i” ltd - dusheti municipalitydusheti.org.ge/img/documents/a_1456143744765842.pdf · 4. tematuri...
TRANSCRIPT
ddu
duuSeT
SeTis m
eTmuni
Tiicip
ali
itet
Tb
ti
bilis
m
si 20
iwaT
015 w.
Tsarg
.
S
“
gebl
k
Sps “ax
“AKHAL
lobi
kore
xali s
LI SAKK
s gen
eqtir
saqqal
KALAKM
nera
rebu
laqmSe
MSHENP
lur
uli
enproe
PROEKT
ri ge
eqti”
I” LTD
egma
qalaq duSeTis municipaliteti
Sps `axali saqqalaqmSenproeqti~
q. duSeTis miwaTsargeblobis generaluri gegma
da
qalaqis teritoriis konkretuli uflebrivi
zonirebis ruka
koreqtirebuli
3. teqsturi nawili
Tbilisi 2015 w.
damkveTi: q. duSeTis municipaliteti
saproeqto organizacia: Sps `axali saqqalaqmSenproeqti~
direqtori b. mirianaSvili
damfuZnebeli b. mirianaSvili
arqiteqtori a. siWinava
ekonomisti n. axalkaciSvili
sainJinro qselebi a. xoferia
T. kapanaZe
m. gorgoSiZe
digitaluri Tematuri
rukebi, monacemTa baza,
kompiteruli uzrunvelyofa d. svanaZe
n. bulalauri
q. duSeTis miwaTsargeblobis generaluri gegma
3.1. miwaTsargeblobis generaluri gegmis aRwera
proeqtis Semadgenloba:
1. zonirebis nawili
1.1. zogadi uflebrivi zonirebis ruka. miwaTsargeblobis
intensivobis zogadi sarekomendacio monacemebi;
1.2. teritoriis ganTavseba arsebul qalaqTmSeneblobis kompleqsSi,
sakomunikacio da satransporto xazebi
2. sainJinro nawili
2.1. wyalsadenis ZiriTadi qselis ruka
2.2. sayofacxovrebo wyalarinebis ZiriTadi qselis ruka
2.3. saniaRvre wyalarinebis ZiriTadi qselis ruka
2.4. eleqtromomaragebis ZiriTadi qselis ruka
2.5. bunebrivi airiT momaragebis ZiriTadi qselis ruka
2.6. quCebis da gzebis ZiriTadi qselis ruka
3. teqsturi nawili
3.1. miwaTsargeblobis generaluri gegmis aRwera
3.2. miwaTsargeblobis generaluri gegmis ganmartebiTi baraTi
3.3. miwaTsargeblobis generaluri gegmis efeqtianobis Sefaseba
3.4. miwaTsargeblobis generaluri gegmis ganxorcielebis
etapebi da rigiToba
3.5. teqnikur-ekonomikuri safuZvelebi
4. Tematuri nawili
4.1. saproeqto teritoriis orTofotosuraTi
4.2. saproeqto teritoriis topogeodeziuri ruka
4.3. sayrdeni gegma da kulturuli memkvidreobis dacvis obieqtebi
4.4 istoriuli ganaSenianeba
4.5. qalaqis teritoriis amsaxveli fotosuraTebi
5. q. duSeTis teritoriis konkretuli uflebrivi
zonirebis ruka
- miwis nakveTebis ganaSenianebis koeficientebi;
- miwis nakveTebis ganaSenianebis intensivobis koeficientebi;
- miwis nakveTebis gamwvanebis koeficientebi;
- miwis nakveTebis ganawilebis ruka (miwis nakveTis nomris da
farTobis CvenebiT)
- ganaSenianebis regulirebis xazebi
(wiTeli an/da lurji xazebi);
- miwis nakveTebze SenobaTa ganTavsebis sqema.
danarTebi:
- winasaproeqto kvleva, miwaTsargeblobis generaluri gegmis
davalebis damuSavebisaTvis
- registrirebuli nakveTebis amonawerebi da sakadastro rukebi
1
3.2. miwaTsargeblobis generaluri gegmis
ganmartebiTi baraTi
Sesavali
a) mokle informacia q. duSeTis mdebareobisa da ganaSenianebis Sesaxeb
q. duSeTi mdebareobs aragvisa da fSavis-aragvis SesarTavidan samxreT-
dasavleTiT 8-kilometr manZilze. Tbilisidan duSeTamde 54 km-ia,
mcxeTidan 33 km. qalaqis sazRvrebSi teritoria moicavs 1305,28 ha. zRvis
donidan 800-900 metr simaRlezea. qalaqi gaSenebulia mdinare duSeTisxevis
(aragvis marjvena Senakadi) orive napirze duSeTis qvabulSi, gudauri-
stefanwmindis magistralidan 5-kilometrze, romelic ruseTTan
damakavSirebli samxedro gzad aris wodebuli. duSeTis ganaSenianebis
SuaSi Camoedineba mdinare duSeTisxevi, Crdilo-dasavleTidan samxreT-
aRmosavleTis mimarTu-lebiT, mas dasaxlebis SuaSi uerTdeba orwyarosxevi
Crdilo-aRmosavleTis mxridan momavali. md. duSeTisxevis mimarT orive
napiris - teritoriis reliefi daxrilia. qalaqis struqtura istoriulad
ZiriTadad Camoyalibebulia mdinaris marcxena mxares, sadac
urTierTparalelurad da marTobulad ganlagebulia quCebisa da gzebis
qseli, romelSic sagrZnobia mosaxleobis simWidrove – ganaSenianebis
istoriulad Camoyalibeba da ganviTareba, qalaqis dRevandeli saxiT.
md. duSeTisxevis marjvena mxares, istoriulad duSeTis siaxloves mdebare
soflebi: milaxvrianTkari, varsimaani, pirmisaani, sulikianTkari,
kobianTkari da SalikianTkari. SeimCneva, rom dRes q. duSeTis
administraciuli sazRvris farglebSi moqceuli ganaSenianebis am nawilis
struqtura, stiqiurad ganviTarebis xasiaTisaa. Sesabamisad, naklebad
mogvarebulia sainJinro da infrastruqturis sakiTxebi. saerTod qalaqi
duSeTi, vizualuri TvalsazrisiT, TviTmyofad-bunebrivi landSaftur
sivrceSia CarTuli.
hava duSeTSi zomierad notioa. icis zomierad civi zamTari da
xangrZlivi Tbili zafxuli. saSualo wliuri temperatura 9,7°C naleqi 740
mm weliwadSi.
qalaqis mosaxleoba 2013 wlis monacemebiT 7600 mcxovrebs Seadgens.
2
b) q. duSeTis istoriuli ganviTareba
arqeologiuri monacemebis mixedviT duSeTis teritoriaze arsebul
dasaxlebas antikur periods ukavSireben e.i. duSeTis dasaxlebas 2000
welze meti istoria hqonia, garkveul wyaroebSi ki pirvelad 1215 wels
ixsenieben. XVII s. dasawyisSi aragvis erisTavTa rezidencia yofila,
swored XVII s. pirvel naxevarSi 1635 w. duSeTi qarTlis mefe rostoms
daumorCileblobis gamo gadauwvavs, xolo XVII s. meore naxevarSi 1688 w. ki
kvlav qarTlis mefe giorgi XI-es duSeTi daurbevia. 1756 wels duSeTma
feodaluri qalaqis statusi da kidev sxva monacemebiT 1801 wels qalaqis
oficialuri statusi miiRo, 1802 wels ki - Tbilisis guberniis nawilis
duSeTis mazris administraciuli centris statusi miiRo, romelic
gauqmebul iqna, sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg 1929 wels, xolo
1930 wels raionuli administraciuli centris saxelwodeba miiRo. Semdgom
periodSi gadatanil iqna Tbilisidan mecnierebaTa akademiis geofizikis
observatoria (1904w.) jer karsanSi – mcxeTis maxloblad, q. duSeTSi 1935
wels. Semdgom periodSi, 50-ian wlebSi duSeTSi cxovrobda 5500 kaci.
maSindeli mTavari samrewvelo sawarmoebia: sakonservo da rZis qarxnebi,
qarTuli xaliCebis saqsovi saamqro, keramikis qarxana `eleqtroZravis~
duSeTis filiali (pirmisaanSi) da adgilobrivi mrewvelobis ramdenime
wvrili sawarmo. am periodSi aSenda ramodenime sazogadoebrivi
daniSnulebis saxlebi, mravalbiniani sacxovrebeli saxlebi, gaumjobesda
infrastruqtura da sxva. 1990-iani wlebidan TandaTanobiT iklo
saxelmwifo sakuTrebis struqturebma, sawarmoebma, Sesabamisad mSeneblobam
da mosaxleobis zrdis tempmac. amJamad zemoT aRniSnulidan arc erTi
sawarmo ar muSaobs duSeTSi. 1990 w. monacemebiT duSeTSi cxovrobda 8500
kaci, 2011 wlis monacemebiT – 7315 kaci. amJamad q. duSeTi municipaluri
mmarTvelobis administraciuli centria.
g) duSeTis municipaliteti
duSeTis municipalitetis teritoria ganTavsebulia aRmosavleT
saqarTveloSi, mcxeTa-TianeTis mxareSi, CrdiloeTiT esazRvreba ruseTis
federacia – saxelmwifo sazRvari, aRmosavleTiT – axmetisa da TianeTis,
samxreTiT – mcxeTis, dasavleTiT – kaspis da stefanwmindis
municipalitetebi, agreTve axalgoris raioni. duSeTis municipalitetSi 283
dasaxlebuli punqtia: 1 - qalaqi, 2 – daba (Jinvali, fasanauri) da 280
3
sofeli. mosaxleobis ricxovnoba - 33,8 aTasi kaci. teritoria - 2981,5 km2,
simWidrove 11 kaci erT kv.km-ze – 100 ha-ze 11 kaci.
d) buneba. damaxasiaTebelia mTiani reliefi. ZiriTadi orTografiuli
erTeulebia: kavakasionis mTavari wyalgamyofi qedi da misi ganStoebebi:
alevis, mTiuleTis, gudamayris, qarTlis qedebi da maT Soris xeobebi.
kavkasioni Semodis borbalos mTamde. misi saSualo simaRle 3200 m
aRemateba, xolo samxreT nawilSi vake reliefiT gamoirCeva bazaleTis
plato, agreTve, aragvis xeobis Ziri wiTelsoflidan Jinvalamde da
duSeTis qvabuli. duSeTis municipalitetis teritoriaze wiaRiseuls
warmoadgens mineraluri wylebi. maT Soris aRsaniSnavia: `vaJas wyaro~,
fasanauris, kitoxis, Rulis, kaxmatis, xaxabosa da Satilis wylebi.
duSeTis municipalitetis teritoriaze mravali wyaluxvi mdinarea.
