli avtoris emocia:
,,...daukra Cveneburi sacekvao, xorumis
erT-erTi varianti, orTabaTumuri xorumi,
romelic orTabaTumSi da, rogorc Cans,
mTel saqarTveloSic, daiviwyes, magram Sei-
naxes igi zioselebma, imerxevlebma zogadad.
Cvenma moZmeebma Woroxis xeobaSi da axla,
didi xnis Semdeg orTabaTumlebs, da mTel
saqarTvelosac, gvibruneben am vals da me ma-
taneben.
da mec miviRe es vali, gaxarebulma da ga-
amayebulma...”
dabrunebuli xorumis romantika xom
STambeWdavia, magram am Temaze saubars ise
ver davasrulebT, CanawerebSi asaxul zRap-
rul istoriebs da avtoris maTTan damoki-
debulebebs rom ar SevexoT.
aseT istoriebs CvenSi naklebad yvebian.
miTumetes, didi xania gafermkrTalebulia
avsulebis da qajebis gulubryvilo roman-
tika. SavSeTSi ki, kargad Tu moZebni, jer ki-
dev gadaeyrebi tyis kacebs da jazi-nenes, Se-
iTnebs da jinebs... ,,Canawerebis” avtors moh-
yavs ibraim Caxmaxis (goraZis) monaTxrobi:
,,erTi kaci Rame wisqvilSi darCenila.
Rame jinebi moviden, ferxuloben. jinebi am-
boben qi, ,,oTxSabaTi”, ,,oTxSabaTio”... ase sa-
moben. isac, kacic samobs da oTxSafaTs am-
bofs. sabaxlamazixan jinebi dafantvilan.
dafantvixan uTqvaman qi:
_Cven visameT, amanac isama qi, Cven oTx-
SafaTi vTqviT, amanac Tqva qi... ra eilugi vu-
yoTo?
_kai kacia, aq kuzi movxsnaT da gavuswo-
roTo _ uTqmian qi.
gaaswores da deifanten...”
es istoria kidev grZeldeba da misi kiTx-
visas, ufro ki mosmenisas raRac gaucnobie-
rebeli naRveliT ivseba kaci, maincdamainc
saxels rom davarqmev, iseTi naRveliT. al-
baT Zvelebur, ukve dasakargad ganwirul gu-
lubryvilo romantikasTan uneblie Sexebis
gamo...
* * *
wardgineba wignisa srulyofili ver iq-
neba, Tu oriode sityviT mainc ar SevexeT
,,SavSuri Canawerebis” iumors. cxadia, es ar
aris ZiriTadi xazi naSromisa. miuxedavad
amisa, SigadaSig zomierad aris gabneuli max-
vilgonivruli iumori _ zogjer pirdapiri,
Ria, zogjer Semparavi, daxvewilad, miniSne-
biT Tqmuli. ,,Canawerebiseuli” iumori or
jgufad SeiZleba davyoT: erTia uSualod
avtoriseuli iumori, konkretuli faqtis
Tu ambis STabeWdilebiT gamowveuli. maga-
liTad iseTi, rogoricaa dialogi erT imer-
xevel moxucTan:
,,_baTomi hiTkenaa axla?
_ baTumi gurjistania, saqarTvelo, misi
nawili.
_ alla razi olsun, kargia! gorbaSov
madloba uTxariT, erTaT rom xarT (zaqieT-
lebs gorbaCovi demokratiisa da Tavisuf-
lebis Tavkacad miaCniaT. didi avtoriteti
aqvs gorbaCovs zaqieTSi.)”
,,baTomi hiTkenaas” rom Tavi davaneboT,
am dialogis Jams sabWoTa kavSiri karga xnis
daSlili gaxldaT...
xumrobaTa meore jgufi maxvili TvaliT
da yuriT akrefili arakebia SavSelTa. aqac
mxolod erT araks movitan:
erTi imerxeveli Turme daTvze wasula
sanadirod.
,,Sexda daTvi. duumizna, esrola da aaci-
la.
gahersebuli daTvi wamovida kacisken.
dieglijana. kacma Tofi miido da daTvs die-
muqra, ar momekaro, Tvara Tavs movklavo...
aba kaio, yeza ar mogivideso, uTqmia
daTvs da wesula...”
* * *
kargi wigni iolad ganawyobs kacs sasaub-
rod. ,,SavSur Canawerebze” kidev bevris Tqma
SeiZleba. Cven mkiTxvelTagani varT, magram
amave dros mowme da TviTmxilveli aq aRwe-
rili ambebisa. kargad viciT, rom wigni ori
aTeuli wlis ganmavlobaSi, gasuli saukunis
90-iani wlebidan dRemde gaweuli didi Sro-
misa da Zalisxmevis nayofia. akademiuri saq-
mianoba warmoudgenelia aseTi garjis gare-
Se, es yvelaferi ki sauniversiteto cxovre-
bis Zvirfasi nawilia upirvelesad, amitom
gasagebia wignis avtoris madliereba mSob-
liuri universitetis mimarT: ,,madloba un-
da vuTxra Cems universitets yvelafrisT-
vis: rasac vakeTebdiT da gavakeTeT, misi sa-
xeliTa da saxelisTvis vakeTebdiT...”
vfiqrobT, ,,SavSuri Canawerebis” avtori
aseve imsaxurebs madlobas. amjerad, ro-
gorc kargi wignis avtori da Cvenc Cven wil
madlobas veubnebiT mxolod...
malxaz CoxaraZe
zaza SaSikaZe
8 ooqqttoommbbeerrii
2013-2014 saswavlo wlidan baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetSi socialur mecnierebaTa
departaments asocirebuli profe-
sori iirakkllii goorgiillaZe xelmZRva-
nelobs. igi gazeT `baTumis universi-
tets~ departamentSi Semavali prog-
ramuli mimarTulebebisa da samomav-
lo miznebis Sesaxeb esaubreba:
socialur mecnierebaTa departa-
menti universitetSi erT-erTi komp-
leqsuri, mravaldargobrivi erTeu-
lia, romelic moicavs fsiqologiis,
saerTaSoriso urTierTobebisa da
evropismcodneobis programul mi-
marTulebebs.
Cveni saganmanaTleblo programebi-
dan yvelaze xangrZlivi istoria fsi-
qologiis mimarTulebas aqvs. amitom
swored aqedan daviwyeb. is damoukide-
beli saswavlo-samecniero kaTedris
(departamentis) saxiT universitetSi
1990 wels Camoyalibda, rac upirve-
les yovlisa ganpirobebuli iyo fsi-
qologTa rogorc raodenobrivi, aseve
xarisxobrivi zrdiT. xarisxobrivi
zrdis erTi mTavari maCvenebeli gaxda
2006 wels dimitri uznaZis saiubileo
medliT dajildoeba. amJamad fsiqo-
logiis programul mimarTulebas
xelmZRvanelobs sruli profesori,
batoni guram Caganava. saganmanaTleb-
lo programas fsiqologiis mimarTu-
lebiT vaxorcielebT or, bakalavria-
tisa (2009w.) da magistraturis (2006w.)
safexurze, ramac kidev ufro gazarda
universitetSi da mis farglebs miRma
fsiqologTa aqtivoba, romlis uSua-
lo Semadgenel nawilad iqca universi-
tetis fsiqologTa mier warmoebuli
sareabilitacio, saintervencio da sa-
konsultacio samuSaoebi.
SedarebiT axalgazrdaa, Tumca sak-
mao gamocdileba SeiZina da warmate-
biT xorcieldeba saerTaSoriso urTi-
erTobebis saganmanaTleblo progra-
ma, romelsac asocirebuli profeso-
ri, batoni irakli manveliZe xelmZRva-
nelobs (2006 wlidan). faqtia da sasia-
movnocaa, rom aman politikuri mecni-
erebebis kuTxiT saswavlo da samecnie-
ro muSaobis gaaqtiureba moiTxova. am
mimarTulebiT aqtiurad vTanamSrom-
lobT saqarTvelos wamyvan umaRles
saswavleblebTan da kvleviT institu-
tebTan, maT Soris Tsu-sa da saqarTve-
los politologiis institutTan,
romlebTanac gaformda TanamSromlo-
bis memorandumi, ramac Segviqmna sa-
marTlebrivi safuZveli erToblivi
saswavlo, samecniero da sxva RonisZi-
ebebis gansaxorcieleblad. ukve mom-
zadebuli gvaqvs da imeds vitoveb, rom
momavalSi amoqmeddeba samagistro
programac.
meore welia ukve, rac aseve warma-
tebiT vaxorcielebT evropismcodne-
obis saganmanaTleblo programas. aqve
minda giTxraT, miuxedavad imisa, rom
es ori saganmanaTleblo programa ax-
laxans avamoqmedeT, sauniversiteto
masStabiT, erT-erTi yvelaze moTxov-
nadi specialobebia. 2013 wels saerTa-
Soriso urTierTobebis mimarTuleba-
Si erT sakonkurso adgilze oTxi abi-
turienti modioda, konkursi gvqonda
evropismcodneobis mimarTulebaSic.
samomavlod vfiqrobT, rom gavzar-
doT misaRebi kontingenti.
rac Seexeba departamentis aqtivo-
bebs, vcdilobT ar CamovrCeT Tanamed-
rove moTxovnebs da fexi avubaT axal
gamowvevebs. 2009 wels damuSavda sag-
ranto Tema `transnacionaluri kompa-
niebi amierkavkasis sqveynebis politi-
kasa da ekonomikaSi: problemebi, ten-
denciebi, perspeqtivebi. imave saxel-
wodebiT 2009 wels TbilisSi gamoqvey-
nda monografia, romelmac specialis-
tebis dadebiTi Sefaseba daimsaxura.
