lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir ... žmonių skaičius yra vienas pagrindinių...

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo pasLaugų prieinamumas gyventojams

stuD

ija Lietu

vos sveikato

s apsau

go

s sistemo

s fina

nsavim

as ir sveikatin

imo

pasLau

gų

prieina

mu

ma

s gyven

toja

ms

LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS FINANSAVIMAS IR SVEIKATINIMO PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS GYVENTOJAMS

VILNIUS 2011

TURINYS

AUTORIAI

ROMUALDAS BUIVYDAS, UAB SVEIKATOS EKONOMIKOS CENTRAS

GEDIMINAS ČERNIAUSKAS, MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

PARENGTA

BENDRADARBIAUJANT SU NACIONALINE SVEIKATOS TARYBA

LEIDINĮ PARĖMĖ

INOVATYVIOS FARMACIJOS PRAMONĖS ASOCIACIJA (IFPA)

ISBN 978-9986-18-204-7

/ 3

STUDIJOS TIKSLAS / 4

AR SVEIKATA YRA PAGRINDINIS LIETUVOS VALSTYBĖS RŪPESTIS? / 5

SITUACIJA 1990–2010 METAIS / 6

Demografinė situacija / 6

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė / 7

PRARADIMAI / 10

Ligos, kurių poveikio sveikatai tiksliai išmatuoti nemokame / 27

Neįgalieji / 30

Nesėkmių formulė / 32

PASIEKIMAI / 34

LIETUVA EUROPOJE / 40

Lietuvos ir ES šalių sveikatos apsaugos sistemų ištekliai ir funkcionavimas / 40

Lietuvos sveikatinimo veiklos finansavimas / 50

Privalomojo sveikatos draudimo pajamos ir išlaidos / 56

Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms / 58

Praėjusio laikotarpio rezultatų vertinimas / 64

GALIMYBĖS 2012–2020 METAIS / 65

LIETUVOS GYVENTOJŲ NUOSTATOS SVEIKATOS KLAUSIMAIS / 69

Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai / 70

STUDIJOS TIKSLAS

Pagrindinis šios studijos tikslas – išanalizuoti ilgalaikės ir stabilios Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų plė-tros užtikrinimo galimybes.

• Atlikta Lietuvos gyventojų sveikatos, ekonominių, socialinių rodiklių analizė lyginant su kitomis ES šalimis.

• Atlikta Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos si-tuacijos analizė Europos Sąjungos kontekste: na-grinėti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ište-

kliai, finansavimo šaltiniai, jų kitimo tendencijos ir šioms tendencijoms įtaką darantys veiksniai. Informacija rinkta bendradarbiaujant su atsakin-gais Lietuvos valstybinių institucijų pareigūnais ir specialistais, naudotos oficialios Lietuvos ir ES duomenų bazės ir informacijos šaltiniai.

Darbo metodika

39,5

51,9

4,3

4,3

Visiškai pritariu. Šį dešimtmetį Lietuvosžmonių sveikata turi būti svarbiausiasšalies tikslas

Iš dalies pritariu. Šį dešimtmetį Lietuvaivienodai svarbios turi būti ir žmoniųsveikatos, ir kitos ekonominės socialinės problemos

Nepritariu. Šį dešimtmetį Lietuvaiekonominės ir socialinės problemosyra svarbesnės nei sveikatosNegaliu atsakyti, neturiu nuomonės

Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas

Šaltinis. Projektas „Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas“

Ar jūs pritartumėte, kad šį dešimtmetį svarbiausiu valstybės rūpesčiu taptų Lietuvos

žmonių sveikata?

4 / 5

AR SVEIKATA YRA PAGRINDINIS LIETUVOS VALSTYBĖS RŪPESTIS?

Rengiant naująją Lietuvos sveikatos programą, 2011 metų birželį Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa1, kurios metu buvo sie-

1 Apklausa atlikta projekte „Sveikatos sistemos reformų analizė“ įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos ap-saugos ministerijos projektą „Sisteminė sveikatos sekto-riaus vykdomų reformų analizė siekiant geresnio Europos Sąjungos sveikatos politikos įgyvendinimo“ Nr. VP1-4.2-VRM-05-V-01-004 pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efekty-vumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-05-V „Geresnis Europos Sąjungos politikų įgyvendinimas“

kiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę sveikatos ir svei-katos politikos klausimais.

Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyri-mas rodo, kad dauguma šalies gyventojų supranta, kad daugiausiai sveikatą veikia gyvenimo būdas ir gyvena-moji aplinka.

Daugiau nei 90 proc. apklaustų gyventojų pritaria teiginiui, kad sveikata turi būti pagrindinis arba vienas iš pagrindinių valstybės rūpesčių. Apie 40 proc. šalies gyventojų sveikatos stiprinimą laiko pagrindiniu vals-tybės rūpesčiu, o dar beveik 52 proc. vienu iš pagrindi-nių Lietuvos valstybės prioritetų.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT)

Šaltiniai: PSO, Statistikos departamentas

Iki 1991 metų Lietuvos gyventojų skaičius augo, vė-liau – mažėjo. Nuo 1993 metų pradėjo žymiai mažėti naujagimių skaičius – 2002 metais jis siekė tik 8,6/1000 gyventojų. Nuo 2003 metų naujagimių skaičius pradėjo augti – 2009 metais gimė 36,7 tūkst. vaikų – 1,6 tūkst. vaikų daugiau negu 2008 metais; gimusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, padidėjo nuo 8,8 2004 me-tais iki 11 2009 metais. 2010 metais gimė 35 626 nauja-gimiai, arba 10,8/1000 gyventojų. Suminis gimstamu-mo rodiklis 2009 metais buvo 1,55 (2000 m. – 1,39), jis vertintinas kaip gana žemas, neužtikrinantis demogra-finės pusiausvyros ir kartų kaitos, nors 2009 metais jis jau viršijo ES šalių vidutinį gimstamumo rodiklį.

2010 metais Lietuvoje mirė 42 120 gyventojų ir, nors nuo 2008 metų mirtingumas pradėjo mažėti, 2010

metais natūrali gyventojų kaita Lietuvoje buvo neigia-ma – mirė 6494 gyventojais daugiau nei gimė. Nauja-gimių skaičiaus mažėjimas lemia ir lems populiacijos senėjimą. Prognozuojama, kad 2020 metais Lietuvoje bus apie 17,3 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus gy-ventojų.2

Pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo dalies gyventojų emigracija į Rusiją, o vėlesniu laiko-tarpiu – į Vakarų Europos šalis. Statistikos departa-mento duomenimis, per dvidešimties metų laikotarpį daugiausiai žmonių iš Lietuvos emigravo 2010 metais – 77,9 tūkst. gyventojų.

2 Eurostat duomenų bazė

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Per 1990–1994 metus Lietuvos gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) rodikliai prastėjo, tai lėmė sunki ekonomikos situacija ir gyvenimo lygio smukimas. Nors Lietuvoje VGT smukimas buvo kiek menkesnis nei kaimyninėse Baltijos šalyse, tačiau 1994 metais jis tesiekė vos 65,5 metų. Tai mažiausia Lietu-vos gyventojų VGT rodiklio reikšmė per visą laikotar-pį nuo 1970 metų. Nuo 1994 metų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai pradėjo augti ir 2000 me-tais beveik pasiekė 1986 metais buvusį lygį (atitinkamai 72,27 m. ir 72,32 m.). Tačiau nuo 2001 metų VGT rodi-

klis vėl pradėjo mažėti dėl vis didėjančio šalies gyven-tojų mirtingumo ir 2007 m. šis rodiklis siekė tik 70,92 metų (reikšmė mažesnė už 1997 m. buvusį lygį). 2009 metų duomenimis, Lietuva pagal gimusiųjų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę buvo paskutinė tarp visų ES šalių. Tačiau Lietuvos sveikatos programoje (LSP) už-sibrėžtas tikslas – pailginti Lietuvos gyventojų viduti-nę gyvenimo trukmę iki 73 metų buvo pasiektas. 2010 metų duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė tikėti-na gyvenimo trukmė dar šiek tiek išaugo ir šio rodiklio reikšmė pasiekė 73,45 metų.

Viena didžiausių šalies gyventojų sveikatingumo pro-blemų buvo gyventojų sveikatos rodiklių netolygumas

1996–2009 metais. Galima matyti, kad vidutinės gy-venimo trukmės rodikliai kito teigiama linkme 1996–

71,08

71,39

71,76

72,14

71,6671,79

72,05 71,99

71,3271,12

70,92

71,94

73,10

73,45

70

71

71

72

72

73

73

74

74

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Vidu

tinė

tikėt

ina

gyve

nim

o tr

ukm

ė, m

etai

s

SITUACIJA 1990–2010 METAIS

Gyventojų skaičius Lietuvoje 1970–2011

Šaltinis. Statistikos departamentas

Lietuva, kurdama prielaidas šalies gyventojų svei-kam gyvenimui ir ilgaamžiškumui, yra sukaupusi tam tikrą ilgalaikio strateginio planavimo patirtį. Pirmąjį savo nepriklausomybės dešimtmetį Lietuva sprendė politinio suvereniteto įtvirtinimo, ūkio reorganizavimo iš planinio į reguliuojamą rinkos santykių, valstybės biudžeto stabilumo ir infliacijos pažabojimo klausi-mus. Tuo metu palyginti nedidelis dėmesys socialiniam sektoriui (įskaitant sveikatos apsaugą) buvo iš dalies su-prantamas, bet sustiprėjus šalies ekonomikai, Lietuvai įstojus į NATO ir Europos Sąjungą, situacija iš esmės pasikeitė.

Šalies ūkio, kurio tolesniam sparčiam augimui reika-linga sveika darbo jėga, reikmė lemia sveikatos sekto-riaus prioritetinės plėtros būtinybę. Daugelyje ES šalių pastaraisiais metais įgyvendinamos pensinio amžiaus ilginimo programos yra grindžiamos tuo, kad medi-cinos progresas užtikrina aukštą pagyvenusių žmonių darbingumą. Didesnis geros sveikatos būklės pagyve-nusių žmonių skaičius yra vienas pagrindinių būdų, sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą.

Demografinė situacija

2011 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 244,6 tūkst. gyventojų – 1 mln. 547,7 tūkst. (46,5 proc.) vyrų ir 1 mln. 781,3 tūkst. (53,5 proc.) moterų. Mies-tuose gyveno 2 mln. 229,5 tūkst. (67 proc.) šalies gy-ventojų, kaimo gyvenamosiose vietovėse – 1 mln. 099,5 tūkst. (33 proc.). 2011 metų pradžioje vyresnių

nei 64 metų gyventojų skaičius buvo apie 535,7 tūkst., arba 16,5 proc. visų šalies gyventojų. Visuomenė sens-ta, t. y. palyginti su bendru gyventojų skaičiumi didėja pagyvenusių žmonių dalis – nuo 2001 iki 2011 metų pensinio amžiaus gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 50 tūkstančių.

1300

1400

1500

1600

1700

1800

1900

2000

1970

1971

1972

1973

1974

1975

1976

1977

1978

1979

1980

1981

1982

1983

1984

1985

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

Gyv

ento

jai,

tūks

t.

Vyrai Moterys

6 / 7

Palyginimas su ES-12 šalimis, VGT, 2009

Šaltinis. PSO

2009 metų Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva pagal vidutinę gyvenimo trukmę tarp 193 pasaulio šalių yra 76–87 vietoje (73 m. VGT grupėje), šalia Albanijos, Belizo, Brazilijos, Grenados, Irano, Malaizijos, Mauricijaus, Maroko, Rumunijos, Saint Vincento ir Grenadinų, Seišelių. 2009 metų PSO

duomenimis, ilgiausia tikėtina gyvenimo trukmė buvo San Marino ir Japonijos gyventojų – apie 83 metai, o trumpiausia – Lesoto (48 m.), Zambijos (48 m.) ir Ma-lavio (47 m.) gyventojų.3

3 Interneto svetainė http://apps.who.int/ghodata/?vid=720

81,0

79,979,5

77,5

75,975,4 75,2

74,5 74,373,6 73,4 73,3 73,1

78,277,6

75,2

74,1

72,8 73,0

71,771,1

70,2

69,2

70,3

69,3

71,2

68

70

72

74

76

78

80

82

Kipr

as, 2

008

Mal

ta, 2

008

Slov

ėnija

Čeki

ja

Lenk

ija

Slov

akija

, 200

5

ES-1

2

Veng

rija

Estij

a, 2

008

Rum

unija

Bulg

arija

, 200

8

Latv

ija

Liet

uva

VGT,

met

ais

2009, arba vėliausi 1997

Palyginimas su ES šalimis, VGT

Šaltinis. PSO

Palyginimas su ES šalimis, VGT, 2009

Šaltinis. PSO

2000 metais bei 2008–2010 metais. 2001–2004 metais sveikatos rodikliai buvo beveik stabilūs (VGT svyravo apie 72 metus), o 2005–2007 metais sveikatos rodikliai smuko. Galimos VGT kitimo netolygumo priežastys bus aptariamos analizuojant mirtingumo rodiklius ir sveikatos determinantes.

ES šalių VGT rodikliai per 1997–2009 metus pagerė-jo vidutiniškai trejais metais (nuo 76,7 iki 79,7), Lietu-vos – dvejais metais (nuo 71,1 iki 73,1).

Lietuvos gyventojų sveikatos lygis gerėjo lėčiau nei kitų ES šalių gyventojų ir tai lėmė, kad 2009 metais Lie-tuva pagal šį rodiklį buvo paskutinė tarp visų ES šalių,

nors 1997 metais lenkė Bulgariją, Estiją, Latviją, Rumu-niją ir Vengriją.

70

72

74

76

78

80

82

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

VGT,

met

ais

LietuvaES-15 ES-12

81,7 81,6 81,581,481,1 81,0 80,880,880,6 80,6 80,380,280,0 80,0 79,979,7 79,6 79,579,278,5

77,5

75,975,475,274,5 74,3

73,673,4 73,3 73,1

68

70

72

74

76

78

80

82

84

Italij

a, 2

007

Šved

ija

Ispa

nija

, 200

8

Pran

cūzi

ja, 2

008

Liuk

sem

burg

as, 2

008

Kipr

as, 2

008

ES-1

5

Nyd

erla

ndai

Aust

rija

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Gra

ikija

Suom

ija

Voki

etija

, 200

6

Airi

ja

Mal

ta, 2

008

Euro

pos

Sąju

nga

Port

ugal

ija

Slov

ėnija

Belg

ija, 2

005

Dan

ija, 2

006

Čeki

ja

Lenk

ija

Slov

akija

, 200

5

ES-1

2

Veng

rija

Estij

a, 2

008

Rum

unija

Bulg

arija

, 200

8

Latv

ija

Liet

uva,

200

9

VGT,

met

ais

Situacija 1990–2010 metais 8 / 9

Savižudybės

Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius sumažė-jo palyginti su 1996 metais, kai šis skaičius buvo di-džiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Bet per

praėjusį dešimtmetį Lietuvai nepasisekė atsikratyti vie-nos iš pasaulio „lyderių“ pagal savižudybių skaičių po-zicijų.

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Savižudybės. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Savižudybės. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

31,5

21,820,7

18,7 18,3 17,616,5 15,8 15,0 15,0

12,8 12,4 12,3 11,6 11,2 10,6 10,4 10,3 10,1 9,8 9,2 8,6 8,5 7,96,6 6,5

5,23,6 3,1 3,0

0

5

10

15

20

25

30

35

Liet

uva

Veng

rija

Latv

ija

Slov

ėnija

Suom

ija

Belg

ija, 2

005

Estij

a, 2

008

Lenk

ija

ES-1

2

Pran

cūzi

ja, 2

008

Aust

rija

Čeki

ja

Šved

ija

Airi

ja

Rum

unija

Dan

ija, 2

006

Euro

pos

Sąju

nga

Slov

akija

, 200

5

Bulg

arija

, 200

8

Voki

etija

, 200

6

ES-1

5

Liuk

sem

burg

as, 2

008

Nyd

erla

ndai

Port

ugal

ija

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Ispa

nija

, 200

8

Italij

a, 2

007

Kipr

as

Mal

ta, 2

008

Gra

ikija

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

0

10

20

30

40

50

60

1985

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

Lietuva ES-15 ES-12

PRARADIMAI

Prieš du dešimtmečius, pagal gyventojų sveikatos rodiklius, Lietuva buvo viena iš lyderių tarp Rytų ir Vidurio Europos šalių. 2010 metais pagal VGT esame tarp regiono autsaiderių. Praradimai neapsiribojo tik bendraisiais sveikatos lygio rodikliais.

Nepakankamas dėmesys socialiniams procesams pa-sireiškė:

• emigracijos mastais;• savižudybių skaičiumi;• žalinga sveikatai gyvensena;• aukštais mirtingumo rodikliais;• žema sveikatos paslaugų kokybe.

Emigracija

Lietuva jau susiformavo kaip atvira gyventojų judėji-mui valstybė. Deja, daugiau žmonių apsisprendžia šalį palikti, nei į ją persikelti.

