1

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS

TVIRTINU: ………………………

Direktorius

Zenonas Dabkevičius

2014 m. lapkričio mėn. 10 .d.

AUGALININKYSTĖS PLĖTRA

FUSARIUM GENTIES GRYBŲ IR JŲ GAMINAMŲ METABOLITŲ PLITIMAS

GRŪDUOSE

2014 m. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Audronė Mankevičienė

Akademija, Kėdainių r.

2014

2

Vykdytojai:

Dr. Audronė Mankevičienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus

vyresnioji mokslo darbuotoja

Dr. Skaidrė Supronienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus

vyresnioji mokslo darbuotoja

Akvilė Jonavičienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus

jaunesnioji mokslo darbuotoja

3

TURINYS PUS.

ĮVADAS 4

TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI 10

Meteorologinės sąlygos Lietuvoje vasarinių ir žieminių javų žydėjimo, brendimo ir

derliaus nuėmimo metu

20

TYRIMŲ REZULTATAI 23

Bendra informacija apie monitoringe dalyvavusių ūkininkų ir ŽŪB laikymąsi geros

žemės ūkio praktikos 23

Fusarium genties grybų tyrimai vasarinių ir žieminių kviečių pasėliuose 2013-

2014 m.

25

Mikotoksinų tyrimai žieminių ir vasarinių kviečių grūduose 45

Deoksinivalenolis (DON)

45

Zearalenonas (ZEA) 55

T2/HT2 toksinas 56

IŠVADOS 60

REKOMENDACIJA 62

PASIŪLYMAI 63

LITERATŪRA 64

PRIEDAI 68

4

ĮVADAS

Augalininkystės produkcijos auginimo metu gamtinės sąlygos dažniausiai turi lemiamą reikšmę

jos kokybei. Lietuvos klimatinės sąlygos ypač palankios Fusarium genties grybams plisti, o šie padaro

daug žalos sukeldami augalų ligas. Fusarium genties grybų produkuojami mikotoksinai pakenkia

žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Fusarium gentis – tai didelė biologiškai heterogeninė grybų grupė. Fusarium grybai priskiriami

Mitosporic fungi (mitosporiniai grybai) skyriui, Hyhpomycetes (plikagrybšių) klasei, Hyphomycetales

(plikagrybiečių) eilei (www.indexfungorum.org). Šios eilės grybai plačiai paplitę dirvožemyje, ant

augalinių liekanų, vandenyje, ore. Jie gali vystytis kaip saprotrofai, parazituoti ant kitų grybų, augalų,

gyvūnų. Ši gentis pažeidžia daugumą miglinių, pupinių, moliūginių ir bulvinių šeimų augalų

(Grigaliūnaitė ir kt., 2006). Kenkia ir kriaušėms, obelims, avietėms, slyvoms, abrikosams ir kitiems

augalams (Grigaliūnaitė, 2002). Fusarium sukelia augalų daigų, pašaknio ligas, vytulį, sėklų, svogūnų,

vaisių ir gumbų puvinį (Mačkinaitė ir kt., 2006; Lugauskas ir kt., 2006). Pažeidžia javų varpas, gadina

augalinę žaliavą sandėliuose, taip pat gamina gyvūnams bei žmonėms nuodingas medžiagas –

mikotoksinus (Bakutis, 2004; Mankevičienė, 2006, 2007).

Fusarium genties grybų micelis gali būti baltas, rožinis, rausvas, gelsvas, avietinis ar rudas

(Dabkevičius, 2009).

Fusarium genties grybai ilgai egzistuoja dirvožemyje, kai nėra augalo-šeimininko. Ši galimybė

susidaro dėl gyvenimo ypatumų: ilgalaikio egzistavimo dirvoje, aktyvios vegetacijos, saprotrofinio

mitybos būdo bei ląstelinių struktūrų įvairovės (Lugauskas ir kt., 2004).

Augalai užsikrečia keliais etapais, kurie dažniausiai vyksta vienu metu: infekcijos patekimas

ant augalo paviršiaus; sporų dygimas; ligos sukėlėjo įsiskverbimas į augalo audinius; parazitinės

tarpusavio sąveikos tarp patogeno ir augalo šeimininko atsiradimas (Šurkus ir Gaurilčikienė, 2002).

Fuzariozės infekcijos vystymasis ir mikotoksinų susidarymas priklauso nuo daugelio

ekologinių veiksnių: aplinkos temperatūros, oro drėgnumo, kritulių kiekio, oro užterštumo, substrato

sudėties, grybų toksiškumo lygio, mikrofloros kiekio. Fuzariozinės infekcijos plitimui įtakos turi ir

nematodai, pažeidžiantys augalus. (Roháčik ir Hudec, 2007).

Fusarium grybai turi neigiamą įtaką augalo-šeimininko normaliam sėklų dygimui, augalo

vystymuisi. Išskiriami toksinai pažeidžia, o micelio fragmentai užkemša vandens indus, įtakoja

vandens absorbciją ir medžiagų transportą. Šie fiziologiniai pakitimai neigiamai veikia augalo augimą

bei biomasės kaupimą (Brazauskienė, Semaškienė., 2006; Lugauskas ir kt., 2002).

5

Pirmą kartą varpų fuzariozė aprašyta 1884 metais Didžiojoje Britanijoje. Šios ligos protrūkiai

buvo fiksuojami visoje Europoje, Azijoje, Kanadoje ir net Pietų Amerikoje. Jungtinėse Amerikos

Valstijose 1998-2000 metais ekonominiai nuostoliai siekė 2,7 milijonų dolerių (Goswami, Kistler,

2004). Varpų fuzariozė sukelia ne tik derliaus nuostolius, bet ir grūdų kokybės suprastėjimą dėl

pasikeitimo aminorūgščių sudėties. Fusarium grybais apsikrėtę augalai kaupia toksinus, kurie yra

nuodingi žmonėms ir gyvūnams (Sutkevičius, Černauskas,2003; Mishra, et al. 2003).

Varpų fuzarioze kviečiai apsikrečia žydėdami, o miežiai – po žydėjimo (Dabkevičius,

Brazauskienė, 2007). Varpų fuzariozei plisti susidaro palankios sąlygos, kai po išplaukėjimo vyrauja

drėgni orai (santykinė oro drėgmė yra daugiau nei 75%), kadangi varpų fuzariozės užkratą nuo

pašaknio ant varpų perneša lietus (Brazauskienė, Semaškienė, 2006). Ši liga pažeidžia varpinių augalų

varpas. Iš varpažvynių grybiena perauga į varpos stagarėlį ir į grūdus. Virš pažeisto varpos stagarėlio,

varpa išbąla. Sergančios varpos vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė

varpos dalis tampa tuščia. Pažeisti grūdai - smulkesni, raukšlėti, mažo daigumo. Ligos sukėlėjas

žiemoja su grūdais dirvoje, augalų liekanose (1 pav.) Nuo varpų fuzariozės sumažėja 1000 grūdų masė,

netenkama dalies derliaus. Be to, infekuotus grūdus laikant netinkamomis sąlygomis, grybai gali

produkuoti toksinus (Šurkus, Gaurilčikienė, 2002). Šios ligos pasekmės yra daugialypės: sumažėjęs

grūdų derlius ir grūdų masė, sėklų daigumas ir dygimo energija (Tuite ir kt., 1990; Argyris ir kt., 2003),

prekinė vertė (McMullen ir kt., 1997).

1 pav. Fusarium spp. vystymosi ciklas pagal McMullen, Zhong ir kt., 2008

6

Javų pasėlyje pagal matomus požymius neįmanoma nustatyti, kurie Fusarium genties

mikromicetai sukėlė varpų fuzariozę (2 pav.). Infekcijos pradžioje varpa ar tik jos dalis būna pabalusi.

Fuzariozės pažeistiems javams pradėjus bręsti varpas galima atskirti pagal spalvą, pažeista varpa būna

oranžinės spalvos. Kviečių ir miežių varputėse bei ant varpažvynių užsitęsus drėgniems orams susidaro

rausva Fusarium mikromicetų sporų masė (Šurkus, Gaurilčikienė, 2002).

A B C

2 pav. Fusarium spp. grybų pažeistos varpos: A – žieminių kviečių fuzariozė, B – vasarinių kviečių

fuzariozė, C – vasarinių miežių fuzariozė (LAMMC ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus

archyvo)

Nurodoma, kad varpų fuzariozę sukelia keletas patogeninių Fusarium rūšių. Dažniausiai tai - F.

poae, F. sporotrichioides, F. avenaceum, F. culmorum, F. graminearum. F. graminearum laikoma

pasaulyje labiausiai paplitusia fitopatogenine rūšimi (Schilling, et al., 1996).

Kadangi grūdų užsikrėtimas Fusarium patogenais įvyksta javų vegetacijos metu ir mikotoksinų

sintezė prasideda dar lauke bręstančiuose grūduose, tai prevencinių priemonių paieška pirmiausia yra

nukreipta į aplinkos ir agrotechnines sąlygas, kuriose javai auginami (Edwards, 2004). Literatūroje

nurodoma, kad meteorologinės sąlygos yra pagrindinis veiksnys lemiantis Fusarium grybų išplitimą,

bei mikotoksinų gamybą (Schaafsma ir kt. 2001; Doohan ir kt., 2003; Rohacik, Hudec, 2005; Ramizer

ir kt., 2006). Tačiau agrotechninės priemonės taip pat gali turėti įtakos fuzariozės išplitimui.

Atsparios veislės parinkimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant sumažinti

Fusarium infekciją javų grūduose. Atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinės infekcijos fone buvo nustatyti

esminiai varpų fuzariozės intensyvumo, grūdų infekcijos bei mikotoksino DON kiekio skirtumai tarp

skirtingų javų veislių (Arseniuk ir kt., 1999; Bai ir kt., 2001; Tvaruzek, 2004; Gosman ir kt., 2007), o

natūralios infekcijos sąlygomis esminiai DON kiekio skirtumai (Perkowski ir kt., 2003; Koch ir kt.,

2006).

Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad fuzariozės intensyvumas ir DON kiekis kviečių grūduose

labiausiai priklausė nuo priešsėlio (didžiausias po kukurūzų), žemės dirbimo būdų (didžiausias taikant

7

tiesioginę sėją) bei veislių jautrumo F. graminearum patogenui (Forrer ir kt., 2007). Priešsėlių svarbą

varpų fuzariozės intensyvumui bei toksino DON kiekiui grūduose taip pat patvirtino ir kiti

mokslininkai (Miller ir kt., 1998; Dill-Macky, Jones, 2000; Champeil ir kt., 2004; Vanova ir kt., 2006).

Dill-Macky ir Jones (2000) nustatė, kad dirvos arimas tiek po kviečių, tiek po kukurūrų mažina

fuzariozės intensyvumą. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad dirvos arimo įtaka fuzariozės intensyvumui

gali būti daug mažesnė palyginus su metų ar priešsėlio įtaka. Schaafsma ir kt. (2001) nustatė, kad DON

koncentacija kviečių grūduose labiau priklausė nuo tyrimo metų (48 proc.), javų veislės (27 proc.) ir

priešsėlio (14-28 proc. priklausomai nuo metų), o žemės dirbimo būdai neturėjo esminės įtakos. Šie

mokslininkai tai pat nustatė, kad priešsėlio priešsėlis (augalai auginti prieš du metus) turi mažesnį,

tačiau patikimai esminį poveikį DON kiekiui kviečių grūduose nei priešsėlis. Vidutiniškai 3 proc.,

(epidemijos metais 9 proc.) DON kiekio pokyčių priklausė nuo augalų, kurie buvo auginti prieš

priešsėlį. Vidutinis DON kiekis pasėliuose, kur 2 metai prieš kviečius auginti kukurūzai ir kviečiai,

buvo mažiausiai 57 proc. didesnis nei pasėliuose kur 2 metai prieš kviečius augintos sojos pupelės.

Fungicidų poveikis Fusarium genties grybams priklauso nuo panaudotos veikliosios medžiagos,

purškimo laiko ir normos, varpų fuzariozę sukėlusių Fusarium grybų rūšinės sudėties, taip pat nuo

atskirų metų meteorologinių sąlygų (Fernandez ir kt., 2005; Ioos ir kt. 2005; Gaurilčikienė ir kt., 2011).

Atskirais atvejais fungicidų poveikis būna labai mažas arba jo nebūna (Bayer ir kt., 2006; Semaškienė

ir kt. 2006).

Triazolų panaudojimas žieminių kviečių žydėjimo viduryje gali sumažinti fuzariozės išplitimą

52 proc., toksino DON koncentraciją grūduose 48 proc. ir padidinti grūdų derlių 20 proc. (Blandino ir

kt., 2006). Tebukonazolo ir azoksistrobino mišinio panaudojimas kviečių žydėjimo viduryje gali

padidinti grūdų derlių 8 proc. lyginant su triazolais purkštais javais bei 80 proc. sumažinti fuzariozės

išplitimą ir DON kiekį, lyginant su nepurkštais javais.

Fusarium genties grybų gaminami pagrindiniai mikotoksinai

Lietuvoje Fusarium genties grybai plačiai paplitę gamtoje ir tai ekonomiškai svarbiausi, nes

gali parazituoti ant augalų likučių, sukelti įvairias augalų ligas. Šios genties grybai gali sintetinti apie

140 mikotoksinų, iš kurių svarbiausi trichotecenai ir zearalenonai.

Trichotecenams priklauso daugiau kaip 100 skirtingų cheminių junginių, kurie suskirstyti į 4

grupes. Patys svarbiausi iš šitų grupių yra A ir B grupių trichotecenai (3 pav.)

A grupės trichotecenai yra toksiškesni už B grupės trichotecenus. A ir B grupės trichotecenai pasižymi

didesniu paplitimu, dažniausiai yra aptinkami varpinių javų grūduose bei maisto produktuose, kaip

8

natūralus teršalas. A grupės svarbiausi atstovai – T2 toksinas, T2/HT2 toksinas, kuriuos sintetina

Fusarium equiseti, F. langsethiae, F. poae, F. soprotrichioides. T-2 toksinas yra toksiškiausias

junginys, sukeliantis mikotoksikozes. Jis slopina baltymų sintezę, o didesnės jo dozės stabdo DNR ir

RNR sintezę. (Yazar, Omurtag, 2008).

B grupės svarbiausias atstovas – deoksinivalenolis (DON). Jį sintetina F. culmorum, F.

cerealis, F. graminearum, F. pseudograminearum (Goswami, Kistler, 2004). DON yra labiausiai

paplitęs trichotecenas, kuris aptinkamas visame pasaulyje javų grūduose, ir siejamas su varpų fuzarioze

(Heier, ir kt. 2005).

F. culmorum rūšis paplitusi ant įvairių augalų, pažeidžia daugelio laukuose ir šiltnamiuose

auginamų augalų šaknis, laikoma viena iš pavojingiausių augalų šaknų puvinių sukėlėjų. F. culmorum

mažina ir blogina augalų derlių bei kokybę, dėl jo veiklos atsiranda toksinų. Aktyviai įsisavina nitratus,

ardo celiuliozę, ligniną, simaziną ir kitus pesticidus, jautriai reaguoja į besikeičiančią substrato sudėtį

(Bennett, Klich, 2003

F. sporotrichioides rūšies grybai laikomi tipiškais dirvožemio mikroorganizmais, nors dažniau

aptinkami ant augalų, jų sėklų, grūdų, augalų liekanų, miško paklotėje, pašaruose ir net laukinių

paukščių plunksnose. Gamina T2, HT2 toksinus, zearalenoną (Magan, 2010). Nustatyta, kad šie grybai

toksinus intensyviau gamina tamsoje ir žemesnėje temperatūroje, kai pH 5-6.

Lietuvoje išaugintuose javų grūduose F. sporotrichioides rūšies grybai aptinkami dažnai

(Mankevičienė ir kt., 2006).

Cheminė struktūra B trichotecenų grupės mikotoksino

DON, C15H20O6, Jį produkuoja Fusarium culmorum,

F. graminearum ir kt Fusarium spp.

Cheminė struktūra A trichotecenų grupės

mikotoksino T2, C24H34O9. Jį produkuoja F.

sporotrichioides, F poae, F. tricinctum ir kt.

3 pav. DON ir T2 toksino cheminė struktūra ir pagrindiniai producentai pagal Bennett ir Klich, 2003

Lietuvoje užauginti grūdai dažnai būna užteršti zearalenonu (ZEA). Tai fitohormonas, kuris be

anabolitinių savybių pasižymi ir estrogeniniu efektu (4 pav.). Dėl šių savybių zearalenonas gali sukelti

9

vaisingumo sutrikimus kiaulėms, arkliams, karvėms ir avims (Baliukonienė, Bakutis, 2002).

Dažniausiai zearalenoną gamina F. graminearum ir F. culmorum grybai. Jis aptinkamas kukurūzuose,

kviečiuose, miežiuose. Malant grūdus daugiausiai zearalenono patenka į sėlenas. Didžiausia dalis

mikotoksino iš pašarų pereina į pieną (Stankevičienė ir kt., 2003). Zearalenonas ūmai toksiškai

neveikia, bet jis palaipsniui sutrikdo organizmo reprodukcinę sistemą, sukelia gimdos ir kiaušidžių

pakitimus, skatina pieno liaukų auglius (Sutkevičius, Černauskas, 2003).

4 paveikslas. Cheminė zearalenono (ZEA) struktūra, formulė C18H22O5. Dažniausiai produkuojamas

F. culmorum ir F. graminearum ir kt. Fusarium spp. grybų pagal Bennett ir Klich, 2003

Darbo tikslas: Nustatyti pagrindinius mikotoksinų gamintojus Lietuvoje auginamuose grūduose,

įvertinti jų išplitimo intensyvumą priklausomai nuo geografinės padėties, agrotechninių ir gamtinių

sąlygų, parengti rekomendacijas javų auginimui dėl varpų fuzariozės plitimo ir grūdų užkrėstumo

mikotoksinais mažinimo bei pateikti siūlymus dėl toksiškų Fusarium grybų rūšių stebėsenos,

prevencijos bei apsaugos priemonių

Uždaviniai:

‒ Nustatyti pagrindinius toksiškų junginių gamintojus Lietuvoje išaugintuose grūduose ir jų

plitimo intensyvumą priklausomai nuo vietos.

‒ Nustatyti, kokią įtaką turi derliaus nuėmimo laikas ir gamtinės sąlygos bei ruošimo

sandėliavimui ypatumai skirtingų javų derliaus kokybei.

‒ Parengti rekomendacijas dėl javų auginimo agrotechnikos, siekiant išvengti fuzariozės plitimo ir

išspręsti grūdų užkrėstumo mikotoksinais problemą.

‒ Parengti siūlymus dėl Fusarium genties grybų, produkuojančių toksiškus metabolitus grūduose,

stebėsenos, prevencijos bei apsaugos priemonių.

10

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Kviečiai (Triticum aestivum L.) yra vieni iš pagrindinių javų ir maisto bei pašarų šaltinių

pasaulyje. Lietuvoje šių javų pasėliai užima didžiausius plotus palyginus su kitais javais (7 pav.), todėl

mūsų darbo objektas objektas – vasarinių ir žieminių kviečių grūdai

Fusarium genties grybų ir jų gaminamų metabolitų plitimas grūduose programoje 2013 m.

analizuoti vasarinių ir žieminių kviečių pasėliai ir grūdų mėginiai (95) iš 19 Lietuvos rajonų (5 pav.)

Ištirtas fuzariozės išplitimas pasėliuose ir grūdų mėginių užsiteršimas Fusarium grybais, nustatyta jų

rūšinė sudėtis, atliktos deoksinivalenolio (DON) analizės.

Grūdų užsiteršimas Fusarium grybais ir DON atliktas LAMMC ŽI Augalų patologijos ir

apsaugos skyriaus laboratorijose.

Mikotoksinų analizės atliktos žieminių ir vasarinių kviečių grūdų mėginiuose, kurie tyrimams

paimti pagal Komisijos direktyvą 2005/38/EB. Mėginiai surinkti remiantis 2012 m. VĮ Registrų centro

duomenimis apie žieminių ir vasarinių kviečių pasėlių plotų pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje (7 pav.)

