1

Nr.112008 06 25Nr.11

Menai mokyklojeInformacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ Nr. 12(267) priedas

2008 06 25

„Daugelyje visuomeniø kultûrinis ir me-ninis lavinimas suprantamas kaip svarbi sri-tis, bûtina asmeninei kultûrai, kûrybingumui,visavertei asmenybei ugdyti. Kultûrinis ir me-ninis ugdymas Lietuvos ðvietimo sistemoje turisenas tradicijas, siekianèias Lietuvos mokyk-los iðtakas. <...> Lietuvoje kultûrinis ugdy-mas aptartas Antano Maceinos, Stasio Ðal-kauskio, Jono Lauþiko, Þibarto Jackûno,Meilës Lukðienës ir kitø pedagogø, filosofødarbuose“, – teigiama LR ðvietimo ir moksloministro 2008 m. sausio 9 d. patvirtintoje Vai-kø ir jaunimo kultûrinio ugdymo koncepci-joje.

Maþyliai, pirmàjá meno dvelksmà pajau-èia per motinos lopðinæ, sekamà pasakëlæ arrodomà spalvingà paveikslëlá. Vëliau jau patsvaikas nori pieðti, ðokti ar dainuoti, kurti eilë-raðèius ar juos deklamuoti... Dar vëliau ðámeninio ugdymo procesà perima darþelis,mokykla, neformaliojo ðvietimo ástaigos ir kt.Vaikas paþindinamas su jo bendraamþiø arsuaugusiøjø sukurtais dailës, dramos, litera-tûros, muzikos, kino meno ir kitais kûriniais.Kurdamas, ypaè drauge su suaugusiaisiais,vaikas jauèiasi laimingas. Tai patvirtina ir mû-sø redakcijai atsiøsti pedagogø laiðkai. Juosemokytojai dalijasi muzikinio ugdymo patirti-mi bendrojo lavinimo mokykloje, pasakojaapie jaunøjø dirigentø konkursà, apie mo-kyklos puèiamøjø instrumentø orkestrà...Dailës mokytojai teigia, kad vaikà galima ið-mokyti pieðti, bet negalima iðmokyti kurti...Didþiuliai lobiai, kuriais gali pasinaudoti ku-riantis vaikas, slypi mûsø etnokultûroje...Apie visa tai skaitykite ðiame priede. O gal jûstaip pat turite kà papasakoti savo kolegoms?Maloniai kvieèiame tai padaryti.

Redakcija

• Maþais þingsneliais –á ðviesà, gërá...

• Muzikinis ugdymasmokykloje

• Tepieðia vaikas „savo“vabalà

• Etnokultûros ugdymasdarþelyje

Poezija vaikams turi bûti „tyra, be melo, laisva, teisinga, mylinti ir mokantimeilës… Kaip vaikas pamils þmogø, jei jis niekada nebus mylëjæs pienës ir þiogo?Kaip jis mylës gyvenimà, jei nebus pamilæs þemës ir debesio?..“ Ðiais nuostabiaisJaninos Degutytës þodþiais balandþio mënesá Vilniaus lopðelyje-darþelyje „Gud-rutis“ prasidëjo „Poezijos pavasaris“. Já skyrëme J. Degutytës kûrybai, minëdamipoetës 80-ies metø jubiliejø.

Renginyje dalyvavo mûsø ástaigos ilgametë draugë ir projektø partnerë A. Mic-kevièiaus bibliotekos Vaikø literatûros skyriaus vedëja Marta Rudytë, menotyri-ninkas Skirmantas Valiulis. Vaikuèiai deklamavo J. Degutytës eilëraðèius, skam-bëjo darþelio „Dainorëliø“ dainelës. Salæ puoðë vaikø pieðiniai poetës eilëraðèiø

...dar vienas þingsnisknygos link

Pieðia Kauno Juozo Urbðio vid. m-klos mokiniai

2

Menai mokykloje

motyvais, buvo eksponuojamos vaikø pamëgtos J. Degutytësknygelës. Lopðelio auklëtoja Marija Belousovienë parengësavo gamybos metodiniø priemoniø, skirtø patiems maþiau-siems, parodëlæ. Dalyviams áteikti diplomai, atminimo dova-nëlës.

„Poezijos pavasario“ renginys patiko ir vaikams, ir suaugu-siesiems. Tikimës, kad jis taps tradicinis.

Jau seniai lopðelis-darþelis „Gudrutis“ bendradarbiauja suA. Mickevièiaus bibliotekos Vaikø literatûros skyriumi ir jovedëja M. Rudyte. Vaikai dalyvavo tokiuose renginiuose, kaipÐiaurës ðaliø bibliotekø savaitë, geriausios Metø knygos rinki-mai, pieðiniø parodos ir kt. Bibliotekos darbuotojos mielai

ásitraukë á darþelio projektus, renginius („Pasakàprieð miegà“, knygeliø parodas, ávairius konkur-sus ir pan.).

Balandþio pabaigoje A. Mickevièiaus biblioteko-je vyko Skaitymo savaitë. Per jos atidarymà dalyva-vo „Gandriukø“, „Bituèiø“ ir „Pelëdþiukø“ gru-piø vaikai. Jie „mokë“ „Abëcëlës“, deklamavo ei-lëraðèius, dainavo. Bibliotekos direktorius PetrasZurlys padëkojo ir apdovanojo vaikus, kurie daly-vavo pieðiniø konkurse renkant Metø knygà. Auk-lëtojoms ir meninio ugdymo pedagogei uþ ben-dradarbiavimà ir kûrybingà dalyvavimà bibliotekosrenginiuose áteikti padëkos raðtai.

Su „Gandriukø“ (4–5 m.) ir „Pelëdþiukø“ (5–6 m.) grupëmis vykdëme bendrà projektà „Að ir ma-no knygø pasaulis“. Siekëme þadinti vaikø poreikáskaityti bei ugdyti estetiná skaitytojo skoná, skatinti

vaikø kûrybà, meninæ raiðkà. A. Mickevièiaus biblioteka padë-jo ágyvendinti projekto tikslus.

Kitais mokslo metais planuojame tæsti pradëtà darbà. To-liau vykdysime projektà siekdami gilinti vaikø susidomëjimàraðytiniu þodþiu. „Poezijos pavasará“ norëtume iðplësti, pasi-kviesti kitø darþeliø vaikus.

Manome, kad mûsø darbas yra prasmingas, nes vis daþniauá rankas paimama knygelë, darbeliuose mirga raidelës, vaikainoriai „skaito“, „raðo“, kuria, vaidina, improvizuoja.

Asta JOCIENË, Zita JURGELEVIÈIENËVilniaus lopðelio-darþelio „Gudrutis“ vyr. auklëtojos

Geguþës pradþioje Lietuvos nacionalinëje Martyno Maþvy-do bibliotekoje atidaryta paroda „Að ir mano KNYGA“. Jojeeksponuojamos dviejø dailininkiø-odininkiø – Reginos An-driulaitytës ir Þimantës Þindulienës – bei jø mokiniø autori-nës knygos ir perskaitytø knygø iliustracijos. Moterys kuriaodos meno dirbinius, dalyvauja respublikinëse ir tarptautinë-se parodose, simpoziumuose, jø dailës studijas lanko daugkûrybingø vaikø.

Þ. Þindulienë vadovauja Vilniaus vaikø ir jaunimo klubo„Ðatrija“ dailës studijai „Vaivorykðtë“. Èia vaikai supaþindi-nami su knygø áriðimo technikomis, mokosi kurti autorinesknygas, iliustracijas perskaitytoms knygoms. Darbams nau-dojamas ne tik tradicinis odinis áriðimas, bet ir vaikø pamëgtakoliaþo technika, kai prie pagrindo lipdomosnuotraukos, popieriaus, audinio ar ki-tos medþiagos gabalai ir tapoma arpieðiama.

R. Andriulaitytë dirba su vaikaisVilniaus „Ðaltinëlio“ privaèiojemokykloje bei vadovauja Vil-niaus Uþupio gimnazijos odosmeno studijai. Ðiose mokyklo-se vaikai iðsamiai ir motyvuotaigilinasi á knygriðybos meno pa-slaptis. Meniðkai áriðtos knygosskiriasi nuo pramoninio ar ðiaiprankø darbo áriðimo knygø. Èiasvarbu knygos áriðimo ir virðelio de-koravimo bûdo vientisumas, kûrybið-

Ugdoma pagarba knygaikumas, originalumas, unikalumas. Bûtent virðeliui ir skiria-mas didþiausias dëmesys. Mokiniai supaþindinami su dauge-liu knygø áriðimo technikø, iðmoksta ne tik pagaminti itin ori-ginalius virðelius, bet ir patys sukuria knygø viduje esanèiuspuslapius – vieni daþo arbatþolëm, kiti glamþo ar apdeginalapø kraðtus, taip popierius tampa panaðus á senoviná. Moki-niai iðmoksta savo rankomis susiûti popieriaus lapus, susipa-þásta su knygø restauravimo paslaptimis – vyresnëse klasësepatys restauruoja senas, ðirdþiai mielas knygas. Uþupio gim-nazijos moksleivë Edita Valytë jau penkerius metus mokosiodos meno paslapèiø. Ðioje parodoje eksponuojamos net 5jos áriðtos knygos. „Visos mano knygos labai skirtingos: vienasu pieðiniu, kitos virðelyje iðsiuvinëtas ornamentas... Dirbda-

ma studijoje atsipalaiduoju, uþmirðtu visasproblemas, susikoncentruoju á savo kû-

riná. Patinka ne tik áriðti knygas, betir gaminti ávairius papuoðalus. Odateikia labai daug galimybiø“, – pa-sakojo E. Valytë.

Dailininkiø vadovaujamosedailës studijose vaikai kuria,mokosi, bendrauja, jose ugdo-mas ir puoselëjamas meninisvaikø iðprusimas, pleèiamas jøakiratis. Siekiama iðsaugoti jaubebaigianèias iðnykti knygriðy-

bos tradicijas, ugdoma pagarbaknygai.

Vida PLATÛKIENË

3

Nr.112008 06 25

Paskelbus Lietuvoje 2008-uosius Skaitymo metais, RietavoLauryno Ivinskio gimnazijos Daugëdø pradinio ugdymo sky-riaus mokytojos susimàstë: kas yra skaitymas, kokius jausmuskelia perskaityta knyga, ar daþnai skaitome savo vaikams, ar-timiesiems, draugams? Taip kilo mintys apie sistemingà uþ-klasinio skaitymo integravimà á ugdymo procesà.

Norëtume pasidalyti mintimis, kaip mums sekësi sutelktimokyklos ir kaimo bendruomenæ skatinti vaikus skaityti kny-gas ir ruoðtis savivaldybës pradiniø klasiø metodinei dienaimûsø mokykloje tema „Uþklasinio skaitymo integravimas áugdymo procesà.“

Numatëme tikslus:• organizuoti pokalbius su mokiniais ir jø tëvais apie skaity-

mo svarbà vaiko gyvenime;• ugdyti pagarbà ir meilæ knygai;• ugdyti mokiniø kûrybinius ir meninius gebëjimus ruo-

ðiantis perskaitytos knygos pristatymui;• ugdyti kritiná màstymà, panaudojant Edwardo de Bono

metodà „Ðeðios „màstanèios“ kepuraitës“;• nuveiktà darbà apibendrinti ir parodyti pradiniø klasiø

mokytojams per metodinæ dienà;• skaitymo idëjos ágyvendinimà pratæsti vasaros ir poilsio

stovykloje.Metodai ir bûdai: skaitymas, pasakojimas, atsakymai á klau-

simus, pokalbiai, diskusijos, iðtraukø mokymasis, aptarimas,interviu, duomenø rinkimas, apibendrinimas, diagramø su-darymas, stendø leidimas, iliustracijos, inscenizacijos, indivi-dualus ir grupinis darbas.

Dar mokslo metø pradþioje numatëme veiklos gaires:Prieðmokyklinio ugdymo grupei teko tokia veikla:• mokytoja skaito pasakas;• tëveliai ar moèiutës skaito arba seka pasakas;• ketvirtokai, treèiokai, antrokai seka pasakas;• lankydamiesi pas bibliotekininkæ vaikai susipaþásta su bib-

lioteka, knygomis;• iðsiaiðkinus teigiamø pasakø herojø bruoþus, galima juos

uþsiraðyti ir skatinti vaikus gerai elgtis;• labiausiai patikusias pasakos iliustruojamos;• inscenizuojamos lietuviø liaudies pasakaitës.I–IV kl. mokiniø veikla ir mokytojø pagalba:• mokytojai padeda mokiniams pasiruoðti papasakoti pa-

sakà, aptarti, pasidalyti mintimis apie joje iðdëstytas idëjas,vertybes;

• mokiniai kûrybiðkai pristato perskaitytas knygas (þemëla-pis, pasakø skrynelë, iliustracijos, inscenizacijos ir kt.) savoklasës draugams, tëvams, tuo sudomindami ir kitus moki-nius;

• paruoðti mokiniai seka pasakas prieðmokyklinio ugdymogrupës vaikams;

• diskusija klasëje apie perskaitytà knygà;• interviu apie perskaitytas knygas;• laiðkai knygø herojams, kuriuose vaikai atskleidþia, kuo

juos þavi vienas ar kitas veikëjas, kokie bruoþai patinka;• vaikai patys kuria ar pratæsia istorijà;• bibliotekoje vaikai gauna konkreèià uþduotá, kurià turi

ávykdyti per pasaulio paþinimo, lietuviø k. ar kt. pamokà;

Uþklasinio skaitymo integravimasá ugdymo procesà

• kartu su biblioteka organizuoti popietæ „Draugauk suknyga“;

• padavimø, sakmiø skaitymas, surinkimas, apipavidalini-mas;

• eilëraðèiø raiðkusis skaitymas mokant vaikus atkreipti dë-mesá á tai, kaip iðmoko tekstà atmintinai, á komunikacijà, into-nacijà, ar taisyklingai tariami balsiai, ar mato skyrybos þen-klus, kaip perteikiama nuotaika.

Mokytojø veikla:• ruoðia vaizdinæ ar kità metodinæ medþiagà, kuri bûtø pa-

naudota ugdymo procese ir parodyta per metodinæ dienà;• rekomenduoja perskaityti mokiniams knygas, kurios ug-

dytø jausmus, vidiná poreiká daryti gerus darbus;• kalbasi su tëvais dël vaikø skatinimo skaityti knygas;• ieðko rëmëjø, kurie skaitymo metø proga galëtø padova-

noti mokiniams knygø.