Nuo 2001 metų neto emigracija vyko visais be išim-ties metais. „Rekordiniai“ 2010 metų emigracijos ro-

dikliai rodo tiek 2009 metų krizės ir ribotų valstybės gebėjimų amortizuoti ekonominius iššūkius pasekmes, tiek ankstesniųjų metų migracijos statistikos patiksli-nimą.

Tarptautinė Lietuvos gyventojų migracija

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010Emigravusiųjų skaičius (neto migracija)

2559 1976 6304 9612 8782 4857 5244 7718 15 483 77 944

Atvyko 4694 5110 4728 5553 6789 7745 8609 9297 6487 5213Išvyko 7253 7086 11 032 15 165 15 571 12 602 13 853 17 015 21 970 83 157Neto migracija -2559 -1976 -6304 -9612 -8782 -4857 -5244 -7718 -15 483 -77 944Šaltinis. Statistikos departamentas

Emigravusiųjų gyventojų skaičius (neto migracija)


2559 19766304

9612 87824857 5244

7718

15 483

77 944

0

10 000

20 000

30 000

40 000

50 000

60 000

70 000

80 000

90 000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

10 / 11

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Visos mirties priežastys. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO

Reikia pastebėti, kad bendrojo standartizuoto mir-tingumo rodikliai Lietuvoje ne tik blogiausi ES, bet ir šio rodiklio kitimas, palyginti su ES šalimis, labai ski-riasi. Skirtingai nei ES, kur standartizuoto mirtingumo

mažėjimas stebimas jau ilgą laiką, Lietuvoje šis rodiklis pradėjo augti nuo 2001 metų ir 2007 metais pasiekė reikšmę 1095/100 000 gyventojų. Tik nuo 2008 metų mirtingumo rodikliai Lietuvoje pradėjo mažėti.

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Visos mirties priežastys. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Visos mirties priežastys

2009 metais Lietuvoje mirtingumo dėl visų mir-ties priežasčių rodiklis ne tik viršijo naujųjų ES šalių vidurkį, bet buvo vienas iš didžiausių tarp visų ES ša-

lių – 963/100 000 gyventojų (tik Bulgarijoje šis rodiklis aukštesnis). Lietuvos statistikos departamento duome-nimis, 2010 metais Lietuvoje mirė 42 120 asmenų.

995 963 959 952915 893 863 860

810744

682635 625 618 612 597 597 591 580 577 563 563 562 554 546 525 522 520 520 512

0

200

400

600

800

1000

1200

Bulg

arija

, 200

8

Liet

uva

Rum

unija

Latv

ija

Veng

rija

Estij

a, 2

008

ES-1

2

Slov

akija

, 200

5

Lenk

ija

Čeki

ja

Dan

ija, 2

006

Belg

ija, 2

005

Slov

ėnija

Euro

pos

Sąju

nga

Port

ugal

ija

Mal

ta, 2

008

Voki

etija

, 200

6

Airi

ja

Suom

ija

Gra

ikija

Aust

rija

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Nyd

erla

ndai

ES-1

5

Liuk

sem

burg

as, 2

008

Kipr

as

Pran

cūzi

ja, 2

008

Šved

ija

Ispa

nija

, 200

8

Italij

a, 2

007

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

500

600

700

800

900

1000

1100

1200

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009SD

R, 1

00 tū

kst.

gyve

ntoj

ų

Lietuva ES-15ES-12

Praradimai

Problemiška ne tik tai, kad Lietuvoje labai didelis savižudybių skaičius, bet ir tai, kad žudosi jauni, darbingi žmonės.

Savižudybių skaičius glaudžiai siejasi su socialinės apsaugos dalykais, bedarbyste.

Bedarbių ir savižudybių skaičiaus palyginimas Lietuvoje

Šaltiniai: PSO, Statistikos departamentas

0

10

20

30

40

50

60

0–14 15–29 30–44 45–59 60–74 75+Amžiaus grupės

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-15 ES-12Lietuva

SDR, 100 tūkst. gyventojų, pagal amžiaus grupes. Savižudybės, 2009

Šaltinis. PSO

0

50

100

150

200

250

300

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Beda

rbių

ska

ičiu

s, tū

kst.

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

SDR,

100

tūks

t. gy

v., s

aviž

udyb

ės

Bedarbiai Savižudybių skaičius

12 / 13

2010 metais daugiau kaip trys ketvirtadaliai miru-siųjų buvo vyresnio nei 60 metų amžiaus. Pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos – 60 proc. visų mirties priežasčių, piktybiniai navikai – 20 proc., išorinės mirties priežastys – apie 10 proc., virškinimo sistemos ligos – 6 proc. Lietuvoje nuo 2003 metų virš-kinimo sistemos ligos tapo dažnesne žmonių mirties priežastimi nei kvėpavimo sistemos ligos. Iki šio laiko-

tarpio Lietuvoje kvėpavimo sistemos ligos buvo ketvir-toje vietoje pagal mirusiųjų skaičių, lyginant su kitomis mirties priežastimis; pagal PSO duomenis, visoje ES kvėpavimo sistemos ligos buvo ir išlieka ketvirta pagal mirusiųjų skaičių mirties priežastis. Tik naujosiose ES šalyse mirtingumo dėl kvėpavimo ir virškinimo siste-mos ligų rodikliai yra panašūs.

Mirtingumo struktūra pagal mirties priežastis, 2010 m.


Du trečdaliai mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų miršta būdami vyresnio nei 74 metų amžiaus, trys ketvirtadaliai mirusiųjų nuo piktybinių navikų miršta

būdami vyresni nei 60 metų, beveik 70 proc. mirusių-jų dėl išorinių mirties priežasčių miršta nesulaukę 60 metų amžiaus.

0

60

3

6

10

20

1

Infekcinės ir parazitinės ligosPiktybiniai navikaiPsichikos ir elgesio sutrikimaiKraujotakos sistemos ligosKvėpavimo sistemos ligosVirškinimo sistemos ligosIšorinės mirties priežastys

Mirtingumo struktūra pagal amžių, 2010 m.


5

15

27

50

21

0–1415–2930–4445–5960–7475+

Mirusiųjų skaičius pagal lytį, 1000 gyventojų


12,9

15,7

14,1

11,6

10,3

11,7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Miru

siųj

ų sk

aiči

us 1

000

gyve

ntoj

ų

Vyrai Moterys

Šioje dalyje apžvelgsime tik pačius rodiklius, nesigi-lindami į priežastis, kurios galėjo lemti mirtingumo ir sergamumo augimą Lietuvoje.

Kaip galima matyti iš žemiau pateikto paveikslo, bendrojo mirtingumo rodikliai smarkiai skiriasi ne tik

pagal amžiaus grupes, bet ir pagal lytį. Apie du trečda-liai Lietuvos vyrų miršta nesulaukę 75 metų amžiaus (13 983 mirusieji, 2010 m.), o dauguma moterų miršta vyresnės nei 74 metų (13 947 mirusiosios, 2010 m.).

Mirusiųjų skaičius. Visos mirties priežastys


Mirusieji pagal amžių ir lytį


Vyrų ir moterų mirtingumo rodiklių skirtumas per 1997–2010 metus praktiškai nesumažėjo (skirtumas apie 2,5/1000 gyventojų), o 2007 metais mirtingumo

rodiklių skirtumas buvo išaugęs net iki 4,1/1000 gy-ventojų.

38 919

40 39941 072 40 990 41 340

43 799

44 81345 624

43 832

42 032 42 120

34 000

36 000

38 000

40 000

42 000

44 000

46 000

48 000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

7553

7224

4453

1626

13947

4222

1755

429

0 5000 10 000 15 000 20 000 25 000

75+

60–74

45–59

30–44

15–29

0–14

Am

žiau

s gr

upės

Mirusiųjų skaičius

Vyrai, 2010 Moterys, 2010

Praradimai 14 / 15

Kraujotakos sistemos ligos

Kraujotakos sistemos ligos buvo ir tebėra pagrin-dinė Lietuvos, taip pat ir kitų ES šalių žmonių mirties priežastis. 2009 metais standartizuoto mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis Lietuvoje buvo vie-nas iš blogiausių ES (blogesnė situacija tik Rumunijo-

je ir Bulgarijoje). Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 23 627 asmenys (56,1 proc. visų mi-rusiųjų).

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Kraujotakos sistemos ligos. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO

Nors standartizuoto mirtingumo rodiklis per 1997–2009 metų laikotarpį beveik nepakito, tačiau gyventojų

mirtingumas, perskaičiavus 100 tūkst. gyventojų, be-veik visą aptariamąjį laikotarpį (iki 2008 m.) augo.

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Kraujotakos sistemos ligos. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

611

549497 480

451 447 432 421

357 356

245 239 233 232 225 218 213 198 196 193 192 192 187 181 179 178 169 154 151126

0

100

200

300

400

500

600

700

Bulg

arija

, 200

8

Rum

unija

Liet

uva

Latv

ija

Estij

a, 2

008

Slov

akija

ES-1

2

Veng

rija

Čeki

ja

Lenk

ija

Gra

ikija

Voki

etija

, 200

6

Euro

pos

Sąju

nga

Slov

ėnija

Mal

ta, 2

008

Suom

ija

Aust

rija

Belg

ija, 2

005

Liuk

sem

burg

as, 2

008

Dan

ija, 2

006

Kipr

as

Airi

ja

Šved

ija

ES-1

5

Italij

a, 2

007

Port

ugal

ija

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Nyd

erla

ndai

Ispa

nija

, 200

8

Pran

cūzi

ja, 2

008

SDR

100

tūks

t. gy

vent

ojų

150

200

250

300

350

400

450

500

550

600

650

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009SD

R, 1

00 tū

kst.

gyve

ntoj

ų

Lietuva ES-12 ES-15

Mirusiųjų skaičius pagal amžių ir mirties priežastis


Darbingo ir nedarbingo amžiaus mirusiųjų skaičius


402

863

1388

893

0 2000 4000 6000 8000 10 000 12 000 14 000 16 000 18 000 20 000 22 000

75+

60–74

45–59

30–44

15–29

0–14

Am

žiau

s gr

upės

Psichikos ir elgesio sutrikimai Kvėpavimo sistemos ligos Virškinimo sistemos ligos

Išorinės mirties priežastys Kraujotakos sistemos ligosPiktybiniai navikai

Infekcinės ir parazitinės ligos

3061

3280

1494

15 786

5543

1883

71,0

28,0

0,9

40,9

7,6

0,3

30,1

20,4

0,6

0 10 20 30 40 50 60 70 80

65+

20–64

0–19

Procentas nuo visų mirusiųjų skaičiaus

Vyrai, 2010 m. Moterys, 2010 m. Vyrai ir moterys, 2010 m.

Am

žiau

s gr

upės

Praradimai 16 / 17

Onkologinės ligos

Piktybiniams navikams tenka antroji vieta tarp mir-ties priežasčių. Daugiausiai mirštama nuo plaučių, storosios žarnos, skrandžio, krūties vėžio. 2009 metais Lietuvoje standartizuoto mirtingumo dėl onkologinių ligų rodiklis buvo mažesnis už ES-12 šalių šio rodiklio

vidurkį, bet didesnis už ES-15 šalių vidurkį. Remian-tis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2010 metais nuo piktybinių navikų mirė 8110 asmenų (19,3 proc. visų mirusiųjų).

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Onkologinės ligos. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO

Mirtingumo nuo onkologinių ligų tendencija Lietu-voje šiek tiek skyrėsi nuo vidutinės ES-12 šalių rodiklių kitimo tendencijos (ypač 2006–2008 m.) ir gana smar-

kiai – nuo ES-15 šalių. Skirtumas tarp Lietuvos ir ES-15 mirtingumo rodiklių nuolat didėjo Lietuvos nenaudai.

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Onkologinės ligos. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

243

208 202 198 198 197 197 194 190 190 186 182 181 175 173 172 172 168 165 165 164 158 157 156 155 154 154145 135

121

0

50

100

150

200

250

300

Veng

rija

Dan

ija, 2

006

Lenk

ija

Slov

ėnija

ES-1

2

Čeki

ja

Slov

akija

Latv

ija

Liet

uva

Estij

a, 2

008

Nyd

erla

ndai

Airi

ja

Rum

unija

Belg

ija, 2

005

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Euro

pos

Sąju

nga

Bulg

arija

, 200

8

Pran

cūzi

ja

ES-1

5

Voki

etija

, 200

6

Italij

a, 2

007

Aust

rija

Mal

ta, 2

008

Port

ugal

ija

Ispa

nija

, 200

8

Liuk

sem

burg

as

Gra

ikija

Šved

ija

Suom

ija

Kipr

as

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

160

165

170

175

180

185

190

195

200

205

210

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009SD

R 10

0 tū

kst.

gyve

ntoj

ų

Lietuva ES-12 ES-15

Mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų dinamika iš esmės atkartoja vidutinės tikėtinos gyvenimo tru-kmės dinamikos ciklą (1997–2000 m. ir 2008–2009 m. rodikliai gerėja, 2001–2003 m. – nesikeičia, o 2004–2007 m. – blogėja). Lietuvos gyventojų mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų tendencija smarkiai skyrėsi nuo ES šalių vidurkio, skirtumas tarp Lietuvos ir ES-27, ES-15, ar ES-12 šalių mirtingumo rodiklių nuolat didėjo Lietuvos nenaudai.

Didžioji sergančių kraujotakos sistemos ligomis gy-ventojų dalis yra vyresni nei 45 metų, o daugiau nei

75 proc. mirusiųjų dėl šios ligos yra vyresni nei 60 metų. Galima matyti, kad pagal amžiaus grupes Lietu-vos standartizuoto mirtingumo rodikliai yra panašūs į ES-12 šalių vidutinius rodiklius, tačiau Lietuvos ir ES-15 šalių šio rodiklio skirtumai gana dideli. Lietuvos mirtingumo dėl šios ligos rodikliai ES-15 šalių vidurkį daugiausiai viršija 30–44 m. amžiaus grupėje, o dau-giausiai miršta vyresni nei 74 metų amžiaus asmenys. Šioje amžiaus grupėje mirusiųjų dėl kraujotakos siste-mos ligų Lietuvos rodiklis beveik 2,4 kartus viršija ati-tinkamą vidutinį ES-15 šalių rodiklį.

SDR, 100 tūkst. gyventojų, pagal amžiaus grupes. Kraujotakos sistemos ligos, 2009

Šaltinis. PSO

Ekspertų vertinimu, kraujotakos ligos lemia apie ke-tvirtadalį pirminio suaugusiųjų neįgalumo atvejų ir yra dažna nedarbingumo ir su juo susijusių ekonominių nuostolių priežastis. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių li-gomis serga daugiau nei 20 procentų suaugusiųjų. Ver-tinant tiek pagal absoliučius, tiek santykinius rodiklius,

Lietuvoje hospitalizacijos dažnis dėl kraujotakos ligų yra vienas didžiausių Europoje.

Tikėtinos žymaus mirtingumo augimo 2005–2007 metais priežastys: alkoholio vartojimo ir socialinės-ekonominės nelygybės augimas, antsvoris.

Mirusiųjų skaičius. Kraujotakos sistemos ligos


0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

0–14 15–29 30–44 45–59 60–74 75+Amžiaus grupės

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-15 ES-12Lietuva

20 931

21 869

22 331 22 29522 531

23 823

24 321 24 307

23 62323 292

23 627

19 000

20 000

21 000

22 000

23 000

24 000

25 000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Praradimai 18 / 19

Išorinės mirties priežastys

1997–2009 metų laikotarpiu Lietuvoje stebima stan-dartizuoto mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių rodiklio mažėjimo tendencija, tačiau per visą šį lai-kotarpį atsilikimas nuo ES šalių nesumažėjo. 2009 m. standartizuoto mirtingumo dėl išorinių mirties prie-

žasčių rodiklis Lietuvoje buvo pats blogiausias Europos Sąjungoje. Remiantis Statistikos departamento duome-nimis, 2010 metais Lietuvoje dėl išorinių mirties prie-žasčių mirė 4045 asmenys.

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Išorinės mirties priežastys. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO

115,8

92,786,7

63,8 61,1 59,0 57,7 57,6 53,9 51,0 50,3 48,2 44,9 44,4 43,5 41,1 39,0 38,9 37,8 37,1 34,4 33,0 32,6 29,9 29,8 28,5 27,5 27,5 26,8 26,8

0

20

40

60

80

100

120

140

Liet

uva

Estij

a, 2

008

Latv

ija

Suom

ija

Slov

ėnija

Veng

rija

ES-1

2

Lenk

ija

Rum

unija

Slov

akija

Belg

ija, 2

005

Čeki

ja

Bulg

arija

, 200

8

Pran

cūzi

ja

Liuk

sem

burg

as

Airi

ja

Dan

ija, 2

006

Aust

rija

Euro

pos

Sąju

nga

Šved

ija

Kipr

as

Port

ugal

ija

ES-1

5

Gra

ikija

Voki

etija

, 200

6

Italij

a, 2

007

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Mal

ta, 2

008

Ispa

nija

, 200

8

Nyd

erla

ndai

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Išorinės mirties priežastys. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Mirt

ingu

mas

, 100

tūks

t. gy

v.

