53

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2017 40

KaipoPirmojopasauliniokaroEuropojeėmė kurtis naujos valstybės, tokios kaipLietuvos Respublika, Belgijos Karalys-tėjauartinosiprie90-ojojubiliejaus.Dėlgeografinės padėties ir glaudžių politiniųsaitųsuPrancūzijajitaposvarbiatarptau-tinėspolitinėsbendruomenėsnare.Naujų-jųEuroposvalstybių, taippat irLietuvospolitikams ekonomiškai išsivysciusi Bel-gijosKaralystė,apie1930m.jauturėjusiper 8 mln. gyventojų1, buvo sėkmingos

1 L.E.Davin,1986,p.124.

valstybingumoistorijospavyzdys,patrau-kliekonominėpartnerė,garsėjusiišvysty-ta pramone, verslo tradicijomis, geromisaukštosiomismokyklomis.Tiesa,pasibai-gus Pirmajam pasauliniam karui Belgijaiteko atsigauti po 1914–1918 m. patirtųsugriovimųir rekvizicijų,prisitaikytipriedidžiulėsgyventojųnetektiesirankstesniųįtakingųpartnerių,tokiųkaipRusijosim-perija, žlugimo.Tuometu šios imperijosperiferijosžemėse,gerokainuskurdintosedaugiaunei trejusmetus trukusiosvokie-

LIETUVOS IR BELGIJOS PREKYBINIAI RYŠIAI 1923–1940 METAIS

Vilma Bukaitė

Humanitarinių mokslų daktarėLietuvos nacionalinis muziejus, Signatarų namaiEl. paštas: vilma.bukaite@gmail.com

Santrauka. Lietuvos Respublikos ir Belgijos Karalystės prekybiniai ryšiai 1923–1940 m. gerokai pranoko jų politinį bendradarbiavimą. Kol abiejų šalių nebuvo paveikusi Didžioji ekonomikos krizė, jų ekonomi-niai santykiai klostėsi gana liberaliai. Abiejų šalių viena kitai parduodamos prekės atspindėjo šių vals-tybių ūkio pobūdį ir svarbius visuomenės bei verslo poreikius. Lietuva iš pradžių eksportavo paukščius ir gyvulius, ypač arklius, ir medieną. Ilgainiui didėjo jos Belgijai parduodamos apdorotos žemės ūkio pro-dukcijos (javai, sviestas, linų pluoštas) dalis. Iš šios valstybės nuo pat pirmųjų bendradarbiavimo dienų buvo importuojama daug geležies žaliavos ir dirbtinių trąšų, vėliau – ir statybų prekių (cemento, stiklo), tekstilės gamybos įrangos ir žaliavų. Paradoksalu, bet nuosekliai dvišalės prekybos raidai nekliudė gana vėlyvas ir menkas jos reglamentavimas 1928–1932 m. Nors nuo 1930 m. ekonominis bendradarbiavi-mas, paveiktas kvotų ir ribojimų, tapo gerokai sudėtingesnis, Lietuvos eksporto į Belgiją ir importo iš jos sumos dažniausiai peržengdavo 6–7 mln. Lt, o kartais ir 10 mln. Lt. Silpnėjant Lietuvos ekonominiams ryšiams su Vokietija, Belgija tapo ketvirta–penkta pagal svarbą šios Baltijos valstybės prekybos partnere. Kadangi jų prekyba priklausė nuo laivybos kelių, Antrojo pasaulinio karo pradžia lemtingai sukliudė to-lesnio jų ekonominio bendradarbiavimo raidą.

Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika, Belgijos Karalystė, užsienio prekyba, eksportas, importas, su-tartys.

Keywords: Lithuania, Belgium, foreign trade, export, import, agreement.

54

ciųokupacijos,neseniaisusikūrusiLietu-vos valstybė, dar neturėjusi savosios va-liutos,tikformavosavoprekybospolitiką.Tik1919m.gegužęMykoloSleževiciausMinistrųKabinetaspradėjovestiužsienioprekybosapskaitą,nustatėLietuvosmuitųtarifus–išpradžiųad valorem2.

1923 m. pradžioje pradėjusi kursuotiLietuvosvaliuta,litas3,padėjostabilizuotivalstybėsūkįiružsienioprekybą–ikitoleksportas iššaliesdažnaibūdavonuosto-lingas, tekdavo taikyti eksporto muitus4. Siekdama suaktyvinti ekonominį bendra-darbiavimą su kitomis šalimis, Lietuvosvyriausybė 1923 m. panaikino eksportolicencijasįmonėmsireksportomuitus.Beto,tųpaciųmetųvasarįšiBaltijosvalstybėprisijungė pajūrio teritoriją su Klaipėdosuostuirpradėjojįnaudotiprekėmsgaben-ti.PrekybiniussantykiussuLietuvapalai-kiusiųšaliųėmėdaugėti.Svarbišiopoky-cioprielaida,manytume,buvo irpasibai-gęsšiosvalstybėstarptautiniopripažinimoprocesas. Tiesa, naujiena apie Lietuvospripažinimąde jureatskriejoišBriuselioįKaunąganavėlai–1922m.gruodžio27d.Abiejųvalstybių socialinė irūkiopadėtispagerėjopanašiumetu–1923–1924m.5,tada suaktyvėjo ir jų ekonominis bendra-darbiavimas.AnkstesnėLietuvosirBelgi-josdvišalėprekybavykofragmentiškai–

2 P.Šalcius,1998,p.249.Bemuitobuvoįleidžia-mi pagrindiniai maisto produktai, pašarai gyvuliams,mediena,metalųirmineralųrūdos,spaudiniai,druska.Kitomsprekėmstaikytas5–20%muitas,didžiausias–prabangos prekėms: kavai, kakavai ir jos gaminiams,vynui,aluiirstipriesiemsgėrimams.

3 1922m.spaliopradžiojelitokursasbuvosusie-tassudoleriosantykiu10:1,1litas=0,150462gramogrynoaukso.

4 J. Purickis, „Lietuvos užsienių prekyba“, in:Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, Kau-nas,Šviesa,1990,p.218.

5 E.Gerard,2006,p.88.

galirneitinišsamiirtiksli1919–1922m.lietuviškoji statistika atskirai nemini šiosvalstybės.

LietuvosirBelgijosdvišaliųprekybiniųryšių1923–1940m.dinamikayraįdomusmažųjųEuroposvalstybiųpastangųieško-ti naujų prekybos nišų, pragmatiškai rea-guotiįkintanciastarptautinesekonominesrealijaspavyzdys.Lietuviųistorikaitarpu-kariometaisirvėlatkūrusnepriklausomy-bę tyrė 1918–1940 m. Lietuvos užsienioprekybos raidą – dažniausiai su gretimo-mis ir didžiosiomis valstybėmis.Prekybąsu Belgija 2014 m. Vilniaus universitetoIstorijos fakultete apgintame kruopšciaiparengtame bakalauro darbe tyrinėjoNe-ringaBladaitė6.Dalį tekstoautorėpasky-rė ekonominio bendradarbiavimo klausi-mams.NagrinėdamaLietuvosarchyvuoseprieinamą, tiesa, dėl Antrojo pasauliniokaroperipetijųirLietuvosokupacijosganafragmentiškaiišlikusiąmedžiagą7 ir statis-tikosleidinius,jipateikėvertingųduome-nųirįžvalgųapiepagrindinįdvišalępreky-bąreglamentavusįdokumentą–prekybossusitarimą,svarbiausiasįvežtasirišvežtasprekes, finansines eksporto išraiškas, pa-rengė lentelių, parodė Lietuvos prekybossuBelgijadinamiką.

6 N.Bladaitė,2014,89p.7 LietuvospasiuntinybėsBelgijojereikalųpatikė-

tinisJonasDeksnys,priešVokietijoskariuomenei1940m. įžygiuojant į Briuselį, vertingiausias politines bylas irdalį ekonominių išsiuntė į Prancūzijos sostinę.Vokie-ciamsokupuojantPrancūziją,joslikoLietuvospasiunti-nybėsParyžiujepastate.SSRSaneksavusLietuvąirren-giantis perimti šį pastatą, lietuviai išgabenovisą jamebuvusį turtą.Deja,sovietaisužinojosandėlioadresąiružvaldė jame saugomas vertybes, taip pat ir pasiunti-nybėsarchyvą.KaunepoLietuvosokupacijos1940m.birželio15d.Užsienio reikalųministerijospareigūnaisunaikinoslaptąjįarchyvąirdalįkitųbylų.Dalissovietųperimtųjųirgibuvosunaikinta,žuvodėlprastųlaikymosąlygųarbaišvežtaįMaskvą.

55

Vis dėlto ne tik Lietuvos centrinia-me valstybės archyve sukauptų Lietuvosvalstybingumometų fondų, bet ir Belgi-jos užsienio reikalų ministerijos archy-ve saugomų lituanistinių šaltinių analizėleidžia išplėsti šios temos siužetų lauką.Šiametyrimeišryškinsimepolitiniųaktu-alijųirpasaulinėsekonomikoskrizėsįtakąabiejų valstybių dvišaliams prekybiniamsryšiams. Be to, įvardysime ir kitus juosreglamentavusiusbaziniusteisiniusdoku-mentus ir susitarimus. Nagrinėsime Lie-tuvos eksporto įBelgiją ir importo iš josdisbalanso priežastis. Išryškinsime diplo-matų indėlį, formuojant dvišalius ryšius.Lietuvos ir Belgijos prekybos apyvartos1924–1939m.irpopuliariausiųimportuo-tųbeieksportuotųprekiųstatistika(kiekiaiirsumos)apibendrinuspateiktastraipsniogale.JiparemtaCentraliniostatistikosbiu-ro 1925–1940 m. leidiniuose publikuotųduomenųanalize.Akivaizdu,kadšistyri-mas išdaliesužpildyskaikuriasdvišaliobendradarbiavimoistorijosspragas,atversirnaujųklausimų,kurie, tikimės,ateityjesudominsbelgųirlietuviųmokslininkus.

Lėtas prekybinių ryšių įsibėgėjimas: 1923–1929 m.

SvarbiausiaLietuvosužsienioprekybos–ireksporto,irimporto–partnerėiki1931–1933m.buvokaimynėVokietija.Visdėl-to jau nuo 1924–1925m. ši valstybė visakivaizdžiauėmėsipolitiniospaudimoau-tonomijos teisėmis Klaipėdos kraštą val-džiusiaiLietuvai.TaigišiBaltijosvalstybėnetikdėlekonominių,betirdėlpolitiniųpriežasciųieškojokitųpatikimųprekybospartnerių.Vyriausybė siekė, kad valstybėkuo daugiau uždirbtų iš augancios užsie-nioprekybos, tad1924m.ėmėtaikytisu

prekiųsvoriuirtūriususietusvadinamuo-siusspecifiniusmuitus.

Vospažvelgę į1923m.Lietuvoseks-portuotų įBelgiją prekių sąrašąmatome,kad jamedominuoja žemėsūkioproduk-cija irmediena:nemenkaskiekis sėmenų(29,3tonosuž23,2tūkst.Lt),linųpluoštas(6,1tonosuž14,6tūkst.Lt),šiektiekpienoproduktų, greiciausiai sviesto (12,9 tonosuž 60,2 tūkst. Lt), nedideli kiekiai gyvųžąsų,kailiųirodųuž6,2tūkst.Lt.Belgi-jaiparduota6,4tūkst.kietmetriųapdirbtosmedienos už daugiau kaip 474 tūkst. Ltsumąirdar200kietmetriųneapdorotos–už 36tūkst.Lt.Šioeksportoskaiciaineįspū-dingi – 2,6196mln. Lt, 53,9 tūkst. kilo-gramųir6,6tūkst.kietmetrių8.ImportoišBelgijosstatistikasąvaduoseatskiraineap-tarta – ši šalis dar nebuvo tarp reikšmin-giausiųLietuvosprekybospartnerių.