Kaip sekësi ágyvendinti sumanymus

Visi mokiniai gavo graþius laiðkus – Knygelës praðymà. Nuo-ðirdþiai prisidëjo kaimo menininkas Romas Goberis: nupieðëdekoracijas ukrainieèiø liaudies pasakai „Pirðtinë“, Varlæ Ka-ralienæ to paties pavadinimo Kosto Kubilinsko pasakai, iliust-ravo lietuviø liaudies pasakà „Eglë – þalèiø karalienë“. Nupie-ðë ið Kosto Kubilinsko pasakos „Bebenèiukas ir Kvailutë“obelëlæ su obuoliais, þalà karvutæ, krosná su duonos kepaliu-kais, lieptelá ir þuvytes upelyje, raganos namelá ir Bebenèiukà.Visa tai buvo naudojama per matematikos pamokas.

Mokytoja G. Maþeikienë paruoðë ir pristatë mokiniams staloteatrà pagal lietuviø liaudies pasakà „Viðtytë ir gaidelis“. Mo-kiniai noriai vaidino keisdamiesi vaidmenimis.

Buvo iðleistas stendas „Mintys apie knygas“.Pokalbiuose su mokiniais, jø tëvais apie knygø skaitymà,

pagarbà ir meilæ knygoms, pasinaudojome Genovaitës Ra-guotienës „...atversta knyga“, kuri iðleista Skaitymo metø pro-ga. Tai nuostabi knyga. Pateikiu kelias iðtraukas ið ðios knygos.

R. de Beris – XIV a. anglø diplomatas, mokslininkas ir rankrað-èiø kolekcininkas. 1345 m. paraðë traktatà apie didþiàjà knygø mei-læ, tai lyg himnas Knygai. „Pagaliau reikia pasvarstyti, kaip patoguyra mokytis ið knygø, kaip lengvai, kaip slëpiningai, kaip apgalvo-tai knygos padeda, mums nesigëdijant, pastebëti þmogiðko neþino-jimo skurdà. Knygos yra mokytojai, kurie moko be lazdø ir rykð-èiø, be riksmo ir pykèio, be dovanø ir pinigø. Kada tik ateitum –nemiega, ko tik paklaustum – neslepia, jei suklysti – nemurma, jeineþinai – nesiðaipo. O knygos, jûs vienintelës esate dosnios ir lais-vos...“ – nurodë autorius kone prieð 700 metø (p. 160–161).

Apie nepagarbius skaitytojusYra tokiø skaitytojø, kurie „drásta prie atverstos knygos valgyti

vaisius ir sûrá, gerti ávairius gërimus, palieka maisto trupinius, ap-taðko seilëmis. Lanksto knygø lapus, juos tiesina kiton pusën, darlabiau jai pakenkdamas“ (p. 99).

„...þalojamos ir luoðinamos knygos, nesigëdint tokios atneða-mos gràþinti. Vienos pabuvojusios vonioje ir nesëkmingai dþio-vintos saulëje, kitos ilgai laikytos apvoþtos ir perlenktos pusiau;

4

Menai mokykloje

treèios – nepadoriai iðsikëtusios, riebaluotos, nes buvo naudoja-mos puodui uþdengti. Sutraiðkytas vabzdys, likæs tarp lapø, liudi-ja, kad knyga skaityta gamtoje“ (p. 99–100).

Apie bausmes„Pirmosios visuomeninës bibliotekos ákûrëjas Londone S. Fren-

kartas daug jëgø padëjo, kol pasiekë, kad bûtø priimtas ástaty-mas – skirti lazdø ir septynerius metus kalëjimo tiems skaityto-jams, kurie uþlenkdavo puslapius. Egipte uþ papiruso ritinio pa-metimà kaltininkui ákrësdavo 200 lazdø. Knyga buvo didþiausiasturtas. Laikui bëgant bausmës keitësi ir ðvelnëjo. Niekas dël uþ-lenkto knygos lapo nebegauna nei lazdø, nei kalëjimo“ (p. 100).

„Þmogus skriaudëjui gali uþvoþti kumðèiu. Ðuo ákàsti. Dargimusë ir uodas, ir tie gali iðsigelbëti nuskrisdami. Knygos gali tikiðdidþiai ir be þodþiø þûti“, – raðë þurnalistë Irina Linkova (p.100).

Linksma istorija „ið Nobelio premijos laureato Elijo Kaneèioromano „Apakimas.“ Jo veikëjas bibliofilas labiausiai nekentë pur-vinø knygø ir skausmingai iðgyvendavo praðomas paskolinti kokáleidiná. Ekonomei Terezai prisispyrus praðyti kokios nors knygos,jis tyèiomis pakiðo ið mokyklos laikø uþsilikusá dëmëtais virðeliais irsuskretusiais lapais egzemplioriø. Bet kaip jis nustebo, kai ði pa-prasta moteris pagarbiai aplenkë knygà ðûsnim vyniojamo popie-riaus, apvilko jà „kaip vaikà drabuþiu“. Bibliofilas labai susijaudi-no ir susigëdo dël savo elgesio. Negana to, po keliø dienø uþtikoTerezà skaitanèià virtuvëje (nelabai tinkamoje vietoje skaityti).Ant nedidelës, siuvinëtos aksominës pagalvëlës gulëjo jo knyga, ojos puslapius ekonomë vartë baltomis pirðtinaitëmis. Bibliofilasbuvo nugalëtas: jis pasiûlë Terezai savo rankà...“ (p.100–110).

Mokiniai, vyresnieji savarankiðkai, jaunesni tëveliø padeda-mi, padarë ávairiø formø knygutes, kuriose iliustravo savolabiausiai patikusià perskaitytà knygutæ. Antrokai mokësi de-klamuoti Janinos Degutytës eiles ir parengë poetës eilëraðèiøknygutæ.

Organizuotas knygos þymekliø konkursas „Jie gyvena pa-sakoje“, surengta parodëlë.

Antrokai ir pirmokai (vyr. mokytoja Aniceta Petroðienë)kartu perskaitë dvi pasakas – Broliø Grimø „Jonukas ir Gry-tutë“ ir Kosto Kubilinsko „Bebenèiukas ir Kvailutë“. Aptaræðias pasakas, antrokai paëmë interviu ið pirmokø ir savo kla-sës draugø bei mokytojos padedami iðleido lankstinukus, ku-riuose pateikë savo nuomones.

PirmokaiEvelina: „Buvo liûdna, kai ragana ákalino Jonukà. Apsidþiau-

giau, kad Grytutë ir Jonukas laimingai gráþo namo.“Artûras: „Man labai buvo liûdna, kad tëvas paklaidino savo

vaikus miðke. Gerai, kad vaikai rado aukso ir toliau galëjo su tëvuturtingai gyventi.“

AntrokaiGabrielë: „Man buvo gaila, kad Jonukà uþdarë á narvà, o Gry-

tutæ pavertë savo tarnaite. Nereikëjo valgyti namelio, nes galëjobûti uþnuodytas. Gerai, kad viskas laimingai pasibaigë.“

Aivaras: „Jonukas buvo gudrus, nes kelià paþymëjo akmenu-kais. Ragana mokëjo apsimesti gera ir privilioti vaikus ðokoladu.Gerai, kad sudegë. Dabar visi uþklydæ galës ramiai valgyti. Rastipinigai padës geriau gyventi.“

Agnë: „Pamotë bloga. Tëvas nesugebëjo raganai pasiprieðinti.Apsidþiaugiau, kad visos nelaimës pasibaigë ir vaikai gráþo namo.“

Aurimas: „Ragana blogai matë, tai Grytutë galëjo atrakinti du-reles, iðvaduoti broliukà ir pabëgti. Galëjo gudriai raganà á narvàávilioti ir jà paèià uþrakinti.“

Iveta: „Liûdna pasaka. Pabaiga linksmesnë. Sesutë gudriai ap-gavo raganà. Vaikai buvo nusipelnæ pinigø.“

Ernestas: „Gerai, kad tà raganà ákiðo á krosná. Linksma, kadtëvelis atëjo pasitikti vaikø.“

Kosto Kubilinsko pasakà „Bebenèiukas ir Kvailutë“ apta-ræ, dalyvaujant tëveliams, iðrinko ir iðraðë neáprastus þodþius,kuriuos naudoja autorius ir kurie vaikams maþiau þinomi.

Per muzikos pamokà mokiniai klausësi miuziklo vaikams„Bebenèiukas ir Kvailutë“, kurá pagal ðià pasakà sukûrë Vi-das Petkevièius ir Kostas Smoriginas. Tai þaisminga ir nuotai-kinga pasaka, sekama ðiuolaikiðka muzikos kalba. Ði pasakapanaudota ir per matematikos pamokà. Vaikai buvo uþsidegæiðvaduoti Bebenèiukà, o tà galëjo padaryti tik atlikæ darbus:nukrëtæ obelaitæ, pamelþæ karvutæ, iðkepæ duonelæ, nuplovælieptelá ir sëkmingai uþkopæ á raganos namelá, t.y. iðsprendækeletà uþdaviniø. Uþduotys buvo diferencijuotos. Ar teisingaiatliktos uþduotys, padëjo pasitikrinti þuvytës slaptaþodis.

Per popietæ „Ið kokiø mes pasakø“ mokiniams ir tëvamskalbëjome, kodël skaitome knygas, papasakojome Hanso Kris-tiano Anderseno biografijà, vaikai pristatë pasakà „Bjaurusisanèiukas“. Tëveliai papasakojo, kokias knygas skaitë vaikystë-je. Pabaigoje Aivaro mamytë padovanojo labai graþià popieri-næ gulbæ, sakydama „ðtai á kà pavirto bjaurusis anèiukas“,

mokë lankstyti lankstinukus, ið kuriø galimasumodeliuoti tokià gulbæ.

Graþi ðventë buvo ir perskaitytø knygø pri-statymas. Apie savo perskaitytas knygutesvieni mokiniai pasakojo, pasinaudodami nu-pieðtomis iliustracijomis, kiti prisistatë pla-katais, pieðiniø juosta – filmu, treti vaidinoiðtraukas „Vilkas ir septyni oþiukai“, „Pirðti-në“ (paruoðë vyr. mokytoja Romalda Uo-gienë). Ðventës dalyviams patiko Agnës pri-statyta Ðarlio Pero „Raudonkepuraitë“.Mergaitë buvo apsirengusi Raudonkepurai-te, vaikø lyg vilko klausinëjo, kodël storasbalselis, kodël didelës akys ir t.t. Vëliau visuspavaiðino moèiutës keptomis bandelëmis.

Antrokai perteikë pajuokavimus, nesusi-kalbëjimus ir vaikø taip mëgstamus erzini-mus ið smulkiosios tautosakos (Kazio Gri-go „Èir vir vir pavasaris“).

Prieðmokyklinio ugdymo grupës auklëti-niai pademonstravo þaismingus gamtos gar-sø pamëgdþiojimus.Perskaitytø knygø pristatymas

5

Nr.112008 06 25

Treèiokai ir ketvirtokai (mokytoja Asta Petreikytë) perskai-të Kosto Kubilinsko pasakà „Varlë Karalienë“, per kûno kul-tûros pamokas sukûrë ir iðmoko varliø ðoká ir juo iliustravoðià pasakà. Mamytës pasiuvo drabuþius. Tëveliai, mokytojøpadedami, turëjo apibendrinti renginá. Pasirodo, suaugusie-siems ne taip lengva atskirti faktus nuo jausmø.

Treèiokai ir ketvirtokai atliko apklausà: apie kà vaikai mëgs-ta skaityti, koks perskaitytø knygø poveikis vaikams, kas yraknyguèiø iliustratoriai, leidyklos. Apibendrino ir per mate-matikos pamokas braiþë diagramas, kurios atspindëjo, kaddaugiausia mokiniai mëgsta skaityti pasakas ir knygas apiegyvûnus. Knygø poveikis – patobulëjo skaitymas, lengviau pa-sakoti, skatino màstyti ir bûti geresniems. Daugiausia per-skaitë „Alma litera“ leidyklos iðleistø knygø, o labiausiai ási-mintinos ir daþniausiai pasitaikiusiø dailininkø iliustratoriøpavardës – A. Steponavièienë, R. Teiðerskienë.

Atrinkæ tai, kas geriausiai pasisekë, parodëme per savival-dybës pradiniø klasiø mokytojø metodinæ dienà, kuri vykomûsø mokykloje tema „Uþklasinio skaitymo integravimasugdymo procese“. Dalyvavo septyniø mokyklø mokytojos.Joms paruoðëme po aplankalà, á kurá ádëjome mûsø darbopavyzdþiø: mokytojo klausimus vaikams apie perskaitytas kny-gas, informacijà, kaip panaudojome „Ðeðiø „màstanèiø“ ke-puraièiø“ metodà perskaitytoms knygoms aptarti, kvietimus áknygos ðventæ „Ið kokiø mes pasakø“, lankstinukus apie Bro-liø Grimø pasakà „Jonukas ir Grytutë“, anketas ir kt. ÞÛB

„Minija“ nupirko ir padovanojo visiems mokiniams po kny-gà.

Metodinæ dienà apibendrinome, pakvietæ ið kiekvienos mo-kyklos po vienà mokytojà ir áteikæ po vienà „màstanèià“ kepu-raitæ. Buvo smagu klausytis mokytojø komentarø.

Draugystæ su knyga tæsime stovykloje. Numatomas pokal-bis „Su knyga po svajoniø pasaulá...“, susitikimas su poeteB. Lengveniene, pieðiniø konkursas „Áspûdá palikusi knyga“,iðvyka á Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos bibliotekà beiRietavo miesto bibliotekos Vaikø skyriø, kur vyks vaikiðkø kny-guèiø pristatymas vasaros skaitymui. Numatoma iðvyka á raðy-tojos Þemaitës gimtinæ, kur susipaþinsime su jos gimtaisiaisnamais, kûryba. Planuojame ten perskaityti apsakymà „KaipJonelis raides paþino“.