ES-12Lietuva ES-15

1997–2008 metais nuolat augo ir sergančiųjų onko-loginėmis ligomis, ir mirusių nuo šių ligų skaičius; nuo

2008 metų mirtingumo rodiklis stabilizavosi ir pradėjo mažėti, o sergamumo – augo.

Mirusiųjų skaičius. Piktybiniai navikai


8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

18,0

20,0

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Serg

anči

ų sk

aiči

us 1

000

gyv.

7500

7600

7700

7800

7900

8000

8100

8200

8300

8400

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Asmenų, sergančių piktybiniais navikais, skaičius 1000 gyv. Navikai, mirusiųjų skaičius

Asmenų, sergančių ir mirusiųjų nuo piktybinių navikų, skaičius

Šaltiniai: Sveikatos informacijos centras, PSO

7723

7796

78707839

7959

8048

8148

8282 8266

8130 8110

7400

7500

7600

7700

7800

7900

8000

8100

8200

8300

8400

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Praradimai 20 / 21

Virškinimo sistemos ligos

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Virškinimo sistemos ligos. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Kaip jau minėta, pastaraisiais metais Lietuvos žmo-nių mirtingumo dėl tam tikrų ligų struktūroje mirtin-gumas dėl virškinimo sistemos ligų aplenkė mirtingu-mą dėl kvėpavimo sistemos ligų ir įsitvirtino ketvirtojo-je pozicijoje. Dauguma mirčių dėl virškinimo sistemos ligų yra išvengiamos. 2009 metais Lietuvoje standarti-zuoto mirtingumo dėl virškinimo sistemos ligų rodi-

klis tarp visų ES šalių buvo trečias nuo galo (situaci-ja blogesnė tik Rumunijoje ir Vengrijoje). 1997–2009 metais Lietuvoje mirusiųjų dėl virškinimo ligų skaičius išaugo 1,8 karto ir 2009 metais beveik 20 proc. viršijo ES-12 šalių vidurkį. Remiantis Statistikos departamen-to duomenimis, 2010 metais Lietuvoje nuo virškinimo sistemos ligų mirė 2217 žmonių.

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Virškinimo sistemos ligos. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO

49,847,0

44,540,8

38,5 37,4 37,0 35,9 34,9 34,8 33,3 31,7 31,529,4 29,3

27,4 27,2 26,4 26,3 24,8 24,522,0 21,6 21,2

17,914,5 14,3

56,3

65,666,0

0

10

20

30

40

50

60

70

Rum

unija

Veng

rija

Liet

uva

Slov

akija

ES-1

2

Estij

a, 2

008

Slov

ėnija

Dan

ija, 2

006

Latv

ija

Lenk

ija

Čeki

ja

Suom

ija

Bulg

arija

, 200

8

Voki

etija

, 200

6

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Euro

pos

Sąju

nga

Belg

ija, 2

005

Port

ugal

ija

ES-1

5

Ispa

nija

, 200

8

Liuk

sem

burg

as, 2

008

Aust

rija

Pran

cūzi

ja, 2

008

Airi

ja

Mal

ta, 2

008

Italij

a, 2

007

Nyd

erla

ndai

Šved

ija

Gra

ikija

Kipr

as

SDR

100

tūks

t. gy

vent

ojų

20

30

40

50

60

70

80

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009SD

R 10

0 tū

kst.

gyv.

ES-12Lietuva ES-15

SDR, 100 tūkst. gyventojų, pagal amžiaus grupes. Išorinės mirties priežastys, 2009

Šaltinis. PSO

0

50

100

150

200

250

0–14 15–29 30–44 45–59 60–74 75+Amžiaus grupės

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

2010 metais išorinių mirties priežasčių grupėje di-džiausią mirčių dalį sudarė savižudybės (1018 atve-jų), toliau – mirtys dėl intensyvaus natūralaus šalčio poveikio (389 atvejai), mirtys dėl traumų transporto įvykiuose (372 atvejai), atsitiktiniai nusinuodijimai al-koholiu (310 atvejų), nukritimai (305 atvejai) ir atsitik-tiniai paskendimai (319 atvejų).

Reikia pastebėti, kad Lietuvoje mirtingumas dėl iš-orinių mirties priežasčių smarkiai skiriasi nuo ES šalių ne tik mirčių skaičiumi, bet ir pagal mirusiųjų amžiaus struktūrą. Skirtingai nuo ES šalių vidurkių, Lietuvoje dėl šios priežasties daugiausiai prarandama gyvybių 30–74 metų amžiaus grupėje, o traumas dažniausiai patiria asmenys, esantys amžiaus grupėje iki 65 metų. Lietuvoje 90 proc. mirusiųjų dėl išorinių mirties prie-žasčių miršta nesulaukę 75 metų.

Mirusiųjų skaičius. Išorinės mirties priežastys


5102

54985280 5241

5077

55495336 5246

4785

4168 4045

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Praradimai 22 / 23

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Tuberkuliozė. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

7,3

6,6

4,2

3,5

2,82,4

1,7 1,6 1,40,9 0,8 0,7 0,7 0,6 0,6 0,6 0,5 0,5 0,5 0,4 0,4 0,4 0,4 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,1 0,1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

Liet

uva

Rum

unija

Latv

ija

Estij

a, 2

008

ES-1

2

Bulg

arija

, 200

8

Lenk

ija

Port

ugal

ija

Veng

rija

Euro

pos

Sąju

nga

Slov

ėnija

Airi

ja

Slov

akija

, 200

5

Belg

ija, 2

005

Suom

ija

Pran

cūzi

ja, 2

008

Ispa

nija

, 200

8

Gra

ikija

ES-1

5

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Čeki

ja

Aust

rija

Italij

a, 2

007

Voki

etija

, 200

6

Dan

ija, 2

006

Šved

ija

Liuk

sem

burg

as, 2

007

Nyd

erla

ndai

Mal

ta, 2

008

Kipr

as, 2

008

SDR

100

tūks

t. gy

vent

ojų

0

2

4

6

8

10

12

14

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

SDR

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

Tuberkuliozė

Lietuvoje per laikotarpį nuo 1997 iki 2009 metų pa-sisekė sumažinti standartizuotą mirtingumą nuo TB daugiau nei 37 proc. Tačiau Lietuvos standartizuoto mirtingumo nuo TBC rodikliai tebėra patys blogiausi tarp ES šalių ir atotrūkis nuo ES-15 šalių beveik visą ap-

tariamą laikotarpį didėjo, 2009 metais Lietuvos ir ES-15 rodiklių vidurkis skyrėsi daugiau nei 15 kartų. Remian-tis Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais Lietuvoje nuo tuberkuliozės (be padarinių) mirė 220 asmenų.

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Tuberkuliozė. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO

Ligos, nuo kurių dažniausiai mirštama: skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir pepsinės opos, alkoholinė ke-penų liga, kepenų cirozė ir fibrozė. Mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodikliai gana stipriai kore-

liuoja su alkoholio vartojimo rodikliais, taip pat stebi-mas stiprus statistinis ryšys su vyrų antsvorio ir nutu-kimo rodikliais.

Reikia pastebėti, kad mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų smarkiai skiriasi nuo vidutinio ES-15 šalių rodiklio ne tik mirčių skaičiumi, bet ir pagal mi-rusiųjų amžiaus struktūrą. Kaip matyti iš pateikto pa-

veikslo, skirtingai nuo ES-15 šalių vidurkio, Lietuvoje ir ES-12 šalyse dėl šios priežasties santykinai daug gyvy-bių prarandama 40–74 metų amžiaus grupėje.

SDR, 100 tūkst. gyventojų, pagal amžiaus grupes. Virškinimo sistemos ligos, 2009

Šaltinis. PSO

Mirusiųjų skaičius. Virškinimo sistemos ligos


0

50

100

150

200

250

300

0–14 15–29 30–44 45–59 60–74 75+Amžiaus grupės

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

12731436

15101609 1632

1885

2341

2725

2544

2223 2217

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Praradimai 24 / 25

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Psichikos sutrikimai. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

0

5

10

15

20

25

30

1985 1987 1989 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005 2007 2009

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

Ligos, kurių poveikio sveikatai tiksliai išmatuoti nemokame

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Psichikos ligų situaciją Lietuvoje gana sudėtinga įvertinti. Remiantis PSO duomenimis, susirgimų psi-chikos ligomis skaičius per 1997–2009 metus išaugo 13,56 proc., ligotumo (sergamumo) – sumažėjo apie 10 proc., o standartizuoto mirtingumo rodiklis suma-žėjo 8 kartus. ES šalyse sergamumo rodikliai per tą patį laikotarpį padidėjo. Pavyzdžiui, ES-12 šalyse per 1997–2009 metus susirgimų skaičius ir ligotumas išaugo apie 30 proc., o standartizuotas mirtingumas sumažėjo tik

1,5 karto. Dar keisčiau atrodo standartizuotų Lietuvos ir ES-15 šalių mirtingumo rodiklių palyginimas – ES-15 šalių mirtingumo nuo psichikos ligų vidurkis yra daugiau nei 7 kartus didesnis nei Lietuvos, o vyresnių nei 74 metai žmonių amžiaus grupėje ES-15 šalių mir-tingumo dėl šios ligos vidurkis daugiau nei 25 kartus viršijo atitinkamą Lietuvos rodiklį. Remiantis Statisti-kos departamento duomenimis, 2010 metais Lietuvoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų mirė 87 asmenys.

Reikia atkreipti dėmesį, kad 2006–2008 metais, di-džiausio ekonomikos augimo laikotarpiu, augant ser-

gančiųjų psichikos ligomis skaičiui, pastebėtas ir miru-siųjų skaičiaus augimas.

42

44

46

48

50

52

54

56

58

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Serg

anči

ų sk

aiči

us 1

000

gyv.

60

65

70

75

80

85

90

95

100

105

110

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Asmenų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais (F00-F99), skaičius 1000 gyv.Psichikos ligos ir elgesio sutrikimai, mirusiųjų skaičius

Asmenų, sergančių ir mirusių nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, skaičius

Šaltiniai: Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas

Palyginę 2009 metų mirtingumo nuo TBC duo-menis pagal amžiaus grupes su atitinkamais ES šalių rodiklių vidurkiais, galime matyti, kad pagrindinis skirtumas pastebimas 30–74 metų amžiaus gyventojų grupėje, 45–59 metų amžiaus grupėje Lietuvos mirtin-gumo nuo TBC rodiklis ir vidutinis ES-15 šalių rodi-klis skyrėsi net 35 kartus. Dar didesnis skirtumas bus,

jei palyginsime 45–59 metų amžiaus grupės Lietuvos vyrų ir vidutinius tos pačios amžiaus grupės ES-15 ša-lių vyrų mirtingumo rodiklius – 2009 metais Lietuvos standartizuoto mirtingumo nuo TBC rodiklis buvo net 40 kartų didesnis. Remiantis turima statistika, galima matyti, kad Lietuvoje pagrindinė TBC rizikos grupė yra 30–74 metų vyrai.

Asmenų, sergančių ir mirusių nuo tuberkuliozės, skaičius


SDR, 100 tūkst. gyventojų, pagal amžiaus grupes. Tuberkuliozė, 2009

Šaltinis. PSO

Asmenų, sergančių tuberkulioze, skaičius 1000 gyv. Tuberkuliozė, mirusiųjų skaičius

1,5

1,7

1,9

2,1

2,3

2,5

2,7

2,9

3,1

3,3

3,5

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Serg

anči

ų sk

aiči

us 1

000

gyv.

150

200

250

300

350

400

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

0–14 15–29 30–44 45–59 60–74 75+Amžiaus grupės

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

2004–2008 metais pastebimai išaugo mirtingumo nuo TBC rodikliai. Abejotina, kad tam įtakos turėjo vien

tik sergamumo pokyčiai – visą šį laikotarpį tiek naujų susirgimų, tiek sergančių asmenų skaičius mažėjo.

Praradimai 26 / 27

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Pneumonija. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Asmenų, sergančių ir mirusių nuo pneumonijos, skaičius


Pneumonija

Remiantis PSO duomenimis, Lietuvoje nuo 1997 iki 2009 metų standartizuotas mirtingumas dėl pneumo-nijos išaugo 1,8 karto ir 2007–2008 m. buvo priartėjęs prie ES-12 šalių vidurkio, nuo 2009 metų – pradėjo mažėti, tačiau Lietuvos mirtingumo nuo pneumonijos rodikliai yra vis dar aukštesni nei ES-15 šalių vidurkis. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje nuo pneumonijos mirė 640 žmonių. Reikia pastebėti, kad 2001–2009 metais, remiantis

Sveikatos informacijos centro statistika, sergančiųjų pneumonija skaičius beveik nepasikeitė, o mirusiųjų skaičius išaugo daugiau nei 1,6 karto. Be to, palyginus su ES-15 šalių šio rodiklio vidurkiu pagal amžiaus gru-pes, 2009 metais Lietuvoje nuo pneumonijos mirė be-veik du kartus mažiau vyresnių nei 74 metų žmonių. Tikėtina, kad Lietuvoje mirtingumo dėl šios ligos mas-tai yra nepakankamai įvertinti.

10,0

12,0

14,0

16,0

18,0

20,0

22,0

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Serg

anči

ų sk

aiči

us 1

000

gyv.

300

400

500

600

700

800

900

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Asmenų, sergančių pneumonijomis, skaičius 1000 gyv. Pneumonija, mirusiųjų skaičius

5

10

15

20

25

30

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

Diabetas

Cukrinis diabetas – lėtinė, išplitusi, kol kas neišgy-doma, bet kontroliuojama, sukelianti sunkių kompli-kacijų liga. Nors, pagal standartizuoto mirtingumo dėl diabeto rodiklius, Lietuva tarp ES šalių atrodo gana neblogai (mirtingumo rodikliai daugiau nei 1,8 karto mažesni nei ES-12 ir ES-15 šalyse), 1997–2009 metų sergamumo diabetu tendencija rodo stabilų sergan-čiųjų šia liga augimą. Augant šalies ekonominei gero-vei, galima prognozuoti, kad sergamumo ir ligotumo diabetu augimas išliks ir ateityje. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje nuo cukrinio diabeto mirė 304 asmenys. Reikia pastebėti,

kad 2001–2009 metais, remiantis Sveikatos informa-cijos centro statistika, sergančiųjų diabetu skaičius iš-augo beveik du kartus, o mirusiųjų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 25 proc. Be to, palyginus su ES-15 šalių vidurkiu pagal amžiaus grupes, 2009 metais Lie-tuvoje nuo diabeto mirė apie 3 kartus mažiau vyresnių nei 75 metai žmonių.

Tikėtina, kad Lietuvoje mirtingumo rodikliai dėl diabeto yra santykinai žemi ne tik dėl efektyvaus ligos gydymo, bet ir dėl to, kad mirtingumo dėl šios ligos mastai nepakankamai įvertinti.

SDR, 100 tūkst. gyventojų, pagal amžiaus grupes. Diabetas, 2009

Šaltinis. PSO

0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Serg

anči

ų sk

aiči

us 1

000

gyv.

200

220

240

260

280

300

320

340

360

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. Diabetas, mirusiųjų skaičius

Asmenų, sergančių ir mirusių nuo cukrinio diabeto, skaičius


0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

0–14 15–29 30–44 45–59 60–74 75+

SDR

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

Praradimai 28 / 29

Sveikatos sutrikimų priežastys, dėl kurių invalidumas pastaraisiais metais mažai keičiasi.

Asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais, pagal ligų grupes, 2010


Sveikatos sutrikimų priežastys, dėl kurių invalidumas pastaraisiais metais mažėja.

Asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais, pagal ligų grupes


Asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais, pagal ligų grupes


Infekcinės ir parazitinės ligos

Tuberkuliozė

Piktybiniai navikai


Kraujotakos sistemos ligos

Kvėpavimo sistemos ligos


Traumos, apsinuodijimai ir kitiišorinių priežasčių padariniai

Kitos ligos ir priežastys

3 2

16

11

212

7

36

2

1956

2260

1661

1144

2442

622735

602 544402

0

500

1000

1500

2000

2500

2006 2007 2008 2009 2010

Traumos, apsinuodijimai ir kitiišorinių priežasčių padariniaiTuberkuliozė

Kvėpavimo sistemos ligos


2492

29873196

3065

2785

1968

2550 2556

1996

2359

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2006 2007 2008 2009 2010

Piktybiniai navikai


Stiprią įtaką neįgalumo rodikliams daro aukšti gy-ventojų sergamumo rodikliai ir didelis nelaimingų atsitikimų skaičius. 2010 metais Lietuvoje buvo užre-gistruota daugiau nei 17 tūkstančių naujų invalidu-

mo / neįgalumo atvejų. Ryškūs kasmetiniai žmonių, pir-mą kartą pripažintų neįgaliaisiais, skaičiaus svyravimai parodo ribotus valstybės gebėjimus įvertinti šią pro- blemą.

