1VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETASTechnini disciplin katedra

Vilnius, 1998

Jonas Tikeviius

DETALI MATMEN, PAVIRIIR FORM TIKSLUMAS

2UDK 531.7(075.8)Ti135

3Pratarm

Knygelje pateikiami detali matmen tolerancij ir suleidim sudarymo beiapskaiiavimo principai. Apraytos form tolerancijos ir j ymjimas briniuose.

Mokymo priemon parayta pagal technologijos mokytoj rengimo program.Ja taip pat gals naudotis moksleiviai ir studentai, studijuojantys main mokslodisciplinas.

41. Matmenys

Bet koks gaminys turi matmenis. Jie reikalingi gaminant ir kontroliuojant detales.Briniuose nurodomi linijiniai bei kampiniai matmenys, detali forma irpagaminimo tikslumas. Sudtingos formos detalms paymimi koordinuojantysmatmenys. Pagrindinis detals matmuo vadinamas nominaliniu. Jis surandamaspagal apskaiiavimus, gautuosius rezultatus suapvalinus iki sveiko milimetrskaiiaus. Taiau nominalinis matmuo parenkamas ne bet koks, o pagal normalinilinijini matmen eiles. Standartais VST 6636-69 ir ST SEV514-77 nustatytosketurios pagrindins - R5, R10, R20, R40 ir viena papildoma R80 skaii eils(1.1 lentel).

Kuo stambesn eil, tuo tame paiame intervale maiau matmen. Pavyzdiui,

1.1 lentel. Normalini matmen reikms intervale nuo 1 iki 10 mm

R5 R10 R20 R40 R5 R10 R20 R40

1,00 1,00 1,00 1,00 3,41,05 3,6 3,6

1,1 1,1 3,81,15 4,0 4,0 4,0 4,0

1,2 1,2 1,2 4,21,3 4,5 4,5

1,4 1,4 1,4 4,81,5 5,0 5,0 5,0

1,6 1,6 1,6 1,6 5,31,7 5,6 5,6

1,8 1,8 6,01,9 6,3 6,3 6,3 6,3

2,0 2,0 2,0 6,72,1 7,1 7,1

2,2 2,2 7,52,4 8,0 8,0 8,0

2,5 2,5 2,5 2,5 8,52,6 9,0 9,0

2,8 2,8 9,53,0 10,00 10,00 10,00 10,00

3,2 3,2 3,2

5eils R5 intervale yra 5 skaiiai, R10-10, R20-20 ir t.t. Jei matmuo yra intervalenuo 10 iki 100, tai eilei R5 jo reikms galt bti 10, 16, 25, 40, 63, 100. Pasirenkantskaii eil, pirmenyb teikiama stambesnei eilei. Toks matmen eili sudarymassumaina pjovimo ir matavimo ranki vairov, mediag asortiment, o tuo paiuir gamybos ilaidas.

Visus matmenis slyginai galima suskirstyti dvi grupes - gaubianiuosius(vidinius) ir gaubiamuosius (iorinius). Pirmieji vadinami skylmis ir ymimi D,antrieji - velenais ir ymimi d. Nepriklausomai nuo detali matmen tipo ir dydio,jas pagaminti absoliuiu tikslumu nemanoma. Todl darbo brinyje turi btinurodytos matmens kitimo ribos. Pavyzdiui, strypelio matmuo d gali keistis nuomaiausio ribinio dmin iki didiausio ribinio dmax (1 pav., a). iuo atveju jis gali btitik didesnis u nominalin matmen d.

Didiausio ribinio ir nominalinio matmen algebrinis skirtumas vadinamas vir-utine nuokrypa ir ymimas es.

es = dmax - d, (1.01)arba dmax = d + es (1.02)

Maiausio ribinio ir nominalinio matmen algebrinis skirtumas vadinamas apa-tine nuokrypa ir ymimas ei.

ei = dmin - d (1.03)arba dmin = d + ei (1.04)

Didiausio ir maiausio ribini matmen skirtumas vadinamas tolerancija irymimas Td.

Td = dmax - dmin (1.05)

1. 1 pav.

6Tolerancija visada yra teigiamas dydis ir nustato leidiam tikrojo (imatuoto)matmens svyravimo ribas. `stat formul (1.05) didiausio ir maiausio ribinimatmen reikmes, surandame

Td = es - ei (1.06)Nuokrypos ir tolerancijos skylms apskaiiuojamos pagal tas paias formules,

tik jos ymimos didiosiomis abcls raidmis:ES = Dmax - D (1.07)Dmax = D + ES (1.08)EI = Dmin - D (1.09)Dmin = D + EI (1.10)

TD = Dmax - Dmin (1.11)TD = ES - EI (1.12)

Briniuose matmenys uraomi milimetrais, nuokrypos - tkstantosiomismilimetro dalimis (mikrometrais). Todl, savaime aiku, tuo paiu masteliu jasatvaizduoti nemanoma. Pagal susitarim grafikai nominalinis matmuo vaizduo-jamas kaip dydis iki nulins linijos, irint i apaios, o nuokrypos pasirinktu mas-teliu atidedamos nuo ios linijos - teigiamos vir (+), neigiamos - apai (-).Plotas, kur apriboja linijos, einanios per virutins ir apatins nuokryp ribas,vadinamas tolerancijos lauku (1, 2 pav. b). Nuokrypa, esanti ariau nulins linijos,vadinama pagrindine. Ji nurodo tolerancijos lauko padt nulins linijos atvilgiu.

1. 2 pav.

7Pagal tai galima sprsti apie tikrj matmen dyd. Jei tolerancijos laukas yraaukiau nulins linijos, tai tikrieji matmenys visuomet bus didesni ir atvirkiai,jei tolerancijos laukas emiau nulins linijos, tikrieji matmenys - maesni unominalin matmen.

