Mano Ariogala2011.01.14 Nr. 2 manoariogala@gmail.com

8psl.

,

Nepolitinis Trijų karalių renginys Ariogaloje

Inga Jociutė ir Gintarė Greičiūtė

Ariogalos kultūros namuose pirmą kartą surengta Trijų karalių šventė. Viskas lyg ir gerai suorganizuota (nekreipiant dėmesio į krentančius lašus nuo kultūros namų lubų, nekokybišką garso instaliaciją ir pan. Turbūt esame ignoruojami ir mūsų projektai negauna ES lėšų. O gal tiesiog jų nerašome? Ar reikalaujame per daug iš kitų, o ne iš savęs? Tačiau čia jau atskira tema, į kurią šį kartą plačiau nesigilinsime).

Trijų karalių šventę atidarę Ariogalos miesto seniūnijos siela, Regina Meškauskienė, kuri subtiliai ir nuoširdžiai pasveikino visus susirinkusius ir davė startą renginio pradžiai. Pirmieji į sceną lipo patys mažiausi, kurie nesvarbu ką bedarytų užkariavo visų širdis, kaip gali nesužavėti mažųjų žvilgančios akutės ir nuostabūs jaunųjų artistų kostiumai. Toliau estafetę perėmė muzikos mokyklos mokiniai, kurie kiekvienais metais demonstruoja nuolatinį tobulėjimą ir vis naujus įvaldytus instrumentus. Plačiau 2psl.

Sveikata ar blizgučiai nekonkurencingose šakose

Steponas Nacius

Sportas? Ar vien tik medaliai mums svarbu? O gal masiškumas, gera savijauta bei olimpinis principas, svarbu dalyvauti, o ne laimėti? Tokiomis idėjomis vedamas keliavau į Raseinių rajono geriausio sportininko rinkimus. Teko pasidžiaugti laimėjimais bei sportininkų pasiekimais. Krepšinio komandos Raseinių ,,Raseiniai” sėkmingu sezonu, taipogi imtynininkų, šaulių, tinklininkų bei lengvaatlečių pasiekimais. Bet tai tik viena medalio pusė, kurią rodant tarsi rajone neturime problemų sportininkų pasiekimuose. Drįstu abejoti, nes sportuojančių vaikų kiekis smuko radikaliai. Užtenka užsukti į Ariogaloje veikiantį Raseinių kuno kultūros sporto centro skyrių ir išvysti vos keletą vaikų sportuojančių. Nesvarbu, kokia šaka tai bebūtų. Plačiau 3psl.

A. Stankus: „Visi kartu spręstume ateities

klausimus“

Eimantas Žemaitis

Didžiausia insitutucija esanti Ariogaloje yra

gimnazija, su kuria, vienaip ar kitaip, buvome ar

esame susiję visi. Valdyti tokią didelę instituciją

ir skirtingą kolektyvą nėra lengva. Eimantas

Žemaitis pakalbino Ariogalos gimnazijos

vadovą, direktorių Arvydą Stankų, kuris

pasidalino savo naujametinėmis nuotaikomis

bei nuomone, apie perspektyviausias

specialybes. Plačiau 3psl.

Savanoriška veikla: iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius

Antanas Germanavičius

Terminas „savanorystė“ ilgus metus man asociajavosi su kariuomenės savanoriais. Greičiausiai, būtent tokių veikėjų garbei ir pavadinti, kai kurių Lietuvos miestų prospektai ar kiti objektai. Panašiai savanorystę, dėl įvairiausių priežasčių, įsivaizduoja dar daugelis tautiečių. Pats esu dalyvavęs tarptautiniame savanorystės projekte ir

šiek tiek teko susipažinti su įvairiais jos aspektais Lietuvoje ir užsienyje. Norėtųsi pasidalinti savo patirtimi ir supažindinti su šia veikla nieko apie ją nežinančius, pasiūlyti vieną kitą įžvalgą „viską žinantiems“, o gal net padėti suprasti, kad savanoriška veikla jūs gal jau senai užsiimat. Tad pirmiausiai reikia apibrėžti terminus: „savanoriška veikla“ ar „savanoriškas darbas“, kurie, mano galva, turi mažiau militaristinį atspalvį ir apima daug daugiau prasmių nei „savanorystė“.Plačiau 4psl.

Darbas ar vaikų auginimas?Inga Jociutė

„Kas man svarbiau – darbas ar vaikų auginimas?“ – tokį klausimą dažnai sau užduoda ne vienas šeimą planuojantis arba turintis žmogus, dažniausiai moteris. Ypač tai aktualu šiuo periodu, kai kiekvienas, turintis darbą, jį stengiasi išlaikyti ir prireikus nevengia padirbėti viršvalandžių.

Kai kurios moterys ir jų partneriai dirba ilgiau nei patys darželiai. Dauguma dirbančių tėvų Ariogaloje susiduria su šia problema. Ariogalos lopšelyje – darželyje nėra prailgintos grupės. Vaikus privalu tėveliams atsiimti iki 17 valandos. O ką daryti, jei abu tėvai dirba ilgiau? Kur dėti savo atžalas? Plačiau 6psl.

