lietuvos politiniØ kaliniØ ir tremtiniØ sÀjungos ... · ariogala, 2013 metai * * pasiaukojanti...

(keliama á 2 psl.)

Sveikinu visus, vël ir vël susirenkanèius á Dubysos slëná prieAriogalos. Dauguma ðiandien èia esanèiøjø – Sibiro vaikai,Nepriklausomybës dvasioje iðauklëtas tuometinis Lietuvosjaunimas, kuriø vertybës padëjo lietuviams iðsaugoti laisvësir tiesos principus per visà sovietmetá. Jûsø vargai ir kanèiosnebuvo bevaisës, jie sudëti á dabartinës Lietuvos pamatus, per-duoti dabartiniam jaunimui, kasmet lankanèiam Sibiro kan-kiniø kapus. Jûsø iðtvermë, jûsø tikëjimas didele dalimi lëmë,kad sugráþome á Europos þemëlapá, kad, nors ir nelengvai, suk-lupdami ir klysdami, bet kuriame sëkmës visuomenæ, sëkmësvalstybæ Lietuvà.

Aèiû Jums, mieli bendraþygiai!Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demokratø

partijos pirmininkas Andrius Kubilius* * *

Nuoðirdþiai sveikinu visus Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos narius, jau 23 kartà susirinkusius á Duby-sos slënyje vykstantá sàskrydá „Su Lietuva ðirdy“.

Ðio unikalaus renginio pavadinimas bene geriausiai at-skleidþia Sàjungos siekius ir tikslus. Jis neabejotinai reið-kia nuolatines pastangas stiprinti bei átvirtinti Lietuvos Res-publikos nepriklausomybæ, teisingumà, demokratinæ san-tvarkà ir valstybingumà.

Sàjunga taip pat puoselëja tautinæ savimonæ, kultûrà,palaiko politines ir ekonomines reformas, ðalies gynybinësgalios stiprëjimà. Aktyviai dirbama siekiant likviduoti so-vietinës okupacijos ir komunistinio lietuviø tautos geno-cido padarinius, atkurti istorinæ tiesà apie pasiprieðinimàokupacijai.

Malonu, jog ágyvendindama savo idëjas Sàjunga pirmeny-bæ teikia kultûrinei veiklai ir renginiams. Tai – geriausias irtiesiausias bûdas pasiekti visuomenës protus bei ðirdis. Ne-abejoju, jog Jums tai pavyksta.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu dëkoju uþ Jûsø triû-sà bei pastangas, kurias dedate kurdami muziejus, staty-dami paminklus bei memorialus, tirdami bei publikuoda-mi rezistencinæ medþiagà, organizuodami paramà nelaimësiðtiktiems bendraþygiams.

Tai – kilni, atsakinga ir labai reikalinga veikla, nusipelnantididþiausios pagarbos ir ávertinimo. Reikðdamas jà raginu beipraðau toliau tæsti savo darbus: tik su dar didesniu aktyvumu,pasiaukojimu, entuziazmu ir ákvëpimu.

LR Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas

Rugpjûèio 3 dienà Euro-pos Parlamento narë Radvi-lë Morkûnaitë-MikulënienëAriogaloje sveikino 23-iàjákartà susirinkusius sàskry-dþio „Su Lietuva ðirdy“ da-lyvius. Daugiau nei ðeðistûkstanèius dalyvaujanèiøjøsutraukusá Lietuvos tremti-niø, politiniø kaliniø ir Lais-vës kovø dalyviø sàskrydáeuroparlamentarë, kaip irkasmet, aplankë ir pasveiki-no asmeniðkai. Ji pastebëjo,kad ðámet renginys pasiþymine tik turininga programa,bet ir aktyviu jaunimo daly-vavimu.

„Savo darbe EuroposParlamente skiriu didelá dë-mesá bûtent tam, kad Euro-pos ðalyse bûtø kuo plaèiaupaþinta mûsø tautos istori-ja, kurios dalimi esate Jûs,kad ði istorija bûtø besàly-giðkai pripaþinta Europosistorijos paveldu, o ne igno-ruojama ir uþmirðta. Dþiu-gu, kad mano dabartinë po-zicija leidþià tà þinià pa-skleisti daug plaèiau.“ Ávai-riais bûdais besiprieðinusiøtotalitariniam reþimui veik-la sovietmeèiu ne tik padëjopagrindà Lietuvos Nepri-klausomybës atkûrimui, betir ið esmës prisidëjo prie at-kurto valstybingumo stipri-nimo. Taèiau tam, kad isto-rija iðliktø, bûtina nuolat jàgaivinti ir perduoti jaunajai

kartai, paþymëjo europarla-mentarë. „Todël ypaè dþiau-giuosi, kad ðámet sàskrydisturi iðskirtiná bruoþà – dar

niekada èia nemaèiau tiekdaug jaunimo.“ EP narë pa-sidþiaugë visà savaitæ Duby-sos slënyje vykusia Jaunøjøðauliø stovykla. „Dþiau-giuosi matydama, kaip kar-tos susitinka ir jaunimas galiiðmokti „gyvas“ istorijospamokas, vaikaièius, atly-dinèius savo senelius. Ðian-dien èia, Ariogaloje, vykstakartø susitikimas. Linkiu,kad jis tæstøsi, net ir pasibai-gus sàskrydþiui. Parsiveþki-me ðá vienybës jausmà kiek-vienas á savo namus, dalyki-mës juo mokyklose, ben-druomenëse ir ðeimose,“ –susirinkusiems linkëjo Rad-vilë Morkûnaitë-Mikulënie-në, primindama, kad ðámetminime ir Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos25-àjá ákûrimo jubiliejø.

Sàskrydþio dalyviams sa-vo sveikinimus taip pat per-davë R. Morkûnaitës-Mi-kulënienës kolegos ið Euro-pos Parlamento: SandraKalnietë (Sandra Kalniete)ir Bastianas Belderis (Bas-tiaan Belder), kurie, nors irpriklauso skirtingoms poli-tinëms partijoms, bet Euro-pos Parlamente vieningaidirba istorinës atminties ið-saugojimu besirûpinanèiojeeuroparlamentarø grupëje„Europos istorijø sutaiky-mas“.

Sandra Kalnietë

(keliama á 2 psl.)Radvilë Morkûnaitë-Mi-

kulënienë

Kasmet vykstantys buvu-siø tremtiniø, politiniø kaliniøir Laisvës kovø dalyviø sà-skrydþiai Ariogaloje surenkane tik tûkstanèius likimo bro-liø ir seserø, bet ir neátikëti-no likimo þmones, kuriø gy-venimo istorijos, kovos uþLietuvos laisvæ ir tremties pa-tirtis kiekvienu atveju yra jau-dinamai iðskirtinë, vertaplunksnos ar kinematografi-ninkø dëmesio. Paprastai il-giau pakalbëjus su sàskrydþiodalyviais, stebina ne tik neáti-këtinos jø praeities istorijos,bet ir kaþkoks keistas romu-mas, gerumas, santaika ir ra-mybë, spinduliuote spindu-liuojanti ið ðiø þmoniø.

Nors daþniausiai èia susi-renkantys dalyviai susiburiapagal gyvenamàjà vietà ir at-

stovauja Lietuvos miestus, visdar gyvuoja tradicija rinktis irpagal tremties vietas. Prie to-kio jaukaus ir maþo penkiøþmoniø kolektyvo, susibûrusioprie Irkutsko srities Ust-Udoskaimo pavadinimo, ðá kartàprisijungë ir „Tremtinys“.

Papraðyta papasakoti savotremties istorijà viena ið pen-kiø „ust-udieèiø“ Onutë kaipmat persëdo ant tolëlesniosuoliuko galo, pasakotojosteises pagarbiai perleisdamasavo vyresniajai seseriai Jani-nai. Birðtonietë Janina Juo-zaitytë-Jasiulaitienë, á sà-skrydá Ariogaloje atvykusijau 20 kartà, puikiai prisime-na tuos tris atvejus, kai èia at-

vykti dël rimtø prieþasèiø ne-galëjo (sàskrydis ðiemet vykojau 23 kartà). Ji kasmet noriaiir su pakilia nuotaika vykstasusitikti su likimo broliais irseserimis, ðá sàskrydá vertin-dama, kaip labai prasmingà irLietuvai reikalingà.

Uoli „Tremtinio“ skaity-toja, nuo pat pirmøjø nume-riø rinkusi jo komplektà, Lie-tuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos narë, ponia Ja-nina apgailestavo, kad ðiemetèia susirinko tik penki Ust-Udos tremtiniai, bet tvirtino,kad jø yra daugiau, tik dël svei-katos nebegali atvykti. Ji prisi-minë, kad 1993 metais pas sa-ve, Birðtone, buvo sukvietusiUst-Udos tremtinius: tada bu-vo susirinkæ net 32 þmonës.Tremtinës sesesys Janina ir Ona sàskrydyje „Su Lietuva ðir-

dy“. Ariogala, 2013 metai

* *

Pasiaukojanti seserø meilë

Europos Parlamento nariø linkëjimai

Sveikinimai Lietuvos tremtiniø, politiniø kaliniøir Laisvës kovø dalyviø sàskrydþiui „Su Lietuva ðirdy“

Sàskrydþio „Su Lietuva ðirdy“ dalyviai ið arèiau

Nr. 30(1052)

2013 m. rugpjûèio 16 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. rugpjûèio 16 d. Nr. 30 (1052)Tremtinys

Ðios grupës pirmininkë,Europos Parlamento narë,tremtinë Sandra Kalnietë iðLatvijos, perduodama savosveikinimus visiems, dalyvau-jantiems sàskrydyje, paþymë-jo: „Europos Parlamente vei-kianèios „Europos istorijøsutaikymo“ EP nariø grupëspagrindinë uþduotis – skatintidalinimàsi istorinëmis patir-timis tarp Europos ðaliø irþmoniø, kurie kadaise buvoatskirti Geleþine uþdanga.Vieningai Europai reikia su-taikyti dominuojanèius isto-

rijos naratyvus skirtingosekontinento dalyse. Uþduotissuvienyti Europos istorijà,remiantis tiesa ir atmintimi,dar nëra baigta. Bûtina tæstidarbà sutaikant poþiûrius vi-soje Europoje á 20 amþiaus is-torijà. Ðiandien daug kurtrûksta þiniø apie komunisti-niø reþimø ávykdytus nusikal-timus þmoniðkumui ir pasi-prieðinimà jiems, nors tai yravisos Europos bendros istori-jos faktas. Dalinimasis patir-timis yra viena ið nedaugelio

(atkelta ið 1 psl.)

Prisiminusi pirmuosiusAriogalos sàskrydþius, ji pa-sakojo, kad tada ðv. Miðiosvykdavo baþnyèioje, kur visinetilpdavæ. Prisiminë ji ir ei-senas á senàsias Ariogalos ka-pines, kai ten vyko akmenøkoplytëlës paðventinimas:„Tada eidavome, dar buvomejauni. Tada neveþdavo, kaipdabar veþa“. Ið pirmøjø sà-skrydþiø jai atmintyje iðlikotai, kad ant staleliø buvo pil-na virtø kiauðiniø, duo-nos ir deðrø pridëta. Vai-kai su pintinëmis vaikð-èiojo, sausainiais, saldai-niais vaiðino.

„Pati pradþia tada bu-vo. Gal koks ûkis paðe-fuodavo. Vaiðiø buvotiek, kad kiti ir namoparsiveþdavo. Kelis me-tus taip buvo. Þinoma,kiekvienais metais sà-skrydis organizuojamasvis kitaip, kitaip puoðia-ma scena“, – dalijosi pri-siminimais ponia Janina.Ji prisipaþino, kad pra-smingiausias ir iðkilmin-giausias jai pasirodë sà-skrydis tais metais, kai áslëná þengë kolona, suri-kiuota ne pagal miestus,bet pagal trëmimo ir áka-linimo metus: tàkart netkvapà uþëmë, matantkokiu mastu Lietuva bu-vo naikinama, kankinama.

Paklausta, kodël sesuoOnutë uþleido jà pasakotiapie jø ðeimos trëmimà, Jani-na Jasiulaitienë juokdamasipareiðkë, kad tai dël jø, dvie-jø seserø, 1949 metais iðva-þiavo á Sibirà: „Galëjau liktiLietuvoje“, – teigë Janina bejokio krislelio pykèio ar nuo-skaudos. Mat 17 metø bûti ið-tremta kartu su serganèiu të-vu ir dviem maþutëmis sese-rimis nusprendë pati.

„Mûsø ðeima buvo labaididelë: tëvai ir septyni vaikai.Vyriausias brolis Vincas bu-vo baigæs Kauno jëzuitø gim-nazijà, bendravo su kunigais,priklausë pasiprieðinimo or-ganizacijai ir jo namuose bu-vo ðtabas, kur visi rinkosi. Tai

buvo Balio Matulionio, Birð-tono kurorto vadovo ir vy-riausiojo gydytojo, iðbëgusioá Amerikà, butas Kaune. Ma-no brolis, medicinos institu-to studentas, vasaromis Birð-tone jam sekretoriaudavo.Kai B. Matulionis bëgo áAmerikà, á mûsø kiemà atva-þiavo automobiliu, kad brolápasiimtø kartu, bet mama ne-

iðleido. Ir Vincas paklausë. Jisbûtø buvæs laimingas, jei bûtøiðvaþiavæs. Ir mes bûtume...“ –pasakojo Janina.