Tolerancijos turi kompensuoti detali gamybos ir matavimo paklaidas. Tyrimaisnustatyta, kad gamybins paklaidos kinta pagal dsn

s

= c Dx . Laipsnio rodiklisx priklauso nuo apdirbimo bdo ir esti nuo 2,5 iki 3,5, c - koeficientas, D - matmensreikm. Matavimo paklaidos priklauso nuo matuojam dydi ir aplinkostemperatros. Matmenims iki 500 mm jos sudaro apie 0,001D. Todl paiuaukiausiu tikslumo laipsniu pagamint detali matmen tolerancijos neturi btimaesns u mint paklaid sum. iuo tikslu vesta tolerancijos vieneto (i) svoka.

Matmenims iki 500 mm

i = 0,45 mD3 + 0,001 Dm, mm (1.13)

matmenims nuo 500 iki 10 000 mmi = 0,004 Dm + 2,1, m m (1.14)

Dm - geometrinis intervalo vidurkis, Dm = 1 2D D . ia D1 ir D2 yra kratins

intervalo reikms. Pavyzdiui, matmuo 25 yra intervale tarp 18 ir 30. TuometDm = 18 30 = 23,2 mm.

Tolerancijos vienetas mintam matmeniuii = 0,45 23 23 , + 0,001

23,2 = 1,31 mm.Apskaiiuotoji i reikm nusakyt matmens 25 kitimo interval. Taiau jis yra

labai maas dydis, ir tok tikslum pasiekti praktikai bt nemanoma irneekonomika. Standartais yra nustatyti tam tikri tikslumo laipsniai, vadinamikvalitetais. J yra 19 ir ymimi IT01, IT0, IT1, IT2...IT17.

Kvalitetas - tai tolerancij visuma, kurios kinta priklausomai nuo nominaliniomatmens, iliekant pastoviam tikslumo laipsniui. Kiekvieno kvaliteto tolerancijacharakterizuojama pastoviu koeficientu a, kuris vadinamas tolerancijos vienetskaiiumi.

inodami tolerancijos vieneto i reikm ir j skaii a, galime apskaiiuoti betkurio kvaliteto matmens tolerancij:

T a i= . (1.15)Kaip matome i 1.2 lentels, matmens tolerancijos gali bti deimtimis ir imtais

kart didesns u tolerancijos vienet. Main gamyboje jungiamj detalitolerancijos bna nuo 7 iki 13 kvaliteto. Labai tiksli matmen (kalibr) tolerancijosnustatytos 2 - 4 kvalitetuose. Aukiausiu tikslumo laipsniu gaminami tik galiniaiilgio matai.

Pagal Vieningj tolerancij ir suleidim sistem visi matmenys iki 10000 mmsuskirstyti tris grupes: iki 500 mm, nuo 500 mm iki 3150 mm ir nuo 3150 iki

810 000 mm. Matmenys iki 500 mm suskirstyti 13 pagrindini interval: iki 3 mm,nuo 3 iki 6 mm, nuo 6 iki 10 mm ir t.t. Be to, grupse matmenys, didesni negu10 mm suskirstyti tarpinius intervalus. Pvz., pagrindinis intervalas nuo 10 iki18 mm turi du tarpinius intervalus nuo 10 iki 14 mm ir nuo 14 iki 18 mm. Matmenysnuo 500 iki 3150 mm suskirstyti 8 pagrindinius ir 16 tarpini interval, matmenysnuo 3150 iki 10 000 mm - atitinkamai 5 ir 10 interval.

Pagal technines slygas tikrieji matmenys gali bti lygs nominaliniammatmeniui, arba skirtis nuo jo didjimo (majimo) kryptimi. Norint ivengtipainiavos standartais nustatytos pagrindini nuokryp reikms, nuo kuri priklausotolerancijos lauko padtis nominalinio matmens atvilgiu. Pagrindins nuokryposdydis priklauso nuo matmens ir yra pastovus visiems kvalitetams (1.3 lentel). Jospavadintos viena arba dviem lotyniko alfabeto raidmis - didiosiomis skylms irmaosiomis - velenams. Skylms nuokrypos nuo A iki H yra teigiamos apatins(+EI), velenams a-h - neigiamos virutins (-es); skylms K - ZC - neigiamasvirutinis (-ES), velenams k - zc - teigiamos apatins. Pagrindins nuokrypos skylmsir velenams tam paiam nominaliniam matmeniui yra vienodo dydio bet prieingenkl : EI(A)= - es(a), EI(D)= - es(d), ei(p) = - ES(P), ei(t)= - ES(T) ir t.t. (1.3 pav.)

Lentelse bna nurodytos tolerancij reikms matmenims ir viena pagrindinnuokrypa. Kita nuokrypa nustatoma taip:

1) kai pagrindin nuokrypa yra virutin, tai apatin nuokrypa velenamsei = es -Td, skylms EI = ES - TD;

2) kai pagrindin nuokrypa yra apatin, virutin nuokrypa velenamses = ei + Td, skylms ES= EI+TD.

Tolerancijos laukai ymimi nurodant pagrindin nuokryp ir kvalitet, pvz.,

1.2 lentel.Tolerancijos vienet skaiius (a) kvalitetams

Kvalitetas a Kvalitetas a

01 1 9 400 1,41 10 641 2 11 1002 2,74 12 1603 3,74 13 2504 5,12 14 4005 7 15 6406 10 16 10007 16 17 16008 25

9h6, g8, H8, P9 ir t.t. Briniuose jie uraomi alia nominalinio matmens, pvz.,25B6, 60f8, 85Js6 ir t.t. Apskaiiuokime i matmen ribines reikmes iratvaizduokime grafikai:

1) 25B6. 1.4 lentelje surandame matmens 25 tolerancij TD = 13 mm.Uraytas matmuo yra skyl, nes pagrindin nuokrypa paymta didijaraide B. 3 lentelje matome, kad B pagrindin nuokrypa yra teigiama

1. 3 pav.