2013 2014

5 paveikslas. Rajonai iš kurių 2013-2014 m. buvo surinkti ir išanalizuoti mėginiai varpų fuzariozės,

Fusarium genties grybų įvairovės deoksinivalenolio (DON) zearalenono (ZEA) ir T2/HT2 toksino

atžvilgiu.

11

Tiriamasis darbas 2013 - 2014 m. atliktas 4 etapais:

I etapas – fuzariozės vertinimas

II etapas – grūdų infekcijos Fusarium genties grybais įvertinimas

III etapas - Fusarium genties grybų gaminamų mikotoksinų nustatymas

IV etapas – Mikotoksinų kitimas sandėliavimo metu

6 paveikslas. Darbo etapai

12

1 lentelė. Ištirtų mėginių kiekis iš skirtingų Lietuvos rajonų 2013 m.

Eil

Nr.

Rajonai Aplankyta

ūkininkų/

ŽŪB ar VĮ

Žieminių kviečių Vasarinių kviečių Iš viso

Ištirta

mėginių

Veislės Ištirta

mėginių

Veislės

1. Anykščių 3 5 Ada, Zentos, Skagen, Kovas 6 Triso, Taifun,Nawra 11

2. Biržų 1 2 Širvinta 1 - - 2

3. Jurbarko 3 - - 5 Nawra, Ethos, Vanek 5

4. Kėdainių 2/7 4 Aron, Julius, Olivin, Ada 5 Nawra, Trappe, Triso, Tybalt 9

5. Kretingos 3 - - 7 Granary, Trappe, Scrirocco, Triso 7

6. Klaipėdos 1 - - 1 Zebra 1

7. Kauno /1 1 Olivin 1 Vanek 2

8. Marijampolės 1/1 6 Skagen, Ada, Kovas, Acteur - - 6

9. Mažeikių 2 - - 5 Nawra, Epos 5

10. Panevėžio 3 - - 6 Triso, Tybalt, Ethos, IS Jarissa 6

11. Pagėgių /2 3 Ada, Famulus, Briliant 2 Triso 5

12. Radviliškio 3 - - 5 Ethos, Monsun, Triso 5

13. Raseinių 3 1 Zentos 5 Hewilla, Hamlet, Kandela 6

14. Rokiškio 1 1 Julius 1 Hamlet 2

15. Vilkaviškio 2 1 Famulus 3 Triso, Granary 4

16. Varėnos /1 - - 4 Triso 4

17. Telšių 2 5 Olivin, Kovas, Širvinta 1, Aron - - 5

18. Šakių 3 - - 5 Nawra, Tybalt, Taifun, Triso, Thasos 5

19. Ukmergės 4 - - 6 Epos, Vanek, Hamlet, Koksa 6

Iš viso 49 29 11 skirtingų veislių 66 18 skirtingų veislių 95

13

2 lentelė. Ištirtų mėginių kiekis iš skirtingų Lietuvos rajonų 2014 m.

Eil

Nr.

Rajonai Aplankyta

ūkininkų/

ŽŪB ar VĮ

Žieminių kviečių Vasarinių kviečių Iš viso

Ištirta

mėginių

Veislės Ištirta

mėginių

Veislės

1. Anykščių 3 3 Zentos, Skagen 3 Taifun 6

2. Alytaus 1 - - 2 Triso 2

3. Jurbarko 3 - - 5 Hamlet, Nandu, Vanek 5

4. Kėdainių 2/1 1 Zentos 4 Ethos,Nawra, Trappe, Triso 5

5. Kretingos 3 2 Širvinta1 9 Granary, Trappe, Scrirocco, Triso 12

6. Mažeikių 2 - - 4 Koksa, Nawra, Ethos, Triso 4

7. Panevėžio 1/1 - - 3 Triso, Jarisa, Disket 3

8. Radviliškio 2 - - 2 Ethos, Triso 2

9. Raseinių 2 2 Zentos, Aron 5 Hewilla, Hamlet 7

10. Vilkaviškio 2 - - 3 Triso 3

11. Šakių 3 - - 6 Taifun, _arisa, Triso, Vanek 6

12. Ukmergės 2 - - 3 Hamlet, Koksa 3

Iš viso 28 8 4 skirtingos veislės 50 15 skirtingų veislių 58

14

Sandėliavimo eksperimentams buvo pasirinkta po 10 mėginių, kuriuose aptiktos mikotoksinų DON, ZEA, T2/HT2 skirtingos

koncentracijos dažniausiai viršijančios leistinas ribas. Mėginiai laikyti mėginių saugykloje, kurioje temperatūra buvo apie 14-180

C, o

drėgnis apie 60-70 %. Tyrimams pasirinkti mėginiai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Sandėliavimo tyrimams atrinkti 2013 m. mėginiai su skirtingomis DON, ZEA, T2/HT2 koncentracijomis

Mikotoksinai Atrinkti mėginiai pagal 2013 m. analizes

DON 7 25 32 41 42 11 39 29 62 46

ZEA 7 25 32 40 41 77 78 29 62 30

T2/HT2 7 32 40 41 77 78 11 21 30 42

Buvo paimti 4 sandėliuotų grūdų mėginiai iš ūkininkų, kurių mėginiai buvo ištirti po derliaus nuėmimo ir aptiktos didesnės mikotoksinų

koncentracijos.

Grūdų mėginiai buvo sandėliuoti aruoduose ir vienas po išdžiovinimo laikytas didmaišyje. Visi sandėliuoti mėginiai surinkti kovo 24 d.

Sandėliavimo patalpų temperatūra ir drėgnis priklausė nuo nuo meteorologinių sąlygų sezono metu.

15

Žieminiai kviečiai, 2012

Vasariniai kviečiai,2012

7 paveikslas. Vasarinių ir žieminių kviečių 2012 m. pasėlių plotų pasiskirstymas Lietuvos

teritorijoje.

VĮ Registrų centro duomenys, 2012 m.

16

Fuzariozės vertinimo metodika

Vasariniuose ir žieminiuose kviečiuose pieninės brandos pabaigoje (BBCH 77) buvo atliktas

vizualus varpų fuzariozės vertinimas naudojantis Engle ir kitų (2003) aprašyta skale (8 pav.).

Laukelyje apžiūrėta po 50 varpų fuzariozės pažeidimo intensyvumui įvertinti (Hollingsworth et

al., 2006).

8 paveikslas. Varpų fuzariozės vertinimo skalė

Fusarium genties grybų tyrimams vasarinių ir žieminių kviečių 0,5-1,0 kg ėminiai buvo

imami po derliaus nuėmimo. Grūdų mikologiniai tyrimai atlikti vadovaujantis Leslie, Summerell

(2006) aprašytais metodais.

Fusarium infekcijos lygis grūduose. Vertintos ant dezinfekuotų grūdų susiformavusias

Fusarium grybų kolonijas. Nustatytas Fusarium grybų pažeistų grūdų procentas ir identifikuotos

rūšys.

Analizės eiga: Sterili bulvių dekstrozės agaro (BDA) terpė su Tritono-X priedu (0,8 ml-1

)

išpilstyta į sterilias Petri lėkšteles. Grūdai 5 min. dezinfekuoti NaOCl tirpale, atitinkančiame

17

laisvo chloro 1 proc. koncentraciją; 3 kartus skalauti steriliame vandenyje; nusausinti ant

sterilaus filtrinio popieriaus ir išdėlioti Petri lėkštelėse (po 10 grūdų kiekvienoje) ant terpės

paviršiaus (9 pav.). Tirta po 120 grūdų iš kiekvieno mėginio. Mikologinė analizė atlikta po 7-14

parų inkubavimo termostate 25±2C temperatūroje. Fusarium rūšys identifikuotos remiantis

Nelson ir kt. (1983) ir Leslie, Summerell (2006) apibūdintojais pagal _ustyklę_ kolonijų bei

mikroskopinius konidijų morfologinius požymius būdingus kiekvienai rūšiai. Grybų izoliatai,

kurie turėjo visus Fusarium genčiai būdingus kolonijų požymius, bet nesuformavo tipinių

atskirai rūšiai makrokonidijų, priskirti prie Fusarium spp.

9 paveikslas. Grūdų užsiteršimo Fusarium genties grybais įvertinimas

Varpų fuzariozės išplitimo vertinimas pieninės brandos tarpsniu: vertintų pasėlių

skaičius (n), fuzariozės pažeistų varpų skaičius (%), standartinis nuokrypis nuo vidurkio (Sd),

didžiausia (max) ir mažiausia (min) vertės imtyje ir variacijos koeficientas.

Varpų fuzariozės intensyvumo vertinimas pieninės brandos tarpsniu: vertintų pasėlių

skaičius (n), fuzariozės pažeistų varpų plotas (%), standartinis nuokrypis nuo vidurkio (Sd),

didžiausia (max) ir mažiausia (min) vertės imtyje ir variacijos koeficientas.

Fusarium spp. infekcijos vertinimas vasarinių ir žieminių kviečių grūduose po derliaus

nuėmimo: tirtų mėginių skaičius (n), Fusarium grybų pažeistų grūdų skaičius (%), standartinis

nuokrypis nuo vidurkio (Sd), didžiausia (max) ir mažiausia (min) vertės imtyje ir variacijos

koeficientas.

18

Fusarium infekcijos lygio įvertinimas grūduose vizualiu būdu. Vizualiai nustatas

susiraukšlėjusių (fuzariozės pažeistų) grūdų kiekis mėginyje. Šis metodas taikomas superkant

grūdus iš augintojų, remiantis standartu: LST EN 15587 Grūdai ir jų produktai. Priemaišų

nustatymas minkštuosiuose kviečiuose (Triticum aestivum L.), kietuosiuose kviečiuose (Triticum

durum Desf.), rugiuose (Secale cereale L.) ir pašariniuose miežiuose (Hordeum vulgare L.).

Analizės eiga: Tiriamoji ėminio dalis (250 g) sijojama 30 s per dviejų sietų komplektą:

viršuje – su 3,5 mm pločio akutėmis, o apačioje – su 1,0 mm pločio akutėmis. Iš nuosijų, likusių

ant 1,0 mm pailgų akučių sieto, išrenkami akmenėliai, purvo rutuliukai, šiaudai, pelai, skalsės ir

panašios priemaišos. Iš išsijoto tiriamojo ėminio dalytuvu arba kūgio-kvadrato būdu, t.y. LST

ISO 13690 aprašytu būdu, imama nuo 50 g iki 100 g tiriamoji ėminio dalis, kuri pasveriama 0,01

g tikslumu, Išrenkami fuzariozės pažeisti grūdai, kurie taip pat pasveriami 0,01 g tikslumu.

Apskaičiuotas fuzariozės pažeistų grūdų kiekis procentais.

Mikotoksinų nustatymas grūdų mėginiuose

Mikotoksinai grūduose buvo nustatyti ELISA (imunofermentiniu) metodu,

naudojant NEOGEN diagnostinius mikotoksinų nustatymo testus Veratox.

DON nustatyti naudoti standartiniai tirpalai, kurių koncentracijos: 0; 250; 500; 1000; 2000 µg

kg-1

(ppb). Remiantis šiais standartiniais tirpalais nustatytas mikotoksinų kiekis tiriamuose

mėginiuose.

Darbo eiga: 10 gr. sumalto mėginio užpilama 100 ml distiliuoto H2O ir 15 min. maišoma,

naudojant didelio greičio purtyklę. Filtruojama pro Watman # 1 filtrą. Į testo sumaišymo

juosteles supilstomas konjugatas po 100 µl. Supilstomi kontrolės ir mėginių ekstraktai po 100µl.

Po 100µl gauto tirpalo perkeliama į juosteles su antikūnais ir inkubuojama 5 min. Atliekama

plovimo procedūra su distiliuotu vandeniu. Supilstomas substratas po 100µl vėl inkubuojama 5

minutes. Sulašinamas Red-stop tirpalas, kuris sustabdo imunofermentinę reakciją.

Imunofermentinių reakcijų juostelių optinio tankio nuskaitymui buvo pritaikytas

programuojamas daugiakanalis fotometras Multiskan MS su 650 nm bangos ilgio šviesos filtru.

Zearalenonui (ZEA) Imunofermentinio testo atlikimo procedūra Veratox zearalenonui.

Standartiniai tirpalai, kurių koncentracijos: 0, 25, 75, 150, 500 µg kg-1

(ppb). Remiantis šiais

kontroliniais mėginiais nustatomas mikotoksinų kiekis tiriamuose mėginiuose.

Darbo eiga: 5 gr. mėginio užpilama 25 ml 70% metanolu ir 3 min. maišoma, naudojant didelio

greičio purtyklę. Filtruojama pro Watman # 1 filtrą. Gautą ekstraktą 1:5 skiedžiama distiliuotu

vandeniu. Į testo sumaišymo juosteles supilstomas konjugatas po 100 µl. Supilstomi kontrolės ir

mėginių ekstraktai po 100µl. Po 100µl gauto tirpalo perkeliama į juosteles su antikūnais ir

inkubuojama 5 min. Atliekama plovimo procedūra su distiliuotu vandeniu. Supilstomas

19

substratas po 100µl vėl inkubuojama 5 minutes. Sulašinamas Red-stop tirpalas, kuris sustabdo

imunofermentinę reakciją. Rezultatų nuskaitymas su fotometru Multiskan MS naudojant šviesos

filtrą 650 nm. Rezultatų apdorojimui naudota kompiuterinė programa Ascent Software.

T2/HT2 analizės atliekamos ta pačia tvarka paip ir ZEA.

Vertindami gautus tyrimo duomenis maisto ir pašarų saugos atžvilgiu, apibrėžtus ES

komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 ir Komisijos rekomendacija 2006/ 576/EB. Europos

Sąjungos Komisijos dokumentai nurodyti 4 lentelėje.

4 lentelė. Reglamentuojami DON, ZEA ir T2/HT2 kiekiai grūduose ir jų produktuose pagal ES

Komisijos reikalavimus

ES reglamentas/

rekomendacija

Produktas

Didžiausios

leistinos vertės µg kg-1

(ppb)

kai drėgnis 12%

Komisijos reglamentas

(EB) Nr.1881/2006

Deoksinivalenoliui

(DON)

Neperdirbti grūdai (išskyrus kietuosius

kviečius, avižas ir kukurūzus)

Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti

(miltai, sėlenos, gemalai)

Duona, pyragaičiai, sausainiai, javainiai

Kūdikiams skirti grūdiniai maisto produktai

1 250

750

500

200

Komisijos reglamentas

(EB) Nr.1881/2006

Zearalenonui

(ZEA)

Neperdirbti grūdai (išskyrus kietuosius

kviečius, avižas ir kukurūzus)

Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti

(miltai, sėlenos, gemalai)

Duona, pyragaičiai, sausainiai, javainiai

Kūdikiams skirti grūdiniai maisto produktai

100

75

50

20

Pasaulinių mokslinių

tyrimų duomenimis

T2 - HT2 toksinui

Grūdai ir jų produktai 100

5 lentelė. Rekomenduojami Fusarium mikotoksinų kiekiai pašaruose pagal 2006/576/EB

20

Meteorologinės sąlygos vasarinių ir žieminių javų žydėjimo, brendimo ir derliaus nuėmimo

metu (duomenys pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologinius

biuletenius)

Tamsesnės vietos žemėlapyje atspindi didesnę temperatūrą ir kritulių kiekį birželio mėnesį.

10 paveikslas. 2013-2014 m. birželio mėn. meteorologiniai duomenys pagal Lietuvos

hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologinius biuletenius Nr. 6/924 ir

Nr. 6/936 (žieminių ir vasarinių kviečių žydėjimo laikotarpis 2-3 dekados)

21

Tamsesnės vietos žemėlapyje atspindi didesnę temperatūrą ir kritulių kiekį liepos mėnesį.

11 paveikslas. 2013-2014 m. liepos mėn. meteorologiniai duomenys pagal Lietuvos

hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologinį biuletenį Nr. 7/925 ir Nr.

7/937 (žieminių ir vasarinių kviečių grūdų brandos laikotarpis (2-3 dekados)

22

Tamsesnės vietos žemėlapyje atspindi didesnę temperatūrą ir kritulių kiekį rugpjūčio mėnesį.

12 paveikslas. 2013-2014 m. rugpjūčio mėn. meteorologiniai duomenys (pagal Lietuvos

hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologinį biuletenį Nr. 8/926) ir Nr.

8/938 (žieminių ir vasarinių kviečių grūdų derliaus nuėmimo laikotarpis (1-2 dekados)

23

TYRIMŲ REZULTATAI

Bendra informacija apie monitoringe dalyvavusių ūkininkų ir ŽŪB laikymąsi geros žemės

ūkio praktikos

Sėjomaina

Atsižvelgiant į ES Komisijos rekomendaciją „Dėl grūduose ir grūdų produktuose

esančių Fusarium toksinų prevencijos ir jų koncentracijos mažinimo“ (2006/583/EB) skaitoma,

kad sėjomaina yra veiksmingas būdas sumažinti užterštumo riziką, priklausomai nuo auginamos

augalų rūšies.

Atlikus apklausą ir suvedus duomenis išryškėjo, kad populiariausias augalas

sėjomainoje tiek 2013, tiek 2014 m. buvo žieminiai ir vasariniai rapsai, kurie sudarė 31-32 %

(13 pav.). Tačiau nemaža dalis augintojų žieminius ir vasarinius kviečius sėjo po kviečių (23 % -

2013 m. ir 35% - 2014 m.), po kitų javų (21 %2013 m. ir 9 % 2014 m.) bei po kukurūzų (5 %

2013 m. ir 2 % 2014 m.). Vadinasi, apie 47 % augintojų nesilaikė sėjomainos reikalavimų. Tik

nedidelė dalis kviečius augino po pūdymo, bulvių ir kitų augalų.

5

2321

32

12

53 3

2

35

9

31

9

0

7 7

0

5

10

15

20

25

30

35

40

po kukurūzų po kviečų po kt. javų po rapsų po runkelių po pūdymo po bulvių po kt. augalų

pro

cen

tai

2013 2014

13 paveikslas. Sėjomainos taikymas (apklausos rezultatai n=78, 2013 m. ir n=55, 2014 m.)

Augalų apsaugos priemonių ir tręšimo taikymas

85- 95 % augintojų atitinkamai 2013 m. ir 2014 m. naudojo augalų apsaugos

priemones, kad išvengti pasėlių ligotumo, tačiau ne visi purškė vienodai. Vienų pasėliai buvo

nupurkšti 3 kartus, kitų tik kartą. 93% naudojo beicuotą sėklą ir 94 % tręšė pasėlius (14 pav).

Nenaudojantys beicų ir trąšų buvo ekologiniai ūkiai. 2014 m. monitoringui surinkti mėginiai

buvo iš tausojančių ir intensyvių ūkių.

24

85

95

15

5

93100

7

94100

6

0

20

40

60

80

100

120

2013 2014

pro

cen

tai

Naudoti fungicidai Nenaudoti fungicidai Beicuota sėkla Nebeicuota sėkla Tręšta Netręšta

14 paveikslas. Augalų apsaugos priemonių ir tręšimo taikymas

(apklausos rezultatai n=78, 2013 m. ir n=55, 2014 m.)

Žemės dirbimas

Populiariausias žemės dirbimo būdas tarp kviečių augintojų 2013 – 2014 m. buvo

tradicinis. Jį taikė 68-74 % augintojų. Seklų, gilų ir beariminį žemės dirbimo būdus naudojo tik

pavieniai kviečių augintojai (15 pav).

20

74

52

10

68

1014

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Seklus Tradicinis Gilus beariminis

pro

cen

tai

2013 2014

15 paveikslas. Žemės dirbimo taikymas (apklausos rezultatai n=78, 2013 m. ir n=55, 2014 m.)

25

Sėklos naudojimas

2013 m. apklausos rezultatai parodė, kad 53 % pirko sėklą, o 47 % naudojo savo

ūkyje išaugintą sėklą (16 pav.). 2014 m. 79 % monitoringe dalyvavusių augintojų naudojo savo

sėklą ir tik 21 % pirko.