Jau1924m.eksportuojamųįBelgijąlie-tuviškųprekiųtonažasgerokaipadidėjo– iki3131,7tūkst.kilogramų,betprekiųver-tėpakitonesmarkiai–iki2,7807mln.Lt. Svariąjųdalįsudarėgalvijai,avysirarkliai,gegnėsirrąstai,celiuliozė,linai9.PrekiųišBelgijosįvežta3305tonosuž1,076mln.Lt. Lietuviainoriaipirkonetikbelgiškastrą-šas,betirįvairiaipateiktągeležiesžaliavąirelektrostransformatorius(164tonosuž340tūkst.Lt).IšBelgijosnupirktairtrupu-tismedžioklės įrangos ir reikmenų, taba-ko,paštetųirpagardų,galanterijosprekių,popieriaus,rašymoirdailėsreikmenų10.

8 Lietuvos eksportas 1923 m. (valstybėmis),in:Lietuvos statistikosmetraštis (toliauLSM–V.B.)1924–1926,Priedas:Užsienioprekyba,Kaunas,1927,p.XVI.

9 Įvežimas:Kraštai,LSM1924–1926...,p.XXV;IšvežimasišLietuvosvalstybėmis:Belgija,in:Lietuvosužsienio prekyba (toliau LUP –V. B.) 1924,Kaunas,1925,p.18.

10 Įvežimas į Lietuvą valstybėmis: Belgija, in:ibidem,p.98.

56

1923–1924 m. akivaizdžiai išryškėjopagrindiniai lietuviškosios žaliavų ir pre-kiųpasiūlosBelgijaipunktyrai:linųpluoš-tas, mediena, gyvi paukšciai ir gyvūnai,celiuliozė. Tokia pasiūla puikiai atspindiagrarinį tuometinėsLietuvosūkiopobūdįir būtinybę prekiauti su urbanizuotomisvalstybėmis,kuriosebuvojuntamasmais-to prekių ir žaliavų, tokių kaipmediena,poreikis. Pirmaisiais valstybingumo me-tais netgi besiformuojanti vidurinė šiosšaliesgyventojųklasėgyvenoganaaske-tiškai, tad Lietuva negalėjo tapti patrau-klia prabangos prekių rinka. Pagrindiniaibelgiškųprekiųpirkėjaibuvožemdirbiai,dažniausiaivertęsiaugalininkyste, tadrū-pinęsitinkamudirvosįdirbimuirnašumu.Jų poreikiams buvo skirta ir didelė dalisgeležiesžaliavos–poPirmojopasauliniokaro Lietuvos žemdirbiams teko įsigytiarbapasidirbdintinaujosžemėsūkioįran-gos,nesdaugjosbuvosuniokotaarbaiš-gabenta.1924m.prekybosbalansasbuvopalankus Lietuvai, ji pardavė Belgijaiprekių už 1,0747 mln. Lt didesnę sumą. 1925m. abiejų valstybių tarpusavio pre-kybos sumos buvo panašios, artimos 25 mln. Lt. Vėlesniais metais Lietuvoseksporto į Belgiją sumos svyravo, taciaujau nuo 1926m. jos viršijo 4mln. Lt, obūtent taismetais lietuviams pavyko šiaipartnerei parduoti prekių net už daugiaunei7mln.Lt.BelgijoseksportasįLietuvądidėjosantūriau,palaipsniui:1927m.per-žengė3mln.Lt,o1929m.–4mln.Ltribą (žr.1 lentelę).

Manytume,kadperpirmąjįvalstybin-gumodešimtmetįLietuva tapopatraukliaBelgijos prekybos partnere. Kita vertus,norsprekybossuBelgijaapimtysirprekiųsumosdidėjo,jųprocentinėdalisLietuvosprekybos apyvartoje buvo nedidelė, visų

pirmadėlspartausvisosapyvartosaugimotreciajamedešimtmetyje–1923m.Lietu-vaeksportavoprekiųuž146,7497mln.Lt,o1929m.–už329,8419mln.Lt.Valstybėsimportasnuo1923m.(156,1272mln.Lt) peršešeriusmetuspadidėjobeveikdvigu-bai–siekėbeveik306,5mln.Lt11.

ĮBelgijąparduodamųlietuviškųprekiųstruktūra1924–1926m.kitogananedaug.Įdomu,kadpo1925m.keletuimetųišes-mės nutrūko mažai apdorotos medienoseksportas,betreikšmingąišvežamųprekiųdalįsudarėperdirbtosmedienosproduktai:celiuliozė, popierius ir kartonas. Paminė-tina,kadbelgamsLietuvaparduodavotikmaždaug3%medienosprodukcijos,dau-giausia jos nupirkdavoVokietija12.Tiesa,1925m.įBelgijąbuvogabenamidviejųrū-šiųgyvuliai,arkliaiiravys,vėliausmulkes-niųjųneliko,oarkliųskaiciusnuo1927m. padidėjo. Jį reguliavo ir kintancios kai-nos:1928m.564arkliaibuvoparduotiuždaugiaunei2500tūkst.Lt,o1929m.jųeksportavusįšiąšalįper5kartusdaugiau,pajamos tesiekė 1 643 tūkst. Lt (žr. 2–3 lenteles).LietuvaipelningiausiosBelgijaisiūlomosprekėsXXa.treciajamedešimt-metyje buvo arkliai, celiuliozė, popieriusir kartonas. Ypac gerai mokėta už linus,nors šiųpaklausa turbūtbuvodidesnėužpasiūlą–pagrindinėjųeksportošalis lie-tuviamsbuvoDidžiojiBritanija.

Belgijos prekių importas į Lietuvą1925–1929m.ganasantūriai,taciaustabi-liaiaugo.Nuo1927m.akivaizdžiaididėjostatybomsskirtosbelgiškosprodukcijos–cemento,stiklo,smulkiųgeležiesirplienodirbinių – pasiūla.Lietuvai parduodamos

11 Lietuvosužsienioprekyba1920–1929metais,in:LUP1929,Kaunas,1930,p.III.

12 N.Bladaitė,2014,p.35.

57

geležies žaliavos kiekis mažėjo – nuo 4 tūkst. tonų už 1 372 tūkst. Lt 1925m.ikibeveikpusantrotūkstanciotonųužbe-veik627tūkst.Lt1929m.(žr.4 lentelę). Ko gero, perkamos geležies kiekį ribojoir kylancios kainos. Belgija buvo svarbitrąšųtiekėja.Lietuvaimportuodavoišjosdidžiąjądalįfosforotrąšųtomamilcių,ga-minamųišketausišgaunantplieną,–maž-daug du kartus daugiau nei išVokietijosgamintojų13.

Nuo1925–1929m.Lietuvojebuvoga-limaįsigytivisįvairesniųbelgiškųprekių,šiuo laikotarpiu jų pasiūla išplito net ikidviejųšimtųtarptautinėsprekiųnomenkla-tūrospunktų,norsdaugjųbuvoįsigyjamaitinnedideliaiskiekiais–dažniausiaibel-giškoms prekėms tekdavo konkuruoti suvokiškomis,kartaisprancūziškomis,olan-diškomis.Buvoperkamadaugiausmulkiųgalanterijos dirbinių, tokių kaip skėciai(1926–1929 m. net už 93,7 tūkst. Lt), tekstilės–drabužiųaudinių,ypacvilnoniųirmedvilninių. 1927m. išBelgijos buvoimportuojami net automobiliai, tiesa, tikuž 58,8 tūkst. Lt sumą. Taip pat iš šiosšalies pirkta fizikos, astronomijos, medi-cinos, matematikos ir elektromechanikosprietaisų,1925m.–už55,3,o1926m.–net už 114,5 tūkst.Lt14.Belgijai parduo-damosirišjosįsigyjamosLietuvosprekėsbuvo gabenamos laivais perKlaipėdos irdažniausiaiperAntverpenouostą15.

13 1926m.–6606,2t(išviso9463,2t),1928m.– 10 145,1 t (iš viso 16 287 t), žr.: Įvežimas į Lietuvą1926–1928metais, in: LSM1927–1928, Priedas:Už-sienioprekyba,Kaunas,1929,p.154.

14 Įvežimas į Lietuvą valstybėmis, Belgija, in:LSM 1927–1928..., p. 310–314; Įvežimas į Lietuvąvalstybėmis,Belgija,in:LUP1929,p.130–135.

15 R. Apanavicius, 2012, p. 39. Geležinkeliaisdaugiausia gabentos Lietuvos prekės į Latviją, Estiją,SSRSirVokietiją.

Nuo1923iki1929m.LietuvosirBel-gijos dvišalės prekybos apyvarta gerokaiišaugo, nors jos sumos buvo nedidelės.Belgija jau 1926–1927 m. tapo ketvir-ta–penkta pagal svarbą Lietuvos ekspor-to valstybe po maždaug pusę prekių nu-pirkdavusios Vokietijos ir smulkesniųjųpartnerių Didžiosios Britanijos, Latvijos.Belgiškų prekių netrukus Lietuvoje buvoperkamadaugiauneiprancūziškų, cekos-lovakiškų,kaikuriaismetais–olandiškų.

Dvišalių ekonominių santykių reglamentavimas

Lietuvos ir Belgijos diplomatiniai ryšiaiformaliaipradėjomegztistik1921m.ru-denįirlabiaunetiesiogiai,perPrancūziją.Šios Baltijos valstybės laikinasis reikalųpatikėtinis Paryžiuje rašytojas OskarasMilašius, galbūt ir dėl savo didžiulio už-imtumo, kuklaus atstovybės biudžeto irgeografinioatstumoskyrėnedaugdėmesioBelgijai–antrajaivalstybei,kuriojeėjotaspaciaspareigas16.TąpatįgalimapasakytiirapielaikinąjįšiosšaliesįgaliotinįKau-ne–PrancūzijoslaikinąjįreikalųpatikėtinįGabrieliųPadovanį17.IrLietuva,irBelgi-ja,netginuo1923m.visintensyvindamaekonominį bendradarbiavimą, neskubėjoteisiškaisunormintidvišaliųsantykių.

Tiesa,jau1924–1925m.abiejųvalsty-biųsostinėseirKlaipėdojeįsikūrėkonsu-

16 Lietuviųkilmėsprancūzųdiplomatasirrašyto-jasO.MilašiusbuvolaikinuojuLietuvosreikalųpatikė-tiniuBelgijojenuo1921m.lapkricio12d.iki1926m.kovo22d.

17 Belgijos užsienio reikalų ministerija 1921 m.rugsėjo23d.laiškukreipėsiįlaikinąjįPrancūzijosrei-kalųpatikėtinįKauneG.Padovani,prašydamagintibel-gųinteresusLietuvoje,irgavopalankųatsakymą.Tiesa,formaluskonsulinisdarbas,kaipantaipasųišdavimas,buvopavestasBelgijoskonsulatamsBerlyne irVaršu-voje.

58

linėsatstovybės.1924m.liepąBriuselyjeįkurto Lietuvos garbės konsulato vadovutapo belgų verslininkas ir buvęs žemėsūkio mokyklų dėstytojas Arnoldas Furs-tas-Magermannas. Savo namuose institu-cijos biurą įkūręs brandaus amžiaus, betenergingas, komunikabilus garbės konsu-lasbendravosupramonininkais,politikais,versložmonėmis.Dar1923m.sausio20d. Belgijos užsienio reikalų ministerija pa-skyrė garbės konsulu Klaipėdos kraštePaulių Schultzą18. Jis šias pareigas ėjodaugiau nei penkiolika metų. Gaila, kadišlikęsšiųabiejųvalstybiųįgaliotiniųtar-nybinis susirašinėjimas su atstovaujamųvalstybiųUžsienio reikalųministerijomisypac fragmentiškas, taigi jo efektyvumąsunkuįvertinti.

