mėnesinis dešiniojo jaunimo žurnalas "proveržis"

2011 METAI // GruodIs // nr. 1

Pilietinis pavasaris Rusijoje?Trys bejėgiški Zuoko TAIPKodėl Lietuva buvo teisi balsuodama prieš Palestinos narystę UNESCO?Interviu su naujuoju jaunųjų konservato-rių pirmininku

L. Talat-Kelpša: Protestai rusijoje rodo rinkėjų sąmonėje vykstantį pokytį

Interviu:

1 PROVERŽIS 2011 gruodis

TURINYS

DizainasJustas Šireika

Gintarė NarkevičiūtėRadvilė MorkūnaitėAndrius Vyšniauskas

ViršelisRytis DaukantasJustas Šireika

AutoriaiValdas BenkunskasAgnė BilotaitėAdomas BužinskasKornelijus IlgavaEmilis KazlauskasPaulė Kuzmickienė

Redakcinė kolegijaLiutauras KazlavickasPaulė KuzmickienėJustas ŠireikaAndrius Vyšniauskas

El. paštas: [email protected] | Tel.: +370 672 47306

PJŪVIS

16 | Lietuva buvo teisi balsuodama prieš Palestinos narystę UNES-CO

18 | Kai radikalizmas gimdo radikalizmą

21 | VOX POPULI

22 | EUROPA

SĖKMĖS ISTORIJA

23 | A. Bužinskas: JKL yra didelis draugų būrys, tikintis ir besimė-gaujantis tuo, ką daro

IDĖJOS IR VERTYBĖS

26 | Apie kairųjį jaunimą

3 | MĖNUO

4 | AKCIJOS IR ANONSAI

5 | MĖNESIO TOP 11

FORUMAS

6 | Ar į Maskvą atkeliauja pilietinis pavasaris?

8 | Lietuviško mentaliteto ypatumai: netepsi – nevažiuosi?

9 | „Blatnųjų popsas” pagal A. Zuoką

10 | Trys bejėgiški Zuoko TAIP

11 | Kokia tikroji energetinės nepriklausomybės kaina?

POKALBIS

12 | L. Talat-Kelpša: Protestai Rusijoje rodo rinkėjų sąmonėje vykstantį pokytį

JKL yra didelis draugų būrys,

tikintis ir besimėgaujantis

tuo, ką daro

Kalbiname JKL pirmininką Adomą

Bužinską

23-24 p.

Protestai Rusijoje rodo rinkė-

jų sąmonėje vykstantį pokytį

Kalbiname premjero patarėją Laimo-

ną Talat-Kelpšą

12-15 p.

Trys bejėgiški Zuoko TAIP

Paulė Kuzmickienė

10-11 p.

2PROVERŽIS 2011 gruodis

Gerbiamas skaitytojau,

šiandien viešojoje erdvėje jau tapo normalu kal-bėti apie tai, kad Lietuvoje niūru, šalis ritasi žemyn ir todėl neteikia vilties. Kalbėjimas apie kasdieny-bę, atrodo, tapo nebeįmanomas be niurzgėjimo, piktinimosi ir priekaištavimo vieni kitiems.

Galima sutikti, kad laikas nelengvas, o iššūkiai, norint tvarkytis netrumparegiškai, – nemaži ir rei-kalaujantys apdairių, dažnai nepopuliarių spren-dimų. Ir šitaip – ne tik Lietuvoje, juk ypatinguose rūpesčiuose skendi kone visa Europa. Išgyventi ramiai ir išmintingai tokius laikotarpius tikrai sunku, tačiau verta ir būtina. Ir tai įmanoma tik sujungiant kelių kartų patirtis bei idėjas.

Norisi, kad iniciatyva atvirai ir drąsiai žvelgti į šalies ateitį kiltų iš jaunų žmonių, kad at-sakingas, kūrybingas bei savo valstybę mylintis jaunimas ieškotų ir rastų būdų, kaip su-jungti įvairių kartų pastangas stiprinti Lietuvą. Viliuosi, jog drąsiai ir su atsakomybe kur-sime tokią valstybę, kokios, neabejoju, norime kiekvienas – labiau savimi pasitikinčią ir turinčią gyvybės laimėti.

Šiandien kviečiame virtualiai pasklaidyti pirmąjį dešiniojo jaunimo mėnraščio „Proveržis“ numerį. Mėnraščio, kuris sieks tapti erdve skleistis idėjoms, keistis mintimis, vykti disku-sijoms apie kasdienius rūpesčius bei džiaugsmus. Kartu ieškosime atsakymų, dalinsimės požiūriais, kas mėnesį apžvelgsime dešiniojo jaunimo visuomeninę ir politinę veiklą bei pilietines iniciatyvas.

Elektroninio ir todėl gamtai draugiško „Proveržio“ puslapiuose sieksime kuo geriau iš-naudoti visus interaktyvaus leidinio privalumus – tikimės, kad tai suteiks progą dinamiš-kiau ir išsamiau pažvelgti į analizuojamas temas.

Džiaugsimės, jei skaitysite, tačiau kartu su Jūsų pagalba norėsime ir tobulėti. Todėl su nekantrumu lauksime skaitytojų siūlymų, nuomonių bei iniciatyvų. Nes tikrojo proveržio pamatas – mintyse, idėjose ir susitelkime jas įgyvendinti.

Skaitykime, diskutuokime ir veikime. Nuoširdžiai ir vieningai.

Redakcinės kolegijos vardu,Liutauras Kazlavickas

LAIŠKAS SKAITYTOJUI

Džiaugsimės, jei skaitysite, tačiau kar-tu su Jūsų pagalba norėsime ir tobulėti. Todėl su nekantrumu lauksime skaity-tojų siūlymų, nuomonių bei iniciatyvų. Nes tikrojo proveržio pamatas – minty-se, idėjose ir susitelkime jas įgyvendin-ti.

“


MĖNUO

jaunimą vienijantis Ronaldo Rea-gano klubas. Klubo steigėjai siekia įprasminti R.Reagano, kaip Lietuvos žmonėms nusipelniusio Jungtinių Valstijų prezidento, atminimą. Vie-nas klubo steigėjų Justas Šireika sako: „Nepajudinamos moralinės nuostatos R.Reaganą vertė blogį aiškiai įvardinti tikruoju jo vardu ir, esant reikalui, prieš tą blogį kovoti ne vien retorinėmis priemonėmis.“

Ronaldo Reagano klubas orga-nizuos diskusijas, rengs mokslines konferencijas, inicijuos R.Reagano atminimo įamžinimą.

Lapkričio 17 d. Ronaldo Reaga-no Klubas organizavo susisitikimą su eurokomisaru Algirdu Šemeta, o gruodžio 8-ąją Klubo narius pakvie-tė į susitikimą su specialiuoju ES at-stovu Afganistane Vygaudu Ušacku.

Startavo TS-LKD Politinė akade-mija

Lapkričio mėnesį startavo naujas politinis TS-LKD projektas - Politi-nė akademija. Tai TS-LKD nariams skirtas mokymų ciklas, aprėpsian-tis plačią įgūdžių ir žinių skalę: nuo idėjinių ir programinių nuostatų iki politinio veikimo įgūdžių ir lyderys-tės. Taip pat bus mokoma ir tokių praktinių dalykų, kaip organizuoti politinę kampaniją, kaip dalyvauti rinkimų stebėjime ir rinkimų komi-sijų veikloje, ir pan. Projektas, star-tavęs Vilniuje, po naujųjų metų tęs kelionę kituose Lietuvos miestuo-se (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Alytuje, Mari-jampolėje, Plungėje).

savanorystės ir kitose.Lapkričio mėnesį judėjimas

„PRO“ organizavo susitikimus-diskusijas „Mums (ne) rūpi Lietuva!“ Panevėžyje, Biržuose, Šiauliuose, Vilkaviškyje, Tauragėje, Mažeikiuose.

Įvyko TS-LKD Jaunimo bendruo-menės suvažiavimas

Lapkričio 19 d. Kėdainiuose vyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio-nių demokratų Jaunimo bendruo-menės (TS-LKD JB) suvažiavimas, kurio metu jaunieji politikai išsikė-

lė ambicingą tikslą - artėjančiuose Seimo rinkimuose turėti didžiausią skaičių jaunų kandidatų iš visų par-tijų ir laimėti daugiausiai mandatų. Suvažiavime buvo sutarta iki gruo-džio vidurio partijos prezidiumui pasiūlyti būrį kompetentingų, jau-nų kandidatų.

Įsteigtas Ro-nald Reagan

klubasV i l n i u j e

įsteigtas dešinįjį

Lapkričio 12-oji Jaunųjų Konser-vatorių Lygos (JKL) metraštyje bus įrašyta kaip dar viena svarbi, orga-nizacijos raidą žyminti diena. Šią dieną Kauno savivaldybės rūmuose vykusioje neeilinėje JKL konferenci-joje buvo išrinkti naujieji valdybos nariai, paminėta garbinga ir pilna-metystę žyminti 18-ųjų metų orga-nizacijos sukaktis bei išrinktas nau-jasis JKL pirmininkas, kuriuo tapo vilnietis Adomas Bužinskas.

Susibūrė visuomeninis judėjimas „PRO“

Šį rudenį valstybės ateičiai neabejingas jaunimas ėmė telktis į visuomeninį judėjimą „PRO“. Iniciatyva kilo iš nenoro stebėti valstybės gyvenimą iš šalies ir viską palikti savieigai. Judėjimo nariai įvairiomis akcijomis ir renginiais sieks atkreipti visuomenės dėmesį į politines Lietuvos aktualijas bei pilietiškumą skatininčias veiklas. Telkdamas neabejingą jaunimą visoje Lietuvoje, PRO sieks teigiamų postūmių įvairiose srityse: akademinėje, aplinkosaugos, verslaus jaunimo, patriotiškumo ir istorinės atminties išsaugojimo, pilietinės visuomenės kūrimo,

Jaunųjų konservatorių lyga išsirinko naują vadovybę


AKCIJOS, ANONSAI

užsiima ne tik verslu, bet ir kišasi į šalies vidaus reikalus. Liūdime kar-tu su Jumis, nes puikiai žinome, kas Jūsų laukia “.

Panaši jaunimo už energetinę ne-priklausomybę pilietinė akcija įvyko gruodžio 2 d., šalies dienraščiuose išplatinus sveikinimą „Lietuvos du-joms“ gavus beveik 98 mln. litų gry-nojo pelno: „Sveikiname bendrovę „Lietuvos dujos“, per šių metų 9 mėnesius gavusią 97,8 litų grynojo pelno. Suprantame, kad toks pelnas dar neleidžia mažinti kainų varto-

tojams, todėl liknkime šiuos metus užbaigti dar geresniais rezultatais. Tikimės, kad šilta žiema nepakiš kojos kilniems „Lietuvos dujų“ tiks-lams.“

Žvakė kritusiems už Lietuvos laisvę

Judėjimo „PRO“ jaunimas Vėlinių dieną pakvietė vilniečius Lukiškių aikštėje uždegti 1,20 m. aukščio žvakę, skirtą visiems, žuvusiems už Lietuvos laisvę.

naujienų agentūros BNS spaudos konferencijų salėje surengtą aps-krito stalo diskusiją apie atominės energetikos plėtros perspektyvas Europoje, kurioje be Kremliui pa-valdžių monopolistinių kompanijų „Rosatom“, „Inter RAO JES“, Rusijos ambasados Lietuvoje, Rusijos Už-sienio reikalų ministerijos atstovų, sutiko dalyvauti ir grupė Lietuvos Seimo narių.

Užuojauta baltarusiams ir svei-kinimas „Lietuvos dujoms“

Gruodžio 1 d., didžiuosiuose ša-lies dienraščiuose „Jaunimo sąjūdis už energetinę nepriklausomybę” paskelbė užuojautą baltarusiams, kurių vadovybė pardavė šalies vamzdynų sistemą „Gazprom“ kon-cernui: „Skaudžią netekties valan-dą, Rusijos „Gazprom“ galutinai perėmus Baltarusijos vamzdynų operatorės „Beltransgaz“ akcijas, nuoširdžiai užjaučiame kaimynus baltarusius. Nuo tada, kai panašus sandėris 2004-asiais įvyko Lietu-voje, dujų kaina mums pakilo net 6 kartus, o „Gazprom“ mūsų šalyje

Seimo nariams - vardiniai bute-liai su raginimu palaikyti alkoho-

lio reklamos draudimą

Lapkričio 10 d., prieš Seimo po-sėdį 55 parlamentarams, alkoholio įstatymo pataisų pateikimo stadi-joje palaikiusiems siūlymus dėl vi-siško alkoholio reklamos draudimo atsisakymo, buvo įteikti vardiniai buteliai su raginimu galutiniame pataisų priėmimo etape palaikyti alkoholio reklamos draudimą.

Pasak akciją organizavusios Jau-nųjų konservatorių lygos, šis Seimas turėjo istorinę galimybę uždrau-džiant alkoholinių gėrimų reklamą imtis realaus mūsų visuomenės, o ypač jaunimo, blaivinimo.

Jaunimas – prieš Rusijos intere-sams tarnaujančius politikus

Lapkričio 24 d., visuomeninė organizacija „Jaunimo sąjūdis už energetinę nepriklausomybę” su-rengė protesto akciją, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į dalies Lietuvos Seimo narių požiūrį dėl Kaliningra-do srityje planuojamo Baltijos ato-minės elektrinės projekto.

Šia akcija jaunimas reagavo į

Gruodžio 21 d. Politinė akademija Vilniuje

Gruodžio 22 d. Vilnias Sueigos labdaros vaka-ras (daugiau informaci-jos - www.vilniaussuei-

ga.lt)

Gruodžio 29 d. Vilniaus Jaunimo bendruome-

nės KalėdosSausio 7 d. pirmoji „Poli-tinė akademija“ Kaune

AnonsAI:


MĖNESIO TOP 11

laugų sektoriaus investuotojai. Tai reiškia, kad mūsų šalis gali pasiūlyti geras sąlygas ir kompetentingų specialistų įvairių sričių bendrovėms. Ypač svarbu tai, kad dalis projektų įgyvendinama mažesniuose miestuose, kuriuos investicijos pasiekdavo rečiau ir kur naujos darbo vietos yra itin aktualios“.

8 VALSTYBĖS BIUDŽETE - REKORDINIS VALS-TYBĖS ĮMONIŲ FINANSINIS INDĖLIS

Kas ketvirtį Ūkio ministerijos skelbiamos valsty-bės valdomų įmonių ataskaitos rodo, kad įmonių pelningumas auga. 2012 metų valstybės biudžetas bus papildytas 540 mln. litų iš valstybės valdomų įmonių.