Neįgalieji

Asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais, pagal amžiaus grupes


Darbingo amžiaus žmonių neįgalumo apskaitą labai reikšmingai veikia socialinės politikos pokyčiai.

20 169

25 557 26 649

22 507

15 432

1968 2170 2243 2222 19740

5000

10 000

15 000

20 000

25 000

30 000

2006 2007 2008 2009 2010

Iš viso (vaikai) Iš viso (darbingo amžiaus)

0

2000

4000

6000

8000

10 000

12 000

0–3 4–6 7–9 10–14 15–17 18–24 25–44 45–54 55 ikipensinioamžiaus

Amžiaus grupės

2006 20102008

Asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais


Praradimai 30 / 31

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Chroniška kepenų liga ir cirozė. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Nuo 2007 metų alkoholio vartojimo kontrolė page-rėjo (buvo nuosekliai didinami akcizai, stipriai apribo-ta alkoholio reklama), bet pasiekimai kol kas nėra labai reikšmingi. Manome, kad jei valstybės stiprintų tarp-tautinį bendradarbiavimą alkoholio ir tabako vartoji-mo kontrolės srityje, orientuodamos į tai ne tik ES, bet visų PSO Europos regiono valstybių visuomenės svei-

katos politiką, būtų išsaugota dešimtys, o gal net šimtai tūkstančių europiečių gyvybių. Lietuva, 2013 metais pirmininkaudama Europos Sąjungai, teiks pasiūlymus dėl prioritetinių darbo sričių, vienas iš prioritetų galėtų būti – tarptautinio bendradarbiavimo alkoholio ir ta-bako vartojimo kontrolės srityje stiprinimas.

Neadekvatus ir nestabilus sveikatos sektoriaus finansavimas

Visuomeninės išlaidos sveikatai, proc. nuo visų išlaidų sveikatai. Palyginimas su ES šalimis

* Patikslinta, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Šaltinis. PSO

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

SDR,

100

tūks

t. gy

v.

ES-12Lietuva ES-15

60

62

64

66

68

70

72

74

76

78

80

1995 1996 1997 1998 1999 2000* 2001* 2002* 2003* 2004 2005 2006 2007 2008

Proc

. nuo

vis

ų iš

laid

ų sv

eika

tai

ES-12Lietuva ES-15

1998–2010 metų Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta, kad didinant akcizus ir kitais metodais bus mažinama alkoholio paklausa, o mažėjantis alko-holio vartojimas teigiamai veiks žmonių sveikatą. Deja,

alkoholio kainos buvo sumažintos (vienas iš argumen-tų – alkoholio kontrabandos užkardymas), alkoholio vartojimas išaugo, su alkoholio vartojimu susijusių mirčių skaičius išaugo.

Nesėkmių formulė

Prieštaringa, o kai kuriais atvejais net sveikatai žalinga, socialinė politika

Realusis darbo užmokestis ir alkoholio kaina (1999 m. = 100)


Spirituoti gėrimai, alkoholiniai kokteiliai (vartojimas litrais vienam gyventojui)


1999

m. =

100

70

80

90

100

110

120

130

140

150

160

170

180

190

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Realusis darbo užmokestis Alkoholio kainos pagal LRV programines nuostatasAlkoholio kainos faktinė dinamika

8,0

8,5

9,0

9,5

10,0

10,5

11,0

11,5

12,0

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Alk

ohol

io s

uvar

tojim

as, l

itrai

s

Praradimai 32 / 33

Kūdikių mirtingumas, 1000 gimusiųjų. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO

10,1

8,68,1

7,8

6,35,7 5,6

5,1 5,0 4,9 4,74,3 4,0 3,9 3,8 3,8 3,7 3,7 3,5 3,5 3,4 3,4 3,3 3,2 3,2 2,9 2,7 2,5 2,4 2,1

0

2

4

6

8

10

12

Rum

unija

Bulg

arija

, 200

8

Mal

ta, 2

008

Latv

ija

ES-1

2

Slov

akija

, 200

5

Lenk

ija

Veng

rija

Estij

a, 2

008

Liet

uva

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Euro

pos

Sąju

nga

Belg

ija, 2

005

Nyd

erla

ndai

Voki

etija

, 200

6

Aust

rija

ES-1

5

Port

ugal

ija

Pran

cūzi

ja, 2

008

Italij

a, 2

007

Dan

ija, 2

006

Ispa

nija

, 200

8

Kipr

as

Airi

ja

Gra

ikija

Čeki

ja

Suom

ija

Šved

ija

Slov

ėnija

Liuk

sem

burg

as, 2

008

Kūdi

kių

mirt

ingu

mas

, 100

0 gi

mus

iųjų

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Kūdi

kių

mirt

ingu

mas

, 100

0 gi

mus

iųjų

ES-12Lietuva ES-15

Kūdikių mirtingumas, 1000 gimusiųjų. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Pastarieji dešimtmečiai Lietuvos žmonių sveikatai buvo ne tik praradimų, bet ir proveržių laikotarpis:

• mažėjo kūdikių mirtingumas;• užkardintas „karas keliuose“;

• suvaldytas sergamumas astma;• pagerėjo protezavimo paslaugų finansavimas iš

PSDF.

PASIEKIMAI

Kūdikių mirtingumas, 1000 gimusiųjų


10,3

9,2

8,7 8,5

7,8 7,9

6,8 6,9 6,8

5,9

5,0 5,0

4,3

7,9

4

5

6

7

8

9

10

11

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Miru

sių

skai

čius

, 100

0 gi

mus

iųjų

Nors 2009 metais šis rodiklis (4,93/1000 gyvų gi-musių) buvo žemesnis už naujųjų ES šalių vidurkį (6,32/1000 gyvų gimusių), jis viršija Vakarų Europos valstybių (ES-15) atitinkamą rodiklį (3,73/1000 gyvų gimusių 2009 m.).

Lyginant su ES šalimis, 2009 metų duomenimis, Lie-tuvoje kūdikių mirtingumas buvo mažesnis nei Rumu-nijoje, Bulgarijoje, Maltoje, Latvijoje, Slovakijoje, Len-kijoje, Vengrijoje ir Estijoje.

Kūdikių mirtingumas

Nuo 1992 metų Lietuvoje žymiai sumažėjo kūdikių mirtingumas.

34 / 35

Remiantis PSO duomenimis, per 1997–2009 metus Lietuvoje standartizuotas mirtingumas dėl astmos ma-žėjo ir šis rodiklis buvo artimas ES šalių vidurkiui. Re-miantis Statistikos departamento ir PSO duomenimis, 2009 metais dėl lėtinio bronchito ir bronchinės astmos mirė 803, o dėl astmos – 46 asmenys. Remiantis Svei-katos informacijos centro statistika, 2001–2009 metais Lietuvoje sergančiųjų astma skaičius išaugo beveik du

kartus, o mirusiųjų skaičius, 2002 metais išaugęs iki 77 mirčių, pradėjo mažėti ir iki 2009 metų sumažėjo 67 proc. Didžioji dalis mirusiųjų dėl astmos buvo vy-resni nei 74 metų. Reikėtų vertinti, kad augant serga-mumui šia liga mirtingumo dėl jos mažėjimas galėtų būti laikomas vienu sėkmingesnių pastarojo laikotar-pio sveikatos sistemos pasiekimų.

Asmenų, sergančių miokardo infarktu, skaičius 1000 gyv.


Astma

Miokardo infarktas

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje nuo miokardo infarkto mirė 1216 žmonių. Daugiau nei 76 proc. mirusiųjų nuo miokardo infarkto buvo vyresni nei 74 metų, o didžioji dalis ser-gančiųjų – vyresni nei 44 metų. Remiantis Statistikos departamento ir Sveikatos informacijos centro duo-menimis, per 2001–2004 metus sergančiųjų miokardo

infarktu skaičius buvo pradėjęs didėti, bet 2004 metais stabilizavosi, o mirusiųjų skaičius taip pat grėsmingai augęs iki 2004 metų – pradėjo mažėti ir nuo 2004 iki 2009 metų sumažėjo apie 17 proc. Sergamumo miokar-do infarktu stabilizavimas ir mirtingumo mažėjimas galėtų būti priskirtas prie sėkmingesnių pastarojo laiko sveikatos sistemos pasiekimų.

1,7

1,7

1,8

1,8

1,9

1,9

2,0

2,0

2,1

2,1

2,2

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Serg

anči

ų sk

aiči

us 1

000

gyv.

1100

1150

1200

1250

1300

1350

1400

1450

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Asmenų, sergančių miokardo infarktu, skaičius 1000 gyv. Miokardo infarktas, mirusiųjų skaičius

Pasiekimai

Nuo 2006 iki 2010 metų 2,5 karto sumažėjo žuvusių-jų autotransporto įvykiuose skaičius. Pastarasis pasie-kimas labai aiškiai įrodė tarp sektorinio bendradarbia-

vimo (transporto paslaugų, policijos, švietimo, visuo-menės sveikatos sektorių) vardan gyventojų sveikatos produktyvumą.

Pastarųjų metų sveikatinimo veiklos rezultatus verta matuoti ne tik santykiniais, bet ir absoliučiais, eiliniam šalies piliečiui labiau suprantamais, rodikliais.

Žuvusieji transporto įvykiuose

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Žuvusieji transporto įvykiuose. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Žuvusiųjų transporto įvykiuose skaičius


5

10

15

20

25

30

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

769

847 828 852 863 885 899 877

600

457

372

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Žuvu

siųj

ų sk

aiči

us

36 / 37

Protezavimas

Moderni medicina sprendžia ne tik gyvybių išsau-gojimo, bet ir negalios mažinimo (kokybiškesnio gy-venimo) uždavinius. Iš PSDF biudžeto yra pilnai, ar iš dalies apmokamos šalies gyventojų dantų ir sąnarių protezavimo paslaugos. Nuo 2002 metų dantų proteza-vimo paslaugos buvo suteiktos daugiau nei 140 tūkst. gyventojų arba, jei skaičiuotume, kad vidutinis dantų

protezų garantijos laikas siekia 7–8 metus, tai galima būtų teigti, kad visiems šalies gyventojams per šį laiko-tarpį buvo suteikta daugiau nei vienas milijonas koky-biškesnio gyvenimo metų.

Per 1999–2010 metus išaugo ir endoprotezavimo operacijų skaičius – atlikta daugiau nei 50 tūkst. klubo ir kelio sąnarių operacijų.

52,6

60,0

54,257,2 59,6 58,5

54,9

63,1 65,2

80,5

67,1

22,427,0

19,623,4

18,222,8 25,1 25,6

30,4

39,5

53,6 66,354,9

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Proc

enta

i

Klubo sąnario Kelio sąnario

Operacijų ir naujų prašymų dėl endoprotezavimo operacijų santykio kitimas, procentais

Šaltinis. VLK

Pirminiai nauji prašymai ir endoprotezavimo operacijų kitimai

Šaltinis. VLK

28843128

4363 4412 4574 4625 45674776

5294 5203

4614

4091

15161876

23632525 2509

2758 2670 2623

3340 33913713

2744

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

19992000

20012002

20032004

20052006

20072008

20092010

Prašymų skaičius Operacijų skaičius

15091884

3457

4309

55035997 6090

6998 6840

5776

45584998

338 508 6771010 911

12541505 1556

2130

27033095 3023

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

19992000

20012002

20032004

20052006

20072008

20092010

Prašymų skaičius Operacijų skaičius

Klubo sąnario operacijos Klubo sąnario operacijos

Lietuvos sveikatos programoje (LSP) numatytas tiks-las – iki 2010 metų didinti imunizavimo nuo užkrečia-mųjų ligų mastus pagal Lietuvos skiepų kalendorių (iki

97–98 proc.) – buvo pasiektas. 2009 metais paskiepytų kūdikių iki 1 metų dalis viršijo 97 proc.

Asmenų, sergančių ir mirusių nuo astmos, skaičius


Imunizacija

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

SDR,

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Serg

anči

ų sk

aiči

us 1

000

gyv.

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

80

Miru

siųj

ų sk

aiči

us

Asmenų, sergančių astma (J45-J46), skaičius 1000 gyv. Astma, mirusiųjų skaičius

SDR, 100 tūkst. gyventojų. Astma. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Pasiekimai 38 / 39

tendencijomis Lietuvoje, tikėtina, kad turėtų augti šių specialybių gydytojų ir kitų gydymui skiriamų išteklių poreikis dėl kraujotakos sistemos ligų, onkologinių su-sirgimų, virškinimo sistemos ligų, tuberkuliozės, psichi-kos ir elgesio sutrikimų, diabeto, pneumonijos, astmos.

Slaugytojų skaičius Lietuvoje pradėjo mažėti 1990 metais. Per laikotarpį nuo 1992 iki 2010 metų Lietu-vos sveikatos sistemoje dirbančių slaugytojų skaičius

100 tūkst. gyventojų sumažėjo apie 23 proc. ir dabar yra apie 15 proc. mažesnis už atitinkamą ES valstybių vidurkį.

2000–2009 metais Europos Sąjungos šalyse vidutiniš-kai vienam gydytojui tekdavo apie 2,5 slaugytojo, o Lie-tuvoje tuo pačiu laikotarpiu slaugytojų / gydytojų san-tykis siekė 2,1–1,9. Jei orientuosimės į ES rodiklius, tai Lietuvoje trūksta slaugytojų ir yra gydytojų perteklius.

Nors didžioji dalis gydytojų dirba miestuose – apy-tikriai 70 proc. visų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sistemoje ir privačiame sektoriuje (be sanato-rijų) dirbančių gydytojų, tačiau turint omenyje, kad

dauguma specializuotų gydymo įstaigų yra miestuose, o rajonuose gyvena tik 33 proc. šalies gyventojų, toks gydytojų pasiskirstymas tarp miestų ir rajonų daugmaž atitinka demografinę struktūrą. Vis dėlto Lietuvoje yra

650

670

690

710

730

750

770

790

810

830

850

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

100

tūks

t. gy

vent

ojų

Lietuva Europos Sąjunga

280

300

320

340

360

380

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

100

tūks

t. gy

vent

ojų


Medicinos personalo skaičius


Slaugytojų skaičius. Palyginimas su Europos Sąjunga Gydytojų skaičius. Palyginimas su Europos Sąjunga

300

320

340

360

380

400

420

440

460

480

500

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Gyd

ytoj

ų sk

. 100

tūks

t. gy

vent

ojų

500

550

600

650

700

750

800

850

900

950

Slau

gyto

jų s

k. 1

00 tū

kst.

gyve

ntoj

ų

Gydytojai, 100 tūkst. gyventojų Slaugytojai, 100 tūkst. gyventojų

1000

1020

1040

1060

1080

1100

1120

1140

1160

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

100

tūks

t. gy

vent

ojų


Gydytojų ir slaugytojų skaičius. Lietuva Gydytojų ir slaugytojų skaičius. Palyginimas su Europos Sąjunga

Lietuvos demografines ir sergamumo problemas le-mia ne tik socialinės ir ekonominės, geografinės sąly-gos ar žmonių gyvenimo būdas, bet ir sveikatos prie-

žiūros sistema – paslaugų kokybė ir prieinamumas bei sveikatinimo veiklos finansavimas.

LIETUVA EUROPOJE

Lietuvos ir ES šalių sveikatos apsaugos sistemų ištekliai ir funkcionavimas

Medicinos personalas

Darbuotojai yra pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos išteklius. Pagal Sveikatos informacijos centro (SIC) duomenis, 2010 metais šalies gyventojų aprūpi-nimas sveikatos priežiūros personalu (aktyvus perso-nalas, įskaitant: gydytojus, slaugos specialistus, fizinės medicinos ir reabilitacijos, burnos priežiūros, laborato-rinės diagnostikos specialistus, dietistus bei kitus spe-cialistus, turinčius aukštesnįjį medicinos išsilavinimą) siekė apie 46,6 tūkst. darbuotojų. Praktikuojančio per-sonalo (gydytojai, odontologai ir slaugytojai, dirbantys klinikinį darbą su pacientais) skaičius 2010 metais siekė 38,4 tūkst. Daugiau kaip 61 proc. viso praktikuojančio medicinos personalo sudarė slaugytojai, o gydytojai – 31,8 proc.

Iki 1990 metų Lietuvoje gydytojų skaičius sparčiai didėjo. ES šalyse gydytojų skaičiaus augimo tempas beveik atitiko tempą NVS šalyse, o Vidurio ir Rytų Eu-ropos (VRE) šalyse šis augimo tempas buvo gerokai mažesnis. Dėl tokios dinamikos 1990 metais Lietuvoje buvo 55 proc. daugiau gydytojų nei Rytų Europos šaly-se ir 1,3 karto daugiau nei ES valstybėse, skaičiuojant gydytojų skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Po 1990 metų Lietuvoje gydytojų skaičius stabilizavosi ir nuo 2000 metų pradėjo šiek tiek mažėti, o ES valstybėse augo. Nepaisant to, kad mažėja skirtumas tarp Lietu-vos ir besiplečiančio ES regiono valstybių, artimiausiu laikotarpiu Lietuva tebebus viena iš ES šalių, turinčių daugiausiai gydytojų. Remiantis PSO duomenimis,

2009 metais gydytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gy-ventojų, Lietuvoje buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (daugiau gydytojų buvo tik Graikijoje, Aus-trijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Bulgarijoje).