Nuo1925m.gruodžio20d.„Compag-niedʼÉlectricitéBelgeàKaunas“direkto-riusinžinieriusArturasLangėpradėjova-dovautiBelgijosgarbėskonsulatuiKaune.1921m.šiamemiesteįsikūręs19inžinieriusgreitatnaujinoturėtasirmezgėnaujaspa-žintissuLietuvospolitikais,verslininkais,Užsienioreikalųministerijosdarbuotojaisirdiplomatais.Šiaspareigasjisėjoikipatmirties1932m.vasarą20.Jasperėmėiriki

18 PaskyrimometuKlaipėdoskraštąadministravoAmbasadorių konferencijos įgaliotinė Prancūzija, ta-ciau jaupo trijų savaicių jovaldymąperėmėLietuva. 1938m.gegužęgarbėskonsuluKlaipėdojetapoMikasTolischus.

19 Skirtinguose šaltiniuose nevienodai pasakoja-maapieA.Langėskilmę.Kaikuriejųrašo,kadjisgimė1884m.vasario24d.Kaune,vietosvokieciųšeimoje,o1909m.Peterburgopolitechnikosinstituteapgynėinži-nieriauselektrotechnikodiplomą.Kiturteigiama,jogtaibelgųtautybėsžmogus.LietuvosvalstybingumometaisA.LangėnuopatįkūrimodėstėLietuvos(vėliau–Vy-tautoDidžiojo)universiteteirAukštuosiuosekarininkųkursuose,buvoLietuvosautomobiliųraliųprizininkas.

20 „Mirė inž.ArtūrasLangė“, in:Vienybė, 1932, Nr. 25–26; „Vakar palaidotasA. Lange“, in:Lietuvos žinios,1932,Nr.132.

patBelgijosokupacijosėjovelioniobrolisinžinieriusEugenijusLangė21.

1925 m. gegužę paskyręs diplomatąPetrąKlimąpasiuntiniuParyžiuje,Lietu-vos prezidentas Aleksandras Stulginskisnumatė, kad šis galėtų eiti tas pacias pa-reigas ir gretimosevalstybėse22.Užbaigtipaskyrimoprocedūrąneskubėta. 1926m.kovopradžiojepasiuntinysBerlyneVaclo-vasSidzikauskaspersiuntėBelgijosužsie-nioreikalųministroÉmileʼoVanderveldeʼspalankųatsiliepimąapienumatytąkandi-datą23.Kovo23d.A.StulginskispasirašėpasiuntinioBriuselyjeP.Klimoskiriamuo-sius raštus. Atidėjęs kelionę, diplomatastikpodaugiauneidvejųmetųnusivežė įBelgijossostinęjaukitus–gautus1928m.vasario28d.,suprezidentoAntanoSmeto-nosparašu.Gegužės2d.diplomatasįteikėpaskyrimodokumentuskaraliuiAlbertuiI,susitikosuBelgijosvyriausybėsnariaisirUžsienioreikalųministerijosvadovybe.

P.Klimas pradėjo eiti pareigas vėliauuž Belgijos nuolatinį atstovą Lietuvoje.1927m. sausio 12 d. Kaune suministrupirmininku ir užsienio reikalų ministruAugustinuVoldemaru susitikęsA. Langėgavopalankųatsiliepimądėlreikalųpati-kėtiniobaronoFlorentodeSelys-Fansonopaskyrimo.Sausio20d.,įsikūręsRygoje,šisbelgųdiplomataspradėjoeititaspaciaspareigasvisosetrijoseBaltijosvalstybėse.1928m.lapkricio11d.jistaponepapras-

21 E. Langė gimė 1885m.Varšuvoje, baigė Pe-terburgo universitetą ir Darmstadto auštąją technikosmokyklą.KeletąmetųgyvenoRusijoje,ištenįLietuvąatvyko1921m.Dirbobroliovadovaujamojebendrovė-je, statėPetrašiūnų elektrinę, pobroliomirties tęsė jodarbusiki1944m.,kolpasitraukėįVokietiją.

22 B.K.BaluciolaiškasP.Klimui,Kaunas,19251122,in:LMAVB,f.191,b.112,l.8.

23 V. Sidzikausko laiškas P. Klimui, Berlynas,19260303,in:LMAVB,f.191,b.234,l.11.

59

tuojupasiuntiniuirįgaliotuojuministruirgeneraliniukonsuluLietuvoje,LatvijojeirEstijoje,pareigasėjoiki1939m.rudens.

A.Langė1926m.balandįpateikėLie-tuvos vyriausybei dvišalės prekybos suBelgija sutarties projektą, taciau derybosvykolėtai.Lietuviainorėjo jaspaspartin-ti–darM.Sleževiciauskabinetasrengėsidvišaliųprekybossutarciųnesudariusiomsšalimstaikyti30%muitųantkainį.A.Vol-demarovyriausybeiatidėjusšįsumanymą,É. Vanderveldeʼė 1927 m. vasarį ragino F.deSelys-Fansonąneskubėti tęsti dery-bų24. A. Langės nuomone, Lietuvos už-sienio reikalų ministerijoje irgi neskubė-ta.Dešimtmėnesių jokiospozicijos raštuneįvardijusį Ekonomikos departamentodirektorių Juozą Purickį konsulas pava-dino „užkietėjusiu atidėliotoju“25. Nors A. Voldemaras 1927 m. kovą ir pabrėžė F. de Selys-Fansonui, jog sutarties bylagulinti ant jo darbo stalo ir greit sulauk-siantisavoseilės,derybospajudėjotikpodaugiau nei metų. Tuometinis UžsienioreikalųministerijosgeneralinissekretoriusirnaujasEkonomikosdepartamentovedė-jasDovasZauniusjaudaugaktyviausie-kėsusitarimo.Lietuvosvyriausybėketinorudenį dvišalių prekybos sutarcių nepasi-rašiusiomsvalstybėmstaikyti50%muitoantkainius.

1928m.gegužęBelgijosužsienioreika-lųministrasP.HymansaspasiūlėP.Klimuiišpradžiųpasirašytilaikinąjądvišalęsutartį,ovėliautartisdėlišsamesnės,preciziškes-

24 É.Vandervelde instrukcijaF.deSelys-Fanson„Négociationscommerciales“,Briuselis,19270218,in:AMAEB,Négotiationscommerciales,2460bis,V.1.

25 F.deSelys-FansonpranešimasÉ.Vandervelde„ArrangementcommercialBelgique–Lithuanie“,Ryga,19270304, in:AMAEB,Négotiations commerciales, d.2460bis,V.1.

nės nuolatinės. Lietuvių diplomatas daugtikėjosi iš prekybos suBelgija: „Turtingikapitalais ir iniciatyva belgai gali mumsbūtibegalonaudingiLietuvosatstatyme,draugepavaduodamimusnuotopavojaus,kuriogalikeltikitųdidesniųšaliųkapita-listaipolitikosatžvilgiu.“26

Rugpjūcio16d.D.ZauniusirBelgijospasiuntinysBaltijosvalstybėmsF.deSe-lys-FansonaspasirašėiškartoįsigaliojusiąLaikinąją Lietuvos ir Belgijos–Liuksem-burgoekonominiosusivienijimoprekybossutartį. Šiuo tik penkių straipsnių doku-mentu abi šalys sutarė laikytismažiausiųnumatytų muitų ir didžiausio palankumoprincipo„visosetosesrityse,kurioslieciavertimąsiprekyba,laivininkysteirpramo-ne, teisę valdyti kilnojamąjį ir nekilnoja-mąjį turtą ir savonuožiūra laisvai su juoelgtis, muitus ir kitus bet kurios rūšiesmokescius, rinkliavas, prekybinių keliau-tojų darbą ir prekių pavyzdžių sutvarky-mą, draudimus įvežti, išvežti ir pervežtibei tųdraudimųtaikymą,akcizo irvarto-jimomokescius,jųtarpevisusdauginimokoeficientus, eksporto taksą irmokesciusirmuitųformalumus“27.Abivalstybėsįsi-pareigojo užtikrinti laisvą viena kitos as-menųtranzitą,tranzitinįprekiųirsiuntiniųgabenimą,laivųirgeležinkeliovagonųvy-kimąįvienąiššiossutartiespartneriųarbaišjos.Šisdidžiausiopalankumoprincipasnegaliojotikvizųišdavimui.

LietuvosirBelgijosderybasdėlsutar-cių,lengvinusiųprekybiniųgincųsprendi-mus,įšaldėpolitikosskersvėjai.A.Volde-

26 P.KlimopranešimasA.Voldemarui„Dėlkon-sulato Briusely“, Paryžius, 1928 05 16, in: LMAVB, f.191,b.74,l.130.

27 ProvizorinėLietuvosirBelgijos-Liuksemburgoekonominiosusivienijimoprekybossutartis,in:Vyriau-sybės žinios,1928,Nr.289,eil.Nr.1897.

60

marovyriausybėnorėjokuogreiciaupra-dėti tartis dėl dvišalės arbitražo ir konci-liacijossutartiessuBelgija.1928–1929m. vykusiųLietuvosirLenkijosderybųnesė-kmėsveikėšiųšaliųsantykiussukitomisEuropos šalimis. Belgija greiciausiai rin-kositokiąpatkaipsavoirLenkijossąjun-gininkės Prancūzijos poziciją arba rėmėįtakingesniąją šalį. Atsiklausus Lenkijosužsienio reikalų ministerijos nuomonės,Briuselyjenutartasubtiliaiatidėliotidery-bas,kurios„Varšuvaibūtųnemalonios“28. LietuvospasiuntinysP.Klimasaiškiaijuto,kadbelgaisąmoningaivengiaruoštisutar-tį29.Pagaliau1930m.vasarįP.Hymansasjamįteikėprojektą.Ganagreitai,jaurug-sėjo24d.,šisBelgijosužsienioreikalųmi-nistraskartusu tokiaspatpareigasėjusiuD. Zauniumi pasirašė išsamią kruopšciaiparengtą arbitražo ir konciliacijos sutartį.Tiesa,jibuvoratifikuotatikpodaugiauneiporosmetų30.Tųpacių1930m.gruodžio12d.P.HymansasirP.KlimasBriuselyjepasirašėirsutartįdėlprocedūroscivilinė-seirkomercinėsebylose31.1931m.liepos 21d.D.Zaunius irF.deSelys-FansonasKaunepasirašėiškartįsigaliojusįSusitari-mąprekiųženklamsapsaugoti.Galimasa-kyti,1930–1931m.ekonominiųLietuvos

28 BelgijosURMPrekybossutarciųskyriauspra-nešimas Užsienio prekybos gen. departamento direk-toriui,Briuselis,19280601, in:AMAEB,Correspon-dence politique 1918–1940, d. 17362; Belgijos URMPolitikos departamento direktoriaus E. Bosereto ins-trukcija „Demande lithuanienne de conclure unTraitéd’Arbitrage“,Briuselis,19280601,in:Op.cit.

29 P. Klimo pranešimasA. Voldemarui „Dėl ar-bitražosutartiessuBelgija“,Paryžius,19290305, in:LMAVB,f.191,b.75,l.206.

30 Konciliacijos,arbitražoirgincamsteismokeliuspręstikonvencijatarpLietuvosirBelgijos,in:Vyriau-sybės žinios,1932,Nr.394.Ratifikuota19321024.

