MÛSØ BALSAS 1

Edvardas Þakaris gimë 1952 m. geguþës 25 d. Ðilu-tës rajono Pagëgiø kaime mokytojos ir teisininkoðeimoje. 1971 m. baigë Kelmës 1-àjà vidurinæ mo-

kyklà. 1985 m. Lietuvos þemës ûkio akademijoje ágijo eko-nomisto organizatoriaus specialybæ. 1988 m. Ðiauliø K.Preik-ðo pedagoginiame institute baigë tiflopedagogo studijas.Darbo staþas – 30 metø. Dirbo darbininku, pedagogu, or-ganizaciná darbà. Nuo 1992 m. iki 2004 m. buvo Lietuvosakløjø ir silpnaregiø sàjungos Ðiauliø ámonës direktorius.

1987–1995 m. iðrinktas Kelmës miesto liaudies depu-tatø tarybos deputatu. 1990–1995 m. buvo Ðiauliø miestoliaudies deputatø tarybos deputatas, 2000–2003 m. ir 2003–2004 m. – Ðiauliø miesto savivaldybës tarybos narys. Tary-boje buvo kolegijos narys, Kultûros, ðvietimo ir sporto ko-miteto pirmininkas.

2004 m. E.Þakaris iðrinktas Seimo nariu „Auðros“ vien-mandatëje rinkimø apygardoje. Dirba Seimo Ðvietimo,mokslo ir kultûros komitete bei Ðeimos ir vaiko reikaløkomisijoje. Yra Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungos ta-rybos narys, Lietuvos socialiniø ámoniø asociacijos tarybosnarys, Ðiauliø pensininkø sàjûdþio narys, Lietuvos social-demokratø partijos tarybos narys, Ðiauliø miesto skyriauspirmininko pirmasis pavaduotojas.

Su þmona Jolanta augina penkis vaikus – dukrà ir ke-turis sûnus.

Ypaè daug E.Þakario dëmesio sulaukia neágaliøjø, vai-kø, ðeimos problemos. Jam tarpininkaujant Ðiauliø sutri-kusios klausos vaikø ugdymo centro moksleiviai sulaukëdeðimties priedø prie klausos aparatø. Klausos negalià tu-rintys vaikai nuo ðiol galës be paðaliniø trukdþiø girdëtimokytojo balsà. Tam skirta beveik 50 tûkst. litø Vyriausy-bës rezervo lëðø.

E.Þakaris áregistravo Transporto lengvatø ástatymo pa-taisas, kuriomis siekiama padidinti transporto lengvatasneágaliesiems, turintiems sutrikusià judëjimo funkcijà.„Nuo 2001 metø nuolat kylant degalø, transporto iðlaidøkainoms, transporto iðlaidø kompensacijos dydis padidë-jo tik 1,25 lito per mënesá. Tai þymiai sumenkino neágaliøasmenø galimybes lankytis sveikatos prieþiûros ástaigose,dalyvauti visuomeniniame bei kultûriniame gyvenime, da-liai neágaliøjø – vykti á darbà“, – vardija spræstinas proble-mas Seimo narys.

Sostinës þurnalistai E.Þakará jau spëjo pakrikðtyti – beantpeèiø. Suprask: neuþima jokiø postø, bet daþnai pada-ro daugiau nei tie, kur „su antpeèiais“. Paklaustas apiesavo darbà, sëkmes ir nesëkmes, kandidatas nustebina:„Manau, svarbiausia gyvenimo varomoji jëga yra proble-mos. Prisiversti kaþkà daryti, jei viskas gerai, esi sveikas,uþtenka pinigø, yra sunku. O kai prasideda problemos –pats gyvenimas priverèia ieðkoti sprendimø.“

Seimo narys dþiaugiasi, kad daþnai jam pavyksta pa-gelbëti praðantiesiems. Aiðku, rezultatus lemia labiau nesëkmë, o nuolatinis darbas ir pastangos. Jis pasakoja, kadatsikelia pusæ ðeðtos ir pirmyn: „Minu ministerijø, Seimokabinetø slenksèius, átikinëju didelius ir maþesnius vado-vus, agituoju, kad tik Ðiauliai ir ðiaulieèiai sulauktø pa-lankiø sprendimø ir paramos. Jei varo pro duris, lipu pro

langus. Gyvenimas parodë, kad jeigu nori kà nors pasiekti– ne asmeniðkai, bet padëti kitiems þmonëms, ámonei – bepolitikos beveik neámanoma.“

E.Þakaris jau pirmaisiais kadencijos metais aplankë vi-sas savo apygardos mokyklas, darþelius, ugdymo ástaigas.Seimo narys susirûpinæs, kad vis dar yra mokymo ástaigø,kuriose vaikai per pamokas sëdi su striukëmis. Jo nuomo-ne, kalbëti apie ugdymo kokybæ nesutvarkius buitiniø da-lykø – sudëtinga. Tad pirmiausia reikia iðspræsti ðias prob-lemas.