kavkasionis samxreTi kalTis mdinareebi – aragvis sistema miekuTvneba
mtkvris auzs. aragvis sistemas qmnis mTiuleTis aragvi, gudamayris aragvi,
xevsureTis aragvi da fSavis aragvi. am sistemaSi ZiriTadia mTiuleTis
aragvi. aragvi qvemo dinebaSi gamoyenebulia sarwyavad. Jinvalis
wyalsacavi, wylis sarkis farTobi 11,5 km2, hidrokompleqsSi amuSavebs
Jinvalhess, xmardeba Tbilisisa da rusTavis wyalmomaragebas, agreTve,
Tbilwyalsacavis Sevsebas. aRniSnul teritoriaze 30-mde tbaa, maT Soris
yvelaze didia bazaleTis tba, romlis wylis sarkis zedapiris farTobi
1,24 km2 Seadgens, zRvis donidan misi simaRlea 875,5 m.
e) lanSaftebi
Walebi umetesad tugais mcenareuliTa da aluviuri niadagebiT,
gauvali mdinarispireTi uRrani tyeebiT;
mTiswineTi jagrcxilnar-muxnariT;
platoseburi maRlobi jageklianebiT da jagrcxinlari muxnariT;
dabali mTebi muxnariTa da rcxilnariT;
saSualo mTebi wiflis tyeebiT, zomierad notio haviani, neSompala-
karbonatuli niadagebiT;
saSualo mTebi fiWvnariTa da arynariT;
subalpuri tye-mdeloebi (saTibebi);
alpuri mdeloebi mTis mdelo nadagebiT;
subnivaluri landSaftebi;
4
nivaluri landSaftebis fragmentebi.
v) klimati
duSeTis municipalitetis teritoria mdebareobs zomierad notio
subtropikuli havis olqSi da axasiaTebs simaRlebrivi zonaluroba. dabal
nawilSi hava zomierad notioa. zomierad civi zamTari da xangrZlivi
Tbili zafxuliT, xolo 3300-3400 m zemoT – maRali mTis hava maradiuli
TovliTa da myinvarebiT. haeris absoluturi minimaluri temperatura
dabal nawilSi –30°C-mde ecema. maRalmTian zonaSi -40°C-mde. maqsimaluri
temperaturebia, Sesabamisad, 39°C da 17°C. dabal zonaSi naleqi weliwadSi
700 mm modis, 1700 mm-ze meti naleqi mTiuleTis aragvis zemoT, 800-1500 mm –
mdinareebis fSavis aragvisa da xevsureTis aragvis zemoT. 800-1500 mm –
mdinareebis fSavis, aragvisa da xevsureTis aragvis auzebSi. Tovlis
saburvelis simaRle dabal zonaSi umniSvneloa, maRalmTian nawilSi ki
calkeul wlebSi 3,5 metrs aRwevs.
z) ekologia, garemos dacva, gamwvaneba
q. duSeTis teritoriaze amJamad ar moqmedebs iseTi sawarmo obieqti,
romelic axdendes mavne gavlenas bunebriv garemoze da adamianis
janmrTelobaze.
haeris dabinZurebis mudmivi wyaro ar arsebobs, Tu mxedvelobaSi ar
miviRebT avtomobilebis drodadro gamonabolqvs, romelic maTi
raodenobidan aris gamomdinare, ver moaxdens mniSvnelovan gavlenas
qalaqis haeris auzis xarisxze.
hidroqselTan dakavSirebiT sul sxva mdgomareobaa gruntisa da
zedapirul wylebTan mimarTebaSi. jerjerobiT araa mogvarebuli
zedapiruli (saniaRvreebi, Rvarcofebi) da sayofacxovrebo wyalarinebis
sistemis da gamwmendi nagebobebis srulyofilad saTanado doneze muSaoba,
ris gamoc gauwmendavi fekaluri wylebi pirdapir Caedineba mdinareSi, rac
dauSvebelia. amas emateba nagavsayrelis mougvarebeli problemebi.
generalur gegmaSi dasaxulia winadadebebi – rekomendaciebi
kanonmdeblobis garemosdacviTi moTxovnebis Sesabamisad.
mwvane nargavebis naklebobas q. duSeTi namdvilad ar ganicdis,
radganac mas emijneba bunebrivi tyis landSaftebi, rom araferi vTqvaT
sakarmidamo nakveTebis gamwvanebaze, magram mainc organizebuli,
5
keTilmowyobili park-skverebis nakleboba igrZnoba. Tu qalaqis centrSi,
aris mwvane nargavebi (WavWavaZisa da rusTavelis quCebs Soris) 1,2 ha,
skveri 0,25 ha (buxaiZisa da aRmaSeneblis q. Soris), 0,3 ha (aRmaSeneblis
quCaze) saSualod 1-sulze miviRebT 2,0 m2-s, rac Zalian mcirea. amitom,
generaluri gegmis mixedviT, urbanizebuli teritoriis CrdiloeTiT da
Crdilo-aRmosavleTis mxridan gaTvaliswinebulia 30 ha sarekreaciod –
organizebuli keTilmowyobili parkisa da tye-parkisaTvis.
T) q. duSeTis zogadi zonirebis rukis farglebSi dagegmilia
gegemarebiTi gadawyvetileba:
- gamoyofilia sarezervo teritoriebi sacxovrebeli fondis
gafarToebisa da sxva daniSnulebisaTis – igulisxmeba ufro metad
axalgazrda ojaxebis samosaxlod da axali investorebis moTxovnaTa
dasakmayofileblad.
- sarekreacio zonis gamoyofa urbanizebuli teritoriis CrdiloeTiT
da Crdilo-aRmosavleTis mxridan.
- Zeglis individualuri dacvis zona
- istoriuli ganaSenianebis dacvis zona
- quCebisa da gzebis ganviTareba da keTilmowyoba
- teritoria sazogadoebrivi transportisaTvis
- teritoria vertmfrenis tipis transportiT momsaxurebisaTvis
- agraruli bazris rekonstruqcia
- sportuli kompleqsis ganviTareba: stadioni, daxuruli sacurao
auzi mozardebisaTvis, CogburTis kortebi, sxvadasxva daniSnulebis
moednebi
- sabavSvo baga-baRi
- md. duSeTisxevis napirebze jebirebis mowyoba da gamagreba, xidebis
mowyoba qalaqis sazRvris farglebSi
- pirutyvTa sasaklao – xorcdafasoebisaTvis adgilis moniSvna
- saniaRvre wyalarinebis qselis regulireba
- sayofacxovrebo wyalarinebis ZiriTadi qselis srulyofa
- eleqtromomaragebis ZiriTadi qseli
- bunebrivi airiT momarageba
- teritoria sayofacxovrebo wyalarinebis da gamwmendi nagebobisa da
nagavsayrelisaTvis
6
i) q. duSeTis zogadi da konkretuli funqciuri zonireba
q. duSeTis zogadi zonirebis ruka Seesabameba saerTo debulebebs da
zonebis im CamonaTvals, romelic mocemulia saqarTvelos kanonSi
`sivrciTi mowyobisa da qalaqTmSeneblobis safuZvlebis Sesaxeb~ da
saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis ministris 2008 wlis 8 ivlisis #1-
1/1254 brZanebas `dasaxlebaTa teritoriebis gamoyenebisa da ganaSenianebis
regulirebis ZiriTadi debulebebis damtkicebis Taobaze~.
am dokumentebis moTxovnaTa Tanaxmad, q. duSeTis teritoriaze iyo
Seswavlili da gamoyofili funqciuri zonebi, dadgenili iyo maTSi
ganaSenianebis dominirebuli saxeobebi da ganisazRvra funqciur zonebSi
ganaSenianebis ganviTarebis realuri perspeqtivebi. am samuSaos safuZvelze
gamoikveTa q. duSeTis ZiriTadi funqciuri zonebi, sadac asaxulia rogorc
arsebuli mdgomareoba, aseve zonebis ganviTarebis saerTo mosalodneli
perspeqtivebi.
kerZod, qalaqis teritoriaze gamoikveTa Semdegi zogadi funqciuri
zonebi:
- sazogadoebriv-saqmiani zona
- sacxovrebeli zona
- rekreaciuli zona
- sasoflo-sameurneo zona
- satransporto zona
- specialuri zona
- samxedro daniSnulebis zona
- Zeglis individualuri dacvis zona
- istoriuli ganaSenianebis dacvis zona
am zonebis sazRvrebi Seesabameba satransporto komunikaciebis an
reliefis mkveTrad gamoxatul sazRvrebs.
zogadi zonirebis safuZvelze Sedgenilia q. duSeTis konkretuli
uflebrivi zonirebis ruka.
k) qalaqis teritoriebis konkretuli uflebrivi zonirebis
farglebSi gamoyofilia konkretuli funqciuri zonebi:
- landSaftur – sarekreacio zona (lsz)
- rekreaciuli zona (rz)
7
- sacxovrebeli zona 1 (sz1) k-1=0,4 k-2=0,6 k-3=0,1
- sacxovrebeli zona 2 (sz2) k-1=0,4 k-2=1,3 k-3=0,1
- sacxovrebeli zona 3 (sz3) k-1=0,5 k-2=1,8 k-3=0,1
- sanitaruli dacvis zona (sanz)
- sazogadoebriv-saqmiani zona 1 (ssz1)
k-1=0,6 k-2=3,0-mde, k-3=0,1
- speczona (specz)
- sasoflo-sameurneo zona (sof2)
- satransporto zona 1
- sportul-sarekreacio zona (rz1)
- samxedro daniSnulebis zona (sdz2)
- Zeglis individualuri dacvis zona
konkretuli funqciuri zonebis gegmarebiTi parametrebi (koeficentebi)
mocemulia konkretuli uflebrivi zonirebis rukaze.
3.3. miwaTsargeblobis generaluri gegmis efeqtianobis Sefaseba
qalaqis gamarTuli ganviTarebis umTavresi pirobaa teritoriebis
funqciuri zonirebis dadgena, zonebis sazRvrebis garkveva da maT Soris
funqciuri kavSirebis optimizacia.
qalaqis teritoriebis funqciuri zonireba iTvaliswinebs rogorc
arsebul mdgomareobas, aseve qalaqis ganviTarebis xasiaTis
gaTvaliswinebiT – perspeqtiul zonirebas, romelic organulad
ukavSirdeba arsebul mdgomareobas.
qalaqis zogadi funqciuri zonireba gansazRvravs teritoriebis
gamoyenebis sivrciT-gegmarebiT sakiTxebs, xolo qalaqis teritoriebis
konkretuli zonireba gansazRvravs ganaSenianebis regulirebis uflebriv
mxareebs. yovelive es erTad qmnis samarTlebriv safuZvels adgilobrivi
TviTmmarTvelobisaTvis arqiteqturul gegmarebiTi davalebebis da
mSeneblobis nebarTvebis gasacemad.
teritoriebis dagegmvis mizanSewoniloba ganisazRvreba agreTve im
garemoebiT, rom iqmneba dokumentacia myari da sayovelTaod cnobili
samarTlebrivi dokumentis safuZvelze, dgindeba samuSao warmoebis
moculobebi, kerZo da sazogadoebrivi pasuxisgebis zonebi da amasTan
erTad unda gamoikveTos dafinansebis saWiro da
8
mosalodneli moculobebi, unda moxdes adgilobrivi TviTmmarTvelobis
biujetis optimizacia da efeqturi marTva.
teritoriis dagegmarebis procesSi ikveTeba dasaxlebis Zlieri da
susti mxareebi, sajaro ganxilvis da sazogadoebis farTo informirebis
Sedegad isaxeba pirveli rigis, gadaudebeli qalaqgegmarebiTi xasiaTis
amocanebi. qalaqgegmarebiTi dokumentaciis damuSavebis Sedegad amaRldeba
dasaxlebis funqcionirebis saerTo socialur-ekonomikuri efeqturoba da,
amasTan erTad, zogadad mosaxleobis cxovrebis xarisxi. yovelive zemoT
aRniSnulis safuZvelze SeiZleba vivaraudoT, rom warmodgenili miwaT-
sargeblobis efeqturoba iqneba savsebiT damakmayofilebeli.