Ji pasakojo, kaip Vincastapo partizanu: buvo Daina-vos ðtabo Propagandos, agita-cijos skyriaus virðininkas, da-bar gavæs majoro laipsná –Vincas Juozaitis-Vyturys.

„Per já mes ir buvome ið-tremti. Þemës nedaug turëjo-me, bet kai Vincas tapo par-tizanu ir já iðdavë, iðtrëmë irmus“, – taip savo pasakojimàpradëjo ponia Janina.

Ji prisiminë, kad 1947metais Punios ðile buvo iðduo-tas brolio bunkeris, penkispaëmë negyvus, o já – gyvà:„Ten jø buvo aðtuoni, tai trispaëmë gyvus. 1948 metais,

naktá, atëjo ir areðtavo mamà,iðsiveþë suraðyti protokolà. Omes laukëme. Jaunesnis bro-lis Vytas mokësi Kaune ama-tø mokykloje. Mums pasakë,kad þino, jog Vytas yra miðke.Pareiðkë, kad mamà paleis,kai ateis Vytas. Vyriausia se-suo Marytë nuvaþiavo á Kau-nà ir parveþë Vytà, nuvedë áskyriø ir kà gi – uþdarë ir já. Ið

pradþiø laikë Prienø, paskuiiðveþë á Kauno kalëjimà, o vë-liau – á Lukiðkes Vilniuje.“

Janina Jasiulaitienë tvirti-no, kad jø ðeimà bûtø iðtrëmædar 1948-aisiais, bet jie pabë-go, tris mënesius slapstësi. Su-gráþo, nes vaikams reikëjo ei-ti á mokslus, uþsiregistravo.Mat tvirtino, kad neveð.

Ji kaip ðiandien prisimena1949-øjø kovo 25-àjà. Tadajai buvo 17, vyriausiajai sese-riai – 25, o jaunëlëms 13, 9 ir6 metukai. Tëvas buvo neága-lus, gulëjo lovoje. Galvojo,kad jø neveð, nes ir devynme-të sesutë sirgo plauèiø uþde-gimu.

„Mes su vyriausia seseri-mi naktá iðëjome, ant tvartopas tokià moteriðkæ miegojo-

me. Ryte papraðëme jos nu-eiti paþiûrëti, kas pas mus na-muose darosi. Ateina, sako,veþa mergaites. Su seseriminutarëme, kad vienai ið mûsøreikia pas juos eiti. Tada vai-kai buvo supratingesni, neiðiandien, o man jau 17 buvo.„Tu, Maryte, – sakau, – lik,juk mama – Lukiðkëse, gal kàjai nuveði“. Juos etapu turë-

jo veþti á Sibirà. Atëjau pasjaunëles, kieme jau stovë-jo sunkveþimis. Dvi kom-jaunuolës sukrovë daik-tus. Viena jø – paþástamabirðtoniðkë, bet per tiekmetø nedrásau jos pa-klausti: ar prisimena, kaipmes verkëme ir kaipmums nieko neádëjo? Mesneturëjome nei ðaukðte-lio, nei dubenëlio, o mûsøtokia didelë buvo ðeima.Ádëjo vienà pagalvæ, ant-klodæ ir daugiau nieko. Ðe-ðiametæ sesutæ ið sunkve-þimio iðtraukë tokia mo-teriðkë plaèiu sijonu iðkaimo, pasikiðo po tuo si-jonu ir nusivedë. Kareivismatë, bet nieko nesakë. Ostribai buvo viduje, name.Mus likusias tris ir tëvà ásunkveþimá ákëlë“, – pasa-kojo Janina, kaip pati pa-siryþo bûti tremiama kar-

tu su ligotu tëveliu ir maþëlë-mis seserimis.

Ðeðiametæ susirado ir atsi-ëmë vyriausioji sesuo. Mamakalëjo Mordovijoje, Vytas –Komijoje, Vincas – Norilske,o mes – Irkutsko srities Ust-Udos kaime. Brolá partizanàpamatëme tik po 29 metø, grá-þo neágalus. Jau palaidojome.Tëvo palaikus Janina parsiga-beno 1989 metais. Ji pati suseserimis po 10 tremties me-tø paleista be teisiø gráþti áLietuvà, buvo labai nusilpusi,bet vaþiavo namo, á gimtinæ.Mama jau buvo gráþusi, Lie-tuvoje gyveno ir vyriausioji se-suo. Janinos Lietuvoje nere-gistravo dvejus metus. Neð-davo perspëjimus, kad iðvyk-tø: „Kà daryti?.. Paraðiau

Prienø partijos sekretoriuipareiðkimà ir papraðiau, kadmane bent trims mënesiamspriregistruotø, kad galëèiauuþsidirbti pinigø, nes netu-riu uþ kà iðvaþiuoti. Paþadë-jo duoti sanitarës darbà.Norëjau jam padëkoti, betnebesuradau jo. Nubëgau ástotá, autobuso nebuvo, tadpaþiûrëjau, kà paraðë – „pri-registruoti visam laikui“.Dievuli brangus, gráþau na-mo it ant sparnø. Taip ir li-kau Lietuvoje.

Po 25 metø, kai keitë mû-sø „raudonus“ pasus, iðkvie-të mane. Sëdi dviese, vartomano pasà ir sako: jûs netu-rite teisës gyventi Lietuvoje.Að jau tada, gráþusi ið Sibiro,buvau baigusi medicinos mo-kyklà. Truputá dràsesnë bu-vau. Sakau: tada leiskite ma-ne á Lenkijà. Tie pradëjojuoktis, galvojo, kvaila, o aðtyèia – juk vis tiek nebijau.„Tai ne“, – sako. Pasiliko do-kumentus, liepë raðyti pareið-kimà generaliniam prokuro-rui, kad leistø gyventi Lietu-voje. Metus neturëjau jokiodokumentëlio. Po metø pasàgràþino“.

83 metus skaièiuojanti Ja-nina Jasiulaitienë, geros nuo-taikos ir jaunatviðko veido,tvirtino, kad sveikatos á Ario-galà atvaþiuoti turinti matyttodël, kad uþ tuos 10 trem-ties metø Dievas papildomaiduoda: „Uþ tuos tardymus,uþ viskà...“ Tremtinë Jani-na Juozaitytë-Jasiulaitienëgalëtø siekti partizanø ryði-ninkës statuso, mat dar bû-dama 16 metø, broliui Vin-cui partizanaujant, sesuo iðjo parneðdavo medþiagà, o jijà gabendavo kunigui Með-kënui.

„Nuneðu jam, jis kaþkàman perduoda. Parneðu sese-riai, o ji neða á Dainavos ðta-bà. Vëliau vienà mokytojà, ku-riai daviau tà medþiagà, uþ taiareðtavo. Ji neiðdavë manæs.Dabar Kaune gyvena“, – pasa-kojo Janina. Bet ir nereikalau-ja statuso, tiesiog vadina savetikra patriote.

Ingrida VËGELYTË

likusiø tiesioginiø sàsajø tarppraeities ir dabarties, ir galipasitarnauti kaip tø siaubin-gø ávykiø liudijimai. Nuoðir-dþiai Jums dëkoju, kad dali-jatës jais, kad esate atviri irnuoðirdûs. Jûsø dëka, misijaatverti akis neþinantiems irpanaikinti pilkàsias istorijosdëmes, – lengviau ágyvendina-ma.“

Europarlamentaras ið Ny-derlandø, ilgametis EP Uþ-sienio reikalø komiteto narysBastianas Belderis, sveikin-

damas sàskrydþio „Su Lietu-va ðirdy“ dalyvius, perdavëðiuos þodþius: „Dar anksty-vais Ðaltojo karo laikais susi-domëjau Jûsø ðalies istorija,pirmiausiai, kaip studentas,vëliau, kaip istorijos mokyto-jas gimnazijoje Roterdame.Visada sakiau savo moki-niams – Jûs turite þinoti visøEuropos ðaliø, ypaè Baltijosðaliø istorijà, kurios taiptrumpai dþiaugësi nepriklau-somybe po Pirmojo pasauli-nio karo ir taip smarkiai nu-

kentëjo nuo Stalino ir Hitle-rio rankø. Ðiandien tà patákartoju savo kolegoms Uþ-sienio reikalø komitete. Ne-galime ignoruoti Jûsø istori-jos, turime iðgirsti Jûsø nuo-gàstavimus. Turime paþintiJûsø unikalias patirtis, nesesate vieni nedaugelio Euro-pos ðaliø, kurios patyrë dvie-jø totalitariniø reþimø iðban-dymus. Demokratinis pasau-lis turi iðmokti istorijos pamo-kà ir niekada daugiau nepa-likti Jûsø vienø ginti laisvës.“

MantëM. MEÐKELEVIÈIÛTË


Garbës sargybos kuopos kariai iðneðë gëliø prie Kankiniømemorialo Ariogalos kapinëse

Pasiaukojanti seserø meilëSàskrydþio „Su Lietuva ðirdy“ dalyviai ið arèiau

Europos Parlamento nariø linkëjimai

Sveikinimai Lietuvos tremtiniø, politiniø kaliniøir Laisvës kovø dalyviø sàskrydþiui „Su Lietuva ðirdy“


3 2013 m. rugpjûèio 16 d.Nr. 30 (1052) Tremtinys

Pavieðintidiplomatø

pokalbiai – prieðLietuvà

nukreiptaprovokacija

Internete pavieðinti galbûtLietuvos diplomatø pokalbiøáraðai – provokacija, nukreip-ta prieð Lietuvà ir jos pirmi-ninkavimà ES Tarybai, teigiaprezidentë Dalia Grybaus-kaitë. Ðalies vadovës many-mu, tai kartu yra ir gera pa-moka bei paskata labiau pasi-tempti Lietuvos diplomatineitarnybai.

„Að vertinèiau dvejopai ðiàsituacijà. Vertinèiau pir-miausia kaip provokacijà, taprasme, kad pasirodë vieðo-je erdvëje pokalbiai, kurie ne-buvo vieði. Tai ið tiesø provo-kacija prieð Lietuvà ir prieðmus, kaip pirmininkaujanèiàES valstybæ, kuri rengia Ry-tø partnerystës susitikimà, ojoje (Rytø partnerystës pro-gramoje – red. pastaba) kaiptik dalyvauja viena ið valsty-biø, kuri buvo ten aptaria-ma“, – þurnalistams kalbëjoðalies vadovë. D. Grybaus-kaitë teigë, jog pats pavie-ðintø pokalbiø turinys – la-bai neprofesionalus.

„O ið kitos pusës ðiuos po-kalbius vertinèiau kaip labaineprofesionalius ir kaip dip-lomatinës tarnybos nebran-dumà. Jei nebûtø tokio turi-nio, tai nebûtø galima ir pro-vokuoti. Manyèiau, kad taibus labai gera pamoka visaitarnybai truputá pasitempti,neatsipalaiduoti, kaip matë-me ið pokalbiø“, – sakëD.Grybauskaitë.

Uþsienio reikalø ministe-rija (URM) penktadienáBNS patvirtino gavusi Lie-tuvos ambasadoriaus Azer-baidþane Artûro Þurauskopraðymà atðaukti já ið parei-gø. Dël URM atliekamo ty-rimo á Lietuvà iðkviestas irambasadorius VengrijojeRenatas Juðka.

Liepos 8 dienà svetainëje„youtube.com“ pavieðinti tri-jø pokalbiø telefonu áraðai (iðviso keturios áraðø dalys), ku-riuose, kaip nurodoma, figû-ruoja Lietuvos diplomatai: R.Juðka, A. Þurauskas, taip patURM Rytø partnerystës po-litikos departamento direk-toriaus pavaduotojas Zeno-nas Kumetaitis ir LietuvosURM pareigûnas GediminasKasputis. Viename pokalby-je ambasadorius A. Þuraus-kas, kaip nurodoma, kalbasisu verslininku Kæstuèiu iðLietuvos. Visi pokalbiø áraðaisubtitruoti anglø kalba.

Viename ið paskelbtø ára-ðø, kaip nurodoma, ambasa-dorius Vengrijoje R. Juðka sukitu esà URM diplomatu, ne-formaliai dalijasi pastabomisapie Azerbaidþano ir Armë-nijos santykius, asmeninëmispaþiûromis ðiø ðaliø konflik-to klausimu, azerbaidþanie-èiø ir armënø diplomatø suak-tyvëjimà Lietuvos institucijo-je sprendþiant su jais susiju-sius klausimus, draugystës suKalnø Karabachu grupës ákû-rimà Seime.

Lietuva pastaràjá pusmetápirmininkauja ES Tarybai,vienas esminiø pirmininka-vimo renginiø – lapkritá nu-matomas Rytø partnerystësvirðûniø susitikimas. Rytøpartnerystës iniciatyva api-ma dviðalá ir daugiaðalá ESbendradarbiavimà su Uk-raina, Baltarusija, Gruzija,Azerbaidþanu, Armënija irMoldova bei skatina ðiø Ry-tø Europos valstybiø suar-tëjimà su ES.