53

21

47

79

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2013 2014

pro

cen

tai

pirkta sėkla sava sėkla

16 paveikslas. Pirktos ar savos sėklos naudojimas (apklausos rezultatai n=78, 2013 m. ir n=55,

2014 m.)

Fusarium genties grybų tyrimai vasarinių ir žieminių kviečių pasėliuose 2013 - 2014 m.

Varpų fuzariozės išplitimas vasariniuose kviečiuose. Varpų fuzariozė vertinta

pieninės brandos tarpsniu: 2013 metais 56-iuose vasarinių kviečių pasėliuose, 2014 m. – 38-

iuose. Vidutiniais duomenimis abejais tyrimų metais liga buvo išplitusi panašiai. 2013 m.

fuzariozė pažeidė 32,9 vasarinių kviečių varpų, o 2014 m. – 36,3 (6 lentelė). Ligos

intensyvumas 2013 m. buvo vidutiniškai 4,3, 2014 m. – 2,2. Tačiau ligos išplitimo ir

intesyvumo intervalas 2013 m. buvo pastebimai didesnis nei 2014 m.: 2013 m. skirtinguose

pasėliuose fuzariozės išplitimas kito nuo 2,0 iki 95,0 , ligos intensyvumas nuo 0 iki 32,4,

tuo tarpu 2014 m. išplitimas kito nuo 13,0 iki 72,5 , intensyvumas nuo 0,0 iki 8,9.

6 lentelė. Varpų fuzariozės išplitimas ir intensyvumas, % vasariniuose kviečiuose pieninės

brandos tarpsniu Lietuvoje. Vidutiniai 2013 ir 2014 metų duomenys.

Tyrimo

metai

Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

išplitimas,

%

Sd* Min Max Fuzariozės

intensyvumas, % Sd Min Max

2013 56 32,9 21,7 2,0 95,0 4,3 4,2 0 32,4

2014 38 36,3 11,5 13,0 72,5 2,2 1,5 0,2 8,9 Sd* - standartinis nuokrypis nuo vidurkio, didžiausia (max) ir mažiausia (min) vertės imtyje.

26

2013 metais varpų fuzariozė vertinta vienuolikoje Lietuvos rajonų: Anykščių

(n=11), Jurbarko (n=2), Kėdainių (n=4), Kretingos (n=7), Mažeikių (n=5), Panevėžio (n=6),

Radviliškio (n=4), Raseinių (n=4), Šakių (n=5), Ukmergės (n=5) ir Vilkaviškio (n=3); 2014 m. –

dvylikoje: Alytaus(n=1) Anykščių (n=1), Jurbarko (n=5), Kėdainių (n=2), Kretingos (n=5),

Mažeikių (n=3), Panevėžio (n=4), Radviliškio (n=1), Raseinių (n=5), Šakių (n=6), Ukmergės

(n=2) ir Vilkaviškio (n=3) (1 lentelė).

2013 metais skirtinguose rajonuose fuzariozė pažeidė vidutiniškai nuo 3,4% iki

80,3% vasarinių kviečių varpų, ligos intensyvumas kito vidutiniškai nuo 0,7% iki 12,7% (7-8

lentelės). Ligos išplitimas ir intensyvumas labai priklausė nuo vietovės: gausiausiai liga išplito

Šakių ir Vilkaviškio rajonuose, mažiausiai – Kretingos ir Mažeikių. Tuo tarpu 2014 m. ligos

išplitimas ir intensyvumas tarp rajonų skryrėsi mažiau: fuzariozė vidutiniškai pažeidė nuo 31,0%

(Vilkaviškio r.) iki 60,0% (Radviliškio r.) varpų, o ligos intensyvumas kito nuo tik 0,4% iki

4,6%.

2013 metais taip pat pastebėta, kad varpų fuzariozės išplitimas labai įvairavo tarp

pasėlių tame pačiame rajone. Ypač dideli skirtumai nustatyti Panevėžio (nuo 3,0% iki 68.5%),

Anykščių (nuo 7,0% iki 68,5%), Radviliškio (nuo 11,5% iki 65.5%) ir Ukmergės (nuo 12,5% iki

62,0%) rajonuose (7 lentelė). Mažiausi skirtumai tarp pasėlių buvo nustatyti Mažeikių rajone

(nuo 2,0% iki 6,0%). 2014 m. tik nedaugelyje rajonų pastebėti dideli skirtumai tarp pasėlių

rajono ribose. Didžiausi skirtumai nustatyti Ukmergės (nuo 13,0% iki 72,5%), Kėdainių (nuo

23,5% iki 72,5%) ir Kretingos (nuo 13,5% iki 51,7%) rajonuose.

Ligos intensyvumas 2013 metais taip pat priklausė nuo konkretaus pasėlio (8 lentelė).

Labiausiai kito Šakių (nuo 3,4% iki 32,4%) ir Jurbarko (nuo 0,9% iki 22,5%), mažiau, kaip ir

pažeistų varpų skaičius, Mažeikių, Raseinių ir Kretingos rajonuose. 2014 m. ligos intensyvumas,

kaip ir išplitimas, labiausiai kito Ukmergės (nuo 0,2% iki 8,3%) ir Kėdainių (nuo 0,4% iki 8,9%)

rajonuose.

Literatūroje nurodoma, kad meteorologinės sąlygos, ypač krituliai javų žydėjimo ir

brandos metu, yra pagrindinis veiksnys lemiantis varpų fuzariozės sukėlėjų išplitimą (Doohan ir

kt., 2003; Ramizer ir kt., 2006). Lietuva pasižymi labai nevienodu teritoriniu kritulių

pasiskirstymu, tai įtakoja ir varpų fuzariozės išplitimo netolygumą konrečiose vietovėse. 2013

metais vasarinių kviečių žydėjimo metu (birželio antra pusė, liepos pradžia) Šakių ir Vilkaviškio

rajonuose palijo gausiau nei vidurio Lietuvos ar kituose rajonuose. 2014 m. kritulių šiuo

laikotarpiu daugiausiai iškrito Ukmergės, Marijampolės, Kauno apskrityse. Atitinkamai tai lėmė

intensyvesnį varpų fuzarioszės išplitimą būtent šiuose rajonuose ir apskrityse.

27

7 lentelė. Varpų fuzariozės išplitimas skirtinguose Lietuvos rajonuose: vertintų vasarinių kviečių

pasėlių skaičius (n), fuzariozės pažeistų varpų skaičius, pieninės brandos tarpsniu (%),

standartinis nuokrypis nuo vidurkio (Sd), didžiausia (max) ir mažiausia (min) vertės imtyje.

Rajonas 2013 m. 2014 m.

n fuzariozės

išplitimas, %

Sd Min Max n fuzariozės

išplitimas, %

Sd Min Max

Alytaus 0 1 31,5 0 31,5 31,5

Anykščių 11 25,5 17,7 7,0 68,5 1 27,0 0 27,0 27,0

Jurbarko 2 47,0 27,6 27,5 66,5 5 31,6 2,7 28,0 35,0

Kėdainių 4 46,7 15,3 29,2 63,5 2 48,0 24,5 23,5 72,5

Kretingos 7 8,1 5,0 2,0 16,0 5 31,5 10,0 13,5 51,7

Mažeikių 5 3,4 1,6 2,0 6,0 3 28,7 7,2 18,0 39,5

Panevėžio 6 36,1 26,3 3,0 68,5 4 36,3 17,3 18,0 60,5

Radviliškio 4 37,6 21,9 11,5 65,0 1 60,0 0 60,0 60,0

Raseinių 4 27,1 12,3 13,0 42,0 5 31,2 5,0 19,5 38,5

Šakių 5 80,3 16,0 55,0 95,0 6 47,1 6,6 37,5 56,0

Ukmergės 5 31,3 20,5 12,5 62,0 2 42,8 29,8 13,0 72,5

Vilkaviškio 3 57,3 8,6 50,5 67,0 3 31,0 5,3 23,0 38,5

8 lentelė. Varpų fuzariozės intensyvumas skirtinguose Lietuvos rajonuose: vertintų vasarinių

kviečių pasėlių skaičius (n), fuzariozės pažeistų varpų plotas, pieninės brandos tarpsniu (%),

standartinis nuokrypis nuo vidurkio (Sd), didžiausia (max) ir mažiausia (min) vertės imtyje.

Rajonas 2013 m. 2014 m.

n fuzariozės

intensyvumas,

%

Sd Min Max n fuzariozės

intensyvumas,

%

Sd Min Max

Alytaus 0 1 1,6 0 1,6 1,6

Anykščių 11 2,3 2,4 7,0 0,1 1 0,4 0 0,4 0,4

Jurbarko 2 11,7 15,2 22,5 0,9 5 1,4 0,3 0,7 1,9

Kėdainių 4 3,3 5,0 10,8 0,3 2 4,6 4,2 0,4 8,9

Kretingos 7 1,8 1,2 3,9 0,3 5 0,7 0,2 0,2 0,9

Mažeikių 5 0,7 1,2 2,8 0,0 3 1,6 1,4 0,4 3,7

Panevėžio 6 4,6 3,0 9,5 0,6 4 3,8 1,8 0,3 5,2

Radviliškio 4 8,8 8,7 21,7 2,3 1 2,9 0 2,9 2,9

Raseinių 4 0,8 0,4 1,1 0,3 5 1,2 0,4 0,4 1,6

Šakių 5 12,7 11,7 32,4 3,4 6 2,7 0,6 1,9 4,2

Ukmergės 5 4,7 9,1 20,9 0,3 2 4,3 4,1 0,2 8,3

Vilkaviškio 3 3,9 2,6 7,0 2,2 3 2,6 1,2 1,2 4,4

Fusarium grybų rūšinė sudėtis fuzariozės pažeistose vasarinių kviečių varpose.

Vasarinių kviečių pieninės brandos tarpsniu vertinant fuzariozės išplitimą ir intensyvumą 41

pasėlyje buvo surinkti varpų ėminiai (po 15-20 varpų iš pasėlio) su fuzariozės pažeidimais iš

kurių išskirtos 388 grynos Fusarium kultūros. Identifikavus grybus nustatyta, kad pažeistose

varpose vyravo F. graminearum (aptikimo dažnis 59,8%), F. culmorum (aptikimo dažnis 8,5%)

ir F. avenaceum (aptikimo dažnis 6,2%) rūšių grybai (17 pav.).

28

59,8

8,5

3,1

4,4

6,2

2,3

15,7

F. graminearum

F. culmorum

F. poae

F. sporotrichioides

F. avenaceum

F. equisety

Kiti Fusarium

17 paveikslas. Fusarium grybų rūšinė sudėtis fuzariozės pažeistose vasarinių kviečių varpose

pieninės brandos metu.

Fusarium grybų infekcijos tyrimai vasarinių ir žieminių kviečių grūduose. Po

derliaus nuėmimo Fusarium genties grybų pažeistų grūdų skaičius įvertintas vizualiai ir

agarizuotų terpių metodu 110-yje vasarinių kviečių (60 mėginių 2013 m. ir 50 - 2014 m.) ir 36-

uose žieminių kviečių (28 mėginiai 2013 m. ir 8 - 2014 m.) mėginiuose (1-2 lentelės).

Vidutiniais Lietuvos duomenimis, vizualiai pastebimų Fusarium grybų pažeistų

grūdų 2013 m. vasariniuose kviečiuose buvo 1,1%, žieminiuose 0,3%; 2014 m. vasariniuose -

0,8%, žieminiuose – 0,8% (9 lentelė). 2013 m. 36,7%, o 2014 m. 32,0% vasarinių kviečių

mėginių buvo pažeisti Fusarium genties grybų daugiau nei leistina riba superkant grūdus

(≥1,0%), 2014 m. su tokiais pažeidimais aptikta ir žieminių kviečių grūdų mėginių. Šie

rezultatai rodo, kad Fusarium infekcijos problema kviečiuose, neatmestina ir kitų javų grūduose,

tebėra reikalaujanti dėmesio.

9 lentelė. Vidutinis vizualiai matomų Fusarium spp. pažeistų vasarinių ir žieminių kviečių grūdų

skaičius (%) po derliaus nuėmimo Lietuvoje, 2013 ir 2014 metais.

Tyrimo

metai

Vasariniai kviečiai Žieminiai kviečiai

Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd* Min Max Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max

2013 60 (22)** 1,1 1,3 0,0 6,0 28 (0) 0,3 0,3 0,02 0,9

2014 50 (16) 0,8 0,4 0,2 2,4 8 (3) 0,8 0,3 0,2 1,5 Sd* - standartinis nuokrypis nuo vidurkio, didžiausia (max) ir mažiausia (min) vertės imtyje.

** - skliaustuose nurodytas mėginių skaičius, kuriuose vizualiai matomų Fusarium spp. pažeistų grūdų skaičius ≥

1,0%

Analizuojant situaciją atskiruose rajonuose pastebėta, kad 2013 m. devyniuose iš

penkiolikos rajonų (60,0% nuo visų tirtų rajonų) grūdų su vizualiai matomais fuzariozės

29

pažeidimais aptikta nuo 1,0% iki 3,1% (10 lentelė). 2014 metais situacija kiek geresnė: aiškiai

ligos pažeitų grūdų aptikta nuo 1,0% iki 1,5% ir tik keturiuose iš dvylikos rajonų (apie 30,0%

nuo visų tirtų rajonų). Daugiausiai fuzariozės pažeistų vasarinių kviečių grūdų aptikta centrinėje

Lietuvos dalyje išsidėsčiusių rajonų pasėliuose - Kėdainių, Panevėžio Ukmergės rajonuose

abejais tyrimų metais vidutiniai duomenys siekė ar viršijo 1,0% ribą.

Žieminių kviečių grūduose vizualiai matomų Fusarium grybų pažeistų grūdų

daugelyje rajonų aptikta nedaug (nuo 0,1% iki 0,5%), tačiau Anykščių ir Raseinių rajonuose

abejais tyrimų metais pažeistų grūdų procentas buvo artimas vienetui: 0,8% - 2013 m., 1,0% -

1,1% - 2014 m. (11 lentelė).

10 lentelė. Vidutinis vizualiai matomų Fusarium spp. pažeistų vasarinių kviečių grūdų skaičius

(%) po derliaus nuėmimo atskiruose Lietuvos rajonuose, 2013 ir 2014 metais.

Rajonas 2013 m. 2014 m.

Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max

Alytaus - - - - - 2 0,5 0,1 0,4 0,6

Anykščių 6 1,0 0,8 0,4 2,5 3 0,8 0,3 0,4 1,4

Jurbarko 5 3,1 2,7 0,0 6,0 5 0,4 0,1 0,3 0,5

Kauno 1 0,0 0,0 0,0 0,0 - - - - -

Kėdainių 5 1,2 1,3 0,1 2,9 4 1,5 0,4 0,8 2,1

Klaipėda 1 0,1 0,0 0,1 0,1 - - - - -

Kretingos 7 0,2 0,2 0,1 0,6 10 1,0 0,3 0,3 1,6

Mažeikių 5 0,2 0,2 0,0 0,4 4 0,6 0,1 0,4 0,7

Pagėgių 2 0,5 0,7 0,0 1,0 - - - - -

Panevėžio 5 1,5 1,2 0,4 3,4 3 1,0 0,1 0,9 1,2

Radviliškio 4 1,2 0,3 0,8 1,6 2 0,8 0,3 0,5 1,1

Raseinių 4 1,2 1,3 0,4 3,2 5 0,9 0,6 0,2 2,4

Rokiškio 1 2,9 0,0 2,9 2,9 - - - - -

Šakių 5 1,5 1,5 0,6 4,2 6 0,5 0,2 0,2 0,8

Ukmergės 6 1,1 0,7 0,4 2,2 3 1,1 0,1 0,9 1,3

Vilkaviškio 3 0,6 0,1 0,5 0,6 3 0,7 0,2 0,4 0,9

11 lentelė. Vidutinis vizualiai matomų Fusarium spp. pažeistų žieminių kviečių grūdų skaičius

(%) po derliaus nuėmimo atskiruose Lietuvos rajonuose, 2013 ir 2014 metais.

Rajonas 2013 m. 2014 m.

Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max

Anykščių 4 0,8 0,1 0,7 0,9 3 1,0 0,1 0,8 1,2

Biržų 2 0,1 0,1 0,01 0,1 - - - - -

Kauno 1 0,1 0,0 0,1 0,1 - - - - -

Kėdainių 4 0,3 0,2 0,1 0,5 1 0,5 0,0 0,5 0,5

Kretingos - - - - - 2 0,4 0,2 0,2 0,6

Marijampolės 6 0,4 0,2 0,2 0,6 - - - - -

Raseinių 1 0,8 0,0 0,8 0,8 2 1,1 0,4 0,7 1,5

Pagėgių 3 0,1 0,05 0,05 0,1 - - - - -

Rokiškio 1 0,5 0,0 0,5 0,5 - - - - -

Telšių 5 0,1 0,1 0,0 0,2 - - - - -

Vilkaviškio 1 0,3 0,0 0,3 0,3 - - - - -

30

Vertinat Fusarium infekciją agarizuotų terpių metodu nustatyta, kad 2013 metais

vidutiniškai Lietuvoje šie grybai pažeidė 52,3% vasarinių ir 19,1% žieminių kviečių grūdų; 2014

m. atitinkamai 45,4% ir 15,2% (12 lentelė). Duomenys rodo, kad abejais tyrimų metais Fusarium

grybų infekcija žieminių kviečių gūduose buvo mažesnė nei vasariniuose; 2013 m. Fusarium

grybų infekcijos lygis tiek vasarinių, tiek žieminių kviečių grūduose buvo truputį didesnis nei

2014 m.

12 lentelė. Fusarium spp. pažeistų vasarinių ir žieminių kviečių grūdų skaičius (%) po derliaus

nuėmimo Lietuvoje, 2013 ir 2014 metais. Įvertinta agarizuotų terpių metodu.

Tyrimo

metai

Vasariniai kviečiai Žieminiai kviečiai

Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max

2013 60 52,3 22,0 7,5 96,7 28 19,1 15,2 1,6 60,0

2014 50 45,4 22,6 2,5 100,0 8 15,2 6,6 6,7 39,2

Agarizuotų terpių metodu nustatytas ne tik aiškiai matomų, bet ir vizualiai

nepatebimų Fusarium grybų pažeistų grūdų skaičius parodė, kad abejais metodais gauti

duomenys atspinti panašią situaciją tiek Lietuvoje, tiek atskiruose rajonuose. 13 lentelėje pateikti

duomenys rodo, kad abejais tyrimų metais Fusarium genties grybai vasarinių kviečių grūdus

labiausiai pažeidė Kėdainių, Radviliškio, Raseinių ir Šakių rajonuose.

Fusarium spp. pažeistų vasarinių kviečių grūdų kiekis, kaip ir varpų fuzariozės

išplitimas bei intensyvumas, labai įvairavo tarp mėginių kiekviename rajone. Didžiausia

duomenų variacija 2013 m. nustatyta Šakių (nuo 10,0% iki 96,7%), Kretingos (nuo 28,3% iki

79,2%) ir Pagėgių (nuo 15,8% iki 68,3%) rajonuose; 2014 m. - Panevėžio (nuo 11,2% iki

100,0%), Šakių (nuo 11,7% iki 91,7%) ir Kretingos rajonuose (nuo 2,5% iki 82,5%) (13 lentelė).

31

13 lentelė. Fusarium spp. pažeistų vasarinių kviečių grūdų skaičius (%) po derliaus nuėmimo

atskiruose Lietuvos rajonuose, 2013 ir 2014 metais. Įvertinta agarizuotų terpių metodu.

Rajonas 2013 m. 2014 m.

Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max

Alytaus - - - - - 2 24,2 6,7 17,5 30,8

Anykščių 6 43,5 20,8 13,3 65,8 3 33,3 8,9 22,5 46,7

Jurbarko 5 49,8 22,2 25,0 74,2 5 32,8 17,1 13,3 66,7

Kauno 1 36,6 0 36,6 36,6 - - - - -

Kėdainių 5 67,3 17,9 43,3 90,8 4 66,1 15,2 42,5 85,8

Klaipėda 1 40,8 0 40,8 40,8 - - - - -

Kretingos 7 60,2 22,5 28,3 87,5 10 39,2 31,7 2,5 82,5

Mažeikių 5 51,3 22,4 30,0 86,6 4 37,9 15,4 20,8 64,2

Pagėgių 2 42,1 37,1 15,8 68,3 - - - - -

Panevėžio 5 50,0 9,4 34,2 58,3 3 64,7 23,5 11,2 100,0

Radviliškio 4 74,0 12,3 60,0 86,6 2 34,6 12,1 22,5 46,7

Raseinių 4 70,2 14,3 52,5 85,8 5 62,3 15,5 43,3 90,0

Rokiškio 1 50,0 0 50,0 50,0 - - - - -

Šakių 5 53,0 37,0 10,0 96,7 6 41,4 26,3 11,7 91,7

Ukmergės 6 32,2 13,8 7,5 45,0 3 31,7 20,6 15,0 62,5

Vilkaviškio 3 39,4 12,7 25,8 50,8 3 27,0 16,5 11,7 51,7

Žieminių kviečių grūdai atskiruose rajonuose 2013 m. buvo pažeisti nuo 6,9%

Pagėgių sav. iki 52,5% Kauno rajone (14 lentelė), 2014 m. panašiai visuose tirtuose rajonuose

(nuo 10,9% iki 21,7%). Smarkiausiai Fusarium grybų pažeisti grūdų mėginiai abejais metais

aptikti Anykščių rajone: 60,0% - 2013 m. ir 39,2% - 2014 m. Ankstesnių metų tyrimais žieminiai

javai dažniausiai buvo mažiau pažeisti Fusarium grybų nei vasariniai, tačiau taip pat buvo

aptinkama pavienių atvejų, kai atskirų mėginių užsikrėtimas prilygo ar net viršijo vasarinių javų

grūdų užsikrėtimą. Fusarium grybų pažeistų žieminių kviečių grūdų kiekis įvairavo tarp mėginių

kiekviename rajone, tačiau šie skirtumai buvo kiek mažesni nei vasarinių kviečių. Didžiausia

duomenų variacija - nuo 14,2% iki 60,0% nustatyta Anykščių rajone 2013 m. (14 lentelė).

32

14 lentelė. Fusarium spp. pažeistų žieminių kviečių grūdų skaičius (%) po derliaus nuėmimo

atskiruose Lietuvos rajonuose, 2013 ir 2014 metais. Įvertinta agarizuotų terpių metodu.

Rajonas 2013 m. 2014 m.

Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max Tirtų

mėginių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max

Anykščių 4 36,7 18,7 14,2 60,0 3 21,7 11,7 8,3 39,2

Biržų 2 16,7 18,9 3,3 30,0 - - - - -

Kauno 1 52,5 0,0 52,5 52,5 - - - - -

Kėdainių 4 21,6 12,6 11,7 40,0 1 11,7 0,0 11,7 11,7

Kretingos - - - - - 2 11,7 3,4 8,3 15,0

Marijampolės 6 8,2 5,0 1,7 15,0 - - - - -

Raseinių 1 18,3 0,0 18,3 18,3 2 10,9 4,2 6,7 15,0

Pagėgių 3 6,9 5,5 1,6 12,5 - - - - -

Rokiškio 1 7,5 0,0 7,5 7,5 - - - - -

Telšių 5 17,4 8,8 11,7 33,0 - - - - -

Vilkaviškio 1 33,3 0,0 33,3 33,3 - - - - -

Fusarium grybų rūšinės sudėties tyrimai vasarinių ir žieminių kviečių grūduose. 2013 –

2014 metais vasarinių kviečių grūdus Lietuvoje daugiausiai pažeidė F. avenaceum ir F.

graminearum rūšių grybai. Pirmais metais labiau išplito F. avenaceum (19,9%) antrais - F.

graminearum (15,9%), tačiau abi vyravo kitų Fusarium rūšių atžvilgiu (15 lentelė). Ankstesnių

tyrimų duomenimis, kai F. graminearum Lietuvoje užaugintuose grūduose buvo retai

identifikuojama, DON, nors ir nedideliais kiekiais, buvo aptinkama beveik visuose grūdų

mėginiuose (Mankevičienė ir kt. 2011), tai ir Europoje dažniausiai sutinkamas mikotoksinas javų

grūduose (Bottalico, Perrone, 2002). F. graminearum grybų pagausėjimas tiek Lietuvoje, tiek

kaimyninėse ir Skandinavijos šalyse lydimas ir mikotoksinų deoksinivalenolio (DON) bei

zearalenono (ZEA) koncentracijų padidėjimu grūduose, dažnai viršijančių ES reglamentuose

nustatytas leistinas ribas (Suproniene et al., 2012; Hofgaard et al., 2012; Parikka et al., 2012;

Mankevičienė ir kt. 2013).

Be paminėtų rūšių mažėjančia tvarka pagal vasarinių kviečių grūdų pažeidimo lygį

išsidėstė F. poae, F. sporotrichioides bei F. culmorum rūšys. F. tricinctum, F. equisety, F.

verticilioides, F. oxsysporum ir kt. rūšių grybai susumuoti į vieną grupę (Kitos rūšys), kadangi

buvo aptikti ypač retai. Fusarium graminearum, F. avenaceum ir F. culmorum rūšių grybai

įvardijami pagrindiniais varpų fuzariozės sukėlėjais Europoje, tačiau F. poae, F. tricinctum, F.

sporotrichioides, F. equiseti, F. langsethiae ir kt. taip pat patenka į ligos sukėlėjų kompleksą

(Bottalico, Perrone, 2002; Kosiak et al., 2003).

Žieminių kviečių grūdai abejais metais labiausiai buvo pažeisti F. avenaceum

rūšies grybų. F. graminerum infekcijos lygis tik pavieniuose mėginiuose siekė apie 10,0% (15

lentelė). Vidutiniai šios rūšies išplitimo duomenys buvo artimesni F. poae, F. sporotrichioides

išplitimui (apie 2,0-4,0%).

33

15 lentelė. Vidutinis Fusarium graminearum, F. culmorum, F. poae, F. sporotrichioides, F.

avenaceum, F. tricinctum, F. equisety ir kitų Fusarium rūšių pažeistų grūdų skaičius (%) po

derliaus nuėmimo Lietuvoje 2013 ir 2014 metais.

Fusarium rūšys 2013 2014

Vidut.

pažeitstų

grūdų, %

Sd Min Max Vidut.

pažeitstų

grūdų, %

Sd Min Max

Vasarinių kviečių grūdai (n = 110)

F. graminearum 15,0 10,2 0,0 51,6 15,9 15,1 0,0 95,0

F. culmorum 0,3 0,4 0,0 1,7 0,6 0,6 0,0 5,8

F. poae 4,6 4,1 0,0 25,8 12,2 11,4 0,0 79,2

F. sporotrichioides 3,8 2,3 0,0 10,0 5,4 4,8 0,0 42,5

F. avenaceum 19,9 9,7 0,0 60,0 10,7 8,1 0,8 50,0

F. tricinctum 0,1 0,1 0,0 1,7 0,7 1,1 0,0 12,5

F. equisety 0,0 0,0 0,0 0,8 0,0 0,1 0,0 0,8

Kitos rūšys 9,2 4,7 0,0 23,3 0,9 1,1 0,0 5,8

Žieminių kviečių grūdai (n = 36)

F. graminearum 2,9 2,1 0,0 12,5 3,1 2,6 0,0 8,3

F. culmorum 0,4 0,7 0,0 9,2 0,1 0,2 0,0 0,8

F. poae 4,2 2,5 0,0 13,3 3,4 3,5 0,0 14,2

F. sporotrichioides 2,0 2,3 0,0 12,5 1,0 1,1 0,0 3,3

F. avenaceum 9,3 8,6 0,0 60,7 6,4 4,2 1,7 19,2

F. tricinctum 0,0 0,0 0,0 0,0 0,4 0,5 0,0 1,7

Kitos rūšys 2,8 2,7 0,0 12,5 0,6 0,5 0,0 1,7

Atskiruose rajonuose situacija šiek tiek skyrėsi nuo vidutinių Lietuvos duomenų,

tačiau daugeliu atveju vasarinių kviečių grūduose vyravo F. avenaceum arba F. graminearum

(18-19 pav.) ir tik pavieniais atvejais F. sporotrichioides (Kretingos rajonas, 2014 m.) ar F. poae

(Alytaus, Mažeikių ir Vilkaviškio rajonai, 2014 m.) (19 pav.). Vidutiniais duomenimis 2013 m.

F. graminearum lyginat su kitomis Fusarium rūšimis buvo vyraujanti vasarinių kviečių grūduose

Jurbarko, Pagėgių, Raseinių, Rokiškio, Šakių ir Viklaviškio rajonuose; kituose rajonuose vyravo

F. avenaceum. F. graminearum skirtinguose rajonuose vidutiniškai pažeidė nuo 3% iki 28%

vasarinių kviečių grūdų (18 pav.). Šakių, Jurbarko, Raseinių ir Pagėgių rajonuose šio grybo

infekcija buvo didžiausia – grūdai pažeisti nuo 24% iki 28 %. Mažiausiai F. graminearum

pažeistų grūdų (3%) nustatyta Varėnos rajone. 2014 m. F. gramiearum ypač smarkiai išplito

vasarinių kviečių grūduose augintuose Panevėšio rajone (pažeidė vidutiniškai 45% grūdų), taip

pat vyravo Jurbarko, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Ukmergės rajonuose (pažeidė vidutiniškai nuo

15% iki 29% grūdų). Tuo tarpu F. avenaceum 2014 m. metais vyravo tik Anykščių rajone

užaugintuose vasarinių kviečių grūduose, taip pat buvo gana gausiai išplitusi Kėdainių rajono

grūduose.

Žieminių kviečių grūduose Fusarium rūšinė sudėtis atskiruose rajonuose mažai

tesiskyrė nuo Lietuvos vidutinių duomenų: 2013 m. F. avenaceum vyravo Anykščių, Kėdainių,

Raseinių, Telšių, Kauno, Biržų, 2014m. – Anykščių ir Kėdainių rajonuose (20-21 pav.).

34

F. graminerum abiem tyrimų metai nebuvo vyraujanti rūšis žieminių kviečių grūduose, šiek tiek

gausiau 2013 m. išplito Kauno rajone užaugintuose grūduose (12,5%), o 2014 m. Raseinių ir

Anykščių rajonuose, bet pažeidė tik apie 4-5% grūdų. F. poae 2013 m. vyravo Vikaviškio, o

2014 m. Kretingos rajonuose užaugintuose žieminių kviečių grūduose

0

10

20

30

40

Any

kščių

(6)*

Jurb

arko (5

)

Kau

no (1

)

Kėd

ainių

(5)

Klaipėd

os (1

)

Kre

tingo

s (7

)

Maž

eikių

(5)

Pag

ėgių (2

)

Pan

evėž

io (5

)

Radv

ilišk

io (4

)

Rase

inių (4

)

Roki

škio (1

)

Šak

ių (5

)

Ukm

ergės

(6)

Vilk

aviškio (3

)

F. graminearum F. culmorum F. poae F. sporotrichioides F. avenaceum Kiti Fusarium

18 paveikslas. Fusarium graminearum, F. culmorum, F. poae, F. sporotrichioides, F.

avenaceum ir kitos Fusarium infekcijos lygis % vasarinių kviečių grūduose po derliaus

nuėmimo, 2013 m.

0

10

20

30

40

50

Alyta

us (2

)*

Any

kščių

(3)

Jurb

arko (5

)

Kėd

ainių

(4)

Kre

tingo

s (1

0)

Maž

eikių

(4)

Pan

evėž

io (3

)

Radv

ilišk

io (2

)

Rase

inių (5

)

Šak

ių (6

)

Ukm

ergės

(3)

Vilk

aviškio (3

)

F. graminearum F. culmorum F. poae F. sporotrichioides F. avenaceum Kiti Fusarium

19 paveikslas. Fusarium graminearum, F. culmorum, F. poae, F. sporotrichioides, F.

avenaceum ir kitų Fusarium grybų infekcijos lygis % vasarinių kviečių grūduose po derliaus

nuėmimo, 2014 m.

35

0

10

20

30

Any

kščių

(4)*

Kėd

ainių

(4)

Vilk

aviškio (1

)

Rase

inių (1

)

Telšių (5

)

Kau

no (1

)

Birž

ų (2)

Pag

ėgių (3

)

Mar

ijam

polės (6

)

Roki

škio (1

)

F. graminearum F. culmorum F. poae F. sporotrichioides F. avenaceum Kiti Fusarium

20 paveikslas. Fusarium graminearum, F. culmorum, F. poae, F. sporotrichioides, F.

avenaceum ir kitų Fusarium grybų infekcijos lygis % žieminių kviečių grūduose po derliaus

nuėmimo, 2013 m.

0

2

4

6

8

10

Anykščių (3) Kėdainių (1) Kretingos (2) Raseinių (2)

F. graminearum F. culmorum F. poae F. sporotrichioides F. avenaceum F. tricinctum Kiti Fusarium

21 paveikslas. Fusarium graminearum, F. culmorum, F. poae, F. sporotrichioides, F.

avenaceum ir kitų Fusarium grybų infekcijos lygis % žieminių kviečių grūduose po derliaus

nuėmimo, 2014 m.

Pagrindiniai toksiškų junginių gamintojai Lietuvoje išaugintuose kviečių grūduose.

Siekiant identifikuoti pagrindinius mikotoksinų producentus atlikta koreliacinė regresinė analizė

tarp atskirų 2013 m. gautų Fusarium grybų vertinimo rodiklių: varpų fuzariozės išplitimo bei

intensyvumo, vizualiai matomos Fusarium spp. infekcijos, bendros Fusarium spp. infekcijos bei

atskirų Fusarium rūšių infekcijų ir mikotoksinų DON, ZEA bei T2 koncentracijų grūduose.

Tiesioginės priklausomybės tarp Fusarium grybų vertinimo rodiklių ir mikotoksinų ZEA bei T2

koncentracijų nustatyti nepavyko, nei vasariniuose nei žieminiuose kviečiuose. Tačiau tarp

minėtų rodiklių ir DON koncentacijų vasarinių kviečių grūduose aptikta tiesioginė

priklausomybė. Fuzariozės išplitimas ir intensyvumas, vizualiai matomų Fusarium spp. pažeistų

36

grūdų skaičius ir F. graminearum pažeistų grūdų skaičius koreliavo tarpusavyje ir taip pat

koreliavo su DON koncentracijomis (16 lentelė). Atlikta analizė rodo, kad didėjant varpų

fuzariozės intensyvumui, vizualiai matomam Fusarium spp. pažeistų grūdų skaičiui bei F.

graminearum pažeistų grūdų skaičiui vasarinių kviečių grūdų mėginiuose didėjo ir DON

koncentracija.

Žieminiuose kviečiuose varpų fuzariozė nebuvo vertinta, todėl koreliaciniai ryšiai

analizuoti tik tarp kitų likusių rodiklių. Bendras Fusarium spp. pažeistų grūdų skaičius koreliavo

su vizualiai matomų Fusarium spp. pažeistų grūdų skaičiumi ir su F. graminearum pažeistų

grūdų skaičiumi, tačiau koreliacinių ryšių su DON nebuvo aptikta (17 lentelė). DON

koncentracijos taip pat nekoreliavo su F. culmorum. Tikėtina, kad DON žieminių kviečių

mėginiuose buvo sukauptas ne vienos, o kelių skirtingų rūšių antrinio metabolizmo metu, todėl

mikotoksinų kiekiai tiesiogiai nepriklausė nuo nei vienos individualios rūšies.

Apibendinat šiuos tyrimus galima daryti išvadą, kad vasariniuose kviečiuose DON

produkcija labiausiai priklausė nuo F. graminearum išplitimo grūduose, tuo tarpu žieminiuose

kviečiuose šio mikotoksino gamyba, tikėtina nulėmė Fusarium rūšių kompleksas, kurio sudėtine

dalimi gali būti F. graminearum, F. culmorum bei kitos neidentifikuotos rūšys tokios kaip F.

pseudograminearum ir kt.

16 lentelė. Koreliaciniai ryšiai tarp atskirų Fusarium grybų vetrinimo rodiklių: varpų fuzariozės

išplitimo, ligos intensyvumo, vizualiai matomos Fusarium spp., bendros Fusarium spp. bei F.

graminearum infekcijos grūduose ir DON koncentracijų vasarinių kviečių grūduose (n=49).

Fusarium spp.

infekcijos

vetrinimo rodikliai

Koreliacijos koeficientas, r

Fuzariozės

intensyvumas,

%

Vizualiai

Fusarium spp.

pažeistų grūdų

skaičius, %

Fusarium spp.

pažeistų grūdų

skaičius,%

F. graminearum

pažeistų grūdų

skaičius, %

DON, µgkg-1

Fuzariozės

išplitimas,% 0,693**l 0,409**l 0,081n 0,396**l 0,4**l

Fuzariozės

intensyvumas, % - 0,51**l 0,188n 0,369**l 0,701**l

Vizualiai Fusarium

spp. pažeistų grūdų

skaičius, %

- - 0,373**l 0,461**l 0,806**l

Fusarium spp.

pažeistų grūdų

skaičius,%

- - - 0,715**l 0,413**l

F. graminearum

pažeistų grūdų

skaičius, %

- - - - 0,572**l

**- koreliacija statistiškai reikšminga 99% tikimybės lygiu. l – linijinė koreliacija, n- nelinijinė koreliacija

37

17 lentelė. Koreliaciniai ryšiai tarp atskirų Fusarium grybų vertinimo rodiklių: vizualiai

matomos Fusarium spp., bendros Fusarium spp., bei F. graminearum infekcijos grūduose ir

DON koncentracijų žieminių kviečių grūduose (n=49).

Fusarium spp. infekcijos

vetrinimo rodikliai

Koreliacijos koeficientas, r

Fusarium spp. pažeistų

grūdų skaičius,%

F. graminearum

pažeistų grūdų

skaičius, %

DON, µgkg-1

Vizualiai Fusarium spp.

pažeistų grūdų skaičius, %

0,418*l 0,251n 0,242n

Fusarium spp. pažeistų grūdų

skaičius,%

- 0,73**l 0,068n

F. graminearum pažeistų grūdų

skaičius, %

- - 0,235

*- koreliacija statistiškai reikšminga 95% tikimybės lygiu. **- koreliacija statistiškai reikšminga 99% tikimybės

lygiu. l – linijinė koreliacija, n- nelinijinė koreliacija

Veislės įtaka varpų fuzariozės paplitimui ir grūdų po derliaus nuėmimo

užsikrėtimui Fusarium genties grybais. 2013 m. ekspedicinių tyrimų metu varpų fuzariozė buvo

įvertinta 17-oje vasarinių kviečių veislių, 2014 m. – 12-oje. Vidutiniais duomenimis 2013 m.

labiausiai varpų fuzariozė vasarinių kviečių pieninės brandos tarpsniu buvo išplitusi Thasos, IS

Jarissa, Ethos, Tybalt ir Taifun veislių pasėliuose (atitinkamai nuo 78,5% iki 57,8%), mažiausiai

– Scirocco (7%) (18 lentelė). 2014 m. situacija išliko panaši kaip ir 2013 m., varpų fuzariozė

labiausiai išplito Taifun, Ethos, IS Jarissa, Tybalt ir Vanek veislių pasėliuose (atitinkamai nuo

56% iki 40%), mažiausiai – Koksa pasėlyje (7%).

Ligos intensyvumas vasarinių kviečių pieninės brandos tarpsniu 2013 m. buvo

didžiausias Ethos (21,7%) ir Epos (11,8%) veislių pasėliuose. Nuo pastarosios nedaug atsiliko

Nawra (11%), Thasos (10,7%), IS Jarissa (9,5%) ir Taifūn (8,5%) veislės (19 lentelė). Mažiausiu

ligos intensyvumu pasižymėjo Hewilla, Vanek, Koksa, Hamlet veislės (0,5%-0,9%). 2014 m.

fuzariozės intensyvumas buvo mažesnis nei 2013 m., didžiausias nustatytas Taifūn (4,2%), Ethos

(4%) ir Tybalt (3,9%) veislių pasėliuose, mažiausias – Koksa, Trappe ir Scirocco (0,3%-0,4%).