2011.01.14 Nr. 2

Į renginį atvyko ir

Trys karaliai

Pati tikriausia savanorystė

Ariogalos gimanzijos direktorius Arvydas Stankus

Skelbimai ir straipsniai priimami ariogalamano@gmail.com Klubas „Mano Ariogala“ Redaktorė Gintarė Greičiūtė gin taregreiciute@yahoo.com

Korespondentai Eimantas Žemaitis gramas23@gmail.com Tadas Misevičius Antanas Germanavičius medisggerman@yahoo.com Steponas Nacius steponiukas@yahoo.com

Inga Jociutė ingajoc@googlemail.com Techninis centras Julius Barodicas 9exclusive9@gmail.com Gerda Jokubauskaitė

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su publikacijų autorių nuomone.

Tiražas 150 vnt. Spausdino firma „Alio Raseiniai“

Mano Ariogala

„Kiekvienas teisingai pasirūpins savimi, tuomet bus pasirūpinta visais, tik

teisingą pasirūpinimą žmonės supranta gerokai skirtingai ir rūpinasi ne tuo

kuo turėtų pirmoj eilėj.“ - Ričardas Zabulionis

7psl.2psl.

Nepolitinis Trijų karalių renginys Ariogaloje

Inga Jociutė ir Gintarė Greičiūtė

Galima pasidžiaugti Ariogalos gimnazijos mokinių pasirodymais. Nuostabu, kiek daug talentingų žmonių yra mūsų miestelyje. Ypač muzikos srityje. Šarūnės Rimdeikytės solo bei Ilvitos Balžakaitės, Gintarės Banytės, Miglės Siautilaitės trio buvo pritrenkiantis. Muzika ir dainos žodžiai nuskambėjo nepakartojamai. Žinoma, tai yra neabejotinas Ariogalos gimnazijos muzikos mokytojos L. Šimkūnienės bei muzikos mokyklos indėlis.

Tikra privilegija buvo klausytis Gintarės ir Marijaus Liakų pasirodymo, kurie suteikė galimybę išgirsti dainą „Kam?“ (žodžiai poeto A. Mackaus, muzika M. Liako), tai buvo šios dainos premjera ir reikia pripažinti tikrai sėkminga.

Kas liečia pramoginių šokių pasirodymus, lyg ir viskas gražu būtų, bet... Po praūžusių šokių viruso Lietuvoje visi tampame pramoginių šokių ekspertais ir pasisėmę J. Smorigino išminties galime lengvai kritikuoti. Tenka pripažinti, kad choreografija nėra labai stipri, ritmikos trūkumas, tačiau visa tai ir mažas klaideles atperka porų šypsenos ir spindinčios akys. Norėtųsi jiems palinkėti sėkmės, nenuleisti rankų bei nebijoti iššūkių.

Į sceną lipo ir nemažas būrys etnokultūros mėgėjų - Ariogalos gimnazijos folkloro klubas, vadovaujamas Dobilo Juškos. Pasirodo, ir jauni žmonės domisi folklorine veikla, gaila, kad vaikinai čia nėra labai aktyvūs. Ir galiausiai renginį vainikavo bendruomenės saviveiklininkai, pasirodę su vadove D. Nedzinskiene. Kažkodėl jų buvo daugiausiai, jų buvo gal net per daug. VO „Santaros“ pirmininkė M. Kvietkuvienė pakvietus į sceną, kurie padėjo jai teikti nominacijas nugalėtojams. Pirmoji padėka, nominacija „Metų politikas“ atiteko D. Šadauskiui bei L. Kavaliauskui. Tiesą sakant keista pasirodė, kad jiems buvo teikiama nominacija už kelių dienų darbą, nors M. Kvietkuvienė leido suprasti, kad tai nominacijos už praėjusius metus. Bet gal jie per keletą dienų ar savaitėlę sugebėjo daug ką nuveikti? Gal ji yra geriau informuoti? Tikėkimės, kad šis apdovanojimas jiems neveltui buvo įteiktas ir „metų politikai“ nuveiks ką nors naudingą visai Ariogalai.

Toliau sekė visa gausa nominacijų. Buvo sunku susigaudyti ar tai jau nominacija, ar žmogaus pristatymas, todėl juos visus sunku įsiminti, tad atleiskite, jei visų nesuminėsim, nors tai nereiškia, kad žmonės mažiau nusipelnę.

Džiugu, kad ariogaliečiai rūpinasi ir puoselėja savo sodybas, puošia namus kalėdinėmis dekoracijomis, kurios džiugina visus. Už indėlį į Ariogalos krašto istorijos kaupimą padėkota V. Šulskiui, o už akimirkų įamžinimą D. Žvirbliui.