Per turistiná þygá prie Minijos paþinsime augalus, paukð-èius, klausysimës gamtos garsø, prisiminsime knygutes apiegamtà ir atsakysime á viktorinos „Ið kur tai?“ klausimus. Ruo-ðime pietus gamtoje. Visi stovyklautojai bus apdovanoti kny-gomis, knygø þymekliais, uþraðø knygutëmis patikusioms min-tims ið knygø uþsiraðyti, raðikliais.

Manome, kad per vasarà kils naujø minèiø ir idëjø, kuriaságyvendinsime naujais mokslo metais. Juk skaitymas nesibai-gia Skaitymo metais.

Aniceta PETROÐIENËRietavo Lauryno Ivinskio g-jos

Daugëdø prad. ugdymo skyriaus vedëja

VðÁ Alytaus ðv. Benedikto gimnazija gyvuoja jau 12 metø,daug dëmesio joje skiriama meniniam ugdymui, veikia ávairûsmeninës krypties bûreliai, studijos: jauniø choras, maþøjø te-atras, teatro ir dailës studijos, keramikos bûrelis ir kt.

Mokiniai aktyviai dalyvauja ne tik gimnazijoje organizuoja-muose renginiuose, bet ir miesto, ðalies tarptautiniuose kon-kursuose, ðventëse, akcijose, parodose. Daugelis renginiø jautapo tradiciniai, juose puoselëjami lietuviø liaudies papro-èiai, ugdomos moralinës, dvasinës, þmogiðkosios vertybës.

Meninis ugdymas sieja ávairaus amþiaus mokinius.Amatø diena – viena ið netradicinio ugdymo dienø mûsø

gimnazijoje. Tai buvo puiki ðventë, kurioje dalyvavo visi moki-niai, mokytojai, mokiniø tëveliai, sveèiai ið Lenkijos, Seinø„Þiburio“ mokyklos. Ðventës organizatoriai – technologijømokytoja metodininkë Jolanta Sakalauskienë, lietuviø kalbosmokytoja metodininkë Irena Leðèinskienë ir ðiø eiluèiø auto-rë, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolë Jaciunskienë.

Nuo pat ankstyvo ryto gimnazijoje ðurmuliavo amatininkai,dailininkai, puodþiai, verpëjos, audëjos, ðokëjai, dainininkai,muzikantai. Ðventës kvieslys su savo palyda grieþiant armoni-koms, gaudþiant ragams ir pritariant smuikui sukvietë visusdalyvius á salæ. Jis pristatë ðv. Benediktà (kurá vaidino 4g kla-sës mokinys Tomas), kaip patá garbingiausià sveèià. Jis pasau-lio garbës nemëgæs, bet amatininkus labai mylëjæs, norëjæsvien Dievui patikti, mokæs þmones savo geru pavyzdþiu. Mo-kiniø choras já pagarbino „Giesme ðv. Benediktui“ (tai gim-nazijos himnas). Tomas pakvietë á gimnazijos poþemius, á pa-laimintojo vyro „olà“, kurià árengë 3g klasës mokiniai, dau-

Netradicinio ugdymo dienagimnazijoje

giau suþinoti apie ðv. Benedikto gyvenimà.Kvieslys su savo palyda keliavo á visas gimnazijoje veikian-

èias prekyvietes, uþeigas, parodas. Buvo paskelbti konkursai:„Skaniausias pyragas“, „Graþiausia prekyvietë“, „Geriausiaspasakorius“ ir kiti. Visi þavëjosi mamyèiø darbeliø paroda,kurios atidarymo metu skambëjo eilës mamai, dainos.

Daug linksmø akimirkø visiems suteikë medþio darbø pa-rodëlës atidarymo ceremonija. Technologijø mokytojas Al-girdas Grabliauskas sutiko sveèius grieþdamas trankø sutik-tuviø marðà, jam pritarë parodëlës dalyviai ávairiais buitiniaisliaudies instrumentais.

Gimnazija kvepëjo pyragais, blynais ir kitais gardumynais,kuriuos pagamino patys mokiniai arba jø mamos. Sveèiai irvisi ðventës dalyviai galëjo ásigyti mokiniø sukurtø dirbiniø iðmedþio, papuoðalø ið vilnos...

Apkeliavæs visas prekyvietes, parodas, ðv. Benedikto olà,kvieslys vël sukvietë visus á ðventës uþdarymà. Vël skambëjodainos, muzika, maþieji ðokëjai kvietë sveèius bendram ðokiui.Savo ádomiais porinimais ir dzûkiðkomis dainomis linksminoetnografinis moterø ansamblis „Pulkucis“.

Teatro studijos kolektyvas, vadovaujamas aktoriaus Rober-to Ðarknicko, parodë kompozicijà „15 minuèiø þvaigþdës“.

Sveèiai ið Lenkijos buvo suþavëti mûsø mokiniø kûrybiðku-mu, iðradingumu, aktyvumu.

Gera nuotaika, ðirdþiø ðiluma, nuoðirdumas suðildë kiek-vienà.

Nijolë JACIUNSKIENËAlytaus ðv. Benedikto g-jos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

6

Menai mokykloje

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose vyksta ryðkûs poky-èiai: parengtos vidurinës ir pagrindinës mokyklos bendrosiosprogramos, mokymo rezultatø standartai, parengti ir iðleistinauji pagrindiniai vadovëliai, tobulinamas mokymo procesas,vykdoma mokyklø sklaida. Naujos technologijos, kitø ðaliøpatirtis moksleiviø meninio ugdymo srityje sudaro prielaidasir galimybes naujai paþvelgti á Lietuvos moksleiviø meniná ug-dymà. Vykstant Lietuvos ðvietimo sistemos pokyèiams, for-muojamas naujas visuomenës poþiûris á vaikø meniná ugdy-mà. Mokyklai keliami reikalavimai ugdyti aktyvø visuomenësnará, padëti jam iðskleisti individualias kûrybos galias ir gebë-jimus, þadinti ir puoselëti kiekvieno mokinio kûrybiðkumà.

Muzikos dalyko pagrindinëje mokykloje tikslas – suteikti

Muzikinis ugdymas mokyklojemuzikinës, estetinës kompetencijos bei socialinës kultûrinësbrandos pagrindus, ugdyti kûrybiðkà, aktyvià, emocingà, este-tinei ir kultûrinei patirèiai atvirà moksleivá, gebantá prasmin-gai dalyvauti aplinkos muzikiniame gyvenime. Siekiama, kadmokiniai per muzikos pamokas iðgyventø dþiaugsmà ir pasi-tenkinimà dalyvaudami meninës kûrybos, atlikimo ir suvoki-mo procesuose, puoselëdami bendravimo ir bendradarbiavi-mo gebëjimus, elgesio kultûrà scenoje bei formuotøsi esteti-nes, etines ir bendràsias þmogaus kultûros nuostatas.

Muzikos dalykas apima muzikinæ raiðkà (dainavimà, groji-mà, kûrybà: improvizavimà, komponavimà, aranþavimà), mu-zikos kalbos suvokimà (klausant, atliekant ir kuriant muzikà,judant pagal jà, uþraðant bei skaitant muzikos raðtà), muzikos

Maþais þingsneliais – á ðviesà, gërá...Geguþës 29 d., Tarptautinës vaikø gy-

nimo ir Tëvo dienø iðvakarëse, Kumeèiøpagrindinëje mokykloje vyko Alytaus ra-jono ðvietimo ir pedagoginës psicholo-ginës pagalbos centro bei pradiniø kla-siø mokytojø metodinio bûrelio, vado-vaujamo mokytojos Irenos Akulavièie-nës, projekto „Pirmieji þingsneliai –þingsnis tolyn....“ renginys, kuriame bu-vo pristatyta vaikø kûrybos knygelë irkompaktinë plokðtelë. Knygelë ir pava-dinta projekto vardu. Ji labai nuotaikin-ga, gyva, iliustruota vaikø pieðinukais,autoriø nuotraukëlëmis.

Knygelæ raðë Alovës, Kumeèiø, Mak-niûnø, Nemunaièio, Punios, Santaikos, Vaisodþiø pagrindi-niø, Butrimoniø, Daugø V. Mirono, Krokialaukio Tomo No-raus-Naruðevièiaus, Miroslavo viduriniø bei Simno gimnazi-jos pradiniø klasiø mokiniai. Ðià graþià idëjà sumanë ir ágy-vendino iniciatyvi, kûrybinga, darbðti Kumeèiø pagrindinësmokyklos pradiniø klasiø mokytoja metodininkë I. Akulavi-èienë. Knygelëje – 68 jaunøjø kûrëjø darbeliai. Dþiaugsmus irrûpesèius, kasdienybæ ir ðventines akimirkas jie iðsako eilë-mis, pasakomis, legendomis, vaizdeliais. Kas þino, gal ið jaunøkûrëjø iðaugs nauja talentø karta?

Ðventiná renginá pradëjusi I.Akulavièienë pasidþiaugë vaikøkûrybiniais þingsneliais. Anot jos, vienø þingsneliai dar netvir-ti, lengvuèiai, kitø platesni, pilni pasitikëjimo, bet visi jie svar-bûs.

Kad knygelë iðvystø dienos ðviesà, daug triûso ádëjo rajonopradiniø klasiø metodinës tarybos narës Jurgita Andriuðke-vièienë, Asta Ðarkelienë, Rita Peckuvienë, Giedrë Volungevi-èienë ir kt., Alovës pagrindinës mokyklos direktoriaus pava-duotoja ugdymui Jolita Petkevièienë, Alytaus rajono ðvietimoir pedagoginës psichologinës pagalbos centro specialistai.

Renginyje dalyvavo Punios kraðto poetas Antanas Ðarkelë.Jis pasveikino jaunuosius kûrëjus, neabejingus gimtajam þo-dþiui, ir pasidþiaugë jø kûrybiniais sugebëjimais. Anot poeto,pëdutës, kurias matome knygos virðelyje, yra kelio á gyvenimà

pradþia, o gal þingsnis á didelá literatûrospasaulá. Ðalia pëduèiø puikuojasi ir gra-þuolë saulytë. „Að manau, kad tos pëdu-tës þengia á gërá, ðviesà, dþiaugsmà...“ –sakë A. Ðarkelë ir ragino vaikus tarp tûks-tanèiø þodþiø ieðkoti þodþio perlo. Jis ak-centavo, kad vaikø kûrybos rinktinëje jisradæs nemaþai perliukø, kurie gali iðaugtitikrais perlais.

Ðventinæ nuotaikà kûrë Kumeèiø pa-grindinës mokyklos muzikos mokytojosVirginijos Ðolomskienës parengti moki-niai. Dþiugu, kad tarp jø buvo ir 2008 m.„Dainø dainelës“ konkurso dalyvë II kl.mokinë Greta Pikûnaitë. Visus stebino

ir pirmos klasës mokinës Gabijos Norkûnaitës akrobatinispasirodymas (jà paruoðë mama Irena Norkûnienë).

Alytaus rajono ðvietimo ir pedagoginës psichologinës pa-galbos centro direktorë Lina Andrulevièienë pasidþiaugë kû-rybiðkais mokytojais, kuriø pasëti daigeliai jau davë pirmuo-sius vaisius. Ji projekte dalyvavusioms komandoms áteikë pa-dëkos raðtus, o jauniesiems kûrëjams padovanojo kerami-nius suvenyrus. Kumeèiø pagrindinës mokyklos devintokai,vadovaujami dailës ir technologijø mokytojos Dainos Kun-drotienës, pagamino simbolinius batukus, kuriuos áteikë jau-nøjø kûrëjø mokytojoms, kad joms nepritrûktø minèiø þen-giant kûrybos keliu. Kiekviena mokykla gavo po knygelæ irkompaktiná diskà. Visus ðventës dalyvius suðildë paèiø vaikørankutëmis pagamintos saulytës.

L. Andrulevièienë palinkëjo vaikams gerai ir sveikai pra-leisti vasarà, o jeigu kils gerø minèiø, jas siûlë uþraðyti. Galgráþus po atostogø, pavyktø iðleisti naujà knygelæ „Ið vasarossugráþus“.

Tikëkime, kad direktorës svajonë iðsipildys. Juk pavarèiusknygelæ, randame daug kûrybiðkø vaikø, tik reikia laiku tàugnelæ pamatyti ir nuolat jà pakurstyti.

Birutë VITKAUSKIENËAlytaus r. Ûdrijos pagr. m-klos mokytoja metodininkë

7

Nr.112008 06 25

Dalykai I klas

II klas

III klas

IV klas

Minimalus pamok skai ius I– IV klas se

Dail ir technologijos 2 2 2 2 8 Dail - - - - - Muzika 2 2 2 2 8

Dalykai V klas

VI klas

VII klas

VIII klas

IX klas

X klas

Minimalus pamok skai ius

I–IV klas se Dail 1 1 1 1 1 1 6 Muzika 1 1 1 1 1 1 6 Minimalus vis privalo-m pamok skai ius

24 27 28 30 29 29

Maksimalus vis priva-lom pamok skai ius 27 29 30 31 32 32

Savaitinis pamok skai ius per dvejus metus Dalykai

Bendrojo lavinimo branduolys

(bendrasis kursas) Humanitarinis

profilis Realinis profilis

Meninis profilis

Technologinis profilis

Menai: 2 2 2 2 2 Dail 2 2 2 2 2 Muzika 2 2 2 2 2 Teatras 2 2 2 2 2 Šokis 2 2 2 2 2 Menin raiška 1 3 1 3 1

kultûros paþinimà ir muzikos raiðkà socialinëje kultûrinëjeaplinkoje (muzikos þiniø, gebëjimø taikymà socialinëje kultû-rinëje veikoje).

Pradinëje ir pagrindinëje mokykloje geriausiai mokytojamssekasi organizuoti muzikiniø gebëjimø ugdymà per meninæ raið-kà. Todël daþnai „apleidþiamas“ muzikos kalbos suvokimas irmuzikos kultûros paþinimas. Vyresnëse klasëse muzikos mo-kymas tampa akademiðkesnis. Tuomet maþiau laiko skiriamapaèiai muzikos raiðkai, nors mokiniai jà ypaè mëgsta. Deja,bet brandos egzaminø nuostatos kelia nepagrástus bendrøjøprogramø ir iðsilavinimo standartø reikalavimus. Muzikos da-lyko egzaminas yra vienas ið pasirenkamøjø brandos egzami-nø. O dar yra naujasis muzikologijos egzaminas. Todël neat-sitiktinai vyresniøjø klasiø mokiniai per muzikos pamokasmokosi tik jos istorijos ir teorijos, kitokiai veiklai laiko beveiknelieka. Ir per egzaminà reikalaujama tik gerai þinoti muzikoskultûrà, mokëti skaityti muzikos raðtà ir dainuoti bei groti.

