Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo...

Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu

Lina BELIŪNIENĖ

Vilnius 2014

MO NOG RA FI JA

Žmogaus teisių apsaugos stiprinimaskonstitucinio skundo institutu

Autorė nuoširdžiai dėkoja recenzentams už išsakytas mintis ir idėjas, neabejotinai pagerinusias šį darbą

Beliūnienė L. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu :monografija. Vilnius: Justitia, 2014. – 222 p.

Recenzentai:Prof. dr. Egidijus JarašiūnasDr. Antanas JatkevičiusProf. dr. (HP) Egidijus KūrisDoc. dr. Giedrė Lastauskienė

UDK 342.7(474.5) Be-155

© Lietuvos teisės institutas, 2014 © Lina Beliūnienė, 2014© UAB Justitia, 2014ISBN 978-9955-616-95-5

Be au to riaus ir lei dė jo sutikimo šį kū ri nį drau džia ma at ga min ti bet ko kia for ma ar bū du, vie šai jį skelb ti, įskai tant pa da ry mą vie šai pri ei na mo kom piu te rių tin klais (in ter ne te), iš-leis ti ir vers ti, pla tin ti kū ri nio ori gi na lą ar jo ko pi jas juos par duo dant, nuo mo jant, tei kiant pa nau dai ar ki taip per duo dant nuo sa vy bėn. Be au to riaus ir lei dė jo sutikimo drau džia ma šį kū ri nį, esan tį vie šo sio se bib lio te ko se, mo ky mo įstai go se, mu zie juo se ar ba ar chy vuo se, moks li nių ty ri mų ar as me ni nių stu di jų tiks lais vie šai skelb ti ar pa da ry ti jį vie šai pri ei na mą kom piu te rių tin klais tam skir tuo se ter mi na luo se tų įstai gų pa tal po se.

5

Turinys

Įvadas ....................................................................................................................7

1 SKYRIUSAsmens konstitucinio skundo suvokimas ............................................ 27

1.1. Asmens konstitucinį skundą identifikuojantys požymiai ......... 27

1.2. Asmens konstitucinio skundo vieta asmens teisių apsaugos sistemoje ir jo įtvirtinimo raida pasaulyje .......................... 46

2 SKYRIUS Asmens konstitucinio skundo priemonės įtvirtinimo tikslingumas ir pirmieji įtvirtinimo žingsniai Lietuvoje ................. 75

2.1. Netiesioginio (per individualią bylą nagrinėjantį teismą) asmens teisių gynimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nepakankamumas ....................................................................... 75

2.2. Poreikis ginti tam tikras asmens konstitucines teises ................ 93

2.3. Rengimasis įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą ir pirmieji šio skundo įtvirtinimo žingsniai .......................100

3 SKYRIUS Probleminiai konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvoje aspektai ...............................................................117

3.1. Konstitucinio skundo subsidiarumas .........................................117

3.1.1. Konstitucinio skundo santykis su Europos žmogaus teisių konvencijos numatomu individualiu skundu .................118

3.1.2. Konstitucinis skundas kaip subsidiari teisinės gynybos priemonė nacionalinėje teisinėje sistemoje ..............128

6

ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS STIPRINIMAS KONSTITUCINIO SKUNDO INSTITUTU

3.1.2.1. Konstitucinės justicijos institucijų vaidmuo nacionalinių ordinarinių teismų atžvilgiu konstitucinio skundo nagrinėjimo procese ..............................................130

3.1.2.2. Visų teisinių priemonių prieš pateikiant konstitucinį skundą išnaudojimo reikalavimo išimtys ......................................140

3.2. Konstituciniu skundu galimų ginčyti teisių sąrašas .................145

3.3. Konstitucinio skundo institutą pratęsiantis proceso atnaujinimas, konstitucinio skundo pagrindu konstituciniam teismui priėmus sprendimą, pripažįstantį ginčyto teisės akto neatitiktį konstitucijai ...........................................................................155

Išvados ir pasiūlymai ....................................................................................183Literatūra ........................................................................................................188Summary ........................................................................................................216

7

Ávadas

Vadovaujantis norminiu konstitucinės aksiologijos modeliu,1 aiškinan-čiu asmens teisių ir laisvių bei valstybės santykių koncepciją ir apibū-dinančiu naująjį konstitucionalizmą, valstybė traktuojama tik teisės viršenybės principo kontekste. Pagal šį modelį ji apibūdinama kaip de-mokratinė, kurioje veikia konstitucinės teisminės kontrolės mechaniz-mas ir kurio pirmoji funkcija – garantuoti konstitucines teises ir laisves.2 Lietuvos Respublikos Konstitucijoje greta kitų universalių konstituci-nių vertybių įtvirtinta žmogaus teisių ir laisvių apsauga, užtikrinama, be kita ko, konstitucinės justicijos institucijai tikrinant teisėkūros su-bjektų priimto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai.3 Ordinarinių

1 Atskaitos tašku pasirinkus XVIII a., išskiriami trys asmens teisių ir laisvių bei valstybės santykių koncepcijos modeliai: 1) mechaninis, 2) orientuotas į įstatymus norminis ir 3) norminis konstitucinės aksiologijos. Žr. Champeil Desplats V. The General Theory of State is Also a Theory of Fundamental Rights and Freedoms // Jus Politicum. Interna-tional Journal of Constitutional Law and Politics, No. 8. The General Theory Of State: Between Past and Future, September, 2012 arba [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.juspoliticum.com/The-general-theory-of-State-is.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

2 Konstitucinio skundo temos kontekste autorė laikosi pozicijos, kad konstitucinės teisės gali būti vadinamos ir pagrindinėmis, kad konstitucinės teisės apima pirmines (kurios tiesiogiai įtvirtintos konstitucijoje) ir išvestines (kurios konstitucinių teisių pripažini-mą įgauna konstitucinės justicijos institucijos aktuose, aiškinančiuose konstitucijos nuostatas) teises. Reikia paminėti, kad vis svarstoma dėl konstitucinių bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių santykio: galima manyti, kad kategorija „pagrindinės teisės“ su-tampa su tomis, kurios išvardytos konstitucijoje arba kad ši kategorija yra siauresnė nei teisių, įtvirtintų konstitucijoje, kategorija ir, kita vertus, platesnė, aprėpianti kai kurias iš konstitucijos tik implicitiškai išvedamas teises. Žr. Gentili G. A. Comparative Perspecti-ve on Direct Access to Constitutional and Supreme Courts in Africa, Asia, Europe and Latin America: Assessing Advantages for the Italian Constitutional Court [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2114843> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Pavyzdžiui, remiantis nacionaliniu teisiniu re-guliavimu, pagrindinės teisės gali būti suvokiamos siaurai: pagrindinių teisių sąvoka Vokietijoje žymi tik tam tikrą konstitucinių teisių rinkinį. Žr. Tyrimo 338 – 341 išnašas.

3 Vadinamoji abstrakčioji konstitucinė kontrolė.

8


teismų4 teisėjai, būdami pagrindiniai asmens teisių ir laisvių gynėjai, turi galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jei jie abejoja konkrečioje byloje taikytino teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai.5

Asmens konstitucinis skundas6 yra viena iš teisinių priemonių, kuria asmens iniciatyva (be tarpininko – ordinarinio teismo) siekiama užtikrinti asmens konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą nuo nekonstitucinių valdžios institucijų aktų. Nors konstitucinio skundo įtvirtinimas Europoje buvo la-biau paplitęs XX a. pradžioje, dabartiniu laiku pagrindinių teisių apsaugai esant apibrėžiančiu ir dominuojančiu modernaus konstitucionalizmo bruo-žu, Lietuvoje vis netyla diskusijos dėl galimybės įtvirtinti ir įgyvendinti as-meniui teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei nekonstituciniais valdžios institucijų aktais buvo pažeista konstituciškai garantuota teisė.

4 Terminas „ordinariniai teismai“ Tyrime vartojamas apibūdinti bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismams. Taip pat Tyrime vartojama frazė „ordinarinis teisinis reguliavimas“ arba „ordinarinė teisė“ reiškia reguliavimą arba teisę, įtvirtintą žemesnės nei Konstitucija galios teisės aktuose (dar vadinamuose statutine teise). Ordinarinės teisės terminas konsti-tucinėje jurisprudencijoje pirmiausia minimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime, kuriame teigiama: „Konstitucijos stabilumas yra tokia jos savy-bė, kuri kartu su kitomis (inter alia ir pirmiausia su Konstitucijos ypatinga, aukščiausia teisine galia) konstitucinį teisinį reguliavimą skiria nuo žemesnės galios teisės aktais nustatyto (ordi-narinio) teisinio reguliavimo“ (Valstybės žinios, 2006, Nr. 30-1050). Lietuviškoje teisės lite-ratūroje ordinarinės teisės terminą pradėjo vartoti E. Kūris. Apie jo vartojimo pradžią moks-linėje literatūroje žr. Kūris E. Konstitucinė teisė kaip jurisprudencinė: konstitucinė justicija ir konstitucinės teisės paradigmos transformacija Lietuvoje. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilniaus universitetas, 2008, p. 7.

5 Vadinamoji konkreti arba incidentinė konstitucinė kontrolė. 6 Terminai „asmens konstitucinis skundas“, „individualus konstitucinis skundas“, „kons-

titucinis skundas“ Tyrime vartojami kaip sinonimai. Autoriai, nagrinėjantys asmens tiesioginio kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją ar siauriau – asmens konstitu-cinio skundo temą, daugeliu atvejų vartoja terminą „asmens konstitucinis skundas“, o ne

„asmens konstitucinio skundo institutas“. Tad dažnai atskira sąvoka „asmens/individua-laus konstitucinio skundo institutas“ neišskiriama. Tyrime sąvokos „individualus konsti-tucinis skundas“ ir „individualaus konstitucinio skundo institutas“ netraktuojamos kaip tapačios, nors pripažintina, kad abi reiškia tarsi tam tikrą sistemą, jungiančią jas apibū-dinančių elementų visumą. Tyrimo I skyriuje, nagrinėjant asmens konstitucinio skundo suvokimą, minimo instituto sąvoka aptariama detaliau. Tyrime atskleidžiama, kad ter-minas „konstitucinis skundas“ reiškia teisinę priemonę; ši jo prasmė ir turima omenyje, nors Tyrime ne visada greta žodžių „konstitucinis skundas“ įterpiamas žodis „priemonė“.

9

Ávadas

Diskusijos, atrodo, natūralios, suprantamos, žvelgiant ir į neįtvirtinusios7 šio instituto, bet iki 1948 m. Konstitucijos priėmimo ir po jo asmens kons-titucinio skundo įvedimo galimybių tebeieškančios Italijos pavyzdį. Šios valstybės teisės sistemoje privatiems asmenims konstitucingumo klausimą konstitucinės justicijos institucijai galima pateikti svarstyti taip pat tik ordi-narinio teisminio proceso, kuriame taikytinas ginčijamas įstatymas, metu.

Lietuvoje taikyti asmens konstitucinį skundą galutinai nepasireng-ta.8 Konstitucinis skundas egzistuoja tik esmines idėjas dėl individualaus konstitucinio skundo instituto apibrėžiančiame akte9 ir kituose susiju-siuose teisės aktų projektuose (konstitucinio reguliavimo, Lietuvos Res-publikos Konstitucinio Teismo veiklą reguliuojančio teisės akto keitimo projektuose, pasiūlymuose ir kt.). 2008 m. pavasarį Seimas nepriėmė nu-matytų individualiam konstituciniam skundui įtvirtinti reikalingų teisės aktų, dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės-finansinės situa-cijos neskyrė papildomų valstybės biudžeto lėšų šiai priemonei įtvirtinti.

Pastebėtina, kad asmenų nepasitenkinimas, jiems negalint realizuoti individualaus konstitucinio skundo teisės, reiškiamas net teisme.10 Antai

7 Šiuo metu pasaulyje liko nedaug valstybių, neįtvirtinusių jokio individualaus kreipimosi į konstitucinės justicijos (Tyrime sąvokos „konstitucinė kontrolė“ ir „konstitucinė justicija“ vartojamos kaip sinonimai) ar jai prilyginamą instituciją būdo (nei individualaus konstituci-nio skundo, nei netiesioginio asmens teisių gynimo formos). Tai – Alžyras, Marokas, Nyder-landai. Žr. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) Study on Individual Access to Constitutional Justice. Adopted by the Venice Commission at its 85th Plenary Session (Venice, 17-18 December 2010) on the basis of comments by G. Harutyuny-an, A. Nussberger, P. Paczolay [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/docs/2010/CDL-AD(2010)039rev-e.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

8 Apie neatliktus darbus ir susiklosčiusią situaciją išsamiau žr. dar 2008 m. publikaciją: Kvedaras V. Už laisvės debesies – skundų lietus. Pokalbis su K. Lapinsku, publikuotas 2008 m. balandžio 14 d. žurnale „Ekstra“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/APublikacijos_20080414a.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

9 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. X-1264 „Dėl Individualaus konstituci-nio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 77-3061, su vėlesniu pakeitimu: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XI-577

„Dėl Seimo nutarimo „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo kon-cepcijos patvirtinimo“ pakeitimo // Valstybės žinios, 2009, Nr. 152-6823.

10 Reikia paminėti, kad pripažinimas, jog žmogaus teisių apsauga, teikiama per tarpinin-kus – teismus – Italijoje gali būti nepakankama, paskatino kelis Italijos piliečius pateikti fiktyvius skundus ordinariniam teismui tam, kad jie galėtų kreiptis į Konstitucinį Teis-

10


2009 m. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla, kurioje, be kita ko, buvo skundžiamas laikinai einančio pareigas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Teisės departamento direktoriaus ga-limai neteisėtas atsisakymas nagrinėti pareiškėjo – individualaus fizinio asmens – prašymą ištirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įsta-tymo 65 str. atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas teigė, kad į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipėsi būtent ir keldamas klausimą, ar įstatymo nuostatos, kurios pareiškėjui neleidžia kreiptis į Kons-titucinį Teismą, atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė, pabrėžusi, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra, nes subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstituci-nį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, ratas vienodai įtvirtintas ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje, ir Lietuvos Res-publikos Konstitucijos 106 straipsnyje, ir todėl Teisėjų kolegijai nekilo abe-jonių dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio konstitucingumo.11

Tyrimo autorės nuomone, Lietuvos teisės sistemoje tikslinga įtvirtinti asmens konstitucinio skundo institutą, siekiant veiksmingesnės, visapu-siškesnės asmens konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos. Įtvirtinus dar vieną konstitucingumo kvestionavimo galimybę ir pateikus individualų konstitucinį skundą, konstitucinės justicijos institucija gali pripažinti as-mens konstitucines teises esant pažeistas ir padėti jas atkurti. Tai yra prie-laidos užtikrinti realiai, veiksmingai žmogaus teisių apsaugai nuo neteisė-tų valstybės valdžios institucijų aktų. Dažnu atveju konstitucinės teisės mokslininkų, kitų specialistų paskatą įtvirtinti šią teisinę priemonę lemia pripažinimas, kad konstitucinio skundo priemonės taikymas Lietuvoje lemtų veiksmingesnę, didesnę, stipresnę asmens konstitucinių teisių ap-saugą, aukštesnį žmogaus teisių apsaugos lygį ar aukščiausio lygio apsaugą.

mą ir kad jų teisės būtų apgintos nuo Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo. Žr. Gentili G. A. Op. cit., 2 išnaša supra.

11 „Vienintelis tam tikrų abejonių galintis kelti klausimas yra jo [pareiškėjo – aut. past.] kaip in-dividualaus asmens galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą bei iš to išplaukiantis vienokio ar kitokio konstitucinio teisminio proceso galimumas“. Žr. Lietuvos vyriausiojo administra-cinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1201/2009 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=afb89ee4-4d8d-4e19-9dd2-f88da11767ea> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

11

Ávadas

Pagal Lietuvos Respublikos individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją (toliau vadinama – LR IKSIK) asmens teisių apsaugos sistemoje įtvirtinama nauja asmens teisių apsaugos prie-monė – individualaus tiesioginio kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją būdas. Remiantis Koncepcija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto (ar jo dalies), Respublikos Pre-zidento ar Vyriausybės akto (ar jo dalies), kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves, jeigu pa-sinaudojo visomis teisinės gynybos priemonėmis. Įstatymų leidėjo pasi-rinktas norminis Lietuvos konstitucinio skundo modelis pasižymi gana siaura juo galimų ginčyti teisės aktų apimtimi.

Tyrimo esmė – atsakyti į klausimą, koks asmens konstitucinio skundo modelis būtų tinkamiausias Lietuvai, nagrinėjant asmens konstitucinio skundo priemonės suvokimą plačiame laiko ir vietos kontekste, prista-tant ir gvildenant pagrindinius asmens konstitucinio skundo priemonės įtvirtinimo Lietuvoje tikslingumo argumentus bei gilinantis į problemi-nius konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvoje aspektus, susi-jusius su konkrečiais konstitucinį skundą identifikuojančiais požymiais.