Azerbaidþano ambasado-rius Lietuvoje Hasanas Mam-madzada internete pavieðin-tus galbût Lietuvos diploma-tø pokalbius sako esant pro-vokacine akcija prieð Azer-baidþanà ir Lietuvà. Kartu jisteigë, jog toks pokalbis – ne-ámanomas tarp dviejø aukðtolygio diplomatø.

Uþsienio reikalø ministrasLinas Linkevièius ðá inciden-tà taip pat pavadino informa-cine provokacija.

* * *Trumpas komentaras:

kaip raðë „balsas.lt“, dar2006 metais Rusijos televizi-joje jau bûta mëginimo vieðin-ti irgi neva Lietuvos tuometi-nio Uþsienio reikalø ministeri-jos sekretoriaus Albino Januð-kos tariamà pokalbá su Gruzi-jos parlamentaru Giviu Tarka-madze. Pokalbio esmë – pa-svarstymai, ar nereikëtø nu-þudyti Baltarusijos opozicijoslyderá Aliaksandrà Milinkevi-èiø. Laidos autoriai tuometpaskelbë A. Januðkos mobi-liojo telefono numerá. A. Ja-nuðka tuomet ðá pokalbá pava-dino klastote.

Ko tada siekë Maskva? Beabejo, pakenkti dviejø ðaliøgerëjantiems santykiams. Nekiti tikslai ir dabar – þinant,kad Lietuva nuolat pasisakouþ Rytø Europos valstybiøsuartëjimà su ES, stebëtis nei-giama Maskvos reakcija tik-rai neverta. Kaip skaitytojuiádomu ðtai kas – kas toks pa-vieðino Lietuvos diplomatøtariamus pokalbius ir kokiubûdu jis tuos pokalbius „nu-girdo“? www.bernardinai.lt inf.

parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Sëkmingos ESir Gruzijos bei

Armënijosderybos

Europos Parlamento (EP)narë dr. Laima Andrikienë,EP Tarptautinës prekyboskomiteto nuolatinë praneðë-ja dël Pietø Kaukazo ðaliø,pirmininkaujanti ðiø derybøstebësenos grupei EP, pa-sveikino sëkme pasibaigusiasES derybas su Gruzija ir Ar-mënija dël laisvosios preky-bos susitarimø: „SveikinuGruzijà ir Armënijà su sëk-minga derybø dël iðsamiø irvisapusiðkø laisvosios preky-bos susitarimø pabaiga. Tailabai svarbus Gruzijos ir Ar-mënijos suartëjimo su ES, ðiøvalstybiø politinës asociacijossu ES ir ekonominës integra-cijos á ES þingsnis, nes laisvo-sios prekybos susitarimai yrasudëtinë ES asociacijos sutar-èiø su ðiomis ðalimis dalis“.

Liepos 22–24 dienomisoficialiai buvo baigtos dery-bos atitinkamai su Gruzija irArmënija dël iðsamiø ir visa-pusiðkø laisvosios prekybossusitarimø. Derybos nebuvolengvos: 2011 metø gruodþio5 dienà Europos Komisijapradëjo derybas dël laisvo-sios prekybos susitarimo suGruzija ir 2012 metø vasará –su Armënija, kai tik buvo pri-paþinta, kad ðalys padarë pa-kankamà paþangà, ágyven-dindamos Europos Komisijosnustatytas pagrindines reko-mendacijas pasirengimuiðioms deryboms. Pirmieji de-rybø raundai su minëtomisðalimis vyko 2012 metø kovo(Gruzija) ir geguþës (Armë-nija) mënesiais. Derybos suGruzija tæsësi 17 mënesiø(septyni raundai), su Armë-nija – 15 mënesiø (septyniraundai).

EP Tarptautinës preky-bos komiteto Pietø Kaukazoðaliø stebësenos grupës pir-mininkë L. Andrikienë taippat paþymëjo: „Iðsamiø ir vi-sapusiðkø laisvosios preky-bos susitarimø nauda abiejøderybas uþbaigusiø ðaliø atve-ju pasireikð per abipusá tari-fø liberalizavimà, paslaugø irvieðøjø pirkimø rinkø libera-lizavimà ir atvërimà (pavyz-dþiui, higienos standartø þe-mës ûkio produktams ávedi-mà ir reglamentø pramonësproduktams derinimà), suprekyba susijusio reglamen-tavimo harmonizavimà irskaidrumà, intelektinës nuo-savybës ir konkurencingumoapsaugà ir verslo ámoniøveiklos sàlygø palengvinimàir gerinimà“.

L. Andrikienë taip pat pa-

Ávykiai, komentarai

þymëjo, kad „Rytø partne-rystës politika, kurià Lietuvapaskelbë kaip vienà svarbiau-siø pirmininkavimo ES Tary-bai prioritetø, jau gali dþiaug-tis pirmosiomis sëkmëmis, irtai teikia vilèiø, kad lapkrièiomënesá Vilniuje vyksiantis ESir Rytø partnerystës ðaliø va-dovø susitikimas átvirtins il-galaikius susitarimus, kurie iðesmës pakeis ES santyká suRytø kaimynystës ðalimis“.ES yra didþiausia Gruzijosprekybos partnerë – 2012metais 26,6 procento prekiøsrautø buvo nukreipti á ES ða-lis nares. Prekybos tvarumopoveikio ávertinimo (angl.Trade Sustainability ImpactAssessment) tyrime progno-zuojama, kad laisvosios pre-kybos susitarimo ágyvendini-mas padidins Gruzijos eks-portà á ES ðalis nares apie 12procentø, tuo tarpu importasið ES iðaugs 7,5 procento. Ki-taip tariant, pilnas su preky-ba susijusiø reformø ágyven-dinimas Gruzijos bendràjá vi-daus produktà (BVP) padi-dins 4,3 procento (292 mili-jonai eurø per metus). Susita-rimo pagrindu taip pat turë-tø didëti Europos Sàjungosvalstybiø tiesioginës investi-cijos Gruzijoje.

Kaip ir Gruzijos atveju,ES yra didþiausia Armënijosprekybos partnerë (32 pro-centai prekybos srautø):2012 metais dviðalës preky-bos prekëmis vertë siekë net951 milijonà eurø. Nepriklau-somu tyrimu nustatyta, kadilgalaikëje perspektyvoje ða-lies ekonomika per metus galipapildomai gauti 146 milijo-nus eurø, tai yra Armënijosbendrasis vidaus produktas(BVP) padidës 2,3 procento,o ES papildomai gaus 74 mi-lijonus eurø per metus. Lais-vosios prekybos susitarimassu ES turës milþiniðkà povei-ká Armënijos prekybiniamssantykiams ir prekybos ba-lansui – prognozuojamas Ar-mënijos eksporto padidëji-mas 15,2 procento ir 8,2 pro-cento importo padidëjimas.

www.tsajunga.lt inf.

Uþsienio reikaløviceministrasBaltarusijos

ambasadoriuiiðsakë Lietuvos

susirûpinimà dëlpaþeidimø plëtojant

AE projektàLietuvos uþsienio reikalø

viceministras Andrius Krivasliepos 24 dienà vykusiame su-sitikime su Baltarusijos am-

basadoriumi Lietuvoje Vladi-miru Draþinu iðreiðkë susi-rûpinimà dël vienaðaliðko Bal-tarusijos sprendimo savo teri-torijoje organizuoti svarstymussu Lietuvos visuomene dël Ast-ravo atominës elektrinës povei-kio aplinkai vertinimo.

Toks sprendimas neatitin-ka Espo konvencijos nuosta-tø, riboja Lietuvos pilieèiødalyvavimà tokio pobûdþiorenginiuose bei nepridedakonstruktyvumo Lietuvos irBaltarusijos dialogui Astravoatominës elektrinës saugosklausimu.

Uþsienio reikalø ministe-rija primena, kad Espo kon-vencijos Ágyvendinimo komi-tetas 2013 metø balandþio 15dienà paskelbtoje ataskaitojekonstatavo, kad Baltarusijanepateikë reikiamos informa-cijos dël atominës elektrinësprojekto. Espo konvencijosÁgyvendinimo komitetas, pa-brëþdamas ðiuos ir kitus Balta-rusijos ávykdytus paþeidimus,paragino Baltarusijà pateikti ið-samius atsakymus á visus Lie-tuvos keliamus klausimus ir at-siþvelgti á Lietuvos ekspertøpateiktus komentarus, taip patuþtikrinti galimybæ Lietuvos vi-suomenei pateikti komentarusdël ðios atominës elektrinës sta-tybø. Ðiuo metu Lietuvos eks-pertai nagrinëja Baltarusijosekspertø 2013 metø birþelá pa-teiktos informacijos atitiktá Es-po konvencijos nuostatoms irÁgyvendinimo komiteto re-komendacijoms.

Jungtiniø Tautø konvenci-ja dël poveikio aplinkai áverti-nimo tarpvalstybiniame kon-tekste (Espo konvencija) yrapagrindinis tarptautinis doku-mentas, kuris reglamentuojapoveikio aplinkai vertinimoprocesà ágyvendinant tarpvals-tybiná poveiká galimai sukelian-èius projektus, áskaitant atomi-nës elektrinës statybas.

Uþsienio reikaløministerijos inf.

Atsiveria erdviosLietuvos ir

Izraeliobendradarbiavi-mo galimybësLiepos 31 dienà Preziden-

të Dalia Grybauskaitë susiti-ko su valstybinio vizito á Lie-tuvà atvykusiu Izraelio prezi-dentu ir Nobelio taikospremijos laureatu MðimonuPeresu, su kuriuo aptarë dvi-ðalius ryðius, ekonominá ben-dradarbiavimà, Holokaustoatminimo ir þydø kultûros pa-veldo klausimus, ES santy-kius su Izraeliu ir ArtimøjøRytø taikos procesà.

(keliama á 4 psl.)


Renkant ar skiriant á atsa-kingus valstybës postus asme-nis, reikia atsiþvelgti á jø loja-lumà valstybei. Lietuvoje to-kio vertinimo nëra, nors tai –esminë kandidato savybë. Tailieèia visus kandidatus á vals-tybinius postus. Deja, apie to-kià uþkardà mûsø valstybëjenet neuþsimenama.

Kai teismai vertina uþsa-kytus nuþudymus, didesniunusikaltëliu laikomas ne þu-dikas, o nuþudymo uþsako-vas, nes þudikas tëra árankisnuþudymo uþsakovo ranko-se. Kai kalbame apie ÈK,NKVD, MVD, KGB, tasprievartos struktûras reikialaikyti nusikaltimø vykdyto-jomis. Represijø ákvëpëjai irorganizatoriai tarsi pamirðta-mi, nes jie, gerai uþsimaska-væ, betarpiðkai represijø ne-vykdë, egzekucijose tiesiogiainedalyvavo. Ið tikrøjø repre-sijø, prilygstanèiø tautiniam,religiniam bei ideologiniamgenocidui, ákvëpëja ir organi-zatorë buvo SSRS Komunis-tø partija, Lietuvoje – jospadalinys – Lietuvos komu-nistø partija (LKP). LKPbuvo represijø uþsakovë, jaibuvo pavaldi KGB. KGB iðLKP gaudavo uþduotis,KGB Komunistø partijai uþnuveiktus juodus darbus iratsiskaitydavo. Todël Lie-tuvoje LKP CK, miestø beirajonø Komunistø partijabei jø parankinius komjau-nimo sekretorius reikia lai-kyti nepalyginamai dides-niais nusikaltëliais uþ etati-nius kagëbistus bei jø paran-kinius kolaborantus.

Kai Lietuvoje LKP atsi-skyrë nuo SSKP, kartu su ðiuoaktu buvo ápirðta ir palaiko-ma nuomonë, kad partija netik nutraukë saitus su praei-timi, bet tarsi atliko atgailà,kalèiø iðpirkimà. Lietuvaiatkûrus nepriklausomybæ,LKP sekretoriai nebuvo per-sekiojami, ëjo á valstybës val-dymo aukðèiausius postus.O ðtai represiniø struktûrøparankiniai–kolaborantaitapo esminiais kaltininkais,vaizdþiai tariant, tvenkiny-je ðamai tapo saugûs, o pûgþ-liai gaudomi. Buvæs pirma-sis LKP sekretorius Algir-das Mykolas Brazauskas yraprasitaræs, kad represiniøstruktûrø veiklos archyvusreikëtø sudeginti. Kol visuo-menë nenutvërë, su VRM(MVD) archyvais taip ir bu-vo pradëta elgtis.

Paskelbus nepriklausomy-bæ, etatiniai KGB darbuoto-jai, juos pavadinèiau eðeriais

(taip pat plëðrûnai), ið darbobuvo atleisti kaip kariðkiai,suteikiant jiems socialinæ glo-bà, jø veiklos áslaptinimà. Jie,tapæ Lietuvos pilieèiais, buvu-siais „kareivëliais“, tikëtina,gauna pensijas ne tik ið Lietu-vos valstybës, darbingieji ási-taisë ávairiose verslo priedan-gos organizacijose, palan-kiausiomis sàlygomis iðvengëatsakomybës. Kà jie veikiaprisidengæ verslu, nesunkunumanyti, nes, kartà davæpriesaikà, kagëbistai iki gra-bo lieka kagëbistais. Neten-ka abejoti, kad jø paslaugo-mis sëkmingai naudojasi Ru-sijos saugumo struktûros,todël „eðeriø“ veikla turëtøbûti itin stebima, jø neturiaplenkti vieðinimas, o tar-dþiusieji, kankinusieji Lie-tuvos patriotus turëtø bûtiteisiami.