Fusarium grybais pažeistų grūdų kiekis po derliaus nuėmimo 2013 m. buvo

didžiausias Monsun (77%) veislės grūduose, tačiau nedaug nuo jos atsiliko Epos, Hewilla,

Trappe, Taifun, Nawra (atitinkamai pažeista 65,8%-62,7% grūdų) (20 lentelė). Mažiausiai

Fusarium genties grybų buvo pažeisti Koksa veislės grūdai (7,5%). 2014 m. veislės Disket

grūdai buvo 100% pažeisti Fusarium spp. grybų. Taip pat gana smarkiai buvo pažeisti Trappe

(71,9%), IS Jarissa (70%), Tybalt (68,6%), Nandu (66,7%) ir Hewilla (61%) veislių grūdai.

Mažiausiai 2014 m. Fusarium grybai pažeidė Granary (6%) ir Vanek (13,6%) veislių grūdus.

2013 metais F. graminearum rūšies grybai smarkiausiai pažeidė Kandela, Hamlet ir

Taifun veislių grūdus (29%, 23% ir 20,8%), nepažeidė Koksa veislės grūdų ir gana nesmarkiai

38

pažeidė Vanek veislės grūdus (4%) (21 lentelė). 2014 m. F. graminearum ypač smarkiai pažeidė

Disket (95%) ir IS Jarissa (60%), kiek mažiau Trappe (24%) veislių grūdus.

Tyrimais yra įrodyta, kad genetiniu atsparumu pasižyminčios veislės daug mažiau

reaguoja į aplinkos pokyčius ir stabiliau išlaiko atsparumą fuzariozei, mažiau sukaupia

mikotoksinų grūduose, tuo tarpu jautresnės veilės yra ypač priklausomos nuo aplinkos sąlygų.

Per tyrimų laikotarpį pavyko ištirti nemažai skirtingų veislių, tačiau kiekvienos veislės imtis

buvo nedidelė (dažniausiai 1-3 skirtingi pasėliai), todėl sudėtinga įvertinti kaip kiekviena veislė

būtų pažeista varpų fuzariozės jei būtų auginta daugiau nei 5-10 skirtingų rajonų). Tik vasarinių

kviečių veislė Triso tiek 2013 (10 pasėlių), tiek 2014 (12 pasėlių) metais buvo mėgiamiausia

Lietuvos ūkininkų, todėl galima šiek tiek tiksliau ją įvertinti. Vidutiniais fuzariozės išplitimo ir

intensyvumo duomenimis ši veislė abejais tyrimų metais buvo prie vidutiniškai pažeistų veislių,

tačiau skirtumai tarp skirtingų pasėlių gana dideli: 2013 m. išplitimas vid. 29% min 2,5%, max

67%, 2014 m. - vid. 33,4% min 20%, max 51,7%, intensyvumas atitinkamai svyravo nuo 0,3%

iki 7% ir nuo 0,3% iki 4,4% (18-19 lentelės). Panašūs ir Fusarium spp. infekcijos duomenys

grūduose po derliaus nuėmimo (20-21 lentelės). Tai rodo, kad Triso veislė nėra atspari varpų

fuzariozei, tikėtina, kad dauguma Lietuvoje auginamų veilių yra nepakankamai atsparios šiai

ligai. Mūsų atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 2013- 2014 m. mažesniu atsparumu fuzariozei

pasižymėjo vasarinių kviečių veislės Ethos, IS Jarisa, Taifūn, Tybalt, Nawra.

39

18 lentelė. Varpų fuzariozės išplitimas (%) skirtingose vasarinių kviečių veislėse pieninės

brandos tarpsniu, 2013 ir 2014 metais.

Vasarinių

kviečių

veislė

2013 m. 2014 m.

Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

išplitimas, %

Sd Min Max Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

išplitimas, %

Sd Min Max

Epos 2 34,0 39,6 6,0 62,0 - - - - -

Ethos 1 65,0 0,0 65,0 65,0 4 50,1 19,8 28,5 72,5

Granary 5 19,9 19,6 8,5 54,5 1 27,5 0,0 27,5 27,5

Hamlet 2 38,5 4,9 35,0 42,0 - - - - -

Hewilla 2 17,8 6,7 13,0 22,5 2 33,8 1,1 33,0 34,5

IS Jarissa 1 68,5 0,0 68,5 68,5 1 46,0 0,0 46,0 46,0

Kandela 1 31,0 0,0 31,0 31,0 - - - - -

Koksa 1 34,5 0,0 34,5 34,5 2 15,5 3,5 13,0 18,0

Monsun 2 37,0 3,5 34,5 39,5 - - - - -

Nandu - - - - - 1 35,0 0,0 35,0 35,0

Nawra 8 42,1 35,7 2,0 93,0 - - - - -

Scrirocco 1 7,0 0,0 7,0 7,0 1 27,0 0,0 27,0 27,0

Taifun 2 57,8 52,7 20,5 95,0 1 56,0 0,0 56,0 56,0

Thasos 1 78,5 0,0 78,5 78,5 - - - - -

Trappe 2 28,3 37,1 2,0 54,5 2 18,5 7,1 13,5 23,5

Tybalt 3 62,3 17,0 46,0 80,0 4 40,4 17,9 18,0 60,5

Triso 10 29,2 22,0 2,5 67,0 9 33,4 9,5 20,0 51,7

Vanek 3 17,5 8,7 12,5 27,5 4 42,4 11,9 29,5 53,0

Viso: 17 veislių, 47 pasėliai 12 veislių, 32 pasėliai

19 lentelė. Varpų fuzariozės intensyvumas (%) skirtingose vasarinių kviečių veislėse pieninės

brandos tarpsniu, 2013 ir 2014 metais.

Vasarinių

kviečių

veislė

2013 m. 2014 m.

Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

intensyv., %

Sd Min Max Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

intensyv., %

Sd Min Max

Epos 2 11,8 12,8 2,8 20,9 - - - - -

Ethos 1 21,7 0,0 21,7 21,7 4 4,0 3,5 0,7 8,9

Granary 5 2,4 1,0 1,5 3,9 1 0,9 0,0 0,9 0,9

Hamlet 2 0,9 0,1 0,9 1,0 - - - - -

Hewilla 2 0,5 0,3 0,3 0,8 2 1,3 0,5 0,9 1,6

IS Jarissa 1 9,5 0,0 9,5 9,5 1 2,0 0,0 2,0 2,0

Kandela 1 1,1 0,0 1,1 1,1 - - - - -

Koksa 1 0,8 0,0 0,8 0,8 2 0,3 0,2 0,2 0,4

Monsun 2 5,7 1,4 4,7 6,7 - - - - -

Nandu - - - - - 1 1,5 0,0 1,5 1,5

Nawra 8 11,2 13,0 0,0 32,4 - - - - -

Scrirocco 1 2,3 0,0 2,3 2,3 1 0,4 0,0 0,4 0,4

Taifun 2 8,5 5,5 4,6 12,4 1 4,2 0,0 4,2 4,2

Thasos 1 10,7 0,0 10,7 10,7 - - - - -

Trappe 2 1,0 0,5 0,6 1,4 2 0,3 0,1 0,2 0,4

Tybalt 3 3,5 1,2 2,4 4,9 4 3,9 2,1 0,9 5,2

Triso 10 3,0 2,4 0,3 7,0 9 1,8 1,3 0,3 4,4

Vanek 3 0,5 0,3 0,3 0,9 4 1,7 0,9 0,7 2,5

Viso: 17 veislių, 47 pasėliai 12 veislių, 32 pasėliai

40

20 lentelė. Fusarium spp. pažeistų grūdų skaičius (%) skirtingose vasarinių kviečių veislėse po

derliaus nuėmimo, 2013 ir 2014 metais. Vasarinių

kviečių

veislė

2013 m. 2014 m.

Grūdų

mėginiųs

kaičius

Fusarium

pažeistų grūdų,

%

Sd Min Max Grūdų

mėginiųs

kaičius

Fusarium

pažeistų grūdų,

%

Sd Min Max

Disket - - - - - 1 100,0 0,0 100,0 100,0

Epos 2 65,8 29,4 45,0 86,6 - - - - -

Ethos 2 57,9 3,0 55,8 60,0 3 43,1 20,9 22,5 64,2

Granary 5 56,7 19,3 39,2 87,5 3 6,1 3,4 2,5 9,2

Hamlet 3 55,3 28,3 30,0 85,8 - - - - -

Hewilla 2 64,6 17,0 52,5 76,6 2 61,3 17,0 49,2 73,3

IS Jarissa 1 58,3 0,0 58,3 58,3 1 70,0 0,0 70,0 70,0

Kandela 1 65,8 0,0 65,8 65,8 - - - - -

Koksa 1 7,5 0,0 7,5 7,5 3 25,0 15,2 15,0 42,5

Monsun 2 77,1 13,5 67,5 86,6 - - - - -

Nandu - - - - - 1 66,7 0,0 66,7 66,7

Nawra 9 62,7 22,5 25,0 96,7 2 50,5 37,1 24,2 76,7

Scrirocco 1 28,3 0,0 28,3 28,3 1 30,8 0,0 30,8 30,8

Taifun 3 64,4 20,1 45,8 85,8 3 35,0 12,1 22,5 46,7

Thasos 1 30,0 0,0 30,0 30,0 - - - - -

Trappe 2 65,4 10,0 58,3 72,5 3 71,9 13,0 60,0 85,8

Tybalt 4 56,5 14,0 42,5 75,8 3 68,6 16,8 50,0 82,5

Triso 12 43,5 24,7 10,0 81,7 14 32,2 23,8 8,3 91,7

Vanek 5 35,2 6,3 28,3 45,0 3 13,6 2,1 11,7 15,8

Zebra 1 40,8 0,0 40,8 40,8 - - - - -

Viso: 18 veislių, 57 grūdų mėginiai 14 veislių, 43 pasėliai

21 lentelė. Fusarium graminearum pažeistų grūdų skaičius (%) skirtingose vasarinių kviečių

veislėse po derliaus nuėmimo, 2013 ir 2014 metais.

Vasarinių

kviečių

veislė

2013 m. 2014 m.

Grūdų

mėginiųs

kaičius

F. gramin.

pažeistų grūdų,

%

Sd Min Max Grūdų

mėginiųs

kaičius

F. gramin.

pažeistų grūdų,

%

Sd Min Max

Disket - - - - - 1 95,0 0,0 95,0 95,0

Epos 2 15,8 3,5 13,3 18,3 - - - - -

Ethos 2 21,7 9,4 15,0 28,3 3 6,4 3,3 2,5 8,3

Granary 5 18,0 10,7 5,0 34,2 3 3,0 2,9 0,0 5,8

Hamlet 3 25,0 22,4 0,8 45,0 - - - - -

Hewilla 2 16,7 18,9 3,3 30,0 2 6,3 5,3 2,5 10,0

IS Jarissa 1 7,5 0,0 7,5 7,5 1 60,0 0,0 60,0 60,0

Kandela 1 29,2 0,0 29,2 29,2 - - - - -

Koksa 1 0,0 0,0 0,0 0,0 3 6,1 3,1 2,5 8,3

Monsun 2 15,9 2,3 14,2 17,5 - - - - -

Nandu - - - - - 1 4,2 0,0 4,2 4,2

Nawra 9 16,8 17,1 0,0 42,5 2 11,3 15,9 0,0 22,5

Scrirocco 1 2,5 0,0 2,5 2,5 1 1,7 0,0 1,7 1,7

Taifun 3 20,8 24,6 5,8 49,2 3 7,8 6,2 0,8 12,5

Thasos 1 6,7 0,0 6,7 6,7 - - - - -

Trappe 2 12,1 8,8 5,8 18,3 3 24,2 20,9 11,7 48,3

Tybalt 4 15,8 5,3 11,6 23,3 3 6,6 10,1 0,8 18,3

Triso 12 16,0 13,5 4,2 51,6 14 14,7 21,5 0,0 81,7

Vanek 5 4,2 2,5 1,7 8,3 3 3,4 1,4 1,7 4,2

Zebra 1 8,3 0,0 8,3 8,3 - - - - -

Viso: 18 veislių, 57 grūdų mėginiai 14 veislių, 43 pasėliai

41

Žieminiai kviečiai veislių atžvilgiu buvo tirti tik 2013 m. Atlikti tyrimai parodė,

kad po derliaus nuėmimo Fusarium genties grybų daugiausiai buvo pažeisti žieminių kviečių

veislės Skagen grūdai (32,5%), o mažiausiai – Acteur (5,6%) (22 lentelė). F. gaminearum

labiausiai pažeidė taip pat veislės Skagen (4,2%), o mažiausiai – Aron grūdus (1,3%).

Kiekvienos žieminių kviečių veislės ištirta po 1-4 mėginius iš skirtingų vietovių,

dažniausias mėginių skaičius 2-3, todėl, kaip ir vasariniuose kviečiuose, labai sunku spręsti apie

veislių atsparumą skirtingomis aplinkos sąlygomis. Vis dėlto Fusarium spp. duomenys labiausiai

variavo Skagen veislėje (n=3) - nuo 5% iki 60%, F. graminerum - Olivin veislėje (nuo 0% iki

12,5%).

22 lentelė. Fusarium spp. ir F. graminearum pažeistų grūdų skaičius (%) skirtingų žieminių

kviečių veislių grūduose po derliaus nuėmimo, 2013 m.

Žieminių

kviečių

veislė

Pasėlių

skaičius

Fusarium

pažeistų

grūdų, %

Sd Min Max F. gramin.

pažeistų grūdų,

%

Sd Min Max

Acteur 3 5,6 3,8 1,7 9,2 3,1 3,2 0,8 6,7

Ada 4 23,3 18,2 1,6 40,0 4,0 2,8 0,8 6,7

Aron 2 13,4 2,3 11,7 15,0 1,3 1,8 0,0 2,5

Briliant 1 12,5 0,0 12,5 12,5 2,5

Famulus 2 20,0 18,9 6,6 33,3 3,4 4,7 0,0 6,7

Julius 2 11,5 5,7 7,5 15,5 2,1 0,6 1,7 2,5

Kovas 3 27,1 12,7 12,5 35,8 2,8 2,4 0,0 4,2

Olivin 4 24,8 18,6 13,3 52,5 3,6 6,0 0,0 12,5

Skagen 2 32,5 38,9 5,0 60,0 4,2 2,3 2,5 5,8

Širvinta1 3 15,0 13,7 3,3 30,0 1,4 0,5 0,8 1,7

Zentos 2 16,3 2,9 14,2 18,3 2,1 0,6 1,6 2,5

Priešsėlio įtaka varpų fuzariozės paplitimui ir grūdų po derliaus nuėmimo

užsikrėtimui Fusarium genties grybais. 2013 - 2014 m. Lietuvoje vasariniai kviečiai auginti po

11-12 skirtingų priešsėlių. 23-25 lentelėje pateikti duomenys tik iš 9-10 skirtingų priešsėlių, nes

dėl esminių skirtumų nebuvimo žieminių ir vasarinių rapsų taip pat žieminių ir vasarinių kviečių

duomenys apjungti į bendras grupes.

Tyrimų duomenimis varpų fuzariozė buvo labiausiai išplitusi vasariniuose

kviečiuose augintuose po bulvių ir cukrinių runkelių, atitinkamai 71% ir 66,4% 2013 m. ir 53%

ir 54% - 2014; mažiausiai po rugių ir sojų (12,5%) 2013 m. bei po rapsų 2014 m. (23 lentelė).

Ligos intensyvumas didžiausias abejais tyrimų metais taip pat nustatytas vasariniuose kviečiuose

augintuose po bulvių ir cukrinių runkelių (12,1% ir 8,8% 2013 m; 4,1% ir 4,2% 2014m.) bei

gana nemažas 2013 m. po kviečių – 7,1% (24 lentelė). Kodėl būtent šiuose pasėliuose varpų

fuzariozė išplito labiausiai, tiksliau būtų galima atsakyti atlikus tiksliuosius lauko eksperimentus,

tačiau remiantis anksčiau atliktų tyrimų duomenimis yra žinoma, kad bulvės ir runkeliai

nepatenka į varpų fuzariozės sukėlėjų augalų šeimininkų ratą, todėl tikėtina, kad šiuose

42

pasėliuose pasireiškė kelių veiksnių (meteorologinių sąlygų, prieš priešsėlį augusių augalų,

jautrių veislių ir pan.) sąveika. Renkant informaciją apie ūkininkavimo sąlygas pastebėta, kad

dažniausia sėjomainoje naudojama labai trumpa augalų rotacija, labai dažnu atveju javai į tą patį

lauką grįžta kas metai ar kas antri metai, todėl laukai turi nuolatinį padidintą Fusarium grybų

infekcijos foną.

23 lentelė. Varpų fuzariozės išplitimas (%) vasariniuose kviečiuose pieninės brandos tarpsniu,

augintuose po skirtingų priešsėlių 2013 ir 2014 metais.

Priešsėlis 2013 m. 2014 m.

Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

išplitimas, %

Sd Min Max Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

išplitimas, %

Sd Min Max

bulvės 2 71,0 12,7 62,0 80,0 1 53,1 14,9 38,0 72,5

runkeliai 6 66,4 17,3 50,5 95,0 4 54,0 17,2 31,5 72,5

dobilai - - - - - 1 28,5 0,0 28,5 28,5

kmynai - - - - - 1 27,5 0,0 27,5 27,5

kukurūzai 2 32,0 41,0 3,0 61,0 - - - - -

kviečiai 9 37,1 26,8 2,5 67,0 17 31,7 11,8 13,5 60,5

miežiai 8 30,6 27,3 2,0 68,5 1 18,0 0,0 18,0 18,0

kvietrugiai 4 19,0 18,2 3,0 35,0 1 13,0 0,0 13,0 13,0

pūdymas 2 23,0 16,3 11,5 34,5 - - - - -

rapsai 14 25,6 23,0 2,0 93,0 8 1,4 1,4 0,3 4,6

rugiai 1 12,5 0,0 12,5 12,5 - - - - -

soja 1 12,5 0 12,5 12,5 - - - - -

žirniai - - - - - 1 39,5 0,0 39,5 39,5

Viso: 10 priešsėlių, 49 pasėliai 9 priešsėliai, 35 pasėliai

24 lentelė. Varpų fuzariozės intensyvumas (%) vasariniuose kviečiuose pieninės brandos

tarpsniu, augintuose po skirtingų priešsėlių 2013 ir 2014 metais.

Priešsėlis 2013 m. 2014 m.

Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

intensyv., %

Sd Min Max Pasėlių

skaičius

Fuzariozės

intensyv., %

Sd Min Max

bulvės 2 12,1 12,4 3,4 20,9 1 4,1 3,0 1,9 8,3

runkeliai 6 8,8 7,7 1,4 21,7 4 4,2 3,1 2,4 8,9

dobilai - - - - - 1 0,8 0,0 0,8 0,8

kmynai - - - - - 1 0,9 0,0 0,9 0,9

kukurūzai 2 2,7 3,0 0,6 4,9 - - - - -

kviečiai 9 7,1 8,9 0,0 22,5 17 1,9 1,6 0,2 5,2

miežiai 8 4,0 4,0 0,3 10,8 1 0,4 0,0 0,4 0,4

kvietrugiai 4 0,6 0,4 0,1 1,0 1 0,2 0,0 0,2 0,2

pūdymas 2 4,5 3,1 2,3 6,7 - - - - -

rapsai 14 4,0 8,4 0,1 32,4 8 1,4 1,4 0,3 4,6

rugiai 1 0,3 0 0,3 0,3 - - - - -

soja 1 0,4 0 0,4 0,4 - - - - -

žirniai - - - - - 1 3,7 0,0 3,7 3,7

Viso: 10 priešsėlių, 49 pasėliai 9 priešsėliai, 35 pasėliai

Grūduose po derliaus nuėmimo, Fusarium spp. ir F. graminearum infekcijos lygis

didžiausias abejais tyrimų metais nustatytas kviečiuose augintuose po kukurūzų (25-26 lentelės).

