Lenkijos Respublikos Konstitucinė Raida(Bendroji charakteristika)

1 SKAIDRĖPirmoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės (Žečpospolitos) Konstitucija buvo priimta 1791 m. kartu su JAV (1787 m.) bei Prancūzijos (1791 m.) konstitucijomis ir žymi pirmąjį konstitucijų raidos etapą, kuris ne tik padėjo konstitucinius „pamatus“, bet ir išreiškė idealios demokratinės valstybės bei tautos suvereniteto idėjas. 2 SKAIDRĖTačiau grįžtam prie 1791m. Gegužės 3d. Konstitucijos – Tai yra pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. ir galiojęs iki 1792 m. liepos 23 d.Gegužės 3 d. Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1790 m. įsigaliojusios konstitucijos. Gegužės 3 d. šios konstitucijos garbei Lenkijoje švenčiama kaip nacionalinė šventė.

3 SKAIDRĖKonstitucijos priėmimas.Gegužės 3 d. Varšuvoje tvyrojo įtampa. Į gatves išėjo apie 20 tūkstančių miestiečių, demonstruojančių savo pilietinę ištikimybę pagrindinėms konstitucijos nuostatoms. Kariuomenė apsupo karaliaus pilį, kurioje posėdžiavo seimas.

4 SKAIDRĖPačioje salėje greta seimo narių ir senatorių sėdėjo vadinami arbitrai – miestiečių atstovai. Audringa diskusija tęsėsi septynias valandas. Nepaisant Kališo atstovo Jano Sucharževskio protesto, kuris grasino nužudyti vienintelį sūnų, jeigu Konstitucija bus priimta, 110 seimo narių pritarė projektui, 72 buvo prieš.

5 SKAIDRĖPirmasis Konstitucijos straipsnis teigė, jog viešpataujanti religija yra Romos katalikų, kuriai paliekamos visos teisės ir privilegijos.Antrojo straipsnio įvadinėje dalyje pabrėžiama bajorų luomo pirmenybė visuomenėje, tačiau kokių nors papildomų ypatingų teisių ir privilegijų jam nėra suteikiama.Penktojo straipsnio įvade atsispindi tautos suverenumo koncepcija. Aptariant valdžių padalijimo principą, pirmą kartą Europoje teisinį pavidalą įgavo Šarlio Monteskje idėja, kad įstatymų leidimas turi būti atskirtas nuo vykdomosios valdžios ir nuo teismo.Pagal šeštąjį straipsnį leisti įstatymus turėjo seimas, susidedantis iš atstovų rūmų ir senatorių rūmų.Svarbiausia Ketverių metų seimo reforma buvo vykdomosios valdžios struktūros pertvarka. Ją aptarė konstitucijos septintasis, o papildė devintasis, dešimtasis ir vienuoliktasis straipsniai. Buvo griežtai sunormintos trys valdžios institucijos: karalius, Įstatymų sargyba ir vaivadijų tvarkos komisijos.Aštuntasis straipsnis aptarė Respublikos teisenos principus, kurie vis dar bylojo apie luominį nuosprendžių skyrimą. Buvo reformuotos atskiros bajorų ir miestiečių teismų sistemos, taip pat numatyta civilinės ir baudžiamosios teisės kodifikacija.

*****

Toliau sekė ATR padalinimai, Napaleono karai, I-asis Pasaulinis karas,tuomet II-asis Pasaulinis karas, Šaltasis karas....- XX a. 8 dešimtmečio pab. Lenkijoje kilo galingas opozicinis judėjimas, vadovaujamas profesinių sąjungų susivienijimo „Solidarność“ („Solidarumas“). Daugiausia šis judėjimas ir lėmė 1989 m. įvykusį galutinį komunistinio režimo žlugimą.

7 SKAIDRĖLenkijos Respublikoje konstitucinis transformacijos procesas prasidėjo 1989 m. 1. Pirmasis etapas prasidėjo 1989 m. balandžio 7 d., kai buvo patikslinta 1952 m. Konstituciija ir atkurti antrieji parlamento rūmai – Senatas ir Respublikos prezidento institucija. Įtvirtinti iš dalies laisvi parlamento rinkimai – laisvi buvo rinkimai į Senatą ir 35, Seimo atstovų vietas. 2. Antrasis etapas siejamas su 1989 m. gruodžio 29 d. Konstitucijos pataisomis, nustatančiomis, kad Lenkijos Respublika yra demokratinė teisinė valstybė, įgyvendinanti socialinio teisingumo principus. Konstitucijoje įtvirtina, kad valdžia priklauso tautai, kuri ją įgyvendina per savo atstovus Seime, Senate ir nacionalinėse tarybose, taip pat referendumu. Šį laikotarpį galima laikyti esminiu – visiškai atsisakyta nuostatų, įtvirtinančių vadovaujančios partijos vaidmenį, panaikintos normos, reguliavusios santykius su Sovietų Sąjunga. Šiame etape 1990 m. kovo 8 d. buvo priimtos naujos Konstitucijos pataisos, atkuriančios vietos savivaldą ir įtvirtinančios teritorinio vieneto gminos statusą. 1990 m. rugsėjo 27 d. priimtos Konstitucijos pataisos pakeitė Respublikos prezidento konstitucinį statusą, įtvirtino tiesioginius visuotinius rinkimus ir nustatė 5 metų kadenciją.3. Trečiasis etapas gali būti vadinamas pasirengimu priimti naują Konstituciją. 1992 m. balandžio 23 d. buvo priimtas Konstitucinis įstatymas dėl Lenkijos Respublikos Konstitucijos parengimo ir priėmimo tvarkos. Vadovaujantis minėtu įstatymu buvo sudaryta speciali komisija iš 46 deputatų ir 10 senatorių.