31 LietuvosirBelgijossutartisdėlprocedūrosko-mercinėse ir civilinėse bylose, in: Vyriausybės žinios,1932,Nr.402.Ratifikuota19321125.

irBelgijossantykiųteisinioreglamentavi-moprocesasbuvobaigtas.

Lietuvos pasiuntinys, kaip ir į Kau-ną keletą kartų per metus nuvykdavęs F.deSelys-Fansonas,Briuselyjelankyda-vosine tikpervalstybines šventesaruž-sienio valdovų vizitus. P. Klimas nuolatdomėjosiabiejųvalstybiųprekybiniųryšiųaktualijomis,susirašinėjodėl jųsuabiejųvalstybiųUžsienioreikalųministerijomis.Ketvirtajamedešimtmetyje jis kartaisda-lyvaudavodvišalėseekonominėsederybo-se.Nepaisantto,jisakivaizdžiaiišsamiaugilinosiįpolitiniobendradarbiavimoklau-simus. Didžiausią įtaką prekybos sferojeturėjo Briuselyje dirbę P. Klimo paval-diniai. Siekdamas suaktyvinti konsulinęveikląšiamemieste,pasiuntinys1930m.gegužę pasiūlė Lietuvos užsienio reikalųministerijaijameįkurtikarjeroskonsulatą,kuriame dirbtų profesionalūs diplomatai.1931m. vasario pradžioje Crayer gatvės17, vėliau Vilain XIV gatvės 53 nameatidarytoje Lietuvos pasiuntinybėje pra-dėjo veiklą konsulas Matas Narjauskas.Jis dalyvaudavo ekonominėse derybose,susirašinėjosuBelgijosirLietuvosužsie-nio reikalųministerijoseprekybąkuravu-siaisdepartamentais: siūlėbūdus stiprintibendradarbiavimą,atsakydavo įpaklausi-musirsiuntėsavuosius,kaupėinformaci-jąapie įstatymųkaitą irversloporeikius.Nuo1931m.gruodžiodaugiaunei trejussupusemetųkonsuluitalkinosekretoriusJurgisKairiūkštis.

1934m.kovopradžiojeBriuselyjepra-dėjoveikląitinenergingaslaikinasisreika-lųpatikėtinisVytautasGylys.Šisdiploma-tasnuo1935m.pradžiosrinkoirLietuvosužsienio reikalų ministerijai referuodavonetikekonominę,betirpolitinęinforma-cijąapieBelgiją,pavyzdžiui,apievyriau-

61

sybės požiūrį įMalmedy regiono germa-nofilus, totalitarinių valstybių įtakos sti-prėjimą,neutralumopolitiką.IntensyvusirsolidusV.Gyliodiplomatinissusirašinėji-masBelgijosužsienioreikalųministerijosarchyve patvirtina P. Klimo komplimen-tus:„Manciabuvodidelėpagalba.Jisne-pasižymėjo labaidideliumokslingumuarkitomis intelektualinėmis pažibomis, betjismeistriškaivartojosavoprigimtąman-dagumą,kurisnekliudėjambūtižemaitiš-kai atspariam ir atsargiam atsparume. Jissugebėjopasidarytiekonominiuekspertu,kaitaibuvoreikalinga.Būtųpasidaręs,beabejonės,iršmaikšciupolitiku,jeitaibūtųjampavesta.“32

1935m.išParyžiausV.GyliuitalkintiatvykoVytautas Stašinskas.Darbo apim-timsdidėjant,konsulas1936m.konstata-vo,kad:„Pasiuntinybėturiperdaugdarboirpermažaipersonalo.<...>Dėlmūsųįve-žimoBelgijonmannuolatostenkalankytisvietinėse įstaigose, nes norėdamas padėtmūsųimportuotojamsturiudažnaiaiškintnesusipratimus ar prašyt kokių nors len-gvatų,papildomųlicencijųarkitųmalonių.Bešitųprievoliųmanprisieinaatliktdaugkanceliarinio darbo, sekt vietinę spaudą,informuot ekonominį departamentą apiebelgiškų įstatymų pakeitimus, kai jie lie-ciaimportą,darytpropagandąapieLietuvąspaudojeirpirkliųsferose,atliktreprezen-tacines pareigas. Žiūrint iš tolo, atrodo,kadjokiakitapasiuntinybėneturitaipma-žaipersonalokaipBriuselio,tuotarpukainuveiktasdarbasBelgijojenėrapaskutinė-jevietoje.“33Visdėltoministerijadaugiau

32 P. Klimas, Lietuvos diplomatinėje tarnyboje,Vilnius:Mintis,1991,p.116.

33 V. Gylio pranešimas Lietuvos URM gen. se-kretoriui J.Urbšiui,Briuselis, 19360407, in:LCVA, f.383,ap.7,b.1754,l.28–29.

darbuotojųįšiąpasiuntinybęneskyrė.Nuo1938m.vasariokonsuluirlaikinuojurei-kalųpatikėtiniuBriuselyjebuvopaskirtasV.Stašinskas, po porosmėnesių jis gavoatašė diplomatinį rangą. Tokį pat rangągavoir1940m.vasario25d.išjopareigasperėmęsJonasDeksnys.1937m.LietuvosgarbėskonsuluAntverpenebuvopaskirtasArthurasGhysbrechtas.

LietuvaiirBelgijaiapie1926–1928m.nutarusreglamentuotidvišaliussantykius,paaiškėjo, kad abi šalis tenkino anksciaususiklosciusi padėtis. Ieškant tokio san-tūrumo priežascių, galbūt vertėtų grįžti į1921m.vidurį, įBriuselį, įTautųrūmus.Kreipdamasis į Senato narius, karalystėsužsienioreikalųministrasHenrisJasparaspabrėžė:„Belgijosužsieniopolitikaturėtųbūti iš esmės ekonominė politika.34“At-rodo, kad,megzdami santykius suLietu-va,belgųpolitikaišioprincipolaikėsiitinnuosekliai. Belgijos vyriausybė palankiaivertinodvišalėsprekybosraidą,betnesku-bėjosudarytisutarcių,spręstidiplomatinioatstovavimo klausimų, o politiškai mie-liaurėmėLenkiją.Netgi[n]esamateisinėbazėiki1929–1930m.LietuvaiirBelgijaiveikiantlaisvosiosrinkossąlygomisbuvoparankidvišaliųekonominiųsantykiųrai-dai.Žinoma,didėjantprekybosapyvartai,profesionaliai tarpininkauti ir teisiškaire-glamentuoti dvišalius santykius tapo vissvarbiau.Lietuvosvyriausybė,daugiausiadėmesiosutelkusiįdidžiąsias,įtakingąsiaspolitinesirekonominespartneres,taippatišpradžiųganavangiai,galnettingiaifor-malizavosantykiussuBelgija.PasiuntinysF.deSelys-Fansonasbuvo įsitikinęs,kad1929m. birželį prasidėjusios Lietuvos ir

34 R. Coolsaert,V. Dujardin, C. Roosens, 2015, p.154.

62

Belgijosderybosdėlprekybosir laivybos sutartiesužtruks35.Deja,jisbuvopernelygoptimistiškas: Didžioji ekonomikos krizėprivertė ieškoti visai naujų ekonominiųsantykiųkūrimopriemonių.

Prekybinių ryšių raida 1930–1938 m.

XX a. treciojo dešimtmecio prekybiniairyšiai suBelgija teikė daug vilcių Lietu-vosdiplomatams,greiciausiaiirverslinin-kams:„Belgijamumsdarosivissvarbesnėirsvarbesnėrinka.Čiaeinamūsųmedžiai,linai, sviestas, gyvuliai. Prekybos ryšiaiturės dar plėtotis.“36Apie 1930–1931m.mažųjųvalstybiųdarnaustarpusavioeko-nominiobendradarbiavimoirkartu tinka-mosavųjųinteresųapgynimosvarbaypacpadidėjo.Didžioji ekonomikoskrizėėmėvisstipriauveiktiEuroposvalstybiųeko-nomiką, o Vokietija pradėjo aiškiau de-monstruoti norą susigrąžinti prarastąsiasteritorijas ir galėjo pagrasinti kaimynėmsekonominiuboikotu.

Lietuviųdiplomatamsirverslininkamsketvirtajamedešimtmetyjeirgitekoveiktidaugaktyviau.Pasaulinėekonomikoskri-zėjau1930m.rimtaipalietėBelgiją.Lie-tuvojetaupymopolitikąpasirinkusiemsirtvirtąvaliutąišsaugojusiemsJuozoTūbelioMinistrųKabinetams(1929–1938)pavykoišvengtišalies įmoniųbankrotųlavinosirdidelėsbedarbystės.Tokįatsparumąlėmėirdidelėvidausrinkojesuvartojamosūkioprodukcijosdalis,apie80%37,irvyriausy-

35 F. de Selys-Fanson pranešimas P. Hymans„Traité de Commerce avec la Lithuanie“, Ryga, 19290819, in:AMAEB,Négotiations commerciales,d.2460bis,V.1.

36 P.Klimo pranešimasD. Zauniui „Dėl konsu-loFurstoBriusely“, Paryžius, 19300821, in:LCVA, f.676,ap.1,b.23,l.110.

37 K.Meškauskas,1992,p.110.

bėspastangosieškotinaujųeksportorinkų.1930m.šiosBaltijosvalstybėseksportaspadidėjoiki333,739mln.Lt.Dėlprekiųiržaliavųkainųkritimokrizė1931m.palietėirLietuvosfinansus,užsienioprekybą,dartikbesikurianciąpramonę.Deja,valstybėseksportasirgiėmėkristi–1934m.pasiekė147,245mln.Lt,grįždamaskoneį1923m. lygį. Paskui lėtai tolydžio didėdamaLie-tuvos eksporto suma 1938 m. išaugo iki233,198 mln. Lt38, bet, deja, neprilygo1924–1928m.buvusiajai.Žinoma,tamtu-rėjoįtakosirmažesnėstarptautinėsprekiųkainos.

Lietuvos importo dinamika buvo darradikalesnė. Daugiausia, net už 312,415mln.Lt,prekiųiržaliavųįvežtaišužsieniošalių taippat1930m.Vėliaušie skaiciaiėmėsmuktiir1935m.buvonetgižemes-nionei1923m.lygio,sudarė128,579mln.Ltsumą.Nuokitųmetųužsienyjevėlbuvoperkamavisdaugiauprekių,1938m.–už223,686mln.Lt39.Deja,šisumabuvoma-žesnėnetuž1924m.importą.

Didžiulėssūpuoklėsmatomosirnagri-nėjantLietuvosirBelgijos1930–1938m. prekybos balansą (žr. 6 lentelę). Tiesa,jis tik sunkiausiais metais grįždavo prieankstesniųprekiųpardavimoarbapirkimosumų, 4–5 mln. Lt, paprastai viršydavo6–7mln.Lt,opalankiausiaismetaisper-kopdavo10mln.Lt.Kontrastingiausi,pa-žvelgusįoficialiąstatistiką,1935m.:Lie-tuvai pavykoparduoti belgamsprekiųužsolidžiausią11,91mln.Ltsumą,ojųpro-dukcijosbuvonupirktatikuž4,39mln.Lt. Vis dėlto toks kontrastas susidarė ir dėl1935–1937 m. įvykusių belgiškų ginklų

38 Užsienio prekybos judėjimas 1923–1938 me-tais,in:LSM1938,Kaunas,1939,p.252.

39 Tenpat.

63

pirkimų.1935m.ginklųpirkimąišHersta-liomiesteįsikūrusios„FabriqueNationaled’ArmesdeGuerre“Belgijakompensavo5 tūkst. tonų rugių ir 240 tonų šaldytoskiaulienos40.Galimakalbėtiapie„povan-deninę“belgiškųprekiųimportoįLietuvądalį–oficialiojistatistikaneatspindėjoti-krųjųjoapimcių.