2009 welsve Tqveni mona morCili
ERASMUS MUNDUS proeqtis farg-
lebSi kvalifikaciis amaRlebis mizniT
vimyofebodi portugaliaSi, vianas po-
liteqnikur institutSi.
wina weli CvenTvis nayofieri iyo
sakuTriv samecniero akedemiuri aqti-
vobis TvalsazrisiT. warmatebiT Cata-
rda konkursi, Sesabamisad dRes sam sa-
ganmanaTleblo programas vemsaxure-
biT erTi sruli, oTxi asocirebuli da
xuTi asistent profesori. departa-
mentSi momzadda da gamoica araerTi
monografia Tu saxelmZRvanelo, ramac
studentebs gauadvila rTulad xel-
misawvdomi masalis damuaSaveba da aT-
viseba.
departamenti aqtiurad muSaobs
saerTaSoriso kavSirebis moZiebaze.
momzadebuli gvaqvs ramdenime wina-
dadeba (ar minda winaswar gavaxmiano)
evropis umaRlesi saswavleblebis Se-
sabamis departamentebTan mravalmx-
rivi TanamSromlobis Sesaxeb. rac Se-
exeba qveynis SigniT, aq es kavSirebi
arsebobs da vfiqrobT, mis gaRrmave-
baze.
ase rom _ bevri ram gavakeTeT da
bevric gvaqvs gasakeTebeli.
dasasruls, minda mivuloco socia-
lur mecnierebaTa departaments axali
saswavlo wlis dawyeba. imeds vitoveb,
rom momaval axal saswavlo welsac
gveqneba bevri axali iniciativa da war-
matebebi Sesajamebeli.
irakli gorgilaZe,
asocirebuli profesori,
socialur mecnierebaTa
departamentis xelmZRvaneli
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti im universi-
tetebs Sorisaa, romelic zrunavs ganaTlebuli momavali
Taobis aRzrdisaTvis. universitetis profesorma lela
TavdgiriZem, romelic amave dros maswavleblis momzadebis
programis xelmZRvanelia, ganacxada, rom 2010 wlidan saqar-
Tvelos universitetebSi, kerZod, ilia WavWavaZis saxelmwi-
fo universitetsa da baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetSi moqmedebs maswavleblis momzadebis 60-kre-
ditiani programa, sadac studentebi minor-is anu damatebi-
Ti specialobis saxiT swavloben. garda amisa, SesaZlebelia
gamocxaddes erTwliani miReba, damwyebma pedagogebma mii-
Ron Sesabamisi ganaTleba da rac mTavaria, am programis gav-
lis Semdeg mzad iqnebian maswavlebelTa sasertifikato ga-
mocdis Casabareblad.
maswavleblis momzadebis programis meoTxe kursis stu-
dentma nana iremaZem kiTxvaze: Tu risTvis airCia pedagogika
da ra aris am specialobis arCevis mizani ganacxada: `ukve me-
ore welia rac maswavleblis momzadebis programas gavdi-
var, viswavle saintereso sagnebi da iseTi sakiTxebi iswav-
leba rac yoveldRiuria da yvela qalma unda icodes. Tu pe-
dagogi ar gaxdebi, isic raoden mniSvnelovania, rom Sens Svi-
lebs daexmarebi da aswavli. urTierToba gvaqvs namdvil pe-
dagogebTan, adamianebTan, romlebTanac gvsiamovnebs yvela
sakiTxze saubari~.
`qveyanam win rom waiwios, rom ganviTardes da yavdes Zli-
eri da ganaTlebuli sazogadoeba, aucilebeli Zala aris aR-
mzrdeli da kargi xelmZRaneli, aseTi pirovneba ki aris pe-
dagogi. Cven ganaTlebis fakultetis profsorebi vzrunavT
pedagogTa aRzrdisaTvis, Cveni mizania, is gamocdileba rac
Cven gagvaCnia, gadavceT Cvens studetebs da erTad vizru-
noT Cveni qveynis ganviTarebisaken~, _ ganacxada guliko
ServaSiZem.
meoTxe welia, rac es programa univrsitetSi moqmedebs
da bevr ganaTlebul kursdamTavrebuls uSvebs, romelTa
umetesoba dasaqmebulia, rogorc kerZo, aseve sajaro
skolebSi. am programis paralelurad universitetSi
moqmedebs ganaTlebis administrirebis magistraturis pro-
grama, romlis gavlis Semdegac studentebs ufleba aqvT
direqtoris Tanamdebobebi daikavon da aseve ganaTlebis
saministroSic dasaqmdnen. am programis yvela studneti
gadis praqtikas da skolebSi atareben rogorc sacdel, aseve
damoukidebel gakveTilebsac.
salome mJavanaZe,
istoriis specialobis
meoTxe kursis studenti
seminari tempusis sagranto proeqtis farglebSi
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universi-
tetSi tempusis sagranto proeqtis „universiteti-
sawarmo urTierTobis gaumjobeseba kompetenciebze
dafuZnebuli swavlebis gziT somxeTSi, ukrainasa da
saqarTveloSi“ farglebSi seminari tardeba. xuTi
dRis ganmavlobaSi belgiis sant-liuvenis kaToli-
kuri universitetis profesori kris van keri da saf-
rangeTis grenoblis akademiis saerTaSoriso urTi-
erTobaTa samsaxuris warmomadgeneli ester grunke-
maijeri profesor-maswavleblebsa da doqtoran-
tebs siaxleebs gaacnoben universitetis kursdam-
TavrebulTa damsaqmeblebTan, sawarmoebTan da par-
tnior organizaciebTan TanamSromlobis gaumjobesebis meqanizmebze. seminarze ganxiluli iqneba univer-
sitetis ganviTarebisTvis iseTi mniSvnelovani sakiTxebi, rogoricaa: dawesebulebis Zlieri da susti mxa-
reebis analizi, politikuri da socialuri riskebis analizi, proeqtebis marTva, saganmanaTleblo progra-
mis profilis gansazRvra, dawesebulebis strategiuli gegmis SemuSavebis specifika da Taviseburebebi.
erTmoqmedebiani speqtakli
`stumari~ gaimarTa
studenturi TviTmmarTvelobis mxardaWe-
riT baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universtetetSi „SiSvelma Teatrma“ speqtak-
li „stumari“ warmoadgina. erTmoqmedebiani
speqtakli reJisorma nana kvasxvaZem vudi ale-
nis motivebze dadga da adamianisa da sikvdi-
lis urTierTobas eZRvneba. 2005 wels saqarT-
velos Teatrisa da kinos universitetis kurs-
damTavrebulTa bazaze daarsebuli „SiSveli
Teatris“ mxatvruli mimarTuleba postmo-
dernistulia da piter brukisa da grotovskis
Teoriul postulatebs eyrdnoba.
universitets mwerlebi ewvivnen
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets saqarTvelos mweralTa kavSiris Tavmj-
domare mayvala gonaSvili, aWaris mweralTa kavSiris Tavmjdomare daviT TedoraZe, Jurnal „cis-
kris“ redaqtori baRaTer arabuli, poetebi vaxtang Rlonti da bela qeburia ewvivnen. umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebis reqtorTan, profesor alioSa bakuriZesTan da profesor-mas-
wavleblebTan gamarTul Sexvedraze mwer-
lebma samomavlo TanamSromlobis mimarTu-
lebebsa da erToblivi proeqtebis mniSvne-
lobaze isaubres. saqarTvelos mweralTa
kavSirma Jurnal „ciskiris“ 120 wlis iubi-
lesTan dakavSirebiT saqarTvelos kultu-
risa da ZeglTa dacvis saministros mier
ganxorcielebuli saganmanaTleblo-Semec-
nebiTi proeqtis „biblioTeka borblebze“
farglebSi, universitetis biblioTekas sa-
Cuqrad wignebi da Jurnalebi gadasca.
qveynis ganviTarebis
mamoZravebeli Zala _
Zlieri pedagogia
socialur mecnierebaTa
departamentis saqmianoba
9ooqqttoommbbeerrii
aWaris eTnografiul (eTnolo-
giur) Seswavlas TiTqmis saukune na-
xevris istoria aqvs. igi dakavSire-
bulia cnobili qarTveli mogzauri-
mkvlevarebis _ dimitri baqraZis,
giorgi yazbegis, zaqaria WiWinaZis,
Tedo saxokias da sxvaTa saxelebTan.
maT fexiT moiares aWaris da samx-
reT-dasavleT saqarTvelos sxva re-
gionebis (Woroxis mxare, lazeTi)
calkeuli xeobebi da soflebi da
mniSvnelovani istoriul-eTnolo-
giuri xasiaTis cnobebi dagvitoves.
am cnobebs dRes am kuTxeTa war-
sulis SeswavlaSi wyaros mniS-
vneloba aqvs. aseve didia rus da da-
savleT evropel mogzaur-mkvlevar-
Ta Canawerebis mniSvneloba samxreT-
dasavleT saqarTvelos istoriul-
eTnografiul SeswavlaSi.
saqarTvelos calkeuli istori-
ul-eTnografiuli regionebis
srulyofil SeswavlaSi werilobiT
cnobebTan erTad mainc gadamwyveti
mniSvneloba eniWeba savele eTnog-
rafiul saeqspedicio Semkreblo-
biT muSaobas, rasac Tavisi prin-
cipebi da meTodologiuri aspeqte-
bi gaaCnia. amgvar muSaobas saqarTve-
loSi XX saukunis 20-30-ian wlebidan
eyreba safuZveli, romelic Semdgom
wlebSi kidev ufro intensiuri xde-
ba. pirveli eTnografiuli eqspedi-
ciebi samcxe-javaxeTSi gaimarTa
194-1926 wlebSi. amas mohyva sxva eqs-
pediciebi qvemo qarTlsa da xevsu-
reTSi (1927-1929 wlebi), svaneTSi
(1931 weli), TuSeTSi (1932 weli). ri-
giT mexuTe eqspedicia Catarda aWa-
raSi, romelic aWarisaTvis pirveli
iyo. momdevno eqspediciebi ganxor-
cielda TrialeTsa (walka) da ime-
reTSi (1936-1937) wlebi). 1940-1950-
iani wlebidan eTnografiuli saeqs-
pedicio muSaobis masStabebi gafar-
Tovda da man moicva ara marto sa-
qarTvelos calkeuli regionebi,
aramed mezobeli Crdilo kavkasiis
sxva raionebi. bolo wlebSi Tbilis-
sa da baTumSi momuSave eTnologebi,
mecnierebis sxva dargis warmomad-
genlebi, eqspediciebs marTaven
TurqeTis respublikis sazRvrebSi
moqceuli ZirZveli da muhajiri
qarTvelebiT dasaxlebul kuTxeeb-
Si.
davubrundeT aWaris pirvel eT-
nografiul eqspedicias, romlis 80
wlisTavsac wels aRvniSnavT. eqspe-
dicias win uswrebda mosamzadebeli
muSaoba. 1933 wlis 24 ivniss saqarT-
velos muzeumis warmomadgenlebi
ewvivnen aWaris saxalxo ganaTlebis
komisariats da aWaris mxareTmcod-
neobis biuros, anu dRevandel xari-
ton axvledianis saxelobis saxel-
mwifo muzeums. mxareTmcodneobis
biuroSi gaimarTa sagangebo sxdoma,
sadac gadawyda aWaraSi Casatarebe-
li pirveli eqspediciis vadebi da
marSrutebi. amave dRes gaimarTa
aWaris mxareTmcodneobis biuros
calke gafarToebuli sxdoma, ro-
melmac imsjela eqspediciis mizneb-
sa da amocanebze. aqve gadawyda eqs-
pediciis muSaobaSi adgilobrivi sa-
mecniero Zalebis monawileobaze.
amis Sesaxeb iuwyeboda maSindeli ga-
zeTi `sabWoTa aWaristani~ (1933
wlis 27 ivnisi).
aWaris pirveli eTnografiuli
eqspedicia 8 kaciT iyo dakompleq-
tebuli. saqarTvelos saxelmwifo
muzeumidan masSi monawileobdnen
giorgi Citaia, vera bardaveliZe,
rusudan xaraZe, fafala qiqoZe da
erTi fotografi,
aWaris mxareTmcod-
neobis biurodan _
folkloristi da eT-
nografi jemal no-
Raideli, istorikosi
vukol iaSvili.
eqspedicias xelm-
ZRvanelobda Semdeg-
Si farTod cnobili
mecnieri _ eT-
nologi, qarTuli eT-
nografiuli skolis
fuZemdebeli, akade-
mikosi giorgi Citaia,
romelic maSin saqar-
Tvelos muzeumis eT-
nografiis ganyo-
filebis xelmZRvane-
lad muSaobda. am
droisaTvis muzeumi
warmoadgenda saqarTveloSi eTnog-
rafiuli kvleva-Ziebis ZiriTad ke-
ras. giorgi Citaias xelmZRvanelo-
biT igegmeboda da tardeboda eqspe-
diciebi saqarTveloSi.
