lietuvos geologijos tarnybos - lgt.ltlietuvos geologijos tarnybos 2001 metø ... giniø tyrimø...

VILNIUS 2002

LIETUVOSGEOLOGIJOS TARNYBOS

2001 metøveiklos rezultatai

GEOLOGICAL

SURVEY OF LITHUANIAAnnual

Report 2001

LIETUVOSGEOLOGIJOS TARNYBOS

2001 metøveiklos rezultatai

GEOLOGICAL

SURVEY OF LITHUANIAAnnual

Report 2001

ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos 2001 metø veiklos rezultataiMetinë ataskaita

Geological Survey of LithuaniaAnnual Report 2001

Redakcinë kolegija: A. Bitinas, J. Belickas, V. E. Gasiûnienë, V. Marcinkevièius,J. Mockevièius, K. Kadûnas, J. Satkûnas

Atsakingasis redaktorius J. Satkûnas

Editorial Board: A. Bitinas, J. Belickas, V. E. Gasiûnienë, V. Marcinkevièius,J. Mockevièius, K. Kadûnas, J. Satkûnas

Editor-in-Chief J. Satkûnas

© Lietuvos geologijos tarnyba, 2002

T u r i n y s

Ávadas: LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2001-ieji.Svarbiausi metø faktai ...................................................... 5

ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO VALSTYBINISREGULIAVIMAS 2001 metais ........................................ 8

2001 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØPROJEKTØ REZULTATAI

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS

1. Geocheminis kartografavimas 1:50 000masteliu Birþø plote. V. Gregorauskienë .......... 13

2. Naudingøjø iðkasenø kartografavimas 1:50 00masteliu Tetirvinø plote. V. Piepolienë ............ 16

3. Ekogeologinis kartografavimas 1:50 000masteliu Ðilutës plote. R. Kanopienë ................ 18

4. Hidrogeologinis kartografavimas masteliu1:50 000 Tetirvinø plote. R. Giedraitis .............. 21

5. Geofiziniai tyrimai Ylakiø plote. V. Nasedkin,R. Ðeèkus, L. Korabliova ........................................ 23

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IRPOÞEMINIO VANDENS TYRIMAI

1. Baltijos jûros Lietuvos krantø tyrimaiA. Bitinas .............................................................. 26

2. Geologinës aplinkos tarðos þidiniøinformacinës sistemos pildymasJ. Ðugalskienë, R. Kanopienë ................................ 28

3. Lietuvos teritorijos ávertinimas pagaltinkamumà laidoti radioaktyviàsias atliekasR. Kanopienë, V. Marcinkevièius ......................... 29

4. Inþineriniø geologiniø tyrimø ÐiaurësLietuvos karstiniame rajone taisyklësV. Ignatavièius, V. Marcinkevièius ..................... 31

5. Organizacinis tvarkomasis statybos techninisreglamentas „Inþineriniai geologiniai(geotechniniai) tyrimai“. R. B. Mikðys ............ 32

6. Poþeminio vandens valstybinis monitoringasJ. Giedraitienë ....................................................... 34

7. Kompleksinis poþeminio ir pavirðiniovandens monitoringas Lietuvos karstiniameregione. R. Giedraitis, M. Gregorauskas,A. Klimas, M. Plankis, J. Taminskas ..................... 38

8. Poþeminio vandens monitoringas Lietuvos–Lenkijos pasienio teritorijoje 1999–2001metais. J. Giedraitienë ......................................... 41

9. Poþeminio vandens naudojimo ir apsaugos2002–2010 metø strategija. K. Kadûnas ........... 44

C o n t e n t s

Introduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIAIN 2001. Most important facts ......................................... 5

STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDER-GROUND IN 2001 ............................................................. 8

RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2001

GEOLOGICAL MAPPING

1. Geochemical mapping at a scale 1:50 000 inBirþai area. V. Gregorauskienë ........................... 13

2. Mapping of mineral resources at a scale1:50 000 in Tetirvinai area. V. Piepolienë ......... 16

3. Environmental geological mapping at a scale1:50 000 in Ðilutë area. R. Kanopienë ................. 18

4. Hydrogeological mapping at a scale 1:50 000in Tetirvinai area. R. Giedraitis ......................... 21

5. Geophysical investigations in Ylakiai area.V. Nasedkin, R. Ðeèkus, L. Korabliova .................. 23

ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH,INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES ANDGROUNDWATER

1. Investigations of the Lithuanian coast of theBaltic Sea. A. Bitinas .......................................... 26

2. Inventory of pollution sources. J. Ðugalskienë,R. Kanopienë ......................................................... 28

3. Evaluation of the territory of Lithuaniaaccording to its suitability for radioactivewaste disposal. R. Kanopienë,V. Marcinkevièius ................................................ 29

4. Regulations of engineering geologicalinvestigations in the North Lithuanian karstregion. V. Ignatavièius,V. Marcinkevièius ................................................ 31

5. Technical Construction Regulation. SiteInvestigations. R. B. Mikðys .............................. 32

6. State groundwater monitoring.J. Giedraitienë ....................................................... 34

7. Integrated monitoring of surface and ground-water in the karst region of Lithuania.R. Giedraitis, M. Gregorauskas, A. Klimas,M. Plankis, J. Taminskas ....................................... 38

8. Groundwater monitoring of the Lithuanian–Polish cross-border area in 1999–2001.J. Giedraitienë ....................................................... 41

9. Groundwater use and protection strategyfor the period 2002–2010. K. Kadûnas ............. 44

10. Inventories of mineral resources inPanevëþys, Tauragë and Telðiai provinces.V. Saulënas, V. Piepolienë ................................... 45

11. Evaluation of freshwater limestone resourcesand their possible use in Vilnius, Alytus andUtena provinces. V. Stankevièius ..................... 48

12. Status and possibilities of the Laboratory ofthe Geological Survey of Lithuania.V. Raþinskas ......................................................... 49

INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OFTHE UNDERGROUND

1. Inventory of geothermal data of Lithuania.S. Ðliaupa .............................................................. 51

2. Seismological monitoring in Lithuania – 2001.A. Paèësa ............................................................... 54

3. A set of pre-Quaternary structural maps ofLithuanian – the first step towards the 3Dmodel of Lithuania underground.J. Lazauskienë, S. Ðliaupa ..................................... 56

4. The Finder system of integrated datamanagement. R. Skaisgirienë ............................ 58

FURTHER DEVELOPMENT OF THE LITHUANIANGEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM

1. Development of Geological InformationSystem in 2001. J. Belickas, P. Stonys, Þ. Dënas,V. Rapðevièius ...................................................... 61

2. Geological information for specialists andsociety. L. Augulytë ............................................ 64

APPENDICES

Activities in committees, commissions, councils,joint working groups ................................................ 67

Participation in symposia, conferences,workshops .................................................................. 70

Publications on Lithuanian geology in 2001 .......... 73

Lithuanian press concerning geology in 2001 ..... 103

Publications of Geological Survey of Lithuaniain 2001 ....................................................................... 111

10. Panevëþio, Tauragës ir Telðiø apskrièiønaudingøjø iðkasenø sàvadai. V. Saulënas,V. Piepolienë ......................................................... 45

11. Gëlavandenës klinties iðtekliai ir jø naudo-jimo galimybiø Alytaus, Vilniaus ir Utenosapskrityse ávertinimas. V. Stankevièius .......... 48

12. LGT geologiniø tyrimø laboratorijos bûklëir galimybës. V. Raþinskas ................................ 49

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI

1. Lietuvos geoterminiø duomenø sistemaS. Ðliaupa .............................................................. 51

2. Lietuvos seismologinis monitoringas 2001metais. A. Paèësa ................................................. 54

3. Lietuvos prekvartero stratonø struktûriniaiþemëlapiai – þingsnis link Lietuvos þemësgelmiø erdvinio modelio. J. Lazauskienë,S. Ðliaupa .............................................................. 56

4. Integruota duomenø saugojimo ir valdymosistema Finder. R. Skaisgirienë ........................ 58

TOLESNË LIETUVOS GEOLOGINËSINFORMACIJOS SISTEMOS RAIDA

1. Geologinës informacijos sistemos bûklë irplëtra 2001 metais. J. Belickas, P. Stonys,Þ. Dënas, V. Rapðevièius ..................................... 61

2. Geologinë informacija specialistams irvisuomenei. L. Augulytë ................................... 64

PRIEDAI

Veikla komitetuose, komisijose, tarybose,tarpþinybinëse darbo grupëse ................................ 67

Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose,seminaruose ............................................................... 70

2001 metø publikacijos Lietuvos geologijostematika ...................................................................... 73

Lietuvos spauda apie geologijà 2001 metais ....... 103

Lietuvos geologijos tarnybos 2001 metøleidiniai ...................................................................... 111

Ávadas: LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2001-ieji. Svarbiausi metø faktaiIntroduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2001. Most important facts 5

Praëjusieji metai Lietuvos geologijos tarnybai buvo ið-skirtiniai – minëjome jos ákûrimo 60-metá ir veiklos ne-priklausomoje Lietuvoje 10-metá.

Nepaisant reikðmingø datø, tai kartu buvo ir eiliniai,jau kelintos geologø kartos darbo metai.

Greta valstybiniø geologiniø tyrimø buvo stiprina-ma geologinës informacijos sistema, perþiûrima ir tobu-linama teisinë bazë, dirbama naudingøjø iðkasenø tyri-mo ir gavybos reguliavimo srityje, pleèiami tarptautiniairyðiai, skleidþiama geologinë informacija apskrityse irsavivaldybëse. Lietuvos Respublikos Seimas 2001 me-tais priëmë naujà Þemës gelmiø ástatymo redakcijà, taigigalima sakyti, kad þemës gelmiø tyrimo ir naudojimoteisinë bazë perëjo á naujà europiná lygmená. LGT spe-cialistai aktyviai dalyvavo rengiant ðio ástatymo projek-tà, buvo ávertinta pastarøjø metø teigiama ir neigiamaveiklos patirtis.

Maþëjantis finansavimas neleido ágyvendinti visø uþ-mojø ar sparèiau baigti kai kuriø projektø, taèiau tarny-bos darbuotojai stengësi kuo geriau atlikti savo profesi-næ ir valstybinæ pareigà naujais rezultatais papildydamiðalies geologinio iðtirtumo metraðtá. Tarnyba niekada ne-apsiribojo valstybiniø uþduoèiø vykdymu, bet ieðkojo ga-limybiø pritaikyti savo intelektualiná potencialà aplin-kos apsaugos, strateginiø objektø plëtros, tarptautiniobendradarbiavimo, visuomenës ðvietimo srityse. Ne ið-imtis ir 2001 metai – buvo sprendþiamos Klaipëdos vals-tybinio jûrø uosto geologinës sàrangos problemos, daly-vaujama rengiant ir ágyvendinamt tarptautinius projek-tus, atliekama ðvieèiamoji veikla.

Pristatydami dar vienà Lietuvos geologijos tarnybosmetinæ ataskaità, tikimës, kad ir ji prisidës prie geologi-nës informacijos sklaidos, valstybës ir savivaldybiø ins-titucijoms padës lengviau rasti reikiamà detalesnæ infor-macijà, o visuomenæ galbût paskatins aktyviau domëtisir pasinaudoti turtinga geologijos fondo medþiaga. „Ið-saugokime savo namus“ toks yra ðiø metø Þemës dienosdevizas, tà galime padaryti tik dirbdami visi kartu ir Lie-tuvos geologijos tarnyba prisidës prie ðios veiklos.

DirektoriusJ. Mockevièius

Ávadas: LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2001-ieji

Geological Surveyof Lithuania in 2001

Last year was jubilee for the Geological Survey of Lithua-nia. We celebrated the 60th anniversary of its foundationand 10 years of its activity after the restitution of theindependence of Lithuania.

At the same time it was the year when our successivegeological work was continued.

Alongside the State geological investigations, thestrengthening of Geological information system, revisionand improving of legal basis, regulation of the use andinvestigation of mineral resources, development of inter-national co-operation, provision of geological informa-tion for provinces and municipalities took place in Geolo-gical Survey of Lithuania. The new wording ofUnderground Law was approved by Seimas of the Re-public of Lithuania. Thus the legal basis of the underg-round use and investigation reached new European level.Specialists of LGT took an active part in the preparationof this document, positive and negative experience of re-cent years was evaluated.

Decrease of funding did not allow to implement allthe scopes and to complete separate projects more rapid-ly. However the specialists of the Survey did their best tomeet their professional and state engagements, filling upthe chronicle of geological knowledge with the new re-sults. The Survey was never satisfied with the implemen-tation of only state delivered tasks and looked for thepossibilities to adopt it’s intellectual potential in the sphe-res of environmental protection, development of strategicobjects, education of society. In 2001 LGT worked withthe problems of Klaipëda sea port geological structure,took part in preparation and implementation of interna-tional projects, performed the educational activity.

Presenting one more annual report of Geological Sur-vey of Lithuania, we expect that it will promote to thedistribution of the geological information, will assist Stateand municipal institutions to get requested detailed in-formation more easy and might induce the society to beinterested more active and to use the information of Geo-logical Fund. “Lets safe our own house” – that is a mottoof the Earth day this year. We can do this only workingtogether and Geological Survey of Lithuania will takepart in this activity.

6 Ávadas: LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2001-ieji. Svarbiausi metø faktaiIntroduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2001. Most important facts

Svarbiausi metø faktai

2001 m. kovo 23 d. ávyko LGT ákûrimo minëjimas.Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo irVyriausybës, valstybës ástaigø, geologiniø ámo-niø atstovai bei Latvijos, Estijos, Rusijos, Balta-rusijos, Lenkijos, Vengrijos geologijos tarnybøvadovai. Ávyko spaudos konferencija.2001 m. balandþio 10 d. priimtas Lietuvos Respub-likos þemës gelmiø ástatymo pakeitimo ástatymas.Metø pabaigoje LGT dirbo 110 darbuotojø, ið jø81 specialistas, turintis aukðtàjá iðsilavinimà (aðtuo-ni gamtos mokslø daktarai). LGT struktûroje veikëpenki valstybiniø tyrimø ir þemës gelmiø reguliavi-mo skyriai bei dvi savarankiðkos grupës, adminis-tracija, ekonomikos ir finansø bei laboratoriniø ty-rimø ir ûkio skyrius.2001 metø biudþeto asignavimai buvo 4 471,3 tûkst.litø.

Most important facts

The celebration of the 60th anniversary of the LGT foun-dation took place on March 23. Representatives fromSeimas and Government of the Republic of Lithuania,from other State organisations, heads of the Latvian,Estonian, Russian, Belarussian, Polish, HungarianGeological Surveys took part in it. A press conferencewas organised.On April 10, the Law on Amendment of UndergroundLaw of the Republic of Lithuania was adopted.At the end of 2001, the staff of 110 workers, including81 specialists with higher education (8 doctors of na-tural sciences among them), worked at the GeologicalSurvey of Lithuania. The LGT structure included 5departments for State investigations and undergroundregulation, 2 independent groups, administration, de-partments of economics and finances, laboratory stu-dies and economy.

Nuotrauka: LGT ákûrimo 60-meèio minëjimo proga LGTkolektyvà ir sveèius pasveikino Prezidentas A. Bra-zauskas

Photo: Celebration of the 60th anniversary of the LGT –President A. Brazauskas’ congratulations

Ávadas: LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2001-ieji. Svarbiausi metø faktaiIntroduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2001. Most important facts 7

2001 metais Lietuvos geologijos tarnyba parengëseptynis þemës gelmiø naudojimà reguliuojanèius tei-sës aktus ir norminius dokumentus.Iðduota 30 leidimø naudoti þemës gelmiø iðtekliusir ertmes. 2001 metø pabaigoje galiojanèius leidimusnaudoti þemës gelmiø iðteklius ir ertmes turëjo 192ámonës. Iðduota 15 leidimø uþsiimti þemës gelmiø(geologiniu) tyrimu.Metø pabaigoje Þemës gelmiø registre buvo áregist-ruota 31 831 objektas.2001 metais toliau buvo vykdoma valstybiniø geolo-giniø tyrimø programa „Geologija – visuomenei“ vi-somis ðioje programoje numatytomis kryptimis.2001 metais buvo vykdoma 70 valstybiniø geologi-niø tyrimø projektø, ið jø 20 projektø baigti ir jø re-zultatai pateikti praktiniam naudojimui.Plëtojant tarptautiná bendradarbiavimà 2001 metaisLGT specialistai dirbo 12 tarptautiniø projektø, da-lyvavo 46 renginiuose – konferencijose, seminaruo-se, pasitarimuose, atstovavo Lietuvos geologijai22 tarptautinëse organizacijose bei darbo grupëse.Lietuvos geologijos tarnyba 2001 metais organizavoir dalyvavo organizuojant aðtuonis tarptautinius ren-ginius. Ið jø svarbiausi:• Seminaras „Ekogeologiniai duomenys suba-

lansuotai Lietuvos–Lenkijos pasienio teritori-jos plëtrai“, organizuotas kartu su Lenkijosgeologijos institutu balandþio 22–24 d. Sido-rovkoje, Lenkija;

• Tarptautinis lauko simpoziumas „Kvarterogeologija“, organizuotas kartu su Geologijosinstitutu geguþës 19–25 d. Anykðèiuose;

• Tarptautinio geologijos tarnybø geomokslokompiuterijos konsorciumo (ISGSECS) konfe-rencija „ICGSECS – 16“, ávykusi Vilniuje bir-þelio 11–15 d.;

• Tarptautinis seminaras „Radioaktyviøjø atlie-kø laidojimo galimybës Lietuvoje“, vykæs Du-bingiuose lapkrièio 20–22 d. Organizuotasbendradarbiaujant su Ðvedijos Branduolinëssaugos tarptautiniu projektu (SIP) ir ÐvedijosBranduolinio kuro ir atliekø tvarkymo kom-panija (SKB).

Propaguojant ir diegiant geologiniø darbø rezul-tatus 2001 metais iðleista 10 leidiniø, keturi ið jøbendradarbiaujant su kitomis organizacijomis.Bendradarbiaudami su kitomis valstybës institu-cijomis ir ávairiomis organizacijomis LGT atsto-vai dalyvavo 17 tarpþinybiniø komisijø, darbogrupiø, komitetø veikloje.

In 2001 the budget assignation was 4 471.3 thous. Li-tas.In 2001 the Geological Survey of Lithuania prepared7 legal documents on the regulation of undergrounduse.In 2001, permissions to use underground resourceswere issued to 30 enterprises. By 31 December 2001,192 subjects (enterprises) had valid permissions to useresources of solid minerals and mineral water. Licen-ces for geological investigations of the undergroundwere given to 15 enterprises.By the end of 2001, 31 831 objects were registered inthe State Underground Register.In 2001, state geological investigations according tothe programme “Geology for Society” were continued.In 2001, 70 projects of state geological investigationswere carried out, among them 20 projects were comple-ted and their results presented for practical use.Developing the international collaboration, in 2001the LGT specialists worked in 12 international pro-jects, took part in 46 international events – conferen-ces, seminars, meetings, represented geology of Lithua-nia in 22 international organisations and workinggroups.In 2001, LGT organised or took part in organisation of8 international events. Most important of them were asfollows:• Geoenvironmental data for sustainable develop-

ment of Polish–Lithuanian cross-border area: Sym-posium and field trip, 22–24 April 2001, Si-dorówka, Poland.

• Field symposium on Quaternary geology in Lithua-nia, 19–25 May, 2001, Anykðèiai.

• Development of geoinformatics in geological sur-veys. The ICGSEGS –16 meeting at the GeologicalSurvey of Lithuania, Vilnius, June 11–15, 2001.

• Basis for geological repositories of spent nuclearfuel in Lithuania (Dubingiai, November 20–22).

Popularising and implementing the results of geolo-gical investigations in 2001, 10 publications were pub-lished by the LGT (among them 4 in co-operation withother organisations).In close co-operation with other State and public orga-nisations, LGT specialists took part in the activities of17 interdepartmental commissions, working groupsand committees.

8 ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO VALSTYBINIS REGULIAVIMAS 2001STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2001

Þemës gelmiø naudojimàreglamentuojanèiø bei su jø naudojimususijusiø teisës aktø irnorminiø dokumentø rengimas

Lietuvos geologijos tarnyba parengë ðiuos þemës gel-miø naudojimà reglamentuojanèius teisës aktus irnorminius dokumentus:

• Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtasLietuvos Respublikos þemës gelmiø ástatymo pa-keitimo ástatymas (Valstybës þinios. 2001,Nr. 35-1164);

• Naujà Leidimø tirti þemës gelmes iðdavimo tvar-kà, kuri buvo patvirtinta Lietuvos RespublikosVyriausybës 2001 11 29 nutarimu Nr. 1433(Valstybës þinios. 2001, Nr. 102-3634);

• Naujà Leidimø naudoti naudingøjø iðkasenø (ið-skyrus angliavandenilius), poþeminio pramoniniobei mineralinio vandens iðteklius ir þemës gelmiøertmes iðdavimo tvarkà, kurià pateikë LietuvosRespublikos Vyriausybei;

• Valstybës rinkliavos objektø sàraðo, ðios rinklia-vos dydþiø ir mokëjimo ir gràþinimo tvarkos dali-nio pakeitimo projektà, kurá pateikë LietuvosRespublikos Vyriausybei;

• Poþeminio vandens naudojimo ir apsaugos2002–2010 metø strategijà, kuri pateikta Lietu-vos Respublikos Vyriausybei;

• Naujà Poþeminio vandens gavybos ketvirtinio pe-riodiðkumo ataskaitos 1–PV formà (LGT direkto-riaus 2001 11 20 ásakymas Nr. 10; Valstybës þi-nios. 2001, Nr. 89-3510);

• Leidimo tirti þemës gelmes ir kitø dokumentø pa-tvirtinimo formà (LGT direktoriaus 2001 12 12ásakymas Nr. 12; Valstybës þinios. 2001,Nr. 105-3783).

Lietuvos geologijos tarnyba pagal savo kompeten-cijà iðnagrinëjo 18 kitø institucijø ir ástaigø pareng-tus teisës aktus arba norminius dokumentus ir patei-kë pastabø bei siûlymø.

State regulation of the use of theundreground in 2001

Preparation of legal and other related actsregulating the use of the underground

In 2001 the Geological Survey of Lithuania prepared thefollowing documents regulating the use of the underground:

• The Law on Amendment of Underground Law (StateNews, 2001, No. 35-1164) adopted by Seimas ofthe Republic of Lithuania;

• A new Order of Issuing Licences for UndergroundResearch (State News, 2001, No. 102-3634) appro-ved by the Government of the Republic of Lithua-nia;

• A new delivery procedure of permissions to use mi-neral resources (except hydrocarbons), resources ofindustrial and mineral groundwater and cavitiesof the underground, submitted to the Governmentof the Republic of Lithuania;

• The amendment project of the State tax objects listand the order of this tax amount and payment pro-cedure submitted to the Government of the Repub-lic of Lithuania;

• A new strategy of the use and protection of ground-water for the years 2002–2010, submitted to theGovernment of the Republic of Lithuania;

• The new form 1-PV of groundwater extraction qu-arterly report, approved by the order of Director ofGeological Survey of Lithuania, No. 10 of Novem-ber 20, 2001 (State News, 2001, No. 89-3510).

• The form of licences for underground research andother documents, approved by the order of Directorof Geological Survey of Lithuania, No. 12 of De-cember 12, 2001 (State News, 2001, No. 105-3783)

According to its competence the Geological Survey ofLithuania assessed 18 legal documents prepared by otherinstitutions and gave its written comments, suggestionsand remarks.

ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMOVALSTYBINIS REGULIAVIMAS 2001 metais

ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO VALSTYBINIS REGULIAVIMAS 2001STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2001 9

Þemës gelmiø iðtekliø naudojimoreguliavimas

Vadovaujantis Leidimø naudoti naudingøjø iðkasenø (ið-skyrus angliavandenilius), poþeminio pramoninio bei mi-neralinio vandens iðteklius ir þemës gelmiø ertmes iðdavi-mo tvarka (Valstybës þinios. 1996, Nr. 64-1529; 1997,Nr. 44-1086) iðduota 30 leidimø naudoti þemës gel-miø iðteklius ir ertmes (18 naujø ir 12 papildytø lei-dimø, sudarytos 43 iðtekliø naudojimo sutartys).

Atðaukti keturi leidimai ir vieno leidimo dalis, nu-trauktos devynios iðtekliø naudojimo sutartys.

2001 metø pabaigoje galiojanèius leidimus naudo-ti þemës gelmiø iðteklius ir ertmes turëjo 192 ámonës, iðjø:

• mineralinio vandens – 11,• durpiø – 22,• mineralinio vandens ir durpiø – 1,• kitø naudingøjø iðkasenø – 155,• kitø naudingøjø iðkasenø ir durpiø – 3.Apibendrintos 2000 metø kietøjø naudingøjø ið-

kasenø iðtekliø kasybos ir naftos iðtekliø gavybos ata-skaitos ir sudaryti kietøjø naudingøjø iðkasenø ið-tekliø ir naftos iðtekliø balansai.

Tæstos konsultacijos ir susiraðinëjimas su fiziniaisir juridiniais asmenimis naudingøjø iðkasenø iðtek-liø naudojimo, leidimø iðdavimo, þemës gràþinimo,valstybës iðperkamos þemës ir kitais klausimais.

Þemës gelmiø (geologinio)tyrimo reguliavimas

Vadovaujantis Leidimø uþsiimti þemës gelmiø (geologi-niu) tyrimu iðdavimo tvarka (Valstybës þinios. 1995,Nr. 95-2127) iðduota 15 leidimø atlikti þemës gelmiø(geologiná) tyrimà.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. lap-krièio 29 d. nutarimu Nr. 1433 patvirtinus Leidimøtirti þemës gelmes tvarkà (Valstybës þinios. 2001,Nr. 102-3634), iðduoti keturi leidimai tirti þemës gel-mes.

Metø pabaigoje leidimus atlikti þemës gelmiø ty-rimà turëjo 54 ámonës, ið jø pagal tyrimø rûðis:

• angliavandeniliø paieðkà ir þvalgybà – 3,• þemës gelmiø ertmiø paieðkà ir þvalgybà – 2,• geofiziná tyrimà – 11,• kietøjø naudingøjø iðkasenø paieðkà ir þval-

gybà – 8,• poþeminio vandens (visø rûðiø, taip pat ðilu-

minës energijos) paieðkà ir þvalgybà – 8,

Regulation of the use of undergroundresources

Following the delivery procedure of permissions to usemineral resources (except hydrocarbons), resources of in-dustrial and mineral groundwater and cavities of theunderground (State News, 1996, No. 64-1529; 1997,No. 44-1086) in 2001, permissions to use undergroundresources were issued to 30 enterprises (18 new and 12suplemented ones), 43 contracts of the use of resourceswere concluded and 9 contracts were cancelled. Permis-sions to use resources were cancelled for 4 enterprises.

By the 31 of December 2001, 192 enterprises had per-missions to use resources of solid minerals and mineralwater.

In 2001, after generalisation of statistical reports pre-sented by the enterprises, balances of solid mineral resour-ces and their summary were made.

Control of undergroundinvestigation

Following “The order of issuing licences for underground(geological) investigation” (Governmental decision No. 1447of 15 November 1995), in 2001 licences for geological inves-tigations of the underground were given to 15 enterprises.When “The order of licences for underground investigation”was approved (Governmental decision No. 1433 of 29 No-vember 2001) licences for 4 enterprises more were issued.

By 31 December 2001, 54 enterprises had licences tocarry out geological investigation.

In 2001, the State Commission of Mineral Resourcesof the Geological Survey of Lithuania has analysed 15issues related to underground resources. Conclusions ma-de by the Commission served as a basis for updating theRegister of Underground Resources.

The Geological Council of the Geological Survey ofLithuania has analysed and evaluated 14 reports on stategeological investigations and 2 projects.


• geologiná kartografavimà – 5,• hidrogeologiná kartografavimà – 9,• geocheminá kartografavimà – 4,• ekogeologiná tyrimà – 32,• inþineriná geologiná tyrimà – 36,• mechaniná græþiniø græþimà – 28.2001 metais LGT Valstybinë naudingøjø iðtekliø

komisija iðnagrinëjo 15 klausimø, susijusiø su þe-mës gelmiø iðtekliais (naujø telkiniø detalios þval-gybos bei naudojamø telkiniø reviziniø darbø áverti-nimas ir iðtekliø aprobavimas). Remiantis Komisijosiðvadomis atitinkamai pakoreguoti Þemës gelmiø ið-tekliø registro ir Naudingøjø iðkasenø iðtekliø ba-lanso duomenys.

LGT Geologijos taryba iðnagrinëjo ir ávertino14 valstybiniø geologiniø tyrimø ataskaitø ir du pro-jektus.

Vadovaudamasi Ûkio subjektø poþeminio vandensmonitoringo vykdymo tvarka (Valstybës þinios. 1999,Nr. 54-1763) LGT iðnagrinëjo ir patvirtino 81 ûkiosubjekto poþeminio vandens monitoringo programà.Daugiausiai iðnagrinëta degaliniø (30), geriamojovandens vandenvieèiø (16), ámoniø teritorijø (18), sà-vartynø (5) monitoringo programø. Dviem atvejaisprogramos atmestos, o programø rengëjai buvo pri-versti parengti jas pagal Monitoringo programø ren-gimo metodiniø rekomendacijø reikalavimus.

Vadovaujantis Inþineriniø geologiniø (geotechniniø)tyrinëjimø valstybinës prieþiûros nuostatais (Valstybësþinios. 1997, Nr. 118-3064) buvo:

• patikrinti 18 statybos sklypø inþineriniø geo-loginiø tyrimø darbai;

• patikrintos ir perduotos Lietuvos geologijosfondui 173 projektams atliktø inþineriniøgeologiniø (geotechniniø) tyrimø ataskaitos;

• atlikta ðeðiems techniniams statiniø projek-tams skirtø inþineriniø geologiniø (geotech-niniø) tyrimø ekspertizë;

• ávertintos ir derintos dvi geodinaminio stabi-lumo monitoringo programos;

• dalyvauta rengiant gruntø kasimo akvatorijo-se LAND projektà ir Klaipëdos valstybiniojûrø uosto dirkcijos statybos taisykles „Inþi-neriniai geologiniai tyrimai“.

Þemës gelmiø registras

Vadovaujantis Þemës gelmiø registro nuostatais (Vals-tybës þinios. 1997, Nr. 67-1687) 2001 metø pabaigojeÞemës gelmiø registre buvo áregistruota 31 831 ob-jektas. Ið jø: Þemës gelmiø iðtekliø registre áregistruo-

According to the order of implementation of ground-water monitoring of economic subjects, the GeologicalSurvey of Lithuania analysed and approved the ground-water monitoring programmes of 81 economic subjects.Among them are fuel stations (30), waterworks (16), ter-ritories of enterprises (18), sanitary landfills and dumpsites (5).

According to the “Regulations of State supervision ofengineering geological (geotechnical) investigations”, thefollowing objects were examined:

• engineering geological (geotechnical) investigationworks at 24 construction sites;

• 173 reports of engineering geological investiga-tions;

• 2 programmes of geodynamic stability monitoring.

Underground Register

Acording to “The Statute of Underground Register” (Go-vernment decision No. 740, 7 July 1997), the UndergroundRegister is part of the Geological Information System. Atthe end of the year 2001, 31 831 objects were included into

ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO VALSTYBINIS REGULIAVIMAS 2001STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2001 11

ta 1 954 naudingøjø iðkasenø ir poþeminio vandenstelkiniai. Ið to skaièiaus:

• 1 787 naudingøjø iðkasenø telkiniai:° 19 (angliavandeniliø) naftos;° 1 geleþies rûdos° 1 gintaro;

• 1 766 nemetaliniø naudingøjø iðkasenø:° 807 þvyro ir smëlio;° 826 durpiø;° 4 gydomøjø durpiø;° 2 sapropelio;° 96 molio;° 1 akmens druskos;° 1 monomineralinio kvarcinio smëlio;° 1 anhidrito;° 12 dolomito;° 9 klinties;° 7 kreidos mergelio;° 2 opokos;° 4 glaukonitinio priesmëlio;° 167 poþeminio vandens telkiniai:° 161 gëlo vandens;° 6 mineralinio vandens.

Græþiniø registre iki 2001 metø gruodþio 31 die-nos áregistruota 19 509 (fiziðkai egzistuojantys, LGTturimais duomenimis) græþiniai, ið jø 16 836 skirtapoþeminio vandens eksploatacijai.

Þemës gelmiø tyrimø ir iðtirtumo registre iki 2001metø gruodþio 31 dienos áregistruota 9 070 þemës gel-miø tyrimo darbø ataskaitø ir 1 298 þemës gelmiøtyrimo darbai (127 þemës gelmiø geologiniø tyrimøprojektai ir iðduotas 1 171 numeris numatomiemsárengti ir anksèiau græþtiems, bet neáregistruotiemsgræþiniams).

Geologijos fondas

2001 metais tæstas Valstybinio geologijos fondo kom-plektavimas. Fondas pradëtas komplektuoti 1945 me-tais; jame sukaupta, saugoma ir naudojama visos Lie-tuvoje ir gretimose pasienio teritorijose atliktø geolo-ginio tyrimo darbø ataskaitos (nuo 1941 metø atliktøgeologiniø tyrimø darbø), naudingøjø iðkasenø ba-lansai, græþiniø pasai, þemënaudos planai su nau-dingøjø iðkasenø telkiniais, geologinio turinio ir to-pografiniai þemëlapiai, geofiziniø tyrimø diagramos,kt. 2001 metø gruodþio 31 dienà fonde saugoma 9 070tyrimo darbø ataskaitø (ið viso apie 21 tûkst. vienetødokumentø rinkiniø, áskaitant græþiniø pasus, geofi-zines diagramas, þemënaudos planus ir kt.).

the Register. Their distribution is as follows:• 1 954 deposits of mineral resources;• 19 059 boreholes;• 10 368 reports.

The Geological Fund

The Geological Fund was established in 1945. It containsmaterial collected in Lithuania and adjacent territories. InDecember 2001, there were 9 070 reports on geologicalresearch, maps, borehole descriptions, mineral explorationreports, etc., in total 21 thousand units.

In 2001, the Fund was suplemented by:• 365 reports on geological research;• 415 borehole passports;• 40 diagrams of geophysical research;• 2 000 sheets of topographical maps.

The information accumulated in the Geological Fundis available to specialists of Lithuanian geological and otherinstitutions (environmental protection, territorial plan-


1999 metais pradëta kaupti skaitmeniniai geolo-giniø dokumentø áraðai kompaktiniuose diskuose(áraðyta 115 ataskaitø).

Per 2001 metus fondas papildytas:• 365 geologiniø tyrimø ataskaitomis;• 415 græþiniø pasø;• 40 geofiziniø tyrimø diagramø;• 2 000 lapø topografiniø þemëlapiø.Visos gautos ataskaitos inventorizuotos, susiste-

mintos ir kataloguotos (uþpildyta apie 2000 katalogi-niø korteliø). Geologijos fonde sukaupta informacijanaudojasi þemës gelmiø tyrimà atliekanèiø ámoniø irkitø institucijø bei ástaigø (aplinkos apsaugos, krað-totvarkos, þemëtvarkos, mokslo ástaigø, savivaldybiøir t. t.) specialistai ir aukðtøjø bei aukðtesniøjø moksloástaigø studentai, kurie buvo áregistravæ vykdomus dar-bus arba raðtu pateikæ argumentuotà praðymà. Ði in-formacija yra prieinama Lietuvos ir uþsienio ðaliø vi-suomenei. Per 2001 metus lankytojams iðduota 3 955ataskaitos, 1 100 lapø ávairaus mastelio topografiniøþemëlapiø ir 150 geofiziniø tyrimø diagramø.

Ávairios paskirties objektø ir projektø,susijusiø su þemës gelmiø naudojimu,derinimas

2001 metais suderinti 9 kadastriniø vietoviø þemësreformos þemëtvarkos projektai, iðnagrinëti 63 pra-ðymai dël þemës sklypø, patenkanèiø á naudingøjøiðkasenø telkiniø teritorijas, gràþinimo jø savinin-kams ir privatizavimo.

Nuolatos teikiamos konsultacijos Þemëtvarkosinstituto, agrarinës reformos tarnybø ir savivaldybiøspecialistams telkiniø ribø patikslinimo ir kt. klausi-mais. Derinti ávairios paskirties projektai (græþiniøsanitarinës apsaugos zonos, telekomunikacijø trasos,græþiniø tamponavimo projektai, monitoringo progra-mos, kt.).

Leidimø iðveþti ið Lietuvos Respublikosgeologines kolekcijas, muziejø geologi-nius eksponatus, græþiniø kernà ar jomëginius iðdavimas

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1995 m.gruodþio 27 d. nutarimà Nr. 1624 Lietuvos geologi-jos tarnyba 2001 metais iðdavë 19 leidimø iðveþti ker-no mëginius, uolienø pavyzdþius ir t. t. ið Lietuvos áNorvegijos, Ðvedijos, Lenkijos, Latvijos ir kt. ðaliø la-boratorijas tyrimams.

ning, land-use management, research institutes, munici-palities, etc.) and students. Over 4 000 reports were provi-ded for the users in 2001.

Co-ordination of various objects andprojects related to the use of theunderground

In 2001, 9 land reform projects and 63 applications onrestitution of land plots falling under the areas of mineralresource deposits and on privatisation have been exami-ned and co-ordinated.

Consultations are constantly given to Land Manage-ment Institute, agrarian reform services and municipal of-ficials on the specification of mineral resource deposits andother issues.

Issue of permissions for export ofgeological collections, geologicalmuseum exhibits, drillcore or its samplesFollowing “The order of issuing permissions to export geo-logical collections, geological museum exhibits, drilled coreor its samples from the Republic of Lithuania” (Govern-ment decision No. 1624, 27 December 1995), in 2001 Geo-logical Survey of Lithuania issued 19 permissions to exportpalaeontologic collections, core samples, etc., from Lithua-nia to Norway, Sweden, Poland, Latvia and other states forlaboratory analyses.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMASGEOLOGICAL MAPPING

13

2001 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØPROJEKTØ REZULTATAI

G E O L O G I N I S K A R T O G R A F A V I M A S

1999–2001 metais atliekant geocheminá kartografa-vimà Birþø plote (2011 km2) sukaupta ir iðanalizuo-ta informacija apie teritorijos dirvoþemio ir podirviouolienø dabartinæ geocheminæ bûklæ, ávertintos dir-voþemio foninës charakteristikos, patikslintos gam-tinës ir technogeninës anomalijos (pav.). Nustatytaskai kuriø dirvoþemio grupiø: gamtiniø smëlio, prie-smëlio, priemolio, molio ir durpingø dirvoþemiø;gamtiniø miðko, pievos ir dirbamo lauko dirvoþemiø;miestø ir gyvenvieèiø gruntø; pramoniniø-gamybi-niø teritorijø technogeniniø gruntø foninis kiekis irkiti statistiniai parametrai.

Geochemiðkai tirtas sekliø græþiniø kernas sie-kiant nustatyti prekvartero uolienø cheminës sudë-ties átakà kvartero nuoguloms ir jose besiformuojan-tiems dirvoþemiams bei ieðkant karstinio proceso„geocheminio atspindþio“ dirvoþemio virðutiniamesluoksnyje.

Projekto metu sukaupta ir á LGT DB posistemæ„Uolienø chemija“ átraukta geocheminë informacijaapie 2200 virðutinio dirvoþemio sluoksnio mëginiusir 282 kerno mëginius ið 15 græþiniø. Nustatytas kiek-vieno mëginio 28 cheminiø elementø bendras kiekis.Sudaryti visø elementø geocheminiai þemëlapiai1:100 000 masteliu su Birþø ir Pasvalio miestø iðbrai-þomis 1:25 000 masteliu bei geocheminiu pjûviu. Su-darytas suminio koncentracijos rodiklio Zd 1:50 000mastelio þemëlapis, kuriame pateikiama bendra eko-loginë-geocheminë dirvoþemio bûklë, bei geochemi-niø anomalijø þemëlapis. Parengtas aiðkinamasis rað-tas, grafiniai priedai ir lentelës.

Lyginant tirto ploto ir visos Lietuvos mikroelemen-tø foniná kieká atitinkamø tipø dirvoþemiuose, aki-vaizdu, kad Birþø ploto dirvoþemiuose daugumoselementø medianinis kiekis yra didesnis (V – net 1,5karto), maþiau yra tik P, Pb ir Mn, o Ag ir Zn kiekis –

Geocheminis kartografavimas1:50 000 masteliu Birþø plote

V. Gregorauskienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Geochemical mapping at a scale1:50 000 in Birþai area

Geochemical mapping in Birþai area was completed in1999–2001 (Fig.). The information concerning the geo-chemical state of soil and Quaternary deposits was obtai-ned and analysed within the project. The background va-lues and other statistical parameters were determined indifferent soil types such as natural sandy, sandy loamy,loamy, clayey soil and peat, soil of forests, meadows andarable fields, ground of towns and settlements, anthropo-genic ground of industrial areas.

The drill core has been analysed geochemically withthe aim to identify the geochemical influence of pre-Qua-ternary deposits on Quaternary sediments and correspon-dingly on soil. The “geochemical reflection” of karst pro-cess on the upper soil horizon has been sought, too.

The database of the project consists of data on 2200topsoil samples and 282 drill core samples of 15 borings.The total content of 28 elements was measured in each sam-ple. Monoelemental maps of each element were compiled ata scale 1:100 000 with the draws of Birþai and Pasvalystowns at a scale 1:25 000 and geochemical cross-section.The generalised ecological-geochemical situation of soil ispresented on the map of the total concentration index Zd ata scale 1:50 000 and on the map of geochemical anomalies.The explanatory text with figures of element distributionin soil profiles and various tables with statistical data wereprepared.

In comparison with national background values indifferent natural topsoil, the Birþai area is rich in most oftrace elements, particularly in vanadium. The content ofelements in natural soil varies greatly and depends onthe soil mineral and grain-size composition, as well as onthe lithological composition and genesis. For instance,

14 2001 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAIRESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2001

panaðus. Elementø foninio kiekio kaita natûraliuosedirvoþemiuose gana ryðki ir priklauso nuo dirvoþe-mio mineralinës-mechaninës sudëties: daugelio ele-mentø foninis medianinis kiekis molio ir priemoliodirvoþemiuose 2–3 kartus didesnis nei smëlio dirvo-þemiuose (Sc – net 9 kartus); priesmëlio dirvoþemiuo-se nustatytas didþiausias foninis medianinis Zr ir Srkiekis; durpingi dirvoþemiai turi maþiausià dauge-lio elementø medianiná kieká, iðskyrus P, Pb, Mo, Ca,kuriø foninës reikðmës èia yra didþiausios.

Birþø ploto gamtiniuose dirvoþemiuose iðryðkëjodaugelio elementø pasiskirstymo priklausomybë nuodirvodariniø uolienø genezës ir litologijos. Pagal bû-dingas geochemines savybes iðskirtos trys dirvoþe-miø grupës: limnoglacialiniø prieledyniniø baseinømoliø; glacialiniø pagrindinës morenos nuogulø;fliuvioglacialiniø nuogulø ir limnoglacialiniø smë-liø dirvoþemiai.

Geocheminiuose pjûviuose matyti ryðkesnë ele-mentø kiekio priklausomybë nuo uolienø litologijos

VILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUVILNIUV LNIUV LNIU

V IL NIU S

Birž iBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBir aiBiržaiB iržaiBiržaiBiržaiBiržaiB iržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržai

0 40 80

kilometrai

Pasvalys

Biržai areaBiržų plotas

Pav. Geocheminio kartografavimo Birþø plote schema Fig. Localisation scheme of the Birþai mapping area

soil formed on till is distinguished for the highest con-tent of Ca, Mg and Sr; soil on glaciolacustrine clay isrich in of Al, B, Co, Cr, Cu, Fe, Ga, Ni and V, soil onglaciofluvial sediments and glaciolacustrine sand aboundin Zr, Y, Yb and P.

The same geochemical features are notable in the Qua-ternary and pre-Quaternary sediments, i. e., chemistry theredepends much more on the lithology and genesis of depo-sits than on their age. Here only Devonian clay is charac-terised by a high content of Ca and Mg and low content ofZr, La, Y, Yb, Ag and P as compared to Quaternary clay.

Element distribution in soil profiles is rather even andshows just a weak influence of soil-forming processes (main-ly lessivage) in the clayey well saturated natural soil. Thereare not any specific geochemical features of a karstic area.No statistically reliable correlation was observed betweenkarst process and topsoil geochemistry.

The technogenic load is inappreciable in the investi-gated area. Traces of transregional atmospheric emissionsof Ag and Pb are possible to find in natural soils, parti-

Kartografuotas plotas

Mapped area


15

ir genezës nei nuo uolienø amþiaus. Elementø pasi-skirstymas dirvoþemio profiliuose rodo, kad lemia-mas veiksnys yra dirvodarinës uolienos granuliomet-rinë ir mineraloginë sudëtis: didþiausias elementøkiekis nustatytas limnoglacialiniø moliø dirvoþe-miuose; maþiausias – fliuvioglacialiniuose smëliuo-se. Dirvodaros procesai menkai perskirsto elemen-tus dirvoþemio profilyje. Pastebëta, kad karbonatøiðplovimo gylis akivaizdþiai priklauso nuo dirvoþe-mio granuliometrijos ir amþiaus: moliuose ir ÐiaurësLietuvos fazës morenoje – 10 cm; Vidurio Lietuvosfazës morenoje ir smëliuose – 20 cm.

Remiantis koreliacine ir faktorine analize iðskir-tos elementø asociacijos rodo, kad Birþø ploto gamti-niai dirvoþemiai yra silpnai technogeniðkai paveik-ti. Natûraliuose, ypaè organikos daug turinèiuose dir-voþemiuose, matoma globalios atmosferinës tarðospëdsakø – iðskirta ðiai tarðai bûdinga Ag–Pb --aso-ciacija bei nustatytas didesnis ðiø elementø kiekis.

Didesnë technogeninë átaka geochemiðkai mato-ma tik miestuose (Birþai, Pasvalys), stambesnëse gy-venvietëse (Joniðkëlis, Vabalninkas, Saloèiai) ir pra-monës objektuose: miestø ir gyvenvieèiø gruntuoseiðryðkëja daþniausiai vietinë buitinë-ûkinë bei auto-transporto tarða ir nustatytas didesnis Zn, Pb, Ag,Cu, P kiekis bei nemaþai Sr, Ca, Mg, greièiausiai dëlklintinës-dolomitinës skaldos naudojimo; pramonësobjektø teritorijos, be minëtø elementø, terðiamos irNi bei Cr; þemës ûkio gamybinëse teritorijose pagrin-diniai terðiantys elementai – P ir Sr.

Suminës koncentracijos rodiklio (Zd) pasiskirs-tymas Birþø plote gana tolygus, ir tai rodo menkàantropogeninio veiksnio poveiká vietiniam geoche-miniam laukui. Zd >16 randama tik tam tikruose tað-kuose – daugiausia Birþø ir Pasvalio miestuose, kaikuriuose technogeniniuose objektuose. Didþiausialeidþiama koncentracija pagal galiojanèià HN-60normà (Kenksmingos medþiagos. Didþiausia leidþia-ma ir laikinai leidþiama koncentracija dirvoþemyje,1996) virðyta tik Pb ir tik 59-iuose mëginiuose. Dau-guma Pb, Cu, Zn anomalijø nustatyta pramonës ob-jektø, miestø ir gyvenvieèiø teritorijose. Zn ir P ano-malijos aptiktos ðalia fermø, o Sr, P, La, Y – greta trà-ðø sandëliø. Mechanizacijos kiemø teritorijose nu-statytos dar ir Mo, Mn, Ni, Fe anomalijos. Ag anoma-lijos bûdingos tik miestø ir gyvenvieèiø gyvenamie-siems kvartalams. Monoelementiniø Ag, Co ir V ano-malus kiekis nustatytas dirbamuose laukuose.

Apibendrinant galima teigti, kad Birþø plotas ge-ocheminiu poþiûriu yra palyginti ðvarus, ir tai suda-ro puikias prielaidas èia plëtoti ekologiðkai ðvariosþemës ûkio produkcijos gamybà.

cularly in those rich in organic matter. The ground ofBirþai and Pasvalys towns is locally polluted with Pb,Zn and Cu. Anomalies of Zn and P are located on theterritories of live-stock farms, of Sr, P, La, Y – near ferti-lizer stores, of Mo, Mn, Ni and Fe – in the depots ofagricultural machines.

Generally, the Birþai area from the geochemical pointof view is clean and favourable for developing ecological-ly clean agricultural production.

V. Gregorauskienë,Geological Survey of Lithuania


Pagal valstybinæ geologinio kartografavimo sub-programà 2000–2001 metais Tetirvinø plote buvoatliktas naudingøjø iðkasenø kartografavimas1:50 000 masteliu. Apibendrinus kartografuojantgautà informacijà ir panaudojus ankstesniø metøpaieðkos ir þvalgybos darbø metu sukauptà geolo-ginæ medþiagà, sudarytas Valstybinis naudingøjøiðkasenø þemëlapis. Papildomai sudarytas ir to pa-ties mastelio faktinës medþiagos þemëlapis. Aiðki-namajame raðte iðanalizuota ir apibendrinta nau-dingøjø iðkasenø iðtekliø bûklë ir naujø telkiniøradimo perspektyvos (pav.).

Darbø rajonas dël savo geologinës sàrangos ypa-tumø maþai perspektyvus rasti naujø þvyro ir smëliotelkiniø. Anksèiau detaliai iðþvalgytø iðtekliø likutis2001 01 01 buvo tik viename telkinyje ir sudarë0,199 mln. m3. Atliekant naudingøjø iðkasenø kartog-rafavimo darbus Tetirvinø plote, iðskirtas tik vienasperspektyvus plotas (13 ha), jo prognoziniai smëlioiðtekliai sudaro 0,18 mln. m3 (kodas 333).

Didesnë tikimybë yra rasti molio, tinkamo staty-binës keramikos gamybai, telkiniø, nes didþiàjà tirtoploto dalá uþima Mûðos limnoglacialinis baseinas.Ðio baseino ribose buvo iðskirti septyni perspektyvûsplotai (1067 ha), kuriø bendri prognoziniai molio ið-tekliai sudarë 35,56 mln. m3. Visuose plotuose ganavienoda molio kokybë ir palyginti maþas, bet pasto-vus naudingojo sluoksnio storis. Be ðiø plotø, keimi-nëje terasoje iðskirti dar keturi perspektyvûs plotai(67 ha), kuriø bendri molio iðtekliai yra 3,62 mln. m3.Nors molio sluoksnio storis ðiuose plotuose yra di-desnis, taèiau netolygus karbonatiniø intarpø ar smë-lio læðiø pasiskirstymas molyje apsunkins geros ko-kybës molio tiekimà gamybai. Bendri aptikti molioprognoziniai iðtekliai (kodas 333) Tetirvinø plote, ið-skirti atliekant naudingøjø iðkasenø kartografavimà,yra 39,18 mln. m3. Detaliai iðþvalgytø iðtekliø likutis2001 01 01 sudaro 0,124 mln. m3, parengtiniai iðþval-gytø – 2,604 mln. m3. Dauguma parengtiniai iðþval-gytø iðtekliø uþstatyta ir praktinës reikðmës neturi.