Padėka įteikta Lilijanai Šimkūnienei. Pagaliau įteikta. Tik kyla klausimas, ko taip ilgai buvo laukta? Gal neužteko koncertuose įvertinti jos paruoštų mokinių? Gal reikėjo visų tų nacionalinių įvertinimų? Svarbiausia, kad po keliasdešimt metų pastangų pagaliau tai įvyko. Juk sakoma, geriau vėliau nei niekada.

Keletas nominacijų sukėlė neaiškumą. Kažkas ne taip, kažką ne taip suprantame arba nepakankamai žinome vienas apie kitus. Už metų iniciatyvą buvo apdovanotas Renatas Dabašinskas, o gal K.K. „Dairena“. M. Kvietkuvienė leido suprasti, kad ši nominacija, padėka įteikta už tai, kad jie dabar vadinas ne „Dairena“, o K. K. „Dairena“. Na gal ir verta, tik tuomet Ariogaloje tikrai liūdna padėtis, kad neturime kam jau skirti nominacijų. O gal tiesiog esame per daug atitolę ir nebežinome, kas vyksta mūsų Ariogaloje.

„Metų renginio“ apdovanojimas atiteko bunkerio atidarymui, tačiau čia reiktų vertinti, tikrai ne pačią šventę, o idėją ir kad ji sėkmingai buvo įgyvendinta.

Ir renginio kulminacija tikrai „nepolitiška“, kuomet į sceną pradėjo gūžėti R. Zubiela, E.Jonyla, R.Ačas ir kiti. Baisu nepaminėti ko nors ar apsipažinti, juk šie žmonės prieš rinkimus netgi pamalonino savo vizitacija. Visi šie svečiai pasakę nepolitines kalbas skyrė savo dovanas VO „Santaros“ pirmininkei M. Kvietkuvienei. Už ką ir kodėl, gal neįsidėmėjom, o gal ir pamiršta pasakyti.

Trijų karių šventė jau praėjo, su savo trūkumais ir privalumais. Galėjom pasidžiaugti muzikaliu jaunimu, kurių tikrai malonu klausyti. Sveikintina, kad suorganizuojamas renginys ir nors retoms progomis Ariogalos miesto ir krašto gyventojai gali sugūžėti į kultūros namus.

„Doncė ir ko“, „Bendžius“, „Vėjas“, F.K. „Vienybė“, F.K „Vienybė 2“ ir „1000 Eurų“ – tai iššūkių nepabijojusios komandos, kurios jau yra sužaidusios pogrupio varžybas. Daugiausiai taškų ir be pralaimėjimų žengia F. K. „Vienybės“ komanda, kuri turi surinkusi penkiolika taškų. Ne daug atsilieka ir „Bendžio“ komanda, kuri deja paskutinėse varžybose buvo įrašytas pralamėjimas, ne dėl to, kad pralaimėjo, bet tiesiog pasielgė nesportiškai ir neatvyko į varžybas. „Bendžius“ ir F.K. „Vienybė“ - šios dvi komandos susitiks finale, kad išsiaiškintų, kuri yra stipriausia. „Doncė ir ko“ ir „Vėjo“ komandos susitiks kovoje, dėl trečios vietos, o „1000 Eurų“ bei F.K. „Vienybė 2“ savo kovas šioje taurėje jau baigė.

Šiame turnyre nuspręsta, kad nebus apsiribota trimis kvalifikuotais Ariogalos futbolo teisėjas, o kiekvienos komandos nariai turės teisėjauti. Negalima tikėtis aukšto teisėjavimo lygio dabar, daug ginčytinų situacijų, ne visi teisėjai turi pakankamai žinių ir įgudžių, tačiau siekiama, kad kiltų teisėjavimo lygis, kad kiekviena komanda turėtų po asmenį, kuris gerai išmanytų taisykles, kurie nepatingėtu ir per metus keletą kartų dalyvautų teisėjų konferencijose, įgytų daugiau žinių ir prisijungtų prie jau kvalifikuotų teisėjų. Žinoma, naudojant šią teisėjavimo sistemą yra sutaupomi ir finansiniai resursai.

Nesvarbu, kas laimės šį čempionatą ir kas save galės vaidinti Ariogalos salės futbolo čempionais, svarbiausia, kad kyla futbolo kokybė. Dalis komandų jau pradėjo mąstyti strategiškai, siekdami susižaisti, kovoti garbingai, o ne tik siekia, bet kokiu būdu sužeisti savo varžovus. Futbolo kultūra išties kyla, kova nusikele į aikštelę ir į sportinę kovą, o nesistengiant įžeisti ar net apsjauti varžovus.

Eil. Nr.