2003 m. patvirtintose Bendrosiose programose ir iðsilavini-mo standartuose iðskirti keturi pagrindinëms meno ðakomsatstovaujantys dalykai – muzika, dailë, ðokis ir teatras, taèiauiki ðiol pradinëje, pagrindinëje, o neretai ir vidurinëje mokyk-loje mokoma tik dailës ir muzikos. Ir 2003–2005 m., ir 2005–2007 m. bendrojo lavinimo mokyklø bendruosiuose ugdymoplanuose, papildytuose ðvietimo ir mokslo ministro ásakymais,pradinëje ir pagrindinëje mokykloje taip ir neatsirado visøpagrindiniø meninio ugdymo dalykø (þr. 1 lentelæ).

Maksimalus pamokø skaièius pradinëje mokykloje – 22savaitinës pamokos I kl. ir 23 savaitinës II–IV kl. Pagal pradi-nio ugdymo programà yra dëstomi 7 mokomieji dalykai, kar-tu su meninio ugdymo dalykais. Minimalus pamokø skaièiusI–IV kl. – 8 valandos. Pradinëje mokykloje dailë ir technologi-jos dëstoma integruotai. Teatro ir ðokio mokomiesiems daly-kams valandø ugdymo plane nëra skirta.

Tokia pati situacija iðlieka ir pagrindinëje mokykloje. Pagalpagrindinio ugdymo programas mokiniai mokosi 11 privalo-møjø dalykø kartu su meninio ugdymo dalykais V–VI kl., 15

privalomøjø dalykø kartu su meninio ugdymo dalykais VII–VIII kl. ir 17 privalomøjø dalykø kartu su meninio ugdymodalykais IX–X kl. Antroje lentelëje matyti, kad sumaþëja va-landø, skirtø mokyti meninio ugdymo dalykus, skaièius pa-grindinëje mokykloje – iki 1 savaitinës valandos. Be to, visøprivalomø pamokø skaièiø grieþtai reglamentuoja higieninësnormos.

Ðiuo metu galiojantys ðalies bendrojo lavinimo mokyklø ben-drieji ugdymo planai pradinei ir pagrindinei mokyklai tik iðdalies atitinka Bendrøjø programø ir iðsilavinimo standartø rei-kalavimus.

Visiðkai kitokia situacija yra vidurinëje bendrojo lavinimomokyklos ugdymo pakopoje. Meninio ugdymo dalykai viduri-nio ugdymo programoje gali bûti mokomi bendruoju ir iðplës-tiniu kursu. Pagal vidurinio ugdymo programà moksleivis pri-valo mokytis ne maþiau kaip po 10 ir ne daugiau kaip po 12dalykø dvejus metus. Ir ðioje pakopoje jau atsiranda visi 4meninio ugdymo dalykai – dailë, muzika, teatras ir ðokis, taippat meninë raiðka.

Maksimalus savaitiniø pamokø skaièius profilinëms kla-sëms – 32 pamokos humanitariniam ir realiniam profiliui, 34pamokos meniniam ir technologiniam profiliui. Treèiojoje len-telëje yra nurodytas savaitiniø pamokø skaièius per dvejusmetus.

Bendrieji ugdymo planai reglamentuoja ir kryptingo meni-nio ugdymo galimybæ bendrojo lavinimo mokyklose. Kryptin-gas meninis ugdymas, jei mokykla tam pasirengusi, gali bûtiorganizuojamas nuo pirmos ar bet kurios kitos klasës. Ðiuoatveju mokyklos pedagogai patys rengia programà. Tokiamugdymui organizuoti mokyklos savo nuoþiûra paskirsto pa-mokas, jis integruojamas á papildomà ugdymà. Taèiau kryp-tingas meninis (muzikinis) ugdymas nëra labai paplitæs ben-drojo lavinimo mokyklose dël prastos materialinës bazës, tin-kamø specialistø trûkumo, tradicijø stokos. Kita vertus, kryp-tingas muzikinis ugdymas sudaro tam tikra prasme konku-rencijà vaikø muzikos mokykloms. Todël nei bendrojo lavini-

mo mokyklos, kuriø veikla ir tikslaiskirti akademiniam ugdymui, nei vai-kø muzikos mokyklos, siekianèios reng-ti profesionalius atlikëjus, nepuoselë-ja kryptingo meninio ugdymo.

Daugelyje mokyklø, kur muzikinisugdymas vykdomas sëkmingai, dirbapedagogai profesionalai, aukðtos do-

rovinës kultûros asme-nybës, mylintys savo dar-bà. Per tokiø mokytojøpamokas vyrauja kûry-bingumas – improvizaci-jos veda prie iðvadø, sà-vokø, idëjø, akivaizduspedagogø bei mokiniøbendradarbiavimas. Jiesëkmingai derina Ben-dràsias programas ir iðsi-lavinimo standartus, vil-damiesi, jog mokyklø mu-zikos pamokos taps dva-sinio tobulëjimo ir mo-ralës ugdymo þidiniais.

Rûta KRASAUSKIENËVilniaus Þemynos g-jos

direktorë, muzikosmokytoja ekspertë

1 lentelëMeninio ugdymo dalykams skiriamø pamokø skaièius pradinio ugdymo programoje

2 lentelë Meninio ugdymo dalykams skiriamø pamokø skaièius pagrindinio ugdymo programoje

3 lentelë Meninio ugdymo dalykams skiriamø pamokø skaièius vidurinio ugdymo programoje

8

Menai mokykloje

Geguþës 5 d. jau treèius metus Londonevyko Jaunøjø talentø konkursas, skirtas Mo-tinos dienai. Konkurso iniciatorë – edukaci-nio centro „Lighthouse“ bei jam priklau-sanèios lituanistinës mokyklos „Ðvyturiukas“direktorë Nijolë Jankauskienë. Jos kvietimuðiemet konkurse dalyvavo ir Vilniaus viduri-nës mokyklos „Lietuviø namai“ jaunimo tau-tiniø ðokëjø kolektyvas.

Jaunieji atlikëjai nuo 4 iki 18 metø varþësitrijose – instrumentø, vokalo bei ðokio – ka-tegorijose. Ið kiekvienos kategorijos vertini-mo komisija (pianistas Rimantas Vingras,kultûros ataðë prie Lietuvos ambasados Dai-va Parulskienë, Vilniaus vidurinës mokyklos„Lietuviø namai“ direktorë Daiva Briedie-në bei kt.) iðrinko po vienà laureatà, kuris buvo apdovanotasspecialiai konkursui sukurtomis statulëlëmis „Gimiau skam-bëti“ bei Lietuvos ambasados Didþiojoje Britanijoje diplo-mais.

Dauguma vaikø konkursui ruoðësi ávairiuse Londono litu-anistinëse mokyklose: lituanistinëje ir menø mokykloje „Moks-liukas“, muzikos mokykloje „Harmonija“, edukacinio centro„Lighthouse“ lituanistinëje mokykloje „Ðvyturiukas“, litua-nistinëje ir menø mokykloje „Studija“. Keletas dalyviø ruoðë-si savarankiðkai ar pas privaèius mokytojus.

Instrumentininkø grupëje laureate tapo vienuolikmetë Ie-va Vaitiekûnaitë, smuiku sugrojusi J. Bramso Vengrø ðokáNr. 5, vokalistø grupëje – Þivilë Ûselytë, ðokëjø grupëje –Vilniaus vidurinës mokyklos „Lietuviø namai“ jaunimo tauti-niø ðokiø kolektyvas. Tautiniais drabuþiais pasipuoðæs jauni-

Lietuviðka muzika skambëjoLondone

mas taip smagiai trypë „Trijulà“ bei „Bajorëlá“, kad net þiûro-vams kojos kilnojosi. Ðokëjø atëjo palaikyti didelis bûrys bu-vusiø mokiniø, dabar gyvenanèiø ir besimokanèiø Londone.

Sëdintieji salëje jautësi tarsi Lietuvoje, nes visi – ir suaugu-sieji, ir vaikai – kalbëjo lietuviðkai, o palaikymo komandosskandavo: „ðaunuoliai“, „pakartot“. Pradþiugino Anglijos lie-tuviø noras iðlaikyti ir puoselëti savo tautos kultûrà. Vilniausvidurinës mokyklos „Lietuviø namai“ ðokëjø kolektyvas jaugavo pakvietimà ir kitàmet dalyvauti ðiame Jaunøjø talentøkonkurse. Be to, mokiniai turëjo progà ne tik paðokti, bet irLondonà pamatyti, susipaþinti su pagrindiniais miesto objek-tais.

Auðra DAMBRAUSKIENËVilniaus vid. m-klos „Lietuviø namai“

iðlyginamosios klasës mokytoja

Balandþio pradþioje prestiþinëje Klaipëdos universiteto Me-nø fakulteto koncertø salëje ávyko tarptautinis jaunøjø diri-gentø konkursas-festivalis, skirtas Klaipëdos Stasio Ðimkauskonservatorijos 85 metø sukakèiai. Á ðventæ atvyko kolegoslatviai ið Liepojos Emilio Melngailio vidurinës muzikos mo-kyklos. Ilgametë profesinë paþintis (nuo 1955 m.), keièiantispedagogø bei moksleiviø koncertais, ðá kartà iðaugo á gilesnáabiejø tautø chorinës kultûros paþinimà. Konkurso-festivalioiðvakarëse atvykusius sveèius pakiliai pasitiko S. Ðimkaus kon-servatorijos miðrus choras su A. Jurjanio harmonizuota lat-viø liaudies daina „Pût, vëjini“.

Per konkursà jaunieji dirigentai patyrë nemaþa profesiniøiðbandymø. Pagal nuostatus, jiems teko áveikti nelengvà dvie-jø turø programà. Vertinimo komisija (abiejø mokyklø direk-torës – dirigentës Zita Karlsone ir Loreta Jonavièienë, chorodirigavimo skyriø vedëjai – Virginija Manðienë ir Andris Leks-tutis, pirmininkas doc. Robertas Varnas) turëjo atrinkti spe-cialiøjø prizø laimëtojus.

Jaunøjø dirigentø konkursas-festivalisÐia proga iðleistame informaciniame leidinëlyje trumpai ap-

þvelgti Klaipëdos Stasio Ðimkaus konservatorijos Choro diri-gavimo skyriaus nuveikti darbai (straipsnio autorë ir leidinë-lio sudarytoja Stefa Rimkevièiûtë), visø dalyviø kûrybinës biog-rafijos, bylojanèios apie patirtá dainuojant choruose, vokali-niuose ansambliuose, per solinius pasirodymus; ne vienas iðjø – vietiniø ar respublikiniø jaunøjø dirigentø konkursø da-lyvis ar laureatas. Kalbantis su sveèiais, paaiðkëjo ir esminiaiabiejø ðaliø mokyklø ðvietimo programø skirtumai – Latvijojespecialybës disciplinoms skirta gerokai daugiau pamokø neiLietuvos konservatorijose.

„A“ kategorijoje (pirmus ir antrus metus besimokantiejidirigavimo) uþ laisvai pasirinkto kûrinio dirigavimà laurus „nu-skynë“ latvis Kristapas Cukuras (visi latviai – A.Lekstuèio mo-kiniai). Uþ solinës dainos atlikimà akompanuojant sau forte-pijonu specialusis prizas buvo áteiktas Jovitai Pavlovaitei, uþprivalomo kûrinio skambinimà – Kristinai Ðidlauskaitei (abiejøpedagogë Virginija Manðienë).

9

Nr.112008 06 25

„B“ kategorijoje (treèius ir ketvirtus metus besimokantiejidirigavimo) uþ laisvai pasirinkto kûrinio dirigavimà specia-liuoju prizu buvo apdovanotas ne vieno Latvijos jaunøjø diri-gentø konkurso laureatas Janis Almanis. Ðioje kategorijojeneatsiliko ir klaipëdietë Martyna Rudelytë, 2007 m. uþ labaigerà mokymàsi, koncertinæ ir kûrybinæ veiklà áraðyta á konser-vatorijos Garbës knygà. Ji taip pat Lietuvos konservatorijøjaunøjø dirigentø konkurso I vietos laureatë. Prizas uþ soli-nës dainos atlikimà – dar vienas jos muzikinës brandos áverti-nimas. Uþ privalomo kûrinio skambinimà fortepijonu prizuapdovanota ir Donata Rudytë (abiejø pedagogë AudronëPurlienë). Po klaipëdieèiø pasirodymo kûriniø partitûras for-tepijonu skambino koncertmeisterës Olga Lebedeva, ÞivilëÈapienë, Marija Ivanova.

Jau pirmame ture iðryðkëjo privalomø kûriniø interpretaci-jø ávairovë atliekant Juozo Naujalio Motetà „In monte Olive-ti“ bei Raimundo Martinkëno „Pater noster“. Ávairiais at-spalviais skambëjo ir soliniam dainavimui bei dirigavimui lais-vai pasirinkti kûriniai. Sveèiø repertuarà sudarë latviø auto-riø (E. Ëglièio, A. Kalninio, J. Medinio, L. Garûtos) kûriniai.Klaipëdieèiø repertuaras buvo margesnis, didesnis dëmesysskiriamas Lietuvos kûrëjams (B. Kutavièiui, J. Gruodþiui,V. Kairiûkðèiui, A. Raudonikiui).

Antro turo repertuarà nulëmë organizatoriø konkursui pa-rinkti kûriniai, kuriuos ekspromtu (be iðankstinës repetici-jos) reikëjo padiriguoti net trims chorams: Kretingos menomokyklos vaikø chorui „Saulainë“ (vad. Violeta Andruðkevi-èienë), Klaipëdos Jeronimo Kaèinsko muzikos mokyklos ber-niukø ir jaunuoliø miðriam chorui „Gintarëlis“ (vad. JuozasKubilius) ir Stasio Ðimkaus konservatorijos miðriam chorui(vad. Jolanta Vertelienë). Sëkmæ lëmë ðiø chorø gerai pa-rengtos dainos bei dainininkø jautrus atsakas á dirigentø in-terpretacinius parodymus. Padiriguoti vaikø chorui J. F. Burg-mullerio „Ave Maria“ geriau pavyko Rûtai Tautvydaitei (mo-kyt. J. Vertelienë), Z. Venckaus harmonizuotà lietuviø liau-dies dainà „Oi tu, àþuolëli“ – Rasai Kavarzaitei (mokyt. V. Man-ðienë). Berniukø ir jaunuoliø miðraus choro paruoðtas lietu-viø liaudies dainø harmonizacijas – S. Ðimkaus „Vai þydëk,þydëk“ ir J. Tamulionio „Didel galva pelieda“ – geriausiai in-terpretavo K. Ðidlauskaitë ir M. Rudelytë.