Rentabiliø pramoniniø durpiø telkiniø kartogra-fuotame plote nëra. Yra tik vienas rentabilus vietinësreikðmës durpiø telkinys, kurio iðtekliai sudaro186 tûkst. tonø.

Naudingøjø iðkasenø kartografavimas1:50 000 masteliu Tetirvinø plote

V. Piepolienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Mapping of mineral resources at ascale 1:50 000 in Tetirvinai area

According to the State Geological Mapping sub-program, in2000–2001 the geological mapping of mineral resources wascarried out in the Tetirvinai area. On the basis of the geologi-cal information obtained in the course of mapping, supple-mented with all available data of the previous prospectingand exploration activities, a map of mineral resources at ascale 1:50 000 was compiled. A map of the actual geologicaldata at the same scale was compiled additionally. The condi-tions of mineral resources in the area of interest were analyzedin detail, and the perspectives of discovering new depositswere presented in the explanatory note (Fig.).

The probability to discover new deposits of sand andgravel is very poor in mapped area, because of its geologi-cal structure. On 01 01 2001 the proved resources of0.199 mill. m3 remained only in one deposit. One area(13 ha) with the inferred sand resources of 0.18 mill. m3

(code 333) was discovered in the Tetirvinai area duringthe previous prospecting.

Much more probable are deposits of clay for produc-tion of building ceramics, because the largest part of theterritory is covered by glaciolacustrine sediments (Mûðaglaciolacustrine basin).

Seven areas (1067 ha) of inferred clay resources of35.6 mill. m3 were discovered in the territory. The qualityof clay and the thickness of the useful bed are stable in thepromising areas.

Four areas (67 ha) were discovered in the Linkuva mar-ginal ridge, where the total inferred resources of clay com-prise 3.62 mill. m3. The thickness of the useful bed in theareas is more than in the promising areas discovered in theMûða glaciolacustrine basin, but the quality of this clay isless stable.

The total inferred resources (code 333) of clay discove-red during the geological mapping of mineral resources inthe territory of Tetirvinai area are 39.18 mill. m3.

On 01 01 2001, the rest of proved clay resources was0.124 mill. m3 and the rest of probable clay resour-ces 2.604 mill. m3 . Most of the probable resources are built-up and are of no industrial interest.

There are no profitable industrial peat deposits in themapped area. Only one peat deposit of local significance is


17

Sapropelis ir gëlavandenës karbonatinës nuogu-los Tetirvinø plote dël maþo iðplitimo praktinës reikð-mës neturi.

Iki ðiol gilesniuose sluoksniuose (po 6–8 m storiodanga) – devono sistemos Stipinø svitos nuoguloseyra rasti keturi dolomito, tinkamo statybos darbams,perspektyvûs plotai (279 ha), kuriø bendri aptiktiprognoziniai, spëjamai vertingi, iðtekliai (kodas 333)sudaro 9,6 mln. m3. Be to, dar dviejø plotø (35 km2)apskaièiuoti spëjami prognoziniai dolomito iðtekliai(kodas 334), sudarantys 50 mln. m3.

Atlikus naudingøjø iðkasenø kartografavimo dar-bus, nustatyta, kad Tetirvinø plote, palyginti su ki-tais ðalies regionais, yra gana maþas naudingøjø ið-kasenø iðtekliø kiekis. Todël ateityje bûtina skatintiefektyvesná esamø iðtekliø naudojimà ir ieðkoti nau-jø naudingøjø iðkasenø naudojimo galimybiø bei tai-kyti ðiuolaikines þaliavø perdirbimo technologijas.

found in the mapped territory, its resources reach 186 thou-sand tons.

The deposits of sapropel and freshwater limestone areout of practical interest because of their limited occurrence.

According to archive data there are four areas (279 ha) ofdolomite with total inferred resources of 9.6 mill. m3 in Tetir-vinai area. Dolomite could be used for road building andother building activities. Another two areas (35 sq. km) withthe total reconnaissance resources (code 334) of dolomite equ-al to 50 mill. m3 were discovered in the mapped territory.

Mapping of mineral resources showed that the Tetirvi-nai area as compared to other regions of Lithuania hassmall quantities of mineral resources. Therefore it is neces-sary to stimulate a more effective use of the existing resour-ces and to employ new possibilities and new raw materialprocessing technologies.

V. Piepolienë, Geological Survey of Lithuania

Pav. Prognoziniai plotai, iðskirti atliekant naudingøjøiðkasenø kartografavimo darbus Tetirvinø plote

Fig. Prognostic areas determined during mapping of mi-neral resources in the Tetirvinai area

Mapped area

District boundaries


2001 metais baigtas ekogeologinis kartografavimas1:50 000 masteliu Ðilutës plote. Sudaryti ðie skaitme-niniai ekogeologiniai þemëlapiai:

• technogeninës situacijos;• geologinës aplinkos kokybës;• gruntinio vandens gamtinës saugos;• spûdinio vandens gamtinës saugos;• ekogeologiniø rekomendacijø.Ðilutës ploto technogeninë situacija yra skirtinga

urbanizuotose teritorijose ir þemës ûkio plotuose. Ið-skirtos penkios þemënaudos klasës: urbanizuota te-

Ekogeologinis kartografavimas1:50 000 masteliu Ðilutës ploteR. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Pav. Ekogeologinio kartografavimo Ðilutës plote schema Fig. Localisation scheme of the Ðilutë mapping area

Environmental geological mappingat a scale 1:50 000 in Ðilutë area

The environmental geological mapping of the Ðilutë areawas completed in 2001. Digital environmental geologicalinformation is presented in the compiled maps of:

• Technogenic situation;• Quality of geological environment;• Vulnerability of shallow groundwater;• Vulnerability of artesian groundwater;• Environmental geological recommendations.


19

ritorija, þemës ûkio naudmenos, natûrali augalija, pel-kës ir durpynai, vandens telkiniai. Pirmoje klasëje ski-riamos 8 poklasës, antroje – 5, treèioje – 7, ketvirtoje –2 ir penktoje – 2 (pagal CORINE þemës dangos skait-meniná þemëlapá 1:100 000 masteliu).

Kartografuoti (ið viso 191) potencialûs geologinësaplinkos tarðos þidiniai yra trejopi:

• pramonës, energetikos, transporto ir paslau-gø objektai;

• terðianèiø medþiagø kaupimo ir regeneravimoobjektai;

• gyvulininkystës objektai.

Remiantis tarðos þidiniø kartografavimu, neigia-mà átakà geologinës aplinkos kokybei turi netinka-mai árengti sàvartynai, pramonës ámonës, kuriose ne-iðspræstos nuotëkø valymo problemos, apleisti buvu-siø kolûkiø technikos kiemai, degalinës, fermos ir che-mikalø sandëliai. Tai rodo atliktø hidrogeologiniø,geocheminiø geologinio kartografavimo darbø ir ki-tø detaliø geologiniø tyrimø rezultatai.

Ðilutës ploto dirvoþemio ir poþeminio vandens ko-kybæ lemia gamtiniai veiksniai. Dirvoþemio sudëtyjeesanèiø sunkiøjø metalø koncentracijø anomalijoskartografuotose gyvenvieèiø ir uostø apylinkëse galibûti dël þmogaus ûkinës veiklos.

Ðilutës ploto geologinës aplinkos kokybë yra pa-lyginti gera – didþiojoje dalyje dirvoþemis ir poþemi-nis vanduo nëra uþterðti, o tai ðià teritorijà daro pa-trauklià rekreacijai, turizmui ir investicijoms.

Taèiau tik 35 ið 176 tirtø Ðilutës plote taðkø grun-tinio vandens kokybë tenkina galiojanèio standarto(HN 24: 1998, Geriamasis vanduo. Kokybës reikala-vimai ir programinë prieþiûra) reikalavimus. Daþ-niausiai leistinà koncentracijà gruntiniame vande-nyje virðija organinës medþiagos kiekis ir azoto jun-giniai.

Plotai, kur gruntinis vanduo yra tinkamas gerti(sàlygiðkai ðvarus), iðskirti didþiojoje Kurðiø nerijosdalyje, Klioðiø miðko rytinëje dalyje, ðiaurrytinëje tir-to ploto dalyje (ruoþe nuo Medsëdþiø iki Daugman-tø); á pietvakarius nuo Saugø; Begëdþiø, Joniðkio, Kin-tø miðkuose, Svencelës pelkës apylinkëse.

Blogiausios kokybës gruntinis vanduo slûgsoKlaipëdos uosto teritorijoje ir á rytus nuo jos; Dum-piø, Kalviø, Kisiniø, Grobðtø, Butkø kaimø apylinkë-se ðiaurinëje tirto ploto dalyje; Vilkyèiø, Aisënø, Kant-vainiø, Drevernos apylinkiø centrinëje tirto ploto da-lyje, Kintø, Ventës apylinkëse, á pietvakarius nuo Ni-dos bei visoje pietinëje Ðilutës ploto dalyje.

The technogenic situation is different in the urban are-as and on the agricultural land of the area. Five types ofland-use areas were distinguished according to theCORINE land cover digital map (scale 1:100 000). Thesetypes are: urban area, agricultural land, natural flora, peatbogs, water bodies.

Potential pollution sources of the geological environ-ment (total 191) were mapped. These objects belong to threecategories:

• objects of industry, energetic, transport and servi-ce;

• objects of waste collection and regeneration;• cattle breeding objects.According to the data on pollution sources and ground-

water, as well as of soil quality mapping and several detai-led geological investigations, pollution sources such as un-suitable landfills, storages of chemicals, garages and pet-rol stations of former collective farms worsen the quality ofthe geological environment.

The quality of topsoil and groundwater is mainly de-termined by natural processes. However, accumulations ofheavy metals in the topsoil of the settlements, industrial,seaport territories could be caused by human activity. Thequality of shallow groundwater met the standard (HN24:1998, Drinking water) only in 35 of 176 investigationpoints. Concentrations of nitrogen compounds and orga-nic matter in most cases exceed the standard requirements.The groundwater quality in the first artesian aquifer metthe standard requirements in 10 of 35 investigation points.Nevertheless, in comparison with other regions of Lithua-nia the quality of geological environment is conditionallygood in Ðilutë area. The topsoil and groundwater are notpolluted heavily by toxic components, so the territory issuitable for tourism and recreation.

Shallow groundwater occurring at a depth of about 2meters (central and southern parts of the area) is very sen-sitive to surface pollution. High and medium vulnerabili-ty of shallow groundwater was evaluated in the northernand eastern parts of the Ðilutë area (depth to groundwatervaries from 2 to 10 m). The vulnerability of shallowgroundwater could be evaluated as conditionally low onlyin the area of the Kurðiø Nerija dunes.

Artesian aquifers of the Upper Cretaceous (southernpart of the mapped area), Cenomanian – Lower Cretaceous(central part) and Upper Jurassic Oxfordian (northeasternpart) occur under the Quaternary cover. The vulnerabilityof these aquifers was also evaluated. It was found to dependon the hydrodynamic situation and the lithology of theoverlying deposits.

Territories with different conditions of land-use andhuman activity development are presented on the map of


Deðimties ið 35 tirtø græþiniø pirmojo nuo þemëspavirðiaus spûdinio vandeningojo horizonto van-dens kokybë netenkina standarto reikalavimø.

Gruntinis vanduo, slûgsantis iki dviejø metrø gy-lyje (pietinëje ir centrinëje kartografuoto ploto daly-se), yra neapsaugotas nuo pavirðinës tarðos. Slûg-santis dviejø trijø metrø, vietomis iki 5–10 metrø gy-lyje (ðiaurinëje ir rytinëje ploto dalyse) gruntinis van-duo yra silpnai apsaugotas nuo pavirðinës tarðos.Silpnai ir sàlygiðkai vidutiniðkai apsaugotas grunti-nis vanduo yra plotuose – juostose iðilgai Kurðiø ne-rijos – Didþiajame Nerijos kopagûbryje.

Ðilutës plote gamtinë sauga ávertinta pirmøjø nuoþemës pavirðiaus po kvartero nuogulø danga papli-tusiø virðutinës kreidos (pietinëje ploto dalyje), Ce-nomanio – apatinës kreidos (centrinëje ploto dalyje)ir virðutinës juros Oksfordþio (ðiaurrytinëje ploto da-lyje) spûdiniø vandeningøjø horizontø, turinèiø hid-rauliná ryðá. Spûdinio vandens gamtinë sauga pri-klauso nuo hidrodinaminiø sàlygø ir dengianèiø uo-lienø litologinës sudëties. Centrinëje kartografuotoploto dalyje Ðilutës apylinkëse ir nedidelëse teritori-jose ðiaurrytinëje ploto dalyje spûdinis vanduo yraneapsaugotas nuo pavirðinës tarðos. Plotai, kuriuo-se spûdinis poþeminis vanduo yra tik sàlygiðkai ap-saugotas nuo pavirðinës tarðos, iðskirti pietrytinia-me pakraðtyje prie Ðilutës. Likusioje didþiojoje kar-tografuoto ploto dalyje spûdinis vanduo yra apsau-gotas nuo pavirðinës tarðos.

Teritorijø panaudojimo ekogeologinës rekomen-dacijos yra grindþiamos gamtos iðtekliø pasiskirsty-mo ir naudojimà ribojanèiø veiksniø analize. Þemë-lapyje iðskirtos teritorijos, kur ûkinë veikla jau regla-mentuojama teisës aktø reikalavimais ir kur ði veiklagalëtø bûti ribojama pagal geologiniø tyrimø duome-nis. Savità ûkinæ veiklà lemia sezoniniai potvyniaiNemuno þemupyje, todël maksimalaus jø uþliejamoploto teritorijoje taip pat rekomenduojama reguliuotiûkinæ veiklà.

Sudarytas Ðilutës ploto ekogeologiniø þemëlapiøkomplektas yra skirtas teritorijø planavimo ir aplin-kosaugos projektams pagrásti, nagrinëti ir planuotiávairius ûkinës veiklos aspektus, diegti ekogeologinæinformacijà ir daugeliui kitø tikslø. Sudaryti þemëla-piai yra skaitmeniniai, todël juos galima operatyviaipanaudoti, atnaujinti, platinti, pritaikyti ávairiemsvartotojø poreikiams. Ekogeologiniu Ðilutës plotokartografavimu baigtas viso Lietuvos pajûrio regio-no geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu.

Environmental Geological Recommendations. Two cate-gories of recommendations could be distinguished: 1) hu-man activity is already limited according to existing legaldocuments; 2) human activity should be managed accor-ding to the geological and other natural conditions. Re-commendations of the first category relate to deposits ofmineral resources, drinking groundwater well heads andsanitary protection zones, natural protected areas (parks,reserves). The second category of recommendations dependson geological processes, high vulnerability of artesiangroundwater, neotectonic lineaments. Seasonal flooding inthe territory of the Nemunas delta imposes specific recom-mendations for human activity.

The full set of environmental geological maps compi-led for the Ðilutë area could be used for substantiation ofenvironmental protection projects, siting of industrial andagricultural objects, management of environmental geolo-gical information and many other purposes. The compileddigital maps are suitable for easy multiplication, modifi-cations and adoption to different customer’s requests. Withaccomplishing the project of Environmental GeologicalMapping at the Ðilutë area, geological mapping at a scale1:50 000 was completed in the whole Lithuanian seashoreterritory.

R. Kanopienë, Geological Survey of Lithuania


21

Projektas „Valstybinis antro lygio hidrogeologiniskartografavimas masteliu 1:50 000 Tetirvinø plote“atliktas 2000–2001 metais. Kartografuota 759 km2

ploto teritorija, uþimanti ðiaurvakarinæ Birþø, rytinæPakruojo ir ðiaurinæ bei ðiaurvakarinæ Pasvalio rajo-nø dalis (pav.).

Hidrogeologinis kartografavimasmasteliu 1:50 000 Tetirvinø plote

R. Giedraitis, Lietuvos geologijos tarnyba

Pav. Kartografuotas plotas ir sumaþintas prekvartero hid-rogeologinis þemëlapis

Fig. Mapped area and reduced pre-Quaternary hydro-geological map

Hydrogeological mapping at ascale 1:50 000 in Tetirvinai area

The project “The State second level hydrogeological map-ping of Tetirvinai area at a scale 1:50 000” was carriedout in the period 2000–2001. A territory of 597 km2 was

Aquifers occurring at pre-Quaeternary surface:

district boundaries


Projekto tikslas – iðtirti gruntinio, virðutinio de-vono Stipinø, Ástro–Tatulos, Kupiðkio–Suosos van-deningøjø horizontø ir virðutinio–vidurinio devonoÐventosios–Upninkø vandeningojo komplekso hid-rogeologines sàlygas, hidrodinaminæ ir hidrochemi-næ bûklæ bei sudaryti reikiamus kartografinius doku-mentus.

Hidrogeologinis kartografavimas rëmësi fondinemedþiaga ir lauko darbø metu sukaupta hidrodina-mine ir hidrochemine informacija. Fondinës medþia-gos pagrindà sudaro Valstybinio græþiniø registrokompiuterinë duomenø bazë.

Lauko darbø metu numatytose vietose rekognos-kuoti ðachtiniai ðuliniai, iðgræþti 24 zondavimo græ-þiniai. Ið dalies ðachtiniø ðuliniø ir visø zondavimogræþiniø paimti vandens mëginiai ir pamatuotasgruntinio vandens lygis. Be to, vietovëse, kuriose ne-buvo ðachtiniø ðuliniø, gruntinio vandens lygis ma-tuotas ir melioracijos grioviuose, upeliuose ar kûdro-se. Ávertinus gavybos græþiniø bûklæ natûroje (gamto-je), paaiðkëjo, kad dauguma jø, skirtø Stipinø, Ástro–Tatulos ir Kupiðkio–Suosos horizontø vandeniui gau-ti, nenaudojami ar sunaikinti ir hidrocheminiø sàly-gø kartografavimui reikiamà kieká vandens mëginiøgalima paimti tik ið Ðventosios–Upninkø vandenin-gojo komplekso. Zondavimo ir giliuose geologinio kar-tografavimo græþiniuose atliktas gruntinio, Ástro–Ta-tulos ir Kupiðkio–Suosos vandeningøjø horizontøhidrodinaminis tyrimas (bandomieji vandens iðsiur-bimai) ir apskaièiuotos vandens pralaidumo ir van-dengràþos koeficientø vertës.

Ágyvendinant projektà, naudojant Mapinfo progra-minæ árangà sudaryti faktinës medþiagos, minëtø po-þeminio vandens horizontø hidrodinaminiø ir hid-rocheminiø parametrø skaitmeniniai þemëlapiai, hid-rogeologiniai pjûviai, parengtas þemëlapiø aiðkina-masis raðtas.

Þemëlapiams sudaryti panaudota kvartero ir prek-vartero geologinio kartografavimo 1:50 000 masteliumedþiaga.

Nustatyta, kad kartografuotame plote daugiausiageriamojo vandens gaunama ið vandeningøjø grun-tinio, Stipinø, Kupiðkio–Suosos horizontø ir Ðvento-sios–Upninkø komplekso. Apytikriais vertinimais,maistui kaimo vietovëse vartojamas gruntinis van-duo ið ðachtiniø ðuliniø, taèiau miesteliuose ir stam-besniuose kaimuose gana daþnai naudojamas spû-diniø horizontø vanduo ið græþtiniø ðuliniø. Ið ðiøðuliniø daþniausiai eksploatuojamas Ðventosios–Up-ninkø vandeningasis kompleksas. Gruntinio van-dens iðtekliai yra nedideli, o kokybë gana daþnai yra

mapped, covering up the north-western part of Birþai, theeastern part of Pakruojis and the northern and the north-western parts of Pasvalys districts.

The aim of the project is to investigate the hydrogeolo-gical conditions, hydrodynamics and hydrochemical sta-tus of the shallow groundwater, Upper Devonian Stipinai,Ástras–Tatula, Kupiðkis–Suosa aquifers and the Upper–Middle Devonian Ðventoji–Upninkai complex (Fig.) andto compile the corresponding maps.

Hydrogeological mapping was based on hydrodyna-mic and hydrochemical information obtained during thefield-work and from the archive data, mostly from of thecomputer data base “State Register of Boreholes”.

Reconnaissance of dug wells was done and 24 probewells were drilled during the field-work. Some dug wellsand all probe wells were sampled and the groundwaterlevel was measured in them. Besides, the shallow ground-water level was measured in small rivers, ponds and ca-nals in localities without dug wells.

According to reconnaissance data, most of the water-supply wells arranged in the Stipinai, Ástras–Tatula, Ku-piðkis–Suosa aquifers are not suitable for sampling (aban-doned). So the necessary amount of groundwater samplescould be taken only from the Ðventoji–Upninkai complex.Hydrodynamic investigations were carried out (pumpingtest) and values of permeability coefficients as well as spe-cific yield in probe wells and deep mapping wells werecalculated.

Digital hydrochemical and hydrodynamic maps of thementioned aquifers, hydrochemical cross-sections werecompiled using “Mapinfo” software. The final project re-port was prepared.

Data of Quaternary and pre-Quaternary geologicalmapping at a scale 1:50 000 were also used for hydrogeo-logical map compilation.

It was established that shallow groundwater is used fordrinking purposes mainly in countryside and artesiangroundwater of the Stipinai, Kupiðkis–Suosa aquifers andÐventoji–Upninkai complex is used in small towns andlarger villages. Most of wells are arranged in the Ðvento-ji–Upninkai aquifers complex. Resources of shallowgroundwater are not large and the quality is bad quiteoften, especially in small towns and in larger villages.

Among the aquifers mapped the best water quality wasfound in the Ðventoji–Upninkai complex, the top of whichlays between 14 and -15 m altitudes. The worst water qua-lity is characteristic Ástras–Tatula aquifer, with a top bet-ween 35 and -24 m altitudes.

The results of the project present a systemised hydro-geological information useful for solving drinking waterquality problems, selecting the best groundwater source


23

prasta. Be to, ji daþniau prastesnë miesteliuose ir stam-besniuose kaimuose. Ið visø kartografuotø horizontøgeriausia vandens kokybe pasiþymi Ðventosios–Up-ninkø kompleksas, kurio kraigas yra tarp 14 ir -15 mabsoliutaus aukðèio atþymø. Prasèiausia yra Ástro–Tatulos horizonto, kurio kraigas yra tarp 35 ir -24 mabsoliutaus aukðèio, vandens kokybë.

Projekto rezultatai tai – susisteminta hidrogeolo-ginë informacija, naudotina nagrinëjant gyventojø ap-rûpinimo geros kokybës vandeniu problemas, pasi-renkant poþeminio vandens ðaltiná, tinkamà konkre-èiam vartotojui, nagrinëjant gyventojø sveikatingu-mo priklausomybæ nuo naudojamo vandens chemi-nës sudëties ir kokybës, ir pan. Informacijos naudo-tojai gali bûti tiek valstybës, tiek visuomeninës insti-tucijos, moksliniø tyrimø ir ðvietimo ástaigos, ávai-rios geologijos ir græþybos ámonës, pavieniai asme-nys.

for consumers, for analysing the dependence between hu-man health and chemical composition of drinking water.The users of information can be state and public institu-tions, scientific research and educational institutions, geo-logical and well drilling enterprises, private persons.

R. Giedraitis, Geological Survey of Lithuania

2000–2002 metais antro lygio prekvartero geologiniskartografavimas 1:50 000 masteliu atliekamas Yla-kiø plote. Siekiant gauti þiniø apie geologinæ tiria-mos teritorijos sandarà, ðio projekto eigoje, be kitødarbø, atlikti nauji geofiziniai tyrimai ir apibendrin-ta esama geofizinë informacija.

Gravitaciniai ir magnetiniai tyrimai atlikti (Nar-vydþiø ir Viþanèiø) profiliuose. Stebëjimo taðkai pro-filiuose iðdëstyti kas 100 m, gravitaciniø ir magneti-niø matavimø tikslumas atitinkamai – ±0,08 mGl ir±10 nT.

Kameriniø darbø metu buvo surinkti, ávertinti irið naujo interpretuoti atliktø seisminiø, gravitaciniø,magnetiniø ir elektriniø (VEZ) tyrimø fondiniai duo-menys.

Iðilgai Paluknës IV, Narvydþiø ir Viþanèiø profi-liø naudojant gravitacinius, magnetinius ir græþiniøduomenis bei programà GM-SYS atliktas fizinis-geo-loginis modeliavimas geologinio pjûvio sandarai nu-statyti (pav.). Be to, atlikus kokybinæ tiriamo plotogravitaciniø ir magnetiniø duomenø interpretacijàbuvo sudarytas palaidotø slëniø ir tektoniniø lûþiøþemëlapis.

Virðutinës geologinio pjûvio dalies sandarai ið-aiðkinti, naudojant tam tikslui daugiau nei prieð de-

Geofiziniai tyrimai Ylakiø ploteV. Nasedkin, R. Ðeèkus, L. Korabliova, Lietuvos geologijos tarnyba

Geophysical investigationsin Ylakiai area

The second level pre-Quaternary geological mapping ofthe Ylakiai area at a scale 1:50 000 is in progress out in2000–2002. It was decided, alongside the other works, tocarry out new geophysical investigations and re-interpretthe existing geophysical data.

Gravity and magnetic measurements were made alongtwo (Narvydþiai and Viþanèiai) profiles. The measurementstep was 100 m, the accuracy being ±0.08 mGl and ±10 nT,respectively.

The available seismic, gravity, magnetic and verticalelectric sounding (VES) data on the study territory werecollected, analyzed and re-interpreted.

The physical-geological modelling along the PaluknëIV, Narvydþiai and Viþanèiai profiles was performed usingthe gravity, magnetic and drilling data and GM-SYS sof-tware. The new physical-geological models of the upperpart of cross-section (up to 180 m) were constructed (Fig.).The map of tectonic fault areas and palaeo-incisions wascompiled as a result of the qualitative interpretation of mag-netic and gravity data.

The data of 14 VES that comprise a fragment of themain Paðilë profile were re-interpreted for obtaining a more


Pav. Narvydþiø profilio fizinis-geologinis modelisA ir B – atitinkamai magnetinio (∆T, nT) ir gravitacinio(∆g, mGl) laukø santykiniø stipriø grafikai. C – fizinis-ge-ologinis modelis

Fig. Physical-geological model on the Narvydþiai profileA & B – respectively relative intensity of magnetic (∆T, nT)and gravity (∆g, mGl) fields. C – physical-geological model

mGl

apskaièiuoti duomenys


25

ðimtmetá sukurtà programà SONET (Novosibirskouniversitetas), buvo ið naujo interpretuojami 14VEZ’ø duomenys, gauti iðilgai magistralinio profiliofragmento Paðilës plote. Interpretacijai panaudoti pa-ieðkiniø ir þvalgybiniø græþiniø duomenys. ÐiøVEZ’ø duomenys jau 1977–1978 metais buvo inter-pretuoti rankiniu bûdu, naudojant A. M. Pylajevo pa-letes (1963). Ðios, tuo metu galima sakyti „standarti-nës“, interpretacijos rezultatai buvo gana neviena-reikðmiðki, tai patvirtino ir græþimo duomenys.

Naujos kompiuterinës interpretacijos duomenyskur kas geriau atspindëjo realià geologinæ situacijà.Taigi geofiziniai tyrimai, atlikti vykdant projektà, darkartà patvirtino jø naudà tikslinant tiriamos teritori-jos geologinæ sàrangà, parenkant naujø græþiniø græ-þimo vietas.

precise image of the upper part of the geological cross--section using the SONET software created more than tenyears ago at Novosibirsk University (Russia). The data ofdrilling were used for interpretation. The results of re-in-terpretation are in a much better agreement with geologi-cal situation as compared to the results of “hand-made”interpretation performed in 1977–1978.

The geophysical investigation carried on within theproject confirms once again their usefulness for elucida-ting the geological structure and rational setting of thenew drill holes.

V. Nasedkin, R. Ðeèkus, L. Korabliova,Geological Survey of Lithuania


EKOGEOLOGINIAI , NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR

POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI

Baltijos jûros Lietuvos krantø tyrimai

A. Bitinas, Lietuvos geologijos tarnyba

Nors Lietuvos jûros krantas – tik 90,6 km ilgio, ta-èiau jis nëra pakankamai iðtirtas nei fundamenta-liuoju, kaip tranzitinës zonos tarp sausumos ir jû-ros geosistemø, nei taikomuoju, t. y. jûrinës indust-rijos plëtros, rekreacijos, jûros iðtekliø naudojimo,poþiûriu. Per pastaruosius du ðimtmeèius jûroskranto zona patiria vis didëjanèià antropogeninæ ap-krovà, kuri vis labiau veikia daugelá krantodarosprocesø. Pastaraisiais metais ypaè pastebimai pa-aðtrëjo problemos, susijusios su Lietuvos Baltijos jû-ros krantø bûkle. Viena vertus, tai lemia gamtiniaiveiksniai (pvz., stipresni ðtormai ir intensyvesnësmëlio nuplova ið paplûdimio zonos), kita vertus,vis aktyvëjanti þmogaus ûkinë veikla (pvz., Bûtin-gës terminalo funkcionavimas, Klaipëdos uosto gi-linimas, poilsio industrijos plëtra), veikianti ðià eko-loginiu poþiûriu jautrià zonà. Sprendþiant iðkylan-èias problemas nebepakanka 1:50 000 mastelio geo-loginiø þemëlapiø informacijos.

Nuo 1999 metø Lietuvos geologijos tarnyba kartusu Geografijos instituto, Vilniaus universiteto bei Klai-pëdos universiteto Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø irplanavimo instituto specialistais pradëjo rengti Lie-tuvos Baltijos jûros krantø geologiná atlasà 1:10 000masteliu. Kartografuojama Baltijos jûros kranto zo-na, apimanti paplûdimá, apsauginá kopagûbrá ar kli-fà (su 100 m ploèio sausumos juosta nuo jo) bei kran-to povandeniná ðlaità iki 15–20 m gylio. Baigus ðá dar-bà bus sudarytas þemëlapiø komplektas (atlasas):kvartero geologinis (su geologiniais pjûviais), geo-morfologinis, ðiuolaikiniø geologiniø procesø, ant-ropogeninës apkrovos, parengtas minëtø þemëlapiøaiðkinamasis raðtas. Sukaupta bazinë geologinë in-formacija (þemëlapiai ir specialûs duomenø masy-vai) leis ávertinti dabartinæ geologinæ Baltijos jûroskrantø bûklæ, atlikti kranto zonos geologinës raidosprognozæ, padës racionaliai krantø gamtosaugai irgamtonaudai (erozijos prevencijai, projektuoti sau-gomas, rekreacines ir ekonomines zonas, pagrásti irsukurti krantø monitoringo sistemà), bus kitø detaliømoksliniø tyrimø (litodinaminiø, hidrodinaminiø,

Investigations of the Lithuaniancoast of the Baltic Sea

The Lithuanian Baltic Sea coast is not very long – itextends for only 90.6 km. There are many problems lin-ked with the geological and lithodynamical processesin the Lithuanian Baltic coastal zone. Antrophogenicload has been increasing in this zone during the lasttwo centuries. It has started to play a significant role indifferent coastal processes. An extremely high activa-tion of geological processes called forth by natural rea-sons (rise of sea level, neotectonic movements, heavystorms, etc.) and by human industrial activity (reconst-ruction and deepening of the Klaipëda harbour, dam-ping in the sea, building of the Bûtingë oil terminal,etc.) has been noted lately. A set of present-day geologi-cal maps of the Lithuanian Maritime Region at a scaleof 1:50 000 compiled in 2000 is not detailed enoughfor solving the problems mentioned above.

Geological Survey of Lithuania in 1999 made the fiststep in solving the problems linked with the geology ofthe sea coasts – it started the preparation of the Baltic SeaCoastal Atlas at a scale of 1:10 000. In close co-operationwith scientists from Geographical Institute, Vilnius andKlaipëda Universities, a set of different maps (geologi-cal, geomorphological, geological processes, anthropo-genic load) with the explanatory note and special data-bases will be created. The mapping will be done in thecoastal zone, including the submarine shore slope (downto sea depth of 15–20 m), nearshore, foredunes or cliffsand the about 100 metres-wide belt of the coastal plain.This project will serve as a background for the manage-ment of different human activities in this zone as well asa base for coastal monitoring of the Baltic Sea. The pro-ject would become part of Coastal Management Programwhich will be created in 2002 according to the Lithua-nian Baltic Sea Coastal Management Strategy acceptedin 2001.

In 2001 the fieldwork on the continental part of theLithuanian coast was finished. It was estimated that de-

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAIENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER

27

mineraliniø iðtekliø, faunos, floros, archeologiniø)pagrindas. Projektas turëtø tapti Baltijos jûros kran-totvarkos programos, kuri, vadovaujantis 2001 me-tais patvirtintomis Lietuvos Baltijos jûros krantotvar-kos strategijos nuostatomis, turi bûti parengta iki2002 metø pabaigos, sudedamàja dalimi.

Iki 2001 metø pabaigos kartografavimo darbai bu-vo atlikti visoje þemyninëje Baltijos jûros kranto da-lyje. Gauti preliminarûs tyrimø duomenys jau dabarleidþia ávertinti ðios kranto dalies paplûdimiø smë-lio iðteklius, kurie, kaip pasirodë, ypaè menki yra ruo-þe tarp Ðventosios uosto ir Lietuvos–Latvijos sienos:èia po 15–30 cm storio smëlio sluoksniu slûgso Lito-rinos jûros laikotarpio sapropelis bei durpës (pav.).Nustatyta, kad ðioje zonoje dël ávairiø gamtiniø veiks-niø sàveikos vyksta jûros transgresija, ir Lietuva per10 metø neteko apie 8 ha teritorijos. 2002 metais nu-matyta baigti lauko darbus Kurðiø nerijos krante irðio kranto povandeniniame ðlaite, o 2003 metais pa-rengti galutinæ projekto ataskaità.

Pav. Kranto zonos virðvandeninës dalies geologinis pjû-vis ties Bûtinge1 – þvirgþdas; 2 – smulkus smëlis; 3 – durpës; 4 – sapro-pelis; 5 – moliuskø kiauteliø nuolauþos; 6 – smulkiadis-persinë organinë medþiaga; 7 – græþinys ir jo numeris;8 – nuosëdø radiokarboninis (14C) amþius.

gradation of the Baltic Sea coast is most active betweenthe Ðventoji harbour and the State boundary with Lat-via. In the course of 10 years Lithuania lost about 8 ha ofland in this area. Sandy deposits on the beach do notexceed 15–30 cm, the Litorina Sea peat and gittja arefound (Fig.) below them. In 2002 the fieldwork on thecoast of the Kurðiø Nerija Spit will be finished. The finalreport on this project will be completed in 2003.

A. Bitinas, Geological Survey of Lithuania

Fig. Geological cross-section of the coastal zone (on-shore) near Bûtingë1 – gravel, 2 – fine-grained sand, 3 – peat, 4 – gyttja, 5 – mol-lusc shells, 6 – organic matter, 7 – borehole and its number,8 – radiocarbon (14C) age of sediments.


Nuo 1999 metø Lietuvos geologijos tarnyboje sukur-ta ir pildoma Valstybinë geologinës aplinkos tarðosþidiniø informacinë sistema. 2001 metais lauko dar-bø metu buvo inventorizuojami Pakruojo, Birþø irZarasø rajonø tarðos þidiniai.

Pakruojo rajone, pirminiais duomenimis, inven-torizuoti 326 ávairaus tipo tarðos þidiniai. Ið jø: 38sàvartynai ir gyvuliø laidojimo vietos (tarp jø ir juod-ligës kapinynai); 20 valomøjø árengimø; 51 techni-kos kiemas; 11 katiliniø (kurios yra arba buvo kûre-namos skystu kuru); 26 degalinës ir naftos bazës;aðtuonios plovyklos; du autoservisai ir garaþai; ðe-ðios skerdyklos ir alaus daryklos; 39 chemikalø san-dëliai; septyni ávairios paskirties sandëliai ir rezer-vuarai; 151 gyvulininkystës kompleksas (fermos irpaukðtynai). Inventorizuojant tarðos þidinius Pa-kruojo rajone buvo matuojamos græþtiniø ðuliniø(esanèiø prie tarðos þidinio) koordinatës.

Birþø rajone, pirminiais duomenimis, lauko dar-bø metu inventorizuoti 289 tarðos þidiniai. Ið jø: 34sàvartynø ir gyvuliø laidojimo vietos; 22 valomiejiárengimai; 44 technikos kiemai; septynios katilinës(kurios yra arba buvo kûrenamos skystu kuru); 23degalinës ir naftos bazës; ðeðios plovyklos; vienagrunto regeneravimo aikðtelë; trys skerdyklos; 29 che-mikalø sandëliai; trys ávairios paskirties sandëliai irrezervuarai; 129 gyvulininkystës kompleksai (fermosir paukðtynai).

Lauko darbø metu Zarasø rajone, pirminiaisduomenimis, inventorizuoti 225 tarðos þidiniai. Iðjø: 22 sàvartynai; 10 valomøjø árengimø; 30 techni-kos kiemø; penkios katilinës (kurios yra arba buvokûrenamos skystu kuru); 15 degaliniø ir naftos ba-ziø; viena plovykla; dvi skerdyklos; 22 chemikaløsandëliai; keturi ávairios paskirties sandëliai ir re-zervuarai; 114 gyvulininkystës kompleksø, fermøir paukðtynø.

Visuose iðvardytuose rajonuose, tikriausiai kaipir visoje Lietuvoje, didþiausià nerimà ir pavojø ke-lia nesutvarkyti pesticidø sandëliai, neveikianèiosir apleistos naftos bazës bei technikos kiemai, ap-leisti nelegalûs sàvartynai, kai kurie neveikiantysarba remontuotini valomieji árengimai, didieji gy-

Geologinës aplinkos tarðos þidiniøinformacinës sistemos pildymas

J. Ðugalskienë, R. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Inventory of pollution sourcesThe information system on pollution sources of geologicalenvironment has been compiled by the Geological Surveyof Lithuania in 1999. Data on pollution sources have beencollected during fieldwork or from the results of previousinvestigations using inventory questionnaires. Pollutionsources of Pakruojis, Birþai and Zarasai districts wereinventoried in 2001.

The territories for pollution sources inventory are se-lected according to the priorities of territorial planning,projects of regional development, interest of municipali-ties, possibilities of co-operation with different organisa-tions and the vulnerability of the geological environment.

In Pakruojis district 326 pollution sources of differenttypes were inventoried. There are 38 landfills, 20 watertreatment plants, 51 vehicle repair stations of former col-lective farms, 11 boiler houses, 26 petrol stations, 8 carwash houses, 2 garages, 6 slaughterhouses and breweries,39 chemical storages, 7 storages and reservoirs of otherdifferent purposes, 151 cattle breeding objects. Additio-nally, during the pollution sources inventory in Pakruo-jis district the geographic co-ordinates of drinking waterwells were measured.

There are 289 pollution sources inventoried in Birþaidistrict. The number of landfills reaches 34, water treat-ment plants – 22, repair stations of former collectivefarms – 44, boiler houses – 7, petrol stations – 23, car washhouses – 6, slaughterhouses – 3, chemical storages – 29,storages and reservoirs of other different purposes – 4,cattle breeding objects – 129.

During the fieldwork in Zarasai district 225 pollu-tion sources were inventoried. There are 22 landfills, 10water treatment plants, 30 vehicle repair stations of for-mer collective farms, 5 boiler houses, 15 petrol stations, 1car wash house, 2 slaughterhouses, 22 chemical storages,4 storages and reservoirs of other different purposes, 114cattle breeding objects among them.

During the fieldwork, attention was paid also to thecondition of pesticide storages and the amount of storedhazardous chemicals there. The collected data were com-pared with the results of the previous pesticide storageinventory of 1995. Chemical storages, car repair stationsand petrol stations of former collective farms, unsuitablewater treatment plants, illegal landfills and destroyed lar-


29

gest cattle breeding houses could be called most potentiallyhazardous for the quality of geological environment.

Data available in the information system could be usedfor evaluation of the technogenic load on geological envi-ronment, for substantiation of decisions and means of im-provement of environmental quality.

J. Ðugalskienë, R. Kanopienë,Geological Survey of Lithuania

vulininkystës kompleksai, virtæ statybinio lauþo sà-vartynais.

Sukaupti geologinës aplinkos tarðos þidiniøinformacinës sistemos duomenys skirti vertinti geo-loginës aplinkos technogeninæ apkrovà, pagrásti teri-torijø planavimo, aplinkos kokybës gerinimo priemo-nes.

Nekenksmingas radioaktyviøjø ir kitø aplinkai pa-vojingø medþiagø saugojimas yra iðskirtinis ðian-dienos ir artimiausios ateities uþdavinys. Pastaruo-sius tris deðimtmeèius, kai veikiant atominës ener-gijos reaktoriams ëmë kauptis vis didesni radioak-tyviøjø atliekø kiekiai, visame pasaulyje pradëtoskurti ir ágyvendinti ávairios jø tvarkymo koncepci-jos ir valstybinës programos. Ði problema yra aktua-li ir Lietuvoje.

Lietuvos radioaktyviøjø atliekø tvarkymo strate-gijos projekte numatyta, kad didelio radioaktyvumokietos atliekos turëtø bûti laidojamos giliose geologi-nëse formacijose. Parengti ir ágyvendinti radioakty-viøjø atliekø laidojimo programà yra ilgas ir sudëtin-gas darbas. Didþiàjà ðios programos dalá sudaro ge-ologiniai tyrimai. Tai visø pirma tinkamos laidoti ra-dioaktyviàsias atliekas formacijos parinkimas, vë-liau – vietos saugyklai árengti parinkimas ir iðtyri-mas, galimo poveikio aplinkai ávertinimas ir galiau-siai – detalûs tyrimai poþeminëje ertmëje, kurioje nu-matoma árengti radioaktyviøjø atliekø saugyklà.

2001 metais parengta geologiniø tyrimø progra-ma, kurioje apibrëþti programos tikslai, uþdaviniai,parinkta darbø metodika, numatyta jos tobulinimo irpapildymo galimybë, apþvelgta uþsienio ðaliø patir-tis ir panaðiu tikslu anksèiau vykdyti tyrimai Lietu-voje. Programoje preliminariai ávertinti numatomidarbai ir darbo laiko sànaudos.

Programos tikslas yra:• ávertinti Lietuvos teritorijà pagal tinkamumà

laidoti radioaktyviàsias atliekas;• remiantis Tarptautinës atominës energijos

agentûros rekomendacijomis, parinkti geologi-

Lietuvos teritorijos ávertinimas pagal tinkamumàlaidoti radioaktyviàsias atliekas

R. Kanopienë, V. Marcinkevièius, Lietuvos geologijos tarnyba

Evaluation of the territory ofLithuania according to its suitabi-lity for radioactive waste disposal

The safe management and reposition of radioactive wasteis an important problem all over the world. Many nuclearenergy producing countries have been creating and imple-menting comprehensive scientific programs related to ra-dioactive waste disposal over the last decades. Accordingto the Strategy of Radioactive Waste Management, solidwaste of high radioactivity should be disposed in deepgeological repositories. The creation and implementationof the State program for deep RW repository constructionis a comprehensive long-term action. Most part of its scien-tific work are geological investigations. Selection of a su-itable geological formation at the beginning should be fol-lowed by detailed underground studies in the future. Theproject of evaluation of the Lithuanian territory, started atthe Geological Survey of Lithuania, has the aim:

• to evaluate the territory of Lithuania according toits suitability for radioactive waste disposal;

• to select the geological formation for radioactivewaste repository construction according to natio-nal and international recommendations.

The detailed project description was prepared in 2001.The methodology and main tasks of the project are forese-en in this document.

The goals of the project are as follows:• Negative screening of the territory.• Evaluation of several geological formations accor-

ding to all selected criteria.


næ formacijà, kurioje galëtø bûti árengta radio-aktyviøjø atliekø galutinio laidojimo saugykla(kapinynas).

Vykdant programà turi bûti ágyvendinti ðie uþda-viniai:

• iðskirtos teritorijos, kur draudþiama laidoti ra-dioaktyviàsias atliekas;

• ávertinta keletas geologiniø formacijø pagal vi-sus parinktus kriterijus;

• tinkamiausios formacijos (sistemos) parinki-mas ir lokalizacija;

• Lietuvos teritorijos ávertinimas pagal tinkamu-mà laidoti radioaktyviàsias atliekas.

Ði programa turi bûti nacionalinës tarpinstituci-nës programos, koordinuojamos Radioaktyviøjø at-liekø tvarkymo agentûros (RATA), dalis.

Svarbi radioaktyviøjø atliekø laidojimo problemossprendimo dalis yra uþsienio ðaliø patirties, vykdantradioaktyviøjø atliekø tvarkymo programas, áverti-nimas. 2001 metais LGT specialistai dalyvavo radio-aktyviøjø atliekø laidojimo problemoms skirtuose se-minaruose Vokietijoje, Ðvedijoje, Ispanijoje ir Lietu-voje.

Nuo 2000 metø yra vykdomas bendras Lietuvos–Ðvedijos projektas „Metodiniø þiniø, reikalingø pa-naudoto branduolinio kuro laidojimo galimybiø Lie-tuvoje ávertinimui, perdavimas“. Pagal ðá projektàLGT ir kitø Lietuvos organizacijø specialistai 2001metais dalyvavo trijuose seminaruose, vienas ið ku-riø buvo suorganizuotas Aspö poþeminëje laborato-rijoje netoli Oskarshamno pietø Ðvedijoje. Ðio semi-naro metu susipaþinta su Ðvedijos radioaktyviøjø at-liekø laidojimui skirtø tyrimø patirtimi.

Antras seminaras pagal minëtà tarptautiná pro-jektà 2001 metais vyko Vilniuje ir buvo skirtas susi-paþinti su ávairiø procesø, galinèiø vykti projektuo-jamoje radioaktyviøjø atliekø saugykloje, modeliavi-mo metodika.

Treèià seminarà organizavo LGT, bendradarbiau-jant su Ðvedijos tarptautiniu branduolinës saugosprojektu (SIP) ir Ðvedijos branduolinio kuro tvarky-mo kompanija (SKB). Jame pristatytas LGT vykdo-mas projektas „Lietuvos teritorijos ávertinimas pagaltinkamumà radioaktyviøjø atliekø laidojimui“. Semi-naras buvo skirtas Lietuvos geologiniø sàlygø ap-þvalgai radioaktyviøjø medþiagø laidojimo aspektu,ávertinti darbus, atliktus 2001 metais, vykdant tarp-tautiná Lietuvos–Ðvedijos projektà, aptarti tolesniobendradarbiavimo 2002 metais planus. Seminaro me-tu ávairiø srièiø ekspertai pabrëþë valstybinës tarp-disciplininës programos, skirtos spræsti radioaktyviø-jø atliekø tvarkymo problemas, sukûrimo ir vykdy-mo bûtinybæ Lietuvoje.

• Selection and localisation of the most suitable geo-logical formation.

• Evaluation of the territory of Lithuania for radio-active waste disposal.

One of the most important parts of the radioactivewaste management program is evaluation of the interna-tional experience. With the aim to get knowledge aboutradioactive waste programs and investigations, interna-tional workshops, scientific visits and seminars are orga-nised.

In 2001, specialists of the Geological Survey of Lithua-nia took part in seminars related to radioactive waste ma-nagement held in Germany, Sweden, Spain and Lithuania.

The international Swedish–Lithuanian project “Trans-fer of know-how needed to assess the feasibility of disposalof Lithuanian spent nuclear fuel” is going on since 2000.According to this project, specialists of the Geological Sur-vey of Lithuania and other Lithuanian organisations tookpart in three seminars. One seminar was organised in theAspö hard rock laboratory in Sweden. Experience of theSwedish radioactive waste management program was pre-sented during this seminar.

The second seminar, in Vilnius, was related to the mo-delling of radioactive waste repository performance scena-rios. The modelling methodology was presented duringthis seminar.

The third seminar was organised by the Geological Sur-vey of Lithuania in co-operation with the Swedish Interna-tional Project Nuclear Safety (SIP) and Swedish NuclearFuel and Waste Management Company (SKB). The LGTproject “Evaluation of the territory of Lithuania accor-ding to suitability for radioactive waste disposal” was pre-sented during this seminar. The seminar was devoted tothe presentation of Lithuanian geological conditions fromthe RW disposal point of view, evaluation of the activitiesin 2001 during the Swedish–Lithuanian project, and plansof the project activities for 2002. The necessity of a Stateinterdisciplinary radioactive waste disposal program inLithuania was emphasised by experts from different orga-nisations during this seminar.

R. Kanopienë, V. Marcinkevièius,Geological Survey of Lithuania


31

Lietuvos geologijos tarnyba parengë inþineriniø geo-loginiø tyrimø Ðiaurës Lietuvos karstiniame rajonetaisykliø projektà. Tai Statybos taisykliø lygmens nor-matyvinis statybos techninis dokumentas, grindþia-mas naujausiais 1976–2001 metø kompleksinio geo-loginio kartografavimo tyrimais ir skirtas ágyvendin-ti Lietuvos Respublikos statybos ástatymo (Valstybësþinios. 2001, Nr. 101-3597) nuostatoms karstiniamerajone.

Skubama rengti taisykles todël, kad per pastaruo-sius penkerius metus Pasvalio mieste atsirado septy-nios naujos karstinës smegduobës, karstiniø defor-macijø ávyko ir Birþuose, t. y. nustatytas karstinio pro-ceso suaktyvëjimas, o ðiø miestø teritorijoms nëra rei-kiamo mastelio ir kondicijø dël karsto grësmës ben-drojo ar specialiojo planavimo dokumentø.

Taisykliø bendrøjø nuostatø esmë yra ta, kad pro-jektuojant ypatingos svarbos statinius (ar paprastø-jø statiniø didesnes grupes) nepastoviuose karsti-niuose plotuose (jø teritorijos nurodytos Taisykliøpriede – karstinio rajono zonavimo þemëlapyjeM 1:100 000), inþinerinius geologinius tyrimus siû-loma vykdyti dviem etapais: pirmu etapu ávertinti sta-tybos sklypo karsto grësmës laipsná, o antru, kai taibûtina, – projektuoti prieðkarstines inþinerines prie-mones.

Taisyklës nustato skirtingo karstinio pastovumoplotø inþineriniø geologiniø tyrimø tvarkà ir meto-dus, teikia metodines statybos sklypø stabilumo ver-tinimo rekomendacijas bei inþinerines geologines sta-tiniø projektavimo rekomendacijas.

Inþineriniø geologiniø tyrimø Ðiaurës Lietuvoskarstiniame rajone taisyklës

V. Ignatavièius, Vilniaus Gedimino technikos universitetasV. Marcinkevièius, Lietuvos geologijos tarnyba

Regulations of engineering geolo-gical investigations in the NorthLithuanian karst region

The draft of the regulations of engineering geological in-vestigations in the North Lithuanian karst region has beenprepared by Geological Survey of Lithuania. This techni-cal document belongs to the Construction Regulation le-vel. It has been prepared on the basis of the latest results ofcomprehensive geological mapping carried out in 1976–2001. The Regulations are intended for the implementa-tion of Law on Construction of the Republic of Lithuania(State News, 2001, No. 101-3597) in the North Lithua-nian karst region. The Underground Law of the Republicof Lithuania (State News, 2001, No. 35-1164), Law onTerritorial Planning of the Republic of Lithuania (StateNews, 1995, No. 107-2391), Law on Protected Areas ofthe Republic of Lithuania (State News, 2001, No. 108-3902) and other legal documents related to subsurface in-vestigations, designing of construction objects, environ-mental impact assessment, state supervision of investiga-tions were taken into account.