Kiti etatiniai ar rezerviniaikagëbistai sëkmingai ásitrynëá jau nepriklausomos valsty-bës aukðtus postus. Vidausreikalø ministru tapo buvæssovietinës milicijos genero-las, Lietuvos KGB pulkinin-kas, organizavæs paskutinioAukðtaitijos partizano sunai-kinimà, M.Misiukonis (Pre-zidento V.Adamkaus dekre-tu apdovanotas Lietuvos Di-dþiojo Kunigaikðèio Gedimi-no ordino komandoro Kry-þiumi), KGB rezervininkàArvydà Pociø Prezidentasskyrë VSD generaliniu direk-toriumi, kuris tik po visuome-nës reikalavimø, jo atleidimuiprieðinantis pirmtakui M. Lau-rinkui, Seimui ir Prezidentui,galiausiai buvo atleistas.

Neetatiniai KGB darbuo-tojai, kolaborantai ir „bildu-kai“, jø veiklà atspindintys do-kumentai, buvo atiduotiLiustracijos komisijos þi-nion. Ið tikrøjø, represijø au-koms buvo numestas ap-grauþtas kaulas (dalis kolabo-rantø bylø sunaikinta ar iðga-benta á Rusijà): jûs dël to kau-lo aiðkinkitës, peðkitës, dras-kykitës, o mes, ðamai ir eðe-riai, saugiai tarpsime tokiøpeðtyniø ðeðëlyje. Tiems, ku-rie bendradarbiavo su KGB,taèiau Liustracijos komisijaiprisipaþino, gavo „iðriðimà“ –jø bendradarbiavimas buvoáslaptintas. O kas daroma suKGB ðeimininkais, represijøuþsakovais, kur jø veiklà at-spindintys archyvai? Kodëlnesiaiðkinama ir nevieðinamajø veikla, kodël jiems neribo-jama galimybë uþimti aukðtaspareigas nepriklausomojevalstybëje?!

Todël, kad valstybë neva

nepriklausoma nuo uþsienio.O vidinë, þalinga priklauso-mybë nuo sovietinio paveldoiðliko visa apimtimi, áskaitantvalstybines ástaigas, valstybëssaugumà (VSD), teismus,prokuratûrà.

Kad Justitia est fundamen-tum regnorum – (lot. teisë(Teisingumas) yra valstybiøpagrindas), jau mûsø erospradþioje tvirtino Romos im-perijos laisvieji pilieèiai. So-vietinë teisë su jos vykdytojøgvardija su nepriklausomy-bës atkûrimu nepasikeitë, to-dël atkurta valstybë statomair tvirtinama, deja, ant lengvaipaplaunamø pamatø. Lietu-voje minimais pamatais vi-suomenës pasitikëjimas ne-besiekia 20 procentø.

Á teisëtvarkos ir teisësau-gos struktûras jau yra atëjæ„ðamaièiai“ ir „eðeraièiai“ so-vietiniø veikëjø vaikai irvaikaièiai, kurie veikia savoprofesijos kilmës, SSRS irjos teisiø perëmëjos – Rusi-jos Federacijos arba siste-moje veikianèio klano nau-dai. Visuomenei þinomosÐ.Paberaliaus, Gatajevø ðei-mos bylos, dël kuriø kaltina-mieji turëjo ieðkoti politinioprieglobsèio uþsienyje.

Antai þinoma, kad Lietu-vos VSD bendradarbiavo re-zonansinëje E.Kusaitës bylo-je su pasaulyje pripaþinta nu-sikalstama Federaline Rusi-jos Federacijos saugumo tar-nyba, o prokuratûra nesiëmëpriemoniø tokià veiklà nu-traukti. Kaltiesiems turëtøbûti keliama baudþiamoji by-la, taèiau akivaizdþiai sufab-rikuota baudþiamoji byla bu-vo tæsiama E.Kusaitei, o nebylos uþsakovams. Baudþia-mosios bylos keliamos teisë-saugos smurtui taikiu budëji-mu pasiprieðinantiems þmo-nëms Garliavoje ir net vai-kams, vieðai raðiusiems þodá„TIESOS“!

Atviras bendradarbiavi-mas valstybiniu lygmeniu suRusija tæsiasi, nors pastarojireikalavimus iðduoti Lietuvainusikaltusius asmenis igno-ruoja. Ðtai ðiø metø sausá Lie-tuvos Vidaus reikalø ministe-rija pasiraðë sutarties projektàdël bendradarbiavimo su Ru-sija kovoje su nusikalstamu-mu, pagal kurá Lietuva teikspartneriui asmens duomenisbei áslaptintà informacijà, kurnumatytas ir Lietuvos Gene-ralinës prokuratûros bendra-darbiavimas.

Tokiø akibrokðtø kitaip,kaip pasityèiojimu ið valsty-bës ir jos nepriklausomybës,

vertinti nebegalima.Ar gali visuomenë toliau

pasitikëti VSD, prokuratûra,teismais, su ðiomis instituci-jomis normaliai bendradar-biauti? Kas dël susidariusiospadëties kaltas? Kas imsis ra-dikaliø priemoniø?

Á ðiuos klausimus turi at-sakyti ne visuomenë, bet jaiatstovaujanèios aukðèiausiosvalstybës institucijos, o visuo-menei atëjo metas ið politikosðeðëlio trauktis, civilizuotaispilietiniais veiksmais tas ins-titucijas ið tûnojimo budinti,prakalbinti.

Raðinyje paliesta tik teisë-saugos ir teisëtvarkos siste-ma, taèiau visose valstybinë-se institucijose veði ðamai-ða-maièiai, eðeriai-eðeraièiai. Taitinka su retomis iðimtimis iraukðèiausioms mûsø valsty-bës institucijoms.

Á Seimà pakliûnama perpartijas. Ið Teisingumo minis-terijoje uþregistruotø daugiaunei keturiasdeðimt politiniøpartijø su kaþkiek iðreikðtaisideologiniais akcentais rasimedvi tris partijas, taèiau visosjos neiðsilaisvinusios ið sovie-tinio paveldo, jo ideologijos.Kaip rodo paskutinë apklau-sa, pasitikëjimas politinëmispartijomis visuomenëje labaiþemas – jomis pasitiki vos 6,4procento gyventojø. Taèiaujos, administruojamos de-mokratijos dëka, á Seimà pa-kliûna, sudarydamos tarsi de-mokratinës valstybës, taèiausu savo ministerijomis ir de-partamentais, deja, tik admi-nistraciná dariná. Vietos savi-valda – ne kitokia, grynai ad-ministruojama. Paskata tapati: lengviau ir pelningiauvaldyti, o ne tarnauti. Todëlpilietinës visuomenës, valsty-bës pagrindui ir turiniui, josugdymui ir formavimui perdu deðimtmeèius valstybë jo-kio dëmesio nerodë ir nerodo.Vietos bendruomeniø, de-mokratijos „ið apaèios“ for-mavimas ir veikla ne tik nes-katinamas, bet administravi-mo bûdu stabdomas. Sàjû-dþio þmonës, kurie atkûrëvalstybæ, vadavo nuo priklau-somybës, dabar ujami, iðguja-mi ið valstybiniø tarnybø, ve-jami ið Lietuvos.

Lietuviø tauta kantri, pa-kelia iðbandymus ir didþiau-sias negandas, taèiau, jei ad-ministruojamas darinys skel-biasi nepriklausoma valstybeesàs, tauta turëtø iðtarti: „Nu-mesk, Tëvyne, rûbà senà“. Ið-tarti per bûsimus ávairius rin-kimus, jei dar spëkø pakaks.

Algimantas ZOLUBAS

Kol valstybëje gaudomi tik pûgþliai, eðeriaiir ðamai jauèiasi saugiai

Atsiveria erdviosLietuvos ir

Izraeliobendradarbiavimo

galimybës

„Geri ir glaudûs ryðiai suIzraeliu – Lietuvos interesas.Mes siekiame ávertinti skau-dþias istorijos pamokas ir þvel-giame á ateitá, kurdami abipu-se pagarba, supratimu ir drau-gyste pagrástus dviðalius santy-kius“, – sakë Prezidentë.

Pasak ðalies vadovës, yradaug perspektyviø srièiøplësti Lietuvos ir Izraelio ry-ðius. Lietuvà ypaè dominabendradarbiavimas inovaci-jø, biotechnologijø ir moksli-niø tyrimø srityse. Abi ðalysjau dabar sëkmingai vystoaukðtàsias technologijas.Lietuva yra pasaulinis lyde-ris lazeriø ir komunikacijø,o Izraelis – moksliniø tyrimøir inovacijø srityse.

Vienas pagrindiniø Izrae-lio investuotojø Lietuvoje yrafarmacijos ámonë „Teva-Bio-tech Sicor“, kuri gamina bio-farmacinius preparatus pagalmoderniausias mokslo ir ga-mybos technologijas. Taippat abiejø valstybiø inovacijøskatinimo agentûros vykdobendrus projektus biotech-nologijø, telekomunikacijø irelektronikos srityse.

Prezidentës teigimu, nau-jø ekonominio bendradarbia-vimo galimybiø atvers ir ðá ru-dená rengiamas Lietuvos star-tuoliø (angl. start-up) vizitasá Tel Avivà. Po „Silicio slë-nio“ Jungtinëse AmerikosValstijose Izraelis yra antra pa-lankiausia vieta pasaulyje pra-dëti savo verslà. O netrukuspradedami tiesioginiai skry-dþiai Vilnius–Tel Avivas pa-skatins turizmà ir verslo ryðius.

Ðalies vadovë taip pat pa-brëþë, jog Lietuva tæsia Holo-kausto tyrimus ir naciø nusi-kaltimø ávertinimà – atnaujin-ta tarptautinës komisijos na-ciø ir sovietinio okupaciniøreþimø nusikaltimams áver-tinti veikla, patvirtinta nacio-nalinë Holokausto ðvietimoprograma. Taip pat Lietuvosmokyklose ir vietos bendruo-menëse ásteigta 90 tolerancijoscentrø, kurie vykdo aktyviàðvietëjiðkà veiklà, ugdo tole-rancijà ir kovoja su rasine, tau-tine bei kitokia neapykanta.

Susitikime taip pat aptar-tas Artimøjø Rytø taikosprocesas. Pasak Preziden-tës, ES Tarybai pirminin-kaujanti Lietuva sveikina potrejø metø pertraukos atnau-jintas derybas su Izraeliu irpasisako uþ taikø sprendimàsukuriant dvi valstybes.

Kità dienà Lietuvos ir Iz-raelio prezidentai aplankëValstybinio Vilniaus Gaonoþydø muziejaus Tolerancijoscentrà ir pagerbë Holokaus-to aukas Paneriø memoriale.

Prezidentës spaudostarnyba



SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameKai esi jau netrumpo am-

þiaus, aplanko daug ávairiau-siø minèiø, prisiminimø, ku-riø per þmogaus gyvenimà ne-maþai susikaupë. Kad ir kàgalvotum apie praeitá, o tai,kas buvo ádomu, yra nepa-mirðtama ir tuoj pat iðnyra iðatminties. Negaliu pamirðtipokalbio su dviem politi-niais kaliniais.

Tai buvo 1955 metais.Mûsø kolûkis Kretingos ra-jone vadinosi „Raudonojivëliava“.

1953 metais buvau baigæsGrûðlaukës septynmetæ mo-kyklà. Savo gimtame kaime-lyje Kumpikuose tuomet bu-vau pats raðtingiausias jau-nuolis. Toliau mokytis ne-turëjau sàlygø. Kolûkio val-dyba nusprendë mane siøs-ti á kursus ágyti revizoriausspecialybæ. O kai buvau ko-lûkio revizorius, tai ir siøs-davo visur viskà patikrinti.

Vienà ankstyvà pavasaráiðsiuntë á Latvelius persvertisandëlyje laikomus grûdus.Kolûkio valdyba norëjo þi-noti, kiek ir kokiø grûdø tu-ri. Ar per þiemà niekas jø ne-pavogë.

Kaip tik 1955 metais ið Si-biro, po 10 metø kalinimo,buvo gráþæs Latveliø kaimoûkininkas Jurgis Galdikas,prieð suëmimà dirbæs sandë-lininku. Mûsø kolûkiui vado-vavæs doras ir protingas pir-mininkas Vytautas Eibutis,J. Galdikà, kaip patyrusá irgabø, vël paskyrë á ðias parei-gas. O man teko jo valdoma-me sandëlyje persverti visusturimus grûdus. Trûkumøneradau. Tik 140 kilogramøpertekliaus. Dirbau tris die-nas, o kai sutvarkiau visus do-kumentus, sandëlio vedëjas irdu darbininkai paþiûrëjo ámane ir paklausë: „O kaip supertekliumi, ar uþpajamavo-te?“ Pasakiau, kad ne. Tegulbus darbininkams atlygis uþtrijø dienø darbà. Darbinin-kai apsidþiaugë.