Su S. Ðimkaus konservatorijos miðriu choru, parengusiu

didelius kûrinius, buvo leista ið anksto parepetuoti (iki 10min.). „A“ kategorijos konkursantams puikiai pavyko ásijaus-ti á melodingas S. Ðimkaus „Atsisveikinimo su giria“ kompo-zicines vingrybes. Savo interpretacija labiau priartëjusi priekompozitoriaus laikmeèio dvasios specialøjá prizà iðsiveþë lie-pojietë Anita Vilcinia.

Didelës ekspresijos ir dirigavimo technikos lankstumo pa-reikalavo ðiuolaikinio amerikieèiø kompozitoriaus Z. Randal-lo Stroopës „Lamentations of Jeremiah“ („Jeremijo rauda“).Plaèiais polifonizuoto skambesio epizodais, besikeièianèiaissu greito tempo lyriniais momentais ir aðtriomis replikomis(dinamika – nuo mp iki fff) iðreikðtus biblinio pranaðo Jere-mijo dramatiðkus iðgyvenimus vaizdþiai ir átikinamai perteikëvisi „B“ kategorijos dalyviai (koncertmeisterë Þivilë Èapie-në). Taèiau nepralenkiamas buvo tikru chorvediðku talentuapdovanotas J. Almanis. Jam ir R. Kavarzaitei atiteko dar irKlaipëdos chorinës bendrijos „Aukuras“ specialûs prizai „UþLietuvos ir Latvijos chorinës kultûros plëtojimà“, Mantui Sir-tautui (mokyt. Stefa Rimkevièiûtë) – „Uþ chorinæ kultûrà irsceniná pavyzdá“.

Dviejø mokyklø, dviejø tautø artumo jausmà sustiprino„Festivalio dainos draugystei“. Scenoje iðsirikiavus trims cho-rams ir ásijungus mokiniams ið Latvijos, vël suskambo „Pût,vëjini“. Tik ðá kartà dirigavo liepojietis pedagogas Andris Kon-tautas. Áspûdingà ðventæ uþbaigë diriguojama Jolantos Ver-telienës jungtinio choro atlikta jaunatviðka G. Abariaus dai-na „Dieve, laimink Lietuvà“.

Klaipëdos S. Ðimkaus konservatorijos direktorë L. Jonavi-èienë, dëkodama konkurso-festivalio organizatoriams, daly-viams, sveèiams, piniginæ paramà suteikusioms Lietuvos kul-tûros ministerijai ir Klaipëdos miesto savivaldybei (raðant pro-jektà daug prisidëjo Irena Petrulionienë), dþiaugësi puikiujaunøjø dirigentø pasirodymu ir suteikta galimybe jauniau-siajai kartai – talkinusiø chorø dainorëliams – ið arti pamatytiir pajausti dirigentø rengimo savitumus – sudëtingumà ir þa-vesá. Gal ði paþintis jiems ákvëps norà pasirinkti tokià kilniàspecialybæ.

Ðventës pabaigoje konservatorijos menëje „In salvo“ ávykokonkurso-festivalio aptarimas ir þaismingas mokiniø drau-gystës vakaras.

Stefa RIMKEVIÈIÛTËKlaipëdos Stasio Ðimkaus konservatorijos dëstytoja

Ðiø metø balandþio 28 d. Vilniaus Þemynos gimnazijojevyko tarptautinis seminaras „Mokiniø meninio ugdymo tra-dicijos“, skirtas vaikø ir jaunimo puèiamøjø instrumentø or-kestro „Jovaras“ kûrybinës veiklos dvideðimtmeèiui. Semina-ro dalyviai galëjo susipaþinti su ávairia menine veikla ir tradici-jomis, puoselëjamomis gimnazijoje. Teatro, ðokio, technolo-gijø, dailës bûreliø nariai, orkestro muzikantai ir jaunimo chorodalyviai bei jø pedagogai kvietë seminaro dalyvius á kûrybineslaboratorijas. Atskiras seminaro dalis vedë muzikos mokyto-jai ekspertai Ugnius Vaiginis, Rûta Krasauskienë, garsus Lie-tuvos trombonininkas Marius Balèytis ir sveèias ið Nyderlan-dø, dirigentas ir pedagogas Bertas Langeleris. Orkestro kû-

Mëgëjø puèiamøjø orkestrasmokykloje

rybinë sukaktis paþymëta ir per kolektyvo koncertà, vykusábalandþio 29 d. Lietuvos nacionalinës filharmonijos Didþio-joje salëje. Ðiuose renginiuose, be jau minëto kolektyvo, daly-vavo gimnazijos miðrus jaunimo choras ir ðokiø grupë. Ðisprojektas buvo vykdomas kartu su VðÁ „Inter Bonos Bene“(projekto vadovë Erika Vaiginienë), renginius rëmë Lietuvoskultûros ministerija.

Labai daþnai mokytojai skundþiasi, kad jiems sunku mo-kyklose organizuoti mokiniø meninæ veiklà, juos riboja ugdy-mo planø reikalavimai, Bendrosios programos ir iðsilavinimostandartai, prastos darbo sàlygos, neigiamas bendruomenësnariø poþiûris á menus ir t. t. Todël ir norëjome pasidþiaugti,

10

Menai mokykloje

pasidalyti su meninio ugdymo dalykø mokytojais savo patirti-mi ir parodyti, kad daugelá dalykø galima sëkmingai ágyven-dinti bendrojo lavinimo mokyklose.

Muzikavimas puèiamøjø orkestre yra viena prabangiausiølaisvalaikio praleidimo formø pasaulyje, todël sunkiai priei-nama besivystanèios ekonomikos valstybiø pilieèiams. Puèia-møjø þanras, buvæs populiarus prieð keletà deðimtmeèiø, da-bar nesulaukia tinkamo dëmesio, todël galima teigti, kad më-gëjø puèiamøjø orkestrai Lietuvoje egzistuoja tik pedagogøentuziastø dëka.

Vienas tokiø entuziastø yra mokytojas ekspertas U. Vaigi-nis, ðiais metais kartu su paties ákurtu orkestru „Jovaras“ðvenèiantis 20-ies metø pedagoginio darbo jubiliejø. Per ðálaikotarpá jis nuveikë daug svariø darbø, taèiau pats mieliau-sias – darbas su orkestru „Jovaras“. Ðis kolektyvas gyvuojanuo 1986 m. 2001 m. savo veiklà pradëjo plëtoti Vilniaus Þe-mynos gimnazijoje. Nesulaukæs jokios materialinës paramosnei ið Ðvietimo ir mokslo ministerijos, nei ið savivaldybës, va-dovas á kolektyvo materialinæ bazæ investavo ne vienà deðimtátûkstanèiø litø asmeniniø lëðø, o 2003 m. ákûrë vieðàjà ástaigà„Inter Bonos Bene“, kuri rûpinasi orkestro materialinës ba-zës kaupimu.

Orkestro studijà ðiuo metu lanko apie 100 dalyviø, su ku-riais dirba trys mokytojai. Mokytojas ekspertas, kolektyvo di-rigentas ir meno vadovas U. Vaiginis moko visà variniais pu-èiamaisiais instrumentais grojanèià grupæ. Mokytojas eksper-tas Arvydas Vainius dirba su muðamøjø instrumentø grupe, omokytoja Indrë Vëlavièiûtë jaunàjà kolektyvo grandá mokogrojimo puèiamaisiais instrumentais pagrindø.

Orkestras aktyviai dalyvauja Vilniaus miesto ir ðalies kultû-riniame gyvenime, organizuoja savo renginius. Jaunieji muzi-kantai jau gali pasigirti ne kartà koncertavæ Lietuvos naciona-linëje filharmonijoje, Ciuricho Kongresø rûmø salëje (Ðvei-carija), kamerinëje Estijos muzikos ir teatro akademijos salë-je, Estijos koncertø salëje, nacionalinio Estijos operos ir bale-to teatro Þiemos sode, kitose nacionalinëse ir uþsienio salësebei baþnyèiose.

Kolektyvo pedagogai yra principingi, siekiantys aukðèiau-sios muzikinës ir pedagoginës kokybës. Tai puikiai atsispindikolektyvo pasiekimuose. Kartais jie stebina net daug maèiu-sius muzikus. 2006 m. pavasará per dvi savaites ðis kolektyvaspelnë 10 priziniø vietø, 2007 m. – 8 prizines vietas ávairiuoseLietuvos ir uþsienio konkursuose.

Kolektyvo vadovas U. Vaiginis teigia, kad tokiø rezultatø

galima pasiekti tik tuomet, kai esi prin-cipingas, reiklus ir sudarai sàlygas jau-nuoliams iðbandyti savo jëgas. Visuosekonkursuose jis dalyvauja pats, niekuo-met nesamdo profesionaliø atlikëjø or-kestrui sustiprinti. Pasak jo, vaikas, þi-nantis, kad konkurse galës pasislëpti uþprofesionalo nugaros, niekuomet ne-sistengs tiek, kiek tas, kuris neturi jokiouþnugario. Tik taip gali iðugdyti solistàir savim pasitikintá muzikà. Jo þodþiuspuikiai iliustruoja auklëtiniø laimëjimai.

Taigi ðiandien orkestras jau gali di-dþiuotis tuo, kad turi nacionaliniø irtarptautiniø konkursø nugalëtojø beistiprià bendruomenæ, kurià sudaro or-kestro muzikantai, kolektyvo senjorai,orkestrantø tëvai bei gerbëjai. Kasmetorkestras vyksta á kûrybinæ stovyklà Su-deikiuose, Utenos rajone, kartu ðven-èia visas krikðèioniðkàsias ðventes. Pa-

vyzdþiui, Velykø kiauðiniø ridenimo ðventëje dalyvavo per 150Þemynos gimnazijos ir vieðosios ástaigos „Inter Bonos Bene“orkestro „Jovaras“ bendruomenës nariø.

Þemynos gimnazijos bendruomenë didþiuojasi ðio kolekty-vo pasiekimais. Akivaizdu, kad jo veikla, vadovø indëlis gim-nazijai yra labai reikðmingas ir reikalingas. Ásteigus vieðàjàástaigà „Inter Bonos Bene“, atsirado galimybë jà administ-ruoti ir jauniesiems muzikantams bei jø tëveliams. Vaikai sa-varankiðkai kuria orkestro interneto puslapá, kuris demonst-ruojamas net uþsienio kolektyvams ir vertinamas kaip pavyz-dinis. Siekdami lavinti uþsienio kalbos gebëjimus vaikai rengiair interneto puslapio versijas uþsienio kalbomis. Kiti susiraði-nëja su uþsienio partneriais. Galima teigti, kad vaikai ne tikmokosi groti, bet lavinami ir kiti jø ágûdþiai: kalbiniai, vadybi-niai, administraciniai – taip vaikai ruoðiami visaverèiam gyve-nimui. Ðio kolektyvo pedagogø sutvertoje atmosferoje vaikaituri progà paþinti garbingumo, orumo, kolegiðkumo sàvokas,ugdo savo organizacinius gebëjimus. Kita vertus, ugdomi me-niniai ir estetiniai moksleiviø gebëjimai, padedantys iðreikðtisave, bendrauti, áprasminti savo gyvenimà kûrybiniu indëliu ábendruomenës, ðalies ir pasaulio meno kultûrà. Ugdomi nau-jieji puèiamøjø entuziastai, kurie galbût pratæs savo mokytojøpradëtus darbus.

„Groti orkestre – lyg atskiras gyvenimas. Kiekvienas kûri-nys – atskiras gyvenimo tarpsnis. Kad ir ne visada maksimaliaiiðnaudoju savo galimybes, vis dëlto manau, kad muzika manogyvenime itin svarbi. Tai tiesiog tas pats, kaip kvëpuoti... Kaipkitaip leisti laisvà laikà jau neásivaizduoju. Orkestre groja ma-no draugai, o visa mûsø bendruomenë – lyg antra ðeima.Kartu dþiaugiamës, kartu liûdime. Kartais ir susipykstame,bet juk esame þmonës...“ (Paulius, 15 metø)

Þmogus, gebantis ir norintis imtis kûrybinës veiklos, sie-kiantis tobulëjimo, prisideda prie visuomenës tobulëjimo. Ka-dangi mûsø laikais dvasinës kultûros problema vis aktuales-në, labai svarbus tampa bendrosios kultûros paþinimo, perë-mimo ir individualios kultûros kûrimo procesas. Ðiame pro-cese nepaprastai svarbi mokiniø meninë veikla. Todël galimedþiaugtis, kad Vilniaus Þemynos gimnazijos meninio ugdy-mo dalykai tampa ta terpe, kuri gali daryti átakà jaunuoliømeninei raiðkai ir jø meniniam intelektui gilinti: stiliø, formøpajautimui ir analizei, tikslingai kûrybinei veiklai.

Rûta KRASAUSKIENËVilniaus Þemynos g-jos direktorë, muzikos mokytoja ekspertë

11

Nr.112008 06 25

Prieðmokyklinukø teatrinë arba vaidybinë veikla – tai jø ge-bëjimas ásivaizduoti, pajausti, kurti, groþëtis. Tai vaiko atviru-mas estetiniams áspûdþiams, vaikà supanèios aplinkos bei me-no kûriniø groþio suvokimas, poreikis iðreikðti save meno kal-ba, t.y. judesiais, raiðkiu þodþiu, vaidyba.