Komanda 1 2 3 4 5 6 Taškai Vieta

1. Vienybė III III

3:1 3

23:0 3

5:0 3

10:2 3

8:3 3

15 I

2. Vėjas 1:3 0

III III

3:3 1

1:7 0

6:2 3

8:1 3

7 III

3. 1000 Eurų 0:23 0

3:3 1

III III

0:8 0

6:2 3

6:12 0

4 V

4. Bendžius 0:5 0

7:1 3

8:0 3

III III

6:3 3

11:6 3

12 II

5. Vienybė 2 2:10 0

2:6 0

2:6 0

3:6 0

III III

3:5 0

0 VI

6. Doncė ir ko 3:8 0

1:8 0

12:6 3

6:11 0

5:3 0

III III

6 IV

2011.01.14 Nr. 2

2011.01.14 Nr. 2

Padėka įteikta L. Šimkūnienei

Gintarės ir Marijaus Liakų dainos „Kam?“

premjera

Akimirkos iš varžybų

Mano Ariogala Mano Ariogala

Vaiva Kveškevičiūtė

Jaunieji „KGB-istai siautėja” Ariogaloje!Vienas laisvės kovų didvyris (neminėkime pavardėmis) vėl atnaujinęs keliones pas žmones su propagandinėm raštliavom, šį kartą buvo labiau pasikaustęs – į duris pasibeldė nešinas, žiniomis iš komunalinio ūkio ir su paauglių nuotrauka. Tik atidarius duris, paprašęs balsuoti už poną Vizbarą jis didingai prieš akis tėkšdavo nuotrauką su besišypsančiais jaunuoliais ir rėždavo, kad šie „KGB-istai“ melavo, Ariogalos komunaliniame nėra jokių stadione nupjautų stulpų, vadinasi jie juos pragėrė ( o, kad jis žinotų, jog visi iš stadiono išvežti gelžgaliai guli sėkmingai susandėliuoti ir laukia, kada iš jų bus padaryti šlagbaumai, padėsiantys apsaugoti Dubysos slėnį, nuo per arti upės mėgstančių privažiuoti stovyklautojų). Šią nuotrauką ponas „kovotojas už laisvę ir tvarką“ padarė dar tada, kai Draugijos „Ariogalos vienybės“ nariai atėjo jo pasiteirauti, kodėl vaikai jam pasirodė tokie dideli ramybės drumstėjai? Tiesa, jo teigimu jie ne „atėjo pasiteirauti“, o savo bauginančiu tonu jį prirėmė prie sienos ir tardė užduodami suktus klausimus. Tačiau šitas senolis „ne pėsčias“ – jis viską įrašė į savo diktofoną, tad visi, kurie nori žinoti visą tiesą apie „Kauno mafiją“- gali kreiptis į poną „teisinguolį", kuris jums viską nuosekliai paaiškins. Tik įvykiai ir faktai, kuriuos galite girdėti šio garbingo amžiaus senolio lūpose gali nebūtinai sutapti su realybe.

Babilono gandai

Skaitytojo laiškas

Mieli "Mano Ariogala" Gimdytojai,

Džiaugiuosi matydama Jūsų laikraštį - idomų ir naudingą - sekmingai išvydusį pasaulį. Džiaugiuosi, kad Jums rūpi Ariogala. Atminkit - Jūsų rankose atsidūrė galingas įrankis - žiniasklaida. Naudokites juo protingai ir atsakingai. Nuoširdžiai vertinu Jūsų pastangas ir linkiu Jums daugybės idėjų ir skaitytojų. Esate ŠAUNUOLIAI!Geriausi linkėjimai

Audronė

3psl. 6psl.

Kiek laiko dar reikės laukti, kol salėse matysim masiškai sportuojančius vaikus. Klubai privalėtų siekti ugdyti savo šakos piramidę, kurios pagrindu taptų masiškumas, tačiau šiuo metu klubai, bent jau dauguma, tik fiktyviai renkasi papildomas pajamas, iš gyventojų pajamų ir kartu dirba sporto centro specialistais ar treneriais. Taigi vaikų masiškumas nebūtinas, nes atlyginimas fiksuotas ir priklauso, vien tik nuo rezultatų, nesvarbu kokioje sporto šakoje. Tuomet treneriui tereikia pasitikrinti, kuri šaka mažiausiai konkurencinga ir pradėti dirbti. Būna, jog užtenka nuvykti į varžybas ir iškart tampi prizininku, tačiau kodėl sporto centras šiuo metu negali pasigirti krepšinio, futbolo, rankinio ar kitais komandiniais pasiekimais? Manyčiau sudaryti konkurenciją aplinkiniams rajonams neužtenka vaikų masiškumo, profesionalumo ir talentingumo, o treneriams nelabai aktualu, kiek auklėtinių kartu su tavimi darbuojasi. Atlyginimas tai toks pat. O vargo? Tuomet, jei neturim masiškumo, ką veikia šiuolaikinis vaikas, jaunuolis bei suaugęs žmogus? Tikriausiai ne paslaptis, kokia kriminogeninė situacija Lietuvoje, kokie mąstai rūkančių vaikų bei jaunuolių. Pradeda formuotis antsvorio tendencijos, žmonės tampa fiziškai silpnesni, kartu atsiranda dažnesni susirgimai. Kada pradėsime viską keisti? Gal kai Ariogaloje treneriai pradės treniruoti trenerius? O gal išties visą situaciją nuspalvinau juodomis spalvomis, tačiau užtenka kiekvienam ariogaliečiui užsukti į sporto sales ir įsitikinti, jog žmonės gaunantys atlygį už vaikų treniravimą nebeturi net startinio penketo, vienoje amžiaus grupėje. Analizuojant komandinį žaidimą ar atskirą lengvosios atletikos šaką nesunku pastebėti, kad rengiami, tik nekonkurencingų šakų atstovai? Pripažindami situacijos keblumą, galime patys daug ką pakeisti. Galime kartu su savo vaiku apsilankyti treniruotėse, leisti vaikui pabandyti pažaisti