Verslo konsultantas, Bendrovių valdymo institutui Baltijos šalyse vadovaujantis Kristianas Mortensenas: „Itin dinamiška ekonomika smarkiai smuko, o Vyriau-sybė vis tiek rado laiko kitiems dalykams – valstybi-nių bendrovių reformai. Vyriausybės reakcija buvo neįtikėtina, jie iš karto ėmėsi nepopuliarių ir plataus masto taupymo sprendimų. Be viso šito jie dar rado laiko ir noro gilintis į valstybinių įmonių reformą, ko mažai kas tikėjosi. Lietuvos piliečiai dabar užsienyje gali vaikščioti aukštai iškėlę galvas, nes tai, kaip šalis sugebėjo susidoroti su ekonomikos krize, daug kam paliko įspūdį.“ (IQ.lt)

9 VYRIAUSYBĖ SUMAŽINO BIUROKRATINĮ APARATĄ IR SUTAUPĖ 882 MLN. LITŲ

Saulėlydžio komisija pateikė ataskaitą: per dvejus metus panaikinus 129 įstaigas, buvo sutaupyta 882 mln. litų, skirto darbo užmokesčiui. Nuo 2008 metų įstaigų skaičius sumažintas 11 proc., Vyriausybės atsakomybės srityje veikusiose ministerijose, biu-džetinėse įstaigose, viešosiose įstaigose ir valstybės įmonėse dirba 7 proc. mažiau darbuotojų.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis: „At-likta pirmoji tokio masto viešojo sektoriaus revizija, kurios nebuvo visus 21-erius Nepriklausomybės metus. Tai ne tik žingsnis link didesnio skaidrumo viešajame sektoriuje, bet ir instrumentas, leidžiantis įvertinti įstaigų efektyvumą.“

10 SUTRIUŠKINTA VIENA PAVOJINGIAUSIŲ KONTRABANDININKŲ GRUPUOČIŲ

Teisėsaugos pareigūnai demaskavo vieną di-džiausių ir pavojingiausių Lietuvoje kontrabandinin-kų grupuočių, išvysčiusią itin aktyvią nusikalstamą veiklą ir valstybės fi nansų sistemai padariusią didelę žalą. Kontrabanda atgabentų cigarečių vertė skai-čiuojama dešimtimis milijonų litų. Operacijos metu atlikta daugiau nei 50 kratų, rasta ginklų, sprogmenų, narkotikų, didelės grynųjų pinigų sumos, vogtų pra-bangių daiktų. Trims mėnesiams suimta daugiau nei 20 asmenų. Jie įtariami kontrabanda, jos organizavi-mu ir kitais sunkiais nusikaltimais.

11 KOVA SU KORUPCIJA DUODA GERŲ REZULTATŲ

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų įmonė „Vilmorus“ pristatė naujausią tyrimą apie korupcijos Lietuvoje tendencijas „Korupcijos žemėlapis 2011“. Tyrimas atskleidžia, kad valstybės ir savivaldybių kovos su korupcija priemonės duoda teigiamų rezultatų.

Pastebimai sumažėjo žmonių, kurie spręsdami savo problemas ryžtųsi duoti kyšį. Prireikus kyšį duo-tų 35 proc. valstybės tarnautojų (2008 m. – 42 proc.), 40 proc. apklaustų verslininkų (2008 m. – 51 proc.) ir 57 proc. gyventojų (2008 – 64 proc.). Per pastaruosius 12 mėnesių mažiau gyventojų davė kyšį – 22 proc. (2008 m. – 24 proc. gyventojų). Tyrimo metu buvo apklausti 1005 šalies gyventojai, 500 įmonių vadovų ir 545 valstybės tarnautojai.

po smarkiai smogusios fi nansų krizės. Prisiminki-me, kad Lietuvos BVP 2009 m. smuko 14,7 proc. Tai paaiškintina griežta Vyriausybės politika. Lietuvos pasiekimai dažnai ignoruojami arba menkinami, nes kaimyninės Estija ir Latvija pasiekė panašių stebuklų, tačiau visos šios valstybės – tikros didvyrės, o Lietuvos priemonės atrodo nepaprastos dar ir dėl įtemptos konkurencijos“.

5 SUKURTOS PALANKESNĖS ĮSIDARBINIMO SĄLYGOS

Seime pritarta Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos inicijuotoms Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms. Nuo 2012 m. sausio 1 d. registruoti be-darbiai ir apie atleidimą įspėti žmonės bus ruošiami dirbti konkretų darbą konkrečioje darbo vietoje, kurioje vėliau bus įdarbinti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Taip vadinamoji „vaučerinė“ sistema skatins žmones mokytis turint konkretų tikslą – įsidarbinti, o darbdaviams – parengti darbuotojus pagal savo poreikius. Nuo šiol profesiniam mokymui skiriamos lėšos bus naudojamos efektyviau ir kur kas daugiau bedarbių įsidarbins iškart po profesinio mokymo.“

6 VILNIUJE - DIDŽIAUSIAS UŽSIENIO POLITI-KOS RENGINYS PER NEPRIKLAUSOMYBĖS

ISTORIJĄVilniuje vyko Europos saugumo ir bendradarbia-

vimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos sesija – didžiausias per Lietuvos Nepriklausomybės istoriją užsienio politikos renginys, kuriame dalyvavo ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. ESBO užsienio reikalų ministrai diskutavo apie saugumo iššūkius, su kuriais susiduria 56 šalys narės ir kaimyniniai regionai. Ministrų Tarybos sesijoje nubrėžtos kryptys tolesnei ESBO veiklai įgyvendinant laisvos, demo-kratinės, vieningos ir nedalomos euroatlantinės ir Eurazijos saugumo bendrijos viziją.

7 SĖKMINGAI MEDŽIOJAMOS UŽSIENIO INVESTICIJOS

Lietuva toliau sėkmingai tęsia investicijų me-džioklę. Per šiuos metus Lietuva su investuotojais pasirašė ketinimo protokolus dėl 20 investicinių projektų, kurių bendra vertė siekia 366 mln. litų, o juos įgyvendinančios užsienio bendrovės yra nu-mačiusios sukurti daugiau kaip 2,5 tūkstančio naujų darbo vietų.

Ūkio ministras Rimantas Žylius: „Šių metų ten-dencijos rodo, kad Lietuvą renkasi ir gamybos, ir pas-

1 LIETUVA PASIEKĖ ITIN AUKŠTĄ VALSTYBIŲ IŠSIVYSTYMO LYGĮ PAGAL ŽMOGAUS RAIDOS

INDEKSĄJungtinių Tautų vystymo programos pranešime

apie žmogaus socialinę raidą, kasmet vertinančiame šalių pažangą, Lietuva užima 40 vietą, t. y. yra net 4 pozicijomis aukščiau nei praėjusiais metais. Pirmą kartą nuo 1995-ųjų patekome į šalių, pasiekusių itin aukštą valstybių išsivystymo lygį pagal Žmogaus raidos indeksą, kategoriją ir aplenkėme tokias šalis kaip Portugalija, Latvija, Rumunija ir Bulgarija.

2 VYRIAUSYBEI TREJIGruodžio 9 d. sukanka treji metai, kai darbą

pradėjo 15-asis ministrų kabinetas.SEB banko analitikas Gitanas Nausėda: „Strategi-

nis šio ministrų kabineto tikslas – būtinybė mažinti valstybės biudžeto defi citą, pasiekti fi nansinį stabi-lumą, sukurti tvirtus pamatus ekonomikos augimui – yra teisingas. Vyriausybė elgėsi nepopulistiškai, nežaidė žmonių jausmais, kalbėjo tiesą apie Lietu-voje ir tarptautinėse rinkose susiklosčiusią padėtį.“ („Lietuvos žinios“)

3 ŽMONIŲ INDĖLIAI APSAUGOTI NUO „SNO-RO“ SAVININKŲ NUSIKALSTAMOS VEIKLOS

PADARINIŲVadovaudamasi įstatymais, siekdama apsaugoti

indėlininkų lėšas ir visuomenės interesus, Vyriausybė nutarė nacionalizuoti banką „SNORAS“. Sprendimas priimtas įvertinus banko fi nansinę būklę ir remiantis Lietuvos banko išvada, kurioje konstatuota iškilusi grėsmė, kad banko „SNORAS“ turtas yra mažesnis nei jo įsipareigojimai. Įtariama, kad banke buvo vykdo-ma nusikalstama veikla. Banko „SNORAS“ savininkai sulaikyti Jungtinėje Karalystėje, jų sulaikymui Lietu-vos reikalavimu išduotas Europos arešto orderis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Imdamasi tokių veiksmų Vyriausybė siekė apginti indėlininkų turtinius interesus ir išvengti banko bankroto, kurio atveju reikėtų tuoj pat išmokėti išmokas už draustus indėlius, o tą padaryti reikėtų visų mokesčių mokėto-jų sąskaita“.

4 ŠVEDIJOS EKONOMISTAS A. ASLUNDAS: NEPAPRASTAS LIETUVOS ATSIGAVIMAS

Griežta Lietuvos fi skalinė politika, kurioje didžiau-sias dėmesys skirtas išlaidų mažinimui, leido išvengti nemokumo ir ilgalaikio ekonominio nuosmukio, Briuselio interneto naujienų portale „EUobserver“ skelbia švedų ekonomistas Andersas Aslundas.

Andersas Aslundas: „Tai – neįtikėtinas pasiekimas


ja tapo pirmosios istorijoje kibernetinės atakos vals-tybiniu lygiu taikiniu. Tąkart lygiagrečiai rusakalbių riaušėms Taline ir informaciniam karui prieš Estiją, ji atsidūrė visiškoje informacinėje blokadoje. Neveikė ministerijų, Prezidento, Vyriausybės, partijų ir kitų ins-titucijų tinklalapiai, žmonės negalėjo atlikti bankinių operacijų, pasinaudoti kitomis internetinėmis paslau-gomis. Nors įrodymų, iš kur šiai atakai buvo diriguoja-ma, surinkti praktiškai neįmanoma, tačiau tai paskatino NATO šalių sprendimą, kad kibernetinės atakos prilygs-ta konvencinėms grėsmėms valstybių nacionaliniam saugumui, o Estijoje buvo įkurtas NATO kibernetinio saugumo kompetencijų centras.

Tačiau Dūmos rinkimų metu progra-mišiai nesugebėjo „nulaužti“ globalių socialinių tinklų, kaip „Facebook“ ir „Twitter“. Juose Rusijos piliečiai ir toliau aktyviai dalijosi informacija apie už-fi ksuotus pažeidimus rinkimų metu, o šiomis dienomis – ir apie protestus bei mitingus.

Internetas pilnas autentiškų liudijimų apie rinkimų pažeidimus. Kaip žmonės vežiojami autobusais balsuoti iš apylin-kės į apylinkę, kaip naudojamos lengvai

ištrinamos rašymo priemonės, kaip, skaičiuojant bal-sus, neįsileidžiami stebėtojai. Vaizdo įrašų ir muzikos internetiniame portale Youtube patalpinta daugybė mobiliųjų telefonų kameromis užfi ksuotos medžiagos.

Jau gruodžio 14-15 dienomis, vyks Europos Sąjun-gos ir Rusijos Federacijos aukščiausio lygio vadovų su-sitikimas. Darbotvarkėje daug klausimų – pradedant prekyba, baigiant vizų režimo klausimais. Tačiau stra-teginėmis viena kitą vadinančių partnerių susitikimo atmosferą temdo informacija apie praėjusį sekmadie-nį vykusių Dūmos rinkimų neatitikimą tarptautiniams standartams ir kylančią įtampą Rusijoje. Rusijos Prezi-dentui neišvengiamai teks bent jau išklausyti Europos Sąjungos susirūpinimo dėl žmogaus teisių ir pilietinių laisvių padėties bei laisvo žodžio suvaržymų.

Europos Sąjunga, Aukštosios atstovės užsienio poli-tikai Catherine Ashton lūpomis, ir EP pirmininkas Jerzy Buzekas, Europos Parlamento vardu, kaip ir daugelis kitų tarptautinių organizacijų ir valstybių, jau išsakė su-sirūpinimą dėl pažeidimų Dūmos rinkimų kampanijos metu ir per pačius rinkimus, dėl jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir tiesiog praeivius, opozicijos atstovų sulaikymų Maskvos ir Sankt Peterburgo aikštėse. Šią sa-vaitę Europos Parlamente tiesiogiai iš Rusijos politinės opozicijos atstovo Gario Kasparovo lūpų išklausėme informaciją apie situaciją Rusijoje.

Pranešama, kad internetinis portalas Golos.org, ne-paisydamas gąsdinimų, rinkimų dieną užfi ksavo apie 5 tūkst. pažeidimų. Tačiau portalo darbą nutraukė pro-gramišių ataka, ir rinkimų naktį jis tapo nebeprieina-mas. Tinklapio funkcijos jau atnaujintos, ir šiuo metu „pažeidimų žemėlapyje“ užfi ksuota 7340 pranešimų. Organizuota internetinė ataka rinkimų dieną buvo

įvykdyta ir prieš kitus nepriklausomos žiniasklaidos, leidžiančios sau parodyti pirštu į rinkimų kampanijos trūkumus, puslapius internete.

Norom nenorom prisimenu 2007 metus, kai Esti-

r. MorKŪnAITĖ: Ar Ir Į MAsKVĄ ATKELIAuJA PILIETInIs PAVAsArIs?

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Europos Parlamento narė

Sunku atsikratyti įspūdžio, kad Rusijoje eina-ma Arabų pavasario pėdomis. Ir čia pilietiniai protestai vyksta jaunimo iniciatyva. Tie, kas ne-turi kompiuterio ir internetinio ryšio, galbūt kol kas neįtaria apie judėjimą Maskvos ir Sankt Pe-terburgo, o dabar jau ir kitų miestų, gatvėse ir aikštėse, nes valstybiniai televizijos kanalai net neužsimena apie tai.

“

A. Ufarto / BFL nuotrauka

FORUMAS


šimtų tūkstančių minios.Sunku atsikratyti įspūdžio, kad Rusijoje einama Ara-

bų pavasario pėdomis. Ir čia pilietiniai protestai vyksta jaunimo iniciatyva. Tie, kas neturi kompiuterio ir in-ternetinio ryšio, galbūt kol kas neįtaria apie judėjimą Maskvos ir Sankt Peterburgo, o dabar jau ir kitų miestų, gatvėse ir aikštėse, nes valstybiniai televizijos kanalai net neužsimena apie tai.

Pažeidimus rinkimuose užfi ksavo neutralūs ESBO stebėtojai ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai, taip pat stebėtojai, siųsti iš LR Seimo. Bet panašu, ofi cialio-ji Maskva labiau nei neigiamo tarptautinio vertinimo bijo paprastų Rusijos žmonių sujudimo. Kad situaciją po Dūmos rinkimų Kremlius vertina labai rimtai ir joje įžvelgia revoliucinį potencialą, rodo tai, kad jau po pir-mųjų protestų buvo žaibiškai mobilizuota vidaus ka-riuomenė.

Reikia tikėtis, kad Kremlius tinkamai sureaguos ir į tarptautinės bendruomenės bei, pirmiausia, savo pi-liečių pasiųstą signalą ne tolesniais areštais ir prievarta prieš protestuojančius, o ištaisant trūkumus ir atsako-mybėn patraukiant atsakingus už pažeidimus. Kitas iš-bandymas – Prezidento rinkimai – jau visai čia pat.

Rusijos žmonės nori teisės laisvai atiduoti savo balsą sąžininguose rinkimuose ir jausti, kad patys sprendžia savo šalies ateitį. O Europos Sąjunga – vystyti strategi-nę partnerystę su demokratine, saugia ir stabilia šalimi, gerbiančia žmogaus ir pilietines teises bei laisves.

* * *

Beje, nustebino gruodžio 5 dieną vienos Lietuvos televizijos vakaro žinių laidos reportaže apie rinkimus Rusijoje pateikta informacija, kad EP narys Viktoras Uspaskich vyko į Rusiją stebėti rinkimų, deleguotas Eu-ropos Parlamento. Nežinau, kokiais tikslais p. Uspaskich lankėsi Rusijoje, tačiau tikrai ne kaip Europos Parlamen-to rinkimų stebėjimo misijos narys.

EP nesiunčia rinkimų stebėjimo misijos į rinkimus or-ganizuojančią šalį, negavęs tos šalies ofi cialaus pakvie-timo. Nors beveik savaime suprantama procedūra, kad ESBO priklausančios šalys pakviečia rinkimus stebėti Europos Parlamentą, tokio kvietimo iš Rusijos EP nesu-laukė, todėl ir stebėtojų nesiuntė.