In the recent five years the karst process has becomemore active in North Lithuania. New karst forms appearedin the Pasvalys and Birþai towns. However, no documentsof comprehensive and special planning of these territorieshave been prepared yet. Therefore the preparation of theRegulations became urgent.

The main point of the general provisions is that engine-ering geological investigations for the construction worksof exceptional significance in active karst areas should becarried out in two stages. Evaluation of karst hazard degreeis the main purpose of investigations during the first stage,and providing information for the designing of enginee-ring anti-karst means is important for the second stage.

The Regulations establish the order and methods ofengineering geological investigations in the areas of diffe-rent karstic stability. It provides methodological recom-mendations for stability evaluation of construction sitesand engineering geological recommendations for the de-signing of construction works.V. Ignatavièius, Vilnius Gedimino Technical University

V. Marcinkevièius, Geological Survey of Lithuania


Aplinkos ministerijos pavedimu Lietuvos geologijos tar-nyba parengë Organizacinio tvarkomojo statybos tech-ninio reglamento (STR) projektà. Reglamentas nustatoinþineriniø geologiniø (geotechniniø) tyrimø tvarkà –privalomuosius reikalavimus, bendruosius principus irtaisykles. Ðio privalomojo normatyvinio dokumento tei-sinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos þemës gelmiøástatymas ir Lietuvos Respublikos statybos ástatymas.Rengiant reglamentà buvo vadovaujamasi ðiø LietuvosRespublikos ástatymø, kitø teisës aktø nuostata – Lietu-vos geologijos tarnyba yra ðalies Vyriausybës ágaliotavalstybës institucija, kuri nustato inþineriniø geologi-niø ir geotechniniø tyrimø tvarkà, turiná ir tyrimø koky-bës reikalavimus. Reglamento nuostatose inþineriniaigeologiniai ir geotechniniai tyrimai traktuojami kaip vie-na geologinio tyrimo rûðis ir vertinami kaip valstybësreguliuojama ûkinë veikla. Atsiþvelgta, kad Lietuvos ge-ologijos tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybës nu-statyta tvarka iðduoda leidimus atlikti inþinerinius geo-loginius (geotechninius) tyrimus bei kontroliuoja leidi-mo sàlygø vykdymà, atlieka tyrimø valstybinæ prieþiû-rà, taip pat kitas ðiø tyrimø valstybinio reguliavimo funk-cijas (tyrimø ekspertavimà, tyrimus vykdanèiø specia-listø atestavimà).

STR projekto tekstas parengtas laikantis statybø tech-ninio normavimo principø ir tvarkos, kurià nustato sta-tybos techninis reglamentas STR 1.01.01:1996 „Norma-tyviniø statybos techniniø dokumentø sistema, jø rengi-mas ir tvirtinimas“. Parengtas reglamentas nustato geo-loginës analizës prioritetà ir inþinerinio geologinio kar-tografavimo duomenø panaudojimo privalomumà at-liekant statybos sklypø ar komunikacijø trasø ruoþø in-þinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus teritori-jø planavimo ir statybos reikmëms. Reglamentas iðple-èia inþineriniø geologiniø tyrimø reguliavimo sritá – nu-stato tyrimø darbø tvarkos reikalavimus, kai jie vykdo-mi rengiant specialiuosius ar detaliuosius planus, stati-niø statybos pagrindimo dokumentus, statiniø techni-niø projektø geotechnikos ir aplinkos apsaugos dalis,þemës darbø projektus.

Reglamento tekstas susideda 12 skyriø. Pirmuosiuoseskyriuose nusakoma taikymo sritis, pateikiamos ben-drosios nuostatos, nuorodos, taip pat aiðkinami vartoja-mi terminai. Skyriuje „Esminiai reikalavimai“ nusako-

Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas„Inþineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“

R. B. Mikðys, Lietuvos geologijos tarnyba

Technical ConstructionRegulation. Site Investigations

The Technical Construction Regulation (STR) project hasbeen originated by the Geological Survey of Lithuania uponthe commission of the Ministry of Environment of the Re-public of Lithuania. The document establishes the order ofsite investigations – obligatory requirements, general prin-ciples, and instructions. The Underground Law of the Re-public of Lithuania and The Law on the Construction ofthe Republic of Lithuania make the legal basis of the docu-ment. Conforming to the provisions of the laws and otherlegal acts, the Geological Survey of Lithuania is a stateinstitution empowered by the Government of the Republicof Lithuania to establish the order, procedure and contentof site investigations and investigation quality require-ments.

Site investigations and geotechnical investigations aretreated as integral parts of a unified geological investiga-tion and belong to a state-regulated economic sphere ofactivity. Consideration is being given to site investigationlicensing, control of the licences issued, state supervisionof investigations, and other functions (inspection of inves-tigations, certification of specialists) implemented by theGeological Survey of Lithuania following the order estab-lished by the Government.

The STR project has been designed following the prin-ciples described in the normative documentSTR 1.01.01:1996 “Regulations. Preparation and Appro-val of the Construction Normative Technical Documents”.The new regulation determines the priority of geologicalanalysis and an active application of geological mappingdata for designing of construction sites and communica-tion lines. It also extends site investigation regulations byestablishing investigation procedure requirements for thepreparation of special and detailed plans, for site investi-gations, for building construction supporting documenta-tion, for geotechnical and environment protection sectionsof a technical project, and for ground work projects.

The Regulation consists of 12 chapters. The first chap-ters of the document deal with its application dimensions,general provisions, references and the terms used. The chap-ter “Main Requirements” defines basic resolutions inquestion: legal basis; aims; tasks; obligatory assessments;


33

mos kertinës nuostatos – tyrimø teisinë bazë, tikslai, uþ-daviniai, privalomieji ávertinimai, apribojimai, geotech-niniø projektavimo kategorijø koncepcijos principai.Skyriuje „Þvalgybiniai inþineriniai geologiniai (geotech-niniai) tyrimai“ iðdëstyti ðiø tyrimø turinio, duomenøgavimo, apdorojimo bûdø ir rezultatø pateikimo tvar-kos reikalavimai. Pats iðsamiausias yra skyrius „Projek-tiniai inþineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“,kuriame nustatyti reikalavimai diferencijuojami pagalgeotechnines projektavimo kategorijas. Projektiniø tyri-mø tvarka reglamente siejama su Europos Sàjungos Ta-rybos direktyvos 89 /106/ EEC, jos priedø ir jø papildo-møjø dokumentø (994 /C62/01) nuostatomis, taip patlaikinuoju Lietuvos standartu perimto laikinojo Euro-pos standarto LST L ENV 1997-1 „Eurokodas 7. Geo-techninis projektavimas. 1 dalis. Bendrosios taisyklës“rekomendacijomis. Reglamento skyriuje „Kontroliniaiinþineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ apibrë-þiamos sàlygos ir situacijos, kada ir kokie kontroliniøtyrimø darbai yra skiriami inþineriniø geologiniø (geo-techniniø) tyrimø rûðiai, o kokie – statybos geotechni-niø darbø savikontrolës ar statybiniø kontroliniø darbørûðims. Reglamento skyriuose „Inþineriniø geologiniø(geotechniniø) tyrimø paruoðimas“, „Inþineriniø geo-loginiø (geotechniniø) tyrimø darbø tvarka“ bei „Inþi-neriniø geologiniø (geotechniniø) tyrimø ataskaita“ ið-dëstyti tyrimø darbø rengimo ir vykdymo, tyrimø duo-menø apdorojimo, tyrimø ataskaitø rengimo ir áformini-mo reikalavimai.

Reglamento informaciniuose prieduose pateikiamiduomenys apie Lietuvos Respublikos teritorijos inþine-riná geologiná iðtirtumà, apie vykstanèius geologiniusprocesus ir statybai svarbius geologinius reiðkinius, pa-teikiama Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono zonavimoschema, Lietuvos Respublikos teritorijos seisminio ak-tyvumo þemëlapis, inþineriniø geologiniø sàlygø sudë-tingumo vertinimo kriterijø sàvadas, gruntø geologiniaiindeksai, tyrimø ataskaitose vartojami fizikiniø dydþiøsimboliai ir matavimo vienetai.

Reglamento nuostatos suderintos su Europos teise,o nustatyti privalomieji reikalavimai atitinka proporcin-gumo, atvirumo, nediskriminacijos ir aiðkumo princi-pus.

Reglamento projektà svarstë, recenzavo ir vertino Vil-niaus universiteto Hidrogeologijos ir inþinerinës geolo-gijos katedra, VðÁ Statybos ir projektavimo sisteminimocentras, Tarptautinës inþinerinës geologijos ir aplinkosasociacijos Lietuvos nacionalinë grupë, Lietuvos geo-technikos draugija, Mokslinë techninë ámonë „Geopro-jektas“, AB „Pramprojektas“, inþineriniø geologiniø ty-rimø ir geotechninio projektavimo specialistai.

limitations, and conceptual principles of geotechnical de-sign categories. “Prospecting site investigations” set forththe requirements of investigation content, data collectionand processing, and the order of presenting the results. Inthe highly comprehensive chapter “Site design investiga-tions”, the requirements established are differentiated bygeotechnical design categories. The order of design inves-tigations has been conformed to the European CommissionDirective 89/106/EEC provisions and the Directive-rela-ted documents (994/C62/01), to the provisional Lithua-nian Standard LST L ENV 1997-1 based on the provisio-nal European Standard “Eurocode 7. Geotechnical design.Part 1. General Requirements” recommendations. The chap-ter “Site (geotechnical) test investigations” defines the con-ditions and situations under which test investigations areattributed to site (geotechnical) investigations or to const-ruction geotechnical self-control or construction controlspheres of works. The chapters “Preparation for site (geo-technical) investigations”, “The procedure of site (geotech-nical) investigations” and “Reporting on site (geotechni-cal) investigations” present the requirements for the pre-paration and implementation of works, for investigationdata processing, for report preparation and registration.

Appendices to the document contain information onengineering geological data; on geological processes andpeculiarities relevant to construction works; a scheme ofthe North Lithuanian karst region; a map of seismic activi-ty; a survey on site condition assessment criteria; soil geo-logical indices; physical parameter symbols and measureunits used in the reports.

The Regulation provisions conform to the Europeanlaw, and the requirements established comply with the prin-ciples of proportionality, openness, non-discrimination andclarity.

R. B. Mikðys, Geological Survey of Lithuania


Poþeminio vandens valstybinio monitoringo projek-tai rengiami penkeriems metams. Nors monitoringodarbø kompleksas ir jø metodika nusistovëjæ, tæsiamimetø metus, taèiau regioniniø tyrimø turinys, ren-giant naujà projektà, tikslinamas. Atsiþvelgiant á ðiødienø ðalies aktualijas, ES reikalavimus – Bendràjàvandenø politikos direktyvà bei Europos aplinkosmonitoringo sistemà (EUROWATERNET), 2000 me-tais ið esmës perþiûrëta valstybinio monitoringo kon-cepcija ir parengtas naujas penkeriø metø projektas„Poþeminio vandens valstybinio monitoringo progra-ma 2001–2005 metams“. Projektas buvo pristatytasValstybinës aplinkos monitoringo programos Prie-þiûros komisijai, kuri pritarë numatytø darbø pro-gramai.

Iðplëtus valstybinio aplinkos monitoringo tinklà,2001 metais poþeminio vandens stebëjimai buvo su-koncentruoti keturiose balansinëse hidrodinaminë-se sistemose (BHS): virðutinio–vidurinio devono, per-mo–virðutinio devono, mezozojaus–kainozojaus irkvartero, 60 monitoringo postø ir 101 vandenvietëje(pav.).

2001 metais tæsti sistemingi 40 postø 135 stebëji-mo græþiniø poþeminio vandens lygio matavimai. Beto, papildomai, kaip numatyta projekte, pradëti 8 mo-nitoringo postø 11 stebëjimo græþiniø pagrindiniøeksploatuojamø vandeningøjø horizontø vandenspavirðiaus stebëjimai.

Taip pat tæsti 40 monitoringo postø 104 stebëjimogræþiniø poþeminio vandens cheminës bûklës stebë-jimai, paimta 228 vandens mëginiai.

Patikslinus vandenvieèiø sàraðus, identifikavuseksploataciniø græþiniø numerius pagal græþiniø re-gistrà, paimti 105 vandens mëginiai.

Lauko sàlygomis, visuose monitoringo postuosepaëmus vandens mëginá, nustatyti pH, Eh, savitasiselektros laidis, iðtirpæs deguonis, drumstumas ir tem-peratûra. Laboratorinius tyrimus atliko UAB „Gro-ta“ laboratorija: ávertinta bendroji poþeminio vandenscheminë (makrokomponentë) sudëtis, nustatyta che-minio deguonies suvartojimo, azoto ir fosforo jungi-niø koncentracija vandenyje.

Atskirø balansiniø sistemø gruntinio ir eksploa-tuojamø horizontø poþeminio vandens cheminës su-dëties rodikliø foninës reikðmës pateikiamos 1–2 len-telëse.

Poþeminio vandens valstybinis monitoringasJ. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba

State groundwater monitoring

Projects of State Groundwater Monitoring are preparedfor a period of five years. The monitoring procedure andmethods have set in and are continued from year to year.However, preparing a new project the content of regionalinvestigations is always specified. Taking into accounturgent problems, EU demands such as Water FrameworkDirective, European Environment Monitoring System(EUROWATERNET), the concept of state monitoringwas reviewed and the new project “Programme of Statemonitoring for 2001–2005” was prepared for five years.It was presented to Steering Commission of State Envi-ronment Monitoring Programme and approved.

After expanding the State monitoring network,groundwater observations were concentrated on four ba-lance hydrodynamic systems (BHS): the Upper–MiddleDevonian, Permian–Upper Devonian, Mezozoic–Caino-zoic and Quaternary, at 60 monitoring stations and 101waterworks (Fig.).

In 2001 systematic measurements of groundwater le-vel were continued in 135 observation wells of 40 sta-tions. Additionally, according to the project, observationsof the groundwater level of the main water supply aqui-fers (11 observation wells of 8 monitoring stations) havestarted.

Analysis of groundwater chemical composition wascontinued in 104 observation wells of 40 monitoring sta-tions; 228 water samples were collected there. After identi-fication of water supply wells according to State Registerof Boreholes, 105 water samples more were collected.

After sampling the pH, Eh, electric conductivity ofwater, dissolved oxygen content, turbidity and tempera-ture were measured in situ in all monitoring stations.The samples were analysed at the laboratory of the Grotacompany. Groundwater total chemical composition wasevaluated, oxygen chemical demand, concentrations ofnitrogen and phosphorus combinations in groundwaterwere determined. The background meanings of chemicalcompounds in groundwater are presented in Tables 1and 2.

By the same methods of State monitoring, chemicalcomposition observations were continued at the Juod-krantë, Panevëþys, Marijampolë and Varëna stationsunder the GEMS/WATER (Global Environmental Mo-nitoring System) programme. The results of these


35

Pagal tà paèià valstybinio monitoringo darbø me-todikà tæsti ir poþeminio vandens cheminës sudëtiesstebëjimai Juodkrantës, Panevëþio, Marijampolës irVarënos postuose GEMS/WATER (Global Environ-mental Monitoring System) programai, o tyrimø rezul-tatai pateikti Nacionalinio poþeminio vandens tyri-mo instituto Kanadoje koordinavimo centrui.

Parengtas ir iðleistas kasmetinis informacinis biu-letenis „Lietuvos poþeminës hidrosferos monitorin-

investigations were presented to the Co-ordinating Cen-tre of National Groundwater Research Institute of Ca-nada. The annual bulletin “Groundwater monitoring inLithuania in 2000” was prepared and published. Thefive-year monitoring cycle exposed some regularities inchanges of the status of shallow groundwater. The mainof them are:

• annual shallow groundwater levels of the last fiveyears were below the long-term ones, and this

Pav. Poþeminio vandens valstybinio monitoringo tinklas Fig. State groundwater monitoring network


1 l e n t e l e . Gruntinio horizonto poþeminio vandens makrokomponentë sudëtisTable 1. Chemical composition of shallow groundwater

BM – bendroji mineralizacija / total dissolved solidsBK – bendrasis kietumas / total hardnessPS – permanganato skaièius / permanganate oxidationBS – bichromato skaièius / bichromate oxidation* skaitiklyje – pavasará; vardiklyje – rudená / Numerator – spring, denominator – autumn

gas 2000“. Penkeriø metø monitoringo darbø ciklasiðryðkino kai kuriuos gruntinio vandens bûklës kai-tos dësningumus, ið kuriø svarbesni yra:

• per pastaruosius penkerius metus daþniau-siai metinis gruntinio vandens lygis buvo þe-mesnis nei daugiametis, ir ðis laikotarpis api-bûdinamas kaip nepalankus pasipildyti po-þeminio vandens iðtekliams;

• intensyvios þemdirbystës plotuose nitratø kon-centracija gruntiniame vandenyje yra gerokaididesnë, taèiau jø kaitos pobûdis nevienodas.Kai kuriuose postuose nustatytos jø daugëji-mo (Rykantai, Mikuþiai), o kituose – maþëji-mo (Lanèiûnava, Alanta) tendencijos. Vieto-mis, intensyvios þemdirbystës rajonuose, pa-stebimos nitratø daugëjimo tarpmoreniniuo-se horizontuose tendencijos.

Monitoringo duomenys ir trumpa jø analizë pa-teikiama Lietuvos geologijos tarnybos tinklapyje(http://www.lgt. lt), kur ádëti ir poþeminio vandenspavirðiaus lygio ir cheminës sudëties kaitos grafikai.

Pagal EUROWATERNET programà Europos ap-linkos agentûrai buvo teikiami duomenys apie azotojunginiø ir pesticidø kieká Lietuvos poþeminiamevandenyje, o Aplinkos ministerijos regionø departa-mentams, rajonø aplinkos apsaugos agentûroms, sa-vivaldybëms kas ketvirtá platinti informaciniai lape-liai apie gruntinio vandens slûgsojimo gylá.

period is characterised as unfavourable for re-plenishment of groundwater resources;

• concentrations of nitrates are much higher in theareas of intensive agriculture. The nature of theirchanges is different. The increasing tendencieswere monitored at the Rykantai, Mikuþiai sta-tions and the decreasing ones at the Lanèiûnava,Alanta stations. Concentrations of nitrates are al-so increasing at some stations of the intertill aqui-fers.

The monitoring data and their short analysis as well asthe graphs of groundwater surface and chemical composi-tion changes are presented in the web-site of the GeologicalSurvey of Lithuania (http://www.lgt.lt).

The data on the content of nitrogen compounds andpesticides in groundwater of Lithuania were presented forthe European Environment Agency project(EUROWATERNET).

Every quarter the information on the shallow ground-water level is presented to Regional Departments of Envi-ronment Ministry, agencies of counties, local authorities.

J. Giedraitienë, Geological Survey of Lithuania


37

2 le

ntel

ë. A

tski

rø b

alan

sini

ø hi

drod

inam

iniø

sist

emø

poþe

min

io v

ande

ns m

akro

kom

pone

ntë

sudë

tisTa

ble

2. C

hem

ical

com

posi

tion

of g

roun

dwat

er in

diff

eren

t hy

drod

ynam

ical

sys

tem

s

* ska

itikl

yje

– vi

dutin

ë, v

ardi

klyj

e –

min

imal

i ir m

aksi

mal

i rei

kðm

ës /

In n

umer

ator

– a

vera

ge, i

n de

nom

inat

or –

min

imal

and

max

imal

val

ues


Kompleksinis karstinio regiono poþeminio ir pavir-ðinio vandens monitoringas atliekamas nuo 1994 me-tø. Ðis etapas turëjo keletà iðskirtiniø uþdaviniø:

• sudaryti aktyvaus sulfatinio karsto zonos fil-traciná matematiná modelá;

• atlikti aktyvaus sulfatinio karsto zonos van-dens reþimo ypatumø ir cheminës denudaci-jos priklausomybës nuo vandens balanso tyri-mus;

• ávertinti aktyvaus sulfatinio karsto zonos che-minës denudacijos kaità XX amþiuje;

• atlikti sulfatinio karsto hidrogeologiniø ir hidro-loginiø reiðkiniø regioniniø ypatumø analizæ.

Aktyvaus sulfatinio karsto zonos detaliems tyri-mams pasirinktas deðiniojo Tatulos intako Smardo-nës baseinas. Baseino matematinis modelis patvirti-no ankstesnes hipotezes, kad Tatulos–Apaðèios van-denskyros vidinio nuotëkio sritá (Poþemio baseinà irKirkilø–Kauliø karstiniø eþerø bei sausø smegduo-biø teritorijà) drenuoja didesnio laidumo poþeminishorizontas, kurio iðkrovos zona yra Likënø ðaltiniaibei Smardonës ir Tatulos vagos.

Minimalus Smardonës nuotëkis, nustatytas mo-deliuojant – 0,117 m³/s, kai gruntinio vandens lygis1,5 m þemiau vidutinio metinio ir nëra infiltracinësÁstro–Tatulos horizonto mitybos. Didþiausias Smar-donës nuotëkis, siekiantis 0,8–1 m³/s, susidaro mak-simalios infiltracinës mitybos metu, kai á Smardonæpatenka sniego tirpsmo vanduo arba gausûs liûèiøkrituliai. Manoma, kad dalis maksimalaus Smardo-nës nuotëkio vandens (apie 0,25–0,3 m³/s) ið Poþe-mio upelio patenka á Ðventàjà Olà, o ið ten teka vaka-rø kryptimi link Smardonës iðtakø.

Karstinio regiono upiø vandens reþimà apibûdi-nantys rodikliai gali bûti labai individualûs ir nela-bai palyginami su kitø upiø analogiðkais paramet-rais. Ið aktyvios pavirðinio karsto zonos iðtekanèiosupës (Smardonës) nuotëkio analizë parodë, kad josnuotëkis yra nelabai palyginamas net su vyresnio-sios upës (Tatulos) nuotëkiu. Vandeningais metaistarp karstinio vandens maitinamos upës ir panaðausdydþio baseinà turinèios bei daugiausiai pavirðinionuotëkio maitinamos upës vidutinio metinio debitoegzistuoja glaudi priklausomybë, taèiau maþo ir vi-

Kompleksinis poþeminio ir pavirðinio vandensmonitoringas Lietuvos karstiniame regione

R. Giedraitis, Lietuvos geologijos tarnybaM. Gregorauskas, A. Klimas ir M. Plankis, UAB Vilniaus hidrogeologija

J. Taminskas, Lietuvos geografijos institutas

Integrated monitoring of surfaceand groundwater in the karstregion of Lithuania

Integrated monitoring of surface and groundwater in thekarst region started in 1994. In the period 1998–2001specific tasks of monitoring programme were formulated:

• elaboration of the groundwater flow model of theactive sulphate karst zone;

• investigation of active sulphate karst groundwaterregime peculiarities and chemical denudation de-pendence upon water balance;

• changes of chemical denudation of active sulphatekarst in the 20th centuary;

• analysis of the regional peculiarities of hydrogeo-logical and hydrological occurrences of sulphatekarst.

The basin of the Smardonë River, a Tatula tributary,was chosen for detailed investigations of active sulphatekarst zone. The earlier hypotheses that the area of the insi-de flow at the Tatula–Apaðèia watershed is drained by anaquifer of higher conductivity, whose discharge zone isLikënai spring, the Smardonë and the Tatula rivers chan-nels were confirmed by a flow model of the basin.

The Maximum Smardonë flow reaching 0.8–1 m3/s isformed during maximal infiltration when the Smardonëcarries snow melt water or pelting precipitation. It is sup-posed that part of the maximal Smardonë flow (about 0.25–0.3 m3/s) from the Poþemis rivulet gets into the ÐventojiCave and flows from there in western direction up to theSmardonë source.

The indices, describing the regime of karst region ri-vers can be very individual and not comparable with theanalogous parameters of other rivers. According to an ana-lysis of the runoff of the Smardonë River having its sourcein the zone of active surface karst, its outflow is not compa-rable to the runoff of the senior river (Tatula). There is aclose relation in rainy years between the average annualyield of a river recharged by karst water and of a river withthe same basin area recharged mostly by surface runoff,but there is no such dependence in the years of low andmiddle water level.


39

dutinio vandeningumo metais ðios priklausomybësnëra.

Smardonës paros debitui ir vidutiniam metiniamdebitui apskaièiuoti pagal upæ analogà geriausia nau-dotis Agluonos ties Dirvonakiais iðmatuotomis nuo-tëkio charakteristikomis. Taèiau karstinio regionoupiø nuotëkio kaità ir gipso denudacijà daugiausiailemia metinis krituliø kiekis. Maþiausia paklaida gau-nama Smardonës metiná nuotëká skaièiuojant pagalBirþø meteorologijos stotyje iðmatuotà skaièiuojamøjømetø ir prieð juos buvusiø metø krituliø kiekio vidur-ká. Tokiu metodu gauta priklausomybe galima nau-dotis skaièiuojant retrospektyvø nuotëká ið aktyvauspavirðinio karsto zonos ir ávertinant karstinës denu-dacijos kaità. Kita vertus, po ilgo periodo, kai maþaskrituliø kiekis, karstinio regiono upiø nuotëkis rea-guoja vëluodamas. Tai, matyt, lemia karstinio land-ðafto akumuliacinë geba.

Ðiaurës Lietuvos karstiniame regione nuo1924 metø iki 2000 metø iðsiskiria du (1928–1942,1954–1976) ilgesni sausi periodai, turintys ryðkø kri-tuliø maþëjimo trendà. Ypaè ilgas (22 metø) sausëji-mo periodas buvo ðeðtàjá–aðtuntàjá deðimtmeèius.Kompleksiniø regiono tyrimø 1994–2000 metais me-tinis krituliø kiekis didëjo.

Septintuoju aðtuntuoju deðimtmeèiais buvo bû-dingas metinio krituliø kiekio, poþeminio vandensiðtekliø ir upiø nuotëkio maþëjimas. Tokiomis sàly-gomis su upiø nuotëkiu buvo iðneðama apie 30 proc.maþiau kalcio sulfato nei vandeningais laikotarpiais.Taigi galima sakyti, kad minëtais deðimtmeèiais bu-vo bûdinga sumaþëjusi gipso denudacija. Aðtuntuo-ju–deðimtuoju deðimtmeèiais gipso denudacija pa-greitëjo. Tai lëmë klimato kaita: padidëjæs metinis kri-tuliø kiekis papildë iðsekusius poþeminio vandenshorizontus ir pagreitino vandens apykaità tarp pa-virðinës ir poþeminës hidrosferos, o tai savo ruoþtupaspartino gipso denudacijà. Kita vertus, gipso de-nudacijà dël ðiltø þiemø padidino „aktyvaus“ hidro-loginio sezono pailgëjimas.

1994–2000 metais, palyginti su 1962–1979 metais,aktyvaus sulfatinio karsto zonoje gipso denudacijosgreitis buvo apie 30 proc. didesnis. Ypaè ryðkiai gip-so denudacija paspartëjo nuo 1978 metø (pav.).

Hidrogeologiniø ir hidrologiniø reiðkiniø regio-niniø ypatumø analizë apëmë maþdaug 2700 m²Ðiaurës Lietuvos karstinio regiono plotà. Buvo iðnag-rinëta poþeminio ir pavirðinio vandens hidrodina-minio ir hidrocheminio monitoringo medþiaga, pa-pildyta tirtoje teritorijoje iðgræþtø ávairios paskirtiesgræþiniø hidrodinamine ir hidrochemine informaci-ja. Smardonës baseine buvo atlikti specialûs darbai –sekliosios geofizikos ir poþeminio vandens lygio ma-

For calculations of the Smardonë River daily and an-nual average yield it is better to use the measured runoffcharacteristics of the Agluona River near Dirvonakiai.Changes of the runoff and denudation of gypsum in thekarst region are predetermined mostly by annual precipi-tation. The exact value of annual runoff for the SmardonëRiver was calculated from the average values of precipita-tion from the last two years at the Birþai meteorologicalstation. The dependence obtained by this method can beused for calculations of retrospective runoff from the activesurface karst zone and for evaluation of changes in karstdenudation. On the other hand, the runoff of karst regionrivers responds with delay after long periods of little pre-cipitation. It may be predetermined by the accumulativecapacity of karst landscape.

In the period 1924–2000, there were two longer pe-riods of drought with a distinct decrease of precipitation inthe karst region of Northern Lithuania (in 1928–1942 andin 1954–1976). Especially long (22 years) was the dryperiod of the 6th–8th decades. The amount of precipitationin the period of complex investigations of the region (1994–2000) was increasing.

Decrease of annual precipitation, groundwater resour-ces and river runoff was characteristic of the 7th–8th deca-des. In these conditions the rivers’ runoff contained cal-cium sulphate by 30% less than in rainy periods. So wecan note a decrease of gypsum denudation in the 7th–8th

decades. Denudation of gypsum was accelerated in the 8th–10th decades. It was predetermined by climatic changes:higher levels of precipitation replenished the aquifers andaccelerated water exchange between the surface and ground-water spheres and thus contributed to the process of gyp-sum denudation. On the other hand, gypsum denudationwas accelerated by warm winters and a longer “active”hydrologic season.

The rate of gypsum denudation in the active sulphatekarst zone in 1994–2000 was higher by 30% than in 1962–1979. Gypsum denudation has gained speed especiallysince 1978 (Fig.).

Analysis of hydrogeological and hydrological occur-rence of regional peculiarities covers an area of 2700 km2

of the karst region in Northern Lithuania. Analysed wasmaterial of hydrodynamic and hydrochemical monitoringof surface and groundwater, supplemented by hydrodyna-mic and hydrochemical information from wells drilled forvarious purposes. Special investigations of shallow geo-physics and measurements of groundwater level in theSmardonë basin were carried out with the purpose to accu-mulate information for preparation of a basin flow model.A map of sinkholes also was used for the analysis. Thesummarised material served as a basis for a scheme map of


tavimai, kuriø tikslas – sukaupti informacijà pareng-ti baseino filtraciná matematiná modelá. Papildomaisurinkta LGT duomenø bankuose esanti informacijaapie gipso paplitimà. Analizei panaudotas LGT in-þinerinës geologijos ir ekogeologijos skyriuje rengia-mas þemës pavirðiaus ágriuvø þemëlapis. Apibendri-nus surinktà medþiagà buvo sudarytas scheminisgipso paplitimo, gipso dangos, gruntinio, Ástro–Ta-tulos ir Kupiðkio–Suosos horizontø hidrodinaminiaiir Ástro–Tatulos horizonto vandens bendrosios mine-ralizacijos, SO4

2– koncentracijos ir CaSO4 deficito pa-siskirstymo þemëlapiai.

Poþeminio vandens CaSO4 deficito, bendrosios mi-neralizacijos ir SO4

2– koncentracijos analizë rodo,kad gipso denudacija vyksta didþiojoje gipso papli-timo arealo dalyje, taèiau gipso uolienø vandens re-þimas ávairiose teritorijose gana skirtingas. Matyt,skirtingas vandens apykaitos greitis ir nulemia ávai-riø teritorijø gipso denudacijos intensyvumà. Be to,gauti duomenys rodo, kad nagrinëjamoje teritorijoje,be sulfatinio, yra ir karbonatinio karsto poþymiø.

Tarus, kad gipso denudacijos intensyvumas dau-giausiai priklauso nuo hidrometeorologiniø sàlygøir visame Ðiaurës Lietuvos karstiniame regione yravienodas, galima apskaièiuoti aktyvios gipso denu-dacijos teritorijos plotà. Pagal 1994–2000 metø gipsodenudacijos intensyvumà Smardonës baseine Tatu-los baseine apskaièiuota apie 100, o visame Mûðos –apie 300 km² ploto aktyvaus sulfatinio karsto zona.

Projektà vykdë:Lietuvos geologijos tarnyba (poþeminio vandens

monitoringas, seklioji geofizika),Lietuvos geografijos institutas (pavirðinio van-

dens monitoringas),UAB Vilniaus hidrogeologija (Smardonës basei-

no filtracinis matematinis modelis).

Pav. Gipso denudacijos kaita Smardonës baseine Fig. Denudation of gypsum in Smardonë River Basin

gypsum, distribution and cover, hydrodynamic maps ofshallow groundwater, of the Ástras–Tatula and Kupiðkis–Suosa aquifers, maps of total salinity, concentrations ofSO4

2- and distribution of CaSO4 deficiency of the Ástras–Tatula aquifer.

Analysis of CaSO4 deficiency in groundwater, totalsalinity and concentrations of SO4

2– shows that denuda-tion of gypsum is in progress part in the most part of theterritory of gypsum distribution area, but the regime ofgypsum aquifers is quite different in different territories.The intensity of gypsum denudation of different territo-ries can depend on the rates of water exchange. Besides,there are data on carbonate karst in the study territory.

The area of the territory of active gypsum karst can becalculated, assuming that the intensity of gypsum denu-dation depends mostly on meteorological conditions andis the same in the whole karst region of Northern Lithua-nia. According to data on the intensity of gypsum denuda-tion in the Smardonë River basin in 1994–2000, it wascalculated that the zone of active sulphate karst in the Ta-tula River basin occupies 100 km2 and in the Mûða basin300 km2.

R. Giedraitis, Geological Survey of LithuaniaM. Gregorauskas, A. Klimas, M. Plankis,

“Vilniaus hidrogeologija” companyJ. Taminskas, Institute of Geography of Lithuania

measured Apskaièiuota pagal ryðá / calculated


41

Lietuvos–Lenkijos pasienio teritorijoje poþeminiovandens monitoringas pradëtas 1994 metais pagalLietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos valstybiniogeologijos instituto vykdomà programà „Jotvingiøjuosta – Europos þaliøjø plauèiø dalis“. Vandensbûklës stebëjimai atliekami 23 monitoringo postuo-se, 29 græþiniuose. Dukart per metus – pavasará (ge-guþæ) ir rudená (spalá) imami vandens ëminiai ir ti-riama gruntinio, tarpmoreniniø, virðutinës kreidosir paleogeno vandeningøjø horizontø vandens che-minë sudëtis (kokybë). Daugiausia dëmesio skiria-ma tarpmoreniniams horizontams, kuriø vanduo ðia-me regione yra plaèiausiai naudojamas.

Aukðtakalnio poste stebima dviejø tarpmoreni-niø ir paleogeno vandeningøjø horizontø vandenscheminë sudëtis ir poþeminio vandens lygio kaita.

Sistemingi poþeminio vandens bûklës stebëjimaiLietuvos–Lenkijos pasienio teritorijoje parodë, kadvisø tirtø horizontø vanduo yra kalcio magnio hid-rokarbonatinis ir tik kartais kalcio magnio hidrokar-bonatinis sulfatinis. Bendroji jo mineralizacija daþ-niausiai nevirðija 0,5 g/l.

Remiantis tarpmoreniniø horizontø vandenscheminës sudëties faktorine analize pagal kai ku-riø elementø asociacijas, jø koreliacinius ryðius, Lie-tuvos–Lenkijos pasienyje iðsiskiria du poþeminiovandens cheminës sudëties tipai. Pirmasis, susifor-mavæs natûraliomis gamtinëmis sàlygomis, sudarofoniná ðio regiono vandens tipà. Jis bûdingas pieti-nei Lietuvos pasienio daliai ir didesnei Lenkijos pa-sienio teritorijai. Antrojo tipo cheminës sudëties po-þeminis vanduo paplitæs ðiaurinëje ir centrinëje Lie-tuvos pasienio dalyse, kur intensyvi þemdirbystë,ir keletoje monitoringo postø Lenkijos pusëje (pvz.,Jenorajscie ir Szyplizsky) (1 pav.). Ðiam vandens ti-pui bûdinga padidëjusi poþeminio vandens ben-droji mineralizacija, didesnis vandens kietumas, di-desni kiekis sulfato, didesnis nitrato ir kalio jonøfaktorinis svoris.

Ið to iðplaukia, kad didesnëje Lietuvos pasienioteritorijos dalyje poþeminio vandens cheminë sudë-tis paveikta procesø, kuriems lemiamà reikðmæ turiþemdirbystë. Tuo tarpu Lenkijos pasienyje, nors kaikuriø komponentø didëjimo tendencijos pastebimos,ðie procesai minimalûs (2 pav.).

Poþeminio vandens monitoringas Lietuvos–Lenkijospasienio teritorijoje 1999–2001 metais

J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Groundwater monitoring of theLithuanian–Polish cross-borderarea in 1999–2001

Groundwater monitoring of the Lithuanian–Polish cross--border area started in 1994 as a part of the joint program“Belt of Yotvings as a fragment of Green Lungs ofEuro-pe”. Observations are carried out at 23 monitoring sta-tions, including 29 observational wells. All observationswells are sampled twice a year – in May and October.Chemical composition and quality are monitored in shal-low, intertill, Palaeogene and Upper Cretaceous aquifers.The main attention was paid to intertill aquifers, widelyused for drinking water supply.

The data of observations shows that the groundwater inall investigated aquifers is of hydrocarbonate calcium-mag-nesium, rarely sulphate-hydrocarbonate calcium-magne-sium type. Total salinity doesn’t exceed 0.5 g/l.

Using factor analysis of groundwater chemical com-position in the intertill aquifers, according to associationsof individual chemical elements and their correlation twotypes of groundwater were distinguished. The first type isrelated to natural conditions of groundwater chemistryformation. Groundwater of this type occurs in the territo-ries with weekly developed agriculture in the southernpart of the Lithuanian side and the biggest part of thePolish side. Groundwater of the other type is related withareas of intensive agriculture in northern and centralparts of the Lithuanian side and some monitoring sta-tions on the Polish side (Jenorajscie and Szypliszki)(Fig. 1). The chemical composition of groundwater in themost part of the Lithuanian side is already polluted byagriculture. In Poland these processes are still minor,though increasing tendencies in some components arenoticeable (Fig. 2).

Specific chemical composition of groundwater is obser-ved at the Dusia station. The values of permanganate andchemical oxygen demand as well as the concentration ofCO2 are high. One of the reason for such water formationcould be the presence of organic matter in the geologicalsection. Besides, the high concentrations of ammonia andsodium in groundwater indicate a possible discharge fromdeeper aquifers into the overlying ones in Lake Dusia envi-rons.


Paþymëtina, kad savita poþeminio vandens che-minë sudëtis formuojasi Dusios poste. Didelës per-manganato vertës ir cheminio deguonies suvartoji-mo reikðmës, santykiðkai didelë CO2 koncentracijarodo, kad vanduo formuojasi tokioje terpëje, kur daugorganikos. Viena ið prielaidø, galinèiø paaiðkinti to-kias vandens formavimosi sàlygas, gali bûti geologi-niame pjûvyje esanti organinë medþiaga, kuri turi áta-kos cheminiams procesams. Palyginti didelis amo-nio ir natrio kiekis poþeminiame vandenyje rodo, kadDusios eþero apylinkëse vyksta gilesniø spûdiniøvandeningøjø horizontø vandens iðkrova á aukðèiauslûgsanèiuosius.

Pasienio regiono poþeminiame vandenyje ryðkë-ja dvi tendencijos: sulfatø daugëjimo ir amonio jonø

Two tendencies, increase of sulphate ions and decreaseof ammonia, become manifest in aquifers of the cross-bor-der region. The decrease of ammonia concentrations on theLithuanian side is related to a lower intensity of agricultu-ral activities over the last decade. The reasons for sulphateconcentration increase are yet unknown.

The region of the Lithuanian–Polish cross-border areais ecologically pristine. There are no large sources of in-dustrial pollution. The main part of it belongs to the areaof groundwater recharge, where resources of fresh ground-water are formed. Therefore, some changes in the chemicalcomposition of groundwater reflect the processes caused byeconomic activities. The future task is to evaluate the influ-ence of acid rains on the chemical composition of ground-water in the aquifers.

1 pav. Poþeminio vandens monitoringas Lietuvos–Len-kijos pasienyje

Fig. 1. Network of the groundwater monitoring at theLithuanian–Polish cross-border area


43

Monitoring data on groundwater status reflect the sta-tus of the environment in the region. This informationcan be used for a sustainable development of the borderterritories, collaboration of neighbouring countries.

J. Giedraitienë,Geological Survey of Lithuania

maþëjimo. Amonio jonø koncentracijos maþëjimasLietuvos pasienyje, matyt, susijæs su þemës ûkio in-tensyvumo sumaþëjimu per paskutinius deðimt me-tø, tuo tarpu sulfatø koncentracijos didëjimo prieþas-tys kol kas neaiðkios.

Lietuvos–Lenkijos pasienio regionas ekologiniupoþiûriu yra vienas ið ðvariausiø, èia nëra dideliøpramoninës tarðos objektø. Didesnë jo teritorija – taipoþeminio vandens mitybos sritis, kur formuojasi gëlopoþeminio vandens iðtekliai. Todël poþeminio van-dens cheminë sudëtis, jos kaita rodo ávairiø, dël ûki-nës veiklos ryðkëjanèiø procesø átakà poþeminiamvandeniui, jø mastà, intensyvumà ir tendencijas.

Poþeminio vandens bûklës stebëjimai galbût leisávertinti ir rûgðèiojo lietaus átakà jo cheminei sudë-èiai, ypaè tø horizontø, kurie yra arèiausiai þemëspavirðiaus. Juo labiau kad per pastaruosius kelis de-ðimtmeèius svarbia ekologine problema tapo rûgðtie-ji lietûs, susidarantys ið nuolat á orà patenkanèiø sie-ros ir azoto junginiø ir su oro masëmis ið Vidurio beiVakarø Europos patenkantys á Lietuvà.

Poþeminio vandens monitoringas leidþia spræstine tik apie poþeminio vandens, bet ir aplinkos bûklæðiame regione, èia vykstanèius pokyèius ir ðià infor-macijà panaudoti subalansuotai pasienio teritorijøplëtrai, ðaliø kaimyniø bendradarbiavimui.

Fig. 2. Trends of groundwater chemical composition2 pav. Poþeminio vandens cheminës sudëties kaita

00,5

11,5

22,5

33,5

NO

3, m

g/l

Gibai

00,20,40,60,8

11,21,41,6

NO

3, m

g/l

Burbiškės

-0,5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

94 03 95 07 96 12 98 04 99 08 01 01

NH

4,m

g/l

Jurgežeriai

05

101520

2530

3540

94 03 95 07 96 12 98 04 99 08 01 01

SO4,

mg/

l

Jurgežeriai

94 01 95 05 96 10 98 02 99 07 00 11 02 04

Jurgeþeriai Jurgeþeriai

94 01 95 05 96 10 98 02 99 07 00 11 02 04

SO4,

mg/

l


1996 metais parengtoje Valstybinëje aplinkos apsau-gos strategijoje deklaruojami tik pagrindiniai poþemi-nio vandens iðtekliø naudojimo ir apsaugos princi-pai. Taèiau siekiant planuoti ir ágyvendinti raciona-laus poþeminio vandens iðtekliø naudojimo ir apsau-gos priemones to nepakanka. Pirma, ðiems principamságyvendinti reikia atitinkamo lygio informacijos, o jaisukaupti bûtina nuosekli konkreèiø darbø ir veiksmøsistema. Antra, visa informacija turi bûti parengta pri-imti sprendimus visais ástatymø nustatytais poþemi-nio vandens iðtekliø naudojimo ir apsaugos valdymolygiais. Ðiuo poþiûriu artimiausiu deðimtmeèiu reikësatitinkamo darbo siekiant ágyvendinti pagrindines ESvandens iðtekliø direktyvas. Treèia, poþeminio van-dens iðtekliø naudojimo ir apsaugos valdymo tobuli-nimo ir plëtotës klausimai yra aktualûs rengiant ða-lies ástatymus ir poástatyminius jø praktinio ágyvendi-nimo dokumentus, ðalies ástatymus derinant su ES di-rektyvø nuostatomis. Taigi Valstybinëje aplinkos ap-saugos strategijoje numatytiems poþeminio vandensiðtekliø naudojimo ir apsaugos principams ágyvendintireikia tam tikros nuosekliai atliekamø darbø ir veiks-mø sistemos, sutelktø skirtingo hierarchinio lygio ins-titucijø darbo indëlio. Tai sudaro objektyvø savaran-kiðkos poþeminio vandens iðtekliø naudojimo ir ap-saugos strategijos pagrindà, apibrëþia pagrindiniusjos tikslus ir nustato jos ryðá su Valstybine aplinkosapsaugos strategija.

2002 metø pradþioje ðalies Vyriausybë pritarë Lie-tuvos geologijos tarnybos suformuotos darbo grupësparengtam „Poþeminio vandens naudojimo ir apsau-gos 2002–2010 m. strategijos“ projektui. Strategijojepabandyta sudaryti kompleksiná poþeminio vandensir jo saugos tyrimø bei poþeminio vandens iðtekliønaudojimo ir jø apsaugos valdymo plëtotës ir tobuli-nimo planà, kurá ágyvendinti reikia suderintø ávairiøinstitucijø pastangø. Daugiausia planuojamø darbøbus atliekama 2002–2007 metais. Tai neatidëliotinidarbai ir veiksmai, kuriuos lemia dabartinë poþemi-nio vandens iðtekliø naudojimo ir apsaugos padëtis.Antra vertus, tai laikotarpis, per kurá poþeminio van-dens iðtekliø ir apsaugos sàlygø iðtirtumas turi kiekámanoma labiau atitikti europiná lygá, o iðtekliø nau-dojimo ir apsaugos valdymas bûti suderintas su ESdirektyvø nuostatomis.

Poþeminio vandens naudojimo irapsaugos 2002–2010 metø strategija

K. Kadûnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Groundwater use and protectionstrategy for the period 2002–2010Only the main principles of the use and protection ofgroundwater resources are declared in the State environ-mental protection strategy developed in 1996. They arenot sufficient for the planning and implementation of ra-tional groundwater use and protection. Firstly, for imple-mentation of these principles a relevant information levelis required. In order to collect this information, a consistentcomplex of works and actions is needed. Secondly, infor-mation should be prepared for decision making on all le-gally established levels of groundwater use and protec-tion. In this respect implementation of the main EU waterdirectives in the following decade will an require approp-riate contribution. Thirdly, development and improvementof management issues related to the use and protection ofgroundwater resources are important for preparing the na-tional laws and subsequent legal documents for their prac-tical implementation and harmonisation of national lawswith EU directives. Therefore the implementation of stra-tegic environmental principles in the field of groundwaterrequires an appropriate sequence of works and actions, acollective contribution of institutions belonging to varioushierarchical levels. This is an objective background for theindependent strategy of groundwater use and protection,where the main strategic tasks are outlined and links withstate strategy for environmental protection defined.

At the beginning of 2002, Government of the Republicof Lithuania approved “Groundwater use and protectionstrategy for 2002–2010”, which was prepared by a jointgroup of specialists. When preparing the strategy it hasbeen attempted to compile an integrated plan for investiga-tions of groundwater resources and their vulnerability, im-provement and development of their management, use andprotection. For implementation of this plan, coordinated ef-forts of various institutions are needed. The major part ofthe work is planned for the years 2002–2007. These areindispensable actions and activities of groundwater use andprotection dictated by the present situation. On the otherhand, during this period the level of investigations of ground-water use and protection should be harmonised with Euro-pean requirements, and the management of water use andprotection should meet the requirements of the EU standards.

K. Kadûnas, Geological Survey of Lithuania


45

2001 metais atlikto projekto tikslas – surinkti ir api-bendrinti informacijà apie Panevëþio, Tauragës ir Tel-ðiø apskrièiø naudingàsias iðkasenas, kuri skatintøracionalø iðtekliø naudojimà. Tam pasitelkta Geolo-gijos fondo naudingøjø iðkasenø tyrimo medþiaga,Naudingøjø iðkasenø balansas ir Þemës gelmiø ið-tekliø registro duomenys. Ðiuo pagrindu sudaryti Pa-nevëþio, Tauragës ir Telðiø apskrièiø naudingøjø ið-kasenø 1:200 000 masteliu þemëlapiai, iðanalizuotair apibendrinta naudingøjø iðkasenø bûklë ir perspek-tyvos. Sàvadai ir þemëlapiai pateikti Aplinkos mi-nisterijai, aplinkos apsaugos departamentams ir ap-skrièiø virðininkø administracijoms.

Panevëþio apskrityje plaèiausiai paplitæ þvyras,smëlis ir durpës, yra nedideli molio ir dolomito iðtekliai.

Naudingøjø iðkasenø pasiskirstymas apskrityjenevienodas. Daugiausia þvyro bei þvyro-smëlio yraRokiðkio rajone (67 proc.), smëlio – Panevëþio rajone(46 proc.), durpiø – Rokiðkio rajone (67 proc.). Molioaptikta tik Pasvalio ir Birþø rajonuose, taèiau jo iðtek-liai nedideli. Birþø rajone detaliai iðþvalgytas Vinkð-niniø dolomito telkinys. Rokiðkio rajone yra dar ne-pakankamai iðtirtas Èedasø dolomito telkinys, jo ið-tekliai netvirtinti, neparengti eksploatuoti.

Panevëþio, Tauragës ir Telðiø apskrièiønaudingøjø iðkasenø sàvadai

V. Saulënas, V. Piepolienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Inventories of mineral resourcesin Panevëþys, Tauragë andTelðiai provinces

The project carried out in 2001 was aimed to collect andsummarise the information about mineral resources in Pa-nevëþys, Tauragë and Telðiai provinces in order to ensurethe rational and sustainable use of mineral resources. Theproject was based on the data stored in the Geological Fundand the Register of Underground Resources of the Lithua-nian Geological Survey. Based on these data, maps of mine-ral resources of Panevëþys, Tauragë and Telðiai provinceswere compiled at a scale 1:200 000, information on the con-ditions and the further prospects of mineral resources wasanalyzed in detail and generalized.

The summaries and maps of mineral resources are pre-sented to the administrations of the provinces, to the Minist-ry of Environment and to the regional departments of envi-ronmental protection.

Panevëþys province. Gravel, sand and peat depositsprevail in Panevëþys province; there are also limited depo-sits of clay and dolomite.

1 lentelë. Panevëþio apskrities naudingøjø iðkasenø ið-tekliai (2000 01 01)

Table 1. Mineral resources of Panevëþys province (thestate by 01 01 2000)


Po 1990–1993 metø nuosmukio naudingøjø iðka-senø gavyba apskrityje gerokai sumaþëjo, taèiau pas-taraisiais metais pradeda atsigauti. 1999 metais þvyroiðkasta 16 proc. daugiau nei 1998 metais, durpiø gavy-ba per tà laikotarpá padidëjo tris kartus, taèiau smëliogavyba sumaþëjo 50 proc. Molis ir dolomitas apskrity-je dabar nekasami. Gavybos aprûpinimas detaliai ið-þvalgytais naudingøjø iðkasenø iðtekliais pagal 1999metø lygá leidþia neriboti jø gavybos, iðskyrus maþa-skaides durpes, kuriø gavybà tikslinga limituoti.

Tauragës apskrityje plaèiausiai paplitæ þvyras,smëlis, molis ir durpës. Spëjama, kad Ðilalës rajone ga-lima aptikti akmens druskos. Apskrities þemës gelmë-se susikaupæ nemaþi geoterminës energijos iðtekliai.

Naudingøjø iðkasenø pasiskirstymas apskrityje ne-vienodas. Daugiausia detaliai ir parengtiniai iðþval-gytø þvyro bei þvyro-smëlio iðtekliø yra Jurbarko(70 proc.) rajone, smëlio – Jurbarko (75 proc.) ir Ðilalës(23 proc.) rajonuose. Tauragës rajone yra 62 proc. mo-lio ir 65 proc. durpiø iðtekliø. Didþiausi geoterminësenergijos iðtekliai yra Ðilalës ir Tauragës rajonuose.