3.4. miwaTsargeblobis generaluri gegmis ganxorcielebis
etapebi da rigiToba
gengegmis ganxorcielebis I etapi:
- q. duSeTSi proeqtis sajaro ganxilva, SeniSvnebis da
rekomendaciebis gaTvaliswineba;
- proeqtis ganxilva ekonomikis da mdgradi ganviTarebis saministroSi,
SeniSvnebis da rekomendaciebis gaTvaliswineba.
- proeqtis ganxilva sakrebulos sxdomaze da misi damtkiceba.
gengegmis ganxorcielebis II etapi:
- gengegmaSi Setanili qalaqgemarebiTi RonisZiebebis qalaqis biujetSi
gaTvaliswineba (municipaluri, centraluri); ganviTarebis prioritetebis
mixedviT sabiujeto politikis warmarTva
- satransporto komunikaciebis samuSao dokumentaciis damuSaveba da
samuSaoTa dafinanseba;
- sainJinro komunikaciebis samuSao dokumentaciis damuSaveba da
samuSaoTa dafinanseba;
- sazogadoebrivi daniSnulebis sivrceebis muSa dokumentaciis
damuSaveba da samuSaoTa dafinanseba.
- kulturuli memkvidreobis dacva da misi ekonomikuri mizniT
gamoyenebisaTvis samuSao dokumentaciis damuSaveba da samuSaoTa
dafinanseba;
9
teqnikur-ekonomikuri safuZvlebi
arsebuli mdgomareobis analizi
q. duSeTis miwaTsargeblobis generaluri gegmis teqnikur-ekonomikuri safuZvlebis mizania gaanalizebuli iqnas qalaqSi mimdinare procesebi, raTa sworad iqnas Sefasebuli saproeqto teritoriis ZiriTadi miznebi da amocanebi.
analizi eyrdnoba saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris ,,saqstatis" da adgilze Sesabamisi samsaxurebidan miRebul informacias,
naSromi moicavs demografiis, ekonomikis, momsaxurebis qselis, dasaqmebis da sacxovrebeli fondis Sefasebas. statistikuri informacia mocemulia rogorc teqstur nawilSi, aseve danarTebis saxiT.
demografia
qveyanaSi mosaxleobis sayovelTao aRweris dagvianebis gamo,
demografiuli mdgomareobis SefasebisTvis gamoviyeneT 2002 wlis mosaxleobis aRweris monacemebi, veyrdnobiT agreTve 2013 wlis ,,saqstatis" SefasebiT monacemebs. Cvens xelT arsebuli informaciis safuZvelze SevecadeT SeZlebisdagvarad Segvefasebina qalaqis demografiuli mdgomareoba, romelic moicavs: mosaxleobis ricxovnobas, aRwarmoebas, struqturas da erovnul Semadgenlobas.
ricxovnoba
duSeTi istoriul wyaroebSi 1215 wlidan moixsenieba, xolo qalaqis statusi 1801 wlidan miiRo, roca samazro qalaqad gamocxadda. dReisaTvis q. duSeTi amave saxelwodebis municipalitetis sazRvrebSi myofi teritoriis administraciuli centria, mcxeTa-mTianeTis mxaris qalaqebs Soris mosaxleobis mxriv meorea mcxeTis Semdeg. 2002 wlis 17 ianvris mosaxleobis aRweris monacemebiT qalaqis mudmivi mosaxleoba 7315 kaci iyo, am droisaTvis qalaq duSeTis mosaxleobis wili Seadgenda:
duSeTis municipalitetis qalaqis mosaxleobaSi-67,6% (municipalitetis qalaqis mosaxleoba-10 827 kaci);
duSeTis municipalitetis mosaxleobaSi-21.7% (municipalitetis mosaxleoba- 33 636 kaci);
mcxeTa-mTianeTis regionis qalaqis mosaxleobaSi- 22,7% (regionis qalaqis mosaxleoba- 32144 kaci);
mcxeTa-mTianeTis regionis mTlian mosaxleobaSi-5,8%. (regionis mosaxleoba 125 443 kaci);
qveynis qalaqis mosaxleobaSi-0,32% (qveynis qalaqis mosaxleoba 2 284 796 kaci).
qveynis mTlian mosaxleobaSi- 0.16% (qveynis mTliani mosaxleoba 4 371 535 kaci)
mosaxleobis ricxovnobis piks qalaqma miaRwia 1989 wels-8483 kacs. 2002 wlis aRweris mixedviT, qveynis qalaqis statusis 54 dasaxlebaSi mosaxleobis raodenobiT rigiT 34-ea. mosaxleobis raodenoba da zrdis maCvenebeli sxvadasxva dros gansxvavebuli monacemebiT xasiaTdeboda (cxrili #1)
qalaq duSeTis mosaxleobis dinamika aRwerebis monacemebis mixedviT cxrili #1
1959w kaci
1970w. kaci
zrdis
% 1959-1970
ww.
1979w kaci
zrdis
% 1970-979w
w.
1989w kaci
zrdis
% 1979-1989
ww.
2002 kaci
zrdis
% 2002-1989
ww.
qalaqi duSeTi
5444 4993 92 7424 149 8483 114 7315 86
rogorc cxrilidan Cans:
• mosaxleobis zrdis yvelaze maRali wliuri maCvenebeli 1970-79 wlebis periodia-149%,-ia wliurad 4,5%-s;
• 1989_2002 wlis periodSi mosaxleoba Semcirda 86%-mde anu klebis saSualo wliuri maCvenebeli -1,1%.
qalaq duSeTis mosaxleobis dinamika aRweraTa monacemebis mixedviT
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
1959 1970 1979 1989 2002
,,saqstatis" SefasebiTi monacemebiT 2013 wlis 1 ianvrisaTvis
qalaqis mosaxleoba 7600 kaci iyo.
10
qalaq duSeTis mosaxleobis dinamika SefasebiTi monacemebis mixedviT (kaci)
6600
6800
7000
7200
7400
7600
7800
2002 2005 2007 2009 2011 2012 2013
2013 wlis mosaxleobis raodenoba 2002 wlis monacemTan SedarebiT gaizarda 103,8%-iT, rac Seadgens wliurad mosaxleobis matebas 0,35%-s(mosaxleobis zrda aRiniSneba 2009 wlis Semdegi periodidan, Tumca 2012-2013 wlebSi klebis tendenciaa).
municipalitetis administraciul sazRvrebSi mdebare teritoriis mTliani mosaxleoba bolo or aRweraTa Soris periodSi aseve klebis tendenciiT xasiaTdeba
mosaxleoba municipalitetis sazRvrebSi:
• 1989 wlis mosaxleobis aRweriT 37 546 kaci;
• 2002 wlis mosaxleobis aRweriT 33 636 kaci;
• 2012 wlis SefasebiTi monacemebiT 34 100 kaci;
• 2013 wlis SefasebiTi monacemiT 33 800 kaci. qalaq duSeTSi ltolvili da devnili mosaxleoba ar cxovrobs. aRwarmoeba demografiuli aRwarmoebis maCvenebeli mosaxleobis bunebrivi da
meqanikuri moZraobaa. qveyanaSi arsebuli aralegaluri migraciis gamo, ver SevZeliT migveRo meqanikuri moZraobis monacemebi, ise rogorc mTel qveyanaSi qalaq duSeTSi meqanikuri moZraobis aRricxva ar xdeba, amitom naSromSi meqanikuri moZraobis Sefaseba ar aris mocemuli. aRwarmoebis procesis Sefasebas SevecdebiT mxolod bunebrivi moZraobis maCveneblebis analiziT. ,,saqstatidan" miRebuli informaciis mixedviT.Gbunebrivi moZraobis absoluturi maCvenebeli dabalia da wliurad saSualod Seadgens 5,8 kacs(ix. danarT # 1, cxrili #1)
11
q. duSeTis mosaxleobis bunebrivi moZraoba
-100
-50
0
50
100
150
200
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Sobadoba
sikvdilianoba
bunebrivimoZraoba
rogorc diagrama gviCvenebs, q. duSeTis Sobadobisa da
sikvdilianobis maCvenebeli bolo aTi wlis ganmavlobaSi TiTqmis paralelurad viTardeboda, Sobadobis mniSvnelovani Semcirebaa 2009 wlis Semdgom, ramac mniSvnelovnad daswia dabla bunebrivi moZraoba da uaryofiT maCvenebelSi gadaiyvana.
aRniSnuli bunebrivi moZraobis fonze 2009 wlis Semdeg periodSi ,,saqstatis" SefasebiTi monacemebis mixedviT qalaqis mosaxleobis zrda, SeiZleba aixsnas mxolod dadebiTi meqanikuri moZraobiT qalaqisken, Tu ki aseTi moZraoba qalaqSi namdvilad iyo.
struqtura mosaxleobis moZraobis procesi yvelaze met gavlenas asakobriv-
sqesobriv struqturaze axdens. migraciuli procesebi pirvel rigSi kargavs axalgazrda mwarmoeblur asaks. 2002 wlis mosaxleobis aRweris informaciiT asakobriv-sqesobrivi struqturis Sesaxeb (danarTi #1, cxrili #2), qalaqis asakobriv struqturaSi Sromisunariani asaki, romelic yvelaze metad migraciul asaks ganekuTvneba, mosalodneli iyo mkveTrad Semcirebuli maCvenebeli yofiliyo. Tumca informacia iZleva saSualo maCvenebels 57,8%-s, rac gvafiqrebinebs, rom migracia qalaqSi mxolod Sromisunarian asaks ar Sexebia, an/da saqme gvaqvs araformalur migraciasTan.
yuradReba unda gamaxvildes 60-iani wlebis Semdgom qveyanaSi ganviTarebul ,,demografiuli daberebis~ procesze, romelic bolo periodSi saqarTveloSi gansakuTrebulad intensiurad mimdinareobs 2002 wlis aRweris monacemebiT qalaq duSeTSi 60 welze zeviT asakis mosaxleobis xvedriTi wilis maCvenebeli 20,9%-ia, rac xasiaTdeba demografiuli daberebis ,,Zalian maRali doniT~. Cveni varaudiT Sobadobis dabali maCvenebeli migviTiTebs rom 2002 wlis Semdgomi periodisaTvis ,,demografiuli daberebis" procesi qalaqSi ufro unda gaRrmavebuliyo.
saqarTvelos demografiuli daberebis maCvenebeli aseve 2002 wlis aRweris monacemebiT 17,7%-ia, anu demografiuli daberebis ,,maRali done".
