kp 211-212 technical report geo.pdf - pdfmachine white...
TRANSCRIPT
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
1
axalcixis raionSi
Catarebuli arqeologiuri kvleva-Ziebis
kompleqsuri teqnikuri angariSi
(Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212-e km)
avtorebi
vaxtang liCeli, giorgi rCeuliSvili, merab kasraZe, r. rusiSvili,
nino kalandaZe, nana papuaSvili, l. yazaxiSvili, gela gobejiSvili
momzadda
saqarTvelos erovnuli muzeumis
oTar lorTqifaniZis
arqeologiis centri
uznaZis q. #14
0102 Tbilisi, saqarTvelo
gadaeca
BTC/SCP milsadenebis kompanias
saburTalos q. #38
0194 Tbilisi, saqarTvelo
samuSao Sesrulda kontraqtebis safuZvelze
C-06-BTC-116628
C-06-SCP-116630
HL-241
I nawili
2007
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
2
sarCevi
mokle mimoxilva - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
rukebis, naxazebis, tabulebis, danarTebis sia - - - - - - - - - - - - -
1.0. Sesavali - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1
2.0. garemo foni - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 3
2.1. Zeglis mdebareoba da aRwera - - - - - - - - - - - - - - - - 3
2.2. warsuli garemo - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 3
2.3. miwis gamoyenebis istoria - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 5
3.0. kulturuli foni - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 6
3.1. preistoriuli da istoriuli konteqsti - - - - - - - - - - 6
3.2. warsulSi Catarebuli kvlevis mimoxilva - - - - - - - ----17
4.0. meTodologia - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 18
4.1. savele meTodebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 18
4.2. laboratoriuli meTodebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - 18
5.0. Sedegebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 20
5.1. ZiriTadi monacemebis mimoxilva - - - - - - - - - - - - 20
5.2. Zeglebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 21
5.3. artefaqtebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 35
6.0. interpretacia - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 38
7.0. daskvnebi da rekomendaciebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 40
8.0. bibliografia - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 42
danarTebis sia
danarTi B. liTonis masalis kvlevis angariSi - - - - - - - - - - 44
danarTi C-1. paleozoologiuri kvlevis angariSi - - - - - - - - - - -46
danarTi D-1. paleoeTnobotanikuri kvlevis angariSi ........................................
danarTi E-1. palinologiuri kvlevis angariSi - - - - - - - - 51
danarTi E. ZiriTadi personalis sia - - - - - - - - - - 56
danarTi G. xelmZRvaneli piris reziume - - - - - - - - - - - - - - - - - - 57
danarTi A. artefaqtebis nusxa
danarTi C2. paleozoologiuri masalis nusxa
danarTi D2. paleobotanikuri masalis nusxa
danarTi E2. palinologiuri masalis nusxa
danarTi F. ZiriTadi personali
danarTi G. xelmZRvaneli piris reziume
danarTi H. nebarTvebi da serTifikatebi
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
3
mokle mimoxilva
es angariSi warmoadgens milsadenis mSeneblobasTan dakavSirebiT
Catarebuli arqeologiuri gamokvlevebis Sedegebs. kvleva Catarda
IV_270 Zeglze, romelic mdebareobs samcxeSi, axalcixis raionSi, sof.
awyuris midamoebSi, milsadenis 211-e da 212-e km-ze.
gadarCeniTi arqeologiuri samuSaoebi Catarda oT. lorTqifaniZis
arqeologiis institutis borjomis arqeologiuri eqspediciis mier,
vaxtang liCelis xelmZRvanelobiT, 2004-2005 wlebSi.
gaTxrebis Sedegad aRmoCenili da Sewavlilia XI-XVII saukuneebis rva
marani. Seswavlilia maTi teqnikuri aRWurviloba, dadgenilia
teqnologiuri detalebi, adgilobrivi samoneto mimoqcevis
Taviseburebebi, samSeneblo masalis xasiaTi da sxva.
interdisciplinaruli gamokvlevebis Sedegad gamovlenilia
meurneobis farTo profili (xorblis, Wvavis, yurZnis, zeTisxilis
moyvana, msxvilfexa da wvrilfexa pirutyvis moSeneba).
gamokvlevebis Sedegad miRebulia axali informacia Zveli qarTuli
meRvineobis Sesaxeb. erT-erT maranSi dadasturda sakulto-saritualo
daniSnulebis mcire formebi, rac iSviaT aRmoCenaTa rigs ganekuTvneba
da adasturebs aqamde mxolod eTnografiulad cnobil informacias.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
4
tabulebis aRweriloba
tab. I. saqarTvelos ruka.
tab. II. gaTxrebis gegma Txrilebis mdebareobis miTiTebiT.
tab. III. Zegli IV 320, gegma.
tab. IV. Zegli IV 266, gegma
tab. V. awyuri, Zegli IV 320, Txrili #9, gegma.
tab. VI. awyuri, Zegli IV 320, Txrili #12, gegma
tab. VII. awyuri, Zegli IV 320, Txrili #12, Wrilebi ## 1-1 da 2-2.
tab. VIII. awyuri, Zegli IV 266, Txrilebi ## 20 da 21. gegmebi.
tab. IX. awyuri, Zegli IV 320, Txrili #18. gegma.
tab. X. a) awyuri, Txrili #9, marani, xedi samxreTidan.
b) awyuri, Txrili #12, saqajavi, xedi dasavleTidan.
g) awyuri, Txrili #20, TaRari xedi aRmosavleTidan.
tab. XI. awyuri, Suasaukuneebis keramikis krebiTi tabula Zeglebidan
IV-266 da IV 320.
tab. XII. a) awyuri, TaRari Txrili #20-dan.
b) fila warweriT �wm. giorgi� Txrili #9-dan.
tab. XIII. awyuri, moWiquli keramika Zeglebidan ## 266 da 320.
tab. XIV. awyuri, Zegli #266, liTonis nivTebi:
1) tyviis beWedi;
2) liTonis nivTebi gawmendamde;
3) liTonis nivTebi gawmendis Semdeg.
tab. XV. awyuri, osteologiuri masala Zeglidan #266;
1) Zroxisa da 2) Roris naSTebi.
tab. XVI. awyuri. paleobotanikuri masala Txrilebidan ## 20 da 21.
tab. XVII. awyuri, miwaTmoqmedebis elementebi, x600. 1-7 _ kulturuli
vazi (Vitis vinifera); 8, 10 � Txili (Corylus); 9 - kakali (Juglans regia); 11, 12 � zeTisxili (Olea europea); 13, 16 � nacarqaTama (Chenopodium album type); 14 - cixoriumi (Cichorioidae); 15 _ matitela (Polygonum aviculare type); 17 � nari (Carduus); 18-20 xorbali (Triticum).
tab. XVIII. awyuri, tyis elementebi, x600: 1 _ fiWvi (Pinus); 2 _ naZvi (Picea); 3 _ fSati (Elaeagnus type); 4 _ wifeli (Fagus orientalis); 5 _ muxa (Quercus); 6, 8 _ rcxila (Carpionus caucasica); 7 _ jagrcxila (Carpinus orientalis); 9 _ muryani (Alnus); 10 _ cxratyava L(Lonicera); 11 _ pterisi (Pteris type); 12 _ eTedra (Ephedra); 13 _ tabela (Pteris cretica); 14 _
gvimranairiP(Polypodiaceae); 15 _ gvelis ena (Ophioglossum vulgate). tab. XIX. awyuri, teqstilis boWkoebi: 1-4 _ bamba; 5,6 � seli, x800. tab. XX. awyuri, teqstilis boWkoebi: bambis Zafis naSTebi, x800.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
5
1.0 Sesavali
kvlevis mizani
proeqtis mizani iyo gadarCeniTi arqeologiuri samuSaoebis Catareba
samcxeSi, axalcixis raionSi, sofel awyurTan, milsadenis 211-e da 212-
e km-ze mdebare IV-266, 273, 320 Zeglebze. gaTxrebis Sedegad aRmoCenili
da Seswavlilia XI-XVII saukuneebis rva marani.
proeqtis sponsori
savele da laboratoriuli samuSaoebi daafinansa BTC milsadenis
kompaniam.
nebarTvebi da kontraqtebi
saqarTvelos mecnierebaTa akademiasTan arsebuli arqeologiuri
komisiis nebarTviT, vaxtan liCels mieniWa BTC milsadenis awyuris
monakveTze arqeologiuri samuSaoebis Catarebis uflebamosileba.
savele samuSaoebi Catarda Semdegi kontraqtebis safuZvelze: C-03-BTC-52923, C-03-SCP-52927, HL-194, 196 da 197. samarTlebrivi safuZvlebi
saqarTvelos kanonmdeblobiT, saqarTvelos mecnierebaTa akademiasTan
arsebuli arqeologiuri komisia, moTxovnisamebr, gascemda nebarTvas
da arqeologiuri gaTxrebis Catarebis uflebamosilebas aniWebda
arqeologiuri kvlevis centris (ase ewodeboda organizacias
nebarTvis gacemis momentSi. axla saqarTvelos erovnuli muzeumis
oTar lorTqifaniZis centri) warmomadgenels. nebarTva gulisxmobs
arqeologiuri samuSaoebis Catarebas arsebuli instruqciis
Sesabamisad.
gaTxrebis TariRi
savele da laboratoriuli samuSaoebi kvleva Catarda 2004-2005
wlebSi.
milsadenis mSeneblobis dros ganadgurda erTi marani. misi
arqeologiuri Seswavla veRar moxerxda.
masalis Senaxvis adgili
mopovebuli masala daculi iqneba arqeologiis centrSi Semdeg
misamarTze:
uznaZis q. #14,
0102 Tbilisi
tel. 95 29 20
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
6
2.0 garemo pirobebi
axalcixis raioni istoriuli samcxis provinciis nawilia. igi
mdebareobs axalcixis qvabulSi da moicavs mtkvris xeobas musxidan
awyuramde da focxovis xeobas qvablianis SesarTavs qvemoT.
CrdiloeTidan raions sazRvravs mesxeTis qedi, samxreTidan _
eruSeTis qedi.
raionis teritoriis didi nawili agebulia oligocenuri asakis
qviSaqvebiTa da TixebiT, mcire nawili (eruSeTis qedis kalTebi) _
eocenuri tuf-breqCiebiT, tufebiTa da andezitebiT. reliefi rTulia
da moicavs movakebul terasebs, meridianul xeobebs, mcire qvabulebsa
da vulkanur mTebs.
axalcixis raionis umetes nawilSi mTianeTis stepebis havaa. zamTari
civia da mcireTovliani, zafxuli _ xangrZlivi da Tbili. axalcixis
qvabulis Zirze ianvris saSualo temperaturaa -3,8°C, agvistosi +20,5°C.
naleqebi aq weliwadSi 520 mm-s ar aRemateba, mTian zonaSi ki 1200 mm-
mde aRwevs.
mcenareuli safaridan raionSi gabatonebulia kldis qserofituli
buCqebi da naxevarbuCqebi (Rvia, glerZa, zRarba), agreTve qserofituli
mravalwliani balaxeuloba. mTis tyis qveda zonaSi gavrcelebulia
muxa da rcxila, zeda zonaSi _ naZvi da soWi.
cxovelTa samyarodan gvxvdeba iremi, Sveli, arCvi, gareuli Rori,
wavi, Wreltyava, focxveri, gareuli kata, daTvi, mgeli, mela, maCvi,
kverna, dedofala, kurdReli, ciyvi, wylis memindvria, tyis Tagvi.
bevria gareuli mtredi, qedani, gvriti, yvavi, kaWkaWi, SoSia, mwyeri.
mdinareSi aris kalmaxi, wvera, murwa, xramuli.
2.1 Zeglis mdebareoba da aRwera
milsadenis zolSi aRmoCenili Zeglebi mdebareobs soflebs awyursa
da tyemlanas Soris, md. mtkvris marcxena napirze arsebul davakebaze,
zRvis donidan 950-965 metrze. erTi Zegli gamovlinda adgil
navenaxevze, meore _ misgan 300-iode metriT aRmosavleTiT, e. w.
palmeturze. es teritoria awyuridan tyemlanaSi mimavali gzis orsave
mxares mdebareobs
2.2 warsuli garemo
saqarTveloSi aRmoCenili olduvaisa da adreaSeluri periodis
paleontologiuri da paleobotanikuri masalis kvlevam didi
mniSvneloba iqonia saqarTveloSi meoTxeuli periodis
(pleistocenidan adre holocenis CaTvliT) bunebrivi garemos
formirebis procesis Sesaswavlad. mindelis epoqis dasawyisamde (0,6-0,7 milioni wlis win) dRevandeli
saqrTvelos teritoriaze iyo zomierad Tbili hava da savanis tipis
landSafti. havis mkveTr gauaresebas adgili hqonda mindelis epoqis
dasawyisSi. es movlena saqarTvelos teritoriasac Seexo, Tumca misi
samxreTuli mdebareobis gamo aciebas ar hqonia didi masStabi. amis
Semdeg iwyeba mindel-risis Tbili epoqa, romelsac dedamiwis
istoriaSi yvelaze didi _ risuli gamyinvareba cvlis. risis
gamyinvarebas enacvleba risi-viurmis gamyinvarebaTa Soriseuli
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
7
Tbili epoqa, romlis asaki 120-70 aTasi wlis winandeli droiTaa
gansazRvruli. daaxloebiT 70 aTasi wlis win daiwyo Zlieri acieba, ramac ganapiroba
viurmuli gamyinvareba. am gamyinvarebam didi gavlena moaxdina qvis
xanis adamianis gansaxlebaze. mkacri acivebis gamo adamiani tovebs
saSualo da maRalmTian mxareebs da maT mxolod zafxulis Tbil
sezonSi iyenebs, ZiriTadad sanadirod. am epoqaSi adamians mudmiv
sacxovreblad gamoyenebuli hqonda mxolod saqarTvelos bari. Zveli qvis xanidan axali qvis xanisaken gadasvla moxda
zedapleistocenidan holocenisaken gardamaval etapze (daaxloebiT 12
000-10 000 wlis win). am dros mkveTrad Seicvala hava, rac sagrZnob
daTbobaSi gamoixata. mezoliTSi adamiani kvlav daubrunda maRalmTian raionebs, romelic
wina, viurmuli gamyinvarebis dros miatova. aqedan moyolebuli
adamiani saqarTvelos teritoriis yvela landSaftur sartyels
iTvisebs sacxovreblad. es imaze miuTiTebs, rom gamyinvarebis
momdevno xanaSi (holocenSi) bunebriv garemos arsebiTi cvlilebebi
ar ganucdia (saqarTvelos arqeologia 1991). pleistocenuri faunisa da floris monacemebze dayrdnobiT, garkveul
donemde SesaZlebelia saqarTvelos teritoriaze paleoekologiuri
suraTis rekonstruqcia. adre pleistocenidan adre holocenamde
klimaturi pirobebi mkveTrad ar Secvlila. hava iyo zomierad
mSrali da Tbili (gabunia, vekua 1997). aRmosavleT saqarTvelos
reliefi Rrma xeobebiT danawevrebuli saSualo simaRlis mTagoriani
masivebiT xasiaTdeboda. mcenareTa namarxi naSTebis SeswavliT
dadginda, rom im drois aRmosavleT saqarTvelos baris tyeebSi
xarobda Tbili da zomierad teniani havis moyvaruli jiSebi _ muxa,
tirifi, Zelqva, verxvi, aryi, Txili da sxv. (gabunia, vekua, 1978).
namarxi ZuZumwovrebis Zvlovani masalis kvlevis Sedegad dadasturda
cxovelTa Semdegi saxeobebi: enotisebri ZaRli, afTari, focxveri,
xmalkbila vefxvi, maCvzRarba, mastadoniti, giganturi danama,
martorqa, spilo, gaSlilrqiani iremi, Sveli, rqagrexili antilopa,
urqo Zroxa, frinvelebidan _ siraqlema da sxva. (gabunia, vekua 1997).
2.3 miwis gamoyenebis istoria
meurneoba am adgilebSi istoriulad aqcentirebuli iyo marcvleulis
moyvanaze, agreTve mevenaxeobasa da mebaReobaze. odiTganve iyo
ganviTarebuli mecxoveleoba. yvela am dargis ganvaTarebis faqti
dadasturebulia arqeologiurad, amasTan, sxvadasxva qronologiur
monakveTSi. gansakuTrebiT aris aRsaniSnavi awyuris TviTnagebi
xelovnuri terasebi, romlebzedac gaSenebulia xexilis baRebi da
venaxebi.
samcxis teritoriis saerTo farTobi Seadgens 254 496 heqtars, rac
mTeli saqarTvelos 3,4%-ia. aRniSnuli farTobidan 1975 wels saxnavs
ekava 18401 ha., mravalwlian nargavebs _ 3579 ha., tyes da buCqnars _
92271 ha., saTibsa da saZovars _ 74914 ha., sakarmidamo nakveTebs - 4045
ha. danarCen farTobs soflis meurneobaSi gamouyenebeli miwebi
Seadgenda.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
8
3.0 kulturuli foni
3.1 preistoriuli da istoriuli konteqsti
qveda paleoliTi (2 000 000 � 100 000 wlis win)
qveda paleoliTi geologiurad pleistocenis adreul safexurs
Seesabameba. am dros gaCnda agebulebis mxriv Tanamedrove adamiani.
gvaris Homo (Homo erectus) pirveli warmomadgenlebi cxovrobdnen mcire
jgufebad da ikvebebodnen sacxovreblis garSemo arsebuli bunebrivi
resursebiT. am periodis obieqti saqarTvelos teritoriaze
gamovlenilia dmanisSi. aq qvis inventarsa da pliocenis faunis
naSTebTan erTad mikvleulia Homo erectus-is naSTebi, romlebic
uZvelesia afrikis kontinentis gareT aRmoCenilTa Soris. isini,
iordanes velis ubdaisas obieqtTan erTad, gviCvenebs Zveli
hominidebis migraciis gzas afrikis gareT.
saqarTvelos teritoriaze arsebobs 16 ubani, sadac aRniSnuli
periodiT an ufro gviandeli droiT daTariRebuli aSeluri tipis
qvis iaraRebis kompleqsia aRmoCenili. aqedan ori ubani mdebareobs
qveynis samxreT nawilSi milsadenis derefnis mimdebare teritoriaze.