10

4...7iki 3

ir vir

7

+

-

S

1.3 lentel. Pagrindins nuokrypos skylms ir velenams

11

1.4 lentel. Tolerancij reikms matmenims iki 1600 mm

Matmen intervalai, Tolerancijos kvalitetams, mmmm 01 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Iki 3 0,3 0,5 0,8 1,2 2 3 4 6 10 14 25 40

Vir 3 iki 6 0,4 0,6 1 1,5 2,5 4 5 8 12 18 30 48

Vir 6 iki 10 0,4 0,6 1 1,5 2,5 4 6 9 15 22 36 58

Vir 10 iki 18 0,5 0,8 1,2 2 3 5 8 11 18 27 43 70

Vir 18 iki 30 0,6 1 1,5 2,5 4 6 9 13 21 33 52 84

Vir 30 iki 50 0,6 1 1,5 2,5 4 7 11 16 25 39 62 100

Vir 50 iki 80 0,8 1,2 2 3 5 8 13 19 30 46 74 120

Vir 80 iki 120 1 1,5 2,5 4 6 10 15 22 35 54 87 140

Vir 120 iki 180 1,2 2 3,5 5 8 12 18 25 40 63 100 160

Vir 180 iki 250 2 3 4,5 7 10 14 20 29 46 72 115 185

Vir 250 iki 315 2,5 4 6 8 12 16 23 32 52 81 130 210

Vir 315 iki 400 3 5 7 9 13 18 25 36 57 89 140 230

Vir 400 iki 500 4 6 8 10 15 20 27 40 63 97 155 250

Vir 500 iki 630 4,5 6 9 11 16 22 30 44 70 110 175 280

Vir 630 iki 800 5 7 10 13 18 25 35 50 80 125 200 320

Vir 800 iki 1000 5,5 8 11 15 21 29 40 56 90 140 230 360

Vir 1000 iki 1250 6,5 9 13 18 24 34 46 66 105 165 260 420

Vir 1250 iki 1600 8 11 15 21 29 40 54 78 125 195 310 500

12

apatin EI= 160mm (0,160 mm).Virutin nuokrypa ES = EI+TD=160+13=173mm (0,173 mm).Didiausias ribinis skyls matmuoDmax = D+ES = 25,0+ 0,173 == 25,173mm; maiausias ribinisskyls matmuo Dmin = D + EI == 25,0 + 0,160 = 25,160 mm.Brinyje nuokrypos su savo en-klais uraomos alia nominaliniomatmens, iuo atveju 25 ++

0 1730 160,, mm.

Nuokrypos, kurios lygios nuliui,alia nominalinio matmens ne-urainjamos, pvz., 60+0,030 mm,75-0,030 mm. Tolerancijos laukasgrafikai atvaizduojamas taip: ipradi nubriame nulin linij(1.4 pav.). Matmuo iki ios linijos,irint i apaios, yra nominalinis.Toliau laisvai pasirinktu masteliunuo nulins linijos atidedamenuokryp EI ir ES reikmes. Ivedper jas linijas, lygiagreias nulineilinijai, ir jas sujung, gaunamestaiakamp plotel, kuris vadina-mas tolerancijos lauku. io plotelioauktis yra ne kas kita, kaip mat-mens tolerancija (13mm, arba 0,013 mm). Plotelio ilgis neturi jokiosreikms ir pasirenkamas laisvai. Matmuo iki tolerancijos lauko virausyra didiausias ribinis, iki apaios - maiausias ribinis. Tikrieji matmenysnegali ieiti i tolerancijos lauko rib.

2) Matmuo 60f8 yra iorinis (velenas), nes pagrindin nuokrypa f. Jotolerancija Td = 46mm (1.4 lentel), pagrindin nuokrypa yra virutinneigiama; es = -30mm (1.3 lentel). Apatin nuokrypa ei = es - Td = 30 -- 46 = -76mm. Vaizduojant grafikai, jos atidedamos apai nuo nulinslinijos (1.5 pav.).

Apskaiiuojame ribinius matmenis:dmax = d +es = 60 + (-0,030) = 59,970 mm;dmin = d + ei = 60 + (-0,076) = 59,924 mm.

1. 4 pav.

1. 5 pav.

13

Kaip matome i skaiiavim ir paveikslo,is matmuo gali bti tik maesnis u nomina-lin. Brinyje jis bt uraytas 60 -

-

0 0300 076,, mm.

Matmuo 85Js6 pagrindins nuokryposneturi. Jo virutin ir apatins nuokrypos yravienodo dydio, tik prieing enkl:

ES = +0,5TD = 0,5 22 =11 mm;EI = - 0,5TD = -0,5 22 = - 11mm.

Ribiniai matmenys Dmax = D + EI = 85 ++ 0,011 mm = 85,011 mm; Dmin = D + EI == 85 + (-0,011) = 84,989 mm.

Tolerancijos laukas yra simetrikas nulins linijos atvilgiu (1.6 pav.).Darbo briniuose vietoje matmens 85Js6 bus urayta 85 0,011 mm.I i pavyzdi galima padaryti tokias ivadas:

1) matmenys, kuri tolerancij laukai yra vir nulins linijos, visuomet yradidesni u nominalinius;

2) matmenys, kuri tolerancij laukai yra emiau nulins linijos, visuometyra maesni u nominalinius;

3) matmenys, kuri tolerancij laukai yra simetriki nulins linijos atvilgiu,gali bti lygs, maesni ar didesni u nominalinius.

2. Suleidimai

Gaminiai sudaryti i detali. Detals tarpusavyje gali bti sujungtos judamaiarba nejudamai. Matmenys, kuriais detals susijungia, vadinami jungiamaisiais.Sujungimo nominalinis matmuo yra bendras abiems detalms. Tikrieji jungiamjdetali matmenys praktikai visuomet bna skirtingi. is skirtumas ir parodo detalitarpusavio sujungimo pobd, kuris vadinamas suleidimu. Suleidimai skirstomi judamuosius, nejudamuosius ir tarpinius.

Panagrinkime iuos suleidimus atskirai. Judamiesiems suleidimams yragarantuotas tarpelis, t.y. skyls matmuo visuomet didesnis u veleno matmen.Tarpelio dydis gali keistis nuo didiausio iki maiausio, priklausomai nuojungiamj skyls ir veleno tikrj matmen reikmi.