Manau, žurnalistai turėtų tikrintis tokią informaciją atidžiau. Dabar gi gali susidaryti klaidinantis įspūdis, kad p. Uspaskich pasisakymas, jog rinkimai Rusijoje vyko skaidriai, ir Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Rusijos rinkimų organizavimo, yra kažkas daugiau nei vien tik asmeninė p. Uspaskich nuomonė.

Štai tik vienas iš pavyzdžių: http://youtu.be/Hw-5y9fy4zU, kuriame yra ir galimai biuletenius pildant pričiuptas rinkimų apylinkės komisijos pirmininkas, ir savo teisėmis neskubantis naudotis stebėtojas, ir jau-nas pilietis, nebijantis garsiai pareikalauti viešumo, są-žiningumo ir skaidrumo. Svarbu, kad tai, kas užfi ksuota, yra lengvai prieinama ir plačiajai visuomenei Rusijoje, ir visam pasauliui – eilinio piliečio informacija apie rusiš-ką realybę, o išvadas gali pasidaryti kiekvienas, pažiū-rėjęs medžiagą.

Pranešama, kad kai kuriose balsavimo apylinkėse ak-tyvumas buvo 100 proc. – tokie ir netgi „geresni” rin-

kėjų uolumo rezultatai būdavo pasiekiami tik gūdžiais Tarybų Sąjungos metais. Ir vis tik, net esant tokiam rin-kėjų, o veikiau rinkiminių komisijų, uolumui, Kremliaus partijai nepavyko surinkti daugiau nei pusės balsavu-siųjų palankumo.

O Putino – dabar jau ofi cialaus kandidato į Rusijos Prezidentus, reitingai, nepaisant jo laimėjimų vyriškose sporto šakose, šmaikščių pasirodymų dantų gydytojo amplua, nardymo Juodojoje jūroje, pasak pranešimų – žemiausi nuo pat Kursko katastrofos prieš 11 metų laikų.

Tokiame kontekste pasipuikavimai, kad blogi rezul-tatai rinkimuose rodo demokratiją, skamba tarsi ištrau-ka ir Franzo Kafkos kūrybos.

Egiptas, Libija, Sirija, Tunisas… Arabų pavasaris at-nešė naujų postmodernių revoliucijų metą. Demokra-tinių permainų reikalaujantys Arabų šalių piliečiai bū-rėsi laisvoje skaitmeninėje erdvėje, kur ypač sudėtinga tyliai ramiai užgniaužti gerklę, „uždusinti po antklode“ represinėmis priemonėmis – revoliucijos pagreitį įgau-na kviečiant į spontaniškus mitingus per globalius so-cialinius tinklus, trumposiomis žinutėmis. Kaire, Tahriro aikštėje, į tokius politinius „fl ash-mobus“ susirinkdavo

Mikhail Metzel/AP nuotrauka

FORUMAS


ma. Dar daugiau – jeigu taip nesielgi, gali likti tiesiog nesuprastas ar net išvadintas mulkiu. Kodėl nesinau-doti, jeigu tai užtikrintai veikia? Galima sakyti, šimtu procentu. Jeigu nepadės dovana, tai didelė ir brangi dovana tai jau tikrai.

Kaip tai pakeisti? Ką perdėlioti galvose, kad šios sche-mos iš mūsų gyvenimo dingtų? Pirma turime to norėti. O tada jau galima būtų ir pradėti, nuo mažiausiųjų. Pir-miausiai savo pačių pavyzdžiu, o paskui jau ir visokiais pamokymais.

Taigi švietimas. Štai nuo ko derėtų pradėti. Juk jau darželyje, o vėliau mokykloje ir universitete formuojasi vertybinės nuostatos, elgesio modeliai tų žmonių, ku-rie ateityje dirbs versle, priiminės politinius ir ekonomi-nius sprendimus.

Lietuvos gyventojų ir verslininkų nuomone, atsako-mybę už korupcijos paplitimo mąstą pirmiausia turi prisiimti politikai ir valstybės tarnautojai. Taip pat ne-maža dalis mano, kad dabartinei korupcijos situacijai įtakos turi verslininkai ir gyventojai, duodantys kyšius. Keisčiausia tai, kad dėl korupcijos paplitimo niekas ne-kaltina savęs, visi bado pirštais į kitus. Kitaip tariant, jei-gu yra kas ima, bus ir kas duoda.

Tačiau pamažu linkstama smerkti ir duodančius kyšį, o tai jau šis tas teigiamo.

Antikorupcinis švietimas – štai kas gali išgelbėti. Noras kurti skaidrią visuomenę yra neįmanomas be bendruomenės sąmoningumo ir švietimo programų, apimančių šeimą, bendrojo lavinimo bei aukštąsias

mokyklas. Vienas iš esminių veiksnių, siekiant užkirsti ke-lią korupcijai, yra naujo visuomenės požiūrio formavi-mas ir pagarbos sąžiningai bei skai-driai bendruome-nei diegimas.

Antikorupcinio švietimo situacija

Lietuvoje nėra nei labai gera, nei labai bloga, yra ir tei-giamų ir neigiamų aspektų.

Parengta gana išsami antikorupcinė teisinė bazė, su-kurta antikorupcinių nuostatų ugdymo sistema, meto-

Lietuvoje jau ir penktokas žino, kad norint patekti ir geresnę mokyklą, reikia tetai iš savivaldybės nuneš-ti saldainių. Giminaičiai ar draugai gali padėti išspręsti visas problemas, jeigu dirba ten, kur reikia. Didžioji da-lis tautos tai gerai žino ir tuo naudojasi. Jie jokiu būdu nesutiktų, jog visa tai ir yra korupcija. Jie sako, jog tai tiesiog praktiškas požiūris. Tai gyvenimas.

Korupcija yra labai glaudžiai susijusi su tautos men-talitetu, kurį labai gerai atspindi liau-dies patarlės. Kaž-kada vyko lietuviš-kiausios patarlės rinkimai. Laimėjo labai sena, ją visi žino: „netepsi – nevažiuosi“. Šioji mūsų laikais įga-vusi kiek kitokį ats-palvį ir vartojama kalbant apie korupciją.

Pasinaudoti giminystės ar draugystės ryšiais siekiant gauti reikiamą pažymą, greičiau sutvarkyti reikalus, gauti trokštamą darbo vietą ar postą, nunešti grynųjų voke ar butelį tauraus gėrimo tapo savaime supranta-

A. BILoTAITĖ: LIETuVIŠKo MEnTALITETo YPATuMAI: nETEPsI – nEVAŽIuosI. Ar TAI PAsIKEIs?

Agnė Bilotaitė, Seimo narė

Antikorupciniam-pilietiniam švietimui dar neskiriama pakankamai dėmesio. Programos egzistuoja tik popieriuje, jos formalios ir ne-turinčios tęstinumo, taigi ir neefektyvios. Pa-vienių iniciatyvų, tokių kaip piešinių ar rašinių konkursai, nepakanka. Reikia rimtos ir išsamios programos, kuri nuo pat mažumės formuotų vertybinius pagrindus.

“

FORUMAS


antikorupcinę veiklą. Keliami uždaviniai - supažindinti pedagogus su antikorupcinio ugdymo turiniu ir prie-monėmis, įgyvendinti nacionalinės studijų programos projektus, skirtus dėstytojų kvalifi kacijai tobulinti, įtraukti korupcijos prevencijos temą, vykdyti aukštųjų mokyklų studentams skirtus projektus antikorupcijos tema ir skelbti jų rezultatus.

Esminio lūžio Lietuvoje nebus, kol nebūsime pakan-kamai informuota, pilietiškai subrendusi, atsakinga, morali visuomenė.

Nieko naujo – A. Zuokas, nesugebėdamas spręsti susidariusių problemų sostinės savivaldybėje, o kartu ir vykdyti savo rinkiminių pažadų, jau ne kartą visą atsakomybę yra vertęs Vyriausybei ar Seimui. Bet šį kartą, užsiimdamas tiesmuku šantažu, A. Zuokas pamiršo, kad tie 80 mln. litų, kuriuos jis nusprendė pasisavinti, yra ne kas kita, o paprastų „Snoro“ indėlininkų pinigai.

Remiantis tokia „atsakinga“ A. Zuoko logika, bet kas galėtų nustoti vykdyti savo skolinius įsipareigojimus problemų pakirstam bankui. Nepatinka valdžia, jos sprendimai ir štai vienašališkai nusprendžiu negražin-ti pasiskolintų pinigų. Tegu gražina kiti. Įdomu, ką A. Zuokas darytų jei vilniečiai, pasinaudoję savivaldybės teikiamomis viešosiomis paslaugomis nutartų nemo-kėti už jas? Ir vien dėl to, kad jiems nepatinka Vilniaus meras ir jo veiksmai.

Net politiškai margas ir susiskaldęs Seimas sudėtin-goje situacijoje sugebėjo susitelkti ir sutarti, kad svar-

dinės priemonės bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau išlieka nepakankamo fi nansavimo problema, neišplė-totas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, antikorupci-nės priemonės taikomos formaliai, o dažnai ir atsainiai.

Antikorupciniam-pilietiniam švietimui dar neskiria-ma pakankamai dėmesio. Programos egzistuoja tik po-pieriuje, jos formalios ir neturinčios tęstinumo, taigi ir neefektyvios. Pavienių iniciatyvų, tokių kaip piešinių ar rašinių konkursai, nepakanka. Reikia rimtos ir išsamios programos, kuri nuo pat mažumės formuotų vertybi-nius pagrindus.

Jaunimo sąžiningumo tyrimas atskleidė: nors jauni žmonės sąžiningumą laiko viena iš svarbiausių verty-bių, tačiau dauguma jų pateisina principą „paslauga už paslaugą“ ar pažinčių panaudojimą savo problemoms išspręsti. Matydami nesąžiningą elgesį, net 16 proc. ne-siima jokių veiksmų, o beveik trečdalis mano, kad tai ne jų reikalas. Du trečdaliai prisipažino už paslaugą atsily-ginę paslauga.

Jauni žmonės nesulaukia suaugusiųjų pagalbos ko-vodami su nesąžiningumu. Trūksta mokytojų, aukštų-jų mokyklų administracijų dėmesio. Jaunimas mano, kad didžiausią įtaką sąžiningam elgesiui gali padaryti šeima ir draugai. Jaunuoliai nurodo šias efektyviausias priemones prieš nesąžiningą elgesį: auklėjimas - 94 proc., švietimas - 90 proc.

Keturi penktadaliai jaunuolių mano, kad mokyklose reikia antikorupcinio švietimo programos, tačiau tokio-se programose teko dalyvauti tik 9 proc. iš jų. Didžioji tokiose programose dalyvavusiųjų dalis jas vertina tei-giamai.

Suaugusiųjų požiūris prieštaringas. Dauguma mano, kad korupcija yra kliūtis plėtojant verslą, trukdo visuo-menės gyvenimui bei valstybės vystymuisi. Tačiau tiek pat žmonių mano, kad kyšio davimu galima išspręsti savo problemas. Daugiau nei pusė apklaustųjų svar-biausia ir efektyviausia priemone kovojant su korupcija laiko bausmes ir tik kiek daugiau nei penktadalis mano, jog reikia šviesti visuomenę ir kelti jos moralę.

Nacionalinėje Kovos su korupcija programoje įvar-dijamas antikorupcinio švietimo tikslas – didinti visuo-menės nepakantumą korupcijai ir skatinti įsitraukti į

V. BEnKunsKAs: „BLATnŲJŲ PoPsAs“ PAGAL A. ZuoKĄ Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

narys

FORUMAS


„Taip“ labai, kad yra paminami bet kokie teisinės vals-tybės principai. Liepdamas būsimiems „Taip“ parti-niams perskaityti penkias knygas, pats A.Zuokas visai ne„atsakingai“ įvertino savo žinias. Ir nors baudžiamo-sios teisės srityje mero patirtis yra gan solidi, tačiau administracinės, o ypač konstitucinės teisės srityse aki-vaizdžios spragos.

„Vilnius atsidūrė ant bankroto slenksčio“, „Vilnius nemokės įsiskolinimų‘. Tai tik keletas dienos naujienų antraščių, kurios verčia sunerimti vilnietį – kas darosi mieste ir kodėl miesto valdžia nesiima deramų veiksmų kai miesto biudžetas grimzta į skolų liūną?

Nieko keisto, mat Meras Zuokas rūpindamasis parti-jos steigimu, lankydamas Lietuvą visai pamiršo, kad jis yra sostinės meras. Akcijos atrakcijos užgožė tiesioginę mero prievolę – rūpintis miesto gyventojais, miesto rei-kalais. Atrodo sėkmingiau A. Zuokas planuoja sociali-nes pašalpas, nei savo pažadus pakelti miestiečių atlygį iki 6 tūkstančių litų. Nes pašalpų atveju, tereikia suskai-čiuoti prognozę ir nusiųsti Vyriausybei šalpos gavėjų skaičių, tuo tarpu sukurti darbo vietas, pritraukti inves-ticijų, o gal visų pirmiausia peržiūrėti miesto valdymo efektyvumą – reikia lyderystės ir išmanymo.

Iki šiol tegirdėjom grasinimus teismais, bei kaltini-

biausias prioritetas „Snoro“ istorijoje yra indėlininkų pinigų apsauga ir grąžinimas. Tuo tarpu sostinės merui svetimos bėdos mažai rūpi, o pati banko nacionaliza-cija jam nėra jau toks blogas dalykas. Priešingai, gera proga kitų sąskaita nusikratyti skolų.

Toks A. Zuoko karštligiškas pinigų reikalavimas gali būti paaiškinamas ir tuo, kad „Snoras“ visai neseniai tapo didžiausiu Vilniaus miesto savivaldybės kredito-riumi. Dar daugiau, Seimo narys Ž.Šilgalis – artimas A. Zuoko bendražygis, Seime įnirtingai įtikinėjo esą „Snoras“ neturi didesnių problemų, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kli-mantavičius 2008-2011 metais dirbo „Snoro“ Verslo klientų departamento direktoriumi. Artimiausioje atei-tyje „Snoras“ turėjo fi nansuoti ne vieną A. Zuoko pro-jektą savivaldybėje, todėl ryžtingi Lietuvos banko ir Vyriausybės veiksmai nacionalizuojant „Snorą“ galėjo esmingai sujaukti „atsakingus“ planus artėjant Seimo rinkimams.

Kita vertus, tokia A. Zuoko pozicija yra visai logiška tąsa visų jo veiksmų mero poste. Nuo pat išrinkimo didžiausią dėmesį A. Zuokas skyrė savo viešiesiems ryšiams, kurdamas parodomąsias akcijas. Šios akcijos akcentavo A. Zuoko, kaip grubiai griaunančio nusisto-vėjusias taisykles įvaizdį. Vietoj administracinės baudos – šarvuočiu sutraiškytas automobilis, vietoj seniūnijų stiprinimo – siūlymas pirkti salą Graikijoje, o pažadą at-piginti šildymą meras išsprendė nusiųsdamas „griežtą“ įpareigojimą Energetikos ministerijai. Todėl ir įsiskoli-nimų „Snorui“ atveju meras pasirodė „kietas“ arba teis-tųjų žargonu – „blatnas“. Netradiciniai „blatni“ spren-dimai, tačiau rezultatas tradicinis – visiškai nieko. Vien dėl parodomųjų mero akcijų problemos mieste staiga neišsprendė ir neišnyko.