eqspedicia baTumidan 26 ivliss,
diliT 9.30 saaTze, gaemgzavra da
dRis 4 saaTze ukve xuloSi Cavida da
aqaur sastumroSi dabanakda. eqspe-
dicias, romelic Tvenaxevris man-
Zilze grZeldeboda, metad rTul
pirobebSi uxdeboda muSaoba. amas
eqspediciis xelmZRvaneli batoni
giorgi Citaia Tavis mogonebebSic
ixsenebda, romelic 1984 wels gamoq-
veynda (g.Citaia. Cemi cxovrebis
gzebsa da bilikebze. Tbilisi, 1991,
gv. 86-87). miuxedavad amisa, eqspedi-
ciam SeZlo mieRwia dasaxuli mizni-
saTvis. man moiara xulos, Rorjo-
mis, sxalTa-xixaZiris, Wvanis, meri-
sis xeobaTa 30-mde sofeli. ewvia, ag-
reTve, goderZis uReltexilis, be-
Sumis, sariCairis, zotiyelis, so-
fel didaWaris alpuri saZovrebis
zonas, sadac moialaRe mesaqonle
mosaxleoba imyofeboda. pirveli sa-
vele gasvla eqspediciam xulos rai-
onis sofel dekanaSvilebSi moawyo.
eqspediciis periodSi Seikriba
metad saintereso da mravalferova-
ni eTnografiuli, folklorul-di-
aleqtologiuri, leqsikuri, foto
da sxva saxis masala, romlebSic asa-
xulia imdroindeli aWaris mosax-
leobis tradiciuli da Tanamedro-
ve sameurneo cxovreba, materialu-
ri da sulieri kulturis sakiTxebi,
soflad damkvidrebuli axali cxov-
rebis Taviseburebani, rac dakav-
Sirebuli iyo sakolmeurneo moZra-
obasTan.
giorgi Citaias mier Sekrebili
saeqspedicio masalebis didi nawili
2001 wels gamoqveynda. manamde igi
farTo mkiTxvelisaTvis TiTqmis mi-
uwvdomeli iyo. man vertikaluri
zonalobis WrilSi Seiswavla aWaris
miwaTmoqmedeba da gamoyo misi sami
tipi (baruli, mTuri, alpuri) da
mogvca TiToeuli maTganis aRwera-
daxasiaTeba. es klasifikacia dRe-
sac ZalaSia. mecnieris saeqspedicio
dRiurebSi daculia cnobebi aWaris
niadagebze, mis terminologiaze,
rac aWaraSi xalxuri niadagTmcod-
neobis maRal doneze miuTiTebs.
mecnieri aWaris marcvleuli kul-
turebis SeswavliTac dainteresda
da `aWarlebis monapovrad~ CaTvala
xorblis erTi saxeoba, romelic
`tredisferi puris marcvlis~ saxe-
liT iyo cnobili da romlis msgavsi
xorbali saqarTvelos sxva kuTxee-
bisaTvis maSin cnobili ar iyo. eqs-
pediciis dros aWaraSi simindis 17
jiSi gamovlinda. mkvlevaris azriT,
es jiSebi adgilobrivi warmoSobi-
saa da miRebulia xalxuri seleqci-
is gziT. giorgi Citaiam pirvelma
mogvca aWaraSi gavrcelebuli saxv-
neli iaraRebis (jilRa, aruna) aRwe-
riloba da xazi gausva maT mniSvne-
lobas qarTuli saxvneli iaraRebis
istoriis SeswavlaSi.
eqspediciis dros Sekrebili da
sxva eTnografiuli monacemebis sa-
fuZvelze giorgi Citaiam pirvelma
SeimuSava aWaris sacxovrebel nage-
bobaTa klasifikacia da mogvca
sacxovrebeli saxlebis calkeuli
tipebis aRweriloba, ramac Semdgom
sxvaTa gamokvlevebSi srulyofili
saxe miiRo.
zogadi eTnologiis Suqzea Ses-
wavlili da Sefasebuli giorgi Ci-
taias mier aWaraSi gavrcelebuli
tradiciuli xis saketi `daTva-boy-
va~, romelsac man Rorjomis xeobaSi
miakvlia. aseTi xis saketebis Ses-
wavlisas, romelTac zemo aWaraSi
nawilobriv dResac ar daukargavs
pirvandeli funqcia, praqtikuli
gamoyeneba, mecnierma moiSvelia uc-
xouri literaturis Sesabamisi mo-
nacemebi da daadgina, rom aWaruli
`daTva-boyvas~ saxiT Cven saqme
gvaqvs uZvelesi tipis xis saketTan,
romlis msgavsi gamosaxulia ori
aTasi wliT daTariRebul babilo-
nur Zeglebze.
aWaris pirveli eTnografiuli
eqspediciis erT-erT mniSvnelovan
monapovrad unda miviCnioT naqala-
qar akvaneTaSi aRmoCenili veSapoi-
debi da ciklopuri nagebobani, rom-
lebic giorgi Citaias varaudiT VIII-
IX saukuneebs ganekuTvneba da `aWa-
ris istoriis siRrmeSi gvaxedeben~
(g.Citaia. 1933 wlis aWaristanis eqs-
pedicia (dRiuri). – Sromebi, III, Tbi-
lisi, 2001, gv. 357). samwuxarod, es
Zeglebi dRemde Seuswavlelia.
eqspediciis sxva wevrebisa da pi-
radad giorgi Citaias dakvirvebis
Tema iyo aWaris soflad axali yofis
damkvidrebis procesebis (sakol-
meurneo cxovreba, kulturul-sa-
ganmanaTleblo dawesebulebebi,
swavla-ganaTleba, gzebis mSeneblo-
ba da a.S.) Seswavla. eqspediciis sa-
muSao gegmiT masalebi ikribeboda
sazogadoebriv da saojaxo yofaze,
qorwinebaze, naTesaur urTier-
Tobaze, gvarobriv Semadgenlobaze,
xelosnoba-Sinamrewvelobaze, yofa-
Si SemorCenil religiur gadmonaS-
Tebze, dReoba-dResaswaulebze,
sxvadasxva saxis wes-Cveulebebze. es
sakiTxebi asaxulia rusudan xara-
Zis, fafala qiqoZis dRiurebSi. me-
urneobis calkeul dargebTan da-
kavSirebul terminologiaze masa-
lebs krebda enaTmecnieri stefane
menTeSaSvili. masalebi, saxelwode-
biT `aWaris eTnografiuli masale-
bi~, daibeWda krebulSi `enimkis mo-
ambe~ (t. 1, Tbilisi, 1937).
mravalmxriv sayuradReboa eqs-
pediciis wevris, eTnografisa da
folkloristis jemal noRaidelis
mier Sekrebili masalebi. baton je-
mals maSin axlad hqonda damTavre-
buli Tbilisis saxelmwifo univer-
siteti da muSaobda aWaris mxareTm-
codneobis biuroSi. igi swavlobda
aWaris eTnografiisa da folk-
loris sxvadasxva sakiTxebs (wes-Cve-
ulebebi, Tqmuleba-gadmocemebi,
zRaprebi, zepirsityvierebis sxva
nimuSebi). eqspedicia droSi zemo
aWaraSi gavrcelebul SuamTobis
xalxur dResaswaulsac daemTxva da,
bunebrivia, mis CanawerebSi amis Se-
saxebac saintereso monacemebia da-
culi. misi cnobiT, zemo aWaris ad-
gilobriv mosaxleobasTan erTad
SuamTobaSi monawiloebdnen mesxebi,
kaxaberSi, gonioSi, sarfSi mcxov-
rebi qurT_xemSilebi, romlebic
aWaris sazafxulo saZovrebiT sar-
geblobdnen. igi aRwers SuamTobis
dResaswauls, aWarul, lazur da
qurT-xemSilTa cekvebs, romelTa
Sesaxeb cnobebs vxvdebiT agreTve
giorgi Citaias saeqspedicio dRiu-
rebSic.
jemal noRaidelis mier
1933 wlis eqspediciis dros
da momdevno wlebSi Sek-
rebili masalebis didi na-
wili Sesulia wignSi `eTno-
grafiuli narkvevi aWa-
relTa yofacxovrebidan~,
romelic 1936 wels baTumSi
gamoica. es iyo pirveli eT-
nografiuli narkvevi aWa-
raze, xolo misi avtori _
pirveli eTnografi da
folklorist-dialeqto-
logi aWaridan. man didi
amagi dasdo aWaris eTno-
g r a f i u l - f o l k l o r u l
Seswavlas, romelsac Tavis
droze didi Sefaseba misca
saqarTvelos istoriis pat-
riarqma, akademikosma ivane
javaxiSvilma.
1933 wlis aWaris pirve-
li eTnografiuli eqspedi-
ciis mniSvnelovan monapov-
rad unda CaiTvalos am
dros gadaRebuli fotoe-
bi, romelTac didi eTno-
grafiuli Rirebuleba gaaCnia. fo-
toebis nawili inaxeba saqarTvelos
erovnul muzeumSi, nawili aWaris
xariton axvledianis saxelobis sa-
xelmwifo muzeumSi, agreTve, ivane
javaxiSvilis istoriisa da eTno-
logiis institutis eTnologiis
ganyofilebis fondebSi. giorgi Ci-
taiam da stefane menTeSaSvilma aWa-
ris saxelmwifo muzeums maSin ga-
dasces 1.165 maneTad Sefasebuli 36
eqsponati, romlebic am eqspediciis
dros iqna Sekrebili (x.axvlediani.
aWaris saxelmwifo muzeumi. baTumi,
1958, gv. 20).
eTnografiuli saeqspedicio mu-
Saobis popularizaciis mizniT eqs-
pediciam xulosa da qedaSi moawyo
moZravi gamofenebi, rasac damTva-
lierebelTa gansakuTrebuli inte-
resi gamouwvevia.