Ðeðiameèiø vaikø vaidybiniai gebëjimai labai skirtingi. Nuoiðsigandusio, susikausèiusio, nedrástanèio vaidinti bei dël di-delës átampos neástengianèio savæs kontroliuoti, iki laisvo, sa-varankiðko, pasitikinèio savimi, gebanèio ásijausti á vaizduoja-mo personaþo elgsenà, bûdà, netgi savijautà. Ið maþojo vai-dintojo veido ir elgesio galima matyti, jog jis supranta tai, kàdaro scenoje, ir mano, kad tai vertinga, graþu, jauèia kûrybinápasitenkinimà.

Jau keleri metai mûsø darþelyje gyvuoja vaikø teatras. Kaikurie jaunieji artistai pirmuosius kûrybinius þingsnius þengëprieð 3–4 metus, dar bûdami maþuèiai. Bet prisimena savovaidintus vaidmenis, didþiuojasi jais. Dauguma mûsø vaikøjau palikæ darþelá, mokosi mokyklose, juos keièia kiti.

Siuþetus mûsø spektakliams renkamës ið vaikø pamëgtøkûrinëliø. Vaikai klausosi sekamø pasakø, iðmoksta jas pasa-koti, po to bando veikëjus pamëgdþioti, perprasti jø savitu-mus, elgsenos ypatumus, kalbos manieras. Gerai pasvarsèiusbelieka iðsirinkti tà pasakà, kuri arèiausiai ðirdies, kartais tai

Prieðmokyklinukø vaidybinë veiklane viena, o keleto pasakø junginys. Ðtai mûsøspektaklis „Ar þinai, kaip gyvena vabalai?“, su-kurtas sujungus vaikø mëgstamø poetø eilesapie boruþëles, vorus, þiogus, tarakonà.

O spektaklis „Seku seku pasakà“ jungia dviþinomas ir vaikø mëgstamas pasakas: „Raudon-kepuraitæ“ ir „Tris parðiukus“. Vaikams savo vai-dyba pavyko perteikti, kokie þavûs, guvûs, nai-vûs ir iðdykæ tie parðiukai.

Kuriame remdamiesi linksmomis vaikø mëgs-tamomis pasakomis. Tai spektakliukai pagal Jus-tino Marcinkevièiaus eiliuotà pasakà „Greitojipagalba“, Kosto Kubilinsko pasakà „Agë mela-gë“. O ðtai spektaklyje „Sapnavau sapnavau“vaikai „tapo“ princais ir princesëmis. Kokiospuoðnios mergaièiø princesiø suknelës, kokios

jos paèios iðdidþios, elegantiðkos, kokie pasitempæ, orûs ber-niukai – princai.

Ðiemet vël scenoje þaidëme pasakà. Mûsø spektaklyje susi-tiko daug vaikams paþástamø personaþø: nykðtukai, peliukai,tys parðiukai, Raudonkepuraitë. Þiûrovø klausëme, ið kokiømes pasakø?

Spektaklius kuriame todël, kad patinka vaidinti ir kad juosþiûrëtø. Patys supratingiausi ir geranoriðkiausi þiûrovai – taivaikuèiø tëveliai. Jie dþiaugiasi jau vien matydami savo atþalàscenoje. Ryþtamës vaidinti ir tikroje scenoje – dalyvaujamerajono moksleiviø teatrø ðventëje „Scenos pavasaris“. Ðie-met ji jubiliejinë – XX – ir jau tapo respublikinë. Vaikai gaunadaug teigiamø emocijø (nuotaikinga vaidyba, aktyvi bendrau-janti publika, jos plojimai ir, þinoma, dovanos). Mielai pasiro-dome savo darþelio vaikams, draugams ið kitø darþeliø.

Kûrybinë raiðka atveria vaikui neribotas galimybes tapti lais-vesniam, savarankiðkesniam, ugdo pasitikëjimà savimi, gebë-jimà orientuotis ávairiose, kartais visai netikëtose situacijose,o visa tai padeda ugdytis vaiko asmenybei.

Dialeta BENDORAITIENËÐakiø lopðelio-darþelio „Klevelis“

prieðmokyklinio ugdymo pedagogë

Ne kartà su prieðmokyklinio amþiaus ugdytiniais lankëmësLietuvos liaudies buities muziejuje. Dalyvavome edukacinëseprogramëlëse apie lino, duonos kelià. Pamatëme, kad vaikaitikrai nëra abejingi Lietuvos praeièiai, jiems ádomu, kaip gyve-no, kà dirbo mûsø senoliai. Ið tiesø, kai parduotuvës pilnosávairiausiø þaislø, kai vis reikðmingesnæ vietà vaiko gyvenimeuþima kompiuteris, televizorius, labai sunku vaikus kuo norssudominti. Kadangi ugdymo turinys apima visas vaikams pri-einamas kultûros sritis, vertybes, nutarëme, kad etninë veiklapuikiai tiktø kasdieninei vaikø veiklai paávairinti, ugdymo ko-kybei pagerinti. Pastebëjome, kad dauguma etnokultûros sri-èiø – þaidimai, pasakos, smulkioji tautosaka – labai artimosvaiko sielai. Ástaigos pedagogai mano, kad etnokultûra skati-

Etnokultûros ugdymas darþelyjena ir vaikø saviraiðkos bei kûrybiðkumo plëtojimàsi. Taip gimëetnokultûros projektas „Senoliø pëdomis“, kuris tæsis visusmetus. Pedagogai siûlë savo idëjas, ieðkojo ádomesniø kalen-doriniø ðvenèiø, pasakø sekimo formø. Nesinorëjo per daugsudëtingai vaikams perteikti tautos tradicijas, siekëme, kaddarþelyje etninis ugdymas bûtø siejamas su natûraliu vaikogyvenimu. Juk dauguma vaikø gyvena mieste ir net neþino,kas yra kaimas. Todël suorganizavome keletà ekskursijø á Lie-tuvos buities muziejø, kur vaikai galëjo pamatyti ðuliná, seno-vinæ pirkià, krosná, kurioje buvo kepama duona, paragautitos duonos, pasisupti senovinëmis sûpynëmis. Prieðmokykli-nio amþiaus ugdytiniams surengëme popietæ „Pas moèiutækaime“. Èia vaikus pasitiko moèiutë, su ja vaikai kepë duonà,

12

Menai mokykloje

vijo vilkà, pajuodëlæ varnà, þaidë lietuviø liaudies þaidimus supakuliniu maiðu, bulvëmis. Ypaè vaikams patiko þaisti þaidi-mus su bulve it kamuoliu. Þaidëme sudegusià bulvæ, kas grei-èiau atneð bulvæ, suras, kas turi paslëptà bulvæ, ir kitus þaidi-mus. Smagu ugdytiniams buvo jodinëti arkliukais, net suren-gëme ðaunias varþybas, kas greièiau atjos á kaimà. Kad vai-kams bûtø ádomiau, naudojome teatro lëles – vaikus prajuo-kino, pakalbino vilkas, gaidelis, ðarka, kiðkis. Patys maþiausiejipas moèiutæ keliavo veþimu, kuriam smagiai visi drauge „su-kalë“ ratus, barë katinëlá, varë oþiukus ið darþo. Manome, kadetninëje veikloje reikia naudoti kuo daugiau þaidybiniø ele-mentø, kurie vaikams ypaè patinka. Suorganizavome Gandroðventæ. Per ðià ðventæ stengëmës daugiau þaisti, o ne pasako-ti. Su „gandru“ vaikai þaidë ratelius, mankðtinosi, ieðkojo var-liø. Taip pat paminëjome ir paukðèiø sugráþimo dienà: darþe-lio kiemas pasipuoðë vaikø pagamintais paukðèiais. Smagiaiatðventëme ir Jurgines: þaidëme linksmus piemenukø þaidi-mus su bulve, akmenëliais, siûlais. Prieðmokyklinio amþiausvaikams surengëme ekskursijà á tautiniø instrumentø muzie-jø. Vaikai susipaþino su lietuviø liaudies ir kitø ðaliø instru-mentais, galëjo patys paskambinti varpais. Uþmezgëme glau-dþius ryðius su Kauno tautinës kultûros centru, kuriame vykstalabai ádomios, linksmos edukacinës valandëlës, pasakø po-pietës. Labai patiko edukacinë valandëlë „Pirmoji folkloro

pamoka“, per kurià mokëmës ádomiai vaikams perteikti smul-kiàjà tautosakà – skaièiuotes, garsø pamëgdþiojimus, másles,lietuviø liaudies þaidimus. Dalyvavome projekte „Palëpës pa-sakos“, kuri vyko Kauno tautinës kultûros centre. Su vaikaisparengëme lietuviø liaudies pasakos „Jauèio trobelë“ insceni-zacijà su dainuojamaisiais intarpais, skaièiuotëmis, patarlë-mis. Vaikai grojo akmenëliais, pagaliukais, mediniais ðaukð-tais. Pedagogës, dalyvavusios ðiame „Pasakø palëpës“ projek-te, praturtino savo pedagoginæ patirtá, stengësi perduoti ug-dytiniams tautines tradicijas. Pamatëme, kad vaidinant þaidy-biniai elementai vaikams labai priimtini, artimi jø prigimèiai.

Ir pedagogai, ir tëveliai, ir vaikai dþiaugiasi ðiuo projektu:kasdieninæ vaikø veiklà paávairinome pasakø popietëmis, másliøvarþytuvëmis, lietuviø liaudies þaidimø rytmeèiais. Pamatëme,kad pasitelkiant tautosakos þanrø ávairovæ galima iðradingiau,kûrybiðkiau organizuoti vaikø veiklà, ðventes.

Reikia pasidþiaugti kûrybingais, iðradingais, turinèiais pe-dagoginës patirties ir norinèiais tobulëti mûsø darbuotojais.Svarbus ir ástaigos direktorës palaikymas. Ji nuolat skatinatobulëti, eksperimentuoti, ieðkoti naujoviø ir diegti jas prakti-koje.

Lina STANAITIENËKauno vaikø darþelio „Klevelis“

prieðmokyklinio ugdymo pedagogë

Gaivus oras, paukðèiø èiulbesys, nuostabi aplinka supa Vil-niaus Vaduvos darþelá-mokyklà, kurioje didelis dëmesys ski-riamas pasaulio paþinimui, sveikatos tausojimui per meninæir tiriamàjà veiklà.

Sveika ir saugi gyvensena – tai pagrindas, kuris formuoja-mas jau ankstyvoje vaikystëje. Taèiau daugeliui vaikø vis dartrûksta þiniø apie sveikatà, jos saugojimà ir stiprinimà. Svei-kos gyvensenos mokymas yra ilgas ir sudëtingas mokymo pro-cesas. Daug kalbëjome, kad judëjimas, sveikas maistas, tai-syklingas kvëpavimas yra naudingi nuo pat maþens. Tai suvo-kusios su vaikais pradëjome mokytis gyventi kitaip. Tobulin-damos vaikø sveikatingumo ugdymà prieðmokyklinëje grupë-je parengëme ir ágyvendinome projektà „Linksmi, sveiki irgraþûs „Kodëlèiukai“. Ðis projektas integruotas á mûsø ástai-

Uþauk stiprus ir sveikasgos prieðmokyklinio ugdymo programà ir jungia visas prieð-mokyklinukui ugdytinas kompetencijas. Manome, jog ðio am-þiaus vaikams svarbu suteikti kuo daugiau þiniø sveikatingu-mo temomis, sveikatà laikyti vertybe, suformuoti ir skatintilaikytis esminiø sveikos gyvensenos ágûdþiø.

Tai ilgalaikis, visus metus trukæs projektas, kuriuo siekia-ma, kad vaikai augtø sveiki, tikëtø savo jëgomis, bûtø uþsigrû-dinæ ir suprastø sveikos gyvensenos reikðmæ kasdieninëje veik-loje, mokëtø ilsëtis ir dirbti, susikaupti ir atsipalaiduoti. Daugdëmesio skyrëme sveikos gyvensenos ágûdþiø ir áproèiø ugdy-mui, vertybiniø nuostatø ir elgsenos formavimui. Projektuipasirinkome, mûsø manymu, tinkamiausià vaikams ugdymomodelá:

informacija + þinojimas + nuostata + elgesys = sveikataProjektui ágyvendinti pasirinktome vai-

kams naudingas ir ádomias temas: „Skanu irsveika“, „Saugaus elgesio abëcëlë“, „Noriuaugti sveikas“, „Oras ir sveikata“, „Vaistaþo-liø pasaulyje“, „Sportuok ir bûsi sveikas“.Projekto apibendrinimas – „Ar man buvoádomu?“

Ugdymo procese stengiamës nustatyti ávai-riø veiklos srièiø ryðius, jø tarpusavio sàvei-kà. Visa tai diegëme per vaikø tyrinëjimus,atradimus, þaismingas ir patrauklias situaci-jas, dalijomës su kitais savo mintimis, áspû-dþiais, jausmais ir potyriais.

Kiekvienà dienà vaikai pradëdavo nuo ry-tinës mankðtos ir kvëpavimo pratimø. Daugáspûdþiø teikë tai, kad kiekvienà ryto ratà vai-kai pradëdavo lauke kvëpuodami grynu oru.Daug þiniø suteikë paþintinës iðvykos á sau-gaus eismo mokyklëlæ, vaistinæ, baseinà ar

13

Nr.112008 06 25

Suaugusieji sugeba sukaupti valià ir, nepaisydami nuotai-kos, atlikti vienà ar kità darbà. Vaikas pieðia tik tada, kai tamnusiteikæs – tada mintis ar nuotaikas iðlieja pieðinyje. Lygiaitaip atëjus ákvëpimui sukuriami geriausi profesionalø daili-ninkø kûriniai. Analizuojant þmogaus prigimtá, atkreiptas dë-mesys á kûrybos ir raiðkos instinktà – tai ágimtas potraukis ámenà. Nesvarbu, kaip tai pavadinsime – instinktu, prigimtinesavybe ar kûrybine kibirkðtële. Kiekvienas esame nepakarto-jamas individas, vienintelis ir tà savàjá „að“ kûryboje iðreiðkia-me per jausmus, nuotaikas, per savàjá pasaulio suvokimà. At-likome eksperimentà. Visi vaikai pieðë tuos paèius daiktus:geltonà su ornamentais àsotá, sudþiûvusias gëlytes, languotàmedþiagà po àsoèiu ir vienspalvá fonà. Taèiau vaikø pieðiniaiiðëjo skirtingi, nes maþieji skirtingai mato pasaulá. Vienas,emocijø skatinamas, nupieðë fone paukðtelius, kitas gëlytes,treèias taðkuèius, dar kitas iðbandë spalvas. Skirtingi ir àso-èiai, ir languota medþiaga. Ir spalvos! Kokias skirtingas spal-vas mato vaikai. Kokios skirtingos gëlës àsotyje. Tai rodo,kokie skirtingi mes esame. O kûryba – tai sielos raiðka. Ranka,priklausomai nuo mûsø vidinio „að“, vedþioja popieriuje lini-jas, parenka formas, spalvas.