Net ir menkiausią savo žingsnį stengdamasis patal-pinti žiniasklaidoje, A. Zuokas krytingai maskuoja savo neveiklumą kitose srityse. Kodėl iš mero negirdėti jokių planų dėl biokuro sistemos diegimo Vilniaus šilumos ūkyje? Ar sąmoningai nieko nedarant nelaukiama kol pasibaigs šilumos tinklų nuomos sutartis su „Vilniaus energija“, kad vėliau ją be konkurso būtų galima pra-tęst? Kodėl meras nereaguoja į prokurorų ir viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus nutraukti viešąjį interesą pažeidžiančias sutartis su „rubikono“ įmonėmis? Kodėl savivaldybė „nemato“ Šilumos ūkio įstatymo pataisų, kurių įgyvendinimas leistų gyventojams atsisakyti su šilumos gamintojais susijusių šilumos punktų prižiūrė-tojų, taip sumažinant sąskaitas už šildymą?

Siekiant toliau tęsti „blatnųjų popsą“, A. Zuokui reikalingi mokesčių mokėtojų pinigai. Jie reikalingi

P. KuZMICKIEnĖ: TrYs BEJĖGIŠKI ZuoKo TAIPPaulė Kuzmickienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

narė

FORUMAS


turėti nepriklausomą energetikos sistemą (BNS). Visi supranta, kad elektros jungtys su Vakarų Europa, Vi-sagino atominė elektrinė, suskystintų dujų terminalas yra nemažai kainuojantys projektai. Tačiau Seimo narė turbūt nesuvokia, kad tai investicija į ateitį – juk tik tu-rėdami saugią ir ekonomiškai efektyvią energetikos sis-temą galėsime išvengti Kremliaus energetinio šantažo. Deja, opozicija energetinę nepriklausomybę regi kaip išlaidas, o ne investiciją. Kairieji kažkodėl nekelia klau-simo, kiek kainuoja būti priklausomiems nuo energijos importo?

Atsakymo toli ieškoti nereikia. Ekonomistai neseniai paskaičiavo, kad per metus energijos šaltinių impor-tui išleidžiame 8 mlrd. litų – tai visų mūsų, Lietuvos gyventojų, pinigai, kurie galiausiai atitenka didžiajam Rytų kaimynui. Ar esame tokie turtingi, kad milijardus litų lengva ranka atiduotume „Gazprom“, RAO EES ir kitiems Kremliaus valdomiems energetikos monopo-listams? Matyt, opozicijai tokie klausimai nekyla ir juos visiškai tenkina esamas status quo. Pripažinkime, kad būdami valdžioje, jie taip ir nesugebėjo realiai pasistū-mėti link energetinės nepriklausomybės, nors sąlygos tam buvo palankios – šalies ekonomika augo lyg ant mielių ir lėšų savai energetikos sistemai kurti bei inte-gruoti su Vakarais būtų atsiradę.

Nekyla jokių abejonių, jog Seimo opozicionieriai stengiasi ne nuveikti kažką naudingo kuriant nepri-klausomą energetikos sistemą, o žūtbūt įkasti tiems, kurie bando Lietuvą išvaduoti iš rusiškų energetinių pančių. Geriausias pavyzdys – Nacionalinės energeti-kos strategijos projektas. Ši dokumentas ne tik nubrė-žia Lietuvos energetinės nepriklausomybės kontūrus, tačiau ir numato konkrečius darbus, kaip tą išsvajotą energetinę laisvę pasiekti. Deja, opozicija nuolat ieško įvairių kabliukų, kad ši strategija nebūtų priimta. Rimtų prieštaravimų neišsakoma, tačiau susidaro įspūdis, kad paniškai ieškoma prie ko prikibti. Gal tikslas yra delsti iki kitų Seimo rinkimų, o susiklosčius palankiems rezul-tatams, energetikoje įgyvendinti savo planus?

Akivaizdu, kad reikia ryžtingų veiksmų, o ne trypčioti vietoje. Per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuva nei per nago juodymą nepasistūmėjo link nepriklau-somos energetikos sistemos. Vis tikimasi monopolisto nuolaidų, nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad nemokamai niekas nieko nedalina, o ti-kėtis Kremliaus malonės reikštų tikėtis saulės iš Rytų parsivežimo. Pritariame šalies vadovės nuomonei , to-dėl nesame nusiteikę dar tiek pat laukti. Siekiame, kad tautos išrinktieji ne imituotų darbą, o realiai pastūmėtų Lietuvą link tikrosios energetinės laisvės.

mus Vyriausybei dėl A. Zuoką ištinkančių nesėkmių. Tačiau nei vieno žingsnio, jokių pasiūlymų kaip mažin-ti beveik 1mlrd. skolų negirdime. Ar turi tokį taupymo planą A. Zuokas?

Peržiūrėjus kiekvieną miesto valdymo sritį tikiu ga-lima ženkliai sutaupyti ir mažinti įsiskolinimus, o taip pat padidinti įplaukas į miesto biudžetą. Kaip antai, pustuštės mokyklos Vilniuje, kurių išlaikymas miesto biudžetui kainuoja kiekvieną mėnesį. Dar spalio mė-nesį miesto taryba svarstė klausimą dėl J. Lelevelio ir A.Vivulskio mokyklų sujungimo. Tačiau Zuokas nesiry-žo priimti reikiamo sprendimo - vietoj dviejų pustuščių mokyklų palikti vieną. Skaičiai įtikina. Vienoje jų - tuš-čių 283 vietų, kitoje 555 vietos. Mere, pažiūrėkite į bet kurią kitą savivaldybę, tokių mokyklų neaptiksite. Taigi, neaptiksite ir tokių skolų.

Verta merui priminti ir apie galimybes papildyti miesto biudžetą, tarkime, kad ir įlipimo pro priekines viešojo transporto duris sistema. Kaip rodė paskaičia-vimai, gerokai sumažėjo keleivių be bilieto skaičius, mėnesinių ir vienkartinių bilietų pardavimas išaugo. Nuo įlipimo pro priekines duris tvarkos įvedimo dienos (2010 m.) važiuojančių be bilieto skaičius sumažėjo 24 proc. Grąžindamas senąją tvarką meras augina „zuikių“, bet ne pajamų už bilietus skaičių.

Net neabejoju, kad nuosekliai peržiūrėjus miesto biudžetą, būtų rasta galimybių sutaupyti.

Taupyti reikia. Reikia tam ryžto, supratimo ir lyde-rystės ir žinoma, kantrybės. Atrodo, A. Zuokui nagri-nėjimas „tokių smulkmių“ neįdomus, juk neprilygsta Guhengaimo muziejaus fantazijoms. Tenka konstatuo-ti, jog nuo balandžio mėnesį duotos priesaikos miestui ir gyventojams praėjus vos pusei metų, meras jau da-bar, sako tris bejėgiškus TAIP:

Taip, nesugebu valdyti miesto reikalų.Taip, nerandu galimybių taupyti.Taip, nematau jokios išeities.

Seime svarstant Nacionalinės energetikos strategi-jos projektą, socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė, kad Lietuva turi būti labai turtinga valstybė, jei nori

A. BuŽInsKAs: KoKIA TIKroJI EnErGETInĖs nEPrIKLAusoMY-BĖs KAInA?

Adomas Bužinskas, „Jaunimo sąjūdžio už Lietuvos energetinę nepriklausomybę” vadovas, JKL pirmininkas

FORUMAS


čia tai, kad „Vieningoji Rusija“ nebeturės konstitucinės daugumos? Ką dar Rusijos konstitucijoje jiems reikėtų pakeisti?

Proveržis: – Tačiau toks Rusijos valdančiosios par-tijos populiarumo sumažėjimas yra beprecedentis atvejis...

L. Talat-Kelpša: – Be abejo, populiarumo klausimą reikėtų analizuoti atidžiau. Viena vertus, matome, kad naujai išrinktoje Dūmoje bus tos pačios keturios par-tijos, tik balsai už jas persiskirstė kitokiu santykiu. Kita vertus, kiek opozicinėmis besiskelbiančios partijos tokios yra iš tikrųjų? Visa tai įvertinus tikriausiai gali-ma teigti, kad Rusijoje nieko naujo neįvyko. Gal yra atvirkščiai – sąmoningai kuriama ir palaikoma iliuzija, jog keičiasi ir persigrupuoja partijos, ir tokiu būdu Ru-sijoje tarsi atsiranda daugiau laisvės, daugiau politinės konkurencijos? Tačiau, kaip pažymėjo ESBO stebėto-jai, būtent politinės konkurencijos ir balsų skaičiavimo požiūriu pastarieji rinkimai neatitiko ESBO palaikomų standartų. Nors pats faktas, kad prie balsadėžių atėjo mažiau žmonių, yra svarbus. Protestai, kurie prasidė-jo Rusijoje, rodo tam tikrą rinkėjų sąmonėje vykstantį pokytį. Buvo matyti, kad kai kuriuose Rusijos miestuo-se keičiasi padėtis, kai kuriose rinkiminėse apylinkėse „Vieningoji Rusija“ nesugebėjo surinkti net balsų dau-gumos.

Proveržis: – Paskutiniai rinkimų rezultatai – tam ti-kras signalas V. Putinui prieš artėjančius Rusijos Fe-deracijos prezidento rinkimus?

L. Talat-Kelpša: – Nėra aišku, kas tą signalą siunčia, ar būsimasis prezidentas nebando suformuoti tokio poli-tinio žemėlapio, kad jis būtų kuo parankesnis valdan-tiesiems. Pasigirdo kalbų, kad po prezidento rinkimų į Rusijos ministro pirmininko postą gali būti pasiūlytos visai kitos politinės fi gūros nei šiuo metu manoma. Jei-gu tokia įvykių traktuotė pasirodytų teisinga, būtų gali-

Apie rinkimus ir permainas Rusijoje bei Lietuvos vi-daus situaciją kalbamės su Lietuvos Respublikos Mi-nistro Pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėju užsienio politikos klausimais Laimonu Talat-Kelpša.

Proveržis: – Ką, Jūsų nuomone, sako faktai, kad Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ parlamento rinki-muose nesugebėjo perkopti 50 proc. ribos ir užsitikrinti konstitucinės dau-gumos?

L. Talat-Kelpša: – Kartais atrodo, jog faktą, kad „Vieningoji Rusija“ prarado daugumą, bandoma dirbtinai sureikš-minti. Iš tiesų norėtųsi paklausti, ką kei-

L. TALAT-KELPŠA: ProTEsTAI rusIJoJE rodo rInKĖJŲ sĄMonĖJE VYKsTAnTĮ PoKYTĮ

Nors pats faktas, kad prie balsadėžių atėjo mažiau žmonių, yra svarbus. Protestai, kurie prasidėjo Rusijoje, rodo tam tikrą rinkėjų są-monėje vykstantį pokytį. Buvo matyti, kad kai kuriuose Rusijos miestuose keičiasi padėtis, kai kuriose rinkiminėse apylinkėse „Vieningoji Ru-sija“ nesugebėjo surinkti net balsų daugumos.

“

Redo Vilemo/BFL nuotrauka

POKALBIS


gyventojai, mažai žiūrintys televizijos, bet aktyviai nau-dojantys interneto informacinius šaltinius. Šie žmonės turi kitokį nei Rusijoje dominuojantį požiūrį į įvykius. Jie turi daugiau lūkesčių, daugiau interesų ir daugiau noro reikštis ir dalyvauti, taip pat ir politiniame gyve-nime. Ši Rusijos visuomenės dalis bus svarbus veiksnys ateityje, jei tik po pastarųjų įvykių valdžia nesiims at-sakomųjų veiksmų, nukreiptų į šios socialinės grupės pažabojimą.

Proveržis: – Kalbant apie visuomenės segmentus, galima paminėti dar vieną Rusijos gyventojų gru-pę – ultranacionalistiškai nusitekusią rusų dalį, kuri anksčiau nebuvo priešiška savo šalies politinio elito atžvilgiu. Padėtis, regis, sparčiai keičiasi. Ar nemano-te, kad tokie pokyčiai turėtų kelti neramių minčių ne tik pačiam Kremliui, tačiau ir Rusijos kaimynams?

L. Talat-Kelpša: – Partijai, kurios lyderis garsėja itin ra-dikaliais pareiškimais, šioje Dūmoje bus atstovaujama. Ji surinko daugiau balsų nei paskutiniuose rinkimuo-se. Todėl galima pritarti teiginiui, kad toks visuomenės

ma išvesti tam tikrą dėsningumą iš šių rinkimų.Proveržis: – Po rinkimų vykstančias demonstracijas

kai kurie užsienio politikos komentatoriai suskubo pavadinti „Rusijos Arabų pavasariu“, „naujos revoliu-cijos pradžia“ ir panašiais epitetais. Ar tikėtina, kad tokios demonstracijos galėtų išaugti į kažką pana-šaus, ką matėme spalvotųjų revoliucijų Ukrainoje ar Gruzijoje metu?

L. Talat-Kelpša: – Tam, kad būtų galima daryti pana-šias išvadas, Rusijoje reikia gyventi. Vien tam, kad būtų galima suprasti, ką jaučia žmonės ir kaip jie gyvena. Žiūrint iš šono, o esame tik išorės stebėtojai, kol kas per anksti daryti panašius vertinimus ir lyginti protestus su Arabų pavasariu. Tiesa, protesto platforma Rusijoje yra išsiplėtusi ir dabartiniai įvykiai tai aiškiai rodo. Ga-lima prisiminti ankstesnius rinkimus ir kuo apsiribojo nepatenkintieji jų rezultatais. Kita vertus, nuo rinkimų praėjo beveik savaitė, o protestai neslūgsta, juose ypač aktyviai dalyvauja tai, ką pavadinčiau nauja visuome-nės grupe. Tai vidurinė Rusijos gyventojų klasė, miestų

AP nuotrauka

POKALBIS


Nepamirškime, kad sovietinėje Rusijoje rau-donasis teroras truko net 20 metų ilgiau nei Lie-tuvoje, buvo išžudyta daugybė milijonų žmo-nių. Ta trauma yra didelė, todėl ją reikia pažinti ir suprasti, galiausiai suvokti jos reikšmę Rusi-jos istorijoje. Deja, šie dalykai beveik nedaromi ir, matyt, turim kantriai laukti bei nepasiduoti įvairioms provokacijoms.

“

stabilumą ir nupirktą stabilumą. Kai kuriose mūsų kai-myninėse šalyse tokio nupirkto stabilumo pavyzdžių galima nesunkiai surasti. Pastaba, kad Rusijos ekono-mika yra visiškai priklausoma nuo konkrečių žaliavų eksporto, yra labai teisinga. Duosiu tik vieną iškalbin-gą pavyzdį: Rusija yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė iš visų kitų valstybių, su kuriomis Lietuva turi prekybinių ryšių. Lietuva į Rusiją eksportuoja daugybę skirtingų prekių. Tuo tarpu 92 proc. importo iš Rusijos į mūsų šalį sudaro naftos ir dujų ištekliai. Jeigu tokia ša-lis kaip Lietuva, su Rusija besiribojanti bendra siena, be naftos ir dujų daugiau neranda ką dar būtų galima iš tos šalies įsivežti, tai pamąstyti tikrai yra apie ką.

Proveržis: – O kaip dabartinės tendencijos Rusijos politikoje ir visuomenėje atrodo iš Lietuvos perspek-tyvos? Sudėtinga Lietuvos ir Rusijos santykių patirtis lyg ir suponuotų, kad visuomenės paramą siekian-čiam išlaikyti Kremliui reikės daugiau parodomųjų akcijų, nukreiptų prieš savo kaimynus?