Smax = Dmax - dmin, arba ES- ei, (2.01)Smin = Dmin - dmax, arba EI- es. (2.02)

Maiausias tarpelis gali bti lygus nuliui. Tarpelio tolerancija TS = Smax - Smin.`stat Smax ir Smin reikmes, gauname

1. 6 pav.

14

TS= TD+Td (2.03)

Apskaiiuokime judamj suleidim 56H

e

8

7 ir grafikai j atvaizduokime. ia

56 - sujungimo nominalinis matmuo, H8 - skyls tolerancija, e7 - veleno tolerancija.1.4 lentelje surandame, kad TD = 46 mm, Td = 30 mm. I 1.3 lentels:

EI = 0, es = - 60 mm.ES = EI + TD = 46 mm;ei = es - Td = - 60 - 30 = - 90 mm;Smax = ES - ei = 46 - (-90) = 136 mm;Smin = EI - es = 0 - (-60) = 60 mm;TS = TD + Td = 46 + 30 = 76 mm.

Kaip matome 2.1 pav., skyls tolerancijoslaukas yra aukiau u veleno tolerancijoslauk. Tarpelio dydis priklauso nuo skyls irveleno tolerancijos lauk tarpusavio padties:kuo laukai ariau vienas kito, tuo tarpelismaesnis ir, atvirkiai, - kuo toliau, tuo

tarpelis didesnis. Maiausi suleidimo tarpeliai bt sujungimui Hh

, didiausi - Hzc

.

Nejudamieji suleidimai charakterizuojami garantuota vara. iuo atveju velenotikrieji matenys turi bti didesni u skyls matmenis.

Didiausia varaNmax = dmax - Dmin, arba es - EI (2.04)

maiausia varaNmin = dmin -Dmax, arba ei - ES (2.05)

`varos tolerancijaTN = Nmax - Nmin = TD + Td (2.06)

Pavyzdiui, nejudamojo suleidimo 80H

u

7

7 vara bt apskaiiuojama taip:

TD = Td = 30 mm; EI = 0;ES = 30 mm; ei = 102 mm;es = ei + Td = 102 + 30 = 132 mm;Nmax = es - EI = 132 - 0 = 132 mm;Nmin = ei - ES = 102- 30 = 72 mm;TN = TD + Td = 30 + 30 = 60 m m.

iuose suleidimuose velen tolerancij laukai visuomet isidst aukiau uskyli tolerancij laukus. `varos dydis taip pat priklauso nuo veleno ir skylstolerancijos lauk tarpusavio padties : jiems suartjant, vara maja, atitolstant -vara didja. Pavyzdiui, sujungimas H

u pasiymi maesne vara, negu

sujungimas Hx

ir t.t.

2. 1 pav.

15

2. 2 pav. 2. 3 pav.

Kai detals turi bti sujungtos su nedideliu laisvumu arba vara, j tikriejimatmenys turi nedaug skirtis. Tokie suleidimai vadinami tarpiniais. iuo atvejuskaiiuojamas didiausias galimas tarpelis ir didiausia galima vara. Pavyzdiui,

suleidimas 75H

js

8

7:

TD = 46 mm; Td = 30 mm; EI = 0; ES = 46 mmei = -15 mm; es = +15 mm;Smax = ES - ei = 46 - (-15) = 61 mm;Nmax = es - EI = 15 - 0 = 15 mm.

Maiausi tarpeliai ir varos iems suleidimams neskaiiuojami.Kaip matyti 2.3 pav., skyls ir veleno tolerancij laukai dalinai vienas kit dengia

(susikerta), todl suleidim tarpeliai ir varos bna mai.Suleidimai atliekami skyls arba veleno sistemoje.Skyls sistemoje suleidimai gaunami, sujungus skirting ribini matmen

velenus su pastovaus matmens skyle, vadinama pagrindine. Pagrindin skyl - taiskyl, kurios apatin nuokrypa lygi nuliui (EI= O).

Veleno sistemoje suleidimai gaunami sujungus skirting ribini matmen skylessu pastovaus matmens velenu. Toks velenas vadinamas pagrindiniu. Jo virutinnuokrypa lygi nuliui (es =0). Main gamyboje plaiausiai naudojama skylssistema, kaip ekonomikesn.

2.1 lentel. Pagrindins nuokrypos suleidimams skyls ir veleno sistemose

SuleidimaiSkyls sistema Veleno sistema

Skyls Velenai Skyls Velenai

Judamasis H a-h A-H hNejudamasis H p-zc P-Z h

Tarpinis H js, k, m, n Js, K, M, N h

16

Briniuose detali jungiamieji matmenys daniausiai uraomi alia nomina-linio matmens nurodant nuokrypas - skaitiklyje skylms, vardiklyje velenams, pvz.,

56 +

-

-

0

046

0

060

0

090

,

,

,

mm, 80+

-

-

0

030

0

132

0

102

,

,

,

mm, 75+

0

046

0

015

,

, mm ir t. t.

3. Paviri ir form tikslumas

Pavirius, apdirbtas paiu aukiausiu tikslumo laipsniu, nra absoliuiai ly-gus. Jame pasikartojantys nelygumai charakterizuojami ingsniu Sw ir aukiu Wz.Pagal i dydi santyk nustatytos trys paviri tikslumo normos: iurktumas,

banguotumas ir formos nuokrypos. Kai santykis wS

zW yra maesnis negu 40,

sakoma, kad pavirius iurktus; kai jis didesnis negu 1000, paviriai turi formos

nuokrypas; tarpins io santykio reikms (1000> wSzW

> 40) rodo paviriaus

banguotum.Paviri form nuokrypas galima suskirstyti tris grupes: formos, tarpusavio

padties ir sumines. Formos nuokrypos yra netiesumas (-), neapskritumas (O),neploktumas ( ) ir necilindrikumas (/o/). Tai didiausias atstumas nuopaviriaus iki glaustins tiess arba ploktumos. Jis gali bti nurodytas visampaviriui, arba tam tikrai jo daliai. Briniuose ios nuokrypos ymimos rmelyje,nurodant j simbol ir reikm (mm). Kai ios nuokrypos susietos su matmentolerancijomis, tuomet papildomai priraoma M (3.1 pav.).