Sua paleoliTi (100 000 � 35 000 wlis win)
es periodi emTxveva uZvelesi Homo sapiens-is, neandertaleli adamianis
warmoSobas. evropaSi da samxreT-aRmosavleT aziaSi adamianis
istoriis am periodis gviani etapi gamoirCeva e. w. musties qvis
iaraRebis kulturiT, romelic aSelurTan SedarebiT, ufro ukeT
damuSavebuli da ufro mravalferovani formis iaraRebiTaa
warmodgenili. iseve, rogorc CrdiloeT evropam, saqarTvelomac am
periodis ZiriTadi dro glaciur da peri-glaciur garemoSi gaatara.
saqarTveloSi musties qvis iaraRebis 75-ze meti adgilsamyofelia
gaxsnili. amaTgan Svidi napovnia samxreT saqarTveloSi, proeqtis
sivrcis ZiriTad raionSi.
zeda paleoliTi (35 000 _ 14 000 wlis win)
zeda paleoliTi Seesabameba gvian pleistocenur periods. am periodSi
qvis iaraRebis damzadebis teqnologia mkveTrad umjobesdeba.
zogierTi arqeologis varaudiT, sxvadasxva adgilebSi aRmoCenili
qvis iaraRebis gansxvavebuloba miuTiTebs am periodSi kulturulad
gansxvavebuli jgufebis arsebobaze.
varaudoben, rom am periodSi Camouyalibda adamians metyvelebis unari.
zeda paleoliTis adamianebi saqarTveloSi dakavebuli unda
yofiliyvnen jgufuri nadirobiT. isini xocavdnen irems, bizons,
gareul cxens, gareul Txas, daTvs, gamoqvabulis loms, romelTa
naSTebi didi raodenobiT aris nanaxi zeda paleoliTis ZeglebSi. ada-
miani saxlobda bunebriv gamoqvabulebSi, kldeebis RrmulebSi,
mosanadirebeli cxovelebis bilikebis maxloblad.
saqarTveloSi aRmoCenili sul cota 33 mniSvnelovani zeda paleoli-
Turi obieqtidan sami samxreT saqarTveloSia. arcerTi maTgani ar
aris milsadenis derefanSi an mis maxloblad.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
9
mezoliTi (Zv. w. 12000 � 8000 wlebi)
mezoliTis periodis dasawyisi ganisazRvreba pleistocenis epoqis
dasasruliTa da holocenis dasawyisiT. ganvlilma viurmis
glaciaciam Seqmna ufro zomieri klimati, ris gamoc gaCnda SedarebiT
didi sivrceebis aTvisebis saSualeba. nadiroba cxovrebis ZiriTad
wyarod rCeboda, magram adamianma daiwyo ufro mravalferovani
msxverplis Zieba. nadirobdnen rogorc jogurad, ise gancalkevebiT
mcxovreb sxvadasxva zomis cxovelebze _ irmebze, cxenebze, cxvrebze.
ekonomikis mniSvnelovani nawili gaxda sezonuri mcenareuli
produqtebis sistematuri mopoveba. adamiani gadavida gamoqvabulis
sivrcidan Ria sivrceebis dakavebaze. es erTnairad xdeboda
saqarTveloSi, mTels evropaSi da samxreT-dasavleT aziaSi. am
periodis gansakuTrebuli Taviseburebaa iaraRis masalis da iaraRis
nairsaxeobebis mkveTri gamravalferovneba. mikroliTebi (kaJis da
obsidianis saWrelebi) da gaprialebuli samtvrevi qvebi, romlebic
mcenareebis dasamuSaveblad gamoiyeneboda, am periodSi Cveulebrivi
movlenaa. qvis sawafebi da harpunebi miuTiTebs TevzWeris
popularobaze. zeda paleoliTis sazogadoebidan mezoliTis
sazogadoebaze gadasvla martivad ganixileba rogorc holocenis
zomieri garemoTi ganpirobebul mravalferovan da ufro
xelmisawvdom resursebTan Seguebis procesi. saqarTveloSi mezoliTis
12 mniSvnelovani obieqtia cnobili. aqedan arcerTi ar aris
milsadenis derefnis siaxloves.
neoliTi/eneoliTi (Zv. w. 8000 � 4000 wlebi)
neoliTuri periodis dasawyisi cnobilia, rogorc revoluciuri,
ramdenadac am dros moxda mkveTri Zvrebi adamianis ekonomikur
cxovrebaSi. adamianma daiwyo nadirobidan da Semgroveblobidan
cxovelebis da mcenareebis moSenebaze gadasvla da xeli mihyo
miwaTmoqmedebas da mesaqonleobas. amavdroulad daiwyo meTuneoba
dagrovebuli mcenareuli sakvebis Sesanaxad da mosamzadeblad.
farTod dainerga iseTi qvis iaraRebi, rogoricaa xelculi, waldi,
namglis CasarTebi, sasres-safqvavebi da Toxi, romlebic miwis
gasasufTaveblad da gasafxviereblad ixmareboda.
paleoliTis da mezoliTis periodebisgan gansxvavebiT, saqarTvelos
neoliTur arqeologiur kompleqsebSi ZiriTad naSTebs meTuneobis
produqciis (sakvebis mosamzadebeli da Sesanaxi WurWlis) namsxvrevebi
warmoadgens, rac sakvebis damzadebis da Senaxvis did mniSvnelobaze
metyvelebs.
pirveli gancalkevebuli neoliTuri saxlebi saqarTvelos
teritoriaze Sedgeboda erTmaneTSi gamavali mrgvali an elifsuri
oTaxebisagan. maT aliziT aSenebdnen da, savaraudod, xis ZelebiT
amagrebdnen; xuravdnen xis totebiT da SlamiT. dasaxlebis
organizaciis magaliTia imiris goris ubani qvemo qarTlSi.
Zv. w. VI-V aTaswleulebSi, aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze
Camoyalibebulia maRalganviTarebuli miwaTmoqmedebis kultura.
dadasturebulia sxvadasxva jiSis xorbleulis, qeris, fetvis, Svriis,
agreTve parkosnebis (muxudo, ospi), nesvis, mJaunas da sxvaTa naSTebi.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
10
aRmoCenili yurZnis wipwebi miCneulia kulturul vazze gardamaval
formad. dadasturebulia martivi sairigacio sistemis gamoyenebac.
saqarTveloSi daaxloebiT 60 neoliTuri Zeglia cnobili.
umravlesoba dasavleT saqarTveloSia, Tumca maTi koncentracia
aRiniSneba qveynis samxreT mxareebSic. gviani neoliTis (eneoliTis)
erTi Zegli mdebareobs proeqtis mimdebare teritoriaze axalcixis
raionSi.
awyuris irgvliv 10 km-is radiusSi adreuli, kerZod paleoliTisa da
neoliTis Zeglebi jerjerobiT ar Cans. arsebuli monacemebiT es teri-
toria aTvisebulia eneoliTis xanaSi (zogadad Zv. w. 4000-3500 ww.),
razec miuTiTebs SemTxveviT aRmoCenili kaJis lamelebi da obsidianis
anatkecebi milsadenis trasaze taZrisTan, agreTve Tiselis nasoflar-
ze aRmoCenili kaJis namglis CasarTi. kaJi am regionSi ar gvxvdeba.
qvis es jiSi aq dasavleT saqarTvelos teritoriidan Cans Semotanili,
nedleulisa Tu mza nawarmis saxiT, rac mowmobs samxreT da dasavleT
saqarTvelos mosaxleobas Soris garkveuli kavSirebis arsebobas.
kaJis namglis CasarTis aRmoCena adasturebs, rom eneoliTidan
moyolebuli am midamoebSi mcxovrebi mosaxleobis sameurneo
saqmianobis erT-erT dargs miwaTmoqmedeba, kerZod marcvleulis
moyvana Seadgenda.
brinjaos xana (Zv. w. 4000 � 800 wlebi)
brinjaos xanis kulturam evropaSi, xmelTaSuazRvispireTSi da aziis
samxreT-dasavleTSi Seqmna sazogadoebis axali tipi, romelic
damyarebuli iyo mesaqonleobasa da miwaTmoqmedebaze, meTuneobisa da
bunebrivi liTonis damuSavebis teqnikur ganviTarebaze. es iyo pirveli
stratificirebuli sazogadoeba, romelic imarTeboda samxedro da
sasuliero elitis mier. maT maRal socialur statuss asaxavs
Zvirfasi qvebis, Zvirfasi liTonebisa da brinjaosagan ostaturad
nakeTi samkaulebi.
brinjaos xana iyofa adre, Sua da gvianbrinjaos periodebad.
saqarTvelos teritoriaze am epoqis uadresi kulturaa mtkvar-araqsis
kultura (Zv. w. 3500-2500 wlebi). is xasiaTdeba alizis, qvis an
Tixalesili sar-lastis nagebobebiT, maRalganviTarebuli sameTuneo,
metalurgiuli saqmianobiT da amave dros ganviTarebuli
miwaTmoqmedebiT da mesaqonleobiT. am kulturis naSTebi
koncentrirebulia samxreT saqarTvelos centralur nawilSi. is aseve
vrceldeboda Tanamedrove somxeTis, azerbaijanisa da aRmosavleT
TurqeTis teritoriaze da ufro samxreTiTac, siria-palestinamde.
awyuris maxloblad, milsadenis 202-e km-ze, 2005 wels gamovlinda
adreuli brinjaos xanis namosaxlari, romelic mtkvar-araqsis
kulturas ganekuTvneba. Zeglze aRmoCenili artefaqtebis mixedviT,
mosaxleobis ZiriTadi saqmianoba miwaTmoqmedeba da mesaqonleoba
yofila..
mtkvar-araqsis kulturas cvlis adreyorRanuli kultura, romelSic
ori etapi gamoiyofa: martyofuli da bedenuri. mecnierebis garkveuli
jgufi adreyorRanul kulturas adrebrinjaos xnas miakuTvnebs,
nawili ki _ Suabrinjaos.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
11
Suabrinjaos xanaSi gavrcelebulia e. w. TrialeTis kultura (Zv. w.
2500-1500 wlebi). misi gavlena vrceldeboda dRevandeli saqarTvelos
sazRvrebs gareTac, samxreTiT da aRmosavleTiT. kulturis
saxelwodeba modis TrialeTis platodan (samxreT-centraluri
saqarTvelos teritoria, romelsac kveTs milsadenis derefani), sadac
1930-ian wlebSi pirvelad iqna Seswavlili TrialeTuri yorRanebi.
TrialeTis kultura xasiaTdeba didi zomis yorRanuli samarxebiT,
brwyinvale sameTuneo nawarmiT, brinjaos metalurgiiTa da
saiuveliro xelovnebiT. sadReisod TrialeTis kultura Seswavlilia
mxolod samarxeuli kompleqsebis meSveobiT. am kulturis matarebeli
sazogadoebis namosaxlarebi jerjerobiT ucnobia.
awyuris midamoebSi gamovlenilia Sua brinjaos xanis Zeglebi,
romelTac analogiebi moepoveba TrialeTur masalaSi. garkveuli
paralelebi qarTlsa (xaSuris raioni) da kaxeTSic (dedofliswyaros
raioni) aRiniSneba. TviT awyuris teritoriaze aRmoCenili uZvelesi
naSTebi Suabrinjaos xanis miwuruls ganekuTvneba. es aris
qvayriliani samarxi, romelic 2001 wels gaiTxara warmarTuli
naqalaqaris centralur nawilSi.
gviani brinjaos xanaSi swrafad mimdinareobs samxreTqarTveluri
tomebis konsolidaciis procesi, romlis gamoxatulebac iyo
monaTesave tomebis arealSi vrceli teritoriis momcveli
erTgvarovani kulturis Camoyalibeba. dasavleT saqarTveloSi gviani
brinjaos xanaSi viTardeba kolxuri kultura. Zv w XIII-XII saukuneebSi
maT safuZvelze Seiqmna didi winasaxelmwifoebrivi gaerTianebebi _
diaoxi (istoriuli saqarTvelos samxreT-dasavleT mxare, axla
TurqeTSia) da kolxa (dasavleT saqarTvelo).
rkinis xana/klasikuri periodi (Zv. w. 800-500 wlebi)
Zv. w. I aTaswleulis dasawyisSi brinjaos damuSavebidan rkinis
metalurgiaze gadasvlam mniSvnelovani Zvrebi gamoiwvia ekonomikis
ganviTarebaSi da sazogadoebis cxovrebaSi.
aRmosavleT saqarTveloSi rkinis warmoebis uZvelesi kera iyo rkinis
madnebiT mdidari qvemo qarTli. rkinis xanis Zeglebi gamovlenilia
walkisa da borjomis raionebSic.
dasavleT saqarTveloSi rkinis warmoebis centrebi dadasturebulia
rogorc SavizRvispireTSi, ise Sida regionebSi, saidanac farTod
xdeboda rkinis madnis eqsportireba berZnul polisebSi.
samcxis regionis am periodis Zeglebze kolxuri inventaria
gabatonebuli da es mxare kolxuri (dasavleT saqarTvelo) kulturis
gavrcelebis arealSi eqceva.
klasikuri periodi (Zv. w. 500-325 wlebi)
aRmosavleT saqarTvelo am periodSi aqemeniduri sparseTis Zlieri
politikuri da kulturuli gavlenis qveS imyofeboda. am gavlenas
adasturebs axalgoris ganZi da cixiagoraze mopovebuli
arqeologiuri masala. amave dros mimdinareobda calkeul tomTa
konsolidaciis procesi, romelSic wamyvani roli mesxur tomebs
ekuTvnodaT.
am periodTan asocirdeba mtkvris xeobaSi samcxis pirveli qalaqebi
oZrxe, wunda, Tmogvi.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
12
elinisturi xana (Zv. w. 325-65 wlebi)
aleqsandre makedonels saqarTveloSi ar ulaSqria, magram elinistur
samyarosTan politikurma, savaWro-ekonomikurma da kulturulma
kontaqtebma qveynis ganviTarebaze didi gavlena iqonia.
elinistur xanaSi saqarTveloze gadioda erT-erTi savaWro-
satranzito magistrali, romlis meSveobiTac qveyanaSi vrceldeboda
berZnuli saqoneli (keramika, torevtika, gliptika da sxva). dainerga
elinisturi samoneto sistema: kolxeTSi Wridnen lisimaqes, xolo
iberiaSi aleqsandres staterebis oqros minabaZebs.
elinistur xanaSi aRiniSneba urbanizaciis procesis gaZliereba da
qalaqebis dawinaureba. am periods emTxveva iberiis dedaqalaq
mcxeTisa da kolxeTis mTavari sataZro qalaqis _ vanis aRmavloba.
farTod gavrcelda elinisturi samSeneblo wesebi. elinisturi
gavlena daetyo xelosnobis zogierT dargsac _ magaliTad, safeiqro
warmoebaSi dainerga vertikaluri saqsovi dazga. gavrcelda berZnul-
elinisturi religiuri kultebi (gansakuTrebiT farTod _ dionisesi).
da rwmena-warmodgenebi, rac dakrZalvis wesebSic aisaxa _ magaliTad,
samarxSi monetis Cataneba qaronisaTvis misacemad.
am periods emTxveva awyuris dawinaureba da regionis urbanul
centrad qceva. awyuris naqalaqaris teritoriaze gamovlenilia qvis
arqiteqtura, romelSic dagegmarebis mixedviT ori tipis Senobebi
gamoiyofa: wriuli da oTxkuTxa. funqciis mixedviT gamijnulia
sacxovrebeli da sakulto Zeglebi. gamovlenili arqeologiuri
masala dawinaurebuli saqalaqo cxovrebis maniSnebelia. aq
koncentrirebulia samxreT kavkasiis Sida raionebisaTvis unikaluri
berZnuli importis koleqcia, romelSic Tavmoyrilia arqauli,
klasikuri da elinisturi xanis keramikuli nawarmi (Zv. w. VI-II
saukuneebi). samarxeuli masaliT dasturdeba, rom ukve Zv. w. IV
saukunis miwurulidan awyuri is dasaxlebaa, sadac regionis
mmarTveli fena cxovrobs, romelic socialurad da ekonomikurad
dawinaurebulia.
awyuris naqalaqaris gaTxrebiT mopovebul masalas analogiebi
eZebneba qarTlis elinisturi xanis Zeglebze (cixia-gora, samdlo,
ufliscixe da sxva).
romauli xana
Zv. w. 65 wels romaelma mxedarTmTavarma pompeusma kavkasiaSi ilaSqra
da sxva qveynebTan erTad daimorCila iberia da kolxeTic.
romauli kulturis da cxovrebis wesis gavleniT saqarTvelos
qalaqebSi Cndeba wyalgayvanilobiT aRWurvili abanoebi (armazisxevi,
bagineTi, urbnisi, Zalisa, biWvinTa, SuxuTi. ukanasknel samSi
gamovlenilia mozaikuri iatakebis naSTebi).
romaul xanaSi mniSvnelovan punqtad rCeboda awyuri. qarTuli
saistorio tradiciis Tanaxmad, I saukuneSi awyurSi iqadaga
qristianoba ieso qristes erT-erTma mowafem andria pirvelwodebulma.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
13
saeklesio tradiciis mixedviT, wm. andria mociqulma awyurSi datova
RvTismSoblis xelTuqmneli xati da TviTon waremarTa skviTeTSi. am
xanidan awyuri iqca RvTismSoblis xatis adgilsamyofelad. xati
araerTxel gaitaces samcxidan, magram yovelTvis ukan abrunebdnen,
sanam 1553 wels imereTis mefe bagrat III-m Cxars ar gadaasvena. amis
Semdgom igi awyurs aRar dabrunebia.
adreuli Sua saukuneebi (IV-X saukuneebi)
saqarTveloSi Sua saukuneebis periodis dasawyisad miRebulia
qarTlis qristianobaze moqcevis weli _ 326 an 337. qristianobis
damkvidreba aRmosavleT saqarTveloSi ukavSirdeba wm. ninos.
V-VI saukuneebSi saqarTveloSi Tavisi gavlenis dasamyareblad
ibrZodnen bizantiis imperia da sasaniduri irani.
627 wels qarTlze ilaSqra bizantiis imperatorma heraklem. `qarTlis
cxovrebis~ cnobiT, man aq ramdenime eklesia aaSena da maT Soris
awyuris kaTedralic. wm. grigol xanZTelis TaosnobiT am mxareSi
gaSlil did samonastro moZraobas kulturis mZlavri ganviTareba
mohyva.
X saukunis II naxevarsa da XI saukunis dasawyisSi aRiniSneba
arqiteqturisa da xelovnebis araCveulebrivi aRmavloba. am periodis
SesaniSnavi Zeglia awyuris kaTedrali _ erT-erTi udidesi saeklesio
nageboba saqarTveloSi. kaTedralma nangrevebis saxiT moatana Cvens
dromde. mis teritoriaze gaiTxara ori ufro adrindeli nageboba:
mcire eklesia da monumenturi karibWe. eklesiis SuaSi, iatakSi
Casmuli iyo Tokiseburi sartylebiT ornamentirebuli qvevri. aseTive
qvevrebi gamovlinda eklesiaze aRmosavleTidan miSenebul maranSi. maT
mixedviT eklesia SeiZleba adreuli Sua saukuneebiT daTariRdes.
taZarTan axlos, mtkvris piras mdebareobs awyuris cixe, romelic
werilobiT wyaroebSi XI saukuneSi moixsenieba, Tumca bevrad adre
unda iyos daarsebuli.
ganviTarebuli Sua saukuneebi (XI-XV saukuneebi)
awyuris midamoebSi SemorCenili ganviTarebuli Suasaukuneebis
ZeglTagan aRsaniSnavia XIV saukunis dasawyisis gumbaTiani taZari
sofeli Tiselis samxreTiT, xeobaSi (beriZe 1955, kldiaSvili 1986).
taZris aRmosavleTiT, kldis qimze cixis nangrevebia. taZridan
ramdenadme samxreTiT, mdinaris marcxena mxares monasteria. misi
erTnaviani eklesiis kedlebze. SemorCenili kedlis mxatvrobis kvali.