Nuo 1991 metø naudingøjø iðkasenø gavyba ap-skrityje labai sumaþëjo ir, prieðingai nei kai kuriosekitose apskrityse, pastaraisiais metais toliau smun-ka. Apskrityje daugiausia kasama þvyro, maþiau dur-piø, molio, labai nedaug smëlio.

Didþiausiø perspektyvø rasti naujø þvyro telki-niø yra Jurbarko rajone, smëlio – Jurbarko ir Taura-gës rajonuose, molio – Tauragës rajone, akmens drus-kos – Ðilalës rajone.

Mineral resources are irregularly distributed in the pro-vince. The largest gravel and peat deposits are located inRokiðkis district (67%); the largest deposits of sand are foundin Panevëþys district (46%). Poor deposits of clay are loca-ted only in Pasvalys and Birþai districts. The dolomite de-posit Vinkðniniai explored in detail is located in Birþai di-strict, and the preliminarily explored dolomite deposit Èe-dasai is located in Rokiðkis district.

Due to the economic depression, the level of extractionhas considerably decreased during 1990–1993; however,recently signs of recovery have appeared. Compared to 1998,extraction of gravel increased by 16% in 1999, extraction ofpeat increased trebly, however extraction of sand fell downby 50%.

The exploitation of clay and dolomite resources is sus-pended at the moment.

In respect of the level of extraction in 1999, the amount ofthoroughly explored mineral resources does not imply anyrestrictions of extraction, except low decomposition peat.

Tauragë province. Gravel, sand, clay and peat depositsare widespread in Tauragë province. Resources of rock saltare located in Ðilalë district. Some resources of geothermalenergy are located in the depths of the region.

Mineral resources are irregularly distributed in the pro-vince. The majority of the explored in detail and prelimina-rily explored resources of gravel and sand are located inJurbarkas district (70%), only sand deposits are located inJurbarkas (75%) and Ðilalë (23%) districts. 62% of the re-sources of clay and 65% of peat are found in Tauragë

2 lentelë. Tauragës apskrities naudingøjø iðkasenø ið-tekliai (2001 01 01)

Table 2. Mineral resources of Tauragë province (the stateby 01 01 2001)


47

Telðiø apskrityje plaèiausiai paplitæ þvyras, smë-lis, molis ir durpës. Þemës gelmëse susikaupæ nema-þi geoterminës energijos iðtekliai.

Naudingøjø iðkasenø pasiskirstymas apskrityjenevienodas. Daugiausia þvyro ir þvyro-smëlio yra Tel-ðiø rajone (63 proc.), smëlio – Maþeikiø rajone(62 proc.), durpiø – taip pat Maþeikiø rajone(42 proc.). Molio aptikta visuose trijuose rajonuose,taèiau jo iðtekliai nedideli. Plungës rajone esantys de-taliai iðþvalgyti molio telkiniai yra Þemaitijos nacio-nalinio parko teritorijoje. Didþiausi geoterminës ener-gijos iðtekliai yra Plungës ir Telðiø rajonuose.

Po 1990–1993 metø nuosmukio naudingøjø iðka-senø gavyba apskrityje gerokai sumaþëjo ir, kaip irTauragës apskrityje, po truputá toliau smunka. Ap-skrityje kasama daugiausia þvyro, maþiau durpiø,labai nedaug smëlio. Molio apskrityje dabar nekasa-ma. Gavybos aprûpinimas detaliai iðþvalgytais nau-dingøjø iðkasenø iðtekliais pagal 2000 metø lygá lei-dþia neriboti jø gavybos, iðskyrus maþaskaides dur-pes, kuriø gavybà tikslinga riboti.

Didþiausiø perspektyvø rasti naujø þvyro telki-niø yra Telðiø rajone, smëlio – Plungës ir Maþeikiørajonuose.

Analogiðki parengti visø Lietuvos apskrièiø sà-vadai. Sukaupti ir apibendrinti duomenys apie nau-dingøjø iðkasenø iðteklius ir jø naudojimo galimy-bes leis optimaliai tenkinti apskrièiø ir rajonø vidausporeikius, plëtoti statybiniø medþiagø pramonæ, gautioperatyvià informacijà apie naudingàsias iðkasenas,planuojant kai kuriø regionø ekonomikos raidà, in-vesticijas ir kraðtotvarkà.

3 lentelë. Telðiø apskrities naudingøjø iðkasenø iðtek-liai (2001 01 01)

district. Most resources of geothermal energy are concentra-ted in Ðilalë and Tauragë districts.

Since 1991 the extraction of mineral resources in theprovince decreased considerably and, contrary to the otherprovinces, continues falling.

Mostly gravel is extracted in the province, as well aslittle amounts of clay and peat. Sand extraction has practi-cally ceased.

The possibilities to discover new deposits of gravel arebest in Jurbarkas district, of sand – in Jurbarkas and Taura-gë districts, of clay – in Tauragë district and rock salt – inÐilalë district.

Telðiai province. Gravel, sand, clay and peat depositsare widespread in Telðiai province. Resources of geothermalenergy are found in of the province.

Mineral resources are irregularly distributed in the pro-vince. The majority of gravel and gravel-sand deposits areconcentrated in Telðiai district (63%), of sand in Maþeikiaidistrict (62%) and peat also in Maþeikiai district (42%).

Deposits of clay are rather poor in all three districts. Thedeposits of clay explored in detail in Plungë district arelocated in the territory of the Þemaitija National Park. Lar-gest resources of geothermal energy are located in Plungëand Telðiai districts.

Due to the economic depression, in 1990–1993 theamount of extraction considerably decreased and there areno signs of its increase so far.

Mostly gravel as well as little amounts of peat are extrac-ted in the province; sand extraction has practically ceased.Resources of clay during the last year were not exploited.

In respect of the level of extraction in 2000, the amount ofthoroughly explored mineral resources does not imply anyrestrictions of extraction, except low decomposition peat.

V. Saulënas, V. Piepolienë,Geological Survey of Lithuania

Table 3. Mineral resources of Telðiai province (the state by01 01 2001)


Atlikto projekto tikslas – surinkti ir apibendrinti in-formacijà apie anksèiau iðþvalgytus ir ávertintus gë-lavandenës klinties telkinius, ið naujo ávertinti jø tin-kamumà kasybai, nustatyti realius iðteklius bei jø pa-naudojimo rûgðèioms dirvoms kalkinti galimybes.Darbui atlikti pasitelkta Geologijos fondo naudin-gøjø iðkasenø tyrimo Alytaus, Vilniaus ir Utenos ap-skrityse medþiaga.

2000–2001 metais Alytaus, Vilniaus ir Utenos ap-skrityse revizuoti 235 gëlavandenës klinties telkiniai(90 klinties tufo ir 145 eþerø klinties). Remiantis su-rinktais duomenimis apie anksèiau tirtus gëlavan-denës klinties telkinius (jø plotà, naudingosios iðka-senos slûgsojimo sàlygas, storá, kokybæ, iðteklius, ge-omorfologinæ padëtá, antropogeniná poveiká) atliktaatranka, kurios metu visi telkiniai ávertinti kasybosekonomiðkumo ir pagrástumo bei aplinkos apsaugospoþiûriais. Tyrimø metu nustatyta, kad dël maþø ið-tekliø, maþo naudingo sluoksnio storio, nepalankiøkasybos sàlygø (104 telkiniai yra siaurose apyeþeri-nëse lygumose), antropogeninio poveikio (keturi tel-kiniai baigti eksploatuoti, ðeði telkiniai uþstatyti, tri-jø telkiniø vietose árengti tvenkiniai, per vienà telkinánuþymëta valstybës siena) ir atsiþvelgiant á tai, kaddaug telkiniø yra saugomose gamtos teritorijose (91telkinys), 232 telkiniø eksploatacija neperspektyvi.

Kasybai tinkamais (iðtekliø daugiau kaip10 tûkst. m3, palankus dangos nuogulø ir naudingosluoksnio storiø santykis, vidutinis naudingosluoksnio storis daugiau kaip vienas metras, neuþ-statytas, nëra saugomose gamtos teritorijose, apyeþe-rinëse lygumose, kasybai palankios hidrogeologinëssàlygos) pripaþinti Minikiø (Ukmergës rajone), Vie-ðintø (Anykðèiø rajone) ir Gineitiðkiø (Trakø rajone)klinties tufo telkiniai. Ðiuose telkiniuose patikslintosnaudingosios iðkasenos slûgsojimo sàlygos, koky-bë, iðtekliø kiekis, telkiniø kontûrai.

Gëlavandenë klintis galëtø bûti panaudojama þe-mës ûkyje rûgðèioms dirvoms kalkinti.

Gëlavandenës klinties telkiniø revizijà tikslingatæsti kitose ðalies apskrityse. Tai leistø nustatyti rea-lius gëlavandenës klinties iðteklius ir iðbrokuoti tel-kinius, neturinèius praktinës reikðmës.

Gëlavandenës klinties iðtekliai ir jø naudojimo galimybiøAlytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse ávertinimas

V. Stankevièius, Lietuvos geologijos tarnyba

Evaluation of freshwater limestoneresources and their possible usein Vilnius, Alytus andUtena provinces

The aim of the project was to collect and summarize theinformation on earlier explored and evaluated deposits offreshwater limestone. The project was performed on thebasis of factographical data of investigations of mineralresources in Alytus, Vilnius and Utena provinces.

In the period 2000–2001, 235 freshwater limestonedeposits (90 of calcareous tufa and 145 of lake limestone)have been revised in Alytus, Vilnius and Utena provinces.According to the available data on the earlier exploredfreshwater limestone deposits (area, conditions of sedimentsoccurrence, quality, resources, geomorphological situation,anthropogenic impact), the deposits were evaluated fromthe standpoints of exploitation economy and validity, en-vironmental protection. The revision showed that the ex-ploitation of 232 deposits of freshwater limestone is notreasonable due to little resources and small thickness of theuseful bed, unsuitable exploitation conditions (104 depo-sits located near the lakes). Part of deposits (15) are built-up and many deposits (91) are in protected areas.

Deposits of calcareous tufa in Minikiai (Ukmergë di-strict), Vieðintos (Anykðèiai district) and Gineitiðkës (Tra-kai district) are suitable for exploitation. The resources ofthese deposits are more than 10 thous. m3. The sedimentcover is thin and the thickness of the useful bed is morethan 1 m. The deposits are not built-up and not located inprotected areas or near the lakes. The hydrological condi-tions are favorable for exploitation there.

Freshwater limestone could be used in acid soil liming.A revision of freshwater limestone deposits should be

done in the whole country in order to establish the actualresources of freshwater limestone and to identify the depo-sits of no industrial significance.

V. Stankevièius, Geological Survey of Lithuania


49

LGT geologiniø tyrimø laboratorijos pagrindinëveiklos kryptis yra litologiniai uolienø ir gruntø fi-ziniø ir mechaniniø savybiø tyrimai, reikalingi geo-loginiam kartografavimui ir kitiems þemës gelmiøtyrimo darbams vykdyti. Laboratorijoje taip pat at-liekami gruntø ir vandens pavyzdþiø cheminës su-dëties tyrimai.

Visi tyrimai atliekami laikantis nustatytø metodi-niø reikalavimø, taèiau beveik visø jø metodikos da-bar yra tobulinamos, derinamos prie bendrø europi-niø analogiðkø darbø atlikimo reikalavimø. Taip patpagal visas atliekamø tyrimø rûðis yra sudaromi ámo-nës standartai, adaptuoti prie vietos sàlygø bei atsi-þvelgiant á atliekamø geologiniø tyrimø specifikà.

LGT laboratorijoje daugiausia yra atliekamagruntø granuliometrinës sudëties analizë. Atsiþvel-giant á tiriamø gruntø litologinæ sudëtá ir keliamusreikalavimus analizës gali bûti atliekamos sietø me-todu praplaunant ir be jo, taip pat kombinuotu (sietøir pipetës) metodais, iðskiriant frakcijas pagal geolo-ginio kartografavimo arba inþinerinës geologijos dar-bø reikalavimus. Kartu su gruntø granuliometrinëssudëties tyrimais taip pat gali bûti nustatomas smë-lingø gruntø stambumo modulis, karbonatiniø intar-pø kiekis, organiniø priemaiðø kiekis, molingø grun-tø – plastiðkumo parametrai, smëlingø gruntø filtra-cijos koeficientas laboratoriniu bûdu. Atskirai reikiapaþymëti laboratorijoje atliekamà detalià gruntø gra-nuliometrinæ analizæ, iðskiriant iki 26 frakcijø ir skir-tà gruntø genezei nustatyti. LGT geologiniø tyrimølaboratorijoje taip pat nustatomi pagrindiniai grun-tø fiziniai ir mechaniniai rodikliai: gruntø kietøjø da-leliø tankis, jø tûrio svoris, smëlingø gruntø natûra-laus ðlaito kampas.

Nuo 2001 metø laboratorijoje atliekami gruntø kir-pimo tyrimai, sumontuotas ir parengtas darbui hid-raulinis presas, kuriuo numatoma atlikti gruntøgniuþdomojo ir tempiamojo atsparumo tyrimus.

LGT geologiniø tyrimø laboratorijoje taip pat at-liekama ávairios kilmës uolienø petrografiniø ðliføgamyba ir jø apraðymas, uolienø ir gruntø mineralo-giniai tyrimai, jø cheminës sudëties nustatymas, þvy-ro petrografinës sudëties tyrimai, poþeminio vandensvisa cheminë analizë.

LGT geologiniø tyrimø laboratorijosbûklë ir galimybës

V. Raþinskas, Lietuvos geologijos tarnyba

Status and possibilities of the La-boratory of the Geological Surveyof Lithuania

The main task of the LGT Laboratory is lithological in-vestigations of soils. Standard and comprehensive phy-sico-mechanical analyses of rocks and soils are performedat the laboratory. Their results are used for geologicalmapping and other purposes of subsurface investigations.The Laboratory also carries out analyses of soils and wa-ter chemical composition.

All investigations are carried out according to adop-ted procedures, however, presently they are being impro-ved and harmonized with the European standard proce-dures. For all types of analyses internal standards adap-ted to local conditions and peculiarities of concrete geolo-gical studies are created.

The LGT Laboratory is mostly oriented to grain sizeanalysis. Two methods are used to perform these analyses:sieve with and without swilling, and combined (sieve andpipette method). Several related parameters of soils (e. g.,organic matter content, plasticity parameters of clayeysoils, filtration coefficient of sandy soils, etc.) can be deter-mined alongside with the grain size analysis.

Detailed analysis of soil grain size should be mentio-ned. This method allows to distinguish 26 fractions ofgrain and is suitable for determining the soil genesis.Main geotechnical parameters of soils (particle density,volumetric weight, etc.) can be also studied at the labora-tory. The soil shear tests were started and a hydraulicpress was assembled in 2001.

The laboratory provides:• detailed thin section analysis of rock petrogra-

phy;• mineralogical and chemical composition analysis

of rocks and sediments;• petrography analysis of gravel;• groundwater chemical analysis;• analysis of geotechnical parameters.


Ið viso 2001 metais LGT geologiniø tyrimø labo-ratorijoje buvo atlikta:

• Detali granuliometrinë gruntø analizë (nusta-tant 26 frakcijas) – 15 pavyzdþiø.

• Granuliometrinë gruntø analizë kombinuotu(sietø ir pipetës) metodu, kartu nustatant plas-tiðkumo parametrus, rupiø intarpø kieká, kar-bonatiniø daleliø kieká – 51 pavyzdys.

• Granuliometrinë gruntø analizë kombinuotumetodu – 459 pavyzdþiai.

• Granuliometrinë gruntø analizë sietø meto-du – 17 pavyzdþiø.

• Granuliometrinë gruntø analizë sietø meto-du, nustatant stambumo modulá ir molingødaleliø kieká – 53 pavyzdþiai.

• Uolienø visa silikatinë cheminë analizë – 71pavyzdys.

• Uolienø petrografiniø ðlifø gamyba ir jø ap-raðymas – 35 pavyzdþiai.

• Mineraloginiai ir petrografiniai gruntø tyri-mai – 5 pavyzdþiai.

• Gruntø inþineriniø geologiniø parametrø (kie-tøjø daleliø tankio, natûralaus ðlaito kampo,gamtinës drëgmës) nustatymas – 109 pavyz-dþiai.

• Vandens pavyzdþiø cheminës sudëties tyri-mai – 152 pavyzdþiai.

• Smëlingø gruntø filtracijos koeficiento nusta-tymas laboratoriniu bûdu – 26 pavyzdþiai.

Dël laboratoriniø tyrimø LGT laboratorijoje gali-ma kreiptis á Laboratoriniø tyrimø ir ûkio skyriausvedëjà V. Raþinskà:

S. Konarskio g. 35, kab. 101Tel. 33 26 19Mob. tel. (8 286) 05 323El. paðtas: [email protected]

More than 900 samples were analysed at the Labora-tory in 2001.

For laboratory analyses you can contact:Head of LaboratoryS. Konarskio st. 35LT-2600 Vilnius, LithuaniaTel.: +370-2 33 26 19Mob. tel.: +370-86 0 53 23E-mail: [email protected]

V. Raþinskas,Geological Survey of Lithuania

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAIINVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDRGROUND

51

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ

SANDAROS TYRIMAI

Lietuvos geoterminiø duomenø sistema

S. Ðliaupa, Lietuvos geologijos tarnyba

Geoterminë energija yra svarbi ir naudinga þemësgelmiø savybë. Dël ypatingø geologiniø sàlygø ðiosenergijos iðtekliai Lietuvoje yra dideli, palyginti suðalimis kaimynëmis. Be to, geoterminis laukas rodogeodinaminius procesus, vykstanèius þemës gel-mëse.

2000–2001 metais buvo surinkti ir susistemintiiki ðiol Lietuvoje atliktø geoterminiø tyrimø duome-nys. Per pastaruosius 30–40 metø Lietuvoje atliktadaug geoterminiø tyrimø giliuose græþiniuose, vyk-dant naftos paieðkas, atliekant geologinio kartogra-favimo darbus. Iki tol ði gausi informacija buvo ið-barstyta ávairiose ataskaitose. Matuotø græþiniø gy-lis daþniausiai 1–2 kilometrai. Tai unikali ir labaibrangi informacija, nes dabartinëmis ekonominëmissàlygomis tokie matavimai sunkiai ásivaizduojami.

Susisteminti 197 græþiniø, kuriuose anksèiau at-likti temperatûros matavimai, duomenys. Iðskirtosdvi terminiø duomenø grupës – terminë diagrafijair taðkiniai vienetiniai matavimai. Græþinio cemen-tacijos tikslams atliktos terminës diagrafijos duo-menys nebuvo sisteminami, kadangi jie neparodonatûralaus terminio reþimo græþinyje. Áskaitmenin-ta 120 terminës diagrafijos kreiviø, kuriø gylis yranuo 400 metrø Pietø Lietuvoje iki 2 kilometrø Vaka-rø Lietuvoje. Digituota medþiaga ataskaitoje patei-kiama grafikais (kreivës) ir lentelëmis. Be to, patei-kiamos apskaièiuotos kai kuriø græþiniø terminiogradiento diagramos, ið kuriø matyti keli svarbûsparametrai – pjûvio litologija, temperatûrø matavi-mo kokybë, ðilumos srauto intensyvumas. Kai ku-riuose græþiniuose aiðkiai iðryðkëjo trukdþiai, kurierodo, jog matavimai atlikti ne visai termiðkai nusi-stovëjusiame græþinyje. Ði informacija gali bûti nau-dojama ávertinti terminiø matavimø græþiniuose ko-kybæ. Be diagrafijos duomenø, á duomenø bankàátrauktos 404 taðkiniø matavimø reikðmës.

Daþnai tame paèiame græþinyje buvo atliekamair terminë diagrafija, ir taðkiniai temperatûros ma-

Inventory of geothermal dataof Lithuania

Geothermal energy is an important mineral resource. Dueto peculiar geological conditions (the West Lithuaniangeothermal anomaly is the most intensive one in the EastEuropean Platform) utilisation of geothermal energy isexpedient in Lithuania. Also, the geothermal field reflectsgeodynamic processes, it is important in oil exploration,etc.

The project has been carried out during 2000–2001.It was aimed at collection and systematisation of extensi-ve data of geothermal measurements obtained overthe last 30–40 years. The information is dispersed indifferent industrial reports, which inhibits efficient ap-plication of this valuable information. The depth of themajority of measured wells ranges from 1 to 2 km. Dataof geothermal measurements were collected from 197 de-ep wells. Two types of data such as thermal logging andpoint measurements (well test, drill stem, etc.) can be de-fined. Thermograms of 120 wells were digitised to thedepth ranging from 400 m to 2 km. These data are repre-sented in the form of curves (thermograms) and Excelworksheets. Also, diagrams of geothermal gradients werecalculated for selected wells to check the quality of ther-mal measurements; besides, they are sensitive to varia-tions in the lithological composition and heat flow densi-ty. Data on 404 temperature point-measurements werecollected from industrial reports.

Commonly, both the point measurements and thermallogging data are available for the same well. In many casesthey show good agreement. However, point-measurementtemperatures showed higher values than those obtainedfrom thermal logging (up to 10 oC). In this case, the ther-mograms were corrected. Both the original and the correc-ted versions are presented in the report.

Heat flow from 52 wells was calculated by Belarus-sian specialists in the previous years. Some results were


Pav. Kambro sistemos uolienø temperatûrø (A) ir tem-peratûrø 1 km gylyje (B) þemëlapiai

Fig. Temperatures of Cambrian aquifer (A) and at a depthof 1 km (B)

Tem

pera

t�ra

, CTe

mpe

rat�

ra, C


53

tavimai. Tai, kad duomenys atitinka, rodo gerà ma-tavimø kokybæ. Taèiau neretai taðkiniø matavimøtemperatûrø reikðmës virðija termometrijos duome-nis, kartais net iki 10 laipsniø. Tokiu atveju termo-metrijos kreivës buvo pakoreguotos. Ataskaitoje pa-teikiamose diagramose nurodomos ir pirminës diag-rafijos kreivës, ir pakoreguotos.

Ankstesniais metais Baltarusijos specialistai,remdamiesi temperatûrø matavimo græþiniuose duo-menimis, apskaièiavo ðilumos srauto intensyvumà52 Lietuvos græþiniuose. Atsiþvelgiant á minëtà ter-mometrijos duomenø korekcijà, kai kuriø græþiniøðie rezultatai buvo pakoreguoti, taip pat papildytinaujais duomenimis. Ataskaitoje pateikiamos129 græþiniø ðilumos srauto intensyvumo reikðmës,kurios kinta nuo 36 mW/m2 iki 95 mW/m2.

Temperatûrø matavimo duomenys susistemintipagal sluoksniø geologiná indeksà ir gylius (duo-menys pateikiami lentelëse). Jø pagrindu sudarytasLietuvos teritorijos 27 þemëlapiø komplektas mas-teliu 1:400 000: (1) faktinës medþiagos þemëlapis;(2–8) temperatûrø pasiskirstymo tam tikrame gylyjeþemëlapiai (100, 200, 500, 1000, 1500, 1750, 2000metrø gylyje); (9–21) kai kuriø vandeningøjø hori-zontø (kreidos, juros, Naujosios Akmenës, Þagarës,Kruojos ir t. t.) temperatûrø þemëlapiai; (22–25) pa-grindiniø vandensparø geoterminiø gradientø þe-mëlapiai (apatinio triaso, Pamûðio, Narvos, silûro);(26) ðilumos srauto intensyvumo þemëlapis; (27)nuosëdinës dangos geoterminiø gradientø þemëla-pis. Temperatûros matavimø duomenys ávesti á ben-drà LGT duomenø bazæ.

Kai kuriuose Lietuvos græþiniuose skirtingaismetais buvo atlikti uolienø termofiziniø savybiø la-boratoriniai tyrimai; jie susisteminti su temperatû-ros matavimø græþiniuose duomenimis. Daugiau-sia buvo matuota kristalinio pamato uolienø ðilu-mos generacija (50 pavyzdþiø). Pateikti kai kurie ter-minio laidumo matavimø rezultatai.

Duomenø sisteminimas turi didelæ praktinæreikðmæ, susisteminti geoterminiai duomenys galibûti efektyviai panaudojami spræsti tokius klausi-mus, pavyzdþiui, geoterminës energijos gavyba, tek-toniniai ir neotektoniniai tyrimai, naftos generacija,diagenetiniai procesai, turintys tiesioginæ átakà ko-lektoriø kokybei, ir t. t.

updated according to the aforementioned correction of ther-mograms. Also, heat flow was defined for some additio-nal wells. In total, heat flow estimates from 129 wells arepresented.

Data of geothermal measurements were systematisedby depth and stratigraphy in the form of tables. Also, thesedata are illustrated in a set of 28 maps of Lithuania at ascale of 1:400 000: (1) map of well location; (2–8) tempe-ratures at different depths (100, 200, 500, 1000, 1500,1750, 2000 m); (9–21) temperatures of geothermal aqui-fers; (22–25) geothermal gradients of major aquitards; (26)heat flow map; (27) geothermal gradients of sedimentarycover.

Some thermophysical data (heat generation of crystal-line basement rocks (50 samples) and scarce heat conducti-vity data) were collected.

Data of thermal measurements were incorporated intothe general data base of Geological Survey of Lithuania.

S. Ðliaupa, Geological Survey of Lithuania


Lietuvos geologijos tarnyba 2001 metais toliau tæsëLietuvos seismologinio monitoringo projektà. Per pas-taruosius metus sistemingai kaupti ir apdoroti Igna-linos atominës elektrinës (AE) Seisminio monitorin-go sistemoje (SMS) fiksuojami duomenys. Apdoroji-mo rezultatai pradëti reguliariai siøsti á Tarptautináseismologijos centrà. LGT, bendradarbiaujant su Ig-nalinos AE, koreguoti ávykius registruojanèios daliesparametrai. LGT rûpesèiu Ignalinos AE seisminio mo-nitoringo stotys buvo uþregistruotos tarptautiniameregistre, joms suteikti unikalûs kodai.

Per metus Ignalinos AE seisminëse stotyse uþfik-suota ir lokalizuota 52 tolimi, trys regioniniai ir vie-nas vietinis seisminiai ávykiai. Dar 15 tolimø ávykiølokalizuoti nepavyko dël ðiø prieþasèiø: ávykis uþ-fiksuotas maþiau nei trijose stotyse, nebuvo galimavienareikðmiðkai iðskirti bangø atëjimo laiko, epicen-tro lokalizacijos algoritmas pateikë neturintá prasmëssprendiná.

Vienintelis vietinis ávykis uþfiksuotas 2001 metørugsëjo 4 dienà 19.40 valandà. Ðio ávykio seismogra-ma (pav.) yra bûdinga tektoniniams ávykiams, todëlreikia manyti, kad tai buvo natûralios prigimties þe-mës drebëjimas. Taèiau ávykis buvo silpnas (magni-tudë 1,4) ir já uþfiksavo tik viena Salako (ISAL) stotis.Artimesnës stotys – Zarasø (IZAR) neveikë, o Ignali-nos (IIGN) veikë nestabiliai. Tolimiausios stoties Di-dþiasalio (IDID) seismogramoje ið foninio triukðmoneámanoma iðskirti ávykio generuoto signalo. Niekoneuþfiksuota ir IIGN seismogramos fragmentuose. To-dël buvo neámanoma tiksliai lokalizuoti ðio ávykio. IðP ir S bangø atëjimo laiko skirtumo nustatyta, kaddrebëjimo þidinys nuo ISAL stoties nutolæs per 20 km302 ° azimutu. Apytiksliai ávertinant azimutà pasi-naudota prielaida, kad epicentras turi bûti nutolæsnuo IDID ir IIGN stoèiø maksimaliai toli, nes jose ávy-kis nefiksuotas. Paþymëtina, kad ðis ávykis yra pir-mas ir vienintelis tektoninës prigimties ávykis Lietu-vos teritorijoje, uþfiksuotas instrumentiðkai.

2001 metais toliau stebëti ir kaupti uþsienio insti-tucijø pateikiami seismologiniai duomenys, susijæ suLietuvos teritorija. Paþymëtinas naujo NORSAR (Nor-wegian Seismic Array) biuletenio publikavimas ðios ins-titucijos tinklapyje internete. Anksèiau NORSAR pa-teikdavo tik visiðkai automatiná regioniná seisminábiuletená, kurio daugumà sudarë „netikri“ ávykiai.

Lietuvos seismologinis monitoringas 2001 metaisA. Paèësa, Lietuvos geologijos tarnyba

Seismological monitoring inLithuania – 2001

Works on the project “Seismological Monitoring ofLithuania” were continued by the Geological Survey ofLithuania (LGT) in 2001. Data of Seismological Moni-toring System (SMS) of the Ignalina Nuclear PowerPlant (INPP) were collected and processed within theproject framework. Resulting seismic bulletins were sentto the International Seismological Centre regularly. TheSeismic stations of the SMS were entered to the interna-tional register and unique codes were assigned to eachof them thanks to the initiative of the LGT.

52 distant, 3 regional and 1 local events were foundand localized. 15 more distant events were not localizedfor the following reasons: the event was registered onone or two stations, the onsets of seismic waves weremasked by background noise, the algorithm of epicentrelocation failed to find a meaningful solution.

The only local event was registered on 4 September2001, 19:40. The seismogram of this event looks like atypical seismogram of a tectonic event (Fig.). The mag-nitude of this earthquake was 1.4, and it was registeredonly by one seismic station, Salakas (ISAL). Two morestations, Zarasai (IZAR) and Ignalina (IIGN), were notoperating at that moment properly and no seismic sig-nal was found on a record of the most distant station,Didþiasalis (IDID). Due to these circumstances no accu-rate location of the event was possible. It was found thatthe epicentre of the event should be located at a distanceof ~20 km and the azimuth of ~302 ° from the ISALstation. This event was the first and the only tectonicone registered instrumentally on the territory of Lithu-ania.

The seismological bulletins of other agencies wereregularly examined, and data related to the territory ofLithuania were accumulated in 2001. The NORSAR(Norwegian Seismic Array) provided a new reviewedbulletin of regional events on its website. This bulletinlists much more reliable regional events as compared tothose reported by the Fully Automatic RegionalNORSAR bulletin which was available earlier. A preli-


55

Pav. 2001 m. rugsëjo 4 d. ávykusio vietinio seisminioávykio seismograma. Ávykis uþfiksuotas ISALseisminëje stotyje. Stoties IDID seismogramoje iðfoninio triukðmo seisminio signalo iðskirti neámanoma.Skaièiai deðinëje pusëje virð seismogramø rodomaksimalià amplitudæ skaitmeniniais vienetais.

Fig. Seismogram of local seismic event recorded on 4September 2001. The event was registered at the ISALseismic station. No seismic signal could be revealed fromthe background noise on the record of the IDID station.Figures above the traces on the right indicate maximumamplitudes in counts.

Nuo 2001 metø pradþios NORSAR greta visiðkai au-tomatinio pateikia ir analitiko perþiûrëtà, daug pati-kimesná regioniná seisminiø ávykiø biuletená. Preli-minariai perþiûrëjus biuletená, pastebëta, kadNORSAR Lietuvos teritorijoje daugiausia fiksavo ne-natûralios kilmës ávykius (ávairius sprogdinimus). At-eityje ðio biuletenio pateikiami duomenys bus anali-zuojami atskirai.

minary examination of the Reviewed Regional NORSARbulletin revealed that it contained mostly quarry blastson the territory of Lithuania. The data of this bulletinwill be analyzed more carefully in future.

A. Paèësa, Geological Survey of Lithuania


Projekto, pradëto 2001 metais ir planuojamo baigti2006 metais, tikslas – sudaryti Lietuvos prekvarteronuosëdinës dangos neogeno, paleogeno, virðutinëskreidos, apatinës kreidos, juros, triaso, virðutinio per-mo, apatinio permo, karbono sistemø, devono siste-mos: Ketleriø, Þagarës, Ðiauliø–Ðvëtës, Kruojos, Pa-kruojo, Stipinø, Pamûðio, Ástro–Tatulos, Pliaviniø,Ðventosios–Upninkø, Narvos, Rezeknës–Kemeriø,Gargþdø regioniniø aukðtø; silûro, kambro (virð Bal-tijos serijos), ankstyviausiojo kambro (iki Baltijos se-rijos), vendo ir kristalinio pamato áskaitmenintøstruktûriniø þemëlapiø M 1:200 000 komplektà. Prek-vartero storymës sluoksniø struktûriniø þemëlapiøkomplekto sudarymo projektas yra nuosekli ankstes-niø LGT darbø, atliekamø apibendrinant visus turi-mus geologinius bei geofizinius duomenis ir plates-næ regioninæ medþiagà, tàsa.

Per pirmuosius projekto vykdymo metus buvo su-daryti devono sistemos Stipinø ir Þagarës regioniniøaukðtø, karbono ir permo sistemø uolienø kraigoðiaurvakarinës Lietuvos dalies struktûriniai þemëla-piai (pav.).

Struktûriniai minëtø prekvartero sluoksniø þemë-lapiai buvo sudaryti kompleksiðkai panaudojant Lie-tuvos geologijos tarnybos fonduose ir DB „Græþinys“sukauptà græþiniø medþiagà, seisminës þvalgybosdarbø rezultatus, standartinës diagrafijos kreiviø duo-menis bei publikuotø struktûriniø þemëlapiø medþia-gà. Devono ir karbono sistemø uolienø kraigo þemë-lapiai sudaryti daugiausia remiantis græþiniø me-dþiaga. Græþiniø standartinës diagrafijos duomenyspadëjo patikslinti hidrogeologiniø, paieðkiniø græþi-niø informacijà, atlikti jø koreliacijà su gretimø atra-miniø (geologinio kartografavimo, giliøjø, struktûri-niø) græþiniø pjûviais. Permo sistemos uolienø krai-go struktûrinis þemëlapis sudarytas kompiliuojantgræþiniø ir seisminës þvalgybos darbø duomenis.

Prekvartero sluoksniø struktûriniai þemëlapiaisudaromi 1:200 000 masteliu, pagal LKS-94 koordi-naèiø sistemà, naudojant atitinkamà topografiniø la-pø nomenklatûrà; vëliau sudaryti þemëlapiai áskait-meninami MapInfo 5.5 programine áranga. Projektovykdymo eigoje, atsiþvelgiant á geologinæ medþiagàir bendrà geologinæ situacijà, skirtingiems sluoks-

Lietuvos prekvartero stratonø struktûriniai þemëlapiai –þingsnis link Lietuvos þemës gelmiø erdvinio modelio

J. Lazauskienë, S. Ðliaupa, Lietuvos geologijos tarnyba

A set of pre-Quaternary structuralmaps of Lithuania – the first steptowards the 3D model of Lithua-nian underground

A project aimed to compile a set of digital structural mapsfor reference strata of pre-Quaternary succession of Lithu-ania at a scale 1:200 000 was started in 2001. Structuralmapping will cover the whole territory of Lithuania andhas to be finished in 2006. Within the project, structuralmaps of the Neogene, Paleogene, Upper Cretaceous, LowerCretaceous, Jurassic, Triassic, Upper Permian, Lower Per-mian, Carboniferous, as well as Ketleriai, Þagarë, Ðiau-liai–Ðvëtë, Kruoja, Pakruojis, Stipinai, Pamûðis, Ástras–Tatula, Pliaviniai, Ðventoji–Upninkai, Narva, Rezekne–Kemeriai, Gargþdai regional stages of Devonian; Silurian;Cambrian (above the Baltija Group), the earliest Camb-rian (below the Baltija Group) and Vendian strata, as wellas a structural map of the crystalline basement will be com-piled.

A set of maps will be compiled on the grounds of theintegration of well data stored in the archives of Lithua-nian Geological Survey and the well data base “Græþi-nys”, well log, available seismic and published data. Themaps will be compiled at a scale 1:200 000, adopting tothe LKS-94 system of co-ordinates and the appropriate no-menclature of topographic sheets; depending of the avai-lable data and the geological situation, structural mapseither of the top or the bottom of reference strata could becompiled.

In 2001, the structural maps of Stipinai and Þagarëregional stages of the Devonian System and Carbonife-rous strata were compiled, mostly based on well and logdata, while the top of the Permian succession was mappedcombining well core, logs and interpreted seismic informa-tion (Fig.). As the descriptions of a great number of hydro-geological wells are rather schematic, they were correctedaccording to data of adjacent reference geological wellsand revised well log curves.

Of special importance is the fact that all the newly com-piled structural maps of Lithuania are created in digitalform, by means of GIS Mapinfo software, which allowsefficient and constant updating of the maps; besides, the


57

Pav. Karbono sistemos uolienø kraigo struktûrinis þe-mëlapis M 1:200 000

niams gali bûti sudaryti kraigo arba pado slûgsojimogylio þemëlapiai.

Sudaryti þemëlapiai, nors tai tik pradinë numaty-to darbo dalis, jau dabar leidþia detalizuoti ir patiks-linti tirtø sluoksniø slûgsojimo ypatumus, suteikiapapildomà informacijà apie teritorijos struktûrinioplano, tektoniniø dislokacijø pobûdá. Struktûriniaiþemëlapiai bus naudojami áskaitmeninto prekvarte-ro geologinio þemëlapio palaikymui, verifikuoti græ-þiniø duomenis, tolesniam struktûriniam-tektoni-niam teritorijos rajonavimui. Taip pat jie yra reikð-mingi spræsti hidrogeologijos, ekogeologijos, naftosgeologijos, poþeminiø saugyklø árengimo bei kitusregioninius ir taikomuosius geologijos klausimus.Skaitmeninë þemëlapio forma leidþia já lengvai de-rinti su kita geologine ar ûkinës veiklos informacija,papildyti ir atnaujinti.

Fig. Structural map of the Carboniferous top, scale1:200 000

maps can be easily plotted at a different scale. In practicalsense, the digitised structural maps of Lithuania could beefficiently used as a background for hydrogeological, envi-ronmental and other kinds of mapping, also when analy-sing the general geological aspects of underground stora-ge possibilities in Lithuania, oil exploration development,structural-tectonic zonation of the territory and a numberof other applied and scientific problems.

J. Lazauskienë, S. Ðliaupa,Geological Survey of Lithuania


Sparèiai plëtojantis informacinëms technologijoms,didëjant duomenø ávairovei ir jø apimèiai, statinësduomenø bazës ir jas valdanèios programinës áran-gos netenkina didëjanèiø vartotojø poreikiø.

Integruotos duomenø saugojimo ir valdymo sis-temos Finder pranaðumas – jos lankstumas. Finder yrakompanijos GeoQuest produktas, ádiegtas naudotiORACLE sistemos priemonëmis UNIX aplinkoje.

Finder sistemos architektûra (pav.) atitinka POSC(Petrotechnical Open Software Corporation) ir PPDM(Public Petroleum Data Model) standartus ir yra atviravartotojams ir taikomosioms sistemoms.

Finder duomenø bazë yra reliacinë duomenø ba-zës valdymo sistema (RDBVS) su papildomu vektori-niu praplëtimu (N-List), kuri visiðkai palaiko SQL(Structured Query Language) ir ANSI (American Natio-nal Standarts Institute) standarto duomenø uþklausøkalbà.

Finder duomenø bazës struktûra leidþia valdyti irinterpretuoti neribotà kieká naftos ir dujø þvalgybi-niø ir eksploataciniø duomenø. Finder programinëáranga teikia galimybæ vartotojams laisvai pasiektiinformacijà, patikrinti, atrinkti pagal ávairius kriteri-jus, analizuoti, detalizuoti, koreliuoti duomenis. Taippat leidþia ávesti interpretavimo rezultatus, naujasversijas, testuoti, sudaryti ir iðvesti þemëlapius arbapjûvius, statistines lenteles, protokolus, o norimus tar-pinius ar galutinius rezultatus ávesti á DB Finder. Ðiprograminë áranga teikia galimybæ vartotojams ieð-koti ir iðbandyti naujus duomenø naudojimo bûdus.

LGT ádiegta ir kita speciali taikomoji GeoQuest pro-graminë áranga: GeoFrame (turinti interpretaciná pa-ketà CHARIZMA), RM, ECLIPSE. Visi GeoQuest pro-graminiai moduliai pritaikyti SUN (SOLARIS) aplin-kai ir yra visiðkai integruoti. Kartu su seisminës me-dþiagos apdorojimo paketu PROMAX (Landmark kom-panijos produktas) tai sudaro galingà kompleksà, lei-dþiantá efektyviai apdoroti, saugoti, interpretuoti ge-ologinæ-geofizinæ informacijà, sudaryti statinius ir di-naminius naftos telkiniø modelius, prognozuoti po-kyèius rezervuare gavybos metu, apskaièiuoti naftosir dujø iðteklius.

Saugoti ir valdyti naftos þvalgybinius ir eksploa-tacinius duomenis LGT ásigyta Finder Basic (kartu su

Integruota duomenø saugojimoir valdymo sistema Finder

R. Skaisgirienë, Lietuvos geologijos tarnyba

The Finder system of integrateddata management

Information technologies are developing very fast. Theamount and variety of collected data keep growing. The-refore static data bases and software for their manage-ment do not satisfy the users’ needs.

The GeoQuest Finder integrated data management sys-tem is an advanced, yet easy-to-use system for capturing,storing, archiving, accessing and delivering data on oiland gas exploration and production data.

The Finder database has been designed to be as flexib-le as possible, and the Finder software gives the user fle-xibility to try new ways of using the data.

The Finder system is based on the Oracle relationaldatabase management system (RDBMS), which fully sup-ports SQL, an ANSI standard data retrieval language.This system is released on various UNIX operating sys-tems. The Finder architecture (Fig.) is POSC and PPDMcompliant and is open to users and applications that sha-re data with the Finder.

The Finder database (DB) structure provides thepossibility of managing and interpreting large amountsof oil and gas exploration and production applications.

The Finder DB is a relational database managementsystem with vector extensions (N-Lists).

GeoQuest special applications such as GeoFrame (con-taining CHARIZMA), RM, ECLIPSE are implementedin the Geological Survey of Lithuania. They all are sup-ported on the SUN Workstations (SOLARIS) platformand are fully integrated. Together with PROMAX (Land-mark software) applied to process seismic data, all thissoftware allows an efficient storage, processing and in-terpretation of all geological-geophysical information, aswell as simulation of hydrocarbon field structure andprognosis of the behaviour of a reservoir during extrac-tion, calculation of the geological resources of oil.

The Finder basic system and some applications fromthe oil exploration and production data managementsoftware suite, installed in the Geological Survey of Lit-huania, provide useful possibilities:

• Entering of all information in a proper form or upto standard.


59

Pav. Finder architektûra Fig. The Finder architecture


kitomis integruotomis taikomosiomis sistemomis) at-veria ðias galimybes:

• Ákelti á Finder DB informacijà pageidaujamosformos ar standartø.

• Saugoti ir originalius, ir apdorotus bei interpre-tuotus duomenis:a) geologinius-geofizinius, technologinius

græþiniø duomenis;b) seismoþvalgybinius profilius;c) þemëlapius;d) diagrafijos kreives;e) petrofizikinius parametrus;f) kitø tipø atributinius ir vektorinius naftos

þvalgybinius ir eksploatacinius duomenis.• Atlikti informacijos paieðkà ir atrankà, kontrolæ

ir analizæ.• Panaudoti Forms ir Reports taikomàsias siste-

mas duomenims redaguoti ir perþiûrai.• Sudaryti tinklà ir kontûrinius þemëlapius (Sur-

face gridding and countouring).• Vizualizuoti duomenis (SmartMap ir

SmartSection).• Perduoti informacijà á kitus projektus ar taiko-

màsias sistemas (Geoshare, GeoFrame projectbuilder ir kt.).

• Garantuoti keliø lygiø duomenø saugumà.• Vykdyti automatiná DB administravimà.

Dabar Finder sistema yra aktyviai diegiama, adap-tuojama spræsti LGT uþdavinius naftos iðtekliø nau-dojimo reguliavimo, informacijos valdymo srityse.

• Storing of original, processed data or interpreta-tions in various forms.

• Search and access, validation and analysis of data.• Use of Forms and Reports for data editing and

viewing.• Griding of scattered data and contour map compi-

lation.• Data visualisation (SmartMap GIS and

SmartSections module).• Data transfer.• Assurance of safe, secure environment for informa-

tion.• Automated administration of data base.

Currently the Finder integrated data management sys-tem is being actively implemented, tailoring it to the needsof the Geological Survey of Lithuania in the managementof the use of oil resources and of the related information.

R. Skaisgirienë, Geological Survey of Lithuania

TOLESNË LIETUVOS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS RAIDAFURTHER DEVELOPMENT OF THE LITHUANIA AND GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM

61

TOLESNË LIETUVOS GEOLOGINËS INFORMACIJOS

SISTEMOS RAIDA

Geologinës informacijos sistemosbûklë ir plëtra 2001 metais

J. Belickas, P. Stonys, Þ. Dënas, V. Rapðevièius, Lietuvos geologijos tarnyba

2001 metais pagal Geologinës informacijos sistemosplëtros programà buvo atlikta nemaþai informacinëssistemos eksploatavimo, jos modernizavimo, vartoto-jø sàsajø tobulinimo ir visos sistemos darbingumà lai-davusiø darbø. Visa tai sudarë palankià informacinæ--technologinæ aplinkà sëkmingai vykdyti Lietuvos ge-ologijos tarnybos uþduotis.

Pasiekti geologiniø rezultatø labai padëjo ir tai, kaddaþniausiai naudojami geologiniai duomenys Lietu-vos geologijos tarnyboje jau saugomi duomenø banke,integruotame su geografine informacine sistema. Ne-maþai geologiniø duomenø saugoma nevisiðkai á ben-dràjà informacinæ infrastruktûrà integruotoje, specia-lizuotoje duomenø valdymo aplinkoje arba atskiruoseduomenø valdikliuose (lentelë). Deja, paþymëtina, kadduomenø áskaitmeninimo tempas yra per lëtas, paly-ginti su tuo kiekiu informacijos, kuri saugoma Geolo-gijos fonde ir kurià reikia áskaitmeninti.

Daugelis LGT vykdomø funkcijø susijusios su ge-ologinës informacijos perdavimu, pateikimu arba ap-sikeitimu. Nemaþai geologinës informacijos yra patei-kiama visuomenei per internetà ir ðio informacijos pa-teikimo reikðmë nuolat didëja. Todël praëjusiais me-tais LGT Geologinës informacijos skyrius dëjo daugpastangø ádiegti naujas modernias priemones, pade-danèias gerinti elektroniná informacijos pateikimà, to-bulinti vidaus ir iðorës tinklus.

Darbai buvo vykdomi pagal atskirus projektus ðio-mis teminëmis kryptimis:

• Geologinës informacinës sistemos plëtra ir pa-laikymas,

• LGT internetinio portalo (http://www.lgt.lt)plëtra,

• Skaitmeninës kartografijos posistemës kûrimas.

Geologinës informacinës sistemos (IS) plëtra. Ðioprojekto vykdymo metu buvo sukurta speciali progra-minë áranga sisteminti individualius geologinius duo-menis, ið jø ir lauko darbø objektø, atlikta daug eksplo-atuojamos sistemos daliø tobulinimo ir iðplëtimo dar-

Development of GeologicalInformation System in 2001

In 2001, numerous works related to the modernisation,support and usage of the information system were done.The achieved information-technological background pro-vided favourable conditions for the implementation of theGeological Survey of Lithuania and of functions.

The usage of the data bank integrated with the GIS wasparticularly important and effective for the activity of theSurvey. However, huge amounts of data still are storedoutside the integrated system in specialised separate elec-tronic data storages (Table). Unfortunately, the process ofdigitisation of these data is not rapid enough, consideringa huge amount of data necessary to digitise.

Many functions of the Lithuanian Geological Surveyare based on transmission, delivery and exchange of geolo-gical information. Geological information is delivered tosociety via internet. The importance of this environment ofdata delivery is constantly increasing.

Therefore the Geological Information Division tries toimplement up-to-date technologies for electronic data deli-very thought internal and external networks.

The projects were executed in three separate directions:• Development of the Geological Information Sys-

tem.• Updating of the web site of LGT.• Initiation of the digital map production subsystem.

Development of the Geological Information Sys-tem. Within the framework of this project, a specialisedsoftware has been designed for individual data systemati-sation in separate projects and in field works. Also, manyextensions, refinements were done in the main part of theinformation system.

The increasing volumes of digitised information andthe technological diversity require ever increasing volu-mes of high skill works to manage the system. This activityincludes administration of data bases and their subsys-


Lentelë. LGT saugomø duomenø kiekisTable. Volume of data stored at the LGT

21,6

820

274

–

Duomenų apibūdinimasData sources

Kiekis, mato vnt.Amount

Metinispapildymas

Annual record

I. Valstybinės geologinės informacijos sistemos integruotame duomenų banke saugomi duomenys:I. Data in the integrated DB of State geological information system

Klasifikatoriai: (stratigrafija, uolienos ir kt.) /Classifiers

87 rinkiniai / sets –

Gręžinių registras / Boreholes 28 916 įrašų / records 1 164Žemės gelmių išteklių registras / UndergroundRegister:

2 052 telkiniai / deposits

Požeminio vandens / Groundwater 183 vandenvietės / wellfields –Nemetalinių naudingųjų iškasenų / Nonmetallicdeposits

1 789 telkiniai / deposits –

Naftos ir dujų / Oil and gas 19 (78) objektų / objects –Taršos židiniai / Polluted Sites 1 767 objektai / objects 265Geochemija / Geochemistry 18 722 analizės / tests 7 796Hidrochemija / Hydrogeochemistry 30 227 analizės / tests 1 255Požeminio vandens lygio monitoringas /Groundwater monitoring

1 759 737 matavimai /measurements

7 568

Bibliofondas / Bibliography 5 706 vienetai / units 545II. Kitomis IS priemonėmis saugomi duomenys:

II. Data stored in separate parts of ISTopografiniai žemėlapiai / Geographic data: šalies mastu / whole country

1:200 000 vektoriniai / 1:200 000 vectorial1:50 000 vektoriniai / 1:50 000 vectorialOrtofoto KD (rastriniai) / Orthophoto KD rasterimages on CD

Geologiniai žemėlapiai (GIS, KD / Geological maps inGIS, on CD

1 000 vnt. / units –

Geotopai / Geotopes 353 objektai / objectsTeisės aktai / Legal acts ~280 įrašų / records 30Geologinius tyrimus vykdančios įmonės / Geologicalenterprises

49 įrašai / records –

LGT leidiniai / LGT publications 46 aprašai / descriptions 2Geologinės informacijos metaduomenys (GEIXS) /(GEIXS) / Metadata

45 rinkiniai / sets –

Geofiziniai duomenys / Geophysics dataSeismometrija / Seismometry 2 000 km prof. / km profiles –Magnetometrija ir gravimetrija / Magnetometry andgravimetry

šalies mastu / whole country –

1:50 000 (sausumoje) / 1:50 000 (offshore)1:200 000 (sausumoje ir jūroje) / 1:200 000(offshore and onshore )

Diagrafija / Diagraphy 550 gręžinių / in boreholesTomografija, EŽ / Tomography, ED 198 km prof. / km profiles

III. Geologijos fonde saugoma informacijaIII. Stock of the Geological Fund

Geologiniai dokumentai / Geological reports ~21 000 vienetų / unitsIV. Bibliotekos fonde saugoma informacija

IV. Stock of the LibraryLeidiniai / Publications 27 516 egz. / copies

Pollution sources

2701 lapai / images 482

363 10

5


63

bø, ádiegta nauja MapInfo SpatialWare, MaXtreme irkita programinë áranga.

