LIETUVOS KALBOS ŽODYNAS IR KITI IŠTEKLIAI: KAIP NAUDOTIS?

JOLANTA ZABARSKAITĖ

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SEMINARAS

,,ŠIANDIENOS MOKYTOJAS:GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI“ 

2012 m. lapkričio 18 d.

Lietuvių kalba besikeičiančiame pasaulyje: situacijos analizėKokią Lietuvą matė XV amžiaus pradžios Šventosios Romos imperijos dvarasIliustracija iš XV amžiaus kronikos - Eberhard Windecke, Geschichte Kaiser Sigismunds (mhd), Suddeutschland, 1443, Osterreichische Nationalbibliothek Wien, Handschriften- und Inkunabelsammlung, Signatur: Cod. 13975. Šioje iliustracijoje vaizduojams karalius Jogaila, kalbantis su Šventosios Romos imperatoriumi. Virš Jogailos galvos Lietuvos herbas – Vytis. Istorinių šaltinių yra paliudyta, kad Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas tarpusavyje kalbėjosi lietuviškai, nors mokėjo ir kitas to meto Lietuvos kalbas.

Pagrindinės Lietuvos istorijos datos, svarbios valstybinės kalbos formavimosi procesui:

1009 m. Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo metraščiuose.

1253 m. įkurta Lietuvos valstybė. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Mindaugas karūnuojamas Lietuvos karaliumi. LDK raštų kalba – kanceliarinė slavų kalba.

1569 m. dviejų šalių sutarimu įkuriama Lenkijos-Lietuvos valstybė. Prasideda bajorų lenkėjimo procesas.

1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas. Jame dėstoma lotynų, vėliau lenkų kalbomis.

1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija pasidalija tarpusavy Lenkijos-Lietuvos valstybę. Lietuva tampa Rusijos imperijos dalimi. Prasideda rusinimo procesas.

Pagrindinės Lietuvos istorijos datos, svarbios valstybinės kalbos formavimosi procesui:

1864-1904 m. Rusijos caras uždraudžia lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Lietuviškos knygos spausdinamos Rytų Prūsijoje (dabartinėje Kaliningrado srityje) ir slapčia gabenamos į Lietuvą. Prasideda tautinis atgimimas. Pradedama kurti bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.

1918 m. vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi.

Lietuvių kalba pirmą kartą Lietuvos istorijoje tampa valstybine kalba (pirmasis etapas 1918-1940).

Pagrindinės Lietuvos istorijos datos, svarbios valstybinės kalbos formavimosi procesui:

1940 m. Sovietų Sąjunga okupuoja Lietuvą remdamasi slaptais Molotovo-Ribbentropo pakto protokolais.

1941-1944 m. nacių Vokietija okupuoja Lietuvą. 1944-1953 m. ginkluotas pasipriešinimo judėjimas,

partizaninis karas vyksta Lietuvos miškuose. Tai buvo bandymas sustabdyti Sovietų Sąjungos okupaciją ir kolonizaciją, prievartinę kolektyvizaciją, masinius Lietuvos žmonių persekiojimus ir deportacijas. Sovietinės ir nacių okupacijos metais Lietuva neteko daugybės gyventojų dėl Lietuvos žydų holokausto, masinių trėmimų į Sibirą ir gausios politinės emigracijos į Vakarus.

Lietuvių kalba praranda valstybinės kalbos statusą. Prasideda prievartinė dvikalbystė.

Pagrindinės Lietuvos istorijos datos, svarbios valstybinės kalbos formavimosi procesui:

1988 m. įkuriamas nepriklausomas judėjimas Lietuvos Sąjūdis.

1990 m. kovo 11 paskelbiamas nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas.

1991 m. Lietuva tampa Jungtinių Tautų nare. 1993 m. Sovietų kariuomenė išvedama iš

Lietuvos teritorijos. 2004 m. Lietuva tampa NATO ir Europos

Sąjungos nare

Lietuvių kalba vėl tampa valstybine kalba

Nauja interneto

ir mobiliųjų telefonų

karta

Naujos lietuvių kalbos

grėsmės ir

galimybės

Migracijos procesai – naujas iššūkis lietuvių kalbai

IŠORINIAI/VIDINIAI VEIKSNIAI ITIN SPARTI INFORMACIJOS APYTAKA, KULTŪRŲ MAINAI

Pasikeitę emigracijos, imigracijos bei ES piliečių mobilumo procesai, kurie visada yra susiję su valstybinės ir/arba gimtosios kalbos vartojimu, mokymusi, prestižu bei kalbų kontaktų reiškiniais. 