Sveikata ar blizgučiai nekonkurencingose šakose

Steponas Nacius

Tuomet kyla natūralus klausimas, nejaugi taip lengvai pasiekiamos pergalės, o gal varžomės nekonkurencingose rungtyse. Ariogalos geriausi pasiekimai buvo kūjo sviedimo rungtyje, o geriausia rajono sportininkė - kulkinio šaudymo atstovė. Tuomet kyla klausimas, ar visos mokyklos turi sąlygas ruošti kulkinio šaudymo specialistus? Koks vaikų susidomėjimas minėtomis šakomis. Sportas - tai sveikas gyvenimo būdas, elegancija, estetika, kantrybė, rėžimas. Žvilgtelėjus į geriausią rajono sportininkę nesinorėtų, jog ji taptų sektiniu pavyzdžiu augančiam jaunimui. Tačiau ne mums teisti ir reikia pasveikinti, kad sportuoja, nors ir nelabai fiziškai aktyvų sportą ir tai yra tik atramos taškas, nuo kurio pereis ir prie daugiau fizinių pastangų reikalaujančio sporto. Nesigilindami į šią subtilią temą pereisime prie sportinių pasiekimų, pergalių net tarptautinėje arenoje. Rezultatai nustebino - daugkartinė čempionė Lietuvos mastu. Gal ir Ariogaloje atsiras ir šios šakos atstovių, tuomet ir konkurencija bei masiškumas.

A. Stankus: „Visi kartu spręstume ateities klausimus“

Eimantas Žemaitis

Kokia yra dabartinė situacija gimnazijoje, kokiomis nuotaikomis pasitinkate naujus metus?

- Ariogalos gimnazijos bendruomenė 2011 metus pasitinka nusiteikusi gerai, nes 2010/2011 metų pirmame pusmetyje mes atlikome

ganėtinai daug darbų. Pirmiausia prasidėjo gimnazijos patalpų dalinė renovacija ir vasario pradžioje tikimės, kad mokiniai ir

mokytojai įžengs į tikrai šiuolaikiškai ir europietiškai suremontuotus kabinetus. Tuo pačiu gimnazijos mokinio krepšelis yra teigiamas

(palankus), todėl metų sandūroje mes pajėgėme už likusias jo lėšas įsigyti pakankamai daug reikalingo inventoriaus ir ypatingai

informacinių, komunikacinių priemonių, todėl artimiausiu laikotarpiu kiekvienas dalyko mokytojas turės po naują kompiuterį, tai jam

padės kuo geriau prižiūrėti elektroninį dienyną, tuo pačiu pagerės ir mokinių informavimas bei pačių pamokų kokybė.

Darbas ar vaikų auginimas?

Inga Jociutė

Paslauga būtina užsiėmusiems tėvamsIšeitis iš padėties visuomet yra. Tiesiog Ariogalos lopšelis–darželis turėtų apsvarstyti galimybę, įkurti prailginto laiko

grupę. Dauguma tėvelių, kurie dirba slenkančiu grafiku, dalyvauja darbo susitikimuose, dirba kituose miestuose ar užtrunka ilgiau nei dirba darželis–lopšelis, sutiktų su šia idėja. Daugumai Ariogalos miesto jaunų šeimų, tai būtų didelis palengvinimas ir galimybė išlaikyti ar surasti darbą.

Ariogalos lopšelio–darželio valdžia sugebėtu parengti projektą, pateikti jį atitinkamoms institucijoms ir gautu finansavimą projektui įgyvendinti. Vaikų atsirastų ne vienas ir ne du. Projektas tikrai vertas bent jau apsvarstymo ir lopšelio–darželio valdžios bei tėvelių dėmesio.

Gali pasinaudoti ir bedarbiaiLietuvos darbo federacijos pateikto projekto „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, teikiant vaikų priežiūros

paslaugas prailgintose darželių grupėse“ metu bus suteikta ne tik galimybė palikti vaikus prailgintose darželių grupėse, bet ir organizuojami mokymai bedarbiams, jų konsultavimas ir kita pagalba įsidarbinant – darbdavių, darbuotojų ir savivaldybių atstovų švietimas šeimai palankios darbovietės kūrimo klausimais, darbuotojų mokymai šeimoms ir darbo įsipareigojimų derinimo klausimais. Tik įdomu ar Ariogalos lopšelis–darželis šiame projekte dalyvauja?