Vienas ið darbininkø buvo

Jonas Raiðutis, kalëjæs Sibirolageriuose 10 metø. Sëkmin-gai atliktà revizijà sumanëmeatðvæsti. Kai atsiriðo lieþuvis,ëmiau klausinëti: „Uþ kà tu,Jonai, sëdëjai?“ – paklausiau.

Ir J. Raiðutis pradëjo:„Buvau nagingas þmogus.Kaip sakoma, pusiau juvely-ras. Darydavau grandinëlessu kryþeliais kaimo mergoms.Padirbdavau ir auksinius þie-dus vestuvëms. Darbo turë-jau daug. Gaudavau ðiek tiekuþdarbio. Mokëjau sutaisytiir radijo aparatus, nors jø, pervisà Darbënø valsèiø tebuvovos keletas. Maþai jø þmonëstada turëjo. Bet man sutaisy-

ti atneðdavo. Naktimis pasmane ateidavo ir partizanai.Atneðdavo pataisyti radijo si-østuvus, imtuvus. Taisydavaujiems ir ginklus. Uþdëdavauant ginklø ir Lietuvos valsty-bës þenklus, Lietuvos herbà.Tie miðko sveèiai pas maneuþsukdavo daþnai, nes manotrobelë stovëjo ðalia didþiuliomiðko – Nausëdø girios. Supartizanais susidraugavau, pra-neðdavau jiems apie stribøsiautëjimus po kaimus.

Kartà suþinojau, kad dide-lis sovietø kariuomenës bûrysruoðiasi siausti Nausëdø giriàir sunaikinti ten besislapstan-èius partizanus. Nuskubëjauá miðkà jiems praneðti apiegaudynes. Taèiau buvo vëlu.

Ið visø pusiø buvo girdëtisunkveþimiø riaumojimas.Kariuomenë apsupo visà mið-kà. Miðke slëptuvëje buvo ðeðipartizanai ir viena jauna par-tizanë Eleonora Viluckytë-Ðirðinë. Partizanai pasiruoðëkautis iki paskutinio ðûvio.Vis artëjo klegantys sovietøkareiviai. Ávyko stiprus susi-ðaudymas. Ilgi kulkosvaidþiøbei automatø tratëjimai buvogirdëti toli toli. Pamaniau, at-ëjo galas. Bet kulka pataikë árankà.

Pasileidau bëgti në patsneþinau kur. Ir man pavyko.Prasiverþiau nepastebëtas. Irkaip þaibas, atsidûriau na-muose. Pasislëpiau. Tik pokeliø dienø suþinojau, kadvisi ðeði partizanai ir E. Vi-luckytë þuvo. Vëliau þmonësið stribokø nugirdo, kad so-vietø kareiviø kûnø prikro-vë net du sunkveþimius,“ –prisiminë J. Raiðutis.

Po siaubingo susiðaudy-mo prabëgus trims dienomssuëmë ir ryðininkà J. Raiðu-tá. Ir nebepaleido. Jis gavo tàpaèià porcijà – 25 metus.

Atkûrus nepriklausomy-bæ prie Nausëdø girios buvopastatytas paminklas ir kry-þius partizanams atminti.Paminklas pastatytas darbë-niðkio Stanislovo Burbos

pastangomis. Paminkliniameakmenyje suraðytos visos þu-vusiø partizanø pavardës, gi-mimo ir þûties metai.

Darbënø vidurinëje mo-kykloje S. Burba yra árengæsistorijos muziejø. Muziejussulaukia daug lankytojø ir iðkitø rajonø. Daþnai muziejøaplanko uþsienio sveèiai.

Be to, Burba suorganiza-vo ir surinko lëðø paminkluiKretingos rajone veikusiemsKardo rinktinës partizanamsatminti, kuris stovi Darbënømiestelyje, prie kultûros namø.

Kiekvienais metais bûre-liai moksleiviø ateina prie jopagerbti þuvusiøjø, pamerkiagëliø, uþdega þvakuèiø.

Juozas BAUÞYS

Nepamirðtamas pokalbis

Kryþius Nausëdø girioje þuvu-siems partizanams atminti

O laikas slenka. Sidabrinës gijos,Uþpusto, panaikina praeitin takus.Bûk tvirtu àþuolu, kuris

ðalnø nebijo,Sukviesk prie þidinio senus

draugus.Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga

sveikiname Bernardà ARBOÈIØ,linkime daug sveikatos ir Dievopalaimos.

LPKTS Jurbarko filialochoras „Versmë“ ir valdyba

* * *Garbingo 80-ojo jubiliejaus pro-

ga sveikiname buvusià tremtinæDanutæ TUPALSKIENÆ.

Tegul dangus Jums sëkmæ lemiaVisuos darbuos, visuos keliuos.Tegul gyvenimo kelionëjTik sveikata ir dþiaugsmas lydi Jus.Sveikatos, energijos, graþiausiø gy-

venimo dienø, Dievo palaimos linki –LPKTS Rokiðkio filialas

* * *80-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusius Irkutsko

meno saviveiklininkus: vadovà Gediminà LAURINAVIÈIØ,akordeonistà Aleksà ÞLABÁ , dainininkæ ir ðokëjàRoþæ JANKAUSKIENÆ, choristus Stasæ OKULIÈIENÆir Algá PETRULÁ bei ðokëjà Simanà ÐLIUMPÀ.

Linkime geros sveikatos, prasmingø ilgø gyvenimometø.

Draugai buvæ saviveiklininkai

* * *70-ojo gimtadienio proga svei-

kiname Valerijà MALECKIENÆir linkime

Vilties, tikëjimo ir ryþto,Sëkmës, kaip saulë didelës.Te niekas niekada nedrástaÁskaudinti geros ðirdies...

Gimtadienis lai neða pilnà kraitæLaimës ir skalsos,O ðirdá didelæ ir kilnià,Tavasis Angelas globos.

LPKTS Kauno filialas

* * *Graþaus 60-ojo jubiliejaus proga sveikiname LPKTS

Kupiðkio filialo pirmininkæ Dalià DYRIENÆ.Linkime sveikatos, ryþto, iðtvermës,Laipteliø laimës á dangaus þvaigþdes,Kasdien namuose – palaimos ir sëkmës,Saugiausio tilto per gyvenimo upes.

LPKTS Kupiðkio filialas

Gerbiama Leonida Stan-kaitiene,

Prieð raðydamas ðá laiðkàvarèiau senelio albumà, antkurio kraðtø puikuojasi mûsøTrispalvë. Þiûrinëdamas nuo-traukas atkreipiau dëmesá ávienà, jau per laikà gelstelëju-sià fotografijà: keli medþiai,daug sniego ir ant þemës klû-pantys þmonës, tarytum ne-turintys jëgø. Jie atrodo labainelaimingi, veidai iðblyðkæ,pavargæ, apiplyðæ, per ploniðaltai þiemai drabuþiai... Akápatraukë uþraðas ant nuo-traukos: „Amþino áðalo þe-mëje mes nepamirðome bûtilietuviai“. Perskaièius tapoaiðku, kad prieð mano akis –maþa didþiulës tautos trage-dijos dalelë.

Kaip senelio albume atsi-rado ði nuotrauka? Juk mûsøðeimai pavyko iðvengti stali-nizmo represijø. Nuëjau passenelá, apþiûrinëjantá jaunu-tes sodo obelaites. Gërëdama-sis pavasario gyvybe alsuojan-èiomis, pirmaisiais pumpurë-liais nusivarsèiusiomis liau-nomis ðakelëmis, jis pasakë,jog nuotraukà padovanojovaikystës draugas, kai gráþo iðSibiro. Palikau senelá dþiaug-tis obelaièiø jaunyste, o patsgráþau á trobà.

Nemaþai per istorijos ir li-teratûros pamokas teko gir-dëti apie tremtá, skaitytiA. Garmutës knygà „Eðelo-nai“, D. Grinkevièiûtës –

„Prie Laptevø jûros“. Pradë-jo suktis mintys... Juk beveiknieko neþinau apie savo krað-to þmones, patyrusius ðá gyve-nimo pragarà. Kilo mintis nu-eiti á miestelio bibliotekà. Il-gai klaidþiojau tarp pilnutëliøknygø lentynø, kol ðone pa-maèiau Jûsø, gerbiama Leo-nida, knygà „Skaudþiø netek-èiø kryþiai“. Pradëjæs jà var-tyti, prisiminiau, kad su Jumisjau teko susipaþinti pradinë-se klasëse. Tà kartà nemaþammûsø, ketvirtokø, bûriui sve-tingai atvërëte savo namø du-ris ir papasakojote apie trem-tá. Kaip jûs iðtvërëte tokiaskanèias, kaip radote jëgø irryþto? Tikriausiai nesupra-

siu, juk tai sunku suvoktimums, jauniems þmonëms.

Kà jautë þmonës, paskuti-ná kartà þvelgdami á savo vai-kystës ir jaunystës namus? IðJûsø ir kitø buvusiø tremtiniøpasakojimø susidariau nuo-monæ, kad tai prilygo mirèiai:„Ðirdis plakë lëèiau, kûnasdrebëjo, á savo namus þvel-giau lyg pro sapnà, tà akimir-kà nesupratau, kas manæs lau-kia, bet kaþkà nujauèiau“... –taip kalba buvæ tremtiniai,kuriems teko patirti ðá praga-rà. Klausiu savæs, ar mes jø ne-uþmirðome? Jø – mûsø tautà ið-tikusios tragedijos liudininkø.

Gerbiama Leonida, að ti-kiu, kad taip nenutiks. Tikiu,

kad ið esamø ir ateisianèiøkartø atminties niekada neið-blës amþinojo áðalo þemësávaizdis, reiðkiantis lietuviøtautos iðkentëtas kanèias, fi-ziná jos naikinimà ir dvasináluoðinimà. O Jûs kalbëkite,pasakokite savo skaudþià is-torijà mums, jaunimui, kadgalëtume perpasakoti savovaikams ir vaikaièiams.

Linkiu Jums bûti laimin-gai, laisvai, – kaip tos pavasa-riu besidþiaugianèios baltosobelys mano senelio sode...

Erlando ÈYÞO,Skirsnemunës Jurgio

Baltruðaièio pagrindinësmokyklos 9 klasës

mokinio (mokytojaJûratë Smaliukienë),

raðinys

Niekada neiðblës ið atminties

62013 m. rugpjûèio 16 d. Nr. 30 (1052)TremtinysVytautas ÐVAGÞDYS,

Norilsko Gorlago politiniø kaliniø sukilimo dalyvis

Prisiminimai po 60 metø

Pabaiga.Pradþia Nr. 27 (1049)

Ir vël ðaudë...Numalðinus sukilimà, ðau-

dant kalinius 5-oje zonoje,þiauriai susidorojus su kalinë-mis 6-oje zonoje, sustojo ak-tyvi sukilimo veikla 1-oje ir 4-oje Gorlago zonose, bet tæsësikatorgininkø zonoje. Kras-nojarsko ir Norilsko lageriøvirðininkai dar kartà kreipësiá Maskvà, á Komunistø parti-jos centro komitetà, praðyda-mi leidimo panaudoti ginklà,kad taip nutrauktø sukilimà.Á tai KPCK skyriaus virðinin-kas I. Sikin atsakë: „Jokio lei-dimo CK neduos... Yra ka-riuomenës statuto nuorodos:uþpuolus sargybà – ðauti á vir-ðø, tik paskui á uþpuolusiuo-sius“. Akivaizdu, serþantasDiakov, ðaudæs á kalinius irmajoras Lev davæs karei-viams komandà verþtis á zonàir ðaudyti á kalinius padarëþiaurius nusikaltimus.

Deja, matyt èekistai kagë-bistai taip buvo ápratæ ðaudy-ti þmones – kalinius, kad su-stoti nebegalëjo arba nenorë-jo. Rugpjûèio pradþioje, ap-karstæ sunkveþimius metalolakðtais, susodino á këbulusautomatais ginkluotus karei-vius, o majoras Zloba ásakëjiems verþtis á zonà ir, ðaudantá kalinius, priversti juos nu-traukti sukilimà. Taip karei-viai ir padarë.

Kiek þuvo ar buvo uþmuð-tø politiniø kaliniø per visàsukilimo laikà Norilsko Gor-lage, manau, niekas ir nieka-da nesuþinos. Ávairûs ðalti-niai skelbia ávairius þuvu-siøjø skaièius. Taèiau tieskaièiai yra prieðtaringi.Manau, kulkø serijos, paleis-tos á susibûrusius kalinius, sa-vo juodà darbà padarë. Arbuvo nuteisti Diakov, Lev,Zloba, neteko niekur nei skai-tyti, nei girdëti. Turbût apsi-eita tik pabarimu.