Vaikø vaizduojamàjà veiklà lemia poreikis iðreikðti savo áspû-dþius, jausmus, nuotaikas. Visi þymûs pasaulio pedagogai pri-paþásta, kad vaikui yra ágimtas noras pieðti, vaizdø ir formøkalba pasakoti, kà matë ir iðgyveno. Iðsaugoti ðá norà, puose-lëjant kûrybinius sugebëjimus, yra vienas svarbiausiø ir sudë-tingiausiø uþdaviniø. Mokytojas turi paþinti vaikà ir sudarytisàlygas natûraliam jo meninës raiðkos ir kûrybos tobulëjimui,ðalinti pasitaikanèias psichologines kliûtis, t. y. baimæ, nepasi-tikëjimà savimi. Mokykla privalo sudaryti sàlygas kiekvienovaiko meninei saviraiðkai, kûrybinio originalumo ugdymui.

Jautriems, turtingos patirties vaikams uþteks vien ákvëpimodirbti. Su kitais vaikais reikia pakalbëti, priminti, pasiûlyti ási-vaizduoti, þadinti jø fantazijà, jausmus. Pasiûlius temà, labaisvarbu pasikalbëti su mokiniu ir taip paþadinti jo vaizduotæ,paskatinti fantazuoti.

Daile lavinamas pastabumas, suvokimas, gebëjimas ne tikþiûrëti, bet ir pamatyti, analizuoti.

Dailës gramatikà galima vienaip pateikti ðeðiameèiui ir vi-siðkai kitaip ðeðiolikmeèiui. Lipant kûrybos laiptais spiralësprincipu, gráþtant prie to paties termino, kompozicijos ar spal-vø teorijos pagrindø, vaikas vis giliau supranta ir ávaldo ðáprocesà.

Tepieðia vaikas „savo“ vabalà

Kurdamas dailës kûriná, dailininkas ieðko pieðiamø elemen-tø tvarkos, kuri átaigiausiai atskleistø jo kûrinio mintá, idëjà.Vaikai kuria spontaniðkai, vidiniø jëgø skatinami. Jie sugebaintuityviai pasirinkti ir keisti komponavimo bûdà pagal nuo-taikà. Taèiau tai daro nesàmoningai, patys to nesuvokdami.Todël mokytojas turi atkreipti vaiko dëmesá á jo pieðinio origi-nalumà, pavykusià kompozicijà parodyti kitiems, atkreipti vaikødëmesá á kitus komponavimo bûdus, paaiðkinti kitø kompozi-cijø pranaðumus. Svarbu kiekvienà pamokà priminti vaikamsapie kompozicijos kalbà. Kompozicija kûrinyje – linijø, spal-vø, formø jungtis, tvarka. Bûtina atkreipti vaikø dëmesá, kaipávairûs kûrinio elementai, kintant formoms, dydþiams, spal-voms, linijoms, padeda sukurti vis kità nuotaikà, sureikðmintivienà ar kità veikëjà, detalæ. Naudinga patyrinëti dailininkøkûrinius, aptariant, kaip kartais negalima pajudinti në vienokûrinio elemento nepakeièiant visumos. Paaiðkinti vaikams,kad kompozicija – tai meno kûrinio struktûra. Kiekviena for-ma, linija, spalva iðdëstomos taip, kad maþiausia detalë padë-tø perteikti mintá. Taèiau nederëtø vaikø mokyti, kaip kompo-nuoti vienà ar kità temà. Jausdamas mokytojo dëmesá, vaikaságis pasitikëjimà savimi. Jis ieðkos savito sprendimo, origina-lios kompozicijos. Tuo jo kûrinys taps ádomesnis ir vertinges-nis.

Visiðkai natûraliai galima pereiti prie perspektyvos pavaiz-davimo. Kurdami dideles kompozicijas, vaikai susiduria supeizaþo, panoramos pavaizdavimo problemomis. Tai tolyn ei-nanèios gatvës, didelës erdvës. Bûtina paaiðkinti perspekty-vos dësnius, taèiau kûrybos procese palikti galimybæ rinktisindividualø sprendimà. Kartais vaiko kûrybinius poreikius pa-tenkina dekoratyvus, plokðtuminis formø iðdëstymas, arbakiliminis pieðinio pateikimas, nesant pirmo, antro ar treèioplano, iðlaikant jø lygiavertiðkumà. Mokytojas neturëtø suni-veliuoti vaikø kûrybos, bet palaikyti ávairovæ, iðsaugoti kiekvie-no vaiko savitumà, kûrybiná originalumà.

Paaiðkinti reikëtø apie ðviesokaità, t.y. ðviesos ir ðeðëlio san-tyká. Iðkilus problemai, mokytojas padeda mokiniams pama-tyti, koká didelá vaidmená, iðryðkinant formà, vaidina apðvieti-mas. Tai turëtø bûti aiðkinama profesionaliai, pasitelkus þy-miø dailininkø darbø reprodukcijas, jas aptariant. Dirbda-mas vaikas pats pasirenka savo kompozicijà, vienà ar kità ið-raiðkos priemonæ. Tokiu bûdu vaikas ugdomas kaip asmeny-bë, pleèiamas jo akiratis ir drauge paliekama erdvë kûrybiðku-mui.

èia pat esantá miðkà. Po kiekvienos veiklos vaikai ið karto galë-jo iðsakyti savo mintis, o áspûdþius perteikti pieðdami, lipdy-dami, aplikuodami, tapydami. Vaikai pieðë ne tik grupëje, betir lauke ant sniego, smëlio ar asfalto.

Ugdytiniai galëjo aktyviai sportuoti, grûdintis, gaminti svei-kà maistà, gerti vaistaþoliø arbatas, ragauti paèiø dþiovintusvaisius, mëgautis kà tik spaustomis vaisiø sultimis ar paga-mintomis salotomis, laikytis asmens higienos taisykliø. Akty-viai ir noriai á projektinæ veiklà ásijungë tëvai. Vyko bendrosteminës ir sportinës ðventës, pramogos.

Dalyvavome Respublikinës ikimokykliniø ástaigø darbuoto-jø asociacijos „Sveikatos þelmenëliai“ konkurse „Ádomiau-sias sveikatos ugdymo projektas“. Ði projektinë veikla geraiávertinta. Baigiamasis projekto etapas – aptarimas „Ar man

buvo ádomu?“ – pristatytas Vilniaus miesto „Spindulio“ ir„Vaivorykðtës“ metodiniø bûreliø pedagogams.

Projekto nauda prieðmokyklinio amþiaus vaikui yra akivaiz-di. Vaikai pagal savo amþiø iðmoko sveikai gyventi, ágijo pa-kankamai þiniø apie sveikà mitybà, suþinojo apie vitaminus –kaip jø pasiruoðti ið natûraliø produktø, ágijo bendravimo irbendradarbiavimo patirties, lavino fizines kûno galimybes, ið-moko naujø sporto pratimø ir þaidimø, áprato grûdintis irkryptingai sportuoti, tapo kûrybiðkesni, sveikesni ir komuni-kabilesni. Vykdydami projektà ágyvendinome prieinamumo,sisteminingumo ir nuoseklumo principus.

Vita ZAREMBIENË, Elena STANGIENËVilniaus Vaduvos darþelio-mokyklos auklëtojos

14

Menai mokykloje

Labai reikðminga vaikø kûryboje yra spalva. Pradinukai in-tuityviai nustatys, kurios spalvos „draugauja“, kurios „pyks-tasi“, kuri spalvinë gama linksma, kuri liûdna. Tereikia suda-ryti sàlygas eksperimentuoti maiðant spalvas, jas tepant, in-tuityviai spalvomis iðreikðti dþiaugsmà, liûdesá, pyktá. Indivi-duali patirtis veiksminga. Mokytojas neturëtø leistis á teori-nius samprotavimus, bet leisti patiems vaikams rasti teisingussprendimus. Paveiksluose spalvomis kuriamos, iðryðkinamosformos. Taèiau bûna taip, kad paèios spalvos tampa pagrindi-niu paveikslo elementu. Tuomet forma netenka didesnësreikðmës. Spalvø pasaulis toks turtingas, kad savaime gali ið-reikðti jausmus, nuotaikas. Naudinga pasiûlyti vaikams su-kurti nuotaikø ciklus abstrakèiomis formomis. Èia turime pri-siminti, kad vaiko vaizduotë imli, ávairiapusiðka, aprëpianti irdetales, ir sàlyginius vaizdus.

Labai svarbu vaikus supaþindinti su spalvø gausa aplinkoje.Paklausus, kokios spalvos yra dangus, mokytojas sulauks at-sakymo – mëlynas, o debesys – balti. Taèiau dangus ne tikmëlynas. Jis gali bûti ir rausvas, ir gelsvas, ir violetinis, ir rau-donas, o kur dar debesø spalvos. Visa tai vaikams reikia pa-teikti konkreèiais pavyzdþiais, nustatyti stebint. Þolë – þalia,bet kokio ávairaus þalumo... Kokie skirtingi augaliukai, kokiøávairiø spalvø gëlytës. Kartais pieva tampa geltona nuo pieniø

þydëjimo, mëlyna – iðsiskleidus þibutëms. Kokios spal-vos medþio kamienas? Ne, ne rudas. Iðëjæ á kiemà vai-kai ásitikins, kiek daug spalvø ir atspalviø turi medþiokamienas: ir rusvas, ir violetinis, ir þalsvas. O kaip gra-þiai viena spalva ásilieja á kità. Toks natûralus gamtosstebëjimas praturtina vaizduotæ, drauge iðpleèia kûry-bines vaikø galimybes.

Bûtina átikinti vaikà, kad jis gali nupieðti viskà. Terei-kia uþsimerkti ir prisiminti, „pamatyti“. Mokytojas pa-lyginimais gali padëti vaikams: kuo skiriasi kiðkuèio irpelytës ausytës, kuo skiriasi uodegëlës, o kaip atrodoðuniukas? Nepajëgianèiam „prisiminti“, mokytojas galipadëti parodydamas daikto nuotraukà. Negalima ro-dyti kitø dailininkø pieðiniø ar pieðti paèiam, tuo uþ-blokuojant paties vaiko suvokimà. Vaikas turi pieðtisavarankiðkai, vadovaudamasis intuicija. Tada jis tam-pa tikrai kûrybiðkas, tada pieðia „savo“ katytæ, „savo“debesëlá, „savo“ saulutæ. Pamaèius daugybæ vabalønuotraukø, aptarus bendras jø savybes, reikëtø leisti

vaikams nupieðti „savo“ vabalà. Tada vaiko kûrinyje pradedaatsirasti tokios savybës kaip susisteminimas, apibendrinimas,pirmieji stilizavimo elementai. Pieðiant daiktus ið pasakos, sap-no ar kitos planetos, visiðkai atsipalaiduoja vaiko fantazija –formos ir spalvos ágyja netikëtus rakursus. Kiekvieno vaikopieðinys tampa tikru atradimu. Mokytojas turëtø tai ávertintikaip vaiko kûrybiðkumà, fantazijos lakumà.

Dailininkai, kaip ir literatai, áspûdþiams sustiprinti naudojatam tikras priemones. Taip atsiranda gëlës, didesnës uþ me-dþius, raudonas dangus, kiðkienë su suknele. Vaikams to aið-kinti nereikia. Jiems tai savaime suprantama. Vartydamas kny-gutæ ir radæs þalià kaèiukà, vaikas nepaklaus, kodël jis þalias.Þaisdamas vaikas nesuabejos, kad pienës galvutë gali atstotiviðèiukà, pirðtinë – ðuniukà, kepurë – laivelá. Taigi mokytojasturi puoselëti prigimtines vaikø savybes – atvirumà, jautrumà,nuoðirdumà, kûrybiðkumà.

Pasitelkus teorines þinias ir pieðimo taisykles, vaikà galimaiðmokyti pieðti, bet negalima iðmokyti kurti. Tad puoselëkimeágimtà vaiko kûrybiná instinktà, tà kûrybinæ kibirkðtá, kuriaisudëtingo gyvenimo tëkmëje lemta susiniveliuoti, uþgesti ar-ba ásiliepsnoti didele kûrybine ugnimi.

Vita VOVERIENËKauno Juozo Urbðio vid. m-klos dailës mokytoja metodininkë

Beveik savaitæ Druskininkuose, „Dainavos“ sa-natorijoje, ilsëjosi, kûrë ir pramogavo Vilniaus Si-mono Stanevièiaus vidurinës mokyklos teatriniø irdailës klasiø mokiniai (vad. reþisierë Rûta Menke-vièienë ir dailininkë Jurga Sidabrienë) bei tarptau-tinio ðachmatø arbitro Jono Sidabro vadovaujamijaunieji ðachmatininkai. Jungtinëje jaunøjø meni-ninkø ir sportininkø stovykloje „Menø kalvelë-2008“vaikai susidraugavo, dalyvavo bendroje veikloje.

Stovyklavo ávairaus amþiaus mokiniai, todël jaupirmà dienà visi susiskirstë „ðeimomis“. Kiekvienajaunesniø vaikø grupelë iðsirinko „tëtá“ – vienuo-liktokà, kuris turëjo bûti pavyzdys, idëjø ákvëpëjas,globëjas. „Ðeimos“ valgë prie vieno staliuko, visur

„Menø kalvelë-2008“

15

Nr.112008 06 25

buvo kaip komanda. Stovyklautojai susipaþino su Druskinin-kais, lankësi M. K. Èiurlionio memorialiniame muziejuje, ap-þiûrëjo dailininko ir kompozitoriaus kûrybos, biografijos irðeimos istorijos ekspozicijas. Þygis dviraèiais kai kuriems vai-kams buvo tikras iðtvermës iðbandymas, juk vaþiuoti reikëjoiki Ðvendubrës kaimo, kuris ásikûræs uþ 5 km nuo Druskinin-kø. Ðis senas gatvinis kaimas – etnografinis paminklas. O darádomiau, kad jame yra Velnio akmuo. Legendos kalba, kadvelnias neðë akmená, taèiau rytinio gaidþio balso iðgàsdintas,prasmego, iðmetë akmená ir paliko stûksoti pakelëje.