Tyrime tikrinama iškelta prielaida, kad Lietuvoje siūlomu įtvirtinti vadinamuoju norminiu konstitucinio skundo modeliu gali būti gerinama žmogaus teisių apsauga, tačiau, orientuojantis į konkrečių teisių apsaugą (ypač procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų apsaugą), reikalingas va-dinamasis pilnas konstitucinis skundas.

Tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai Tyrimo objektas – trys konstitucinio skundo, kaip asmens konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos priemonės, įtvirtinimo Lietuvos teisės sistemo-je probleminiai aspektai. Apibendrintai tariant, pirmasis iš jų – konstitu-cinį skundą kaip papildomą teisinę priemonę apibūdinančio išnaudojus visas teisines priemones prieš pateikiant šį skundą reikalavimo apibrė-žimas. Antrasis – konstituciniu skundu galimų ginčyti asmens teisių ir laisvių sąrašo klausimas. O trečiasis – konstitucinio skundo institutą pratęsiančio ir leidžiančio įgyvendinti konstitucinio skundo priemonę elemento – proceso atnaujinimo, konstitucinio skundo pagrindu kons-

12


tituciniam teismui priėmus sprendimą apie ginčyto teisės akto nekons-titucingumą, pagrindų konstravimas Lietuvos civilinį, administracinį ir baudžiamąjį procesą reguliuojančiuose teisės aktuose.

Apibūdinant detaliau, du pirmieji probleminiai aspektai susiję su kons-titucinį skundą identifikuojančiais pagrindiniais jo požymiais. Vienas iš jų gali būti formuluojamas taip: Lietuvos teisės sistemoje neįtvirtinamos vie-no iš pagrindinių konstitucinį skundą identifikuojančių požymių – jo kaip papildomos teisinės priemonės – išimtys, kurios, nepaneigdamos šio kons-titucinio skundo išskirtinumo, būtų palankios asmens konstitucinių teisių ir laisvių apsaugai. Kitas nurodytas probleminis aspektas gali būti įvardijamas taip: konstitucinio skundo priemone galimų ginti asmens konstitucinių tei-sių ir laisvių nekonkretinimas atitinka vieną iš pagrindinių konstitucinį skun-dą apibūdinančių požymių ir konstitucinio skundo priemonės paskirtį – as-mens konstitucinių teisių ir laisvių, t. y. jų visumos apsaugą. Nors istorinis konstitucinio skundo objekto apibrėžimas yra orientuotas į konkrečių kons-titucinių teisių ir laisvių apsaugą ir nagrinėtų valstybių praktika rodo kryptį konstitucinio skundo priemone numatyti galimybę ginti konkrečias konsti-tucines teises ir laisves arba kai kurių iš jų neginti, Lietuvoje stebimas porei-kis konstituciniu skundu ginti mažiausiai kelias konstitucines teises ir laisves.

Trečiasis probleminis aspektas formuluotinas taip: į asmens konsti-tucinio skundo instituto nagrinėjimo sritį per mažai įtraukiamas sudė-tinis jo elementas – proceso atnaujinimas, kai konstitucinio skundo pa-grindu konstitucinis teismas priima sprendimą apie ginčyto teisės akto nekonstitucingumą; be to, iki šiol, rengiant teisinę bazę, kuria remiantis būtų įgyvendinama asmens konstitucinio skundo priemonė, šio atnauji-nimo pagrindai sistemiškai nenagrinėti Lietuvos civilinį, administracinį ir baudžiamąjį procesą reguliuojančiuose teisės aktuose.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti nurodytas konstitucinio skundo prie-monės įtvirtinimo problemas ir pasiūlyti tinkamiausią konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvoje modelį.

Siekiant šio tikslo, įgyvendinami Tyrimo uždaviniai: 1) ištirti asmens konstitucinio skundo suvokimą; 2) apibrėžti pagrindinius asmens kons-titucinio skundo priemonės įtvirtinimo Lietuvos teisės sistemoje tikslin-gumo argumentus, kurie suteikia kryptį asmens konstitucinio skundo priemonės įtvirtinimui, bei apžvelgti ir ištirti pirmuosius asmens konsti-

13

Ávadas

tucinio skundo įtvirtinimo žingsnius; 3) išnagrinėti sėkmingo12 konstitu-cinio skundo pasekmes, suteikiančias pagrindą atnaujinti valdžios insti-tucijų teisės aktais pažeistų asmens konstitucinių teisių atkūrimo procesą ir suformuluoti gaires dėl išnagrinėto individualaus konstitucinio skundo pagrindu priimto Konstitucinio Teismo nutarimo, konstatuojančio teisės akto dalies prieštaravimą Konstitucijai, kaip naujo savarankiško proceso atnaujinimo byloje pagrindo įtvirtinimo Lietuvos civilinį, administracinį ir baudžiamąjį procesą reguliuojančiuose teisės aktuose.

Tyrimo naujumas Šio tyrimo objektas – minėtos konstitucinio skundo, kaip asmens teisių ir laisvių apsaugos priemonės, įtvirtinimo Lietuvoje problemos – neanalizuo-tas kompleksiškai, ypač platesniame asmens konstitucinio skundo suvoki-mo kontekste, apžvelgiant skundo įtvirtinimo raidą ir ypač pasauliniu mastu.

Asmens teisių apsaugos instituto įtvirtinimo Lietuvoje problemos nagrinėjamos sistemiškai tiriant ne vien teisinį reguliavimą (galiojantį ir siūlomą įtvirtinti; Lietuvos ir kitų Europos valstybių), kuriuo apsiriboja ne vienas publikacijos konstitucinio skundo tema autorius, bet ir teismų (ordinarinių, konstitucinių ir tarptautinių) praktikos požiūriu.

Siekdama atsakyti į klausimą, koks asmens konstitucinio skundo mo-delis būtų tinkamiausias Lietuvai, Tyrimo autorė pristato ir gvildena du, jos nuomone, pagrindinius asmens konstitucinio skundo priemonės įtvir-tinimo Lietuvoje tikslingumo argumentus. Tai: 1) netiesioginio (per indi-vidualią bylą nagrinėjantį teismą) asmens konstitucinių teisių ir laisvių gy-nimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nepakankamumas ir 2) poreikis ginti tam tikras asmens konstitucines teises. Autorės požiūrio į konstitucinio skundo įtvirtinimo tikslingumą naujumą atspindi tai, kad pir-masis iš šių argumentų, kaip toliau nurodoma, viešose diskusijose nebūna įvardijamas kaip pagrindinis, lemiantis konstitucinio skundo įtvirtinimo bū-tinybę nacionalinėje teisės sistemoje, o antrasis, autorės žiniomis, nesvarsty-tas diskutuojant apie konstitucinio skundo instituto įtvirtinimą. Pastarasis

12 Tokio, kai išnagrinėto individualaus konstitucinio skundo pagrindu priimamas konsti-tucinės justicijos institucijos sprendimas, konstatuojantis teisės akto, jo dalies prieštara-vimą konstitucijai.

14


nulemtas Tyrimo autorės atliktos konstitucinio skundo priemonės istorinio ir šiuolaikinio įtvirtinimo valstybių teisės sistemose analizės, išryškinus ten-denciją šiuo skundu ginti tam tikras konstitucines teises ir laisves. Tačiau rei-kia iš karto perspėti, kad išvardytais argumentais bei jų deriniu neneigiamas kitų argumentų egzistavimas, kuris ir nėra tiesioginis šio Tyrimo objektas. Išvardytieji argumentai suteikia kryptį mąstymui, kaip galima modeliuoti asmens konstitucinio skundo įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje.

Tyrime analizuojama netiesioginio asmens teisių gynimo iškilus abe-jonei dėl byloje taikytino teisės akto dalies nekonstitucingumo teismams kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą situacija. Šios situa-cijos nagrinėjimas beveik nesulaukia dėmesio, išsakant nuomonę, kad toks netiesioginis asmens teisių gynimo būdas yra pakankamas, optimalus, sie-kiant, kad būtų išvengta konstitucinės justicijos institucijos veiklos sutrik-dymo dideliu minimų skundų kiekiu. Pavyzdžiui, pasisakant prieš indivi-dualaus konstitucinio skundo galimybės įtvirtinimą, Lietuvos Respublikos Seimo narių diskusijose teigiama prezumpcija, kad netiesioginis asmens teisių gynimas per teismus yra geras, nes nebuvo atlikta tyrimų ir nustatyta priešingai.13 Tik reikšmingą teigiamą teismų kreipimųsi į Konstitucinį Teis-mą būdo poveikį žmogaus teisių apsaugai konstatuoja konstitucinės teisės specialistai: pavyzdžiui, „teismų galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą numatymas esmingai prisidėjo prie žmogaus teisių apsaugos“.14 Kita vertus, viešose diskusijose teisės mokslininkai ir teisės praktikai pastebi netiesio-

13 „Konstitucinis skundas neturėtų būti laikomas vieninteliu būdu išplėsti žmogaus teisių gynimo apimtį ir padidinti tą gynybos efektyvumą, nes bendrosios kompetencijos teis-mai, kai dabar iškyla kokių nors neaiškumų dėl konstitucinių nuostatų taikymo, gali bet kuriuo metu kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydami išaiškinimo. Ar mes turime kokių nors žinių, kad teismai to nedaro, kad būtų žmonių masinių nusiskundimų? Man atrodo, kai tik yra tokia reikmė, tas visada yra daroma“. Žr. Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr. XP-2310(2*) (svarstymas) // Penkiasdešimt penktojo (317) posėdžio, 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio stenograma [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300919&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

14 Jarašiūnas E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir žmogaus teisių apsauga // Gailiūtė D., Jarašiūnas E., Vidrinskaitė S., Žalėnienė I., Žiobienė E. Žmogaus teisių apsaugos institucijos. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009, p. 206.

15

Ávadas

ginio asmens teisių gynimo būdo ribotumą, vardija kai kuriuos jo trūku-mus (pavyzdžiui, pasak E. Jarašiūno, daug prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ordinariniai teismai atmeta, nes dažnai teisėjams nekyla abejonių, ar teisės aktas, kurį reikia taikyti byloje, yra konstitucingas; kaip buvo teigęs K. Čilinskas, žmonėms iškyla problemų, kurių nenagrinėja nei bendrosios kompetencijos, nei administraciniai teismai), tačiau šis ribotumas, kaip argumentas, pagrindžiantis būtinybę Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti as-mens konstitucinio skundo institutą, dažnai paskęsta kitų argumentų jūro-je. Autorės manymu, turi būti labiau akcentuojamas netiesioginio asmens teisių gynimo būdo nepakankamumas užtikrinant veiksmingą asmens konstitucinių teisių apsaugą kaip asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo argumentas. Todėl Tyrime teigiama, kad pirmasis iš dviejų kertinių Tyrime dėstomų asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvoje tikslingumo argumentų yra tas, kad per individualią bylą nagrinėjantį teismą atliekamas asmens teisių gynimas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra nepakankamas. Tam, kad jį išsamiau pagrįstų, Tyrimo autorė nagrinėja per individualią bylą sprendžiantį teismą įgyvendinamą asmens teisių gynimą.

Duomenys apie bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismų kreipimusis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą renkami kom-pleksiškai, keliomis kryptimis: atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo spręstas teismų inicijuotas bylas, teismų prašymus Konstituciniame Teisme laukiančiose nagrinėjimo bylose bei tiriant Lietuvos Aukščiau-siojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus bylose, kuriose bylos šalys prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nauja ir visapusiška asmens konstitucinio skundo instituto analizės da-limi laikyti ir nagrinėti šį institutą pratęsiantį elementą – sėkmingo konsti-tucinio skundo pasekmių ordinarinį teisinį reguliavimą, suteikiantį pagrin-dą atnaujinti skundo pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimo procesą.15 Tyrimo

15 Nors įvairius Konstitucinio Teismo sprendimų padarinių aspektus plačiai nagrinėja V. Staugaitytė. Žr. Staugaitytė V. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia laiko požiūriu // Jurisprudencija, 2005, Nr. 77 (69); Konstitucijai priešta-raujančių teisės aktų pašalinimo iš teisės sistemos atidėjimas Lietuvos ir užsienio valsty-bių konstitucinių teismų praktikoje // Jurisprudencija, Nr. 2006, 2 (80); Konstitucinio Teismo nutarimų tipai ir jų poveikio teisės sistemai bei teisės taikymo praktikai ypatu-mai // Konstitucinė jurisprudencija, 2007, Nr. 4 (8) spalis–gruodis ir kt.

16


autorė pritaria nuomonei, kad sėkmingo konstitucinio skundo pasekmių ordinarinis teisinis reguliavimas yra realus pagrindas atitaisyti skundo pa-reiškėjo dėl jo pažeistos konstitucinės teisės ar laisvės patirtą skriaudą, to-dėl yra būtinas ir nagrinėtinas konstitucinio skundo institutą pratęsiantis elementas. Tyrime formuluojamos gairės, kuriomis teikiami siūlymai dėl išnagrinėto individualaus konstitucinio skundo pagrindu priimto Konsti-tucinio Teismo nutarimo, konstatuojančio teisės akto dalies prieštaravimą Konstitucijai, kaip naujo savarankiško proceso atnaujinimo byloje pagrin-do įtvirtinimo civilinį, administracinį ir baudžiamąjį procesą reguliuojan-čiuose teisės aktuose.16 Aptariamu aspektu darbas prisideda prie negausių konstitucinės justicijos proceso teisės problematikos tyrimų Lietuvoje.17

Tyrimų apžvalga Tyrimo pavadinimas skatina apžvelgti konstitucinio skundo instituto tyrimus žmogaus teisių apsaugos srityje. Kadangi konstitucinis skundas pateikiamas konstitucinės justicijos institucijai, neatsiribojama nuo tyri-mų, susijusių su šiomis institucijomis, konteksto.

Europoje konstitucinio skundo institutas kaip tyrimo objektas plačiau-siai analizuojamas Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“18 dokumentuose – nuomonėse, tyrimuose, kuriuose išdėstomos rekomen-dacijos valstybėms dėl konstitucinio reguliavimo, Komisijos rengtų semi-narų ar konferencijų medžiagoje (pranešimuose, seminarų ar konferencijų apžvalgose). Išsamiausias šios Komisijos darbas yra studija apie individualų

16 Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programos įgyvendinimo priemonių planą 2011 metų IV ketvirtį buvo numatyta „sukurti individualaus konstitucinio skundo insti-tuto taikymo nacionalinėje teisėje sistemą“. Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. va-sario 25 d. nutarimą Nr. 189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ 150 priemonę (Valstybės žinios, 2009, Nr. 33-1268).

17 Apie konstitucinės justicijos proceso teisės problematikos fragmentišką nagrinėjimą ir tokio nagrinėjimo būtinybę žr. Kūris E. Konstitucinės justicijos proceso teisės klausimu // Teisė, 2011, T. 78.

18 Dar kitaip vadinama Venecijos komisija. Ji yra du kartus per metus posėdžiaujanti 1990 m. įsteigta konsultacinė institucija, telkianti nepriklausomus ekspertus, įgijusius pripažinimą dėl savo darbo, susijusio su demokratiniais institutais, patirties arba dėl indėlio plėtojant teisės ar politikos mokslus, tarp jų ir autoritetingus konstitucinės teisės ekspertus, padedančius valsty-bėms spręsti konstitucines problemas, teikiant teisinio pobūdžio vertinimus bei išvadas.

17

Ávadas

kreipimąsi į konstitucinės justicijos instituciją.19 Šioje studijoje Komisija apžvelgia ir apibendrina valstybių nustatytą teisinį šio skundo reguliavimą ir problemas, kylančias jį aiškinant ir taikant, bei siūlo šių problemų spren-dimo galimybes. Autorės žiniomis, ši Komisija nėra vertinusi Lietuvos pasi-rinkto konstitucinio skundo modelio, dėl jo teikusi teisinio pobūdžio išvadų.

Tiriant konstitucinę justiciją, konstitucinio skundo tema nagrinėjama ap-tartos Komisijos ekspertų ir kitų mokslininkų – L. Favoreu20, H. Steinbergerio21, P. Paczolay22, A. M. Mavčičo23, G. Harutyunyano24, M. Bobeko25 ir kt. – darbuose.

19 Op. cit., 7 išnaša supra. 20 Favoreu L. Konstituciniai teismai. Vilnius: Garnelis, 2001. 21 Steinberger H. Models of Constitutional Jurisdiction. European Commission for Democracy

Through Law CDL-STD(1993)002 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-STD(1993)002-e.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

22 Paczolay P. Opinion On The Draft Constitutional Amendments With Regard To The Cons-titutional Court of Turkey. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-AD(2004)024 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.veni-ce.coe.int/docs/2004/CDL-AD(2004)024-e.pdf> (prisijungta 2012 m. balandžio 30 d.; šiuo metu šiuo adresu nebepasiekiama).