Tiselis maxloblad, milasadenis 205-e km.ze 2004-2005 wlebSi gaiTxara
XIV-XVI saukuneebis nasoflaris nawili.
gviani Sua saukuneebi (XVI-XVIII saukuneebi)
gviani Sua saukuneebi saqarTveloSi Rrma politikuri, ekonomikuri da
kulturuli krizisis periodia. samefo-samTavroebad daSlili qveyana
gareSe mtrebs ver umklavdeboda. XVI-XVIII saukuneebSi qarTli da
kaxeTi ZiriTadad irans eqvemdebareboda. dasavleT saqarTvelo
osmaleTis gavlenis qveS iyo. samxreT-dasavleT saqarTvelo (samcxe-
saaTabago) osmaleTma 1570-ian wlebSi pirdapir miierTa. 1628 wels aq
axalcixis safaSo Camoyalibda. erekle II-s mier qarTlisa da kaxeTis
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
14
gaerTianebas da ramdenime warmatebul oms 1795 wels iranelTa
gamanadgurebeli Semoseva mohyva.
awyuri XVI saukunis II naxevridan samcxe-saaTabagosTan erTad
osmaleTis nawili gaxda. is axalcixis livis (provinciis) erT-erTi
nahies (ufro wvrili administraciuli erTeulis) centrad iqca.
osmalTa batonobis periodSi es iyo patara qalaqi Tavisi cixiT,
romelSic ianiCarTa garnizoni idga. qalaqSi qarTvelebTan erTad
somxebi da ebraelebic cxovrobdnen. mosaxleobis zedafena ukve XVII
saukunisTvis gamuslimebuli iyo. cixesTan mtkvarze gadebuli yofila
xidi (qarTlis cxovreba IV, 1973).
osmalTa batonobis periodSi samcxe kvlav mWidrod Cans
dasaxlebuli. amas mowmobs milsadenis 201-e km-ze taZrisTan
gamovlenili XVII-XVIII saukuneebis nasaxlaris nawili (ramiSvili,
mindoraSvili 2005).
axali dro (XIX-XX saukuneebi)
iranelTa 1795 wlis Semosevam qveyana katastrofis piras miiyvana. amiT
isargebla ruseTis imperiam da 1801 wels qarTl-kaxeTis samefo
daipyro. 1810 wels igive bedi ewia imereTis samefos da Semdeg
guriis, samegrelosa da afxazeTis samTavroebsac. 1828 wels
osmaleTTan mogebuli omis Semdeg ruseTma miierTa samcxe-javaxeTi,
xolo 1878 wels _ aWara da SavSeT-klarjeTi. ruseTis gziT
saqarTveloSi Semovida evropuli kultura da cxovrebis wesi.
1918 wels, ruseTis revoluciebis Semdeg saqarTvelom damoukidebloba
moipova. samcxeSi muslimma separatastebma TurqeTis waqezebiT scades
calke saxelmwifo SeeqmnaT, magram saqarTvelos demokratiulma
resublikam warmatebiT aRkveTa es mcdeloba. 1921 wels bolSevikurma
ruseTma kvlav daipyro saqarTvelo da sabWoTa socialistur
respublikad aqcia.
1945 wels sabWoTa xelisuflebam nacisturi germaniisadmi simpaTiebis
braldebiT samcxidan gaasaxla mTeli muslimuri mosaxleoba (e. w.
Turqi mesxebi). maTi udidesi nawili axlac saqarTvelos gareT
cxovrobs.
1991 wels kvlav aRdga saqarTvelos damoukidebloba.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
15
3.2. warsulSi Catarebuli kvlevis mimoxilva
1988 wels Camoyalibda eqspedicia (xelmZRvaneli v. liCeli), romelmac
awyursa da mis midamoebSi daiwyo arqeologiuri kvleva-Zieba.
samuSaoebi mimdinareobda or ZiriTad monakveTze: warmarTul
naqalaqarze (mtkvris marcxena napiri) da kaTedraluri taZris
teritoriaze (mtkvris marjvena napiri). dResdReobiT gamovlenilia:
Zeglis tipi
mdebareoba
periodi
Catarebuli
kvlevis
TariRi
qvayriliani
samarxi
naqalaqaris
centraluri nawili
Suabrinjaos
xanis bolo
2001
sacxovrebeli
da sakulto
nagebobebi
naqalaqaris
centraluri nawili
klasikuri da
elinisturi xana
2004-2005
samarxebi naqalaqaris
centraluri nawili
klasikuri da
elinisturi xana
2004-2005
mcire eklesia
da Zveli
taZris karibWe
kaTedraluri
taZris teritoria
adreuli Sua
saukuneebi
2002-2003
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
16
4.0. meTodologia
4.1 savele meTodebi
savele samuSaoebis dros gakeTda 21 sxvadasxva zomisa da siRrmis
Txrili. dakvadratebul TxrilebSi fenebis aReba moxda standartuli
wesiT: steriluri fenebi niCbiT moixsna da Semdeg moxda kulturuli
fenebis preparacia, TanmimdevrobiT, fenebis simZlavris Sesabamisad.
nagebobebis gamoCenis Semdeg iwmindeboda maTi perimetri da Semdgom,
ukve dadgenili stratigrafiis mixedviT, xdeboda interieris gawmenda.
masalis fiqsacia xdeboda yvela fenisa da kvadratis Sesabamisad.
gaTxrebis mimdinareobis yvela etapze tardeboda foto da grafikuli
fiqsacia. xdeboda ara mxolod gegmebis, aramed fasadebisa da
kvanZebis fiqsaciac. yvela naxazi gakeTebulia krokebis saxiT.
gamovlenili sawnaxelebidan da TaRarebidan aRebulia sinjebi.
arqeologiuri masala velze irCeoda da lagdeboda kvadratebisa da
nagebobebis mixedviT. yvela SefuTvas ukeTdeboda calke etiketi.
masala mTlianadaa Camotanili TbilisSi statistikuri analizisaTvis.
sacdeli Txrilebis gaWris dros gaTvaliswinebuli iyo reliefi da
keramikuli fragmentebis, aseve qvebis koncentracia. Sesabamisad,
Txrilebi erTmaneTs sxvadasxva manZiliT iyo daSorebuli.
dRiurebSi yvela artefaqti dafiqsirebulia nulovani wertilidan.
4.2 laboratoriuli meTodebi
laboratoriuli samuSaoebis dros masala mTlianad gaiSala,
gairecxa, gamoecvala savele etiketebi, romlebic rig
SemTxvevaSiSesanaxad gamousadegari iyo.
masala mTlianad gatarda davTarSi da amis Semdeg momzadda foto
fiqsaciisaTvis. igi gadaRebuli iqna or jgufad:
1. tipologiuri erTgvarobis mixedviT, qronologiuri qvejgufebis
gamoyofiT;
2. aRmoCenis adgilis anu kompleqsebis mixedviT.
I etapis analizisaTvis saxelmZRvanelo ar yofila gamoyenebuli.
nivTebi (keramika) gaiwminda wyliTa da rbili jagrisiT. nivTebi
gaSra haerze. etiketze miTiTebulia: aRmoCenis TariRi da adgili,
Zeglis nomeri, KP, Txrili, kvadrati, fena.
etiketis nimuSi: vercxlis moneta
25. XI. 2005
awyuri, palmeturis baRebi
KP 211+700 Txrili #21, E
10
Txrilis CrdiloeT kedelTan, ZirSi.
laboratoriuli samuSaoebi aucilebelia imisaTvis, rom ganisazRvros
aRmoCenili marnebis ekonomikuri mniSvneloba meRvineobis istoriis
konteqstSi.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
17
5.0 Sedegebi
5.1 ZiriTadi monacemebis mimoxilva
2005 wels BTC navTobsadenis 211-e da 212-e kilometrebze Catarebulma
arqeologiurma gaTxrebma moicva 514 m2-mde farTobi. gaTxrili miwis
saerTo moculobam Seadgina 523 m3. gakeTda 21 sxvadasxva zomis
Txrili. saerTo suraTi asaxulia qvemoTmotanil cxrilSi:
Txrilis # sigrZe (m) sigane (m) siRrme (m) farTobi (m2) moculoba (m3)
Txrili #01 8.5 1.3 1.2 11.05 13.26
Txrili #02 4.5 1.45 0.6 6.525 3.915
Txrili #03 4.8 1.2 0.4 5.76 2.304
Txrili #04 6 1.3 0.7 7.8 5.46
Txrili #05 7 1.2 1.45 8.4 12.18
Txrili #06 3.25 1.5 1.5 4.87 7.3125
Txrili #07 17 3 1.2 51 61.2
Txrili #08 3 3 1.2 9 10.8
Txrili #09 15.3 9.5 0.4 145.35 58.14
Txrili #10 5.75 1.25 1.4 7.18 10.06
Txrili #11 5 1.9 1 9.5 9.5
Txrili #12 7 5 1.5 35 52.5
Txrili #13 7 1.25 0.95 8.75 8.3125
Txrili #14 3.7 1.1 0.7 4.07 2.849
Txrili #15 5.65 1.25 0.95 7.06 6.70
Txrili #16 9.7 3.7 0.4 35.89 14.35
Txrili #17 3.6 1.5 0.75 5.4 4.05
Txrili #18 4 1.3 0.75 5.2 3.09
Txrili #19 1.5 1 0.6 1.5 0.9
Txrili #20 8 6 1.5 48 72
Txrili #21 16 6 1.7 96 163.2
sul 513.32 522.91
yvela Txrili mdebareobs energoderefnis farglebSi KP 211+700 da KP 212+500 Soris.
gaiTxara 4 marnis naSTebi (#9, 12, 20, 21 Txrilebi). amaTgan #12
TxrilSi aSkarad gamoikveTa ori saaRmSeneblo done: 1. rodesac
aSenda es marani (XV-XVI ss) xolo 2. rodesac moxda misi
mniSvnelovani gadakeTeba (XVII-XVIII ss). #20 da #21 TxrilebSi
gamovlenili marnebis qveda fenebSi dadasturda SedarebiT arqauli
(antikuri?) nagebobebis naSTebi, dazianebuli gviandeli marnebis
mSenebelTa mier.
marnebSi, garda qviTkiris sawnaxlebisa, dadasturda WaWis gamosawuri
nageboba ("saqajavi") da qviTkirisave TaRarebi, romelSic xdeboda
yurZnis wvenis mogroveba. sayuradReboa, rom marnebSi ar dadasturda
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
18
qvevrebi Rvinis dasaduReblad da Sesanaxad, rac garkveuli daskvnebis
gamotanis SesaZleblobas iZleva (ix. interpretaciis monakveTi).
#9 TxrilSi gamovlenili marnis erT kuTxeSi dadsasturda mcire
zomis saritualo Torne da kera, rac Cveni azriT winaqristianuli
(warmarTuli) rwmena-warmodgenebis gadmonaSTs unda warmoadgendes
(ix. interpretacia).
kulturul fenebSi aRmoCenilia mniSvnelovani arqeologiuri masala.
sul gamovlenili iqna 449 artefaqti. daniSnulebisa da da masalis
mixedviT isini Semdegnairad SeiZleba dajgufdes:
keramika liToni qva mina Zvali sul
ritualuri 3 1 1 5
arqiteqturuli 30 7 37
piradi 6 4
sameurneo 19
samzareulo/sufris 349 1 4
daudgeneli 2 19 3
sul 384 52 8 4 1 449
rogorc cxrilidan Cans, mopovebuli masalis ZiriTad nawils keramika
Seadgens. masSi gamoiyofa ganviTarebuli Suasaukuneebis nawarmi.
esenia moWiquli da mouWiqavi jamebi, faqizad damuSavebuli da
moxatuli sasufre xeladebi, doqebi, samzareulo keramika,
sadRveblis, qoTnebisa da qilebis fragmentebi da sxv. sayuradRebo da
mniSvnelovania calkeul SemTxvevebSi monetebis aRmoCena, rac myar
safuZvels gviqmnis Sesabamisi kulturuli fenebis zusti
daTariRebisaTvis.
5. 2 Zeglebi
Txrili #1
mdebareobs KP 212-e niSnulze, zomebi 10X2 m. sigrZivi RerZiT
mimarTulia aRm-dan das-ken. CavediT 1,5 m siRrmeze. uZravi kulturuli
fena an raime nagebobis naSTi ar dadasturda. naZrav fenebSi,
sxvadasxva siRrmeze aRmoCnda rkinis lursmani (#1), moWiquli jamebis
Zir-qusli (#2) da kalTis fragmenti (#4), moCalisfro Txelkedliani
sasmisis natexi (#3) da qvevris gverdis nawili (#5). mTeli es masala
ganviTarebuli SuasaukuneebiT TariRdeba da aq moxvedrili unda iyos
miwis samuSaoebis Sedegad sxvadasxva dros.
Txrili #2
gavWeriT KP 212-e niSnulze #1 Txrilidan aRm-iT 60 m-is daSorebiT.
zomebi 10X2 m. miwa aqac naZravia, CavediT 0,6 m. siRrmeze. uZravi
kulturuli fena, an raime konstruqciis naSTi ar dadasturebula.
naZravi miwis fenaSi aRmoCnda moCalisfro xeladis fragmenti (#6),
qilis natexi #7 da minis samajuris nawili (#8). es masalac
ganviTarebul Suasaukuneebs unda ekuTvnodes.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
19
Txrili #3
gavWeriT #2 TxrilTan 100 m. moSorebiT aRm-iT. zomebi 10X1 m. aqac
igive suraTia, rac #1 da #2 TxrilebSi. CavediT 1,8 m siRrmeze.
naZravi miwis fenaSi sxvadasxva siRrmeze aRmoCnda: wyalsadenis Tixis
milis fragmenti (#9), rkinis wida (#9), moCalisfro Txelkedliani
Tixis sasmisis natexi (#10), qvevris gverdis fragmenti (#11), qvevris
(#11), qoTnis (#216) da minis samajuris natexebi, agreTve faiansis
fragmenti (#204).
Txrili #4
gaiWra #1 da #4 Txrilebs Soris, zomiT 8X1-ze. siRrme 0,8 m.
sayuradRebo araferi gamoCenila. naZravi miwis fenebi arqeologiuri
masalis gareSea.
Txrili #5
mdebareobs #1 Txrilis aRm-iT 2 m-is daSorebiT. zomebi: 6X1 m. siRrme
0,8 m. sayuradRebo araferi gamoCenila.
Txrili #6
mdebareobs #5 Txrilis aRm-iT 1 m. moSorebiT. zomebi 20X1 m-ze.
Txrili gaiWra buldozer-eqskavatoris daxmarebiT, am teritoriis
dazvervis mizniT CavediT 0,8 m siRrmeze. sayuradRebo araferi
gamoCenila.
Txrili #7
mdebareobs KP 211+750 - niSnulze. es sadazvervo Txrili CavWeriT
buldozer-eqskavatoris daxmarebiT. zomebi 4X1 m. siRrme 2,5 m. Txrili
sigrZivi RerZiT mimarTulia samx-dan Crd-sken. Crd. boloSi Tavi iCina
aRm-dan das-ken mimarTuli talaxze nagebi qvis kedlebis (yoreebis)
naSTebma. gavagrZeleT Txrili am mimarTulebiT 2 m-iT. am kedlebis Tu
yoreebis doneze aRmoCnda rkinis wida (#14), qvevris (#15, 21), jamis
(#16, 17), qoTnis (#18, 20) da moCalisfrod gamomwvari Tixis fialis
(#19) fragmentebi. es masala gviani SuasaukuneebiT unda daTariRdes.
gavafarToveT Txrili samx-is mimarTulebiT 2 m-iT. gamoCnda meore
rigi yore-kedlisa pirvelis paralelurad. maT Soris farTobi
Sevsebulia wvrili natexi qviT. iseTi STabeWdileba rCeba, sagangebod
mokirwyluli gzis naSTia.
Txrili #8
#7 Txrilidan C/aRm-iT gavWeriT #8 sadazvervo Txrili zomiT 4X2 m.
zeda fenaSi, meore baris pirze aRmoCnda ganviTarebuli
SuasaukuneebisaTvis damaxasiaTebeli mwvaned moWiquli jamis kalTis
natexi (#24). rogorc Cans ferdobis zeda nawilidan aris aq
moxvedrili. 1,5 m. siRrmeze gamoCnda #7 TxrilSi gamovlenili natexi
qviT mogebuli nagzauris gagrZeleba. arqeologiuri masala ar Cans.
Txrili #9 (tab. # 3,5)
metad sayuradRebo Sedegebi mogvca #9 Txrilma, KP 212+350 niSnulze. Tavdapirvelad am Txrilis farTobi iyo 10X2 m., magram ori
barispiris aRebis Semdeg, rodesac Tavi iCina qvayrilma da
keramikulma masalam, gavafarToveT Txrili yvela mimarTulebiT,
saiTac vrceldeboda kulturuli naSTebi. daaxloebiT 0,5-0,8 m.
siRrmeze F5-G5 kvadr. zonaSi gamovlinda 10 m. sigrZisa la 3-3,5 m.
siganis zoli, mimarTuli aRm-dan das-sken, mogebuli natexi qviT da
kideebze Semagrebul talaxze nagebi qvis calpiri wyobiT. aSkaraa,
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
20
rom Tavis droze aq gza gadioda. isedac aSkaraa, rom aqauri niadagis
specifikidan gamomdinare, aseTi xelovnuri konstruqciis gereSe,
wvimebis sezonze SeuZlebeli iqneboda saWapano transportis
gadaadgileba. am nagzaurze, iseve, rogorc irgvliv mimdebare
farTobze, Seqmnilia daax. 0,8-1 m. sisqis danaleqi miwis fena. es fena
unda Seqmniliyo am gzis gauqmebis Semdeg aRm-iT, sof. tyemlanas
mimdebare ferdobebis Camorecxvis Sedegad. sayuradReboa, rom am
danaleqi miwis qveda fenaSi (0,5-0,8 m.) mravlad Cndeba ganviTarebuli
SuasaukuneebisaTvis (XI-XIII ss) damaxasiaTebeli moWiquli jamebis
(#50, 51, 54, 55, 70, 82, 83, 103), kramitebis (#61, 73, 78, 79, 80, 81) Tu sxva
Tixis WurWlis fragmentebi. am TariRis damatebiT adasturebs F6
kvadratSi igive fenaSi aRmoCenili XII s. II naxevris seljukuri
spilenZis dirhemi (#409) (Пахомов 1910: gv. 6-7. kapanaZe 1969: gv. 71-74). E 5-D 5 kvadratebis zonaSi, 1-1,2 m. siRrmeze gamovlinda marnis naSTebi.
marani Zlieraa dazianebuli. SemorCenilia talaxze qviT nagebi
kedlebis qveda nawilebi da ori qviTkiris sawnaxeli qviTkirisave
TaRarebiT. rogorc kedlebi, aseve sawnaxlebi nagebia sxvadasxva
zomis (0,26X0,20X0,20 m; 0,17X0,18X0,10 m) daumuSavebeli qvebiT.