„Projektas skirtas tėveliams, kurių pajamos nedidelės, t. y. mažesnės nei trijų valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris šiuo metu yra 1050 litų, ir kurie dirba pamaininį darbą arba vakarais. Projekto tikslas – kad tėvams nereikėtų rūpintis, ką daryti su vaikučiais, kai darželis uždaromas 18 ar 19 val. Taip pat paslauga skirta ir bedarbiams, kurie dalyvauja mokymuose, pavyzdžiui, mokosi užsienio kalbos, kad galėtų grįžti į darbo rinką“, – taip pristatė projekto esmę jo sumanytojai.

Kol kas pagal šį projektą prailgintose grupėse tėveliai vaikus gali palikti, tik „Lazdynėlio“ darželyje Vilniuje, tačiau planuojama, kad tokias paslaugas teiks dar 12 darželių. Kyla klausimas, ar tai tik didžiųjų miestų prabanga dirbantiems tėvams? Ar pagaliau ir Ariogalos tėvai galės lengviau atsipūsti?

Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojami darbo ir šeimos suderinamumą didinantys projektai vykdomi visos šalies mastu. Šiuo metu pagal 2007–2013 m. ES paramos priemonę „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą“ yra įgyvendinami 23 projektai, kuriems iš ESF skirta 40,3 mln. litų. Šių projektų metu nemokamomis vaikų priežiūros paslaugomis vakarais ir savaitgaliais šalyje pasinaudos daugiau nei 5 tūkst. gyventojų, turinčių problemų derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus, taip pat darbovietės bus skatinamos tapti šeimai

šeimai palankiomis. Planuojama, jog šios priemonės žmonėms padės išlaikyti esamas darbo vietas ir suteiks didesnių galimybių susirasti naują darbą.

Norėtųsi, kad pagaliau ir mūsų rajono valdžia susirūpintų savo ateitimi – vaikais. Galbūt šis projektas prigytų ir mūsų lopšelyje–darželyje. Tereikia tiek nedaug: trupučio dėmesio pačiai problemai, domėjimosi projektų galimybėmis ir finansavimo. Žinoma, jeigu niekas nesusirūpins, ši problema taip ir liks, tik dar viena miesto problema. Apie lopšelio-darželio vykdoma darbą, vaikų priežiūrą, maitinimą nieko blogo negalima pasakyti, atvirkščiai – reikia pagirti.

Startavo Ariogalos salės futbolo 5x5 čempionatasGintarė Greičiūtė

Šaltuoju periodu futbolininkai užšalusią ir sniego pusnis dengiančią žolę pakeitė į medines salės grindis ir salės futbolą. R. Digrys ir žiemos sezonu nepamiršta futbolo mėgėjų. Po sėkmingo savaitgalio turnyro, “Mažosios Ariogalos futbolo lygos”, nusprendė surengti salės futbolo čempionatą, kurio metu bus išsiaiškinta, ne tik stipriausios Ariogalos salės futbolo komandos, bet kartu, tai tampa lyg savotiška repeticija prieš Raseinio rajono čempionatą, kuriame Ariogalos komandos varžysis jau su viso rajono geriausiais futbolininkais.

Šiais metais Ariogalos salės futbolo turnyre savo jėgas išmėgina šešios komandos, nors turnyre užsiregistravo aštuonios, dvi komandos negalėjo dalyvauti. Tai daug ar mažai, galite spręsti patys (krepšinio komandų yra dvi). Tačiau tikimasi, kad komandų skaičius ir toliau augs, prisijungs ir jaunieji futbolininkai.

2011.01.14 Nr. 2

2011.01.14 Nr. 2

Gerai, kai vaikai jau pakankamai dideliSportuoti, o gal ne...

Mano Ariogala Mano Ariogala

4psl. 5psl.- Kokios, jūsų nuomone, šiuo metu yra perspektyviausios specialybės ir ką galėtumėte patarti dabartiniams

abiturientams?

- Žinant šio laikotarpio situaciją visame pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvoje, renkantis gyvenimo kelią ką nors prognozuoti yra

pakankamai sudėtinga. Tačiau bet kuri specialybė yra reikalinga. Mano nuomone, žmogus, įgijęs išsilavinimą, tikrai gali atrasti

sau vietą visoje Europos Sąjungoje. Beabejos, visi domimės ir rūpinamės Lietuvos ateitimi, todėl manau, kad čia yra didelė

medikų, informacinių technologijų specialistų bei gerų mokytojų, kurie baigs mokslus remiami valstybės, paklausa. Kiekvienas

žmogus, investavęs į mokslus, anksčiau ar vėliau tikrai atras savo vietą.

- Ką patartumėte jaunesniųjų vaikų tėvams, galvojantiems, kuria kryptimi orientuoti savo atžalas?

- Šia tema daug naudingos informacijos teikia gimnazijos profesinio informavimo taškas. Manau, svarbiausia yra būtent šeimos

tarpusavio supratimas ir pagarba tarp tėvų ir vaikų. Norėtųsi, kad ta šiluma persikeltų į mokyklą ir mes visi kartu spręstume

ateities klausimus.