23 Mavcic A. M. Judicial Review of Administrative Decisions. The Extent and Limits of Judicial Review. The Efficiency of Judicial Review. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) Unidem Campus Trieste Seminar „Administrative Discretion and The Rule of Law“, CDL-UDT(2010)012 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-UDT(2010)012-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Mavčič A. M. The Applicant Before The Constitutional Court With A Speci-al Reference To The Individual Application. Conference on „Access To The Court - The Ap-plicant in the Constitutional Jurisdiction“. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2009)039 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-JU(2009)039-e.aspx> (prisijungta 2013 m. ba-landžio 30 d.); Mavčič A. M. Individual Complaint As A Domestic Remedy To Be Exhausted Or Effective Within The Meaning Of The ECHR. Comparative and Slovenian Aspect, 2011 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourts.net/lecture/constitutional%20complaint1.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Mavčič A. The Constitutional Review, 2001 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourts.net/The%20Constitutio-nal%20Review%20sample.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

24 Harutyunyan G., Mavčič A.M. Constitutional Review and Its Developement in the Modern World (A Comparative Constitutional Analysis), 1999 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.am/Books/harutunyan/monogr3/book.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

25 Bobek M. Shaken Order: Authority and Social Trust in Post-Communist Societies (Case Studies in Law, 2007-2009), Centre for Advanced Study. CAS Working Paper Series, Issue 4, 2011 [inte-raktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.cas.bg/uploads/files/Shaken%20Order/M.%20Bobek.

18


Konstitucinės justicijos ir žmogaus teisių apsaugos kontekstuo-se konstitucinio skundo priemonė analizuojama K. W. Thompsono ir R. R. Ludwikowski26, W. Sadurski27, A. Mavčičo28, M. Patrono29, taip pat minėtos Venecijos komisijos ekspertų publikacijose30.

Mokslo straipsniuose ir kituose mokslo darbuose individualaus konstitucinio skundo tema Lietuvoje31 dažniau nagrinėta kitų konsti-tucinio teismo įgaliojimų kontekste, kaip konstitucinio teismo vienas iš įgaliojimų tirti šiuos skundus, galimų konstitucinio skundo modelių po-

pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Bobek M. Quantity or Quality? Re-Assessing the Role of Supreme Jurisdictions in Central Europe [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1073602> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.) ir kt.

26 Constitutionalism and Human Rights: America, Poland, and France. A Bicentennial Colloquium at the Miller Center. Edited by Kenneth W. Thompson and Rett R. Ludwi-kowski. Vol. VI, 1991 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://web1.millercenter.org/publications/mcpapers/constitutionalism6.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

27 Sadurski W. Rights Before Courts. A Study of Constitutional Courts in Postcommunist States of Central and Eastern Europe. Springer Science+Business Media B.V, 2008.

28 Mavcic A. M.The Constitutional Review (Chapter „Constitutional Review in the Field of Human Rights Protection“), 2001 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourts.net/The%20Constitutional%20Review%20sample.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

29 Patrono M. The Protection of Fundamental Rights by Constitutional Courts – A Com-parative Perspective // Victoria University of Wellington Law Review. No. 24, 2000 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.austlii.edu.au/au/journals/VUWL-Rev/2000/24.html#Heading167> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

30 Žr., pavyzdžiui, jau minėtą Venecijos komisijos studiją. 31 Klausimo dėl galimybės piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą nagrinėjimas

dažnai tampa konferencijų įvairiais konstitucinės teisės klausimais pranešimų tema: pa-vyzdžiui, Lietuvos konstitucinės justicijos institucijos veiklos pirmajame dešimtmetyje: Konstitucinis teisingumas ir teisės viešpatavimas. Tarptautinės konferencijos, skirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įsteigimo 10-mečiui, 2003 m. rugsėjo 4 d. medžiaga. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2004; Konstitucijos aiškinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir Skandinavijos šalių konferencijos, vyku-sios 2002 m. kovo 15–16 d., Vilniuje, medžiaga. Vilnius: Lietuvos Respublikos Kons-titucinis Teismas, 2002; Konferencijos, skirtos Europos Tarybos 50-mečiui paminėti, vykusios 1999 m. gegužės 19 d., Vilniuje, medžiaga. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1999; Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis. Constitutional justice: the pre-sent and the future. Tarptautinės konferencijos, skirtos Lietuvos Respublikos Konstitu-cinio Teismo įkūrimo penkerių metų sukakčiai, vykusios 1998 m. balandžio 23–24 d., Vilniuje, medžiaga. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998.

19

Ávadas

žiūriu (P. Vinkleris32, E. Jarašiūnas33, T. Birmontienė34, A. Abramavičius35, E. Masnevaitė ir E. Normantas36, A. Kargaudienė37, J. Navickaitė38) nei ti-riama subjektinių žmogaus teisių, jų gynimo priemonių kontekste, išski-riant konstitucinę priežiūrą žmogaus teisių apsaugos srityje (E. Žiobie-nė39, R. Petkuvienė40, E. Jarašiūnas41). Nors neretais atvejais nurodytos

32 Vinkleris P. Konstitucinės priežiūros elitinės koncepcijos ir žinybinio priklausymo ribų proble-ma Lietuvoje // Justitia, 1999, Nr. 5–6 (23–24); Vinkleris P. Konstitucinės priežiūros elitinės koncepcijos ir žinybinio priklausymo ribų problema Lietuvoje // Justitia, 2000, Nr. 1 (25).

33 Jarašiūnas E. Valstybės valdžios institucijų santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003.

34 Birmontienė T. The Perspectives of Introducing the Constitutional Complaint in the Republic of Lithuania. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2005)067. The Limits of The Constitutional Review of the of the Ordinary Court‘s Decisions in the Proceedings on the Constitutional Complaint. 14-15 November 2005, Brno, Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2005)067-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.) arba Birmontie-nė T. The Perspectives of Introducing the Constitutional Complaint in the Republic of Lithu-ania // Hranice přezkumu rozhodnutí obecných soundů ústavním soudem v řízení o ústavní stížnosti. The Limits of The Constitutional Review of the of the Ordinary Court‘s Decisions in the Proceedings on the Constitutional Complaint. Collection of Contributions from the Cons-titutional Court of the Czech Republic in Cooperation with the Venice Commission of the Council of Europe in Brno, 14-15 November, 2005. Praha: Ústavní soud Českérepubliky, 2005.

35 Abramavičius A. Teorinės ir praktinės asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvos konstitucinėje sistemoje problemos // Konstitucinė jurisprudencija, 2006, Nr. 1 (1); Abramavičius A. Konstitucinio skundo samprata ir reikšmė konstitucinėje teisminėje kontrolėje // Jurisprudencija, 2007, Nr. 11 (101).

36 Masnevaitė E., Normantas E. Models of Constitutional Complaint and Their Socio-Le-gal perspectives in Lithuania // Socialiniai mokslai, 2005, Nr. 3 (49).

37 Kargaudienė A. Individual Constitutional Complaint in Lithuania: Conception and the Legal Issues // Baltic Journal of Law and Politics, 2011, Vol. 4, No. 1 arba Kar-gaudienė A. Individual Constitutional Complaint in Lithuania: Conception and the Legal Issues [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://versita.metapress.com/content/4m862l02u3734871/fulltext.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

38 Navickaitė J. Europos konstitucinių teismų kompetencijų lyginamoji analizė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2011.

39 Žiobienė E. Informacijos apie privatų asmens gyvenimą apsauga. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teisė). Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003, p. 108–109.

40 Petkuvienė R. Žmogaus teisių įgyvendinimo galimybės ir ribos Lietuvoje. Daktaro diser-tacija. Socialiniai mokslai (teisė). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2006, p. 69–79.

41 Jarašiūnas E. Konstitucinė kontrolė: keletas minčių apie žmogaus teisių apsaugos ma-tmenį // Konstitucinė jurisprudencija, 2009, Nr. 4 (16) spalis–gruodis; Jarašiūnas E.

20


pirmosios autorių grupės konstitucinio skundo temos analizės rezultatas gaunamas ir inkorporuojant žmogaus teisių apsaugos lygmenį, matoma, kad orientavimasis į žmogaus teisių apsaugos garantiją – konstitucinio skundo institutą – yra santykinai mažesnis.

Nė vienoje, inter alia, nacionalinei žmogaus teisių apsaugai skirtoje monografijoje ar disertaciniame darbe konstitucinio skundo priemonės tema žmogaus teisių apsaugos sistemoje nenagrinėjama, kaip antai: au-torių kolektyvo monografijoje „Lietuvos konstitucinė teisė: raida, teisių apsauga, savivalda“42, D. Jočienės ir K. Čilinsko monografijoje „Žmo-gaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje“43, A. Pakso monografijoje „Tarptautinės ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos priemonės ir institucijos“44.

Lietuvoje daugiausia mokslo straipsnių, kuriuose vertinamas indivi-dualaus konstitucinio skundo poreikis, akcentuojama būtinybė jį įvesti (pradedant galiojančios Konstitucijos projekto svarstymais), analizuo-jamos galimos šio skundo perspektyvos Lietuvoje, pateikiami moksli-ninkų pasiūlymai dėl galimo konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvos teisės sistemoje. Konkretūs parengti įstatymų leidėjo pasiūlymai dažnu atveju ne analizuojami, o tik aptariami.

Įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą, atliekant Lietuvos teisės sistemos reformą, LR IKSIK numatyta reguliuoti Lietu-vos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, priimto išnagrinėjus in-dividualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes – asmens teisę kreiptis pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dali-

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir žmogaus teisių apsauga // Gailiūtė D., Jarašiūnas E., Vidrinskaitė S., Žalėnienė I., Žiobienė E. Žmogaus teisių apsaugos instituci-jos. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009.

42 Lietuvos konstitucinė teisė: raida, teisių apsauga, savivalda. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007.

43 Jočienė D., Čilinskas K. Žmogaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje. Vilnius: Gairės: Teisės projektų ir tyrimų centras, 2005.

44 Paksas A.Tarptautinės ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos priemonės ir institucijos. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2000.

21

Ávadas

mi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines tei-ses ir laisves. Konstitucinės justicijos sprendimų padarinių tema, aktuali formuluojant pasiūlymus dėl proceso atnaujinimo pagrindo reguliavimo Lietuvos ordinariniuose procesiniuose įstatymuose, Konstituciniam Teis-mui individualaus konstitucinio skundo pagrindu priėmus nutarimą, kad taikytinas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, ne konstitucinio skundo kontekste nagrinėta K. Lapinsko45, V. Sinkevičiaus46, S. Stačioko47, R. Ur-baičio48, J. Grigienės ir P. Čerkos49, itin plačiai – V. Staugaitytės50 ir kt.

45 Lapinskas K. Konstitucinės priežiūros institucijų sprendimų realizavimo problemos // Konstitucinės priežiūros institucijų sprendimų teisinės prigimties, galių ir realizavimo problemos. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1997. Lapinskas K. Влиятельное kонститyционное правосyдие, егo воздействие на общество и развитие всемирной юриспрyденции в области прав человеkа // КОНСТИТУЦИОННОЕ ПРАВОСУДИЕ. Вестник Конференции Органов Конституционного Контроля Стран Молодой Демоkратии. Выпyсk 1(43), 2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.am/armenian/con_right/1.43-2009/vestnik43.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.) arba Lapinskas K. Some Aspects of the Influence of the Consti-tutional Court of the Republic of Lithuania on Society. Report to World Conference on Constitutional Justice Theme „Influential Constitutional Justice – Its Influence on So-ciety and on Developing a Global Jurisprudence on Human Rights, 23-24 January 2009, Cape Town [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/WCCJ/Pa-pers/LTU_Lapinskas_E.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

46 Sinkevičius V. Konstitucinio Teismo nutarimų įtaka įstatymų leidybai // Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998; Sinkevičius V. Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas įstatymų leidyboje // Ju-risprudencija, 2011, Nr. 18 (2).

47 Stačiokas S. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktų vykdymas ir jų poveikis teisinei sistemai // Konstitucinė jurisprudencija, 2006, Nr. 3.

48 Urbaitis R. Konstitucinio Teismo nutarimų poveikis bylų nagrinėjimo teismuose prak-tikai // Konstitucinė jurisprudencija, 2006, Nr. 3.

49 Grigienė J., Čerka P. Whether Ruling Of Constitutional Court Providing Interpretation of Law Can Be Applied Retroactively? // Teisės apžvalga, 2011, No. 1 (7) arba [interak-tyvu]. Prieiga per internetą: <http://teisesapzvalga.vdu.lt/2011/1(7)/Zurnalas_1(7).pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

50 Staugaitytė V. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia laiko požiūriu // Jurisprudencija, 2005, Nr. 77 (69); Staugaitytė V. Konstitucinio Teismo nutarimų tipai ir jų poveikio teisės sistemai bei teisės taikymo praktikai ypatumai // Konstitucinė jurisprudencija, 2007, Nr. 4 (8) spalis–gruodis; Staugaitytė V. Teisės nor-mų atgijimo įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui problema // Konstitucinė ju-risprudencija, 2006, Nr. 2 balandis–birželis.

22


Darbo metodologija Asmens konstitucinio skundo priemonė, būdama potencialia Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos dalimi, negali būti nagrinėjama nesiejant jos su šia sistema. Sisteminė Tyrimo objekto analizė taikoma tiriant indivi-dualaus konstitucinio skundo instituto teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, siekiant suvokti konstitucinio skundo statusą tarp kitų teisinių priemonių.

Tyrime panaudotas platesnis istorinis lyginamasis asmens konstitu-cinio skundo įtvirtinimo, jo vietos asmens teisių apsaugos sistemoje, jo raidos ir ypač pasauliniu mastu kontekstas, nagrinėjant asmens konsti-tucinio skundo suvokimą, leidžia susidaryti visapusiškesnį vaizdą apie asmens konstitucinio skundo kilmę, paplitimą, įvairovę, suteikdamas galimybę modeliuoti asmens konstitucinio skundo įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje. Nagrinėjami konstitucinio skundo institutą Lietuvoje reguliuojantys ordinariniai teisės aktai, jų travaux préparatoires ir su jais susijusių teisės aktų projektai: Individualaus konstitucinio skundo ins-tituto įtvirtinimo koncepcija, parengti Konstitucijos 106, 107 str. nuos-tatų pataisų ir Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektai, jų aiškinamieji raštai, Seimo posėdžių svarstant šiuos projek-tus medžiaga bei Seime šia tema vykusių konferencijų medžiaga.

Analizuojamas teismų praktikos matmuo – ordinarinių teismų kreipi-maisi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui ir Konstitucijai. Duo-menys apie šiuos kreipimusis renkami tiriant Konstitucinio Teismo spręstas teismų inicijuotas bylas, teismų prašymus Konstituciniame Teisme laukian-čiose nagrinėjimo bylose bei tiriant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietu-vos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus (atrinktus pagal šiuose teismuose naudojamą bylų klasifikatorių) bylose, kuriose bylos šalys prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismų kreipimųsi būklės analizė atkreipia dėmesį į asmenų poreikį dėl tam tikrų teisių gynimo. Daroma prielaida, kad toks esamos teisinio reguliavimo ginčijimo konstitucingumo požiūriu bū-klės teismų praktikoje nagrinėjimas padėtų nustatant, kiek tam tikrų asmens teisių ginčiai reikalinga teisine priemone galėtų tapti konstitucinis skundas.

Tyrime remiamasi Konstitucinio Teismo 2007–2012 m. spręstų teismų inicijuotų bylų, teismų prašymų Konstituciniame Teisme lau-

23

Ávadas

kiančiose teisminio nagrinėjimo bylose (2013 m. balandžio 22 d. duo-menimis) apibendrinimu pagal du kriterijus: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnį, dėl kurio galimo/konstatuoto pažeidimo iškelta abejonė; 2) konstitucinę teisę ar laisvę, dėl kurios išreiškiama abejonė, kad ji galimai pažeista nekonstitucine traktuojama teisės norma.

Įdomu tai, kad apibūdinto teismų praktikos matmens analizės rezul-tatai patvirtinami Lietuvos gyventojų apklausų duomenimis dėl konkre-čių žmogaus teisių didžiausio pažeidžiamumo.

Paminėtina ir tai, kad taip pat tiriama 2007–2011 m. Lietuvos vy-riausiojo administracinio teismo jurisprudencija siekiant išsiaiškinti proceso atnaujinimo bylose praktiką, naudingą formuojant siūlymus dėl išnagrinėto individualaus konstitucinio skundo pagrindu priimto Kons-titucinio Teismo nutarimo, konstatuojančio teisės akto dalies prieštara-vimą Konstitucijai, kaip naujo savarankiško proceso atnaujinimo byloje pagrindo įtvirtinimo civilinį, administracinį ir baudžiamąjį procesą regu-liuojančiuose teisės aktuose.