43

Fusarium spp. pažeistų grūdų procentas taip pat gana didelis kviečiuose 2013 m. augintuose po

pūdymo (74,7%), rapsų (58,5%), kukurūzų (56,9%), miežių (56,6%); 2014 m. po bulvių

(65,0%). Fusarium spp. ir F. graminearum infekcijos lygis mažiausias 2013 m. po žieminių

rugių ir sojų, 2014 m. – po dobilų, kmynų ir žirnių.

25 lentelė. Fusarium spp. pažeistų grūdų skaičius (%) vasariniuose kviečiuose augintuose po

skirtingų priešsėlių 2013 ir 2014 metais.

Priešsėlis 2013 m. 2014 m.

Pasėlių

skaičius

Fusarium

pažeistų grūdų

%

Sd Min Max Pasėlių

skaičius

Fusarium

pažeistų grūdų

%

Sd Min Max

bulvės 2 43,8 1,8 42,5 45,0 2 65,0 23,1 35,8 91,7

runkeliai 6 49,2 26,3 10,0 85,8 5 34,2 26,4 11,7 76,7

dobilai - - - - - 1 8,3 0,0 8,3 8,3

kmynai - - - - - 1 6,7 0,0 6,7 6,7

kukurūzai 3 56,9 9,9 50,0 68,3 1 100,0 0,0 100,0 100,0

kviečiai 11 45,6 22,4 13,3 87,5 20 44,4 23,2 11,7 90,0

miežiai 9 56,6 17,2 28,3 79,2 1 42,5 0,0 42,5 42,5

kvietrugiai 6 38,2 21,9 7,5 65,8 2 16,3 1,8 15,0 17,5

pūdymas 3 74,7 16,6 55,8 86,6

rapsai 15 58,5 24,7 15,8 96,7 11 42,8 25,9 10,8 82,5

rugiai 1 31,7 0,0 31,7 31,7 - - - - -

soja 1 34,2 0 34,2 34,2 - - - - -

žirniai - - - - - 2 5,9 4,7 2,5 9,2

Viso: 10 priešsėlių, 57 grūdų mėginiai 10 priešsėlių, 46 grūdų mėginiai

26 lentelė. Fusarium graminearum pažeistų grūdų skaičius (%) vasariniuose kviečiuose

augintuose po skirtingų priešsėlių 2013 ir 2014 metais.

Priešsėlis 2013 m. 2014 m.

Pasėlių

skaičius

F. gramin.

pažeistų grūdų

%

Sd Min Max Pasėlių

skaičius

F. gramin.

pažeistų grūdų

%

Sd Min Max

bulvės 2 14,6 1,8 13,3 15,8 2 48,6 30,3 10,0 81,7

runkeliai 6 18,9 17,3 5,8 49,2 5 9,8 7,3 4,2 22,5

dobilai - - - - - 1 0,0 0,0 0,0 0,0

kmynai - - - - - 1 3,3 0,0 3,3 3,3

kukurūzai 3 26,9 21,5 12,5 51,6 1 95,0 0,0 95,0 95,0

kviečiai 11 16,1 12,9 0,0 37,5 20 16,5 18,6 0,0 65,8

miežiai 9 10,3 5,2 2,5 18,3 1 7,5 0,0 7,5 7,5

kvietrugiai 6 2,5 3,6 0,0 7,5 2 5,4 4,1 2,5 8,3

pūdymas 3 22,8 5,4 17,5 28,3

rapsai 15 16,0 14,0 1,6 45,0 11 7,4 8,3 0,8 24,2

rugiai 1 3,3 0 3,3 3,3 - - - - -

soja 1 4,2 0 4,2 4,2 - - - - -

žirniai - - - - - 2 2,9 4,1 0,0 5,8

Viso: 10 priešsėlių, 57 grūdų mėginiai 10 priešsėlių, 46 grūdų mėginiai

44

Sandėliavimo įtaka Fusarium genties grybų infekcijai grūduose

Normaliomis sąlygomis sandėliuojant išvalytus, 13-13,5% drėgnumo grūdus 8

mėnesius mėginių saugykloje ir ūkininkų ūkiuose, bendras Fusarium spp. infekcijos lygis

grūduose sumažėjo atitinkamai 44,2% ir 55% (27 lentelė). Panašiai grūduose sumažėjo ir F.

avenaceum infekcijos lygis: 63,2% sandėliuojant mėginių saugykloje ir 53% sandėliuojant pas

ūkininkus. F. graminearum infekcijos lygis sandėliavimo metu taip pat sumažėjo vidutiniškai

43,8% - 54,2%. F. culmorum, F. poae ir F. sporotrichioides infekcija grūduose kito paklaidų

ribose.

27 lentelė. Bendras Fusarium spp. ir atskirų Fusarium rūšių infekcijos lygis grūduose (%) po 8

mėnesių sandėliavimo mėginių saugykloje ir ūkininkų ūkiuose.

Fusarium rūšis Po derliaus nuėmimo Po 8 mėn sandėliavimo

saugykloje

Po 8 mėn. sandėliavimo

ūkininkų ūkiuose

Vid. Sd Min Max Vid. Sd Min Max Vid. Sd Min Max

Fusarium spp. 42,3 10,2 27,5 55,0 23,6 10,6 11,7 43,3 19,0 6,9 10,0 32,5

F. graminearum 9,6 2,5 5,8 12,5 5,4 2,7 0,0 10,0 4,4 2,3 0,8 7,5

F. culmorum 0,4 0,6 0,0 1,7 0,4 0,6 0,0 1,7 0,2 0,3 0,0 0,8

F. poae 5,2 3,2 2,5 11,7 5,8 5,8 0,0 17,5 4,2 3,8 0,8 11,7

F.

sporotrichioides 2,1 2,1 0,0 5,0 2,7 1,4 0,0 4,2 0,6 0,9 0,0 2,5

F. avenaceum 20,4 9,6 7,5 38,3 7,5 3,8 3,3 14,2 9,6 2,5 5,8 13,3

Kiti Fusarium 5,8 2,1 3,3 10,0 2,5 1,7 0,8 5,8 0,4 0,6 0,0 1,6

45

Mikotoksinų tyrimai žieminių ir vasarinių kviečių grūduose

Deoksinivalenolis (DON)

Atlikus DON analizes nustatyta, kad ženkliai didesnis mėginių užsiteršimas buvo

vasarinių kviečų mėginiuose ir net vidutiniai duomenys praktiškai siekė ES reglamento

didžiausias leistinas ribas (22 pav.). Tai patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatus, kad vasarinių

javų grūdų užsiteršimas mikotoksinais būna didesnis (Mankevičienė, 2006, 2010).

1448

352415 406

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2013 2014

DO

N u

g/k

g

Vasariniai kviečiai Žieminiai kviečiai

22 paveikslas. Vasarinių ir žieminių kviečių užsiteršimas DON 2013-2014 m.

DON tyrimai žieminių kviečių grūdų mėginiuose

2013 m. išanalizuoti 29 skirtingų veislių (11) žieminių kviečių grūdų mėginiai iš 10 rajonų.

Mėginių, kur DON nenustatyta sudarė 24 proc., o mėginių su viršijančiomis ES Komisijos

reglamento reikalavimus, nustatyta 7 proc. (23 pav). 42 proc mėginių buvo su koncentracijomis

nuo 200 µg kg-1

iki 499 µg kg-1

. Tai labiausiai paplitusios DON koncentracijos žieminių kviečių

grūduose. Didžiausios DON koncentracijos aptiktos žieminių kviečių grūdų mėginiuose iš

Marijampolės rajono (24 pav). 7% mėginių buvo užteršti koncentracijomis kurios siekė 750-

1249 µg kg-1

.

46

Žieminiai kviečiai, 2013 m.

0

24%

~100 µg kg-1

3%

> 1250 µg kg-1

7%

750-1249 µg kg-1

7%

500-749 µg kg-1

17%

200-499 µg kg-1

42%

23 paveikslas. Žieminių kviečių mėginių pasiskirstymas pagal užsiteršimo DON lygį.

Žieminiai kviečiai, 2013 m.

504442

266

638

155

347

0 0

508

1295

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

Anyk

ščių

Ras

einių

Kėd

ainių

Vilk

aviš

kio

Tauragės

Kau

no

Telšia

i

Biržų

Roki

škio

Mar

ijam

polė

DO

N u

g/k

g

24 paveikslas. Žieminių kviečių grūdų mėginių užsiteršimas DON skirtinguose Lietuvos

rajonuose, 2013 m. vidutiniai duomenys

47

Atlikus DON tyrimus 2013 m. skirtingų veislių žieminių kviečių grūduose veislė Skagen

ir Acreur pasižymėjo didesnėmis minėto mikotoksino koncentracijomis (25, 26 pav.), tačiau

skirtinguose rajonuose užsiteršimas buvo nevienodas. Didesnes DON koncentracijas minėtų

veislių grūduose nulėmė meteorologinės sąlygos, nes abejų veislių grūdai buvo išauginti

Marijampolės rajone, o 2013 m. ten buvo ypač palankios sąlygos Fusarium grybams ir jų

gaminamiems mikotoksinams plisti (11,12,13 pav.). DON pėdsakai arba visai neaptikta šio

mikotoksino veislių Širvinta1, Olivin ir Briliant grūduose.

Žieminiai kviečiai, 2013 m.

450 458

143

1137

302

131

438

1413

508

0<100

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Ada (n=4) Zentos

(n=2)

Širvinta

(n=3)

Olivin

(n=4)

Skagen

(n=3)

Kovas

(n=3)

Aron

(n=2)

Famulus

(n=2)

Acteur

(n=3)

Julius

(n=1)

Briliant

(n=1)

DO

N u

g/k

g

25 paveikslas. Veislės įtaka žieminių kviečių grūdų užsiteršimui DON, 2013 m.

Žieminiai kviečiai, 2013 m.

506

2398

224

0

347

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Anykščių Marijampolės Kėdainių Telšių Kauno

Skagen Olivin

DO

N u

g/k

g

26 paveikslas. Skirtingų veislių žieminių kviečių grūdų užsiteršimas DON skirtinguose

rajonuose

2014 m. buvo išanalizuoti tik 8 žieminių kviečių grūdų mėginiai iš 4 rajonų (27 pav.). Jų

užsiteršimas DON vidutiniškai siekė nuo 137 iki 544 µg kg-1

.

48

Žieminiai kviečiai, 2014 m.

544

416

526

137

0

100

200

300

400

500

600

Ukmergės Raseinių Kėdainių Kretingos

DO

N u

g/k

g

27 paveikslas. Žieminių kviečių grūdų mėginių užsiteršimas DON skirtinguose Lietuvos

rajonuose 2014 m. vidutiniai duomenys.

DON tyrimai vasarinių kviečių grūdų mėginiuose

DON analizės buvo atliktos 66 mėginiuose iš 15 rajonų. Išanalizuota 18 skirtingų

vasarinių kviečių veislių. Nustatyta, kad 36 proc. vasarinių kviečių grūdų mėginių buvo užteršti

koncentracijomis, kurios viršijo ES Komisijos reglamento reikalavimus (4 lentelė). DON

neaptikta tik 3 % mėginių (28 pav.) Dominuojančios koncentracijos vasarinių kviečių grūduose

buvo nuo 200 µg kg-1

iki 499 µg kg-1

, kaip ir žieminių kviečių mėginiuose ir taip pat sudarė 42

%.

Vasariniai kviečiai, 2013 m.

0

3%

500-749 µg kg-1

11%

750-1249 µg kg-1

9%

> 1250 µg kg-1

35%200-499 µg kg-1

41%

~100 µg kg-1

1%

28 paveikslas. Vasarinių kviečių mėginių pasiskirstymas pagal užsiteršimo DON lygį 2013 m.

49

Didžiausia DON koncentracija (10644 µg kg-1

) nustatyta vasarinių kviečių Nawra

mėginyje iš Jurbarko r. Šie javai buvo nukulti po lietaus, auginti po kviečių nors ir naudoti

fungicidai (folicur+amistar) fuzariozės išplitimas buvo 66,5 %, o intensyvumas 22,5 %.

Dominavo F. graminearum. Vidutinės DON koncentracijos Jurbarko r. siekė 5000 µg kg-1

(29

pav.). Tai 4 kartus viršija ES komisijos reglamento reikalavimus (4 lentelė.) Didesnės

koncentracijos aptiktos Raseinių, Šakių, Radviliškio vasarinių kviečių grūdų mėginiuose.

Rezultatai siejami su meteorologinėmis sąlygomis 2013 m. sezono metu (11,12,13 pav.).

Vasariniai kviečiai, 2013 m.

763475

844540 712

394

877

348 231

1073 1123

2139

5000

2422

4780

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

Anyk

ščių

Ukm

ergės

Pan

evėž

io

Rad

viliški

o

Ras

einių

Kėd

ainių

Jurb

arko

Šak

ių

Vilk

aviš

kio

Kre

tingos

Maž

eikių

Tauragės

Kau

no

Roki

škio

Var

ėnos

DO

N u

g/k

g

29 paveikslas. Vasarinių kviečių grūdų mėginių užsiteršimas DON skirtinguose rajonuose 2013

m. vidutiniai duomenys.

Taip pat didesnės DON koncentracijos aptiktos Raseinių, Šakių, Rokiškio rajonuose

išaugintuose vasarinių kviečių grūduose (29 pav.).

Atlikus DON analizes vasarinių kviečių grūduose 2014 m. nustatyta, kad užsiteršimas

buvo žymiai mažesnis. Mėginių su didesnėmis nei leistina koncentracijomis aptikta tik 4 % (30

pav.). 33 % vasarinių kviečių mėginių buvo neužtšerti. Didesnės mikotoksinų koncentracijos

aptiktos Ukmergės, Anykščių ir Raseinių rajonuose (31 pav.).

50

Vasariniai kviečiai, 2014 m.

0

33%

~100 µg kg-1

21%

200-499 µg kg-1

23%

500-749 µg kg-1

13%

750-1249 µg kg-1

6%

> 1250 µg kg-1

4%

30 paveikslas.Vasarinių kviečių mėginių pasiskirstymas pagal užsiteršimo DON lygį 2014 m.

Vasariniai kviečiai, 2014 m.

1038

678

187 198

634

512

123,5187

222 199 187

<100

0

200

400

600

800

1000

1200

Ukm

ergės

Anyk

ščių

Panev

ėžio

Rad

viliški

o

Ras

einių

Kėd

ainių

Jurb

arko

Šakių

Vilkav

iški

o

Aly

taus

Kre

tingos

Maž

eikių

DO

N u

g/k

g

31 paveikslas. Vasarinių kviečių grūdų užsiteršimas DON skirtinguose rajonuose

2014 m. vidutiniai duomenys.

Veislės įtaka DON koncentracijų kitimui vasarinių kviečių grūduose

Atlikus DON analizes skirtingų veislių vasarinių kviečių mėginiuose iš skirtingų

rajonų nustatyta, kad 2013 m. didesniu užsiteršimu, viršijančiu Europos komisijos reglamento

reikalavimus, pasižymėjo veislių Nawra, Hamlet, Ethos, Monsun, Kandela grūdų mėginiai (32

51

pav.). 2014 m. didesniu užterštumu pasižymėjo veislių Hamlet ir Koksa grūdų mėginiai (33

pav.).

Vasariniai kviečiai, 2013 m.

566

3204

1112

394

3236

802

1206

2694

1630

1021885

467

1518

353 459 358

1100

252

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

Triso (n

=16)

Naw

ra (n

=10)

Epos (n

=2)

Van

ek (n

=5)

Ham

let (

n=4)

Taifun (n

=3)

Tybalt (

n=4)

Eth

os (n=3)

Monsu

n (n

=2)

Hev

illa

(n=2

)

Gra

nary

(n=5)

Trappe

(n=2)

Kan

del

a (n

=1)

Koks

a (n

=1)

Zebra (n

=1)

Scr

irocco

(n=1

)

IS J

aris

sa (n

=1)

Thasas (n

=1)

DO

N u

g/k

g

32 paveikslas. Veislės įtakavasarinių kviečių grūdų užsiteršimui DON

2013 m. vidutiniai duomenys.

Vasariniai kviečiai, 2014 m.

876

199

570

846

400

160

314 330

528

0

231

0<100

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

Hamlet

(n=5)

Triso

(n=13)

Taifun

(n=3)

Koksa

(n=3)

Disket

(n=1)

Tybalt

(n=1)

Hevilla

(n=3)

Ethas

(n=3)

Nawra

(n=3)

Trappe

(n=3)

Vanek

(n=3)

IS

Jarissa

(n=1)

Granary

(n=3)

DO

N, u

g/k

g

33 paveikslas. Veislės įtaka vasarinių kviečių grūdų užsiteršimui DON

2014 m. vidutiniai duomenys.

Nustatyta, kad vasarinių kviečių veislė Triso 2013-2014 m. buvo populiariausia

tarp augintojų. 2013 m. buvo išanalizuota 16 mėginių iš 9 rajonų, o 2014 m. 13 mėginių iš 8

rajonų (34, 35 pav.). Didžiausios koncentracijos nustatytos Anykščių ir Panevėžio rajonuose

išaugintuose grūduose, tačiau tik viename iš jų, koncentracija viršijo leistinas ribas ir siekė 1444

µg kg-1

. 2014 m. šios veislės grūdai pasižymėjo mažesnėmis koncentracijomis, o 4 (Panevėžio,

Radviliškio, Šakių, Alytaus) rajonuose išaugintuose Triso grūduose DON neaptikta (34 pav.).

52

Vasariniai kviečiai TRISO, 2014

0 0

675

0

236

156 164

00

100

200

300

400

500

600

700

800

Panevėžio

(n=1)

Radviliškio

(n=1)

Kėdainių

(n=1)

Šakių (n=2) Vilkaviškio

(n=2)

Kretingos

(n=3)

Mažeikių

(n=1)

Alytus (n=2)

DO

N u

g/k

g

34 paveikslas. Vasarinių kviečių veislės Triso grūdų užsiteršimas DON skirtinguose rajonuose

2014 m. vidutiniai duomenys.

Analizuojant vasarinių kviečių veislės Nawra grūdų mėginius, juose aptiktos didžiausios

DON koncentracijos, ypač mėginiuose iš Jurbarko ir Šakių rajonų, tačiau atlikus analizes

mėginiuose iš Mažeikių rajono, DON nustatyti tik pėdsakai arba visai neaptikta (35 pav.).

Manoma, kad turėjo įtakos meteorologinės sąlygos, įtakojusios fuzariozės plitimą, kurios ir

nulėmė tokį skirtingą DON kaupimąsi šios veislės grūduose. Kaip minėjome anksčiau ataskaitoje

analizuojant fuzariozės tyrimus, genetiniu atsparumu pasižyminčios veislės daug mažiau

reaguoja į aplinkos pokyčius ir stabiliau išlaiko tiek varpų fuzariozės išplitimą, tiek mikotoksino

DON susikaupimą grūduose, tuo tarpu jautresnės veislės yra ypač priklausomos nuo aplinkos

sąlygų. Todėl vasarinių kviečių veislė Nawra gali būti jautresnės varpų fuzariozei, o tuo pačiu ir

kaupti DON.

Vasariniai kviečiai NAWRA, 2013 m.

1181

6224

10081

651<100

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

Kėdainių (n=2) Jurbarko (n=3) Šakių (n=1) Mažeikių (n=3) Anykščių (n=1)

DO

N u

g/k

g

35 paveikslas. Vasarinių kviečių veislės Nawra grūdų užsiteršimas DON skirtinguose rajonuose

2013 m. vidutiniai duomenys.

53

Sėjomainos įtaka DON koncentracijų kitimui vasarinių kviečių grūduose

Išanalizavus vasarinių kviečių mėginius, kurie buvo išauginti taikant skirtingas

sėjomainas, nustatyta, 2013-2014 m. kas populiariausias priėšsėlis buvo rapsai (31-32%) ir

skirtingi javai, kurie bendrai sudarė 46-47% (13 pav). Įvertinti sėjomainos įtaką DON

koncentracijų kitimui pasirinkome populiariausios tarp augintojų veislės Triso grūdų mėginius ir

atlikus analizes išryškėjo, kad išaugintuose po kukurūzų grūduose DON koncentracijos viršijo

leistinas ribas. Auginant po rapsų, pūdymo ir runkelių DON koncentracijos buvo beveik trigubai

mažesnės (36 pav.).