Kalbos likimas: ar norime būti?

[Promtuarium dictionum

Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum,

1620]

Kalbos praktika: kuo galėsim – tuo padėsim

Lietuvių kalbos ištakos: etimologija

Etimologinė duomenų bazė:http://etimologija.baltnexus.lt/

Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' +

lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių

kilmę ir raidą. Etimologija taip pat vadinamas ir

konkretaus žodžio kilmės aiškinimas.

Lietuvių kalbos ištakos: etimologija

2008 m. Vilniaus universiteto Baltistikos katedra paskelbė daugiau nei dvidešimt metų kauptą Lietuvių kalbos etimologinio žodyno kartoteką. Ši kartoteka išaugo į duomenų bazę, sukurtą 2007–2008 m. vykdant projektą „Baltlingva“ (Baltų lingvistinio paveldo tyrimai ir sklaida informacinėmis technologijomis), finansuojamą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo. Nuo 2010 m. duomenų bazė ir toliau plečiama etimologijomis iš naujų šaltinių, gavus finansavimą iš Lietuvos mokslo tarybos projektui „Etimologijos“ įgyvendinti.

Duomenų bazėje skelbiamos lietuvių kalbos žodžių etimologijos, publikuotos mokslo literatūroje. Etimologizuojami žodžiai bazėje randami pagal antraštinį žodį, tekste taip pat galima ieškoti žodžių, susijusių su etimologizuojamu žodžiu. Literatūros nuorodos matomos pelės žymekliu palietus etimologiją pateikusio autoriaus pavardę.

Šiuo metu bazėje yra ~17 600 etimologinių įrašų, kurie sudaro daugiau nei 180 lankų autorinio teksto. Tikimasi, kad iš bazės išaugs originalus ir naujas lietuvių kalbos etimologijos žodynas, o bazėje skelbiami duomenys bus naudingi ir kitiems tyrėjams, rašantiems mokslo straipsnius.

Lietuvių kalbos ištakos: etimologija

Algirdas Sabaliauskas Lietuvių kalbos leksika, Vilnius, Mokslas, 1990

Knygoje apžvelgiama senoji indoeuropietiška leksika, tik baltų ar vien lietuvių kalbai būdinga leksika, aptariami svarbiausi skolinių sluoksniai, kartu paliečiama ir lietuvių kalbos leksikos įtaka kaimyninių tautų kalboms.

Lietuvių kalbos ištakos: raštijos istorija

Senųjų raštų duomenų bazė : http://www.lki.lt/seniejirastai/ Tikslai:

Saugoti senuosiuose šaltiniuose esančią kalbinę, kultūrinę ir istorinę informaciją įvairiomis elektroninėmis formomis. Kai kurių lietuviškų XVI–XVII amžiaus knygų išlikę tik po vieną kitą egzempliorių. Bibliotekoms ir archyvams ne visada pavyksta apsaugoti senąsias knygas ir rankraščius nuo kenksmingo aplinkos poveikio ir stichinių nelaimių. Perkėlus tekstus į elektronines laikmenas, informacija apsaugoma nuo sunykimo.

Padaryti retus spaudinius ir rankraščius lengviau prieinamus mokslo visuomenei, spartinti lituanistikos plėtrą.

Senieji lietuviški šaltiniai Lietuvos mokslininkams tebėra sunkiai prieinami dėl dviejų priežasčių. Nemažai unikalių knygų ir rankraščių saugomi ne Lietuvoje. Antra, dėl kenksmingo šilumos ir šviesos poveikio senųjų knygų negalima kopijuoti, kai kurių rankraščių ir skenuoti. Perkėlus jų turinį į elektronines laikmenas, susidaro palankesnės sąlygos tiriamiesiems darbams.