Uþ neabejingumà savo rinkëjø gerovei ir realias pa-stangas pagerinti jø gyvenimà E.Þakaris patenka á geriau-siai visuomenës interesams atstovaujanèiø ðalies veikëjøpenkioliktukà.

Edvardas Þakaris LSDP kandidatas vienmandatëje Ðiauliø Auðros rinkimø apygardoje Nr. 23

E.Þakaris su þmona Jolanta, kuri yra ne tik jo pagalbininkëdarbuose, bet ir didþiausia kritikë bei oponentë

Kandidatas nuolat lankosi Ðiauliø miesto vaikø lopðeliuose ir darþeliuose.

Ðiauliø miestas

MÛSØ BALSAS2

Andrius Ðedþius gimë 1976 m. vasario 23 d.1991 m. baigë Ðiauliø miesto 11-àjà vidurinæmokyklà. 1991–1996 m. mokësi Ðiauliø aukð-

tesniojoje technikos mokykloje, ágijo aukðtesnájá autotrans-porto inþinieriaus iðsilavinimà. 1999–2004 m. studijavo Ðiau-liø universitete ir tapo verslo ekonomikos bakalauru. 2002–2004 m. ágijo ir autotransporto inþinieriaus aukðtàjá iðsilavi-nimà. 2004–2006 m. toliau mokësi Ðiauliø universitete ir jambuvo suteiktas verslo vadybos magistro laipsnis.

1992–1995 m. A.Ðedþius vadovavo savo individualiaiámonei. 1995–1998 m. buvo UAB „Pagrindinis kelias“ di-rektorius. 1998 m. tapo UAB „Manukas“ komercijos di-rektoriumi. 2001–2007 m. ëjo UAB „Ðiauliø apskrities te-

Andrius ÐedþiusLSDP kandidatas vienmandatëje Ðiauliø Saulës rinkimø apygardoje Nr. 24

Justinas Sartauskas gimë 1955 m. balandþio 13 d. Kel-mës r., Kurðø kaime, darbininkø ðeimoje. 1973 m.baigë Ðiauliø 2-àjà vidurinæ mokyklà-internatà, o

1978 m. – Vilniaus valstybinio universiteto matematikosir mechanikos fakultetà ir ágijo matematikos dëstytojo spe-cialybæ.

Darbinæ veiklà pradëjo 1978 m. kaip Ðiauliø pedago-ginio instituto dëstytojas. 1981–1983 m. buvo Vilniaus vals-tybinio universiteto aspirantas, 1981–1991 m. – Ðiauliø na-mø statybos kombinato AVS skyriaus inþinierius-progra-muotojas. 1991–1992 m. dirbo Ðiauliø miesto savivaldy-bës administracijos Privatizavimo skyriaus vedëjo pava-duotoju, 1991–1998 m. – Ðiauliø miesto savivaldybës ad-ministracijos Privatizavimo skyriaus vedëju, departamen-to vadovu.

Justinas SartauskasLSDP kandidatas vienmandatëje Ðiauliø Dainø rinkimø apygardoje Nr. 25

levizija“ direktoriaus pareigas. 2002–2004 m. – dienraðèio„Ðiauliø kraðtas“ valdybos narys. Nuo 2006 m. – UAB„Landsale“ Komercijos skyriaus vadovas.

Á Lietuvos socialdemokratø partijà A.Ðedþius ástojo2000 m. Nuo 2006 m. yra Socialdemokratø partijos Ðiau-liø skyriaus pirmininkas. Taip pat 2006 m. iðrinktas Ðiau-liø miesto tarybos nariu.

Laisvalaikiu mëgsta irkluoti. Nuo 2001 m. yra irklavi-mo klubo „Gintarinis irklas“ valdybos narys. Taip pat pri-klauso motoklubui „Ðauliai“. Mëgsta sportà, ypaè krepði-ná ir futbolà, medþioklæ, keliones. Turi dukteris Andrëjà irAleksandrà.