12
erovnuli Semadgenloba 2002 wlis mosaxleobis aRweris informaciiT qalaq duSeTis
mosaxleobis erovnul SemadgenlobaSi qarTvelTa xvedriTi wili 95,1 %-iyo. erovnuli umciresobidan yvelaze metia osi ervnebis mosaxleoba, saerTo mosaxleobis 3,5%. garda amisa qalaqSi mcire raodenobiT cxovrobs rusi, somexi, azerbaijaneli da sxva erovnebis mosaxleoba.
qalaq duSeTis mosaxleobis erovnuli
Semadgenloba
qarTveli osi sxva ervnebebi
ekonomika qveynis decentralizaciis ganviTarebis pirobebSi, regionebis
damoukideblobam sakuTar teritoriaze arsebuli resursebis gamoyenebis sferoSi, gazarda maTi pasuxismgebloba adgilobrivi moTxovnilebebis dakmayofilebaze. qalaq duSeTis ekonomikis sakiTxi Seswavlisas Cven SevCerdebiT Semdegze:
• qalaqis ekonomikur-istoriuli xasiaTi;
• ekonomikuri cvlilebebis xasiaTi-mcire da saSualo biznesis ganviTareba.
qalaqis ekonomikur-istoriuli xasiaTi. qalaqi duSeTi
ekonomikur-istoriuli xasiaTiT ZiriTadad sasoflo-sameurneo nedleulis gadamamuSavebeli centri iyo. Aadministraciuli raionis sameurneo profili gansazRvravda qalaqis samrewvelo xasiaTs, romelic kvebis da msubuqi mrewvelobiT iyo warmodgenili. qalaqSi muSaobda sakonservo qarxana, rZis qarxana da puris sacxobi, adgilobrivi nedleulis gadamuSavebis bazaze muSaobda agreTve msubuqi mrewvelobis xaliCebis saqsovi sawarmo.
sameureo saqmianobasTan erTad qalaqi iTavsebda municipalitetis administraciuli centris funqcias, warmodgenils mmarTvelobiTi da sameurneo dawesebulebebiT, romlebic saqmianobdnen rogorc qalaqSi aseve administraciul sazRvrebSi.
ekonomikuri cvlilebebis xasiaTi-mcire da saSualo biznesis
ganviTareba. miuxedavad imisa rom sawarmoTa sanedleulo baza
13
14
adgilobriv nedleulze iyo damyarebuli, yofili samrewvelo sawarmoebi ar aRmoCndnen unarianni moqmedebisaTvis.
ganviTarebis axali mimarTuleba, romelic gardamaval periodSi unda gamokveTiliyo ar arsebobs, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT ramdenime mcire sawarmos, romlebic puris cxobiT arian dakavebuli.
qalaqSi mcire biznesis ganviTarebis tendencia SeimCneva vaWrobaSi, mrewvelobaSi, transportSi da mSeneblobaSi..
erTaderTi sawarmo, romelmac SeZlo moqmedebis gagrZeleba iyo xaliCebis saqsovi sawarmo, romlis saqmianoba damyarebuli iyo xalxuri rewvis tradiciebze, Tumca amJamad sawarmo umoqmedoa, finansuri problemebis gamo.
miuxedavad sawarmoTa mcire simZlavreebisa, qalaqis Tanamedrove meurneobrivi struqtura ramdenime dargs moicavs ekonomikuri mdgomareobis analizisaTvis sawarmoebs mimovixilavT saqmianobis saxeebis mixedviT: mrewvelobis, mSeneblobis, transportis, samecniero, saproeqto da kavSirgabmulomis, vaWrobis da fasiani momsaxurebis dargebis mixedviT.
Mmrewveloba. adgilze Seswavlis safuZvelze qalaqSi moqmedebs
mxolod 6 puris sacxobi, sadac dasaqmebulia 14 kaci. ZiriTadi saqmianoba puris cxobaa, SezRudulad sakonditro nawarmi. realizacia xdeba rogorc qalaq duSeTSi, aseve municipalitetis soflebSi. sawarmoebi muSaoben mcire mogebiT, warmoebis Zlier mxared aRniSnaven pirveladi moTxovnilebis produqciis warmoebas.
samecniero-kvleviTi dawesebulebebi. qalaqSi moqmedebs ivane
javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis daqvemdebarebaSi myofi geofizikis institutis observatoria, romelic Seiswavlis dedamiwis magnituri velis cvlilebebs, dasaqmebulia 8 kaci, yvela duSeTis mcxovrebia. observatorias ukavia 6 heqtari teritoria.
saproeqto saqmianoba aerTianebs 5 kerZo SezRuduli
pasuxismgeblobis sazogadoebas, romelTa ZiriTadi saqmianoba saamzomo-sakadastro samuSaoebia. sul dasaqmebulia 10 kaci.
transporti da kavSirgabmuloba. qalaqis satransporto saqmianoba
warmodgenilia kerZo kuTvnilebis samgzavro sadguriT, romelic mikroavtobusebiT da avtobusebiT eweva mgzavrTa gadayvanas rogorc Tbilisis mimarTulebiT, aseve municipalitetis soflebSi. sawarmoSi dasaqmebulia 20 kaci. mgzavrTa gadayvanas emsaxureba agreTve 7 individualuri avtomobili.
kavSirgabmulobis sawarmoebidan qalaqSi moqmedebs Sps,, fosta’’ da ,,eleqtrokavSiri’’ (sul 15 kaci). mTlianad transporti da kavSirgabmuloba asaqmebs 42 kacs, saidanac kerZo seqtors ganekuTvneba mxolod 27 kaci.
mSenebloba. DqalaqSi saamSeneblo saqmianobas awarmoebs kerZo
kuTvnilebis SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoebis 8 sawarmo, romelTa saqmianoba, garda mSeneblobisa aris saamSeneblo manqanebis gaqiraveba, saeqsperto saqmianoba. samuSaoebs awarmoeben q. duSeTSi,
15
municipalitetSi da qveynis farglebSi. samuSaoebi damokidebulia tenderebze, amitom sawarmoebi mudmivad datvirTuli ar arian. aqedan gamomdinare maTi mudmivi personali ganisazRvreba mxolod administraciiT, mTlianad 11 kaci. garda amisa duSeTSi moqmedebs kompania ,,sokaris" sawarmo ,,duSeTgazi", romlis saqmianobas gazgayvanilobis samontaJo samuSaoebTan erTad Seadgens bunebrivi airis miReba-realizacia, personali 30 kaci. sul mSeneblobis sfero asaqmebs 41 kacs.
Aadministraciuli da sameurneo dawesebulebebi. administraciuli funqciidan gamomdinare qalaqSi Tavmoyrilia administraciuli da sameurneo dawesebulebebi. Aadgilze miRebuli informaciis mixedviT rogorc saqalaqo aseve municipaluri daqvemdebarebis administraciul da sameurneo dawesebulebebSi dasaqmebulTa raodenoba Seadgens 213 kacs.
momsaxurebis sistema administraciuli funqciidan gamomdinare momsaxurebis sistema
qalaqSi Camoyalibda wlebis manZilze, Tumca bolo periodis cvlilebebma da kerZo sakuTrebis damkvidrebam Secvala rogorc simZlavreebi aseve kuTvnilebis forma. Ddawesebulebebis momsaxurebis radiusi scildeba qalaqis sazRvrebs. momsaxurebis dawesebulebebi ormag daqvemdebarebaSia: saxelmwifo, romelTa dafinanseba xdeba saxelmwifos mxridan da kerZo (erTi piris an koleqtivTa sawarmoebi).
KkerZo kuTvnilebis momsaxurebis dawesebulebebi mcire biznesis sawarmoebia. Ddawesebulebebis Seswavlisas yuradReba gamaxvilda momsaxurebis sistemis dargobriv Seswavlaze, saxeebis mixedviT, raTa gegmarebiTi interesebidan gamomdinare gamovlindes momsaxurebis infrastruqturiT mosaxleobis uzrunvelyofis xarisxi.
saxelmwifo seqtors ganekuTvneba mxolod ganaTleba da kultura; saxelmwifo kuTvnilebaSia agreTve duSeTis xanZarsawinaaRmdego samsaxuri da sportuli dawesebulebebi.
ganaTleba. saxelmwifo kuTvnilebis ganaTlebis
dawesebulebebidan qalaqSi moqmedebs ori sajaro skola da sami sabavSvo baRi. dawesebulebebi dReisaTvis srulad ar aris datvirTuli. cxrilSi mocemulia momqmedi dawesebulebebis monacemebi:
ganaTlebis dawesebulebebi cxrili # 2
# Ddasaxeleba adgilebis raodenoba
Mmoswav. raoden.
Ppersonali dakavebuli teritoria
Kkv.km sul
m.S. mcxovr. qalaqgareT
sajaro skolebi 1. 2.
#1 sajaro skola #2 sajaro skola
600 800
497 617
63 67
4 3
8353 7048
sul : 1400 1114 130 7 15401
16
skolamdeli aRzrdis
centri
1. 2. 3.
q. duSeTis #1 filiali q. duSeTis #2 filiali q. duSeTis #3 filiali
80 80 80
74 71 65
23 22 23
_ _ _
5524 3045 6043
sul : 240 210 68 _ 14612
sul ganaTlebis dawesebulebebSi
_ _ 198 7 30013
janmrTeloba. janmrTelobis sfero raionSi warmodgenilia kerZo mflobelobis Sps ,,jeohospitalis" duSeTis samedicino centriT, romelic moicavs ambulatoriul momsaxurebas, stacionars da saswrafo gadaudebel samsaxurs. qalaqSi moqmedebs jandacvis sadazRvevo kompania.
janmrTelobis dawesebulebebi
cxrili # 3
# Ddasaxeleba adgilebis raoden. an simZlavre
Ppersonali dakavebuli teritoria
kv.m. sul:
m.S. mcx. qalaqgareT.