Belgijai skirtų prekių dalis Lietuvoseksporte ketvirtajamedešimtmetyje padi-dėjo,ypacnuo1934m.Darakivaizdesnįpaaugimą matome, lygindami BelgijosprekiųdalįLietuvosimporte:iki1930m.pradžiosjineviršijo1,3%,o1936m.pa-siekėnetbeveik9%,norsdažniausudarėapie4–6%(žr.6 lentelę).Tokiusskaiciųsvyravimus lėmė prekybos reglamenta-vimo ir muitų pokyciai, abiejų valstybiųvaliutospolitikairūkioraida,tarptautinėsekonomikoskrizėsdinamika,regionopo-litiniaipokyciai,ypacVokietijospolitikosradikalėjimas.Abiejų valstybių prekybosbalansasdažnaibuvopalankesnisBelgijai.Žinoma,jųprekybosapyvartos–sąlyginainedidelėLietuvosprekybosbalansodalis.

FormaliaiLietuvosirBelgijosprekybąketvirtajame dešimtmetyje toliau regla-mentavolaikinojidvišalėsutartis,išesmėstaikytaikipat1940m.gegužės.1936m.jibuvopapildytapunktudėl lietuviškųpre-kiųeksporto įBelgųKongą ir importu iššiosBelgijoskolonijos.Tiesa,akivaizdžiailiberaliąlaikinosios1928m.prekybossu-tartiesdvasiągerokaisuvaržėjau1932m.Belgijoje įvesta tuo metu daugelyje Eu-ropos šalių imta taikyti kontingentavimosistema.Norintužsieniopartnereiparduotidaugiauvienossavoprekės,valstybeirei-kėjoapribotikitospardavimąarbasutiktidėldidesnio importuojamųprekiųkiekio.

40 N.Bladaitė,2014,p.48.

TųpaciųmetųpabaigojeLietuvapadidinomuitus, įvedė prekių licencijavimo siste-mą.Jaunuopatpradžiųtarptiklicencijasįsigijusiems leistų tiekti prekių buvo ke-letas aktualių belgų verslininkams: fos-fatai, geležis, plienas ir skarda, vilnoniaiaudiniaiirmedvilniniaiverpalaibeisiūlai,cementas41. Iki 1934 m. rudens importolicencijomis ribojamųprekiųskaiciusdargerokaipadidėjo.

LaikinojojeLietuvosirBelgijossutar-tyjenumatytasabipusiodidžiausiopalan-kumoprincipas,jomsįvedusprekybosap-ribojimus,funkcionavotikišdalies.Abie-jų valstybių atstovai kasmet susitardavodėlperkamųirparduodamųprekiųrūšiųirkvotų–pasirašydavokompensaciniussu-sitarimusdėlprekybosapyvartos.Derybosdėl jos panėšėdavo į sudėtingą šachmatųpartiją:abiejųvalstybiųdelegacijoskartaisnet porą mėnesių Briuselyje kruopšciaiderindavoperkamųirparduodamųprekiųpavadinimusirkiekius.Praėjusbenttrimsmėnesiams tokį susitarimą buvo galimakeisti – lietuviai galimybe jį pakoreguotinaudojosikeletąkartų.Kartaisįsusitarimądarbūdavo įtraukiami irbe jokiųapribo-jimųgavus licencijasparduodamųprekiųsąrašai. Tarp į Lietuvą įsigijus licencijasneribojamai importuojamų belgiškų pre-kiųbuvolangųstiklas,chemijos,elektros,techniniai prietaisai, fotografijos prekės,tekstilėsžaliavairgaminiai.Lietuvosūkiopobūdis sunkino jos pozicijas derybose.Apie 1927–1930 m. lietuvių žemdirbiaistengėsi tarptautinei rinkai pasiūlyti jaunebevienžaliavas,betiraugalininkystės,o ypac gyvulininkystės produkciją.Deja,krizėsmetaisBelgijarūpinosijąpirmiau-sia supirkti iš vietos ūkininkų.Kartais ši

41 P.Šalcius,1998,p.271.

64

valstybė sudarydavo subtilių kliūcių nu-matytai normai įsigyti, pavyzdžiui, pa-dalydama Lietuvos javų kontingentą 300importuotojų42.

Nepaisant šių sunkumų,Belgijoskaipprekybos partnerės svarba toliau didėjo.1930–1931 m. Lietuva akivaizdžiai dau-giau parduodavo kaimynei Latvijai neiBelgijai,betnuo1932m.jųatotrūkisgero-kaisumažėjo,oSSRSprekybinisvaidmuoėmė stiprėti.Nuo 1934m. Lietuvos eks-portolyderėsiki1939m.faktiškainekito:prekiųišvežimąįBelgijąlenkėtikparda-vimaigerokaididesnėmsDidžiajaiBrita-nijai, Vokietijai ir SSRS43. Svarbiausios užsienio prekybos partnerės VokietijossantykiaisuLietuvaitinpablogėjo1934–1935m.,visųpirmadėlKlaipėdoskrašto.Kaunekruopšciaiieškotabūdųsušvelnintijosekonominįspaudimą,pasiekusįkulmi-naciją 1935 m., įvedus lietuviškų prekiųboikotą. Lietuvos vyriausybė šiuo laiko-tarpiusustiprinopartnerystęsukitomisša-limis,visųpirmaDidžiąjaBritanija,SSRSirBelgija.ŠiosBaltijosvalstybėsekspor-tuiatsigaunant,1935–1936m.josBelgijaiparduodamų prekių kiekis padidėjo itinakivaizdžiai. KonsulasV. Gylys rūpinosiįtikintiLietuvosužsienio reikalųministe-riją išskirtine šios ekonominės partnerys-tėssvarba:„Belgijosrinkanetikgali,betir privalo būti viena iš svarbiausiųmūsųžemėsūkiui,miškininkystei irdalinainetpramonei. Mums tuo tarpu yra svarbiautęstijaupradėtąvagą,nepasiduodantiliu-zijoms,kadLietuvosprodukcijayraįdomi

42 S. Kuzminsko instrukcija V. Gyliui, Kaunas,19341013,in:LCVA,f.383,ap.7,b.1536,l.3.

43 Lietuvosužsienioprekyba1930–1934metais,kraštais,in:LSM1934,Kaunas,1935,p.128;Lietuvosužsienioprekyba1934–1938metais,kraštais,in:LSM1938,Kaunas,1939,p.252.

dideliųvalstybiųrinkomsarkadmūsųeks-portininkamsyrapatogiauvestprekybąsuartimiausiaiskaimynais.“44

Kaijaunettrejetąmetųišeilės,1932–1934 m., Lietuvos prekybos balansas suBelgija buvo neigiamas,Kaune imta ieš-kotibūdų jįpakeisti.PoUžsienio reikalųministerijos Ekonomikos departamente1934 m. spalio 10 d. įvykusio posėdžio V.GylysgavoinstrukcijąkreiptisįBelgi-josužsienioreikalųministerijąirpasiūlytipapildytiankstesnęprekybossutartį–įsi-gytididesniuskiekiuslietuviškųjavų,gal-vijųirkiauliųarbakiaulienos.Išpradžių,Briuselyje kantriai išbandęs visas diplo-matiniopoveikiopriemones,konsulaspa-lankaus sprendimo nesulaukė. Gruodį jisLietuvosužsienioreikalųministerijainetgipasiūlėtrukdytiįvežtiprekesišBelgijos45. Ketinimų imtis tokio demonstratyvausgesto Lietuvos vyriausybė turėjo ir priešmetus, taciau abu kartus nutarta dvišaliųsantykiųnegadinti.

Keletas Belgijai sėkmingai parduoda-mų prekių nesikeitė visą 1923–1939 m.laikotarpį–arkliai,akivaizdžiaimėgstamamedienos produkcija (gaminiai ir celiu-liozė), sėmenys, linai. Nors Lietuvos di-plomatai rūpinosi Belgijoje parduoti kuodaugiaujavų,ypackviecių,dėljauminėtųpriežascių, o 1937 m. ir dėl prasto der-liausjųsumanymusįgyvendintinesisekė.Tiesa,1935–1936ir1938m.belgaipirkolietuviškų miežių ir gana nemažai rugių.1931–1935 m. Lietuvai pavyko nemažaiuždirbti iš sviesto, bet ilgainiui sumažė-

44 V.GyliopranešimasLietuvosURMEkonomi-kos departamento direktoriui J. Norkaiciui, Briuselis,19360901,in:LCVA,f.383,ap.9,b.21,l.354.

45 V. Gylio laiškas Lietuvos URM Ekonomikosdepartamento direktoriui S. Kuzminskui, Briuselis,19341211,in:LCVA,f.383,ap.7,b.1536,l.2–2a.

65

joirjokaina,irkvota.1933m.P.Klimuipavykosutarti,kadBelgijapirksdaugiaulietuviško sviesto, o lietuviams parduosdaugiaucemento46.IšpradžiųverslininkaidargalėjoBelgijojenusipirkti papildomųsviesto pardavimo licencijų, vėliau josbuvopanaikintos ir1936m. joeksportasakivaizdžiaismuko.1937m.belgamsne-sutikus importuoti norimą sviesto kiekį, V.Gylyskovopabaigojeatsisakėpasirašy-tisutartįdėleksportokitaismetais,siekda-masarbaišgautijųsutikimą,arbasulauktipatraukliųalternatyvų.Belgainoriaibūtųpirkędaugiaulinųirmedienos–šiųprekiųįvežimokiekioneribojo,betlietuviamsvisdar labiauimponavobritųirvokieciųpa-siūlytoskainos.

Kaip minėta, dėl agrarinio Lietuvosvalstybės pobūdžio eksportą sunkiai se-kėsi išplėsti, juolab kad būtent žemėsūkio produkcijos kainos buvo mažesnėsirkritosparciauužpramonėsprodukcijoskainas47.1930m.lietuviškųprekiųpasiūlaBelgijaipadidėjoikimaždaug80tarptauti-nėsprekybosstatistikosnomenklatūrospo-zicijų.Visdėltojamekieksvaresnėssumosnurodytosminintgyvulius(arkliai,galvijai,kiaulės), jųmėsą irodas, javus(dar irgri-kiai,avižos),sėklas(darirraudonųjųdobilų,lubinų),medienos dirbinius (dar ir fanera,popierius,nuo1934m.–ąžuolinėsparketolentelės).1931m.susitartadėl251,7tonospakulųpardavimoBelgijaiuž256,6tūkst.Lt, vėliau jų eksportas itin sumenko. 1932m. į šią valstybę išvežta 1 800 kiaulių už 162 tūkst. Lt. 1937–1938 m. Lietuva jai

46 P.KlimolaiškaiBelgijosURMPrekybosdepar-tamentodirektoriuiE.Casteurui,Paryžius,19330614,0713,in:AMAEB,Négotiationscommerciales,d.2460bis,V.2.

47 K.Meškauskas,1992,p.113.

pardavė413 tonų raudonųjųdobilų sėklųuž565tūkst.Lt,1935–1937m.–550,7to-nosneapdorotųirsausųveršiųodųužbe-veik1,4mln.Lt48.Beje,1934m.Belgijaibuvo parduota nemažai Kauno įmonėje„Inkaras“ gaminamų guminių sportiniųbatelių49. Vis dėlto kitų prekių į Belgi-jąbuvoišvežamatik labainedaug–kiekdaugiautiktekstilėsdirbinių,smulkiųme-talodirbinių,saldumynų.

