LIETUVOS DRAUSTINIAI

Seniai, dar mūsų valstybė priešaušryje, buvo ginami ir saugomi ne tik protėvių namai, žemė, bet ir vertingiausiu gamtos kampeliai, jos ištekliai, medžiai, akmenys... Juos naikinti, alinti buvo draudžiama – taip atsirado saugomų girių, upių ir kitų gamtos objektų samprata. Lengviausia apsaugoti vieną ar kitą vietą, akmenį, šaltinį, medį buvo galima paskelbus juos šventus: tokių objektų niekas nelietė, laikėsi nustatytų taisyklių. Tik vėliau atsirado poreikis saugoti praktinės naudos turinčias vietas: bebravietes, paukščių lizdus ir žvėrių irštvas, taip pat vertingų žuvų neršto vietos.

Kodėl steigiami draustiniai?

Draustiniai – saugomos teritorijos, kuriose moksliniu ir pažintiniu požiūriais yra vertingų gamtos bei kultūros paveldo kompleksų, ansamblių ir vietovių. Draustiniu skelbiamas plotas turi išsiskirti iš aplinkinių gamtos ar kultūros vertybėmis ar būti svarbus kokių nors pačių vertingiusių objektų apsaugai. Tokie objektai gali būti retųjų ar mūsų kraštui būdingų augalų augavietės, gyvūnų radimvietės, jų buveinės, unikalus kraštovaizdis ir jo formos. Ne mažiau svarbios ir mūsų kultūrinės aplinkos vertybės, kurios yra tapusios tautos gyvenimo ir mąstysenos dalimi.

Lietuvos draustinių sistema

Pagal saugomų objektų ypatumus draustiniai yra •gamtiniai, •kultūriniai •kompleksiniai

Gamtiniai draustiniai

• Geologiniai• Geomorfologiniai• Telmologinai• Hidrografiniai• Pedologiniai• Botaniniai• Zoologiniai• Talasologiniai• Botaniniai - zoologiniai

Kultūriniai draustiniai

Visi 73 Lietuvos kultūriniai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir atlieka bendrą gamtos bei kultūros objektų apsaugos funkciją. Juose saugomi vertingi urbanistiniai kompleksai, ypač senoji miestelių struktūra, archeologiniai objektai, memorialinės vietos, susijusios su žymių žmonių ar įvykių atminimu.

Etnokultūriniai draustiniai yra vertingi savo visuma: senąja statyba, kaimo išplanavimu, išsaugotais ūkio papročiais, unikaliais kultūros šaltiniais.

Kompleksiniai draustiniai

Kraštovaizdžio draustiniai – unikaliems ir tipiškiems gamtos bei kultūros kraštovaizdžio kompleksams saugoti.

Pagal organizavimo pobūdį skiriami valstybiniai ir savivaldybių draustiniai, taip pat draustiniai valstybiniuose parkuose bei biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose.

Kas draudžiama draustiniuose

Kasti durpes ir ežerų nuosėdas, išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo;

Rinkti, sprogdinti, Pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kub. m natūraliai

juose esančius akmenis;Naikinti ar žaloti reljefo formas ir saugomus objektus;Tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralių

ežerų vandens lygį;Sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę,

vertę turinčias panoramas.

Spanguolės

Tūkstantiniai varnėnų būriai apsistoja Žuvinto ežero pakrantėse.

Grybautoja

Ūsuotoji zylė