Kasmet daugëja skaitmeninës informacijos, dides-në ádiegtø ir naudojamø technologijø ávairovë, todëlreikia vis didesniø ir profesionalesniø sistemos kas-dienio aptarnavimo ir darbingumo palaikymo darbosànaudø. Á ðá darbø kompleksà áeina duomenø bankoir visø posistemiø, UNIX maðinø ir jø operacijø siste-mø, PC, GIS, interneto ir intraneto, ávedimo ir iðvedimoárenginiø administravimas, kartu bûtinas vartotojø kon-sultavimas ir apmokymas.

LGT internetinio portalo (http://www.lgt.lt) plëtra.Internetas yra sparèiausiai besikeièianti ir besipleèian-ti informacijos pateikimo priemonë. Jo reikðmë ir apim-tis nuolat didëja, o netolimoje ateityje internetas turëtøtapti pagrindine informacijos skleidimo terpe.

2001 metais ádiegtos technologijos uþtikrina nuola-tiná informacijos srautà ið LGT skyriø vykdomø darbøpoligonø ir ataskaitø á plaèiai prieinamà, ðiuolaikiðkàir patogià naudoti interneto erdvæ. 2001 metais buvopatobulintos ðios, anksèiau ádiegtos, „vartotojas – var-totojui“ sàsajos, teikianèios informacijà apie Lietuvosgeologijos tarnybos struktûrà, funkcijas, atliekamus dar-bus, tarptautinæ veiklà, teisës aktus, susijusius su þe-mës gelmiø naudojimu ir apsauga, þemës gelmiø san-darà, ûkio subjektø monitoringo programas ir jø rezul-tatus, þemës gelmiø iðteklius, Lietuvos geologijos pa-minklus, leidinius ir kità informacijà.

Taigi padaryta nemaþai siekiant sukurti atviràgeologinës informacijos skleidimo sistemà per vienin-gà ir integruotà geologinës informacijos portalà (angl.vadinamà Data Warehouse). Tai yra akivaizdus in-formacinës visuomenës plëtros programos idëjø, ágy-vendinamø pagal valstybinæ programà „Geologija –visuomenei“, pavyzdys.

Skaitmeninës kartografijos posistemës kûrimas.Grafinës informacijos valdymas – ypaè svarbus LGTveiklos ir perspektyvos uþdavinys. 2001 metais buvoádiegta dinaminio geologiniø þemëlapiø „aktyvaus“naudojimo per internetà aplinka ir paruoðti naudotiávairiø geologiniø þemëlapiø duomenys. Ádiegus spe-cialøjá grafinës informacijos duomenø valdiklá á já per-kelti visi pagrindiniai topografiniø ir ortofotografiniøþemëlapiø duomenys, tuo labai pagerintas visø juosnaudojanèiø LGT specialistø darbas.

Patobulintos GIS-Geolis programinio moduliofunkcijos, skirtos naudoti grafinæ NI telkiniø bei kitøGeolis objektø informacijà, sukurtos automatizuotoLTDBK50000 duomenø bei suspaustø ortofotografiniøþemëlapiø pasiekimo galimybës, nuolat buvo atlieka-mas perduodamos saugoti á Geologijos fondà kartog-rafinës informacijos tikrinimas ir rengimas, specialis-tai konsultuoti ávairiais technologiniais klausimais.

tems, operational systems, GIS and WEB servers,workstations, PC and input-output equipment, consul-tation of users.

Development of the web site of LGT (http://www.lgt.lt). The internet is a rapidly developing mediumfor data delivery. Its role and an expansion constantly inc-rease; in the nearest future it is likely to become the mainmedium of data transfer. The internet technologies allowto support a stable information flow from geoscientists tothe web site.

Last year the web was modernised by implementing theuser-to-user technology. This allowed to present a widerange of information on the Survey, its functions, comple-ted projects, publications, international activities, on thelegal acts, geological structure, groundwater monitoring,resources, geotopes, etc.

This was a good step made towards the systemisedspread of geological information through the geologicaldata warehouse, and this is a vivid manifestation ofthe ideas of the State program “Geology for Society”.

Development of the digital map production sub-system. Management of cartographic geological data isan extremely important task of LGT to ensure its futuredevelopment.

In 2001, there were related technologies installed anddata prepared for the presentation of dynamic geologicalmaps on the internet. All topographic data are concentra-ted in a separate server, providing more rapid services tothe users.

The functions of the GIS-Geolis module were extended,with additional access to Orthophoto and 1:50 000 scaletopographic data. The preparation of records for storage ofcartographic data in the geological fund and consultationsof the users were continued as well.

J. Belickas, P. Stonys, Þ. Dënas, V. Rapðevièius,Geological Survey of Lithuania


LGT Informacijos skyriaus Mokslinës techninës in-formacijos grupës (MTI) pagrindinës funkcijos:

• kaupti specializuotà Tarnybos informacijosfondà pagal vykdomø geologiniø tyrimø pro-gramø tematikà;

• aprûpinti specialistus naujausia pasaulinemoksline-technine informacija;

• reklamuoti, teikti ir platinti geologinæ informa-cijà valstybës institucijoms ir geologinëms or-ganizacijoms, visuomenei, þiniasklaidai, uþ-sienio geologinëms organizacijoms.

Specializuoto informacijos fondo komplektavimas

Komplektavimo ðaltiniai:• Lietuvos leidëjai, bibliotekos, ávairios organi-

zacijos (keitimasis leidiniais, pirkimas, skoli-nimas);

• uþsienio ðaliø informacijos centrai ir bibliote-kos, þurnalø redakcijos, tarptautinës organi-zacijos, geologinës organizacijos (su 23 keiti-masis leidiniais); Norvegijos geologijos tarny-ba (NGU), kuri reguliariai siunèia bibliotekojegautø leidiniø sàraðus ir jø turinio kopijas, uþ-sakomø publikacijø kopijas, skolina leidinius.

MTI fondas 2001 12 20:

Geologinë informacija specialistams ir visuomeneiL. Augulytë, Lietuvos geologijos tarnyba

Geological informationfor specialists and society

The main tasks of the Group of Scientific Technical Infor-mation (MTI) are :

• to compile a specialised information stock accor-ding to the main subjects of geological investiga-tions;

• to provide all specialists with the newest worldwi-de scientific-technical information;

• to publicize, provide and distribute geological in-formation for State institutions, geological organi-zations, society, mass media, foreign geoscientificorganizations.

Compilation of a specialised information stock

Sources for compilation of the information stock are Lithu-anian and foreign publishers and suppliers, scientific-tech-nical information centres, libraries, 23 foreign geoscienceorganizations (exchange co-operation agreement, interlib-rary loans).

Stoc of scientific technical information on 20 December 2001


65

Specialistø aprûpinimasmoksline-technine informacija

Specialistai moksline-technine informacija aprûpina-mi taikant atrankinio informavimo sistemà (AIS), ið-pildant uþklausas ir tradiciniais metodais – aptar-naujant bibliotekoje.

Reguliariai pateikiami specialistø perþiûrai visigauti nauji ir skolinami naujausi Lietuvos moksløakademijos (22 pavad.) ir Geologijos instituto (3 pa-vad.) bibliotekose gaunami geologinës tematikos lei-diniai. Po perþiûros specialistus dominanti informa-cija apie publikacijas suvedama á bibliografines kor-teles, indeksuotas pagal UDK, jose yra anotacija. Spe-cialistai, jei pageidauja, aprûpinami leidiniais, kopi-jomis. 2001 metais jiems buvo pateikta informacijaapie 423 pavadinimø dokumentus (510 bibliografi-niø korteliø su anotacijomis), 738 dokumentø origi-nalai arba jø kopijos. Remiantis bibliografinëmis kor-telëmis formuojama Pagrindinë informacinë kartote-ka (PIK). Informacija ieðkoma tema lengvai suranda-ma pagal UDK. 2001 metais PIK papildyta 423 doku-mentais. Ið viso nuo 1981 metø joje sukaupta 58 988dokumentai.

2001 metais gautos ir atliktos 55 uþklausos, ið jø3 – teminës. Surasti ir pateikti naudojant ávairius pa-ieðkos bûdus 115 pavadinimø dokumentai. Nuolatteikiama einamoji ir faktografinë informacija Tarny-bos bei kitø organizacijø specialistams.

Tiesiogiai bibliotekoje 132 skaitytojams iðduota183 knygos, 807 egz. periodiniø ir tæstiniø leidiniø.

Geologinës informacijos reklama, teikimas ir pla-tinimas valstybës institucijoms ir geologinëms orga-nizacijoms, visuomenei, þiniasklaidai, uþsienio geo-loginëms organizacijoms

MTI grupë reklamuoja, platina LGT leidiniusvalstybinëms organizacijoms, apskrièiø, miestø ir ra-jonø savivaldybëms, kitoms Lietuvos ir uþsienio ða-liø organizacijoms. Ið viso iðplatinta 3 787 vienetai.

Nuolat atnaujinama Tarnybos leidiniø reklamainterneto svetainëje (http://www.lgt.lt).

Teikiama ávairi informacija specialistams, valsty-binëms organizacijoms, þiniasklaidai, visuomenei,þurnalui „Geologijos akiraèiai“.

Papildomas teisës aktø, susijusiø su þemës gel-miø naudojimu ir apsauga, sàraðas (ið viso 251) in-terneto svetainëje nurodant jø pakeitimus ir papildy-mus, publikavimo laikà ir vietà, internetiná adresà.

Papildyta 441 áraðu Lietuvos geologijos bibliog-rafijos duomenø bazës posistemë „Bibliofondas“. Iðviso 2001 12 04 ðioje posistemëje buvo 5 447 áraðai,saugomi UNIMARC formatu. Padedant DB grupës

Providing all specialists withthe scientific-technical information

Specialists were provided with information by the sys-tem of selective dissemination of information, fulfillingthe topical and factual requests and traditionally at thelibrary.

According to the system of selective dissemination ofinformation (AIS), the newest geological publications whichthe MTI group gets and loans from the libraries of theAcademy of Sciences (22 titles), Institute of Geology (3titles) are directed to specialists regularly according to theirsubjects to look through and evaluate. The informationthat is interesting to them is placed in cards. These cardsreveal bibliographical data, annotation and the UniversalDecimal Classification code (UDC). According to this sys-tem (AIS) specialists were provided with 423 titles of do-cuments (510 cards) and with 738 copies or originals ontheir requests in 2001. At the same time the cards are thebasis of the General Card File (PIK) which is formed accor-ding to the UDC code. Information can be found easily bythe UDC code. To the General Card File 423 documentswere entered. Started in 1981, at present it contains 58 988documents/cards.

On 55 actual and topical requests specialists were pro-vided with 115 titles of documents which were found usingvarious search means. 183 books, 807 periodical and con-tinuous publications were delivered to 129 specialists(readers) traditionally in the library.

Publicity, providing and distribution of geologicalinformation for State institutions, geological organi-zations, society, mass media, foreign geoscientific or-ganizations

The MTI group publicises, provides and distributesthe publications of the Survey to the State institutions,counties, municipalities of cities and districts, variousLithuanian and foreign organizations. 3 787 copies of va-rious publications were distributed in 2001.

The publicity of publications of the Survey is renewedin its home page (http://www.lgt.lt).

The MTI group provides specialists, State institutions,mass media, the journal “Geologijos akiraèiai” with va-rious information. The list of legal documents of Lithuaniarelated to the exploitation and protection of the underg-round (251) is formed and supplemented systematicallydirecting its address to the home page.

Publications of Lithuanian geologists or those concer-ning geology of Lithuania are stored in the subsystem “Bib-liofondas” data base in the UNIMARC format. 441bibliographical records were prepared in 2001. The sub-system “Bibliofondas” stores 5 447 records (http://www.lgt.lt). The functions of the software subsystem


specialistams, papildomos posistemës „Bibliofon-das“ programinës árangos funkcijos: dokumentø ap-raðo srities klasifikatorius, dokumentø apraðo sritieselementø klasifikatorius, dokumentø apraðo ðablo-nø klasifikatorius, abonentinio aptarnavimo.

Vykdytos sutartys su Geologijos institutu, AB „Vil-niaus hidrogeologija“, AB „Grota“, AB „Geonafta“aprûpinti moksline technine informacija.

Lietuvos geologijos tarnybos Mokslinës techninësinformacijos fondas yra atviras Lietuvos ir uþsieniovisuomenei. Pageidaujantieji gauti naujausià infor-macijà geologijos, naudingøjø iðkasenø ir kita tema-tika gali kreiptis adresu:

Lietuvos geologijos tarnyba,MTI grupë, S. Konarskio g. 35,LT-2600 Vilnius.Tel. 33 15 35; faks. 33 61 56;El. paðtas: laima. [email protected];http://www.lgt.lt

“Bibliofondas” are implemented by the specialists ofthe DB group.

The scientific-technical information stock of Geolo-gical Survey of Lithuania is open to the Lithuanian andforeign society. The newest scientific information ongeology, mineral resources and other subjects is avai-lable through:

Geological Survey of Lithuania,MTI group, S. Konarskio, 35,LT-2600 Vilnius, LithuaniaTel: 370-2 33 15 35; Fax: 370-2 33 61 56;E-mail: [email protected];http://www.lgt.lt

L. Augulytë, Geological Survey of Lithuania

PRIEDAIAPPENDICES 67

P R I E D A IA p p e n d i c e s

Veikla komitetuose, komisijose,tarybose, tarpþinybinëse darbogupëse

Activities in committees,commissions, councils, jointworking groups

68 PRIEDAIAPPENDICES


Dalyvavimas simpoziumuose,konferencijose, seminaruose

Participation in symposia,conferences, workshops


Mokslinës techninës informacijos poskyris kaupiaLietuvos geologø publikacijas, taip pat publikacijasLietuvos geologijos tematika posistemëje „Bibliofon-das“ („Lietuvos geologijos bibliografija“). 2001 me-tais ávestas 441 bibliografinis apraðas. Ið viso 2001 m.gruodþio 4 d. DB posistemëje „Bibliofondas“ buvo5 447 áraðai.

Bibliografinæ informacijà ar konkreèias publika-cijas galima gauti:

Lietuvos geologijos tarnyba,MTI poskyris (kab. 208, 209),

S. Konarskio g. 35, LT–2600 Vilnius.Tel. 33 15 35; faks. 33 61 56;

El. paðtas: [email protected]

2001 metø publikacijos Lietuvos geologijos tematikaL. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë, R. Norvaiðienë, N. Martynënienë,

Lietuvos geologijos tarnyba

Publications on Lithuaniangeology in 2001

The group of Scientific Technical Information compiledthe following publications: “Publications of Lithuaniangeologists”, “Publications on Lithuanian geology” in thedata base “Bibliography of Lituanian geology”,“Bibliofondas”subsystem. 441 bibliographical records wereprepared. The subsystem “Bibliofondas” data base stores5 447 records.

Bibliographical information is available through:

Geological Survey of Lithuania,MTI Subdepartment (off. 208, 209),

S. Konarskio, 35, LT–2600 Vilnius, LithuaniaTel.: + 370 2 33 15 35; Fax.: + 370 2 33 61 56;

E-mail: [email protected]


1. Bendroji ir regioninë geologija1. General and Regional Geology

1.1. Paleontologija ir stratigrafija1.1. Paleontology and Stratigraphy

Baltrûnas V. Þemës gelmiø sandara, sudëtis ir raida // Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimøduomenys. – Vilnius, 2001. – P. 10–16: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 39–40

Blieck A., Karatajûtë-Talimaa V. New corvaspids from the Lochkovian (Lower Devonian) of Severnaya Zemlya,Russia (Vertebrata: Pteraspidomorphi: Heterostraci) // 9th Intern. Symp. Early Vertebrates / Lower Vertebrates,Flagstaff, Arizona, 15–19 May 2000. – Northbrook, 2001. – P. 639–650. – (Jl. Vert. Paleont. – Vol. 21, No. 4)

Franckevièius M. Apatinio ordoviko konodontai ir jø stratigrafinis paplitimas Svëdasø-252 græþinyje (R. Lietuva) =Stratigraphic distribution of Lower Ordovician conodonts in the Svëdasai-252 borehole (E. Lithuania) // Geologija. –2001. – Nr. 35. – P. 34–38: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 37

Grigelis A. Nauja tarptautinë stratigrafijos skalë // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 75

Grigelis A. Jurassic foraminifera in the Baltic area [elektroninis þurnalas] // International Subcommission on Jurassicstratigraphy: Newsletter. – 2001. – March, [No.] 28. – P. 17

Grigelis A. Pietinio Pabaltijo juros sistemos foraminiferø, amonitø ir koralø bendrijos = Communities of Jurassicforaminifers, ammonoids and corals on the South Baltic area // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 49–66: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 65–66

Karatajûtë-Talimaa V., Katinas V. Distribution of Triassic Fishes in the East Baltic region // International Meetingon Mesozoic fishes: Systematics, Paleoenvironments and Biodiversity, Serpiano-Monte san Giorgio (TI-CH), 26–31August 2001: Abstract book. – 2001. – P. 63

Kondratienë O., Barzdþiuvienë V., Ðinkûnas P. Neogene/Quaternary boundary at the Vetygala outcrop // FieldSymposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May 2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 27–30: iliustr. –Bibliogr.: p. 40–41

Kondratienë O., Ðeirienë V. Neogene deposits at the Varius outcrop // Field Symposium on Quaternary Geologyin Lithuania, 19–25 May 2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 18–19: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–41

Kondratienë O., Ðeirienë V. Neogene/pre-Pleistocene sediments at the Giliai outcrop // Field Symposium onQuaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 37–39: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–41

Kondratienë O., Ðinkûnas P., Barzdþiuvienë V. Daumantai-1 outcrop – the stratotype of Neogene/Quaternaryboundary // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May 2001: Excursion Guide. – Vilnius,2001. – P. 20–26. – Bibliogr.: p. 40–41

Laðkovas J. Rytø Europos platformos pietvakarinio pakraðèio ordoviko baseino sedimentacinës sàlygos ir nuosëdølitogenezë = The Sedimentation Environments of the Ordovician Basin in the South-Western Margin of the East EuropeanPlatform and Lithogenesis of Deposits / Geologijos institutas. – Vilnius, 2000. – 314 p.: iliustr. – Liet., angl. – Bibliogr.:p. 292–311

Leleðius V. Eight Biodiversity Maxima of Invertebrate in the Phanerozoic of Middle Asia = [Vidurinës Azijosfanerozojaus aðtuoni bestuburiø bioávairovës maksimumai] // Geologija. – 2001. – Nr. 33. – P. 50–55. – Santr. liet.,rus. – Bibliogr.: p. 54

Musteikis P., Sarjeant W. A. S., Abbink O. A., van Konijnenburg van Cittert J. H. A. A Record of JurassicPalynomorphs from Lithuania // Geologija. – 2000. – Nr. 32. – P. 76–87: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 79–80

Paðkevièienë L. Akritarchø taksonominë sudëtis ir pasiskirstymas Vidurio Lietuvos álinkio Oandø ir Rakverës amþiausuolienose = [Taxonomical composition and distribution of acritarchs in the deposits of Oandu and Rakvere regionalstages of the Middle Lithuanian depression] // Geologija. – 2001. – Nr. 33. – P. 40–49: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.:p. 48


Paðkevièienë L., Paðkevièius J., Saladþius V. The composition, distribution and evolution of Ordovician brachiopods,conodonts and acritarchs in the South-eastern part of the Baltic basin // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 25–35: iliustr. –Santr. liet. – Bibliogr.: p. 34

Paðkevièius J. Baltijos ordoviko baseino Lietuvos facijø zonos brachiopodø bendrijos = [Brachiopod communities ofthe Lithuanian facies zone in the Baltic Ordovician Basin] // Geologija. – 2000. – Nr. 32. – P. 14–35: iliustr. – Santr. angl.,rus. – Bibliogr.: p. 28–29

Radzevièius S., Paðkevièius J. Pristiograptids (Graptolites) and their adaptive types of the Wenlock (Silurian) inLituania // Geologija. – 2000. – Nr. 32. – P. 88–109: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 101–102

Ðimkevièius P., Katinas V., Norkûnaitë L., Voitichovaitë J. Mineralogical composition of the Triassic – Lower Jurassicboundary // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 36–48: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 47

1.2. Petrografija ir litologija1.2 Petrography and Lithology

Èyþienë J. Rock salt and anhydrite formations in Lithuania // Basis of geological repositories of spent nuclear fuelin Lithuania: International Workshop, November 20–22, 2001, Vilnius – Dubingiai, Lithuania: Abstracts. – Vilnius, 2001. –P. 37–38. – Bibliogr.: p. 38

Gaigalas A. Akmeniniø kirvukø ir kitø akmens árankiø petrografinë sudëtis ir medþiagos ðaltiniai = Petrographicalcomposition of stone axes and other stone tools and sources of their material // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 15–29:iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 28–29

Kadûnas V. Lenkijos–Lietuvos ádaubos tektoniniø sàlygø poveikis virðutinio permo litogenezei = Influence of tectonicconditions on Upper Permian lithogenesis in the Polish–Lithuanian depression // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 36–43:iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 41–42

Kilda L. Vidurinio kambro Deimenos serijos smiltainio tyrimai skenuojanèiu elektroniniu mikroskopu = [Applicationof scanning electron microscope for investigation of Middle Cambrian Deimena Group sandstone] // Geologija. –2000. – Nr. 32. – P. 3–13: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 12

Lazauskienë J., Jacyna J. Clayey formations of Lithuania // Basis for geological repositories of spent nuclear fuel inLithuania: International Workshop, November 20–22, 2001, Vilnius – Dubingiai, Lithuania: Abstracts. – [Vilnius, 2001]. –P. 35–36. – Bibliogr.: p. 36

Motuza G., Motuza V., Belaicky B., Savva E. Volcanic rocks of the Ringvassoya Green Stone Belt (North Norway):Implication for the Stratigraphy and Tectonic Setting // EUG XI, Strasbourg – France, 8 April – 12 April, 2001. – P. 578. –(Journal of Conference Abstracts; Vol. 6, No. 1)

Narbutas V. Karstas ir karstëjanèios uolienos = Karst and karsted rocks // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugosproblemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks and the problems of environment protection in NorthLithuania] / Narbutas V., Linèius A., Marcinkevièius V. – Vilnius: Agora, 2001. – P. 11–17: iliustr. – Santr. angl.:p. 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Puronas V., Ðliaupa S. Baltijos kambro nuosëdinio baseino kompleksinis dvimatis modeliavimas = Integrated two-dimensional modelling of the Baltic Cambrian sedimentary basin // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 14–24: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 23

Shogenova A., Jõeleht A., Kirsimäe K., Ðliaupa S., Rastenienë V., Zabele A. Electric properties of siliciclastic rocksin the Baltic Cambrian basin // Proceedings of 6th Nordic Symposium on Petrophysics on CD, – Nordisk Energi –Forskningsprogram As, Norway, 2001. – 2001. – 24 p.

Shogenova A., Jõeleht A., Kirsimäe K., Ðliaupa S., Rastenienë V., Zabele A. Electric properties of siliciclastic rocksin the Baltic Cambrian basin [el. resursas] // Proceedings of the 6th Nordic Symposium of Petrophysics, 15–16 May,2001, NTNU Trondheim, Norway. – 2001

Shogenova A., Ðliaupa S., Rastenienë V., Jõeleht A., Kirsimäe K., Bitjukova L., Lashkova L., Zabele A., Freimanis A.,Hoth P., Huenges E. Elastic properties of siliciclastic rocks from Baltic Cambrian basin // 63rd EAGE Conference andTechnical Exhibition, Amsterdam, 11–15 June 2001: Extended Abstracts. Vol. 1. – Amsterdam, 2001


Shogenova A., Ðliaupa S., Rastenienë V., Jõeleht A., Kirsimäe K., Bitjukova L., Lashkova L., Zabele A., Freimanis A.,Hoth P., Huenges E. Lithological–petrophysical discrimination of the Baltic Cambrian siliciclastics // EAGE/SEG ResearchWorkshop on “Reservoir Rocks”, Pau, France, 30 April – 3 May 2001: Extended Abstracts. – [Pau], 2001

Ðliaupa S., Rastenienë V., Laðkova L., Shogenova A. Factors Controling Petrophysical Properties of CambrianSiliciclastic Deposits of Central and Western Lithuania // Nordic Petroleum Technology Series: V Research in PetroleumTechnology. – Kgs. Lyngby, Denmark, 2001. – P. 157–180: iliustr. – Bibliogr.: p. 179–180

Þalûdienë G., Motûza G. J. Lukoðevièiaus uolienø apytakos ratas ir metamorfizmo zonos (facijos) = The metamorphicfacies and the rock cycle by Juozas Lukoðevièius // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 3–14: iliustr. – Santr. angl., rus. –Bibliogr.: p. 13–14

1.3. Tektonika ir geofizika1.3. Tectonics and Geophysics

Bogdanova S., EUROBRIDGE Working Group (tarp jø – G. Motuza). Major crustal / lithospheric boundaries inthe western part of the East European Craton as seen from geology and EUROBRIDGE seismic experiment // EUG XI,Strasbourg – France, 8 April – 12 April, 2001. – P. 365. – (Journal of Conference Abstracts; Vol. 6, No. 1)

Bogdanova S., EUROBRIDGE Working Group (tarp jø – G. Motuza). Major geological and geophysical records ofthe Palaeoproterozoic accretionary tectonics in the western part of the East European Craton // Abstracts of a jointmeeting of the EUROBRIDGE and SVEKALAPKO projects on “Archaean and Proterozoic Plate Tectonics: Geologicaland Geophysical records” of EUROPROBE Precambrian Time–Slice Symposium, November 1–3, 2001, VSEGEI,St. Petersburg, Russia. – St. Petersburg, 2001. – P. 7–9

Bogdanova S., Page L., Skridlaitë G., Taran L. Proterozoic tectonothermal history in the western part of the EastEuropean Craton: 40Ar / 39Ar geochronological constraints // Tectonophysics. – 2001. – Vol. 339. – No. 1–2. – P. 39–66

Czuba W., Grad M., Luosto U., Motuza G., Nasedkin V., POLONAISE P5 Working Group (... J. Jacyna,L. Korabliova). Crustal structure of the East European Craton along the Polonaise’97 P5 Profile // Acta GeophysicaPolonica. – 2001. – Vol. XLIX. – No. 2. – P. 145–168: iliustr. – Bibliogr.: p. 167–168

EUROBRIDGE Seismic Working Group (tarp jø – G. Motuza, V. Nasedkin). EUROBRIDGE’95: Deep SeismicProfiling within East European Craton // Tectonophysics. – 2001. – Vol. 339. – No. 1–2. – P. 153–176

Eimantaitë B., Skuodis V. Birþø rajono karstiniø smegduobiø iðsidëstymo dësningumai ir jø priklausomybë nuotektoniniø plyðiø sistemos = Regularity of the location of karst holes in Birþai region and their dependence on thesystem of tectonic fissures // Geologija. – 2001. – Nr. 35. – P. 29–33. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 31–32

Ilginytë V. Seismic displays in Lithuania // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 30–35: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.:p. 34–35

Lazauskienë J., Ðliaupa S. Geodynamic evolution of the Baltic basin in Silurian – Early Devonian // 15th InternationalSenckenberg Conference “Mid-Palaeozoic Bio- and Geodynamics. The North Gondwana–Laurussia Interaction”,Frankfurt am Main, May 11–21, 2001. – Frankfurt am Main, 2001. – P. 60. – Bibliogr.: p. 60. – (Joint Meeting IGCP,No. 421 and SDS)

Lazauskienë J., Ðliaupa S., Musteikis P., Brazauskas A. Sequence Stratigraphy and Tectonic Control of the BalticSilurian Foreland Basin [el. resursas] // EUG XI, Strasbourg – France, 8 April – 12 April, 2001. – 1 p. – (Journal ofConference Abstracts; Vol. 6, No. 1)

Mizerski W. A. Stirpeika – Tectonic evolution of the Baltic Syneclise and Local Structures in the South Baltic Regionwith Respect to their Petroleum Potential. Liet. Geol. Tarn., Vilnius 1999, 112 str., 49 ryc.+3 mapy, 91 poz. lit.: [recenzija] // Przeglàd geologiczny. – T. 49, Nr. 9. – P. 764

Morkûnas V. Paleogeodinamièeskie rekonstrukcii kristallièeskogo fundamenta Baltijskogo regiona = Baltijos regionokristalinio pamato paleogeodinaminës rekonstrukcijos: avtoreferat doktorskoj dissertacii: fizièeskie nauki (P000):geologija (P005), tektonika (P440) / nauè. ruk. Suveizdis P.; Institut geologii. – Vilnius, 2001. – 32 p.: iliustr. – Santr. liet. –Bibbliogr.: p. 31

Motuza G. Palaeoproterozoic supracrustals in South Lithuanian basement: evidence of provenance and tectonicsetting // Abstracts of a joint meeting of the EUROBRIDGE and SVEKALAPKO projects on “Archaean and Proterozoic


Plate Tectonics: Geological and Geophysical records” of EUROPROBE Precambrian Time–Slice Symposium, November1–3, 2001, VSEGEI, St. Petersburg, Russia. – St. Petersburg, 2001. – P. 41–43

Motuza G., Korabliova L., Nasedkin V. Structure of upper lithosphere in the western part of the East EuropeanCraton (Results of DSS profile EUROBRIDGE and POLONAISE) // EUG XI, Strasbourg – France, 8 April – 12 April,2001. – P. 365. – (Journal of Conference Abstracts; Vol. 6, No. 1)

Motuza G., Motuza V., Beliatsky B., Savva E. The Ringvassoya greenstone belt (Tromso, North Norway):implications for a Mesoarchaean subduction zone // Abstracts of a joint meeting of the EUROBRIDGE and SVEKALAPKOprojects on “Archaean and Proterozoic Plate Tectonics: Geological and Geophysical records” of EUROPROBE PrecambrianTime–Slice Symposium, November 1–3, 2001, VSEGEI, St. Petersburg, Russia. – St. Petersburg, 2001. – P. 43–44

Motuza G., Ðliaupa S. Preliminary assessment of crystalline basement for nuclear waist storage in Lithuania //Basis for geological repositories of spent nuclear fuel in Lithuania: International Workshop, November 20–22, 2001,Vilnius–Dubingiai, Lithuania: Abstracts. – [Vilnius, 2001]. – P. 33–34

Motuza G., Ðliaupa S., Laðkovas E. Evolution of Caledonian Volcanic Activity Derived from Geochemical Signaturesof Ordovician–Silurian Metabentonites of the Baltic Region // Europrobe Late Proterozoic – Early Palaeozoic Time SliceMeeting: Ankara, 2001: Abstracts. – [Ankara, 2001]. – P. 25–26

Motuza V., Ðliaupa S., Laðkovas J. Major trends in Caledonian volcanic activity derived from metabentonites of theBaltic basin // EUG XI, Strasbourg – France, 8 April – 12 April, 2001. – 1 p. – (Journal of Conference Abstracts; Vol. 6,No. 1)

Nasedkin V., Jacyna J., Korabliova L., Motuza G., Królikowski C., Petecki Z., Zoltowski Z. Lenkijos ir Lietuvospasienio struktûrinë – tektoninë kristalinio pamato charakteristika pagal geofizinius duomenis (bendras Lietuvos irLenkijos projektas) = The structural–tectonic characterization of crystalline basement of Polish and Lithuanian cross-border area by potential fields (joint Lithuanian–Polish project) // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklosrezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 39–43: iliustr. –Tekstas lygiagr. liet., angl.

Paèësa A. Pradëtas Lietuvos seisminis monitoringas = The project “Seismological monitoring of Lithuania” in 2000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 37–39: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Petroðius R. Bioenergoinformaciniai ypatumai // Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimø duomenys. –Vilnius, 2001. – P. 34–38: iliustr. – Santr. angl.: p. 40. – Bibliogr.: p. 39–40

Petroðius R. Silpni geofiziniai laukai bei spinduliavimai aplinkoje ir jø tyrimo problemos = Weak Geophysical Fieldsand Radiations in the Environment and Problems of Their Research // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 40–44:iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 5 pavad.

Puronas V., Lazauskienë J. Tectono-sedimentary evolution of the Baltic Lower Palaeozoic basin: implications fromthe numerical modelling [el. resursas] // 21 IAS Meeting of Sedimentology, Switzerland, Davos, 3–5 September 2001:Abstracts. – [Davos, 2001]

Rimða A., Bogdanova S., Skridlaitë G., Bibikova E. The Randamonys TTG – intrusion in Southern Lithuania: Evidenceof an 1.84 Ga Island arc. // EUG XI, Strasbourg – France, 8 April – 12 April, 2001. – 1 p. – (Journal of ConferenceAbstracts; Vol. 6, No. 1)

Skridlaitë G., Motuza G. Precambrian domains in Lithuania: evidence of the terrane tectonics // Tectonophysics. –2001. – Vol. 339, No. 1–2. – P. 113–133

Skridlaitë G., Wiszniewska J., Taran L., Duchesne J.-C. Anorogenic magmatism in the western part of the EastEuropean Craton: northern Poland, southern Lithuania and NW Belarus // EUG XI Strasbourg – France, 8 April – 12April, 2001. – 1 p. – (Journal of Conference Abstracts; Vol. 6, No. 1)

Skridlaitë G., Wiszniewska J., Taran L., Duchesne J.-C. The 1,5 Ga magmatism in northern Poland, southern Lithuaniaand NW Belarus // Abstracts of a joint meeting of the EUROBRIDGE and SVEKALAPKO projects on “Archaean andProterozoic Plate Tectonics: Geological and Geophysical records” of EUROPROBE Precambrian Time–Slice Symposium,November 1–3, 2001, VSEGEI, St. Petersburg, Russia. – St. Petersburg, 2001. – P. 55–56

Ðeèkus R. 3D hydrogeological interpretation of electrical resistivity tomography data // Proceedings of the 7thmeeting of the Environmental and Engineering Geophysical Society (European Section), Birmingham, UK, September2–6, 2001. – [Birmingham, 2001]. – 2 p.


Ðliaupa S. Genesis and geodynamic evolution of the Baltic Cambrian basin // 1st Nordic–Baltic Cambrian Geo-Energy Seminar, 15–16 September 2001, Jægersborg–Gentofte, Denmark. – [2001]. – 2 p.

Ðliaupa S., Ershov A. Cambrian Subsidence of the Baltic Basin: A Record of Rifting and Establishment of the PassiveContinental Margin in the NW Baltica // Europrobe Late Proterozoic – Early Palaeozoic Time Slice Meeting, Ankara,2001: Abstracts. – [Ankara, 2001]. – P. 21–22

Ðliaupa S., Jacyna J., Paèësa A., Nasedkin V. Tectonic framework and neotectonic activity of Lithuania // Basis forgeological repositories of spent nuclear fuel in Lithuania: International Workshop, November 20–22, 2001, Vilnius–Dubingiai, Lithuania: Abstracts. – [Vilnius, 2001]. – P. 32–33

Ðliaupa S., Motuza G., Timmerman M. Late Variscan Igneous Activity in the Baltic Basin // Abstracts of a jointmeeting of the URALIDES, GEORIFT, TESZ and SW-IBERIA Projects on “Variscides–Craton–Uralides: Linkage betweenOrogenic and Intraplater Processes”, Moscow, Russia. – Moscow, 2001. – P. 30–31

Taran L., Skridlaitë G., Bogdanova S. Subductional/Collisional and Post-Collisional Events in the Belarus–PodlasieGranulite Belt (Western Part of the East European Craton) // EUG XI, Strasbourg – France, 8 April – 12 April, 2001. –1 p. – (Journal of Conference Abstracts; Vol. 6, No.1)

Taran L., Skridlaitë G., Bogdanova S. The 1.9–1.5 Ga development of the Belarus–Podlasie Granulite // Abstractsof a joint meeting of the EUROBRIDGE and SVEKALAPKO projects on “Archaean and Proterozoic Plate Tectonics:Geological and Geophysical Records” of EUROPROBE Precambrian Time–Slice Symposium, November 1–3, 2001,VSEGEI, St. Petersburg, Russia. – St. Petersburg, 2001. – P. 59–60

Zakarevièius A. Þemës plutos judëjimas Lietuvos teritorijoje // Mokslas ir gyvenimas. – 2001. – Nr. 7–8. – P. 13–15:iliustr.

1.4. Kvartero geologija1.4. Quaternary Geology

Baltrûnas V. Dabartinio þemës pavirðiaus geologija ir geomorfologija. Pavirðiaus geologinës sàlygos // Akmensamþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania(according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 82–89: iliustr. – Santr. angl.:p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Baltrûnas V. Gamtinës aplinkos raida vëlyvajame ledynmetyje ir holocene. Pavirðiaus paleogeografija // Akmensamþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archaeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania(according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 125–131: iliustr. – Santr. angl.:p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Baltrûnas V. Iðvados // Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimø duomenys. – Vilnius, 2001. – P. 38–39

Baltrûnas V. Slënio formavimosi etapai ir paleogeografija // Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimøduomenys. – Vilnius, 2001. – P. 23–26: iliustr. – Santr. angl.: p. 40. – Bibliogr.: p. 39–40

Baltrûnas V. Ávadas // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) =Stone Age in South Lithuania (according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. –P. 5–6. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Baltrûnas V., Juodagalvis V., Ostrauskas T., Ðinkûnas P. Iðvados // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos,paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological, palaeogeographicaland archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 240–241. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Baltrûnas V., Pukelytë V. Eoliniø dariniø susidarymo ir paplitimo ypatybës // Akmens amþius Pietø Lietuvoje(geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological,palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 107–113: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.:p. 242–256

Baltrûnas V., Pukelytë V., Karmaza B. Pavirðiaus genetinë, litologinë ir geomorfologinë ávairovë // Ar tikraiRaigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimø duomenys. – Vilnius, 2001. – P. 16–23: iliustr. – Santr. angl.: p. 40. – Bibliogr.:p. 39–40


Barzdþiuvienë V., Ðinkûnas P., Jurgaitis A. Pre-Pleistocenne sedimentation in the Ðventoji River palaeobasin //Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 5–6:iliustr.

Bauþa D. Genesis of glacigenic channel lakes in the Aukðtaièiø Upland // Field Symposium on Quaternary Geologyin Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 3–4

Bauþa D. Rinø ir palaidotø slëniø erdvinës sàsajos Aukðtaièiø aukðtumoje = Spatial links of glacier drainage channelswith the buried valleys in the Aukðtaièiai Upland // Geografijos metraðtis. – 2001. – T. 34 (1). – P. 106–113: iliustr. –Santr. angl. – Bibliogr.: p. 13

Bitinas A. Plateau – kames in the North-East Lithuania // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania,19–25 May, 2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 4–7: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–41

Bitinas A. Problems of quaternary stratigraphy of Western Lithuania // The Ukraine Quaternary Explored: theMiddle and Upper Pleistocene of the Middle Dnieper Area and its importance for the East-West European correlation,Kyiv, Ukraine, September 9–14, 2001: Volume of Abstracts. – Kyiv, 2001. – P. 12

Bitinas A., Damuðytë A., Hutt G., Jeak I., Kabailienë M. Application of the OSL dating for stratigraphic correlationof Late Weichselian and Holocene sediments in the Lithuanian Maritime Region // Quaternary Science Review. –2001. – Vol. 20. – P. 767–772: iliustr. – Bibliogr.: p. 771–772

Blaþauskas N. Sedimentology of glaciofluvial delta in Svëdasai–Andrioniðkis depression, East Lithuania // FieldSymposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 14–17: iliustr. –Bibliogr.: p. 40–41

Èesnulevièius A. Didþiøjø Lietuvos upiø krantø bûklës sàsaja su slëniø morfogenetine aplinka = [A link between thestate of great Lithuanian river banks and morphogenetic environment of valleys] // Geografijos metraðtis. – 2000. –T. 33. – P. 267–279: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 277–278

Èesnulevièius A. Geodinaminiø procesø intensyvumo vertinimas: metodiniai aspektai = Evaluation of geodynamicprocesses: methodic aspects // Geografija. – 2001. – Nr. 37(2). – P. 5–12: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 11–12

Èesnulevièius A. Lietuvos upiø krantø inventorizacija = Inventory of Lithuanian river banks // Lietuvos geologijostarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [Metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. –Vilnius, 2001. – P. 29–30. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Èesnulevièius A., Morkûnaitë R. Connection between the genetic and morphometric types of relief in the Ðventojibasin // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. –P. 10–11: iliustr.

Damuðytë A. Late Glacial and Holocene molluscs of Lithuanian Maritime region // The Ukraine Quaternary Explored:the Middle and Upper Pleistocene of the Middle Dnieper Area and its importance for the East-West European correlation,Kyiv, Ukraine, September 9–14, 2001: Volume of Abstracts. – Kyiv, 2001. – P. 19

Dvareckas V. Upiø slëniø ir rinø sandara bei raida // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijosir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological, palaeogeographical andarchaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 101–107: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume / Geological Survey ofLithuania, Institute of Geology, INQUA Commission on Glaciation, The Peribaltic Group. – Vilnius, 2001. – 78 p.: iliustr.

Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Excursion Guide / Geological Survey ofLithuania, Institute of Geology, INQUA Commission on Glaciation, The Peribaltic Group. – Vilnius, 2001. – 41 p.: iliustr. –Bibliogr.: p. 40–41

Gaigalas A. Brazilijos ir Lietuvos kvartero sàsajos = [Quaternary Connections in Brazil and Lithuania] // Geologijosakiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 12–14: iliustr. – Santr. angl.

Gaigalas A. Geologinë ir geomorfologinë apþvalga // Utenos kraðto enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 9–18

Gaigalas A. Izuèenie pogrebennych dolin v trudach G. I. Goreckogo (k 100-letiju so dnja roþdenija) // VestnikBelorusskogo gosudarstvennogo universiteta. Ser. 2. Chimija, biologija, geografija. – 2001. – Nr. 1. – P. 67–72

Gaigalas A. Virðutinio (vëlyvojo) pleistoceno stratigrafija ir geochronologija // Akmens amþius Pietø Lietuvoje(geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological,


palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 7–24: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.:p. 242–256

Gaigalas A., Abrahamsen N., Kazakauskas V., Meleðytë M. Palaeomagnetism of Lithuanian Upper Pleistocenesediments // 7th International Conference “Methods of Absolute Chronology”, 23–26th April 2001, Ustron, Poland:Book of Abstracts. – Gliwice, 2001. – P. 91–92

Gaigalas A., Dvareckas V., Karmaza B. Pavirðiaus denudacija // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos,paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological,palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 114–120: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.:p. 242–256

Gaigalas A., Hütt G., Meleðytë M. OSL and TL dates of the lacustrine and glaciolacustrine sediments in Lithuania // 7th International Conference “Methods of Absolute Chronology”, 23–26th April 2001, Ustron, Poland: Book ofAbstracts. – Gliwice, 2001. – P. 89

Gaigalas A., Meleðytë M. Nemuno ledynmeèio nuogulø paplitimas ir sudëtis // Akmens amþius Pietø Lietuvoje(geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological,palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 46–54: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.:p. 242–256

Gaigalas A., Molodkov A. ESR dates of three Lithuanian interglacials // 7th International Conference “Methods ofAbsolute Chronology”, 23–26th April 2001, Ustron, Poland: Book of Abstracts. – Gliwice, 2001. – P. 87–88

Gaigalas A., Molodkov A. Snaigupëlë event: first ESR-dating evidence from the Valakampiai site (in vicinity Vilnius,Eastern Lithuania) // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. –Vilnius, 2001. – P. 17–18

Gaigalas A., Pazdur A. Radiocarbon age of Late Pleistocene glaciogenic sediments in Jonionys section of Merkinë(=Eemian) interglacial // 7th International Conference “Methods of Absolute Chronology”, 23–26th April 2001, Ustron,Poland: Book of Abstracts. – Gliwice, 2001. – P. 53

Gaigalas A., Pazdur A., Halas S., Pawlyta J., Kazakauskas V. Stable isotopes as record of Daniglacial in Lithuania // 7th International Conference “Methods of Absolute Chronology”, 23–26th April 2001, Ustron, Poland: Book ofAbstracts. – Gliwice, 2001. – P. 45–46: iliustr.

Gaigalas A., Rimantienë R. Medþiojamoji fauna akmens amþiuje // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos,paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological, palaeogeographicaland archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 213–217. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Grigelis A. Aplinkos pokyèiai Baltijos regione: [2001 10 23 MA Maþojoje salëje ávyko seminaras tema „Aplinkospokyèiai Baltijos regione per pastaruosius 130 tûkstanèiø metø“. Praneðëjas – dr. J. Satkûnas] // Lietuvos moksløakademijos þinios. – 2001. – Nr. 3–4. – P. 16

Grigienë A. Biostratigraphy of the pre-Pleistocene–Pleistocene in Eastern Lithuania // Field Symposium onQuaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 19–20

Grigienë A. Vëlyvojo pleistoceno geochronologija ir stratigrafinë koreliacija Baltijos regione = Geochronology andstratigraphical correlation of the Upper Pleistocene in the Baltic region // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metøveiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 23–24. –Tekstas lygiagr. liet., angl.

Jusienë A. Interlobate massifs (Ruèiûnai–Èièinai, Varpënai–Paupë and Ðirviai–Paberþë) in the marginal ridge of theMiddle Lithuanian formation // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: AbstractVolume. – Vilnius, 2001. – P. 22

Kabailienë M. O rekonstrukcii kolebanija urovnja vody v ozerach Jugo-Vostoènoj Litvy v pozdnelednikovoe igolocenovoe vremja (po dannym diatomovogo analiza) // Geologija. – 2000. – Nr. 32. – P. 36–45: iliustr. – Santr. liet.,angl. – Bibliogr.: p. 45

Kabailienë M. Eþerø bei pelkiø sandara ir raida // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos irarcheologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological, palaeogeographical andarchaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 121–125: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256


Kabailienë M. Gamtinës aplinkos raida vëlyvajame ledynmetyje ir holocene. Klimato kaita, eþerø lygis, augalijos irdirvoþemiø raida // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) =Stone Age in South Lithuania (according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. –P. 132–135. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Kabailienë M. Vëlyvojo ledynmeèio bei holoceno nuosëdø stratigrafija // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos,paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological,palaeogeographical and archaeological data). – 2001. – P. 24–29: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Kabailienë M., Stanèikaitë M. Akmens amþiaus þemdirbystës ir gyvulininkystës raida pagal paleobotaniniø tyrimøduomenis // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Agein South Lithuania (according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 218–225:iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Kabailienë M., Stanèikaitë M., Ûsaitytë D. Paleoekologiniø tyrimø rezultatai // Akmens amþius Pietø Lietuvoje((geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological,palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 146–167: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.:p. 242–256

Karmaza B. Vietoviø geologinë, geomorfologinë ir paleogeografinë charakteristika // Akmens amþius PietøLietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according togeological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 136–146: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. –Bibliogr.: p. 242–256

Karmaza B., Juodagalvis V., Ostrauskas T. Akmens amþiaus titnaginiø dirbiniø þaliava ir jos paplitimas // Akmensamþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania(according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 225–229: iliustr. – Santr. angl.:p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Karmazienë D. The structure of the kame terrace of the North-Lithuanian phasial Baltija stage // Field Symposiumon Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 27–28: iliustr. – Bibliogr.:p. 28

Kazakauskas V. Kauno – Kaiðiadoriø limnoglacialinio baseino nuosëdø storis, paklotinis pavirðius ir litofacijos =[Thickness, surface of the floor and lithofacies of Kaunas – Kaiðiadorys glaciolacustrine basin] // Geologija. – 2000. –Nr. 32. – P. 46–56: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 54–55

Kisielienë D. Plant remains from the Daumantai–1 outcrop near the Ðventoji River, Eastern Lithuania // FieldSymposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 33–34

Kondratienë O., Bitinas A. Butënai (Holsteinian) interglacial stratotype // Field Symposium on Quaternary Geologyin Lithuania, 19–25 May, 2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 10–13: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–41

Kondratienë O., Satkûnas J., Bitinas A., Ðinkûnas P. Quaternary stratigraphic classification according to the newLithuanian stratigraphic guide // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001. – AbstractVolume, 2001. – P. 35–38: iliustr. – Bibliogr.: p. 38

Kondratienë O., Ðeirienë V. Merkinë (Eemian) deposits at the Kurkliai outcrop // Field Symposium on QuaternaryGeology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 31–32: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–41

Kondratienë O., Ðeirienë V. Paleogeographical conditions of Butënai interglacial in Lithuania // Field Symposiumon Quaternary geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 39–40. – Bibliogr.: p. 40

Kunskas R. Nemuno aukðtupio þemumos geosistemø struktûros paveldimumas = [Structural heredity of Nemunasupper reaches plain] // Geografijos metraðtis. – 2000. – T. 33. – P. 292–307: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 305–306

Linèius A., Ðinkûnas P. Hill of scaffold (Vyþuonos Esker) // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania,19–25 May, 2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 9: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–41

Malinauskas Z. The mineralogical criteria for identification of origin of Quaternary deposits in Lithuania // FieldSymposium on Quaternary geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 43–44: iliustr.