Siekiant įvertinti Lietuvoje pasirinktą individualaus konstitucinio skundo modelį, atliekant Tyrimą, naudojamasi konstitucinio skundo instituto konstitucinio ir ordinarinio reguliavimo ir jo taikymo konsti-tucinės justicijos bylų praktikoje lyginimu tarp atskirų Rytų ir Vidurio Europos valstybių bei Vokietijos Federacinės Respublikos ir Ispanijos Karalystės.

Rytų ir Vidurio Europos valstybių teisinio reguliavimo tyrimo nagri-nėjamoje srityje pasirinkimą lėmė keletas šio regiono valstybių ir Lietu-vos panašumų – pirmiausia pasirinktųjų šio regiono valstybių (Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos) konstitucinės justicijos institu-cijų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijos (ke-liais aspektais) panašumas ir ypač tai, kad pasirinktos valstybės irgi turi koncentruotą konstitucinę kontrolę. Antra, pasirinktųjų valstybių kons-titucinio skundo modelio panašumas į siūlomąjį Lietuvos Respublikos modelį, koks įtvirtintas ir Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Įvairovės dėlei, siekiant suvokti alternatyvių konstitucinio skundo modelių teikiamą ap-saugos lygį, lyginama ir su vadinamąjį pilną konstitucinio skundo mo-delį turinčiomis valstybėmis, t. y. Čekija, Slovėnija. Trečia, pasirinktųjų šio regiono valstybių ir Lietuvos Respublikos konstitucinio reguliavimo

24


apskritai apimtis, detalumas, nesiejant su konstitucinio skundo insti-tutu, arba kalbant dar konkrečiau – konstitucinės justicijos institucijos kompetencijos apibrėžimas (Latvijos ir Vengrijos valstybių konstituci-nės nuostatos šiuo aspektu išsiskiria iš kitų pasirinktųjų valstybių – jos minimalistinės; minimos įvairovės dėlei). Ir galiausiai – pasirinktųjų šio regiono valstybių ir Lietuvos Respublikos numatomo konstitucinio re-guliavimo dėl konstitucinio skundo įtvirtinimo skyriuose, kurie dalyki-niu požiūriu priskiriami konstitucinės justicijos institucijoms (bei tam tikra dalimi ir žmogaus teisių skyriams), panašumas.

Latvijos pasirinkimas papildomai nulemtas fakto, kad jos teisės sis-temoje skundas buvo įtvirtintas ne iš karto įsigaliojus Konstitucijai, o po kurio laiko (nuo 2001 m.), kaip bus ir Lietuvoje, žmogaus teisių apsaugos sistemą papildant nauja priemone ir konstitucinės justicijos institucijos kompetenciją nauja konstitucinio skundo nagrinėjimo sritimi plečiant palaipsniui, turint nemažą konstitucinės žmogaus teisių apsaugos doktri-nos bagažą. Vokietijos Federacinės Respublikos pasirinkimą (joje konsti-tucinio skundo institutas taip pat buvo įtvirtintas ne iš karto, tik 1951 m. Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo įstatyme numačius konstitu-cinio skundo teisę ir 1969 m. Pagrindiniame Įstatyme įtvirtinus nuostatą dėl konstitucinio skundo) lėmė, kad tai valstybė, turinti pavyzdinį vadina-mojo pilno konstitucinio skundo reguliavimo modelį (kaip įkvėpimo šal-tinį kitoms valstybėms ir kuriuo sekama) ir ilgą konstitucinio skundo ins-tituto taikymo patirtį. Ispanijos Karalystės patirtis analizuojamoje srityje dėl tų pačių priežasčių (išdėstytų kalbant apie Vokietiją) taip pat pasitel-kiama kaip pavyzdinė; beje, ši valstybė vadovaujasi ir Vokietijos patirtimi.

Tiriamos pasirinktų nagrinėti Europos valstybių konstitucijos, kons-titucinės justicijos institucijų veiklą reguliuojantys teisės aktai, konsti-tucinės justicijos institucijų jurisprudencija nagrinėjant konstitucinius skundus. Nagrinėta daugelio metų, kiek pasirinktoje valstybėje įtvirtinta galimybė pateikti individualų konstitucinį skundą ir/ar kiek sprendimų dėl šių skundų anglų kalba prieinama oficialiuose interneto tinklalapiuo-se51, konstitucinės justicijos institucijų praktika. Analizuoti Čekijos Res-

51 Valstybių konstitucinės justicijos institucijų oficialiuose interneto tinklalapiuose šių teismų praktika anglų kalba pateikiama netolygiai: vienose valstybėse prieinami visi

25

Ávadas

publikos Konstitucinio Teismo 1992–2011 m. sprendimai pagal teiseną dėl konstitucinių skundų, 1981–2009 m. Ispanijos Karalystės Konstitu-cinio Teismo sprendimai dėl kreipimųsi dėl pagrindinių teisių apsaugos; 2005–2011 m. Latvijos, 2006–2011 m. Lenkijos, 2006–2011 m. Slovė-nijos konstitucinė jurisprudencija52 konstitucinių skundų bylose, Ven-grijos Respublikos Konstitucinio Teismo 1990–2010 m. sprendimai dėl konstitucinių skundų.

Iš pasirinktų nagrinėti Europos valstybių minėtos teisinės ir teismų praktikos atskleidžiama: konstitucinių teisių ir laisvių garantijų įtvirti-nimas, konstitucinės justicijos institucijos kompetencijos dėl konstitu-cinio skundo apibrėžimas, konstitucinio skundo modeliai, jų apimtys (turinys), šio skundo teikimo, nagrinėjimo, sprendimų dėl jų priėmimo konstitucinės justicijos institucijose nuostatos. Konstitucinės justicijos institucijų praktika remiamasi siekiant paaiškinti konstitucinio skundo instituto nuostatų taikymą. Pasirinktų užsienio valstybių ordinarinio tei-sinio reguliavimo (civiliniais procesiniais, baudžiamaisiais procesiniais ir administraciniais procesiniais įstatymais) nuostatos nagrinėjamos tuo aspektu, kiek jos numato proceso atnaujinimo aplinkybę įsigaliojus konstitucinės justicijos institucijos sprendimui, konstatuojančiam teisės normos neatitikimą konstitucijai, šios aplinkybės reguliavimą.

Dokumentų analizės metodas Tyrime taip pat plačiai naudojamas na-grinėjant Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ dokumen-tus: nuomones, tyrimus, kuriuose išdėstomos rekomendacijos valstybėms

teismų sprendimų tekstai (Čekijos, Latvijos), kitose – visi atrinktų sprendimų tekstai (Ispanijos), dar kitose – visas sprendimų tekstas ir/ar tam tikrų sprendimų santraukos (Lenkijos – daugiausia sprendimų santraukos, išdėstant pagrindines priimto sprendimo priežastis, tačiau pateikiami ir kai kurių sprendimų visi tekstai; Slovėnijos – tik trum-pa kiekvieno sprendimo santrauka, Vengrijos – visi sprendimų tekstai ar sprendimų santraukos). Vokietijos konstitucinės jurisprudencijos tyrimas vyko nagrinėjant šios valstybės konstitucinės justicijos institucijos 2010–2011 m. spaudos pranešimus anglų kalba apie Federalinio Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus ir daugiausia – netie-sioginius šaltinius – konstitucinės teisės tyrėjų konferencijų pranešimus. Netiesioginiai šaltiniai daug naudoti ir Ispanijos konstitucinei jurisprudencijai pažinti.

52 Nors galimos nuorodos į kai kurių valstybių konstitucinės jurisprudencijos institucijų ankstesnėse bylose priimtus sprendimus, svarbius tęstinei konstitucinei jurisprudenci-jai formuluoti.

26


dėl konstitucinio reguliavimo, Komisijos rengtų seminarų ar konferen-cijų medžiagą (jų pranešimus, seminarų ar konferencijų apžvalgas). Iš jų atskleidžiama: Europos valstybių (tarp jų ir pasirinktų nagrinėti septynių užsienio valstybių) konstitucinio reguliavimo nuostatų, susijusių ypač su konstitucinio skundo institutu, ypatumai, konstitucinio skundo modelių lyginamieji aspektai; konkretūs konstitucinio skundo instituto reguliavi-mo pasiūlymai ir jų vertinimai; pasirinktų nagrinėti valstybių konstitucinės justicijos institucijų jurisprudencijos nagrinėjant konstitucinius skundus nuostatos; konstitucinių skundų nagrinėjimo šiose institucijose proble-mos, jų sprendimo variantai; statistika, susijusi su konstituciniais skundais.

Tyrime remiamasi kita nagrinėjamai temai aktualia moksline litera-tūra – mokslo straipsniais, konferencijų pranešimais. Mokslinės litera-tūros analizė atskleidžia įžvalgas apie bendrąją žmogaus teisių sistemos padėtį, jos priemones, konkrečių priemonių, taip pat ir konstitucinio skundo, būtinumą, jo funkciją, jo apimtį, jo ir kitų priemonių santykį, jų sąsajas. Šios literatūros analizė atskleidžia ir Lietuvos Respublikos Kons-titucinio Teismo sprendimų poveikį Lietuvos teisės sistemai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais naudojamasi ta apim-timi, kiek reikia išsiaiškinti, ar procesas konstitucinės justicijos instituci-joje priskirtinas prie valstybės vidaus teisinės gynybos priemonių, kurios naudojamos prieš kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Kad būtų įvertinta žmogaus teisių apsaugos sistemos padėtis, taip pat remia-masi Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnius ir pažeidusią valstybę statistika.

27

1 SKYRIUS

Asmens konstitucinio skundo suvokimas

1.1. Asmens konstitucinį skundą identifikuojantys požymiai Lyginamosios konstitucinės teisės požiūriu gilinantis į asmens konstitu-cinio skundo instituto esmę, peržvelgus valstybių praktiką įtvirtinant tie-sioginės asmens konstitucinių teisių gynybos būdus ir konkrečiai konsti-tucinio skundo institutą, taip pat šias temas analizavusių autorių darbus, matoma, kad individualus konstitucinis skundas dažniausiai aiškinamas nepateikiant tikslios sąvokos, o išvardijant pagrindinius (pavienius) jo požymius (kurie identifikuotų šio skundo, o ne kitos priemonės, buvi-mą). Rečiau iš šių požymių visumos konstruojama bendro pobūdžio konstitucinio skundo sąvoka. Reikėtų patvirtinti ir požymių išvardijimo kaip konstitucinio skundo paaiškinimo formos (neformuluojant kons-titucinio skundo sąvokos) tinkamumą, nes tam tikro reiškinio sąvoką ir sudaro tą reiškinį apibūdinantys požymiai. Tiesa, konstruojant bet kokias sąvokas, jas sudarančius elementus siekiama pateikti apibrėžtu

„sąrašu“, o asmens konstitucinio skundo suvokimą neretai lemia jo prak-tinio įtvirtinimo valstybių teisės sistemose išmanymas. Europos ir kito-se valstybėse egzistuojančios asmens konstitucinio skundo požymius atitinkančios ar panašios teisinės priemonės asmens konstitucinėms teisėms ginti yra labai įvairios ir, kad šią įvairovę būtų lengviau supras-ti, ieškoma panašumų (kad būtų galima identifikuoti tam tikrą teisinę priemonę esant konstituciniu skundu), kurie apibendrinami požymiais (tiesa, neretai susitelkiant į vieno iš jų dominavimą ir paprastumo dė-lei tik šiuo pagrindu konstruojant kelis konstitucinio skundo modelius).

28


Tad jei formuluojami, tai labai apibendrinto pobūdžio apibrėžimai, jais stengiantis pažymėti tik valstybėms būdingas bendrybes, o įvairių api-brėžimų išsamumas skiriasi.

Antai vientisas konstitucinio skundo apibrėžimas, manytina, anks-čiausiai plačiu lyginamuoju mastu apžvelgus konstitucinio skundo tei-sinį reguliavimą ir praktiką, suformuluotas 2002 m. Europos konstituci-nių teismų XII kongreso medžiagoje. Teigiama, kad bendriausia prasme konstitucinis skundas reiškia bet kokią iš esmės papildomą teisinę prie-monę, kuri gali būti pasitelkta dažniausiai dėl išsamiai ar neišsamiai iš-vardytų konstitucinių teisių ar laisvių, pažeidžiamų tam tikrų institucijų individualiais teismo ar administraciniais aktais, kai konkreti peticija ar konkretus ginčas leidžia asmeniui, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeis-tos, pateikti prašymą konstituciniam teismui, kompetentingam atlikti ginčijamo akto konstitucinę priežiūrą.53

2004 m. apžvalginiame pasaulio valstybių konstitucinių teismų ir tribunolų gerosios praktikos tyrime konstitucinio skundo sąvoka ap-rėpia ieškinių įvairovę, kuriais asmenims, ginantiems jų teises, ar vie-šosios valdžios atstovams, ginantiems institucijas, teikiama subsidiari teisinė priemonė.54 Šioje apžvalgoje išskiriamos kelios konstituciniams skundams būdingos bendrybės: šie skundai bendrai paduodami esant konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimui, kurį sukelia valstybės institu-cijų aktas ar neveikimas; asmuo į konstitucinį teismą su konstituciniu skundu gali kreiptis tik išnaudojęs visas teisines priemones, t. y. jei skun-

53 Melchior M., Alen A.The Relations between the Constitutional Courts and the other National Courts, including the Interference in this Area of the Action of the European Courts. General Report. Conference of European Constitutional Courts XII Congress, Brussels, 14-16 May 2002 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.confcocons-teu.org/reports/rep-xii/General-report-EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

54 Global Lessons Learned: Constitutional Courts, Judicial Independence and The Rule Of Law. Ed. K. Henderson. IFES Rule of Law White Paper Series. April, 2004 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.ifes.org/~/media/Files/Publications/White%20PaperReport/2004/23/WhitePaper_4_FINAL.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Tai, kad šiame apibūdi-nime nurodyta, kad konstitucinį skundą gali pateikti subjektai – viešosios valdžios atstovai, gindami institucijas, manytina, turimi omenyje tokie subjektai kaip ombudsmenai, prokurorai, kurie dėl asmenų pažeistų konstitucinių teisių gali kreiptis į konstitucinės justicijos funkcijas atliekančią instituciją; šių atstovų atliekama gynyba nėra šio Tyrimo dalykas.

29


das nesėkmingai (neapginant pažeistos konstitucinės teisės) nagrinėtas visų instancijų teismuose; konstitucinį skundą galima pateikti ginčijant individualius, teismų (ar kitų jurisdikcinių institucijų) ar administraci-nius sprendimus, pažeidžiančius skundo pareiškėjo konstitucines teises.

Kitame vėlesniame valstybių patirties apibendrinime, skirtame nacionalinių priemonių prieš žmogaus teisių pažeidimus skatini-mui – 2010 m. Venecijos komisijos studijoje apie individualų kreipimąsi į konstitucinės justicijos instituciją55, ne pateikiami tikslūs tiesioginio kreipimosi į konstitucinį teismą bei konstitucinio skundo apibrėžimai, o aprėpiami apibendrinti tiesioginio kreipimosi į konstitucinį teismą bruožai: studijos tikslais individualus kreipimasis į konstitucinę justiciją reiškia įvairius tiesioginius ar netiesioginius (per tarpininkus) mecha-nizmus, kurie suteikia asmeniui ar jų grupei (dalyvaujant arba nedaly-vaujant tarpininkui, trečiajai šaliai) teisę kreiptis į konstitucinį teismą ar panašią instituciją dėl jų konstituciškai garantuotų teisių pažeidimo; api-bendrinama, kad tiesioginis kreipimasis reiškia įvairias teisines priemo-nes, kuriomis asmeniškai galima kreiptis į konstitucinį teismą. Studijoje išskiriamos kelios individualaus skundo formos pagal jais galimų ginčyti teisės aktų rūšis: 1) tik dėl norminių aktų – norminis konstitucinis skun-das; konstitucinė peticija (kreipimasis); 2) dėl individualių aktų – vadi-namasis pilnas konstitucinis skundas.56

Apibendrinus iš minėtų pirmojo apibrėžimo ir antrojo bei trečiojo apibūdinimo galimus išskirti individualaus konstitucinio skundo po-žymius, matoma, kad akcentuojamas trijų individualaus konstitucinio skundo bruožų rinkinys: 1) tai yra papildoma teisinė priemonė, kuria kreipiamasi į konstitucinį teismą ar panašią instituciją; 2) ja ginamos asmens, asmenų grupės konstitucinės teisės ar laisvės; 3) šios teisės ar laisvės galimai pažeidžiamos tam tikrų valdžios institucijų aktais.