Sesasvleli kari aqvs s/d kedelSi, saidanac interierSi eSveba
samsafexuriani qvis kibe. qvis safexurebze SemorCenili iyo xis
gaTlili Zelebis naSTebi. rogorc Cans, Tavis droze am ZelebiT
sagangebod iyo mowyobili safexurebi.
rogorc Cans, marani nawilobriv gruntSi winaswar amoRebul qvabulSi
iyo Cadgmuli. marans miwuri, Tixatkepnili iataki hqonia. masSi
gamovlinda Semdegi ZiriTadi konstruqciebi:
sawnaxlebi; maranSi ori sawnaxeli yofila. erTi miSenebulia C/aRm.
kuTxeSi (zomebi 2,7 X daaxl. 1 m), xolo meore s/aRm. kedelze (zomebi:
2,7X1 m). orive sawnaxels SerCenili aqvs qvitkiris TiTo TaRari,
romlebTanac dakavSirebuli yofilan kedelSi datanebuli xvreliT.
meore sawnaxlis TaRars das. mxridan miwaSi Cadgmuli hqonia Tixis
raRac WurWeli (SesaZloa mcire zomis qvevri "qoco"), romelSic
gadanawildeboda yurZnis Warbi wveni. pirveli sawnaxlis aRm. boloSi
SemorCenilia duRabis fena, romelic viwro RariT dakavSirebulia
TaRarTan. aSkaraa, rom aq qviTkiris saqajavi yofila mowyobili,
romlidanac WaWis wveni Caedineboda sawnaxlis TaRarSi.
sakurTxeveli (tab. 5,10): maranSi Casasvleli kibis marjvniv, miwur
iatakSi amokveTil marTkuTxa ormoSi gamarTuli iyo qvis Txeli
filebisagan Sekruli "qvayuTi", romelic erTi SexedviT samarxs gavda
(zomebi: 0,7X0,4 m.). gawmendis Semdeg, raki aq samarxi ar aRmoCnda,
gaCnda varaudi, rom es unda iyos miwisqveSa sakurTxeveli -
qristianobamdeli xanis warmarTuli religiis gadmonaSTi.
ritualuri Rumelebi: (tab. 10): marnis C/d kedlis s/d bolosTan
mowyobili iyo Taviseburi "saritualo kuTxe" - kera da mcire zomis
Torne. kera dazianebulia. SemorCenilia TixiT molesili fskeri da
TixiT amoSenebuli TaRovani "konqis" naSTi, savse nacriT. iqve
dadasturda am "konqis" TaRis wina nawili, Semkuli naCxvletebiT.
keris gverdiT mcire zomis Tornea iatakSi Rrmad Cadgmuli (zomebi:
0,20-0,25 m.) Torne savse iyo nacriTa da naxSiriT. masSi aRmoCnda
mouWiqavi jami Sedrekili, kopiani ZiriT, damaxasiaTebeli XIV-XV ss-
is qarTuli keramikisaTvis. Tornis ukan, kedelTan talaxze qvebiT
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
21
amoSenebuli da TixiT molesili mcire (0,30X0,20 m) Taroa, romelzec
albaT es jami idga Tavis droze. meore aseve TixiT molesili Taro
(TaxCa) gamarTuli yofila pirvelis gverdiT, saritualo keris ukan,
kedelSi. am adgilze qva Tavidanve ar yofila. aSkaraa, rom
mSeneblobis drosve dautovebiaT kedelSi sicariele da TixiT
gamoulesavT. keris specifikuri formis garda, am kuTxis ritualur
daniSnulebaze migvaniSnebs Tornis simcirec. is praqtikuli
daniSnulebisaTvis aSkarad gamousadegaria. masSi mxolod mcire zomis
saritualo kverebis gamocxoba iqneboda SesaZlebeli.
winkari: marnis karebis win, garedan, gamarTulia winkari, romlisganac
SemorCenilia qvafenili, Sedgenili daumuSavebeli, magram kargad
SerCeuli filaqvebisagan da SemomzRudavi kedlebis naSTebi (zomebi:
1,5X1,2 m). am qvafenilze dadasturda qvis Wurvi da Tixis samkuTxa
fila (zomebi: 9,5X9 sm.) tolmklava jvrisa da asomTavruli (w-i g-i)
warweris reliefuri gamosaxulebiT (#406, tab. 12).
asoebis moxazulobis analizi migvaniSnebs, rom es firfita X s-is
bolo xanebiT unda daTariRdes. sruliad aSkaraa, rom zemoxsenebuli
ganviTarebuli Suasaukuneebis moWiqul jamebsa da kramitebTan erTad,
es warweriani Tixis filac mogviano xanaSia aq moxvedrili ferdobis
Camorecxvis Sedegad. am TvalsazrisiT, yuradRebas iqcevs is
garemoeba, rom #9 Txrilis aswvriv (aRm-iT), sul 20-25 m-is moSorebiT
mdebareobs Cvens mier 2004 wels gaTxrili marani, romlis zemoT,
ferdobze, savaraudod damarxulia ganviTarebuli Suasaukuneebis
eklesiis naSTi, romelic daxuruli unda yofiliyo moWiquli
kramitiT. Cveni varaudiT, swored am eklesiidan unda modiodes is
moWiquli kramitebis, jamebis fragmentebi da es Tixis filac jvriTa
da asomTavruli warweriT, romlebic aRmoCnda #9 TxrilSi
gamovlenili marnis naSTis zemoT daleqili miwis fenaSi.
Tavis mxriv, #9 TxrilSi gamovlenili marani Tavisi warmarTuli
miwisqveSa sakurTxevliTa da ritualuri kuTxiT (Torne da kera) unda
ukavSirdebodes iqve, navTobsadenis derefnis gareT arsebul borcvSi
SemCneuli nagebobis naSTebs, romelic Cveni varaudiT, SesaZloa
warmarTuli salocavis nangrevi iyos. rogorc zemoT ukve iTqva,
saritualo TorneSi, nacris fenaSi dadasturebuli jami,
damajereblad TariRdeba XIV-XV ss-iT. es aris TariRi marnis
funqcionirebisa. am TariRs adasturebs marnis C/aRm. kedlis gareT,
saZirkvelTan aRmoCenili spilenZis moneta (#406) moWrili 1298/99 ww
mefe vaxtang III-is saxeliT. (lomouri 1948: gv. 75-77. Джалагания 1958: gv.
74-75).
am monetis aRmoCenis viTareba damajereblad gviTariRebs masalis
agebisa da funqcionirebis dros, es aris XIV saukune.
sayuradRebo suraTi mogvca sadazvervo Txrilma marnis winkarsa da
mimdebare teritoriaze (D 5-D 6 kvadratebis zonaSi), sadac gamovlinda
SedarebiT arqauli nagebobis kedlebis naSTebi. aq aRmoCnda
ganviTarebuli Suasaukuneebis (XI-XIII ss) nagebobis kedlebi da
kulturuli ftna, sadac dadasturda am periodisaTvis
damaxasiaTebeli moWiquli jamebis fragmentebi (#62, 63, 72, 113, 114).
aSkaraa, rom #9 TxrilSi gamovlenili XIV s-is marani dafuZnebulia
ganviTarebuli Suasaukuneebis nagebobis naSTebze. amasTanave, am marnis
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
22
asagebad qvabulis momzadebis dros, safuZvlianad gaunadgurebiaT
Zveli nagebobebi.
Txrili #10
mdebareobs KP 212+350 niSnulze, #9 Txrilidan samxreTiT 6 m.
daSorebiT (SemdegSi #9 Txrilis gafarTovebis Sedegad es ori
Txrili SeerTda}. #10 Txrilis zomebi 6X1,5 m. CavWeriT 2 m. siRrmeze.
mTeli es Ffena Sedgeba danaleqi Tixnari miwisagan, romelSic
sxvadasxva doneze aRmoCnda uwesrigod gabneuli arqeologiuri
masala: ganviTarebuli SuasaukuneebisTvis (X-XI-XIII ss)
damaxasiaTebeli moWiquli jamebis (#87, 88, 134, 146, 138), moWiquli
kramitis (#143), moCalisfrod gamomwvari Txelkedliani sasmisebis
(#137, 141), minis samajuris (#144), rkinis widis (145), Tornis (#135),
qoTnebisa (#136, 142) da saritualo keris (#45) fragmentebi. raime
nagebobis naSTi ar dadasturebula. zemoTxsenebuli arqeologiuri
masala saukuneTa ganmavlobaSi ileqeboda aq ferdobis zeda
nawilidan.
Txrili #11
mdebareobs KP 212+350 niSnulze #10 Txrilidan s/d-iT 20 m. daSorebiT.
zomebi: 5X1 m. CavWeriT 1 m. siRrmeze. sayuradRebo araferi gamoCenila.
Txrili #12 (tab. 3,6,7)
mdebareobs KP 212+400 niSnulze, #11 Txrilidan samxreTiT 2 m.
daSorebiT. Tavdapirvelad #12 Txrilis zomebi iyo 4X4 m. 0,5 m
siRrmeze (sami barispiri) Casvlis Semdeg Txrilis mTel farTobze
gamovlinda uwesrigo qvayrili, Tumca aSkarad Canda, rom es qvayrili
raRac nagebobis kedlebis daqcevis Sedegad iyo Seqmnili. mesame
barispiris aRebis Semdeg gamoikveTa kedlebis konturebi, romelTa
mixedviT gavafarToveT Txrili yvela mimarTulebiT. bolos (Txrilis
zomebi 15X11 m). gamoikveTa marTkuTxa (ufro trapeciis msgavsi)
nageboba (zomebi 10X7 m), romelSic kargad ikveTeba ori saaRmSeneblo
done. kedlebi nagebia sxvadasxva zomis daumuSavebeli qviT talaxze.
duRabi gamoyenebulia mxolod sawnaxlis konstruqciaSi.
pirveli samSeneblo done warmodgenilia marniT, romlis s/aRm.
nawilSi qviTkiris organyofilebiani sawnaxelia gamarTuli.
sawnaxlis C/aRm. boloSi datanebulia xvreli, romelic qviTkirisave
RariT ukavSirdeboda TaRars. TaRaris movaleobas Tavis droze
asrulebda saSualo zomis (daaxl. - 0,65 m. simaRlis) qvevri, romlis
Ziris anabeWdic SemorCa ormos ZirSi dadasturebul duRabis naSTze.
TviTon qvevri ar dadasturda. marnis aRm. kuTxeSi, TaRaris gverdiT
gaiwminda saqajavis fskeri - brtyeli qvebi erTmaneTTan
dakavSirebuli Tixis xsnariT. aq rom namdvilad saqajavi yofila
gamarTuli, amas mowmobs marnis s/aRm. kedlis C/aRm. boloSi
gamovlenili TaxCa, romelSic dadasturda xis Zelis (berketis) naSTi.
es Zeli gadadioda saqajavis fskerze da grZeldeboda marnis iatakze.
meore saaRmSeneblo doneze marani SeumcirebiaT. s/d da C/d kedlebis
win amouSenebiaT axali kedlebi. Zvel da axal kedlebs Soris sivrce
SeuvsiaT miwiT. gauqmebula sawnaxlis meore (s/d nawili) ganyofileba.
gaumarTiaT meore karebi, romlis samxreT wirTxlsa da Zveli karebis
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
23
samxreT wirTxls Soris CauSenebiaT calpiri qvis wyobis kedeli.
amgvarad warmoiqmna viwro derefani, romelic aRm-iT ukavSirdeba
marans, xolo dasavleTiT gare derefans (winkars). Crd. kedlis Sua
nawilTan aRmoCnda nacris sqeli fena, aqve dafiqsirda cecxlis
xangrZlivi zemoqmedebis Sedegad gaSavebuli kedlis qvebi. es faqtebi
mowmoben, rom am adgilze kera iyo gamarTuli. kerasa da TaRars
Soris, C/aRm. kedlis ZirSi aRmoCnda iatakSi myarad Casmuli qvis
fila, romelzec dadasturda xis svetis vertikalurad mdgari
damwvari naSTi. am qvis mopirdapired, dadasturda xis svetebis
sayrdeni baliSebi marnis Sua nawilSi (sawnaxlis Crd. kuTxis win) da
s/d gverdis kedlis ZirSi. ueWvelia, rom am xazze idga dedaboZi da
kedlispira svetebi, romlebzec gadebuli Tavxec ikavebda marnis
banur gadaxurvas.
#12 TxrilSi gamovlenili marnis Txrisas gamovlenili
arqeologiuri masala (ZiriTadad keramika) saSualebas iZleva
ganisazRvros Zeglis stratigrafia.
zeda fenebSi, Caqceuli miwisa da RorRis TandaTanobiT aRebis dros,
sxvadasxva doneze Cndeboda uwesrigod gabneuli (ara in situ) ganviTarebuli Sua saukuneebisaTvis damaxasiaTebeli masala: minis
samajuris fragmenti (#191) G 9 kvadratSi, marnis das. kuTxeSi, iatakis
donidan 0,4 m-iT zemoT; faiansis WurWlis mcire fragmentebi (#147 - G 7; #153 da #161 - G 8 kvadratebSi). es arqeologiuri masala am
teritoriaze moxvedrili unda iyos ferdobis zemo nawilidan, sadac
jer kidev 2004 wlis zafxulSi #1 da #2 marnebis gaTxris dros
vivaraudeT ganviTarebuli Suasaukuneebis eklesiis naSTebis arseboba.
rogorc ukve aRvniSneT, #12 TxrilSi gamovlenili marnis
funqcionirebis ori etapi ikveTeba: I - rodesac aigo es nageboba da II,
rodesac moxda misi ganaxleba Semcirebul zomebSi. II etapi
(Semcirebuli marani) sawnaxelSi aRmoCenili gviani Suasaukuneebis
mouWiqavi jamis kide-kalTiT (#158- I 9 kvadrati) XVI-XVII ss-iT unda
ganisazRvros. igives mowmobs iatakis doneze keris nacrian fenaSi (H8 kvadrati) da marnis Sua nawilSi (H 8 da H 9 kvadratebis mijnaze)
aRmoCenili calyura Tixis sasmisis fragmentebi (TiTqmis mTlianad
aRdga - #196). rac Seexeba I etaps, misi gansazRvrisas
gasaTvaliswinebelia adreulsa da gviandel kedlebs Soris Sevsebis
qveda fenebSi dadasturebuli Tixis mouWiqavi jamis Zir-qusli (#169 -
G 9 kvadr.), damaxasiaTebelia XIV-XV ss-isaTvis. aqve aRmoCnda am
epoqisaTvis damaxasiaTebeli jamis kidis fragmenti (#172). am kedlebs
Soris miwis Sevsebis sxvadasxva doneze aRmoCnda adreuli masalac
(angobiT moxatuli da cisfrad moWiquli jamis fragmenti (#171 - G 9 kvadr.), Tumca gviandeli kedlis agebis TariRis gansazRvrisas
bunebrivia es ar gamodgeba da gviandeli jamebis monacemebs unda
daveyrdnoT. amrigad #12 TxrilSi gaTxrili Tavdapirveli marnis
agebisa da funqcionirebis TariRi XIV-XV ss-iT unda ganisazRvros,
rac kargad exameba monetebiT daTariRebuli marnebis TariRs (#9
TxrilSi).
Txrili #13
mdebareobs KP121+430 niSnulze, #12 Txrilidan s/d-iT 30 m-ze. zomebi
700-125 sm. siRrme 1,95 sm. 0,7-0,9 m. siRrmeze Tavi iCina kedlebis
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
24
naSTebma. erTi maTgani mimarTulia s/aR.-dan C/d.-ken. es kedeli TiTqmis
1 m. siRrmeze Cadis. masze zemodan (0,40 m. maRla) gadadis meore
kedlis fragmenti mimarTuli samx-dan Crd-ken. rogorc Cans, es
naSTebi Tavis droze raRac nagebobebs ukavSirdeboda. amJamad raime
kulturuli fena ar dadasturda. sxvadasxva doneze aRmoCnda
uwesrigod gabneuli keramikis fragmentebi: ganviTarebuli
SuasaukuneebisaTvis damaxasiaTebeli moCalisfro xeladis (#211),
moWiquli jamebis (#198, 206), moWiquli kramitis (#200) da gviani
Suasaukuneebis jamis (#199) natexebi.
Txrili # 14
mdebareobs KP 212+410 # 13 Txrilidan C/iT 15 m-ze. zomebi: 370X110 sm.
siRrme 70 sm. TxrilSi gaiwminda uwesrigo qvayrili, romlis aRebis
Semdeg davdeqiT uZrav yamirze.
qvayrilis zedapirze aRmoCnda obsidianis Subispiris msgavsi iaraRi
(#201) da marmarilos (?) gaprialebuli naxevrad gaxvretili diskos
fragmenti (#202). aSkaraa, rom es arqauli nivTebi ferdobis zeda
nawilidan Camorecxil miwas mohyva aq.
Txrili #15
mdebareobs KP 212+410 m. zomebi: 565X125 sm. siRrme - 95 sm. TxrilSi
dadasturda uwesrigo qvayrilis naSTebi. aRmoCnda moWiquli jamis
fragmenti ara in situ mdgomareobaSi (#217).
Txrili #16
mdebareobs KP 212+420 m. zomebi 970X370 m. siRrme 40-90 sm. TxrilSi
gamovlinda didi lodebiT talaxze nagebi mZlavri kedlis naSTi
mimarTuli s/aRm-dan Crd-ken. odnav morkalulia. mas safasado konturi
aRm-iT aqvs mimarTuli. das. morkaluli mxare rogorc Cans gruntSi
ijda. fasadis mxares, Sua nawilis mopirdapired gamovlinda miwaSi
myarad Casmuli qvebiT SemozRuduli mcire farTobi (90X70 sm).
CavWeriT sadazvervo Txrili am farTobze, dadasturda silanarevi
Tixnari fena, romelSic Cndeba gviani SuasaukuneebisaTvis
damaxasiaTebeli Tixis WurWlis fragmentebi (#222, 223, 224) Txrilis
ZirSi (90 sm siRrmeze) daaxl. 20 sm. miwis fenaSi SeimCneoda rkinis
Jangis minarevi. am nagebobis daniSnuleba gaurkvevelia.
Txrili #17
mdebareobs KP 212 zomebi: 360X150 sm. h-75 sm. am TxrilSi sayuradRebo
araferi gamoCenila. miwa naZravi iyo, Cndeboda umniSvnelo keramikis
fragmentebi.
Txrili #18
mdebareobs KP 212. zomebi: 18X3 m. siRrme - 0,75 m. am TxrilSi gaiwminda
qvebis calpiri wyobis simi rigi s/dan C/aRm-is mimarTulebiT
(tyemlanas xevisken). es rigebi sxvadasxva donezea erTmaneTis
sisxloves. arqeologiuri masala ar dadasturda (mxolod umniSvnelo
keramikuli fragmentebi), arc raime kulturuli fena. Seiqmna
STabeWdileba, TiTqos es sarwyavi rus naSTi unda iyos, romelSic
wyali tyemlanas xevidan modioda adgil navenaxaris mosarwyavad.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
25
Txrili #19
mdebareobs KP 212-ze. #18 Txrilis C/aRm-iT ramodenime metrze. zomebi
150X100 sm. siRrme - 60 sm. am TxrilSi sayuradRebo araferi
gamoCenila.
Txrili N# 20 (tab. 4,8,12).
am TxrilSi, romelic mdebareobs KP 211+700 niSnulze, samuSaoebi
mimdinareobda 2005 wlis noemberSi. gaiTxara erTi nageboba, romelic
� iseve rogorc 2004 wels gaTxrili nagebobebi � marans warmoadgens.
gaTxrebis dawyebis safuZveli gaxda milebs Soris gamovlenili ori
mozrdili qva, romlebic erTmaneTTan mijriT iyo Cadgmuli. moizoma
Txrili savaraudo nagebobis gamosaCenad (3X3 m).
humusuri fena am adgilze mSeneblobis mier iyo moxsnili. Semdgomi -
Tixnari fenis moxsnis Semdeg gamoikveTa araTanabari zomis qvebisagan
Sedgenili wyobis zeda rigi, romelic dazianebuli kedlis
STabeWdilebas tovebda da aRmosavleT nawilSi hkravda kuTxes
(SemdgomSi kvadrati I 6; �kedlebis� sigrZe 3 mX 2m; sur #1195).
Txrilis gafarToebis Semdgom gamoikveTa daumuSavebeli qvebis erTi
rigi, romlis sigrZem Seadgina 5 metri, xolo siganem � daaxloebiT
0,6-0,77 metri (sur. 1195, 23°, #1). kedeli orientirebulia NE-SW RerZze. es kedeli (gegmaSi rkalismagvarad) uerTdeba SedarebiT mcire zomis
meore kedels, romelic Sedgeba sami didi lodisagan (saSualo
zomebi: 0,84 X 0,50 X 0, 25 m). lodebs Soris saSualo zomis qvebi da
kenWebi gvxvdeba. am doneze moxsnilma kulturulma fenam Seadgina
pirveli barispiri, romelic Seicavda mcire raodenobis mowiTalod
gamomwvari Tixis WurWlis fragmentebs (kv. H 3).