Meleðytë M. Merkinës tarpledynmeèio nuosëdos ir paleogeografija. Paleogeografinës sàlygos // Akmens amþiusPietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according


to geological, palaeogeographical and archeological data). – Vilnius, 2001. – P. 42–45: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. –Bibliogr.: p. 242–256

Pukelytë V. Dabartinio þemës pavirðiaus geologija ir geomorfologgija. Reljefo ávairovë ir geomorfologinisrajonavimas // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = StoneAge in South Lithuania (according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. –P. 89–100: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Satkûnas J., Mikulënas V. Quaternary geotopes – key references for geological-geomorphological research,conservation, education and tourism // Field Symposium on Quaternary geology in Lithuania, 19–25 May, 2001:Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 51–52. – Bibliogr.: p. 52

Stanèikaitë M. Augalijos ir gamtinës aplinkos raida poledynmetyje // Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniøtyrimø duomenys. – Vilnius, 2001. – P. 26–34: iliustr. – Santr. angl.: p. 40. – Bibliogr.: p. 39–40

Stanèikaitë M. Late-Glacial development of South-Eastern Lithuania, the marginal zone of Weichselian glaciation,according the pollen data // Field Symposium on Quaternary geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. –Vilnius, 2001. – P. 60

Stanèikaitë M. “Puntukas” – one of the biggest boulders in Lithuania // Field Symposium on Quaternary Geologyin Lithuania, 19–25 May, 2001: Excursion Guide. – 2001. – P. 33. – Bibliogr.: p. 40–41

Ðeirienë V., Grigienë A. Merkinës tarpledynmeèio nuosëdos ir paleogeografija. Augalijos, gyvûnijos ir klimatocharakteristika // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = StoneAge in South Lithuania (according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. –P. 33–41: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Ðinkûnas P. Merkinës tarpledynmeèio nuosëdos ir paleogeografija. Tarpledynmeèio nuosëdø iðplitimas, sudëtis irkilmë // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age inSouth Lithuania (according to geological, palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 29–33: iliustr. –Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Ðinkûnas P. Ðeimyniðkiai conglomerates // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May,2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 8: iliustr. – Bibliogr.: p.40–41

Ðinkûnas P., Barzdþiuvienë V., Jurgaitis A. Sedimentologiniai nuogulø aspektai Daumantø ir Vetygalos atodangose =Sedimentological aspects of deposits in Daumantai and Vetygala outcrops // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 67–79:iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 78–79

Ðinkûnas P., Barzdþiuvienë V., Paðkauskaitë J. Interglacial palaeogeography derived from Quaternary spatial modelof Vilnius area // Field symposium on Quaternary geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius,2001. – P. 62–63

Ðinkûnas P., Stanèikaitë M., Ðeirienë V., Kisielienë D. Vëlyvojo ledynmeèio paleobaseinø litologija ir stratigrafija.Pamerkiø atodangos tyrimø rezultatai // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijosduomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological, palaeogeographical and archaeological data). –Vilnius, 2001. – P. 55–66: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.: p. 242–256

Ðinkûnas P., Stanèikaitë M., Ðeirienë V., Kisielienë D., Blaþauskas N., Barzdþiuvienë V. Vëlyvojo ledynmeèiopaleobaseinø litologija ir stratigrafija. Ûlos atodangø tyrimø rezultatai // Akmens amþius Pietø Lietuvoje (geologijos,paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) = Stone Age in South Lithuania (according to geological,palaeogeographical and archaeological data). – Vilnius, 2001. – P. 67–81: iliustr. – Santr. angl.: p. 257–259. – Bibliogr.:p. 242–256

Ðinkûnas P., Ðeirienë V. Middle and Upper Pleistocene stratigraphy of Vilnius area, East Lithuania // The UkraineQuaternary Explored: the Middle and Upper Pleistocene of the Middle Dniepr Area and its importance for the East-WestEuropean correlation, Kyiv, Ukraine, September 9–14, 2001: Volume of Abstracts. – Kyiv, 2001. – P. 87

Ðvedas K. Medininkø aukðtumos paleogeografinë raida vëlyvajame pleistocene = Paleogeographical evolution ofMedininkai Upland during Late Pleistocene // Geografijos metraðtis. – 2001. – T. 34 (1). – P. 95–105: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 104–105

Ûsaitytë D. Holocene stratigraphy of the bottom sediments in the SE Baltic Sea // Environmental changes inFennoscandia during the Late Quaternary. – Lund, 2000. – P. 142. – (LUNDQUA Report 37)


1.5. Jûrø geologija1.5. Marine Geology

Apanavièiûtë J., Ðimkevièius P. Distribution of heavy minerals in surficial bottom sediments of the Nida–Klaipëdamapping area in the Baltic Sea // Geologija. – 2001. – Nr. 33. – P. 29–39: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 38–39

Emeljanov E. M. Biogenic components and elements in sediments of the Central Baltic and their redistribution //Marine Geology. – 2001. – Vol. 172. – No. 12. – P. 23–41

Emeljanov E. M. Geology of the Gdansk Basin. – Kaliningrad: Yantarny Skaz, 2001. – 450 p.

Emeljanov E. M. Sediments, their thickness and near – bottom currents in the Baltic Sea // 2001 Margins Meeting,October 2–6, 2001; International Conference and Annual Meeting Deutsche Geologische Gesellschaft (DGG) andGeologische Vereinigung (GV) at Christian-Albrechts-Universitat, Kiel, Germany: Program and abstracts. – Hannover:DGG, 2001. – P. 49

Emeljanov E. M. The Baltic Sea deeps as a natural models for the research of some basic sedimentary laws // 2001Margins Meeting, October 2–6, 2001; International Conference and Annual Meeting Deutsche Geologische Gesellschaft(DGG) and Geologische Vereinigung (GV) at Christian-Albrechts-Universitat, Kiel, Germany: Program and abstracts. –Hannover: DGG, 2001. – P. 50–51

Emeljanov E. M., Stanèenko L. J. Moðènost’ i skorost’ nakoplenija litorinovych ilov v Landsortskoj vpadine //Tezisy dokladov XIV Meþdunarodnoj ðkoly morskoj geologii. Geologija morej i okeanov. T. II. – Moskva, 2001. –P. 262–263

Emelyanov E. The structure of sedimentary strata in the “Equatorial Gates” of the Western Atlantic and near-bottom currents // 2001 Margins Meeting, October 2–6, 2001; International Conference and Annual Meeting DeutscheGeologische Gesellschaft (DGG) and Geologische Vereinigung (GV) at Cristian-Albrechts-Universitat, Kiel, Germany:Program and abstracts. – Hannover: DGG, 2001. – P. 49–50

Gelumbauskaitë Þ., Grigelis A. Postlitorine lithodynamic processes on the northern part of Kurðiø Marios (Curonian)Lagoon, Lithuania // 2001 Margins Meeting: October 2–6, 2001; International Conference and Annual Meeting DeutscheGeologische Gesellschaft (DGG) and Geologische Vereinigung (GV) at Christian–Albrechts–Universitat, Kiel, Germany:Program and abstracts. – Hannover: DGG, 2001. – P. 66–67

Grigelis A. Foreword // Baltica. – 2001. – Vol. 14. – P. 3–4

Gulbinskas S., Trimonis E., Þaromskis R. Anthropogenic impact on the coastal zone of the Baltic Sea (Lithuanianaquatory) // Geografija, obðèestvo, okruþajuðèaja sreda: razvitie geografii v stranach Central’noj i Vostoènoj Evropy:Tezisy dokladov Meþdunarodnoj konferencii, Kaliningrad/Svetlogorsk, 4–7 ijunja 2001. È. 1. – Kaliningrad, 2001. –P. 177–178

Jokðas K., Galkus A., Stakënienë R. Baltijos jûros Lietuvos kranto paplûdimiø geocheminiai bruoþai = [Geochemicaltraits of the Lithuanian beaches of the Baltic Sea] // Geografijos metraðtis. – 2000. – T. 33. – P. 207–221: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 220–221

Kairytë M. Granuliometriniø duomenø statistiniø rodikliø litodinaminis ávertinimas Baltijos jûros seklioje priekrantëje(Klaipëdos–Ðventosios ruoþe) = [Lithodynamic estimation of grain-size statistical parameters of the Baltic Sea shallownearshore zone (Klaipëda–Ðventoji sector)] // Geologija. – 2000. – Nr. 32. – P. 57–64: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.:p. 62–63

Pustelnikovas O. Anthropogenic factors, sedimentation rates, vertical movements and the prognoses of the EastBaltic Sea development according to the data of comparative sedimentological analysis // Oceanological studies. –2000. – Vol. XXIX. – No. 1. – P. 101–117

Pustelnikovas O. Lietuvos pajûrio geoekologijos aspektai (gamtinis fonas, uþterðtumas ir visuomenës ðvietimas) =[Geoecological aspects of Lithuanian coastal area (natural level, pollution and public education)] // Geografijos metraðtis. –2000. – T. 33. – P. 222–236: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 235–236

Pustelnikovas O. Geoecological aspects and prognoses of the East Baltic Sea development according to the data ofcomparative analysis of neotectonic movements and sedimentological processes // Geografija, obðèestvo, okruþajuðèajasreda: razvitie geografii v stranach Central’noj i Vostoènoj Evropy: Tezisy dokladov Meþdunarodnoj konferencii,Kaliningrad/Svetlogorsk, 4–7 ijunja 2001. È. 1. – Kaliningrad, 2001. – P. 62–63


Pustelnikovas O. The interaction of the natural and anthropogenic factors in the area of Klaipëda strait of the KurðiøMarios Lagoon // 3-rd International symposium “Functioning of coastal ecosystems in various geographical regions”:Book of abstracts. – Gdynia, 2001. – P. 20

Repeèka M. Physical properties of bottom sediments from three Baltic Sea basins // Baltic. – 2001. – Vol. 14. – P. 24–33: iliustr. – Bibliogr.: p. 29

Trimonis E. Baltijos jûros iðtirtumo problemos // Geografija Lietuvoje = Geography in Lithuania: skirta 2-ajamtarptautinian geografø kongresui „Gyvenimas ávairovëje“. – Vilnius: GI, 2001. – P. 42–51

Trimonis E., Gulbinskas S. Recent sedimentary environment in the northern part of the Curonian lagoon //Geografija, obðèestvo, okruþajuðèaja sreda: razvitie geografii v stranach Central’noj i Vostoènoj Evropy: Tezisy dokladovMeþdunarodnoj konferencii, Kaliningrad/Svetlogorsk, 4–7 ijunja 2001. È. 1. – Kaliningrad, 2001. – P. 81–82

Þaromskis R. Dviþenie nanosov v pribreþnoj zone Jugo-Vostoènoj Baltiki // Vodnye resursy. – 2000. – T. 27, No. 1. –P. 53–62: iliustr. – Bibliogr.: p. 61–62 (39 pavad.)

1.6. Geologijos istorija1.6. History of Geology

1998–2000 metais apgintos disertacijos: [habil. dr. Olegas Pustelnikovas] = [Dissertations maintained in 1998–2000] // Geografijos metraðtis. – 2000. – Nr. 32. – P. 496–498

Augulytë L., Ramanauskienë L., Ðvedaitë E., Norvaiðienë R., Martynënienë N. 2000 metø publikacijos Lietuvosgeologijos tematika = Publications on Lithuanian geology in 2000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklosrezultatai: [metinë ataskaita]. – Vilnius, 2001. – P. 60–92. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Baltrûnas V. Geologijos institutui – 60 // Mokslo Lietuva. – 2001. – Nr. 11. – P. 3

Baltrûnas V. Geologijos institutui – 60 = Institute of Geology – 60 Year Old // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. –P. 4–7: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Baltrûnas V. Geologijos institutui – 60 // Mokslas ir gyvenimas. – 2001. – Nr. 5. – P. 34–35: iliustr.

Baltrûnas V. Geologijos institutui – 60 // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Birþ. 7. – P. 9

Baltrûnas V. Geologijos institutui – 60 // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. 10, 17: iliustr.

Baltrûnas V. Povilui Suveizdþiui – 70. Sveikiname! // Mokslo Lietuva. – 2001. – Nr. 12. – P. 5

Baltrûnas V. Povilui Suveizdþiui 70 // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 54–55: iliustr.

Baltrûnas V. Valentinui Kadûnui – 60. Sveikiname! // Mokslo Lietuva. – 2001. – Nr. 1. – P. 5

Baltrûnas V. Valstybinis Geologijos institutas (1990–2001 m.) // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius,2001. – P. 30–36: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Biblioteka // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 135–136: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Diliûnas J. Alfonsas Kondratas. 1932–2001 // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 69

Diliûnas J. Su Alfonsu Kondratu atsisveikinus... // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 58–59: portr.

Diliûnas J., Juodkazis V., Mokrikas R., Suveizdis P. Hidrogeologiniai tyrimai // Lietuvos geologijos institutas1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 96–105: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Dundulis K. Geoaplinka ir þmogaus ûkinë veikla – hidrogeologijos ir inþinerinës geologijos katedros tyrimø rezultataiir perspektyvos // Mokslas Gamtos mokslø fakultete: (VU 420 metø sukakèiai skirtos konferencijos, ávykusios 1999 m.spalio 20 d., praneðimas). – Vilnius, 2000. – P. 127–135. – Publ. sàraðas: p. 130, 133–134

Eichvaldas Eduardas Karolis: [trumpa biografija ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologai XVIII–XX a. / T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 83: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Gaigalas A. Lietuvos geologø sàjungos suvaþiavimas // Tëviðkës gamta. – 2001. – Nr. 12

Gaigalas A., Kondratienë O., Ðinkûnas P. Kvartero geologijos tyrimai // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. –Vilnius, 2001. – P. 105–113: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182


Gelumbauskaitë L.-Þ., Grigelis A. Jûros geologijos tyrimai // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius,2001. – P. 113–120: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Grigelis A. Paleontologës jubiliejus: [apie áþymià mokslininkæ, Geologijos instituto vyresniàjà mokslinæ bendradarbæ,habilituotà gamtos mokslø daktaræ Valentinà Karatajûtæ-Talimaa] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 55–56:iliustr.

Grigelis A. Akademinis Geologijos ir geografijos institutas (1945–1963 m.) // Lietuvos geologijos institutas1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 14–19: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Grigelis A. Bendrieji ir regioniniai tyrimai // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 63–66. –Santr. angl.: p 178–182

Grigelis A. Geologijos institutas ir geologijos mokslo raida // Mokslas ir gyvenimas. – 2001. – Nr. 9. – P. 2–3, 14: iliustr.

Grigelis A. Geologijos institutas ir geologijos mokslo raida = Institute of Geology and Development of GeologicalSciences // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 8–14: iliustr. – Santr. angl.

Grigelis A. Geologijos institutas prie TSRS Valstybinio geologijos komiteto (1963–1970 m.) // Lietuvos geologijosinstitutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 19–23: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Grigelis A. Man kelia nerimà tolstanti burë // Trys gyvenimo briaunos: (literatûros rodyklë) / Algimantas Grigelis. –Vilnius, 2001. – P. 5–6

Grigelis A. Petras Ðimkevièius. 1941–2001 // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 75

Grigelis A. Trys gyvenimo briaunos: (literatûros rodyklë) / sudarë B. Railienë; ats. red. A. Steponaitienë; red. kol.:V. Baltrûnas, V. Kadûnas, J. Marcinkevièius, A. Zuzevièius; Geologijos institutas, Lietuvos mokslø akademijos biblioteka. –Vilnius, 2001. – 136, [2] p.: iliustr. – ISBN 9986–615–26–7

Grigelis A., Kadûnas V. Geologijos institutas prie Lietuvos geologijos valdybos (1970–1988 m.) // Lietuvos geologijosinstitutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 23–28: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Grigelis A., Kadûnas V. Kraðto mokslui, ûkiui, kultûrai: Lietuvos geologijos institutui – 60 // Mokslas ir technika. –2001. – Nr. 5. – P. 24–25

Grigelis A., Klimas A. Lietuvos nacionalinio geologø komiteto veiklos 1997–2000 m. ataskaita = [Report on Activitiesof the Lithuanian National Geological Committee in 1997–2000] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 65–69:iliustr. – Santr. angl.

Grigelis A., Narbutas V. Petrà Ðimkevièiø palydëjus // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 3. – P. 59–60

Grigelis Algimantas: [biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologai XVIII–XX a. / T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 101–102: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Instituto darbuotojai ir lëðos // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 163–177

Instituto leidiniø sàraðas // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 148–161

Instituto mokslininkø apgintos disertacijos // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 142–147

Instituto mokslininkø pelnytos premijos // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 162

International Association of Geomorphologists: Newsletter No. 18. Lithuanian National Group of Geomorphologists/ A. Cesnulevicius // Zeitschrift für Geomorphologie. – 2001. – Bd. 45, h. 3. – P. 403–410

Juodkazis V. 31-asis tarptautinis geologø kongresas = [The 31st Geological Congress] // Geologijos akiraèiai. –2000. – Nr. 3–4. – P. 27–31: iliustr. – Santr. angl.

Juodkazis V. Steponà Eitminavièiø palydëjus, 1932–2000 // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 73: iliustr.

Juodkazis V. Geologas Algimantas Grigelis – mokslininkas ir mokslo organizatorius: [prof. habil. dr. A. Grigelio70-meèiui] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 51–53: iliustr.

Kadûnas V. Darbas valstybei ir pasaulio mokslui (1991–2001 m.) // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius,2001. – P. 53–60: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Kadûnas V. Geologijai skirtas gyvenimas: [apie A. Grigelá] // Mokslo Lietuva. – 2001. – Nr. 9. – P. 4, 15


Kadûnas V. Geologijos institutas TSRS Gamtos apsaugos komitete (1988–1990 m.) // Lietuvos geologijos institutas1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 28–29. – Santr. angl.: p. 178–182

Kadûnas V. Mokslas ðalies ûkiui (1970–1988 m.) // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. –P. 45–51: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Kadûnas V. Moksliniø tyrimø pradþia (1941–1955 m.) // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. –P. 39–41: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Kadûnas V. Posûkis á gamtosauginæ geologijà (1989–1990 m.) // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius,2001. – P. 52–53. – Santr. angl.: p. 178–182

Kadûnas V. Profesorius Algimantas Grigelis ir jo veikla geologijos mokslo baruose = Professor Algimantas Grigelisand his activities in the field of geological sciences // Trys gyvenimo briaunos: (literatûros rodyklë) / AlgimantasGrigelis. – Vilnius, 2001. – P. 7–20. – Tekstas lygiagr. liet. ir angl.

Kadûnas V. Tyrimø krypèiø susiformavimas (1956–1970 m.) // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius,2001. – P. 41–45: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Karatajûtë-Talimaa V. Profesoriui Algimantui Grigeliui – 70 metø // Geografijos metraðtis. – 2001. – T. 34 (1). –P. 216–217: portr.

Katinas V., Kadûnas V., Radzevièius A., Valiûnas J. Geocheminiai ir aplinkos geologijos tyrimai // Lietuvosgeologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 88–96: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Katinas V., Linèius A., Sakalauskas K., Zdanavièiûtë O. Mineraliniø þaliavø tyrimai // Lietuvos geologijos institutas1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 120–125: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Katinas V., Radzevièius A. Litologiniai-petrografiniai ir mineraloginiai tyrimai // Lietuvos geologijos institutas1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 77–84: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Kerno saugykla // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 138–139: iliustr. – Santr. angl.:p. 178–182

Kondratas A. Apie mielà kolegà, kà tik atðventusá 70: [apie V. Vienoþinskà, geologà-hidrogeologà, mokslininkà,gimtojo kraðto patriotà] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 59–60: iliustr.

Lietuvos geologijos tarnyba – veikla ir uþdaviniai: 60 metø = Geological Survey of Lithuania – activities and tasks:60 years / red. kol.: Mockevièius J., Satkûnas J., Gasiûnienë V. E. et al.; ats. red. Satkûnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba. –Vilnius, 2001. – 66 p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Lietuvos spauda apie geologijà 2000 metais = Lithuanian press concerning geology in 2000 / AtrinkoAugulytë L., Ramanauskienë L., Ðvedaitë E., Norvaiðienë R., Martynënienë N. // Lietuvos geologijos tarnybos

2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Repor 2000. – Vilnius,2001. – P. 93–98

LGT 2000 metø leidiniai = Publications of LGT in 2000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai:[metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 99–101

Linèius A. Daktarui Vytautui Narbutui – laimingø metø, ilgiausiø! = [Happy and long years to Doctor VytautasNarbutas!] // Geografijos metraðtis. – 2000. – P. 484–485: portr.

Linèius A. Vivat Vytautas, Doctor Sapientissimus: [apie ilgametá Geologijos instituto Litologijos ir geologiniø procesøsektoriaus vadovà V. Narbutà, jo kûrybinæ, visuomeninæ veiklà] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 64:iliustr.

Marcinonis A. Laikas, nepraëjæs veltui.: [apie Algirdà Jonà Misiûnà, 2000–jø vasarà atðventusá 70 metø jubiliejø,Lietuvos geologø bendrijos ryðkià ir ávairiapusæ asmenybæ – gamybos vadovà, mokslininkà, verslininkà, visuomenësveikëjà] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 57–58: iliustr.

Mertinienë Ðvaþaitë Romualda: [biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologaiXVIII–XX a. / T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 188–189: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Mikaila V. Geologijos mokslo paviliotas: (apie pokario kartos geologà Jurgá Kisnieriø. Jis visada buvo tarp akty-viausiøjø tiek dirbant moksliná darbà, tiek visuomeninëje veikloje. Ðiemet jam bûtø sukakæ 80 metø) // Geologijosakiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 70–72: iliustr.


Mikaila V. Geologijos ir geografijos institutas (1941 m.) // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. –P. 9–11: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Mikaila V. Lietuvos energijos komitetas (1936–1941 m.) // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. –P. 7–9: iliustr. – Santr. angl.: P. 178–182

Mikaila V., Grigelis A. Geologijos ir geografijos institutas karo metu (1941–1944 m.) // Lietuvos geologijos institutas1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 11–13: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Mockevièius J. Lietuvos geologijos tarnyba: istorija, vaidmuo, perspektyvos = [Lithuanian Geological Survey:History, Role and Prospects] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 4–12: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 7 pavad.

Mockevièius J. Pagrindas, ant kurio kuriama valstybë // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. 7–9: iliustr.

Mockevièius J. Ávadas: Lietuvos geologijos tarnyba 2000 metais = Introduction: Geological Survey of Lithuania –2000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 5. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Mockevièius J., Satkûnas J. Lietuvos geologijos tarnybai – 60 metø = [The Lithuanian Geological Survey celebratesits 60-years anniversary] // Geografijos metraðtis. – 2000. – T. 33. – P. 490–491

Musteikis P. Geologijos ir mineralogijos katedros raida nepriklausomybës laikotarpiu // Mokslas Gamtos moksløfakultete: (VU 420 metø sukakèiai skirtos konferencijos, ávykusios 1999 m. spalio 20 d., praneðimai). – Vilnius, 2000. –P. 97–126. – Publ. sàraðas: p. 105–126

Muziejus // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 136–138, 140–141: iliustr. – Santr. angl.:p. 178–182

Narbutas V. Uþsibaigë Algirdo Asadausko gyvenimo ratas // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 56–57: portr.

Norvaiðas I., Uginèius A. Ásteigtas Lietuvos geologijos muziejus = [Lithuanian Geological Museum Established] //Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 26–28: iliustr. – Santr. angl.

Paðkevièius J. Redaktorius apie tæstinius geologijos leidinius Lietuvoje // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 65–68

Pakuckas Èeslovas: [trumpi biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologai XVIII–XX a. / T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 209. – Bibliogr.: p. 351–415

Paðkevièius Juozas: [trumpi biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologai XVIII–XX a. / T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 211–213: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Prof. Algimantui Grigeliui – 70 // Mokslas ir technika. – 2001. – Nr. 4. – P. 14

Railienë B. Pratarmë // Trys gyvenimo briaunos: (literatûros rodyklë) / Algimantas Grigelis. – Vilnius, 2001. – P. 4

Rotkytë Lilija: [trumpi biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologai XVIII–XX a./ T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 247–248: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Saladþius Vytautas: [trumpi biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologaiXVIII–XX a. / T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 252: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Savukynienë N. Profesorës habil. daktarës Meilutës Kabailienës jubiliejus // Geografijos metraðtis. – 2001. –T. 34 (1). – P. 214–215: portr.

Sidaravièienë Jurevièiûtë Nijolë: [trumpi biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologaiXVIII–XX a. / T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 253–254: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Suveizdis P. Geologijos istorijos tyrimai // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 125–126:iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Suveizdis P. Tektoniniai ir geofiziniai tyrimai // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 84–88:iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Suveizdis P., Talimaa V., Grigelis A. Paleontologiniai ir stratigrafiniai tyrimai // Lietuvos geologijos institutas1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 66–77: iliustr. – Santr. angl.: p. 178–182

Suveizdis P., Ðliaupa A. Geologo kelius praëjæs ... Vytautas Kliðys (1931–2000) // Geologijos akiraèiai. – 2000. –Nr. 3–4. – P. 74: iliustr.


Svarbiausieji istorijos faktai // Lietuvos geologijos institutas 1941–2001. – Vilnius, 2001. – P. 129–134. – Santr. angl.:p. 178–182

Sveikiname þurnalo autoriø ir talkininkà Vincentà Korkutá, ðvenèianti 70-ties metø gamybinës-mokslinës beivisuomeninës veiklos jubiliejø // Mokslas ir gyvenimas. – 2001. – Nr. 7–8. – P. 46: iliustr.

Talimaa-Karatajûtë Valentina: [trumpi biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologaiXVIII–XX a. / T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 297–298: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Trimonis E. Habilituotam daktarui Olegui Pustelnikovui – ðeðiasdeðimt metø = [Sixty years to Doctor HabilitusOlegas Pustelnikovas] // Geografijos metraðtis. – 2000. – T. 33. – P. 487–488: portr.

Uginèius A., Baubienë M. Lietuvos svarbiausiø græþiniø kernas, jo mokslinë ir praktinë vertë = [The drill core fromthe most important borings of Lithuania, its scientific and practical value] // Geologija. – 2000. – Nr. 32. – P. 65–75:iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 69

Ûsienë L. Algimantas Grigelis // Utenos kraðto enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 601–602: iliustr.

Zdanavièiûtë O. Dr. Vincentui Korkuèiui – 70 metø // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 3. – P. 50–51: iliustr.

Þalûdienë G., Paðkevièius J. Þemës istorija ir paleogeografinës rekonstrukcijos Juozo Lukoðevièiaus darbuose =The Earth’s history and paleogeographical reconstructions in Juozas Lukoðevièius’ works // Geologija. – 2001. – Nr. 34. –P. 17–31: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 30

Þaromskis R. Gyvenimas, paðvæstas Kurðiø mariø tyrimams: [apie geografo doc. Eduardo Èervinsko darbinæ irmokslinæ veiklà] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 3. – P. 48–49: iliustr.

Þeiba Stasys: [trumpi biografijos duomenys ir mokslinës veiklos apraðymas] // Lietuvos zoologai XVIII–XX a./ T. Arnastauskienë, A. Jakimavièius. – Vilnius, 1997. – P. 343–344: portr. – Bibliogr.: p. 351–415

Þemës gelmiø naudojimo valstybinis reguliavimas 2000 metais = State regulation of the use of the underground in2000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 7–9. – Santr. angl.

2. Taikomieji tyrimai2. Applied Research

2.1. Mineralinës þaliavos2.1. Mineral Resources

Bitinas A. Anykðèiai quarry of quartz sand // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May,2001: Excursion Guide. – Vilnius, 2001. – P. 33–36: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–41

Gaigalas A. Brazilijos brangakmeniai = [Gemstones of Brazil] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 20–22:iliustr. – Santr. angl.

Gasiûnienë V. E. Naudingosios iðkasenos – ne vien kas auksu þiba. = [Useful Mineral Is Not only a Gold ThatGlitters] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 13–19: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 8 pavad.

Gasiûnienë V. E. Naudingosios iðkasenos – naudoti intensyviau ar tausoti? // Statyba ir architektûra. – 2001. –Nr. 5. – P. 11–12, 15–16: iliustr.

Grigelis A. Outline on geology of amberbearing deposits in the Sambian Peninsula // Acta Academiac ArtiumVilnensis/22. – Vilnius, 2001. – P. 35–40: iliustr. – (Proceedings of the International Interdisciplinary Conference “Balticamber in natural sciences, archaeology and applied arts”, 13–18 September 2001, Vilnius, Palanga, Nida)

Juozapavièius G. Auksas ir kiti vertingieji mineralai Lietuvos kvartero nuogulose = [Gold and Other Noble Mineralsin the Quaternary of Lithuania] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 29–33: iliustr. – Santr. angl.


Jurgaitis A. Brazilijos naudingosios iðkasenos = [Useful Minerals of Brazil] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. –P. 15–19: iliustr. – Santr. angl.

Mikaila V. Lietuviðkos naftos horizontai: [apie Lietuvos þemës gelmiø naftingumà, naftos iðteklius, eksploatuojanèiasámones ir kt.) // Tëviðkës gamta. – 2001. – Nr. 4. – P. 2

Naudingosios iðkasenos Lietuvos apskrityse: [apie Lietuvos geologijos tarnyboje parengtus visø apskrièiø naudingøjøiðkasenø sàvadus – skaitmeninës informacijos rinkinius (apþvalgas)] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Gruodþ. 20. – P. 9

Saulënas V. Alytaus, Kauno ir Ðiauliø apskrièiø naudingøjø iðkasenø sàvadai = Inventories of mineral resources inAlytus, Kaunas and Ðiauliai provinces // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] =Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 30–34: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Stankevièius V. Gëlavandenës klinties iðtekliai ir jø naudojimo rûgðèioms dirvoms kalkinti galimybës = Resourcesof freshwater limestone and possibilities to use them for acid soil liming // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metøveiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 34–36. –Tekstas lygiagr. liet., angl.

2.2. Hidrogeologija ir geotermika2.2. Hydrogeology and Geothermics

Arustienë J. Regioninë poþeminio vandens cheminë sudëtis ir jos kaita = Groundwater quality and its variations // Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2000: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania2000: Bulletin. – Vilnius, 2001. – P. 30–41: iliustr. – Santr. angl.: p. 54–58. – Priedai: p. 60–89

Arustienë J., Juodkazis V. Gëlo poþeminio vandens organinës medþiagos suminiø rodikliø koreliaciniai ryðiai =Correlation among the summarised indices of fresh groundwater organic matter // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 44–55: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 54–55

Arustienë J., Juodkazis V., Michailova D. Adsorbuojamø halogenorganiniø junginiø suminës koncentracijos gëlamepoþeminiame vandenyje = Summarised concentrations of adsorbed organohalogens in fresh groundwater // Litosfera. –2001. – Nr. 5. – P. 128–136: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 135

Bajorinas V., Diliûnas J., Jagminas E., Jurevièius A. Heavy metal compounds and their forms in groundwater //Metals in the Environment: II International Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26, 2001 = Metalai aplinkoje:II tarptautinë konferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius: teziø rinkinys. – Vilnius, 2001. – P. 28–29

Baltrënas P., Vaitiekûnas P., Ignatavièius G., Vaiðis V., Ðimaitis R. Terðalø judëjimo smëlingo grunto sluoksniaismodeliavimas kompiuterine programa VS2TDI = Modeling of pollutant dispersion in a sandy soil by the VS2TDIcomputer program // Aplinkos inþinerija. – 2001. – No. 3. – P. 145–152: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 151

Bendoraitis A., Gregorauskas M., Klimas A., Reipas A. Aplinkos hidrogeologijos problemos Alytuje =Environmental Hydrogeology Problems in Alytus // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 24–30: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: 10 pavad.

Diliûnas J. Savitas geleþies ðalinimo ið geriamojo poþeminio vandens bûdø // Statyba ir architektûra. – 2001. –Nr. 5. – P. 26–27: iliustr.

Diliûnas J., Karvelienë D., Jonynas J. Hidrogeologiniø sàlygø tipizavimas eksploatuojant nerûdiniø naudingøjøiðkasenø telkinius = Typization of hydrogeological conditions of construction minerals excavation // Litosfera. – 2001. –Nr. 5. – P. 137–148: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 148

Diliûnas J., Jagminas E., Jurevièius A., Kaminskas M. Geomigraciniai limnoglacialinës smëlio terpës parametrai =Geomigration parameters in limnoglacial sand environment // Geologija. – 2001. – Nr. 36. – P. 56–64: iliustr. – Santr.angl., rus. – Bibliogr.: p. 63–64

Dobkevièius M. Hidrogeodinamika: [vadovëlis aukðtosioms mokykloms]. – Vilnius: Enciklopedija, 2001. – 358,[2] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 341–345 (87 pavad.)

Dobkevièius M., Karmazinas B. Zavisimost’ vertikal’noj fil’tracii ot izmenenija gravitacionno-magnitnogo poljazemli = Dependence of vertical filtration on changes in Earth’s gravitational-magnetic field // Geologija. – 2001. –Nr. 35. – P. 39–47: iliustr. – Santr. liet., angl. – Bibliogr.: p. 46


Dobkevièius M., Karmazinas B., Klizas P. Filtracijos koeficiento nustatymas ir analizë Kamenskio filtrometru =Determination and analysis of coefficient of permeability by the Kamensky falling head permeameter // Litosfera. –2001. – Nr. 5. – P. 123–127: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 126–127

Dobkevièius M., Klizas P. Biriø uolienø filtracijos koeficiento priklausomybë nuo vandens klampumo = Loose rockpermeability coefficient dependence on water viscosity // Geologija. – 2001. – Nr. 34. – P. 38–41: iliustr. – Santr. angl.,rus. – Bibliogr.: p. 41

Dolejs P., Paukðtys B. Stockholm Water Week 2001 // Water Talk. – 2001. – No. 3. – P. 2

Giedraitienë J. Gruntinio vandens lygio reþimas = Shallow groundwater levels // Lietuvos poþeminës hidrosferosmonitoringas 2000: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania 2000: Bulletin. – Vilnius, 2001. –P. 16–29: iliustr. – Santr. angl.: p. 54–58. – Bibliogr.: 5 pavad. – Priedai: p. 60–89

Giedraitienë J. Poþeminio vandens valstybinis monitoringas = The national groundwater monitoring // Lietuvosgeologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report2000. – Vilnius, 2001. – P. 25–27: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Giedraitienë J. Valstybinio poþeminio vandens monitoringo darbø apþvalga (1996–2000 metai) = A view of thenational groundwater monitoring system (1996–2000) // Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2000:informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania 2000: Bulletin. – Vilnius, 2001. – P. 7–12: iliustr. – Santr.angl.: p. 54–58. – Priedai: p. 60–89

Ávadas = Preface // Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2000: informacinis biuletenis = Groundwatermonitoring in Lithuania 2000: Bulletin. – Vilnius, 2001. – P. 5–6. – Santr. angl.: p. 54–58. – Priedai: p. 60–89

Jakimavièiûtë V., Maþeika J., Petroðius R., Zuzevièius A. Modelling of groundwater formation in the Baltic Seacoastal zone supported by tritium data // New Approaches Characterizing Groundwater Flow: Proceedings of theXXXI International Association of Hydrogeologists Congress, Munich (Germany), 10–14 September 2001. Vol. 1. –Lisse/Abingdon/Exton (Pa)/Tokyo: A. A. Balkema Publishers, 2001. – P. 353–357

Jaskelevièius B. Dëmesys atsinaujinantiems energijos ðaltiniams: [straipsnyje daug dëmesio skiriama geoterminësenergijos panaudojimui Lietuvoje ir Geologijos instituto tos srities veiklai] // Mokslas ir gyvenimas. – 2001. – Nr. 6. –P. 4

Kadûnas K. Man-made organic compounds in groundwater of urban areas [el. resursas] // “Engineering GeologicalProblems of Urban Areas”: International Symposium, Ekaterinburg, Russia, 30 July – 2 August 2001: Proceedings. –[Ekaterinaburg], 2001. – 4 p. – Bibliogr.: p. 3–4

Kadûnas K. Poþeminio vandens monitoringo kontrolë = Control of groundwater monitoring // Lietuvos poþeminëshidrosferos monitoringas 2000: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania 2000: Bulletin. – Vilnius,2001. – P. 13–15: iliustr. – Santr. angl.: p. 54–58. – Priedai: p. 60–89

Kadûnas K., Maþeika J., Zuzevièius A. Main hydrogeological features of Lithuania // Basis for geological repositoriesof spent nuclear fuel in Lithuania: International Workshop, November 20–22, 2001, Vilnius–Dubingiai, Lithuania:Abstracts. – [Vilnius, 2001]. – P. 39

Kaminskas M. Infiltracijos ið technogeniniø tvenkiniø intensyvumo rodikliø vertinimo ypatumai = Estimation ofinfiltration intensity indices from artificial ponds // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 116–122: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.:p. 121

Kavaliauskienë J. Ðiaurës Lietuvos karstinio regiono ðaltiniø ir eþerø vandenø kokybës bei trofiðkumo ekologinisávertinimas = Ecological assessment of spring and lake water guality and trophicity in karst region of North Lithuania// Geografijos metraðtis. – 2001. – T. 34 (1). – P. 42–58: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 56–57

Kilkus K. Á tarpdisciplininæ hidrologijà? = [Towards Interdisciplinary Hydrology?] // Geologijos akiraèiai. – 2000. –Nr. 3–4. – P. 47–49: iliustr. – Santr. angl.

Klimas A. Koká vandená gers ðiaulieèiai XXI amþiuje? // Ðiauliø kraðtas. – 2001. – Saus. 17. – P. 10

Klimas A. Nauja vandenvieèiø SAZ koncepcija ir higienos norma // Vandentvarka. – 2001. – Nr. 2. – P. 11–12

Klimas A. The problems in formation of H2S in deep aquifers and its removal // New Approaches CharacterizingGroundwater Flow: Proceedings of the XXXI International Association of Hydrogeologist Congress, Munich/Germany/10–14 September 2001. – Lisse/Abingdon/Exton (Pa)/Tokyo: A. A. Balkema Publishers, 2001. – Vol. 1. – P. 537–541:iliustr. – Bibliogr.: p. 541


Klimas A., Petroðius R. XXXI Tarptautinës hidrogeologø asociacijos kongresas = 31st Congress of InternationalAssociation of Hydrogeologists // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 3. – P. 44–47: iliustr. – Santr. angl.

Klimas A., Gregorauskas M., Bendoraitis A., Vaièeliûnas I. Kur dëti naftos vandenis? = [Where Oil Water ShouldBe Disposed?] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 32–36: iliustr. – Santr. angl.

Klimas A., Maliðauskas A., Valenta A., Vitkauskienë S. Chloruoti vandená reikia atsargiai // Vandentvarka. – 2001. –Nr. 10. – P. 5–6

Kriðèiûnas J. Ar rekonstruosime Eiguliø–Kleboniðkio vandenvietæ? = Shall we Restore the Eiguliai–KleboniðkësWellfield? // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 3. – P. 36–39: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 39

Leleðius V. Kodël nyksta Aralo eþeras? = [Why Did Lake Aral Begin Disappearing?) // Geologijos akiraèiai. – 2000. –Nr. 3–4. – P. 39–41: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 2 pavad.

Lithuania // Geothermal Energy in Europe: State-of-the-Art and Necessary Actions and Measures to Accelerate theDevelopment. – Bitola, 2000. – P. 348–350: iliustr. – (International Summer School on Direct Application of GeothermalEnergy; Publication No. 19/2000)

Lithuania // Water for the 21st Century: Vision to Action: Central and Eastern Europe: Report of a consultativeprocess. – Stockholm, 2000. – P. 70–71

Marcinkevièius V. Varënos geleþies rûdos telkinio hidrogeologinës sàlygos = Hydrogeological conditions of Varënairon ore deposit // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 90–100: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 100

Marcinkevièius V. Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono hidrogeologinës sàlygos = Hydrogeological conditions of NorthLithuania karst district // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugos problemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonianrocks and the problems of environment protection in North Lithuania] / V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. –Vilnius: Agora, 2001. – P. 74–86: iliustr. – Santr. angl.: p. 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Mièiudienë V. Kastiniø Lietuvos ðuliniø vandens kokybë 1995–2000 metais = Water quality in dug wells in 1995–2000 // Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2000: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring inLithuania 2000: Bulletin. – Vilnius, 2001. – P. 46–50. – Santr. angl.: p. 54–58. – Priedai: p. 60–89

Mikaila V. Stakliðkës ir uþmirðtas kurortas: [Þiupos sûriosios versmës, pirmieji græþiniai, kurorto ákûrimas, Stakliðkiødvaro ir miestelio praeitis] // Tëviðkës gamta. – 2000. – Nr. 7. – P. 10

Mokrik R., Maþeika J. Oxygen isotope composition as Late Glacial palaeoclimate indicator of groundwater rechargein the Baltic basin // Extended Synopsis of International Conference on the Study of Environmental Change UsingIsotope Techniques, IAEA, Vienna, Austria, 23–27 April 2001. – Vienna, 2001. – P. 5–6

Mokrikas R., Petkevièius R., Zuzevièius A., Grineviè J. Baltijos baseino silûro–ordoviko storymëspaleohidrogeologinë raida = The palaeohydrogeology of the Silurian–Ordovician complex in the Baltic Basin // Litosfera. –2001. – Nr. 5. – P. 80–89: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 89

Paltanavièius J. Ordoviko–kambro vandeningojo komplekso chloridinio poþeminio vandens hidrogeocheminiaiypatumai = Hydrogeochemical peculiarities of the Ordovician–Cambrian water-bearing complex chloride groundwater// Geologija. – 2001. – Nr. 34. – P. 32–37: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 36–37

Paukðtys B. Application of international experience for groundwater protection in Lithuania // NordSoil’s 2ndNordic–Baltic Conference “Possibilities for co-operation between the Nordic and the Baltic countries in solving soil andgroundwater problems – R and D projects and business opportunities”, Tallinn, Estonia, 24–27 October 2001: Conferencematerials. – Tallinn, 2001. – 2 p.

Paukðtys B. Central–Eastern Europe // Water Policy. – 2001. – Vol. 3. – P. S71–S74. – (Supplement 2nd World WaterForum: Session Reports)

Paukðtys B., Hansen E., Mockus R. Implementation of international technologies and know-how for improvementof water supply in Alytus, Lithuania // Frontiers in urban water management. Deadlock or hope?: Symposium 18–20June/juin 2001, Marseille, France: Proceedings. – Paris, 2001. – P. 72. – (Technical Documents in Hydrology; No. 45)

Paukðtys B., Hansen E., Mockus R. Strategies for saving potable groundwater in Alytus, Lithuania // NewApproaches Characterizing Groundwater Flow: Proceedings of the XXXI International Association of HydrogeologistCongress, Munich (Germany), 10–14 September 2001. Vol. 1. – Lisse/Abingdon/Exton (Pa)/Tokyo: A. A. BalkemaPublishers, 2001. – P. 623–626. – Bibliogr.: p. 626


Paukðtys B., Lüv H. The Fifth Global WSSCC Forum // Water Talk. – 2001. – No. 1. – P. 4

Radeckas B. Questionnnaire on present situation and further needs for the promotion of geothermal energy inEuropean countries. Country: Lithuania // Geothhermal Energy in Europe: State-of-the-Art and Measures to Acceleratethe Development. – Bitola, 2000. – P. 359–368: iliustr. – (International Summer School on Direct Application of GeothermalEnergy; Publication No. 19/2000)

Rastenienë V. Pasaulio geotermijos kongresas 2000: [kartu pateikiama straipsnio autorës ið anglø kalbos verstaPasaulio geotermijos kongreso 2000 deklaracija] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 42–43: iliustr.

Suveizdis P., Rastenienë V., Zinevièius F. Geothermal energy in Lithuania // Geothermal Energy in Europe: State-of-the-Art and Necessary Actions and Measures to Accelerate the Development. – Bitola, 2000. – P. 350–358: iliustr. –(International Summer School on Direct Application of Geothermal Energy; Publication No. 19/2000)

Ðliaupa S., Rastenienë V. Cambrian geothermal aquifer of Lithuania // 1st Nordic–Baltic Cambrian Geo-EnergySeminar, 15–16 September 2001, J¿gersborg–Gentofte, Denmark. – [2001]. – 6 p.: iliustr.

Taminskas J. Aktyvaus pavirðinio karsto zonos nuotëkio ávertinimas = [Evaluation of runoff in the active surfacekarst zone] // Geografijos metraðtis. – 2000. – T. 33. – P. 115–125: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 124

Vaièiulis A. Geriamojo vandens sauga ir prieþiûra: [apie LR ástatymus geriamojo vandens apsaugai, vandenvieèiøapsaugos zonø patikrinimo rezultatus, vandens tiekimo ámoniø darbà] // Mokslas ir gyvenimas. – 2001. – Nr. 12. –P. 33–34

Van Steenbergen F., Paukðtys B. Proposed terms of engagement for partnerships under GWP // Water Talk. –2001. – No. 3

Vidnes P. E. “The Aukstrakiai lagoons, Siauliai, Lithuania: Ground water contamination and overflow situationsfrom municipal sludge lagoons with high content of heavy metals” // NordSoil’s 2nd Nordic–Baltic Conference“Possibilities for co-operation between the Nordic and the Baltic countries in solving soil and groundwater problems –R and D projects and business opportunities”, Tallinn, Estonia, 24–27 October 2001: Conference materials. – Tallinn,2001. – 3 p.

Zabulis R., Þièkutë V. Poþeminio vandens kaptaþo árenginiø kontrolës rezultatai = Results of drilled well equipmentcontrol // Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2000: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring inLithuania 2000: Bulletin. – Vilnius, 2001. – P. 51–53. – Santr. angl.: p. 54–58. – Priedai: p. 60–89

Zanevskis Z. Poþeminio vandens eksploatavimas = Groundwater abstraction [sic] [i. e. extraction] // Lietuvospoþeminës hidrosferos monitoringas 2000: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania 2000:Bulletin. – Vilnius, 2001. – P. 42–45: iliustr. – Santr. angl.: p. 54–58. – Priedas: p. 60–89

Zinevièius F. Á XXI amþiø – su modernia technologija: [apie geoterminës energijos panaudojimà Lietuvoje] //Mokslas ir gyvenimas. – 2001. – Nr. 6. – P. 6

Zuzevièius A., Rastenienë V. Kompleksinio naftos versloviø vandens panaudojimo perspektyvos // Tausojantiplëtra informacinëje visuomenëje = Sustainable development in the information society [tarptautinës konferencijosdarbai, Vilnius, 2000 m. spalio 3–5 d.]. – Vilnius: Botanikos inst., 2001. – P. 82–88

2.3. Inþinerinë geologija2.3. Engineering Geology

Dundulis K., Gadeikis S., Gadeikytë S. Modern question of an engineering-geological estimation of urban territories[el. resursas] // “Engineering Geological Problems of Urban Areas”: International Symposium, Ekaterinburg, Russia,30 July – 2 August 2001: Proceedings. – [Ekaterinburg, 2001]. – 5 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 4–5

Linèius A. Karstinio regiono fiziniai geografiniai bruoþai = Physical-geographical features of karst region // Devonouolienø karstas ir aplinkosaugos problemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks and the problems ofenvironment protection in North Lithuania] / V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. – Vilnius: Agora, 2001. –P. 8–10: iliustr. – Santr. angl.: p. 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Linèius A., Narbutas V. Tyrimø apþvalga = Review of investigations // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugosproblemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks and the problems of environment protection in North


Lithuania] / V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. – Vilnius: Agora, 2001. – P. 6–8. – Santr. angl.: p. 181–187. –Bibliogr.: p. 170–180

Marcinkevièius V. Inþinerinës geologinës sàlygos ir statybos patirtis = Engineering-geological conditions andexperience of construction works // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugos problemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst ofthe Devonian rocks and the problems of environment protection in North Lithuania] / V. Narbutas, A. Linèius,V. Marcinkevièius. – Vilnius: Agora, 2001. – P. 104–109: iliustr. – Santr. angl.: p. 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Marcinkevièius V. Karbonatinis karstas = Carbonate karst // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugos problemosÐiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks and the problems of environment protection in North Lithuania] /V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. – Vilnius: Agora, 2001. – P. 92–103. – Santr. angl.: p. 181–187. – Bibliogr.:p. 170–180

Marcinkevièius V. Karstiniø ágriuvø morfologija ir morfogenezë = Morphology and morphogenesis of karstsinkholes // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugos problemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks andthe problems of environment protection in North Lithuania] / V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. – Vilnius,2001. – P. 65–73: iliustr. – Santr. angl.: p. 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Marcinkevièius V. Virðutinio devono Suosos svitos sulfatinis karstas = Sulphate karst of Suosa formation, UpperDevonian // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugos problemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks andthe problems of environment protection in North Lithuania] / V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. – Vilnius:Agora, 2001. – P. 87–91: iliustr. – Santr. angl.: p. 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Marcinkevièius V., Mikðys R.-B. Engineering geological problems of urban areas in Lithuania [el. resursas] //“Engineering Geological Problems of Urban Areas”: International Symposium, Ekaterinburg, Russia, 30 July – 2 August2001: Proceedings. – [Ekaterinburg, 2001]. – 4 p. – Bibliogr.: p. 4

Narbutas V. Karstinio proceso raida = Evolution of karst process // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugosproblemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks and the problems of environment protection in NorthLithuania] / V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. – Vilnius: Agora, 2001. – P. 50–65: iliustr. – Santr. angl.:p 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Narbutas V. Lietuvos gipso karsto rajonas = District of gypsum karst in Lithuania // Devono uolienø karstas iraplinkosaugos problemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks and the problems of environment protectionin North Lithuania] / V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. – Vilnius: Agora, 2001. – P. 18–49: iliustr. – Santr. angl.:p 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Riðkus V. Biriø gruntø daleliø skersmens nustatymas = [On Cohesionless Soil Diameter Determination] // Geologijosakiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 37–38: iliustr. – Santr. angl.

2.4. Naftos geologija2.4. Oil Geology

Bojesen-Koefoed J., Nytoft H., Rosenberg P., Buchardt B., Weiss H., Kanev S., Zdanavièiûtë O., Khubldikov A.,Pokorski J. Petroleum in the Baltic Syneclise and the peribaltic region: composition and variability [el. resursas] // 20thInternational Meeting on Organic Geochemistry, 10–14 September 2001, Nancy–France: Abstracts. – [Nancy], 2001. –P/TUE1/12

Èyþienë J., Ðliaupa S., Molenaar N. Relevance of diagenetic modelling for petrophysical properties in siliciclasticreservoir sandstones: example of the Cambrian in the Baltic region // 1st Nordic–Baltic Cambrian Geo-Energy Seminar,15–16 September 2001, J¿gersborg–Gentofte, Denmark. – [2001]. – 4 p.

Jacyna J., Krasneviè B. Characterisation of oil fields = Naftos telkiniø charakteristika // Petroleum Geology ofLithuania and Southeastern Baltic = Lietuvos ir Pietryèiø Baltijos naftos geologija. – Vilnius, 2001. – P. 119–130: iliustr. –Angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

Kadûnienë E. Organic matter in the oil source rocks = Naftos motininiø uolienø ir organinës medþiagos ypatumai// Petroleum Geology of Lithuania and Southeastern Baltic = Lietuvos ir Pietryèiø Baltijos naftos geologija. – Vilnius,2001. – P. 96–118: iliustr. – Tekstas. lygiagr. angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

Kilda L., Früs H. The key factors controlling reservoir quality of the Middle Cambrian Deimena Group sandstone inWest Lithuania // 1st Nordic–Baltic Cambrian Geo-Energy Seminar, 15–16 September 2001, J¿xgersborg–Gentofte,Denmark. – [2001]. – 3 p.


Lapinskas P., Laðkova L., Laðkovas J. Lithology and stratigraphy of oil-bearing complexes = Naftingøjø kompleksøtrumpa litologinë-stratigrafinë charakteristika // Petroleum Geology of Lithuania and Southeastern Baltic = Lietuvos irPietryèiø Baltijos naftos geologija. – Vilnius, 2001. – P. 46–65: iliustr. – Tekstas lygiagr. angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

Lapinskas P., Laðkova L., Laðkovas J., Sakalauskas K., Vosylius G. Evaluation of the oil potential in Lithuania =Teritorijos naftingumo ávertinimas // Petroleum Geology of Lithuania and Southeastern Baltic = Lietuvos ir PietryèiøBaltijos naftos geologija. – Vilnius, 2001. – P. 156–182: iliustr. – Tekstas lygiagr. angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

Lapinskas P., Laðkova L., Laðkovas J., Vosylius G. Reservoirs of oil-bearing complexes and their formation =Naftingøjø kompleksø kolektoriai ir jø formavimosi pagrindiniai aspektai // Petroleum Geology of Lithuania andSoutheastern Baltic = Lietuvos ir Pietryèiø Baltijos naftos geologija. – Vilnius, 2001. – P. 66–95: iliustr. – Tekstas lygiagr.angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

Lazauskienë J., Ðliaupa S. Baltijos silûro baseino nuosëdø klostymosi 2D modeliavimo metodiniai darbai = 2Dquantitative modelling of the Baltic Silurian basin infill: implications of new methods of basin analysis // Lietuvosgeologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report2000. – Vilnius, 2001. – P. 43–47: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Michelevièius D. Vilkyèiø naftos telkinio eksploataciniø sàlygø tyrimai hidrodinaminiu modeliavimu = Applicationof reservoir simulation for investigation of exploitation conditions of Vilkyèiai Oilfields // Geologija. – 2001. – Nr. 34. –P. 8–16: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 15

Puronas V., Ðliaupa S. Evolution of the Cambrian petroleum reservoir of the Baltic basin inferred from 2D integratedmodelling // 1st Nordic–Baltic Cambrian Geo-Energy Seminar, 15–16 September 2001, J¿gersborg–Gentofte, Denmark. –2001. – 2 p.