SKAITMENIZUOTAS VAIZDO FRAGMENTAS

Lietuvių kalbos ištakos: raštijos

istorijaJono Bretkūno Postilės (1591) tekstas

Lietuvių kalbos ištakos: raštijos

istorijaJono Bretkūno Postilės (1591) konkordancijos fragmentas su žodžiu Vyriausybė

Lietuvių kalbos leksikos istorija

Algirdas Sabaliauskas parašė populiarių knygų apie žodžių istoriją:

„Žodžiai keliauja“, 1962, „Žodžiai pasakoja“, 1965, „Žodžiai atgyja“, 1967, „Šimtas kalbos mįslių“, 1970, „Iš kur jie?“, 1994.

KAZIMIERAS EIGMINAS. KAS YRA BACHURAS? ŽODŽIŲ ISTORIJOS ETIUDAI

Knygelėje spausdinami Kazimiero Eigmino 1968–1994 metais periodikoje skelbti straipsniai apie kai kurių mūsų vartojamų žodžių istoriją. Knygelę sudaro dvi dalys: iš pradžių spausdinami straipsneliai apie atskirus svetimos kilmės žodžius lietuvių kalboje. Toliau –straipsniai apie ištisas žodžių grupes ir bendresnio pobūdžio straipsniai. Gana nesudėtingai parašyti, paremti gausiais lietuvių ir kitų kalbų duomenimis straipsniai ir šiandien aktualūs bei įdomūs. Knygos gale dedamas literatūros sąrašas, bibliografiniai duomenys apie perspausdintas publikacijas ir straipsniuose nagrinėjamų ar paminėtų įvairių kalbų žodžių ir formų rodyklė. Knygelė Kas yra bachuras? visų pirma skiriama jaunimui. Ji bus įdomi pasiskaityti ir kitiems kalbos dalykais besidomintiems žmonėms.

 

Tikriniai Lietuvos vardai: onomastika

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Jos adresas http://lvvgdb.lki.lt. Šios duomenų bazės tikslai yra mokslo tiriamosioms bei taikomosioms reikmės, praktiniai Lietuvos ūkio subjektų bei gyventojų poreikiai, vietovardžių, kaip dvasinės kultūros paveldo, išsaugojimas. Pagrindinis šios bazės objektas yra Lietuvos vietovardžiai ir topografiniai žemėlapiai. Bazėje duomenų galima rasti keliais sluoksniais.

Tikriniai Lietuvos vardai: onomastika

Lietuvos vietovardžių žodynas

http://vietovardziai.lki.lt/

Netrukus internete pasirodys istorinių vietovardžių duomenų bazė

www.lki.lt/tevi

Leksinės semantikos žodynai

Lyberis, Antanas.Sinonimų žodynas / Antanas Lyberis. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos inst., 2002. – XIV, 586 p.

Tai II-asis pataisytas Antano Lyberio Sinonimų žodyno (1981) leidimas. Šiame leidime pataisyti kai kurie netikslumai, nevienodumai, nenuoseklumai bei kirčiavimo nelygumai. II-ajame leidime lygiaverčiai vartojamiems tarptautiniams ir lietuvių kalbos žodžiams, pirmenybė teikiama savam žodžiui. Pakeisti kai kurių sinonimų grupių antraštiniai žodžiai, pavyzdžiui, puolimas (vietoj ataka), plojimai (vietoj aplodismentai), šunvotė (vietoj furunkulas) ir kt.

Leksinės semantikos žodynai

Irena Ermanytė. Antonimų žodynas Antonimų žodynas / Irena Ermanytė; Lietuvių kalbos institutas. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. – XXXIII, 584 p.

  Žodyne parodoma antonimų vartosena kalboje,

kokia jų reikšmė ir kokias stilistines funkcijas jie atlieka sakinyje, t. y. rišliame kontekste. Žodyne sudėtos visos kalbos dalys – ir savarankiškos, ir pagalbinės. Žodynas skirtas tiek kalbos praktikai, tiek lietuvių kalbos antonimijos teorijai.

Sisteminis lietuvių kalbos žodynas

Autorius Jonas Paulauskas, 1987. Šis žodynas yra pirmas bandymas pateikti

lietuvių kalbos leksikos reikšmes tam tikra sistema. Žodynas sudarytas semantiniu principu. Lietuvių kalbos leksika pateikiama dešimtyje prasminių grupių, pagal kurias vartotojas galės susirasti jam reikiamą sritį. Kaip pripažįsta ne vieno sisteminio žodyno autoriai, leksikos sisteminimas yra pareikalavęs ilgų metų darbo, vis abejojant ir perdėliojant atskirus žodžius ar jų grupes iš vieno skyriaus į kitą.