Tolesnë ðiø ávykiø eigaNuslopinus sukilimà tuoj

pat dalis Gorlago kaliniø bu-vo iðveþti ið Norilsko. Dalis ið-veþtøjø pateko á uþdarus ka-lëjimus, dalis á Karagandos,Magadano, Mordovijos, Vor-kutos lagerius. Kai kas ið jøbuvo teisti, kaip sukilimo or-ganizatoriai. Kai kas dingo iðvis be pëdsakø. O Norilske pra-sidëjo Gorlago likvidavimas,

kuris truko iki 1956 metø.Eigoje, kaip raðo E. Pa-

vlovskij: „Iðaiðkëjo, kad KGBir MVD instrukcijose, apiepolitiniø kaliniø kalinimà to-kiuose ypatingojo reþimo la-geriuose, nieko nebuvo pasa-kyta. Buvo tik kaþkoks slap-tas 1943 metø SSRS Aukð-èiausiosios tarybos prezidiu-mo nurodymas. Todël Gorla-go virðininkà Cariovà „nuëmë“nuo pareigø, Gorlago KGBskyriaus virðininkas Milsteinnusiðovë. Zelvakovà, kuris bu-vo paskirtas vietoje Milstein,nuteisë – pasodino. ProkuroràDergeev atleido ið darbo...“

Apart anksèiau iðvardytølengvatø, kurias mums, poli-tiniams kaliniams, suteikëMaskvos komisija, mumspradëjo taikyti darbo dienøuþskaitas. Jei kalinys dirbo,jis galëjo gauti vienos, dviejøar trijø dienø uþskaitas. Ge-rai dirbi – kalinimo laikas ma-þinamas papildomai vienadiena. Geriau dirbi – dviem,dar geriau – trimis dienomis.

Tai reiðkë – dirbai dar geriauvisà mënesá, tavo bausmës lai-kas sumaþës trimis mënesiais.Mums, seniems lagerinin-kams, tai nebuvo sudëtingosar neáveikiamos sàlygos.Apart to, jei jau kalëjai dutreèdalius bausmës laiko, uþ„gerà elgesá“ galëjo sutrum-pinti bausmës laikà ir iðlais-vinti ið lagerio, ir t.t.

Visa tai darydavo specia-lios komisijos ir teismai, ku-riuos kaþkas skirdavo ir jienebuvo pavaldûs lagerio vir-ðininkams. Sakyèiau, simbo-liðkai darë: kaip masiðkai so-dino á kalëjimus, taip masið-

Lietuviø delegacija Norilske. 1991 metai

kai, per prievartà, ið jø iðlei-dinëjo. Dalis iðleistøjø ið lage-rio iðvaþiavo pas tëvus, bro-lius, seseris, kurie buvo ið-tremti á Sibirà. Dalis pasilikoNorilske, nes á Lietuvà gráþtineleido. Daliai pasisekë – jie ga-vo leidimus vaþiuoti á Lietuvà.

Norilsko VyèiaiPo sukilimo, veþami á Ma-

gadanà, kaliniai nusprendë

sukilimo dalyvius – lietuviusávardyti „Norilsko vyèiais“.

Daug mûsø bendraþygiøbuvo iðblaðkyti lageriuose.Dalis jø dingo be pëdsakø.Daug sugebëjo gráþti ir á Lie-tuvà, ir visais ámanomais beineámanomais bûdais apsigy-venti joje, nors tuometinëLietuvos valdþia, su Snieèku-mi ir Paleckiu prieðakyje, tøþmoniø sugráþimui á gimtinæprieðinosi. Dar sovietmeèiu,kiekvienais metais, mes –„Norilsko vyèiai“ susitikda-vome, pas vienus ar kitus ben-draþygius, nors nedidelëmis

grupelëmis. Pabûdavomekartu, pasisveèiuodavome,pasiguosdavome ir vël pasi-nerdavome á kasdienybæ. Pra-sidëjus Atgimimui, pradëjo-me susitikti vieðai, organi-zuotai, nesislëpdami. Nuo1988 metø kasmet, paskutinágeguþës ðeðtadiená, „Norils-ko vyèiai“ suvaþiuoja á kuránors Lietuvos miestà, kad pa-bûtø kartu, paminëtø tà tra-giðkà, bet garbingà, Norilskopolitiniø kaliniø sukilimà.

2013-ieji mums priminë,kad nuo tø dienø praëjo 60metø. Tai garbingas mûsøPriesaikos jubiliejus. Gedimesuðaudytø – þuvusiø mûsøbendraþygiø ir Dievo valia ið-ëjusiøjø á Amþinybæ. Dëkoja-me Dievui iðlikæ gyvi, nepalû-þæ, nepasidavæ raudonøjø ðëto-nø provokacijoms, atlaikæ su-kilimo iðbandymus. Sukilimassugriovë Ypatingojo reþimo la-geriø sistemà ir áëjo á istorijàkaip tæsinys mûsø tautos, taippat ir kitø tautø, kovos su rau-donojo slibino teroru.

Buvæs Norilsko bendraþy-gis kunigas Èeslovas Kava-liauskas sukûrë þodþius,J. Lukðys – muzikà „Norils-ko vyèiø“ himnui:Ðiaurës vëtroje pakirdo,Bunda Vytis, galingas, rûstus.Mûsø kruvinà priesaikà girdi,Ðiaurës uolos ir ðiaurës dangus.

Nesileido saulutë tà dienàUþ aukðtøjø Norilsko kalnø,Vyrai ryþosi durtuvø sienàLauþt krûtinëmis savo kartu.

Dzûkø girios, þemaièiø arimaiIr aukðtaièiø melsvi eþeraiNepaliks Jûsø sûnûs nurimæ,Tie graþiausi tëvynës þiedai.

Tëviðkëlës laukø pasiilgæ,Merkës lino melsvieji þiedai,Rausvos roþës krûtinæ suvilgë,Krito narsûs Ðiaurës kaliniai.

Ðiaurës vëtroje vyrai pakirdo,Bunda Vytis galingas, rûstus,Mûsø kruvinà priesaikà girdiÐiaurës uolos ir ðiaurës dangus.

Tai pirmas þuvusiø kovo-je su sovietø okupacine ka-riuomene Savisaugos daliniøkariø áamþinimas.

Apie keturiø kariø þûtiesaplinkybes 1944 metø liepos30 dienà Marijampolës savi-valdybës Sasnavos seniûnijos,Molupio kaime, prie buvu-sios Vinco Sinkevièiaus sody-bos, raðë jø bendraþygis Vin-cas Kubertavièius 2013 metøbalandþio 12 dienos „Trem-tinyje“ Nr. 14 (1036).

Jo iniciatyva ir lëðomisKazlø Rûdos seniûnijos Ra-èyliðkës kaimo senosiose ka-pinaitëse buvo pastatytas pa-minklinis kryþius. Já (iðskyrusatminimo lentelæ) sukûrëKalvarijos gyventojas Bro-

lus ir kryþius þuvusiemsTauro apygardos parti-zanams.

Liepos 28 dienàðv. Miðias uþ þuvusiuskovotojus Kazlø RûdosÐvè. Jëzaus Ðirdies baþ-nyèioje aukojo kunigasIgnas Plioraitis. Jis savolëðomis pastatë ne vienàpaminklà partizanams,politiniams kaliniams irtremtiniams. Po pamal-dø savivaldybës duotuautobusu nuvaþiavome áRaèyliðkës kaimo kapi-naites, kur pastatytaspaminklinis kryþius.Renginá vedë Algiman-tas Leleðius.

Atidengëme paminkliná kryþiø savisaugos daliniø kariamsnius Jungaitis,pasiaukojan-èiai sukûræspagal savo átai-gø, tobulintàmodelá, deðim-tis tokiø pa-minkliniø kry-þiø, puoðianèiøsavo ryðkia bal-ta spalva dau-gelá Suvalkijospartizanø þû-ties vietø. Vin-cas ir Bronius,kaip ir neseniaimiræs RomasRusteika, ne-paprastai daugnuveikë staty-dami pamink-

Kunigas I. Plioraitis ðventina paminkliná kryþiø savisaugos daliniø kariams.Kazlø Rûdos savivaldybë, Raèyliðkës Autoriaus nuotr. (keliama á 7 psl.)


Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:[email protected]

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2600. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Rasa Duobaitë-Bumbulienë

S k e l b i m a i

Buvusius politinius kalinius, tremtinius, Laisvës kovødalyvius su ðeimomis kvieèiame dalyvauti spalio 12 d. (ðeð-tadiená) Kauno sporto halëje (Perkûno al. 5) ávyksianèio-je jubiliejinëje 25-meèio ðventëje.

Praðome visus buvusius politinius kalinius, tremtinius,Laisvës kovø dalyvius, dalyvavusius 1988 metais Kaunosporto halëje vykusiame pirmajame suvaþiavime, pareikð-ti apie apsisprendimà dalyvauti ðiemet vyksianèioje ðven-tëje ir uþsiregistruoti LPKTS filialø bûstinëse (pagal gy-venamàjà vietà).

LPKTS valdyba

Rugpjûèio 17 d. (ðeðtadiená) 12 val. Rokiðkio r. Panemu-nio Ðvè. Trejybës baþnyèioje bus aukojamos ðv. Miðios uþ1944–1954 m. þuvusius Laisvës kovotojus. Po pamaldø vyksiðkilmingas 10-øjø skulptûros ,,Angelas“ metiniø minëjimasir kovotojø atminimo lentø ðventinimas.

Rugpjûèio 24 d. (ðeðtadiená) Telðiø r. Varniuose paminë-sime paskutinio Þemaièiø apygardos vado, LLKS vyriausio-sios vadovybës tarybos nario þûties 60-àsias metines. 11 val.Ðv. Aleksandro baþnyèioje bus aukojamos ðv. Miðios uþ lais-væ ir þuvusiuosius (Varniai). 12.30 val. eisena á buvusiosNKVD bûstinës teritorijà. 13 val. paminklo V. Montvydui-Þemaièiui atidengimas. Mitingas, skirtas Þemaièiø apygar-dos sunaikinimo 60-osioms metinëms paminëti. Pabendravi-mas prie kareiviðkos koðës.


Alena Grëbliûnienë1929–2013

Gimë Lazdijø aps. Ðventeþerio valsè.Janënø k. ûkininkø ðeimoje, kurioje augotrys seserys ir brolis. Alena mokësi Lazdijøgimnazijoje. 1948 m. iðtremta á Krasnojars-ko kr., Chakasijà, Saralø gyv. Sunkiai dirbomiðko kirtimo ir ràstø plukdymo darbus. Su-kûrë ðeimà, susilaukë sûnaus Vytauto.1957 m. ðeima gráþo á Lietuvà. ApsigyvenoKazlø Rûdoje. Vyras dirbo kranininku, o

Alena augino vaikus, dirbo namuose. Su dþiaugsmu sutiko Atgi-mimà ir Lietuvos Nepriklausomybæ, aktyviai dalyvavo LPKTSrenginiuose. Giedojo baþnyèios chore.

Palaidota senosiose Kazlø Rûdos kapinëse.Kazlø Rûdos buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai

Paminkliná kryþiø paðven-tino kunigas Ignas Plioraitis.Kalbëjo Kazlø Rûdos merasVytautas Kanevièius.

Iðsamiau apie bendraþygiøþûtá papasakojo karys sava-noris, buvæs partizanas Vin-cas Kubertavièius.

Dalyvavo Kazlø Rûdos irMarijampolës ðauliai, Kraðtoapsaugos savanoriai, Mari-jampolës Vytenio bendrosios

paramos logistikos batalionokariai, Kazlø Rûdos baþnyti-nio choro giesmininkës. Popaðventinimo aplankëmeMolupio kaime esantá kryþiøLaisvës kovotojams.

Savisaugos daliniø kariaiVilniaus kraðte kovojo su len-kø Armija krajova. Ji þudë vie-tinius gyventojus lietuvius. Du-bingiø apylinkëse nuþudë tûks-tantá, Baltarusijoje – tris tûks-tanèius. Taip pat kovojo su

þiauriais raudonaisiais partiza-nais. Jie 1944 metø balandá su-degino Bakaloriðkiø kaimàDzûkijoje, iððaudë jo gyvento-jus tik uþ tai, kad ðie sukûrë kai-mo apsaugos bûrá. Kai vokie-èiai degino Pirèiupá, uþ dviejø–trijø kilometrø buvo ðimtai rau-donøjø partizanø. Jiems vado-vavo Zimanas. Jie galëjo iðgel-bëti Pirèiupá ir jo gyventojus,bet tyèia to nepadarë.

Algimantas LELEÐIUS

Atidengëme paminkliná kryþiøsavisaugos daliniø kariams

Po Jurginiø ðiauriu atsiko-sëjusi þiema dar bandë nu-mesti ið grasinanèio debesieskeletà nedràsiai nusileidþian-èiø snaigiø. Tankmëje ástrigæsspindulys uþgeso ir miðkaspadvelkë þibuoklëmis prasi-skleidusia þemës gaiva...

Pro juodalksnio virðûnæsumirkèiojus pirmai þvaigþ-dei, að, baigæs tempti ið raistoá geleþinæ statinæ vandená, ap-dëjau jà ið visø pusiø þagaraisir padegiau. Á tamsëjantá dan-gø, ásiûbuodamos egliø ðakaspasipylë „auksinës bitës“. Betdaugiau „auksiniø bièiø“ ne-sulaukdamos egliø ðakos pa-maþu nutilo ir á mano sielàbaugia nuojauta prabilo juos-tantys angliø þiburëliai.