Galima stebėti, kiek ir kaip šie požymiai atsispindi Lietuvos ir užsie-nio konstitucinės teisės mokslininkų darbuose (apžvelgiamuose pagal jų publikavimo datą), ir kaip autorių apie konstitucinį skundą pateikiama kita informacija papildo konstitucinio skundo sąvoką.

55 Gentili G. A. Op. cit., 7 išnaša supra. 56 Jie plačiau Tyrime aptariami vėliau.

30


Antai P. Vinkleris, dar 1999–2000 m.57 išplėtojęs konstitucinės prie-žiūros konstrukcijos galiojančioje Lietuvos Respublikos Konstitucijo-je koregavimo būtinybės, suteikiant asmeniui teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, klausimą ir pasiremdamas Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucinio skundo teisinio reguliavimo ir jo oficialaus aiškinimo praktika, aptaria konstitucinio skundo leistinumo ir pagrįstumo sąlygas, aprėpiančias ir anksčiau įvardytuosius bendruosius konstitucinio skundo požymius (specialiai konstitucinio skundo sąvo-kos autorius neapibrėžia).

T. Birmontienė 2005 m. publikacijoje, skirtoje aptarti du galimus būdus įtvirtinti individualaus skundo institutą Lietuvos teisės sistemoje (Konstitucijos pataisomis ir Konstitucinio Teismo galia oficialiai aiškin-ti Konstituciją), užsimena apie šiuos individualaus skundo įtvirtinimo klausimus: subjektus, galinčius kreiptis su individualiu skundu, šiuo skundu galimus ginčyti teisės aktus ir kt.58

E. Masnevaitė ir A. Normantas 2005 m. mokslo straipsnyje patvir-tino, kad nėra vieno būdo suvokti žmogaus pagrindinių teisių apsaugos instrumentui, vadinamam konstituciniu skundu, dėl skirtingų kiekvie-nos valstybės teisės tradicijų, unikalios socialinės atmosferos, nulemtos fakto, kad kiekviena valstybė, užtikrinusi asmenims teisę į konstitucinį skundą, šį klausimą išsprendė savaip. Nurodyti autoriai tam tikrą šio instituto generalizavimą ir jo modelių grynumą atskleidžia pasitelk-dami pavyzdinę trijų konstitucinio skundo modelių (pagal jais galimų ginčyti teisės aktų apimtį – plataus kreipimosi, siauresnio kreipimosi tik dėl norminių aktų ir siauriausio kreipimosi tik dėl individualių sprendi-mų) – sistemą; šie modeliai, autorių manymu, leidžia geriau suvokti šio instituto esmę ir jį įtvirtinančius įstatymus; pasirinkti nagrinėti Vokie-tijos, Šveicarijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos ir Lenkijos valstybėse veikiantys konstitucinio skundo mechanizmai; konstitucinio skundo instituto panašumus autoriai atskleidžia remdamiesi keliais bruožais: pagrindinis – konstituciniu skundu galimi ginčyti teisės aktai, veiksmai, neveikimas; papildomi – konstituciniu skundu galimų ginti asmens pa-

57 Vinkleris P. Op. cit., 32 išnaša supra. 58 Birmontienė T. Op. cit., 34 išnaša supra.

31


grindinių teisių ir laisvių apimtis ir asmenų, kurie turi teisę pateikti kons-titucinį skundą, ratas.59

A. Abramavičius 200660 ir 2007 m.61 publikacijose analogiškai nagri-nėja ir apibrėžia asmens konstitucinį skundą bei jo požymius. 2006 m. publikacijoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įgaliojimų kontekste nagrinėjamas, aiškinamas asmens konstitucinio skundo insti-tutas ir galimybės jį įtvirtinti Lietuvos konstitucinėje sistemoje. Asmens konstitucinis skundas apibrėžiamas taip: „Paprastai asmens konstituci-nis skundas laikomas tam tikra teisine priemone, suteikiančia galimybę asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo konstitucinės teisės, kreiptis į konstitucinį teismą ir prašyti verifikuoti viešosios valdžios sprendimus.“ Autorius išvardija teisės literatūroje skiriamus tris pagrindinius asmens konstitucinio skundo požymius: „1) skundas yra pavienis, t. y. teisę pa-duoti asmens konstitucinį skundą turi konkretus subjektas konkrečioje byloje; 2) skundo dalykas yra tik konstitucinio pobūdžio teisių ir lais-vių pažeidimai; 3) teisė spręsti asmenų konstitucinius skundus sutei-kiama konstituciniams teismams ir šių teismų sprendimai yra privalomi vykdyti.“62 A. Abramavičius mini labiausiai Europos valstybėse paplitu-sius dvejopus individualius skundus: actio popularis ir konstitucinį skun-dą, ir, anot autoriaus, „konstituciniais skundais, kaip minėta, paprastai laikomi kreipimaisi, kuriais pareiškėjas prašo ištirti dėl jo viešojo admi-nistravimo institucijų priimtų sprendimų konstitucingumą“.63

V. Staugaitytė, 2006 m. teigdama, kad „lyginamosios konstitucinės teisės doktrinoje nėra universalaus ir visuotinai vartojamo konstituci-

59 Masnevaitė E., Normantas A. Op. cit., 36 išnaša supra. 60 Abramavičius A. Teorinės ir praktinės asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvos

konstitucinėje sistemoje problemos // Konstitucinė jurisprudencija, 2006, Nr. 1 (1). 61 Abramavičius A. Konstitucinio skundo samprata ir reikšmė konstitucinėje teisminėje

kontrolėje // Jurisprudencija, 2007, Nr. 11 (101).62 Abramavičius A. Teorinės ir praktinės asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo Lie-

tuvos konstitucinėje sistemoje problemos // Konstitucinė jurisprudencija, 2006, Nr. 1 (1), p. 307. Cituota iš: Garlicki L. Конституционная жалоба в Польше // Сборник материалов международного семинара. Конституционный контроль и защита прав человека. Ереван, 21-25 октября 1997, г. Ереван, 1997, p. 312.

63 Ibid., p. 308.

32


nio skundo apibrėžimo, nes įvairių valstybių teisinėse sistemose įtvir-tinti konstitucinio skundo modeliai skiriasi“, konstatuoja tuos pačius pagrindinius šio teisinio instituto požymius: „Vis dėlto skiriama keletas pagrindinių bendrų šio teisinio instituto požymių: konstitucinį skundą asmuo gali paduoti gindamas viešosios valdžios pažeistas savo teises ar laisves (tuo jis skiriasi nuo actio popularis); konstituciniu skundu gina-mos ne visos, o tik konstitucinės (pagrindinės) teisės ir laisvės; konsti-tucinis skundas yra ypatinga, subsidiari teisinė priemonė, o ne tam tikra „superkasacija.“64 Autorė, atsižvelgdama į šiuos požymius, pateikia tokį konstitucinio skundo apibrėžimą: „[...] bendriausia reikšme konstitu-cinis skundas apibrėžiamas kaip ypatinga konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos priemonė, suteikianti galimybę asmenims tiesiogiai kreiptis į konstitucinį teismą, jeigu, jų nuomone, viešoji valdžia pažeidė kons-titucijos garantuojamas jų teises ar laisves.“65 Autorė taip pat mini, kad „esminius konstitucinio skundo modelių skirtumus lemia konstitucinio skundo objekto apimtis – kai kuriose valstybėse konstitucinis skundas gali būti paduodamas dėl kiekvieno konstitucinių (pagrindinių) teisių pažeidimo (t. y. tiek dėl visų šias teises pažeidžiančių viešosios valdžios veiksmų, tiek dėl jos neveikimo), kitose – tik dėl konstitucines asmenų teises tiesiogiai pažeidžiančio teisės taikymo akto arba tik dėl tokio pa-žeidimo teisinio pagrindo“66.

E. Jarašiūnas 2009 m. publikacijoje atskleidžia, kad „asmens konstitu-cinis skundas (dar vadinamas individualiu konstituciniu skundu) – ypa-tinga tiesioginė konstitucinių teisių apsaugos priemonė, reiškianti asmens galimybę tiesiogiai kreiptis į konstitucinį teismą, jei, asmens manymu, valstybės valdžios aktais, sprendimais ar veiksmais yra pažeistos konstitu-cijoje įtvirtintos jo teisės bei laisvės“.67 Ankstesnėje 2009 m. publikacijoje,

64 Šiuos konstitucinio skundo bruožus pakartoja ir J. Navickaitė 2011 m. išleistame leidi-nyje „Europos konstitucinių teismų kompetencijų lyginamoji analizė“. Vilnius: Lietu-vos edukologijos universitetas, p. 82.

65 Staugaitytė V. Konstitucinis skundas: Lenkijos Respublikos patirtis // Justitia, 2006, Nr. 1 (59), p. 32.

66 Ibid. 67 Jarašiūnas E. Konstitucinė kontrolė: keletas minčių apie žmogaus teisių apsaugos ma-

tmenį // Konstitucinė jurisprudencija, 2009, Nr. 4 (16), p. 164.

33


klausdamas, koks tiesioginės asmens konstitucinių teisių apsaugos mo-delis Lietuvoje tikslingiausias, autorius pasisako už konstitucinį skundą, jį apibrėždamas taip: „Asmens konstitucinis skundas, t. y. asmens kreipi-masis į konstitucinį teismą dėl asmens atžvilgiu taikytinų teisės aktų kons-titucingumo arba dėl valstybės valdžios institucijų sprendimų, kuriais, pareiškėjo nuomone, buvo apribotos ar pažeistos asmens konstitucinės teisės ir laisvės.“68 Be to, autorius išvardija asmens konstitucinio skundo instituto elementus, kurie papildo bendrųjų asmens konstitucinio skun-do požymių sąrašą: „Įvairių šalių konstitucinėse sistemose įtvirtintų as-mens konstitucinio skundo modelių analizė leidžia teigti, kad šį institutą paprastai sudaro tokie elementai: asmens (ar jų grupės) teisė inicijuoti konstitucinės justicijos bylą, skundo objektas – asmens pažeista konstitu-cinė teisė, specialios skundo padavimo sąlygos, specialios skundo atran-kos ir priėmimo taisyklės, speciali skundo nagrinėjimo konstituciniame teisme procedūra. Asmens konstituciniu skundu gali būti ginčijamas įsta-tymo (ar jo nuostatų), kitų teisės normų aktų (jų nuostatų), individualių administracinių aktų ar net teismų sprendimų konstitucingumas.“69

A. Kargaudienė 2011 m. mokslo straipsnyje70, neišskirdama konsti-tucinio skundo požymių, nepateikdama šio skundo sampratos, pamini tik tai, kad kartais sunku apibrėžti ribą tarp konstitucinio skundo ir actio popularis, tačiau pagrindinis skirtumas – kad su konstituciniu skundu asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai mano, kad tam tikros jo žmogaus teisės ir laisvės yra pažeistos.

A. Mavčičas, itin sistemiškai ir išsamiai tiriantis konstitucinio skun-do temą, konstitucinį skundą apibrėžia kaip specifinę subsidiarią teisinę priemonę, skirtą saugoti nuo konstitucinių teisių pažeidimų, pirmiausia individualiais valdžios institucijų aktais, kuri leidžia subjektui, manan-čiam, kad jo teisės buvo pažeistos, inicijuoti bylą ir gauti sprendimą gin-čijamų aktų konstitucinę kontrolę vykdančiame teisme.71

68 Jarašiūnas E. Op. cit., 41 išnaša supra, p. 239. 69 Ibid., p. 196. 70 Kargaudienė A. Op. cit., 37 išnaša supra. 71 Mavcic A. M. Human Rights Protection with the help of the Individual Complaint. Works-

hop on “the Functioning of the Constitutional Court of the Republic of Latvia” Riga,

34


Pasak A. Rodiņa, parengusios disertacinį darbą konstitucinio skundo tema, konstitucinio skundo apibūdinimą, remiantis jo prigimtimi, pla-čiausiai (atsižvelgiant į valstybėse egzistuojančią jo apraiškų arba formų įvairovę) atskleidžia keletas bruožų. Pirma, konstitucinis skundas sukurtas siekiant saugoti pagrindines asmens teises. Antra, jis apima kriterijus, lei-džiančius asmeniui kreiptis dėl jo/jos subjektinių pagrindinių teisių, neap-rėpiant bendrųjų interesų apsaugos. Trečia, konstitucinio skundo egzista-vimas nepaneigia kitų pagrindinių teisių apsaugos galimybių, o patvirtina konstitucinį skundą esant papildomą teisių apsaugos instrumentą.72

Anot W. Sadurski, konstitucinis skundas – skundas, pateiktas pilie-čio, kuris mano, kad jo konstitucinės teisės pažeistos konkrečia taisykle, tiesiogiai ar per kompetentingos institucijos sprendimą, priimtą taisy-klės pagrindu.73

Apžvelgus autorių konstitucinio skundo suvokimą, patvirtinama, kad jį iš esmės irgi sudaro trys anksčiau minėti pagrindiniai individua-laus konstitucinio skundo požymiai (tai yra papildoma teisinė priemonė, kuria kreipiamasi į konstitucinį teismą ar panašią instituciją; ja ginamos asmens konstitucinės teisės ar laisvės; šios teisės ar laisvės galimai pažei-džiamos tam tikrų valdžios institucijų aktais).

Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad siekiant individualų konstitucinį skundą identifikuoti kaip teisinę priemonę reikėtų turėti omenyje šių kelių pagrindinių požymių visumą. Tad negalima apie šio skundo egzis-tavimą kalbėti remiantis tik vienu jo požymiu. Antai, kaip bus matoma toliau, individualaus konstitucinio skundo apraiškos (formos) valstybė-se dažniausiai į modelius grupuojamos pagal teisės aktus, kurie gali būti

Latvia, 3-4 July 1997 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-INF(1998)003-e.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). P. 8. Ta pati sąvoka pateikiama ir vėlesniame – 2008 m. – autoriaus darbe. Žr. Mavčič A. M. Some Comparative Comments To the Introduction of Constitutional Review in the State of Palestine. Report, Seminar on “Models of Constitutional Jurisdiction”, Ramallah, 25-26 Octobre 2008 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2008)026-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

72 Rodiņa A. Constitutional Complaint: Theory and Practice in Latvia. Summary of the Promotion Thesis. Riga. 2006 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <www3.acadlib.lv/greydoc/Rodinas_disertacija/Rodina_ang.doc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

73 Sadurski W. Op. cit., 27 išnaša supra, p. 5.

35


ginčijami šiuo skundu (įprastai išskiriami du-trys modeliai – pagal tai, ar galimi ginčyti yra (tik) norminiai ar/ir individualūs aktai), tačiau tik tam tikra priemone galimų ginčyti teisės aktų apimtis negali lemti sprendi-mo, kad valstybėje egzistuoja individualus konstitucinis skundas.74 Taigi konstituciniam skundui apibrėžti pagrečiui turi būti pasitelkiami ir kiti tokio skundo minėtieji pagrindiniai požymiai.

Apibendrinus požymius, kurie leidžia atpažinti konstitucinį skundą, galima nustatyti, ar Lietuvos Respublikos individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijoje numatyti pagrindiniai siūlo-mo teisinio reguliavimo principai ir pagrindinės nuostatos leidžia patvir-tinti, kad siūlomas individualaus tiesioginio kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją būdas, šioje Koncepcijoje vadinamas individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo modeliu, yra asmens konstitucinio skundo priemonė. Remiantis Koncepcija, asmuo (fizinis ir juridinis), kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, gali kreiptis į Konsti-tucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto (ar jo dalies), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto (ar jo dalies), kurių pagrindu buvo priim-tas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves, jeigu pasinaudojo visomis teisinės gynybos priemonėmis. Šis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad Koncepcijoje išvardytieji požymiai nenutolsta nuo apibrėžtų pagrindinių konstitucinio skundo požymių, juos atitinka.

Be to, iš LR IKSIK identifikuotini ne tik pagrindiniai individualaus konstitucinio skundo požymiai, o ir kiti individualų konstitucinį skun-dą apibūdinantys elementai. Bendrai paėmus, jie sudaro individualaus konstitucinio skundo instituto turinio elementus, kurie gali būti skiriami į materialinius – tai asmens (ar jų grupės) teisė inicijuoti konstitucinės justicijos bylą, skundo objektas – asmens pažeista konstitucinė teisė, skundu ginčijami aktai (sprendimai, veiksmai) (tai yra ir pagrindiniai konstitucinio skundo požymiai), ir procesinius – tai specialios skundo padavimo sąlygos, specialios skundo atrankos ir priėmimo taisyklės, spe-ciali skundo nagrinėjimo konstituciniame teisme procedūra (konstituci-nio skundo subsidiarumas labiau priskirtinas procesiniams skundo ele-mentams), kurie išsamiau nagrinėjami kitame Tyrimo skyriuje.

