MONETOS REVERSE – L. Eriksono kamėja ir burlaivis

The Olaf. Užrašas – Leifas Eriksonas Kanadoje, apie

1000 m. Zambija, 1 000 kvačų, 48 x 30 mm, vario ir nikelio

lydinys, emalis, 2000 m. LJM

Saulės spindulius poliarizuojantis mineralas

(„saulės akmuo“) – Islandijos špatas, padedantis nustatyti saulės padėtį

danguje esant apsiniaukusiam dangui. ArniEin nuotrauka, Creative Commons

ŠIAURĖS KRAŠTŲ JŪRININKAI

LEIFAS ERIKSONAS (LEIF ERIKSON, apie 970–1020 m.)

EUROPIEČIŲ PASAULĖVAIZDIS PLEČIASI

MARKAS POLAS (MARCO POLO, 1254–1324 m.)

Viduramžiais krikščioniškos kultūros propaguota pasaulinės tvarkos samprata neskatino tolesnio aplinkos pažinimo. Ap-snūdusios visuomenės pasaulio suvokimą praplėtė jūrininkai ir keliautojai. X–XIII a. Eu-ropos prekybos sostinės Venecijos pirklys Markas Polas išsamiai aprašė daugiau kaip 20 metų (1271–1295 m.) trukusią pre-kybinę ekspediciją ir gyvenimą Vidurio Azijoje ir Kinijoje.

VIII–XI a., kai dar nebuvo kompaso ir jūrlapių, vikingai jau leisdavosi į įspūdingas keliones jū-romis. Navigacijai naudojo kristalą kordieritą, kuris, atspindėdamas saulės šviesą pro debesis, padėdavo vikingams apniukusiomis dienomis nustatyti saulės kryptį ir aukštį. Žinant, kur yra saulė, buvo orientuojamasi jūroje. Šiaurės Atlan-to vandenynu driekėsi vikingų krovininio laivy-no maršrutai. Leifas Eriksonas apie 1000 m. išsi-laipino rytinėje dabartinio Šiaurės Amerikos že-myno pakrantėje ir įkūrė Vinlando gyvenvietę.

PLAUKĖ Į INDIJ Ą, ATRADO AMERIKĄ

KRISTUPAS KOLUMBAS (CRISTOFORO COLOMBO, 1450–1506 m.)

XV–XVI a. Viduržemio jūros pakrančių jūrininkai, pasitelkę stabilius burlaivius ir naujausius navigacijos prietaisus – as-troliabiją, sekstantą ir magnetinį kom-pasą – ieškojo kelio į prieskonių turtingą Indiją. Iš Genujos kilęs pirklys Kristupas Kolumbas išgarsėjo kaip jūrininkas ir naujų, europiečiams nežinomų žemių atradėjas. 1492 m. perplaukęs Atlanto vandenyną, vakaruose aptiko didžiu-lius sausumos plotus ir iki pat savo mir-ties tikėjo atradęs kelią į Indiją. Iš tikrųjų atradęs Bahamų salyną, K. Kolumbas is-panų vardu pradėjo Amerikos žemyno kolonizaciją.

MONETOS REVERSE – M. Polo kamėja ir kinų

džonka. Užrašas – Markas Polas aplanko Kiniją, apie

1270 m. Zambija, 1 000 kvačų, 48 x 30 mm, vario ir nikelio

lydinys, emalis, 2000 m. LJM

XI a. Kinijoje kompasas buvo pritaikytas jūrų navigacijai. XX a. vid. kompaso pavyzdys. LJM

MONETOS REVERSE – K. Kolumbo kamėja ir karaka

Santa Maria. Užrašas – Kristupas Kolumbas pasiekia Vakarų Indijos

salas, 1492 m. Zambija, 1 000 kvačų, 48 x 30 mm, vario ir

nikelio lydinys, emalis, 2000 m. LJM Jokūbo lazda (rekonstrukcija) (angl. Jacob‘s sta� ,

cross-sta� ) – navigacinis prietaisas, naudotas laivyboje XVI–XVII a. laivo platumai nustatyti pagal išmatuotą kampą tarp saulės ar Šiaurinės žvaigždės ir horizonto. LJM

Horizontaliųjų ir vertikaliųjų kampų nustatymas Jokūbo lazda (piešinys). Pietų Floridos universitetas, ClipArt ETC

GEOGRAFINIAI ATRADIMAI MONETOSE GEOGRAFINIAI ATRADIMAI MONETOSE GEOGRAFINIAI ATRADIMAI MONETOSE

Pinigai ir laivai susiję šimtmečiais ir tūkstantme-čiais. Gretindami laivybą su turtais, ištekliais ir � nansais, norime pabrėžti, kad jūrų kelionės ir jūrei-vystės vystymasis buvo skatinami noro pralobti, pasipel-nyti, užvaldyti naujas žemes. Parodoje „Jūra atveria pasaulį“ pristatomos monetos iš Lietu-vos jūrų muziejaus (LJM) numizmatikos rinkinio. Proginės įvairių nominalų monetos puošia daugelio pasaulio valstybių pinigų rinkinius. Monetų ir medalių siužetuose atpažįstami istoriniai įvykiai, laivai ir asmenybės liudija jūreivystės reikšmę Žemės planetos, kurios 70 procentų paviršiaus sudaro vanduo, istorijoje.