#20 Txrilis zeda fenaSi aRmoCenili damaTariRebeli masala:
qvevris fragmentebi: #228, 270 - J5 kvadrati. moWiquli jamebis fragmentebi: #241-H6 kv. #263 H 3 kv. Tixis WurWlis yurebi - #244, 246 - J 4 kv. #277 - J 5 kv. spilenZis moneta - #403 - J 4 kvadrati, pirveli baris piri. Turquli
vercxlis ayCa, wona = 0,4 gr. zedwerili ar ikiTxeba. sulTan urhanis
(1328-29 ww) mier moWrili (Sohrotter 1930: gv. 17) farTodaa gavrcelebuli
das. saqarTveloSi XV-XVII ss-Si. aqve iWreboda misi minabaZebic.
preparaciis Semdgom gamoikveTa kedlis wyobis zeda rigis sruli
konfiguracia � daumuSavebeli qvebis or an sam rigiani wyoba
horizontalur sibrtyeSi, kedlis saSualo sigane 1 metrze meti iyo.
aSkara iyo, rom nagebobis ZiriTadi nawili moqceuli iyo kedlis
dasavleTiT, ris gamoc Txrili gafarTovda swored am mimarTulebiT
da kedlis Sida wyobidan 20-30 sm �is moSorebiT, Crdilo-dasavleTiT
Tavi iCina analogiuri qvebis calkeulma nawilebma, romlis gawmendis
Semdgom I 7 kvadratSi gamoikveTa kirxsnarnarevi wyobis nawili. igi
pirveli kedlidan 1,3 metris moSorebiT fiqsirdeba. aSkara gaxda, rom
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
26
aq kvlav sawnaxlis naSTebTan unda gvqonoda saqme. Sesabamisad,
kirxsnariani kedlis gamoCenis mizniT daiwyo misi preparacia.
dadginda, rom kedeli mimarTulia # 1 kedlis paralelurad,
savaraudod es unda yofiliyo sawnaxlis Crdilo kedlis Sida wyoba,
rac dadasturda Semdgomi gaTxrebis dros. igi igive doneze
mdebareobs, rogorc #1 kedeli � zedapiridan 90 sm-is, xolo
nulovani wertilidan ki � 1,4 m-is siRrmeze.
am fenebis aRebis dros dadasturda keramikuli masala:
#20 Txrilis qveda fenebis arq. masala:
TaRari #243 ` - J 6 kvadratSi (tab. 12) qoTnebis fragmentebi:
#231 - J 7 kvadrati, sawnaxlis fskerze.
#281 - E 8 kvadrati, 1,9 m siRrmeze. #251 - J 6 kvadrati, sawnaxlis fskerze.
moCalisfro sasamisebi:
#237/223 - J 4 kv #257 - J7 kv. doqis gverdi #236 - J 6 kv.
mouWiqavi jamebis Zir-quslebi: #235, 261 - J 6 TaRis Tavze.
moWiquli jamis fragmentebi:
#250 H 6, gardamavali xana
arqeologiuri masalis umravlesoba, gansakuTrebiT sawnaxlis
fskerze, TaRaris Tavze dadasturebuli, vercxlis monetasTan erTad
damajereblad aTariRebs #20 TxrilSi gamovlenili sawnaxlis
funqcionirebis TariRs XV-XVI ss-iT.
TiTo-orola ganviTarebuli SuasaukuneebisaTvis damaxasiaTebeli
keramikuli fragmenti SemTxveviT unda iyos moxvedrili am
teritoriaze.
Txrilis zomebi SezRuduli iyo CrdiloeTis mxridan, radgan aq ukve
Cadebuli iyo mili. Sesabamisad Txrilis maqsimaluri sigane gaxda 6,5
metri, xolo sigrZe �11 metri.
kirxsnariani wyobis CrdiloeTiT, kedlis srulad gamoCenis mizniT
Catarebuli samuSaoebis Semdgom gamoikveTa sawnaxelis Crdilo
kedlis gare wyoba, romelic qviSaqvis sxavadasxva formis qvebiT aris
nagebi da Sekrulia kirxsnariT.
wina wlebSi gaTxrili sawnaxelebisagan gansxvavebiT, amjerad pirvel
rigSi daiwyo konstruqciis gareT arsebuli qvebis aReba. Senobis
ngrevis Sedegad warmoqmnili iyo didi raodenobis qvayrili, romelic
mTlianad faravda Txrilis farTobs.
sawnaxelis aRmosavleTi kedlis simZlavris garkvevis mizniT
gaiwminda misi gare fasadi. I 6 da I 7 kvadratebSi, gamovlenili wyobis
zeda rigis qvemoT, dadasturda aseve mSrali wyoba, Tumca SeiniSneba
sxvaoba qvebis zomebs Soris. kerZod, irkveva, rom # 1 kedlis
aRmosavleTi nawili dasmulia gacilebiT didi zomis qviSaqvis qvebze
(zomebi: 0, 80-0, 85m X 0,38 � 0,50m X 0,18 - 0,22m), vidre misi dasavleTi
nawili. dadginda, agreTve, rom kedeli Sedgenilia lodebis gare da
Sida wyobisagan da principulad igivea, rac e.w. peranguli wyoba,
Tumca uaRresad mdare xarisxisaa. manZilic perangis qvebs Soris
sxvadasxva zomisaa, rig SemTxvevebSi isini uSualod ebjinebian
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
27
erTmaneTs. SesaZleblobis SemTxvevaSi, carieli sivrceebi Sevsebulia
wvrili qvebiT.
sawnaxelis dasavleTi nawilis preparirebis Semdgom gamoikveTa
saintereso suraTi: irkveva, rom sawnaxeli dadgmulia adrindel
Senobaze, romlis dagegmareba gansxvavebulia. kerod, I 7 kvadratSi
sawnaxelis kedlis qveS gamoCnda gegmaSi wriuli formis erT rigiani
wyoba, romlis sigrZe 2 metri. am wyobis doneze gaiwminda
hidravlikuri xsnari, romlis farTobi Seadgens 0,5 kv. metrs. xsnarSi
gamoyenebulia wvrilad dafxvnili keramikuli fragmentebi da qviSa.
startigrafiuli suraTi naTelia-sawnaxels dangreuli aqvs adreuli
nagebobis naSTebi. samwuxarod, safiqrebelia, rom es nageboba
sawnaxelis agebamde ukve aRar funqcionirebda da dangreuli iyo,
radgan misi naSTebi aqa-iqaa SemorCenili da dangreulia sawnaxelis
farTobis gareTac.
amgvarad, am monakveTSi dadasturda ori samSeneblo fena. amave
TvalsazrisiT sayuradReboa sawnaxelis Crdilo �aRmosavleTi
nawilic. am farTobSi gansakuTrebiT uxvad iyo koncentrirebuli
kedlidan gadmocvenili qvebi. isini gaiwminda da fenebis mixedviT
Tanmimdevrulad iqna aRebuli, Tumca aseT skrupulozur meTods
gansakuTrebuli Sedegi ar mohyolia (arc iyo mosalodneli, magram
raime moulodnelobis Tavidan asacileblad aseTi gadawvetileba iqna
miRebuli.
am nayaris aRebis Semdeg gamoikveTa TviT sawnaxelis konfiguracia:
igi aSenebulia sxvadasxva zomis qviSaqvis qvebiT. kedlebis sigane
saSualod 0,6 metria da kirxsnarzea amoyvenilia. igi mTliani
nagebobis Sesabamisad, damxrobilia Crdilo-aRmosavleT-samxreT-
dasavleT RerZze. sawnaxeli gegmaSi sworkuTxaa. misi zomebia: sigrZe-
5,9; sigane - 1,25; simaRle - 0, 87 metri.
fiqsaciis Semdgom daiwyo sawnaxelis Sida farTobis gawmenda. isic
sxvadsxva zomis nayari qviT iyo amovsebuli. nayari aseve
Tanmimdevrulad iqna amoRebuli. dadginda, rom sawnaxeli or Tanabar
nawilad iyo gayofili dabali tixaris saSualebiT. tixari
warmoadgenda mcire zomis qvebis wyobas, romelic kirxsnariT iyo
gadalesili. igi imgvarad iyo agebuli, rom misi dasavleTi kide
uSualod mimarTuli iyo wvenis sadinari xvrelisaken. iseTi
STabeWdileba rCeba, TiTqos am tixriT regulirdeboda sawnaxelis
calkeul seqciebSi dawuruli wvenebis cal-calke gaSveba TaRarSi.
Senobis mTlianad gamokvlevis mizniT gagrZeldaCrdilo-aRmosavleTi
kedlis wmenda. imis gamo, rom marnis es nawili Sedis milsadenis
gasxvisebis zolSi, nagebobis nawili gauTxreli darCa.
marnis Crdilo kedelTan, kuTxeSi sawnaxelis Ziris doneze (nulovani
wertilidan 1, 65 m) gaiwminda saqajavis konstruqciis detalebi,
romlebic gamarTulia sawnaxelsa da marnis aRmosavleT kedels
Soris. misgan SemorCenilia kirxsnariT molesili iataki (2,3 X 2,0
metrze). amave adgilas, kedelSi datovebulia niSa saqajavis
konstruqciis (xis Zelis) Casamagreblad. molesili iatakidan siTxe
Caedineboda mis dasavleTiT gamarTul TaRarSi, romelic aseve
kirxsnarSia Cadgmuli da Sesabamisad, TaRari moqceulia sawnaxelis
kedelTan. WurWlis piris kide uSualod iatakis dones Seesabameba.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
28
amave doneze, saqajavis Crdilo-dasavleTiT, iatakze SemorCenilia
Savi feris fena, nacecxluri. aq, albaT, kera iyo gamarTuli.
stratigrafiuli suraTis Sesamowmeblad keris adgilze CaiWra
iatakis done. gairkva, rom aq, iseve rogorc sawnaxelis dasavleT
nawilSi, marnis iataki gamarTuli yofila SedarebiT adreuli
nagebobis adgilze (tab. 10). ufro zustad, marnis iatakis qveS
gamovlinda yavisferi steriluri fena, roemlic zemodan adevs
naxSiris namcecebis Semcvel pirveli iatakis fenas. es fena kvadratSi
I 6 Seicavs wvrili qvis yrils.
sawnaxelis Crdilo kedlis gaswvriv gaiwminda qvayrili iatakis donis
dasafiqsireblad. sawnaxelis Crdilo-dasavleT kuTxeSi, kedelze
midgmuli aRmoCnda mcire moculobis baqani, romelic
horizontalurad Cadgmuli ori qvis filisagan Sedgeba. igi
gankuTvnili iyo sawnaxelSi yurZnis Cayris procesis gasaadvileblad.
baqanis dasavleTiT sawnaxelis Sua adgilze gaiwminda Rrmuli,
romelic aq odesRac arsebuli qvevris kvals warmoadgens. Sesabamisad,
esaa adgili, sadac meore TaRari iyo gamarTuli.
rogorc zemoT aRiniSna, gauTxreli darCa marnis Crdilo nawili.
xolo risi gamokvlevac moxerxda, iman aseTi Sedegi mogvca: marnis
kedlebi amoyvanilia umetesad daumuSavebeli an nawilobriv
damuSavebuli lodebiT, romelTa zomebi ramdenadme gansxvavebulia,
Tumca sazogadod, maTi konfiguracia daaxloebiT erTidaigivea.
(zomebi: 0,42X0,87 m; 0,53X1,02 m; 0,5X0,85 m). wyoba mSralia � qvebi
erTmaneTze dalagebulia kirxsnaris gareSe, Tumca alag-alag
SeiniSneba talaxis gamoyenebis kvali. nagebobis sigrZe aris 11 metri,
xolo sigane anu is nawili, romelic gaiTxara � 6,5 metri. nageboba
gegmaSi sworkuTxaa, Tumca kuTxeebi mkveTrad gamoxatuli araa
samSeneblo masalis mouqnelobisa da siuxeSis gamo.
marani agebulia im adgilze, sadac manamde sxva, rogorc Cans, ara
sameurneo daniSnulebis Senoba arsebobda.
Txrili # 21.
mdebareobs Txrili # 20-is Crdilo dasavleTiT, misgan 8 metris
daSorebiT (Txrilis zomebi: 16 X 6 metrze). gaTxrebis dasrulebis
Semdeg am TxrilSic gamovlinda marani (# 8).
humusuri fena am TxrilSic moxsnili iyo mSeneblebis mier da
zedapiri warmoadgenda Tixnar miwas.
Txrilis umetes nawilSi, ZiriTadad E 5, E6 da E 7 kvadratebSi
gaiwminda daumuSavebeli qvebis yrili. am doneze araviTari
konfiguracia ar SeiniSneba (nulovani wertilidan 30 sm). qvebis
yrilis aReba daiwyo Txrilis samxreT nawilSi � gacilebiT meti
koncentraciis adgilze.
sul moixsna oTxi fena da mxolod amis Semdgom moixaza Senobis
konturi, ufro zustad, gamoikveTa kedlis zeda wyoba, romelic
Txrilis centralur nawilSi mdebareobs (kvadrati E6, nulovani
wertilidan 0,20 m). wyobaSi SeiniSneba kirxsnaris myari konsistencia.
Semdgomi samuSaoebi warimarTa am kedlis konturis srulad
gamosaCenad. imave doneze gamoikveTa kedlis mimarTuleba � Crdilo �
dasavleTidan samxreT aRmosavleTisaken. misma saerTo sigrZem
Seadgina 6 metri, sigane meryeobs 0,5 - 0,8 metrs Soris.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
29
marnis kedlebi amoyvanilia daumuSavebeli an nawilobriv
damuSavebuli lodebiT. maTi zomebi gansxvavebulia, Tumca sazogadod,
maTi konfiguracia daaxloebiT erTidaigivea (zomebi: 0,45X0,70 m;
0,30X0,6 m). Tumca karis Riobi sul sxva tipisa da zomis qvebiTaa
Sedgenili. magaliTad, erTi vertikaluri qvis zomebia: simaRle 1
metri, sigane � 0,6 metri. wyoba aqac mSralia � qvebi erTmaneTze
dalagebulia kirxsnaris gareSe, Tumca alag-alag SeiniSneba talaxis
gamoyenebis kvali. nagebobis Crdilo kedlis sigrZe 5,9 metria,
aRmosavleTisa � 1,62 metri (es kedeli Sedis gauTxrel farTobSi),
xolo dasavleTisa ki � 3,4 metri.
nagebobis samxreTi nawili Sedis gazsadenis milis gasxvisebis zolSi
da, bunebrivia, igi gauTxreli darCa.
nageboba gegmaSi sworkuTxaa, Tumca kuTxeebi sakmaod naTladaa
gamoxatuli. dasavleTi kedlis wyobaSi gamoyenebulia gaTlili
qvebic. nagebobis konturis gawmendis Semdgom gamoikveTa ramodenime
arqiteqturuli detali. kerZod, E 6, E7 da F 6 F 7 kvadratebSi gaiwminda sawnaxlebi, romlebic erTmaneTisadmi marTi kuTxiTaa gamarTuli da
kuTxeebiT ebjineba erTmaneTs.
es erTiani konstruqcia, romelic am maranSia gamarTuli,
gansxvavebulia yvela manamde gaTxrilisagan. rogorc aRiniSna, igi
Sedgeba erTmaneTTan perpendikularulad midgmuli ori
moculobisagan. isini mcire zomisaa: 2,67X1,12 metrze (#1); meore (#2)
gaTxrilia nawilobriv, radgan Sedis gasxvisebis zonaSi. Sesabamisad,
misi zomebi arasrulia - 1,12X2,3 metrze. sawnaxeli Signidan Selesilia
kirxsanriT. # 1 sawnaxelis sadinari mili miemarTeba #2 sawnaxelis
kedlis paralelurad da zemodan nawilobriv gaxsnilia.
imis gamo, rom nageboba mTlianad araa gaTxrili, araa gamovlenili
saqajavis mTliani konstruqcia. saqajavis sitemidan mxolod dolabis
qva gaiwminda. igi miyudebuli iyo #1 sawnaxelis samxreT kedelze.
misi dm = 1,1 metrs.
sruliad gansxvavebuli detali aRmoCnda marnis SesasvlelTan E 8 kvadratSi, karis Riobis marcxena �amyolTan� Cadgmulia TiTqmis
srulad gaTlili qvis sveti. igi dgas uSualod karis RiobTan,
interierSi, karsa da kedels Soris arsebul kuTxeSi. esaa
damuSavebuli svetis dolis formis mqone qva, romlis dm = 0,52
metris, xolo simaRle � 0,76 metris tolia.
sruliad aSkaraa, rom nagebobaSi saxuravis konstruqciis
Sesakaveblad gamarTuli iyo sveti - #1 sawnaxelis samxreT kedelTan
myarad gamarTuli dabali cilindris formis qva xis svetis sayrdens,
bazas warmoadgenda (kvadrati F 7). misi zomebia: dm = 0,3 metri; simaRle
= 0,1 metri.
#21 TxrilSi zeda fenaSi gamovlinda Semdegi mniSvnelovani masala:
moWiquli jamis fragmenti.
#306 XI s-is SemTxveviT moxvedrili F 7 kvadrati. #370 XIII s-is F 9 392 F 9. qvevrebi:
#280 F 6, 307 F 7. qoTnebi:
#305 F 7, 291 E 6, 310 F 7, 295 E 6. xelada:
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
30
#293 E 6, 323 E 8. mouWiqavi jamebi:
#292 F 9, 321 E 8, 322 E 8. moWiquli kramiti: # 309 F 7
monetebi:
#404 - E 10 kvadrati, 2 m. siRrmeze qvayrilSi. vercxlis ayCa - sulTan
urhanis (1328-29 ww) mier moWrili. farTod gavrcelebulia das.
saqarTveloSi XV-XVII ss-Si (#403-is analogia).
#405 moneta spilenZis, aRmoCnda iqve, uTariRo. mklevarTa varaudiT
moWrili unda iyos hijriT 1014-1075 (1605/6-1664/65) ww. Soris. (Пахомов 1928: gv. 91-92) AV - brWyalebiani mxeci, win gawvdili drunCiT, dacqvetili yurebiT
(ornamenti gacveTilia).
RV � sparsuli warwera (`iWeda fulusi Tbiliss~), ornamenti
gacveTilia, TariRi ar SemorCa. es tipi monetisa dRemde erT caladaa
cnobili (kapanaZe 1969: gv. 149-150).
#21 TxrilSi qveda fenaSi gamovlinda Semdegi mniSvnelovani masala:
qvevrebi:
#282 F 8, 316 E 8, 360/361 F 1. mouWiqavi jamebi:
#290 E 5, 298 E 10, 312 E 8 marnis karTan iatakis doneze, 337 E 8, iqve, 320 F 6, 325/324 F 9, 326/327 F 6. moWiquli jamebi:
#303 F 9, 328 F 8, 331 F 6, samarile, 351 E 10. moCalisfro sasmisebi:
#285 F 5, 286 F 1, 315 E 10, 318 F 1, 330 F 8. moWiquli kramiti:
#299 E 10. Tornis fragmenti:
#357 F 9. #21 TxrilSi gamovlenili marnis funqcionirebis TariRi rogorc
arqeologiuri masalis ZiriTadi nawilis, aseve monetebis monacemTa
SejerebiT XV-XVI ss-iT unda ganisazRvros. rac Seexeba XVIII s-is
sparsul monetas (#405), misi TariRi sabolood dadgenili ar aris da
amitom am SemTxvevaSi gadamwyveti ver iqneba. amasTanave arqeologiuri
masalis im ZiriTadi nawilis, romelic sawnaxelSi da iatakis doneze
dadasturda, gadmotana XVII s-si gaWirdeba. ar aris gamoricxuli is
SesaZleblobac, rom es gviandeli moneta SemTxveviT iyos moxvedrili
#21 Txrilis farTobze.