74 Rodiņa A. Op. cit., 72 išnaša supra, p. 5.

36


Identifikavus pagrindinius asmens konstitucinio skundo požymius bei kitus elementus ir jų visumą įvardijant valstybės teisės sistemoje įtvir-tinamu asmens konstitucinio skundo institutu, svarstytinas dar vienas konstitucinio skundo statuso klausimas, leidžiantis išplėsti žinias apie šį skundą. Teoriniuose ir praktiniuose ginčuose, kylančiuose dėl konstitu-cinio skundo, klausiama, ar skundas yra subjektyvi asmens, kuris mano, kad jo teisė ar laisvė buvo pažeista, teisė. Tokią klausimo formuluotę pa-teikia T. Karakamyševa75, A. M. Mavčičas76. T. Karakamyševos nuomo-ne, jei atsakoma teigiamai, šios asmens subjektyvios teisės pripažinimas lemia būtinybę nustatyti pareigą konstituciniam teismui priimti spren-dimus dėl konstitucinio skundo, jei laikomasi procedūrinių reikalavimų, keliamų konstitucinio skundo padavimui. Jeigu tokia pareiga nėra re-guliuojama, konstitucinis skundas tampa ne subjektyvia teise, o teismo malone, arba, kitais žodžiais tariant, diskrecine teismo teise spręsti, ar jis nagrinės konstitucinį skundą. Kita vertus, konstitucinio skundo pripaži-nimas teisine priemone taip pat suponuoja jam kaip teisinei priemonei taikomą požymį – skundo pareiškėjui dėl jo konstitucinių teisių pažeidi-mo padarytos skriaudos atitaisymo galimybę ir jos reguliavimą.

Vadovaujantis LR IKSIK, minimas diskusinis klausimas atsakytas konstitucinį skundą traktuojant kaip asmens pažeistų teisių gynimo teisę, tiesa, konstitucinį skundą pirmiausia aptariant asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą (t. y. teisinės priemo-nės) kontekste – įgyvendinti asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir

75 Karakamisheva T. Constitutional Complaint – Procedural and Legal Instrument for Development of the Constitutional Justice (Case Study – Federal Republic of Germany, Republic of Croatia, Republic of Slovenia and Republic of Macedo-nia) // Конституционное праовосудие. Вестник Конференции Органов Конституционного Контроля Стран Молодой Демоkратии. Выпyсk 1(43), 2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.am/armenian/con_right/1.43-2009/vestnik43.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

76 Mavčič A. M. The Applicant Before The Constitutional Court With A Special Reference To The Individual Application. Conference on „Access To The Court - The Applicant in the Constitutional Jurisdiction“. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2009)039 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-JU(2009)039-e.aspx> (prisijung-ta 2013 m. balandžio 30 d.).

37


Konstituciniame Teisme yra pagrindinis individualaus konstitucinio skun-do instituto įtvirtinimo tikslas ir uždavinys. Beje, svarstant pasiūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projekto (XP-980(3), taip pat netiesiogiai matomas konstitucinio skundo kaip asmens teisių gynimo galimybės įtvirtinimas: „Pagrindinis individu-alaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo pagrindas yra ne valsty-bės konstitucinės tvarkos gynimo prerogatyvų perleidimas asmenims, o suteikimas šiems asmenims galimybės apginti savo konstitucines teises.“77 Reikia paminėti ir tai, kad nagrinėtoje Čekijos78, Slovėnijos79, Vengrijos80 konstitucinėje teismų praktikoje konstitucinis skundas apibūdinamas kaip procesinė teisinė priemonė, tiesiogiai jo neįvardijant kaip asmens teisės.

Manytina, kad konstitucinio skundo identifikavimas kaip procesi-nės priemonės ir/ar asmens teisės yra vienodai priimtinas (o ir priklau-so nuo konteksto, kuriame identifikuojama) kaip apibūdinantis tą patį objektą – jau aptarta, kad vienas iš pagrindinių konstitucinio skundo požymių yra tai, kad jis yra teisinė priemonė, o vienas iš konstitucinio

77 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio, kuriame svarstytas Seimo narių Mečislovo Zasčiurinsko, Dangutės Mikutienės, Loretos Graužinienės, Kęstučio Daukšio, Viktor Uspaskich pasiūlymas „Dėl Lietuvos Respu-blikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projekto (XP-980(3)) proto-kolas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367791&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2012 m. gegužės 31 d.).

78 Pavyzdžiui, 2009/01/08 Czech Republic Constitutional Court Judgement II. ÚS 1009/08: Preliminary Question to ECJ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=479&cHash=6c59499e0cee477a06b54ec18b82b40a> (prisijungta 2012 m. gegužės 31 d.).

79 Slovėnijos Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. U-I-71/94 of 6 October 1994, OdlUS III, 109, kuriame teigiama: Konstitucijos 160 str. įtvirtina konstitucinį kreipimąsi (skun-dą) kaip naują procesinį instrumentą Konstituciniame Teisme ir nustato jam specialius reikalavimus ir procedūras, numatytus Konstitucinio Teismo įstatyme. Reguliuodamas šios specialios naujos teisinės priemonės įsigaliojimą, įstatymų leidėjas taip pat turi nustatyti tinkamas sąlygas ir terminus tokios priemonės pateikimui. Žr. Abstract of 1994/10/06 Slovenian Constitutional Court Decision No. U-I-71/94 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/272BC9A22D52E55AC1257172002807DF> (prisijungta 2012 m. gegužės 31 d.). Aiškindamas šį sprendimą, A. M. Mavčičas teigia, kad Slovėnijos Konstitucinio Teismo požiūriu konstitucinis skun-das suvokiamas kaip teismo proceso institutas arba speciali teisinė priemonė. Op. cit. 75.

80 Pavyzdžiui, sprendimas 23/1998 HUN-1998-C-001.

38


skundo instituto materialinių aspektų – asmens (ar jų grupės) teisė inici-juoti konstitucinės justicijos bylą.

Dėl to, kad konstitucinis skundas yra suvokiamas kaip subjektinė asmens teisė, asmens disponuojama procesinė teisinė priemonė inici-juoti jo pažeistos konstitucinės teisės ar laisvės teisinio gynimo proce-są konstitucinės justicijos institucijoje, būtinas žmogaus teisių gynimo konstituciniu skundu elementas yra galimybė, kad konstitucinės justi-cijos institucijos sprendimo pagrindu būtų sudarytos prielaidos atitai-syti skundo pareiškėjui dėl jo konstitucinių teisių pažeidimo padarytą skriaudą. Konstitucinis skundas, būdamas teisine priemone, turi atitikti jai, kaip teisinei priemonei, taikomus požymius, greta tų, kurie išskiria šią teisinę priemonę iš kitų. Taigi ir konstitucinio skundo, kaip kiekvie-nos teisinės priemonės, esmė yra ta, kad ja būtų galima atitaisyti skriau-dą ir turėti galimybę įgyvendinti konstitucinę teisę ar laisvę. Priešingu atveju, kaip teigiama Vengrijos Konstitucinio Teismo sprendime, nėra skirtumo tarp dviejų Konstitucinio Teismo kompetencijų: ex post fac-to81 peržiūros ir konstitucinio skundo.82 Taigi, suvokiant konstitucinį skundą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad būtinas konstitucinio skun-do institutą pratęsiantis elementas – konstitucinio skundo pasekmių reguliavimas (proceso atnaujinimas, konstitucinio skundo pagrindu konstituciniam teismui priėmus sprendimą, pripažįstantį ginčyto teisės akto neatitiktį konstitucijai), kuris išsamiau nagrinėjamas kitame Tyri-mo skyriuje.

Konstitucinio skundo teisė kaip asmens teisė užtikrina konkrečių as-mens teisių gynimą, tačiau tai nėra vienintelis jos vaidmuo. Jos vaidmuo yra platesnis. Kadangi konstitucinis skundas pateikiamas konstitucinės justicijos institucijai, šia priemone siekiama ir objektyvaus tikslo.

81 Dar vadinamoji a posteriori arba paskesnioji konstitucinė kontrolė, kai atliekamas tik galiojančių ar netekusių galios teisės aktų atitikties konstitucijai tyrimas; ši sąvoka žymi priešingybę sąvokai, apibūdinančiai neįsigaliojusių normų tyrimą (tyrimą a prio-ri arba vadinamąjį preventyvųjį tyrimą).

82 Hungarian Republic Constitutional Court Decision No. 23/1998. Summary in CODI-CES HUN-1998-C-001 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.codices.coe.int/NXT/gateway.dll/CODICES/precis/eng/eur/hun/hun-1998-c-001?fn=document-frameset.htm$f=templates$3.0> (prisijungta 2013 m. vasario 25 d.).

39


Individualaus konstitucinio skundo tikslas, kurio siekiama pareiš-kiant vadinamąjį pilną konstitucinį skundą (kaip jau buvo užsiminta, tai yra skundas dėl norminių aktų (įstatymo (ar jo nuostatų), kitų teisės nor-mų aktų (jų nuostatų)), individualių administracinių aktų, teismų spren-dimų konstitucingumo) – konstitucinio skundo pateikėjo pagrindinių teisių apsauga – priderinamas prie konstitucinės kontrolės objektyvio-sios funkcijos – konstitucingumo, apimančio ir žmogaus teises bei lais-ves kaip konstitucines vertybes, apsaugos. Antai, pasak H. Steinbergerio, „[...] pirminė konstitucinio skundo procedūros funkcija besąlygiškai yra individo subjektyvių teisių, kurias garantuoja Konstitucija, apsauga, tuo pačiu metu jis yra konstitucijos, kaip objektyvios teisinės tvarkos, apsau-gos mechanizmas“.83 E. Masnevaitės ir E. Normanto teigimu, neįmanoma riboti konstitucinio skundo tikslo tik individualaus intereso apsauga, nes pirmiausia šis institutas saugo viešąjį interesą ir net visa konstitucinė tvar-ka yra subsidiaraus pobūdžio ir padeda vengti socialinių konfliktų ar sure-guliuoti jų pabaigą: suteikiant konstitucinio skundo teisę, visuomenė in-tegruojama, atsižvelgiant į vertybes, įtvirtintas konstitucijoje.84 Teigiama, kad asmens konstitucinio skundo paskirtis – apsaugoti individualias su-bjektines konstitucijos garantuojamas teises ir kartu užtikrinti objektyvią iš konstitucijos kylančią teisinę tvarką; „turi būti pasirinktas toks [konsti-tucinio skundo – aut. past.] modelis, kuris nenukryptų nuo konstitucinės kontrolės esmės, neiškreiptų paties asmens konstitucinio skundo paskir-ties, atitiktų Konstitucinio Teismo, kaip institucijos, vykdančios konstitu-cinį teisingumą, tikrąsias galimybes. Priešingu atveju asmens konstituci-nio skundo, kaip vienos iš specifinių teisinės gynybos priemonių, skirtų objektyviajai konstitucinei teisei apsaugoti, idėja būtų devalvuota“.85 Pa-brėžiama, kad asmens konstitucinio skundo paskirtis – „užtikrinti asme-

83 Jarašiūnas E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir žmogaus teisių apsauga // Gailiūtė D., Jarašiūnas E., Vidrinskaitė S., Žalėnienė I., Žiobienė E. Žmogaus teisių ap-saugos institucijos. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009, p. 195. Cituota iš: Steinberger H. Les actes de la Cour constitutionnelle et leurs conséquences // Le rôle de la Cour constitutionnelle dans la consolidation de l‘État de droit. Strasbourg: Les éditions du conseil de l‘Europe, 1994, p. 104.

84 Masnevaitė E., Normantas E. Op. cit., 36 išnaša supra.85 Abramavičius A. Op. cit., 61 išnaša supra, p. 307.

40


niui galimybę tiesiogiai kreiptis į konstitucinį teismą, leisti jam inicijuoti konstitucinės justicijos bylą dėl teisės aktų ar valdžios institucijų sprendi-mų, pažeidžiančių asmens teises, konstitucingumo patikrinimo“.

Individualus konstitucinio skundo pobūdis LR IKSIK papildomas platesniu šio skundo poveikiu, remiantis Vokietijos Federalinio Konsti-tucinio Teismo jurisprudencine nuostata, pagal kurią „piliečių skundai yra svarbi teisės priemonė, nes patenkinus skundą jo poveikis gerokai pranoksta jo svarbą atskiram asmeniui“. Galimas dar vienas pastarojo jurisprudencinio teiginio patvirtinimas remiantis Slovėnijos teisinio reguliavimo pavyzdžiu: nors konstitucinis skundas yra išimtis Slovėni-jos Konstitucinio Teismo sprendimų erga omnes86 galiojimui, nes jis turi inter partes87 poveikį,88 Konstitucinio Teismo sprendimai konstitucinio skundo atvejais turi erga omnes poveikį, jei ginčijamas individualus ak-tas yra paremtas taisykle (angl. a regulation) ar bendruoju aktu, priimtu įgyvendinant valstybės valdžią, kurį Konstitucinis Teismas mano esant nekonstitucinį ar neteisėtą ir todėl pradeda procesą, kad peržiūrėtų to-kią taisyklę (angl. a regulation) ar bendrąjį aktą (Konstitucinio Teismo įstatymo 59 str. (2)89) ir pripažintų minimos taisyklės ar bendrojo akto nekonstitucingumą ar neteisėtumą.

Neretas teismo konstatavimas, kad konstituciniu skundu kartu sie-kiama platesnių nei tik pareiškėjo teisių apsaugos tikslų arba kad greta asmeninių pareiškėjo interesų gynimo eina siekis šiuo skundu ginti pla-tesnius interesus. Pavyzdžiui, remiantis Čekijos Respublikos Konstitu-cinio Teismo jurisprudencinėmis nuostatomis, „konstituciniu skundu

86 Teismų priimti sprendimai turi ne tik bylos šalims, bet ir kitiems visuomenės nariams privalomąją galią.

87 Teismų priimti sprendimai turi bylos šalims privalomąją galią.88 Constitutional Justice: Functions and Relationship with Other Public Authorities. Na-

tional report prepared for the XVth Congress of the Conference of European Consti-tutional Courts by The Constitutional Court of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.confeuconstco.org/reports/rep-xv/SLOVENIA%20eng.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

89 Constitutional Court Act of Republic of Slovenia [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/constitutional-court-act/v-constitu-tional-complaint/> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

41


siekiama apsaugoti konstituciškai garantuotas fizinių ir juridinių asmenų fundamentalias teises ir laisves nuo valdžios institucijų kišimosi. Todėl Konstitucinio Teismo atliekama procedūra ir priimamas sprendimas pri-valo gerbti ne tik pareiškėjo interesą apsaugoti subjektyvias fundamen-talias teises, bet ir platesnį interesą saugoti kitus demokratinės teise grin-džiamos valstybės elementus [...] nors konstitucinis skundas pirmiausia yra skirtas apsaugoti asmens subjektyvias konstituciškai garantuotas teises [...]90; konstitucinio skundo tikslas yra „užtikrinti pagarbą funda-mentalioms teisėms ir laisvėms bei jų apsaugą konstitucinėje tvarkoje“.91

Kita vertus, konstitucinio skundo įtvirtinimas veikia ir instituciją, nagrinėjančią konstitucinius skundus – stiprinama konstitucinės justici-jos pozicija. Teigiama, kad „nesuteikus asmeniui teisės naudotis konsti-tucine justicija, nebus įmanoma užtikrinti konstitucinės priežiūros inte-gralumo ir veiksmingumo; sisteminė konstitucinės kontrolės prigimtis, santykis tarp visų konstitucinių institutų užtikrinant Konstitucijos virše-nybę, įgyvendinant konstitucinio teismo sprendimus, reikalauja tolesnio stiprinimo“.92 Pripažinus fizinius asmenis subjektais, galinčiais kreiptis į konstitucinį teismą, konstitucinė priežiūra tampa veiksmingesnė.93

Taigi konstitucinis skundas yra fundamentalių teisių apsaugos prie-monė, kuria įgyvendinamas pirminis jo tikslas – konkretaus asmens ap-sauga. Pagrečiui įgyvendinamas kitas konstitucinio skundo tikslas – kons-titucijos, konstitucingumo apskritai apsauga arba objektyvusis tikslas.

