Valentinas Bubulis gimë 1959 m. rugsëjo 9 d. Vil-niuje. 1974 m. baigë Utenos rajono Antalgës að-tuonmetæ, 1977 m. – Utenos 2-àjà vidurinæ mo-

kyklà, 1982 m. – Vilniaus valstybiná pedagoginá institutàágydamas geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo specia-lybæ.

Nuo 1982 m. yra Utenos rajono Antalgës 8-metësmokyklos geografijos ir kûno kultûros mokytojas, nuo1992 m. – Utenos kûno kultûros ir sporto centro beis-bolo treneris (1997 m. suteikta trenerio eksperto kate-gorija), nuo 2002 m. – Utenos „Saulës“ gimnazijos di-rektorius (2007 m. suteikta II-oji vadybinë kategorija).

Valentinas – aktyvus visuomenininkas. Jis – pasauli-nës Vaikø beisbolo lygos (Little League Baseball) admi-nistratorius Lietuvai (1992–2007 m.), Lietuvos beisboloasociacijos prezidiumo narys, beisbolo pradininkas Ute-noje (1987 m.), beisbolo klubo „Vëtra“ (1991 m.) ákûrëjasir prezidentas.

V.Bubulio vadovaujamos ávairaus amþiaus komandos– daugkartinës Lietuvos ir Europos Vaikø beisbolo lygosèempionatø nugalëtojos ir prizininkës. Vyrø komanda þai-dë Europos beisbolo konfederacijos (CEB) taurës turny-ruose, jauniø ekipa 1997 m. buvo Europos Vaikø beisbololygos èempionato nugalëtoja ir dalyvavo pasaulio èempio-nate Majamyje (JAV). Paèio aukðèiausio rango varþyboseUtenos beisbolininkai yra þaidæ su 41 pasaulio ðalies at-stovais ir daugelá jø nugalëjæ.

Vadovaudamas Utenos „Saulës” gimnazijai, V.Bubu-lis nuolat rûpinasi jos materialinës bazës ir infrastruktû-ros gerinimu (ðiais metais baigta pagrindinio pastato re-novacija), mokytojø kvalifikacijos këlimu, mokiniø inicia-tyvos ir kûrybiðkumo ugdymu. Direktoriaus prioritetas –sisteminio màstymo, inovacijø diegimas ir efektyvus pa-naudojimas ugdymo procese.

Nuo 2001 m. V.Bubulis yra Lietuvos socialdemokratøpartijos Utenos rajono skyriaus narys. 2007 m. iðrinktas áUtenos rajono tarybà, taèiau mandato atsisakë dël eina-mø pareigø.

Kalba rusiðkai, angliðkai, prancûziðkai, italiðkai, len-kiðkai.

Þmona Rûta dirba Utenos rajono Leliûnø pagrindi-nëje mokykloje rusø kalbos mokytoja.

Duktë Rasa – Liverpulio scenos menø instituto stu-dentë.

Valentinas BubulisLSDP kandidatas vienmandatëje Utenos rinkimø apygardoje Nr. 51

Pomëgiai

Valentinas mëgsta spræsti sudëtingus kryþiaþodþius. Jisdvejus metus ið eilës buvo populiaraus televizijos þaidimo„Þodþiø mûðis“ finalininkas ir abu kartus laimëjo antrosvietos prizà.

Domisi psichologijos mokslo naujienomis, ypaè atmin-ties lavinimo, greitojo skaitymo, mokymosi mokytis klau-simais. Jis sukaupæs daug knygø ir turi didelæ elektroninæbibliotekà neurolingvistinio programavimo tema.

Kelis kartus per vasarà Valentinui atgyja þvejo instink-tas, o rudená, nutaikæs progà, su ðuneliu keliauja á savogrybø vietas.

MÛSØ BALSAS 1

Pirmieji þingsniai Seimo link.

Valentinas Bubulis vadovaujasitokiomis gyvenimo taisyklëmis

• Rask darbà, kurá tu myli, ir tau nereikës dirbti nëvienos dienos gyvenime.

• Jei manai, kad tu gali, vadinasi – gali. Jei manai,kad negali – tai tu teisus.

• Saugiausia laivams yra uoste, taèiau statomi jie netam, kad ten stovëtø.