Sakalauskas K. Geological and geophysical exploration of Lithuania’s onland area and its economical zone in theBaltic Sea = Lietuvos teritorijos ir jos ekonominës zonos Baltijos jûroje iðtyrimas geologiniais ir geofiziniais metodais// Petroleum Geology of Lithuania and Southeastern Baltic = Lietuvos ir Pietryèiø Baltijos naftos geologija. – Vilnius,2001. – P. 8–18: iliustr. – Tekstas lygiagr. angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

Sakalauskas K. Tectonics: an overview of regional structure features = Regiono tektoninës sandaros bruoþai //Petroleum Geology of Lithuania and Southeastern Baltic = Lietuvos ir Pietryèiø Baltijos naftos geologija. – Vilnius,2001. – P. 19–45: iliustr. – Tekstas lygiagr. angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

Shogenova A., Ðliaupa S., Jõeleht A., Kirsimäe K., Rastenienë V., Bityukova L., Zabele A. Petrophysical propertiesof reservoir rocks in the Baltic Cambrian basin (Lithuania, Latvia and Estonia) // 1st Nordic–Baltic Cambrian Geo-Energy Seminar, 15–16 September 2001, J¿gersborg–Gentofte, Denmark. – 2001. – 4 p.: iliustr.

Ðliaupa S., Lashkova L., Rastenienë V., Èyþienë J. Factors controlling quartz cementation of Cambrian reservoirsandstones of Lithuania [el. resursas] // 63rd EAGE Conference and Technical Exhibition, Amsterdam, 11–15 June 2001:Extended Abstracts. Vol. 1. – Amsterdam, 2001

Ðliaupa S., Puronas V. Integrated modelling of the Baltic basin with emphasis to evolution of the Cambrian PetroleumReservoir // Europrobe Late Proterozoic – Early Palaeozoic Time Slice Meeting, Ankara, 2001: Abstracts. – [Ankara,2001]. – P. 23–24

Zdanavièiûtë O. Chemical characteristic of oils and variations in their composition = Naftos geocheminës savybës irjø kitimo dësningumai // Petroleum Geology of Lithuania and Southeastern Baltic = Lietuvos ir Pietryèiø Baltijos naftosgeologija. – Vilnius, 2001. – P. 131–147: iliustr. – Tekstas lygiagr. angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

Zdanavièiûtë O. Peculiarities of oil migration and accumulation = Naftos migracijos ir akumuliacijos dësningumai// Petroleum Geology of Lithuania and Southeastern Baltic = Lietuvos ir Pietryèiø Baltijos naftos geologija. – Vilnius,2001. – P. 148–155: iliustr. – Tekstas lygiagr. angl., liet. – Bibliogr.: p. 193–202

2.5. Ekologinë geologija ir geochemija2.5. Environmental Geology and Geochemistry

Badania Geosrodowiskowe dla Zrównowaýonego Rozwoju Pogranicza Polsko–Litewskiego: Sympozjum i WycieczkaTerenowa = Ekogeologiniai duomenys subalansuotai Lietuvos–Lenkijos pasienio teritorijos pletrai: simpoziumas irlauko ekskursija = Geoenvironmental Data for Sustainable Development of Polish–Lithuanian Cross-border Area:


Symposium and Field Trip, 22–24. 04. 2001, Sidorowka / Panstwowy Instytut Geologiczny, Lietuvos geologijos tarnyba;[tekstà parengë: S. Doktor, M Graniczny, A Janicka, T Janicki, R Kanopienë, V Marcinkevièius, V Mikulënas, J Satkûnas]. –Warszawa–Vilnius, 2001. – [2], 17, [9 p.: iliustr. – Tekstas lenk. ir liet. k. – Santr. angl.

Balèiûnienë I., Milèiuvienë S., Giedraitienë J., Kadûnas K. Ëduonies profilaktika ir fluoridas gëlame poþeminiameVakarø Lietuvos vandenyje: praktikos vadovas / Vilniaus universiteto Stomatologijos klinika, Kauno medicinosuniversiteto Profilaktinës ir vaikø stomatologijos klinika, Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2001. – 39 p. – Bibliogr.str. gale. – ISBN 9955-9454-1-9

Baltrënas P., Ignatavièius G., Vaiðis V. Pabradës centrinio poligono grunto uþterðtumo sunkiaisiais metalais tyrimai =[Investigation of soil pollution with heavy metals in the Pabradë central military ground] // Aplinkos inþinerija. –2001. – T. IX, Nr. 1. – P. 3–8: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 7

Baltrûnas V. Geologinio potencialo iðsaugojimas ir panaudojimas ekstremaliø situacijø atvejais // Þaliasis pasaulis. –2001. – Kovo 15, Kovo 22. – P. 10, P. 8

Baltrûnas V., Dvareckas V. Raigardas: [apie Raigardo slëná, geologinæ jo sandarà, archeologinius tyrimus ir kt.] //Tëviðkës gamta. – 2001. – Birþ. – Nr. 6. – P. 8

Baltrûnas V., Ðirmulis A. Baigiamosios pastabos // Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimøduomenys. – Vilnius, 2001. – P. 113–115

Baltrûnas V., Ðirmulis A. Ávadas // Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimø duomenys. – Vilnius,2001. – P. 5–6: iliustr.

Baltrûnas V., Andriuðytë Þukienë R., Karmaza B., Kvizikevièius L., Ostrauskas T., Petroðius R., Pukelytë V.,Stanèikaitë M., Ðirmulis A., Vaitkevièius V. Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimø duomenys:[monografija] / Geologijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus dailës akademija. – Vilnius: VDA l-kla, 2001. –131, [4] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. sk. gale. – ISBN 9986-571-65-0

Budavièius R. Microelements in technogenically contaminated lakes of Lithuania // Metals in the Environment: IIInternational Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26, 2001: Book of Abstracts = Metalai aplinkoje: II tarptautinëkonferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius: teziø rinkinys. – Vilnius, 2001. – P. 38–40

Butkus D., Lebedytë M., Lubytë J., Matusevièius K., Maþeika J., Morkûnas G. 137Cs ir 90Sr savitieji aktyvumai grunteLietuvoje 1979–2000 metais // 34-oji Lietuvos nacionalinë fizikos konferencija, 2001 birþelio 14–16 d., Vilnius: programair praneðimø tezës. – Vilnius, 2001. – P. 38

Èesnulevièius A., Valiûnas J., Veteikis D., Ramonas A. Kiekybinës kraðtovaizdþio komponentø sàveikos vertinimogalimybës // Gamtos ir visuomenës geografinis paþinimas bei kraðto tvarkymas. – Vilnius: Vilniaus universitetas,2001. – P. 69–78: iliustr.

Diliûnas J., Kaminskas M., Bajorinas V. Sàvartynø dujos – Lietuvoje nauja naudingoji iðkasena = Landfill Gas – aNew Type of Mineral Resources in Lithuania // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 16–23: iliustr. – Santr. angl. –Bibliogr.: 7 pavad.

Focusing on Geoindicators of Relevance to Eastern and Central Europe, Vilnius, Lithuania, October 11–16, 1999 //Geological Mapping in Baltic States. – Vilnius, 2001. – No. 4. – P. 16

Gaigalas A. Draustiniai. Valstybiniai geologiniai draustiniai // Utenos kraðto enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 546–547

Gaigalas A. Gamtosauga neatsiejama nuo pilietiðkumo: [prof. A. Gaigalas – Lietuvos gamtos draugijos prezidentas –pasakoja apie draugijos tikslus ir veiklà] // Tëviðkës gamta. – 2001. – Nr. 5. – P. 3

Gaigalas A. Jiesios atodangos: [iðsamus straipsnis apie Jiesios kraðtovaizdþio draustiná, jo kilmæ, draustinio problemas,plaèiai nagrinëjant kvartero nuogulø atodangas] // Tëviðkës gamta. – 2001. – Nr. 7. – P. 8

Gaigalas A. Lietuvos gamtos draugijai 70 metø: [apie Lietuvos gamtos draugijos ákûrimo istorijà, jos veiklà, þymiusLietuvos þmones, dalyvavusius toje veikloje] // Tëviðkës gamta. – 2001. – Nr. 11. – P. 5

Gamtosaugininkø rûpesèiai: [A. Gaigalo praneðimo VII Lietuvos gamtos draugijos suvaþiavime santrauka] // Mokslasir gyvenimas. – 2001. – Nr. 6. – P. 32

Geoindicators initiative (GEOIN). What in GEOIN? // Geological Mapping in Baltic States. – Vilnius, 2001. – No. 4. –P. 16: iliustr.


Graniczny M., Satkûnas J. Geoindykatory – warsztaty zorganizowane pod auspicjami IUGS COGEOEN-VIRONMENT, Lusaka, Zambia, 25–26.07.2001 // Przeglàd geologiczny. – 2001. – T. 49, Nr. 10/1. – P. 847–848

Gregorauskienë V., Kadûnas V. Influence of soil forming processes on the distribution of elements // Metals in theEnvironment: II International Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26, 2001: Book of Abstracts = Metalaiaplinkoje: II tarptautinë konferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius: teziø rinkinys. – Vilnius, 2001. – P. 55–56

Grigelis A. Aplinkos pokyèiai Baltijos regione: [apie MA Geomokslø sekcijos seminarà] // Lietuvos moksløakademijos þinios. – 2001. – Nr. 3–4. – P. 16: iliustr.

Grigelis A. Baltijos jûros geologinë aplinka – problemos ir prognozës // Mokslas ir technika. – 2001. – Nr. 4. – P. 14,29: iliustr.

Janulevièius S. In Situ / Groundwater Remediation in Lithuania – Experience Led to the International Project //NordSoil’s 2nd Nordic–Baltic Conference “Possibilities for co-operation between the Nordic and the Baltic countries insolving soil and groundwater problems – R and D projects and business opportunities”, Tallinn, Estonia, 24–27 October2001: Conference materials. – [Tallinn, 2001]. – 1 p.

Kadûnas V. Lietuvos permo halogeninë farmacija (litologija, geochemija, naudingosios iðkasenos): [monografija] =Permian halogenic formation in Lithuania (lithology, geochemistry, mineral resources): [monography] / Geologijosinstitutas. – Vilnius, 2001. – 191 p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 163–171. – ISBN 9986-615-31-3

Kadûnas K., Mockevièius J. Contaminated Sites in Lithuania: problems and policy // NordSoil’s 2nd Nordic–BalticConference “Possibilities for co-operation between the Nordic and the Baltic countries in solving soil and groundwaterproblems – R and D projects and business opportunities”, Tallinn, Estonia, 24–27 October 2001: Conference materials. –[Tallinn, 2001]. – 3 p.

Kadûnas V., Budavièius R. Lietuvos technogeniðkai terðiamø eþerø dugno nuosëdø mikroelementinës sudëtiesypatumai = Peculiarities of microelement composition of technogenically polluted lake sediments in Lithuania //Geologija. – 2001. – Nr. 34. – P. 3–7: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 7

Kadûnas V., Budavièius R., Radzevièius A. Sedos eþero dugno nuosëdø mikroelementinës sudëties ypatumai (ÐVLietuva) = [Peculiarities of microelement composition of bottom sediments in Lake Seda (NW Lithuania) // Geologija. –2001. – Nr. 33. – P. 10–17: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 16

Kadûnas V., Budavièius R., Katinas V., Kliaugienë E., Radzevièius A., Zinkutë R. Maþeikiø rajono geocheminisatlasas = Geochemical atlas of Maþeikiai district / Maþeikiø rajono savivaldybë, Geologijos institutas. – Vilnius–Maþeikiai,2001. – 87 p.: iliustr. – Liet. ir angl. k. – Bibliogr.: p. 22

Kadûnas V., Katinas V., Gregorauskienë V. Geochimièeskoe rajonirovanie poèv Litvy // Prikladnaja geochimija.VyP. 2: Ëkologièeskaja geochimija. – Moskva, 2001. – P. 178–189: iliustr. – Bibliogr.: p. 189

Kadûnas V., Katinas V., Radzevièius A. Lietuvos virðutinio proterozojaus ir fanerozojaus terigeniniø uolienømikroelementø foniniai kiekiai = Microelement background values in Upper Proterozoic and Phanerozoic terrigenousrocks of Lithuania // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 101–107: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 107

Kadûnas V., Katinas V., Radzevièius A., Zinkutë R., Budavièius R. Technogenous geochemical anomalies in topsoilof Maþeikiai town // Metals in the Environment: II International Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26,2001: Book of Abstracts = Metalai aplinkoje: II tarptautinë konferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius: teziørinkinys. – Vilnius, 2001. – P. 66–67

Kadûnas V., Radzevièius A. Mikroelementø anomaliø kiekiø pasiskirstymas Lietuvos–Lenkijos ádaubos permo–mezozojaus uolienose = Distribution of anomalous values of microelements in Permian–Mesozoic rocks of Polish–Lithuanian depression // Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 108–115: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 115

Kadûnas V., Radzevièius A. Sunkiøjø metalø migracinës formos Panevëþio miesto ámoniø technogeniðkai uþterðtamegrunte = Heavy metal migration forms in technogenically polluted ground of Panevëþys city enterprises // Geologija. –2001. – Nr. 35. – P. 23–28: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 27

Kaminskas D. Uenlokio (apatinis silûras) uolienø geocheminiai ypatumai Ledø-179 ir Jaèioniø-299 græþiniuose(R. Lietuva) = Geochemical peculiarities of Wenlock (Lower Silurian) rocks in Ledai-179 and Jaèionys-299 boreholes(E. Lithuania) // Geologija. – 2001. – Nr. 35. – P. 3–14: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 12–13


Kaminskas D. Virðutinio landoverio ir uenlokio (silûras) uolienø geocheminiai ypatumai Kurtuvënø-161 græþinyje(ÐV Lietuva) = [Geochemical pecularities of the Upper Llandovery and Wenlock (Silurian) rocks in Kurtuvënai-161borehole (NW Lithuania) // Geologija. – 2001. – Nr. 33. – P. 3–9: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 8

Kanopienë R. Geologiniai tyrimai radioaktyviø atliekø laidojimui: Ðvedijos patirtis = Geological Investigations forBurial of Radioactive Waste: Swedish Experience // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 37–39: iliustr. – Santr. angl.

Kanopienë R. Outcomes of study visits to Aspo URL and IAEA technical committee meeting in Vienna // Basis forgeological repositories of spent nuclear fuel in Lithuania: International Workshop, November 20–22, 2001, Vilnius–Dubingiai, Lithuania: Abstracts. – [Vilnius, 2001]. – P. 14–19

Kanopienë R., Marcinkevièius V. LGT projekt “Evaluation of the territory of Lithuania according to the suitabilityfor radioactive waste disposal” // Basis for geological repositories of spent nuclear fuel in Lithuania: InternationalWorkshop, November 20–22, 2001, Vilnius–Dubingiai, Lithuania: Abstracts. – [Vilnius, 2001]. – P. 29–32

Kanopienë R., Ðugalskienë J. Tarðos þidiniø inventorizavimas = Inventory of pollution sources // Lietuvos geologijostarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. –Vilnius, 2001. – P. 28–29. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Karmaza B., Baltrûnas V. Geologinis takas palei Balbieriðkio atodangà = The Geological Path along BalbieriðkisOutcrop // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 45–50: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 4 pavad.

Kliaugienë E. Correlation of chemistry and grain size in deposits of North and East Lithuania // Metals in theEnvironment: II International Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26, 2001 = Metalai aplinkoje: II tarptautinëkonferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius: teziø rinkinys. – Vilnius, 2001. – P. 69–70

Kowalski Z., Graniczny M., Mikulënas V., Satkûnas J. Geotopes – from geotouristic map to data base // ProGeoWorking Group Nr. 3 Meeting in Latvia, Riga, May 24–27, 2001: Guidebook and Abstracts. – [Riga], 2001. – P. 25–26. –Bibliogr.: P. 26 (1 pavad.)

Linèius A. Karstic nature protection in north Lithuania // Memorie Deserittive della Carta Geologica D’Italia. –Roma, 2000. – Vol. LIV. – P. 443–447: iliustr. – Santr. it. – Bibliogr.: p. 447. – (The Second International Symposium on theConservation of Our Geological Heritage / World Heritage: Geotope Conservation World-wide, European and ItalianExperiences, Rome, May 20–22, 1996: Proceedings of Workshop)

Linèius A., Narbutas V. Atgimæs RAIGARDAS: [knygos „Ar tikrai Raigardas prasmego?: kompleksiniø tyrimøduomenys“ trumpa apþvalga] // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. 30–31: iliustr.

Linèius A., Narbutas V. Svarbiausios geologinës ir geomorfologinës vertybës = The main geological andgeomorphological values // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugos problemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of theDevonian rocks and the problems of environment protection in North Lithuania] / V. Narbutas, A. Linèius,V. Marcinkevièius. – Vilnius: Agora, 2001. – P. 151–169: iliustr. – Santr. angl.: p 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180

Marcinonis A. Traukinio avarija Vaidotø geleþinkelio stotyje ir jos geologinës pasekmës = Train accident in Vaidotairailway station and its geological consequences // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 2. – P. 31–36: iliustr. – Santr. angl.

Marèiulionienë D., Kiponas D., Hansen D. Technogeniniø radionuklidø akumuliacija Ignalinos AE aplinkoje =[Accumulation of technogenic radionuclides in the environment of the Ignalina NPP] // Ekologija. – 2001. – Nr. 1. –P. 52–59: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 8 pavad.

Maþeika J., Motiejûnas S. Evaluation of the aquatic routine radioactive releases from the Ignalina Nuclear PowerPlant // Metals in the Environment: II International Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26, 2001: Book ofAbstracts = Metalai aplinkoje: II tarptautinë konferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius: teziø rinkinys. –Vilnius, 2001. – P. 91–92

Motuza G., Vaisvalavièius R., Prosyèevas I., Stuèinskienë V., Motuzienë S., Trimirka V. Metodologiniai sunkiøjømetalø kiekio tyrimai autotransporto tarðos paveiktø zonø dirvoþemiuose = [Methodological investigation of heavymetals amount in the soils near the zone of transport pollution] // Aplinkos tyrimai, inþinerija ir vadyba. – 2001. –Nr. 1 (15). – P. 39–46: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 10 pavad.

Narbutas V., Linèius A. Karstas ir ekologija = Karst and ecology // Devono uolienø karstas ir aplinkosaugosproblemos Ðiaurës Lietuvoje = [Karst of the Devonian rocks and the problems of environment protection in NorthLithuania] / V. Narbutas, A. Linèius, V. Marcinkevièius. – Vilnius: Agora, 2001. – P. 110–150: iliustr. – Santr. angl.: p 181–187. – Bibliogr.: p. 170–180


Poveikio aplinkai vertinimo vadovas: parengta pagal 2001 01 01 galiojusius teisës aktus / Lietuvos Respublikosaplinkos ministerija, Suomijos aplinkos institutas; parengë Raulinaitis M., Auglys V., Buèiûnaitë I., Laurutënaitë B.,Revoldienë R., Kontio P., Punkari M. – [Vilnius], 2001. – 76 p.: iliustr.

ProGEO Working Group Nr. 3 Meeting in Latvia, Rîga, May 24–27, 2001: Guide Book; Abstracts / Compiled and ed.by Markots A., Stinkulis Ì.; ProGEO European Association for the Conservation of the Geological Heritage, Universityof Latvia. – [Rîga], 2001. – 68, [18] p.: iliustr. – (Geological and geomorphological nature monuments of Latvia, since2001)

Pustelnikovas O. Geocheminës anomalijos Lietuvos–Baltijos pakrantëje ir pajûrio ateitis // Aplinkos inþinerija. –2001. – Nr. 3. – P. 1a-1k: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 1j-1k

Pustelnikovas O. Kurðiø mariø eutrofikacijos procesø vertinimas geoekologinës analizës duomenimis //Respublikinës konferencijos „Lietuvos geologinë ávairovë (bûklë, struktûra, apsauga)“ praneðimø santraukos. – Vilnius,2001. – P. 73

Radzevièius R. “Background” values for trace elements, their associations and a comparative annalysis of theiraccumulation in bottom sediments of the Lithuanian offshore area: abstract of doctoral dissertation, physical sciences(P000), geology (P005), petrology, mineralogy, geochemistry (P420). – Vilnius, 2001. – 25 p. – Publ. sàraðas: p. 26

Radzevièius A. Trace element associations in bottom sediments of Lithuanian rivers // Metals in the Environment:II International Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26, 2001: Book of Abstracts = Metalai aplinkoje: II tarptautinëkonferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius. – Vilnius, 2001. – P. 119–120

Radzevièius A., Vareikienë O. Mûðos ir Nemunëlio baseinø upiø nuosëdø geocheminiai ypatumai = [Geochemicalpeculiarities of river sediments of the Mûða and Nemunëlis Basins // Geologija. – 2001. – Nr. 33. – P. 18–28. – Santr.angl., rus. – Bibliogr.: p. 28

Radzevièius A., Zinkutë R. Evaluation of environmental quality in Panevëþys according to contamination level ofdug wells // Ennvironment. Technology. Resources: Proceedings of the 3rd International Conference, June, 19–21,2001. – Rezekne, 2001. – P. 154–161: iliustr. – Bibliogr.: p. 160–161

Salminen R., Gregorauskienë V., Tenchola M., Èekuðin V. Proekt “Ëkogeochimija rajona Barenceva morja” – novyefonovye geochimièeskie dannye Severo-Zapada Rossii // Prikladnaja geochimija. Vyp. 2. Ëkologièeskaja geochimija. –Moskva, 2001. – P. 169–177: iliustr. – Bibliogr.: p. 177

Satkûnas J. Groundwater and karst geoindicators – Lithuanian experience // International Workshop onGeoindicators for Ecosystem Monitoring in Parks and Protected Areas, Gros Morne National Park, Newfoundland,September 10–14, 2001: Abstracts. – [2001]. – P. 13

Satkûnas J. Medicininë geologija – besiformuojanti tarpdisciplininë tyrimø kryptis = Medical Geography – a NewInterdisciplinary Research Trend Is Being Formed // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 3. – P. 40–43: iliustr. – Santr.angl.

Satkûnas J. Role of Geological Survey of Lithuania related with radwaste repositories // Basis for geologicalrepositories of spent nuclear fuel in Lithuania: International Workshop, November 20–22, 2001, Vilnius–Dubingiai,Lithuania: Abstracts. – [Vilnius, 2001]. – P. 13–14

Satkûnas J., Graniczny M., Uscinowicz Sz., Zachowicz J. Sympozjum i warsztaty terenowe poswiæconegeoindykatorom, Ustka, 26–29.09.2000 // Przeglàd Geologiczny. – 2001. – Vol. 49. – No. 1. – P. 7–8: iliustr.

Satkûnas J., Mikulënas V., Baltrûnas V., Linèius A., Narbutas V., Mikalauskas G. Development of Geoconservationand geosite candidate list in Lithuania-state-of art of 2001 // ProGEO Working Group Nr. 3 Meeting in Latvia, Riga,May 24–27, 2001: Guidebook and Abstracts. – [Riga, 2001]. – P. 23–24. – Bibliogr.: p. 24 (1 pavad.)

Ðimënas J. „Kelias á ateitá“: ið 1-osios pasaulinës biokuro konferencijos sugráþus: [apie tai, kokia yra dabartinëpasaulinës etanolio ir biodyzelino pramonës padëtis, ateities perspektyvos, kokios biokuro kainos gali bûtikonkurencingos] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Geg. 10. – P. 10; Geg. 17. – P. 10; Geg. 24. – P. 9; Birþ. 7. – P. 10; Birþ. 21. –P. 10

Ðimënas J. Smiltynë tarp kûjo ir priekalo: pilietiniai pastebëjimai uþklydus á Kurðiø nerijà: [apie Smiltynës problemas:pakranèiø uþterðtumà (nafta, buitinës ðiukðlës), vandens nuotëkø valymà, racionalø automobiliø srautø ribojimà irkt.] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Liep. 26. – Nr. 28. – P. 1, 4, 7


Taraðkevièius R. Heavy metals in top-soil of central residential districts of Vilnius // Metals in the Environment: IIInternational Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26, 2001: Book of Abstracts = Metalai aplinkoje: II tarptautinëkonferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius: teziø rinkinys. – Vilnius, 2001. – P. 149–150

Taraðkevièius R., Ðiaudinienë A. Kaupimosi ir paragenetinës asociacijos Vilniaus miesto Þirmûnø seniûnijospramoninës dalies dirvoþemyje = Pedogeochemical accumulating and paragenetic associations in the industrial area ofthe Þirmûnai district in Vilnius // Aplinkos inþinerija. – 2001. – Nr. 3. – P. 176–183: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.:p. 182–183

Valiûnas J. Subalansuota miesto plëtra ir geologija // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. 23–25: iliustr.

Vareikienë O. Medininkø ledynmeèio glacigeniniø nuogulø dirvoþemiø anomalijos genezë = Genesis of anomaly insoil developed on Saalian glaciation sediments // Geologija. – 2001. – Nr. 35. – P. 15–22: iliustr. – Santr. angl., rus. –Bibliogr.: p. 20–21

Vareikienë O. Pilot study of the heavy fraction of soil in Southeastern Lithuania for explanation of geochemicaldata // Metals in the Environment: II International Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26, 2001: Book ofAbstracts = Metalai aplinkoje: II tarptautinë konferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, Vilnius: teziø rinkinys. – Vilnius,2001. – P. 154–155

Zinkutë R., Radzevièius A. Metal processing enterprises as the main threat to environmental quality in Panevëþys// Environment. Technology. Resources: Proceedings of the 3rd International Conference, June 19–21, 2001. – Rezekne,2001. – P. 236–242: iliustr. – Bibliogr.: p. 242

Zinkutë R., Tverkutë Z. The structure of technogenous geochemical anomalies in topsoil of Panevëþys metalprocessing enterprises // Metals in the Environment: II International Conference, Lithuania, Vilnius, September 23–26,2001: Book of Abstracts = Metalai aplinkoje: II tarptautinë konferencija Lietuvoje, rugsëjo 23–26, 2001 m., Vilnius: teziørinkinys. – Vilnius, 2001. – P. 161–162

2.6. Geoinformatika2.6. Geoinformatics

Augulytë L. Mokslinës techninës informacijos kaupimas ir teikimas = Accumulation and distribution of scientifictechnical information // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = GeologicalSurvey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 53–55. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Belickas J. Geoinformatikos konferencija Vilniuje = Conference of Geoinformatics in Vilnius // Geologijos akiraèiai.––2001. – Nr. 3. – P. 6–10: iliustr. – Santr. angl.

Belickas J. Geologinës informacijos valdymo raida = [Development of Geological Information Management] //Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 20–26: iliustr. – Santr. angl.

Belickas J. Informacinës sistemos kuriamos atkakliu darbu. = [Information Systems Are Created by PersistentWork]: [straipsnyje bandoma atsakyti á tame paèiame „Geologijos akiraèiø“ numeryje J. Valiûno straipsnyje iðkeltusklausimus] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 39–41: iliustr. – Santr. angl.

Belickas J. National Report of Lithuania // The ICGSECS-16 Meeting at the Geological Survey of Lithuania, Vilnius,June 11–15, 2001: Development of Geoinformatics in Geological Surveys: National Reports and Abstracts. – Vilnius,2001. – P. 29–31: iliustr.

Dënas Þ. Dynamical Maps on the Internet in the Geological Survey of Lithuania // The ICGSECS-16 Meeting at theGeological Survey of Lithuania, Vilnius, June 11–15, 2001: Development of Geoinformatics in Geological Surveys:National Reports and Abstracts. – Vilnius, 2001. – P. 60–62

Dënas Þ. Geologiniai þemëlapiai Lietuvos geologijos tarnybos tinklapyje = Geological Maps on the Internet in theGeological Survey of Lithuania // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 3. – P. 16–22: iliustr. – Santr. angl.

Kilda L., Miliukienë J., Stonys P., Dënas Þ. Naftos telkiniø ir perspektyviø struktûrø duomenø sisteminimas irávedimas á Valstybinæ geologinës informacijos sistemà = Oilfield and prospect data systematization and entering intothe State geological information system // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] =Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 49–51. – Tekstas lygiagr. liet., angl.


Rapðevièius V. Lietuvos geologijos tarnybos tinklapis ir atvirojo kodo programinë áranga = LGS Website: Inside theOpen Source Vortex // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 3. – P. 11–15: iliustr. – Santr. angl.

Rapðevièius V. LGT interneto tinklapio (http://www.lgt.lt) turinys = LGT web site (http://www.lgt.lt) content //Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: AnnualReport 2000. – Vilnius, 2001. – P. 51–53. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Rapðevièius V. LGT Web Site: Inside the Open Source Vortex // The ICGSECS-16 Meeting at the Geological Surveyof Lithuania, Vilnius, June 11–15, 2001: Development of Geoinformatics in Geological Surveys: National Reports andAbstracts. – Vilnius, 2001. – P. 70–71: iliustr.

Stonys P. Geologinës informacijos sistemos tobulinimas = Improvement of the Lithuanian Geological InformationSystem // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 48–49. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

The ICGSECS-16 Meeting at the Geological Survey of Lithuania, Vilnius, June 11–15, 2001: Development ofGeoinformatics in Geological Surveys: National Reports and Abstracts / The International Consortium of GeologicalSurveys for Earth Computer Science, Geological Survey of Lithuania; compiled by Belickas J., Stonys P., Kliaugienë E. –Vilnius: LGT, 2001. – 74 p.: iliustr.

Valiûnas J. Geoinformacinës sistemos Europos geologijoje – pasiekimai ir tendencijos = [GIS in European Geology –Achievements and Tendencies] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 34–38: iliustr. – Santr. angl.

3. Geologinis kartografavimas3. Geological Mapping

Augulytë L. Geologijos naujienos apie pajûrá – þemëlapiuose: [Lietuvos geologijos tarnyba baigë pajûrio geologinákartografavimà. Sudarytas bendrøjø ir specialiøjø geologiniø þemëlapiø ir aiðkinamøjø raðtø komplektas] // Lietuvosrytas. – 2001. – Gruod. 21, priedas „Savaitgalis“. – P. 14

Bitinas A. Detailed mapping of the Baltic Sea coasts started in Lithuania // Geological Mapping in Baltic States. –Vilnius, 2001. – No. 4. – P. 5: iliustr.

Bitinas A., Damuðytë A., Stanèikaitë M. Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Ðilutës plote =Geological mapping of Quaternary deposits in Ðilutë area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metøveiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 10–11. –Tekstas lygiagr. liet., angl.

Brazauskas A., Jankauskas T., Kadûnas V., Lapinskas P., Laðkovas J., Musteikis P., Narbutas V. Sedimentaciniø –paleogeografiniø þemëlapiø sudarymo metodika = Methods of compiling sedimentological-palaeogeographical maps// Litosfera. – 2001. – Nr. 5. – P. 9–13: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 12–13

Bucevièiûtë S. Inþinerinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Ðilutës plote = Engineering geological mappingof Ðilutë area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = GeologicalSurvey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 16–18. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Emelyanov E. M., Shimkus K. M. Surface bottom sediments of the Mediterranean and Black Seas (large scale maps)// Rapport du 360e Congres de la GIESM, Monte–Carlo (Monaco). – 2001. – Vol. 36

Gedþiûnas P., Karmazinas B. Hidrogeologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Ðilutës plote = Hydrogeologicalmapping of Ðilutë area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] =Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 14–16. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Guobytë R. Lietuvos geomorfologinis þemëlapis = Geomorfological Map of Lithuania // Geologijos akiraèiai. –2001. – Nr. 3. – P. 23–25: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 34–35

Guobytë R. Naujas 1:200 000 mastelio Lietuvos geomorfologinis þemëlapis = New geomorphological map ofLithuania, scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = GeologicalSurvey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 21–23. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Guobytë R. New geomorphological map of Lithuania, scale 1:200 000 // Field Symposium on Quaternary Geologyin Lithhuania, 19–25 May, 2001: Abstract Volume. – Vilnius, 2001. – P. 21


Kramarska R., Jeglinski W. Cyfrowa mapa batymetryczna poludniowego Baltyku // Przeglàd Geologiczny. –2001. – Vol. 49. – No. 6. – P. 504–507: iliustr. – Bibliogr.: p. 507

Motuza G. Pietø Lietuvos kristalinio pamato geologinis 1:200 000 mastelio þemëlapis = The geological map of thePrecambrian crystalline basement in South Lithuania, scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklosrezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 19–21. – Tekstaslygiagr. liet., angl.

Pajûrio geologinis kartografavimas baigtas: [geologinio kartografavimo darbø rezultatas – bendrøjø ir specialiøjø1:50 000 masteliu geologiniø þemëlapiø ir aiðkinamøjø raðtø komplektas] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Gruod. 13. –P. 11

Piepolienë V. Naudingøjø iðkasenø kartografavimas 1:50 000 masteliu Këdainiø (2224), Ðëtos (2313) ir Babtø (2222)lapuose = Mapping of mineral resources of Këdainiai (2224), Ðëta (2313) and Babtai (2222) topographical sheets, scale1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 18–19. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Piepolienë V. Naudingøjø iðkasenø kartografavimas 1:50 000 masteliu Ðilutës plote = Mapping of mineral resourcesin Ðilutë area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = GeologicalSurvey of Lithuania: Annual Report 2000. – Vilnius, 2001. – P. 11–14. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Satkûnas J., Graniczny M. Geology and territorial planning of the cross-border areas // Geological Mapping inBaltic States. – Vilnius, 2001. – No. 4. – P. 6–7

Ðliaupa S., Valiûnas J. Ekogeologinis kartografavimas kraðtotvarkos ir aplinkos apsaugos tikslams – istorija irperspektyvos // Gamtos ir visuomenës geografinis paþinimas bei kraðto tvarkymas. – Vilnius: Vilniaus universitetas,2001. – P. 24–33: iliustr.

Valiûnas J. Ekogeologinis kartografavimas informacinëje visuomenëje = Environmental geology mapping in theIT society // Tausojanti plëtra informacinëje visuomenëje = Sustainable development in the information society:[tarptautinës konferencijos darbai, Vilnius, 2000 m. spalio 3–5 d.]. – Vilnius: Botanikos institutas, 2001. – P. 223–229:iliustr.

Valiûnas J. Environmental geology mapping for urban planning in Lithuania // Geoenvironmental Mapping:Method, Theory and Practice. – Roterdam: A. A. Balkema, 2001. – P. 369–386: iliustr. – Bibliogr.: p. 385–386

4. Ávairûs4. Miscellaneous

Baltrûnas V. Geologinio potencialo iðsaugojimas ir panaudojimas ekstremaliø situacijø atvejais: [straipsnio, kurisbus iðspausdintas 2001 03 15 numeryje, anonsas] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Kovo 8. – P. 1

Braziulis R., Pakalnis R., Kavaliauskas P., Baðkytë R., Baltrûnas V. Damoklo kardas Lietuvos kraðtovaizdþiui:[þinomø mokslininkø atsiliepimas apie naujàjà Saugomø teritorijø ástatymo redakcijà, jau ketvirti metai rrengiamàMiðkø ir saugomø teritorijø departamente prie Aplinkos ministerijos] // Þalioji Lietuva. – 2001. – Nr. 6. – P. 1, 2

Gaigalas A. Vadovas nuosëdinëms uolienoms paþinti = Rukovodstvo dlja poznanija osadoènych porod = Handbookfor investigation of sedimentary rocks: [rec. kn. „Mineralogija. Izuèenie i opredelenie oblomoènych mineralovantropogenovych porod Belorusi“ / V. I. Jarcev, Ja. I. Anoðko. – Minsk: Izdatel’stvo Dizajn PRO, 1998. – 367 str.] //Geologija. – 2000. – Nr. 32. – P. 110–111. – Tekstas lygiagr. liet., rus. – Santr. angl.

Gaigalas A. Gedimino Isoko sukaktuvës // Mokslas ir gyvenimas. – 2001. – Nr. 12. – P. 32–33: iliustr.

Gaigalas A. Karaliauèiaus gintaro kolekcijos pëdsakai: [apraðomas garsaus iki Antrojo pasaulinio karo Karaliauèiausuniversiteto Geologijos ir paleontologijos instituto Gintaro muziejaus eksponatø likimas] // Mokslas ir gyvenimas. –2001. – Nr. 4. – P. 35–36

Gaigalas A. Lietuvos þemës gelmës ir geologijos mokslas pasaulio kontekste: [apie Lietuvoje ir pasaulyje vykdomusgeologinius tyrimus ir spræstinas problemas] // Lietuvos aidas. – 2001. – Liep. 24. – P. 8–9


Gaigalas A. Tvereèiaus geologinë-geomorfologinë aplinka // Tvereèiaus kraðtas. – Vilnius: Diemedþio leidykla,2001. – P. 5–25: iliustr. – Bibliogr.: p. 25

Gaigalas A., Karmaza B. Ustronës riedulynas = [Ustronë Field of Boulders] // Geologijos akiraèiai. – 2000. –Nr. 3–4. – P. 50–54: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 2 pavad.

Geoprojektas: mokslinë-techninë ámonë // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. [18–19]: iliustr.

Graniczny M., Urban H. Geologiczny szczyt Europy Wschodniej, Sidorowka, 19–21.09.2001: [apie Sidorovkojevykusá Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geologijos tarnybø atstovø pasitarimà, kuriame ið LGT dalyvavoJ. Mockevièius, J. Satkûnas] // Przeglàd geologiczny. – 2001. – T. 49, Nr. 12. – P. 1116–1117

Græþiniai vandeniui ARTVA // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. [20–21]: iliustr.

Juodkazis V. Profesoriø Valerijø Mironenko prisimenant = [Remembering Professor Valery Mironenko] //Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 47–48: iliustr. – Santr. angl.

Juodkazis V. Tarptautinio geologø kongreso atgarsiai = [Brazil – Echoes of International Congress] // Geologijosakiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 6–11: iliustr. – Santr. angl.

Kaczynski R., Krauþlis K. Inþinerinë geologija Varðuvos universitete = [Engineering Geology at the WarsawUniversity] // Geologijos akiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 42–44: iliustr. – Santr. angl.

Kleinas A. Tarptautinis mokslinis kursas Jurmaloje = [International Research Course in Jurmala] // Geologijosakiraèiai. – 2000. – Nr. 3–4. – P. 45–46: iliustr. – Santr. angl.

Laðkovas J. Þemës gelmiø sandara, raida ir naudingosios iðkasenos // Rokiðkis: Miestas. Kraðtas. Þmonës. – 1999. –P. 7–22: iliustr. – Bibliogr.: p. 22

Mockevièius J. Dël arteziniø græþiniø: [LGT direktoriaus J. Mockevièiaus atsakymas á straipsnyje „Trakø kraðte,kaipo kultûros lopðy?“ iðsakytas mintis apie arteziniø græþiniø prieþiûrà ir leidimø jiems græþti iðdavimà] // Þaliasispasaulis. – 2001. – Vas. 15. – P. 11

Motuza G. Margieji þenklai: [apie paðto þenklø kolekcijà geologijos tematika] // Geologijos akiraèiai. – 2001. –Nr. 3. – P. 52–55: iliustr.

Przeglàd waýnejszych wydarze? (15 kwietnia – 15 maja 2001 r.): [apie Suvalkø apylinkëse balandþio 22–24 d. vykusásimpoziumà, kurá organizavo Lenkijos valstybinis geologijos institutas ir Lietuvos geologijos tarnyba] // Przeglàdgeologiczny. – 2001. – Vol. 49. – No. 6. – P. 475

Skridlaitë G. Kelionë á Pietø Brazilijà = [A Trip to South Brazil]: [apie geologinæ ekskursijà, vykusià po 31-ojotarptautinio geologø kongreso] // Geologijos akiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 23–25: iliustr. – Santr. angl.

Ðinkûnas P. Centre of Europe // Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: ExcursionGuide. – Vilnius, 2001. – P. 39. – Bibliogr.: p. 40–41

UAB „Pagiriø Nesta“ // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. [28]: iliustr.

UAB „Poðkø karjeras“ // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. [22]: iliustr.

UAB „Rizgonys“ // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. [32]: iliustr .

Uþdaroji akcinë bendrovë „Grota“ // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. [20]: iliustr.

Vëjelytë I. Pamyro kalnø didybës gniauþtuose: [apie studentø grupës þygá po Pamyrà] // Geologijos akiraèiai. –2001. – Nr. 3. P. 56–58: iliustr.

VGTU Geotechnikos mokslo laboratorija // Statyba ir architektûra. – 2001. – Nr. 5. – P. [29]: iliustr.

Þalkauskaitë G., Pozingis A. Baikalo groþio uþkerëti: [apie VU studentø kelionæ prie Baikalo eþero] // Geologijosakiraèiai. – 2001. – Nr. 1. – P. 44–46


Lietuvos spauda apie geologijà 2001 metais

Lithuanian press concerning geology in 2001

Atrinko: L. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë,R. Norvaiðienë, N. Martynënienë

Lietuvos geologijos tarnyba

Èia pateikiamos Mokslinës techninës informacijos poskyrio nuolat atrenkamos publikacijos spaudoje apie Lietuvosgeologus, Lietuvos geologijà.

Publications about Lithuanian geologists, Lithuanian geology in press are collected regularly by Subdepartment of ScientificTechnical Information.

Bagdonas V. Durpyno atgimimas: [Anykðèiø rajono Dabuþiø apylinkëse esanèiame Paraisèio durpyne atnaujintadurpiø gavyba] // Lietuvos rytas. – 2001. – Kovo 30. – P. 9

Baronytë V. Amþinybës simboliai: [pokalbis su Lietuvos geologijos muziejaus direktoriumi I. Norvaiðu ir dr.A. Uginèiumi apie Lietuvos geologijà, kerno saugyklos ir geologijos muziejaus istorijà ir t. t.] // Rasos. – 2001. –Lapkr. 21. – P. 13

Beniuðytë J. Klaipëdos rajono meras – keliautojas, geologas ir fotografas: [Gargþdø kultûros namuose eksponuojamapirmoji geologo R. Vaitiekûno fotografijø paroda] // Respublika. – 2001. – Kovo 16. – P. 21

Bortelienë V. Belgai projektuoja, lietuviai rizikuoja: [Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcijoje pakvipo tarptautiniuskandalu. Sklando mintys apie pinigø iðplovimà ir korupcijà. Geologai ásitikino, kad belgai nesilaikë projektavimotvarkos, tyrinëjimø apimtá nustatë paþeisdami Lietuvoje ir Europos Sàjungoje galiojanèius statybos normatyviniusdokumentus. Tyrimai nebuvo derinti su LGT] // Lietuvos þinios. – 2001. – Birþ. 19. – P. 4

Bortelienë V. Ar mûsø geologai atsilikæ?: [apie Klaipëdos uosto krantiniø projektavimo ir geologiniø tyrimøproblemas] // Lietuvos þinios. – 2001. – Rugpj. 8. – P. 15

Brazaitytë A. Belgø projektas sudrumstë ramius uosto direkcijos vandenis: [Belgijos kompanija „Haecon“ parengë1,5 km ilgio krantiniø statybos projektà, kuris, Lietuvos specialistø (R. B. Mikðio, L. Furmonavièiaus) nuomone, paremtasmenamais geotechniniais duomenimis ir nesilaikant nei LR, nei ES normatyviniø dokumentø] // Lietuvos þinios. –2001. – Liep. 18. – P. 15

Èepas V. Naftos versle – pelninga investicijø beprasmybë: [apie privatizavimo peripetijas Lietuvos naftos gavybospramonëje, apie jø „naudingumà“, apie „Genèiø naftos“ privatizavimà] // Respublika. – 2001. – Kovo 23. – P. 11

Èepas V. Lietuva – negàsdintø kvailiø kraðtas investuotojams: [apie kai kuriø lietuviðkà naftà iðgaunanèiø ámoniøprivatizavimo peripetijas, taip pat apie „Lietuvos telekomà“ ir pan. sandërius] // Respublika. – 2001. – Kovo 24. – P. 12

Èepas V. Naftos karas: Ðvedijos garbës konsulas prieð Lietuvà: [apie Ðvedijos kompanijos „Svenska Petroleum ExplorationAB“ pretenzijas Lietuvai dël Kretingos ir Nausodþio telkiniø eksploatacijos] // Respublika. – 2001. – Geg. 31. – P. 12

Èepas V. Kaip teisuolis Juozapas televizijos vilkà Vytautà apgavo: [apie V. Matulevièiaus laidoje kalbinto buvusioKlaipëdos apskrities valdytojo pavaduotojo J. Paliako melagingà pasakojimà apie neteisëtai veikianèias naftos versloves,apie „antikonstitucinæ“ naftos gavybà Lietuvoje ir pan.] // Respublika. – 2001. – Liep. 13. – P. 12

Èepas V. Pseudoteisiðka mësmalë: [atsakymas á „Lietuvos aide“ pasirodþiusius raðinius, kaltinanèius J. Mockevièiødël UAB „Manifoldas“ suteiktos licencijos eksploatuoti du naftos telkinius bei tø kaltinimø kilmës] // Respublika. –2001. – Rugpj. 9. – P. 6

Èiuþaitë G. Kompiuteriai padëjo dirstelëti á tolimà ateitá: [dvideðimt geologijà studijuojanèiø jaunuoliø Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakultete klausësi paskaitø kurso „Modeliavimas ir geoinformatika geomoksluose“. Kursà skaitë VokietijosGreifsvaldo universiteto profesorius J. Harffas] // Lietuvos rytas. – 2001. – Lapkr. 28, priedas „Mes“. – P. 7


Dagytë G. Ûkininko bulviø lauke atsivërë smegduobë: [rugsëjá Birþø rajono Mantagailiðkio kaime atsirado naujasmegduobë] // Lietuvos rytas. – 2001. – Rugs. 19. – P. 14

Damauskas Þ. Á „Geonaftà“ buvo viliota „LUKoil“: [á naftos gavybos bendrovæ „Geonafta“ ásigijusá konsorciumà„Naftos gavyba“ buvo kvieèiama ir „LUKoil“] // Lietuvos rytas. – 2001. – Saus. 15, priedas „Vartai“. – P. 8

Damauskas Þ. Naftos gavybos ámoniø akcininkø nesutarimai tæsiasi: [apie „Geonaftos“ smulkiøjø akcininkønepasitenkinimà dël parduodamos naftos kainos] // Lietuvos rytas. – 2001. – Vas. 19, priedas „Vartai“. – P. 8

Damauskas Þ. Naftos telkinius Lietuvoje dalys Danijos arbitraþas: [Danijos arbitraþe pradëtas nagrinëti Ðvedijosámonës „Svenska Petroleum Exploration“ ieðkinys Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir „Geonaftai“] // Lietuvos rytas. –2001. – Kovo 5, priedas „Vartai“. – P. 6

Damauskas Þ. Korporacija taikosi á Lenkijos naftos gavybos bendrovæ: [Vakarø Lietuvos pramonës ir finansøkorporacija nori dalyvauti privatizuojant Lenkijos bendrovæ „Petrobaltic“, kuri uþsiima naftos paieðkø ir gavybosBaltijos jûroje verslu] // Lietuvos rytas. – 2001. – Spal. 8, priedas „Vartai“. – P. 9

Damauskas Þ. „Minijos nafta“ ðiemet padvigubins pelnà: [ðiemet bendrovë planuoja gauti 85–100 mln. litø grynojopelno. Bendrovës vadovas T. Haseltonas sako, kad toká spartø pelno augimà lëmë veiklos koncentravimas tik á naftospaieðkas ir gavybà, atvira pelno politika bei profesionali darbuotojø komanda] // Lietuvos rytas. – 2001. – Lapkr. 5,priedas „Vartai“. – P. 11

Daugvila S. Dar kartà apie ið èiaupo tekantá rudà vandená: [apie standartus, reglamentuojanèius geriamojo vandenskokybæ, vamzdynø átaka vandens kokybei, ir kaip paèiam iðvalyti rudà vandená] // Respublika. – 2001. – Geg. 15,priedas „Gyvenimas“. – P. 30

Deksnys V. Kelià á Europà gali uþtverti atliekø krûvos: [në vienas Lietuvos sàvartynas, kuriø yra apie 900, neatitinkaES reikalavimø; ði problema gali tapti viena ið didþiausiø kliûèiø Lietuvai integruotis á ES] // Lietuvos rytas. – 2001. –Kovo 12, priedas „Vartai“. – P. 1, 2

Driþius A. Aplinkos ministras „nepastebëjo“ naftos platformos draustinyje: [apie „Minijos naftos“ vykdomà naftostelkiniø eksploatacijà Veivirþos draustinyje ir ðalia jo] // Lietuvos aidas. – 2001. – Saus. 6. – P. 10

Driþius A. 187,5 mln. doleriø naftos telkiná valstybë pardavë tik uþ 13 mln. doleriø: [apie „Geonaftos“ privatizavimà,„Manifoldo“ akcijø pardavimà, Vëþaièiø ir Ablingos telkiniø eksploatavimo konkursus] // Lietuvos aidas. – 2001. –Kovo 31. – P. 3

Driþius A. Ar ekspremjeras A. Kubilius – neðvariausio privatizacijos sandërio autorius: [straipsnis skirtas antro pagaldidumà Lietuvos naftos telkinio „Geonafta“ privatizavimo aplinkybëms] // Lietuvos aidas. – 2001. – Bal. 6. – P. 1, 7, 8

Driþius A. Ar „Geonaftos“ privatizavimo skandale murkdosi tik konservatoriai ir socialliberalai? // Lietuvos aidas. –2001. – Bal. 7. – P. 1, 7, 8

Driþius A. A. Kubiliaus Vyriausybë „uþprogramavo“ 200 mln. litø þalà valstybei: [apie „Geonaftos“ privatizavimouþkulisius] // Lietuvos aidas. – 2001. – Bal. 20. – P. 3

Driþius A. Lietuvos poreikiams savos naftos uþteks 30 metø: [apie Lietuvos naftos iðteklius, naftos kokybæ] //Lietuvos aidas. – 2001. – Geg. 22. – P. 3

Driþius A. Geologijos tarnyba – aukso gysla valdininkams // Lietuvos aidas. – 2001. – Birþ. 15. – P. 7; Birþ. 16. – P. 8

Driþius A. Aiðkëja didelë afera naftos gavybos versle // Lietuvos aidas. – 2001. – Birþ. 20. – P. 3

Driþius A. Lietuviðkos naftos atsargos dovanotos uþ tuðèius paþadus: [apie UAB „Manifoldas“ laimëtà konkursàeksploatuoti Ablingos ir Vëþaièiø telkinius. J. Mockevièius kaltinamas „neteisëta“ veikla naftos eksploatavimo darbølicencijavimo srityje] // Lietuvos aidas. – 2001. – Liep. 18. – P. 6

Driþius A. JAV ir Danijos ambasadoriai skundësi korupcija Lietuvoje: [apie „Geonaftos“ privatizavimà, uþsienio firmødalyvavimà naftos gavybos versle ir jø átarimus dël galimos korupcijos] // Lietuvos aidas. – 2001. – Rugpj. 21. – P. 4