L. Talat-Kelpša: – Jei stabilumas šalyje nėra natūra-lus, jei jis nupirktas ar kažkieno sufor-muotas, toks „sta-bilumas“ tampa tarytum narkotiku – reikia vis daugiau injekcijų, kad jį pa-laikytum. Šiandien moki vienokias

socialines išmokas, tačiau atėjus laikui reikia mokėti vis daugiau, o pačios bazės, kuri galėtų generuoti pa-jamas į biudžetą, nėra. Taip gimsta ir kitų visuomenės konsolidavimo priemonių poreikis. Jeigu pažvelgtume į Rusijos visuomenės nuomonės apklausas, tai matytu-me, kad labiausiai Rusijai priešiškos valstybės yra trys Baltijos šalys, Gruzija, gal dar šiek tiek Ukraina. Dažnai net juokinga į tokius dalykus žiūrėti – tampa nebeaiš-ku, kokiame pasaulyje gyvename, jeigu tokios šalys kaip Lietuva kelia grėsmę Rusijai. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, įvykių raidą Rusijoje būtina stebėti labai atidžiai, tačiau kartu ir supratingai. Yra dalykų, kurių negali pakeisti per 10 ir net 20 metų. Nepamirškime, kad sovietinėje Rusijoje raudonasis teroras truko net 20 metų ilgiau nei Lietuvoje, buvo išžudyta daugybė milijonų žmonių. Ta trauma yra didelė, todėl ją reikia pažinti ir suprasti, galiausiai suvokti jos reikšmę Rusijos istorijoje. Deja, šie dalykai beveik nedaromi ir, matyt, turim kantriai laukti bei nepasiduoti įvairioms provo-

segmentas plečiasi. Kita vertus nemanau, kad šiandie-ninėje Rusijoje kas nors būtų suinteresuotas, kad ne-stabilumo būsena apimtų visą šalį. Tai būtų pernelyg rizikinga.

Proveržis: – Aleksejus Navalnyj, viena ryškesnių Rusijos opozicijos personų, yra žmogus, kuris kaip tik ir atliepia į jūsų minėtosios vidurinės rusų klasės lūkesčius – kovoja prieš korupciją, pasisako už valdy-mo sistemos skaidrumą ir apsivalymą. Tačiau tas pats A. Navalnyj yra pagarsėjęs aštriais nacionalistiniais pasisakymais. Ar nepanašu, kad stipriai išreikštas nacionalizmas yra Rusijos visuomenės kaip tokios bruožas?

L. Talat-Kelpša: – Gal ir būtų galima į visa tai žiūrėti kaip vien į Rusijai būdingą reiškinį, bet žvelgiant pla-čiau matosi, kad nacionalistiniai judėjimai plečiasi vi-soje Europoje. Krizės sąlygomis, kai valstybės ieško at-sakymų, kodėl padėtis blogėja, lengviausia apkaltinti kažką, kas nėra tavo bendruomenės visavertis narys. Šiek tiek tokių ten-dencijų galime matyti ir Lietuvoje. Be abejo, Rusijoje gausu fi ksuotų ir nefi ksuotų smurto atvejų, susijusių su šia dinamika. Ma-tėme ir parodomų-jų teismo procesų, kai žmonės buvo nubausti už nužu-dymus rasistiniu pagrindu, kiti atvejai nebuvo išaiškinti. Tačiau panašūs procesai Rusijoje vyksta ir reikia pripa-žinti, kad Rusijos valdžia yra prisidėjusi prie ultranacio-nalistinių nuotaikų skatinimo. Turiu galvoje konkrečius atvejus – pavyzdžiui, kai 2006 m. ofi cialios valdžios ins-titucijos gaudė gruzinų tautybės žmones ir juos depor-tavo į Gruziją. Civilizuotomis europietiškomis elgesio normomis tokius veiksmus sunku paaiškinti.

Proveržis: – Pirmoji V. Putino kaip Rusijos Federaci-jos prezidento kadencija sutapo su ekonominės kri-zės pabaiga ir energetinių išteklių kainų šuoliu. Nuo to laiko Rusijos gyventojų socioekonominė padėtis sparčiai gerėjo. Kodėl su V. Putino valdymu sieto eko-nomikos pakilimo nebepakanka užtikrinti valdan-čiojo elito populiarumą? Dar įdomiau, kad labiausiai nepatenkinta vidurinioji gyventojų klasė, kuri iš eko-nomikos pakilimo ir gavo daugiausiai naudos.

L. Talat-Kelpša: – Galima išskirti du stabilumo pobū-džius: normalų struktūrinį visuomenėje susiformavusį

POKALBIS


gyventojai yra vieni pesimistiškiausių žmonių visoje Europoje – tai matyti iš savižudybių, emigracijos sta-tistikos, – tampa aišku, kad mūsų šalyje ne viskas ge-rai. Trūksta pasididžiavimo savo valstybe. Ar įmanoma šį pasididžiavimą sukonstruoti, kaip valstybei pelnyti savo piliečių pagarbą – tai labai subtilūs klausimai. Pa-žiūrėkite, kokie žemi valstybės institucijų, politikų rei-tingai. Jeigu piliečio pasitikėjimas šalimi ir visuomene, kurioje gyvena, yra žemas, tai jau sukuria terpę įvai-rioms psichologinėms ir informacinėms manipuliaci-joms.. Kalbant apie kietąsias saugumo priemonės, rei-kia žiūrėti į mūsų turimą infrastruktūrą. Daug kalbama apie energetinę Lietuvos ir Baltijos šalių izoliaciją ir tas klausimas aktualus, jį mėginama išspręsti. Tačiau ir su-sisiekimo prasme Lietuva yra atskirta arba menkai in-tegruota į bendruosius Europos tinklus. Norint pasiekti artimiausias Europos sostines, išskyrus Rygą ir Minską, reikia visos dienos. Problemų kyla net ir keliaujant lėk-tuvu. Tai nepanašu į XXI a. infrastruktūrą. Šioje srityje tiek šiai, tiek ir kitoms vyriausybėms dar teks nemažai nuveikti.

Proveržis: – Dėkojame už pokalbį.

kacijoms.Proveržis: – Privati žvalgybos agentūra „Stratfor“

neseniai publikavo analizę apie tai, kad Kremlius pačiais įvairiausiais būdais suskubo išnaudoti krizę Europos Sąjungoje tam, kad ženkliai padidintų savo įtaką ES šalyse. Kokiomis priemonėmis Lietuva pajė-gi pasipriešinti tokioms tendencijoms?

L. Talat-Kelpša: – Kadangi orai Lietuvoje vėsta ir žiema ateina į kiemą, tam, kad apsisaugotum nuo gripo, reikia stiprinti imunitetą. Matyt, visi dalykai, kuriuos Lietuva turėtų padaryti, buvo, yra ir bus susiję su namų darbais. Reikia daug ir kruopščiai dirbti, kad būtų sveika ekono-mika, sveiki fi nansai, normalus valstybės administravi-mo aparatas, geri ryšiai su partneriais – pirmiausiai ES ir JAV. Ši Vyriausybė tuo ir užsiima.

Proveržis: – Esame ES ir NATO nariai, bet reikėtų pripažinti, kad nė viena iš šių organizacijų negyve-na geriausių savo dienų. Ar turime papildomų būdų stiprinti šalies saugumą, visų pirma kietojo saugumo prasme?

L. Talat-Kelpša: – Yra viena sritis, kurioje reikėtų pa-daryti nemažai darbų. Tai vadinamasis patriotinis ug-dymas. Žinant, kad jau du dešimtmečius Lietuvos

POKALBIS

Grėsmės Rusijos Federacijos kariniam saugumui

2. Strateginio karinių pajėgų balanso pažeidimas (globalios priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimas, tarpžemyninių balistinių raketų atsiradimas įprastinėje ginkluotėje)

4. Pagrindinių Vakarų šalių karinės technikos ir technologijų pranašumas (perspektyvaus itin taiklaus ginklo sukūrimas, robotizuotų kovinių ir žvalgybos sistemų miniatiūrizavimas, nepilotuojami skraidymo aparatai)

5. Teritorinės pretenzijos Rusijos Federacijai ir jos sąjunginin-kams (pažymėta schemoje)

7. Konfl iktų įsižiebimo ir eskalacijos galimybė Pietvakarių ir Centrinės Azijos strateginėmis kryptimis (pažymėta schemoje)

8. Kova dėl žemės gelmių įsisavinimo ir komunikacijų diegimo Arktyje (ledlaužių laivyno plėtra, ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimas)

6. Karinės jėgos panaudojimas, pažeidžiant tarptautinės teisės principus ir normas (karinės operacijos Jugoslavijoje ir Irake)

10. Ginkluotės dislokavimas kosmose ir antipalydovinės gin-kluotės sukūrimas (Kinijos ir Amerikos palydovų sunaikinimas raketomis)

12. JAV siekis kontroliuoti Rusijos branduolinį kompleksą (kaltinimai, kad Rusijos Federacijos teritorijoje esantys pavojingi branduoliniai objektai yra blogai apsaugoti)

11. Narkotikų tranzito per Rusiją apimčių augimas (Rusijos Fe-deracija – narkotikų kelio iš Azijos į Europą, vadinamojo „šiaurės kelio“, kurio apyvarta – 15 mlrd. JAV dolerių per metus, dalis)

9. Europos Sąjungos karinio potencialo stiprinimas (ES greitojo reagavimo pajėgų formavimas)

1. Vakarų siekis užtikrinti energetinį saugumą, pažeidžiant Rusijos ekonominius ir politinius interesus (ES Energetikos chartijos pasirašymas ir vadinamojo „energetinio NATO“ sukūrimas)

3. JAV lyderystės pasaulyje išsaugojimas, JAV ir NATO karinių pajėgų dislokavimo ir atsako-mybės zonų išplėtimas (NATO plėtra į Rytus, NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų išsidėstymo pakeitimas, Jungtinės JAV ginkluotųjų pajėgų vadavietės sukūrimas Afrikos zonoje)

Norvegijos teritorinės pretenzijos

Estijos teritorinės pretenzijos

Suomijos teritorinės pretenzijos

- vykstančių ir galimų ginkluotų konfl iktų regionai

- valstybės, turinčios potencialą gaminti masinio naikinimo ginklą

- JAV ir NATO karinės pajėgos

Sutartiniai žymėjimai:

Balkanai

Padniestrė

Abchazija

Kurdų problema

Religinio esktremizmo problema

Pietų Osetija

Kalnų Karabachas

Irako problemaAfganistanas

Irano problema

Nekontroliuojama migracija

Korėjos problema

Japonijos teritorinės pretenzijos

Vokietijos ir Lietuvos teritorinės pretenzijos

Lenkijos teritorinės pretenzijosBaltarusijai

Palestinos problema

Šaltinis: kommersant.ruRusijos kariuomenės Generalinio štabo medžiaga


bę ir tam pasitelkiama „moralizavimo“ taktika. Neva Lietuva turėtų prisiminti, jog ir ji dar visai neseniai ko-vojo už nepriklausomybę ir turėtų užjausti Palestiną šios kovoje už tą patį tikslą. Visgi ši pozicija yra ne tik neteisinga, tačiau ir amorali.

Pirmiausia, Palestina pasaulyje nėra vieniša, kokia buvo Sąjūdžio Lietuva, o priešingai - ji jau yra pripažin-ta 127 valstybių. Pati Palestinos išsivadavimo organiza-cija (PIO) nuo 1975 metų turi nuolatinio stebėtojo sta-tusą JT Generalinėję asamblėjoje. Negana to, Palestina, priešingai nei Sąjūdžio Lietuva, turi realią autonomiją bei gauna milžinišką tiek JAV, tiek Europos Sąjungos fi -nansinę paramą valstybės kūrimo tikslais.

Tai, kad „moralizavimas“ iš tiesų ne tik neturi pa-grindo, bet yra ir amoralus, galima matyti iš fakto, jog Lietuva jau dabar de facto pripažįsta Palestiną (pvz. pri-pažindama Pales-tinos Okupuotųjų Teritorijų pasą). Savo ruožtu pati Palestina, turėda-

Spalio 31-ąją dieną Lietuva balsavo prieš Palestinos priėmimą į UNESCO. Nepaisant kartais net piktų bei neigiamų atsiliepimų, Lietuvos pasirinkta pozicija buvo visiškai teisinga.

Pagrindinis tokio balsavimo argumentas buvo tas, jog Palestinos siekis tapti UNESCO nare yra skubotas bei ne tik kad neprisidės prie taikaus konfl ikto su Izrae-liu sprendimo, tačiau jį tik dar labiau paaštrins. Akivaiz-du, kad šiam siekiui prieštaravo Izraelis ir jo artimiausi sąjungininkai, šiuo metu nepripažindami Palestinos valstybingumo.

Kaip teigė premjeras Andrius Kubilius, santykiai tarp Palestinos ir Izraelio turėtų būti derinami dvišalėse de-rybose, o būtent toks Palestinos pasirinkimas buvo vie-našališkas. Galiausiai Lietuvos Užsienio reikalų minis-terijos poziciją geriausiai nusako ši citata iš ofi cialaus pareiškimo: „Formuluodami koordinuotą nacionalinę poziciją, remiamės politinės logikos, principingumo, nuoseklumo, pragmatizmo prielaidomis bei šalies stra-teginių ir saugumo interesų suvokimu“.

Visi šie aspektai priešiškai nusiteikusių komenta-torių yra vienaip ar kitaip niekinami. Du paskutinieji, akivaizdu, iššaukia dažnai aklą antiamerikanizmą – Lie-tuva vadinama JAV politikos įkaite, marionete – sąrašą galima tęsti ir gausybe nenorminės leksikos variantų. Šioje vietoje daug plėtotis neverta, nes nesugebėjimas suvokti Lietuvos strateginių partnerių ir jų įtakos šalies strateginiams bei saugumo interesams, ko gero, argu-mentais nėra pagydomas.

Tačiau baisiausia yra tai, kad su teisuoliška išraiš-ka kimbama prie kitų Lietuvos pasirinkimo faktorių – principingumo ir nuoseklumo. Principinga Lietuvos pozicija vadinama vos ne amoralia, o akivaizdus nuose-klumas – istoriniu neteisingumu. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Turbūt pats ab-surdiškiausias tei-ginys, kuriuo no-rima diskredituoti Lietuvos sprendi-mą yra dabartinės Palestinos lygini-mas su Sąjūdžio laikų Lietuvos kova už nepriklausomy-

E. KAZLAusKAs: LIETuVA BuVo TEIsI BALsuodAMA PrIEŠ PALEs-TInos nArYsTĘ unEsCo

Maksim Ivanov nuotrauka

Turbūt pats absurdiškiausias teiginys, kuriuo norima diskredituoti Lietuvos sprendimą yra dabartinės Palestinos lyginimas su Sąjūdžio laikų Lietuvos kova už nepriklausomybę ir tam pasitelkiama „moralizavimo“ taktika. Neva Lie-tuva turėtų prisiminti, jog ir ji dar visai neseniai kovojo už nepriklausomybę ir turėtų užjausti Palestiną šios kovoje už tą patį tikslą.

“

Emilis Kazlauskas, politologas, užsienio įvykių apžvalgininkas

PJŪVIS


pritaria Palestinos valstybingumui, pasielgė teisingai? Yra keletas svarių priežasčių paremti šį teiginį.

Pirmiausia derėtų išskirti faktą, kuris jau buvo pami-nėtas – dalis palestiniečių yra susivieniję į teoristinę or-ganizaciją – Hamas. Tą pripažįsta Lietuvos sąjungininkai ES, ir pati JAV. Negana to, kad esame teisiškai saistomi savo pačių ofi cialių vertinimų, moraline prasme tai yra vienintelis teisingas vertinimas. Visgi su tuo sutinka ne visi. Štai Islandija neseniai pripažino Palestinos nepri-klausomybę. Tai įvyko turbūt dėl to, kad Islandija tero-ristinę organizaciją Hamas ofi cialiai laiko taikia politine partija, nepaisant to, kad jos leidžiamos raketos į Izraelį kažkodėl dažniausiai kliudo civilinius taikinius.