1
Sps ,,jeohospitalis" duSeTis samedicino centri a) ambulatoria b) stacionari
120 miReba dReSi
15 adgili
84
24
8800
2 saswrafo samedicino daxmareba
3 manqana 46 1 1887
sul: _ 130 25 10687
kultura.Qqalaqis kulturis yvela dawesebuleba municipalur daqvemdebarebaSia. duSeTis municipalitetis KganaTlebis kulturisa da sportis samsaxuris informaciiT kulturis dawesebulebebi Semdegi monacemebiT xasiaTdebian.
kulturis dawesebulebebi
cxrili # 4
# Ddasaxeleba adgilebis raoden. an simZlavre
momsaxure porsonali
dakavebuli teritoria
kv.m. K1 kulturis saxli 325 adgili 30 1747 2 xelovnebis skola 25 mosw. 28 595 3 mxareTmcodneobis muzeumi _ 6 817 4. biblioTeka 45 aT. wigni 15 _
6. kinoTeatri 250 ar
moqmedebs 959
sul: _ 79 4118
xelovnebis skolaSi xdeba xatvis, musikaluri wreebis mecadineoba,
moqmedebs xalxuri instrumentebis ansambli. qalaqSi umoqmedoa kinoTeatri. kulturis dawesebulebebSi dasaqmebuli 79 kaci, yvela q. duSeTis mcxovrebia.
kerZo mflobelobis momsaxurebis dawesebulebebi. momsaxurebis
sistemis kerZo sakuTrebis formis Camoyalibeba damokidebuli iyo kerZo mewarmeobis ganviTarebaze, kerZo seqtori moicavs vaWrobis sferos(vaWroba, kveba, afTiaqebi) da fasiani momsaxurebis sawarmoebs( saparikmaxeroebs, silamazis salonebs, avtogasamarT sadgurebs, saremonto saxelosnoebs) gegmarebiTi interesebidan gamomdinare aqve SevexebiT saxelmwifo sakuTrebis xanZarsawinaaRmdego samsaxurs da sportul dawesebulebebs. kerZo momsaxurebis sferos ganvixilavT momsaxurebis saxeebis mixedviT, raTa gamovlenil iqnes qalaqis uzrunvelyofa mosaxleobis momsaxurebis dawesebulebebiT.
vaWroba. vaWroba ekonomikis yvelaze sicocxlisunariani sferoa,
sadac SedarebiT warmatebiT ganxorcielda privatizacia. vaWrobis sferom garkveulwilad xeli Seuwyo mosaxleobis dasaqmebas da mcire Semosavlebis gaCenas. vaWroba dRes qalaqSi kerZo biznesis yvelaze ganviTarebuli sferoa,
cxrili #5
#
savaWro dawesebulebebi
obieqt
Ta
rao
denoba
savaW
ro f
arTi
kv.m.
personali
1. maRaziebi 68 1715 108 2. afTiaqebi 4 136 14 3. bazari 1 150 adgili 7 sul ; 73 _ 129
sasursaTo da arasasursaTo vaWrobis obieqtebi. obieqtTa didi nawili Sereuli xasiaTisaa, vaWroben TiTqmis yvela saxis saqonliT. vaWrobis obieqtebi mcire moculobisaa, msxvili sava
s xarjze, mxolod SabaTs da kviras, amitom adgilebis raodenoba bazarSi mcire biznesSi dasaqmebulad ar gani nixileba mxolod momsaxure personali 7 kaci. bazris mier dakavebuli teritoria 2720 kv.km-ia. mTlianad vaWrobis sfero asa bs 12 kacs.
Wro centrebi qalaqSi ar aris. amJamad qalaqSi sul sasursaTo da arasasursaTo, sabiTumo da sacalo vaWrobis, 68 obieqti moqmedebs. saerTo savaWro farTobiT 1715 kv.m; vaWrobis sferoSi dasaqmebulia 108 kaci. vaWrobis sferos ekuTvnis 4 momqmedi afTiaqi
qalaqSi moqmedebs erTi bazari, romelic itvirTeba ZiriTadad soflebidan Semosuli mosaxleobi
xileba. dasaqmebaSi ga
qme 9
17
Aadgil
ebi
personali
restorani ,,Satili"
500 6
i.m. ,,zarafiSvili 18 4
cxrili #6
kvebis dawesebulebebi. kvebis dawesebulebebSi das
18
ajdomi adgi
saxureba
lebis raodenoba 518-ia. moqmedebs sul 2 obieqti, sadac dasaqmebulia 10 kaci
komunaluri mom . am saxis momsaxurebidan qalaqSi moqmedebs mxolod xanZarsawinaaRmdego samsaxuri, samsaxurs yavs 3 s da dasaqmebulia 26 kaci saidanac 5 ar aris q. duSeTis mcxovrebi. samsaxuri municipalur daqvemdebarebaSia.
laqSi moqmedebs k belobis sastumro saxli", romelic emsaxu 80 adgilzea, emsaxureba 10 kaci, smcxovrebi, dakavebuli t s a
qalaqSi ar aris iseTi s lsam c
cxrili #7
sayofacxovrebo
axanZro manqana
qa erZoreba
erit
mflmxol
orii
ood
faqa
Sps ,,olimpiuri sportul RonisZiebebs. sastumro aidanac 4 ar aris q. duSeTis rTobi 397 kv.m-ia. aqo dawesebulebebi, rogoricaa
re xao, qimwmenda.
momsaxureba moicavs silamazis salonebs, avtogasamarT sadgurmmcire moculobis kerZo individualuri sawarmoebia, r
kacs, qak
l
levani"(sasadilo) sul: 518 10
ebs da saritualo omsaxurebas. es sawarmoebi
omlebic asaqmebs mTlianad 15 alaqSi moqmedebs 3 vtogasamarTi sadguri, 6 oloniT da 7 kacis dasaqmebiT.
cxri i #8
#
Ddasaxeleba
obieqt
Ta
rao
denoba
simZl
avre
(adgil
i)
Pper
sonali
2. silamazis sal onebi 4 7 7 5. avtogasamarTi
sadgurebi 3 6 7
6. sarituamomsaxur
lo eba
1 _ 1
sul : 8 _ 15
personali
zomis
simZl
avre
erTeuli
sskola
Mmoswavle 80 9 portuli
sportuli darbazi
darbazi farti kv.m.
450 8
saWidao darbazi
darbazis farTi kv.m.
314
sportuli moednis 5000 _
moedani farTi kv.m.
19
bebi. sportuli dawesebule
sul : _ _ 17
dReisaTvis qalaqSi moqmedebs sportuli skola, da ori sportuli darbazi. amis garda 5000 kv.m. farTobi ukavia sportul moedans. sp rtul dawesebulebebSi dasaqmebuli personali
konomikuri sa nobi anx vis mdeg, aZl oba g vroT qalqis mosaxleobis dasaqmebis stru ura, Z i rgebis, saxelmw o d kerZ same neo ruqt bSi d a bis sf , ril m avs vaWrobas, kvebas, komunalur da sayofacxovrebo momsaxurebas da sportul saqmiano
qalaqis mosaxl da eba ZiriTadi darg mixe
cxrili #9
o 17 kaci mTlianad qalaqis macxovrebelia.
dasaqmeba
qalaqis e qmia s g il Se Ses eblvaqvs ganvsazR qtir Tadi da if a o ur st ureas qmebis mixedviT. vaWro ero cx Si oic
bas.
eobis saqm ebis dviT
dargi mTliani dasaqmeba
% kerZo seqt.
xvedr. wili
saxelmw. seqtori
xvedr. wili
#
%%-Si %%-Si 1. m 3,5 - - rewveloba 14 1,5 14 2. mSenebloba 41 4,4 41 10,3 - - 3. samec
1,5 niero-kvleviTi
ulebebi 8 0,8 - - 8
daweseb4. saproeqto saqmianoba 10 1,1 10 2,5 - - 3. transpo
kavSirgabmuloba 42 4,5 27 6,8 15 2,8
rti da
4. g 21,0 - - 198 36,3 anaTleba 198 5. janmrTe - - loba 130 13,8 130 32,8 6 79 14,5 . kultura 79 8,4 - - 7. vaWroba,
momsaxureba da sporti 164 41,3 43 7,8
fasiani 207 22,0
8. administ. da sameur. d
o)
awesebulebebi (municipaluri, saqalaq
213 22,5 11 2,8 202 37,1
sul: 942 100,0 397 100,0 545 100,0
asaqmebuli mosaxleobis umetesi nawili-57,8% saxelmwifo dawesebulebebSia dakavebuli.
edan yvelaze maRali wiliT xasiaTdeba:
• administraciul da sameurneo, rogorc saqalaqo, aseve municipaluri mniSvnelobis dawesebulebebi-22,5%
• vaWroba, fasiani momsaxureba da sportis sfero-22,0%,
• ganaTleba-21%.
d
aq
20
rZo seqtorSi wamyvania:
• vaWroba, fasiani momsaxureba da sporti-41,3%;
• janmrTeloba-32,8%
aqis dasaqmebis suraTs seqtorebis
mixedviT:
uSeTis mosaxleobis dasaqmeba ZiriTadi dargebis da seqtorebis mixedviT
ke
diagrama gviCvenebs qal
qalaq d
200
250
mTlianidasaqmeba150
saxelmwifo
50
100
seqtori
0
mrewveloba
mSenebloba
samecniero
-kvl
ev.
saproeqto
port
i da kavSir.
ameurn. Daw.
ganaTleba
kultura
anmrTel
oba
iani momsax.
tra
vaWrob
ns adm. Da s j
a da fas
kerZo seqtori
s sayovelTao aRweris monacemebs ekonomikurad aqtiuri mosax
• qalaqis mTlian mosaxleobaSi dasaqmebuli mosaxleobis xvedriTi wili 12,4%-ia.
• qalaqis ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba 4400 kaciT ganisazRvreba, xolo qalaqis mTliani dasaqmebuli
imisaTvis rom ganvsazRvroT dasaqmebuli mosaxleobis Sefardeba
mTlian ekonomikurad aqtiur mosaxleobasTan, veyrdnobiT 2002 wlis mosaxleobi
leobis xvedriTi wilis Sesaxeb mTlian mosaxleobaSi, rac Seadgenda 57,8%-s.
aqedan gamomdinare 2013 wlis mosaxleobaze dayrdnobiTL:
21
mosaxleoba 942 kaci, ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis
maCvenebeli imden i adqalaqSi SeiZleba mTlianad ricxdayv qalaqSi qariseb i Sesa anvixiloT qalaqis ramdmagaliTi, sad Zleb i gaxd adebSesw
emebis mixedvi armod il mTliani dasaqmebuli personalis mxolod edan Semosuli. rac
asaqmebs ojaxis wevrebs da
mTlianad q. duSeTis macxovreblebi arian dasaqmebuli.
qalaqis mosaxleobis qanqariseburi migraciis uaryofiT mxaris Sefaseba Cveni kvlevis farglebSi SeuZlebelia, zogadi SefasebiT savaraudod Seadgens mosaxleobis 10 %-s. aqedan gamomdinare qanqarisebur migracias saerTod gamovricxavT.
qalaqSi dasaqmebuli 942 kaci migviTiTebs dReisaTvis qalaqSi Seqmnil samuSao adgilebis raodenobaze.
moyvanili monacemebis mixedviT SeiZleba iTqvas rom:
• qalaqSi adgili aqvs umuSevrobis maRal dones.
• dadebiT movlenad unda CaiTvalis mcire sawarmoebi ,,TviTdasaqmebulebi~, romlebSic muSaoben maTi mflobelebi da ojaxis wevrebi,
dReisaTvis qalaqSi dasaqmebis sakiTxis mowesrigebisaTvis aranairi meqanizmi ar arsebobs, ar aris dasaqmebis msurvel umuSevarTa aRricxva. qalaqSi ar ganxorcielebula investiciebi, dasaqmebis an/da gadamzadebis programebi.
