Lietuvos kalbų politika ir visuomenės poreikiai  

Laima KalėdienėLietuvių kalbos institutas, Vilnius

2009-11-27Konferencija Kalbos ir miestai

Apie projektą Projektas:

„Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ (2007-2009) (Miestai ir kalba) http://projektai.vu.lt/miestaiirkalbos/

Tikslas: ištirti didžiuosiuose Lietuvos miestuose vartojamų

kalbų ir tautinės tapatybės santykį, numatyti su kalba susijusio tautinio identiteto išsaugojimo perspektyvas.

Remia: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas

Vadovauja: doc. dr. Meilutė Ramonienė Dalyvauja: VU, LKI, VDU, KU

Projektas: Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose

Kiekybinė suaugusiųjų apklausa: 64 klausimų klausimynas; apklausą atliko UAB „TNS Gallup“ apklausėjai,

VU Filologijos fakulteto studentai bei darbuotojai, VDU;

tiesioginio interviu metodu respondento namuose; jauniausio šeimos vyro principu; 2037 respondentai apklausti sėkmingai; amžius: 15-74 metai; vieta: Vilnius, Klaipėda, Kaunas.

Ar Lietuvai reikia kalbos, ar kalbų Ar Lietuvai reikia kalbos, ar kalbų politikos?politikos?

Skirtingoms Lietuvoje vartojamoms kalboms kuriamos atskiros kalbos politikos -

VLKK jau antrąkart susmaigstė gaires lietuvių kalbai: Dėl valstybinės kalbos politikos 2009-2013 m. gairių (http://www.vlkk.lt/lit/10110, žiūrėta 2009-11-25).

Rusų, lenkų ir kitų kalbų vartojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas (Žin., 1989, Nr. 34-485), dėl kurio 4-o ir 5-o straipsnių neretai kyla neaiškumų, nesklandumų.

Ar reguliuojamas anglų kalbos Ar reguliuojamas anglų kalbos vartojimas Lietuvoje?vartojimas Lietuvoje?

Anglų kalbos plitimą viešojoje erdvėje, be Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344; Žin., 2002, Nr. 68-2760), šiek tiek pristabdo

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (Žin., 2007, Nr. 12-488), o netiesiogiai - ir

Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas (Žin., 2004, Nr. 7-129).

Kiekvienai kalbai sava žinyba

Kalbų vartojimas ir mokymas švietimo sistemoje, be atitinkamų švietimo ir mokslo įstatymų, tiesiogiai yra reguliuojamas švietimo ir mokslo ministro direktyvomis, aukštosiose mokyklose – rektoriaus ar dekanų įsakais.

Taigi kiekvienai kalbai sava žinyba, savi įstatymai, savos gairės, tuo tarpu tūlas žmogus paprastai neišsiverčia tik su viena kalba. Ar taip ir turėtų būti formuojama visų Lietuvoje vartojamų kalbų politika? O gal daroma kokių nors sisteminių klaidų?

Kalbų politikos dokumentų sankaupa Jacques Leclercas iš Lavalio universiteto

Kanadoje dar 1988 m. ėmėsi kaupti įvairiausių šalių kalbų politiką reglamentuojančius dokumentus, juos išvertė į prancūzų kalbą, suklasifikavo,

1999 m. internete paskelbė 470 skirtingų šalių ir kraštų kalbų politiką reglamentuojančių dokumentų (http://www.tlfq.ulaval.ca/axl/index.html, žiūrėta 2009-10-30).

Lingvistinis Lietuvos portretas

2008 m. paviešinti lingvistiniai šalių portretai ir atlikta tų šalių kalbų politikos analizė (Lietuvos adresas http://www.tlfq.ulaval.ca/axl/europe/lituanie.htm, žiūrėta 2009-10-30).

Lietuvoje - diferencijuoto juridinio statuso politika: valstybinė kalba turinti daugiau juridinių teisių nei kitos, taip pat pripažįstamos, kalbos.

Lietuvoje - oficialiosios kalbos rėmimo ir išskirtinumo tautinių mažumų kalbų atžvilgiu politika.

Būdingas gynybinis purizmas, vadinamasis kalbinis protekcionizmas.

Gera ar bloga Lietuvos kalbų politika?

Lietuvos kalbų politika beveik nesiskirianti nuo latvių bei estų kalbų politikos.

Deja, šiame kalbų politikos aruode

atsakymo dėl Lietuvoje vykdomos kalbų politikos kokybės nerasta:

genys margas, o svietas dar margesnis.

Sociolingvistinė apklausa Miestai ir kalbos:

Nesitikėta:

8 % respondentų nurodė turį ne vieną, kaip įprasta, o net dvi gimtąsias kalbas,

pusei iš jų tai lietuvių ir rusų kalbos; visi šie respondentai iš mišrių šeimų.

Sociolingvistinė apklausa Miestai ir kalbos Nesitikėta, kad: tik 1 % nurodys visai nemokantys

lietuviškai; tik 3 % nurodys nemokantys rusiškai; Nelabai nustebino, kad: net 42 % visai nemoka angliškai; labai mažai kas moka prancūziškai; net trys ketvirtadaliai nesusikalbėtų

vokiškai.

Nenoras mokytis kalbų Tik 20 % nori mokytis ar jau mokosi įvairių

kalbų. Daugelis iš jų mokosi arba ketina mokytis anglų

kalbos. Nelietuviai mokosi lietuvių kalbos buityje –

skaito, naršo internete, žiūri TV ir kitaip. Dauguma iš jų skundėsi, kad jiems esą sunku

mokytis lietuvių kalbos. Kaip svarbiausią mokymosi motyvą jie nurodė

norą susikalbėti su lietuviais (71 %), 35 % mokosi iš pagarbos šaliai, 29 % - dėl geresnių darbo perspektyvų.