• Jeigu tau spjaudo á nugarà, reiðkia – tu priekyje!• Niekada nespræsk apie þmogø pagal jo draugus. Ju-

do draugai buvo nuostabûs.• Problemos, kaip ir ðunys, puola tuos, kurie jø bijo.• Gyvenime – kaip orientaciniame sporte. Labai ge-

rai, kai bëgi greitai, bet labai blogai, kai greitai bëgi ne á tàpusæ.

•Tai, kas vikðrui pasaulio pabaiga, drugeliui – gimta-dienis.

Kodël kandidatas eina á rinkimus,kokie jo siekiai

Kandidatui pabodo matyti ir girdëti visiðkai nekonst-ruktyvius ir beprasmius tarpusavio ginèus Seime, kai svar-biausiu tikslu tampa grupiniø interesø tenkinimas, kai daþ-nai sukuriami ástatymai nemodeliuojant situacijos ir ne-numatant pasekmiø, kai nebelieka elementaraus lietuvið-ko padorumo. Uteniðkiai puikiai þino, kad Valentinas ne-dalija tuðèiø paþadø ir savo ásipareigojimus vykdo. Jis tvir-tai ásitikinæs, kad savo þiniomis ir gebëjimais pasitarnausmûsø kraðto þmonëms.

Kandidatas pirma ásibëgëja, o tik tada ðoka.Kandidatas visada màsto globaliai.

1. V.Bubulis visuomet gerbia þmogø.

2. Vyras paèiame jëgø þydëjime.

3. Kandidatas visada þino, kà daro.1

2

3

Utenos apskritis

MÛSØ BALSAS2

LSDP Zarasø rajono ir Visagino savivaldybës skyriaiatsiþvelgdami á þmoniø palaikymà vël pakvietë gráþti á di-dþiàjà politikà Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Ta-rybos – Atkuriamojo Seimo deputatà, Visagino miesto irZarasø kraðto Garbës pilietá Petrà Papovà. Simboliðka, kadðis P.Papovo gráþimas á aktyvesnæ politinæ veiklà sutampasu Atgimimo Lietuvoje pradþios dvideðimtmeèiu. TuometP.Papovà pakvietë ásilieti á politinæ veiklà Zarasø rajonoþmonës ir tada jis pasakë: „Tarnausiu tol, kol manimi pa-sitikësite.“ Petru pasitikëjo ir pasitiki Zarasø ir Visaginokraðto þmonës. Tai vienintelis politikas Lietuvoje, kurisiðrinktas toje paèioje Zarasø–Visagino rinkimø apygardo-je keturis kartus ið eilës ir iðbuvo Seimo nariu iki visø ka-dencijø pabaigos. Daug þmoniø pasitikëjimà pareiðkë Pet-rui ir per 2004 m. Seimo rinkimus. Jis laimëjo pirmameture. Ir tik antrajame Visagino rinkëjai atidavë prioritetàkitam kandidatui.

P.Papovas po Seimo rinkimø netrenkë durimis ir ne-pabëgo ið savo kraðto. Atvirkðèiai, nors ir ásidarbino (tikpo 3 mën.) Vilniuje, bièiuliø pakviestas nuo 2005 m. grá-þo á Zarasø rajono savivaldybës Tarybà ir aktyviai jojedirbo, perduodamas savo didþiulæ Valstybës valdymo irsavivaldos srityje patirtá kolegoms.

Petras nenutraukë turimø gerø bendradarbiavimo ryðiøsu ávairiø partijø atstovais, Seimu, Vyriausybe, ministerijo-mis bei kitomis valstybinëmis institucijomis. Jis rûpinosi, kadið anksèiau patvirtintø ilgalaikiø Valstybës programø nebûtøiðbraukti svarbûs Zarasø–Visagino kraðtui infrastruktûros ob-jektai, tokie kaip Zarasø ligoninës, vieðosios bibliotekos, po-licijos komisariato pastatø statybos, Dusetø gimnazijos re-novavimo, þvyrkeliø asfaltavimo – Zarasai–Antalieptë, Tur-mantas–Tilþë – ir kiti objektai. Su buvusiu meru Baliu Vili-mu inicijavo, kad bûtø vykdoma Dusetø kultûros namø re-konstrukcija. Daug rûpinosi ir padëjo, jog bûtø tinkamai pa-siruoðta Zarasø miesto 500 metø jubiliejaus minëjimui. Dëlðio rûpesèio LR Vyriausybë patvirtino Zarasø aikðtës ircentro ðaligatviø tvarkymo projektus bei skyrë ir dabar ski-ria lëðas. P.Papovas kasmet pasirûpina ir valstybës paramabaþnyèioms. Ðiais klausimais daug padëjo buvæs premje-ras, Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir dabarti-nis premjeras Gediminas Kirkilas, ypaè po pastarojo apsi-lankymo Dusetose ir Zarasuose 2007 m. pradþioje. Valsty-bë neliko abejinga Dusetø muzikos mokyklos blogos bûk-lës pastato, Zarasø ligoninës naujos medicininës árangosir kitoms problemoms iðspræsti ir spræsti.