Antra, netiesioginis Palestinos valstybingumo pri-pažinimas netgi per tokias detales, kaip priėmimas į UNESCO, yra tiesiausias kelias į šio Viduriniųjų Rytų konfl ikto eskalavimą. Tol, kol pati Palestina neišgy-vendins iš autonomijos teroristinių organizacijų ir ne-sugebės kontroliuoti savo teritorijos demokratinėmis priemonėmis, tol Izraelis, o kartu ir jo sąjungininkai Va-karuose, neturės jokio politinio bei moralinio pagrindo svarstyti Palestinos valstybingumo klausimo.

Ekstremistinio Hamas, veikiančio Gazos ruože, politi-nėje programoje aiškiai įrašytas tikslas sunaikinti Izraelį. Nuosaikesnė partija Fatah, dminuojanti Vakarų Krante šioje vietoje „atsilieka“, tačiau šių metų lapkričio pir-mąją jos lyderis Mahmoudas Abbasas, kuris ir inicijavo Palestinos žygį į pripažinimą per JT, pasakė įsimintinus žodžius. Viename savo interviu Egipto televizijai jis pa-tikino, jog „Aš jau tai sakiau anksčiau, ir visąlaik sakysiu: niekada nepripažinsiu [Izraelio] valstybės žydiškumo ar apskritai žydiškos valstybės.“ Tenka sutikti, jog tai pa-kankamai iškalbinga derybinė pozicija Viduriniųjų Rytų konfl ikto kontekste.

Siekis vienašališkai, pasinaudojant antiizraelietiš-komis ir antiamerkanistinėmis nuotaikomis JT Gene-ralinėje asamblėjoje, tapti visateise tarptautinės ben-druomenės dalimi veda į niekur. Ne Vakarų nenoras pripažinti Palestinos valstybę, o joje vešintis antise-mitizmas bei atsisakymas sutartinai pripažinti Izraelio teisę egzistuoti yra pagrindinė problema, neleidžianti išspręsti šio užsitęsusio konfl ikto.

Galiausiai Lietuva balsuodama prieš atliko morali-nę pareigą, stodama į civilizaciškai artimesnės valsty-bės pusę. Izraelis yra vienintelė demokratinė valstybė Viduriniuosiuose Rytuose, puoselėjanti vakarietiškas vertybes bei esanti nuo Vakarų pasaulio istorijos neat-siejamos judėjiškos kultūros atstovė. To nedera pamirš-ti, kai priešingoje barikadų pusėje stovi teokratijoje bei autokratijoje besimurkdantis arabų pasaulis.

ma daug daugiau teisių ir pasaulinio pripažinimo 1988 - 1991-ųjų metų laikotarpyje, to paties tikrai nedarė Lietuvos atžvilgiu.

Tačiau labiausiai Sąjūdžio laikų Lietuvą ir dabartinę Palestiną skiria elgsena siekiant nepriklausomybės. Lie-tuva tuomet buvo vedama taikios, „dainuojančios“ re-voliucijos, kurios tikslai buvo atstatyti istorinę Lietuvos nepriklausomybę bei leisti patiems lietuviams apspręs-ti tautos bei valstybės politinį kelią, numetus nuo pečių sovietinę diktatūrą.

Tuo tarpu Palestina nesiekia istorinio teisingumo. Apskritai, Palestina negali apeliuoti į istorinį teisingu-mą šiame Viduriniųjų Rytų konfl ikte. Jos žmonės, kartu su suinteresuotu arabų pasauliu, atsisakė šios galimy-bės dar 1948 metais, užpuldama tarptautinės ben-

druomenės sutarimu teisėtai įkurtą Izraelį. Netgi dabar Palestinos reikalaujamos 1967 sienos yra ne istorinio teisingumo atstatymo siekis, o greičiau tarpinis poli-tinis tikslas, susidūrus su stipresne nei tikėtasi Izraelio valia egzistuoti. Ir šiuo metu Palestina (čia ypač išskir-tina Hamas teroristinės grupuotės, valdančios Gazos ruožą, elgesys) kovoje nevengia aktyvaus smurto prieš Izraelio civilius. Nežinia, ką būtų pasiekę Sąjūdžio Lie-tuvos šalininkai, žudydami ar grobdami rusų civilius ar kareivius.

Kitaip tariant, pats lyginimas yra išties absurdiškas, ir verčia manyti, kad ši amoraliai „moralizuojanti“ taktika, yra ne daugiau kaip ciniškas politinis išskaičiavimas.

Kodėl Lietuva, balsuodama prieš Palestinos narystę UNESCO, ir taip duodama suprasti, kad šiuo metu ne-

Remy de la Mauviniere/AP nuotrauka

PJŪVIS


Europos politologai, laikau bandymą prognozuoti, kas vyks toliau. Kaip įvykiai Norvegijoje paveiks politinius procesu ne tik šioje šalyje, bet ir visoje Europoje? Jei įtaka bus, kaip ji pasireikš?

Mano nuomone, galime tvirtai teigti, jog Norvegijos įvykių įtaka politinių kampų aštrėjimui bus nemenka. Tiek Norvegijoje, tiek visoje Europoje. Paradoksalu, Norvegijos skerdikas Andersas Behringas Breivikas ofi -cialiai teigia savo išpuoliu norėjęs sumažinti kairiosios Norvegijos darbininkų partijos įtaką šalies politikoje, tačiau jo žingsnis šios partijos įtaką šalyje tik dar labiau sustiprins. Išpuolis atveria kelią Norvegijos darbininkų partijai bei jos partnerei vyriausybėje radikaliajai mark-sistinei Socialistinės kairės partijai išsilaikyti šalies poli-tikos Olimpe dar ne vienerius rinkimus.

Pastaruoju metu šių partijų tandemo populiarumas mažėjo ir kituose rinkimuose pergalė buvo progno-zuojama antiislamistinei, ekonomikoje liberaliai, o vi-suomenės klausimais konservatyviai Progreso partijai. Ši partija po 2005 m. rinkimų tapo antra įtakingiausia partija Norvegijos parlamente, o 2009 m. rinkimuose šią poziciją sustiprino dar keliais mandatais. Po 2013 m. rinkimų Progreso partija tikriausiai būtų formavusi dešiniąją koaliciją su Konservatorių ir Krikščionių de-mokratų partijomis. Išpuolis prieš Norvegijos darbo partijos jaunimą šias viltis greičiausiai sužlugdys, o tai įrodyti galime žvelgdami į Norvegijos kairiųjų politinių partijų reitingų augimą po kruvinojo išpuolio.

Tačiau tai nebus tik Norvegijos tendencija. Dėl di-džiulio žiniasklaidos dėmesio Europoje greičiausiai su-aktyvės radikalios kairiosios grupuotės, kurios skelbsis kovojančios su radikaliąja dešine bei visuomenės reli-gingumu. Radikalioji dešinė į tai atsakys matomomis politinėmis akcijomis, tam tikru politiniu pakilimu ir taip pat mėgausis žiniasklaidos susidomėjimu. Visa tai persimes ir į Lietuvą.

Kartais negaliu atsistebėti žmonių naivumu ir trum-pa atmintimi. Štai pastaruoju metu jau ne kartą paste-biu mūsų visuomenėje vyraujant nuomonę, kad koks nors didelio atgarsio susilaukęs įvykis nutiko staiga, netikėtai, visiškai neaiškiomis aplinkybėmis. Ypač tai pasakytina apie politinius procesus.

Staiga imame stebėtis, kai kokios nors Europos vals-tybės rinkimuose sėkmingai pasirodo radikalios po-litinės jėgos, kai „visiškai nelauktai“ iškyla kokie nors kontraversiški politiniai lyderiai ar įvyksta tokio mąsto politizuotos skerdynės, kokias matėme Norvegijoje. Vis dėlto, kaip liaudis pasakytų: nėra ugnies be dūmų.

Dėl Norvegijos įvykių ypatingai apmaudu. Žuvo daugybė nekaltų, niekuo dėtų jaunų žmonių. Kadangi pats aktyviai dalyvauju politinių jaunimo organizacijų veikloje, dažnai vykstu į panašaus pobūdžio stovyklas kaip vykusi Norvegijoje, šis išpuolis pri-vertė susimąstyti ir apie mano paties saugumą. Neduok, Dieve, ir Lietuvoje atsirastų panašaus plauko psichopatas. Deja, visko gali būti.

Vis dėlto šiame straipsnyje nenorė-čiau nagrinėti to, kas vyko tą nelemtą penktadienį Osle ir jo apylinkėse. Labai svarbiu uždaviniu, kurį šiuo metu turė-tų bandyti įminti tiek ir Lietuvos, tiek ir

PJŪVIS

A. VYŠnIAusKAs: KAI rAdIKALIZMAs GIMdo rAdIKALIZMĄAndrius Vyšniauskas , Ministro Pirmininko padėjėjas

Dėl didžiulio žiniasklaidos dėmesio Europo-je greičiausiai suaktyvės radikalios kairiosios grupuotės, kurios skelbsis kovojančios su radi-kaliąja dešine bei visuomenės religingumu. Ra-dikalioji dešinė į tai atsakys matomomis politi-nėmis akcijomis, tam tikru politiniu pakilimu ir taip pat mėgausis žiniasklaidos susidomėjimu. Visa tai persimes ir į Lietuvą.

“


giau, tačiau Europoje paplitusios tos protestantizmo kryptys, kurios nėra linkusios į fundamentalizmą. Taigi, Norvegijos pareigūnų atliktas tyrimas dėl įvykių Osle ir Utoya saloje greičiausiai nustatys, kad Norvegijos sker-dikas tėra psichopatas, kuriam labai „pasisekė“, o ne dešinysis religinis fundamentalistas, kaip tai bandyta eskaluoti iš pradžių.

Dėl nepamatuotos ir skubotos žiniasklaidos reakcijos staiga paplitusi nuomonė apie dešiniųjų radikalų arba krikščionių fundamentalistų išpuolį Europą audrins dar ne vieną mėnesį. Net ir nepaisant akivaizdžiai klaidin-gos informacijos ar netikslių faktų. Kaip ir minėjau, tuo pasinaudodami kairieji radikalai skelbs savotišką kry-žiaus žygį politinei dešinei, nacionalizmui bei visoms

religijos formoms.Europos par-

lamente galėsi-me pasiklausyti įspūdingų kalbų iš socialistų arba komunistų frak-cijų atstovų. Jie, dėdami ranką prie širdies, kartos, kad visos Europos bė-

dos prasideda nuo religijos bei dešiniųjų. Pasitaikys net visiškai absurdiškų siūlymų drausti religinius simbolius, o gal net ir pačias religijas. Galbūt kai kurie šių siūlymų virs kūnu ir matysime žiaurių politinių išpuolių prieš niekuo dėtus tikinčiuosius. Pirmosios kregždės jau čia – Airijoje svarstoma iniciatyva įpareigojanti kunigą po-licijai išduoti šventą išpažinties paslaptį.

Nemanykite, jog tai daroma iš idealizmo. Ne, tai labai pragmatiška reakcija, kuria siekiama iššaukti dar dau-

Iškart po išpuolių Europos ir Lietuvos žiniasklaidoje mirgėjo antraštės, siejančios Norvegijos skerdiką su konservatyviaisiais politiniais judėjimais bei krikščio-niškuoju fundamentalizmu. Dabar, neprabėgus net dviem savaitėms nuo tų kruvinų įvykių, akivaizdu, jog A. B. Breivikas neturėjo nieko bendro su konservatyvio-mis politinėmis idėjomis ar juo labiau su krikščioniš-kuoju fundamentalizmu. Būtų absurdiška, jei žmogus savo manifeste išdėstęs, kaip mėgsta vieną žymiausių ir radikaliausių liberaliųjų dogmatikų Johną Stuartą Millį, galėtų save vadinti konservatoriumi. J. S. Millis atstova-vo radikaliausiam liberalizmo sparnui, siūliusiam tokias kardinalias ir utopines visuomenės pertvarkymo vizi-jas, kurios gali labai sėkmingai varžytis su Karlo Markso komunizmu bei iš jo kylančia dabarti-nės demokratinės kairės ideologija.

Tokia pati si-tuacija ir su A. B. Breiviko krikščio-niškumu. Jis pats pripažįsta, jog nebuvo nei prak-tikuojantis krikš-čionis, nei gerai įsigilinęs į krikščioniškąjį mokymą. Juo labiau yra abejotinos jo sąsajos su kokia nors radikalią-ja krikščioniškąja bendruomene. Europoje tokių ben-druomenių yra mažai, labiausiai dėl to, jog katalikiška-sis mokymas yra atsparus savo sekėjų radikalizacijai, o Romos Katalikų Bažnyčia atlikdama ganytojiškąją misi-ją geba situaciją suvaldyti. Protestantiškuose kraštuose dėl laisvo šios krikščioniškojo tikėjimo šakos dogmų in-terpretavimo religinio radikalizmo pasitaiko kiek dau-

Tai tarsi nuo pat žmonijos pradžių žinomos „akis už akį, dantis už dantį“ taisyklės įgyvendi-nimas politikoje. Skaudžiausia, kad po kurio lai-ko pasimiršta akis ar dantis buvo pamuštas pir-miausiai, pradedama nebeskaičiuoti nei dantų nei akių, o galų galiausiai nelieka nei tų akių, nei tų dantų. Tik subjaurotas veidas bei visam laikui prarasta garbė.

“

Reuters nuotrauka

PJŪVIS


Kundrotas ir kt.) bei „atkurti“ Lietuvių tautininkų sąjun-gą. Skirtingai nei anksčiau šių politikų bei politinių jėgų nuomonės, pareiškimai lengviau nei anksčiau pateks į pirmuosius šalies dienraščių puslapius, o tauta su dide-liu smalsumu juos skaitys.

Atsaką tam, neabejotinai, ruošia ir kairieji „intelektua-lai“ su Naujosios kairės judėjimu priešakyje. Jų jaunimo sparnas – Tolerantiško jaunimo asociacija – gerai fi nan-suojamas privačių Europos fondų, greičiausiai paruoš ne vieną kontraversišką rezoliuciją, jas teiks Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai ir taip dar labiau kaitins situaciją tarp jaunimo. Žmogaus teisių stebėjimo ins-titutas paskelbs dar vieną pranešimą apie blogėjančią situaciją Lietuvoje, o tokio žalingo jų elgesio įrodymas – Lietuvos žeminimas ESBO tarybos metu įvykę neade-kvatūs skundai garbiems svečiams iš užsienio dėl neva blogos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Už tai šis institutas gaus dar daugiau fi nansavimo iš įvairių tarp-tautinių institucijų, galės pasisamdyti daugiau darbuo-tojų, dažniau rodysis spaudoje, geriau pasiruošti 2012 m. kovo 11-ąjai, kai bus bandoma išprovokuoti susidū-rimą su nacionalistais. O ką jau bekalbėti apie įvairius kairiuosius viešuosius komentatorius, kurie tikrai ne-praleis progos patylėti.

Po viso šito Kovo 11-osios eitynės 2012 m. bus ypač didelės ir galbūt kai kurios internetinės žiniasklaidos priemonės net svarstys galimybę jas transliuoti tiesio-giai. Juo labiau, kad jų metu jau gresia radikalių kairių-jų ir nacionalistų susidūrimas, gal net riaušės. Be abejo, prie viso šio margo paveikslo savo teptuką pridės ir kai-myninė Rusija. Ji niekada nepraleidžia progos solidžiai investuoti į politines jėgas, kurios jos manymu gali mūsų šalyje įžiebti politinio nestabilumo ar bent jau nukreipti dėmesį nuo žymiai svarbesnių, su Rusijos in-teresais Lietuvoje susijusių politinių temų, pavyzdžiui, energetikos.