2013 wels aWaris pirveli eTnog-
rafiuli eqspediciis Catarebidan 80
weli gavida. am xnis manZilze aWaraSi
mniSvnelovnad gafarTovda ara mar-
to savele-saeqspedicio eTnografi-
uli muSaoba, aramed saerTod eTno-
logiuri kvleva-Zieba da mniSvnelo-
vani warmatebebicaa mopovebuli. eT-
nografiuli saqmianoba Tavdapirve-
lad koncentrirebuli iyo aWaris
mxareTmcodneobis biuroSi, rome-
lic Semdeg aWaris saxelmwifo muze-
umad gadakeTda. 1958 wels daarsda
baTumis samecniero-kvleviTi insi-
tituti, romlis erT-erT wamyvan sa-
mecniero ganyofilebad eTnografi-
is (eTnologiis) ganyofileba iTvle-
ba. ganyofilebam warmatebiT gaagr-
Zela aWaris pirveli eTnografiuli
eqspediciis dros dawyebuli savele
eTnografiuli SemkreblobiTi muSa-
oba, romelic meoTxedi saukunis man-
Zilze TiTqmis miviwyebuli iyo.
mxedvelobaSia gegmazomieri saeqspe-
dicio saqmianoba, romelic Catarda
da tardeba ara marto aWaris, aramed
misi mezobeli regionebis eTnologi-
uri SeswavlisaTvis. ganyofilebam
dRemde 50-mde eqspedicia Caatara
aRniSnul regionebSi. Sekrebili eT-
nografiuli masalebi (dRiurebis sa-
xiT), romlebic 350 erTeuls iTvlis,
inaxeba ganyofilebis fondebSi. am
masalebis safuZvelze gamoica 20-ze
meti monografia, 20 dargobrivi kre-
buli, Catarda da tardeba samecnie-
ro sesiebi da konferenciebi. es aris
qarTuli eTnologiuri mecnierebis
Zvirfasi SenaZeni, romelsac fasdau-
debeli mniSvneloba aqvs ara marto
aWaris, aramed saerTod samxreT-da-
savleT saqarTvelos mosaxleobis
tradiciuli da Tanamedrove yofis
SeswavlaSi.
winamdebare statia eZRvneba aWa-
ris pirveli eTnografiuli eqspedi-
ciis 80 wlisTavs. analogiuri Sina-
arsis statia Cvens mier daibeWda ga-
zeT `aWaraSi~ (2003 wlis 10 oqtombe-
ri) da igi mieZRvna am eqspediciis 70
wlisTavs. amave wlisTavs mieZRvna
2003 wlis oqtomberSi institutis
samecniero sesia, romelSic Tbili-
seli eTnologebic monawileobdnen.
eqspediciis 80 wlisTavs mieZRvneba
institutisa da xariton axvledia-
nis saxelobis saxelmwifo muzeumis
erToblivi samecniero sesia, rome-
lic uaxloes dReebSi Catardeba.
nodar kaxiZe
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
niko berZeniSvilis institutis
eTnologiisa da sociologiuri
kvlevis ganyofilebis ufrosi,
institutis samecniero
sabWos Tavmjdomare,
istoriis mecnierebaTa doqtori
savele eTnografiuli kvleva-Ziebis istoriidan aWaraSi
(aWaris pirveli eTnografiuli eqspediciis 80 wlisTavis gamo)
10 ooqqttoommbbeerrii
ggiiuullii bbeerriiZZee _ aWarisa da arTvinis vi-
laieTis subtropikuli zonis agrocenozTa al-
gofloris sistematika da ekologiuri aspeqti
samecniero xelmZRvanelebi:
-biologiis mecnierebaTa doqtori, sruli
profesori, oTar SainiZe
- ekologiis mecnierebaTa doqtori, sruli
profesori, aidin TofeqCioglu
Temis aqtualoba: wyalmcenareebs udidesi
mniSvneloba aqvT bunebaSi da saxalxo meurneo-
baSi. isini aqtiurad monawileoben mTel rig sa-
sicocxlo procesebSi; gamoiyenebian: adamianis,
uxerxemlo da xerxemliani cxovelebis sakvebad;
biologiur kvlevebSi; qimiur da msubuq mrewve-
lobaSi, medicinaSi, kosmosSi da sxv. wyalmcena-
reebs didi saxalxo-sameurneo mniSvnelobis
garda, axasiaTebT garkveuli naklovanebebi bu-
nebaSi, kerZod, cnobilia saxeobaTa garkveuli
jgufi, romelTa masiuri gamravleba iwvevs cal-
keuli hidroekosistemebis dabinZurebas, xolo
zogierTi mcenareuli da cxoveluri organizme-
bis daavadebas-toqsikacias.
imis gaTvaliswinebiT, rom aWara Taviseburi
orografiiTa da klimaturi pirobebiT gamoir-
Ceva, rac mTlianobaSi xelsayrel pirobebs uqm-
nis wyalmcenareTa gamravlebas da gavrceleba-
gansaxlebas, bunebrivia arsebul saxeobaTa
ricxvi realur sinamdviles ar Seesabameba. aR-
niSnuli ganpirobebulia imiTac, rom aWaraSi da
TiTqmis mTel saqarTveloSi agroekosistemebis,
gansakuTrebiT, niadagis, wylis mcenareebisa da
sasoflo sameurneo kulturebis algoflora
saerTod ar aris Seswavlili. aqedan gamomdina-
re, Tema aqtualuria, rogorc mecnieruli, ase-
ve praqtikuli Rirebulebis TvalsazrisiT.
kvlevis obieqti da mecnieruli siaxle:
kvlevis obieqts warmoadgens aWarisa da arTvi-
nis subtropikuli zonis agrocenozTa ekosis-
temebi (wyali, niadagi, mcenare) da maTi algof-
lora. doqtorantis mier pirveladaa Catarebu-
li aWarisa da arTvinis subtropikuli zonis ag-
roekosistemebis algofloris Seswavla. gamov-
lenilia wyalmcenareTa 521 saxeoba da 16 saxesx-
vaoba (forma). dazustebulia TiToeuli agroe-
kosistemebisaTvis damaxasiaTebeli, dominanti
da iSviaTi saxeobebi; wyalmcenareTa sezonuro-
ba; gamovlenil saxeobebs Soris aWaris algof-
lorisaTvis axalia 78 saxeoba, saqarTvelos al-
goflorisaTvis 17 saxeoba, xolo 10 saxeoba
SPiT aRiniSna. ZiriTad taqsonamde maTi dayvana
kvlav grZeldeba. calkeuli agroekosistemi-
saTvis dadginda wyalmcenareTa farTod gavr-
celebuli, dominanti da iSviaTi saxeobebi da
sezonuroba. saqarTvelos maStabiT pirveladaa
Seswavlili konsorciumis CamoyalibebaSi mona-
wile mikobiontTa roli.
praqtikuli mniSvneloba: disertaciis ma-
salebi SeiZleba gamoyenebuli iqnas agroekosis-
temebis algofloris kompleqsuri Seswavli-
saTvis, calkeul agrocenozTa algofloris mo-
nitoringisa da inventarizaciisaTvis. mopove-
buli floristuli monacemebi gamoyenebuli
iqneba wyalmcenareTa bankis SeqmnaSi wyalmce-
nareTa regionaluri siis Sedgenisas. miRebuli
monacemebi amdidrebs wyalmcenareTa biologiis
da ekologiis Sesaxeb codnas, rac mniSvnelov-
nad waadgeba studentebs algologiaSi, protis-
tologiaSi, botanikaSi da mcenareTa ekologia-
Si saleqcio kursis Seswavlisas.
mmiirraannddaa wweerrooZZee _ fitofagi mwerebis
ekologiuri Taviseburebani da maTi paTogeni
sokoebi aWaris subtropikul zonaSi
samecniero xelmZRvaneli:
avTandil murvaniZe soflis meurneobis aka-
demiuri doqtori, asocirebuli profesori
Temis aqtualoba: ekologiurad sufTa
produqciis miReba da ekologiuri meurneobis
principebi dafuZnebulia imaze, rom buneba me-
tad rTuli da gawonasworebuli sistemaa, rome-
lic uamrav urTierTdamokidebul elements Se-
icavs. yvelaferi dResac ar aris cnobili, mag-
ram dazustebiT SeiZleba iTqvas, rom mcenaris
srulyofili zrda da maRali mosavlianoba mra-
val ekologiur faqtorzea damokidebuli rom-
lis irgvliv uamravi organizmi poulobs TavSe-
safars. maTi umravlesoba mcenareebis ganviTa-
rebisaTvis metad mniSvnelovania da erTic rom
gamovricxoT, SeiZleba Seuqcevadi Sedegi mivi-
RoT. ase, magaliTad, pesticidebi mavneblebleb-
Tan erTad spoben im sasargeblo organizmebsac,
romelTa saSualebiTac xdeba mavneblebis bu-
nebrivi regulireba. aqedan gamomdinare, irRve-
va bunebaSi arsebul wonasworoba, es ki, Tavis
mxriv, “aavadebs” garemos.
mavneblebis afeTqebebi, daavadebebi, epide-
miebi da sxv. daavadebuli garemos Sedegia, rac,
Tavis mxriv, gavlenas axdens miRebuli produq-
ciis raodenobaze da mis xarisxze, sabolood ki
soflis meurneobis ganviTarebaze. amas Tan erT-
vis garemoze qimiuri naerTebis (pesticidebis)
uaryofiTi ekologiuri zemoqmedeba.
yovelive aman mavnebel-daavadebaTa winaaRm-
deg brZolisas, mavne biocidebisa da pesticide-
bis sxva alternatiuli nivTierebebiT an meTo-
debiT Secvlis moTxovnileba warmoSva. magram
mwerebis sasicocxlo procesebis, tyisa da kul-
turuli mcenareebis mavneblebis, daavadebaTa
gadamtani mwerebis ekologiis Seswavlis gareSe
SeuZlebelia maTTan racionaluri meTodebiT
brZola.
aRniSnulidan gamomdinare mcenaresTan aso-
cirebuli mwerebis aRweras, maT Soris yvelaze
meti mavneobiT gamorCeuli dominanti saxeobe-
bis dadgenas, ekologiis Seswavlas, maTi buneb-
rivi mtrebis gamovlenas, didi mniSvneloba aqvs
mcenareTa dacvis sakiTxebis racionaluri ga-
dawyvetisaTvis. miT umetes, rom es sakiTxi Cven-
Tan naklebad Seswavlilia da Sesabamisad didi
Teoriuli, praqtikuli da mecnieruli Rirebu-
leba aqvs.
mecnieruli siaxle: naSromis specifiku-
roba da originaloba isaa, rom doqtorantis mi-
er dazustda amerikuli TeTri peplis ekolo-
gia, Sedgenili iqna fenologiuri kalendari da
moxda regionis dayofa mavneblis gavrcelebis
kerebis mixedviT. pirvelad aWaris pirobebSi
dadginda mavneblis ricxobriobis cvalebado-
bis cikli dinamikaSi, savegetacio periodSi da
wlebis mixedviT. dazustda gazafxulze zamT-
ris diapauzidan peplebis gamofrenisa da Semod-
gomiT zamTris diapauzaSi gadasvlis vadebi.