Matyt, todël didþiausià pasitikëjimà P.Papovui ir LSDPZarasø rajono skyriaus sàraðui pareiðkë Zarasø rajono þmo-nës ir per 2007 m. savivaldybës tarybos rinkimus. Deja, porinkimø þmoniø pasitikëjimas dabartinës konservatoriø ir„darbieèiø“ valdanèiosios daugumos savivaldybës taryboje bu-vo pamintas. Ðiuo klausimu atvirame laiðke rajono þmonëmsiðsakæs savo pilietinæ pozicijà, P.Papovas toliau kompeten-tingai, konstruktyviai ir aktyviai dirba savivaldybës tarybojesu opozicine LSDP frakcija ir kitais atstovais. Tenka apgai-lestauti, kad jo argumentuoti ir nepolitizuoti pasiûlymai,pastabos, patarimai bei prieðtaravimai svarstomais tarybo-

Petras PapovasLSDP kandidatas vienmandatëje Zarasø–Visagino rinkimø apygardoje Nr. 52

je svarbiais klausimais nesulaukia reikiamo dëmesio, o pri-imtais sprendimais bloginamas þmoniø, ypaè kaimo, gyve-nimas. Ir taip kaimo mokyklø tinklo optimizavimas virtodrastiðkomis mokyklø naikinimo tendencijomis, suprieði-nant mokymo ástaigø bendruomenes, skatinant kaimo þmo-niø migracijos procesus. P.Papovas kilæs ið kaimo, 10 metødirbo bei savo vaikus augino kaime, gerai þino jo unikalu-mà ir iðskirtinumà, todël jam kaimo naikinimo skatinimopolitika nepriimtina.

P.Papovas niekada nebuvo ir nëra abejingas Zarasø ir Vi-sagino miestams. Visagino miestas yra unikalus savo tautinesudëtimi, paskirtimi, infrastruktûra bei geografine padë-timi. Todël problemos, kurias P.Papovui teko spræsti, ðiektiek yra kitokio pobûdþio. P.Papovas daug bendradarbiavo

P.Papovas – LR valdymo reformø ir savivaldybiø reikaløministras. 1996 m.

Àþuoliuko sodinimas Oþkabaliuose. Petras su þmona Audrone.2002 m.

Petro Papovo rinkimø programa

Gerbiami ir mieli Zarasø–Visagino kraðto þmonës,

Prieð 28 metus gráþau gyventi ir dirbti á gimtàjá kraðtàsu eþeringuoju Zarasø rajonu bei ðalia besikurianèiu uni-kaliu atominës energetikos Visagino miestu (tuomet va-dinosi Snieèkaus vardu). O prieð 20 metø vieðai pasa-kiau: „Tarnausiu tol, kol manimi pasitikësite.” Atsiþvelg-damas á pasitikëjimà, pareikðtà per savivaldybiø tarybørinkimus, ávertinæs dabartinæ sudëtingà politinæ bei eko-nominæ padëtá ir savo galimybes daryti Zarasø–Visaginokraðtui ir valstybei daugiau, negu galiu daryti dabar, da-lyvauju rinkimuose ir teikiu savo programos nuostatas:

- Ryþtingai ir aktyviai palaikyti IAE uþdarymo atidëjimàiki elektros perdavimo jungèiø ir naujos AE pastatymo, uþ-tikrinant 50 proc. sumaþinto tarifo uþ elektrà iðsaugojimà.

