2011 02 07Lietuvos žinios14 Didysis reportažas

MINDAUGAS KLUSAS

Kad mokyklose statomiįvairūs miuziklai - nenaujiena. Tačiau šįkartmoksleivių pastangosbeveik prilygo žygdar-

biui tų jaunuolių, kurie sovietinę1971-ųjų naktį, vedami KęstučioAntanėlio, inscenizavo AndrewLloydo Webberio kūrinį “JėzusKristus - Superžvaigždė”. G.Kup-revičius pripažino moksleivių spek-taklį dar vienu unikaliu, visaverčiu“Ugnies medžioklės su varovais”pastatymu. Dabar, prabėgus me-tams, miuziklo dalyviai kur kas la-biau vertina ne patį įvykį, o tai, kąjautė jį kurdami. Moksleiviai išgy-veno kūrybos kančią, išsipildymodžiaugsmą, vienas iš kito išgirdoneištartą: “Tu esi man reikalingas.”Ir pajuto neramią tuštumą, kai dar-bas buvo baigtas. “Po spektaklio jie,nesulaukę jokių atgarsių, atrodėniekam nereikalingi”, - kalbinamasLŽ prisiminė miuziklo režisierius,M.Daukšos mokyklos Kino ir vaiz-duojamojo meno klasės vadovas,kino režisierius Antanas Maciulevi-čius. Spektaklis buvo kuriamas mo-kyklos lėšomis ir didžiuliu visųmoksleivių bei jų artimųjų entu-ziazmu. Nė viena valdžios institu-cija nenorėjo remti jaunimo inicia-tyvos. “Matote, valstybė, paisydamaEuropos Sąjungos nuostatų, skirialėšų tik negatyviems visuomenėsreiškiniams šalinti. O jei nori mo-kytis ir savimi žavėti pasaulį - pini-gų negausi”, - neslėpė nusivylimorežisierius. Miuziklas tapo ne vie-nos, o kelių mokyklų moksleiviųkūriniu. Idėjos sumanytojams išM.Daukšos vidurinės talkino Val-dorfo, Šv. Kristoforo, Abraomo Kul-viečio mokyklų, Algirdo muzikosmokyklos, Mykolo Biržiškos, Salo-mėjos Nėries, Simono Daukantogimnazijų, Vilniaus licėjaus, JuozoTallat-Kelpšos konservatorijos, Lie-tuvos dailės akademijos bei Lietu-vos muzikos ir teatro akademijos(LMTA) auklėtiniai.

Paramos nesulaukėMoniką miuzikle vaidinusi Elzi-

ta Girčytė, šiemet LMTA pradėju-si studijuojanti vokalą, režisieriausasistentė, M.Daukšos vidurinėsmokyklos dvyliktokė Birutė Leipu-tė ir choro dalyvė Joana Budvytytėvieną sausio vakarą susitiko su LŽžurnalistu ir papasakojo apie mu-zikos spektaklio atsiradimą. Staty-ti jį grupelė M.Daukšos mokyklosvyresnių klasių mokinių sumanė2009-ųjų pavasarį. Gegužę Švieti-mo ir mokslo ministerija (ŠMM)rengė gabių ir talentingų mokslei-vių konkursą. Mokyklos auklėti-niai užpildė paraišką paramai gau-ti. Pinigų reikėjo profesionaliaiscenos įrangai. Tada prasidėjo va-sara, kūrybinį karštį įveikė atosto-gų saulė. Rugpjūtį iš ministerijosatėjo atsakymas, kad projektas,kaip trumpalaikis ir neturintis tą-sos, nebus finansuojamas. “Tokiayra oficiali versija. Iš tiesų valdi-ninkai nematė reikalo skirti dauglėšų, kad jomis disponuotų keletasžmonių”, - be apmaudo, blaiviaivertindama aplinkybes sakė E.Gir-čytė. Iniciatorės tikėjosi, kad ŠMM

į jų sumanymą pažvelgs kaip į tęs-tinį, moksleivių saviraišką skati-nantį projektą. Mąstyta apie naujusspektaklius, kitų mokyklų auklėti-nių dalyvavimą. A.MaciulevičiusLŽ prasitarė norįs atidaryti jauni-mo kūrybinių galių ugdymo studi-ją, kurioje būtų laikomasi klasiki-nio švietimo ir lavinimo tradicijos.Bet tai jau atskira tema.