Ir bendrojo, ir belgiškų prekių impor-todinamika,manytume, labaigeraiparo-do krizės įtaką vartojimo kultūros kaitaiirpramonėsraidaiLietuvoje.Norskainossvyravo,akivaizdžiainoriaibuvoperkamabelgiškageležis ir josgaminiai(žr.9 len-telę).1930–1931m. išBelgijos įLietuvąbuvo atvežta 1 275,5 tonos skardos užtruputįdaugiaunei608tūkst.Lt.1933m.Lietuvaiparduotadarir1014,8tonoslietųirštampuotųsmulkiųgeležiesirplienoga-miniųuž858,7tūkst.Lt50.Belgijojetrau-kiniai riedėjo per lietuviškus pabėgius, oLietuvoje–belgiškaisbėgiais.Tarptautinėekonomikoskrizėlabaipaveikėekonomi-niamsryšiamssuBelgijasvarbiasįmones:medienos apdirbimo, popieriaus, metalodirbiniųirstatybiniųprekiųgamybos.Su-mažėjus mūrinių namų statyboms, ypacperpatįkrizėspiką,1934–1935m.,Lietu-

48 IšvežimasišLietuvos1931–1933m.,valstybė-mis,in:LUP1933,Kaunas,1934,p.73,74;IšvežimasišLietuvos1933–1935m.,valstybėmis,in:LUP1935,Kau-nas,1936,p.60;IšvežimasišLietuvos1934–1936m., valstybėmis,in:LUP1936,Kaunas,1937,p.59;Išve-žimasišLietuvos1935–1937m.,valstybėmis,in:LUP1937,Kaunas,1938,p.55;IšvežimasišLietuvos1936–1938 m., valstybėmis, in: LUP 1938, Kaunas, 1939, p.45.

49 M.NarjauskopranešimasS.Kuzminskui,Briu-selis,19341212,in:LCVA,f.383,ap.9,b.21,l.149.

50 ĮvežimasįLietuvą1930–1931m.valstybėmis,in:LUP1931,Kaunas,1932,p.287;ĮvežimasįLietuvą1931–1933m.valstybėmis,in:LUP1933,p.336.

66

vojebuvoperkamamažiaulangųstikloircemento.Ganapopuliarios likobelgiškostrąšos,tomamilciai.1937m.jiebuvoper-kamibeveikvienišBelgijos,įsivežantkurkas daugiau nei treciame dešimtmetyje,norskiekisbuvonepastovus,kartaissky-rėsinet3–4kartus.

Lietuvos maisto ir lengvosios pramo-nėsįmonėsnetgistiprėjo51. ĮšiąvalstybęBelgija eksportavo gana nedaug vilnoniųir medvilninių audinių ir verpalų, kuriųkiekis ypac sumenko griežto taupymometu, 1933–1935 m. Vis dėlto pamažuvystantis lietuviškajai tekstilės pramonei,audėjai noriai pirkdavo daugiau belgiškųverpalųirsiūlų,ypacvilnonių.Tiesa,6–7kartusdaugiau jų įsigydavo išDidžiosiosBritanijos. Beje, krizė supažindino lietu-vaites ir su dirbtinio šilko audiniais, ver-palais ir siūlais, jie tapovispopuliaresni.1934–1938m.Lietuvaiparduotabelgiškųdirbtiniošilkoverpalųuž994 tūkst.Lt52,jųpagrindinėkonkurentėirlyderėbuvodukartusdaugiautiekdavusiOlandija.Dirbti-niošilkoaudiniųLietuvojebuvoparduoda-maypacmažai–dažniausiaiparduotuvespasiekdavo vietoje išaustieji. Belgija pri-sidėjoprieLietuvos tekstilės pramonės– 1937–1938m. pardavėmezgimomašinųuž beveik 323 tūkst. Lt, taip pat ir priekitųpramonėsšakų–tiekėirįvairiųkito-kiųdirbtuviųirfabrikųmašinųužbeveik 517tūkst.Lt53.

Iki maždaug 1932 m. itin intensyvusbendradarbiavimas su tokiomis solidžio-mis ir patikimomis partnerėmis kaip Di-

51 K.Meškauskas,1992,p.111.52 ĮvežimasįLietuvą1934–1936m.valstybėmis,

in: LUP 1936, p. 307–308; Įvežimas į Lietuvą 1936–1938m.valstybėmis,in:LUP1938,p.356.

53 ĮvežimasįLietuvą1936–1938m.valstybėmis,in:LUP1938,p.356.

džiojiBritanijairPrancūzija54mažinobel-gųporeikį ieškotinaujųrinkų.Vėlesniaismetaisteguirnedidelės,taciaunoriaiben-dradarbiaujancios, gana sėkmingai užsie-nio prekybą tvarkancios partnerės Lietu-vossvarbaBelgijaipadidėjo:„Visdaugiausimpatijų belgai pradeda rodyti Lietuvai,apiekuriąjieanksciauturėjoklaidingąsu-pratimąirmuskaikadalaikėRusijospa-daru,okaikadaimperialistinėsVokietijoskreatūra. Pagaliau paskutinių kelių metųbėgyje [per paskutinius kelerius metus]belgaidaugiauišgirdoteisybėsapieLietu-vą,užmezgėprekybos ryšius irdabarvisarciauinteresuojasimūsųvalstybeireko-nominiųsantykiųperspektyvomis.“55

Belgijos užsienio reikalųministerijojeįžvelgta: „Lietuvos rinka gera, besivys-tanti, daugeliobelgųproduktų (stikloga-miniai,medvilnėsaudiniai, šilkinis siūlasir t. t.) importas nevaržomas jokiais ap-ribojimais ir nekontroliuojamas valiutosišvežimas.“56 Belgijos pramonės įmoniųgaminamos produkcijos įvairovė lėmėdaugplatesnęirlankstesnęprekiųpasiūląnei lietuviškosios rinkos. Ketvirtojo de-šimtmecioviduryjebelgai įLietuvą, tegudažnai ir nedideliais kiekiais, eksportuo-davoapie350rūšių(pagaltarptautinępre-kybos statistikos nomenklatūrą) prekes:vazonines gėles, įvairius dažus, chemijospramonėsprodukciją, tepalus,keraminiusir švininius vamzdžius, skardą, įvairius

54 A.Mommen,2003,p.2.55 V.Gylio pranešimasLietuvosURMPolitikos

departamentui,Briuselis,19370228,in:LCVA,f.648,ap.1,b.11,l.94.

56 BelgijosURMUžsienioprekybosgen.depar-tamentopranešimasministruiP.Hymans„ArrangementprovisoireaveclaLithuanieenmatièredescontingentsdʼimportation“, Briuselis, 1934 05 07, in: AMAEB,2460bis,V.2.

67

smulkius skardos ir geležies dirbinius,plieną ir jodirbinius,kabelius,variovie-ląirdirbinius,elektroslemputes,kilimus,maišus,tapetus,rašomąjįirdovanųvynio-jimopopierių,gumosdirbinius,odąirkli-jusbatųgamybai.Beje,įdomu,kadLietu-vaneimportavobelgiškošokolado.

Apžvelgę statistikojeminimas prekes,grįžtame prie neminimų. 1936–1937 m.Lietuvoskariuomenėįsigijo75260„Mau-ser“ 7,92 kalibro „Fabrique Nationaled’Armes de Guerre“ pagamintų šautuvų,už juos sumokėjo 199 tūkst. DidžiosiosBritanijossvarųsterlingųir2,8mln.Bel-gijosfrankų.Beto,1937m.iššiosįmonėsdar pirko 42 „Browning“ aviacijos kul-kosvaidžiusir6tūkst.„Browning“9mmkalibro pistoletų. Lietuvos kariuomenė„Mauser“šautuvų1935m.darperpirkoišČekoslovakijos.Reikėjo ir šiemsvisiemsginklamstinkamųšovinių.1937m.„Mau-ser“ modelio šautuvai sudarė absoliuciądaugumąLietuvoskariuomenėsturėtųjų57. Lietuvos kariuomenė įsigijo ir belgiškųpontonųirpontoniniųvežimų.1938m.iš„AutomaticElectricSalesCompany“Lie-tuvos kariuomenė nusipirko 2 145 laukotelefonusužapie283360Lt(1mln.416,8tūkstbelgiškųfrankų)58.

Tokiam pasirinkimui turėjo įtakos irpuikibelgiškųginklųreputacija,irtai,kadnuo1924m.aukštesniosioseiraukštosio-sebelgųkaromokyklose59studijavęlietu-viai karininkai praktikavosi su belgiškais

57 V.Jokubauskas,Mažųjųkariuomenių,p.151–152.

58 N.Bladaitė,2014,p.70.59 Absoliuti dauguma iš 25 užsienyje 1939 m.

studijavusių Lietuvos karininkų buvo pasirinkę Pran-cūzijos irBelgijoskaromokyklas,žr.V. Jokubauskas,Karinėdoktrina,p.143.

ginklais. Dalis jų tarnavo Generaliniameštabe,kaikurie,kaipginklųpirkimometukaroatašėBelgijojeirPrancūzijojeparei-gas ėjęs Zenonas Gerulaitis (po šios tar-nybos 1937m. lapkritį paskirtasGenera-linioštaboTiekimovaldybosviršininku)irJuozasLanskoronskis, tarnybosmetu netįgijogenerolo laipsnį.Lietuvaibuvomo-rališkai,ekonomiškaiirpolitiškaiparankupirkti ginklus iš neutralios valstybės, pa-trauklios prekybos partnerės.Atsižvelgusįsolidžiasbelgiškųginklųpirkimosumas,akivaizdu,kadbeveikvisądešimtmetįdvi-šalėsprekybosbalansasbuvopalankesnisBelgijai.NorsšiosvalstybėsUžsieniorei-kalųministerijažadėdavonetrukusjįišly-ginti60,pažadoneįgyvendino.

1939 m. kovą Vokietijai okupavusKlaipėdos kraštą su pagrindiniuLietuvosuostu,ovėliauirprasidėjusAntrajampa-sauliniamkarui,šiosBaltijosvalstybėsuž-sienioprekyba,ypac su sausumoskeliaisnebepasiekiamomis valstybėmis, gerokaisutriko. Mažesniuosius laivus Lietuvosjūrų laivynas perkėlė į Šventosios uostą.Vokieciai skyrė kaimynei laisvąją eko-nominę zoną Klaipėdos uoste, bet karometu ja naudotis tapo sudėtingiau ir pa-vojingiau: reikėdavo praplaukti skirtingųvalstybių kontrolės postus, grėsė pavojuspatekti į karinių susirėmimų vietas. Lap-kritį Šiaurės jūroje vokiecių povandeni-niamlaivuitorpedavusvienąišdidžiausiųlietuvių prekinių laivų „Panevėžys“, Lie-tuvosvyriausybėnusprendė stabdyti eks-portą Šiaurės jūra į Belgiją, Olandiją, iš

60 BelgijosURMUžsienioprekybosgen.depar-tamento atsakymas P. Klimui, Briuselis, 1933 12 09,in:AMAEB,d.2460bis,V.2;BelgijosURMUžsienioprekybosgen.departamentoPrekybossutarciųskyriauscirkuliaras,Briuselis,19380623,in:Op.cit.

68

dalies ir įDidžiąjąBritaniją61.Nepaisantto,1939m.LietuvaipavykoeksportuotiįBelgijąprekiųuž5,082mln.Lt.Prekybosbalansas su šia šalimi šįkart buvo akty-vus–belgaipardavėlietuviamsprekiųuž1,285807mln.Ltmažesnęsumą62.1939m. paskutiniaismėnesiaisBelgijapirkoišLie-tuvosšaldytąjautieną63. Lietuva atsigabe-noužsienioprekiųtikuž169,362mln.Lt, joseksportas taismetais irgivėlkrito iki203,194mln.Lt64.