- Padëti Zarasø ir Visagino savivaldybëms bei Utenos ap-skrièiai ágyvendinti su valstybës ir Europos Sàjungos finansi-ne parama patvirtintus strateginius planus ir programas.

- Tæsiant ir kasmet atnaujinant valstybës investicijø pro-gramà vykdyti Zarasø rajono ir Visagino savivaldybiø beivalstybiniø institucijø infrastruktûros objektø statybà.

- Baigti Zarasø vieðosios bibliotekos priestato, Duse-tø kultûros namø statybà, Zarasø vaikø globos namø, Za-rasø pensiono ir kitø objektø renovacijos projektus.

- Atnaujinti mokyklø, kultûros (Dusetø biblioteka),medicinos ir kitø ástaigø objektø renovacijos programas.

- Valstybës ir savivaldybiø lëðomis spartinti mokykløsporto aikðteliø sutvarkymà bei árengimà.

- Skatinti savivaldybes nustatyti prioritetus, naudo-jant ávairiø ðaltiniø lëðas, ypaè efektyviai naudojant IAEuþdarymo fondo lëðas sveikatos, aplinkos apsaugos, so-cialinës ir komunalinës paskirties objektams árengti beimodernizuoti.

- Atnaujinti ir paspartinti vandens nugeleþinimo áren-giniø árengimà visose kaimo gyvenvietëse.

- Esmingai pakeisti valstybës ir savivaldybiø instituci-jø poþiûrá á daugiabuèiø gyvenamøjø namø administravi-mo bei renovavimo spartinimo problemø sprendimà.

- Tæsti bendradarbiavimo per sienà ir Neries baseinoprojektø ágyvendinimà, ypaè vandentvarkos sektoriaus ið-plëtimo bei modernizavimo srityse.

- Padëti ir skatinti kaimo bendruomenes, seniûnijasdalyvauti projektø veikloje tvarkant gyvenvieèiø infra-struktûrà, puoselëjant kultûrà, iðsaugant kultûros pavel-dà.

- Padëti savivaldybëms plëtoti turizmo infrastruktû-rà, ásilieti á Aukðtaitijos turistiniø marðrutø árengimo irkitas investicijø programas.

- Paspartinti Zarasø aplinkkelio projektavimo ir tie-simo darbus.

- Atnaujinti þvyrkeliø asfaltavimo ir kietos dangos at-statymo programas, didinti finansavimà keliø ir gatviøremontui bei prieþiûrai.

- Skatinti ir palaikyti savivaldybiø institucijø, verslostruktûrø, bendruomeniø bei þmoniø iniciatyvas, projek-tus ir programas, sudarant geras sàlygas jaunimui liktigimtajame kraðte, ypaè iðsaugant kaimo ðvietimo, kultû-ros ir medicinos þidinius.

- Dëti visas pastangas, kad bûtø ágyvendinta LSDPrinkimø programa „SOCIALDEMOKRATAI – UÞVALSTYBËS RÛPESTÁ ÞMONËMIS” ir ambicingi ási-pareigojimai.

su IAE statytojais nuo 1980 m. dirbdamas Zarasø rajonoþemës ûkio valdyboje gamybos virðininko pavaduotoju. Jisdar ið arèiau turëjo galimybiø paþinti Visagino þmones nuo1992 m. pabaigos, kai jø dëka buvo iðrinktas á LR Seimà.Tuomet Visaginas buvo Ignalinos rajono teritorinis pada-linys, kuriame buvo ávestas LR Vyriausybës tiesioginis val-dymas. P.Papovas, siekdamas kuo greièiau susipaþinti ir ge-riau suprasti Visagino þmoniø problemas, interesus bei lû-kesèius, daug bendravo su vietos þiniasklaida, visuomenësir vyriausybinës valdþios atstovais. Jis suprato, kad daugu-ma visaginieèiø yra lojalûs nepriklausomai Lietuvos vals-tybei ir nori, jog valstybë jais pasitikëtø.