Vasariniai kviečiai Triso priešsėlio įtaka, 2013

1318

397

835

392

514

358

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

po kukurūzų (n=2) po rapsų (n=3) kviečių (n=3) po pūdymo (n=1) po runkelių (n=2) po miežių (n=1)

DO

N u

g/k

g

36 paveikslas. Vasarinių kviečių veislės Triso mėginių užsiteršimas DON taikant skirtingas

sėjomainas, 2013 m. vidutiniai duomenys.

2013 m. vasarinių kviečių augintojai panašiai naudojo pirktą sėklą (53%) ir savo

išaugintą (47%). 2014 m. 79 % augintojų naudojo savo ūkiuose išaugintą sėklą ir tik 21 % pirko.

Atlikus DON analizes pastebėta, kad 2013 m. mėginiuose, kurie buvo išauginti naudojant pirktą

sėklą koncentracijos buvo didesnės (37 pav.). 2014 m. tokia tendencija neišryškėjo.

Populiariausias žemės dirbimo būdas trap augintojų buvo tradicinis (15 pav.). Vertinant žemės

dirbimo įtaką nustatyta, kad didžiausios DON koncentracijos aptiktos mėginiuose, išaugintuose

naudojant seklų ir gilų žemės dirbimą, tačiau pasitaikė mėginių išaugintų tradicinės ir bearimės

žemdirbystės sąlygomis su didesnėmis DON koncentracijomis (38 pav.). Tai galėjo nulemti

meteorologinės sąlygos, priešsėlis, priešpriešsėlis ar kt.

54

1590

362

688

332

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2013 2014

DO

N u

g/k

g

pirkta sėkla sava sėkla

37 paveikslas. DON koncentracijų kitimas pirktų ir savame ūkyje išaugintų kviečių mėginiuose.

2013-2014 m. vidutiniai duomenys.

1395

1056

2884

1100

459

229

838

154

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

Seklus Tradicinis Gilus beariminis

DO

N u

g/k

g

2013 2014

38 paveikslas. DON koncentracijų kitimas mėginiuose, išaugintuose naudojant skirtingus žemės

dirbimo būdus, 2013-2014 m. vidutiniai duomenys.

55

Zearalenono (ZEA) tyrimai žieminių ir vasarinių kviečių grūdų mėginiuose

Atlikus ZEA tyrimus 2013 m. žieminių kviečių grūdų mėginiuose jo neaptikta ,

tačiau vasarinių kviečių pavieniuose mėginiuose iš Jurbarko ir Rokiškio rajonų jo koncentracijos

viršijo leistinas ribas (39 pav.). Pastebėta, kad didelės ZEA koncentracijos vyravo tuose

mėginiuose, kur ir DON aptikta didelės koncentracijos. Ypač tai pasitaikė Jurbarko ir Rokiškio

rajone surinktuose mėginiuose. Tai patvirtina literatūroje pateikiamus duomenis, kad dažnai

DON ir ZEA aptinkami kartu, nes juos gamina tie patys grybai: F. culmorum ir F. graminearum.

(Bottalico, Perrone, 2002). 2013 m. F. graminearum buvo itin išplitusi mėginiuose iš Jurbarko ir

Rokiškio.

Vasariniai kviečiai, 2013 m.

0

16,9

37,5

15,2

111,5

0 0

27,812,1

0 0

168

0 0<10 <10

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Anyk

ščių

Ukm

ergės

Pan

evėž

io

Rad

viliški

o

Ras

einių

Kėd

ainių

Jurb

arko

Šak

ių

Vilk

aviš

kio

Kre

tingos

Maž

eikių

Pag

ėgių

Kau

no

Roki

škio

Var

ėnos

Kla

ipėd

os

Zeara

len

on

as u

g/k

g

39 paveikslas. Vasarinių kviečių grūdų užsiteršimas ZEA skirtinguose rajonuose

2013 m. vidutiniai duomenys

Didesnėmis nei leistina ZEA koncentracijomis buvo užteršti 9 % mėginių, tačiau 71 % 2013 m.

analizuotų vasarinių kviečių mėginių buvo neužteršti ZEA (40 pav.).

ZEA, 2013 m.

<10

3%

20-49 µg kg-1

3%

10- 19 µg kg-1

11%

50-99 µg kg-1

3%

>100 µg kg-1

9%

0 µg kg-1

71%

40 paveikslas.Vasarinių kviečių mėginių pasiskirstymas pagal užsiteršimo ZEA lygį 2013 m.

56

T2/HT2 toksino tyrimai žieminių ir vasarinių kviečių grūdų mėginiuose

Lyginant su ZEA, T2/HT2 toksinas buvo dažniau paplitęs žieminių ir vasarinių

grūdų mėginiuose (41, 42 pav.), tačiau mėginių su didesnėmis nei rekomenduojama

koncentracijomis nenustatyta. 13 % žieminių kviečių mėginių buvo užteršti koncentracijomis,

siekiančiomis 55-99 µg kg-1

. Jos tap pat pasitaikė mėginiuose, kur buvo aptikta DON ir ZEA.

Neužteršta T2/HT2 toksinu buvo 39 % 2013 m. analizuotų žieminių kviečių mėginių.

T2/HT2, žieminiai kviečiai, 2013 m.

0

39%

>100

0%

<10

13%

10-19 µg kg-1

22%

50-99 µg kg-1

13%

20-49 µg kg-1

13%

41 paveikslas. Žieminių kviečių mėginių pasiskirstymas pagal užsiteršimo T2/HT2 toksinu lygį

2013 m. vidutiniai duomenys

34 % vasarinių kviečių mėginių buvo neužteršti T2/HT2 toksinu ir tik 8 % mėginių

buvo užteršti koncentracijomis, siekiančiomis 50-99 µg kg-1

(42 pav.).

T2/HT2, vasariniai kviečiai, 2013 m.

0

34%

<10

11%

>100

0%

10- 19 µg kg-1

18%

50-99 µg kg-1

8%

20-49 µg kg-1

29%

42 paveikslas. Vasarinių kviečių mėginių pasiskirstymas pagal užsiteršimo T2/HT2 toksinu lygį

2013 m. vidutiniai duomenys

57

Didesnės T2/HT2 toksino koncentracijos aptiktos žieminių kviečių mėginiuose

mėginiuose iš Anykščių ir Biržų rajonų (43 pav.), o vasarinių kviečių mėginiuose iš Panevėžio,

Jurbarko ir Rokiškio rajonų (44 pav.).

43 paveikslas. Žieminių kviečių mėginių užsiteršimas T2/HT2 toksinu

2013 m. vidutiniai duomenys

T2/HT2 vasariniai kviečiai, 2013 m.

28,3

18,6

31,8

12,510

19,2

46,1

0 0 0

18,4

44,4

30,8

10,5

<10<10

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Anyk

ščių

Ukm

ergės

Pan

evėž

io

Rad

viliški

o

Ras

einių

Kėd

ainių

Jurb

arko

Šak

ių

Vilk

aviš

kio

Kre

tingos

Maž

eikių

Pag

ėgių

Kau

no

Roki

škio

Var

ėnos

Kla

ipėd

os

T2/H

T2 u

g/k

g

44 paveikslas. Vasarinių kviečių mėginių užsiteršimas T2/HT2 toksinu

2013 m. vidutiniai duomenys

58

Sandėliavimo įtaka mikotoksinų kiekio kitimui

Sandėliavimui atrinktuose įvairaus užterštumo mėginiuose pastebėtos DON

didėjimo tendencijos. Nors visi mėginiai buvo laikomi vienodomis sąlygomis, tačiau po 8

mėnesių laikymo, koncentracijos mėginiuose kito skirtingai. Mėginiuose, kur buvo aptiktos

didesnės koncentracijos mikotoksino kiekis padidėjo nedaug, dažniausiai metodo variacijos

koeficiento ribose, tačiau mėginiuose su mažesnėmis koncentracijomis (11, 46 mėginiai),

padidėjo dvigubai (45 pav.). Į laboratoriją tyrimams mėginiai pateko būdami 12,8-17,2 %

drėgnio. Buvę didesnio drėgnio nei 13 % mėginiai (62, 29, 41, 46) taip pat pasižymėjo DON

koncentracijų padidėjimu, todėl, manome, kad išvengti mikotoksinų koncentracijų didėjimo,

reikia grūdus sandėliuoti ne daugiau kaip 13 % drėgnio.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

7 25 32 41 42 11 39 29 62 46

Kviečių mėginiai

DO

N u

g/k

g

Po derliaus nuėmimo po 8 mėn.

45 paveikslas. DON koncentracijų kitimas skirtingo užterštumo kviečių mėginiuose

sandėliuojant

Atlikus ZEA analizes sandėliuotose grūduose, mėginių su padidėjusiais

sandėliavimo metu kiekiais buvo 50% (46 pav.), o T2/HT2 toksino 30 % (47 pav.).

0

50

100

150

200

250

7 25 32 40 41 77 78 29 62 30

Kviečių mėginiai

ZE

A u

g/k

g

Po derliaus nuėmimo po 8 mėn.

46 paveikslas. ZEA koncentracijų kitimas skirtingo užterštumo kviečių mėginiuose

sandėliuojant

59

Nors sandėliuojami mėginiai buvo vienodomis sąlygomis, tačiau drėgnis derliaus

nuėmimo metu turėjo įtakos tolimesniam mikotoksinų kaupimuisi. Kai kuriuose mėginiuose

aptiktos mažesnės mikotoksinų koncentracijos, tačiau tai galėjo turėti įtakos mėginio paėmimo

netikslumas, gerai neišmaišyti mėginiai prieš ruošiant analizėms, metodo paklaidos ir kt.

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

7 32 40 41 77 78 11 21 30 42

Kviečių mėginiai

T2/H

T2 u

g/k

g

Po derliaus nuėmimo po 8 mėn.

47 paveikslas. T2/HT2 koncentracijų kitimas skirtingo užterštumo kviečių mėginiuose

sandėliuojant

Po 8 mėnesių sandėliavimo pakartotinai paėmus mėginius iš tų pačių ūkių, kur

buvo nustatytos didesnės mikotoksinų koncentracijos ir atlikus analizes pastebėta, kad ūkių

šeimininkai tyrimams pateikė arba ne tuos grūdų mėginius, arba sumaišė su neužterštais grūdais,

nes DON koncentracijos juose buvo labai nedidelės (48 pav.). Atlikus pakartotinas analizes po

derliaus nuėmimo pristatytuose ir 8 mėnesius laikytuose saugykloge mėginiuose DON

koncentracijos išliko didelės.

0

500

1000

1500

2000

2500

7 8 11 24

Kviečių mėginiai

DO

N u

g/k

g

Po derliaus nuėmimo po 8 mėn sandėliavimo Po 8 mėn. sandėliavimo pas ūkininkus

48 paveikslas. DON koncentracijų kitimas skirtingo užterštumo kviečių mėginiuose skirtingai

sandėliuojant

60

Išvados

Apklausos duomenys parodė, kad populiariausias augalas sėjomainoje tiek 2013, tiek 2014

m. buvo žieminiai ir vasariniai rapsai, kurie sudarė 31-32 % sėjomainoje auginamų augalų

kiekio. Tačiau apie 47 % augintojų nesilaikė sėjomainos reikalavimų ir sėjo žieminius ir

vasarinius kviečius sėjo po kviečių (23 % - 2013 m. ir 35% - 2014 m.), po kitų javų (21 %,

2013 m. ir 9 % 2014 m.) bei po kukurūzų (5 % 2013 m. ir 2 % 2014 m.). Tik nedidelė dalis

kviečius augino po pūdymo, bulvių ir kitų augalų.

Nuo 85 % iki 95 % augintojų 2013 m. ir 2014 m. naudojo augalų apsaugos priemones, kad

išvengti pasėlių ligotumo, tačiau ne visi purškė vienodai. Vienų augintojų pasėliai buvo

nupurkšti 3 kartus, kitų tik kartą. 93% naudojo beicuotą sėklą ir 94 % tręšė pasėlius.

Populiariausias žemės dirbimo būdas 2013 – 2014 m. buvo tradicinis. Jį taikė 68-74 %

kviečių augintojų. Seklų, gilų ir beariminį žemės dirbimo būdus naudojo tik pavieniai kviečių

augintojai.

2013 m. apklausos rezultatai parodė, kad 53 % pirko sėklą, o 47 % naudojo savo ūkyje

išaugintą sėklą. 2014 m. 79 % monitoringe dalyvavusių augintojų naudojo savo sėklą ir tik 21

% pirko.

2013 - 2014 m. varpų fuzariozė vidutiniškai Lietuvoje pažeidė 32,9 - 36,3 vasarinių

kviečių varpų, ligos intensyvumas atitinkamai buvo 4,3 ir 2,2. Skirtinguose rajonuose

fuzariozės išplitimas vasariniuose kviečiuose 2013 m. kito vidutiniškai nuo 3,4% iki 80,3%,

ligos intensyvumas nuo 0,7% iki 12,7%, 2014 m. atitinkamai nuo 31% iki 60% ir nuo 0,4%

iki 4,6%.

Fuzariozės išplitimas ir intensyvumas vasarinių kviečių pasėliuose priklausė nuo kritulių

kiekio žydėjimo metu: 2013 m. gausiau palijo Šakių ir Vilkaviškio rajonuose, 2014 m.

Kauno, Ukmergės, Kėdainių rajonuose, atitinkamai šiose vietovėse varpų fuzariozė pasireiškė

smarkiau, mėginiuose nustatytos didesnės DON koncentracijos.

Varpų fuzariozės pažeistose vasarinių kviečių varpose vyravo F. graminearum (aptikimo

dažnis 59,8%), F. culmorum (aptikimo dažnis 8,5%) ir F. avenaceum (aptikimo dažnis 6,2%)

rūšių grybai.

2013-2014 m. Fusarium grybų infekcijos lygis vasarinių kviečių grūduose buvo didesnis nei

žieminių: 2013 m. Fusarium spp. pažeidė 52,3% vasarinių ir 19,1% žieminių kviečių grūdų,

2014 m. atitinkamai 45,4% ir 15,2%, todėl vasarinių kviečių grūdų užsiteršimas

mikotoksinais buvo didesnis.

61

Vyraujantys ligos sukėlėjai kviečių grūduose – F. avenaceum ir F. graminearum rūšių grybai,

mažesniu intensyvumu, tačiau visuose grūdų mėginiuose taip pat aptikti F. poae ir F.

sporotrichioides rečiau - F. culmorum, F.tricinctum, F. equisety.

Koreliacinė analizė tarp atskirų Fusarium grybų vertinimo rodiklių parodė, kad

deoksinivalenolio (DON) koncentracija vasarinių kviečių grūduose labiausiai priklausė nuo

F. graminearum išplitimo grūduose, tuo tarpu žieminiuose kviečiuose šio mikotoksino

gamyba, tikėtina, nulėmė kelių Fusarium rūšių kompleksas, kurio sudėtine dalimi gali būti F.

graminearum, F. culmorum bei kitos neidentifikuotos rūšys.

2013 - 2014 m. atliktų ekspedicinių tyrimų duomenimis mažesniu atsparumu fuzariozei

pasižymėjo vasarinių kviečių veislės Ethos, IS Jarisa, Taifūn, Tybalt ir Nawra, išskirtiniu

atsparumu pasižyminčių veislių šiai ligai nebuvo pastebėta. Minėtų veislių grūdai buvo

gausiau užteršti DON.

Vasariniai kviečiai auginti po sojų 2013 m., rugių, kvietrugių abejais tyrimų buvo mažiau

pažeisti varpų fuzariozės nei auginti po kukurūzų, kviečių. Augintuose po pastarųjų, grūduose

aptiktos didesnės DON koncentracijos.

2013 m. vasarinių kviečių mėginiuose DON koncentracijos buvo 4 kartus didesnės nei

žieminių ir 35 % jų viršijo Europos Komisijos Reglamento 1881/2006 reikalavimus. 2014 m.

vasarinių kviečių mėginiuose DON koncentracijos buvo 3 kartus mažesnės, o viršijančių EK

reikalavimus siekė tik 4 %.

Zearalenono 2013 m. žieminių kviečių grūdų mėginiuose neaptikta, o vasarinių buvo užteršta

tik 29 % mėginių, tačiau 9 % iš jų koncentracijos viršijo Europos Komisijos Reglamento

1881/2006 reikalavimus.

T2/HT2 toksinas buvo užteršęs 61 % vasarinių ir 66 % žieminių kviečių grūdų, tačiau

aptiktos koncentracijos neviršijo moksliniais tyrimais rekomenduojamas ribas.

Sandėliuojant išvalytus, 13,0-13,5% drėgnumo grūdus, F. graminearum ir F. avenaceum

infekcijos lygis grūduose gali vidutinškai sumažėti nuo 43,8% iki 63,2%, tuo tarpu F.

culmorum, F. poae ir F. sporotrichioides infekcijos lygis gali išlikti gana stabiles, tačiau

sandėliuojant didesnio nei 13 % drėgnio nukultus grūdus, kuriuose jau nustatytas įvairus

užsiteršimo skirtingais mikotoksinais lygis, atsiranda dar didesnė rizika jų koncentracijų

padidėjimui.

62

Rekomendacija

Lietuvos klimato sąlygomis varpų fuzariozė ir pagrindinis deoksinivalenolio

producentas - Fusarium graminarum rūšies grybas labiau išplinta vasariniuose kviečiuose nei

žieminiuose, todėl siekiant sumažinti varpų fuzariozės daromą žalą grūdų kokybei mūsų

šalyje rekomenduojama daugiau auginti žieminius kviečius. Didelis varpų fuzariozės

išplitimas (53,1% - 71,0%) ir intensyvumas (4,2-12,1) abejais tyrimų metais vasariniuose

kviečiuose augintuose po bulvių ir cukrinių runkelių bei kitų augalų, kurie nėra pagrindinių

varpų fuzariozės sukėlėjų augalai šeimininkai, taip pat atsižvelgiant į informaciją surinktą iš

ūkininkų apie trumpų sėjomainos rotacijų, minimalaus žemės dirbimo taikymą, šiaudų

smulkinimą ir paskleidimą laukuose rodo, kad yra sudaromos palankios sąlygos fuzariozės

sukėlėjų išgyvenimui ir infekcinio fono palaikymui pasėliuose. Atsižvelgiant į tai

rekomenduotina didinti sėjomainos narių skaičių rotacijoje tokiais augalais kaip soja, dobilai,

kmynai, žirniai, užarti dirvos paviršiuje paskleistus susmulkintus javų šiaudus bei laikytis

kitų geros ūkininkavimo praktikos taisyklių.

Sėti vasarinius kviečius po kukurūzų nerekomenduojama, nes tokių kviečių

mėginiuose DON koncentracijos dažniausiai viršija Europos Komisijos Reglamento

1881/2006 reikalavimus. Siekiant išvengti mikotoksinų koncentracijų didėjimo sandėliavimo

metu rekomenduojama laikyti grūdus ne daugiau nei 13 % drėgnio, nes kitu atveju

mikotoksinų kiekis gali didėti, ypač jeigu nedidelės koncentracijos grūduose jau yra.