Pasistiebæs ant kelmo, ási-rioglinu á statinæ ir, mëgauda-masis ðiltu vandeniu, it ið duo-bës stebiu, kaip á gaivø pava-sario dangø viena po kitosrenkasi þvaigþdës. Tylu tylu.Tik staiga prisikelianèios þe-mës tylà perplëðia laputaitëskiauksëjimas, suþviegia ðernaiir neradusios sau vietos vëlësbalsu á mano svajas atsiliepiaapuokas.

Tai mano, po keleto savai-èiø nakvojimo pelenuose, pir-tis: iðkûrenæs lauþà, nuðlavæsnuodëgulius, ásitaisiau kaipant krosnies. Tai kas, kad ðil-tus sapnus besapnuojant, ap-degdavo mano skudurëliai,tai kas, kad didþiausiam ben-draþygiø juokui ryte að pabus-davau panaðus á kipðà...

* * *Argi ant kelmo tankumy-

ne iðsëdësi, kai ið sodþiø atai-di ðventos giesmës... ir mes,iðsipustæ, su gëlytëmis atla-puose, iðlindæ ið kerplëðø,traukiame ðvenèiø ðvenèiau-sias litanijas. Pabaigæ vienojekryþkelëje, parugëmis vin-

giuojame á kità. O paskutinë-je, viena uþ kità graþesniømergeliø apsupti, visa krûti-ne ákvëpdami gaivinanèio ge-guþës oro, raustanèiais vei-dais traukiame Lietuvos him-nà! Ið visø jëgø rëkiame uþ-mirðdami, kad mus stebi nie-kuomet neuþsimerkianti Ju-do akis...

Akinanèia þaluma su-liepsnojo birþelis. Mes, më-nulio iðbaltintais veidais, antegliø nusvyranèiomis ðako-mis ið visø pusiø saugojamoþvyrkelio, lepinamës saulutësspinduliuose. Snûduriuoja-me. Tik Pypkë, skersai þvyr-kelio palenkæs berþelá, ant joiðskalbtas kelnes dþiauna.

Gal angelas sargas man antkaktos tada rankà padëjo –krûptelëjau, – jeigu jis nebû-tø man ant kaktos rankos pa-dëjæs, ir mane, kaip ðalia gu-lintá Vanagëlá, automato seri-ja bûtø á skutelius sudraskiu-si... Griebæs Vanagëlio krau-ju aptaðkytà ðalia gulintá savoðautuvà, kurtinanèiø automa-to serijø ir rusiðkø keiksmøskatinamas, su savo vos atsi-kvoðëjusiais bendraþygiaismaunu á raisto gilumà.

Gaila, o kaip gaila penkio-likmeèiu á þaliàjà girelæ atëju-sio, beveik trejus metus nar-siai kovojusio Vanagëlio...Bûk palaimintas! Pypkë, pa-dûkëlis, ir ðákart per giltinësakiduobæ iðlindo... O galdþiaustomos kelnës nuo kul-kø jam skydu pasitarnavo?

Stribai, radæ ant þvyrkelioVanagëlio krauju aptaðkytàmano mokinio paþymëjimà,mano motinëlæ, netikëdami,kad ant akmenø guli ne jossûnus, ilgai ÈK bunkeryjeðokdino.

Tai vienam, tai kitam ben-draþygiui kritus, að dar vis ste-buklu lieku gyvas. O gal ma-ne nupoðkinti dar kulka nenu-lieta?

* * *Nuèiulbëjo rasotais pagi-

riais pavasaris, nusirito rau-donskruosèiais obuoliais va-sara. Ir vël – ruduo. Visas mû-sø viltis laidojantis ruduo.Uþgriûvanèiø debesø lediniailaðai kerta á akis, permerkiasielà. Staugia, barðkindamasnuogas ðakas, vëjas.

Kaþkodël galvojome, kadmûsø tëvynæ amerikieèiai ið-vaduos pavasará, gal vasarà,bet tik ne rudená...

Apgiedoti nelaimingos të-vynës vaikai: iki kito pavasa-rio velniai tikriausiai ir mankulkà nulies.

Dar saulë per apniukusiusdebesis buvo aukðtokai, kaiÐturmas, Pinavijas ir að, ikipaskutinio siûlelio permirkæ,kaip vilkai iðalkæ, ásmukomeá vienà Smalinyèios kaimeprie girios prisiglaudusià lûð-nà. Apsidþiovinome, sustin-gæs kraujas pradëjo èiurlenti.Ðeimininkei suskambinuslëkðtëmis, að, taikydamasis,kur geriau prilásti prie stalo,netyèiom þvilgtelëjau pro lan-gà – sovietai! Griebæs ið kam-po savo ðautuvà, atitraukæsspynà, grûdu ðoviná. Pabyrakalkës, ðovinys nelenda!Koks kvailys remia ðautuvàvamzdþiu prie kalkëmis atsi-lupinëjanèios sienos? Ir að, sudûþtanèiais lango stiklais ið-virtæs á kiemà, perðokæs tvo-rà, liûdnai ðvilpianèiø kulkøskatinamas, maunu á girelæ.Pinavijas krito. Kiek kartøjam sakëme:

Jupiteris

Rugpjûèio 23 d. (penktadiená) Europos stalinizmo irnacizmo aukø atminimo ir Baltijos kelio dienos paminë-jimas Kaune:

12 val. ðv. Miðios Ðv. Mykolo Arkangelo (Águlos) baþ-nyèioje.

12.45 val. Vytauto Didþiojo karo muziejaus kariliono varpømuzikos koncertas (skambina Julius Vilnonis).

13 val. iðkilmingas minëjimas Vytauto Didþiojo karomuziejaus sodelyje. Dalyvauja Kauno miesto vadovai, grojaKauno muzikos ansamblis „Ainiai“, solistai Gitana Lapins-kaitë, Rytis Janilionis.

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“!

„Lietuvos paðto“ skyriuose ir internetu prenume-rata.post.lt galite uþsiprenumeruoti savaitraðtá„Tremtinys“. Prenumerata priimama iki kiekvienomënesio 22 dienos.

Prenumeratos indeksas 0117, kaina: 1 mën. – 8,16 Lt,3 mën. – 24,48 Lt, 6 mën. – 48,96 Lt.

Dëkojame skaitytojams.(keliama á 8 psl.)


mRugpjûèio 19–25 d.

Televizijos programa

LRT LRT kultûraPirmadienis, rugpjûèio 19 d.

6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 Emigrantai (k.).10.00 Stilius. Gyvenimas (k.). 11.00 LRT vasaros stu-dija. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00 Þinios.13.10 Laba diena, Lietuva. 14.00 Þinios. 14.20 Labadiena, Lietuva. 15.00 LRT radijo þinios. 15.10 „Ðer-loko Holmso sugráþimas“. Ser. 17.15 „Kobra 11“.Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Komisaras Reksas“. Ser.19.45 Nacionalinë paieðkø tarnyba. 20.25 Perlas.20.30 Panorama. 21.00 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 21.30Emigrantai. Pertr.- 22.00 Perlas. 22.30 „Menas bûtinepriklausomiems. 1991-øjø rugpjûtis. Latvija græ-þiasi á Europà“. Dok.f. 2011. Latvija. 23.30 Vakaroþinios. 23.45 „Ðerloko Holmso sugráþimas“ (k.).

Antradienis, rugpjûèio 20 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 LRT vasarosstudija. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00 Þinios.13.10 Laba diena, Lietuva. 14.00 Þinios. 14.20 Labadiena, Lietuva. 15.00 LRT radijo þinios. 15.10 „Ðer-loko Holmso sugráþimas“. Ser. 17.15 „Kobra 11“.Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Komisaras Reksas“. Ser.19.45 Nacionalinë paieðkø tarnyba. 20.25 Perlas.20.30 Panorama. 21.00 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 21.30Emigrantai. Pertr.- 22.00 Perlas. 22.30 Nacionalinëpaieðkø tarnyba. 23.45 Vakaro þinios. 0.00 „Ðerlo-ko Holmso nuotykiai. Ketverto þenklas“ (k.).

Treèiadienis, rugpjûèio 21 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 LRT vasarosstudija. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00 Þinios.13.10 Laba diena, Lietuva. 14.00 Þinios. 14.20 Labadiena, Lietuva. 15.00 LRT radijo þinios. 15.10 „Ðer-loko Holmso sugráþimas“. Ser. 17.15 „Kobra 11“.Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Komisaras Reksas“. Ser.19.45 Stilius. Namai. 20.25 Perlas. 20.30 Panorama.21.00 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 21.30 Teisë þinoti.Pertr.- 22.00 Perlas. 22.30 KINFO. 23.00 „Á gamtà“.Dok. 23.30 Vakaro þinios. 23.45 „Ðerloko Holmsonuotykiai. Baskerviliø ðuo“ (k.).

Ketvirtadienis, rugpjûèio 22 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 LRT vasarosstudija. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 12.45Klausimëlis.lt 13.00 Þinios. 13.10 Laba diena, Lie-tuva. 14.00 Þinios. 14.20 Laba diena, Lietuva. 15.00LRT radijo þinios. 15.10 „Uþraðai apie ÐerlokàHolmsà“. Ser. 17.15 „Kobra 11“. Ser. 18.15 Ðian-dien. 18.45 „Komisaras Reksas“. Ser. 19.45 Sti-lius. Veidai. 20.25 Perlas. 20.30 Panorama. 21.00Mûsø dienos – kaip ðventë. Pertr.- 22.00 Perlas.22.30 Legendos. 23.30 Vakaro þinios. 23.45 „Uþ-raðai apie Ðerlokà Holmsà“ (k.).

Penktadienis, rugpjûèio 23 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 LRT vasarosstudija. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 12.45 Klau-simëlis.lt 13.00 Þinios. 13.10 Laba diena, Lietuva.14.00 Þinios. 14.20 Laba diena, Lietuva. 15.00 LRTradijo þinios. 15.10 „Ðerloko Holmso sugráþimas“.Ser. 17.15 „Kobra 11“. Ser. 18.15 Ðiandien. 18.30„Frosto prisilietimas“. Ser. 20.25 Perlas. 20.30 Pa-norama. 21.00 „Bunda Baltijos dvasia“. 2013. Dok.f.22.00 Perlas. 22.05 „Baltijos keliu á Nepriklausomy-bæ“. 2013. Dok.f. 23.00 Baltijos kelio dainos. 0.00„Uþraðai apie Ðerlokà Holmsà“ (k.).

Ðeðtadienis, rugpjûèio 24 d. 6.00 Stilius. Namai (k.). 6.35 Stilius. Veidai (k.).7.15 Nacionalinë paieðkø tarnyba (k.). 8.30 Gimtojiþemë. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavo enciklopedi-ja. 10.30 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite. 11.30 Mû-sø miesteliai. Balninkai. 12.30 „Ðiaurietiðkas bûdas“.Dok. 13.00 „Chirurgijos istorija. Veidas. Nuo atkû-rimo iki persodinimo“. Dok. 14.00 „Mis Marpl. „Ber-tramo“ vieðbutis“. Ser. 16.00 Þinios. 16.10 Sveiki-nimø koncertas. 18.30 „Frosto prisilietimas“. Ser.20.25 Perlas. 20.30 Panorama. 21.00 „Auksinio bal-so“ graþiausios praëjusio sezono akimirkos. 23.00„Niagaros“ motelis“. Drama. 2005. Kanada.

Sekmadienis, rugpjûèio 25 d. 6.00 Emigrantai (k.). 7.00 Ryto suktinis su Z.Kel-mickaite (k.). 8.00 Giriø horizontai. 8.30 Kaimo aka-demija. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavo enciklopedi-ja. 10.30 Lietuvos tûkstantmeèio vaikai. 12.00 Tuktuk Indija. 13.00 „Indijos laukinës gamtos paslap-tys. Dykumø liûtai“. Dok. 14.00 „Mis Marpl. Ru-giai kiðenëje“. Ser. 16.00 Þinios. 16.10 Popietë suA.Èekuoliu. 16.45 Afrika.Lt. 17.45 Septynios Kau-no dienos. 18.30 Stilius. Gyvenimas. 19.30 Bëdøturgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitë. 21.15„Mano geriausias prieðas“. Drama. 2011. Aust-rija. 23.15 „Auksinio balso“ graþiausios praëju-sio sezono akimirkos (k.).

Pirmadienis 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Keliaukim! 9.00 Labas ry-tas, Lietuva (k.). 11.30 Dainø malûnas (k.). 12.05 „Kuni-go naudà velniai gaudo“ (k.). 12.45 Renkasi geriausieji(k.). 13.40 Europos vidury (k.). 14.15 Pagauk kampà (k.).14.45 Kai að maþas buvau (k.). 15.30 Þinios (k.). 15.40 La-ba diena, Lietuva (k.). 17.15 Vizijos ir tikrovë. Þemutinëpilis – Vilniaus perlas, senosios Lietuvos valstybingumosimbolis. 18.00 Kultûrø kryþkelë. Trembita. 18.15 Sveèiøekspresas. 18.45 Mûsø miesteliai. Balninkai. 19.30 „MisMarpl. Nekaltumo árodymas“. Ser. 21.05 „Baleto aristok-ratas“. 2011. Dok.f. 22.00 Kultûra. Aktorius G.Girdvai-nis. 22.20 „Gyvasis vandenynas “. Dok.f. 2010. Prancûzija,Ðveicarija, Ispanija, Monakas. 0.00 Panorama (k.). 0.30A.Raudonikio koncertas „Kur balti keliai“.