21,4%-ia.
ad dabal a, rom dgamoi
ebiTi qanqariseburi migracia os an minimumamde iqnas migraciis analizisaTvis enime sferos da sawarmos iTi qanqariseburi migraciis
sawarmoebSi da sferoebSi 11,3% aris gar
anili. qan urZlebelia g
ac Sesa el a davla. monac T w gen
Seexeba qalaqis dasaqmebis mniSvnelovan sferos vaWrobas, warmodgenilia mcire obieqtebiT e.w. ,,TviTdasaqmebuli "
sawarmoebiT, romlebic
cxrili # 10 mTliani
dasaqmeba m.S. mcxov. qalaqis gareT
g savaraudod warmoadgenen qalaqis mcxovrebs. qalaqis sawarmoTa umetesobaSi
anaTleba 198 7 janmrTeloba 130 25 xanZarsawinaaRmdego samsaxuri
26 10
sastumro 10 4 sul : 364 41
22
proeqto ganviTareba
obis gegmis saproeqto mosazrebebi miznad isaxavs qalaq ebas uaxloesi aTwliani periodisaTvis. qveynis ganviT
a, dasaq
saproeqto mosazrebebi, eyrdnoba arsebuli si mdgomareobis analizSi iq
qalaqis mosaxleobas uflebas aZlevs monawileoba miiRos qalaqis momavlis gadawyvetaSi. samuSa
bs qalaqis demografiis, ekonomikis, dasaqmebis, momsaxurebis qselis da sabinao fondis ganviTarebis Sesaxeb.
iTarebis SesaZleblobebi ZiriTadad gansazRvrulia qalaq duSeTis demografiuli tendenciebis
• Mmosaxleobis struqturuli cvlilebebi.
sa miwaTsargeblis saproeqto ganviTararebis decentralizaciis principebi regionebs uZlierebs uflebebs
damoukidebeli moqmedebisaken. urbanuli ganviTarebis pirveli rigis problemebia qalaqis mosaxleobis ganviTareba, adgilze damagreb
meba da socialuri pirobebis mogvareba. miwaTsargeblobis gegmis
tuaciis Sefasebas, romelic Cvens mier arsebulina warmodgenili.
qveynis ganviTarebis demokratizaciis principi
os Sesrulebis dros gaTvaliswinebuli iqna, rogorc administraciis, aseve qalaqis rigiTi moqalaqeebis mosazrebebi. saproeqto ganviTareba moicavs mosazrebe
Ddemografia Ddemografiuli ganv
gaTvaliswinebiT, mxedvelobaSia miRebuli qveyanaSi mimdinare procesebi. mosaxleobis saproeqto ganviTareba eyrdnoba demografiuli
ganviTarebis maxasiaTeblebs:
• Mmosaxleobis saSualo wliuri mateba;
• Bbunebrivi moZraobis saSualo maCvenebeli;
23
osaxleobis saSualo wliuri matebam 2002-2013 wlebis periodis mixedviT 0,35%, iZleva SesaZleblobas uaxloes 10 weliwadSi qalaqis mosaxleobam miaRwios 7900 kacs.
bunebrivi moZraobis saSualo maCvenebeli wliurad 5,8 kaci marTalia
dadebiTia, magram imdenad mcirea, rom mosaxleobis mniSvnelovani matebis imeds ar iZleva. miT umetes Tu gaviTvaliswinebT, rom 2009 wlis Semdeg bunebrivi mateba uaryofiTi maCvenebliTaa, sikvdilianoba sWarbobs Sobadobas.
Mmosaxleobis struqturuli cvlilebebi. is faqti rom asakobriv
struqturaSi Sromisunariani asakis xvedriTi wili saSualo donezea sasurvelia rom momavalSi sawinaaRmdego qmedebebi ar ganxorcieldes, piriqiT maCvenebeli gaizardos, amasTan erTad asakobrivi struqtura samom
qal esaxeb
moqalaqe entebi fiqroben rTi maTgani T n wasvlas. rac Seexeba administraciis azrs, mosaxleobis cvlilebas ukavSirebs ekonomikur ganviTarebas.
amdenad SeZlebs qalaqi duSeTi demografiuli ganviTarebis dadebiTi Sedegebis miRwevas, damokidebulia iseT faqtorebze, rogoricaa ekonomikuri ganviTareba, dasaqmeba, socialuri pirobebis gaumjobeseba. radgan Cveni samuSao mimarTulia am amocanebisken mizanSewonilad migvaCnia saproeqto periodisaTvis qalaqis mosaxleobis zrda ganisazRvros. sasurveli iqneboda qalaqs mieRwia mosaxleobis im maqsimaluri raodenobisaTvis romelic odesRac qonda_8483 kaci, anu 8 500 kaci.
rebas unda moyves
Rebul iqnas demografiuli Sedegi:
avlod moiTxovs Sobadobis, skolamdeli da saskole asakis xvedriTi wilis gazrdis xarjze, ,,demografiuli daberebis” maCveneblis Semcirebas.
aqSi ganwyoba mosalodneli demografiuli cvlilebebis SebTan gasaubrebis dros aseTia: gamokiTxuli respod rom mosaxleoba qalaqSi momavalSic Semcirdeba, Tumca arc eviTon ar fiqrobs qalaqida
r
qalaqis mosaxleobis zrdis mniSvnelovani piroba, bunebriv moZraobasTan erTad meqanikuri moZraobacaa. ekonomikur ganviTa
imigraciuli procesebi. mosalodneli demografiuli procesebis Sedegad qalaqSi saproeqto
periodisaTvis SesaZleblad migvaCnia mi
miwaTsargeblobis generaluri gegmis saproeqto periodisaTvis qalaq duSeTis mosaxleobis savaraudo raodenobad SesaZlebelia miRebul iqnas 8000 kaci, rac safuZvlad daedeba qalaqTgegmarebiT saproeqto mosazrebebs da angariSebs.
ekonomika
24
eba kerZo sakuTrebis damkv ac Tan unda axldes adgil oukidebloba.
Tavis am qalaqidan, duSeTi geografiul CixSi moaqc elovani gavlena iqo Tarebaze.
momavlo ganviTareba gulisxmobs ganviTarebis SesaZleblobebisa da xelis
onomikuri ganviTarebis xelSemwyobi dokumentebi. samwuxarod aranairi ekonomikuri ganviT
viwyebT? 2. ra eko
g) s
1.Gg
ekonomikis ganviTarebis, ZiriTadi mimarTulidreba da sabazro ekonomikis ganviTarebaa, rasobrivi resursebis farTo Ggamoyenebis dam
droze samxedro gzis gadatania ramac miuxedavad dedaqalaqTan siaxlovisa mniSvnnia qalaqis ganvi
saSemSleli pirobebis Sefasebas, risi gakeTeba da/an aRdgena SeuZlia
qalaqs. nebismieri regionis, qalaqis, ekonomikuri ganviTarebis mimarTuleba unda pasuxobdes qveynis ekonomikuri ganviTarebis ZiriTad mimarTulebas. adgilobriv doneze unda iqmnebodes ek
arebis gegma dRes qalaqSi ar arsebobs. qalaqis ekonomikur ganviTarebaSi mniSvnelovania saxelmwifos roli
sainvesticio garemos Seqmnaze da sabazro urTierTobebis mowesrigebaze. miwaTsargeblobis gegmis farglebSi qalaq duSeTis ekonomikuri
ganviTarebis SesaZleblobebis SefasebisaTvis SevexebiT ramdenime mniSvnelovan faqtors:
1. gardamavali periodis monapovari-saidan
nomikur potencials flobs qalaqi: a) mrewveloba-mcire da saSualo biznesi; b) turizmis ganviTarebis pirobebi; d)Aadministraciuli funqcia;
portuli saqmianobis ganviTarebis SesaZleblobebi; e) sxva resursi.
ardamavali periodis monapovari-saidan viwyebT? qalaqSi dRes ti niSnebi kerZo mcire mewarmeobaSi, ZiriTadad vaWrobaSi, mcire obieqtebis saxiT, ekonomikuri ganviTarebis mimarTuleba, romelic l periodSi unda gamokveTiliyo qalaqSi ar arsebobs.
aris sussavaWro gardamava
2. ra ekonomikur potencials flobs qalaqi? SesaniSnavi landSafti,
ba kavkasionis ganStoebis lomisis qedis daboloebaze qvabulSi, -sameurno nedleuli, mniSvnelovani sakurorto da turistuli s siaxlove, mraval pirobebs qmnis qalaqis ganviTarebisaTvis.
mosaxleobasTan gasaubrebisas, qalaqis ekonomikuri ebisTvis, ZiriTad aqcents mrewvelobaze da turizmze akeTeben, asebs qalaqis potencials adgilobrivi administracia. SevexebiT o ganviTarebis ZiriTad potencialebs.
a)
mdebareosasofloobieqtebiqalaqis ganviTaraseve afsamomavl
mrewveloba_mcire da saSualo biznesi. sasoflo-sameurneo warmoebis mdidari tradicia, qalaqis mosaxleobis mzadyofna am saqmianobisaTvis, saxelmwifos mxridan mxardaWeris pirobebSi, xels Seuwyobs qalaqis samrewvelo ganviTarebas.
arsebuli resursebidan gamomdinare, mrewvelobis ganviTarebisaTvis, qalaqSi prioritetul dargebad SeiZleba miCneu
axiT adgilobrivi nedleulis gamoyenebiT, romlis dargobrivi struqtura mniSvnelovanwilad dakavSirebuli unda iqnas municipalitetis an/da regionis sakurorto da turistul meurneobasTan.
li iqnas xilis, rZis, da Taflis gadamuSaveba, xalxuri rewva. sawaarmoo ganviTareba moiazreba mcire ojaxuri meurneobebis da sawarmoebis s
25
turizmis ganviTarebis pirobebi.b) dRemde qalaq duSeTSi turis
yaro, bazaleTis tba, mcxeTa, stefanwminda, yazbegis erovnuli parki da sxva,
nicipalitetis istoriul-geografiuli provinciebi (mTiu
administraciis Se anviTarebisaTvis moiazreba agro, piligrimuli da saTavgadasavlo turizmis saxeobebi.
turizmis ganviTarebis sa eva municipalitetis sazRvrebSi SesaZlo gansaxorcielebeli marSrutebis CamonaTvals, ro tetSi da Tavad qalaq Dd mier Se li miTebisa da legendebis Sesaxeb, romliTac mdidaria municipalitetis teritoria da romelic mniSvnelovani faqtoria saTavgadasavlo turizmis ga
mniSvnelovan resursad moiazreba kulturuli memkvidreoba, romlis reabilitaciis proeqti unda da iqasa
ga
umebi;
aulebis aRdgena;
• folkloruli saRamoebi;
• saTavgadasavlo turizmi;
tuli funqcia gamokveTili ar yofila. regionis sazRvrebSi iseTi mniSvnelovani kurortebis da turizmis obieqtebis siaxlove rogoricaa gudauri, Satili, barisaxo, fasanauri, vaJas w
mineraluri wylebis simravle da Tavad q. duSeTis mdidari urbanuli memkvidreoba, romelTa resursi dReisaTvis srulyofilad ar aris gamoyenebuli, qmnian pirobebs qalaqi gadaiqces regionis turistul-saeqskursio sqemis centralur obieqtad, romlis funqciuri (regionis mTisa da baris SemakavSirebeli) gaZliereba Seasrulebs mTavar sayrden rols mTliani regionis erTiani sakurorto-turistuli infrastruqturis Camoyalibebis procesSi.