63

Pasiūlymai

Siekiant sumažinti grūdų užterštumą Fusarium grybais ir mikotoksinais siūloma:

Laikytis geros žemės ūkio praktikos, nes tai yra svarbiausias veiksnys, padedantis

kontroliuoti grūdų užterštumą:

o Sėjomainos laikymasis, nes apie 47% dalyvavusių monitoringe augintojų jos nesilaikė ir

sėjo po kviečių, kukurūzų ir kitų javų.

o Sėjomainoje daugiau naudoti tokių augalų kaip žirniai, bulvės, kmynai, soja, dobilai,

cukriniai runkeliai, liucerna, daržovės ar pan. Ir tokiu būdu sumažinti užkrato kiekį

laukuose.

o Veislės pasirinkimas, kurioms labiausiai tinka dirvožemis, klimato sąlygos ir taikoma

žemės ūkio praktika. Taip bus sumažintas augalams nepalankių sąlygų poveikis ir

auginami žieminiai ar vasariniai kviečiai bus atsparesni grybinei infekcijai

o Kiek įmanoma siūloma planuoti augalų auginimą siekiant išvengti klimato sąlygų, dėl

kurių pailgėja auginamų kviečių (ypač vasarinių) brendimo laikotarpis lauke prieš

nuimant derlių, nes tai rizikos veiksnys skatinantis užkrėtimą Fusarium grybais. Taip pat

nereikėtų sėti labai tankiai, o laikytis rekomenduojamų normų.

o Arimas sumažina Fusarium užkrato kiekį, todėl jeigu įmanoma ruošiant dirvą naujai sėjai

reikėtų užarti arba pašalinti senas varpas, stiebus ir kitas derliaus liekanas. Kiek įmanoma

liekanas reikia labiau susmulkinti, kad jos galėtų lengviau supūti.

o Vengti pasėlių išgulimo ir aprūpinti juos maistinėmis medžiagomis, nes nusilpusius

augalus greičiau puola infekcija. Reikia kontroliuoti vabzdžių plitimą bei atsakingai

naudoti augalų apsaugos priemones. Naudoti tik registruotus fungicidus ir labai svarbu

juos naudoti laiku (žydėjimo metu), bet tai turi būti daroma remiantis meteorologų

informacija, nes nupurškus prieš lietų ar lyjant nauda bus minimali.

o Dėl didelio piktžolių tankumo padidėja Fusarium grybų plitimo rizika, todėl siūloma

piktžoles naikinti laiku.

Laikytis geros gamybos praktikos, nes jos įgyvendinimas dirbant su žmonių maistui ir

gyvūnų pašarams skirtais grūdais, juos sandėliuojant, perdirbant ir platinant yra labai svarbus

o Prieš nuimant derlių reikėtų pasidomėti meteorologinėmis sąlygomis ir planuoti derliaus

nuėmimą. Siūloma naudoti grūdų džiovinimo įrenginius, jeigu grūdų derliaus negalima

nuimti, kai grūdų drėgnis yra tinkamiausias.

o Nukūlus išgulusių kviečių grūdus siūloma jų nemaišyti su neišgulusių. Jeigu grūdai buvo

nukulti po lietaus ir didesnio drėgnio, nemaišyti jų su sausais ir palankiu oru nukultais

grūdais.

o Stengtis mechaniškai kuo mažiau pažeisti grūdus bei vengti sąlyčio su žeme

o Pasirūpinti, kad grūdams sandėliuoti reikalingi įrenginiai gerai veiktų, turėti atsarginių

detalių

o Sandėliavimui labai svarbu, kad grūdų maišai, aruodai būtų švarūs, sausi,

sandėliuojamose patalpose cirkuliuotų oras. Tikrinti grūdų temperatūrą, nes padidėjusi

temperatūra rodo mikrobinės veiklos suaktyvėjimą ir išauga rizika dėl užsiteršimo

įvairiais metabolitais padidėjimo.

64

LITERATŪRA

1. Argyris J.,Van Sanford D., TeKrony D. Fusarium graminearum infection during wheat seed

development and its effect on seed quality // Crop Science. - 2003, vol. 43, p. 1782 -

1788Bakutis, B. Mikotoksinai gyvulių pašaruose. Kaunas, 2004. 81 p.

2. Arseniuk E., Goral T., Czembour H. J., 1993: Reaction of triticale, wheat and rye

accessions to graminaceous Fusarium spp. infection at the seedling stage and adult plants

growth stages. – Euphytica, 70: 175–183

3. Bai G.H., Plattener R., Desjardins A., Kolb F. resistance to Fusarium head blight and

deoxynivalenol accumulation in wheat // Plant Breeding. - 2001, vol. 120, p. 1-6. ISSN

0179-9541

4. Baliukonienė, V.; Bakutis, B. Kviečių ir miežių mikotoksikologinis ir mikrobiologinis

įvertinimas sandėliavimo metu. Veterinarija ir zootechnika, nr. 17(39), 2002. p. 14-22.

5. Bartkienė, E.; Bakutis, B.; Baliukonienė, V.; Juodeikienė, G.; Bašinskienė, L;

Vidmantienė, D. Ksilanolitinių fermentų įtaka bioetanolio gamybos iš fuzariozės pažeistų

grūdų efektyvumui. Veterinarija ir zootechnika, nr. 49(71), 2010. p. 17-25.

6. Bayer M., Klix M.B., Klink H., Verreet J.A. Quantifying the effects of previous crop,

tillage, cultivar and triazole fungicides on the deoxynivalenol content of wheat grain - a

review // Journal of Plant Diseases and Protection. - 2006, vol. 113, iss. 6, p. 241-246. ISSN

1861-3829

7. Bennett, J. W.; Klich, M. Mycotoxins. Clinical Microbiology Reviews, vol. 16, no. 3, 2003.

p. 497-516.

8. Blandino M., Minelli L., Reyneri, A. Strategies for the chemical control of Fusarium head

blight: Effect on yield, alveographic parameters and deoxynivalenol contamination in winter

wheat grain // European Journal of Agronomy. - 2006, vol. 25, p. 193-201. ISSN 1161-0301

9. Bottalico A., Perrone G, 2002: Toxigenic Fusarium species and mycotoxins associated

with head blight in small-grain cereals in Europoe. – European Journal of Plant Pathology,

108: 611–624.

10. Bottalico, A., Logrieco, A. & Visconti, A. 1989. Fusarium species and their mycotoxins in

infected cereals in the field and in stored grains. In Chelkowski J. Fusarium Mycotoxins,

Taxonomy and Pathogenicity. - Amsterdam, p. 85-119.

11. Brazauskienė, I., Semaškienė, R. Lauko augalų ligos ir kenkėjai. Akademija: Lietuvos

žemdirbystės institutas. 2006. 275 p.

12. Champeil A., Fourbet J. F., Doré T., Rossignol L. Influence of cropping system on

Fusarium head blight and mycotoxin levels in winter wheat // Crop Protection. - 2004, vol.

23, p. 531-537.

13. Dabkevičius Z., Gaurilčikienė I., Semaškienė R. 2002.Varpinių javų ligos. In: Žemės ūkio

augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, p. 120-121.

14. Dabkevičius, Z.; Brazauskienė, I. Augalų patologija. Akademija, 2007. 493 p.

15. Dabkevičius, Z.Mikologijos pagrindai. Akademija (Kėdainių r.), 2009. 128 p.

16. Dill-Macky, R. & Jones, R.K. 2000. The effect of previous crop residues and tillage on

Fusarium head blight of wheat. Plant diseases 84: 71-76.

17. Doohan F.M., Brennan J., Cooke B.M. Influence of climatic factors on Fusarium species

pathogenic to cereals // European Journal of Plant Pathology. - 2003, vol.109, p. 755-768.

65

18. Fernandez, M.R., Selles, F., Gehl, D., DePauw, R.M. & Zentner, R.P. 2005. Crop

production factors associated Fusarium head blight in spring wheat in Eastern Saskatchewan.

Crop Science 45: 1908-1916.

19. Forrer H.R., Schachermayr G., Muller M., Jenny E., Vogelgsang S. Results of a 4-year

survey on Fusarium head blight (FHB) in wheat and their use to predict and prevent myoxin

contamination in wheat // 29th

Mycotoxin Workshop, Stuttgart-Fellbach, Germany, May 14-

16 2007, p. 34.

20. Fusarium, Index fungorum. [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 24 d.]. Prieiga per

internetą: <http://www.indexfungorum.org/names.asp>

21. Edwards S.G. Influence of agricultural practices on fusarium infection of cereals and

subsequent contamination of grain by trichothecene mycotoxins // Toxicology letters. - 2004,

vol. 153, p. 29-35.

22. Engle, J.S., Lipps, P.E. & Mills, D. 2003a. Fusarium head blight severity scale for winter

wheat. Bulletin AC-48-03, Extension Factsheet, Ohio State University.

23. Gaurilčikienė I., Mankevičienė A., Supronienė S. The effect of fungicides on rye and

triticale grain contamination with Fusarium fungi and mycotoxins //

Žemdirbystė=Agriculture, vol. 98, Nr. 1, 2011, p. 19–26

24. Gosman N., Bayles R., Jennings P., Kirby J., Nicholson P. Evaluation and characterization

of resistance to fusarium head blight caused by Fusarium culmorum in UK winter wheat

cultivars // Plant pathology. - 2007, vol. 56, p. 264-276. ISSN 0032-0862

25. Goswami, R. S., Kistler, H. C. Heading for disaster: Fusarium graminearum on cereal

crops. Molecular plant biology, vol. 5, no.6, 2004. p. 515-525.

26. Grigaliūnaitė, B. Mikromicetų paplitimą ant Crassulaceae ir Saxifragaceae šeimų augalų

lemiantys veiksniai. Ekologija, nr. 3, 2002. p. 38-43.

27. Grigaliūnaitė, B., Balčiūnienė, L., Jančys, Z. Pupinių (Fabaceae Lindl.) šeimos augalų

įvairių veislių antžeminės dalies mikromicetai. Žemės ūkio mokslai, nr. 4, 2006. p. 31-37.

28. Heier, T.; Jain, S. K.; Kogel, K. H.; Pons-Kühnemann. Influence of N – fertilization and

Fungicide Strategies on Fusarium Head Blight Severity and Mycotoxin Content in Winter

Wheat. Journal of Phytopathology, vol. 153, iss. 9, 2005. p. 551-557.

29. Hollingsworth, C. R., Motteberg, C. D., and Thompson, W. G. 2006. Assessing fungicide

efficacies for the management of Fusarium head blight on spring wheat and barley. Online.

Plant Health Progress

30. Hofgaard I. S., Seehusen T., U. Abrahamsen, Razzaghian J., Le V. H., Elen O., Riley H.,

Strand E. and Brodal G. Effects of tillage practice, crop rotation and fungicide treatment on

the development of Fusarium spp. and mycotoxins in oats and spring wheat // Book of

abstract of Nordic Baltic Fusarium seminar, 13-15 November 2012, Uppsala, Sweden, p. 16

31. Ioos R., Belhadj A., Menez M., Faure A. The effects of fungicides on Fusarium spp. and

Microdochium nivale and their associated trichothecene mycotoxins in French naturally-

infected cereal grains // Crop Protection, vol. 24, p. 894-902. ISSN: 0261-2194

32. Yazar, S.; Omurtag, G. Z. Fumonizins, Trichothecenes and Zearalenone in Cereals.

International Journal of Molecular Sciences, no. 9, 2008. p. 2062-2090.

33. Koch H. J., Pringas C., Maerlaender B. Evaluation of environmental and management

effects on Fusarium head blight infection and deoxynivalenol concentration in the grain of

winter wheat // European Journal of Agronomy. - 2006, vol. 24 , p. 357–366 25. ISSN 1161-

0301

66

34. Kosiak B., Torp M., Skjerve E., Thrane U. The prevalence and distribution of Fusarium

species in Norwegian cereals: a survey // Acta Agriculturae Scandinavica, Section B: Soil

and Plant Science. – 2003, vol. 53, p 168–176.

35. Leslie J.F., Summerell B.A. The Fusarium Laboratory Manual. – Blackwell Publishing,

Iowa, USA, 2006, 388 p.

36. Lugauskas, A., Stakėnienė, J., Kemėža, V. Toksinus gaminančių rūšių mikromicetai žuvų

pašaruose. Ekologija, nr. 3, 2002. p. 3-13.

37. Lugauskas, A.; Krasauskas, A.; Repečkienė, J. Ekologiniai veiksniai, lemiantys

mikromicetų paplitimą ant javų grūdų ir sojų sėklų ekologija. Ekologija, nr. 2, 2004. p. 21-

32.

38. Lugauskas, A.; Levinskaitė, L.; Mačkinaitė, R.; Raudonienė, V.; Railienė, R.; Raila, A.

Ecological and technological factors influencing the distribution of toxin producing

micromycetes on oats and their products. Ekologija, nr. 3, 2006. p. 112-121.

39. Mačkinaitė, R.; Kačergius, A.; Lugauskas, A.; Repečkienė, J. Contamination of cereal

grain by Fusarium micromycetes and their mycotoxins under Lithuanian climatic conditions.

Ekologija, nr. 3, 2006. p. 71-79.

40. Magan, N.; Aldred, D.; Hope, R.; Mitchell, D. Environmental Factors and Interactions with

Mycobiota of Grain and Grapes: Effects on Growth, Deoxynivalenol and Ochratoxin

Production by Fusarium culmorum and Aspergillus carbonarius. Toxins, 2010.

[interaktyvus], vol. 2 [žiūrėta 2011 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per internetą:

<www.mdpi.com/journal/toxins>

41. Mankevičienė A., Butkutė B., Gaurilčikienė I., Dabkevičius Z., Supronienė S. Risk

assessment of Fusarium mycotoxins in Lithuanian small cereal grains // Food Control, No.

22, 2011, p. 970-976

42. Mankevičienė A., Supronienė S., Jonavičienė A. Nerimas dėl mikotoksinų // Mano ūkis –

2013, Nr. 9, p. 34-36.

43. Mankevičienė, A.; Dabkevičius, Z.; Mačkinaitė, R.; Cesevičienė, J. Žieminių kviečių grūdų

užterštumo mikromicetais ir mikotoksinais priklausomumas nuo tręšimo lygio. Žemdirbystė,

t. 93, nr. 3, 2006. p. 131-140.

44. Mankevičienė, A.; Dabkevičius, Z.; Supronienė, S.; Mačkinaitė, R. Mikroskopinių grybų

plitimo ir mikotoksinų kiekio žieminių kviečių grūduose priklausomumas nuo jų nuėmimo

laiko. Žemdirbystė, t. 94, nr. 3, 2007. p. 162-175.

45. Maragos, C. M. Zearalenone occurrence and human exposure. World Mycotoxin Journal,

2010. [interaktyvus], vol. 3 (4) [žiūrėta 2011 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per internetą:

<http://ddr.nal.usda.gov/bitstream/10113/45930/1/IND44454184.pdf>

46. Mathur S.B., Kongsdal O. Common laboratory seed health testing methods for detecting

fungi. – ISTA, Copenhagen, Denmark. 2003, 425 p.

47. McMullen M., Jones R., Gallenberg D. Scab of wheat and barley: a re-emerging disease of

devasting impact // Plant Disease. – 1997, vol. 81, p. 1340-1348.

48. Mcmullen, M. P.; Zhong, S.; Neate, S. Fusarium Head Blight (Scab) of Small Grains.

Plant Disease Management, 2008. [interaktyvus], [žiūrėta 2011 m. gruodžio 11 d.]. Prieiga

per internetą: <http://www.ag.ndsu.edu/pubs/plantsci/smgrains/pp804.pdf>

49. Miller J.D., Culley J., Fraser K. et al. Effect of tillage practice on Fusarium head blight of

wheat // Canadian Journal of Plant Pathology. – 1998, vol. 20, p. 95-103.

67

50. Mishra, P. K.; Fox, T. V.; Culham, A. Development of a PCR-based assay for rapid and

reliable identification of pathogenic Fusaria. FEMS Microbiology Letters 218, 2003. p. 329-

332

51. Nelson P.E., Toussoun T.A., Marasas W.F.O. Fusarium Species: An Illustrated Manual for

Identification. – London, 1983, 193 p.

52. Nelson, P. E.; Dignani, M. C.; Anaissie, E., J. Taxonomy, Biology and Clinical Aspects of

Fusarium Species. American Society for Microbiology, 1994. [interaktyvus], vol. 7, no. 4

Prieiga per internetą: <http://cmr.asm.org/cgi/reprint/7/4/479.pdf>

53. Parikka P., Hakala K. and Tiilikkala K. Expected shifts in Fusarium species’ composition

on cereal grain in Northern Europe due to climatic change // Food Additives and

Contaminants: Part A. – 2012, vol. 29(10), p. 1543–1555.

54. Perkowski J., Kiecana I., Kaczmarek Z. Natural Occurrence and Distribution of Fusarium

Toxins in Contaminated Barley Cultivars // European Journal of Plant Pathology.- 2003, vol.

109, no. 4, p. 331-339. ISSN 0929-1873

55. Ramirez M.L., Chulze S., Magan N. Temperature and water activity effects on growth and

temporal deoxynivalenol production by two Argentinean strains of Fusarium graminearum

on irradiated wheat grain // Int. Journal of Food Microbiology. – 2006, vol. 106, p. 291-296.

56. Rohačik T., Hudec K. Influence of agro-environmental factors on Fusarium infestation and

population structure in wheat kernels // Annals of Agricultural and Environmental Medicine.

- 2005, vol. 12, No 1, p. 39-45.

57. Roháčik T., Hudec K. Fungal Infection of Malt Barley Kernels in Slovak Republic. Plant

Protect, 2007. [interaktyvus], vol. 43, no. 3. Prieiga per internetą:

<http://www.agriculturejournals.cz/publicFiles/00370.pdf>

58. Schaafsma A.W., Tamburic-Ilinic L., Miller J.D., Hooker D.C. Agronomic considerations

for reducing deoxynivalenol in wheat grain // Plant Pathology. – 2001, vol. 23, p. 279-285.

59. Schilling, A. G., Moller, E. M., Geiger, H.H. Polymerase chain reaction-based assays for

species-specific detection of Fusarium culmorum, F. graminearum and F. avenaceum.

Phytopathology, vol. 86, no. 5, 1996. p. 515-522.

60. Semaškienė R., Mankevičienė A., Dabkevičius Z., Leistrumaitė A. Toxic fungi infection

and mycotoxin level in organic grain // Botanica Lithuanica. - 2005, Supplement t. 7, p. 17-

25. ISSN 1392-1665

61. Speijers, G. J. A.; Speijers, M. H. M. Combined toxic effects of mycotoxins. Toxicology

Letters, no. 153 (1), 2004. p. 91-98.

62. Stankevičienė M., Stankevičius H., Baliukonienė V., Bakutis B. Bioterminio biomasės

apdorojimo įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika, t. 23, nr. 45, 2003. p. 28-35.

63. Sutkevičius, J.; Černauskas, A. Pelėsinių grybų įtaka karvių sveikatai ir kai kurioms kepenų

funkcijoms. Veterinarija ir zootechnika, nr. 23(45), 2003. p. 51-54.

64. Suproniene S., Semaskiene R., Mankeviciene A. and Jonaviciene A. Fusarium spp.

ocurence in spring wheat grain in Lithuania during 2011-2012 // Book of abstract of Nordic

Baltic Fusarium seminar, 13-15 November 2012, Uppsala, Sweden, p. 19.

65. Šurkus, J.; Gaurilčikienė A. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita. Akademija:

Lietuvos žemdirbystės institutas, 2002. 345 p.

66. Tvaruzek L. Fusarium spp. infection of spring barley in the Czech Republic and

possibilities of integrated control of this desease // Agronomijas vestis (Latvian Journal of

Agronomy). - 2004, No 7, p. 89-92. ISBN 9984-596-97-4

68

PRIEDAI

Populiarių straipsnių kopijos

Mankevičienė A., Supronienė S. Jonavičienė A. Nerimas dėl mikotoksinų // Mano ūkis,

2013/rugsėjis, p. 34-36.

Supronienė S. Varpų fuzariozės problemos aktualios ir šiemet. Internetinė diskusija Mano ūkio

tinklalapyje. 2013. 08. 14

Supronienė S. Kartu su grūdais į aruodus keliauja ir ligos. Valstiečių laikraštis, 2014 08 20.

Seminarų stendiniai pranešimai

Supronienė S., Mankevičienė A., Jonavičienė A., Semaškienė R. Fusarium išplitimas ir

prevencija vasariniuose javuose. 2013 m. Stendinis pranešimas Agrovizijoje.

Supronienė S., Mankevičienė A., Jonavičienė A. Trichothecene-producing Fusarium species in

Lithuanian Wheat. 2014 m. 11-oji Europos augalų patologijos (European Foundation for Plant

Pathology, EFPP) konferencija „Sveiki augalai – sveikas žmogus“. Krokuvos žemės ūkio

universitetas, Lenkija, 2014 m. rugsėjo 8–13 d. Stendinis pranešimas

SUDERINTA: ………………………

...............................tyrimų priežiūros komisijos

pirmininkas

Rimantas Krasuckis

2014 m. ……………………mėn. …..d.