Tai tarsi grandininė reakcija, kurios pradžios po metų niekas jau nebeprisimins, bet kurią sustabdyti bus labai sunku. Viso to šaknys glūdi labai paprastame principe: radikalizmas gimdo tik radikalizmą. Tai tarsi nuo pat žmonijos pradžių žinomos „akis už akį, dantis už dantį“ taisyklės įgyvendinimas politikoje. Skaudžiausia, kad po kurio laiko pasimiršta akis ar dantis buvo pamuštas pirmiausiai, pradedama nebeskaičiuoti nei dantų nei akių, o galų galiausiai nelieka nei tų akių, nei tų dantų. Tik subjaurotas veidas bei visam laikui prarasta garbė.

Straipsnis publikuotas 2011 m. rugpjūčio 3 d. naujienų portale DELFI.lt, po pasaulį sukrėtusių įvykių Norvegijoje.

giau radikalizmo. Sužadinti tą pačią radikaliąją dešinę, nuolatos kurstyti konfl iktą ir taip šiuo metu ne be rei-kalo marginalizuotiems politikams išsikovoti vietą po saule. Tai yra tam tikras galios žaidimas, kuriame radi-kali kairė negalėtų egzistuoti be radikalios dešinės, o svarbiausiais veikimo įrankiais tampa populizmas bei nuolatinis visuomenės puolimas.

Visuomenės dauguma tokioje situacijoje ginsis laiky-damasi nuosaikiai, nesiimdama jėgos veiksmų, tačiau įvairaus plauko oportunistai pasinaudos šia situacija politiniam populiarumui sukaupti. Trumpai tariant, yra tikėtina, jog pasinaudodamos patogia situacija radika-liosios kairiųjų grupuotės imsis tam tikrų viešų išpuolių prieš tuos, kuriuos laiko savo priešais. Šie į tai, deja, at-sakys. Ypač tie, kurie siekia taip susikrauti šiokio tokio politinio kapitalo. Dažnai tai tebus vidutinybės, politi-niai marginalai, o ne tikri poliniai lyderiai, tačiau ir jų veikla gali padaryti nemažai nuostolių.

Lietuvą tai taip pat palies. Jau dabar matome, kad visą rudenį netyla kalbos apie radikalus Lietuvoje. Jei

ne Norvegijos įvykiai ir klaidinga reakcija į juos Lietu-vių tautinio jaunimo sąjungos stovyklos Dieveniškėse niekas tikriausiai net nebūtų pastebėjęs, niekas ne-būtų apie ją rašęs. O dabar šios organizacijos lyderiai mėgaujasi spaudos dėmesiui ir taip gauna progą pa-sirodyti prieš artėjančius Seimo rinkimus. Netrukus tu-rėtų susivienyti įvairaus plauko radikaliosios Lietuvos personos (Ričardas Čekutis, Gintaras Songaila, Marius

PJŪVIS

Reuters nuotrauka


VOX POPULI

KELIOS TAIP REIKŠMĖS:

• TAIP – tikėk Abonentu ir pasimauk;

• TAIP – tegul Abonentas išvagia pinigus;

• TAIP – teistą Abonentą į premjerus;

• TAIP – tauta Abonentui į piniginę;

• TAIP – tautiečių apgavystė ir plėšikavimas.

Iš interneto komentarų folkloro


jos kanclerė Angela Merkel, EPP prezidentas Wilfriedas Martensas, EPP vykdantysis sekretorius Antonio Lope-zas-Isturizas, Europos Liaudies partijos grupės pirmi-ninkas Josephas Daulas, ministrai pirmininkai Viktoras Orbanas (Vengrija) ir Donaldas Tuskas (Lenkija) bei dauguma Europos Sąjungos šalių atstovų. Savo kaden-ciją baigiantis Europos Parlamento vadovas Jerzy Bu-zekas pabrėžė, kad, nepaisant įvairių nesutarimų, atėjo metas imtis realių veiksmų bendros ekonominės Euro-pos Sąjungos politikos klausimais.

Nors EPP suvažiavime dalyvavę konservatorių ir krikščionių demokratų partijų delegatai atstovavo kone visoms ES šalims, absoliuti dauguma dalyvių pri-tarė kongreso tribūnoje išsakytoms Europos šalių va-dovų mintims – krizės akivaizdoje laikytis vieningai, sti-printi bendradarbiavimą ir tikėti Europos, kaip svaraus politinio bei ekonominio vieneto ateitimi. Kongresas, balsų dauguma, o taip pat ir su Lietuvos delegacijos palaikymu, patvirtino dokumentą, nustatantį artimiau-sio laikotarpio ES raidos gaires ir išryškinantį svarbiau-sius ES principus.

Gruodžio 7-8 dienomis, visų Europos Sąjungos šalių delegacijos rinkosi Marselyje, didžiausiame Prancūzijos uostamiestyje, kur vyko Europos liaudies partijos (Eu-ropean People‘s Party – EPP) kongresas. EPP suvažia-vime, kurio metu priimami programiniai bei su vidaus teisiniu reguliavimu susiję sprendimai, Lietuvai atsto-vavo europarlamentarai prof. Vytautas Landsbergis, jo padėjėja Indrė Baublytė, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, o taip pat Tėvynės sąjungos – Lietuvos lrikščionių demokratų partijos vykdantysis sekretorius Raimundas Alekna. Kartu su savo partijos kolegomis EPP kongrese dalyvavo ir Europos studentų demokratų (European Democrat Students – EDS) po-litikos vadovė, TS-LKD Jaunimo bendruomenės valdy-bos narė Gintarė Narkevičiūtė bei Jaunųjų konservato-rių lygos (JKL) pirmininkas Adomas Bužinskas.

Atvykusius delegatus sveikino ne tik Marselio meras Jeanas-Claudeas Gaudinas, bet ir Prancūzijos Respu-blikos prezidentas Nicolas Sarkozy, kvietęs palaikyti naująją ekonominę politiką euro zonos klausimu. Tos pačios pozicijos laikėsi ir kongrese dalyvavusi Vokieti-

Iš kairės: Radvilė Morkūnaitė, Indrė Baublytė, prof. Vytautas Landsbergis, Gintarė Narkevičiūtė, Adomas Bužinskas, Vesta Ratkevičiūtė

EUROPA


SĖKMĖS ISTORIJA

už energetinę nepriklausomybę gimė natūraliai, nes tai yra viena iš tų sričių, kur turime eiti užtikrintais žings-

niais į priekį, nors ir yra norinčių, kad už pigesnes dujas žygiuotumėm at-gal į Rytus. Tokių žmonių veikimo principai nepasi-keitė per daugelį metų – panašiai jie elgėsi ir prieš 1940 metus.

Proveržis: – At-ėjęs į Jaunųjų konservatorių lygą netrukus pradėjai vadovauti jos Vilniaus fi lialui. Greitai jis tapo stipriau-siu JKL padaliniu Lietuvoje. Aukštą lygį išlaikote ir iki šiol, o tau tapus visos organizacijos pirmininku pana-šu, kad JKL‘e prasideda įdomios permainos ir ženklus suaktyvėjimas. Kaip tau tai pavyksta?

A. Bužinskas: – Manau, jog pagrindinė viso to prie-

Kalbiname naująjį Jaunųjų konservatorių lygos pir-mininką Adomą Bužinską – jauną, gal kiek ekstrava-gantišką asmenybę, kuri stebina neįprastais vadovavi-mo organizacijai metodais ir sugebėjimu aplink save sutelkti šaunius žmones. Adomas interviu davė vie-šėdamas didžiausios Europos politinės jėgos Europos liaudies partijos kongrese.

Proveržis: – Adomai, esi jaunas žmogus, kuriam šie metai buvo itin sėkmingi: baigei mokyklą, įstojai į VU TSPMI, tapai Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) pirmininku, šios organizacijos atstovu Europos stu-dentų demokratų organizacijoje, Jaunimo sąjūdžio „Už energetinę nepriklausomybę“ kūrėju ir lyderiu. Kodėl būtent JKL? Kodėl būtent energetinė nepri-klausomybė?

A. Bužinskas: – Na, šiais metais didelių nesėkmių ti-krai nepatyriau, todėl jie greičiausiai ir buvo sėkmingi. Iš tiesų savo užsibrėžtus tikslus man pavykto daugiau ar mažiau pasiekti, o kad teks prisiimti dar ir tiek atsa-komybės tikrai nesitikėjau, nebuvau to planavęs. Ta-čiau iššūkiai tik paįvairina gyvenimą.

Mano pasirinkimą tapti JKL nariu lėmė vertybės ir idėjos, kuriomis tikiu bei konservatizmo moralinis tei-singumas. Žinoma, esu labai laimingas, jog turėjau galimybę mokytis Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, nes ši mokykla man davė labai daug ir jos dėka aš žinau, kad kol kas tikrai einu teisingu keliu. Kaip bus ateityje, paro-dys laikas, bet nemanau, kad atsirastų didelių pokyčių mano pažiūrose.

Lietuvos politinį ir ekonominį gy-venimą net ir bū-damas moksleiviu visados sekdavau pakankamai ati-džiai, tad konser-vatyvųjį sparną palaikiau jau anks-čiau. Kai apsispren-džiau, jog noriu ne tik domėtis, bet ir pats kažką nuveikti vardan savo šalies - įstojau į JKL. Manau, jog mane labai paskatino viešo-joje erdvėje sklindantis neteisingumas konservatyviųjų jėgų atžvilgiu ir visiškas (dabar opozicinių jėgų) nege-bėjimas protingai, nuoširdžiai ir be bjauraus populiz-mo argumentuoti tam tikrais klausimais. Tad ir akcijos

A. BuŽInsKAs: JKL YrA dIdELIs drAuGŲ BŪrYs, TIKInTIs Ir BEsI-MĖGAuJAnTIs Tuo, KĄ dAro

JKL‘as turi tapti ta organizacija, kuri visuome-nėje būtų žinoma kaip išsilavinusio bei pilietiš-ko jaunimo derinys. Turime tapti visuomenės bei politikų „sąžinės balsu“, bet taip pat nepa-miršti jauno žmogaus, kurį reikia bent kiek su-dominti visuomeniniu bei politiniu Lietuvos gyvenimu.

“


SĖKMĖS ISTORIJA

dėti prie pokyčių valstybėje. To Lietuvai tikrai reikia ir jaunimas tai gali duoti.

Proveržis: – Taip pat šią vasarą įstojai ir į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Tenka pa-stebėti, kad pastaruoju metu prie TS-LKD gretų pri-sijungia vis daugiau jaunimo. Ir tai ne tik Vilniaus ar Kauno tendencija, tai vyksta visoje Lietuvoje. Kodėl tu įstojai į TS-LKD? Kokį vaizdą čia matai?

A. Bužinskas: – Savo ateitį norėčiau sieti su politika. Esu konservatorius, tad pasirinkimas į kurią partiją stoti buvo grįstas idėjomis. O geros idėjos veda tik į TS-LKD (šypsosi).

Manau, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo pradeda nors kiek domėtis politika ir valstybės gyvenimu ir tai labai šaunu. Jaunimui, kuris nori keisti Lietuvą, galiau-siai tenka suprasti, kad TS-LKD yra palankiausia politinė bendruomenė tai daryti.

Kai įstojau į partiją, maniau, kad čia bus sunku, daug senų žmonių ir pan... Na, visi tie viešumoje sklandan-tys stereotipai. Dabar matau, kad tai buvo visiškai klai-dingas požiūris. Čia daug šaunių ir įdomių žmonių, o jei turi gerų idėjų, noro ir jėgų – tik imk ir daryk. Dėl šios priežasties TS-LKD galiu pavadinti „idėjų ir veiksmo partija“ – būtent tai man labiausiai ir patinka.

Proveržis: – Ačiū ir sėkmės darbuose.

žastis - mane supantys žmonės. Vienintelis dalykas, kurį turėjau padaryti visiškai vienas - sutelkti juos į stiprią komandą. Dabar JKL‘as vis labiau ir labiau tampa tokiu, kokį jį ir įsivaizdavau ateidamas į organizaciją. Galiu pa-sakyti taip – JKL yra didelis draugų būrys, tikintis ir be-simėgaujantis tuo, ką daro. Esame stiprūs tuo, jog mus jungia idėjos bei bendras noras keisti, judėti į priekį, aukotis ir dirbti vardan tos Lietuvos.

Proveržis: – Kokiu keliu tu ir tavo komanda ketina-te sukti JKL‘ą artimiausiais metais?

A. Bužinskas: – Galiu pažadėti, jog JKL‘as keisis ir ti-krai stipriai. Visų pirma, didelį dėmesį kreipsime į vidinį mūsų bendravimą, aktyvų kalbėjimąsi su nariais ir ben-drą darbą tarp JKL fi lialų, kurių skaičius artimiausiais metais turėtų išaugti. Stipriname savo komandą ir vis geriau vienas kitą pažįstame, todėl nemanau, kad bus sunku tai pasiekti.

JKL‘as turi tapti ta organizacija, kuri visuomenėje būtų žinoma kaip išsilavinusio bei pilietiško jaunimo derinys. Turime tapti visuomenės bei politikų „sąžinės balsu“, bet taip pat nepamiršti jauno žmogaus, kurį rei-kia bent kiek sudominti visuomeniniu bei politiniu Lie-tuvos gyvenimu.

Tikiu, kad po dviejų metų JKL‘as taps stipriai organi-zacija, turinčia svarų balsą visuomenėje ir gebės prisi-

Reklaminė kampanija apmokėta iš Tavo kišenės.

kaspavogė

Kalėdas?

www.kaspavogekaledas.lt


mai klausysis, kartkartėmis ištardami kokią tuščią ma-dingą frazę, ir tik atidus klausytojas išgirs tokių, kurie lėtai suformuluos svaresnį argumentą, kritiškiau žvelgs į kartojamus ideologinius užkeikimus ir jų monotonijos transą. Tai visai nestebina, mat kairiojo jaunimo esama įvairaus: kurie labiau veikia ir kurie labiau stebi, kurie daugiau klauso ir kurie daugiau kalba, kurie yra intelek-tualiai silpnesni ir kurie – pajėgesni. Šiais svarstymais ieškome vidutinio jaunakairio, statistinio, įkūnijančio pagrindinius bruožus, bet išties neegzistuojančio. Įsi-vaizduokime, kad norėdami patikimiau ištirti klausimą, kas tai per žmogus, nusprendžiate po paskaitos jau-nuolį užkalbinti.

Pradžia. Kalbate apie kažką visai bendro, tarkime, apie paskaitoje aptartą temą. Suabejojate tema, sukri-tikuojate kalbėtojus, apsikeičiate požiūriais. Vėliau. Per-einate prie vienas kito požiūrio aptarimo. Pajuntate, kad ne tik dabar, bet ir prieš tai, pašnekovo kalbą lydi kaž-kur matytas šešėlis. Pokalbį kreipiate link jo ir išdygsta

pirmieji atviri nea-dekvatumo daigai. Prasideda ideolo-ginė kritika, remia-ma kokia nors Va-karų Europos 7–8 dešimtmečio teo-rija (sugavote še-šėlį). Galbūt teorija skamba stipriai, bet jums kiek ko-miškai atrodo, jog

kažkoks vienas principas – sakykime, galios ar lyčių santykiai – paaiškina žmogaus gyvenimo visybę. Toliau bekalbant aiškės, kad tarp jūsų nesama jokio bendro

Prasilenkdami gatvėje į jį neatkreipsite dėmesio. Jis nebus apžėlęs Karlo barzda ir nekvepės kaip ką tik par-grįžęs iš komunos. Vargu ar jį sutiksite beplatinantį atsi-šaukimus ar rengiantį Molotovo kokteilį. Galbūt jis avės kerzus, dėvės rėksmingus marškinėlius (nors mažai ti-kėtina), bet argi tuo skirsis nuo kitų? Taip ir nepastebėję prasilenksite, jūs – į darbą, o jis – ne, ne į mitingą – į universitetą.