Antradienis 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Laiko þenklai (k.). 09.00 Labas ry-tas, Lietuva (k.). 11.30 Muzika gyvai (k.). 13.30 Mûsø mies-teliai (k.). 14.20 Penkios choreografinës novelës. 14.45 Mu-zikos istorijos (k.). 15.30 Þinios (k.). 15.40 Laba diena, Lie-tuva (k.). 17.15 Bûtasis laikas. Senoji Kauno fotografija.18.00 Kultûrø kryþkelë. Vilniaus albumas. 18.15 Gimtojiþemë. 18.40 Kaip þydinti obelis. Laida apie M.J.Lukðienæ.19.55 Futbolas. SMScredit.lt A Lyga. „Ekranas“–„Atlan-tas“. 22.00 LRT aukso fondas. „Þaibo nuðviesti“. 1995.Vaid.f. 23.35 „Saulës dovanos “. Dok. 0.00 Panorama (k.).0.30 Sveèiø ekspresas. 0.55 Pagauk kampà (k.).

Treèiadienis 8.00 Animacija. 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Labas rytas, Lie-tuva (k.). 11.30 „Saulës dovanos“ (k.). 12.00 A.Raudonikiokoncertas „Kur balti keliai“ (k.). 13.35 Sveèiø ekspresas. 14.00Raðytojø klube (k.). 15.30 Þinios (k.). 15.40 Laba diena, Lie-tuva (k.). 17.15 Laiko portretai. Cezario grupë. Þinia tarpeiluèiø. 18.00 Kultûrø kryþkelë. Rusø gatvë. 18.15 Giriø ho-rizontai. 18.45 Emigrantai. 19.30 Lyderiai. 20.15 Liaudies ki-nas. „Berþai svyruokliai“. 1961. Vaid.f. 21.15 „Nuotaka ið pa-dorios ðeimos“. Melodrama. 2007. Indija. 0.00 Panorama(k.). 0.30 A.Baltakio knygos „Pësèias paukðtis“ pristatymas.

Ketvirtadienis 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Giriø horizontai. 9.00 La-bas rytas, Lietuva (k.). 11.30 A.Baltakio knygos „Pësèias paukð-tis“ pristatymas. (k.). 12.10 Laiko þenklai (k.). 12.40 „Kaipþydinti obelis“ (k.). 13.55 Vizijos ir tikrovë (k.). 14.45 Bûtasislaikas (k.). 15.30 Þinios (k.). 15.40 Laba diena, Lietuva (k.).17.15 Be pykèio. 18.00 Kultûrø kryþkelë. Menora. 18.15 Kai-mo akademija. 18.45 Asistentas vienai dienai. 19.30 Tarptau-tinis menø èempionatas „ART-O-THLON“. 20.40 Chore-ografinë kompozicija „Reqiem“. 21.00 KINFO. 21.30LNOBT spektaklis. B.Eifmanas. Baletas „Raudonoji Þizel“.23.10 Lietuviø dokumentika. „Disidentai“. 2013. Dok.f. 0.00Panorama (k.). 0.20 Liaudies kinas (k.).

Penktadienis 8.00 Animacija. 8.30 Kaimo akademija. 9.00 Labas rytas,Lietuva (k.). 11.30 Asistentas vienai dienai (k.). 12.15 Cho-reografinë kompozicija „Reqiem“ (k.). 12.40 „Mes skrisimeá Lietuvà“. Anim.f. 12.50 Tarptautinis menø èempionatas„ART-O-THLON“ (k.). 14.00 Laiko portretai (k.). 14.45 Bepykèio (k.). 15.30 Þinios (k.). 15.40 Laba diena, Lietuva (k.).17.15 Bûtovës slëpiniai. Lietuva Ukrainoje. LDK pilys. 18.00Kultûrø kryþkelë. Vilniaus sàsiuvinis. 18.15 Keliaukim! 18.45Kai að maþas buvau. 19.25 J. Ðtrausas. Operetë „Ðikðnos-parnis“. 1983. Lietuva. TV f. 22.10 Gyvoji grandis. 23.00Dþiazo vakaras. „Luca Ciarla Quartet“ (Italija). 0.00 Pa-norama (k.). 0.30 Roko marðas per Lietuvà. 1d.

Ðeðtadienis 8.00 Trembita (k.). 8.15 Vilniaus albumas (k.). 8.30 Rusøgatvë (k.). 8.45 Menora (k.). 9.00 Vilniaus sàsiuvinis (k.). 9.15Krikðèionio þodis. 9.30 Kelias (k.). 9.45 Penkios choreogra-finës novelës (k.). 10.15 Giriø horizontai. 10.45 Emigrantai.11.30 Spalvø jëga. 12.00 „Frosto prisilietimas“. Ser. 13.40 J.Ðtrausas. Operetë „Ðikðnosparnis“ (k.). 16.35 Ðventadieniomintys. 17.00 LRT aukso fondas (k.). 18.35 Muzika gyvai.R. Rachmaninovo koncertai Nr.2, Nr.3. 20.05 RaðytojoV.Bubnio jubiliejinis kûrybos vakaras. 21.10 Klaipëdos mu-zikinio teatro spektaklis. G.Kuprevièiaus miuziklas „Ve-ronika“. 22.35 KINFO. 23.00 Panorama (k.). 23.30 „Chi-rurgijos istorija. Veidas. Nuo atkûrimo iki persodinimo“.Dok. 0.20 Roko marðas per Lietuvà.

Sekmadienis 8.00 „Dvynukës“. 1994. TV f. 9.00 „Mes skrisime á Lietuvà“.Anim.f. 9.15 Lyderiai. 10.00 Mûsø dienos – kaip ðventë. 11.15Mûsø miesteliai. Balninkai. 12.00 „Frosto prisilietimas“. Ser.13.40 LNOBT spektaklis. J.F.F.Halevy opera „Þydë“. 16.20Laiko þenklai. Sovietmeèio rezistencija po R. Kalantos su-sideginimo. 16.50 Lietuviø dokumentika (k.). 17.35 Penkioschoreografinës novelës (k.). 18.00 Muzikos istorijos. 18.45Amþiø ðeðëliuose. Ar gerbiame savo konstitucijà? 19.30 „MisMarpl. „Bertramo“ vieðbutis“. Ser. 21.05 Kultûra. Dailinin-kas K.Ðimonis. 21.15 A.Baltakio knygos „Pësèias paukðtis“pristatymas. (k.). 22.00 Debiutas. Violonèelininkas E.Armo-nas. 22.10 Renkasi geriausieji. Þagarës vyðniø festivalis-2013.23.00 Panorama (k.). 23.15 „Indijos laukinës gamtos paslap-tys. Dykumø liûtai“. Dok. 0.05 „Niagaros“ motelis“ (k.).

– Velniam tau, ta vach-mistro þvilganti milinë?! Láská sermëgà! Nebûk kvailas,lásk á sermëgà!

O gal jo vachmistro þvilgan-ti milinë mano kailá iðgelbëjo?Pinavijo brolis Ðturmas, su-þeistas á kojà, atsiðaudydamaspaskui mane á girelæ ásmuko.Nesivijo. Tuomet sovietai darbijojo giliau á girià lásti.

Mano tvirtinimais, kad aðnegalëjau atsiðaudyti, nes ðovi-nio lizde buvo prikritæ kalkiø,niekas nepatikëjo. O tø pra-keiktø kalkiø, nors visà miðkàiðlandþiojau – neradau. Nera-dau. Kaltas! Ir gavau naujà sla-pyvardá: „Bailys!“ Bailys! Pina-vijas þuvo dël mano kaltës.

Trauk velniai visus tuos„narsuolius“ ir pasipûtëlá mû-sø kuopos vadà Apyná, bet Ju-piterio þvilgsnis mane sugë-dindavo.

Jupiteris – nuoðirdumutrykðtanèiu veidu, graikiðka no-simi, atletiðko sudëjimo, juodøkaip varno sparnas plaukø, nevienà kovotojà savo ðaltakrau-jiðka narsa iðgelbëjæs vyriokas.

Galø gale, visø bailiu pravar-dþiuojamas, ir að pradëjau tikë-ti, kad kalkiø nebuvo. Bailys...

* * *Vienà graþià dienà Apynys

pavedë mums su Jupiteriuparvesti á stovyklà miðko bun-keryje besislapstantá sergantáÛdrà. Þvilgtelëjo á mane Jupi-teris, kaip á koká niekalà, betnieko nepasakë.

Ûdra vienomis baltukëmisið uþpeèkio, sovietams ið pa-nosës per gryèios langà pa-sprukæs, basas per pusnynusatðuoliavo á Smalinyèios kaimàpas savo uoðvá. Uoðvis, Ûdrànamie priglausti pabijojæs, nu-vedë já á senà bunkerá miðke.

Buvo jau nuostabus pavasa-ris: visa gerkle plyðavo straz-dai, su linksmuèiais saulësspinduliais buèiavosi þibuok-lës. Mudu su Jupiteriu, atver-tæ þagarus, ilgai stuksenome,kol kilstelëjus su ið samanø au-ganèia eglute bunkerio dang-èiui, pasirodë á giriná panaðus,su pistoletu rankoje, Ûdra.

Taigi, iðtraukæ ið bunkerioapsamanojusá, voratinkliuoseástrigusá Ûdrà, jau temstant nu-kiûtinome keliuku ið Smaliny-èios á Klevinæ. Netoli Klevinësgirdime – kaþkas atðlepsi! Pa-ruoðæ ginklus, griovio krû-muose sugulëme – nepastebës,praeis. Ne, nepraëjo, stabtelë-jo ir á rusiðkus rëkaliojimusmums nieko neatsakius, pra-dëjo kaip pasiutæ ið automatøtratinti. Ûdrai, it ðernui pertankumynus nubraðkëjus, sun-ku patikëti, ir Jupiteris pakilosprukti. Að tuo tarpu riktelë-jæs – nestok, nuðaus, ðvystelë-jau granatà. Pasigirdus stenë-

jimams, mudu su Jupiteriuneskubëdami pakilome ir, ið-poðkinæ á sovietus po apkabà,laimingai pasitraukëme.

Praðvitus Jupiteris mannieko nepasakë, tik rausda-mas paspaudë rankà ir maneniekinti jau daugiau niekamneleido.

* * *Netoli Àþuolø Bûdos, smë-

lëtose kalvose ástrigusiame kai-melyje, prie upokðnio, ievøprieglobstyje, buvo tokia sody-bëlë. Tos sodybos klëtelëje bu-vo tokia saulës garbanomis, þi-buokliø akimis merguþëlë.Taigi, tos saulës garbanos irapdegino Jupiterio akiø sma-là... O kad Jupiterio „Saulës“koks nors ið mûsø bûrio debe-sis neuþdengtø, jis, eidamas josaplankyti, pasiimdavo mane –prisiekianèiai mergø bijantá.

Ir prasidëjo kaip toje dai-noje: „Maþam, tyliam, graþiamsodo namely, að atëjau, bran-gioji, pas tave...“

Kol buvo ðilta, vienas ma-lonumas prislinkus pasiklau-syti slyvø krûme jø èiauðkëji-mo, pramigus ðieno kupeto-je pasikalbëti su þvaigþdë-mis, bet spustelëjus ðaltukui(Jupiteris buvo iki kvailumopavydus) – eikit jûs po vel-niais!..

Vienà apsiniaukusá vakaràgirdþiu pro langà – dangusgriûva! Nusispjovæs ákiðaupro duris makaulæ: Jupiterisiðsiþiojæs sienas ramsto, o joauksaplaukë þaibuojanèio-mis akimis:

– Gana tø kvailø tauðkalø,nereikia man to malûnininkoturtø, að uþ jo vis tiek netekë-siu! Að myliu Jupiterá, o jeigujûs dar vis mane kamuosite –Jupiteris su jumis pasikalbës!

Graþuolës tëvas, uþsimojæskumðèiu, uþspringo, o jo bo-belka – kibirkðt be sàmonës postalu. Visi gerai þinojo, kad ne-reikia su girios broliais pyktis.

Mudu su Jupiteriu, kurá lai-kà pamindþikavæ, kaþkà sule-menæ, iðsineðdinome.

* * *Po keleto savaièiø, vienà

graþià dienà, jau gruodui pokojomis skambant mënesie-nos naktá, mudu vël kiûtinomepas jo ðirdá pavergusià mergu-þëlæ. Koks velnias? Tvoros ið-lauþytos, praviras duris vëjasvirkdo, langai iðdauþyti.

Iðveþë! Ar malûnininkas,ar koks kitas niekadëjas stuk-telëjo... Iðveþë, jo meilæ su të-vais á nebûtá iðveþë...

Netekæs savo paguodos,Jupiteris vaikðèiojo kaip apdu-jæs. Deganèiomis akimis verþë-si á kautynes ir netrukus þuvo.

Dejuok, sengire, aukðèiau-siomis virðûnëmis savo nar-siausio sûnaus netekus...

Ignas TAUCKUS

Jupiteris(atkelta ið 7 psl.)

lietuvos politiniØ kaliniØ ir tremtiniØ sÀjungos ... · ariogala, 2013 metai * * pasiaukojanti...

Documents