2000–2010 metais Lietuvoje, kaip daugumoje ES valstybių, daugiausiai augo sergamumas ir mirtingu-mas nuo chroniškų ligų. Pagal Sveikatos informacijos centro pateikiamą statistiką, per šį laikotarpį daugiau-siai išaugo (perskaičiavus 10 tūkst. gyventojų) šeimos gydytojų skaičius (apie 2,6 karto), chirurgų (vaikų chirurgų, ortopedų traumatologų skaičius išaugo apie 25 proc.) ir anesteziologų skaičius (išaugo daugiau nei 30 proc.). Taip pat apie 12 proc. padaugėjo psichiatrų ir apie 8 proc. – fizinės medicinos ir reabilitacijos specia-listų. Remiantis SAM užsakymu atlikto tyrimo duome-nimis4, vertinama, kad per 2001–2010 metus gydytojų kardiologų skaičius išaugo daugiau nei 28 proc.

Gydytojų skaičiaus pokyčius pagal specialybes gana sudėtinga įvertinti paslaugų poreikio aspektu. Vienas iš galimų gydytojų poreikio kriterijų – paslaugų laukimo laikas. Pagal ligonių kasų pateikiamą statistiką (SAM tyrimas), ilgiausiai tenka laukti gydytojų kardiologų (32 dienas, 2009 m.), oftalmologų (21 dieną, 2009 m.) ir ne-urologų (14 dienų, 2009 m.) paslaugų. Tačiau, remian-tis anksčiau aprašytomis sergamumo ir mirtingumo

4 Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizė, 2011 m.

40 / 41

Šiuo metu stabilizavosi per 2000–2003 metų laiko-tarpį išaugęs apsilankymų pas šeimos gydytoją procen-tas nuo visų ambulatorinių apsilankymų (nuo 62 proc. iki 67 proc.). Tikėtina, kad tai atspindi gyventojų pasi-tikėjimo šeimos gydytojo institucija augimą, o galbūt ir apmokėjimo už specializuotas ambulatorines paslaugas apribojimų įtaką.

Tarp privačių gydymo įstaigų, kurių didžioji dalis yra nedidelės įstaigos, dominuoja teikiančios odonto-logines paslaugas. Sveikatos informacijos centro duo-menimis, 2010 metais tokių įstaigų buvo 1046, o priva-čių pirminės sveikatos priežiūros (PSP) įstaigų – 184.

60

61

62

63

64

65

66

67

68

69

70

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Aps

ilank

ymai

pas

PSP

gyd

ytoj

us, p

roc.

nuo

vis

ų ap

sila

nkym

ų

5,80

6,00

6,20

6,40

6,60

6,80

7,00

Aps

ilank

ymai

pas

gyd

ytoj

us iš

vis

o, v

iena

m g

yven

toju

i

Apsilankymai pas gydytojus asmens sveikatos priežiūros įstaigoseApsilankymai pas PSP gydytoją, proc. nuo visų apsilankymų

0

100 000

200 000

300 000

400 000

500 000

600 000

700 000

800 000

900 000

Oft

alm

olog

as

Neu

rolo

gas

Oto

rinol

arin

golo

gas

Ort

oped

astr

aum

atol

ogas

Kard

iolo

gas

Der

mat

oven

erol

ogas

Endo

krin

olog

as

Aku

šeris

gin

ekol

ogas

Chiru

rgas

Onk

olog

as

Uro

loga

s

Pulm

onol

ogas

Vida

us li

gų g

ydyt

ojas

Gas

troe

nter

olog

as

Reum

atol

ogas

Vaik

ų lig

ų gy

dyto

jas

Infe

ktol

ogas

Ale

rgol

ogas

Nef

rolo

gas

Kiti

apsi

lank

ymai

Aps

ilank

ymų

skai

čius

Apsilankymai pas gydytojus specialistus, 2010

Šaltinis. VLK

Apsilankymai pas gydytojus

Šaltinis. Sveikatos informacijos centras

Lietuva Europoje

labai netolygus regioninis (pagal apskritis) medicinos personalo skaičiaus pasiskirstymas, jis per 1997–2010 metų laikotarpį beveik nesikeitė. Pavyzdžiui, Kauno ir Vilniaus apskrityse 10 000 gyventojų tenkantis gy-dytojų skaičius – apie tris kartus didesnis nei atitinka-

mas rodiklis Tauragės apskrityje. Slaugytojų skaičiaus regioninis netolygumas kur kas mažesnis – Kauno ir Vilniaus apskrityse 10 000 gyventojų tenkantis slaugy-tojų skaičius tik apie 1,4 karto didesnis nei atitinkamas rodiklis Tauragės apskrityje.

Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugų teikimas

Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo siste-mai būdinga plati ligoninių infrastruktūra, nepakanka-mas pirminis sveikatos priežiūros lygis (ambulatorinės

sveikatos priežiūros paslaugos, šeimos gydytojo prie-žiūra), netolygus sveikatos priežiūros įstaigų ir specia-listų pasiskirstymas regioniniu požiūriu.

Ambulatorinės gydymo įstaigos ir paslaugos

Remiantis Sveikatos informacijos centro duome-nimis, 2010 metų pabaigoje didžiausią sveikatinimo paslaugas teikiančių įstaigų dalį sudarė ambulatorinės ir poliklinikinės įstaigos – 185 įstaigos (juridiniai vie-netai), arba 434 įstaigos, įskaitant jų organizacinius pa-dalinius. Ambulatorinių įstaigų skaičius pradėjo augti 1995 metais, prasidėjus decentralizacijos sveikatos sek-toriuje procesui ir ambulatorinių įstaigų (poliklinikų bei ambulatorijų) atsiskyrimui nuo ligoninių.

Nuo 1990 metų gerokai mažėjo ambulatorinių ap-silankymų pas gydytojus skaičius, per metus tenkan-tis vienam gyventojui, bet apie 2000 metus šis rodiklis stabilizavosi ir lig šiol kinta nedaug. 2009 metais šis Lietuvos rodiklis tapo artimas ES šalių vidurkiui (6,85 apsilankymo pas gydytoją per metus), bet mažesnis nei ES-12 šalių vidurkis (7,65 apsilankymo pas gydytoją per metus).

Apsilankymų pas gydytojus skaičius. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

1985

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Aps

ilank

ymų

skai

čius

1-am

gyv

ento

jui

ES-12Lietuva ES-15

42 / 43

Stacionaro lovų skaičius (be slaugos lovų). Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Stacionarų lovų skaičius ir funkcionavimas Lietuvoje


500

600

700

800

900

1000

1100

1200

1300

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Lovų

ska

ičiu

s 10

0 tū

kst.

gyve

ntoj

ų

ES-12Lietuva ES-15

25 000

27 000

29 000

31 000

33 000

35 000

37 000

39 000

41 000

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Lovų

ska

ičiu

s

250

255

260

265

270

275

280

285

290

295

300

Lovo

s fu

nkci

onav

imas

, die

nom

is

Lovų skaičius Lovos funkcionavimas

Ligoninės ir stacionari pagalba

Nors nuo 1995 iki 2010 metų ligoninių skaičius (įskaitant organizacinius padalinius) sumažėjo nuo 195 iki 147, o ligoninių lovų skaičius 10 000 gyventojų nuo 1990 metų sumažėjo daugiau nei 1,8 karto, staci-onarios paslaugos ir toliau sudaro didelę dalį bendros sveikatos priežiūros paslaugų. 2009 metais Lietuvos ligoninių lovų skaičius (680,32/100 tūkst. gyventojų) vis dar gerokai viršijo atitinkamo rodiklio ES-15 šalių vidurkį (531,89/100 tūkst. gyventojų) ir beveik susi-lygino su atitinkamu vidutiniu ES-12 šalių rodikliu (664,83/100 tūkst. gyventojų).

Ligoninių lovų skaičius 1995–2010 metais nuolat mažėjo, tačiau lovos funkcionavimo rodiklis keitėsi gana skirtingai – nuo 1995 metais buvusio 280 dienų per metus rodiklio 2005 metais išaugo iki 295 dienų per metus, o 2010 metais vėl sumažėjo iki 280 dienų per metus. Tikėtina, kad lovos funkcionavimo rodikliai labiau susiję ne tiek su lovų skaičiumi, kiek su hospitali-zacijų apimtimis ir apmokėjimo tvarkos už stacionarias paslaugas pasikeitimais.

2010 m. gyventojai dažniausiai lankėsi pas oftal-mologus, neurologus, otorinolaringologus, ortopedus traumatologus ir kardiologus. Per 2006–2010 metus la-biausiai išaugo apsilankymų pas kardiologus, reumato-logus, gastroenterologus, nefrologus, endokrinologus,

alergologus, pulmonologus skaičius. Galima matyti, kad vizitų skaičius išaugo daugiausiai pas tuos speci-alistus, kurie gydo ligas, dėl kurių yra didžiausiais (ar augantis) sergamumas ir mirtingumas.

GMP paslaugos gyventojams


Greitoji medicinos pagalba

Greitosios medicinos pagalbos paslaugų apimties mažėjimą nuo 2000 metų ir staigų šių paslaugų ap-imties kritimą 2008–2009 metais galėjo lemti ne tiek paslaugų paklausos mažėjimas, kiek pasikeitusi GMP paslaugų apmokėjimo tvarka ir santykinai mažėjantis GMP paslaugų finansavimas (kaip procentas nuo PSDF išlaidų). 2000–2008 metais ne tik gerokai sumažėjo tei-kiamos pagalbos apimtys, bet ir išaugo besikreipian-čiųjų, kuriems buvo atsakyta suteikti paslaugas arba

kurie patys atsisakė GMP paslaugų, skaičius. Tikėtina, kad padidėjus vienos brigados aptarnaujamų gyvento-jų skaičiaus normai, GMP dispečerinės pradėjo riboti GMP brigadų išvykimus pas pacientus su ne ūmiais sveikatos sutrikimais (t. y. pas tuos, kuriems, jų many-mu, paslaugas galėtų teikti PSP grandis)5.

5 Žr. „Lietuvos sveikatos sektorius amžių sandūroje“, 2010 m.

170

190

210

230

250

270

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Vizi

tų s

kaič

ius

1000

gyv

ento

jų

Suteikta GMP pagalbos miestuose, 1000 gyventojų Suteikta GMP pagalbos rajonuose, 1000 gyventojų

Lietuva Europoje 44 / 45

Palyginę 2008 metų Lietuvoje ir ES-15 šalyse staci-onare gydytų ir išrašytų ligonių skaičiaus pagal atski-ras ligų grupes rodiklius matome, kad jie skyrėsi gana smarkiai. Pavyzdžiui, dėl cerebrovaskulinių ligų Lietu-voje buvo hospitalizuojama beveik 2,5 karto daugiau nei ES-15 šalyse, dėl infekcinių ligų – apie 2,4 karto, dėl kraujotakos sistemos ligų – 1,9 karto, dėl kvėpavi-

mo sistemos – 1,7 karto, o hospitalizacijų skaičius dėl traumų, virškinimo sistemos, onkologinių ligų buvo artimas ES-15 šalių vidurkiui. Pastebėtina, kad hospita-lizacijų skaičius dėl jungiamojo audinio ir skeleto-rau-menų sistemos ligų Lietuvoje buvo 20 proc. mažesnis nei atitinkamas ES-15 šalių vidurkis.

Lovadienių skaičius

Šaltiniai: Sveikatos informacijos centras, SEC paskaičiavimai

7 500 000

8 000 000

8 500 000

9 000 000

9 500 000

10 000 000

10 500 000

11 000 000

11 500 000

12 000 000

19951996

19971998

19992000

20012002

20032004

20052006

20072008

20092010

Lova

dini

ų sk

aiči

us iš

vis

o

2000

2200

2400

2600

2800

3000

3200

Lova

dien

ių s

kaič

ius

1000

gyv

.

Lovadienių skaičius, iš viso Lovadienių skaičius, 1000 gyv.

10

12

14

16

18

20

22

24

26

28

30

1980

1981

1982

1983

1984

1985

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Hos

pita

lizac

ijų s

kaič

ius

100

gyve

ntoj

ų

ES-12Lietuva ES-15

Norint aiškiau įvertinti kaip pasikeitė stacionarinių gydymo įstaigų veiklos rodikliai per 1995–2010 metus buvo paskaičiuota, kaip keitėsi lovadienių skaičius per šį laikotarpį. Kaip galima matyti iš pateikto paveikslo, pagrindinis lovadienių skaičiaus (kartu ir su paslaugų teikimu susijusių ligoninių kaštų) mažėjimas užfiksuo-

tas iki 2003 metų, o nuo 2004 metų šio rodiklio poky-čiai buvo santykinai nedideli. Galima manyti, kad nuo 2004 metų pagrindinis stacionaro išlaidų didėjimas buvo susijęs ne tiek su paslaugų apimties pokyčiais, kiek su naudojamų išteklių kainos ir darbo užmokesčio augimu.

Hospitalizacijų skaičius. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

Nors vidutinės gulėjimo ligoninėje trukmės rodiklis nuo 1995 iki 2010 metų sumažėjo 1,6 karto ir 2010 m. siekė 9,07 dienos, o bendro pobūdžio ligoninėse – 6,93

dienos, tačiau hospitalizacijų skaičius, palyginti su 1995 metais, išaugo beveik 7 proc. ir yra vienas iš aukščiau-sių ES (viršija tiek ES-12, tiek ES-15 šalių vidurkius).

Stacionarų veiklos rodikliai Lietuvoje


700 000

750 000

800 000

850 000

900 000

950 000

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Hos

pita

lizac

ijų s

kaič

ius

8

9

10

11

12

13

14

15

16

Vidu

tinė

gulė

jimo

laik

as, d

ieno

mis

Hospitalizuotų ligonių skaičius Vidutinis gulėjimo laikas

28,125,9

24,9 24,1 23,8 23,322,0 21,0 20,8 20,6

19,1 19,1 19,0 18,9 18,9 18,1 17,9 17,716,9 16,2 15,6

13,9 13,8 13,6 13,111,8 11,6 11,6 11,2

9,2

0

5

10

15

20

25

30

Aust

rija,

200

8

Bulg

arija

Rum

unija

Suom

ija

Voki

etija

, 200

8

Liuk

sem

burg

as, 2

007

Liet

uva

ES-1

2

Veng

rija,

200

8

Čeki

ja

Pran

cūzi

ja

Gra

ikija

, 200

6

Lenk

ija, 2

008

Latv

ija

Slov

akija

Estij

a

Slov

ėnija

Euro

pos

Sąju

nga

ES-1

5, 2

008

Belg

ija, 2

007

Šved

ija, 2

007

Airi

ja, 2

008

Dan

ija

Italij

a, 2

008

Jung

tinė

Kara

lyst

ė

Mal

ta

Port

ugal

ija, 2

008

Ispa

nija

, 200

8

Nyd

erla

ndai

, 200

8

Kipr

as, 2

008

Hos

pita

lizac

ijų s

kaič

ius

100

gyve

ntoj

ų

Hospitalizacijų skaičius. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. PSO


Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės

Nors per 2000–2010 metus PSDF išlaidos vaistams išaugo daugiau nei du kartus, tačiau išrašomų re-ceptų kompensuojamiesiems vaistams skaičius nuo 1998 metų mažai pasikeitė, tik 2002–2003 metais buvo stebimas išrašomų receptų skaičiaus mažėjimas. Re-miantis Lietuvoje veikiančių farmacinių kompanijų pateikiamais duomenimis, per 2008–2010 metus par-duotų vaistų pakuočių skaičius sumažėjo apie 13 proc.

Pagrindinė kompensuojamųjų vaistų išlaidų augimo priežastis aptariamuoju laikotarpiu – vadinamosios „recepto kainos“ augimas. Lietuva per 2000–2010 metų laikotarpį įvedė geros vaistų gamybos ir platinimo praktikos reikalavimus, todėl pasikeitė tiek gaminamų, tiek importuojamų vaistų kainos, išaugo etinių ir kitų brangių vaistų dalis kompensuojamųjų vaistų struk- tūroje.

0

2

4

6

8

10

12

14

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Rece

ptų

skai

čius

, mln

.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Vidu

tinė „

rece

pto

kain

a“, l

itais

Receptų skaičius, mln. Vidutinė „recepto kaina“, litais

2000–2008 metais išaugo vaistinių ar jų filialų skai-čius. Vaistinių skaičius daugiausiai augo 2000–2001 me-

tais, o nuo 2005 metų jis stabilizavosi ir daugiau beveik nesikeičia, kaip ir vaistų prieinamumas šiuo aspektu.