Seswavlili iqna amerikul TeTri peplis buneb-
rivi mtrebi da maTi gamoyenebis SesaZleblobani
mavneblis ricxovnobis regulirebis saqmeSi.
praqtikuli mniSvneloba: naSromSi moce-
mul masalebs aqvs rogorc Teoriuli, aseve
praqtikuli mniSvneloba. radganac amerikuli
TeTri peplis gavrcelebis zonebis, fenologi-
uri vadebis, misi bunebrivi mtrebis Seswavlis
safuZvelze iolia maTi SesaZlo gavrcelebis
prognozireba, gamovlenili kerebis monitorin-
gi da sxv. rac mcenareTa dacvis specialistebs
da fermerebs saSualebas miscems sworad da
droulad dagegmon mavneblis winaaRmdeg brZo-
lis efeqturi RonisZiebebi.
mmzziiuurrii ggaabbaaiiZZee _ xorblis nacris gamom-
wvevi paTogenis virulenturi struqtura saqar-
TveloSi
samecniero xelmZRvanelebi:
biologiis akademiuri doqtori: lamziri
beraZe
biologiis mecnierebaTa doqtori, sr. pro-
fesori: oTar SainiZe
Temis aqtualoba: adamiani odiTganve did
yuradRebas aqcevda marcvlovnebs, gansakuTre-
biT ki xorbals, rogorc ZiriTad sakveb kultu-
ras. sasursaTo problemis gadawyvetaSi mas pir-
veli adgili uWiravs msoflioSi. xorblis geno-
fondis SenarCuneba, mosavlianobis amaRleba,
produqciis xarisxis gaumjobeseba da raciona-
luri gamoyeneba didi saxelmwifoebrivi mniSv-
nelobis problemaa.
xorblis maRali da xarisxiani mosavlis mi-
Rebas, sxvadasxva mavne organizmebTan erTad,
xels uSlis sokovan daavadebaTa gamomwvevi or-
ganizmebi. maT Soris sayuradReboa obligati
soko Blumeria (Erysiphe) graminis DC. f.sp. triticiMarch-i, romelic epifitotiurad vrceldeba da
mniSvnelovani ziani moaqvs. aRniSnuli daavade-
bis winaaRmdeg gamoiyeneba brZolis agroteqni-
kuri, sanitarul higienuri, fizikuri, qimiuri
da sxva RonisZiebebi, magram SedarebiT dabale-
feqturia. dReisaTvis mcenareTa dacvis erT-
erTi efeqturi da ekologiurad gamarTlebuli
meTodia daavadebebisadmi gamZle xorblis ji-
Sebis gamoyvana da warmoebaSi danergva. saqarT-
veloSi am mimarTulebiT kvlevebi ar Catarebu-
la ar aris Seswavlili xorblis qarTul jiSeb-
ze da qarTul endemur saxeobebze gavrcelebu-
li nacris gamomwvevi sokos virulenturi
struqtura da daavadebis mimarT gamZle genebis
Semcveli jiSebi. xSirad gamZleobis donorebad
iyeneben jiSebs an xazebs, romelTa genetika nac-
ris gamomwvevi sokos mimarT Seuswavlelia. aqe-
dan gamomdinare, Tema aqtualuria da rogorc
Teoriuli, aseve praqtikuli mniSvneloba aqvs.
mecnieruli siaxle: saqarTveloSi pirve-
lad dadginda xorblis nacris gamomwvevi sokos
Blumeria (Erysiphe) graminis DC. f.sp. tritici March-
is Sidasaxeobrivi mravalferovneba; sokos qar-
Tuli populaciis gavrcelebis areali, raione-
bisa da wlebis mixedviT (populaciur-geneti-
kur aspeqtSi Catarebuli sistematikuri kvleve-
bis Sedegad); cnobili gamZleobis genebis mqone
izogenuri xazebis gamoyenebiT SeviswavleT
xorblis nacris gamomwvevi paTogenis virulen-
turi struqtura; CavatareT xorblis qarTuli
jiSebis, qarTuli endemuri saxeobebis da msof-
lio koleqciis gamZleobis Canasaxovani plazmis
bankis imunologiuri Sefaseba paTogenis qarTu-
li populaciis mimarT; gamovavlinet, gamZleo-
bis efeqturi genebi, WeSmariti da savele gamZ-
leobis wyaroebi, sokos Blumeria (Erysiphe) gra-
minis graminis DC.f.sp.tritici March-is qarTul
populaciaSi dominirebuli da iSviaTi paToti-
pebi.
pirvelad saqarTveloSi molekuluri bio-
logiis meTodebis gamoyenebiT dadginda xorb-
lis nacris gamomwvevi sokos Blumeria (Erysiphe)graminis DC. f.sp. tritici March-is Sidasaxeobrivi
mravalferovneba, xolo populaciur-geneti-
kur aspeqtSi Catarebuli sistematikuri kvleve-
bis Sedegad am paTogenis qarTuli populaciis
gavrcelebis areali raionebisa da wlebis mixed-
viT; cnobili gamZleobis genebis mqone izogenu-
ri xazebis gamoyenebiT dazustda xorblis nac-
ris gamomwvevi paTogenis virulenturi struq-
tura; Catarda msoflio koleqciis gamZleobis
Canasaxovani plazmis bankis, qarTuli seleqciu-
ri xazebis da qarTuli endemuri jiSebis imuno-
logiuri Sefaseba parazitis qarTuli popula-
ciis mimarT; gamovlinda gamZleobis efeqturi
genebi, WeSmariti da savele gamZleobis wyaroe-
bi, sokos Blumeria (Erysiphe) graminis graminis
DC.f.sp.tritici March-is qarTul populaciaSi do-
minirebuli da iSviaTi paTotipebi.
praqtikuli mniSvneloba: xorblis nacris
mimarT gamovlenil gamZleobis efeqtur genebs,
rogorc WeSmarit da savele gamZleobis wyaro-
ebs, seleqcionerebi gamoiyeneben nacrisadmi
gamZle jiSebis gamoyvanisa da daraionebis
dros. miRebuli Sedegebi gaamdidrebs nacris
gamomwvevi sokos biologiis, ekologiis da gene-
tikis Sesaxeb codnas, rac studentebs mcenare-
Ta dacvis, fitopaTologiis, genetikisa da se-
leqciis saleqcio kursis safuZvlian Seswavla-
Si mniSvnelovnad daexmareba.
rreezzoo jjaabbnniiZZee
(gagrZeleba ixileT Semdeg nomerSi)
pirvelad aWaris istoriaSi _ rva qalbatoni
akademiuri doqtori agrarul mecnierebaSi
qveynis prioritetebs Soris agrarul dargs erT-erTi mniSvnelo-
vani adgili ukavia. dargis ganviTareba mniSvnelovanwilad dakavSi-
rebulia glexuri da fermeruli meurneobebis maRalkvalificiuri
specialistebiT uzrunvelyofaze. samwuxarod, dRemde sasoflo-
sameurneo sawarmoebi praqtikasTan orientirebuli agronomiuli ga-
naTlebis kadrebis naklebobas ganicdian. maT mimarT ki bazris
moTxovnileba dRiTidRe izrdeba. amitomacaa aqtualuri agraruli
ganaTlebis maRalkvalificiuri specialistebis momzadeba, romleb-
sac eqnebaT farTo Teoriuli da praqtikuli codna sasoflo-sameur-
neo kulturebis Tanamedrove mowinave teqnologiebiT warmoebis,
ekologiurad sufTa sakvebi produqciis miReba-realizaciis da agra-
ruli dargis marTvis saqmeSi. amasTan, saqarTvelos erovnuli inte-
resebis, qveynis agraruli politikis, SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis misiis gaTvaliswinebiT, agraruli teqnologiebisa da
ekologiis fakulteti orientirebulia aRzardos Tanamedrove
moTxovnebis Sesabamisi kompetenciis mqone maRalkvalificiuri, kon-
kurentunariani specialisti, romelic martivad Seegueba cvalebad
profesiul garemos.
2008-2009 saswavlo wels universitetis reqtoris, profesor ali-
oSa bakuriZis didi ZalisxmeviTa da xelSewyobis Sedegad fakultet-
ze SemuSavda akademiuri umaRlesi ganaTlebis pirveli (bakalavria-
ti), meore (samagistro), da mesame (sadoqtoro) safexuris saganmanaT-
leblo programebi, sadac universitetSi fakultetebze Cairicxa
doqtorantebi specialobebis mixedviT. gamonaklisi arc agraruli
teqnologiebisa da agroekologiis fakulteti iyo, sadac ocamde abi-
turientma gaagrZela swavleba. maT daeniSnaT xelmZRvanelebi da da-
umtkicdaT samecniero Temebi.
saganmanaTleblo programis farglebSi, swavlis periodSi maT ga-
iares individualuri gegmiTa da debulebiT gaTvaliswinebuli yvela
komponenti da departamentebis sxdomebze winaswari aprobaciis Sem-
deg rekomendacia miecaT naSromebis sajaro dacvaze gasatanad, rome-
lic Zalzed SemWidrovebul vadebSi unda Catarebuliyo. sadiserta-
cio sabWos ZalisxmeviTa da debulebis zusti dacviT sistematurad
tardeboda sabWos sxdomebi, gamoiyo specialobebis mixedviT sam-sami
Semfasebeli. daigzavna orasamde werili, daibeWda oTxmocgverdiani
anotaciebi qarTul da inglisur enebze, reqtoris brZanebiT Seiqmna
TiToeul dacvaze cametkaciani specializebuli sadisertacio komi-
sia, romlis SemadgenlobaSi Seyvanilni iyvnen qveynis sxvadasxva
umaRlesi saswavleblebisa da samecniero kvleviTi institutebis ga-
moCenili mecnierebi da wamyvani specialistebi (saqarTvelos agra-
ruli universiteti, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universi-
teti, quTaisis akaki wereTlis saxelmwifo universiteti, Telavis
iakob gogebaSvilis saxelmwifo universiteti, sau-s Cais, subtropi-
kuli kulturebisa da Cais mrewvelobis instituti, baTumis botani-
kuri baRis, saqarTvelos soflis meurneobis saministrosa da sxva).
specializebul sadisertacio sabWos komisiis Tavmjdomareebad
dainiSnen da sxdomebs uZRvebodnen saqarTvelos soflis meurneobis
mecnierebaTa akademiis prezidenti, akademikosi guram aleqsiZe, sa-
qarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis mecnierebisa
da teqnikis ganyofilebis gamge, akademikosi elguja SafaqiZe, saqarT-
velos erovnuli akademiis wevr-korespondenti, sruli profesori
vano papuniZe, saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademi-
is akademikosi jemal kacitaZe, aWaris avtonomiuri respublikis sof-
lis meurneobis ministri, teqnikis akademiuri doqtori zaur futka-
raZe, saqarTvelos ekologiis mecnierebaTa akademiis akademikosi,
sruli profesori oTar SainiZe da am werilis avtori.
sadisertacio sabWos sxdomebze warmodgenili naSromebi Tavisi
aqtualobiT, mecnieruli siaxliT, praqtikuli mniSvnelobiTa da sak-
vlevi Temis irgvliv naSromebis gamoqveynebuli Sromebis SinaarsiT
imdenad mniSvnelovania, rom TiToeul maTganze SevCerdebi.
11ooqqttoommbbeerrii
ggaammoossaaTTxxoovvaarrii ssiittyyvvaa
pprrooffeessoorr
aalleeqqssaannddrree jjaayyeellss m/wlis 16 seqtembers qarT-
vel mecnierTa rigebs, 86 wlis
asakSi gamoaklda istoriis mecni-
erebaTa kandidati, baTumis pedin-
stitutis (amJamad universitetis)
sazogadoebriv mecnierebaTa ka-
Tedris yofili gamge, profesori
aleqsandre iosebis Ze jayeli.
dagvrCenia erTi ram, kidev er-
Txel aRvniSnoT misi Rvawli da
damsaxureba erisa da qveynis, aWa-
risa da misi raionis winaSe da uka-
nasknel gzaze gavaciloT igi.
eris istoriaSi gamoCenil Tu
Cveulebriv adamianebs TavianTi
niWiT, erudiciiT, mamacobiT Tu
saTnoebiT, patiosnebiT, sityvisa
da saqmis erTianobiT, uangaro Sroma-garjiT Tu sxva zneobrivi Tvisebe-
biT garkveuli wvlili SeaqvT saerTo RirebulebebSi. erTi aseTTgani ba-
toni aleqsandre jayelicaa. aleqsandre STamomavalia istoriaSi cnobi-
li jayelTa gvarisa, romelic gamudmebiT ebrZoda mtrebs. sainteresoa,
rom uTanasworo brZolaSi jayelebis razmis gawyvetis Semdeg, erT-erT-
ma jayelma Tavi Seafara aWaras, kerZod xulos raionis jer sofel agaras,
Semdeg ki vaSlovanSi gadmovida da iq gamravlda. marto aleqsandres ba-
bua iunus jayeli da misi meuRle qalbatoni elmasi 150-mde namravls mo-
iTvlian. am STamomavalTa Soris iyo Cveni `samgloviaro iubilari~.
mZime, magram Sinaarsiani cxovrebis gza gamoiara man. daibada 1927 w.