Savanoriška veikla: iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius

Antanas Germanavičius

Teisinėje valstybėje savanoriškas darbas, yra reglamentuojamas teisės aktais ir normatyviniais dokumentais. Tokiu būdu tikriausiai siekiama, kad ši veikla būtų aiškiau apibrėžta. Siūlau per daug nesigilinti į nuolat keistis linkusius įstatymus, o pabandyti suprasti savanorišką veiklą savaip. Lietuvos Savanorių centro internetinėje svetainėje savanoriškas darbas aiškinamas, kaip galimybė kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių bei politinių įsitikinimų, amžiaus ir sveikatos panaudoti savo žinias ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, susirasti naujų draugų, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius. Mano pastebėjimu, savanoriška veikla patraukia tuos asmenis, kurie nori prisidėti prie principo „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“ įgyvendinimo, o nepakančius idėjoms, artimoms komunizmui, nuraminsiu paaiškindamas, kad sąlygos savanoriškai veiklai vykdyti puikiai išvystytos būtent Vakarų pasaulyje ir tai visiškai neprieštarauja demokratijos normoms.

Dalyvaudamas tarptautiniame savanorystės projekte Italijoje, pagal Europos savanorių tarnybos (EST) programą, finansuojamą Europos Sąjungos (ES), turėjau progą susipažinti su dešimtimis kitų savanorių iš įvairių ES šalių ir net Amerikos bei Azijos žemynų. Tai 18 – 30 m. amžiaus žmonės, šią veiklą rinkęsi tikrai ne dėl to, kad nerado apmokamo darbo. Dažniausi motyvai – noras išbandyti save naujoje srityje, pamatyti naujus kraštus, užmegzti pažintis ir susirasti bendraminčių. Sutikau keletą jaunuolių, kurie savanoriauti išvažiavo vos baigę vidurinę mokyklą, kurie projekto metu tikisi suprasti, kokią studijų kryptį ateityje pasirinkti. Daugelis savanoryste pasinaudojo kaip neoficialia stažuote. Pavyzdžiui, ką tik baigusi studijas pedagogė dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, o žurnalistikos studentė jaunimo centre prisideda prie vietinio laikraščio leidimo. EST programos dalyviai visiškai aprūpinami maistu, pastoge, dengiamos kelionių iš tėvynės ir grįžimo į ją po tarnybos išlaidos. Yra ir kitų privilegijų. Pridėjus tai, kad iš kandidato nereikalaujama jokios konkrečios darbinės patirties ar kvalifikacijų (programa orientuota į neformalųjį ugdymą, taigi ir į paties savanorio naujų kompetencijų ugdymą), o veiklos rasti įmanoma beveik visose srityse nevyriausybinėse organizacijose (nuo slaugos iki projektų administravimo), ir kad salygos savanoriauti

sudaromos netgi neįgaliesiems, išeina visapusiškas aprūpinimo paketas, kuriuo pasinaudoti susivilioja ne vienas „ieškotojas“.Savanoriška veikla tarptautiniu lygiu įmanoma ne vien dalyvaujant EST programoje. Pasaulyje yra organizacijų siūlančių

trumpalaikes ir ilgalaikes savanorystės programas Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. Kai kuriais atvejais kandidatams keliami pakankamai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Kitais atvejais reikia patiems investuoti ar bent iš dalies padengti kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Visiškai nepaslaptis, kad kažkam tai pelninga. Natūralu, kad organizuodami ir kontroliuodami didelio masto projektus bent jau aukščiausiojo lygio vadovai nebadauja. Tačiau tai netrukdo pasinaudoti savanorystės projektų teikiamomis galimybėmis. Tai patvirtino mano paties šešių mėnesių patirtis sunkiai auklėjamų ir problemų šeimose turinčių paauglių prieglaudoje Milane, tą patvirtina ir kiti pažįstami savanoriai. Visi turėjom galimybę išbandyti save naujoje srityje, pramokti užsienio kalbos, atpažinti naujas kryptis, kuriose norėtųsi tobulėti. Ant mano stalo tebeguli psichologijos temomis rašantis žurnalas, kuriame vieno straipsnio autorė pateikia mokslininkų pasamprotavimus apie savanorystę. Tai tos pačios banalios išvados: „savanorystė naudinga emocinei ir fizinei sveikatai“, „savanorystė didina pasitikėjimą savimi“ arba „savanorystė – laimės šaltinis“. Šiose frazėse yra daug tiesos, tačiau manau, kad savanorystę platinti masinės informacijos priemonėmis reikėtų labai santūriai, antraip „madingi“ taps, tik tie

jos elementai, kurie gali kažkam suteikti populiarumo, valdžios ir pelno. Kaip jau atsitiko su demokratija ar ekologija. Savanoriško darbo galimybių jau yra ir Lietuvoje. Taigi idėjiniai veikėjai, nesvarbu, koks yra jų amžius ar profesija, turi progą parodyti savo galimybes ir padėti patenkinti poreikius tų, kurie, jų nuomone, galimybių turi mažiau.