Vaistinių skaičius Lietuvoje


1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Gyv

ento

jų s

kaič

ius

vien

ai v

aist

nei

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

Vais

tinių

ir �

lialų

ska

ičiu

s

Lietuvos gyventojų skaičius tenkantis vienai vaistinei Vaistinės

1998–2010 m. kompensuojamųjų vaistų receptų skaičius ir vidutinė PSDF biudžeto išlaidų, tenkančių vienam receptui, suma

Šaltinis. VLK

Tikėtina, kad didelis hospitalizacijų skaičius Lietu-voje susijęs ne tik su aukštu sergamumu, bet ir su nepa-kankamai efektyviai veikiančia ambulatorinių paslaugų teikimo sistema (neišskiriant ir medikamentinio gydy-mo). Tačiau reikia pastebėti, kad skirtingas hospitali-zacijų skaičiaus santykis palyginti su ES-15 šalių vidur-

kiu parodo, kad siekis mažinti hospitalizacijų skaičių Lietuvoje taikytinas ne bendrai visoms stacionarines paslaugas teikiančioms įstaigoms, o tik tam tikroms, prieš tai įvertinus jų pateiktus mirtingumo, sergamu-mo ir hospitalizacijų skaičiaus rodiklius pagal atskiras ligas.

Hospitalizacijų skaičius 100 tūkst. gyventojų. Infekcinės ligos. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO

864,9

665,6

365,6

0

200

400

600

800

1000

1200

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

4283,4

3148,9

2241,3

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

100

tūks

t. gy

vent

ojų

ES-12Lietuva ES-15

Hospitalizacijų skaičius 100 tūkst. gyventojų. Kraujotakos sistemos ligos. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO


Pagal Eurostat duomenis, 2009 metais visos išlaidos sveikatinimo veiklai vienam Lietuvos gyventojui siekė tik 593 eurus ir buvo vienos iš mažiausių ES (Liuksem-burgo – 4982 eurai, Danijos – 4470 eurai). Net Slovėni-

jos (1506 eurai), Čekijos (1044 eurai) ir Slovakijos (998 eurai) išlaidos sveikatai 2009 metais daugiau nei 1,6 karto viršijo Lietuvos išlaidas.

Visos išlaidos sveikatai, proc. nuo BVP. Palyginimas su ES šalimis

Šaltinis. PSO. Patikslinta, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. PSO atliekami išlaidų sveikatai skaičiavimai remiasi kita metodika, todėl duomenys skiriasi nuo Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento pateikiamų (nuo 2004 m.) duomenų, kurie apskaičiuojami pagal EBPO Sveikatos sąskaitų sistemos metodiką

Visos išlaidos sveikatai, eurais vienam gyventojui. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. Eurostat

Remiantis Eurostat duomenimis, 2009 metais Lietu-voje padidėjo ir visuomeninių išlaidų, skiriamų sveika-tos priežiūrai, dalis: 2008 m. jos sudarė 71,2 proc., o 2009 m. – pasiekė 73 proc. nuo visų išlaidų sveikatai. Lietuvoje 2009 metais visuomeninis (arba valdžios sek-toriaus) sveikatinimo veiklos finansavimas procentais nuo BVP buvo panašus kaip Lenkijoje, Ispanijoje ir

Suomijoje. 2009 metais pastebėtas visuomeninių išlaidų sveikatai procento nuo BVP padidėjimas (+1,83 proc.) buvo nulemtas to, kad dėl krizės visuomeninis sveika-tos sistemos finansavimas sumažėjo palyginti ne tiek daug, kiek nusmuko visa šalies ekonomika. Daugiau nei Lietuvoje visuomeninio sveikatos išlaidų finansavi-mo procentas nuo BVP per 2008–2009 metų laikotarpį

4

5

6

7

8

9

10

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Proc

. nuo

BVP

ES-12Lietuva ES-15

4982

4470

38623416 3389 3326 3281

29992779

2122

1540 15061269

1044 998695 675 605 593 560

307 306

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

Liuk

sem

burg

as,

2008

Dan

ija

Nyd

erla

ndai

Belg

ija

Pran

cūzi

ja

Aust

rija,

200

8

Voki

etija

Šved

ija

Suom

ija

Ispa

nija

Port

ugal

ija, 2

008

Slov

ėnija

Kipr

as, 2

008

Čeki

ja

Slov

akija

Estij

a

Veng

rija

Latv

ija, 2

008

Liet

uva

Lenk

ija

Bulg

arija

, 200

8

Rum

unija

Eura

is v

iena

m g

yven

toju

i

Remiantis 2000 metų OECD sveikatos sąskaitų me-todika, sveikatinimo veiklos išlaidomis rekomenduoja-ma laikyti tas išlaidas, kurios numatomos:

• asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir pre-kėms (gydomosioms, reabilitacijos, slaugos ir pa-galbinėms paslaugoms bei medicinos prekėms) apmokėti;

• kolektyvinėms sveikatos priežiūros paslaugoms (prevencijai ir visuomenės sveikatai, sveikatos sis-temos administravimui ir draudimui) apmokėti;

• su sveikatos priežiūra susijusioms funkcijoms (sveikatos priežiūros įmonių kapitalo formavimui, personalo švietimui ir mokymui, moksliniams tyrimams, maisto, higienos ir vandens kontrolei, aplinkos sveikatai, piniginių išmokų ir išmokų na-tūra administravimui) apmokėti.

Sveikatinimo veikla Lietuvoje finansuojama iš šių pagrindinių šaltinių:

• valstybės biudžeto;• savivaldybių biudžetų;• Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF);• kitų visuomeninio finansavimo šaltinių (struktū-

rinių fondų, subsidijų, mokestinių lengvatų ir kt.);• namų ūkių (tiesioginių ir neoficialių mokėjimų);• papildomojo sveikatos draudimo;• kitų finansavimo šaltinių (darbdavių išlaidų, lab-

daros, užsienio šalių pagalbos ir kt.).Eurostat duomenimis, 2008 metais Lietuvoje visos

(visuomeninės ir privačios) išlaidos sveikatinimo vei-klai sudarė 6,4 proc. nuo BVP, 2009 metais – išaugo iki 7,6 proc. nuo BVP. Išlaidų sveikatai procentas nuo BVP per šį laikotarpį padidėjo (kaip ir daugelyje ES šalių) iš esmės dėl to, kad dėl krizės visuomeninis sveikatos sistemos finansavimas sumažėjo ne taip stipriai, kaip smuko visa šalies ekonomika. Šiuo laikotarpiu sveika-tos išlaidų procentas nuo BVP labiau nei Lietuvoje iš-augo tik Nyderlanduose ir Danijoje.

Lietuvos sveikatinimo veiklos finansavimas

Visos išlaidos sveikatai, proc. nuo BVP. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. Eurostat

11,6 11,2 11,2 11,1 10,99,8 9,6 9,5 9,2

8,7 8,6 8,68,0

7,5 7,3 6,9 6,9 6,76,2 6,0 5,8 5,6

0

2

4

6

8

10

12

14

Pran

cūzi

ja

Voki

etija

Nyd

erla

ndai

Dan

ija

Belg

ija

Aust

rija,

200

8

Šved

ija

Port

ugal

ija, 2

008

Ispa

nija

Slov

ėnija

Slov

akija

Suom

ija

Čeki

ja

Liet

uva

Veng

rija

Lenk

ija

Bulg

arija

, 200

8

Estij

a

Liuk

sem

burg

as,

2008

Latv

ija, 2

008

Kipr

as, 2

008

Rum

unija

Proc

. nuo

BVP


Nuo 2004 metų Lietuvos statistikai rinkdami ir ap-dorodami statistikos duomenis taiko modernios fi-nansų vadybos reikalavimus atitinkančią nacionalinę

sveikatos sąskaitų metodiką. Pagal tą pačią metodiką, tik detalesnę finansinę informaciją pateikia ir Eurostat duomenų bazė.

Palyginimas su ES šalimis

Šaltiniai: Eurostat, Sveikatos ekonomikos centro paskaičiavimai

Sveikatos sąskaitų sistema

55

60

65

70

75

80

85

90

5 6 7 8 9 10 11 12Visų išlaidų sveikatai procentas nuo BVP

Visu

omen

inių

išla

idų

proc

enta

s nu

o vi

sų iš

laid

ų sv

eika

tai

Apskritimo dydis parodo visuomeninių išlaidų dydį sveikatinimo veiklai vienam gyventojui eurais

Belgija, 2566 EUR

Bulgarija, 2008, 173 EUR

Čekija,871 EUR

Danija, 3775 EUR

Vokietija, 2537 EUR

Estija, 544 EUR

Ispanija, 1554 EUR

Prancūzija, 2646 EUR

Latvija, 2008, 365 EUR

Lietuva, 433 EUR

Vengrija, 470 EUR

Nyderlandai, 3271 EUR

Lenkija, 404 EUR

Rumunija, 241 EUR

Portugalija, 2008, 1010 EUR

Slovėnija, 1083 EUR

Slovakija, 691 EUR

Suomija, 2065 EUR

Švedija, 2442 EUR

Lietuvos Sveikatos sąskaitų sistema. Sveikatos priežiūros išlaidos. Požymiai: sveikatos priežiūros finansuotojai, statistiniai rodikliai ir metai

2004 2005 2006 2007 2008 2009Valdžios sektoriusBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 2414,3 2862,5 3584,4 4507,2 5354,2 5089,2Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 67,6 67,8 69,5 73 72,4 73,4Valdžios sektorius, neįskaitant socialinio draudimo fondųBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 308,3 396,3 563,1 887,3 1000,7 854,4Socialinio draudimo fondaiBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 2106 2466,3 3021,3 3619,9 4353,5 4234,8Privatus sektoriusBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 1159,5 1360,9 1571,8 1668,1 2041,3 1841,8Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 32,4 32,2 30,5 27 27,6 26,6Privatus draudimasBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 14,2 15,2 20,6 24,3 37,1 44,9Privačių namų ūkių tiesioginės išlaidosBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 1141,4 1341,1 1546,1 1640,2 1999,8 1792,8

išaugo tik Nyderlanduose (+2,64 proc.). Reikia paste-bėti, kad prasidėjus krizei ne visose ES šalyse visuome-ninio finansavimo procentas išaugo. Daugiau nei vienu

procentu visuomeninis finansavimas sumažėjo Rumu-nijoje (-2,76 proc.), Slovakijoje (-1,27 proc.) ir Vengri-joje (-1,03 proc.).

Valdžios sektoriaus išlaidos sveikatai, proc. nuo visų išlaidų sveikatai. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. Eurostat

2000–2005 metais visuomeninių išlaidų sveikatos priežiūrai augimas Lietuvoje atsiliko nuo BVP augi-mo tempų. 2006 metais visuomeninių išlaidų procen-tas nuo visų išlaidų sveikatai, nors vėl pradėjęs augti (2005–2007 m. įgyvendinant sveikatos apsaugos siste-mos darbuotojų atlyginimų kėlimo politiką), 2009 me-tais vis dar buvo mažesnis nei atitinkamas rodiklis 1998 metais.

Lietuvoje santykinai stabilus sveikatos priežiūrai ski-riamų visų (visuomeninių ir privačių) išlaidų procentas

nuo BVP 2000–2005 metais išsilaikė iš esmės dėl pri-vačių išlaidų augimo. Remiantis nacionalinių sveikatos sąskaitų duomenimis, privačios išlaidos sveikatos prie-žiūrai ir toliau auga – nuo 2004 iki 2009 metų namų ūkių tiesioginės išlaidos sveikatai išaugo daugiau nei 57 proc. ir 2009 metų pasiekė 1 milijardą 792 milijonus litų. Didžioji namų ūkių sveikatos išlaidų dalis skiriama vaistams.

Lietuvos sveikatos sistemos finansai ES šalių kon-tekste pateikiami paveiksle 52 puslapyje.

84,7 84,5 83,4 82,4 81,478,7 78,6 78,2 78,1 77,3

75,1 74,3 73,2 73,1 72,3 71,969,6 69,2

65,660,3

56,2

42,1

30

40

50

60

70

80

90

100

Nyd

erla

ndai

Dan

ija

Čeki

ja

Liuk

sem

burg

as, 2

008

Šved

ija

Rum

unija

Aust

rija,

200

8

Estij

a

Pran

cūzi

ja

Voki

etija

Belg

ija

Suom

ija

Ispa

nija

Liet

uva

Lenk

ija

Slov

ėnija

Veng

rija

Slov

akija

Port

ugal

ija, 2

008

Latv

ija, 2

008

Bulg

arija

, 200

8

Kipr

as, 2

008

Eura

is v

iena

m g

yven

toju

i


2004 2005 2006 2007 2008 2009Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidosSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 3574,1 4224,2 5156,7 6175,9 7395,9 6931,5Šaltinis. Statistikos departamentas. Duomenys apskaičiuoti naudojant EBPO Sveikatos sąskaitų sistemos metodiką. 2007 m. – patikslinti duomenys, 2009 m. – negalutiniai duomenys

Lietuvos Sveikatos sąskaitų sistema. Sveikatos priežiūros išlaidos. Požymiai: sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, statistiniai rodikliai ir metai

2004 2005 2006 2007 2008 2009Ligoninės Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 1262,8 1545,3 2063,5 2397,1 2709,6 2512,5Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 35,3 36,6 40 38,8 36,6 36,2Slaugos ir rezidentinės priežiūros įstaigos Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 62,9 72,3 69,8 82,8 104,4 108Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 1,8 1,7 1,4 1,3 1,4 1,6Ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai

Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 703,9 778,7 1031,7 1291,1 1670,8 1550,9Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 19,7 18,4 20 20,9 22,6 22,4Mažmeninės prekybos įmonės ir kiti medicinos prekių teikėjai

Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 1285,8 1530,8 1694 1836 2101,9 2024,1Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 36 36,2 32,9 29,7 28,4 29,2Visuomenės sveikatos programų administravimas Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 43,1 45,5 35,7 57,1 35,3 19,4Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 1,2 1,1 0,7 0,9 0,5 0,3Bendrasis sveikatos priežiūros administravimas ir draudimas

Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 154 148,2 139,1 271,6 383,3 229,6Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 4,3 3,6 2,7 4,4 5,2 3,3Kitos veiklos rūšys Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 61,7 102,7 117,1 234,6 384,6 477,9Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 1,7 2,4 2,3 3,8 5,2 6,9Kitos šalys Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 0 0,6 5,6 5,5 6 9,1Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 0 0 0,1 0,1 0,1 0,1Iš viso Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 3574,1 4224,2 5156,7 6175,9 7395,9 6931,5Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 100 100 100 100 100 100Šaltinis. Statistikos departamentas. Duomenys apskaičiuoti naudojant EBPO Sveikatos sąskaitų sistemos metodiką. 2007 m. – patikslinti duomenys, 2009 m. – negalutiniai duomenys

2004 2005 2006 2007 2008 2009Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiamsBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 0,4 0,7 1 1 1,3 0,8BendrovėsBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 3,5 3,9 4 2,5 3,1 3,3Kitos šalysBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 0,3 0,7 0,5 0,6 0,3 0,5Iš visoBendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 3574,1 4224,2 5156,7 6175,9 7395,9 6931,5Bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc. 100 100 100 100 100Šaltinis. Statistikos departamentas. Duomenys apskaičiuoti naudojant EBPO Sveikatos sąskaitų sistemos metodiką. 2007 m. – patikslinti duomenys, 2009 m. – negalutiniai duomenys

Lietuvos Sveikatos sąskaitų sistema. Sveikatos priežiūros išlaidos. Požymiai: sveikatos priežiūros funkcijos, statistiniai rodikliai ir metai

2004 2005 2006 2007 2008 2009Gydymo paslaugosSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 1611,3 1875,3 2361,5 2784,6 3476,9 3286,8Einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc.

46,5 45,8 48,7 48,2 49 48,1

Reabilitacinė priežiūraSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 144,8 171,8 207,4 240,1 253,5 233,4Einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc.

4,2 4,2 4,3 4,2 3,6 3,4

Ilgalaikės slaugos paslaugosSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 123,1 171,9 194 336,4 520,3 620,5Einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc.

3,6 4,2 4 5,8 7,3 9,1

Pagalbinės sveikatos priežiūros paslaugosSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 150,4 181,1 243,6 332,5 433,8 412,4Einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc.

4,3 4,4 5 5,8 6,1 6

Medicinos prekės ambulatoriniams ligoniamsSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 1294 1539,4 1698,5 1844,5 2103,7 2025,9Einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc.

37,3 37,6 35 31,9 29,6 29,6

Prevencija ir visuomenės sveikatos paslaugosSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 61,6 71,4 60,9 107,5 86,8 78,4Einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc.

1,8 1,7 1,3 1,9 1,2 1,1

Sveikatos priežiūros administravimas ir sveikatos draudimasSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 81,9 80,5 87,8 128,5 222,8 182,6Einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra, proc.

2,4 2 1,8 2,2 3,1 2,7

Einamosios sveikatos priežiūros išlaidosSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 3467,2 4091,4 4853,7 5774 7097,9 6839,9Su sveikata susijusios funkcijosSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 1435,7 1672,8 2094,4 2644,2 3143 3081,9Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių institucijų kapitalo formavimasSveikatos priežiūros išlaidos, mln. litų 106,9 132,8 303 401,8 298 91,6


2010 metais didžiausią PSDF išlaidų dalį sudarė išlai-dos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti

(72 proc.), taip pat gyventojų išlaidos vaistams ir me-dicinos pagalbos priemonėms kompensuoti (16 proc.).