25 ianvars xulos raionis sof. vaSlovanSi. aRiarebuli iusuf-ioseb ja-
yelis Sromismoyvare da patiosan ojaxSi. qveyana axali cxovrebis Senebis
ferxulSi iyo, 20-30-iani wlebis represiebi, meore msoflio omis siZne-
leebi. jayelebis welgamarTulma ojaxma SeZlo da xeli Seuwyo Svilis
aRzrdas da ganaTlebis miRebas. xulos pedsaswavlebis damTavrebis Sem-
deg, 1948 w. batonma aleqsandrem daamTavra SoTa rusTavelis saxelobis
baTumis saxelmwifo pedagogiuri institutis istoriis fakulteti da
daiwyo SromiTi saqmianoba. sxvadasxva dros muSaobda sofel kvatiisa da
qedlebis 8-wliani skolebis direqtorad, partiis xulos raikomis inst-
ruqtorad. amave raionis komkavSiris raikomis pirvel mdivnad, partiis
aWaris saolqo komitetis instruqtorad, daawinaures xulos raionis aR-
maskomis Tavmjdomared.
batoni aleqsandre, raionis sxva xelmZRvanelebTan (al. qoniaZe, ar-
Cil da simon beriZe, giorgi daviTaZe, griSa ToiZe, Salva CxaiZe, arCil
bolqvaZe, mixeil beriZe, eTer abulaZe, ioseb SavaZe da sxvebi) erTad,
principulad hkidebs xels xulos raionSi warsulis mavne gadmonaSTebis
daZlevas, ekonomikis, ganaTlebis, kulturis ganviTarebis sakiTxebis ga-
dawyvetas da warmatebebsac aRwevs. is zrunavs raionis Warbi mosaxleo-
bis problemebis gadasaWrelad _ saqarTvelos sxadasxva raionebSi gan-
saxlebisaTvis.
1961-1962 wlebSi batoni aleqsandre erTdroulad amTavrebs umaR-
les partiul skolasa da aspiranturas. 1967 wels daicva sakandidato di-
sertacia, istoriis mecnierebaTa pirveli kandidati gaxda xulos raio-
nidan. muSaobas iwyebs SoTa rusTavelis saxelobis baTumis saxelmwifo
pedagogiur institutSi leqtorad. iyo partbiuros mdivani. samecniero
sabWom igi 2-jer airCia sazogadoebriv mecnierebaTa kaTedris gamged,
rasac warmatebiT arTmevda Tavs. misi xelSewyobiT araerTma niWierma
axalgazrdam daamTavra aspirantura, daicva disertacia Tbilisis saxel-
mwifo universitetSi, gaikafa gza mecnierebis labirinTebSi moRvaweobi-
saTvis, mravalTagan erT-erTi me gaxlavarT. didi madloba Tqven, batono
aleqsandre. igi zrunavda sxvebze da Tavadac dainteresebuli iyo mTiani
raionis problemebis Seswavla-gadaWris gzebis ZiebiT. misi sadiserta-
cio Tema exeboda mTis problemebs aWaris magaliTze, rasac 14, xolo par-
tiuli mSeneblobis sakiTxebs 25 naSromi miuZRvna. Sromebi daibeWda Te-
zisebad an statiebad sxvadasxva umaRlesi saswavleblis SromebSi, gamo-
vida wignadac. Tavisi moRvaweobis bolo wlebSi, kaTedris sxva muSakeb-
Tan erTad, aleqsandre ikvlevda ekonomikis, politikis, kulturis, de-
mografiis sxvadasxva mniSvnelovan problemas. mas arasdros uRalatia
pedagogiuri da mecnieruli sindisisaTvis, axalgazrdobis aRzrdis di-
di saqmisaTvis, erTgulad emsaxureboda samSoblos.
al. jayeli patiosnebiT gamorCeuli pirovneba, lamazi- cxovrebiT,
fizikuri aRnagobiT- warmosadegi, darbaiseli kaci iyo, TavmdablobiT,
znekeTilobiT, ubraloebiT, maRali pasuxismgeblobiT, erovnuli tra-
diciebisadmi erTgulebiT aRiarebuli moqalaqe da mecnieri gaxldaT.
hqonda mSvidi xasiaTi, SeeZlo miteveba, gverdiT dgoma, ufros-umcro-
sobis institutis aqtiuri damcveli da gamtarebelic iyo.
baton aleqsandres 70-wliani cxovrebisa da moRvaweobis gza kaTed-
ris iniciativiTa da reqtoratis mxardaWeriT aRiniSna 1997 wels. dajil-
doebuli iyo ordeniT, medlebiT, aWaris umaRlesi sabWos sapatio sige-
liT, 2007 wlidan gavida pensiaSi.
batonma aleqsandrem nayofieri saswavlo pedagogiur da samecniero
moRvaweobasTan erTad Seqmna kargi ojaxi. man Tavisi bedi daukavSira aR-
niSnuli gvaris Rirseul warmomadgenels, profesiiT eqims, qalbaton na-
dide qiqavas, aRzardes ori Svili: merabi da nato da 5 SviliSvili. Svi-
lebma miiRes ganaTleba, daojaxebuli arian da agrZeleben gvarsa da oja-
xis tradiciebs.
meuRlis jer avadmyofobam, Semdeg adre gardacvalebam, aleqsandre
uRlis calad datova, ramac imoqmeda mis janmrTelobaze da bolos mous-
wrafa sicocxle. aleqsandres pirovnuli Tvisebebi, misi kaikacoba, naTe-
li xsovna, didxans gahyveba ojaxis wevrebs, naTesaobas, axloblebs, me-
gobrebs, pedinstitutis Tu universitetis ufrosi Taobis kolegebs, maT
aRzrdilebs.
batono aleqsandre, Seni wasvliT dagvwyvite guli, magram albaT, ga-
axare mSoblebi da meuRle.
gpirdebiT, sicocxlis bolomde ar dagiviwyebT Seni megobrebi. mSvi-
dad iZine sasufevelSi. msubuqi iyos Sens gulze nayari mSobliuri miwa.
Zvirfaso da dauviwyaro batono aleqsandre. aq kargi kaci iyav, iqac naTe-
li dagidges, ufroso Zmao da megobaro.
sseerrggoo dduummbbaaZZee,
istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori
fizikis calkeuli sakiTxe-
bis Seswavlisas studentebis
mxridan xSirad ibadeba iseTi
kiTxvebi, romlebzedac srul-
yofili pasuxis gacema zogjer
leqciis formatidan gamomdina-
re, zogjer drois ukmarisobis
gamo, ver xerxdeba. erT-erTi
aseTi saintereso kiTxvaa: SeiZ-
leba Tu ara droSi mogzauroba?
da saerTod, ra aris dro? sta-
tiis farglebSi me Sevecade am
kiTxvebze gameca mecnierulad
dasabuTebuli pasuxi. vimedov-
neb, studentebisaTvis da ara
mxolod studentebisaTvis, ga-
sagebi da saintereso iqneba.
garkveulwilad yvela mamaka-
ci, qali Tu bavSvi am planetaze
droSi mogzaurobas axorciele-
ben. mogvwons Tu ara Cven yvelani
TandaTanobiT gavdivarT gzas da-
badebidan sikvdilamde da ukan
dabrunebis saSualeba ar gveZle-
va, magram Cven ar SegviZlia momav-
lis naxva. Tu SegviZlia?... ra mox-
deba Tu SevZlebdiT davbrunebu-
liyaviT ukan warsulSi da vyofi-
liyaviT uaxloesi warsulis
TviTmxilvelebi an kidev gavemg-
zavroT momavalSi Cveni momavali
bedis sanaxavad... warmoidgineT,
rom vipoveT gasaRebi, romliTac
saSualeba mogvecema Cvens Tval-
win gadaiSaolos istoriis furc-
lebi. umravlesobisaTvis yvela-
ze did samwuxaro movlenad iTv-
leba axlo adamianis dakargva.
drom, romelic Cven vatareT bav-
SvobaSi Cvens bebiebTan, babueb-
Tan da a.S. mogviyvana dRevande-
lobamde. Cven xSirad gviCndeba
maTi xelmeored naxvis survili,
an ukan dabrunebis survili, raTa
maT vaCvenoT is, Tu rogorebi gav-
xdiT. es ararealur sizmars
hgavs... magram nuTu marTla mxo-
lod ganuxorcielebeli sizma-
ria? SeuZlia mecnierebas daang-
rios kedeli warsulsa da awmyos
Soris? am kiTxvaze pasuxi rom
gavceT saWiroa gavigoT TviT
drois buneba. es bevrad rTulia
vidre erTi SexedviT Cans.
ai ras ambobs stif jefersoni
mecnieri atomisti da drois Zi-
riTadi mfarveli: ?iToeuli
Cvengani vTvliT, rom viciT ra
aris dro, is miedineba Cvensgan
damoukideblad, Cven vberdebiT,
rac iyo guSin ar meordeba dRes
da a.S. magram ar mgonia, rom rome-
lime Tqvengani imis miuxedavad
fizikosebi xarT, Tu Cveulebrivi
adamianebi, realurad xvdebodes
ra aris dro... stivi muSaobs ko-
lorados standartebisa da teq-
nologiebis nacionalur insti-
tutSi, romelic msoflios eqvsi
laboratoriidan erT-erTia, ro-
melic aTanxmebs da adgens erTian
msoflio dros. aq arsebuli ato-
muri saaTebi zomaven atomebis
birTvul rxevebs. es saaTebi as-
ruleben 9000 rxevas wamSi, rome-
lic nanowamis aTi memilionedi
nawilia. isini zomaven droiTi in-
tervalis sixSires 16 ricxviani
sizustiT. ratom gaxda saWiro ase
didi sizustiT drois gansazRv-
ra? aris ramdenime mizezi... zogi-
erTi mecnierul xasiaTs atarebs,
zogic Zalian praqtikulia. maga-
liTad navigaciis sistemebSi xe-
lovnur TanamgzavrebSi atomuri
saaTebis gamoyeneba didi sizus-
tiT obieqtis mdebareobis gan-
sazRvris saSualebas iZleva. dro
ar miedineba ise, rogoradac Cven
mas aviTvliT. dro universaluri
ar aris. is personaluria. ra
droa axla? es damokidebulia
imaze Tu sad vimyofebiT, da ra
mdgomareobaSia dedamiwa Cvens
fexebqveS... yovelTvis rodesac
saaTs vaTavsebT Zlier gravita-
ciul velSi saaTi neldeba. deda-
miwa iqceva drekadi burTis
msgavsad. yoveldRe rodesac ad-
gili aqvs miqcevebsa da moqcevebs
dedamiwa deformirdeba rogorc
burTi da dedamiwis zedapiri
Cvens fexebs qveS ganuwyvetliv
moZraobaSia. yvelaferi damoki-
debulia imaze, romel nawilSi
vimyofebiT. Tu saaTs dedamiwis
zedapiridan erT metr simaRleze
avwevT gravitaciuli Zalebis
moqmedeba Sesustdeba da saaTi
daiwyebs SedarebiT swraf svlas.