muleTi, fSavi, xevsureTi) mniSvnelovani resursia
eTnoturizmis ganviTarebisaTvis. saqarTvelos turizmis erovnuli
moTavazebiT q. duSeTSi turizmis g
duSeTis municipalitetis gamgeobis
masala iZlmsaxuris mier SemoTavazebuli
melmac xeli unda Seuwyos municipaliuSeTSi turizmis ganviTarebas(danarTi #3). samsaxurismoTavazebuli iqna masala arsebu
nviTarebisaTvis.
tqalaqSi urizmis
igegmos kievis regionalur programis iniciativis farglebSi*. laqSi daculi mdidari arqeologiuri masala xels Seuwyobs ganmanaTleblo-SemecnebiTi turizmis ganviTarebas.
zemoaRniSnulidan gamomdinare q. duSeTisTvis turizmis nviTarebis resursad SeiZleba miCneuli iqnas:
• kulturuli memkvidreoba*;
• kavkasionis mTiswineTis landSafti;
• mxareTmcodneobis muzeumi;
• mdidari arqeologiuri masala;
• eTnoturizmi;
• xalxuri rewvis Ria muze
• erovnuli tradiciuli dResasw
26
da socialuri pirobebis gaumjobesebas, cnobili formulirebiT ,,erTi sakurorto an tur mi
meurneobis produqtebis warmoebas_mcire sawarmoebis ganviT
gaxdes mxaris turizmis sakordinacio-sainformacio centri, radgan qalaqi iqneba rogorc mimRebi turis
• piligrimuli turizmi;
• adgilobrivi tradiciuli samzareulo;
• agro-turizmi.
turizmis ganviTareba xels Seuwyobs qalaqSi mcire da saSualo biznesis ganviTarebas, rasac unda moyves saojaxo sastumroebis, vaWrobis, kvebis, momsaxurebis da gasarTobi dawesebulebebis qselis Seqmna. yovelive es xels Seuwyobs mosaxleobis dasaqmebas
iz s adgili aCens or samuSao adgils". turizmis ganviTarebas Tan unda axldes mTlianad adgilobriv resursebis gamoyeneba. ZiriTadad es gulisxmobs soflis -------------------------------------------------------------- * kievis regionaluri programis iniciativa. istoriul qalaqebSi kulturuli memkvidreobis reabilitaciis(piloturi) proeqti. evropis sabWosa da evrokavSiris erToblivi qmedeba
arebas, aseve satransporto da saamSeneblo saqmianobis gafarToebas, gasarTobi da momsaxurebis qselis Seqmnas.
q. duSeTisaTvis mniSvnelovani turistuli funqciis miniWebisaTvis da gaZlierebisaTvis Cveni winadadebiT da municipalitetis gamgeobis turizmis ganviTarebis samsaxuris SemoTavazebiT, arasamTavrobo seqtoris, samoqalaqo sazogadoebis azriT qalaqi unda
tuli centri, ise gamtari.
g) administraciuli funqcia. administraciuli funqcia municipalitetis sazRvrebSi qalaqisaTvis ra Tqma unda momavalSic SenarCunebuli iqneba, Tumca istoriuli faqtoris gaTvaliswinebiT, XVIII saukuneSi duSeTi moixsenieba feodalur qalaqad, 1801 wlidan iyo Tbilisis guberniis samazro centri,
ZlierebisaTvis, SesaZleblad migvaCnia dadges sakiTxi q. duSeTisaTvis samxareo centris qalaqis saerTo potencialis ga
miniWebis Sesaxeb. d)sportuli saqmianobis ganviTarebis SesaZleblobebi.
miuxedavad imisa, rom dReisaTvis qalaqSi sportuli obieqtebi arasakmarisia, samomavlod sportuli dawesebulebebis qselis gafarToebis SemTxvevaSi dedaqalaqTan siaxlove qmnis SesaZleblobas Seiqmnas mniSvnelovani sportuli baza qveynis da/an regionis masStabiT sportuli wvrTnebis, varjiSebis da SejibrebebisaTvis;
e) sxva resursi. qalaqis ekonomikuri ganviTarebis resursad
SeiZleba ganxiluli iqnas dRes arsebuli SromiTi resursis rezervi- Sromisunariani mosaxleobis daaxloebiT 80-70 %, romelic amJamad dausaqmebelia da romelTa gadamzadebis SemTxvevaSi SesaZlebelia Cabma ekonomikur saqmianobaSi.
27
salodneli cvlilebebi dasaqmebaSi
baSi, turizmSi, transportSi, vaWrobasa da fasian momsaxurebaSi dasaqmebulTa xvedriTi wili,
msaxurebis qseli
momsaxurebis qselis saproeqto iv
qalaqis mosax eobis momsaxur l b o Tlebis dawesebulebebisTvis, ramdenadac a axis dawese bis msaxurebis radiusi ar scildeba qalaqis sazRvrebs. Aadministraciuli funqciidan gamomdinare qalaqis momsaxurebis dawesebulebebis momsaxureba unda iTvaliswinebdes municipalitetis mosaxleobis garkveuli nawilis momsaxurebas. amitom am sa ebe vis axleobis saangariSo raodenobad aRebulia 8500 kaci. qvemoT mocemuli saproeqto simZlavreeb ar ebaTa imZ bi, elic ilebelia mosaxleobis srulyofili minimaluri momsaxurebisaTvis.
momsaxurebis dawesebulebebis saxelmwifo seqtori:
mo ekonomikuri ganviTarebis mosalodneli cvlilebebis fonze,
mniSvnelovnad unda Seicvalos dasaqmebis suraTi. Tu Tanamedrove pirobebSi ekonomikurad aqtiuri mosaxleobidan 20-30% dasaqmebulia, ekonomikuri ganviTarebis pirobebSi, dasaqmebuli mosaxleobis xvedriTi wili ekonomikurad aqtiur mosaxleobasTan mimarTebaSi unda gaizardos 70-80%-mde. cvlilebebi unda moxdes dasaqmebis Sida struqturaSi; ramdenadac ekonomikuri ganviTarebis ZiriTadi mimarTuleba kerZo sakuTrebis damkvidrebaa, unda gaizardos kerZo seqtoris wili. Mmcire da saSualo biznesis ganviTarebis xarjze moimatebs mrewvelo
daixvewos da srulyofili saxe miiRos mmarTvelobiTma aparatma.
mo
simZlavreebis angariSi sakuTrl ebas gu isxmo s mxol
bulebed gana
m s mo
xis dawesebul bisT mos
i is dawesebul is s lavree rom auc
garda saxelmwifo a is dawes e nxi lia j rTelobis dawesebulebebis simZlavreebi.
momsaxurebis dawesebulebebis qto simZlavreebi
cxrili #11
saangari
simZl.
saproeqt. si
d qvemdebareb ebuleb bisa ga lu anm
saproe
1000
simZlav re
mcx-ze So mZlav.
ganaTlebis
dawesebulebebi*
1. sabavSvo baga-baRebi 240 adg. l
uzrunve. 85%-iT
450 450
2. sajaro skola 1400 adg.
uzrunvel. 100%-
iT 1380 1400
janmrTelobis dawesebulebebi
1. stacionari 15 adg. 13 adg. 110 110
28
2. ambulatoria 300 300
120 miReba
35 adg
3. saswra daxmareba 3 1 3
fo-samedicinomanq.
1 manq. 10 aT. mcx-ze
kulturis dawesebulebebi
1. biblioTekebi 45 aT.
4 aTasi, 34 45 wigni
2. kinoTeatri 250 adg. 35 adg. 300 300 3. kulturis saxli 325 adg. 80 adg. 680 680 sportuli
dawesebulebebi
1. saWidao darbazi 314 kv.m. 200 kv.m. darb. farTi
1600 1600 2. sportuli darbazi 450kv.m.
3. sportuli moednebi 5000 kv.m. 0,7ha 6ha 6ha
farTi
wy. sark. farTob
850 850
4. sacurao auzi
kv.m. wylis sarkis
100 kv.m.
xanZarsawinaaRmdego samsaxuri 3 manq.
1 manq. 4 aTas. kacze
2 3
* gaTvaliswinebulia uzrunvelyofa:
seqtori:
1)skolamdel dawesebulebebSi asakobrivi jgufebis bavSvTa 85%-is; 2)skolebSi moswavleTa 100%-is.
momsaxurebis dawesebulebebis kerZo momsaxurebis
da mokidebuli qalaqmosaxleobis moxmarebis doneze.
rom qalaqSi Seiqmnas srulyofili momsaxurebis sistema saWiro
fili momsaxurebisaTvis. unda aRiniSnos rom kerZo sabazro ekonomika ar ga
vreebi unda ganisazRvrebodes:
wesebulebebis kerZo seqtoris ganviTareba mTlianad aris daSi kerZo mewarmeobis ganviTarebaze, xolo maTi funqcionireba
imisaTvis,a dawesebulebebis damatebiTi qselis Seqmna. qvemoT mocemuli
simZlavreebi aris momsaxurebis is raodenoba, romelic aucilebelia qalaqis mosaxleobis srulyo
sakuTrebis forma da konkurentuli moricxavs damatebiTi qselis Seqmnas.
D dawesebulebaTa minimaluri simZla vaWroba. savaWro qselis srulyofisaTvis qalaqSi saWiroa Semdegi
simZlavreebis arseboba:
• maRaziebi_2380 kv.m. savaWro farTobi(1000 kacze 280 kv.m. savaWro farTobis gaTvaliswinebiT);
• kvebis obieqtebi_ 340 dasajdomi adgili(1000 kacze 40.
oeqto moTxovnas.
dasajdomi adgilis gaTvaliswinebiT);
• bazari_340 kv.m.(1000 kacze 40 kv.m. gaTvaliswinebiT). bazris arsebuli teritoria 2720 kv.m. mTlianad daakmayofilebs sapr
29
omunaluri momsaxureba. k saWiroa Seiqmnas erTiani momsaxurebis kompl s. minimaluri simZl
000 kac kg. T ; 2 000 kacze 11,4 kg. tansacmeli);
sastumro.
eqsi, romelic gaaerTianebs samrecxaos da qimwmendaavreebi ganisazRvreba: 1. abano-42 adgili(1000 kacze 5 adgili)
1. samrecxao-1020kg. sarecxi(1 ze 120 eTreuli). qimwmenda-97 kg. tansacmeli( 1
dReisaTvis qalaqSi moq sastu 80 adgilze romelic mxolod sporcmenebs emsaxureba. saproeqto periodisaTvis saWiroa qalaqSi mcire moculobis saojaxo romelTa reba dakavSirebuli iqneba turizmis ganviTare
sayofacx momsaxurebis saxelosnoebi.
medebs mro
tipis sastumroebis Seqmna, simZlavreebi da funqcionibis doneze.
ovrebo dakveTebis Semsrulebeli saxelosnoebi(silamazis salonebi, saparikmaxeroebi, saremonto saxelosnoebi) sul 77 samuSao adgiliT(1000 kacze 9 samuSao adgili).