Žavėjo erudicijaNors žinios, gautos iš ministerijos,

visus nuliūdino, kūrybinis darbasnenutrūko. Kompozitorius patikėjomoksleiviams miuziklo partitūrą,šie savo jėgomis pagal ją sukūrė fo-nogramą, pritaikė muziką mažes-niam instrumentų skaičiui. Po tru-putį ėmė aiškėti, kad mokyklospajėgų nepakaks: pritrūko dainuo-jančiųjų, stigo tinkamų balsų. Miu-ziklo iniciatoriai internetu išsiuntėparamos “šauksmus” į kitas sosti-

nės mokyklas ir buvo išgirsti. Mu-zikos mokytoja Lina Veiverienė pa-dėjo chorui, akompaniatorių ko-mandai. Rugsėjį į M.Daukšos mo-kyklą atėjo dirbti A.Maciulevičius.Mokyklos direktorė Regina Mika-lauskienė pasiūlė spektaklio staty-tojams prašyti jo pagalbos. Kino irvaizduojamojo meno klasės vado-vas stebėjo repeticiją, o per pertrau-ką išsakė savo pastabas. Merginosprisiminė, kokį efektą tada padarėA.Maciulevičiaus iškalba, patirtis.“Juk jis turėjo praktikos Juozo Mil-tinio teatro mokykloje, žinių, ku-

rias galėjo atskleisti mums”, - kal-bėjo J.Budvytytė. A.Maciulevičiussu milžiniška energija paniro įspektaklio darbus. Atsirado dau-giau tvarkos, visi pradėjo uoliai lan-kyti repeticijas. “Kai pamatėme,kaip jis žvelgia į darbą, kilo norasir patiems taip dirbti”, - prisiminėJoana.

Euforijos proveržisSpektaklio kūrėjai susitikdavo ke-

letą kartų per savaitę. Mokiniai rink-davosi iš skirtingų miesto vietų. Ėmėtalkinti ir seneliai - pagamindavo

jauniesiems aktoriams užkandos.Visus spektaklio rekvizitus mokslei-viai sunešė iš namų. Likus valandaiiki repeticijos kaskart reikėdavo pa-rengti sceną, sudėti daiktus į jų vie-tas. Intensyviausiai dirbta sausį ir va-sarį - prieš premjerą. Joana tikino,kad miuziklas nebuvo jaunatviškaužgaida kaip nors paįvairinti dykąbuvimą. “Mūsų dienotvarkė tais mė-nesiais buvo labai intensyvi. Iš mo-kyklos grįždavome tik pavalgyti, ta-da iškart važiuodavome į repeticiją.Dirbdavome iki vienuoliktos vakaro.Kaupėsi skolos, neatliktos mokykli-nės užduotys”, - apie milžinišką krū-vį, užgulusį jaunus pečius, pasakojoJoana. Merginos prisiminė, kaip nu-sileidus spektaklio uždangai atlikė-jai ėmė klykti iš džiaugsmo. Tai bu-vo euforijos proveržis po ilgaitrukusio ir daug pastangų reikala-vusio kūrybos proceso. “Mes ne tikstatėme miuziklą, ne tik jame vaidi-nome ar grojome. Svarbiausia - užviso to slypėjo kažin kokia nepaaiš-kinama, mums nematoma prasmė,kurios dalimi jautėmės esantys”, -teigė Joana.

Darom, darom!M.Daukšos mokyklos direktorė

R.Mikalauskienė LŽ prisipažinonetikėjusi, kad moksleiviams pa-vyks. “Jie degė entuziazmu, vis ėjopas mane ir ragino - darom, da-rom”, - sakė mokyklos vadovė. Rug-sėjį ji atlyžo ir palaimino auklėtiniųsumanymą. R.Mikalauskienė užsi-minė, kad čia labai svarbus buvoA.Maciulevičiaus indėlis. “Be jomes nieko nebūtume padarę. Reži-sierius įsiliejo į bendrą veiklą lapk-ritį, kai vaikai pamatė - spektakliuikažin ko trūksta. Ir, aišku, “užsive-dė”, - prisiminė mokyklos vadovė.Miuziklo premjera buvo vis atide-dama, iš sausio perkelta į vasario pa-baigą. “Bet, regis, mums pavyko.Tiksliau - jiems pavyko”, - pasitai-sė direktorė. Miuziklas ir dokumen-tinio filmo atsiradimas, pasak R.Mi-kalauskienės, galėtų būti puikipaskata dabartiniams vyresniųjųklasių mokiniams susiburti ir nu-veikti ką nors panašaus. “Manau,pradėję, jie taip pat negalėtų susto-ti”, - spėjo mokyklos vadovė.