1940m.balandžiopabaigoje,baigian-tisankstesniojoprekybossusitarimogalio-jimui,Belgijos užsienio reikalųministrasPaulas-Henris Spakas siūlė pasinaudotigalimybejįpratęsti.Deja,LietuvosirBel-gijospartnerystėtrukonebeilgai:totalitari-niųvalstybiųagresijakirtolemtingąsmūgįnetikjųekonomikai,betiregzistencijai.

Pabaigos žodis

Mažiauneidvidešimtmetų,1923–1940m. trukę Lietuvos Respublikos ir BelgijosKaralystėsprekybiniairyšiai–pragmatiš-ko bendradarbiavimo istorija. Šios Balti-jos valstybės užsienio prekybos balansastarpukario valstybingumo metais, galimasakyti,bangavosinusoide,betfaktinėuž-sienioprekybosapyvartasuBelgijaikipat1939m.pavasarioišesmėsganastabiliai

61 R.Adomavicius,2002,p.109.62 BelgijosužsienioreikalųministroP.H.Spaak

instrukcijapasiuntiniuiF.deSelys-Fanson„ProrogationdelʼArrangementCommercialbelgo-lithuanienvenantàlʼexpirationle30avril1940“,Briuselis,19400515,in:AMAEB,2460bis,V.2.

63 V.StašinskopranešimasLietuvosURMEkono-mikosdepartamentui,Briuselis,19390929,in:LCVA,f.383,ap.9,b.27,l.197.

64 Eksportasprekiųgrupėmis,in:Statistikosbiu-letenis,1940,Nr.5–6,p.40;Importasprekiųgrupėmis,in:Op.cit.,p.41.

kilo, ypac belgiškų prekių importas. Taiitinakivaizdu,pažvelgusįpirmųjųbendra-darbiavimometųstatistiką–irpinigųsu-mas,irprocentinęšioeksportobeiimportodalįLietuvosužsienioprekyboje.Tiesa,šigana glaudi abiejųmažųjųEuropos vals-tybiųekonominėpartnerystėsvariainepa-keitė jų politinių santykių ir, manytume,nekenkė Belgijos santykiams su Lenkijair abiejų bendra sąjungininke Prancūzija.Lietuvos vyriausybei, nors šios šalies di-plomatai ieškojo būdų stiprinti politiniussaitus su Belgija, toks gana utilitarinis,netgi išsamiaprekybos sutartimineregla-mentuotasbendradarbiavimasbuvopriim-tinas.Abišalisnuo1930m.siejobendrasnepasitikėjimasgretimašalimiirpotencia-lia agresoreVokietija, taip pat pastangosdiversifikuotiužsienioprekybą,naudojan-tisirmažųjųEuroposvalstybiųprekybiniupotencialu.

Kokybiškiilgametespramonėstradici-jas turėjusiosBelgijosgaminiai,daugeliuatvejųgyvenimomodernizacijosatributai,prieinami ne tik prabangos prekiųmėgė-jams,rasdavoLietuvojesavopirkėjų:bel-giškas skėtis ar vaikiškas vežimėlis, bel-giškostrąšos,išbelgiškųverpalųnuaustasdirbtiniošilkoaudinys.Šiekartaistarnau-tojo, kartais žemdirbio kasdienio gyveni-moatributaipraplėtė suBelgija sietų lie-tuviųvaizdiniųlauką.GretažinojimoapiePirmojopasauliniokarometais skaudžiainukentėjusią šalį ir Hymanso projektus,Lietuvojepasklidokasdieniškesni,buitiškiir labiau apciuopiami belgiškieji artefak-tai.Žinoma,dalisjų–cementas,geležiniaibėgiai,stiklas,geležisirkitimetalai–ne-maciomis įsikomponavo į lietuvių buitį.Belgųpirkėjamsabsoliutidauguma lietu-viškų prekių, ypac javai, linai, medienos

69

gaminiai arba gyvuliai, vargu ar galėjosietissukilmėsšalimi.

PrekybasuBelgija1923–1940m.ne-nutolonuotradicinės tuometinėslietuviš-kosiosužsienioprekybosschemos:žemėsūkio produkcijos ir medienos eksportas,pramonėsžaliavųirprodukcijosimportas.PeržiūrėdamiperKlaipėdosirAntverpenouostus kursavusių prekių sąrašą,matomedidelįįBelgijągabentųarkliųskaicių.ŠiosimportoprekėssvarbaBelgijojeišaugopoPirmojopasauliniokaro,kaijoskavalerijanetekodaugeliožirgų,oūkininkaidarbiniųarklių.Ypacstengtasiatsigabentitradiciniųflamandų, ardėnų ir ypac tarp žemdirbiųpopuliariųBelgijossunkiųjųveisliųarklių.

Labaiįdomu,kaipabiejųvalstybiųpre-kybiniai ryšiaibūtųgalėjęplėtotis toliau,jeiEuroposnebūtų ištikusinauja tarptau-tiniųsukrėtimųbanga.Antrojopasauliniokaro išvakarėse Belgija tapo ketvirta–penkta pagal svarbą Lietuvos prekybospartnere.Sunkupatikėti,kadjibūtųgalė-

jusipralenktiVokietiją,DidžiąjąBritaniją,Nyderlandus ir SSRS, taciau, žvelgiant įimportuojamų prekių sąrašą, atrodo, jogerdvėsdidesnėmsdvišalėsprekybos apy-vartoms, ypac taikiu ekonominio stabilu-mometu,darbūta.JeiLietuvosvisuome-nėsgerovėbūtųnuosekliaukilusi,galbūtųėmusididėtibelgiškųjųprabangosprekių,skanėstų,žemėsūkiotechnikos,radijoap-aratų,kokybiškųaudiniųpaklausa?Įdomu,kaipbūtųbesivysciusiLietuvosžemėsūkiorinkairjaunamodernėjantipramonė.Gal-būt ilgainiui Lietuva būtų ėmusi ekspor-tuoti į Belgiją daugiau pagamintųmaistoproduktų, tos pacios neretai belgiškomisstaklėmis nuaustos tekstilės, baldų ir kitųįvairiųmedienosgaminių?Ardvišaliųeko-nominiųsantykiųreglamentavimospragosbūtųbuvusios užpildytos ir sustiprėję po-litiniaisaitai?Intriguojanciaidvišalėspar-tnerystėsistorijai1940m.gegužęfatališkainutrūkus,įšiuosklausimusnebegalimeat-sakyti.

Priedai. Lietuvos ir Belgijos prekybos statistika

1 lentelė. Lietuvos ir Belgijos prekybos dinamika 1925–1929 m.65

Eksportas į Belgiją, mln. Lt

Lietuvos eksporto dalis, %

Belgiškų prekių importas į Lietuvą,

mln. Lt

Belgiškų priekių dalis Lietuvos

importe, %

Prekybos balansas, mln. Lt

1925 2,4612 1 2,4883 0,98 –0,02711926 7,155 2,82 2,5798 1,07 +4,57521927 4,9014 1,99 3,2182 1,24 +1,68321928 4,3272 1,68 3,7487 1,29 +0,57851929 4,3478 1,31 5,2588 1,22 –911

65 Parengtapagal:Lietuvoseksportasirimportas1924–1928 m.valstybėmis,in:LSM1927–1928,p.4.

70

2 lentelė. Pagrindinės Lietuvos parduodamos Belgijai prekės 1924–1929 m. (kiekis)66

Arkliai, vnt. Sėmenys, t Linai, t Celiuliozė, t Popierius ir kartonas, t

Gegnės, pabėgiai, rąstai, lentos, t67

1924 161 52,2 261,2 1031,5 192,2 828,21925 313 – 193,4 1528,7 360,6 389,71926 19 110,3 1721,1 1209,6 349,3 721927 658 161,5 385 323,1 411,4 –1928 564 23,3 119,5 1444,4 361,7 731929 2 918 114,3 3839 – 165,1 1650,1

3 lentelė. Pagrindinės Lietuvos parduodamos Belgijai prekės 1924–1929 m. (pajamos, tūkst. Lt)68

Arkliai Sėmenys Linai Celiuliozė Popierius ir kartonas

Gegnės, pabėgiai, rąstai, lentos

1924 122 52,2 1154,3 536,8 143,3 453,81925 197,5 – 778,9 857,9 471,1 61,51926 92 107,6 5248 728,2 452,8 14,51927 2 829 133,3 1205,1 187,8 362,5 –1928 2535,1 20 432,2 821,7 279,4 251929 1643 110,6 1165 – 122,3 791,3

4 lentelė. Pagrindinės Belgijos parduodamos Lietuvai prekės 1924–1929 m. (kiekis)69

Trąšos, t Geležies žaliava, įv.

pavidalais70, t

Skarda, t Cementas, t Langų stiklas, t

Vilnoniai ir medvilniniai audiniai, t

1924 2 080 930,4 4,1 – – –1925 4079,9 4170,7 178,4 – 11,7 1,21926 7824,2 2329,6 2,4 – 50,4 4,51927 8330,2 1864,9 61 – 464,8 6,11928 10165,3 1699,9 7,6 748,5 633,6 11,41929 5128,8 1486,5 34 7785,4 743 35,7

66 Parengtapagal:IšvežimasišLietuvosvalstybė-mis:Belgija,in:LUP1924,p.18;EksportasišLietuvos1925m.valstybėmis, in:LSM1924–1926,p.220; Iš-vežimasišLietuvosvalstybėmis,in:LSM1927–1928,p. 72–73; Išvežimas išLietuvos valstybėmis, in:LUP1929,p.24–25.

67 Įšiąlentelėspozicijąįtrauktosprekės:ąžuo-liniai,uosiniai,drebuliniai,pušiniai,liepiniairąstai,medinės kartys, lentos, tašai, sijos, pabėgiai, šulai,1937m.pirktosmedinėsatraminėssijoskasykloms.

68 Parengtapagal:Ibidem.69 IšvežimasišLietuvosvalstybėmis:Belgija,in:

LUP1924, p. 98; Įvežimas į Lietuvą 1925m. valsty-bėmis, in:LSM1927–1928..., p. 306–314; Įvežimas įLietuvą1929m.valstybėmis,LUP1929,p.128–135.

70 Į šią lentelės poziciją įtraukta geležis strypais,gabalais,sijomis,lakštais.1923–1924m.buvoperkamairgeležismilteliais.

71

5 lentelė. Pagrindinės Belgijos parduodamos Lietuvai prekės 1924–1929 m. (pajamos, tūkst. lt)71

Trąšos Geležies žaliava, įv. pavidalais

Skarda Cementas Langų stiklas

Vilnoniai ir medvil-niniai audiniai

1924 245 355 7 – – –1925 602 1372 165 – 5 37,81926 1 117 872,5 1,8 – 25,1 95,81927 1240,6 679,7 41,4 – 236,7 1261928 1175,9 714,7 7,2 78,1 364,5 247,31929 765,1 626,9 24,4 705,6 380,3 837,9

6 lentelė. Lietuvos ir Belgijos prekybos dinamika 1930–1938 m. Į sumas neįskaičiuoti Belgijos ginkluotės pirkimai72

Eksportas į Belgiją, mln. Lt

Lietuvos eksporto dalis,

%

Belgiškų prekių importas į

Lietuvą, mln. Lt

Belgiškų prekių dalis Lietuvos

importe, %

Prekybos balansas, mln. Lt

1930 6,822 2,04 7,361 2,36 –0,5391931 10,704 3,92 7,868 2,83 +2,8361932 3,39 1,79 7,594 4,55 –4,2041933 4,455 2,78 7,534 5,3 –3,0791934 6,379 4,33 7,895 5,69 –1,5161935 11,91 7,82 4,39 3,83 +7,521936 10,525 5,525 13,672 8,76 –3,1471937 7,772 3,73 16,75 7,87 –8,9781938 10,676 4,58 8,63 3,86 +2,046

7 lentelė. Pagrindinės Lietuvos parduodamos Belgijai prekės 1930–1938 m. (kiekis)73

Arkliai, vnt.