1993 m. pradþioje valstybë pasitikëjimo link þengë pir-mà þingsná – ðeðtoji LR Vyriausybë, P.Papovo iniciatyva,Vyriausybës ágaliotiniu Visagine paskyrë visaginieèiø at-stovø pasiûlytà kandidatà Vladimirà Sèiurovà. 1994 m. buvoþengtas antras þingsnis – Lietuvos Respublikos Preziden-tui A.M.Brazauskui, Vyriausybei ir Seimui pritarus P.Pa-povo pasiûlymui, ástatymu ásteigta Visagino miesto savi-valdybë, Visagino apylinkës teismas. Tuo metu buvo ne-maþai politikø, kurie prieðtaringai vertino ðá þingsná, ypaètai atsispindëjo 1996 m. svarstant IAE ir ðalia jos esanèiosteritorijos priskyrimà prie Visagino miesto savivaldybësteritorijos. Dël to galutinai Visagino savivaldybës terito-rijos klausimas buvo iðspræstas tik 2002 m. Vëlgi su prem-jero A.M.Brazausko palaikymu.

P.Papovas daug padëjo Visagino gyventojams spren-dþiant jø migracijos, imigracijos, nuolatinës ar laikinos gy-venamosios vietos Lietuvoje, pilietybës suteikimo ir kitussocialinius klausimus. Ðiais ir kitais klausimais á já kreipësi

þmonës. Jis jiems padëjo ir nebûdamas Seimo nariu. Rû-pinosi darbo vietø kûrimu Visagine. Padëjo valstybës lëðo-mis pastatyti Visagino siuvimo fabrikà (dabar „Visoteks“),lietuviðkos mokyklos priestatà, rûpinosi baþnyèios statyba.Bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad IAE regio-no gyventojai iki ðiol naudojasi 50 proc. sumaþintu elek-tros tarifu.

P.Papovas puikiai þino Lietuvos, Zarasø rajono ir Visagi-no savivaldybiø bei jø þmoniø problemas, interesus ir lûkes-èius, turi gerà patirtá, kaip juos iðspræsti arba ágyvendinti. Beabejo, svarbiausiais ir sudëtingiausiais klausimais ir toliaulieka IAE ateities, Lietuvos energetinës sistemos integravi-mo á vieningà Europos Sàjungos rinkà, daugiabuèiø namørenovacijos ir kitos problemos, kurios turi bûti iðspræstos vi-sø bendromis pastangomis, bet ne rinkimø ðûkiais ir populis-tiniais paþadais. Taip mano mûsø iðkeltas kandidatas á LRSeimà P.Papovas.

LSDP Zarasø–Visagino skyriø rinkimø á Seimà ðtabo varduRolandas Urnieþius

MÛSØ BALSAS 3

Algirdas Ivanauskas gimë 1959 m. lapkrièio 2 d. Ig-nalinos rajone, Aþvinèiø kaime. Mokslus pradëjoÐvedriðkës mokykloje. Nors vëliau gyventi teko ávai-

riuose Lietuvos regionuose, bet gimtinës trauka bëgant me-tams tik stiprëjo. Kandidatuodamas Seimo rinkimuose vien-mandatëje Ignalinos–Ðvenèioniø apygardoje Nr. 53, jis pa-siryþæs atstovauti gimtojo kraðto þmoniø interesams, paspar-tinti uþsitæsusi þemës gràþinimà, ginti ir saugoti unikalià ðiokraðto gamtà, miðkus, kad jie nesulauktø Anykðèiø ðileliolikimo.

A.Ivanauskas vienu ið savo, kaip tautos atstovo, veiklosprioritetø laiko socialinës atskirties maþinimà bei valdþiosrûpestá þmogumi ir neabejoja, kad socialdemokratams tu-rint reikðmingà vietø skaièiø Seime, tai bus galima pasiekti.Bûtent vienas ið svarbiausiø Socialdemokratø partijos rin-kimø programos akcentø ir yra efektyvi socialinë politika.

Kiekvieno þmogaus gyvenime ateina svarbiø apsispren-dimø metas. Reikðmingas posûkis A.Ivanausko gyvenime– 2004 m., kai iki tol nedalyvavæs politikoje, iðskyrus veiklàSàjûdyje, ryþosi dalyvauti Seimo rinkimuose. Sprendimàlëmë neabejingas poþiûris á tai, kas vyksta mûsø visuome-nëje, aktyvaus ir jau patirties sukaupusio þmogaus norasesmingiau dalyvauti sudëtingame jaunos valstybës kûrimodarbe ir svarbiausia – socialinio teisingumo siekis.