5.3. artefaqtebi.
awyuris midamoebSi saangariSo wels mopovebuli mravalferovani
arqeologiuri masala ZiriTadad ganviTarebul da gvian Suasaukuneebs
ganekuTvneba. masalis mixedviT masSi gamoiyofa Semdegi kategoriebi.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
31
keramika
sul 346 erTeulia (fragmenti). iyofa Semdeg saxeobebad: 1) moWiquli
jamebi (56 erT.); 2) moWiquli jamebi (66 erT.); 3) qila (3 erT.); 4) (37
erT.); 5) TefSi (1 erT.); 6) xelada (18 erT.); 7) doqi (gizauri) - (9 erT.);
8) samarile (3 erT.); 9) faiansis WurWlis fragmentebi (7 erT.); 10)
Txelkedliani moCalisfrod gamomwvari sasmisebi (20 erT.); 11) qvevrebi
(40 erT.); 12) qoTnis xufebi (56 erT.); 13) Wraqebi (4 erT.); 14) Cibuxi (1
erT.); 15) dergi (1 erT.); 16) Torne (3 erT.); 17) kviristavi (1 erT.); 18)
wyaladenis mili (2 erT.); 19) sawnaxelis TaRari (1 erT.); 20) sarulto
kera (3 erT.); 21) keci (3 erT.); 22) moWiquli kramiti (14 erT.); 23)
kramiti mouWiqavi (9 erT.); 24) gaurkveveli daniSnulebis WurWlis
fragmentebi (35 erT.); 25) aguri (1 erT.);
amaTgan yvelaze sayuradReboa moWiquli jamebi, romlebic SeiZleba
or qronologiur jgufad daiyos:
1. jamebi romelTa Sidapiri moxatulia TeTri angobiT da moWiqulia
cisfrad. maTTan unda gavaerTianoT mravalfrad moWiquli jamebis
fragmentebic Semkuli mcenareuli ornamentiT. es jgufi
saqarTvelos SuasaukuneTa xanis naqalaqar-nasoflarebze
mopovebuli analogiuri masalis safuZvelze TariRdeba
ganviTArebuli SuasaukuneebiT (XI-XIII ss). es fragmentebi ZiriTadad
mopovebulia sadazvervo TxrilebiT (# 3, #10) naZrav fenebSi, aseve
#2 da # 3 marnebis qveda kulturul doneebze.
2. jamebi, romelTa Sidapiri dafarulia TeTri angobiT da moWiqulia
mwvaned. es jgufi aseve mravalricxovani analogebis safuZvelze
zogadad XV-XVI ss-ebs SeiZleba mivakuTvnoT, rac marnebis
kulturul fenebSi napovni monacemebiTac dasturdeba. am periodSi
funqcionirebs swored Cvens mier saangariSo wels Seswavlili
marnebis umravlesoba (# 4, # 5, # 6 da # 7).
moWiquli jamebi Tavisi formiT (aRaruli bako, Sedrekili, kopiani
Zir-qusli), ornamentiTa da Wiquris xasiaTiT srulad analogiuria
Suasakuneebis saqarTvelos saxelosno centrebSi (Tbilisi, rusTavi,
dmanisi, Jinvali da sxv.) warmoebuli keramikis am saxeobisa.
igive SeiZleba iTqvas samzareulo (qoTnebi, qilebi, kecebi), sameurneo
(qveri, Tone), samSeneblo (aguri, kramiti) da sxva saxis Tixis
nawarmze. sayuradReboa is faqtic, rom moCalisfro sasmisebsa da
kramitis jgufebSic iseve gamoiyofa ganviTarebuli da gviani
Suasaukuneebis nawarmi, rogorc moWiqul jamebSi. ase magaliTad,
ganiTarebul Suasaukuneebs unda miekuTvnos ukiduresad
Txelkedliani, kanelurebiani sasmisebi faqizad gaprialebuli
zedapiriTs da dabali burcobebiT. es nawarmi uSualod emsgavseba
Tbilisis, dmanisisa da gansakuTrebiT rusTavis XII-XIII ss-ebis
sasmisebs. sapirispirod amisa, awyuris masalaSi gvaqs calyura
moCalisfro sasmisebic (# 196), romlebic uxeSi kecis, darRveuli
proporciebiT aSkarad ganirCevian pirvelisagan. maTi nawili
dadasturebulia XV-XVI ss-is marnebis (# 4 marani) iatakze da amitom
maTi mikuTvneba giani SuasaukuneebisaTvis araviTar eWvs ar iwvevs.
gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs TaRari #6 marnidan. is erTi
SexedviT Cveulebriv qvevrs mogvagonebs kvercxiseburi mucliTa da
reliefuri wiboebiT. Tumca sruliad gansxvavebuli, vertikaluri,
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
32
gareT gadmozneqili piri aqvs. ramdenad saocaric ar unda iyos, me ar
meguleba Suasaukuneebis qarTul keramikaSi msgavsi formis qvevri an
TaRari, miuxedavad imisa, rom misi adgilobrivi warmomavloba eWvs ar
iwvevs. es friad orginaluri WurWeli msgavsebas iCens (pir-yelis
formiT) brinjaos xanis qarTul didi zomis WurWlebTan.
qronologiuri siSoris gamo Znelia raime tradiciaze saubari, Tumca
amfaqtis aRniSvna mainc saWirod migvaCnia.
calke unda aRvniSnoT maRalxarisxovani faiansis WurWlebis mcire
fragmentebi. miuxedavad simcirisa, darwmunebiT SeiZleba iTqvas, rom
isini eqsportis gziTaa moxvedrili saqarTveloSi (iranidan?) albaT
XII-XIII ss-ebSi.
mina
minis nawarmSi gvaqvs raRac WurWlebis (sasmisebi?) gverdis mcire
fragmentebi da samajurebis natexebi, romelTa kuTvnileba XIII-XIV
saukuneebisadmi TiTqos eWvs ar unda iwvevdes. amaTgan samajurebi
aSkarad adgilobrivi nawarmia, rasac utyuarad mowmobs maTi uamravi
analogebis povna Suasaukuneebis Zeglebze. cnobilia agreTve XIII s-is
minis sawarmos naSTebic sof. natbeurTan, sadac msgavs samajurebs
amzadebdnen.
liToni
rkinis inventaridan sayuradReboa lursmnebi da cxenis nali, rac
damaxasiaTebelia Sua saukuneebis qarTuli namosaxlarebisaTvis.
calke unda aRvniSnoT rkinis widis fragmentebi, romlebic mTel
samuSao farTobze gvxvdeboda naZrav fenebSi. aSkaraa, rom es widebi
aq tyemlanas zemo ferdobebidanaa Camorecxili da iq, sadRac, rkinis
warmoebis naSTebs gvavaraudinebs.
calke aris aRsaniSnavi numizmatikuri masala. aRmoCenili monetebi
did daxmarebas gviwevs gamovlenili Zeglebisa da artefaqtebis
qronologis dadgenaSi.
sayuradReboa XII s-is II naxevris spilenZis monetis (# 409) aRmoCena #
9 Txrilis zeda fenaSi. is aq im daSlili kulturuli fenebidan unda
moxvedriliyo, romlidanac vvaraudobT moWiquli kramitebsa da wm.
giorgis filas. meore moneta 1300 wlisaa (# 407) aRmoCnda #5 marnis
Crd/aRm kuTxeSi, kedlis saZirkvlis doneze. es mowmobs, rom es marani
XIV s-is dasawyisSi, an I naxevarSia agebuli.
aseve sayuradReboa XVII s-is dasawyisis Turquli axCebis aRmoCena (#
405-406) # 6 da # 7 marnebSi, rac udavod mowmobs am marnebis
funqcionirebas aseve gviandel dromdec.
qva
gansakuTrebiT unda gamovyoT moyavisfro qviSaqvis samkuTxa
moyvanilobis fila jvris reliefuri gamosaxulebiT. jvris orive
mxares aseve relieurad gamokveTilia asomTavruli qaragmiani sityvebi
"wmidaÁ giorgi" paleografiulad specialistis azriT (giorgi
gagoSiZe), es gamosaxuleba X s-iT unda daTariRdes. is aRmoCnda # 9
TxrilSi, marnis karis win (garedan) qvis kibeze. aSkaraa, rom es
gamosaxuleba bevrad win uswrebs # 5 marnis funqcionirebas (XV s?)
da aq gvianaa moxvedrili ferdobis zemo nawilidan. aq ar SeiZleba ar
gavixsenoT moWiquli kramitebis fragmentebi, romelic swored am
zolSi Cndeba da iqidanve unda modiodes, saidanac wm. giorgis fila.
am TvalsazrisiT Cveni yuradReba adreve miiqcia borcvma swored #5
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
33
marnis gaswvriv, romelSic aSkarad mniSvnelovani nagebobis naSTia
sagulvebeli. Tu gaviTvaliswinebT im faqts, rom moWiquli kramitebi
aSkarad XI-XII ss-s unda ekuTvnodes da maTiT ZiriTadad eklesiebs
faravdnen, maSin ar unda iyos safuZvels moklebuli am borcvSi
sinqronuli eklesiis naSTebis arsebobis varaudi.
6.0 interpretacia
milsadenis 211-e da 212-e kilometrebze warmoebulma arqeologiurma
gaTxrebma metad mniSvnelovani da mravlismetyveli masala mogvca
Zveli saqarTvelos erT-erTi kuTxis _ samcxis Sua saukuneTa
istoriis Sesawavlad.
ganaTxari marnebi qviTkiris sawnaxlebiTa da saqajavebiT naTlad
warmogviCenen mevenaxeoba-meRvineobis mniSvnelovan rols am regionis
mosaxleobis meurneobaSi. amave dros, es marnebi warmoadgenen Sua
saukuneebis xalxuri arqiteqturis Zeglebs. sayuradReboa, rom
rogorc marnebi, aseve sawnaxlebi tipologiurad msgavsia
saqarTvelos sxva kuTxeebSi (kaxeTi, qarTli, aragvis xeoba) gaTxrili
Tanadrouli Zeglebisa (ramiSvili. 1974; rCeuliSvili. 1990; WilaSvili.
1975). amasTan, yuradRebas ipyrobs is faqti, rom aqaur marnebSi ver
vxvdebiT Rvinis dasaduRebel da Sesanax qvevrebs. Cveni azriT, es
nagebobebi sacxovrebeli saxlebisagan moSorebiT, venaxebSi iyo
gamarTuli da gamoiyeneboda mxolod yurZnis dasawurad. wveni maSinve
mihqondaT im marnebSi, romlebic sacxovrebel saxlTan axlos unda
hqonodaT gamarTuli. amas mowmobs msgavsi viTarebis dadastureba
aragvis xeobaSi Sua saukuneebisa da gasuli saukunis dasawyisis
eTnografiul yofaSic (nanobaSvili. 1960; sonRulaSvili. 1974).
yuradRebas iqcevs qarTuli werilobiT wyaroebSi ("nikorwmindis
dawerili") dadasturebuli termini "sawnaxeli" "marnis" gverdiT
(berZniSvili. 1979). rogorc Cans, Cveni winaprebi ansxvaveben
erTmaneTisagan "marans", sadac Rvinis Sesanaxi qvevrebi iyo da
"sawnaxels", sadac mxolod sawnaxeli da saqajavi iyo yurZnis
pirveladi damuSavebisaTvis. am TvalsazrisiT, SeiZleba upriani iyos
saerTo marnebisaTvis Cvens samecniero literaturaSi termin
"sasawnaxlos" damkvidreba.
metad sayuradRebo faqtia #9 TxrilSi gamovlenili marnis erT
kuTxeSi warmarTuli saritualo kuTxis dadastureba mcire zomis
TorniTa da keriT. es udavo mowmobaa Sua saukuneebSi garkveuli
winaqristianuli (warmarTuli) sakulto ritualebis gadmonaSTis
saxiT arsebobisa. msgavsi faqtebi dadasturebulia Jinvalis
naqalaqaris gaTxrebis dros (rCeuliSvili. 1990).
gamovlenili sakmaod mravalricxovani da mravalferovani keramikuli
masala ZiriTadad msgavsia saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi gaTxrebis
dros mopovebuli keramikisa (jafariZe. 1956; miwiSvili. 1967), Tumca
SeiniSneba garkveuli Taviseburebebic. es ki imis niSania, rom am
regionSi adgilze unda ewarmoebinaT rogorc moWiquli, aseve
mouWiqavi sasufre Tu sameurneo da samSeneblo keramika. calke unda
gamovyoT rkinis widebis mravlad aRmoCenis faqtebi, rac ueWveli
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
34
sabuTia meRvineobis ganviTarebisa, Tumca Sesabamis naSTebs rkinis
sadnobi qurebisa ver mivakvlieT. savaraudoa, rom es warmoeba zemoT,
sof. tyemlanas midamoebSi yofiliyo da aRniSnuli widebis
fragmentebi swored iqidan moxvda aq.
ganaTxari Zeglebisa da arqeologiuri masalis winaswari Seswavlis
Sedegadac ki SeiZleba Tamamad iTqvas, rom Cvens xelTaa Zvirfasi
informaciis Semcveli artefaqtebis kompleqsi, romelic myar
safuZvels qmnis samcxis Sua saukuneebis mosaxleobis ekonomikis,
kulturisa da yofis SeswavlisaTvis. miRebulia sruliad axali
informacia Zveli qarTuli meRvineobis Sesaxeb.
kulturul mcenareTa Soris pirvelad dadasturda zeTisxili, kakali,
Txili. maT Soris sruliad gansakuTrebuli mniSvnelobisaa
zeTisxilis naSTebis aRmoCena, rac radikaluri klimaturi
cvlilebebis maniSnebelia. gacilebiT Tbili klimatis maniSnebelia
agreTve muxis, cacxvis, fSatis, qacvis, xeWrelis da jagrcxilis
arseboba XV-XVI saukuneebSi. aqve unda aRiniSnos, rom rogorc
paleobotanikuri analizis Sedegad irkveva, gviani Sua saukuneebis #7
maranSi aRmoCenili wipwebi an primitul jiSebs miekuTvneboda, an ar
tardeboda Sesabamisi agroteqnikuri (gasxvla da a. S.) operaciebi, rac
mniSvnelovani detalia da kargad Seesabameba am xanis urTules
istoriul procesebs.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
35
7.0 daskvnebi da rekomendaciebi
7.1 daskvna
sof. awyuris midamoebSi Seswavlili marnebi naTel warmodgenas
iZleva samcxis sameurneo yofis Sesaxeb ganviTarebul da gvian
SuasaukuneebSi. gansakuTrebiT aRsaniSnavia is, rom am mcire
moculobis monakveTSi Tavmoyrili aRmoCnda rva marani, romelTa
moculoba sakmaod STambeWdavia. konstruqciebis mixedviT sruliad
aSkaraa, rom am marnebSi iwureboda sxvadasxva - Savi da TeTri
yurZeni.
aRniSnuli marnebi ar warmoadgendnen iseT Senobebs, sadac dawuruli
wveni inaxeboda. amiT aixsneba is, rom arc erT maTganSi wvenis
Sesanaxi qvevrebi ar aRmoCenila. erTaderTi saxeoba WurWlisa,
romelic aq Cndeba, aris samzareulo da sufris WurWeli, ufro
zustad, mcire zomis doqebi da Tasebi.
interdisciplinaruli kvlevis Sedegad dadgenilia, rom marnebSi
ZiriTadad dawurulia iseTi yurZnis jiSebi, romlebic dRes saRvined
ar gamoiyeneba. maTi umetesoba ganekuTvneba wvrilmarcvlovani yurZnis
jiSebs, romlis analogiebi rudimentuli da gavelurebuli saxiT
SemorCenilia mxolod samcxis teritoriaze. sainteresoa isic, rom
xorbleulTan erTad aq gvxvdeba Wvavic.
teritoriis organizaciis TvalsazrisiT aRsaniSnavia nakveTebis
gasamijni qvis rigebis (yoreebis funqciiT) dadastureba da sairigacio
sistemebi, romelTac saTave sof. Tislis midamoebSi unda hqonoda.
ekonomikuri urTierTobis TvalsazrisiT sainteresoa isic, rom
marnebis modamoebSi monetebi gvxvdeba, rac, SesaZloa, im konkretuli
momentis amsaxveli iyos, rodesac Rvinoze garigeba uSualod venaxSi
da maranTan xdeba.
amdenad, awyuris teritoriaze Catarebulma gaTxrebma mogvca sruliad
axali masala Zveli samcxuri meRvineobis Sesaxeb X-XI saukuneebidan
vidre XVII saukunemde.
7.2 rekomendaciebi
I. awyuris arqeologiuri eqspediciis mier gacemuli rekomendaciebis
Sesabamisad dakonservebulia ## 12 da 5 TxrilebSi gamovlenili
marnebi. xolo KP 212-ze moxda marSrutis nawilobrivi Secvla.
II. KP 211 + 900 mSeneblobis dros ganadgurebulia mTliani marani (am
faqtis amsaxveli fotoebi daculia oT. lorTqifaniZis sax.
arqeologiis institutis axalmSeneblobaTa ganyofilebaSi).
ara Tu aucilebeli, aramed savaldebuloa am ganadgurebuli marnis
sanacvlod sakompensacio gaTxrebis Catareba, radgan: 1) aseTi
SeTanxmeba arsebobda bp-is direqciasTan da igi unda Sesruldes; 2)
yvela gamovlenil calkeul marans aqvs sruliad gansakuTrebuli
mecnieruli mniSvneloba da Sesabamisad, yvela aseTi SemTxvevis
ugulvebelyofa mecnierul siaxleze uaris Tqmas niSnavs.
III. KP 211 da 212 niSnulebze gamovlenili nagebobebis koncentracia
imisi maniSnebelia, rom garSemo, gauTxrel farTobSi, derefnis orive
mxares ganfenilia arqeologiuri naSTebi. Sesabamisad, am monakveTSi
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
36
nebismieri masStabisa da saxis samuSaoTa dagegmvis SemTxveveaSi
aucilebelia arqeologiuri samuSaoebis Catareba.
IV. gamovlenili Zeglebis arqiteqturuli mravalferovneba
(dagegmareba, interieris organizacia, funqcionaluri datvirTva), misi
daculoba da mecnieruli siaxle imdenad didi mniSvnelobisaa, rom
aucilebelia maTi srulad gamocema qarTul da inglisur enebze.
8.0 bibliografia
1. batoniSvili vaxuSti, 1973, aRwera samefosa saqarTvelosa, "qarTlis
cxovreba", t. I, Tbilisi.
2 beriZe v., 1970, samcxis xuroTmoZRvruli Zeglebi. Tbilisi,
3. berZniSvili m., 1979, meTerTmete saukunis qarTuli saistorio
wyaroebi, Tb.ilisi,
4. gegeWkori a. 1979, Cveni tyeebis binadrebi. Tbilisi.
5. dundua g. 1964, samoneto mimoqcevis sakiTxisaTvis XV saukunis
saqarTveloSi. Tbilisi.
6. eqvTimiSvili z. 1946, kavkasiis iremi borjomis saxelmwifo
nakrZalSi, Tbilisi.