Drulytë I. Mitybos specialistai rekomenduoja gerti patikrintà vandená: [dalies Lietuvos ðuliniø vanduo yra uþterðtas.Ypaè pavojingas didelis nitratø kiekis, todël rekomenduojama tikrinti vandens kokybæ] // Respublika. – 2001. – Gruod. 10,priedas „Gyvenimas“. – P. 27

Chadasevièius S. Kariotiðkiø sàvartyne – nauji rûpesèiai // Lietuvos rytas. – 2001. – Birþ. 13, priedas „Sostinë“. – P. 2

Gedvilaitë N. Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 23 d. Mokslø akademijoje vyko Biologijos medicinos irgeomokslø skyriaus Geologijos sekcijos seminaras „Aplinkos pokyèiai Baltijos regione per pastaruosius 130 tûkstanèiømetø“. Praneðëjas – LGT direktoriaus pavaduotojas dr. J. Satkûnas] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Spal. 25. – P. 11


Germanavièiûtë J. Á Vingriø gatvës pastatus kësinasi ágriuvos: [Vingriø gatvës 11-ojo namo kieme atsirado beveikdviejø metrø gylio ágriuva. Jos atsiradimo prieþastis komentuoja geologas G. Vaicekauskas] // Lietuvos rytas. – 2001. –Geg. 10, priedas „Sostinë“. – P. 6

Giriûnas V. Geriausias vanduo bus tiekiamas pagal ástatymo reikalavimus: [pirmajame ðiø metø pusmetyje Seimasketina priimti geriamojo vandens ástatymà, kuris turëtø sureguliuoti situacijà geriamojo vandens rinkoje] // Respublika. –2001. – Kovo 10. – P. 14

Grunskis F. Karstiniame regione susprogdintas vandentiekio bokðtas: [susprogdintas vandentiekio bokðtas, dudeðimtmeèius këlæs grësmæ ðalia esanèiai sodybai, nors geologai buvo siûlæ sutvirtintà bokðtà palikti kaip unikaløkarstinio regiono elementà] // Respublika. – 2001. – Geg. 14, priedas „Gyvenimas“. – P. 21

Grunskis F. Karsto regione medþiojamos radioaktyvios dujos: [Lietuvoje, padedant Ðvedijai, vykdoma radonoprograma nuo 1995 m. Ðiemet daugiau matavimø buvo atlikta Birþø rajono gyventojø namuose, nes èia aptiktas didesnisnegu kituose Lietuvos rajonuose radono kiekis] // Respublika. – 2001. – Gruod. 7, priedas „Gyvenimas“. – P. 24

Gudas V. Vandentvarkos problemos nejuda ið mirties taðko: [apie ðalies vandens tiekëjø darbus ir rûpesèius –vandens tiekimà miestuose ir kaimuose, kainodarà, pavieniø græþiniø græþimà ir t. t. pasakoja LVTA prezidentasA. Abromavièius] // Respublika. – 2001. – Kovo 20, priedas „Pastogë“. – P. 6–7

Jakðys J. Po devyneriø metø pertraukos ðalyje rasta naujø naftos iðtekliø: [AB „Geonafta“ iðgræþë naujà græþiná„Kretinga-8“ bendrovei priklausanèiame licenciniame plote. Kaip tvirtina bendrovës geologijos tarnybos virðininkasG. Motuza, Kretingos naftos telkinio iðgaunami iðtekliai turëtø gerokai padidëti] // Respublika. – 2001. – Lapkr. 15. – P. 10

Jakuèionienë L. Patvirtinta mineralinio vandens kokybës nustatymo komisija ir jos nuostatai // Respublika. –2001. – Geg. 7, priedas „Gyvenimas“. – P. 26

Jankauskas T. „Geonafta“ 16 mln. litø didina akciná kapitalà // Lietuvos aidas. – 2001. – Bal. 27. – P. 1, 8

Jarmalis S. Gedimino pilies kalnui – grësmingos geologø prognozës: [Gedimino pilies kalno ðiaurinio ðlaito nuslinkimotikimybë gana didelë; specialistø nuomone, reikëtø atlikti tyrimus ir ieðkoti lëðø sutvirtinimo darbams] // Lietuvosrytas. – 2001. – Rugs. 22, priedas „Sostinë“. – P. 3

Jonuðienë D. Medikai abejoja ið þemës trykðtanèio vandens galiomis: [apie Lietuvos mineralinius vandenis pateikiamiK. Kadûno ir I. Drulytës komentarai] // Lietuvos rytas. – 2001. – Vas. 24, priedas „Gyvenimo bûdas“. – P. 12

Karklienë G. Geoterminë jëgainë kovoja su energijos monopolininkais: [Klaipëdoje jau keturi mënesiai veikiapirmoji Lietuvoje Klaipëdos parodomoji geoterminë jëgainë. Ið èia ðilumos energija parduodama „Klaipëdos energijai“,toliau tiekiama vartotojams. Konkurentai tvirtina, kad jëgainë dirba neefektyviai, taèiau geologë V. Rastenienë ir„Geotermos“ direktoriaus pavaduotoja I. Linkevièienë tai paneigia] // Respublika. – 2001. – Lapkr. 5. – P. 10

Kazitënas A. Þvilgsnis á karsto procesus ið upiø tëkmës: [apie Lietuvos ir Latvijos gamtosaugininkø sumanytàekologiná þygá Nemunëlio ir Mûðos upëmis. Dalyvavo LGT darbuotojai V. Mikulënas, V. Marcinkevièius] // Þaliasispasaulis. – 2001. – Birþ. 14. – P. 8, 10

Kazitënas A. Likënai: sveikatingumo oazë karsto smegduobyne: [apie Likënø kurortà, Smardonës ðaltiná, mineraliniovandens panaudojimà ávairiø ligø gydymui] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Lapkr. 8. – P. 8; Lapkr. 15. – P. 9

Kazitënas A. Tûkstantmeèio statyba Birþuose atgijo: [Birþø apylinkëse statomas naujø miesto vandentvarkos árenginiøkompleksas. Statyba uþtruko dël lëðø stokos, taip pat todël, kad projektai neatitinka geologø reikalavimø] // Lietuvosaidas. – 201. – Lapkr. 20. – P. 3

Klicner L., Baranauskas G. Pajûryje trykðta lietuviðka nafta: [apie „Minijos naftos“ veiklà, naftos iðteklius Lietuvoje,naftos kokybæ pasakoja I. Vaièeliûnas] // Ðiauliø kraðtas. – 2001. – Geg. 1. – P. 7

Klicner L., Baranauskas G. Pamarys: nykstanèios marios, pamirðtos iðkasenos ir karðto vandens versmës:[J. Satkûnas pasakoja apie Kurðiø mariø ateitá, opokos ir druskos telkinius; pateikiama þiniø apie Klaipëdos parodomàjàgeoterminæ jëgainæ] // Ðiauliø kraðtas. – 2001. – Geg. 4. – P. 9

Konèius G. Lietuvos naftininkai þada didinti gamybà: [keturios Lietuvoje naftà iðgaunanèios ámonës ðiais metaistikisi padidinti gavybà iki 0,5 mln. tonø naftos] // Respublika. – 2001. – Saus. 6. – P. 12

Konèius G. „Geonafta“ pradës græþti naujà græþiná: [Klaipëdos rajone esanèiame Ablingos naftos telkinyje AB„Geonafta“ specialistai pradës græþti naujà græþiná, kuriame tikimasi pradëti pramoninæ naftos gavybà] // Respublika. –2001. – Vas. 13. – P. 10

Konèius G. Geologai giria ðalies gelmiø turtus: [apie Lietuvos gamtos iðteklius, cituojama direktorius J. Mockevièius,dir. pavad. J. Satkûnas, V. Gasiûnienë] // Respublika. – 2001. – Kovo 23. – P. 10


Konèius G. Klaipëdos uostas spartina rekonstrukcijos darbus: [Belgijos kompanija HAECON Klaipëdos uosto krantiniøNr. 81–100 projektavimo darbus atliko vadovaudamasi EUROCODE standartais ir Europos architektø sàjungos 1996 m.rekomendacijomis. Lietuvos geologijos tarnyba nesutiko su projektuotojø pateikta inþineriniø-geologiniø tyrimøataskaita, nes projektuotojai tyrimus atliko pagal Didþiosios Britanijos standartus, todël uþtruko projekto ekspertizë,kartu ir kiti darbai] // Respublika. – 2001. – Lapkr. 9. – P. 12

Kontrimavièius T. Anykðèiuose jau sukasi smëlio malûnas: [bendrovë „Anykðèiø kvarcas“ pradëjo gaminti kvarciniosmëlio miltus ir tieks juos Vokietijos ámoniø grupei „Preiss-Daimler“, kuri Valmieroje (Latvija) gamins stiklo audinius] // Lietuvos rytas. – 2001. – Rugpj. 27, priedas „Vartai“. – P. 8

Kuðlienë G. Visuomenë turi teisæ þinoti: [apie seminarà Orhus konvencijos klausimu – konvencija dël prieinamumoprie informacijos, visuomenës dalyvavimo priimant sprendimus ir teisës kreiptis á teisësaugos institucijas aplinkosapsaugos klausimais; daug dëmesio skirta J. Belicko praneðimui „Informacinë geologija visuomenei. Praktika ir politika“] // Þalioji Lietuva. – 2001. – Nr. 12. – P. 5

Markevièienë E. Naftos gavyba rûpinsis Aplinkos ministerija: [straipsnyje AM viceministras ir Lietuvos geologijostarnybos direktorius J. Mockevièius siûlo patikëti AM ágyvendinti naftos paieðkø ir gavybos strategijà, skelbti naftospaieðkø ir gavybos konkursus] // Respublika. – 2001. – Birþ. 5. – P. 11

Mataitis A. „...vertinama didþiai ir palankiai“: [apie Lietuvos geologijos tarnybos 60-meèio minëjimà] // Þaliasispasaulis. – 2001. – Bal. 12. – P. 8

Mataitis A. Gelmën þvelgiantys: diena ir vakaras su 10-meèio þenklu...: [UAB „Grota“ paþymëjo savo veiklosdeðimtmetá. Straipsnyje nuðviestos ta proga surengtame seminare aptartos problemos] // Þaliasis pasaulis. – 2001. –Gruod. 13. – P. 10

Maþonas J. „Geonafta“ pradëjo tirti naftos gavybos jûroje perspektyvas: [AB „Geonafta“ kartu su Lenkijos kompanija„Petrobaltic“ pradëjo tirti naftos gavybos Lietuvai priklausanèiame Baltijos jûros ðelfe perspektyvas] // Respublika. –2001. – Spal. 3. – P. 11

Maþonas J. Valstybë neskatina rizikingø investicijø á naftos paieðkas: [bendrovës „Geonafta“ specialistai UAB„Manifoldas“ uþsakymu baigë græþti paieðkiná græþiná Plungës rajone, taèiau naftos nerasta. Pateikiami „Geonaftos“gen. direktoriaus A. Jaso komentarai dël valstybës politikos investicijø á rizikingas naftos paieðkas] // Respublika. –2001. – Spal. 12. – P. 13

Paliakas J. Subalansuotoji vagystë?...: [apie naftos versloviø projektavimo ir statybos istorijà Veivirþos kraðtovaizdþiodraustinyje] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Kovo 15. – P. 10, 12

Paliakas J. Á kovà pakilo karþygys Vytautas, arba kaip Lietuvos nafta sumaiðo protus: [apie naftos eksploatavimoproblemas] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Rugs. 6. – P. 1, 9, 12

Peleckis M. Radinys Molëtø eþere gali pakoreguoti Þemës raidos istorijà: [viename Molëtø rajono eþere aptiktaskeistas radinys, primenantis didþiulio vëþlio ðarvà. Pateikiamas prof. A. Gaigalo komentaras] // Respublika. – 2001. –Kovo 15, priedas „Gyvenimas“. – P. 19, 20

Petrauskienë V. Kûdiká praþudë nitratais uþterðtas vanduo: [Panevëþio raj. Rabikiø kaime dël ûmaus organizmoapsinuodijimo nitratais mirë trijø savaièiø kûdikis. Iðtyrus sodyboje esanèio ðulinio vandená, nustatyta, kad nitratøkiekis pusketvirto karto virðija normà] // Lietuvos rytas. – 2001. – Lapkr. 14. – P. 14

Pilaitis G. „Geonafta“ ieðko naujo naftos telkinio: [bendrovë „Geonafta“ Plungës rajone pradëjo græþti naujà græþiná,kurá uþsakë UAB „Manifoldas“, ðiems darbams skyrusi 3,5 mln. litø] // Lietuvos rytas. – 2001. – Rugpj. 31. – P. 11

Poðkus L. Tarptautinis arbitraþas: Ðvedijos kompanija prieð Lietuvà: [2001 05 19 Kopenhagoje ávyko parengiamasistarptautinio arbitraþo posëdis dël teisës eksploatuoti kai kuriuos telkinius] // Respublika. – 2001. – Geg. 19. – P. 10

Radvila K. „Minijos nafta“ atnaujino senus græþinius: [Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ atnaujino keturissenus naftos gavybos græþinius. Naudojant hidraulinio plëðimo technologijà ir padarius gilius laidþius kanalus peruþterðtas uolienas, naftos ið græþinio galima iðgauti iki 10 kartø daugiau, mano UAB gen. direktoriaus pavaduotojasI. Vaièeliûnas] // Verslo þinios. – 2001. – Gruod. 17

Ramonis J. „Genèiø naftos“ akcininkai teisybës ieðkos teisme: [bendrovë „Geonafta“ sieks aukðtesnës instancijosteisme árodyti, kad Lietuvos ir Ðvedijos ámonë „Genèiø nafta“ paþeidþia jos, kaip 50 proc. akcijø savininkës, teises] //Respublika. – 2001. – Vas. 21. – P. 12

Ramonis J. „Geonafta“ aktyvina naftos gavybà: [„Geonaftos“ gen. direktorius A. Jasas teigia, kad 2001 m. naftosgavybos didinimas ir naujø iðtekliø paieðkos ámonei kainuos apie 19 mln. litø] // Respublika. – 2001. – Bal. 18. – P. 10


Ramonis J. „Geonafta“ 16 mln. litø didina akciná kapitalà // Respublika. – 2001. – Bal. 27. – P. 10

Ramonis J. Naftos gavybos bendrovë „Geonafta“ pirmàjá ketvirtá uþdirbo 3,8 min. litø pelno: [„Geonafta“ pirmàjáðiø metø ketvirtá baigë rekordiniu pelnu; gen. direktorius A. Jasas mano, kad á gavybos intensyvinimà ir naujø iðtekliøpaieðkas ðiemet bus investuota apie 19 mln. litø] // Lietuvos aidas. – Geg. 12. – P. 3

Ramonis J. Tarptautinis arbitraþas: Ðvedijos kompanija – prieð Lietuvà: [geguþës 18-àjà Kopenhagoje á parengiamàjáposëdá susirinko tarptautinis arbitraþas dël Ðvedijos kompanijos „Svenska Petroleum Exploration“ ieðkinio LietuvosRespublikos Vyriausybei ir AB „Geonafta“] // Lietuvos aidas. – 2001. – Geg. 19. – P. 3

Ramonis J. „Manifoldas“ – maþiausia, bet sparèiausiai auganti naftos gavybos bendrovë: [UAB „Manifoldas“ perpirmàjá ðiø metø pusmetá daugiau kaip keturis kartus padidino naftos gavybà, palyginti su atitinkamu praëjusiø metølaikotarpiu; kaip tvirtina ámonës direktorius A. Þvirblis, labai daug dëmesio skiriama naujø iðtekliø paieðkoms] //Lietuvos aidas. – 2001. – Liep. 20. – P. 7

Ramonis J. „Geonafta“ aktyvina naftos gavybà ir paieðkas: [apie „Geonaftos“ veiklos rezultatus, su kuriaissupaþindina generalinis direktorius A. Jasas] // Lietuvos aidas. – 2001. – Liep. 24. – P. 7

Revuckas V. Jaunime, ateik...: [2001 11 20 Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakultete ávyko konferencija„Visuomeninei gamtosaugai Lietuvoje – 70 metø“. Áþanginá praneðimà skaitë draugijos prezidentas, prof. habil. dr.A. Gaigalas] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Lapkr. 22. – P. 5

Sasnauskas J. Trakø kraðte, kaipo kultûros lopðy?: [apie Trakø rajono ekologines problemas, ið jø apie seniauiðgræþtus ir uþkonservuotus græþinius, taip pat apie naujai græþiamus] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Vas. 1. – P. 1, 11

Sasnauskas J. Nepasiklystant tarp 1000 pesticidø?... : [apie Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijas iruþdavinius, ið jø apie geriamojo vandens kokybës problemas] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Vas. 15. – P. 1, 9, 10

Sasnauskas J. Ar padës „pamotë“ Rusija: [apie poþeminio vandens tarðà buvusiose tarybinëse karinëse bazëse irUAB „Grota“ atliekamus valymo darbus, taip pat apie galimà kompensacijà ið Rusijos] // Þaliasis pasaulis. – 2001. –Bal. 12. – P. 1, 8

Skatikaitë R. Po skandalo dël naftos græþiniø – baudþiamoji byla: [Aplinkos ministro H. Þukausko nurodymusudaryta komisija nustatë, kad rengiant, derinant ir tvirtinant draustinio planà bei rengiant ir derinant naftos versloviøprojektus buvo paþeista keletas teisës aktø] // Respublika. – 2001, – Vas. 2. – P. 5

Skatikaitë R. Ûkio ministras tæs dialogà su naftininkais: [„Geonaftoje“ apsilankiusiam ûkio ministrui E. Gentviluibuvo pateikta iðsami informacija apie Lietuvos naftos gavybos ûká, apie bûtinybæ plëtoti paieðkas ir kt.] // Respublika. –2001. – Bal. 9. – P. 11

Skatikaitë R. „Minijos nafta“ planuoja investicijas Latvijoje: [„Minijos nafta“ patikslino anksèiau iðþvalgytus iðtekliusir atrado du naujus telkinius licenciniame plote, be to, planuoja dalyvauti Latvijoje paskelbtame konkurse eksploatuotivienà ið jau iðþvalgytø telkiniø] // Respublika. – 2001. – Geg. 24. – P. 13

Skatikaitë R. „Minijos naftoje“ – naujausios technologijos: [UAB „Minijos nafta“ nauju, Lietuvoje dar nenaudotuhidraulinio praplëðimo metodu stimuliuos keturis seniai naudojamus græþinius, t. y. juose bus suintensyvinta naftosgavyba] // Respublika. – 2001. – Spal. 25. – P. 14

Ðliuþas K. „Geonaftos“ privatizavimo slenksèiai // Verslo þinios. – 2001. – Saus. 8. – P. 5

Ðliuþas K. „Minijos nafta“ pralauþë ledus uþsienyje: [UAB „Minijos nafta“ laimëjo Danijoje skelbtà konkursà iðgautinaftà Jutlandijos saloje] // Verslo þinios. – 2001. – Kovo 14. – P. 5

Ðliuþas K. Pelninga „Geonaftos“ grupë: [„Geonaftos“ naftos gavybos ámoniø grupë pernai iðgavo 316 500 t naftosir preliminariai uþdirbo 87 mln. Lt grynojo pelno] // Verslo þinios. – 2001. – Kovo 19. – P. 5

Ðliuþas K. Maþëjant iðkasenø geologai persiorientuoja: [kalbama apie Lietuvos gamtos iðteklius ir apie tai, kadmaþëjant iðtekliams Geologijos tarnyba persiorientuoja á gamtinës aplinkos stebëjimà ir prognozavimà] // Versloþinios. – 2001. – Kovo 23. – P. 5

Ðliuþas K. Dël naftos jûroje kausis bendrasavininkiai // Verslo þinios. – 2001. – Bal. 6. – P. 6–7

Ðliuþas K. Ûkio ministras paþadëjo pasirûpinti, kad bûtø skatinamos naujø naftos telkiniø paieðkos // Verslo þinios. –2001. – Bal. 10. – P. 7

Ðliuþas K. Aplinkosaugininkai siekia kontroliuoti gavybà: [apie AM ir LGT pasiûlymus perleisti ið Ûkio ministerijosAM naftos paieðkø ir gavybos strategijà ir kitas su nafta susijusias funkcijas] // Verslo þinios. – 2001. – Birþ. 5. – P. 7


Ðliuþas K. Kas skirstys naftos darbø licencijas // Verslo þinios. – 2001. – Birþ. 14. – P. 8

Ðliuþas K. „Minijos nafta“ padvigubino gamybà: [nestabdydama milijoniniø investicijø á naftos græþinius ir moderniastechnologijas Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ ðiemet iðgavo daugiau negu dvigubai naftos nei prieð metus] //Verslo þinios. – 2001. – Spal. 29

Tumalavièienë L. Pavasará vertëtø patikrinti ðulinio vandená: [VU Medicinos fakulteto Higienos katedros doc.Ð. Kuèingis siûlo tikrinti, ypaè pavasará, ðuliniø vandens kokybæ] // Respublika. – 2001. – Bal. 10, priedas „Gyvenimas“. –P. 30

Valeckas E. Ministras neskuba siurbti naftos: [apie tai, ar bus maþinamas gelmiø mokestis, dabar siekiantis 20–29 proc. iðgaunamos naftos kainos] // Verslo þinios. – 2001. – Bal. 9. – P. 6

Valeckas E. „Manifoldas“ sparèiai auga: [UAB „Manifoldas“ ðiemet naftos gavybà pirmà pusmetá, palyginti su tuopaèiu praëjusiø metø laikotarpiu, padidino daugiau nei keturis kartus] // Verslo þinios. – 2001. – Liep. 20. – P. 13

Valonytë L. Kas antras ðulinys alsuoja mirtimi: specialistai gyventojus ragina iðtirti nitratø kieká vandenyje: [kaiprodo Lietuvos geologijos tarnybos ir Respublikinio mitybos centro atliktas tyrimas, 32–55 proc. ðalies ðuliniø uþterðtumasnitratais virðija leistinas normas] // Lietuvos rytas. – 2001. – Lapkr. 14, priedas „Sostinë“. – P. 5

Ziabkus A. Ðventojoje geriamasis vanduo tapo ðvaresnis: [pradëjus veikti geleþies ðalinimo stoèiai, geriamajamevandenyje jos sumaþëjo apie 10 kartø ir viename litre yra vos 0,01–0,05 miligramo] // Lietuvos rytas. – 2001. – Bal. 20. –P. 14

Ziabkus A. Þemëje – rekordinio ilgio vamzdis: [bendrovëje „Palangos vandenys“ ádiegta græþinio kolonø leidimotechnologinë naujovë – á græþiná áleistas 100 m ilgio ir 110 mm skersmens polietileninis vamzdis] // Lietuvos rytas. –2001. – Birþ. 27. – P. 13

Þeimantas V. V. Verslininkai skaièiuoja didesnius pelnus: [pagal pelningumà visas kitas veiklas Lietuvoje aplenkënaftos gavyba uþsiimanèios bendrovës] // Verslo þinios. – 2001. – Spal. 29

Antrà kartà nepatvirtintas „Genèiø naftos“ biudþetas: [bendros Lietuvos ir Ðvedijos ámonës „Genèiø nafta“ valdybaantrà kartà nepasitvirtino 2001 m. biudþeto, o akcininkø susirinkimas nepasiskirstë 2000 m. pelno] // Respublika. –2001. – Kovo 26. – P. 12

Ar tikrai Raigardas prasmego?: [ðioje monografijoje – Geologijos, Lietuvos istorijos institutø bei Vilniaus dailësakademijos kompleksiniø tyrimø duomenys. Tarp autoriø – habil. dr. V. Baltrûnas, dr. Br. Karmaza, dr. R. Petroðius,V. Pukelytë, dr. M. Stanèikaitë ir kt.] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Spal. 25. – P. 5

Ar þinote, kad...? [apie Vilniaus m. savivaldybës saugomus geologinius, hidrogeologinius, geomorfologiniusobjektus] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Vas. 1. – P. 8

Apskaièiuota geologiniø iðtekliø vertë: [cituojama V. E. Gasiûnienë; kokiø iðtekliø turtinga Lietuva ir kokios jøatsargos] // Lietuvos þinios. – 2001. – Kovo 23. – P. 7

Bendrovë „Geonafta“ sieks licencijos iðgauti naftà Baltijos jûroje: [„Geonaftos“ savininkai ketina pradëti derybas suVyriausybe, kad bûtø suteikta licencija iðgauti naftà Baltijos jûroje] // Lietuvos aidas. – 2001. – Saus. 6. – P. 9

„Genèiø naftos“ akcininkai teisybës ieðko teisme: [bendrovë „Geonafta“ sieks aukðtesnës instancijos teisme árodyti,kad bendra Lietuvos ir Ðvedijos ámonë „Genèiø nafta“ paþeidþia jos, kaip 50 proc. ámonës akcijø savininkës, teises] //Lietuvos aidas. – 2001. – Vas. 21. – P. 8

„Genèiø nafta“ pirmàjá pusmetá uþdirbo 2,3 mln. litø pelno: [ámonës pelnas 5,3 karto maþesnis negu pernai per tà patálaikotarpá; tai sàlygojo sumaþëjusi naftos gavyba ir naujo græþinio græþimas] // Respublika. – 2001. – Liep. 10. – P. 12

Geologijos institutui – 60 metø: [apie 2001 06 12 Geologijos institute vykusià konferencijà „Lietuvos geologijosinstitutas 1941–2001“, skirtà instituto 60-meèiui paminëti] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Birþ. 14. – P. 12

Geologai áspëja dël smegduobiø pavojaus: [cituojamas J. Satkûno pasisakymas dël karstinio proceso vystymosi] //Lietuvos rytas. – 2001. – Kovo 23. – P. 14

Geologai áspëja dël padaþnësianèiø smegduobiø ir nuoðliauþø atvejø: [jeigu nebus surasta pakankamai lëðø Lietuvosteritorijai tirti, ateityje gali bûti patirta nemaþai nuostoliø dël smegduobiø ir nuoðliauþø atvejø] // Lietuvos aidas. –2001. – Kovo 23. – P. 6

„Geonafta“ pradëjo græþti naujà græþiná: [bendrovë „Geonafta“ Plungës rajone esanèiame Ablingos naftos telkinyjepradëjo græþti naujà græþiná, tikimasi iðgauti 80–90 tûkst. tonø naftos] // Respublika. – 2001. – Vas. 15. – P. 12


„Geonaftai“ padeda vokieèiai ir lenkai: [„Geonaftos“ specialistams á pagalbà atëjo Vokietijos kompanija „Beckfield“ir Lenkijos „Diament“, kurios Ablingos naftos telkinyje atliks kryptingo græþimo ir græþimo skysèiø kontrolës darbus] // Respublika. – 2001. – Kovo 7. – P. 10

„Geonafta“ aktyvina naftos paieðkas: [„Geonaftos“ valdyba patvirtino 2001 metø geologiniø tyrimø planà;pagrindiniai paieðkos darbai bus atliekami Plungës licenciniame plote] // Respublika. – 2001. – Kovo 8. – P. 10

„Geonafta“ siûlo naudoti naftos græþiniø vandená: [„Geonafta“, siekdama kuo daugiau panaudoti þemës iðteklius,pasiûlë Palangos miesto valdþiai ið naftos græþiniø iðgaunamà karðtà ir mineralizuotà vandená naudoti kurortui ðildyti irkitoms miesto reikmëms] // Respublika. – 2001. – Kovo 12. – P. 10

„Geonafta“ mëgins atsisakyti tarpininkø paslaugø: [„Geonafta“ siekia atsisakyti tarpininkø paslaugø parduodantiðgautà naftà ir naudosis Lenkijos firmø kaip perdirbëjø paslaugomis] // Respublika. – 2001. – Kovo 16. – P. 12

„Geonaftos“ ámoniø grupë pernai gavo per 87 mln. litø grynojo pelno // Respublika. – 2001. – Kovo 17. – P. 14

„Geonafta“ pirmàjá ketvirtá uþdirbo 3,8 mln. litø pelno: [„Geonaftos“ apyvarta per 2001 m. I ketvirtá buvo treèdaliudidesnë negu pernai] // Respublika. – 2001. – Geg. 10. – P. 10

„Geonafta“ aktyvina naftos gavybà ir paieðkas: [ðiemet bendrovë iðgavo 25 proc. daugiau naftos negu pernai per tàpatá laikotarpá, o naujø iðtekliø paieðkoms numatoma iðleisti beveik 19 mln. litø] // Respublika. – 2001. – Liep. 21. – P. 10

„Geonafta“ didina investicijas ir gavybos mastà: [bendrovë „Geonafta“ 2002 metais naftos gavybai didinti ir naujøiðtekliø paieðkoms skirs 44 mln. litø. Bendrovës gen. direktoriaus A. Jaso teigimu, tokios lëðos leis padidinti naftosgavybà daugiau kaip 50 proc.] // Respublika. – 2001. – Gruod. 22. – P. 15

„Geonafta“ leis akcijø emisijà: [BNS þinutë apie numatomà „Geonaftos“ ástatinio kapitalo didinimà] // Lietuvosrytas. – 2001. – Bal. 27. – P. 11

„Geonafta“ á ateitá þvelgia optimistiðkai: [Z. Mikðio interviu su AB „Geonafta“ gen. direktoriumi A. Jasu apie naftosgavybà Lietuvoje, tolesniø paieðkø problemas, bendrovës ateitá] // Lietuvos ûkis. – 2001. – Nr. 1–2. – P. 9–10

„Geonafta“ planuoja naujus græþinius: [naftos gavybà padidinusi bendrovë „Geonafta“ naujø iðtekliø paieðkomsðiemet þada iðleisti 19 mln. Lt] // Verslo þinios. – 2001. – Liep. 23. – P. 10

„Grotos“ sëkmë – po skliautais?...: [þurnalisto J. Gedminto pokalbis su UAB „Grota“ direktoriumi A. Marcinoniuapie bendrovës ásikûrimo istorijà ir jos veiklà per deðimtmetá] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Gruod. 13. – P. 1, 10

Ámonës pajamos auga: [BNS þinutë apie bendrovës „Geonafta“ gavybos apimtis ðiais metais] // Lietuvos rytas. –2001. – Liep. 23, priedas „Vartai“. – P. 2

Ávertinama „Geonaftos“ ámoniø grupës sàvoka // Respublika. – 2001. – Kovo 28. – P. 10

Kretingos rajone rasti nauji naftos iðtekliai: [bendrovë „Geonafta“ Kretingos telkinyje iðgræþë naujà græþiná, kuratliekami ávairûs tyrimai, siekiant nustatyti rastø iðtekliø dydá] // Lietuvos rytas. – 2001. – Lapkr. 15. – P. 11

Lietuvis arabams suradæs naftos: [G. Zemlickas kalbina V. Korkutá Geologijos instituto 60-meèio renginyje] //Mokslo Lietuva. – 2001. – Nr. 14. – P. 16–17; Nr. 18. – P. 14; Nr. 21. – P. 14, 16

Lietuvai kelia nerimà nafta Baltijoje: [BNS informacija apie atnaujintus darbus telkinyje D6 Baltijos jûroje, Kaliningradosrityje ir mûsø ðalies vadovø reakcijà á tai] // Lietuvos rytas. – 2001. – Birþ. 14. – P. 2

Lietuvai reikia poþeminës gamtiniø dujø saugyklos: [Lietuva turëtø ásirengti poþeminæ dujø saugyklà – tokia nuomonëbuvo iðsakyta LGT vykusiame geologø, dujininkø ir kitø suinteresuotø þinybø atstovø] // Lietuvos aidas. – 2001. –Geg. 24. – P. 8

Lietuviðkos naftos gavybos mastai per metus iðaugo 68 proc.: [keturios Lietuvos naftos paieðkos ir gavybos bendrovësiðgavo 68,3 proc. daugiau naftos negu tuo paèiu 2000-øjø laikotarpiu] // Respublika. – 2001. – Liep. 4. – P. 11

Lietuviðkos naftos ðiemet iðgaunama 69 proc. daugiau: [keturios Lietuvos naftos paieðkos ir gavybos bendrovës –„Minijos nafta“, „Genèiø nafta“, „Geonafta“ ir „Manifoldas“ – ðiemet iðgavo 2,051 mln. bareliø naftos] // Respublika. –2001. – Rugpj. 14. – P. 11

Lietuvos ðuliniø vanduo uþterðtas nitratais: [Lietuvos geologijos tarnybos ir Respublikinio mitybos centro atliktastyrimas rodo, kad 32–55 proc. Lietuvos ðuliniø vandens uþterðtumas nitratais virðija leidþiamas normas. Toks vanduopavojingiausias kûdikiø ir vaikø, taip pat senø þmoniø sveikatai] // Respublika. – 2001. – Lapkr. 13, priedas„Gyvenimas“. – P. 24


„Manifoldas“ smarkiai padidino naftos gavybà: [„Respublikos“ informacija apie UAB „Manifoldas“ naftos gavybàir vykdomus darbus, pleèiant naftos gavybos verslà] // Respublika. – 2001. – Liep. 20. – P. 11

Mantagailiðkio (Birþø r.) kaimo ûkininko bulviø lauke atsivërë karstinë ágriuva // Respublika. – 2001. – Rugs. 21,priedas „Gyvenimas“. – P. 21

„Minijos nafta“ pasiekë gavybos rekordà: [didþiausia Baltijos ðalyse naftos gavybos bendrovë „Minijos nafta“pasiekë naftos gavybos rekordà] // Lietuvos aidas. – 2001. – Vas. 19. – P. 8

„Minijos nafta“ pleèia veiklà: [ðià savaitæ „Minijos naftai“ konkursu pirmajai ið Lietuvos suteikta licencija ieðkotinaftos ir jà iðgauti Danijai priklausanèios Jutlandijos salos pietinës dalies 3750 km2 plote] // Lietuvos aidas. – 2001. –Kovo 14. – P. 6

„Minijos nafta“ uþdirbo rekordiná pelnà: [per pirmàjá ðiø metø ketvirtá „Minijos nafta“ iðgavo apie 70 proc. visosLietuvoje iðgaunamos naftos ir tris kartus padidino pelnà, palyginti su praëjusiais metais] // Lietuvos aidas. – 2001. –Geg. 10. – P. 7

„Minijos nafta“ naftos ðiemet iðgavo 2,16 karto daugiau: [didþiausia Baltijos ðalyse naftos gavybos bendrovë „Minijosnafta“ per devynis ðiø metø mënesius iðgavo 1,662 mln. bareliø naftos – 2,16 karto daugiau nei per tà patá 2000-jølaikotarpá (768 tûkst. bareliø)] // Respublika. – 2001. – Spal. 29. – P. 12

Mostaièiuose (Plungës r.) tikimasi rasti naftos: [bendrovë „Geonafta“ pradëjo græþti naujà græþiná Plungës r.Mostaièiuose, kur tikimasi rasti naujà naftingà struktûrà] // Respublika. – 2001. – Rugs. 7, priedas „Gyvenimas“. – P. 21

Naftos gavyba – 2003 metais: [kaip teigia Rusijos ambasadorius Lietuvoje J. Zubakovas, nafta Baltijos jûroje tiesKurðiø nerija bus pradëta siurbti ne anksèiau kaip 2003 metais] // Respublika. – 2001. – Spal. 20. – P. 12

Naftos gavybos bendrovës giriasi pelnu: [geriausiø rezultatø ðiais metais pasiekë „Minijos nafta“, iðgavusi apie70 proc. visos Lietuvoje iðgaunamos naftos] // Lietuvos rytas. – 2001. – Geg. 10. – P. 9

Naftos gavyba Kurðiø nerijoje bus pradëta ne anksèiau kaip 2003 metais: [Rusijos ambasadorius LietuvojeJ. Zubakovas teigia, kad telkinys D-6, esantis Baltijos jûroje netoli Rusijos Kaliningrado srities ir Lietuvos krantø, buspradëtas eksploatuoti ne anksèiau kaip 2003 metais] // Lietuvos aidas. – 2001. – Spal. 20. – P. 3

Naftos telkinys temdo santykius su Rusija: [BNS þinutë apie tai, kad Rusija Kaliningrado srityje, Baltijos jûroje, tæsiaparengiamuosius naftos telkinio D-6 eksploatavimo darbus] // Respublika. – 2001. – Birþ. 14. – P. 2

Naujas græþinys pranoko „Geonaftos“ lûkesèius: [BNS þinutë apie Kretingos raj. Nausodþio telkinyje iðgræþtonaftos paieðkos græþinio rezultatus, kurie pranoko geologø lûkesèius] // Respublika. – 2001. – Birþ. 12. – P. 12

Poþeminis vanduo: klajonës be ribø [korespondento V. Leðèinsko pokalbis su Ðiauliø m. Aplinkos skyriaus vyriausiàjaspecialiste L. Rinkevièiene] // Þaliasis pasaulis. – 2001. – Saus. 25. – P. 1, 8

Sëkmingas „Geonaftos“ græþinys: [BNS þinutë apie Nausodþio telkinyje iðgræþtà naftos paieðkos græþiná, ið kurio perparà iðgauta ~130 t naftos vietoje planuotø 80 t] // Verslo þinios. – 2001. – Birþ. 12. – P. 5

Ûkio ministras E. Gentvilas lankysis „Geonaftoje“: [raðoma apie „Geonaftos“ grupæ sudaranèias ámones, jø iðgaunamànaftos kieká, pelnà, taip pat apie Lietuvos naftos iðteklius sausumoje ir jûroje] // Respublika. – 2001. – Bal. 6. – P. 11

Valstybë skatins naujø naftos telkiniø paieðkas: [„Geonaftoje“ apsilankiusiam ûkio ministrui E. Gentvilui bendrovësgeneralinis direktorius A. Jasas teigë, kad bûtina daugiau investuoti á naftos paieðkas; G. Motuzos manymu, naftostelkiniø ateièiai taupyti nereikëtø, nes pasaulis dar ilgai nestokos] // Respublika. – 2001. – Bal. 10. – P. 11

„Vilniaus vandenys“ þada gerinti geriamojo vandens kokybæ: [SP UAB „Vilniaus vandenys“ numato rekonstruoti80 km vandentiekio bei nuotëkø tinklø, pastatyti keletà geleþies ðalinimo árenginiø ir kt., todël gerokai pagerës geriamojovandens kokybë] // Lietuvos aidas. – 2001. – Geg. 1. – P. 8

VTF teisis dël naftos telkiniø: [Valstybës turto fondas (VTF) ágaliotas atstovauti Vyriausybei Tarptautiniø prekybosrûmø arbitraþo teisme Kopenhagoje, kur Ðvedijos kompanijos „Svenska Petroleum Exploration“ iniciatyva pradëtaarbitraþo byla dël licencijos eksploatuoti du naftos telkinius] // Verslo þinios. – 2001. – Birþ. 7. – P. 5


Lietuvos geologijos tarnybos 2001 metø leidiniaiPublications of Geological Survey of Lithuania in 2001

Lietuvos geologijos tarnyba – veikla ir uþdaviniai: 60 metø = Geological Survey of Lithuania – activities andtasks: 60 years / red. kol. J. Mockevièius, J. Satkûnas, V. E. Gasiûnienë … et al.; ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijostarnyba. – Vilnius, 2001. – 66 p.: iliustr. – ISBN 9986-623-33-2

Leidinys skiriamas Lietuvos geologijos tarnybos ákûrimo 60-meèiui ir veiklos nepriklausomoje Lietuvoje 10-meèiui.Jame pateikiama Lietuvos geologijos tarnybos istorija ir veikla nuo jos ákûrimo 1940 metais iki 2001 metø, dabartinë

Tarnybos struktûra ir funkcijos, 1991–2000 metø valstybiniø geologiniø tyrimø rezultatai, þemës gelmiø naudojimoteisinë sistema, svarbiausi valstybiniø geologiniø tyrimø ir informacinës sistemos plëtros uþdaviniai artimiausiais metaisir jø reikðmë valstybei ir visuomenei.

The edition is intended to mark the 60th anniversary of the Geological Survey of Lithuania and the first decade of itsactivities in Independent Lithuania.

It presents the history and activities of the LGT since its establishment in 1940 until 2001, the legal system of the useof the underground, the most important tasks of state geological investigations and development of the informationsystem for the nearest future, their significance for the state and society.

Lietuvos geologijos tarnybos 2000 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2000 / ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2001. – 102 p.: iliustr. – Lith., engl. –ISSN 1392-7272

Ataskaitoje pateikiami baigtø geologiniø tyrimø projektø rezultatai – valstybinio geologinio kartografavimo, aplin-kos geocheminiø tyrimø, giluminiø tyrimø, naftos geologijos, geodinaminio monitoringo, kietøjø naudingøjø iðkasenøtyrimø, ekogeologiniø tyrimø, Baltijos jûros akvatorijos geologiniø tyrimø, hidrogeologiniø tyrimø, poþeminës hidrosfe-ros monitoringo, geologinës informacijos sistemos plëtros, taip pat apibûdinamas þemës gelmiø naudojimo valstybinisreguliavimas, pateikiamas publikacijø Lietuvos geologijos tematika sàraðas.

The results of geological research projects in the broad field of national geological mapping, environmental geochemi-cal investigations, basic geological investigations, studies in petroleum geology, geodynamical monitoring, investigationsof mineral resources, environmental geological investigations, geological investigation of the Baltic Sea, hydrogeologicalstudies, monitoring of groundwater completed in 2000, prospects of the development of the Lithuanian geologicalinformation system, problems of state regulation of the use of the underground, list of publications on Lithuanian geologyin 2000 are comprehensively presented in the annual report of the Geological Survey of Lithuania.

*Geological Mapping in Baltic States, 2001: Newsletter No. 4 / Eds.: J. Satkûnas, A. Bitinas, K. Suuroja, R. Raudsep,M. Seglinð, V. Juðkeviès; Geological Surveys of Lithuania, Estonia, Latvia. – Vilnius, 2001. – ISSN 1392-2890

Leidinyje pateikiama informacija apie naujø tyrimø rezultatus, darbø projektus, siekiant derinti kartografavimo irkitø taikomøjø tyrimø metodus, aptariamos problemos, naujos idëjos.

Information on the results of new studies, plans, discussion on the problems, new ideas of mapping and othermethods of research are presented in the newsletter.

Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2000: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lit-huania 2000: Bulletin / J. Giedraitienë, K. Kadûnas, J. Arustienë; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2001. – 90 p.:iliustr. – Santr. angl. – ISSN 1392-160

Leidinyje apibendrinama ilgameèiø poþeminio vandens lygio stebëjimø duomenys ir kokybës kaitos tendencijosvalstybinio monitoringo postuose, pateikiama informacija apie pagrindinëse ðalies vandenvietëse iðsiurbiamo vandenskieká, taip pat bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vandenø skyriaus specialistais gautainformacija apie eksploataciniø græþiniø bûklæ.

The recent issue contains the monitoring data and a generalised survey of the main trends in groundwater levels andwater quality at the stations of the National Monitoring Network. The bulletin also contains data on groundwaterextraction for public water supply at the main waterworks. A review of the recent status productive drilled wells has beenprepared in co-operation with Water Division of Environmental Ministry.

* Leidiniai iðleisti bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis.* Publications were published in co-operation with other organizations


*Geologijos akiraèiai / Lietuvos geologø sàjungos þurnalas; ats. redaktorius V. Juodkazis. – Vilnius. – 2001, Nr. 1,2. – ISSN 1392-0006 (4 numeriai per metus)

Þurnalas skirtas propaguoti Lietuvos geologijos mokslo ir studijø bei gamybinës veiklos strategijà ir rezultatus,geologinio ðvietimo ir paveldo iðsaugojimo problemas, Lietuvos geologø ryðius su uþsieniu ir uþsienio geologijos laimë-jimus. Nemaþai dëmesio skiriama jaunøjø geologø bûreliø veiklai. Be to, þurnale daþnai spausdinami ir bendresniopobûdþio, pirmiausia aplinkotyrai ir aplinkosaugai skirti straipsniai. Þurnale pateikiama medþiaga padeda ávairiøsrièiø specialistams, visuomenei suþinoti apie naujausius tyrimø rezultatus, tarptautinius ryðius, vykdomus projektus,per já yra skleidþiama ir valstybinë þemës gelmiø ásisavinimo politika.

The journal deals with the problems of science, studies and industrial activities in Lithuanian geology, geologicaleducation and preservation of heritage, international relations, popularisation of geological achievements of other coun-tries. Considerable attention is paid to the activities of young geologists. Besides, rather frequent are articles of generalinterest, first of all those concerning environmental studies and protection.

The journal is a source of information for specialists of various fields and the broad public on latest study results,projects being carried into effect, governmental policy in the field of exploitation of entrails of the Earth.

*Badania geoúrodowiskowe dla zrównowaýonego rozwoju pogranicza Polsko–Litewskiego: sympozjum i wy-ciecka terenowa = Ekogeologiniai duomenys subalansuotai Lietuvos–Lenkijos pasienio teritorijos plëtrai: simpoziu-mas ir lauko ekskursija = Geoenvironmental data for sustainable development of Polish–Lithuanian cross-borderarea: Symposium and field trip, 22–24 April 2001, Sidorówka / Pañstwowy Institut Geologiczny, Lietuvos geologijostarnyba; Teksta parengë: S. Doktór, M. Graniczny, A. Janicka, T. Janicki, R. Kanopienë, V. Marcinkevièius, V. Mikulë-nas, J. Satkûnas. – Warszawa–Vilnius, 2001. – [2], 17, [9] p.: iliustr. – Lenk. ir liet. k., santr. angl.

Leidinyje pateikiama Lenkijoje vykusio simpoziumo praneðimø tezës ir ekskursijos vadovas. Juose apibendrinamibendros Lietuvos–Lenkijos ekogeologinës programos „Jotvingiø juosta – Europos þaliøjø plauèiø dalis“ geologiniøtyrimø rezultatai, siekiant ávertinti geologinæ aplinkà, þemës gelmiø iðteklius, galimus ekogeologinius pavojus, uþtikri-nant subalansuotà þemës gelmiø naudojimà, geresnes þmoniø gyvenimo sàlygas.

The symposium was organised to discuss the results of the joint Polish–Lithuanian programme of environmentalgeological studies “Belt of Yotvings as a fragment of Green Lungs of Europe”. This programme deals with collection ofall information significant for assessment of geological environment, resources and possible hazards to ensure sustainableuse of the subsurface and better living conditions for population. The publication presents abstracts and excursion guideof the symposium.

Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Abstracts Volume / Geological Surveyof Lithuania, Institute of Geology, INQUA Commission on Glaciation, the Peribaltic Group; Compiled by M. Stanèikai-të. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2001. – 78 p.: iliustr. – ISBN 9986-623-34-0

Field Symposium on Quaternary Geology in Lithuania, 19–25 May, 2001: Excursion Guide / Geological Survey ofLithuania, Institute of Geology, INQUA Commission on Glaciation, the Peribaltic Group. – Vilnius: Lietuvos geologijostarnyba, 2001. – 41 p.: iliustr. – Bibliogr.: P. 40–41. – ISBN 9986-623-35-9

Leidinyje anglø kalba pateikiama Lietuvoje vykusios konferencijos 36 praneðimø tezës kvartero geologijos srityje irekskursijos vadovas.

The publication presents 36 abstracts of the conference and an excursion guide.

Development of Geoinformatics in Geological Surveys: National Reports and Abstracts: the ICGSEGS– 16meeting at the Geological Survey of Lithuania, Vilnius, June 11–15, 2001 / The International Consortium of Geologi-cal Surveys for Earth Computer Science (ICGSECS); Compiled by J. Belickas, P. Stonys, E. Kliaugienë. – Vilnius: Geolo-gical Survey of Lithuania, 2001. – 74 p.: iliustr. – ISBN 9986-623-36-7

Leidinyje pateikiamos konferencijos tezës, kuriose aptariamos nacionaliniø geologijos tarnybø geoinformatikos plët-ros aktualijos.

The publication presents abstracts of the conference organized to discuss the recent topicalities of the geoinformaticsdevelopment among the national geological surveys.


Basis for geological Repositories of Spent Nuclear Fuel in Lithuania = [Panaudoto radioaktyvaus kuro geologi-niø saugyklø pagrindas]: International Workshop, November 20–22, 2001, Dubingiai, Lithuania: Materials / SwedishInternational Project Nuclear Safety (SIP), Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co. (SKB), Geological Surveyof Lithuania (LGT). – Vilnius: [Lietuvos geologijos tarnyba], 2001. – [167] p.: iliustr.

Leidinyje pateikiamos tarptautinio seminaro „Panaudoto radioaktyvaus kuro geologiniø saugyklø pagrindas“ me-dþiaga: praneðimai, diskusijos, seminaro apibendrinimas.

The publication presents materials of the international workshop: presentations of participants, summary of discus-sions related to disposal of spent nuclear fuel.

*Balèiûnienë I., Milèiuvienë S., Giedraitienë J., Kadûnas K. Ëduonies profilaktika ir fluoridas gëlame poþemi-niame Vakarø Lietuvos vandenyje: praktikos vadovas = [Caries prophylactics and fluoride levels in West Lithuaniangroundwater: A practical guide] / Vilniaus universiteto Stomatologijos klinika, Kauno medicinos universiteto Profilak-tinës ir vaikø stomatologijos klinika, Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2001. – 39 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale. –ISBN 9955-9454-1-9

Leidinyje pateikiami duomenys apie padidëjusios ar sumaþëjusios fluorido koncentracijos gëlame poþeminiameVakarø Lietuvos vandenyje poveiká þmogaus sveikatai, stomatologiniø ligø profilaktikà, taip pat fluorido jonø koncen-tracijos 1999 metø tyrimø rezultatai.

The publication presents data on the effect of increased or lowered fluoride concentrations in West Lithuaniangroundwater on human health, prophylaxis of stomatological diseases, and the results of fluoride ion concentrationstudies carried out in 1999.

Lietuvos geologijos tarnybos 2001 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey ofLithuania: Annual Report 2001 / ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2002. – 114 p.:iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Ataskaitoje pateikiami baigtø valstybiniø geologiniø tyrimø projektø rezultatai – geologinio kartografavimo,aplinkos geocheminiø tyrimø, giluminiø tyrimø, naftos geologijos, geodinaminio monitoringo, kietøjø naudingøjøiðkasenø tyrimø, ekogeologiniø tyrimø, hidrogeologiniø tyrimø, poþeminës hidrosferos monitoringo, geologinësinformacijos sistemos plëtros, taip pat apibûdinamas þemës gelmiø naudojimo valstybinis reguliavimas,pateikiamas publikacijø Lietuvos geologijos tematika sàraðas.

The results of geological research projects in the fields of national geological mapping, environmental geochemicalinvestigations, basic geological investigations, studies in petroleum geology, geodynamical monitoring,investigations of mineral resources, environmental geological investigations, hydrogeological studies, monitoringof groundwater completed in 2001, the development of the Lithuanian geological information system, work onstate regulation of the use of the underground, list of publications on Lithuanian geology in 2001 are presentedin the annual report of the Geological Survey of Lithuania.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2001 METØ VEIKLOS REZULTATAIMetinë ataskaita

GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIAAnnual Report 2001

Vilnius, 2002

Atsakingasis redaktorius J. SatkûnasRedagavo D. Petrauskienë, A. Juðkaitë

Virðelio dizainas G. MarkauskasMaketavo V. Vaidakavièienë

SL 1841. leidyb. apsk. l. 2002. Tir. 200 egz. Uþs.Iðleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, 2600 Vilnius

Tel. 33 28 89, faks. 33 61 56, http://www.lgt.ltSpausdino UAB „Utenos Indra“, Maironio g. 12, 4910 Utena