90 2006/12/12 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 768/06: Elec-tion Judiciary [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/cla-nek/1-768-06> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

91 2009/01/08 Czech Republic Constitutional Court Judgement II. ÚS 1009/08: Preli-minary Question to ECJ [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/clanek/2-1009-08> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

92 Summary Based on National Presentations (World Conference of Constitutional Justi-ce Cape Town, January 24, 2009) Rapporteur(s) for the Joint Council on Constitutional Justice ( JCCJ) including the Conference of European Constitutional Courts (CECC) P. Paczolay and the Conference of Constitutional Control Organs of Countries of Young Democracy (CCCOCYD), G. Harutyunyan (Group A) [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/WCCJ/Papers/CCCOCYD_Harutyunyan_E.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

93 Harutyunyan G., Mavčič A.M. Op. cit., 24 išnaša supra.

42


Būtent dėl ypatingo juo siekiamo tikslo, paskirties konstitucinio skundo statusas konstitucinėje kontrolėje yra atskiras nuo kitų kontro-lės rūšių. Konstitucinis skundas yra speciali teisinė priemonė, speciali konstitucinės kontrolės forma94, atskira konstitucinės kontrolės rūšis95. Konstitucinio skundo kaip teisinės priemonės atliekama teisinio skriau-dos atitaisymo funkcija (tai, kad konstitucinio skundo pagrindu priimtu konstitucinio teismo sprendimu sukuriama galimybė asmenį grąžinti į status quo) skiria konstitucinio skundo institutą nuo paskesnės96 konsti-tucinės priežiūros. Pasak A. Rodiņa, konstitucinį skundą galima izoliuoti nuo konkrečiosios ir abstrakčiosios normų kontrolės dėl jo ypatingo tiks-lo ir turinio. Konstitucinis skundas ir konkrečioji kontrolė97 atskiriami ir dėl to, kad konstitucinis skundas ne visada siejamas su konkrečios bylos nagrinėjimu ir ginčijamos teisės nuostatos taikymu, kas yra integralus konkrečiosios kontrolės komponentas. Ypač šis atskyrimas paaiškinamas tais atvejais, kai valstybė pasirenka norminį konstitucinio skundo mode-lį, kai konstitucinis skundas galimas pateikti tik dėl norminių aktų. Nors remiantis Vengrijos (įtvirtinusios norminį konstitucinio skundo modelį) Konstitucinio Teismo nuostata, kad ir teismų kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, ir konstitucinis skundas, reguliuojamas Vengrijos Konstituci-nio Teismo įstatymo 1 p. d) ir 48 p., yra kita konkretaus normų tyrimo forma,98 tad ši nuostata galėtų reikšti konstitucinio skundo ir konkrečio-sios kontrolės formų sutapatinimą būtent dėl byloje nagrinėjamo dalyko siejimo su konkrečios bylos situacija.

94 Steinberger H. Op. cit., 21 išnaša supra; tai, kad konstitucinio skundo teisena yra kita kons-titucinės kontrolės forma nei abstrakčioji ar konkrečioji kontrolė, teigia ir A. Mavčičas. Žr. Mavčič A. M. The Slovenian Constitutional Review, 2009 [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://www.concourts.net/book/bookSCR.pdf> (prisijungta 2013 m.balandžio 30 d.).

95 Rodiņa A. Constitutional Complaint: Theory and Practice in Latvia. Summary of the Promotion Thesis. Riga. 2006 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <www3.acadlib.lv/greydoc/Rodinas_disertacija/Rodina_ang.doc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

96 Žr. 81 išnašą. 97 Pasak G. A. Gentili, tai – ginčų dėl subjektyviųjų teisių nagrinėjimas. Žr. Gentili G. A. Op.

cit., 2 išnaša supra. 98 Hungarian Republic Constitutional Court Decision No. 70/2006 [interaktyvu]. Pri-

eiga per internetą: <http://www.mkab.hu/letoltesek/en_0070_2006.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

43


Gretinant netiesioginio ir tiesioginio kreipimosi į konstitucinės jus-ticijos instituciją būdus, kuriais siekiama saugoti asmens konstitucines teises ir laisves – per individualią bylą nagrinėjantį teismą ir asmeniui kreipiantis individualiai, matyti, kad šiuos būdus skiria tai, kad teismų kreipimaisi į konstitucinį teismą yra prevencinio pobūdžio (nagrinėjami tolesniame Tyrimo skyriuje), o individualūs konstituciniai skundai – pas-kesnio pobūdžio. Pastarieji skirti tam, kad nekonstitucinė teisės norma, kuria remiantis byla buvo išspręsta, būtų paskelbta negaliojančia ir kartu būtų panaikintas ta norma remiantis priimtas teismo sprendimas.99

Remiantis LR IKSIK, konstitucinio skundo pagrindu teisės nuosta-tų konstitucingumo abstrakčioji kontrolė100 yra susieta su tam tikru in-dividualiosios kontrolės elementu (kaip ir Latvijoje bei Lenkijoje), nes teisės nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant į konkretų sprendimą. Lietuvoje siūlomos nuostatos, kuriomis reguliuojamas individualaus konstitucinio skundo institutas, įtvirtintos ketvirtajame Lietuvos Res-publikos Konstitucinio Teismo įstatymo skyriuje, susijusiame su abs-trakčiąja normų kontrole, pavadintame „Prašymų ištirti teisės aktų ati-tikimą Konstitucijai teisena“.101 Tai neparodo konstitucinio skundo kaip specialios konstitucinės priemonės statuso. Nors gali būti pateisinama tuo požiūriu, kad skundu ginčijamų norminių aktų apimtis, palyginti su ta, kuri galima abstrakčiosios normų kontrolės atveju, sutampa.102 Yra ir

99 Kolasiński K. Konstitucinio Tribunolo nutarimų poveikio teismų nutarimams teisiniai mechanizmai // Konstitucinės priežiūros institucijų baigiamieji aktai. Vilnius: Lietu-vos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2000, p. 29.

100 Ginčų dėl objektyviosios teisės normų nagrinėjimas, inicijuojamas valdžios institucijos dėl akto, įstatymo, siekiant užtikrinti konstitucinę tvarką. Favoreu L. Op. cit., 20 išnaša supra, p. 33.

101 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-3027. 2008 m. balan-džio 24 d. Pateikė J. Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė [interak-tyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=318619> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Taip pat žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas // Valstybės žinios, 1993, Nr. 6-120 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

102 Tai, kad konstituciniu skundu būtų skundžiamas norminis aktas – įstatymas ar kitas teisės aktas, t. y. „taip, kaip ir dabar yra nustatyta Konstitucijoje Konstitucinio Teismo kompetencija“, patvirtinama ir teikiant Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitu-

44


kitų sutapimų, pavyzdžiui, sutampa konstitucinių skundų bei abstrakčio-joje teisės normų teisenose naudojami žmogaus teisių nuostatų turinio interpretavimo metodai. Ir todėl atrodo ekonomiška konstitucinio skun-do instituto nuostatas reguliuoti abstrakčiajai normų kontrolei skirtame Konstitucinio Teismo įstatymo skyriuje. Be to, tokiu siūlomu konstitu-cinio skundo instituto nuostatų išdėstymu Lietuvos Respublikos Kons-titucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pa-keitimo ir papildymo įstatymo projekte XP-3027 atspindima išliekanti dviejų santykinai galimų išskirti Teismo kompetencijos sričių – teisės aktų atitikimo tikrinimo (pagal Konstitucijos103 105 str. 1-2 d.) ir išvadų teikimo (dėl Konstitucijos 105 str. 3 d.) – skirtis.

Manytina, kad besikreipiantiesiems į Konstitucinį Teismą su konsti-tuciniu skundu būtų aiškiau, patogiau, jei konstitucinio skundo teisena konstitucinės justicijos institucijos veiklą apibrėžiančiame įstatyme būtų reguliuojama atskiru skyriumi, nepaisant to, kad konstitucinį skundą su-rašo asmens atstovas advokatas. Taip būtų aiškiau matoma, kurios abs-trakčiąją normų kontrolę reguliuojančios nuostatos taikytinos konstitu-cinio skundo teisenai, nors, aišku, ir esamu siūlomu teisiniu reguliavimu nepaneigiamas konstitucinio skundo specifiškumas.

Pasirinktų nagrinėti valstybių konstitucinės justicijos institucijų vei-klą reguliuojančiuose įstatymuose matoma sprendinių dėl konstitucinio skundo instituto reglamentavimo vietos konstitucinės justicijos institu-cijų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose įvairovė šiuo būdu akcentuo-jant konstitucinio skundo specifiškumą ar jo neakcentuojant, bet tokio specifiškumo nepaneigiant.

Atskirais skyriais konstitucinės justicijos institucijų veiklą reguliuo-jančiuose įstatymuose nuostatos apie konstitucinį skundą įtvirtintos Čekijoje (antrasis skyrius „Nuostatos, susijusios su specialia teisena

cinio skundo įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektą XP-2310 2007 m. birže-lio 12 d. Seimo posėdyje. Keturiasdešimt trečiojo (305) posėdžio, 2007 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio stenograma [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=299449&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

103 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33-1014 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

45


Teisme“104), Slovėnijoje (penktasis skyrius „Konstitucinis skundas“, ku-ris yra atskirtas nuo prieš tai einančio skyriaus, pavadinto „Norminių teisės aktų ir bendrųjų teisės aktų, priimtų įgyvendinant viešąją valdžią, konstitucingumo ir teisėtumo kontrolė“105). Ispanijos organinio Konsti-tucinio Teismo įstatymo trečioji antraštinė dalis „Kreipimasis dėl konsti-tucinės apsaugos (recurso de amparo)“ įtvirtinta po antrosios, pavadintos „Teisena dėl nekonstitucingumo pripažinimo“.106

Vengrijos Konstitucinio Teismo įstatymo II skyriuje „Konstitucinio Teismo uždavinius ir kompetenciją atitinkančios teisenos; teisinės pase-kmės“ tarp kitų teisenų įtvirtinamas atskiras 9 poskyris „Konstitucinis skundas“.107 Nuostata, pavadinta „Konstitucinis skundas (prašymas)“, Latvijos Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinta bendrame skyriuje, apibrėžiančiame visas galimas teisenų rūšis Konstituciniame Teisme (trečiasis skyrius „Teisena Teisme“108). Minimos nuostatos įtvirtinimo vieta Konstitucinio Teismo įstatyme nereiškia, kad tyrimas dėl konsti-tucinio skundo tampa abstrakčiosios normų kontrolės dalimi. Tas pats pasakytina ir apie Lenkiją. Konstitucinio skundo pateikimas Lenkijos Konstituciniam Tribunolui taip pat reguliuojamas šio Tribunolo įstaty-mo antrajame skyriuje „Teisena Tribunole“, bendrai skirtame įvairioms teisenų rūšims, tačiau, skirtingai nuo nagrinėto Latvijos reguliavimo, konstitucinio skundo pateikimo nuostatų dėstymas apjungiamas žymė-jimo neturinčia antraštine dalimi, pavadinta „Bylų, susijusių su skundais,

104 The Act on the Constitutional Court of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/view/const_court_act> (prisijungta 2013 m. ba-landžio 30 d.).

105 Constitutional Court Act of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/constitutional-court-act/> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

106 Spanish Organic Law on the Constitutional Court [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.tribunalconstitucional.es/en/tribunal/normasreguladoras/Lists/Normas-RegPDF/LOTC-en.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

107 Act on the Constitutional Court of the Republic of Hungary [2011] [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.mkab.hu/rules/act-on-the-cc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

108 Constitutional Court Act of the Republic of Latvia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/?lang=2&mid=9> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

46


nagrinėjimas dėl konstitucinių pažeidimų“109 (t. y. išskiriama konstituci-nio skundo teisena kaip atskira teisenos rūšis).

Taigi konstitucinio skundo teiseną išskiriant kaip atskirą teiseną gali būti sustiprinamas konstitucinio skundo specifiškumas.

Šio poskyrio pabaigoje apibendrintina, kad konstitucinio skundo samprata formuluotina iš atskirų fragmentų. Atsižvelgiant į skirtingas valstybių konstitucinio skundo reguliavimo patirtis, tikslingiau konsti-tucinį skundą suvokti pasitelkiant šio skundo sampratą, pabrėžiančią pa-grindinius konstitucinio skundo požymius; šie požymiai, papildyti kitais konstitucinio skundo elementais, sudaro konstitucinio skundo instituto turinį. Pastarajam taip pat priklauso konstitucinio skundo kaip teisinės priemonės bruožas – šio skundo pareiškėjo patirtos skriaudos atitaisy-mo galimybė (t. y. konstitucinio skundo pasekmių reguliavimas – kad konstitucinės justicijos institucijos sprendimo pagrindu būtų sudarytos prielaidos atitaisyti pareiškėjui dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažei-dimo padarytą skriaudą). Konstitucinis skundas, atsižvelgiant į jo tikslą (apsaugą nuo valdžios institucijos įsikišimo į konstitucines fizinių ir ju-ridinių asmenų teises ir laisves, įskaitant prielaidų asmens pažeistų teisių status quo atkūrimui sudarymą) – specifinė teisinė priemonė, kurios spe-cifiškumą liudija doktrinoje identifikuojami jo bruožai, atskiras nuo kitų teisinių priemonių teisinis įtvirtinimas valstybių teisės sistemose. Ši prie-monė asmeniui suteikia teisę kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją, pateikti teisinį klausimą konstituciniam teismui, kompetentingam atlikti ginčijamo akto konstitucinę priežiūrą, kad būtų ginamos, įgyvendintos pažeistos asmens konstitucinės teisės ir laisvės.

1.2. Asmens konstitucinio skundo vieta asmens teisių apsaugos sistemoje ir jo įtvirtinimo raida pasaulyjeAtskleidžiant asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo raidą pasaulyje, iškyla klausimas apie šio skundo vietą žmogaus teisių apsaugos sistemoje. Pastarosios išmanymas padeda suprasti, kuo ir kiek konstitucinis skundas

109 Constitutional Tribunal Act of the Republic of Poland [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/index.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

47


gelbsti įgyvendinant žmogaus teisių apsaugos funkciją – pirminį konsti-tucinio skundo tikslą, paskirtį. Konstitucinio skundo vietą žmogaus teisių apsaugos sistemoje galima nusakyti, remiantis įvardytais šio skundo po-žymiais ir ypač charakteringu – santykiu su kitomis teisminėmis žmogaus teisių apsaugos garantijomis (detalesnis šio santykio nagrinėjimas yra Tyrimo tolesnio skyriaus objektas) bei paaiškinant konstitucinio skundo statusą įvairių pasaulio valstybių konstitucinės kontrolės modeliuose.

Valstybių teisės sistemose asmens konstitucinių teisių ir laisvių ap-sauga yra kompleksinė dėl įvairių ginamų teisių, dėl valstybės ir kitų institucijų, ginančių šias teises, ir teisinių priemonių, kuriomis pasinau-dodami asmenys gali ginti jų pažeistas teises, įvairovės. Bendriausia pras-me asmuo pagrindines teises teisinėmis priemonėmis gali ginti dviem būdais: pirma, civilinio, baudžiamojo proceso kodeksuose įtvirtintais bendraisiais ieškiniais; antra, papildomomis specialiomis atskiromis teismo proceso formomis, skirtomis kai kurių ar visų konstitucijoje įtvir-tintų teisių apsaugai (dar vadinamomis ekstraordinarinėmis). Tad turi būti turima omenyje ir pirmųjų priemonių įvairovė, ir skirtingi konsti-tucinės teisminės kontrolės organizavimo modeliai – decentralizuotas (išsklaidytasis), centralizuotas ir mišrusis (hibridinis) – kaip reprezen-tuojantys kontekstą, kuriame mąstoma apie konstitucinį skundą. Kaip buvo atskleista pirmajame Tyrimo poskyryje, šis skundas įtvirtinamas kaip papildoma speciali teisminė asmens konstitucinių teisių ir laisvių gynimo priemonė.