Nepriklausomai nuo to, kaip kiekvienas vertina aprašytą savanorišką veiklą, siūlau keletą įžvalgų, padėsiančių dar geriau suprasti, kas tai yra. Ar teko laisvą dieną padėti draugui prie ūkio darbų? O išvalyti sniegą iš senyvo kaimyno kiemo? Traukti iš pusnies nepažįstamo žmogaus automobilį ar pavežėti tranzuotoją? Pašerti valkataujantį gyvūną? Be jokio atlygio prižiūrėti kažkieno vaiką? Paaukoti laiko ir pasidalinti profesinėmis žiniomis su bendradarbiu? Tikriausiai aišku, kur lenkiu. Esu tikras, kad kažką panašaus teko daryti. Dėl to visai neraginu stoti į kokias nors organizacijas, didinti savanoriško darbo apimčių ir skanduoti banalių frazių apie tokių poelgių teikiamą pilnatvę bei tikėtis įvertinimo. Kiekvienas turi savų motyvų eidamas pagelbėti neatlygintinai, bet greičiausiai supranta, jog tokiu būdu lengviausia parodyti pasauliui, ko iš jo tikiesi ir kokią „valiutą“ labiausiai vertini.

VO tampa visos Ariogalos bendruomene?

Steponas Nacius

Ariogalos bendruomenė - tai visų ariogaliečių bendruomenė, kurią vienija bendra gyvenamoji vieta - Ariogala. Kiekvienas galėtų dalyvauti jos susirinkimuose ir pasisakyti ar iškelti įvairius klausimus apie Ariogalos miestelio problemos, svajones ir kartu kurti bendrą strategiją, kurioje pirmiausia galvotume apie jos infrastruktūros gerinimą, užimtumo problemas. Ne paslaptis, jog šiuo metu Ariogaloje daugybė objektų atrodai apgailėtinai, galbūt dėl lėšų trūkumo ar dėl vadovų neveiklumo kaltės? Tačiau nustebino vienas faktas, jog būrelis žmonių, jau daugiau nei 8 metus, save įvardina kaip viso miestelio bendruomene. Atstovauja miestelio interesus ir puoselėja mūsų infrastruktūrą bei organizuoja įvairius kultūrinius renginius ir net sporto šventes, bent jau taip dėstoma VO įstatuose. Labiausiai nustebino, kuomet per savo ataskaitą prisiėmė visų visuomenininkų nuopelnus sau, tačiau tai tik lašas jūroje.

Šokiruojantis faktas, jog šiuo metu VO organizuoja viešuosius pirkimus, gerinant mūsų miestelio infrastruktūrą. Tuomet tenka susimąstyti, kuris objektas turės pirmumo teisę? Galbūt kultūros namai, kuriuose pažvelgus į lubas nelabai jautiesi saugus? O gal viešoji biblioteka, kuriai būtina rekonstrukcija? O gal didingas, dar pergales menantis ir viena iš daugiausiai skatinančių vietos užimtumą – MSV sporto salė? Buvusios poliklinikos pastatas taipogi galėtų tapti vietos užimtumo traukos centru, perkeliant viešąją biblioteką bei paverčiant Ariogalos bendruomenės namais. Jei jūs irgi pagalvojote, jog bus renovuojami šie objektai, tai tuomet taip pat suklydo, kaip ir aš. Nes pasirodo, VO negali gyventi be teniso aikštyno, kuris bus statomas prie Ariogalos gimnazijos pastato. Kartu atsiras tribūna bei bus renovuojamos krepšinio aikštelės. Ir visiem darbams išleisime nei daug, nei mažai - tik 300 tūkst. Lt.

Tikriausiai viso miestelio bendruomenė vienbalsiai pritarė, jog tai būtina daryti ir kuo greičiau. O gal miesteliui tai naujiena? Ar galima šias lėšas panaudoti efektyviau? Manau kiekvienas gali atsakyti pats sau. O aš manau, jog VO tiesiog privalo dažniau atsiklausti visų gyventojų, apie Ariogalos prioritetus, o ne patys spręsti už visus. Manau, pirmiausia reikėtų rodyti pavyzdį, kaip galima viską spręsti: susitvarkyti nukritusius lapus rudenį, padėti nukąsti sniegą žiemos metu bei susitvarkyti labiausiai šiukšlėmis užterštas vietas, o ne su tuščiais šiukšlių maišais pasivaikščioti aplinkui stadioną. VO ,,Ariogalos santara“ neturi nieko bendro su Draugija ,,Ariogalos vienybe“, tad siūlyčiau neimituoti darbų ar prisiimti kitų nuopelnus, o drąsiai rodyti pavyzdį kitiems, o gal sekti pavyzdį?

2011.01.14 Nr. 2

2011.01.14 Nr. 2

Tarptautinė aplinka

Bulgarijos, Lietuvos ir Maroko atstovai

Ariogaloje daugeliui viešųjų pastatų reikia bent jau minimalaus remonto

Mano Ariogala Mano Ariogala