Didžiausias lietuvių kalbotyros veikalas

Lietuvių kalbos žodynas (1941-2002). Tai – didžiausias lietuvių kalbotyros veikalas. Dvidešimt Žodyno tomų apima lietuvių kalbos raštų leksiką

nuo 1547 iki 2001 m. ir gyvosios kalbos (tarmių) leksiką, renkamą nuo 1902 m.

Jame yra apie 22 000 puslapių, pavartota daugiau kaip 11 mln. žodžių. Moksliškai aprašyta apie 0,5 mln. antraštinių ir paantraštinių žodžių leksikografiniuose žodžių straipsniuose, kurių apimtis įvairuoja nuo 1 eilutės iki keliasdešimties ar net 100 puslapių.

Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka. Rinkti žodžius šiam Žodynui padėjo visa tauta – moksleiviai,

mokytojai, studentai, intelektualai, kunigai ir t. t.

Adresas internete www.lkz.lt

LKŽ šaltiniai Rašytojų raštai Daukantas,

Mažvydas, Katiliškis,

Baranauskas, Simonaitytė

Šeinius Marcinkevičius Donelaitis

Religiniai raštai:1. Šventasis Raštas2. Šventojo Rašto

tekstų pavadinimai3. Kiti religiniai raštai

Periodiniai leidiniai:Žurnalai Laikraščiai

Ko ieškoti LKŽ Šis akademinis, arba didysis, žodynas yra dalinio tezauro tipo ir apima

chronologiniu ir lokaliniu atžvilgiu įvairius lietuvių kalbos duomenis. Bendrinės lietuvių kalbos, tarmių bei senųjų raštų žodžių vartojimas gausiai iliustruojamas autentiškais sakiniais.

Parodoma žodžio geografija (paplitimas tarmėse), kilmė, istorija, darybiniai ryšiai. Pateikiamas kirčiavimas, gramatinės formos. Išdėstoma semantinė struktūra. Apibūdinama vartosena, stilius. Tarmių leksika pagal fonetinius dėsnius transponuojama į bendrinę kalbą.

Dešimt žodžių pagalvok, vieną pasakyk LTR(Šmk). Žengi žingsnį ir žiūrėk, sakai žodį ir galvok LTsV109(Srd). Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Reik veizėti, ar bus žodžiui vieta VP39. Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save LTR. Kad tavo žodis Dievo ausį atsiektų KlvK111. Kad jūsų žodelis Dievo auselėn LKKXIII122(Grv). Žodis skriaudžia, žodis ir glaudžia TŽIII376(dz.). Žodžiai moko, bet žodžiai ir klaidina PPr244(Trg). Žodys šiltas geres[t] kap kaliniai (kailiniai) ZtŽ.

Didžiausias lietuvių kalbotyros veikalas

Turime prielaidų manyti, kad LKŽ dėl savo ypatingo sukūrimo būdo atspindi objektyvią reikšmių ir verčių sistemą, todėl yra lietuviškos pasaulėjautos atspindys, lietuviško pasaulio modelis iki maždaug XX amžiaus pirmosios pusės.

Didžiausias lietuvių kalbotyros veikalas

Dėl parengimo principų LKŽ intelektualų yra laikomas lietuvių tradicinės tapatybės atspindžiu:

Kiekviena tauta turi pamatinių arba likiminių tekstų. Tekstų, kuriuose tauta mato save pačią ir kitus. Lietuviams tokį tekstą yra atstojusi kalba. (…) Ištarkime aiškiai: šis žodynas yra svarbiausias lietuvių kalbotyros veikalas; šis žodynas yra pamatinis lietuvių kultūros tekstas. Visi esame (arba būsime) jame surašyti, mirę ir gyvi, ir tie, kurie dar ateis į šį pasaulį kaip lietuviai. (…) Priklausome tautoms, esančioms filologijos prieglobstyje. Visa, kas mums istorijoje buvo esminga, siejosi su žodžiu, su jo liepsna ir pelenu. Apie tai mąstyta ir Justino Marcinkevičiaus. Užbaigtas žodynas skatins šios egzistencinės patirties reflektavimą. Bet pabaigtuvės turi duoti pradžią naujiems darbams, taip pat ir modernesniems žodynams. Žodynas yra užbaigtas, bet neužbaigiamas. Kiekvieno žodyno lizdo papildymas yra ir mūsų istorijos papildymas, to, kas sugriauta, atstatymas, atkūrimas. Nauja žodyno projekcija yra ir kultūros projekcija.