Paviri tarpusavio padties nuokryp yra daugiau. Daniausiai pasitaikaniosyra paviri nelygiagretumas (//), nestatmenumas (

^

), nesimetrikumas ( ),ainesusikirtimas (

), ai nesutapimas ( ) ir t.t. Briniuose gali bti nurodytasbazinis pavirius A, kurio atvilgiu ios nuokrypos yra nustatytos (3.2 pav.).

Sumins nuokrypos yra: radijalinis ir galinis muimas ( ).Radijalinis muimasmatuojamas kryptimi, statmena sukimosi aiai, galinis - lygiagreia. ios nuokryposgali bti nurodytos visam paviriui arba jo daliai (3.3 pav.).

Paviri formos ir tarpusavio padties nuokrypoms standartu SEV 636-77nustatyta 16 tikslumo laipsni (nuo 1 iki 16 tikslumo majimo kryptimi).

Paviri iurktumas apibdinams aukio, ingsnio ir kontakto rodikliais. ierodikliai apskaiiuojami, imatuojant paviriaus profilio nuokrypas tam tikrame(baziniame) ilgyje, kuris parenkamas i tokios eils: (0,01); (0,03); 0,08; 0,25; 0,8;2; 5; 8; (25) mm (reikms, nurodytos skliausteliuose, naudojamos iimtinaisatvejais). Bazinis ilgis matuojamas ant vidurins paviriaus profilio linijos m. Tai

17

3. 1 pav. Paviri formos tolerancijos

18

3. 2 pav. Paviri padties tolerancijos

19

3. 3 pav. Paviriaus sumins tolerancijos

linija, lygiagreti nominaliniam profiliui ir dalijanti j taip, kad profilio tak atstumkvadrat suma bt maiausia.

Aukio rodikliams priklauso vidutin aritmetin profilio nuokrypa Ra,mikronelygum auktis Rz, ir didiausias profilio nelygum auktis Rmax. Ra - taividutin profilio absoliutini atstum iki jo vidurins linijos reikm

Ra = 1

n ii

n

y=

1

; (3.01)

ia n imatuot nuokryp y skaiius, Rz - tai baziniame ilgyje imatuot penkiaukiausi profilio virni tak (Himax) ir penki emiausi dub tak (Himin)absoliutini atstum nuo vidurins linijos sumos vidutin reikm

Rz =Hi i

ii

Hmax min+-=

1

5

1

5

5. ( 3.02)

Didiausias profilio nelygum auktis Rmax - tai atstumas tarp profilio aukiau-sios virns ir emiausio dubos tak baziniame ilgyje.

ingsnio rodikliai yra du: vienas matuojamas ant profilio vidurins linijos ir

20

ymimas Sm, kitas - ant profilio virni (S).Vidutinis profilio nelygum ingsnis Sm - tai profilio nelygum ingsnio reikm

baziniame ilgyje:

Sm =1

n mii I

n

S=

. (3.03)

Vidutinis nelygum ingsnis S - tai baziniame ilgyje nustatytas vidutinis atstumastarp charakteringiausi profilio virni:

sn

sii

n

=

=

1

1

. (3.04)

Esant tokio pat dydio aukio ir ingsnio rodikliams, paviri kontaktas galibti labai skirtingas. Jis priklauso nuo santykinio atraminio profilio ilgio

p

pt

l=

h

100% , (3.05)

ph - atraminis profilio ilgis, gaunamas kertant profil linija, lygiagreia vidurineilinijai ir einania atstumu p nuo virni linijos. Jis lygus atkarp bi sumai

p ii

n

bh = =1

. (3.06)

Atstumas p parenkamas i eils: 5; 10; 15; 20; 25; 30; 40; 50; 60; 70; 80; 90%Rmax reikms.

Mikronelygumai detali paviriuje gali turti kryptis: lygiagrei (=), krymin(

), radijalin ( R ), apskritimin (C) ir laisv (M).Paviri iurktumas priklauso nuo j apdirbimo baigiamj operacij.

Pavyzdiui, rodiklis Ra, liejant detal smlio form, bna apie 50 mm, frezuojant -12...25 mm, griant ir pusiau glotniai tekinant - 3,2...6,3 mm, lifuojant labaiglotniai - 0,1...0,2 mm ir t.t.

iurktumo rodikliai parenkami atsivelgiant detali darbo slygas:1) riedjimo ir slydimo paviriams - Ra, Rz, tp ir mikronelygum kryptis;

3. 4 pav. Paviriaus tikrasis profilis ir nelygumus charakterizuojantieji rodikliai

21

2) nejudamiems suleidimams - Ra arba Rz;3) hermetini sujungim paviriams - Ra arba Rz ir tp;4) paviriams, kuriuos veikia kintamos apkrovos - Rmax, Sm arba S ir mikro-

nelygum kryptis ir t.t.Pagrindiniu paviriaus iurktumo kriterijumi laikomas rodiklis Ra. Detali, kuri

matmenys yra tikslesni kvalitet, iurktumo rodikliai taip pat parenkami maesni.Pavyzdiui, rodiklis Ra gali sudaryti nuo 1 iki 5% matmens tolerancijos, rodiklisRz - nuo 5 iki 20%.

Briniuose pagal standartus VST 309-73 ir ST SEV 1632-79 paviri iurk-tumo reikms nurodomos vir grafini enkl (3.5, 3.6, 3.7 pav.)

3. 5 pav. 3. 6 pav. 3. 7 pav.