(Prieš pratęsdamas iškart pasakysiu, kad kalbama apie kairiųjų pažiūrų jaunuolį: pradedant senobiniu anarchistu (tokių dar yra!), pereinant į Frankfurto tipo neomarksistą ir baigiant poststruktūralistu ar pozity-vistu. Ir visai nesvarbu, ar jis vyksta į fi losofi jos, socio-logijos, psichologijos, fi lologijos ar ekonomikos paskai-tas – jį rasite bet kur.)

Jis nepastebimas, nes yra eklektiškas, – toks eklektiš-kas, kaip ir kiti jo amžiaus žmonės. Jam nereikia kaip kokiam Foucault tik prieš mirtį išpažinti Heideggerį bu-vus jo svarbiausiu fi losofu. Visai ne. Jis skaito Nietzsche ir Augustiną, Baudrillardą ir Platoną, Debordą ir Arendt. Ir vieni, ir kiti jam patinka; ir vienus, ir kitus jis cituoja. Kaip ir daugeliui intelektualaus jaunimo, jam patinka europietiškas kinas. Ne, tikrai ne transgresyvusis Nauja-sis prancūzų ekstremizmas (nebent aštresniam skoniui, kuris, kaip tyčia, eklektiškumui nėra toks jau būdingas). Vis dėlto jis labiau linksta į Goddardą ar von Trierą. Net-gi muzikos skonis pernelyg nesiskirs. Alternatyvus ar progresyvus rokas, sunkusis metalas, bet rasite ir besi-klausančių Chopino ar Schumanno. Atrodo, Žižeką jis laikys klounu, o kairuolišką Holivudą ir transgresyvią Lady Gagą – pernelyg vartotojiškais. Jis – visai kaip ir visi kiti, taigi kyla klausimas, kaip jį apskritai atskirti?

Teks ieškoti ten, kur jis ir panašūs renkasi. Ten Jūs tikrai nesilankote – LUNI (dar galima mėginti per nak-tines, neva spon-taniškas, eisenas prieš smurtą, ar per apostazės akcijas). Ko gero, iš pradžių tai nepaliks Jums didžiulio įspūdžio ir nelabai atskirsi-te senąją kairę, Eglės Wittig-Marcinkevičiūtės aptartą „Naujoje seno sukirpimo kairėje“ šių metų „Kultūros barų“ Nr. 1, nuo jaunosios. Mat didžioji dalis pritaria-

K. ILGAVA: APIE KAIrŲJĮ JAunIMĄ

Jis nepastebimas, nes yra eklektiškas, – toks eklektiškas, kaip ir kiti jo amžiaus žmonės. Jam nereikia kaip kokiam Foucault tik prieš mirtį išpažinti Heideggerį buvus jo svarbiausiu fi lo-sofu. Visai ne. Jis skaito Nietzsche ir Augusti-ną, Baudrillardą ir Platoną, Debordą ir Arendt. Ir vieni, ir kiti jam patinka; ir vienus, ir kitus jis cituoja.

“



studijos yra angažuotos, veikiau paskiri dėstytojai. Kai kurie jų gali dėstyti tradicinius dalykus, kuriuos nė ne-įtartumėte galint tokiu būdu paveikti, o kai kurių dės-tomi dalykai jau savo pačiu pavadinimu nusako kryptį: „Feministinė literatūros kritika ir moterų literatūra“, „Fe-ministinė kino teorija“, „Klasikinis Holivudo kinas: lyčių stereotipų konstravimas ir griovimas“ ir pan. (Šį įtakos lauką papildo kairioji literatūra, kurios leidyba Lietuvo-je „Kitų knygų“ dėka yra itin dinamiška.) Virsmas įvyksta kaip pasakoje, kai vertybinio pagrindo neturintis stu-dentas staiga išgirsta žodį „psichoanalizė“. Arba „etno-centrizmas“, arba „galios diskursas“, arba „socialinis konstruktas“. Šie žodžiai tarytum leidžia atverti būties slėpinį, glūdintį po kasdieniška namų ruoša, mamos pareigomis šeimai ar tėvo komentarais apie naujienas, ir įžvelgti ten neva veikiančius prievartos mechaniz-mus, galios žaidimus ir siautulingą gyvenimo chaosą. „Tiesos“ atskleidimas nebūtų pakankamai įtikinamas, jei iš paskos nesektų problemos sprendimas.

Kairės privatizuotos vertybės – teisingumas ir laisvė – yra ant balto žirgo atjojanti princesė, kuri išgelbėja princą nuo „disciplinarinės visuomenės“. Šias sąvokas reikia suprasti labai konkrečiame kontekste. Teisingu-mas šiuo atveju reikštų tam tikrą atjautą ir empatiją ki-tam (kai kas leviniškai sakytų „Kitam“). Tai įsitikinimas, kad kairė visuomet rūpinosi „nuskriaustaisiais“ – ar tai būtų kenčiantieji nepriteklių, ar socialiai marginalizuo-ta mažuma. Šis „teisingumas“, kartu jausmas ir vertybė, įgalina veiksmą ir jį pateisina. Teisingumas, žinoma, būtų bejėgis, jei neturėtų įrankio, leidžiančio jį įgyven-dinti. Ir taip į sceną įžengia kalba. Ji tuo pat metu yra ir sąvokos (kad ir aukščiau minėtos), pripildytos kairio-jo vertybinio turinio, ir metodas (feministinė kritika ir pan.), leidžiantis „demaskuoti“ oponentus. Kalba yra minėta laisvė, bet be galo paradoksali: regis, turėjusi išlaisvinti žmogaus mąstymą iš klasikinių minties hori-zontų, ji įspraudžia jį į naują mąstymo sistemą, griežtai draudžiančią iš jos ištrūkti. Grėsmė yra paprasta: pamė-ginus jungti klasikinę mintį su postmodernia, neišven-giamai prapuolama prieštaravimuose.

Šių virsmų paradoksas yra tai, kad politika pradeda-ma pažinti ne politinėje erdvėje, retai – socialinėje, o dažniausiai – privačioje. Galbūt todėl didžioji dalis jau-nimo taip buitiškai tesuvokia politiką, tuo tarpu tie, pa-žinę socialinėje erdvėje – pernelyg teoriškai, ir beveik nesama pažįstančiųjų bent kiek praktiškai. Kadangi kairysis jaunimas užgimsta socialinėje erdvėje, jų veikla iš esmės čia yra stipriausia. Dalis jų prisideda prie jau seniau įkurtų susivienijimų ar projektų, kad ir to paties LUNI (laisvojo universiteto tinklas jau kurį laiką plečiasi

vardiklio, leidžiančio sutarti dėl pamatinių prielaidų. Galbūt tiek pakaks, nenorėsite susipykti, ir pokalbis tuo pasibaigs.

Po to tikriausiai kils mintis – kaip ir kodėl jis tokiu tapo? Politiniai orientyrai, pažiūros yra tam tikra bran-dos pakopa, pasiekiama paskutiniųjų mokyklos klasių, ar pirmųjų universiteto kursų metu. Žinoma, mokyklos ir universiteto įtaka skiriasi. Jei moksleivis ir esti intelek-tualiai pajėgus jau mokykloje formuoti savo politinius principus, tai mokykla jam tikrai nepadės. Ji yra tiek griežtai depolitizuota, jog net istorijos pamokos tėra faktografi nis, į egzaminus orientuotas ir jokių dorybių neugdantis mokymasis. Problema anaiptol nėra politi-nis mokyklos neutralumas, problema yra jos vertybinių orientyrų stoka. Ši stoka yra gana specifi nė: pažvelgę į vidinį mokyklos gyvenimą pamatytume, jog progra-mos yra gana aiškiai angažuotos, ypač paskutiniojo

šimtmečio istorija. Gana aiškiai pasakoma, kas blogai, o kas gerai. Tačiau tai ir telieka ištaromis, nuosekliai ne-pagrįstomis ir nepaaiškinančiomis, kodėl vieni ar kiti veiksmai buvo geri arba blogi. Būtent todėl abiturien-tas palieka mokyklą be aiškių orientyrų. Kadangi nėra formuojamas vertybinis pagrindas, kuris leistų moki-niui vėliau savarankiškai pagrįsti politinius orientyrus, mokykla tampa bejėgė padėti pasiekti mokiniui pilie-tinę brandą. Tikėtina, jog šis vakuumas gali atsitiktinai užsipildyti, jeigu pašnekovas, sakykime, turėjo pilietiš-kai ar intelektualiai aktyvių draugų, pakvietusių į kokią nors diskusiją ir vėliau padėjusių įsitraukti aktyviau. Vis dėlto tai reti atvejai, mat aktyvesnė pilietinė veikla te-vyksta didžiuosiuose miestuose, o intelektualinė, griež-tai tariant, tik Vilniuje.

Situacija pasikeičia pradėjus studijuoti. Kadangi kalbame ne apie paskirus atvejus, o apie statistinį in-dividą, tai šis turėtų įstoti į vieną iš studijų programų, kurias jau minėjome pradžioje. Anaiptol nėra taip, kad



mis. Jį domins tai, kas Lietuvoje atrodo be galo nauja, – lyčių, feminizmo, tautinių mažumų studijos, antropo-logija ar kritinė teorija, – o kartu sena Vakarų akademi-niame gyvenime. Tikėtina, kad įnikęs į kairiąją teoriją galiausiai paskirs savo gyvenimą akademinei veiklai ir atsisakys profaniškų akcijų, supratęs (ar veikiau ne-supratęs) politinio veikimo subtilybes Lietuvoje (sudie lietuviškiems socialdemokratams, laiku nesugebėju-siems intelektualiai atsinaujinti ir įtraukti intelektualų-jį jaunimą; pragmatikų partijoms, beje, intelektualaus jaunimo visiškai nereikia). Nepaisant to, jis skatins savo jaunesnių kolegų politinį „idealizmą“ universiteto pas-kaitų metu, kartodamas jau begrimztančias Vakaruose į užmarštį Deleuze’o ar Gramscio idėjas. Tuomet jūs vėl jį išvysite, tik jau nebe studentą, o viešąjį intelektualą. Jis priklausys didžiuliam kairiųjų intelektualų būriui, dominuojančiam Lietuvos viešojoje erdvėje. Kadan-gi dešinė laiku nesusirūpino jaunimo ugdymu, tai jis, kartu su panašiai brendusiomis kolegomis, tęs veiklą auklėdami sau pamainą. Tuo pat metu jų įtaka plėsis interneto portaluose ir spaudoje, galiausiai įtvirtinda-ma postmodernizmą kaip paradigmą kuriant kultūrą ir ją vertinant.

Pabaigai galima tarti, kad jaunakairiai anaiptol ne-laikytini grėsme, bent jau politine prasme. Jie tikrai neimportuos profesionalių revoliucionierių iš Pietų Amerikos ar Pietryčių Azijos. Jie nesukels seksualinės revoliucijos ir neįves komunų sistemos. Atsitiks visai kaip sovietiniame anekdote apie režisierių, pakviestą į laidą. Vedėja pasiūlė jam pakalbėti apie bet ką ir šis pa-sisiūlė papasakoti vieną nutikimą pas būrėją. Taigi atė-

jęs vyriškis paprašo išburti ateitį ir būrėja pakraupsta ją pamačiusi. Vyriškis klausia, ar jis praras darbą. Ši atsako, kad nutiksią kai kas blogiau. Jis klausia apie savo vaikų, žmonos, net savo sveikatą ir būrėja atsako: „Ne, nutiks kai kas blogiau“. „Kas gi?“ – „Neįvyks nieko“. Būtent – su šiais kairiaisiais nieko nenutiks. Jie tik užkonservuos kultūrą tokią, kokią Europa jau turėjo prieš keturiasde-šimt metų.

Tekstas publikuotas žurnale „Naujasis Židinys-Aidai“.

po mažesnius miestus), dalis bando kurti savus. Ypač virtualios ar tikros spaudos srityje. Paminėtinas žurna-las Homo (redaguojamas Vytauto Tinterio ir Kazimiero Celiešiaus), orientuotas į lyčių švietimo klausimus. Ta-čiau žurnalas nesugebėjo įsitvirtinti, nuo praėjusios va-saros teišėjo du numeriai (panašiai kaip ir intelektualiai rimtesnis kairiųjų projektas Juodraštis, redaguotas Kas-paro Pociaus). Sėkmingiau sekasi internetinėje erdvėje. Marksistai.lt, įsikūrę prieš metus, yra bene rimčiausias jaunimo projektas. Nors jie ir skelbiasi kaip „antibolše-vikinis, antisovietinis, šiuolaikinio marksizmo portalas“, jų nagrinėjami ir verčiami autoriai visai nedvelkia „šiuo-laikiškumu“: Pankhurstas, Marxas, Leninas, Adorno, Frommas ir kt. Greta marksistai.lt yra kapitalizmoisto-rija.org, anarchija.lt, bet pirmasis yra miręs, kaip ir dau-gelis kitų kairiųjų internetinių iniciatyvų, o antrasis – iš esmės senųjų kairiųjų projektas. (Įdomu, jog marksis-tai.lt, greta šių dviejų, taip pat rekomenduoja skaityti technologijos.lt.)

Tuo tarpu politinėje erdvėje jaunoji kairė vis dar ne-geba veikti. Prieš metus susikūręs Feministinis frontas protarpiais mėgina rengti įvairias akcijas – apostazės (keliolikos bandymas ofi cialiai atsiversti į ateizmą), dovanų Šliogeriui (mezgimo vadovėlis, „įvilktas“ į Plu-tarchą), minėta naktinė eisena prieš smurtą, – bet jos yra nesistemiškos, politiškai nepaveikios ir, reikia pri-pažinti, vargiai originalios (ir kokybiškai, ir kiekybiškai blausiai teprimenančios praėjusio šimtmečio antros pusės studentų akcijas Vakarų Europoje). Šalia veikia ir kita struktūra, Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA). Tačiau jos veikla tepastebima per retkarčiais pasiro-dančius TJA vadovo Artūro Rudomanskio straipsnius. Iš visų politinių akcijų bene labiausiai pavykusi, atkrei-pusi daugiausiai dėmesio buvo pernykštė LGTB eisena „Už lygybę“. Vis dėlto jo rengėjai nesugebėjo perduoti politinės žinutės ir, galų gale, pati akcija teatrodė kaip dekoracijos Gražulio ir Uokos ekscesų spektakliui.

Toks tad sutiktas jaunuolis ir tokia jo veikla. Iš aptar-tų dalykų ryškėja, jog sunku nustatyti kairiojo kairuo-liškumą. Viena vertus, eklektika (skonio ar socialinio gyvenimo), kita vertus, politinio veikimo stoka (kuri leistų patikrinti pažiūrų tikroviškumą ir nuoseklumą) gimdo, sakytume, idėjines chimeras. (Galimas daiktas, tai būdinga jauniesiems istorikams ar fi lologams, kurie gali būti tuo pat metu ir kairieji, ir nacionalistai.) Matyt, artimiausiu metu daugiau apie jį neišgirsite, nebent specialiai domėtumėtės jo straipsniais internete ar ne-tyčia facebooke užtiktumėte jo nuotrauką naujausioje akcijoje. Jis po truputį bręs, rašys vis akademiškesnius straipsnius, užsiims vis labiau specializuotomis studijo-


Žurnalas „Proveržis“, 2011 m. gruodžio mėn.

Tel.: +370 672 47306El. paštas: [email protected]

mėnesinis dešiniojo jaunimo žurnalas "proveržis"

Documents