1998 m. J.Sartauskas tapo Ðiauliø miesto savivaldybësadministracijos direktoriumi. Ðias pareigas ëjo iki 2004 m.2004–2007 m. buvo Ðiauliø miesto savivaldybës administ-racijos direktoriaus pavaduotojas. 2007 m. tapo UAB„Ðiauliø apskrities televizija“ direktoriumi.

Lietuvos socialdemokratø partijos narys J.Sartauskasyra nuo 2005 metø. 2007 m. vasario 25 d. iðrinktas á Ðiau-liø miesto tarybà. Dirba Finansø ir ekonomikos komitete,yra Socialdemokratø frakcijos seniûnas, LSDP Ðiauliø sky-riaus pirmininko pavaduotojas.

Su þmona Irina augina net penkis vaikus – Ingà, Inetà,Audriø, Laimà ir Auðrinæ. Laisvalaikiu mëgsta keliauti,bûti gamtoje, þaisti ðachmatais. Taip pat nemaþai laiko ski-ria ir visuomeninei veiklai. Yra Ðiauliø miesto Ðachmatøfederacijos prezidentas, Lietuvos ðachmatø federacijos ta-rybos narys, Kurtuvënø bendruomenës narys.

MÛSØ BALSAS 3

Màstymas spartinaþingsná ir trumpina kelià.

Gimiau 1974 m. geguþës 12 d. Ðiauliømieste gydytojos ir istoriko ðeimoje. Èiaprabëgo mano vaikystë, èia baigiau Ðiauliø2-àjà vidurinæ mokyklà. Nuo pat maþensdomëjausi menu, technika, sportavau.

Technikai jauèiu ypatingà traukà ir da-bar, nes man ádomu ne tik kaip techninëpriemonë padaryta, kokia jos vidinë beiiðorinë konstrukcija, bet ir kaip ji veikia.

EVALDAS VAINEIKISLSDP kandidatas daugiamandatëje rinkimø apygardoje Nr. 111

LSDP tarybos narys,LSDP Ðiauliø miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas

Kandidatas (sëdi priekyje) Ðiauliø Didþdvario gimnazijoje, ku-rioje vyko baigiamasis renginys, skirtas Ðiauliø miesto valsty-binës mokesèiø inspekcijos sprogdinimo deðimtmeèiui pami-nëti.

E.Vaineikis (stovi centre) Ðiauliø Didþdvario gimnazijoje su josmoksleiviais bei kolegomis minint Ðiauliø miesto valstybinësmokesèiø inspekcijos sprogdinimo deðimtmetá.

Duetas: Evaldas dainuoja su Romu Bubneliu. Ðiaulietis neabejingasmuzikai – groja saksofonu ir dainuoja.

Pavyzdþiui, nedidelius automobilio gedi-mus paðalinu pats.

Esu baigæs Ðiauliø vaikø muzikos mo-kyklos klarneto klasæ. Muzikai ðiuo metulaiko lieka nedaug, taèiau, esant galimy-bei, skambinu pianinu, puèiu saksofonà.Grojimas lavina pastabumà, vysto strategi-ná màstymà, ugdo valià ir kitas bendraþmo-giðkàsias savybes. Þaviuosi visø epochø ita-lø, lietuviø klasikø kûriniais, o rusø kom-pozitorius Sergejø Rachmaninovà ir Piot-rà Èaikovská vadinu pasaulio klasikinës mu-zikos meno korifëjais.

Mama norëjo, kad tapèiau gydytoju.Baigdamas vidurinæ mokyklà buvau nu-sprendæs rinktis transporto inþinieriaus arteisininko profesijà. Pirmoji mano ágytaspecialybë – Kauno technologijos univer-sitete baigtos vadybos studijos. Ágijæs vady-bos bakalauro kvalifikaciná laipsná, ástojauá tuometæ Lietuvos teisës akademijà. Ðiojeaukðtojoje universitetinëje mokykloje ági-jau teisës bakalauro ir teisës magistro laips-nius. Ðiuo metu esu Mykolo Romerio uni-versiteto Teisës fakulteto Konstitucinës tei-sës katedros neakivaizdiniø teisës studijødoktorantas. Daktaro disertacijos tema –„Vietos savivaldos sistema ir teisiniai pag-rindai Lietuvoje”.