Detali paviriai, kuriems apdirbimo bdas nenurodomas, ymimi pirmuoju,kai nurodomas apdirbimo bdas - antruoju, o kai paviriai neapdirbami - treiuojuenklais. Visiems rodikliams, iskyrus Ra, prie skaitmenin iurktumo rodiklioreikm nurodomas simbolis. Kai nurodomas apdirbimo bdas, bazinis ilgis,nelygum kryptis, rodikliai uraomi tokia tvarka, kaip parodyta 3.8 pav.

ymint paviri iurktum briniuose, reikia laikytis i pagrindini taisykli:

3. 8 pav.

22

1. Gaminio paviri iurktumo enklai atvaizde ymimi ant kontro linij(Ra = 1,25 mm ), ikeltini linij (Ra = 0,63 mm) arba ant ina linijlentynli (Rz = 20 mm ). Kai trksta vietos, tai iurktumo enklusleidiama ymti ant matmen linij (Ra = 2,5 mm ) arba j tsinio(3.9 pav.).

2. Paviriaus iurktumo enklas, kuris turi lentynl, pagrindinio raolentels atvilgiu ymimas taip, kaip pavaizduota 3.10 ir 3.11 paveiks-luose, o kuris neturi lentynls - ymimas taip, kaip 3.12 paveiksle.

3. Jei visi gaminio paviriai yra vienodo iurktumo, tai brinio deiniajamekampe braiomas iurktumo enklas. iuo atveju gaminio atvaizduoseiurktumas nenurodomas.

4. Jei gaminio paviri iurktumas yra skirtingas, tai deiniajame viru-tiniame brinio kampe ymima vyraujanio paviriaus iurktumo reik-m ir skliausteliuose - enklas (3.13 pav.).

5. Vienos detals skirtingo iurktumo paviriaus ruoai brinyje atskiriamiplona itisine linija ir nurodomas matmuo (3.14 pav.).

6. Nurodant kelet paviriaus iurktumo rodikli, j reikms raomosnuo viraus emyn tokia tvarka: pirmiausia uraomi profilio nelygumaukio rodikliai, paskui ingsnio ir profilio santykinio atraminio pavir-iaus ilgio rodikliai.

4. Sudtingos formos detali tikslumas

Main detali forma daniausiai bna sudtinga. Judesys nuo vienos detalskitai perduodamas krumpliais, idroomis, sriegiais, pleitais ir t.t. Detals tarpu-savyje tvirtinamos sraigtais. Kiekvienas i detali paviriaus elementas turi matme-nis, kuri tikslumas gali bti labai vairus. Standartais yra nustatytos i matmentolerancijos ir suleidimai. Panagrinkime kelet i j atskirai.

4.1. Krumpliarai pavar tolerancijosEksploatacijos poiriu krumpliarai pavaros skirstomos tokias grupes:

1. Kinematins pavaros, kurios turi perduoti tikslius judesius. Svarbiausiasreikalavimas, keliamas ioms pavaroms, yra kinematinis tikslumas.Krumpliaraiai yra nedidelio modulio, juos veikia taip pat nedidelsjgos.

2. Greitins pavaros naudojamos turbin reduktoriuose ir kituose mechaniz-

23

3. 12 pav.

3. 11 pav.

3. 10 pav.

3. 14 pav.

3. 9 pav.

3. 13 pav.

24

muose, kurios perduoda didelius galingumus. Krumpliarai apskri-timinis greitis gali bti labai didelis. i pavar krumpliaraiai esti vidu-tinio modulio. Jose svarbu ilaikyti didel tikslum ir nuosekl darb bevibracijos ir triukmo.

3. Jgos pavaros perduoda dideles jgas, sukasi ltai. J krumpliaraiaiyra didelio modulio. Pagrindinis reikalavimas ioms pavaroms - geraskrumpli kontaktas, taisyklinga ai padtis, tiksli kryptis.

4. Bendrosios paskirties pavaroms nekeliami auktesni tikslumo reikala-vimai.

Krumpliaraiai ir pavaros suskirstytos dvylik tikslumo laipsni - nuo 1 iki12 tikslumo majimo kryptim. J tolerancijos ir suleidimai nustatyti standartaisST SEV 641-77 ir ST SEV 642-77. Atsivelgiant paskirt, pavar tolerancijomsnustatytos tokios tikslumo normos: kinematinio tikslumo, kabinimo tolygumo irkrumpli kontakto. Kiekviena i i norm apibdinama kompleksiniu tikslumorodikliu, kuris ir paymimas vienu i tikslumo laipsni. Kinematinis tikslumas pri-klauso nuo krumpliarai apskritiminio ingsnio paklaid, radijalinio krumpliara-io vainiko muimo, krumpliarai tarpcentrinio atstumo svyravimo ir kt. Paymintbrinyje, jis nurodomas pirmuoju skaitmeniu. Pavyzdiui, uraas 8-7-6 C ST SEV641-77 reikia, kad kinematinis tikslumas yra 8 (i dvylikos galim). Antrasisskaitmuo (7) apibdina kabinimo tolygum, t.y. kaip tiksliai perduodamas judesysnuo vieno krumplio kitam. Krumpli kontaktas nusako paviri lietimsi, kai judesysperduodamas nuo vieno krumplio kitam. Jo tikslumas uraomas treiuoju skaitme-

4. 1 pav. oninis tarpelis (a) ir jo tolerancijos lauk isidstymas (b)

25

niu (6). Krumpliaraiai pavaroje sujungiami, paliekant tam tikro dydio onin tarpeltarp krumpli nedarbini paviri (4.1 pav.).

oninis tarpelis reikalingas tam, kad krumpliarai pavarai bt galima sudarytinormalias tepimo slygas, kompensuoti temperatrines deformacijas, surinkimopaklaidas ir kt. Nepriklausomai nuo krumpliarai tikslumo laipsnio, standartenustatyti ei sujungimo tipai (4.1 lentel), kurie nurodomi urao gale.