Daujotytė V. Pamatinis kultūros tekstas. Dvidešimt lietuvių kalbos žodyno tomų. Sud. Zabarskaitė J., Šimėnaitė Z. Vilnius: Inter Nos, 2002. P. 34– 38.

Didžiausias lietuvių kalbotyros veikalas

Skaitykime LKŽ kitaip, kad: Geriau save pažintume; Patirtume vaizdingos

kalbos saldumą ir malonumą;

Atrastume naujų nujaučiamų savosios tapatybės bruožų;

Suprastume, kas ir kodėl vyksta su mumis ir mumyse XXI amžiaus pirmoje pusėje. Čia ir dabar.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (DŽ)

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas yra universalus aiškinamasis, norminamasis, plačiausiam skaitytojų ratui skirtas bendrinės kalbos kodifikacijos veikalas: http://dz.lki.lt/

Jame pateikti: bendrieji dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžiai, dalis regioninių (tarmių), plačiau vartojamų

šnekamosios kalbos žodžių, Dalis ankstesnės ir šiuolaikinės grožinės literatūros,

ypač klasikų raštų, žodžių, reikalingų tekstams suprasti, mokslus einančiai jaunuomenei savo kalbai ugdyti, įvairiems funkciniams kalbos stiliams atspindėti, neretai tinkamų ir tam tikroms naujoms sąvokoms reikšti.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (DŽ)

Iš viso į per 50 tūkstančių žodyno straipsnių sudėta apie 80 tūkstančių bendrinių žodžių ir apie 3000 svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių. Žodyne pateikti sunorminti žodžiai, teikiamos vartosenai jų lytys, rašyba, kirčiavimas, paaiškintos svarbiausios žodžių reikšmės, glaustais pavyzdžiais parodytas tų žodžių junglumas ir vartosena, įdėtas geras pluoštas frazeologizmų.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimai: I – 1954, II – 1972, III – 1993, IV – 2000, V – 2003, VI – 2006.

Tarmės – kalbos gyvybės šaltinis

Lietuvos tarmių arealiniai tyrimai skelbiami Lietuvių kalbos instituto svetainėje http://www.tarmes.lt/. Geoinformacinių domenų bazių duomenys yra labai patrauklūs ir įtaigūs. Jomis galima remtis ne tik studijuojant geolingvistinę tarminės leksikos diferenciaciją, bet labai efektyviai panaudoti mokykloje, siekiant sudominti moksleivius kalbos įvairove.

Tarmės – kalbos gyvybės šaltinis Tarmių archyvas : Tarmių archyvo metaduomenų bazės adresas

http://tarmes.lki.lt/. Tarmių archyvą sudaro: tarmių garso įrašų fonotekos ir tarmių

duomenų rankraštynas. Tarmių archyvas yra labai svarbus šaltinis, padedantis suvokti geolingvistinę leksikos diferenciaciją, leksinių ir reikšmės dialektizmų ir etnografizmų santykį su bendrine kalba. Šis šaltinis svarbus ir pažintiniu požiūriu, jis padeda susipažinti su tarmių leksikos įvairove. Dėstant mokykloje, jį galima panaudoti stengiantis sudominti moksleivius senelių tarme, tarmių įvairove, vaizdingąja leksika. Minėtoje Tarmių archyvo metaduomenų bazėje galima duomenų paieška pagal tarmę, vietovę, tarminių pasakojimų temas, pateikėjų pavardes ir t. t. Duomenų ieškoti galima ir per interaktyvų žemėlapį, kuris yra sujungtas su metaduomenų baze, ši bazė sujungta su skaitmenine kalbos atlaso kortelių kartoteka, o pastaroji su akademinio Lietuvių kalbos žodyno leksikografiniais straipsniais.