PSDF išlaidų struktūra, 2010

Šaltinis. VLK

Per 2000–2010 metų laikotarpį PSDF išlaidos as-mens sveikatos priežiūros (ASP) paslaugoms apmokėti išaugo daugiau nei 2,2 karto, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – apie 2 kartus, centralizuotai perkamiems vaistams ir medici-nos pagalbos priemonėms – 5,2 karto. Labiausiai išaugo išlaidos sveikatos programoms finansuoti – 8,7 karto.

Nors išlaidos stacionaraus gydymo paslaugoms ap-mokėti 2000–2009 metų laikotarpiu išaugo tik apie 1,8 karto, tačiau šios išlaidos ir toliau sudaro didžiąją dalį – apie 51 proc. visų ASP paslaugoms apmokėti skiriamų išlaidų (2009 m. duomenimis).

72,2 15,6

3,1

3,40,9

3,90,8

Išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėtiIšlaidos vaistų ir medicinos pagalbos priemoniųįsigijimui kompensuoti

Išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniamgydymui kompensuotiIšlaidos centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinospriemonių išlaidoms kompensuotiIšlaidos ortopedijos technikos priemonių įsigijimuikompensuotiIšlaidos sveikatos programoms �nansuotiKitos išlaidos

20,8 20,7 20,7 20,8 20,7 19,4 19,5 19,5

5,5 5,4 5,4 5,4 5,2 5,0 4,8 4,5 4,5 4,5

10,1 10,4 11,3 12,2 13,1 13,8

20,3

61,0 60,6 59,7 58,7 57,6 57,3 57,1 55,652,0 50,9

19,6 20,015,0 16,5

19,8

0

10

20

30

40

50

60

70

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Proc

. nuo

vis

ų A

SP iš

laid

ų

PSP paslaugos GMP paslaugosAmbulatorinės specializuotos paslaugosStacionarinės paslaugos

PSDF išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti

Šaltinis. VLK

Privalomojo sveikatos draudimo pajamos ir išlaidos

Didžiausius Lietuvos sveikatos sektoriaus finansi-nius srautus valdo Valstybinė ligonių kasa. Remiantis nacionalinių sveikatos sąskaitų sistemos duomenimis, 2009 metais apie 88 proc. viso visuomeninio sveikatos

apsaugos finansavimo sudarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos. Per laikotarpį nuo 1998 iki 2010 metų PSDF pajamos ir išlaidos išaugo daugiau nei 2,2 karto.

1309

1.837 1756 1806 1838 18942075

2243

2611

3032

3681

42424117

43404149

1203

1.869 1831 1791 1846 1893 1957 21132513

30913655

4233 4118 4119

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Mili

jona

i litų

Pajamos, faktas, mln. Lt Išlaidos, apmokėta, mln. Lt

73,3 75,0 76,2 76,2 76,8 76,4 74,0 73,7 72,5 71,674,8 73,8

61,155,3

26,7 24,5 23,3 23,4 23,0 23,3 25,8 26,0 27,0 27,924,7 25,5

38,244,0

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Proc

. nuo

vis

ų PS

DF

paja

mų

Dirbančiųjų ir darbdavių įmokos į PSDFLietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis ir papildomi asignavimai

PSDF pajamos ir išlaidos

Šaltinis. VLK

1997–2008 metais didžiąją PSDF pajamų dalį (dau-giau nei 70 proc.) sudarė dirbančiųjų ir darbdavių įmokos. 2009 metais išaugo valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, ir

papildomi valstybės biudžeto asignavimai, taigi 2010 metais valstybės biudžeto lėšų dalis PSDF pajamose su-darė jau 44 proc.

PSDF pajamos, proc.

Šaltinis. VLK


440,1 389,9495,0 547,2

617,8 679,8 700,5 642,8

28,638,3

50,561,6

97,2106,2 129,3

141,4

103,7109,6

117,1134,6

163,8

188,4 169,8180,2

0

200

400

600

800

1000

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Mili

jona

i litų

ASPĮ išlaidos vaistams Išlaidos centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos priemonių išlaidoms kompensuoti PSDF išlaidos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui kompensuoti

2003–2010 metų laikotarpiu išaugo ir PSDF finan-suojamų gydymo įstaigų išlaidos vaistams, tvarsliavai ir kraujo produktams. 2010 metais ASPĮ vaistams išleido

apie 180 milijonų litų. Nuo 2008 metų bendra PSDF ir gydymo įstaigų perkamų medikamentų apimtis beveik pasiekė 1 milijardą litų.

Visos PSDF išlaidos vaistams ir MPP

Šaltinis. VLK

Lietuvos statistikos departamentas nuo 2004 metų išlaidas sveikatai apskaito vadovaudamasis nacionali-nių sveikatos sąskaitų metodika ir informaciją pateikia Eurostat. Pagrindinis šios metodikos skirtumas nuo įprastos išlaidų apskaitos yra tas, kad apskaitoma ne per metus sumokėta pinigų suma, o išlaidos už per metus suteiktas paslaugas. Todėl pagal nacionalines sveikatos sąskaitas pateikiama finansinė statistika gali skirtis nuo kitaip apskaitomų duomenų, tarp jų ir Pasaulinės svei-katos organizacijos (PSO) pateikiamų duomenų. Re-

miantis nacionalinių sveikatos sąskaitų duomenimis ir VLK pateikiamais duomenimis apie gydymo įstaigų iš-laidas vaistams, galima apskaičiuoti namų ūkių (gyven-tojų) ir visas (visuomenines ir privačias) išlaidas vais-tams. Kaip matyti iš paveikslo, 2010 metais gyventojai vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleido daugiau nei 1118 milijonų litų, o visos išlaidos vaistams viršijo 2 milijardus litų, arba sudarė apie 30 proc. visų išlaidų sveikatai.

764,8918,7 959,4 1012,9

1164,0 1118,7

1374,9

1618,11746,4

1939,4

2184,1 2122,5

0

500

1000

1500

2000

2500

2004 2005 2006 2007 2008 2009

Mili

jona

i litų

Privačios išlaidos vaistams ir MPP, mln. litų Visos išlaidos vaistams, mln. litų

Visos išlaidos vaistams (pagal nacionalinių sveikatos sąskaitų metodiką)

Šaltiniai: Eurostat, Statistikos departamentas

309

259

326 345370

440

507

588

694748

643

322386 364 381 420

484534

618683 696 653307

302409

440390

495547

618

680 701

643

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Mln

. litų

Planuota, mln. litų Suteikta, mln. litų Apmokėta, mln. litų

17,216,4

21,622,5

18,519,7

17,716,9

16,117,0

15,6

1,53,1

1,3 1,5 1,8 2,0 2,02,7 2,5

3,1 3,4

0

5

10

15

20

25

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Proc

. nuo

vis

ų PS

DF

išla

idų,

pro

c.

Išlaidos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui kompensuotiIšlaidos centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos priemonių išlaidoms kompensuoti

Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms

Nors 2000–2010 metais PSDF išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kompensavi-mui augo, tačiau procentinė dalis nuo visų PSDF iš-laidų sumažėjo iki 15,6 proc.; centralizuotai perkamų

vaistų ir medicinos pagalbos priemonių dalis išaugo iki 3,4 proc. Todėl visų PSDF išlaidų vaistams ir MPP dalis per visą 2000–2010 metų laikotarpį išliko gana stabili – apie 19–23 proc.

PSDF išlaidos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui kompensuoti

Šaltinis. VLK

PSDF išlaidos vaistams ir MPP

Šaltinis. VLK


Kaip matyti iš paveikslo, 2007–2009 metais mažai keitėsi vienam statistiniam gyventojui pagal amžiaus grupes tenkančių išlaidų vaistams dalis. Didžioji PSDF

išlaidų vaistams dalis tenka vyresniems nei 44 metų žmonėms.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

0–14 15–24 25–44 45–64 64–74 75+

Lita

i

2009 m. 2008 m. 2007 m.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

0–14 15–24 25–44 45–64 64–74 75+ Li

tai

2009 m. 2008 m. 2007 m.

Ambulatorinių vaistų kompensuojamoji suma pagal amžiaus grupes vienam pacientui

Šaltinis. VLK

Ambulatorinių vaistų kompensuojamoji suma pagal amžiaus grupes vienam gyventojui

Šaltinis. VLK

Per 2005–2010 metus labiausiai išaugo priešnavi-kinių, urogentinių, jutimų sistemą veikiančių vaistų

ir sumažėjo antiinfekcinių bei dermatologinių vaistų kompensavimas.

Eurostat duomenimis, 2009 metais visos (visuome-ninės ir privačios) išlaidos vaistams vienam gyvento-jui Lietuvoje siekė apie 158 eurus ir buvo daugiau nei 3 kartus mažesnės nei atitinkamos išlaidos, tenkančios vienam gyventojui Prancūzijoje ar Vokietijoje. Tačiau, palyginti su senosiomis ES šalimis, vaistams Lietuvoje,

kaip ir kitose naujosiose ES šalyse, yra išleidžiama di-desnis procentas lyginant su šalies BVP, kadangi vaistų kainos bendroje ES šalių rinkoje yra panašios. Pagal Eurostat paskaičiavimus, 2006 metais vaistų kainos Lietuvoje siekė apie 70 proc. ES šalių vaistų kainų vi-durkio.

534506 504 502

453 440420 412

347 336302

282 275

225209

170 158135 130

10876

0

100

200

300

400

500

600

Pran

cūzi

ja, 2

007

Voki

etija

Belg

ija, 2

007

Liuk

sem

burg

as, 2

008

Aust

rija

Šved

ija, 2

008

Suom

ija, 2

008

Ispa

nija

Dan

ija, 2

007

Port

ugal

ija, 2

008

Slov

ėnija

Slov

akija

Kipr

as, 2

008

Veng

rija

Čeki

ja

Estij

a

Liet

uva

Lenk

ija

Latv

ija, 2

008

Bulg

arija

, 200

8

Rum

unija

Eura

is v

iena

m g

yven

toju

i

Ambulatorinės išlaidos vaistams ir MPP, eurais vienam gyventojui. Palyginimas su ES šalimis, 2009

Šaltinis. Eurostat

2000–2005 metais palyginti stabilus visų sveikatos priežiūrai skiriamų (visuomeninių ir privačių) išlaidų nuo BVP procentas išsilaikė iš esmės dėl privačių išlai-dų vaistams augimo.

Suvartojamų vaistų kiekis priklauso tiek nuo ligų, tiek nuo šalies gyventojų amžiaus struktūros. Ligonių kasos savo metinėse ataskaitose išlaidas už kompen-suojamuosius vaistus ir MPP pateikia ir pagal gyvento-jų amžiaus grupes.


Ligos, kurių ambulatoriniam gydymui kompensuojamaisiais vaistais išleidžiama daugiausiai PSDF biudžeto lėšų

2009 m. PSDF biudžeto išlaidos, mln. Lt

2010 m. PSDF biudžeto išlaidos, mln. Lt

2010/2009, pokytis, proc.

I10–I15 Hipertenzija 149,0 140,0 93,96E11 II tipo cukrinis diabetas 65,6 64,0 97,56J45 Bronchinė astma 40,5 37,4 92,35

C61Priešinės liaukos piktybiniai navikai

29,8 27,9 93,62

G35 Išsėtinė sklerozė 21,2 22,4 105,66F20 Šizofrenija 29,4 22,3 75,85H40 Glaukoma 25,7 22,1 85,99E10 I tipo cukrinis diabetas 18,1 17,9 98,90C50 Krūties vėžio piktybiniai navikai 18,2 15,4 84,62B18 Lėtinis virusinis hepatitas B ir C 17,1 14,8 86,55Šaltinis. VLK

Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skiriamos Lietuvos sveikatos sistemos lėšos ES šalių kontekste.

Palyginimas su ES šalimis

Šaltiniai: Eurostat, SEC paskaičiavimai

Apskritimo dydis parodo visuomeninių išlaidų vaistams dydį vienam gyventojui eurais

15

25

35

45

55

65

75

85

95

0,7 1,2 1,7 2,2Visų išlaidų vaistams procentas nuo BVP

Visu

omen

inių

išla

idų

vais

tam

s pr

ocen

tas

nuo

visų

išla

idų

vais

tam

s

Belgija, 335 EUR

Bulgarija, 2008, 20 EUR

Čekija, 143 EUR

Danija, 181 EUR

Vokietija, 2537 EUR

Estija, 70 EUR

Ispanija, 1554 EUR

Prancūzija, 374 EUR

Latvija, 2008, 49 EUR

Lietuva, 61 EUR

Vengrija, 129 EUR

Nyderlandai, 314 EUR

Lenkija, 52 EUR

Rumunija, 26 EUR

Portugalija, 2008, 189 EUR

Slovėnija, 173 EUR

Slovakija, 197 EUR

Suomija, 233 EUR

Švedija, 230 EUR

Austrija, 295 EUR

Išlaidų vaistams ES šalyse palyginimas, 2009 m., Eurostat

PSDF išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms pagal ligų grupes (ATC klasifikacijos grupes)

ATC 1 lygisPSDF biudžeto išlaidos, tūkst, Lt 2010/2005 m.

Pokytis, proc.2005 2006 2007 2008 2009 2010A virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys

54 304 56 500 62 838 68 929 71 593 71 300 131,3

B kraujodaros sistemą veikiantys vaistai

33 174 35 371 42 036 38 892 45 229 38 826 117,0

C kardiologiniai vaistai 117 975 134 611 157 420 177 738 172 678 163 344 138,5D dermatologiniai vaistai 3433 2899 3105 3399 3396 2993 87,2G urogenitalinę sistemą veikiantys ir lytiniai hormonai

3198 3764 5842 6660 6383 6052 189,3

Gaminami vaistai 373 377 395 440 448 428 114,5H hormonai 6108 6226 6967 8030 7724 7945 130,1J antiinfekciniai 17 682 16 844 17 216 12 418 10 764 10 218 57,8L priešnavikiniai 61 003 80 348 97 589 112 331 118 892 111 440 182,7M skeleto – raumenų sistemą veikiantys

9707 9483 11 540 12 593 10 915 9056 93,3

Medicinos pagalbos priemonės

28 122 30 925 37 453 45 881 51 999 45 877 163,1

N nervų sistemą veikiantys 81 802 91 565 102 400 105 553 106 277 102 805 125,7P antiparazitiniai, antiinsekticidiniai vaistai

169 224 216 221 236 254 150,0

R kvėpavimo sistemą veikiantys

47 108 50 552 58 769 65 800 63 433 60 241 127,9

S jutimų sistemą veikiantys 14 547 17 313 20 621 24 048 25 938 22 265 153,1V kiti 1693 1446 261 291 326 299 17,6Bendroji suma 480 398 538 448 624 668 683 223 696 233 653 343 136,0Šaltinis. VLK

2010 metais iš PSDF biudžeto daugiausia buvo kompensuojami kardiologiniai (25 proc.), priešnavikiniai (17 proc.) ir nervų sistemą veikiantys vaistai (16 proc.).

25

17

16

11

9

7

6

9

C kardiologiniai vaistai

L priešnavikiniai

N nervų sistemą veikiantys

A virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys

R kvėpavimo sistemą veikiantys

Medicinos pagalbos priemonės

B kraujodaros sistemą veikiantys vaistai

V kiti

PSDF išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms pagal ligų grupes, 2010

Šaltinis. VLK

Daugiausiai PSDF lėšų buvo skiriama vaistams hipertenzijai, cukriniam diabetui, bronchinei astmai ir onkolo-ginėms ligoms gydyti.


GALIMYBĖS 2012–2020 METAIS

Eurostat, remdamasi mirtingumo ir migracijos ro-dikliais (neįvertinus 2011 m. gyventojų surašymo duo-menų), parengė ES šalių gyventojų skaičiaus projekci-jas. Pagal šiuos paskaičiavimus gyventojų skaičius Lie-tuvoje ir toliau mažės – 2020 metais jis bus apie 3 179

986 gyventojų, o 2050 metais gali sumažėti net iki 2,81 milijono gyventojų6.