es Zalian kargad gamoCndeba maRa-
li sizustis saaTebze, romlebic
aCveneben dros 17 cifris sizus-
tiT. aseTi saaTebiT Cven davina-
xavT, Tu rogor icvleba saaTis
siCqare, zogjer Seneldeba, zog-
jer aCqardeba imis da mixedviT
Tu rogor moZraobas asrulebs
dedamiwis zedapiri Cvens qveviT.
adamianebi ver vamCnevT saaTis
siCqaris aseT mcire cvlilebas,
magram atomuri saaTebiT es Se-
saZlebelia. am saaTebiT SesaZle-
belia wamis dayofa miliard nawi-
lad da Cvenc saSuleba gveZleva
davinaxoT rogor icvleba dro.
sivrce da dro mWidrod aris
erTmaneTTan dakavSirebuli. mec-
nierebi mividnen im daskvnamde,
rom sivrce da dro erTi mTliania
da ara sxvadasxva parametri. gra-
vitacia anelebs dros da es aris
droSi mogzaurobis gasaRebi. ro-
ca Cven vtovebT gravitaciul
vels CvenTvis da Cveni megobrebi-
saTvis dro sxvadasxvagvarad mie-
dineba. es cvlileba ki gansakuT-
rebiT SesamCnevia, rodesac vmoZ-
raobT didi siCqariT. maSasadame
droSi mogzaurobis moyvarulebi
daxetialoben Cvens irgvliv. kos-
monavti sergei krikaliovi war-
moadgens msoflioSi erT-erT
udides droSi mogzaurs. man 803
dRe gaatara xomaldze romelic
moZraobda 27 000 km/sT siCqariT.
is swarafad gadaadgildeboda
aramiwir gravitaciul velSi, ami-
tom dro misTvis nela miedinebo-
da vidre CvenTvis. vinaidan misT-
vis dro sxvagvarad miedineboda,
mas mieca saSuleba momavalisaT-
vis Seexeda wamis 48-e nawiliT ad-
re. ra Tqmaunda es arc Tu STam-
beWdavia, magram Tu mas kidev uf-
ro avaCqarebT daaxloebiT sinaT-
lis siCqaris maxlobeli siCqa-
riT, yvelaferi araCveulebrivi
da ucnauri gaxdeba. Tu is am pi-
robebSi imoZravebda mTeli weli,
dedamiwaze dabrunebisas aRmoa-
Cenda, rom dedamiwa 10 wliT uf-
rosi gaxda, maSin rodesac mas
mxolod 12 Tve moemata.
kidev erTi Tanamedroveobis
drois manqana aris giganturi ad-
ronuli kolaideri evropaSi.
msoflioSi elementaluri nawi-
lakebis yvelaze didi amaCqarebe-
li. aTasamde mecnieri msoflios
sxvadasxva qveynidan da maT Soris
saqarTvelodan atomur nawila-
kebs droSi mogzaurebad aqceven.
mecnierebi protonebs aCqareben
TiTqmis sinaTlis siCqaremde da
Semdeg ajaxeben erTmaneTs. daja-
xebisas afeTqebis Sedegad warmo-
iqmneba elementaluri nawilake-
bi, romlebic cocxloben mxolod
wamis memilioned nawilSi. magram
kolaiderSi es wamis nawilebi
Cvens dromde iweleba. kolaide-
ris 27 kilometrian wreze TiTq-
mis sinaTlis siCqariT moZravi
protonebi veRad aCqardebian ki-
dev ufro swrafad. dro maT irgv-
liv ki ar neldeba, ubralod maTi
wamebi ufro xangrZlivi xdeba,
amitom garkveuli mosazrebiT,
protonebi, romlebic trialeben
kolaidaris wreze moZraoben
droSi da dro maTvis nela miedi-
neba. protonebis droSi mogzau-
robis SesaZlebloba aris erTgva-
ri demonstrireba imisa, rom
Cvenc SegviZlia droSi gadaadgi-
leba. ramodenime aTeuli weliwa-
dis Semdeg xomaldebi romlebic
sinaTlis maxlobeli siCqariT
imoZraveben da SeZleben varskv-
lavebamde mifrindnen sul raRac
10 weliwadSi, bortze myofi pi-
lotisaTvisac 10 weli gaivlis,
magram dedamiwaze es TiTqmis 1000
wlis tolfasi iqneba. piloti
dabrundeba sruliad sxva samya-
roSi - momavalSi. maSasadame mog-
zauroba momavalSi SesaZlebelia,
magram nuTu es aris bileTi mxo-
lod erTi mimarTulebiT. SegviZ-
lia Tu ara ganvaxorcileoT oc-
neba, romelic ukavSirdeba mogza-
urobas momavlidan warsulSi?
aucilebeli teqnologiebis dax-
marebiT xomaldebs SeuZliaT mo-
mavalSi Cveni gadayvana, magram
SevZlebT Tu ara mogzaurobas
warsulSi? SesaZloa es arc Tu ise
rTulia, rogorc erTi SexedviT
Cans, radgan Cven gars gvakravs
warsuli... ubralod davfiqrdeT,
sinaTlis siCqare Seadgens 299 000
km/sT, magram imisaTvis, rom si-
naTlis sxivi moxvdes magaliTad
mzis zedapiridan dedamiwis zeda-
piramde saWiroa dro, romelic
daaxloebiT 8 wuTs Seadgens. ma-
(gagrZeleba me-12 gverdze)
ra aris dro da SeiZleba Tu ara droSi mogzauroba?
Sasadame Cven mudmivad vxedavT
warsuls. imisaTvis raTa sinaTlem
gadalaxos 30 sm manZili dasWir-
deba wamis 30 memiliardedi nawi-
li, amitom bunebrivia 30 sm man-
Zilze gverdiT mjdomi adamiani
Cvensgan yovelTvis imyofeba wamis
30 memiliardedi nawiliT warsul-
Si. rac ufro didxans vuyurebT
cis TaRs, miT ufro Rrmad vixede-
biT warsulSi. xelovnuri Tanamg-
zavrebiT gadaRebuli iqna samya-
ros kideebi, romlebic Cvengan im-
yofebian 30 miliardi sinaTlis
weliT, rac martivi gaTvlebiT
rom vTqvaT 30 miliardi wliT ad-
reuli warsulia. Cven mudmivad
viyurebiT warsulSi, magram SeiZ-
leba Tu ara ufro Rrmad wasvla?
Tu ainSteins davujerebT dro
sivrces gavs. radgan sivrce arse-
bobs aq da axla, Sesabamisad droc
arsebobs aq da axla.
kaliforniis teqnikuri uni-
versitetis fizikosi Son karoli
ambobs: fizikosebs uyvarT usas-
ruloba, isini amboben, rom mTeli
samyaro, sivrce da dro romelSi-
dac cven vcxovrobT realuria,
Cven varsebobT droiTi kontinuu-
mis sxvadasxva momentebSi da sxva-
dasxva momentebSi aRviqvamT sxva-
dasxva sagnebs. drois mimdinareo-
basTan erTad momavalic realuri
xdeba, is mudmivad arsebobs Cvens
irgvliv, rogorc warsuli da awm-
yo. droTa ganmavlobaSi Cven gavi-
gebT ra xdeba momavalSi, magram is
xdeba aranakleb realuri rogorc
warsuli da awmyo. momavali arse-
bobs iseve, rogorc warsuli da
awmyo.
dro trialebs Cvens irgvliv,
magram SegviZlia Tu ara gadavx-
teT awmyodan warsulSi? SesaZloa
ainStainma gvaCuqa xerxi, romli-
Tac SeiZleba ukan davbrundeT.
samuSaosaken mimavalma tramvaiSi
mjdomma Sexeda saaTs da mixvda,
rom dro damokidebulia imaze sad
vimyofebiT da ra siCqariT gadava-
adgildebiT. dro es meoTxe gan-
zomilebaa, romelic mimagrebu-
lia sigrZiT, siganiTa da siRrmiT
sivrciT ganzomilebebTan. ramo-
denime wlis Semdeg ainStaini See-
cada Seeqmna kosmosis maTematiku-
ri ruka gravitaciuli velis siv-
rce-droze gavlenis safuZvelze.
man daamtkica, rom sivrce-dro
gamrudebulia. Tu samyaro gamru-
debulia, SesaZlebelia mis gav-
liT Seiqmnas xidebi an gasasvle-
lebi, romlebic droSi mogzauro-
bis SesaZleblobas mogvcems. aseT
daskvnamde mivida maTemakuri ge-
niosi kurt gedeli 1949 wels. ge-
deli iyo ainStainis axlo megoba-
ri da Seecada gaego, gaxdeboda
Tu ara msgavsi gamoTvlebi droSi
mogzaurobis safuZveli. aRmoCn-
da, rom ... ki. Tu samyaro ibrunebs
Tavisi RerZis irgvliv, xo-
lo Cven viqnebiT uZravi,
Cven SevZlebT gadavadgil-
deT samyaros nebismier
droSi da sivrceSi. es araC-
veulebrivi aRmoCenaa, mag-
ram Cven viciT, rom samya-
ro ar brunavs... xolo
brunvis gareSe SeuZlebe-
lia droSi mogzauroba. ge-
delis gadawyveta ararea-
luri armoCnda, magram mis-
ma radikalurma azrovne-
bam mkvlevarebis axal Tao-
bas gansxvavebuli azrov-
nebis safuZveli Cauyara.
profesori frenk teple-
ri iyo erT-erTi fizikos
novatori, romelic gahyva
gedelis mosazrebebs... is ambobs:
Cven ar SegviZlia davabrunoT sam-
yaro, is an brunavs an ara, magram
Cven SegviZlia gavakeToT raRac
naklebad grandiozuli masSta-
biT. man aCvena, rom Tu SevqmniT
mbrunav cilindrs, misi saSuale-
biT SesaZlebelia gavxsnaT arxebi,
romliTac SesaZlebeli gaxdeba
warsulSi dabruneba. tepleris
giganturi cilindri aerSi daki-
debul mdgomareobaSi brunavs
TiTqmis sinaTlis siCqariT. sivr-
ce gardaiqmneba droSi, xolo dro
sivrceSi da orive mWidrod ix-
larTeba cilindris SigniT. mii-
Reba, rom cilindris wris
gaswvriv moZraobisas Cven
vbrundebiT ukan warsulSi.
tepleris Sroma ?rois manqa-
nis Seqmnis Sesaxeb redaqto-
rebma ar gauSves dasabeWdad,
radgan daiwunes naSromis sa-
Tauri miiCnies ra is Zalian
ambiciurad, amitom tepler-
ma Secvala Sromis saTauri
mbrunavi cilindrebi da
msoflio kavSirebis globa-
luri darRvevis SesaZleb-
loba . mogvianebiT teplerma aR-
moaCina, rom mis ideas aqvs ramde-
nime xvreli. is mixvda, rom miuxe-
davad imisa, rom mbrunavi cilind-
ris ageba SesaZlebelia, ainStai-
nis gantolebis amoxsna ararelis-
turia, radgan es cilindri unda
iyos usasrulo, romlis Seqmnac
iseTive rTulia, rogorc samya-
ros Seqmna, e.i. SeuZlebelia.