Praktinė pagalba kalbos vartotojams

Tai įvairūs skaitmeniniai žinynai. Skaitmeniniai žinynai yra naudojami praktiniais tikslai, tai daugiausia kalbos praktikos patarimai, konsultacijų bankai ir kt. Įvairių žinynų, nuorodų, informacijos yra praktiniam kalbos vartojimui skirtoje svetainėje www.kalbosnamai.lt.

Terminų ištekliai Pagrindinė ir svarbiausia elektroninė terminų duomenų bazė

yra Lietuvos Respublikos terminų bankas, pradėtas kurti 2003 metais. Jos adresas http://terminai.vlkk.lt.

Lietuvos standartizacijos departamente kuriama standartizuotų terminų duomenų bazė, kurioje šiuo metu yra per 38 000 terminų. Ši bazė vartotojams yra laisvai prieinama Lietuvos standartizacijos departamento tinklalapyje, kurio adresas: www.lsd.lt.

Tobulėjant kalbos technologijoms, plėtojantis žinių visuomenei, yra labai svarbu, kad vyktų daugiakalbė tarptautinė komunikacija, o nedidelės Europos kalbos, tokios kaip lietuvių, būtų atstovaujamos įvairiose tarptautinėse duomenų bazėse. Lietuviškų terminų galima rasti tarptautinėje duomenų bazėje, kurios adresas www.eurotermbank.com. Tai centralizuotas naujųjų Europos Sąjungos šalių terminų bankas internete, susietas su nacionaliniais ir tarptautiniais terminų bankais bei ištekliais.

Praktinė pagalba kalbos vartotojams

Leksikos pokyčius fiksuoja Naujažodžių duomenynas. Jo svetainėje rašoma, kad šio šaltinio tikslas „sukurti duomenų bazę, kurioje būtų galima nuolat kaupti naująją lietuvių kalbos leksiką ir ilgainiui atskleisti sisteminį šios leksikos vaizdą, taip pat lietuvių kalbos vartotojams pateikti praktinės informacijos, kurios nėra kituose dabartinės leksikografijos šaltiniuose. (...) į duomenyną sudėtas naujosios leksikos pluoštas rodo, kad lietuvių kalba telkia savyje daugiau gyvybinių galių, nei esame linkę manyti. Svarbu mokėti tas galias išnaudoti, kad lietuvių kalba galėtų ne tik visavertiškai funkcionuoti visose valstybės gyvavimo srityse, bet ir būtų patogus, lankstus saviraiškos įrankis tiems, kurie šią kalbą vartoja ar nori jos išmokti“. Duomenyne aptariami nauji skoliniai, pavyzdžiui, fukubukuro, haradžiukai, okonomijakiai, naujis dariniai, pavyzdžiui, pykštas, pasvetainė, bliuziasriubė, reikšmės vediniai, pavyzdžiui, runkelis, runkelynas ir t. t.

www. http://naujazodziai.lki.lt/

Profesionalų svetainės Aktyviai veikia mokytojų lituanistų svetainė Lituanistų miestelis,

adresas http://www.kalbam.lt/, kurioje mokytojai lituanistas dalijasi patirtimi, kaip planuoti pamokas, sprendžia specialias problemas, yra daug praktinių patarimų ir t. t. ŠMM ir UPC kuruoja kitą svetainę – Lituanistų avilį, adresas http://vma.emokykla.lt/moodle/course/category.php?id=50 , kuri skirta mokytojų lituanistų tobulinimui.

Moksleiviams rekomenduotina mokytojo Albino Urbanavičiaus svetainė, adresas http://ualgiman.dtiltas.lt/ .

Yra labai smagi pačių moksleivių sukurta svetainė, kurioje pateikti pačių moksleivių sukurti įvairūs testai, skirti savarankiškai pasitikrinti lietuvių kalbos žinias www.klaidutis.lt.

Visiems kalbos vartotojams rekomenduojama LKI svetainė www.kalbosnamai.lt, kurioje mokytojams skirtas atskiras kambarys.

Didžiausia Lietuvoje svetainė, skirta muziejuose ir bibliotekose saugomam lituanistiniam paveldui yra www.epaveldas.lt.