7. kavkasiis geologia, 1933, prof. al. janeliZis leqciebis mixedviT
Sedgenili konspeqti, tfilisi.
8. kapanaZe d., 1969, qarTuli numizmatika, Tbilisi.
9. liCeli v., 2001, kolxeTisa da iberiis kulturis sakiTxebi, Tbilisi
10. lomTaTiZe g. 1977, saqarTvelos mosaxleobis kultura da yofa XI-
XIII saukuneebSi, Tbilisi..
11. lomTaTiZe g. 1955., arqeologiuri gaTxra TbilisSi 1948 wlis
zamTarSi. mska. Tbilisi.
12. lomTaTiZe g. 1974, Suafeodaluri xanis namosaxlarebis gaTxra
samSvildis midamoebSi. fsaZ. t. I, Tbilisi.
13. lomouri T. daviT VII da vaxtang III fulebi, ss XV-B 1948 14. maruaSvili l. 1964, saqarTvelos fizikuri geografia. `codna~,
Tbilisi.
15. maruaSvili l. 1969, saqarTvelos fizkuri geografia, naw. I,
Tbilisis universitetis gamomcemlloba, Tbilisi.
16. masalebi saqarTvelos faunisaTvis, 1974, nakv. IV, mecniereba,
Tbilisi.
17. miwiSvili m. 1967, moWiquli WurWeli Zvel saqarTveloSi. Tbilisi.
18. nanobaSvili i. 1960, vazis Zveli kultura qiziySi, Tbiilisi.
19. petriaSvili r. 1975., mesxeTis niadagebi, gamomcemloba "sabWoTa
saqarTvelo", Tbilisi.
20. ramiSvili r. 1970, ivris xeobis arqeologiuri Zeglebi. t. I, sioni,
Tbilisi.
21 ramiSvili r. 1974, iaRsris namosaxlari da mlaSeebis goris marani,
fsaZ, t. II, Tbilisi.
22. rCeuliSvili g. 1990, fSavis aragvis xeobis arqeologiuri Zeglebi,
Tbilisi.
23. rCeuliSvili g. 1975, arqeologiuri kvleva-Zieba xerTvisis koSkTan.
kreb. "Jinvalis eqspedicia", Tbilisi.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
37
24. rCeuliSvili g. 1981., devebianisa da didruvis nasoflarebi, kreb.
Jinvalis eqspedicia". Tbilisi.
25. rCeuliSvili g. aragvis xeobis sawnaxlebi. kreb. "arqeologiuri
Ziebani", Tb., 1977
26. sabaSvili m. 1965, saqarTvelos ssr niadagebi, gamomcemloba
"mecniereba", Tbilisi
27. saqarTvelos cxovelTa samyaro, gamomcemloba _ `mecniereba~, t. I _
Tb. 1965, t. II _Tb. 1964, t. III _ Tb. 1973.
28. sonRulaSvili j. 1974, saqarTvelos mevenaxeoba-meRvineobis
istoriisaTvis. Tbilisi.
29. sumbaZe l. 1968, qarTuli marnis xuroTmoZRvreba. "Zeglis megobari".
16, Tbilisi.
30. qarTlis cxovreba",1955, t. I, Tbilisi.
31. qarTlis cxovreba",1959, t. II, Tbilisi.
32. RambaraSvili n, burjanaZe v. 1966, saqarTvelos nadir-frinveli,
`nakaduli~, Tbilisi.
33. RambaraSvili m, 1972, janaSvili a. zoologia, Tbilisi.
34. CxataraSvili m. 1964, rusTavis SuasaukuneTa mouWiqavi keramikis
erTi saxeoba, "macne", #I. Tbilisi.
35. CxataraSvili m. 1969, Sua saukuneebis rusTavSi minis warmoebis
istoriisaTvis, fsaZ, t. I, Tbilisi.
36. Zvelaia m. 1975, etiudebi saqarTvelos geologiuri warsulidan,
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tbilisi, 1962.
37. WilaSvili l. Zveli gavazi, Tbilisi.
38. javaxiSvili al. saqarTvelos geografia, 1926, t. I, geomorfologia,
Tbilisis universitetis gamocema, tfilisi.
39. janaSvili a. 1950, mgeli da afTari. saxelgami, Tbilisi.
40. janaSvili a. 1950, jixvi, saxelgami, Tbilisi.
41. janaSvili a. 1977, saqarTvelos Cliqosnebi. gamomcemloba `sabWoTa
saqarTvelo~, Tbilisi.
42. janaSvili a. 1963, saqarTvelos cxovelTa samyaro, t. III,
xerxemlianebi, Tbilisi.
43. janaSvili a. 1950, maCvi da kverna. saxelgami, Tbilisi.
44. janaSvili a. 1958, saqarTvelos faunis gardaqmna, Tbilisi.
45. janaSvili a. 1974, zoogeografia. Tbilisi.
46. jafariZe v. 1956, qarTuli keramika, (XI-XIII), Tbilisi.
47. Джалагания Н. Л. 1958, Истории монетного дела в Грузии XIII века. Твилиси. 50. Пахомов Е. А. 1910, Монеты Грузии, СПБ. 49. Рахомов Е. А. 1928, Вес и достоинство медной монеты Тифлиса XVII-XVIII вв. "Востоковедение", т. III Изд. Восток. факультета Аз. вос. Университета, Баку. 50. The Enyclopaedia of Jslam v. I. L-L. 1955 51. Schrotter F. 1930, Worterbuch der Mnzkunde B-L. 52. Licheli V., 1999, - St. Andrew in Samtskhe-archaeological proof?. In: Ancient Christianity in the Caucasus. Iberica Caucasica. Vol. 1. London. 53. Licheli V., 1999 - Une ville des VIIe �Ier siecles. In: Religions du Pont � Euxin, Paris. 54. Licheli V., 1999 -The Black Sea � Vani � Samtskhe: the Spreading Route of Black-glazed Pottery. In: La Mer noire Zone de Contacts. Paris.
Zegli IV-266, 320, sofeli awyuri, 211/212 km, kompleqsuri teqnikuri angariSi KP
38
danarTi B
liTonis masalis kvlevis angariSi
restavrirebulia liTonis rva artefaqti:
1. rkinis gaurkveveli daniSnulebis nivTi #1-100
2. rkinis gaurkveveli daniSnulebis nivTi #1-101
3. brinjaos gaurkveveli daniSnulebis nivTi #3-316
4. brinjaos garsakravi #4-340
5. brinjaos balTa #5-339
6. brinjaos moneta #4-404
7. tyviis beWedi #7-407
8. brinjaos rgoli #8-400
speqtruli analiziT dadgenilia ori artefaqtis qimiuri Sedgeniloba
(cxr. 1).
1. balTa #5-339 qimiuri Sedgeniloba: (Cu-87,0; Sn-0,45; Zn-0,8). damzadebulia minarevebiani spilenZisagan.
2. beWedi #7-407. qimiuri Sedgeniloba: (Pb-96,0; Cu-1,5; Sn-1,3). damzadebulia tyviis Senadnobisagan (Cu-98,0; Sn-0,75; Pb-96,0; Ag-0,023) (foto 1).
brinjaos masalis sarestavracio sqema
restavraciis win TiToeuli nivTi daeqvemdebara makrostruqturul-
morfologiur Seswavlas da foto fiqsacias (foto 2).
brinjaos artefaqtebi damuSavda meqanikurad lancetisa da sxva basri
iaraRebis gamoyenebiT. samuSao mindinareobda mikroskopis qveS maRali
ganaTebis probebSi. gawmendili nivTi damuSavda acetoniT da mSrali
nivTebi daifara Termoplastikuri akrilis polimeriT paraloid b 72
(paraloid b 72 + acetoni (40g. + 1,5l.) (foto 3).
rkinis masalis sarestavracio sqema
rkinis inventari damuSavda meqanikurad, bormanqanaze, almasisa da
foladis jagrisis saSualebiT.
meqanikurad gawmendili nivTebi damuSavda Semdegi sarestavracio
xsnariT: tanini + spirti + orTofosformJava, Semdeg etapze ki
mxolod taninis spirtxsnariT (procesi ganmeorda ramdenjerme).
sakonservaciod nivTi daifara Termoplastikuri akrilis polimeriT
paraloid b 72 (paraloid b 72 + acetoni (40g. + 1,5l.).
speqtruli analizis Sedegebi cxrili 1
arqeologiuri ubnis nomeri: IV-266
# laboratoriis
Sifri
nivTis
dasaxeleba
aRmoCenis
adgili Cu Sn Pb Zn Bi Ag Sb As Fe Ni Co Au
1 U-705 brinjaos
balTa #339 87,0 0,45 0,35 0,8 0,005 0,08 0,08 0,03
2 U-706 beWedi
(vercxli,
anT)
#407 1,5 1,3 96,0 0,16 0,023 0,014
danarTi C -1
paleozoologiuri masalis kvlevis angariSi
oleg benduqiZe
awyuris osteologiur masalaSi aRmoCenilia Sinauri cxovelebis
siWarbe. maT Soris aRmoCnda Sinauri Zroxis, Sinauri Roris, cxenis,
viris, kameCis, ZaRlis da qaTmis naSTi. gareuli cxovelebisagan
awyurSi dadginda mxolod iremi da erT grovaSi memindvrias ybebi da
izolirebuli kbilebi.
awyuris Zroxa aSkarad ori tipis jiSs ekuTvnis _ didi da patara
zomisa, rac kargad dgindeba maTi Zvlebis gansxvavebuli zomebis
safuZvelze.
awyuris Roris Zvlebi Tavisi zomis da morfologiis moxedviT ar
ganisazRvreba aborigenuli Savi kaxuri jiSis Rorisagan. n. burCak-
abramoviCis mixedviT, es Savi Rori Tavisi warmoSobiT samxreT aziis
regions unda daukavSiroT (Sus vitattusi-s jgufs).
awyuris cxeni sakmaod didi zomis cxoveli Cans, magram masalaSi
kbilebis faqtiuri ararseboba ar gvaZlevs ufro zusti gansazRvris
SesaZleblobas.
rac Seexeba Sinaur viris naSTebs, saqarTvelos teritoriaze isini
iSviaTobas ar warmoadgens. magaliTad, viris naSTebi uxvad aris
warmodgenili mcxeTis arqeologiur masalaSi (d. bursakis
gansazRvra).
garkveul interess warmoadgens kameCis Zvlebis aRmoCena
(metatarzaluri Zvali, kidurebis falangebi, Cliqebi). es masala
ganisazRvra metatarzis distaluri rokebis formis, II falangebis
simoklis da Cliqebis sigrZis safuZvelze. aq unda aRiniSnos, rom
saqarTveloSi kameCis monapovrebi aqamde ar iyo cnobili, magram n.
burCak-abramoviCis cnobiT, kameCis Zvlebi xSirad gvxvdeba
azerbaijanSi.
awyuris osteologiur masalaSi gansakuTrebiT saintereso monapovars
warmoadgens patara zomis ZaRlis zeda ybis fragmenti, romelsac
aReniSneba rostrumis simoklis niSnebi. am ybas aSkarad SeeniSneba e.
w. "kulisebri" anu iribi premolarebis ganlageba. kerZod, mesame zeda
premolaris ukana nawili mimarTulia mtacebluri kbilisaken (Pu)
odnav latelarulad. rogorc cnobilia (benduqiZe 2001), premolarebis
amgvari iribi ganlageba ZaRlebSi, rogorc wesi, mokle rostrumis
maCvenebelia. amrigad Cven SegviZlia vivaraudoT, rom awyurSi Cven
gvaqvs saqme "boqsioris' an "buldogis" msgavs ZaRlis formasTan.
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
2
danarTi D 1
paleoeTnobotanikuri kvlevis angariSi
nana rusiSvili, n. melaZe
namarxi botanikuri masalis gamosavlenad SeviswavleT niadagis
nimuSebi awyuris nasaxlaris sxvadasxva fenebidan.
paleoeTnobotanikuri TvalsazrisiT Seswavlil iqna 8 nimuSi.
botanikuri masala aRmoCnda 6 nimuSSi.
niadagis sinjebi, botanikuri masalis gamovlenis mizniT, damuSavda
flotaciuri meTodiT, rac gulisxmobs niadagis e. w. garecxvas
wylisa da CCL4-is gamoyenebiT. Semdgom xdeba gamovlenili masalis
fraqciebad dayofa sxvadasxva diametris sacris saSualebiT, misi
gaSroba, gamagreba-konservacia da momzadeba saidentifikaciod.
gamovlenili botanikuri masala warmoadgens mcenareTa ganamarxebul
nayofebsa da Teslebs. botanikuri masalis identifikacia
stereoskopuli mikroskopis saSualebiT xorcieldeba gvarebisa da
saxeobebis donemde morfologiur niSanTa kompleqsis mixedviT
(Доброхотов В. Н. � 1961; Кац Н. Я; кац С. В. Кипиани М. Г. � 1965; Роллов А. Х. � 1908; Latalova M. � 1999). masalis Seswavlis Sedegad gamovlenilia kulturul da sarevela
mcenareTa 8 saxeoba. identificirebulia xorbali, Wvavi da vazi.
(cxrili #1).
arqeobotanikur masalaSi xorbali warmodgenilia mrgvali formis
wvrili marcvlebiT. marcvlis apikaluri da ventraluri mxareebi
Tanabrad farToa, ventraluri Rari Rrmaa. dorsaluri mxare
momrgvalebulia. marcvlis sigrZis Sefardeba mis siganesTan (L\B) meryeobs 1.3-1.6 farglebSi (cxrili #2). yovelive zemoT aRniSnuli
saSualebas gvaZlevs xorblis karbonizirebuli marcvlebi
mivakuTvnoT Triticum aestivo-compactum Shiemann-is populacias. aseTi
identifikacia miRebulia paleoeTnobotanikaSi, rodesac mkveTri
sazRvris gatareba rbil da kompaqtur xorblebs Soris Zneldeba. Wvavi _ Secale cereale ssp. segetale Zhuk. _ paleoeTnobotanikur masalaSi
dafiqsirebulia xorbalTan erTad Tanabari raodenobiT. marcvlebs
aqvT maxvili fuZe da blagvi apikaluri nawili, ventralur mxares
SeiniSneba Rari. cxril #3-Si warmodgenilia Teslebis parametrebi da
indeqsebi. xorblis naTesebis WvaviT aseTi maRali xarisxiT
dasarevlianeba SesaZloa aixsnas xorblis naTesebis CrdiloeT
ferdobebze arsebobiT. CrdiloeT ferdobebze, sadac ar xdeba mzis
sxivebiT maTi pirdapiri ganaTeba, xorblis naTesebi didxans rCeba
mosvenebis mdgomareobaSi, Wvavi, romelic saTesle masalaSi moxvda,
rogorc sarevela, gadadis dominantur mdgomareobaSi da didi
raodenobiT ikavebs xorblis naTesebs. dabali temperaturis gamo
xorbali konkurencias ver uwevs Wvavs (Hillman,1978, pp. 157-174).
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
3
vazi dafiqsirebulia or nimuSSi (cxrili #1) orsave SemTxvevaSi
namarxi wipwebi (tab. XVI) gamovlenilia #7 marnidan aRebul niadagis
sinjebSi. vazis wipwebi Zlier iyo dazianebuli, amitom parametrebis
gamoangariSeba moxerxda mxolod mcire nawilze (cxrili #3-4).
morfologiuri niSnebis mixedviT wipwebi mcire zomisaa: sigrZe |L| meryeobs 3.5-dan 5 mm.-mde, sigane |B| 2.0-dan 3.5 mm-mde, niskartis sigrZe 0.7-dan 1.0 mm-mde, Sefardeba L/B 0.7-1.0 tolia (Негруль А.М. � 1960, стр. 111-119). wipwebs aqvT msxlis forma, qalaZa Teslis SuaSia moTavsebuli,
ventraluri Sovi ar SeiniSneba, gverdiTi Rrmulebi ZiriTadad
paralelurad arian ganlagebulni. negrulis (1960) korelaciuri
mrudis Tanaxmad, wvrili Teslebi ganapirobebs wvril marcvlebs.
amitom maranSi aRmoCenili wipwebi an miekuTvneboda primitul jiSebs
an ar tardeboda Sesabamisi agroteqnikuri (gasxvla da a. S.)
operaciebi.
sarevela da veluri mcenareebi
1. Agrostemma githago L. � Wiota. mixakisebrTa (Caryophyllaceae) ojaxi. Teslis zomebia 2.5×2×1.5 mm. abezari sarevela mcenarea.
aRmocenebis unars inarCunebs ramdenime wlis ganmavlobaSi.
mosavlis aRebis Semdeg Wiota ar ifanteba niadagSi, igi
saTesle masalaSi ireva da iwvevs marcvlovnebis didi
xarisxiT dasarevlianebas. Teslebi Seicaven toqsiur
glukozid agrostemins. didi wnevis qveS glukozidi ixliCeba
da Tesli toqsiurobas kargavs. asarevlianebs ZiriTadad
sagazafxulo naTesebs.
2. Galium spurium L. _ begiauri. ojaxi � Rubiaceae. Teslis zomebia
1.5×1×1.25 mm. cnobilia, rogorc selis sarevela, iSviaTad
asarevlianebs marcvlovan kulturebs.
3. Galium tricorne Stokes. _ xovera. ojaxi � Rubiaceae. Teslis
diametria 2-2.5 mm. ZiriTadad marcvlovani kulturebis
sarevelaa.
4. Setaria viridis L. _ mwvane Zurwa. ojaxi - Graminae (marcvlovnebi).
Teslis zomebia 1.0×0.8 mm. marcvlovani kulturebis sarevelaa,
izrdeba gzis napirebze.
5. Solanium nigrum L � ZaRlyurZena. ojaxi - Solanaceae. Teslis
zomebia 1.5-2.0×1.25-1.5×0.5-0.7 mm. ZaRlyurZena cnobilia rogorc
sarevela, izrdeba gzis napirebze, saxlebTan axlos,
nagavsayrelebze, mdinaris napirebze. mcenare Seicavs
narkotikul nivTiereba solanins. Zvelad mcenaris nayofs
mcire raodenobiT aZlevdnen bavSvebs nawlavuri parazitebis
mosacileblad.
amrigad, paleoeTnobotanikuri masalis Seswavlis Sedegad garkveuli
warmodgena Segveqmna namosaxlaris agrocenozebis rekonstruqciis
TvalsazrisiT. SegviZlia vivaraudoT, rom miwaTmoqmedeba aRniSnul
regionSi, drois gansazRvrul monakveTSi ar iyo warmatebuli.
SesaZloa es mxolod lokalur xasiaTs atarebda da ar vrceldeboda
mTlianad regionze.
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
4
awyuris cxrili #1-is ganmarteba
1. marani #7, sawnaxeli #2, 1.8 m.
1. Vitis sp. 2. Solanium nigrum L.
2. marani #7 Savad gamomwvari yuriani doqi, 1.8 m.
1. Vitis sp. 2. Galium tricorne 3. Setaria viridis
3. marani #7 sawnaxelis Crdilo-dasavleT kedelTan
1. Triticum aestivo-compactum 2. Secale cereale ssp. segetale 3. Galium spurium 4. Agrostemma githago
4. marani, Txrili #20 keris garSemo.
botanikuri masala ar aRmoCnda
5. marani, Txrili #20, saqajavis fskeris done.
botanikuri masala ar aRmoCnda
marani, Txrili #20 keris irgvliv.