Darbo veiklà pradëjau akcinëje bendro-vëje „Ðiauliø pienas”, vadovavau ðios ámo-nës Rinkodaros skyriui. Vëliau teko vado-vauti Ðiauliø apskrities virðininko administ-racijos Regiono plëtros departamento Re-giono ekonomikos ir socialinio vystymo sky-riui. Dirbau Ðiauliø miesto savivaldybësekonominës plëtros administratoriaus pa-vaduotoju. Ágijæs teisininko kvalifikacijà,dirbau Ðiauliø miesto savivaldybës administ-racijos Juridinio skyriaus vedëjo pavaduo-toju, vëliau – Ðiauliø apskrities virðininkoadministracijos Teisës departamento Juri-dinio skyriaus vedëju.

Nuo 2006 metø balandþio 19 dienos esuValstybinës mokesèiø inspekcijos prie Fi-nansø ministerijos Ðiauliø apskrities vals-tybinës mokesèiø inspekcijos virðininkas.

Dirbu mokesèiø administravimo siste-moje, taèiau dþiaugiuosi, kad puikiai mo-ku gimtàjà lietuviø kalbà. Mûsø ástaigojesiekiama ne tik labai gerø mokesèiø mokë-

tojø kontrolës bei aptarnavimo rezultatø,bet ir stengiamasi taisyklingai vartoti gra-þiàjà lietuviø kalbà. Baigiau bendrojo lavi-nimo mokyklà, kurioje buvo sustiprinta rusøkalba, todël ðia kalba kalbu bei raðau lais-vai. Gerai raðau ir kalbu angliðkai. Ateityjeplanuoju iðmokti bent dar vienà uþsieniokalbà.

Sportuoju. Kaip ir daugelis mûsø, do-miuosi bei pats daþnai þaidþiu krepðiná, pa-tinka futbolas, automobiliø sportas.

Profesinë specialioji literatûra yra ma-no kasdienybë, o atgaiva ðirdþiai – klasi-kinës literatûros kûriniai. Domiuosi psi-chologija, esu daþnas ávairiø seminarø da-lyvis, man rûpi, kà kolegos suþinojo nau-ja. Lankausi koncertø, teatrø ir spektak-liø salëse.

Aktyviai dalyvauju visuomeninëje veik-loje. Esu LSDP tarybos narys, LSDP Ðiau-liø miesto skyriaus pirmininko pavaduoto-jas, Lietuvos Respublikos Seimo nario so-cialdemokrato Edvardo Þakario visuome-ninis padëjëjas. Taip pat esu Lietuvos tei-sininkø draugijos narys, Ðiaurës LietuvosÐiauliø skyriaus vicepirmininkas.

Daþnai savæs klausiu, kokia gyvenimopamoka man svarbiausia? Manau, vertin-giausias yra suvokimas apie minèiø svar-bà. Màstymas nulemia mûsø likimà. Gy-venime vadovaujuosi senovës Romos fi-losofo Marko Aurelijaus þodþiais: „Mû-sø gyvenimas yra toks, kokiu já paverèiamûsø mintys.” Padariau iðvadà, kad tik-rieji mes esame tokie, kokios yra mûsømintys, kad mûsø màstymas – veiksniai,kurie sàlygoja atsakomybæ uþ savo poel-gius prieð visuomenæ.

Bûna metuose diena, kai Ðiauliø apskritiesvalstybinës mokesèiø inspekcijos virðininkàE.Vaineiká egzaminuoja ir Kalëdø Senis: „Pa-èiam priklauso, bet naudojasi draugai. Kas?“(Vardas.)

E.Vaineikis su partijos kolegomis (ið kairës)Andriumi Ðedþiumi, Edvardu Þakariu ir Justi-nu Sartausku.

MÛSØ BALSAS4

Rugsëjo 6 d. vykusioje LSDP konferencijoje, kurià sveèias Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas pavadino elegantiðka, buvo pavirtinta socialdemokratø 2008 m.LR Seimo rinkimø programa bei partijos kandidatø sàraðas.

Eidami á 2008 m. LR Seimo rinkimus,

socialdemokratai ásitikinæ:

- Lietuva turi tapti patrauklia vieta dirbti ir investuoti, o mokslas irnaujovës – jos pagrindu ekonomikai augti.

- Ekonominis ðalies augimas turi nenutrûkti ir didinti visø þmoniøgerovæ.

- Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresniø þemdirbiø darbosàlygø sudarymas yra svarbios valstybës uþduotys.

- Uþ kultûros plëtrà ir ðalies kultûrinio paveldo iðsaugojimà savopilieèiams atsako valstybë.

- Jei rinkëjai patikës mûsø partijai tolesná ðalies valdymà, Lietuvabus inovatyvi, solidari, besimokanti, sveika ir kultûringa, socialiaiteisinga ir saugi.