Institucinės svetainės

VLKK svetainė, kurioje veikia Lietuvos terminų bankas, interaktyvus kalbos konsultacijų bankas, galima atsisiųsti lietuvišką šriftą Palemonas, adresas www.vlkk.lt;

LKI svetainė, kurioje sukaupta daug įvairių kalbos išteklių, skelbiamos lietuvių kalbos sklaidos padalinio Lituanistikos židinio naujienos, įvairūs konkursai, adresas www.lki.lt ;

VU Lituanistinių studijų katedros svetainė, kurioje yra išsami informacija apie lietuvių kalbos kvalifikacinio egzamino laikymą, nuosekli kalbos mokymosi vadovėlių ir pagalbinės literatūros bibliografija, adresas http://www.lsk.flf.vu.lt/ ;

Kompiuteriniai žaidimai internete

Žaidimas patiems jauniausiems „Žodžių krepšinis“, adresas https://www.urm.lt/zodziukrepsinis/.

Viena sunkausių kalbos išmokimo problemų – sudėtingas kirčiavimas. Kirčiavimo ir taisyklingos tarties įgūdžius lavina LKI sukurtas žaidimas „Kieti riešutėliai“, kurio demostracinę versiją galima atsisiųsti iš instituto svetainės, skirtos kalbos vartotojams www.kalbosnamai.lt.

Kalbos namų svetainėje taip pat yra internetinis žaidimas, skirtas lietuvių kalbos leksikos paveldui „Gyvūnų spalvos“, adresas www.kalbosnamai.lt .

Kompiuterinės lietuviškos abėcėlės naudojimo įgūdžių moko smagus internetinis žaidimas „Lietutis“, adresas http://www.lietutis.lt/.

Kultūrinių edukacinių žaidimų nuorodos yra pateiktos portale www.muziejai.lt , kuriame taip pat sukaupta mokomųjų filmukų apie Lietuvos kultūros istoriją. Šių žaidimų paskirtis tarpdalykinė, o tikslas – formuoti modernią jauno žmogaus tapatybę, ugdyti patriotiškumą.

Portale www.mokinukai.lt - siūloma naujoviška mokymosi metodika, paremta interaktyviu vaiko ir mokymosi aplinkos santykiu bei vaizdo ir garso integracija, perduodant informaciją. Tai nėra žaidimai, skirti kalbos mokymuisi tiesiogiai, tačiau jie įgarsinti lietuviškai, klausant spalvingų personažų dialogų, ir žaidžiant plečiamos išeiviams aktualios lietuvių kalbinės aplinkos ribos.

Kalbos mokymo/mokymosi priemonės

Laisvai prieinamų skaitmeninių kalbos mokymo/mokymosi priemonių yra pateikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tinklapyje www.urm.lt .

Daug įvairių mokymo priemonių galima rasti didžiausiame skaitmeninių mokomųjų išteklių portale www.emokykla.lt.

Internete laisvai prieinama ir programa, skirta kitakalbiams mokytis lietuvių kalbos ONENESS.

Karšta naujiena

Prieš daugiau nei du šimtus metų išnykusį LDK pasaulį portale mėgina aprėpti profesionalūs istorikai, menotyrininkai, filologai, paveldo komunikacijos ir paveldo skaitmeninimo specialistai, suprantamai ir įtaigiai pasakojantys apie viską – nuo kūrybos iki karybos, nuo mitų iki mokslo, nuo dvasinio gyvenimo iki medicinos.

www.ldkistorija.lt

Išvados Kūrybingam mokytojui lituanistui kalbos technologijos ir

kalbos išteklių įvairovė atveria didžiules galimybes. Įvairius, mokslininkų sukurtus, kalbos išteklius mokykloje galima panaudoti:

Lavinant pagrindinius moksleivio raštingumo gebėjimus; Mokant teksto kūrimo; Tobulinant taisyklingos kalbos vartojimo gebėjimus; Plečiant moksleivių žodyną; Lavinant moksleivius plačiąja prasme ir suteikiant naujų

žinių apie kalbą, jos atmainas; istoriją, politiką ir filosofiją; Motyvuojant moksleivius domėtis gimtąja kalba ir kultūra; Rengiantis įvairiems kalbos, literatūros, kultūros konkursams,

olimpiadoms, „proto mūšiams“; Ruošiant gimtosios kalbos ir tarmių šventes.