Vertybinė kalbų piramidė

Pati gražiausia ir įprasčiausia - gimtoji kalba.

Reikalingiausia Lietuvoje - lietuvių kalba, nes ji esanti tinkamiausia verslo ir aukštojo mokslo srityse, viešajame gyvenime.

Prestižiškiausia kalba vos ne vienbalsiai paskelbta anglų.

Amžiaus veiksnys

Jaunimas geriau moka tiek lietuvių, tiek ir anglų kalbas: tik 1 % nelietuvių nurodė niekada nerašantys lietuviškai.

Vyresnieji respondentai dažniau bando susikalbėti rusiškai nei angliškai, o jaunimas - atvirkščiai.

Globalizacijos apraiškos

Jaunimas labiau yra pajutęs globalizacijos poveikį: net 14 % labai jaunų žmonių save visų pirma laiko pasaulio piliečiais ar europiečiais, tautinė tapatybė jiems jau nelabai svarbi.

Savo gimtąja kalba šie jaunuoliai laikė lietuvių kalbą.

Sensacingiausias šios apklausos faktas

Pusė apklaustųjų norėtų savo vaikus leisti į dvikalbes lietuvių-anglų mokyklas.

Ypač to pageidauja jaunimas.

Viena iš svarbiausių per apklausą išryškėjusių problemų

– švietimo politikaMokymo kalbos ar kalbų pasirinkimas siekiant efektyvesnio visuomenės narių bendravimo:

dalis visuomenės linkusi manyti, kad pagrindinė mokymo kalba Lietuvoje turėtų būti lietuvių,

tačiau yra nemažai manančių, kad mokymas gali vykti įvairiomis kalbomis, ypač pabrėžiamas anglų kalbos reikalingumas.

Grėsmė Lietuvos ekolingvistinei sistemai (lygiagrečiai tiriamas tiek kalbų, tiek ir pačios visuomenės

funkcionavimas) Būdama valstybine, lietuvių kalba yra plačiai vartojama pačioje Lietuvoje,

tačiau pasaulio mastu iškilusi anglų kalbos galybė turi apraiškų ir Lietuvoje, nes ir čia anglų kalbos prestižas, kaip daug kur pasaulyje, ne vienam yra didesnis už savosios kalbos prestižą:

daromas poveikis valstybinės kalbos statusui (plg. Liddicoat ir kt. 2008)

Dabartinės švietimo sistemos viduriniojo mokslo padėties

analizė 2006/2007 mokslo metais mokėsi: 86 % – anglų kalbos, 47 % – rusų kalbos, 18 % – vokiečių kalbos, 3 % – prancūzų kalbos;

2006/2007 mokslo metais vienas vidurinio ugdymo programos mokinys mokėsi 1,6 užsienio kalbos (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/Svietimas_regionuose_2007.pdf, žiūrėta 2009-09-21)

Lietuvos švietimo politika nebuvo laiku pakreipta tenkinti

piliečių poreikius Įvestasis ankstyvas anglų kalbos mokymas pradinėse mokyklose, nuo antros klasės, vargu ar bus sėkmingas:

specialistų rengimo spragos, kitų dalykų, visų pirma lietuvių kalbos,

mokymo sąskaita, maži atlygiai.

Anglų kalba daro visokeriopą poveikį lietuvių kalbai

kuo menkiau mokama angliškai, tuo labiau neprognozuojama tos kalbos įtaka ir interferencija;

kitose šalyse jau diegiamas, todėl netruks ateiti ir į Lietuvą pakaitinis, integralusis, mokymas dviem ar net keliomis kalbomis per tą pačią pamoką ar paskaitą;

nė viena aukštoji dar nerengia tokių specialistų, kurie galėtų tai įdiegti praktiškai.

Anglų kalbos skvarba į viešąjį sektorių

Vis dažnesnės diskusijos dėl galimybės žiniasklaidoje vartoti ne vien lietuvių kalbą (išskyrus įstatymų numatytus tautinių mažumų kalbų vartojimo ir kitus panašius atvejus);

privačiose įmonėse raštvedyba ir komunikacija neretai vyksta anglų kalba.

Kalbos pozicijų susilpnėjimas išklibina ir tautinės tapatybės suvokimą

Kaip bus puoselėjama tautos pasaulėjauta ir kultūra švietimo srityje įsigalint daugiakalbystei?

Apklausa parodė, kad šeštadalis jaunų žmonių apsisprendė būti ne lietuviais, o europiečiais arba pasaulio piliečiais.

Kitakalbių poreikis gerai mokėti lietuviškai

maždaug pusė apklaustųjų kitakalbių jaučiasi lietuviškai kalbantys su akcentu;

tik nedaugelis patiriantys dėl to diskomfortą;

tačiau: ryškėja akivaizdus poreikis labai gerai

išmokti lietuvių kalbą – tam dar nepasirengta metodiškai.

Kitakalbių poreikis pramokti lietuvių kalbos

Nauja emigrantų iš Rytų ir Tolimųjų Rytų banga – neišvengiamybė;

Nauja sistema mokyti lietuvių kalbos svetimtaučius, ypač jų vaikus, dar neparengta.

Keistina kalbų politika: reikia mokymo politikos ir priemonių

1. Labai gerai išmokti lietuvių kalbą (kad kalbėtų be akcento) pageidauja ir nelietuviai.

2. Labai gerai mokėti anglų kalbą pageidauja mažiausiai pusė miestiečių.

3. Mažai mokomasi kitų ES kalbų.4. Jaunesnio amžiaus lietuvių tautinis

tapatumas yra kiek silpnesnis nei vyresniųjų.

Laima KalėdienėLaima Kalėdienė