8 SKAIDRĖ 1992 m. spalio 17 d. buvo priimtas Konstitucinis įstatymas dėl Lenkijos Respublikos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių tarpusavio santykių ir teritorinės savivaldos. Dažnai vadinama Mažąja Konstitucija, 77 straipsnis skelbė, kad 1952 m. liepos 22 d. Konstitucija netenka galios, tačiau kartu buvo palikti galioti kai kurie 1952 m. Konstitucijos skyriai (apie 2/3). Taigi galiojo dalis 1952 m. Konstitucijos, 1992 m. balandžio 23 d. Konstitucinis aktas dėl Lenkijos Respublikos Konstitucijos parengimo ir priėmimo tvarkos ir minėta 1992 m. Mažoji Konstitucija. Šioje Konstitucijoje buvo įtvirtintas aiškus valdžių padalijimo principas. Įstatymų leidžiamoji valdžia ėmė priklausyti Seimui ir Senatui, vykdomi valdžia – Respublikos prezidentui ir Ministrų Tarybai, o teisminė – nepriklausomiems teismams. Ministrų Tarybos kompetencija Konstitucijoje buvo išplėsta suteikiant teisę leisti potvarkius, turinčius įstatymo galią. Kad galėtų tokia teise pasinaudoti, Ministrų Taryba turėjo pateikti motyvuotą kreipimąsi Seimui siekiant gauti įgaliojimus. Ministrų Taryba įgijo teisę, esant apibrėžtoms aplinkybėms, siūlyti projektus svarstyti skubos tvarka. Suteikti nauji įgaliojimai Respublikos prezidentui sudarant Ministrų Tarybą ir teikiant Ministrų Tarybos pirmininko kandidatūrą. Mažojoje Konstitucijoje nebuvo plečiamas asmenių teisių ir laisvių institutas.

9 SKAIDRĖLenkijos Konstitucijos rengimo ir priėmimo procesas buvo baigtas beveik po 8 metų. B. Banaszakas įvardija keletą priežasčių ir aplinkybių, trukdžiusių Konstituciją greitai parengti ir priimti. Visų pirma, jo manymu, trūko aiškios vizijos, kur link turi būti kuriama valstybės sandara, antra, didelis politinių jėgų poliariškumas, t. y. 1991 m. I kadencijos Seime buvo išrinkti 29 politinių partijų ir organizacijų atstovai, trukdė pasiekti konsensusą. Daug diskusijų kėlė Respublikos prezidento statusas, socialinių teisių įtvirtinimas ir įgyven-dinimas, Katalikų Bažnyčios statusas valstybėje ir konstitucinės nuostatos dėl sąžinės bei tikėjimo laisvės.

10 SKAIDRĖIr Lenkijos, ir Lietuvos valstybės nuėjo ilgą konstitucinį kelią, kol priėmė šiuolaikines konstitucijas. Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, 1992 m. spalio 25 d. referendume priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Lenkijos Respublika šiek tiek vėliau, 1997 m. balandžio 2 d., Nacionaliniame susirinkime priėmė Lenkijos Respublikos Konstituciją ir tų pačių metų gegužės 25 d. buvo patvirtinta tautos referendume (įsigaliojo 1997 m. spalio 17 d.).

11 SKAIDRĖLenkijos Respublikos 1997 m. Konstitucija savo forma ir turiniu yra panaši į Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių konstitucijas, kurios buvo priimtos po 1990 metų. Pati Konstitucija iš kitų aktų pirmiausia išsiskiria savo turiniu, tuo, kad apibrėžia suvereną ir kaip jis veikia, nustato valstybės institucijų sistemą ir veiklos principus, pagrindines asmens teises ir laisves. Antra, keitimo tvarka, sudėtingesnėmis procedūromis, trečia, ypatinga teisine galia ir teisės sistemos pagrindu. Iš to kyla pozitvusis aspektas, reiškiantis, kad Konstitucija reguliuoja svarbiausius santykius, o kiti įstatymai detalizuoja. Kita vertus, visi žemesnės galios aktai negali prieštarauti Konstitucijai. Lenkijos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta racionalizuoto parlamentinio valdymo sistema, europinis konstitucinės justicijos modelis. Lenkijos Respublikos Konstitucija yra pagrindas visos teisinės sistemos, nustato teisės kūrimo būdus.

12 SKAIDRĖLenkijos Respublikos Konstituciją sudaro įžanginė dalis (preambulė) ir 243 straipsniai, suskirstyti į 13 skyrių. Pirmi du Konstitucijos skyriai skirti valstybės santvarkos principams, žmogaus ir piliečio teisėms bei pareigoms. III skyriuje „Teisės šaltiniai“ įtvirtinama norminių aktų hierarchija ir priėmimo procedūros. Kiti skyriai skirti aukščiausioms valstybės valdžios institucijoms: Seimui ir Senatui, prezidentui, Ministrų Tarybai ir vyriausybės administracijai, teismams ir tribunolams, valstybės kontrolės ir teisės apsaugos institucijoms. VII skyriuje nustatyti vietos savivaldos pagrindai. XI skyriuje reglamentuojama nepaprastųjų padėčių tipai ir teisių bei laisvių ribojimo pagrindai. XII skyriuje įtvirtinta Konstitucijos keitimo tvarka, XIII skyriuje išdėstytos pereinamosios ir baigiamosios nuostatos, reglamentuojančios Konstitucijos įsigaliojimo tvarką.