Paroda atidaroma 2015 m. spalio 29 d.Pinigų muziejujeTotorių g. 2/8, Vilnius

PARODA

„JŪRA ATVERIA PASAULĮ“ IŠ LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS NUMIZMATIKOS RINKINIO

Pasaulio žemėlapis Nova totius terrarum orbis geographica ac hydrographica tabula (W. Blaeu). Amsterdamas, 1635 m. LJM

ANGLŲ DOMINAVIMO JŪROSE PRADŽIA

SERAS FRANSIS DREIKAS (FRANCIS DRAKE, 1540–1596 m.)

XVI a. atradus Amerikos žemyną, susisiekiant su Amerika dominavo ispanai, o didžiausi jų konkuren-tai jūroje buvo anglai ir prancūzai. Jūrų plėšikų pastangomis jie ban-dė atsiriekti dalį Naujojo pasaulio turtų. Pasižymėjusiam anglų jūrų kapitonui ir negailestingam jūrų plėšikui Fransiui Dreikui 1577 m. buvo patikėta misija ieškoti alter-natyvių prekybos su Amerika ke-lių ir kartu atakuoti jūroje sutiktus ispanų laivus, gabenusius turtus iš Naujojo pasaulio. Už sėkmingą pirmąją britų kelionę aplink pa-saulį F. Dreikui buvo suteiktas sero titulas, jis pelnė tautos didvyrio šlovę.

PIRMASIS JŪRŲ TYRINĖTOJAS

DŽEIMSAS KUKAS (JAMES COOK, 1728–1779 m.)

Džeimsas Kukas – britų prekybos ir karo laivynų jūrininkas ir kartografas. Vadovavo trims Ramiojo vandenyno tyrinėjimų ekspedicijoms. Plaukioda-mas jūrlapiuose nepažymėtais jūrų plotais, jis surinko pakankamai žinių ir pasaulio atlase pažymėjo kraštus nuo Naujosios Zelandijos pietuose iki Havajų salyno šiaurėje. Jo nubraižyti žemėlapiai buvo labai tikslūs ir nau-doti iki pat XX a. vidurio.

GARSIAUSIAS ŽEMĖS AŠIGALIŲ TYRINĖTOJAS

ROALDAS AMUNDSENAS(ROALD AMUNDSEN, 1872–1928 m.)

Norvegas Roaldas Amundsenas buvo vienas iš labiausiai sėkmės lydimų atšiaurių kraštų keliautojų ir tyrinėtojų. Jis ne tik vadovavo pirmajai sėkmingai ekspedicijai Šiaurės vaka-rų jūrų keliu (1903–1906 m.), surengė ekspedi-cijas į Pietų (1910–1912 m.) ir Šiaurės ašigalius (1918–1920 m.), bet ir tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu abu Žemės planetos polius.

MONETOS REVERSE – F. Dreiko kamėja ir galeonas Golden Hind. Užrašas – seras

Fransis Dreikas apiplaukia aplink pasaulį, 1577–1580 m. Zambija, 1 000 kvačų, 48 x 30 mm, vario ir

nikelio lydinys, emalis, 2000 m. LJM

Cirkulis – darbo su jūrlapiais instrumentas, padedantis nustatyti atstumus. LJM

MONETOS REVERSE – D. Kuko kamėja ir barkas

Endeavour. Užrašas – kapitonas Džeimsas Kukas Australazijoje,

apie 1770 m. Zambija, 1 000 kvačų, 48 x 30 mm, vario ir

nikelio lydinys, emalis, 2000 m. LJM

Žvaigždžių gaublys padėdavo jūrininkams atrasti laivo vietą jūroje pagal žvaigždynų išsidėstymą danguje. LJM

MONETOS REVERSE – R. Amundseno kamėja ir burlaivis

Gjøa. Užrašas – Amundsenas pasiekia Pietų ašigalį, 1911 m. Zambija,

1 000 kvačų, 48 x 30 mm, vario ir nikelio lydinys, emalis,

2000 m. LJM

Traverso lentelė (rekonstrukcija) (angl. traverse board) – pagalbinis jūrų navigacijos įrankis, « ksuojantis laivo nuplauktą atstumą ir plaukimo kryptį nuo žinomo taško per laiko tarpą (budėjimą). LJM

Paroda „Jūra atveria pasaulį“Parodos kuratoriai – Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus

muziejininkas-istorikas Romualdas Adomavičius ir Lietuvos banko Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas

Parodos dizainerė – Lietuvos jūrų muziejaus dailininkė Audronė Adomavičienė

©Lietuvos bankas, 2015Lietuvos jūrų muziejaus eksponatų nuotraukų autorius A. Mažūnas

Redaktorė R. MacienėLankstinuko dizaineris Liudas Parulskis

Išleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6 LT-01103, VilniusSpausdino UAB „LODVILA“, www.lodvila.lt

GEOGRAFINIAI ATRADIMAI MONETOSE GEOGRAFINIAI ATRADIMAI MONETOSE GEOGRAFINIAI ATRADIMAI MONETOSE