Kai oninio tarpelio tolerancija yra kita, negu pateikta 4.1 lentelje, tuomet jinurodoma urae, pvz., 8-7-6 Ba ST SEV 641-77. Kai visos normos yra vienodotikslumo laipsnio ir oninio tarpelio tolerancija atitinka rekomenduojam,krumpliaraiai gali bti paymti taip: 7-C ST SEV 641-77. Esant reikalui, galibti nurodyta tarpcentrinio atstumo nuokrypos klas (VI) ir jnmin reikm (151 mm),pvz., 8-7-6-Ba/VI-151 ST SEV 641-77.

4.2. Idroini sujungim tolerancijos ir suleidimaiIdroiniai sujungimai labai plaiai naudojami velenams sujungti su krumplia-

rai stebulmis ir movomis. Jais galima perduoti didelius sukimo momentus, beto, jungiamosios detals tiksliai centruojamos. Pagal krumpli profil idroiniaisujungimai skirstomi staiakampius, evolventinius ir trikampius. Staiakampiaisujungimai turi lygin krumpli skaii (nuo 6 iki 20) ir centruojami trejopai: pagaliorin skersmen D, pagal vidin skersmen d ir pagal krumpli onus b (4.2 pav.).

Centravimas pagal D rekomanduojamas nejudamiems sujungimams. is centra-vimo bdas yra paprasiausias ir ekonomikiausias, nes velen reikiamas matmuopasiekiamas lifuojant apvalaus lifavimo staklmis. Centravimas pagal d naudoja-mas sujungimams, kai vor ir velenas grdinami ir lifuojami. Centravimas pagal b

4.1 lentel. Pagrindins krumpli sujungimo tip charakteristikos

Tikslumo Maiausias Rekomen- TarpcentrinioSujungi- Pavadinimas laipsnis (pagal oninis duojama atstumomo tipas kabinimo tarpelis tolerancija nuokrypos

slygas) klas

A Padidintas 3-12 IT 11 a VIB Normalus 3-11 IT 10 b VC Sumaintas 3-9 IT 9 c IVD Maas 3-8 IT 8 d IIIE Labai maas 3-7 IT 7 h IIH Nulinis 3-7 0 h II

26

taikomas pavarose, kuriose sukimosi ir jg kryptys kinta. Idroiniai suleidimaisu staiakampiu profiliu atliekami skyls sistemoje. Centruojant sujungim pagalD, nustatomi suleidimai ir tolerancijos matmenims D ir b, centruojant pagal d, -atitinkamai matmenims d ir b, o centruojant pagl krumpli oninius pavirius, - tikmatmeniui b.

Necentruojam dydi tolerancijos bna 11-12 kvalitet, j suleidimai gaunamisu dideliais tarpais (ST SEV 145-75, ST SEV 188-75). Idro formos ir idstymopaklaidos atskirai nenormuojamos.

Briniuose staiakampiai idroiniai sujungimai ymimi taip: pirmiausia nuro-domas centravimo bdas, toliau - krumpli skaiius ir nominaliniai matmenys D, dir b, bei j suleidimai. Pavyzdiui, centruojant pagal d:

d - 836H

e

H

a

D

f

7

840

12

117

9

8 ,

ia 8 - krumpli skaiius, 36 - skersmuo d, 40 - skersmuo D, 7 - krumplio

plotis,H

e

7

8,H

a

12

11,D

f

9

8 - suleidimai.

Necentruojam element suleidimai gali bti nenurodyti, pvz., centruojant

pagal b: bH

a

D

h- 8 36 40

12

17

9

8.

Atskiros detals (centruojant pagal d) briniuose gali bti uraomos taip:velenas d e a f- 8 36 8 40 11 7 8 ;skyl d H H D- 8 36 7 40 12 7 9 .

Evolventinio profilio idroiniai sujungimai naudojami, esant krumpli skaiiuinuo 6 iki 82 ir moduliui nuo 0,5 iki 10 mm.

Pagrindiniai j parametrai ir matmenys nurodyti standartuose ST SEV 268-76,ST SEV 269-76 ir ST SEV 717-77, o tolerancijos ir suleidimai - ST SEV 259-76.iuose sujungimuose jungiamosios detals centruojamos pagal krumpli oninius

4. 2 pav. Staiakampio profilio idroini sujungim centravimas: a) - pagal vidin skersmen;

b) - pagal iorin skersmen; c) - pagal krumpli onus.

27

pavirius (4.3 pav., a) arba pagal iorin skersmen (4.3 pav., b).Plaiausiai paplits pirmasis centravimo bdas. `vors idroos ploiui e

nustatyta viena pagrindin nuokrypa H 7, 9 ir 11 tikslumo laipsni, o krumpliostoriui - deimt pagrindini nuokryp - a, c, d, f, g, h, k, n, p, r 7-11 tikslumolaipsni. Suleidimai atliekami tik skyls sistemoje.

Briniuose evolventiniai idroiniai sujungimai ymimi, nurodant nominalinsujungimo skersmen D, modul m ir suleidim. Pvz., centruojant pagal oniniuskrumpli pavirius, kai D=50 mm, modulis m=2 mm: 5029H/9g; centruojantpagal onin skersmen: 50H7/g62.

Trikampio profilio idroiniai sujungimai daniausiai naudojami vietojepresuojamj sujungim, ypa kai reikia sujungti nedidelio skersmens velenl suspalvoto lydinio detale ar plonasiene vore. J krumpli skaiius bna nuo 15 iki 70,modulis - nuo 0,3 iki 0,8 mm. Trikampio profilio idroiniai sujungimai nestandar-tizuoti, centruojami pagal krumpli onus.

Tolerancijos ir suleidimai parenkami vadovaujantis normatyviniais dokumentaisir ST SEV 656-66 rekomendacijomis.

4.3. Pleitini sujungim tolerancijos ir suleidimaiPleitai naudojami velenams sujungti su skriemuliais, movomis, rankenomis ir

kitomis detalmis, kai reikia perduoti tam tikr sukimo moment ir kai sujungimuinekeliami aukti centravimo reikalavimai.