1. Solanium nigrum 7. marani, Txrili #20 centraluri TaRaris Tavi.
1. Setaria viridis 2. Solanium nigrum
8. marani, hidravlikuri xsnaris qveS.
botanikuri masala ar aRmoCnda
cxrili 1.
K
awyuris namosaxlaris paleoeTnobotanikuri masalis saxeobrivi Semadgenloba
# Species
adgili
Familia I II III IV V VI VII VIII
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
0 Agrostema gethagol L. x Garyophyllaceae
2 Galium spurium x Rubiaceae
3 galium tricorne x Rubiaceae
4 Secale cereale ssp segetale x Graminae
5 Setaria viridis x x Graminae
6 Solanium nigrum x x x Solanaceae
7 Triticum aestivo-compaqtum x Graminae
8 Vitis sp x x Vitaceae
cxrili 2
marani #7. sawnaxelis Crdilo dasavleT kedelTan
rbili xorblis parametrebi da indeqsebi
# L B L/B B/L % T/L % T/B %
1 5,2 3,8 1,368421 73,076923 42,30769231 57,89473684
2 6 4 1,5 66,666667 36,66666667 55
3 5 3,2 1,5625 64 40 62,5
4 4,5 3 1,5 66,666667 44,44444444 66,66666667
5 5 4 1,25 80 50 62,5
6 5,2 3,2 1,625 61,538462 42,30769231 68,75
7 4,5 3,3 1,363636 73,333333 44,44444444 60,60606061
8 4 3,2 1,25 80 45 56,25
9 5 3,5 1,428571 70 40 57,14285714
10 5 3,2 1,5625 64 44 68,75
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
5
cxrili 3
marani #7. sawnaxelis Crdilo dasavleT kedelTan
Wvavis parametrebi da indeqsebi
# L B L/B B/L % T/L % T/B %
1 5,5 2,2 2,5 40 40 100
2 5 2,4 2,083333333 48 44 91,66666667
3 4,5 2 2,25 44,44444444 44,44444444 100
4 6 2,2 2,727272727 36,66666667 36,66666667 100 5 6 2,2 2,727272727 36,66666667 33,33333333 90,90909091
6 6 2,5 2,4 41,66666667 36,66666667 88
7 6 2,5 2,4 41,66666667 36,66666667 88
8 5,5 2 2,75 36,36363636 36,36363636 100
9 6 2,2 2,727272727 36,66666667 40 109,0909091
10 4,5 2,2 2,045454545 48,88888889 44,44444444 90,90909091
cxrili 4
marani #7, sawnaxeli #2
vazis parametrebi
# L B niskartis sigrZe L/B
1 3,5 2,5 0,8 1,4
cxrili 5
marani #7, Savad gamomwvari yuriani doqi
vazis parametrebi
# L B niskartis sigrZe L/B
1 4 2,5 0,7 1,6
2 4,5 3,5 0,8 1,285714286
3 3,5 2,2 0,9 1,590909091
literatura
1. Доброхотов В. Н. � 1961, Семена сорных растений. Москва
2. Кац Н. Я; кац С. В. Кипиани М. Г. � 1965, Атлас и определитель плодов и
семян встречающихся в четвертичных отложениях СССР М. наука. 3. Негруль А.М. � 1960, Эволюция размера семян и ягод у винограда. Известия
ТСХА, №2/33/ - с. 111-119. 4. Роллов А. Х. � 1908, Дикорастущие растения Кавказа их распространение свойства и применение.
5. Latalova M. � 1999, Palaeoecological reconstruction of the enviromental conditions and economy in early medieval Wolin � against a background of the landscape. Acta Palaeobotanica vol. 39 #2 Krakow.
6. Hillman G. On the origins of domestic rye � 1978, Secale cereale: the finds from aceramik Can Casan III in Turkey. � �Anatolian Studies� v.XXYIII, Ankara, p.157-174.
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
6
danarTi E 1
palinologiuri kvlevis angariSi
eliso yvavaZe
adgili navenaxaridan 2005 wels aRebuli iqna 10 nimuSi. 5 maTgani
mopovebulia mecxre Txrilidan, 3 � meTormete Txrilidan da 2 ki
meTeqsmete Txrilis sxvadasxva doneebidan. palinologiuri masala
damuSavda paleobiologiis institutis palinologiur
laboratoriaSi. gamoyenebulia dReisaTvis miRebuli standartuli
meTodi (pirvel etapze masala ixarSeboda kaliumis tuteSi, meore
etapze xdeboda misi centrifugireba mZime siTxeSi, mesame etapze ki
tardeboda masalis acetolizi, anu SeRebva).
laboratoriuli damuSavebis Sedegad yvela nimuSSi gamoyofili iqna
sakmarisi raodenobis mtvris marcvlebi. aq aRmoCenilia agreTze
arapalinologiuri xasiaTis organuli naSTebi. esenia magaliTad
qsovilis boWkoebi. napovnia bambis da selis qsovilis da Zafebis
naSTebi. aris ferado boWkoebic (tabula XIX, XX).
rac Seexeba mtvris marcvlebs, ganxilul masalis TiTo nimuSSi
saSualod daTvlilia 250-300 mtvris marcvali. sul gansazRvrulia 65
mcenaris mtveri. aqedan 19 miekuTvneba xemcenareebs da buCqebs.
balaxovnebis jgufSi Warbobs venaxebis, baRebis da naTesebis
sarevelebi.
Txrili #9. sinjebi aRebulia sawnexelebis fskeridan, qvevris Ziridan
da damwvari fenidan (1.82, 1.80, 1.75, 1.70, 0.83 metris siRrmeebi, cxrili I).
#1 sawnexelis fskeris anafxekSi (nimuSi 1) xemcenareTa Soris
dominirebs kulturuli vazis (Vitis vinifera) mtvris marcvlebis
raodenoba, sadac aRmoCenilia misi 12 mtvris marcvali (tabula XVII).
aris Txilis (Corylus) da zeTis xilis (Olea) mtvris marcvlebi, rac
mebaReobaze metyvelebs. mesame nimuSSi aris agreTve kaklis (Juglans regia) mtvris marcvlebi.
balaxovnebidan aRiniSneba kulturuli marcvlovnebi. bevria naTesebis
da venaxebis sarevela mcenareTa mtveri. esenia nacarqaTama
(Chenopodiaceae), matitela (Polygonum), cixoriumi (Cichorioidae), Talgamura
(Brassica), wiwibura (Fagopyrum) da sxva. rac Seexeba velur mcenareulobas
igi warmodgenilia ZiriTadaT tyis elementebiT. esenia naZvi (Picea), fiWvi (Pinus), rcxila ( Carpinus), muxa (Quercus). buCqebis mtvris
marcvlebi naklebia. es aris eTedra (Ephedra), qacvi (Hippophae), tyis
Txili (Corylus). aRiniSneba agreTve tyis gvimrebic (tabula XVIII).
magaliTad tabela (Pteris cretica) da gvimruWa (Asplenium).
mecxre Txrilis danarCen sinjebSic aRmoCenilia mtvris marcvlebis
TiTqmis igive kompleqsi. bevria vazis mtveri. aris zeTisxili, magram
aq ufro kargadaa warmodgenili xemcenareTa jgufi. napovnia cacxvis
(Tilia), wablis (Castanea sativa), murynis (Alnus), jagrcxilas (Carpinus orientalis), fSatis (Elaeagnus) da Sindanwlas (Thelycrania) mtvris marcvlebi (cxrili
I).
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
7
Txrili @#12. aq aRebuli da Seswavlilia sami sinji. sinji #6
aRebulia ganxilul Txrilis pirveli nagebobis Crdilo-aRmosavleT
kedelTan, 1.90 metris siRrmeze aq girCac iyo napovni. meore sinji
aviReT marnis kerasTan 1.88 metris siRrmeze (nimuSi 7). sinji #8
aRebulia Txrilis samxreT kuTxeSi 2 metris siRrmeze da igi kedlis
naSTs warmoadgens. pirvel or nimuSSi mtvris marcvlebi uxvadaa,
magram mesameSi masala ufro cotaa. iseve rogorc mecxre TxrilSi
aqac aris kulturuli vazis mtveri, xorbali, zeTis xili, Txili da
sxva miwaTmoqmedebis maCvenebeli. kargadaa warmodgenili venaxebis da
xorbleulobis naTesebis sarevelebi. bevria magaliTad matitelas,
xvarTqlas, wiwiburas mtveri. aris agreTve saZovrebis elementebi da
adamianis sacxovrebelTan arsebuli iseTi sarevela, rogoricaa
magaliTad WinWari (Urtica), Roris birka (Xanthium), mJauna (Rumex). rac Seexeba velur mcenareulobas, bevria fiWvis mtveri (Pinus) (tabula
XVII). meore dominanati aris naZvi (Picea), mesame _ efedra (Ephedra). aRiniSneba soWis (Abies), murynis (Alnus), wablis (Castanea), qacvis
(Hippophae) da Txilis (Corylus) mtvris marcvlebi. aris napovni tyis
gvimrebis sporebic. gvxvdeba xavsebi.
Txrili 16. aq, QqviT SemozRudul ormoSi aRebuli da Seswavlilia
ori nimuSi. palinologiuri kompleqsi emsgavseba Cvens mier zemoT
ganxilul masalas. kargadaa warmodgenili kulturuli mcenareTa
mtveri. es aris vazi, xorbali, zeTisxili, kakali, Txili da sxva.
sarevelaTa jgufSi Warbobs samiwaTmoqmedo elementebi. aris Zovis da
ruderaluri elementebic. veluri mcenareebis mtveri ZiriTadad tyis
elementebia. bevria fiWvis (Pinus) da efedris (Ephedra) mtvris
marcvlebi. kargadaa warmodgenili rcxila (Carpinus caucasica), muryani (Alnus), Tela (Ulmus). naklebia muxis (Quercus), cacxvis (Tilia), xeWrelis
(Ostrya), qacvis (Hippophae) da aryis (Betula) mtveri.@tyis gvimrebis
kompleqsSi Sedis kilamura (Polypodium vulgare), margalita (Botrychium), tabela (Pteris cretica) da gvelis ena (Ophioglossum vulgatum).
Cvens mier gamovlenili palinologiuri kompleqsi gvaZlevs
saSualebas davadginoT rom XIII saukunis bolo da Semdgomi sami
saukune xasiaTdeboda sul sxva ekologiuri pirobebiT. muxis, cacxvis, fSatis, qacvis, xeWrelic da jagrcxilis arseboba tyeSi mowmobs, rom
aq dRevandelTan SedarebiT gacilebiT Tbili klimati unda
yofiliyo. Tbili klimatis arsebobis dasturia agreTve gvimra gvelis
enis, tabelas, kilamuaras sporebis aRmoCena. yvela CamoTvlili
mcenare dRes izrdeba mxolos tyis qveda zolSi da 700 m zemoT ar
izrdeba (kecxoveli 1971). awyuri ki mdebareobs 960 m simaRleze.
swored am Tbilma klimatma Seuwyo xeli mevenaxeobis mZlavr
ganviTarebas. unda aRiniSnos, rom mecamete saukuneSi mevenaxeobis
aRorZineba moxda inglisSic (Utterstrom 1955). awyurSi zeTisxilis kulturac Tbili klimatis gareSe ver
moxdeboda. zeTisxili saqarTveloSi palinologiuri monacemebis
Tanaxmad antikur xanidanaa cnobili (Connor, Kvavadze 2005). berZnebis
mier Semotanili am mcenaris plantaciebi izrdeboda rogorc
dasavleT, aseve samxreT da aRmosavleT saqarTveloSi (kecxoveli
1959). magram meCvidmete saukunis bolos momxdarma anomalurma acivebam
sabolood gaanadgura mevenaxeoba ara marto awyurSi. aciveba
globaluri da xanmokle iyo. 1675-1715 wlebSi am Zlierma acivebam
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
8
TiTqmis mTeli evropa moicva (Ле Руа Ладюри 1971, Квавадзе, Рухадзе 1989,
Frenzel 1995, Квавадзе и др. 2007. am dros mevenaxeoba mTlianad gaCanagda
inglisSi da germaniaSi (Ле Руа Ладюри 1971, gv.13-14). CrdiloeT evropaSi
am dros ar iyo xorbleulis mosavali, xolo samxreTSi xorblis
fasma Zlier aiwia (Ле Руа Ладюри 1971, gv.14).
am dros kavkasiis mTebSi yvela yinulis farTobma imata da bevrma
maTganma daiwyo svla dablobisken (gobejiSvili 1989). aciveba
saqarTvelos yvela regionSi moxda. magaliTad, palinologiuri
monacemebis mixedviT lisis tbis midamoebSi ganxiluli acivebis dros
naZvis tye izrdeboda (yvavaZe 1999). tyis zeda zolma qvemoT daiwia
rogorc aRmosavleT, ise dasavleT saqarTvelos mTebSi. awyurSi
sabolood ganadgurda zeTisxili da vazi. SemdgomSi aq am ori
kulturis warmoeba didi masStabebiT veRar moxerxa.
gamoyenebuli literatura
1. kecxoveli n. 1959. saqarTvelos mcenareuli safari. saq. ssr
mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tbilisi.
2. kecxoveli n. 1971. saqarTvelos flora, tomi 1. mecniereba,
Tbilisi.
3. Гобеджишвили Р.Г. 1989. Ледники Грузии. Мецниереба, Тбилиси. 4. Квавадзе Э. В., Рухадзе Л.П. 1989. Растительность и климат голоцена Абхазии.
Тбилиси, Мецниереба. 5. Квавадзе Э. В. 1999. Голоценовые колебания уровня озера Лиси и изменения
положений нижней границы леса. В кн. Г.Мчедлидзе (ред.) Проблемы палеобиологии,
том.1, Мецниереба, Тбилиси, стр.75-87. 6. Квавадзе Э. В., Коннор С.В., Нариманишвили Г.Н. 2007.Позднеплейстоценовая
и голоценовая история развития ландшафтов окрестностей Цалки (Южная Грузия) по
палинологическим данным озерных и почвенных образований. В кн. Г. Мчедлишвили
(ред.) Проблемы палеобиологии, том.2, Тбилиси, стр.12-23. 7. Лэ Руа Ладюри Э. 1971 История климата с 1000 года. Гидрометеоиздат,
Ленинград. 8. Connor S.V., Kvavadze E.V. 2005. Climatic and human influences on vegetation dynamics around Tbilisi over the past 6000 years. Proceedings of the Georgian Academy of Sciences. Biological series B, vol.3, No.4, p. 64-76. 9. Frenzel B (ed.). 1994. Climatic trends and anomalies in Europe 1675-1715. Special Issue:ESF Project �Europen Palaeoclimate and Man� 8, vol.13, Gustav Fischer Verlag. Stuttgart.Jena.New York. 10. Utterstrom G. 1955. Climatic fluctuations and population problems in early modern history. The Scandinavian Economic History Review.
cxrili I. awyuris Zeglis kulturuli fenebidan mopovebuli
mcenareTa mtvris da sporebis raodenoba
awyuri Txr.9 Txr.9 Txr.9 Txr.9 Txr.9 Txr.12 Txr.12 Txr.12 Txr.16 Txr.16
nimuSis nomeri 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
siRrme (sm) 170 175 180 83 181 190 188 200 100 90
xemcenareTa jgufi:
Abies 0 1 1 2 0 1 0 0 0 0 Picea orientalis 7 8 7 20 3 11 2 5 10 17
Pinus 10 16 25 58 6 47 6 5 78 45
Cupressaceae 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
9
Betula 0 0 0 0 0 0 0 0 4 2
Juglans regia 0 0 2 0 0 0 0 0 1 1
Pterocarya pterocarpa 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Carpinus caucasica 1 0 1 1 2 0 0 0 10 0
Alnus 0 0 2 1 0 1 0 0 4 3
Quercus 1 0 0 1 0 0 0 0 2 2
Tilia 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2
Castanea sativa 0 0 2 2 0 1 0 0 0 0
Ulmus 0 0 0 0 0 0 0 0 5 2
Rosaceae 1 0 0 0 0 0 0 0 0 2
Corylus 3 1 0 1 0 2 1 0 2 4 Hippophae 1 0 0 0 0 2 0 0 0 1
Olea europaea 3 4 6 0 0 0 5 0 1 3 Elaeagnus 0 5 0 0 0 0 0 0 0 0
Thelycrania type 0 0 3 3 0 0 0 0 0 0 Ephedra 5 0 2 0 1 4 1 0 18 3
Vitis vinifera 12 4 4 2 2 0 8 0 5 1 xemcenareTa jgufis jami 45 39 56 91 14 69 23 10 140 88 balaxovanTa jgufi:
Poaceae 2 2 8 5 0 4 2 0 6 3 Triticum 0 0 0 0 0 3 0 0 1 0 Cerealia 2 0 0 3 0 3 0 0 2 1 Chenopodiaceae 10 29 46 82 7 6 0 3 26 4 Chenopodium album 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 Artemisia 1 0 0 0 0 9 0 0 0 1 Artemisia annua type 0 0 0 3 0 9 17 0 3 0 Aster type 3 0 5 9 2 3 3 5 1 2 Achillea 0 0 0 0 0 9 0 0 3 0 Cichorioidae 32 11 9 22 5 19 18 4 17 11 Carduus 0 0 0 0 0 9 1 0 2 1 Cirsium 0 0 1 0 0 9 0 0 1 0 Serratula 0 0 2 0 0 4 0 0 2 0 Xanthium 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 Fagopyrum 7 2 1 0 0 3 2 0 0 2 Polygonum type 12 8 9 25 0 8 6 3 11 6 Polygonum aviculare 1 0 0 1 0 9 0 0 1 0 Rumex 0 0 0 0 0 2 0 0 0 3 Convonvulus 0 0 0 0 0 2 0 0 2 0 Ranunculus 0 0 2 0 0 0 0 0 2 0 Linum maritimum 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 Primula 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 Apiaceae 4 0 7 6 0 7 3 0 11 3 Caryophyllaceae 0 0 3 4 1 2 0 3 0 2 Saxifragaceae 0 0 2 4 0 0 0 0 6 8 Boraginaceae 0 0 8 7 0 2 0 0 0 0 Epilobium 0 0 2 0 0 4 0 0 0 0 Plantago m/m 0 0 0 0 0 0 0 0 1 1 Plantago lanceolata 0 0 0 1 0 0 0 0 2 0 Helianthemum 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Rosaceae 0 0 0 0 0 3 0 0 7 0 Myriophyllum 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 Fabaceae 0 0 0 0 0 0 0 0 12 3 Trifolium 0 0 2 2 0 0 0 0 0 0 Lamiaceae 3 0 0 5 0 3 0 0 6 8 Brassicaceae 4 5 0 0 2 4 4 0 3 6 Sphagnum 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 Bothrychium lunaria 0 0 0 1 0 0 0 0 1 0 Polypodiaceae 9 2 0 3 0 0 2 0 12 3 Polypodium vulgare 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 Polypodium serratum 0 0 0 0 0 0 0 0 3 0 Ctyptogramma crispa 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 Pteris cretica 7 0 0 0 0 0 1 0 4 2
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
10
Undeterminate NAP 11 4 10 11 3 13 4 2 13 12 balaxovanTa jami 109 63 117 194 20 153 63 20 161 86 palinomorfebis saerTo jami: 154 102 173 285 34 222 86 30 301 174
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
11
tabulebi
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
12
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
13
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
14
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
15
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
16
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
17
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
18
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
19
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
20
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
21
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
22
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
23
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
24
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
25
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
26
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
27
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
28
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
29
Zegli IV-266,320, sofeli awyuri, 211/212km kompleqsuri teqnikuri angariSi
30