Inþinierius elektrikas, Lietuvos þemës ûkio akademijosauklëtinis A.Ivanauskas nuo 1982 metø dirbæs ir gyvenæsVilkaviðkio rajone, nuolat bendravæs su kaimo, nedideliømiesteliø þmonëmis puikiai þinojo jø problemas ir rûpes-èius. Vienai sistemai griuvus, kitai kuriantis, þmonëms bu-vo nelengva ið naujo stotis ant kojø, ieðkoti naujø veiklossrièiø, darbo. O ir valdþios dëmesio pritrûkdavo.

A.Ivanauskas taip pat pakeitë veiklos pobûdá – ûkinin-kavo, vëliau iki pat sëkme pasibaigusiø 2004 m. Seimo rin-kimø vadovavo Vilkaviðkio nekilnojamojo turto agentûrai.

Kitas svarbus posûkis politiko gyvenime buvo 2005 me-tø pavasará, kai pasitraukë ið Darbo partijos, su kuria daly-vavo Seimo rinkimuose. Ne paslaptis, kad Darbo partija jun-gë skirtingø paþiûrø ir socialinës padëties þmones. Poþiûriøá politinius procesus nesutapimas lëmë A.Ivanausko spren-dimà pasukti socialdemokratø keliu.

Siekdamas kuo geriau susipaþinti su parlamentine veikla

ávairiose srityse A.Ivanauskas dirbo Seimo Uþsienio reika-lø, vëliau Kaimo reikalø komitetuose. Dabar jis yra SeimoNacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, nuo 2005metø spalio vadovauja Operatyvinës veiklos parlamenti-nës kontrolës komisijai.

Pirmieji metai Seime, kaip viename interviu atvirai pri-sipaþino vienas ið Lietuvos politikos autoritetø Seimo pir-mininkas Èeslovas Jurðënas, yra tik parlamentinio mokslometai.

Greitai ásisavinæs ðá mokslà, A.Ivanauskas ëmësi kurtiástatymus, pateikë 10 projektø, 35 pasiûlymus teisës ak-tams. Daugelis jø susieti su ðeimø, atskirø þmoniø grupiøsocialinës padëties, verslo sàlygø gerinimu. Taèiau ne vientik pateiktø projektø gausa lemia parlamentaro darbo ko-

Algirdas IvanauskasLSDP kandidatas vienmandatëje Ignalinos–Ðvenèioniø rinkimø apygardoje Nr. 53

kybæ. Ne maþiau svarbu ir susitikimai su rinkëjais, tarppar-lamentiniai ryðiai, pasikeitimas nuomonëmis ir praktiniodarbo patirtimi su uþsienio kolegomis, tuo labiau kad bend-ravimà ir ryðius su þmonëmis A.Ivanauskas laiko viena svar-biausiø vertybiø.

Seimo nario komunikabilumas, nuoðirdus domëjimasis,kuo kiti gyvena, matyt, nulëmë ir jo laisvalaikio pomëgá –keliauti ir bendrauti. Nëra vietelës Lietuvoje, kurios nebû-tø aplankæs A.Ivanauskas su þmona Lina ir vaikais, o rytøAukðtaitija visada bûdavo kiekvienos vasaros kelionës pra-dþia ir pabaiga. Tiesa, dabar jau suaugæ vaikai – teisininkëKristina, informaciniø technologijø specialistas Andrius irarchitektûros studentë Agnë – patys renkasi keliones.

Nuo pat vaikystës aktyviai sportavæs ir jëgas iðbandæsávairiose sporto ðakose, A.Ivanauskas laisvà valandëlæ mëgs-ta pamiklinti kojas bëgimo takelyje ar paþvejoti. Bet þvejøvarþytuvëse dar nesiryþta dalyvauti.

Dienos ir darbai veja vienas kità. Ketveriø metø Seimokadencija artëja prie pabaigos. O dirbanèiam þmogui vienodarbo pabaigtuvës reiðkia naujo darbo pradþià ir galimybæágyvendinti naujus sumanymus. Tai ir skatina A.Ivanauskàdalyvauti Seimo rinkimuose, panaudoti sukauptà parlamen-tinio darbo patirtá, siekiant sukurti þmonëms kuo geresnæbûtá ir buitá.

Seimo spaudos konferencijoje – apie operatyvinës veiklosparlamentinës kontrolës problemas.