Pleitas dedamas griovelius velene ir vorje (4.4 pav).Pagal standart ST SEV 57-73 suleidimai atliekami tik veleno sistemoje. Pleito

4. 3 pav. Evolventinio profilio idroini sujungim centravimo bdai

28

plotis gaminamas su tolerancija h9. Grioveli ploi tolerancijos parenkamos pagalnorim gauti sujungimo tip: laisv, normal arba glaud. Kitiems pleitinisujungim matmenims leidiamos didels tolerancijos (nuo 11 iki 17 kvaliteto).

Briniuose pleitiniai sujungimai ymimi nurodant detali matmenis irsuleidim. Pavyzdiui, 14H9/h9, 14D10/h9; ia 14 - pleito ir grioveli plotis veleneir vorje; D10 - griovelio vorje tolerancija.

4.4. Sriegini sujungim tolerancijos ir suleidimaiSriegiai ir srieginiai sujungimai technikoje yra labai paplit. Eksploataciniu

poiriu jie skirstomi bendrosios paskirties ir specialiuosius. Detalms tarpusavyjesujungti naudojami tvirtinimo sriegiai. Tiksliems judesiams perduoti naudojamisriegiai vadinami kinematiniais. Hermetiniai sujungimai sudaromi, naudojantvamzdi sriegius. Sriegiai gali bti vienpradiai ir daugiapradiai, deininiai irkairiniai.

Sriegi geometrini dydi svokos yra nustatytos pagal standart ST SEV180-75 (4.5 pav.). Jos bendros ioriniam ir vidiniam sriegiams.

Sriegiams nustatyti trys skersmenys: iorinis (D, d), vidinis (D1, d1), vidurinis(D2, d2), ingsnis (p) ir profilio kampas ( a ). Metriniams sriegiams profilio kampasa = 60 , coliniams

a = 55 . Kit tip sriegiams (trapeciniams, atraminiams irkt.) profilio kamp reikms nurodytos standartuose. Pagal standart ST SEV 640-77 sriegiams nustatyta 10 tikslumo laipsni (nuo 1 iki 10 tikslumo majimokryptimi). Tolerancijos nurodomos ne visiems sriegi elementams. Pavyzdiui,labiausiai paplitusiems tvirtinimo sriegiams tolerancijos nurodomos tik viduriniajamskersmeniui D2, d2 (4.6 pav.).

4. 4 pav.

29

4. 5 pav. metrinio sriegio profilis ir jo elementai

4. 6 pav.

30

Kai sujungimams naudojamos smeigs, tolerancijos nurodomos viduriniajamD2, d2, ioriniam d ir vidiniam D1 skersmenims (4.7 pav.).

iuose sujungimuose smeig korpus sukama su tam tikro dydio vara.Atsukant verl, smeig i korpuso neturi isisukti.

Briniuose sriegini detali suleidimai ymimi nurodant sriegio tip, nominalinmatmen, ingsn ir suleidim (4.2 lentel).

Uraant sriegin sujungim verls tolerancija nurodoma skaitiklyje, varto -vardiklyje. Kai sujungimo ilgis nestandartinis, urao gale nurodomas jo ilgis mm,

pvz., MH

g12 1

6

625 - - .

Sriegiai su vara briniuose uraomi nurodant skersmen, lizdo vidurinio,vidinio skersmens tolerancijas (skaitiklyje) ir smeigs vidurinio skersmenstolerancij (vardiklyje), pvz. M12-2H5C/3p.

4. 7 pav.

31

4.2 lentel. Sriegi ymjimo pavyzdiai

Sriegi tipas ir Tipo sutartinis Brinyje nurodomi Sriegi ymjimostandart Nr. ymjimas matmenys pavyzdiai

Metrinis stambaus ingsnio, M Iorinis skersmuo M24-6H (verl)deininis (VST 87-81) M24-6g (vartas)Metrinis smulkaus ingsnio, M Iorinis skersmuo M24 2-6H (verl)deininis (VST 8724-81) ir ingsnis M24 2-6g(vartas)Vamzdinis cilindrinis G Sutartinis sriegi matmens G2-A(VST 6357-81) ymuo coliais ir vidutinio

skersmens tikslumo klasTrapecinis vienapradis Tr Iorinis skersmuo ir Tr50 8-6H(verl)(VST 24738-81) ingsnis

Specialij sriegini sujungim matmenys ir ymjimas nurodyti atskiruosestandartuose.

Kitos sudtingos formos detals sudarytos i vairi paviri. J matmen,paviri bei form tolerancijos parenkamos pagal standartus ir Tarptautinsstandartizavimo organizacijos (ISO) rekomendacijas.

Literatra

1. A.Baltrimas. Ininerin grafika. V., Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1995,344 psl.

2. H C., ... ,, . ., -, 1982.

3. ... , . ., , 1979, 287 .

32

Jonas TikeviiusDETALI MATMEN, PAVIRI IR FORM TIKSLUMAS

SL 605. Tir. 150 egz. Sp. l. 2. Usak. Nr. 35Maketavo, spausdino ir ileido VPU leidykla.

Kaina sutartin

Turinys

Pratarm ................................................................................................................ 3

1. Matmenys ......................................................................................................... 4

2. Suleidimai ....................................................................................................... 13

3. Paviri ir form tikslumas ............................................................................ 16

4. Sudtingos formos detali tikslumas .............................................................. 224.1. Krumpliarai pavar tolerancijos ...................................................... 224.2. Idroini sujungim tolerancijos ir suleidimai .................................. 254.3. Pleitini sujungim tolerancijos ir suleidimai .................................... 274.4. Sriegini sujungim tolerancijos ir suleidimai .................................... 28

Literatra ............................................................................................................ 31

Pratarme1. Matmenys2. Suleidimai3. Paviriu ir formu tikslumas4. Sudetingos formos detaliu tikslumas4.1. Krumpliaraciu pavaru tolerancijos4.2. Isdroziniu sujungimu tolerancijos ir suleidimai4.3. Pleistiniu sujungimu tolerancijos ir suleidimai4.4. Srieginiu sujungimu tolerancijos ir suleidimai

Literatura