Tis momsaxureb sebulebe cxril 2
z
erTeuli saproeqto simZlavre
qalaq duSe is dawe bi
i #1
# dasaxeleba omis
ganaTlebis dawesebulebebi 1. sabavSvo baga-baRebi adgili 450 2. sajaro skola adgili 1400 janmrTelobis
dawesebulebebi
1. savadmyofo adgili 110 2. 300 poliklinika miReba 3. saswrafo-samedicino
daxmareba manqana 3
kulturis dawesebulebebi
1 biblioTekebi aTasi 45wigni 2. saxli adgi 68kulturis li 0 3. kinoTeatri adgili 300 sportuli
dawesebulebebi
1. sacurao auzebi m2 wyl. sarkis
farTi 850
2. sportuli darbazebi m darbazis
farTi 1600
2
3. sportuli moednebi kv.m 6 ha savaWro obieqtebi
1. maRaziebi m2 savaWro
farTi 2380
2. kvebis dawesebulebebi adgili 340
3. bazari m2 savaWro
farTi 2720
sayofacxovrebo momsaxurebis saxelosnoebi
samuSao adgili
77
komunaluri momsaxureba 1. abano adgili 42 1. samrecxao kg. TeTreuli 1020 2. qimwmenda kg. tansacmeli 97
30
sacxovrebeli fondi qalaqSi dReisaTvis sacxovrebeli fondis srulyofili aRricxva
ar arsebobs. sajaro reestri flobs mxolod informacias saxlebis nawilze. Cveni savaraudo gaTvlebiT dRes qalaqSi 2220 saxlia, saidanac 40% ganekuTvneba erTsarTulian sacxovrebel saxlebs, danarCeni ori, sami da xuTsarTuliani saxlebia. erT mcxovrebze saSualod saerTo farTiT uzrunvelyofa 49.6 kv.m-ia (7600 mosaxleobaze gaangariSebiT). qvemoT mocemulia sacxovrebeli fondis savaraudo monacemebi:
qalaq duSeTis sacxovrebeli fondi cxrili #13
3. xanZarsawi3
naaRmdego manqana
samsaxuri
31
saproeqto sabinao fondi iangariSeba saangariSo mosaxleobis 8000 kacis gaTvaliswinebiT. saproeqto periodisaTvis mizanSewonilad migvaCnia
roeto sabinao fondis angariSisaTvis gaTvaliswinebulia:
1. mosaxl
eli 50 kv.m.
aqedan gamomdinare qalaqis sacxovrebeli fondi SeiZleba gaizardos
400000 kv. m. saerTo farTamde, rac gulisxmobs axali sabinao fondis mSeneblobas 22835 kv,m.-is raodenobiT. Tu saSualod individualuri ganaSnianebis SemTxvevaSi erTi saxlis maCveneblad aviRebT 150 kv.m. saerTo farTs, maSin saproeqto periodisaTvis saWiro gaxdeba daaxloebiT 152 saxlis mSenebloba.
saerTo
saxlebis sacxovrebeli fondi farTi raodenoba
kv.m. erT sarTuliani 883 88300 or sarTuliani 1324 264800 or
4 1260 sarTuliani
mravalbiniani sam sarTuliani 1 1700 xuT sarTuliani 8 21105
sul
: 0 3 222 77165
SenarCunebuli iqnas uzrunvelyofis maCvenebeli 49,6 kv.m. sap
eobis raodenoba- 8000 kaci ; 2. erT mcxovrebze saerTo farTiT uzrunvelyofis maCveneb
32
anarTi #1 demografia
axleobis bunebrivi moZraoba
cxrili #1
d
q. duSeTis mos
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Ddabadeba 86 109 106 139 165 129 130 150 167 84 88 Ggardacvaleba 96 147 183 151 100 87 90 119 108 98 116 bunebrivi mateba 13 - 41 - 44 14 29 43 60 48 - 24 - 10 - 30
xleobis asakobriv-sqesobrivi
lis aRweris xedviT cxri
qalaq duSeTis mosaSemadgenloba 2002 w mi
li #2 Aasakobrivi
jgufi Kkaci qali
orive sqesi raodenoba %%-Si
0-5 258 226 484 6,6 6-15 661 602 1263 17,3 16-59 1933 2108 4041 55,2 16-64 2120 2369 4489 61,3
60 w. da ufrosi 587 940 1527 20,9 65 w. da ufrosi 400 679 1079 14,8
sul: 3439 3876
mosgenloba 2002 w
#3
qalaq duSeTis
Semadaxleobis erovnuli lis aRweris mixedviT cxrili
qalaq duSeTis mosaxleoba ( kaci, xvedr. wili-%%-Si)
qarTveli
osi
A
sxva
danar
Ceni
7315
6956 256 103
100,0 95,1 3,5 1,4
danarTi #2 ekonomika
33
12 wlis mdgomareobiT
danarTi #3: kurortebi da turizmi
momqmedi sawarmoebi 20
cxrili #1
#
Dasaxeleba
personali
saqmianobis saxe
mrewveloba
kvebis mrewveloba _ 1 5 individualuri mewarme 1. Sps ,,wisqvilkombinati puris cxoba
12 2
Tbilisi" sul: 14 transporti da
kavSirgabmuloba
1. samgzavro sadguri mgzavrTa gadayvana 20 2. individualuri
mewarmeebi(taqsebi) mgzavrTa gadayvana
7 3. Sps ,,fosta" da
sakomunikacio saqmianoba 15 ,,eleqtrokavSiri’’
sul: _ 42 mSenebloba 1. 8 kerZo saamSeneblo mSenebloba, saeqsperto
sawarmo saqmianoba, saamSeneblo manqanebis gaqiraveba,
11
2. sawarmo,,duSeTgazi" gazgayvanilobis samuSaoebi, bunebrivi
zacia, 30
airis miReba-reali sul: 41
samecniero-kvleviTi
dawesebulebebi
geofizikuri observatoria veli
dedamiwis magnituri s cvlilebebis 8
Seswavla sul: _ 8 saproeqto saqmianoba 1. Sps ,,saproeqto kadastri 3 20052.
" Sps ,,teqpasporti"
nT" saamzomo-sakadastro saqmianoba
3 1 2 1
3. Sps ,,l4. 5.
Sps ,,wyaro jgufi" Sps ,,arqiteqtori"
sul: 10 administraciuli da administraciuli da
sameurneo sameurneo saqmianoba dawesebulebebi municipalitetis 213
sazRvrebSi mTlianad: _ 328
34
municipalitetis sazRvrebSi gamavali turistuli
Tbilisi_sof. mWadijvari_ sof. milaxvrianTkari_q. duSeTi_ sof.
esia, obis eklesia,
arangoziSvilebis koSki, XIX saukunis qarTuli xalxuri saxlebi, lesia.
eTi_sof.
sapiknike adgili: sof. davaTSi mdebare wyaro.
igolis saxelobis eklesia, WilaSvilebis sasaxle.
marSq. Tbilisi_q. duSeTi-Satili_muco_q. Tbilisi.
turis xangrZlivoba: 2 dgasavleli manZili: 360 km.
ngrZlivob saaTi. _satransporto saSualeba: yvela tipis _sapiknike , da uR_ RirSesaniSnaobebi: lebaiskari, kistani Satil
marSruti #4
si_roSka_abude ri_q. Tbil
_gasavleli manZili: 246_satransporto saSualeba: nawili mikroavtobusiT, nawili fexiT,
eliia cxeniTa_sapiknike adgili: sof. roSka. _RirSesaniSnaobebi: Wiuxebi, roSkis iu li per
pleqsi, abudelauris eratuli(moqanave) lodebi.
q. Tbilisi_sof. bodorna_q. duSeTi-ananuris kompleqsi_xedas xeoba_sof.
duSeTis da saeqskursio marSutebi da piknikebi
marSruti #1 q. avenisi. _gasavleli manZili: 200 km. _marSrutis xangrZlivoba: 5 saaTi. _satransporto saSualeba: yvela tipis _sapiknike adgili: avenisis tye. _RirSesaniSnaobebi: mWadijvris mTavarangelozTa saxelobis ekl WilaSvilebis sasaxle, wm. grigolis saxel yananuris cixe-simagre, avenisis wm. giorgis saxelobis ek
marSruti #2 q. Tbilisi_sof. bodorna_sof. milaxvrianTkari_q. duSananuri_sof. lafanaanTkari_sof. davaTi. _gasavleli manZili: 180 km. _marSrutis xangrZlivoba: 4 saaTi. _satransporto saSualeba: yvela tipis __RirSesaniSnaobebi: bodorbis RvTismSoblis saxelobis eklesia, wm. gr
ruti #3
Re.
_marSrutis xa a: 4
adgili: fSavis Wala Tvisjvris eltexili. i, muco, anatoris
akldamebi.
q. Tbili lau isi_turis xangrZlivoba: 2 dRe.
km.
SesaZleb c.
ru iodis intruzivi, mwvane tbebis kom
marSruti #5
35
mleTa_q. Tbilisi. _turis xangrZlivoba: 2 dRe; _gasavleli manZili: 230 km; _ satransporto saSualeba:yvela tipis; _sapiknike adgili: xedas xeoba, lomisis mTa; _RirSesaniSnaobebi: bodornis RvTismSoblis saxelobis eklesia,ananuris cixe,xedas xeobis bunebrivi da kulturuli memkvidreoba, lomisis wm. giorgis eklesia. saTevzao turebi: bazaleTis tba, Jinvalis wyalsacavi.
mineraluri wylebi: gogirdiani wylebi: sof. mWadijvari, sof. naRvarevi mJave wylebi: liqokis xeoba, sof. Walisofeli, sof. bogCvilo, sof. xaxmati, sof. gudani, sof. qmosti. mineraluri wylebi: ,,vaJas wyaro", kawalxevis Wala, inos Wala, sof. Cargali, sof. muqarTa, bakurxevis xeoba, sof. gamsTa. kurortebi da sakurorto adgilebi
kurortis dasaxeleba
simaRle zRvis donidan
mineraluri wylis tipi
savaraudo samedicino profili
ananuri 1020 _
profilaqtikuri, pulmonologiuri, nevrologiuri
bazaleTis tba 900 _
profilaqtikuri, kardiologiuri
barisaxo gudani 1500 naxSirmJava
profilaqtikuri, pulmonologiuri, gastreoenterologiuri
veZa 800 naxSirmJava
profilaqtikuri, pulmonologiuri, gastreoenterologiuri
Tvalivi 820 _
profilaqtikuri, kardiologiuri
korSa 1300 _
profilaqtikuri, pulmonologiuri, nevrologiuri
nadibaani 1120 naxSirmJava
profilaqtikuri, gastreoenterologiuri
Jinvali 920 _
profilaqtikuri, gastreoenterologiuri
qveSeTi 1150 naxSirmJava
profilaqtikuri, gastreoenterologiuri
vaJas wyaro 1100 naxSirmJava gastreoenterologiuri fasanauri
1050 naxSirmJava profilaqtikuri, pulmonologiuri, arTrologiuri