1. Jei nepagausiu, tai bentpabraidysiu po gimtinësvandenis...

2. Tikras atokvëpis bûna tikAukðtaitijos nacionalinia-me parke.

3. Ignalinos moterims –pavasario þiedai Kovo8-osios proga.

4. Prie Ðvedriðkës baþny-èios, kur gautas Krikðtosakramentas.

1 2

3 4

MÛSØ BALSAS4

Jaunas, verþlus ir nebijantis ásipareigojimø – taip gali-me apibûdinti jauniausià socialdemokratø kandidatàá Lietuvos Respublikos Seimà Arûnà Dudënà. Arû-

nui prieð keletà savaièiø sukako 25-eri – amþius, nuo kurioLietuvos ástatymai leidþia pilieèiams siekti Seimo nariomandato. Atrodytø tokiø metø toli graþu ne politika tu-rëtø rûpëti. Atviros valstybiø sienos, tolimas uþsienis sudidþiulëmis galimybëmis ar karjera „lipant per kitø gal-vas“ kokioje nors laukinio kapitalizmo firmoje labiausiaiturëtø vilioti tokio amþiaus ðiuolaikiná jaunuolá. Paklaus-tas, kodël vietoj tokio gyvenimo bûdo Arûnas renkasi po-litiko kelià, jaunasis politikas ðyptelëdamas trumpai atsa-ko – istorija. O politika yra vienas ið árankiø kurti savokraðto istorijà, kurti jà teisingà, be karø, be þmoniø nuos-kaudø, tai yra kur kas svarbiau ir prasmingiau uþ uþsienioplatybes ar besàlyginá pinigø vaikymàsi.

2002 m. baigë Ukmergës Antano Smetonos gimnazi-jà, kur gerai sekësi visi dalykai, o ypaè istorija. Arûnasmokslus tæsë Vilniaus universiteto Istorijos fakultete stu-dijuodamas archeologijà. Vien istorijos þinojimu A.Du-dënas neapsiribojo. Noras kurti teisingà istorijà bei vai-kystës svajonë bûti prezidentu nukreipë jaunuolá á poli-tikà. 2003 metais Arûnas ástojo á Vilniaus universitetoTarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutà studi-juoti politikos mokslø. Studijuodamas èia Arûnas mokë-si ávairiø dalykø, pradedant nuo valstybës valdymo pa-grindø ir baigiant tarptautiniu bendradarbiavimu. 2006metais sëkmingai apsigynë bakalauro diplomà Istorijosfakultete ir ágijo pirmà aukðtàjá iðsilavinimà. Ðiuo metujaunasis politikas jau raðo bakalauro darbà politikos sri-tyje ir greitai turës antrà aukðtàjá.

Arûnas DudënasLSDP kandidatas vienmandatëje Molëtø–Ðvenèioniø rinkimø apygardoje Nr. 54

Laisvalaiká A.Dudënas mëgsta leisti ramiai: pasinerti áapmàstymus apie padarytus ir bûsimus darbus ar tiesiogpaþvejoti.

A.Dudënui nesvetima þemës ûkio veikla, kadangi ûkiodarbuose tenka pagelbëti þmonos tëvams.

Kandidatas su bièiuliais kovoja, kad bûtø árengti dviraèiø takai.

A.Dudënas ir Prezidentas A.M.Brazauskas. Iðklauso patarimus ir perima patirtá ið politikos grandø.

A.Dudënas – jauniausias socialdemokratø kandidatas á Seimà.

Arûno ðeima nebuvo ið labai pasiturinèiø, todël atvy-kus á sostinæ studijuoti jam teko dirbti pavienius darbus,kad bûtø galima susimokëti uþ nuomà ir pragyvenimà. Iðpradþiø teko bûti ir aktoriumi ávairiose masinëse filmø sce-nose. Vëliau dirbo Lietuvos Respublikos ginklø fonde san-dëlininku. Susikûrus Jaunimo reikalø departamentui dir-bo vyriausiuoju specialistu Informacijos analizës ir tarp-tautiniø ryðiø skyriuje. Ðiuo metu Arûnas dirba Seimo na-rio padëjëju.