Visiems daug áspûdþiø paliko didþiausias poilsiautojø trau-kos centras – Druskininkø vandens parkas. Stovyklaudamivaikai ne tik pramogavo (þaidë krepðiná, maudësi eþere, vaka-

re ant lauþo kepë deðreles...), bet ir kûrë. Kiekviena „ðeima“„siuvo“ drabuþius ið laikraðèiø – labai smagu buvo papuoðti„ðeimos tëtá“, kuris privalëjo artistiðkai pademonstruoti ðákûriná. Kiekvienà rytà vaikai këlësi gan anksti ir drauge dary-davo mankðtà, bet vienas rytas buvo ypatingas – jø laukë me-ninë uþduotis – nupieðti saulëteká...

Jaunieji ðachmatininkai nepamirðdavo prisësti prie ðach-matø lentø, jiems pamokà vedë stovyklos sveèias tarptautinisðachmatø didmeistris Eduardas Rozentalis.

Stovykloje gerai praleistas laikas – graþi vasaros pradþia.Belieka palinkëti, kad visa vaikø vasara bûtø tokia gera ir pra-sminga.

Vida PLATÛKIENË

Asmenybë – lyg mozaika, sudëstyta ið ávairaus dydþio ir spalvøakmenëliø. Kas dienà, kas metai ji pasipildo nauja forma, garsøspalva. Menø mokytojos, tokios skirtingos, siekia vieno tikslo –vaiko asmenybës mozaikà papildyti savo unikaliu akmenëliu.

Veikëjai:Mûzos (teatro, muzikos, dailës, choreografijos)Menø mokytojaiMenø kuratorëMokiniaiMokiniø tëvai

Juozo Urbðio vidurinës mokyklos koridorius. Prie skelbimø len-tos bûriuojasi mokiniai.

„MENØ DIENOS“. „MOZAIKA“

MÛZOSIr vël apie mus iðgirs ne tik kryptingà meniná ugdymà iðpa-

þástantys mokiniai. Girdite, kiek ðurmulio koridoriuose ir kla-sëse? Girdite, kiek diskusijø? Kiek sumanymø! Tikras darby-metis! Tikra mûzø pagerbimo ðventë.

MENØ MOKYTOJOS (ðypsosi)Ðiais metais tradiciniame menø festivalyje „Mozaika“ gau-

sybë norinèiø dalyvauti. Pasirodymams (kûrybiniams projek-tams) maþa vienos dienos – reikëjo trijø.

MÛZOS (nusileidusios menø mokytojoms ant peties)Ramybës... ir stiprybës. Mes – su jumis. Atminkite, kas yra

svarbiausia...

MENØ KURATORËPrieð gerà deðimtá metø, kuriant naujà, demokratiðkà, atvi-

rà, modernià Lietuvos mokyklà, pasikeitë ir meninio ugdymosamprata, pagaliau suvokta meninës kompetencijos ðiuolai-kiniam, iðsilavinusiam, kûrybingam jaunam þmogui, svarba.

Ëmëme suprasti, kad meninës galios slypi kiekviename vai-ke, jog kûrybiðkumà reikia þadinti, antraip ugdysime pilkà,nuobodþià, pragmatiðkà, linkusià á destrukcijà asmenybæ. Tikkuriantis þmogus jautriai priima já supantá pasaulá, atrandagërio, tiesos, tikëjimo, meilës vertybes.

Ðiuolaikinëje mokymosi paradigmoje meninis ugdymas ga-

Mozaika (lot. – tai, kas skirta mûzoms)

Pjesë mûzø ákvëptiems li tapti harmoninga atsvara vis didëjanèiam informaciniambei intelektualiniam krûviui. Juk pasaulis gali bûti subtiliai pa-þintas ir meno dëka.

Jau aðtuoneri metai Kauno Juozo Urbðio vidurinëje mo-kykloje vykdoma kryptingo meninio ugdymo programa. Jàsukurti paskatino atsiradusi galimybë meniná ugdymà per dailæbei muzikà papildyti ðokio bei teatro pamokomis. Taigi meni-nis ugdymas tapo visuminis, lavinantis ávairius kûrybinius ge-bëjimus bei kompetencijas.

Programa nuosekli, tæstinë – mokiniai dailës, muzikos, te-atro, ðokio mokosi nuo pirmos iki deðimtos klasës ir gali darpapildomai gilinti þinias bei gebëjimus pasirinktoje meno ða-koje. Per menø pamokas dëmesys skiriamas teorinëms þi-nioms ir raiðkai. Mokslo metai baigiami kûrybine stovykla „Mo-kykla gamtoje“. Èia kitoje erdvëje – prie jûros ar eþero – gims-ta nauji sumanymai, o idëjas ágyvendinti padeda pati gamta.Profesionali meninio ugdymo mokytojø komanda (mokyto-jos ekspertës, metodininkës) labiausiai laukia ne greito rezul-tato, bet siekia, kad nuosekliai augtø vaikø meninis iðprusi-mas, ir ugdo savo mokinius menu.

DAILËS MOKYTOJOSSvarbiausia atminti, kad nëra nekûrybingø vaikø. Skiriasi

tik jø patirtis. Kiekvienoje vienmeèiø grupëje yra skirtingoiðsivystymo vaikø. Ir jø kûrybinë raiðka bûna ávairiø lygiø: nuobandymo brëþti linijà iki savarankiðkos kompozicijos. Nevie-nodos vaikø þinios, nevienodi ágûdþiai. Vienas dar nedràsiaiimasi pieðtuko, kitas suþavi profesionalumu arba netikëta kom-pozicija. Patirtis atsiranda bedirbant. „Negabieji“, ávaldæ ávai-rias technikas, iðlavinæ rankà, kûrybiðkumo akimirkà daþnainustelbia pradþioje iðsiskirianèiø darbø autorius. Racionalu-mo neuþgoþta vaizduotë vaikams leidþia sieti realybæ su pasa-ka, dràsiai keisti proporcijas, naudoti sàlyginius spalvø deri-nius. Pieðdamas vaikas nekopijuoja gamtos, jis pasakoja, in-tuityviai padidindamas, paryðkindamas, kas jam reikðminga,ádomu. Daþnai vaikams kur kas ádomesnis yra pieðimo proce-sas, negu jo rezultatas, todël vaikø darbai labai nuoðirdûs.Dailës pamokëlës mokykloje privalo bûti paþinimo, bendravi-mo, dvasinës raiðkos, kûrybinio màstymo, vaizduotës, esteti-nio skonio ir poreikiø priemonë.

MUZIKOS MOKYTOJOSMuzika puoselëja prigimtiná vaiko muzikalumà, ugdo akty-

vià, kûrybiðkà ir emocingà asmenybæ, suteikia ne tik estetinëskompetencijos, kultûrinës brandos pagrindus, bet ir ugdo ge-bëjimà prasmingai dalyvauti aplinkos muzikiniame gyvenime.

16

Menai mokykloje

Priedà Menai mokykloje parengë:informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ vyr. redaktorë Zina Rimgailienë, stilistë Ona Banadienë,tekstø tvarkytojos Vida Platûkienë ir Algita Taraseviè, maketuotoja Eglë LesniauskienëTel. (8 5) 264 9455, faks. 264 9468, el. p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt

CHOREOGRAFIJOS MOKYTOJAChoreografija – tai ðokio menas, kuriuo galima iðreikðti

paèias slapèiausias savo mintis. Tai poezija, kuria iðsakomegraþiausius savo þodþius judesiu. Jis yra pirmas gyvybës poþy-mis. Ðokti – reiðkia bûti neðamam ir supamam judesio jausmøsu maþiausiomis pastangomis gaunant didþiausià malonumà.

TEATRO MOKYTOJATeatras (drama) – tai gyvenimo patyrimo praktikumas. Vai-

dyba – ugdymo metodas, kurio esmë glûdi vaiko skatinimeveikti, tyrinëti, ieðkoti, domëtis, spræsti problemas, patirti irgiliai iðgyventi atradimo dþiaugsmà. Teatro pamoka – nuosavæs paþinimo iki atvertø akiø á pasaulá.

Meno pedagogai turi sukurti kûrybiðkumà ir teigiamas emo-cijas kelianèià aplinkà, kur vaikai jaustøsi svarbûs ir reikalingi;nebûtø skirstomi á gerus ir blogus, talentingus ir ne; kur suda-roma galimybë reikðti jausmus ir mintis; originaliai màstyti,klausinëti nebijant pajuokos ar pasmerkimo.

MOKINIAISupratau, kad galiu ir sugebu daug daugiau, nei maniau. (Ger-

da VIIIc)Pradëjau suprasti, kad pasaulyje yra graþiø dalykø. (Gabrielë

IVb)Vaidindama að uþuodþiu tikrovës kvapà ir viskas atrodo lyg bû-

tø realybëje. (Ieva Vb)Að atsiveriu pati sau. (Ingrida Vc)Norëèiau, kad kryptingi menai bûtø iðtisus 12 metø, kad plëstø

savo veiklà. Ir mûsø mokykla bûtø ta mokykla, kuri yra svajoniøiðsipildymo, o kryptingi menai, manau, labiausiai tam padeda.(Grytë Vb)

Kadangi iðmokau pagrindinius þingsnelius, niekas man nenu-mindys kojø! (Dovilë VIIIb)

Galiu pieðti katinà, pieðti mamà ir save, pieðti gëles, akmenu-kus, pieðti saulæ, debesis, ðuniukà, tëtá, gëlytes, pieðti þmones,vilkà. Pajutau ðvelnumà, pajutau plaukus, pajutau debesis, paju-

tau saulæ, pajutau pelytes, pajutau laisvæ, pajutau pasaulá, paju-tau daug daug laimës, daug meilës, pajutau katinà murkiant.(Edgaras Ib)

TËVAIRacionalumo pilnoje ðiandieninëje aplinkoje svarbu paro-

dyti, jog egzistuoja menas, groþis, judesys. Tai vaikø asmeny-biø formavimas dvasingumo principais. Kartu tai prasmingasir naudingas paaugliø uþimtumas.

Dukra tapo savarankiðkesnë, iðmoko geriau planuoti savolaikà, gerai dirba komandoje. Lankydama ðokius patobulinosavo judesius, tapo fiziðkai iðtvermingesnë, o pats tokio po-bûdþio fizinis (taip pat ir emocinis) krûvis jai yra netgi malo-nus. Manau, jog mokytojos, visa siela atsidavusios savo dar-bui, padaro be galo daug, nes yra geros specialistës, mokalabai graþiai bendrauti su vaikais.

VISIEsame laimingi, nes pieðimo mokytoja niekada nemokys,

kad gëlë turi bûti tokia, kokià pieðia ji pati. Kasdien mûsømokiniai gali iðkeliauti ieðkoti dþiugesio, pieðti boruþæ, dides-næ uþ pienës þiedà ir, atsisëdæ ðalia, dainuoti jai lopðinæ.

EpilogasGabrielë, IVbTikiuosi, kad vasara neprailgs ir galësiu vël gráþti prie savo myli-

mo meninio ugdymo.

Kauno Juozo Urbðio vidurinës mokyklos direktoriaus pa-vaduotoja, menø kuratorë D. Krasauskienë

teatro mokytoja ekspertë V. Vyðniauskaitëdailës mokytoja metodininkë A. Juðkaitëdailës mokytoja metodininkë V. Voverienëchoreografijos mokytoja metodininkë D. Liaudinskienëmuzikos mokytoja metodininkë J. Daubarienëmuzikos vyresnioji mokytoja J. Juzënaitë

2008 m. gruodþio 4–7 d. Vilniaus Algirdo muzikos mokyklaplanuoja ágyvendinti novatoriðkà savo idëja renginá – ðiuolai-kinës muzikos konkursà „Mûzø ákvëpti“.

Konkurso tikslai: atskleisti jaunuosius talentus, skatinti jømeninæ saviraiðkà; plëtoti muzikai gabiø mokiniø bei jø peda-gogø akiratá. Konkurso uþdaviniai: suteikti galimybæ moki-niams dalyvauti ðalies muzikiniame gyvenime ir áneðti savoindëlá á kultûros puoselëjimà; atskleisti kiekvieno ugdytiniosavitumà: muzikos kûrimu, jos atlikimu padëti iðreikðti dvasi-nius iðgyvenimus; skatinti ugdytinius domëtis ðiuolaikine Eu-ropos ðaliø muzika; propaguoti ðiuolaikinæ nacionalinæ muzi-kà; siekti ðiuolaikiðkø muzikinio ugdymo metodø panaudoji-mo mokymo procese ir skatinti ðalies pedagogus tobulintiprofesines kompetencijas bei kt.

Norima atkreipti visuomenës dëmesá á kurianèius muzikàvaikus bei paauglius. Menø gimnazijose, konservatorijose, ne-

Ðiuolaikinës muzikos konkursas „Mûzø ákvëpti“formalaus ugdymo ðvietimo ástaigose besimokantys mokiniaikvieèiami dalyvauti kompozitoriø konkurse. Kompetentinga þiu-ri ávertins kiekvieno ugdytinio pasirodymà, kûrinio(-iø) muzi-kinio vaizdinio iðbaigtumà, muzikinës formos aiðkumà ir kt.

Pianistø konkurse kvieèiami dalyvauti tik neformaliojo ugdy-mo ðvietimo ástaigø mokiniai. Dalyviai turës atlikti du skirtin-go charakterio ðiuolaikinës muzikos kûrinius (lietuviø ir ku-rios nors kitos Europos ðalies kompozitoriaus).

Numatytas praktinis seminaras. Pedagogai bus supaþindi-nami su mokiniø kûrybiðkumà skatinanèiais metodais, vyks áNacionaliná operos ir baleto teatrà.

Kvieèiame pedagogus ir jø ugdytinius nelikti abejingus nau-jiems iððûkiams ir dalyvauti graþioje muzikos ðventëje.

Iðsamesnæ informacijà apie konkursà rasite Vilniaus Algirdomuzikos mokyklos interneto svetainëje www.vamm.lt.

Margarita DAUJOTAITË