SesaZlebelia tepleris mbru-
navi cilindri ar moqmedebs, mag-
ram samyaroSi arsebobs didi obi-
eqtebi saxelwodebiT - Savi xvre-
lebi, romlebic brunaven TiTqmis
sinaTlis siCqariT. Savi xvrelebis
kolosaruli gravitacia STanT-
qavs fizikis yvela kanons. nuTu
warsulSi dabrunebis saidumloe-
ba Savi xvrelebis siRrmeebSia. Savi
xvrelebi arabunebrivad masiuri
obieqtebia, romlebic gabneulia
mTels samyaroSi. Savi xvrelis ko-
losaruli gravitacia aCqarebs
sivrcesa da dros imaze Cqara vid-
re nebismieri cnobili astronomi-
uli obieqti. SeiZleba Tu ara Savi
xvrelebis Tvisebebis gamoyeneba
drois deformirebisaTvis da SeiZ-
leba Tu ara misi saSualebiT dro-
Si mogzauroba? Savi xvreli drois
manqana araa... Tu movxvdebiT mis
kolosalur gravitaciul velSi,
maSinve gamovesalmebiT sicocx-
les, magram jer-jerobiT ucnobia
ra movlenasTan gvaqvs saqme Savi
xvrelis siRrmeebSi. Savi xvreli es
aris bileTi erTi miarTulebiT,
Tu masSi movxvdebiT ukan veRar
davbrundebiT, maSasadame Savi
xvrelebi ver dagvexmareba. mag-
ram ai kidev erTi kosmosuri
anomalia romelsac xSirad ax-
seneben fantastebi Savi Wiawer-
tilebi, rogorc jadosnuri xi-
debi SesaZloa dagvexmaros siv-
rcesa da droSi gadaadgilebSi.
Tu movxvdebiT Sav Wiawerti-
lebSi SeiZleba aRmovCndeT
sxva adgilas da dros, magram
Cven ar gvaqvs maTi arsebobis
damadasturebeli faqtebi,
Tumca maT ukan aris myari mec-
niereba. am Savi Wiawertilebis Se-
saxeb imaze meti aravin ar icis vid-
re fizikos novatorma kiptorma.
is gvixsnis: ?armoidgineT Cveni
samyaro gavs vaSls. rogorc viciT
vaSlia Wias SeuZlia gaRrRnas vaS-
li erTi bolodan meore bolosa-
ken. Tu maT msgavsad SevqmniT am-
dagvar xvrelebs SeiZleba aRmovC-
ndeT samyaros erTi ganzomilebi-
dan meoreSi. Tu isini arseboben
Savi Wiawertilebi atomebze mcire
unda iyos. Tu gvsurs maT gavliT
gavideT, aucilebelia isini gava-
farTovoT da davafiqsiroT aseT
mdgomareobaSi. Savi Wiawertile-
bis gasafarToeblad saWiroa ener-
giis arabunebrivi raodenoba, Ta-
nac ara Cveulebrivi, aramed uar-
yofiTi energia. es antigravitaci-
uli energiaa, romelic ganizidavs
materiasa da sivrces da ar aZlevs
gravitacias Caylapos Savi Wiawer-
tilebi. kiptori Tvlis rom mec-
nierTa umravlesoba ubralod
uaryofs uaryofiTi energiis ar-
sebobas, magram realurad aseTi
energia laboratoriebSi warmoim-
neba TiTqmis yoveldRe. umniSvne-
lo odenobis uaryofiTi energia
aramdgradia, magram mainc ener-
giaa. fundamenturi sakiTxi mdgo-
mareobs imaSi, rom SesaZlebelia
Tu ara progresulma mecnierebam
Seqmnas sakmarisi raodenobis uar-
yofiTi energia, raTa gaafarTo-
von Savi Wiawertilebi da SevuSvaT
masSi adamiani. am kiTxvaze pasuxi
ucnobia.
riCard gotma moaxmara mrava-
li aTeuli weli droSi mogzauro-
bis problemis mogvarebas. gotis
droiTi manqana iyenebs gravitaci-
as, raTa Seqmnas kosmosuri simebi.
kosmosuri simebi viwro energeti-
kuli Zafebia, romlebic gadis sam-
yaros gavliT. misi mosazrebiT,
sinaTles ver gavuswrebT, magram
Tu mas CavuWriT gzas SeiZleba da-
vaswroT sinaTlis sxivs. aravin ar
icis arsebobs Tu ara kosmosuri
simebi, Tumca fizikosTa umrav-
lesoba Tvlis, rom isini arian.
zogierTi simi moklea, zogierTi
grZeli, magram yvela maTgans gaaC-
nia arabunebrivi gravitacia, xo-
lo iq sadac aris aseTi gravitacia
aris Sansi Seiqmnas xidebi drosa
da sivrceSi. magram aris erTi
problema. kerZod, Tu ori didi
siCqariT moZravi kosmosuri simi
TanxvedraSi moxvdeba maT SeiZle-
ba Seqmnan Savi xvreli. Cven SeiZ-
leba daviRupoT gadaadgilebis
Semdeg an manamde sanam movxvdebiT
kosmosur simSi. amasTan es simebi
SeiZleba iwonidnen vTqvaT Cveni
galaqtikis naxevars, rac CvenTvis
miuwvdomelia da SeiZleba CavTva-
loT, rom mxolod umaRlesi civi-
lizaciisaTvis aris SesaZlebeli.
mecnierebi Tvlian rom
droSi mogzaurobis gasaRebi
SeiZleba iyos kvanturi gra-
vitaciis kanonebSi, romlebic
bolomde Seswavlili da aRq-
muli ar aris. Cven viciT ro-
gor moqmedebs gravitacia
Cvenze, makroskopul sagneb-
ze, magram Cven ar viciT ro-
gor moqmedebs gravitacia
kvantur doneze. rogorc Cans
ainStainis sivrce-droiT
kontinuumSi droSi mogzau-
roba ararealuria, magram arse-
bobs sxva samyaro da sxva fizika,
sadac yovelTvis ar aris vargisi
ainStainis racionaluri wesebi. es
aris atomis SigniT samyaro, sadac
boboqrobs kvanturi meqanikis ka-
nonebi. kvanturi meqnika amtki-
cebs, rom rodesac nawilaks ver
vxedavT is SeiZleba imyofebodes
yvelgan, xolo roca vxedavT is
erT adgilzea. kvanturi meqanikis
erT-erTi ucnaurobaa araloka-
luroba, roca ori nawilaki myisi-
er gavlenas axdens erTmaneTze ma-
Sinac ki, roca erTmaneTisagan
mravali kilometriT aris daSo-
rebuli. kvanturi aralokaluro-
ba mecnierulad dasabuTebulia.
Sveicariis banki afinansebs
kvlevebs, romlis mizania kvantu-
ri aralokalurobis safuZvelze
Seiqmnas gautexavi kompiuteruli
dacvis meqanizmebi. kvlevebs xel-
mZRvanelobs profesori nikolas
gisoni. misi kvlevebi fotonebis
sinqronizaciaze iZleva Semdegi
daskvnebis keTebis safuZvels.
Tu raime saxiT gavlenas movax-
denT erT fotonze msgavs gavle-
nas ganicdis meore fotonic, ro-
melic SesaZloa misgan sakmaod
moSorebiT iyos. es ori fotoni
garkveulwilad warmoadgens erT
mTlians. giseni mTels JenevaSi
daqselili optikirboWkovani ka-
belis gavliT agzavnida fotonur
signalebs. kabelis erT boloze
fotonTa zemoqmedebas axdenda
lazeriT da imavdroulad zemoq-
medebas ganicdida kabelis me-
ore bolos fotonebic. TiT-
qos araferi ar moZraobs, ad-
gili ar aqvs energiis gacvlas,
magram amis miuxedavad nawila-
kebi rogorRac gadascemen in-
formacias erTmaneTs. ainSta-
ini am movlenis asaxsnelad
xmarobda termins ucnauri
moqmedeba manZilze. zogierTi
mecnieri Tvlis, rom kvanturi
aralokaruloba SeiZleba ga-
moyenebuli iqnas informaciis
gacvlisaTvis drois gavliT.
am ideas amuSavebs da swavlobs va-
Singtonis universitetis fiziko-
si jon krameri. isic gisenic
msgavsad eqsperimentebs atarebs
rTul fotonebze, romelTaTvi-
sac aralokaluroba iyo damaxasi-
aTebeli. is cdilobs gaagzavnos
signalebi awmyodan axlo warsul-
Si. Tu krameris mowyobiloba amu-
Savdeba SesaZlebeli iqneba gag-
zavnili iqnas signali awmyodan
warsulSi gagzavnidan wamis memi-
lioned nawilis Semdeg. amiT Se-
saZloa damtkicdes, rom movlena
momavalSi gavlenas axdens movle-
naze warsulSi marTalia. Tu es
damtkicda iqneba didi garRveva
mecnierebaSi, didi garRveva ko-
munikaciis industriaSi, medici-
naSi da yvela sferoSi. magram kra-
meri miiCnevs, rom eqsperimenti
ar iqneba warmatebuli, radgan bu-
neba ar moisurvebs, rom Cven ga-
vagzavnoT informacia warsulSi.
erTi sityviT, drois aRqma da
fizikuri buneba jer kidev sakma-
risad ar aris Seswavlili. CavTva-
loT rom odesRac ukeT gavecno-
biT drois saidumloebas, mas Sem-
deg rac amovxsniT kvanturi gra-
vitaciis amocanas, SevZlebT ava-
goT moqmedi drois manqana da....
Semdeg? ras SevcvliT warsulSi?
pasuxi ucnobia. mecnierebi Tvli-
an, rom Tu droSi mogzaurebi ra-
Rac gziT moxvdebian warsulSi
isini ukve warsulis nawilebi gax-
debian da ver SeZleben mis cvli-
lebas.
amrigad, momavalSi mogzauro-
ba SesaZlebelia, magram es aris bi-
leTi erTi mimarTulebiT. mogza-
uroba warsulSi Teoriulad Se-
saZlebelia, magram praqtikulad
SeuZlebelia, radgan teqnologia,
romelic amisaTvis aris saWiro,
bevrad aRemateba Tanamedrove Se-
saZleblobebs.
nugzar RomiZe
fizikis departamentis
sruli profesori
12 ooqqttoommbbeerrii
gazeTi daibeWda
gamomcemloba
`samSobloSi~
2 18 07 76; 5 99 95 31 90
mis.: q. Tbilisi,
robaqiZis 7
C M Y K
(dasawyisi me-11 gverdze)
redaqtori:
ioseb sanikiZe
specialisti
nestan mamuWaZe
ra aris dro da SeiZleba Tu ara droSi mogzauroba?