6 Eurostat duomenų bazė

Gyventojų skaičiaus prognozė

Iš viso2009 2010 2011* 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

3 349 872 3 329 039 3 244 601 3 293 174 3 276 567 3 260 909 3 246 156 3 232 159 3 218 767 3 205 813 3 192 800 3 179 986

0–14 504 938 499 299 487 895 493 007 492 300 492 504 493 077 495 872 500 477 506 142 510 664 514 644

15–19 253 555 241 075 223 075 211 481 195 458 185 188 179 643 172 948 165 968 158 953 153 344 148 019

20–29 508 522 510 333 486 477 514 983 515 707 506 456 491 001 474 089 454 285 434 993 417 818 401 333

30–39 460 708 451 231 427 109 434 916 430 068 432 381 437 956 445 203 454 280 462 428 468 116 473 032

40–49 512 864 503 314 487 103 485 872 476 515 466 646 456 699 447 942 439 638 431 422 423 370 416 440

50–59 416 730 426 674 431 744 446 476 455 546 464 104 470 390 472 340 473 022 471 674 467 679 460 540

60–64 156 326 162 712 165 429 171 630 176 569 177 619 177 196 179 263 182 153 186 931 195 871 206 231

65+ 536 229 534 401 535 769 534 809 534 404 536 011 540 194 544 502 548 944 553 270 555 938 559 747

* Metų pradžioje

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Eurostat

Siekiant prognozuoti PSDF pajamas, infliaciją, me-dikų atlyginimus, vaistų, ligonių maitinimo kainas ir kt. labai reikšmingas yra darbo jėgos ir užimtumo situaci-jos vertinimas. Pagal Eurostat prognozę, Lietuvoje iki 2020 metų darbingo amžiaus žmonių dalis turėtų išlikti gana pastovi – apie 61,77 proc. visų šalies gyventojų.

Nedirbančių asmenų (0–19 ir 65+ m. amžiaus gru-pės) procentinė dalis per 2011–2020 metus taip pat mažai keisis – sieks apie 38,2 proc. visų šalies gyven-tojų. Šių amžiaus grupių ir kitų įstatymuose numatytų grupių gyventojai, taip pat neįgalieji priklauso valsty-bės draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų grupei.

Darant prielaidą, kad per artimiausius dešimt metų Lietuvos demografiniai rodikliai kis pagal 2010 metų Eurostat prognozę (t. y. mažės gyventojų skaičius ir kis jų amžiaus struktūra), galima teigti, kad populiacijo-je didės garbaus amžiaus žmonių dalis, žymiai mažės

vyresniųjų klasių moksleivių ir studentų dalis, dėl so-cialinių-ekonominių pokyčių kis bedarbių ir socialiai remiamų žmonių skaičius. Gyventojų amžiaus struktū-rą galima išsamiai išanalizuoti ir gana tiksliai numatyti ateities tendencijas lyginant dešimties metų duomenis apie gyventojų skaičių skirtingose amžiaus grupėse. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pa-gal amžiaus struktūrą galima matyti, kad 2000–2010 metais itin sparčiai mažėjo gyventojų 5–14 metų gru-pėje. 2020 metais šis sumažėjimas pasireikš 10–25 metų žmonių (mokinių ir studentų) amžiaus grupėje. Vadi-nasi, bus mažesnis lėšų poreikis šiems asmenims ap-drausti PSD. Šiuo metu palyginti gausios jaunų žmonių amžiaus grupės, ypač 20–24 metų žmonių grupė, atei-nantį dešimtmetį lems santykinai aukštą gimimų skai-čių, kuris, deja, nekompensuos bendros vaikų ir mo-kinių / studentų skaičiaus mažėjimo tendencijos. Per 2000–2010 metus gerokai išaugo vyresnių nei 75 metų

Praėjusio laikotarpio rezultatų vertinimas

Remiantis PSO duomenimis, per laikotarpį nuo 1995 iki 2008 metų Lietuvos gyventojų VGT pailgėjo 2,9 metų, o sveikatos sistemos finansavimas (pagal per-kamosios galios paritetą) išaugo 3,5 karto. Lietuva pa-gal VGT pailgėjimo rodiklį jau nėra paskutinėje vietoje tarp ES šalių, tačiau šalies rodikliai yra prastesni už ES vidurkį. Daugumos kitų naujųjų ES šalių (išskyrus Bul-gariją ir Slovakiją) gyventojų VGT trukmė 1995–2008 metais išaugo kur kas daugiau nei Lietuvos. Vertinant

pagal finansavimo apimties pokyčius matyti, kad fi-nansavimas Lietuvoje išaugo bene daugiausiai iš visos Europos Sąjungos. Matome, kad sveikatos sistemos finansavimo augimas Lietuvoje turėjo kur kas mažiau įtakos šalies gyventojų sveikatai nei kitose naujosiose ES šalyse. Santykinai spartus Lietuvos sveikatos sekto-riaus finansavimo augimas ir santykinai lėtas gyvenimo trukmės augimas indikuoja tikėtinus sveikatos priežiū-ros tobulinimo Lietuvoje rezervus.

6,2 4,7 4,6 4,3 4,2 4,0 3,9 3,8 3,6 3,6 3,6 3,5 3,4 3,3 3,3 3,2 3,2 3,1 3,1 3,1 3,1 3,0 2,9 2,8 2,8 2,7 2,7 2,4 2,3 2,2

2,73,0 3,1

2,1

3,0 2,92,4 2,2

2,7 2,5 2,2 2,4

1,82,2

1,8 1,52,0 1,8 1,7 1,9 1,9 1,8

3,2

1,9

3,8

1,7 1,82,2 2,1 1,8

0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

Estij

aRu

mun

ijaLa

tvija

Poer

tuga

lija

Slov

ėnija

Airi

jaKi

pras

Veng

rija

Liuk

sem

burg

asES

-12

Ispa

nija

Lenk

ijaČe

kija

Jung

tinė

Kara

lyst

ėIta

lija

Voki

etija

Nyd

erla

ndai

Dan

ijaAu

strij

aES

-27

Suom

ijaES

-15

Liet

uva

Mal

taBu

lgar

ija

Pran

cūzi

jaBe

lgija

Gra

ikija

Slov

akija

Šved

ija

VGT, pokytis 2009–1996 metais PPP USD pokytis 2008/1996, kartais

VGT pokyčio ir išlaidų sveikatai vienam gyventojui pokyčio palyginimas. Palyginimas su ES šalimis

Šaltiniai: PSO, SEC paskaičiavimai

Jei vertinsime, kaip pastaraisiais metais įvairių sveika-tos determinančių pokyčiai pakeitė šalies sveikatos lygį, tikėtina, kad sveikatos sektoriaus teigiamas indėlis atiti-ko ir net kiek viršijo vidutinius ES šalių rodiklius. Kita vertus, teigiamų gyvensenos pokyčių buvo labai mažai.

Padaryta saikinga pažanga ribojant alkoholio vartojimą, antsvorį, skatinant fizinį aktyvumą lėmė, kad Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė augo lė-čiau nei vidutiniškai ES. Per 2000–2009 metus išaugo atotrūkis tarp Lietuvos ir vidutinių ES sveikatos rodiklių.

ProcentaiVGT pokytis ES pagal PSO

prielaidasVGT pokytis Lietuvoje

2000–2009 m.VGT nuokrypis nuo ES bendrųjų tendencijų

Gyvensena** 40 0,984 -0,44 -1,424Aplinka*** 40 0,984 0,91 -0,074Sveikatos priežiūra 20 0,492 0,55 0,058Iš viso 100 2,46* 1,02 -1,44

* VGT išaugimas Europoje per 9 metus nuo 72,2 m. (Lietuvos 2000 m. VGT) ** ŠKL, navikų, virškinimo ligų poveikis *** Išorinių mirties priežasčių poveikis

Šaltinis. SEC paskaičiavimai


Turtingos šalys santykinai daugiau visuomeninių išlaidų skiria savo piliečių sveikatai. Lietuvoje, kaip ir daugumoje ES šalių, biudžeto išlaidos sveikatai gerai

aprašomos jų turtingumu, bet Lietuvoje neapsispren-džiama dėl finansavimo stabilumo. Noras „karpyti“ sveikatos išlaidas yra pastovi šalies politikos atstojamoji.

4

5

6

7

8

9

10

11

12

0 10 000 20 000 30 000 40 000 50 000 60 000BVP gyventojui (PPP USD)

BVP

dalis

sve

ikat

os s

ekto

riui

Bendras Lietuva Log. (bendras)

R² = 0,6583y = 2,4334ln(x) - 16,301

BVP dalis sveikatos sektoriui. Palyginimas su Europos regiono šalimis


Jei artimiausią dešimtmetį Lietuva didins sveikatos finansavimą panašiais tempais kaip ir dauguma ES šalių, t. y. saikingai lenkiančiais BVP augimą, tai pagrindinis sveikatos sistemos plėtros rodiklis bus BVP dinamika.

Ateities įvykiai gali vystytis pagal daugybę scenarijų. Ekonomikos augimas gali būti santykinai spartus, bet yra galima (nors tikimybė ir nedidelė) ir daugiametė stagnacija.

106,0111,3

115,8

121,3

127,4

133,7138,6

144,1149,3

155,3

117,1

175,3

100

110

120

130

140

150

160

170

180

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Pesimistinis Optimistinis Normatyvinis

BVP prognozė, 2010 m. = 100


Kainos gali išlikti daugmaž stabilios, bet gali ir sparčiai augti.Priklausomai nuo BVP pokyčio, jei darysime prielaidą, kad kainos keisis pagal normatyvinį scenarijų, apskai-

čiuojam PSDF išlaidas.

PSDF = BVP * Sveikatos išlaidos

* PSDF

Sveikatos išlaidos

Sveikatos išlaidų dalis iš konsoliduoto biudžeto. Palyginimas su Europos regiono šalimis


Gyventojų skaičius ir prognozė 2000–2020 m., pagal amžiaus grupes

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Eurostat

žmonių amžiaus grupė, kuri per ateinantį dešimtmetį lems gyventojų, vyresnių nei 85 metų, skaičiaus augi-mą. Gyventojų senėjimas reikš daugiau išlaidų vaistams ir slaugai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų / studentų gru-pės mažėjimas (absoliučiais skaičiais) yra didesnis nei garbaus amžiaus žmonių skaičiaus augimas, bendras valstybės lėšomis draudžiamųjų skaičius vaikų / stu-dentų / pensininkų grupėje mažės. Pensininkų skaičius mažės dėl numatomo pensinio amžiaus ilginimo.

Atlikus prognostinius skaičiavimus, remiantis Euros-tat teikiamomis prognozėmis dėl gyventojų skaičiaus ir amžiaus grupių struktūros pokyčių, vertinama, kad de-

mografijos poveikis PSDF išlaidoms egzistuoja, bet nėra didelis – tik 1,4 proc. per dešimtį metų. Pateiktoms pro-gnozėms pasitvirtinus, 2011–2020 metais (kaip ir 2000–2009 metais) demografiniai pokyčiai bus reikšmingas, bet ne pagrindinis PSDF išlaidų kaitos veiksnys7.

Kuo turtingesnė šalis, tuo santykinai daugiau išlaidų ji skiria savo piliečių sveikatai. ES šalių išlaidos sveika-tai gerai aprašomos jų turtingumu. Lietuvoje patikimo ryšio tarp BVP augimo ir išlaidų sveikatai pastarąjį de-šimtmetį nebuvo.

7 PSO, SEC paskaičiavimai

662

663

1 95

7 57

654

8 94

4

0

20

40

60

80

100

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

65+ 20–64 0–19

2008

y = 3,2858Ln(x) - 18,994

R2 = 0,5674

6

8

10

12

14

16

18

0 5000 10 000 15 000 20 000 25 000 30 000 35 000

BVP asmeniui (PPP Eurai asmeniui)

Svei

kato

s iš

laid

ų d

alis

iš k

onso

liduo

to b

iudž

eto

Europa Lietuva Log. (Europa)

Galimybės 2012–2020 metais 66 / 67

Lietuvoje yra rengiama ir 2012 metų pradžioje bus teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos sveikatos programa 2020. Programoje, rengiamoje remiantis tarptautine ir nacionaline patirtimi bei sveikatos vertybėmis, bus analizuojami sveikatinimo rezervai, kurie glūdi gyven-senoje, aplinkoje, sveikatos paslaugų kokybės gerinime, taip pat numatomi pagrindiniai sveikatinimo uždavi-niai. Pagrindinis naujosios programos tikslas yra „Vi-dutinės sveiko gyvenimo trukmės (VGT) ilginimas“. Realu vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę pailginti nuo 73,4 m. 2010 metais iki 76 m. 2020 metais. Šio tikslo įgyvendinimui yra būtinas Vyriausybės, visų ekonomi-kos sektorių, bendruomenių ir šeimų bendras Sąjūdis vardan visų šalies gyventojų sveikatos. 2011–2020 me-tai galėtų tapti Sveikatos dešimtmečiu ne tik medicinos bendruomenei, bet ir visai Lietuvai. Sušvelninus pa-grindinius Lietuvos sveikatos sopulius, iki 2020 metų galima išsaugoti 30 000 gyvybių bei juntamai pagerinti daugumos šalies gyventojų sveikatą.

Rengiant naująją Lietuvos sveikatos programą, 2011 metų birželį, Sveikatos apsaugos ministerijos užsaky-mu, buvo atlikta reprezentatyvi apklausa8, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę sveika-tos ir sveikatos politikos klausimais.

Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyri-mas rodo, kad dauguma šalies gyventojų supranta, kad daugiausiai sveikatą veikia gyvenimo būdas ir gyvena-moji aplinka.

8 Apklausa atlikta projekte „Sveikatos sistemos reformų analizė“ įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos ap-saugos ministerijos projektą „Sisteminė sveikatos sekto-riaus vykdomų reformų analizė siekiant geresnio Europos Sąjungos sveikatos politikos įgyvendinimo“ Nr. VP1-4.2-VRM-05-V-01-004 pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efekty-vumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-05-V „Geresnis Europos Sąjungos politikų įgyvendinimas“

LIETUVOS GYVENTOJŲ NUOSTATOS SVEIKATOS KLAUSIMAIS

58,0

52,1

44,3

33,6 31,9

26,223,2 21,7

0,20

10

20

30

40

50

60

70

Fizi

nė a

plin

ka(k

limat

as,

aplin

kos

tarš

a,tr

iukš

mas

)

Mity

ba

Asm

enin

ėm

ater

ialin

ėpa

dėtis

Sant

ykia

iše

imoj

e

Gyd

ymo

pasl

augo

s

Psic

holo

gini

skl

imat

asda

rbe

Judė

jimas

,m

ankš

ta,

�zin

iai

prat

imai

Elgs

ena,

įpro

čiai

Než

ino/

Nea

tsak

ė

Kas daugiausia veikia žmogaus sveikatą?

Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas

Šaltinis. Projektas „Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas“

Pesimistinis Lietuvos plėtros scenarijus numato, kad neaugant ekonomikai beveik nedidės ir sveikatos finan-

savimas. Kita vertus, tikėtina, kad po dešimties metų PSDF biudžetas bus du kartus didesnis nei 2010 metais.

Infliacijos prognozė, 2010 m. = 100


104,0108,0

112,2114,2

120,0

125,2

129,8

134,5

139,6

144,9

110,8

161,8

100

110

120

130

140

150

160

170

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Žema in iacija Sparti in iacija Normatyvinis scenarijus

PSDF išlaidų sveikatai prognozė


4,1 4,34,7

5,05,4

5,9

6,47,0

7,58,2

8,9

6,59

11,81

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

Mili

jard

ai li

tų

Pesimistinė Optimistinė Normatyvinė

Galimybės 2012–2020 metais 68 / 69

1. Eurostat, 20112. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2003–2010 m.

metinės vykdymo ataskaitos3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Lietuvos

ekonominių rodiklių projekcijos4. OECD 2000 Sveikatos sąskaitų metodika5. Progress in health care, progress in health?: Patterns

of amenable mortality in Central and Eastern Europe before and after political transition. Ellen Nolte, Martin McKee, Rembrandt D. Scholz. Demographic research, Special Collection 2, article 6, published 16 April 2004, www.demographic-research.org

6. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Namų ūkių biudžetų 1996–2008 m. tyri-mų rezultatai

7. The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long-term care, education and unemployment transfers (2004–2050). Report prepared by the Economic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN) Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238

8. Lietuvos sveikatos informacijos centras9. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės10. Valstybinė ligonių kasa (VLK)11. WHO, European health for all database, 201112. WHO, World health statistics 201113. World Health Organization Regional Office for Euro-

pe, European mortality database (MDB), 2011

Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai

www.demographic-research.org

LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS FINANSAVIMAS IR SVEIKATINIMO PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS GYVENTOJAMS2011

REDAKTORĖ

BIRUTĖ MIKALONIENĖ

DIZAINERIS

VIDAS ČERKAUSKAS

TIRAŽAS 500 EGZ. UŽSAKYMO NR. 115

PARENGĖ

UAB SVEIKATOS EKONOMIKOS CENTRASP. VILEIŠIO G. 18N-301, 10306 VILNIUSTEL. (8 5) 234 6370; EL. P. [email protected] SVETAINĖ WWW.SEC.LT

IŠLEIDO

VĮ SEIMO LEIDYKLA „VALSTYBĖS ŽINIOS“GYNĖJŲ G. 8, 09109 VILNIUSINTERNETO SVETAINĖ WWW.VALSTYBES-ZINIOS.LT

SPAUSDINO

UAB „PETRO OFSETAS“ŽALGIRIO G. 90, 09303 VILNIUS

www.sec.lt

www.valstybes-zinios.lt

lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir ... žmonių skaičius yra vienas pagrindinių...

Documents