Akivaizdu, kad vyras yra didelis aktyvistas, puikiai su-geba suderinti mokslus, darbà bei visuomeninæ veiklà. Ne-lengvos gyvenimo sàlygos uþgrûdina þmogø ir suteikia jamryþto kovoti uþ geresná gyvenimà, geresnes sàlygas. Tik tas,kuris pats gyvena nelengvomis sàlygomis, gali suprasti pa-prasto þmogaus kasdienybæ, jo buitá, rûpesèius ir bëdas.A.Dudënà, kilusá ið paprastos ir ne itin pasiturinèios dar-

bininkø ðeimos, galima priskirti prie ðiø þmoniø. Gal dëlto, paklaustas, kodël jaunas þmogus renkasi socialdemok-ratus, A.Dudënas atsako, kad jo socialdemokratinis po-þiûris pradëjo formuotis dar vaikystëje. Arûnas kilæs ið ei-linës darbininkø ðeimos, jo visos vasaros praleistos ne va-saros stovyklose, o kaime. Graþø, bet sunkø seneliø gyve-nimà palengvindavo Arûniuko atliekami þemës ir buitiesdarbai. Kad ir nedaug fizinës jëgos, vis dëlto papildomosrankos. Anot Arûno, nëra teisinga, kai vieni þmonës visàgyvenimà nugarà lenkia ir vos galà su galu suduria, o kitituo tarpu vaþinëja „mersais” ir dar ðaiposi ið sunkiai dir-banèiøjø. Gyvenimo naðta reikia dalytis. Jaunesni turi pa-dëti vyresniems. Turtingesni maþiau uþdirbantiems. Tai pa-grindinës socialdemokratø vertybës, kuriomis ði partija ski-riasi nuo kitø.

A.Dudëno ryþtà bûti teisingu politiku ir spræsti visuo-menës problemas atsakingai ir pasvertai árodo jo pasirin-kimas studijuoti politikos mokslus. Anot A.Dudëno, bûtipolitiku nepakanka vien noro. Bûtina turëti ir þiniø, to-dël visas ágytas þinias Vilniaus universitete studijuojantpolitikos mokslus stengiasi realizuoti. Neátikëtinai jaunas(bûdamas tik 23-ejø) jis iðrinktas Ukmergës rajono savival-dybës tarybos nariu. Jaunasis politikas pelnë kolegø pa-

garbà bei pasitikëjimà ir buvo paskirtas Jaunimo, sporto irkultûros komiteto pirmininku. Todël beveik visos jauni-mo, sporto ir kultûros problemos gula ant jo peèiø.

Galima dràsiai A.Dudënà vadinti jaunuoju idealistu.Kartu dþiugu, kad savo energijà ir laikà jaunasis idealistaspanaudoja visuomenës labui. Ukmergës visuomeninës or-ganizacijos su savivaldybe sutarë já skirti Ukmergës jauni-mo reikalø tarybos pirmininku. Arûnas aktyviai veikia tarpjaunøjø socialdemokratø. Nuo 2005 metø jis vadovaujaUkmergës skyriui, o nuo 2007 metø yra vienas ið vadovøvisos ðalies jaunøjø socialdemokratø. Be visø svarbiø pa-reigø ir priimamø sprendimø, A.Dudënas jau nuveikë irkonkreèiø darbø. Vienas ið svarbiausiø – jo iniciatyva irpastangomis ákurtas Ukmergës jaunimo centras, kuris galibûti pavyzdys ir kitiems ðalies rajonams atveriant visiðkainaujas laisvalaikio galimybes jauniems þmonëms, tai puikialternatyva pastarøjø betiksliam ðaligatviø trynimui.

A.Dudëno ásitikinimu, jeigu norime, kad Lietuva tu-

rëtø ateitá – turime pasirûpinti ir þmonëmis, kurie jà kurs:kad jie neiðbëgiotø á sveèias ðalis, kad nenueitø blogaiskeliais ir kad rastø savo ateitá èia, Lietuvoje. Kandidatuo-damas á Seimà A.Dudënas siekia ágyvendinti savo ásitiki-nimus ir ginti paprastø þmoniø interesus. Jei tikite, kadpagaliau atëjo laikas suteikti jaunimui galimybæ tiesiogiaidirbti LR Seime dël valstybës, palaikykite artëjanèiuoseLR Seimo rinkimuose spalio 12 d. ðá jauniausià socialde-mokratø kandidatà.