Kad dvasia neužmigtųŠių metų rugsėjį apie miuziklą ir jį

stačiusius moksleivius buvo sukurtas

Miuziklo vaikai taria: “TuPernai vasarį ir kovą Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinėje mokykloje vykęs renginys tapo nemarų, nuo 1974-ųjų į sceną vis grįžtantį kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus miuziklą

“Mes ne tik statėme miuziklą, ne tik jame vaidinome ar grojome. Svarbiausia - už viso to

slypėjo kažin kokia nepaaiškinama, mums nematoma prasmė, kurios dalimi

jautėmės esantys.”

Tikri išdykėliai. Pagrindiniai miuziklo veikėjai: Monika (E.Girčytė), Julius (V.Linkevičius) ir Rolandas (J.Ilevičius).Ūkanos Kapačiauskaitės ir Šarūno Snapkausko nuotraukos

Miuziklo dalyviai rinkdavosi repetuoti keletą kartų per savaitę. Choras ir Korifėjas (dešinėje).

Miuziklo režisierius ir kino kūrėjas A.Maciulevičiuskremtasi, kad tiek talentingų vaikų palieka Lietuvą.Karolinos Drulytės nuotrauka

Didysis reportažas 152011 02 07Lietuvos žinios

esi man reikalingas”Lietuvos muzikos istorijos dalimi. Mokiniai pastatė spektaklį pagal “Ugnies medžioklė su varovais”.

dokumentinis filmas “Ugnies me-džioklė su varovais, arba Sizifo ak-muo”. Jo autoriai A.Maciulevičius irB.Leiputė sumanė ne tik įamžinti įvy-kį, bet ir apglėbti platesnį temų spekt-rą. Pajutę spektaklio kūrėjų nuotaikas,matydami jaunų, talentingų žmoniųsrautus, srūvančius iš Lietuvos, filmokūrėjai mėgino pasigilinti į šio reiški-nio priežastis. “Miuziklo statymo isto-rija suteikė progą pasvarstyti apie jau-no asmens norą išreikšti save, rastisavo vietą, draugus, užuovėją. Taip patapie žmonių susvetimėjimą, emigraci-ją”, - kalbėjo B.Leiputė. Jai antrinoA.Maciulevičius: “Turime vieną bend-rą tikslą - kad gabūs, aktyvūs, smalsūsvaikai Lietuvoje surastų savo Tėvynę.Kai žmogus, ypač jaunas, ką nors su-kuria, jis laukia argumentuotos reak-cijos. Kai tokios nėra, entuziazmasgęsta.” Autoriai tvirtino, kad miuzik-las - tik pirmas žingsnis. “Mes nu-sprendėme siekti daugiau, kalbėti apiekiekvienam žmogui būdingą norą iš-reikšti save, darbais įprasminti savogyvenimą”, - sakė A.Maciulevičius.