Kvie-čiai, t

Miežiai, t

Rugiai, t

Sviestas, t

Bekonas ir kiau-liena, t

Linai, t Sėme-nys, t

Celiu-liozė, t

Gegnės, pa-bėgiai, rąstai,

lentos, t1930 4 154 5751,7 524,3 1419,6 123,5 – 58,6 390,2 163,9 1396,11931 2 771 9 110 – 2 155 757,6 108 175,8 749,1 15,5 658,51932 1 158 – – – 462,9 147,6 110,5 339,7 36,2 404,11933 2 232 – – – 686,2 349,4 54,3 148,3 15,5 7901,21934 1 522 482,5 – 1999,8 1084,8 – 10,1 585,1 927,7 22716,21935 1 559 675 2807,2 23 374 607 1054,7 1093,4 972,9 1916,3 27309,81936 2 055 – 2 900 10786 253,5 1093,2 808,2 4636,7 2303,5 20887,41937 2 195 – – – 165,1 – 191,6 4337,2 8035,7 13215,21938 1 041 – 6100 35 550 147,6 269,4 112,3 475,8 3887,3 5443,5

71 Ibidem.72 Lietuvosužsienioprekyba1930–1934metais,

kraštais,in:LSM1934,Kaunas,1935,p.128;Lietuvosužsienioprekyba1934–1938metais,kraštais,in:LSM1938,p.252.

73 IšvežimasišLietuvos1930–1931m.valstybė-mis,in:LUP1931,p.65–68;Ibidem1930–1932m.,in:

LUP1932,Kaunas,1933,p.65–68;Ibidem1931–1933,in: LUP 1933, p. 73–76; Ibidem1932–1934, in: LUP1934, p. 71–74; Ibidem 1933–1935, in: LUP 1935, p.59–62;Ibidem1934–1936,in:LUP1936,p.71–74;Ibidem 1935–1937, in: LUP 1937, p. 54–57; Ibidem1936–1938,in:LUP1938,p.53–56.

72

8 lentelė. Pagrindinės Lietuvos parduodamos Belgijai prekės 1930–1938 m. (pajamos, tūkst. Lt)74

Arkliai Kviečiai Miežiai Rugiai Sviestas Bekonas ir kiau-

liena

Linai Sėme-nys

Celiu-liozė

Gegnės, pabėgiai,

rąstai, lentos1930 1967,5 1713,9 139,7 314,8 810,5 – 122,3 273,1 98,8 360,81931 1361,5 2650,9 – 461,5 4268,2 192 239,3 351,9 9,1 222,91932 300,5 – – – 2082,4 265,9 123,2 129,8 14,5 79,91933 513,3 – – – 1534,7 440,2 66,9 46,8 9,1 1131,71934 356,9 86,9 – 324,9 1836,4 – 11,1 203,2 246,3 2407,81935 273,4 96,6 334 2376,7 1368,5 1611,1 1694,4 307 343,4 1900,81936 423,7 – 256,8 887,9 614,6 1258,9 1048,8 1255,4 416,7 1 2841937 581,2 – – – 485 – 291,8 1460 1558,5 1597,81938 254,6 – 1099,3 4 801 424,9 415,1 177,1 185,5 1 081 628,2

9 lentelė. Pagrindinės Belgijos parduodamos Lietuvai prekės 1930–1938 m. (kiekis)75

Trąšos, t Geležies žaliava,

įv. pavida-lais, t

Geležies bėgiai, balkiai

ir pan. dirbiniai

Cinkas, t Cemen-tas, t

Langų stiklas,

skaidrus, t

Vilnoniai ir medviln. verpalai ir audiniai, t

1930 6312,7 7 558 898,3 40,8 10212,2 436,1 36,61931 3829,5 9 922 3073,2 68,7 22379,3 516,9 48,51932 3033,8 11061,7 3084,4 75,9 7302,7 1345,2 38,91933 2765,5 11253,7 6779,9 102,3 2917,7 202,4 26,31934 5520,4 11591,6 7638,7 399,3 1872,9 312,1 30,21935 – 11791,7 112,9 343,6 – 41,7 20,71936 1 703 22088,4 3426,8 866,1 4445,9 873 93,11937 7356,3 26428,8 1688,5 587,4 1794,6 583,8 117,41938 2545,2 15233,7 265,3 570,4 800 258,7 26,2

10 lentelė. Pagrindinės Belgijos parduodamos Lietuvai prekės 1924–1929 m. (pajamos, tūkst. Lt)76

Trąšos Geležies žaliava, įv.pavidalais

Geležies bėgiai, balkiai ir pan.

dirbiniai

Cinkas Cementas Langų stiklas,

skaidrus

Vilnoniai ir medviln. verpalai

ir audiniai1930 837,1 2345,2 242,9 50 984,8 200 760,61931 405,7 2332,9 617,1 57,6 1624,3 186 997,11932 334,7 1858,1 1792,8 52 392,8 467 509,11933 250,8 2000,2 1799,1 68 125,2 92 330,61934 487,1 2204,3 2216,7 193,6 76,2 133 413,91935 – 2393,7 112,9 185 – 56,6 216,51936 102,7 4299,6 626 284,8 126,3 292,9 9561937 451,1 7418,2 803,6 408,9 52,6 219,6 1356,61938 130,5 4597,6 561,8 261,7 39,4 63,7 280,6

74 Žr.50išn.75 Įvežimas išLietuvos 1930–1931m. valstybė-

mis,in:LUP1931,p.301–310;Ibidem1931–1933,in:LUP 1933, p. 335–347; Ibidem 1932–1934, in: LUP1934, p. 319–331; Ibidem 1933–1935, in: LUP 1935,

p.301–315;Ibidem1934–1936,in:LUP1936,p.301–316; Ibidem 1935–1937, in: LUP 1937, p. 291–301;Ibidem1936–1938,in:LUP1938,p.346–368.

76 Žr.62išn.

73

BIBLIOGRAFIJA

MommenA.,2003–A.Mommen,The Belgian Economy in the Twentieth Century, London, NewYork:Routledge,2003.

CeseviciusD.,1995–D.Cesevicius,Lietuvos eko-nominė politika, 1918–1940,Vilnius:Academia,1995.

Gerard E., 2006 – E. Gerard, „LaDémocratierêvée,bridéeetbafouée,1918–1939“, in:Nouvelle Histoire de Belgique, V. 2: 1905–1950, Bruxelles:ÉditionsComplexe,2006.

SkiriusJ.,1995–J.Skirius,Lietuvos Užatlantės diplomatija 1918–1929 m.: santykių su JAV politi-niai ir ekonominiai aspektai,Vilnius,1995.

MeškauskasK.,1992–K.Meškauskas,Lietu-vos ūkis 1900–1940 m.,Vilnius: Lietuvos istorijosinstitutas,1992.

DavinL.E.,1986–L.E.Davin,TheStructuralCrisisofaRegionalEconomy.Acase Study:TheWalloon Area, in: Backward Areas in AdvancedCountries:ProceedingsofaConferenceheldbytheInternationalEconomicAssociation,London:Mac-millanPress,1986,p.113–143.

BladaitėN.,2014–N.Bladaitė,Lietuvos–Bel-gijossantykiai1919–1940m.:VilniausuniversitetoIstorijosfakultetobakalaurodarbas,Vilnius,2014.

Šalcius P., 1998–P.Šalcius,Raštai, t. 4: Lie-tuvos prekybos istorija,Vilnius:Margiraštai,1998.

AdomaviciusR.,2002–R.Adomavicius,Jūri-nis savarankiškumas: Lietuvos prekybos laivyno kū-rimosi istorija (1921–1940),Klaipėda:Lietuvosjūrųmuziejus,2002.

CoolsaertR.,DujardinV.,RoosensC., 2014– R. Coolsaert, V. Dujardin, C. Roosens, Affaires étrangères au service de lʼÉtat belge de 1830 à nos jours,Bruxelles:ÉditionsMardaga,2014.

BilysS.,2011–S.Bilys,Pirmosios elektrinės Lietuvoje,Vilnius:Trysžvaigždutės,2011,d.1.

JokubauskasV.,Karinėdoktrina–V.Jokubaus-kas, „Karinė doktrina: tarpukario Lietuvos kariuo-menėsatvejis(1923–1940m.)“, in:Karo archyvas,2014,Nr.29,p.120–188.

JokubauskasV.,Mažųjųkariuomenių–V.Joku-bauskas,„Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilita-rizmas: tarpukario Lietuvos atvejis,Klaipėda:Klai-pėdosuniversitetoleidykla,2014.

ŽalysV.,2007–V.Žalys,Lietuvos diplomatijos istorija (1925–1940), Vilnius: Versus aureus, 2007, t. 1.

TRADE RELATIONS BETWEEN LITHUANIA AND BELGIUM IN 1923–1940Vilma BukaitėS u m m a r yEconomicrelationsbetweentheRepublicofLithu-ania andtheKingdomofBelgiumin1923–1940hadwellexceededtheirpoliticalcooperation.BeforetheGreat Depression, mutual trading went by a free-marketmodel.Twoimportantimpulsesforthemu-tual cooperationwere the introductionof theLitas(Lt),astableLithuaniancurrency,andthetransferoftheKlaipėdaregion(Memelland),includingitsport,underLithuaniangovernancein1923.MostexportsandimportswentthroughtheportsofKlaipėda(Me-mel)andAntwerp.In1923–1925,Lithuanianexportsto Belgium reached 2.5–2.8 million Lt, while im-portsfromBelgiumvariedaround1–2.6millionLt. In1929,bothexportsandimportsincreasedto4–5millionLteach.

Tradedgoodsreflectedthetypeofeconomyandtheactualneedsofbothpeopleandbusiness.Atfirst,LithuanianexportstoBelgiumconsistedofdomesticbirdsandanimals,especiallyhorses,flaxseedsandfibresaswellasvariouswoods.Eventually,Belgiumimportedmoreandmoreprocessedagriculturalpro-ducts, like grain, butter and flax fibre. Otherwise,fromtheveryfirstdaysofcooperation,Lithuaniadidimportagreatamountofrawironandsyntheticfer-

tilizers,lateron–buildingmaterials,likecementandglass,gearsfortextileproductionandrawmaterials.Oddlyenough, thesuccessfulandstablegrowthoftrading relations was not impeded by late officialregulation,whichhadbeencommittedjustin1928–1932.Asfor themainregulation, therewasusedashortTemporaryAgreementbetweenLithuaniaandtheBelgium–LuxembourgEconomicUnion.Proce-duresforsolvinglegalissuesontradingwereregula-tedonadeeperlevel.

Since 1930, economic relations became morecomplicated, influenced by quotas and restrictions,yet the circulation of Lithuanian-Belgian exportsandimportsusuallypassed6–7millionLt;insomeyears, it had even reached 10 million Lt. As the Lithuanian-German economic relations declined,Belgiumbecame the fourth-fifth tradingpartnerbyits importance for Lithuanian economics. Tradinghad depended on water traffic; thus, the SecondWorldWar greatly disturbed further economic co-operation. Itwas totallybrokenby theoccupationsofLithuaniaandBelgium,whichhappenedinMay–June1940.

Įteikta 2017 10 02Parengta skelbti 2017 11 22