Filmo veikėja B.Leiputė mėgina iš-siaiškinti, ar jaunas žmogus gali su-rasti laimę eidamas ne individualu-mo keliu, o “ištirpdydamas” savoasmenybę neformaliose grupuotėse,sambūriuose. Ji apsilanko “Renesan-so” diskusijų klube ir sužino, kadsvarbiausia - subrandinti įsitikinimus,turėti savo nuomonę. Vėliau mergi-na susitinka su tapytoju, Vilniaus dai-lės akademijos docentu GiedriumiKazimierėnu. Šis tvirtina, kad jaunamžmogui svarbu nuolat kryptingai siek-ti savo tikslo. Kaip pavyzdį imdamassavąją profesiją, tapytojas pabrėžia,jog esminiai dalykai pasiekiami pertris etapus. “Pirmiausia, reikia įvaldy-ti amatą, akademinius pagrindus. Bešito gelmės neatsivers. Antra, būtinane tik mokėti, kaip pasakyti, bet ir tu-rėti, ką pasakyti. O aukščiausia “klasė”- ji pasiekiama po kelių dešimtmečiųdarbo - tas didžiulis malonumas, kaitiesiog sėdi ir tapai”, - dėsto G.Kazi-mierėnas. Iš filmo ekrano į žiūrovusprabyla gamtos prieglobstį pasirinkęsbuvęs J.Miltinio teatro aktorius StasysPetronaitis, neprilygstamas vyresnio-sios kartos Makbetas. Jis pažymi, kadteatro sceną uzurpavo gatvės kultūra.Pasak aktoriaus, J.Miltinis nepataika-vo “gatvės mentalitetui”, nesitaikstė suminios įgeidžiais, o pats ugdė žiūro-vų estetinį skonį. Šitaip Panevėžyje iš-augo kelios nuostabių teatro žiūrovųkartos. “Man juokinga, kai verslinin-ko tipo žmonės prabyla: “Pirma rei-kia įsitaisyti materialiai, o paskui kur-ti Teatrą.” Nebūna taip. Patogumasužvaldys tokį žmogų, užmigdys dva-sią ir jam bus įdomios tik operetės beiužpakalius kratančių mergaičių ren-ginukai”, - kalba S.Petronaitis.

Vėliau prisiminimais apie muzi-kos spektaklį dalijasi jo kūrėjai Emi-lija ir Beatričė Puskunigytės, Skais-tė Gorobecaitė, Agnė Misiūtė,Antanas Palaitis, Kristupas Bubne-lis, pagrindinius miuziklo veikėjus

įkūniję Jonas Ilevičius (Rolandas),Vincentas Linkevičius (Julius), Do-minykas Markevičius (Korifėjas).

Pereina į... niekąFilmo kūrėjų ir miuziklo statyto-

jų siekius bei pastangas taikliai

apibūdino filosofas, humanitari-nių mokslų daktaras KrescencijusStoškus. Jis priminė prancūzų eg-zistencialisto Alberto Camus po-žiūrį į Sizifo mitą. Filosofui ši mi-tinė būtybė - šiuolaikinis žmogus,suvokiantis savo egzistencijos bep-

rasmybę ir nubaustas už gyvenimoaistrą. Beviltiškas Sizifo triūsas -tai maištas, kylantis iš paniekosžmogaus likimui. Svarbiausia,dirbti, ugdyti tą aistrą, net jei tavopastangų niekas nevertina. Miu-ziklo kūrėjų triūsą K.Stoškus prily-gino Sizifo darbui, kuris galų galepereina į... nieką. “Ne, ne į tą ma-dingąjį, nusivylimo ir destrukcijosnieką, o į esminį gyvenimo lūžį arciklo pabaigą primenantį sutriki-mą ir nerimą, - teigė jis. - Filmobranduolį formuoja sunkus, entu-ziastingas, kartais net euforiškasjaunų žmonių susitelkimas kurti,o jį baigia minorinė išsivaikščioji-mo atomazga.”

Paskutiniuose filmo kadruoseįamžinta mokyklos baigimo atesta-tų teikimo ceremonija ir iš salės išei-nantys abiturientai. Suskamba išsi-vaikščiojančios Lietuvos motyvas.Miuziklo Monika - E.Girčytė - lie-ka viena ir žvelgia pro langą į tirštorūko gaubiamus miškus. Spektakliostebuklas liko praeityje, o ateitisskendi miglose. Kur ir kas dabar? Pa-sak K.Stoškaus, filmas pristato ste-bėtinai brandų ir mąslų šių dienųbendrojo lavinimo mokyklų jauni-mą, tarytum alternatyvią subkultū-rą, Sizifą primenančius maištinin-kus, kurie niekina vartotojiškumą iroficialiąją kultūrą. Bet ar mūsų vals-tybei tokių reikia?•

Muzikos įvykis subūrė visą bendruomenę.

Po muzikos įvykio. Spektaklio iniciatorės (iš kairės) S.Gorobecaitė irE.Girčytė su režisieriaus asistente B.Leipute ir M.Daukšos vidurinės mo-kyklos direktore R.Mikalauskiene.

K.Bubnelis (kairėje) ir J.Ilevičius per repeticiją ieškojo tikresnio skambesio.

Artistės talentą J.Budvytytė pasitikrino scenoje.

Spektaklio stebuklasliko praeityje, o ateitisskendi miglose. Kur ir

kas dabar?