Anglosaksų teisės tradicijos šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, žmogaus teisių apsauga užtikrinama bendraisiais teisminiais ieškiniais ir kitomis teisminėmis gynimo priemonėmis, kurios taip pat naudojamos bet kokioms asmeninėms ar turtinėms teisėms bei intere-sams apsaugoti. Amerikietiškajai sistemai būdinga, kad konstitucinės justicijos funkcija patikima šalies teismų visumai, ir ji išties nesiskiria nuo įprasto teisingumo įgyvendinimo, nes visus ginčus, nesvarbu, ko-kia būtų jų prigimtis, nagrinėja ties patys teismai, laikydamiesi tų pačių sąlygų. Konstitucingumo klausimas gali kilti kiekvienoje byloje, jam spręsti ypatingos procedūros nereikia: tiesą sakant, nėra konstitucinių ginčų nagrinėjimo, kaip kad nėra administracinių ginčų ar ginčų, nagri-nėjamų bendrosios jurisdikcijos teisme, nes nėra jokios prasmės išskirti

48


šiuos ginčus iš kitų to paties teismo nagrinėjamų bylų.110 Tad visi teisėjai ir teismai, taikydami įstatymą, gali nuspręsti dėl to įstatymo konstitu-cingumo (todėl konstitucinės teisminės kontrolės modelis vadinamas išsklaidytuoju); jie turi įgaliojimą nuspręsti netaikyti statuto, kurį jie mano esant nekonstitucinį, kai nagrinėja konkrečią teismo bylą ar ginčą, ir teikti prioritetą Konstitucijai. Šioje sistemoje teismai turi įgaliojimą ne formaliai panaikinti statutus, priimdami erga omnes galią turintį spren-dimą, o tik pripažinti statutų nekonstitucingumą inter partes. Priešingai, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos civilinės teisės tradicijos šalių konstitu-cijos ir speciali teisėkūra eksplicitiškai reguliuoja teismines priemones, kuriomis ginamos teisės. Antai amparo, kuris plačiau dar bus analizuo-jamas šiame Tyrimo poskyryje, yra Lotynų Amerikos ekstraordinarinė teisminė priemonė, specialiai skirta saugoti nuo konstitucinių teisių pažeidimo ar grėsmės patirti šiuos pažeidimus, kuriuos padaro valdžios institucijos ar asmenys. Nors amparo apibūdinimas lygintinas su atitin-kamais specifiniais teisiniais Jungtinių Amerikos Valstijų instrumentais (nurodymai ir kitos ekstraordinarinės priemonės pagal teisingumo teisę ir kitos (deklaracinės teisinės priemonės, patvirtinančios ieškovo teises) (angl. declaratory legal remedies): writ of mandamus – priemonė naudo-jama, siekiant aukštesniojo teismo įsakymu panaikinti žemesniojo teis-mo klaidą; uždraudimas – priemonė, sauganti aukštesnįjį teismą nuo žemesniojo teismo jurisdikcijos uzurpavimo; writ of certoriari – aukštes-niojo teismo teisė spręsti žemesniojo teismo jurisdikcijai priskirtą bylą; quo-warranto – priemonė, užtikrinanti, kad specialus asmuo neatliks viešojo pobūdžio funkcijos, kurią jis uzurpavo; respondeat superior yra kompensacinis asmens ieškinys prieš valstybę)111,112 toks konstitucinis

110 Favoreu L. Op. cit., 20 išnaša supra, p. 18. 111 Mavcic A. M. Human Rights Protection with the help of the Individual Complaint. Works-

hop on “the Functioning of the Constitutional Court of the Republic of Latvia” Riga, La-tvia, 3-4 July 1997 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/web-forms/documents/CDL-INF(1998)003-e.aspx> (prisijungta 2012 m. gegužės 31 d.).

112 Ríos-Figueroa J. Review of the Book „Constitutional Protection of Human Rights in Latin Ame-rica. A Comparative Study of Amparo Proceedings‘‘ by Allan R. Brewer-Carías, New York, NY: Cambridge University Press, 2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.bsos.umd.edu/gvpt/lpbr/subpages/reviews/brewer-carias1009.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

49


skundas, koks žinomas Europos konstitucinės kontrolės modelyje, ne-naudojamas – Jungtinių Amerikos Valstijų teisminės kontrolės modelis panaikina galimybę asmeniui ad hoc kreiptis į teismą tam, kad būtų na-grinėjamas tik konstitucinio pobūdžio klausimas.113

Beveik visos kontinentinės teisės tradicijos šalys konstitucinės kon-trolės įgaliojimus suteikė specialiam teismų sistemos viršūnėje esančiam teismui ar teismui, nepatenkančiam į ordinarinės justicijos sistemą.114 Pirmuoju atveju išimtinė jurisdikcija panaikinti statutus, neįsteigus specialaus teismo ar tribunolo, atiteko aukščiausiesiems teismams, įsi-kūrusiems teisminės valdžios viršūnėje (šiuo požiūriu sistema gali būti vadinama koncentruota), taip nuo XIX a. yra daugelyje Lotynų Ameri-kos valstybių115)116. Tačiau teisminės kontrolės sistema tapo ir mišri, nes jungia išsklaidytąją ir koncentruotąją kontrolę, veikiančias lygiagrečiai, pavyzdžiui, Portugalijoje, Graikijoje ir Kanadoje117 (amerikietiškajam modeliui giminingas konstitucinės justicijos sistemas Europoje pasirin-ko tik kelios valstybės – Danija, Švedija, Norvegija).118

Antruoju minėtu atveju sistema formavosi kaip teisminės kontro-lės sistemos, kildinamos iš konstitucijos viršenybės suvokimo poreikio ir tradicinės Europoje valdžių padalijimo idėjos, neleidusios teismams panaikinti įstatymų, kompromisas. Europietiškajame konstitucinės jus-ticijos modelyje, kurio pagrindą sudaro H. Kelseno idėjos, specialiai įkurtas teismas nagrinėja konstitucinius ginčus ir tai yra išimtinė jo kom-petencija; šis teismas gali spręsti ir tais atvejais, kai ginčų nėra, o į jį tie-siogiai kreipėsi politinės ar teisminės valdžios institucijos ir net privatūs asmenys; šio teismo priimti sprendimai visiems turi privalomąją galią.119

113 Rodiņa A. Op. cit., 72 išnaša supra. 114 Op. cit., 7 išnaša supra. 115 Gentili G. A. Op. cit., 2 išnaša supra. 116 Lotynų Amerikos valstybės dažniausiai yra paveiktos stiprios Amerikos išsklaidytosios

kontrolės įtakos ir stipraus Aukščiausiojo Teismo (t. y. Brazilija, Meksika). Kai kurios pasirinko specializuotą Konstitucinį Teismą (pvz., Peru, Čilė). Op. cit. 2.

117 Brewer-Carías A. Constitutional Courts as Positive Legislators: a Comparative Law Stu-dy. United States of America: Cambridge University Press, 2011, p. 13.

118 Favoreu L. Op. cit., 20 išnaša supra, p. 19. 119 Ibid., p. 18.

50


Specialūs konstituciniai teismai, tarybos ar tribunolai yra visuotinai pri-pažintos konstitucinių teisių ir laisvių gynimo institucijos (veikiančios valstybėse, turinčiose ir atskiras administracinių teismų sistemas, taip pat ginančias žmogaus teises ir laisves). Valstybėse, kurių piliečiai neturi teisės tiesiogiai kreiptis į konstitucinės justicijos ar joms prilygintas insti-tucijas dėl jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, asmens konstituci-nės teisės šiose institucijose ginamos netiesiogiai (dalyvaujant tarpinin-kui – valstybės valdžios institucijai ar kitam subjektui, įgaliotam kreiptis į konstitucinės kontrolės instituciją) abstrakčiosios, konkrečiosios, pre-ventyviosios teisės aktų konstitucinės kontrolės metu. Valstybių prak-tikoje gali būti derinama asmens tiesioginio kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją ir netiesioginio asmens teisių gynimo konstitucinės justicijos institucijoje galimybė.

Tad (ypač europietiškajame konstitucinės justicijos modelyje) kons-tituciniam skundui skirtina speciali vieta žmogaus teisių apsaugos siste-moje. Tai yra viena iš žmogaus teisių apsaugos priemonių (kaip papildo-ma šalia ordinarinių teismų atliekamo žmogaus teisių gynimo), speciali ypač dėl konstitucinės justicijos institucijos, kuriai šis skundas teikiamas, ypatumo.

Tiesioginio asmens kreipimosi į konstitucinės justicijos institucijas (ir vieno iš jo formų – konstitucinio skundo) įtvirtinimo raida tirtina pradedant konstitucinio skundo pirmtakais, kurie gali būti identifikuoja-mi, atsižvelgiant į ankstesniajame Tyrimo poskyryje apibūdintų pagrin-dinių konstitucinio skundo požymių visumą.

Glaustai teigiama, kad anglosaksų habeas corpus, kurio įtvirtinimo pradžia siekia dar XII–XIII a., laikytinas vienu iš konstitucinio skundo pirmtakų.120 Pasidomėjus nuodugniau, habeas corpus kilmės ir įtvirtini-mo bei jo raidos istorija atskleidžia vertą dėmesio habeas corpus praeitį: esminius juo teikiamos apsaugos apimties pokyčius ir plačią šios priemo-nės sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Habeas corpus moderniąja prasme suvokiamas kaip saugantis as-mens laisvę, tačiau šis terminas pradėtas vartoti apibūdinant įsakymus, kuriais reikalaujama asmens fizinio buvimo – priverčiant asmenį daly-

120 Masnevaitė E., Normantas E. Op. cit., 36 išnaša supra.

51


vauti teisme, kai šio asmens atžvilgiu priimamas teismo sprendimas.121 Nuo 1066 m. iki 1230 m. habeas corpus įsakymas buvo naudojamas tam, kad, vietinių teismų sistemą Anglijoje pakeitus centralizuota, būtų užti-krintas šių centralizuotų teismų teisminių funkcijų atlikimas ir tik vėliau įsakymas transformuojamas į asmens laisvės garantiją. Nuo XIV a. vidu-rio šie įsakymai priimami įkalintojo asmens, laukiančio teismo, prašymu. Tačiau įsakymo priėmimas reiškė tai, kad centralizuotas teismas tyrė že-mesniojo teismo paskirto įkalinimo priežastį ir teisėtumą bei šis centrali-zuotas teismas siekė, kad žemesnieji teismai atsisakytų savo jurisdikcijos ir kad būtų padidintos centralizuotų teismų pajamos. Dėl šių piktnau-džiavimų Anglijos Parlamentas XV a. pradėjo riboti habeas corpus nau-dojimą. Nuo XVII a. Parlamentas siekė stiprinti habeas corpus ir riboti Karaliaus galią įkalinti. 1679 m. Parlamentas priėmė Habeas corpus aktą, kuriuo draudė užjūrio įkalinimą ir neteisėtą kalinių perkėlimą, įtvirtino procedūras, pagal kurias habeas corpus buvo išduodamas ir garantavo tei-sę į spartų teismo procesą.

XIX–XX a. daugelis ne anglosaksų teisės tradicijos šalių pradėjo įtvir-tinti habeas corpus principus. Ankstyvojoje Ispanijos teisėje numatyta procedūra saugoti asmens laisvei. Skundo nagrinėjimai, žinomi kaip ma-nifestación de las personas (reiškiantys asmenų demonstravimą ar parody-mą), buvo Ispanijos regiono Aragono teisės dalis iki XV a. Pastebima, kad tuo laiku ši priemonė teikė platesnę apsaugą nei Anglijos habeas corpus. Vėliau manifestación de las personas priemonė pradėjo plisti Lotynų Ame-rikoje. Meksikoje ši priemonė tapo amparo de la libertad („laisvės apsau-ga“) įsakymo pagrindu, viena iš kelių teismo priemonių, žinomų kaip amparo122. Amparos de la libertad buvo naudojami individualioms teisėms užtikrinti ir laisvei saugoti, panašiai kaip anglosaksų teisės tradicijos habe-as corpus. Veikiant Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Prancūzijos ir

121 Apibūdinant habeas corpus istorinę raidą, remiamasi B. Farrell analize. Žr. Farrell B. From Westminster to the World: the Right to Habeas Corpus in International Consti-tutional Law [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1612910> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

122 Šios priemonės įtvirtinimas šiame poskyryje plačiau aptariamas toliau. Trumpai minint, žinomi trys bendrieji amparo tipai: teismo sprendimo ginčijimai (abejonės teismo sprendi-mais), teismo uždraudimai ginti turtinėms teisėms ir laisvės amparo, panašus į habeas corpus.

52


Meksikos teisei, amparos de la libertad ir habeas corpus suklestėjo Lotynų Amerikoje. Kaip ir Meksikoje, amparos de la libertad tapo pirmine asmens laisvės garantija Čilėje. Venesueloje, Hondūre, Nikaragvoje habeas corpus buvo pagrindinė amparo de la libertad įsakymo dalis. Habeas corpus buvo įtvirtintas kaip išskirtinė priemonė, kuria ginčijamas sulaikymo teisėtu-mas Argentinoje, Peru, Gvatemaloje, Salvadore, Kosta Rikoje, Panamo-je, Bolivijoje, Paragvajuje ir Brazilijoje, o bendrosiomis (įvairių) amparo priemonėmis buvo galima įgyvendinti kitas konstitucines teises.

Tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai taip pat skatino habeas corpus plėtrą. 1948 m. Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos parengiamojoje medžiagoje siūlyta į De-klaracijos tekstą įtraukti habeas corpus kaip vieną iš teisių (Meksikos siūlymas – įtvirtinti nuostatą, garantuojančią teisę į pažeistų teisių teis-minę gynybą). Deklaracijos nuostata buvo sumodeliuota pagal Lotynų Amerikos amparo priemonę ir JAV teisminės gynybos principą ir skelbė: „Kiekvienas turi teisę į veiksmingą priemonę kompetentingame nacio-naliniame tribunole, ginčydamas aktus, pažeidžiančius konstitucijos ir įstatymu garantuojamas pagrindines teises.“ Amparo teisė tapo galutinio Deklaracijos varianto 8 straipsniu. Šios nuostatos, garantuojančios teisę į teisminę gynybą dėl pagrindinės teisės pažeidimo, tikslas – atkurti pla-čios apimties apsaugos priemonę, siūlytą habeas corpus.

Habeas corpus svarba taip pat aiškiai atspindėta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 (4) str.: „Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį areštavus ar sulaikius, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis nedelsdamas priimtų sprendimą dėl jo sulaikymo teisėtumo ir įsakytų jį paleisti, jei sulaikymas neteisėtas.“ Nuo 1945 iki 2006 m. priimtoms na-cionalinėms konstitucijoms turėjo įtakos Deklaracijos amparo nuostatos ir Konvencijos habeas corpus idėjos. Habeas corpus idėją toliau skleidė ir regioniniai žmogaus teisių instrumentai. 1948 m. Amerikos teisių dekla-racija, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1969 m. Amerikos žmogaus teisių konvencija – visi doku-mentai eksplicitiškai įtvirtina habeas corpus teisę, panašią į tą, kuri nu-matyta Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Be to, į 1982 m. Afrikos žmogaus ir piliečių teisių chartiją įtraukta amparo nuostata pana-ši į tą, kuri įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.

53


Taigi habeas corpus virtimas pagrindine teise Anglijos teisės sistemo-je traktuojamas kaip teismų aktyvumo ir teisėkūros iniciatyvų tikrinti savavališkus vykdomosios valdžios veiksmus padarinys. Habeas corpus įtvirtinimo istorija rodo, kad nuo habeas corpus atsiradimo asmens gali-mybės ginti teises plėtėsi ir įvairėjo. Teisminės valdžios stiprėjimas lėmė ir didesnes garantijas asmenims, jiems ginantis nuo neteisėto sulaikymo. Amparo priemonė jau naudojama individualioms teisėms užtikrinti ir laisvei saugoti; jos pagrindu konstruojama šiuolaikinė teisės į veiksmin-gą teisminę gynybą dėl pagrindinės teisės pažeidimo nuostata.

Atsižvelgiant į tai, kad greta habeas corpus formavosi amparo, tikslin-ga plačiau apibūdinti iš Meksikos kilusią ir Lotynų Amerikoje paplitusią amparo priemonę, taip pat padėjusią pagrindą atsirasti konstituciniam skundui; apibūdintinos ir ispaniškosios amparo šaknys, patvirtinant, kad konstitucinio skundo pirmtaku laikytinas ir ispaniškasis manifestación de las personas, kurio įtvirtinimo pradžia siekia dar XII–XIII a.123

Pirmoji modernioji tiesioginio kreipimosi į teismus sistema, skirta už-tikrinti pagrindinių teisių apsaugai nuo nekonstitucinių aktų ir veiksmų, identifikuojama vadinamuoju writ of amparo (teismo amparo įsakymas); ji yra skiriamasis Lotynų Amerikos konstitucinės tradicijos bruožas.124 Amparo (pažodžiui – „prieglobstis“ ar „apsauga“) dokumentas, ieški-nys ar kreipimasis apibūdinamas kaip ekstraordinarinė priemonė, skirta konstitucinių teisių ir laisvių apsaugai nuo valstybės institucijų, o kai ku-riais atvejais – ir nuo privačių asmenų,125 įprastai priimant teismo įsakymą

123 Žr., pavyzdžiui, Masnevaitė E., Normantas E. Op. cit., 36 išnaša supra. 124 Remiamasi Gentili G. A. Op. cit., 2 išnaša supra. 125 Reikėtų paminėti, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas yra pripažinęs galimybę konsti-

tucinį skundą grįsti piliečių padarytu pažeidimu, tvirtindamas, kad valdžios institucija, toleruojanti ar patvirtinanti teisių pažeidimus, juos prisiima kaip jos pačios padarytus. Taigi jei asmuo teisme gina jo pažeistą teisę, pavyzdžiui, dėl diskriminacijos, o teismas tokio pažeidimo nepataiso, asmuo įgyja teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, skųsdamas valdžios instituciją. Tai vadinama netiesiogine apsauga, netiesioginiu pagrindinių teisių poveikiu, Vokietijoje įvardijamu Mittelbare Drittwirkung. Žr. Guerra L. L. Constitutional Review and Democracy – Constitutional Courts and the Legislative Process. Seminar on “Strengthening of the principles of a democratic state ruled by law in the Republic of Belarus by way of constitutional control” (Minsk, Belarus, 26-27 June 2003). Eu-ropean Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU

54


ar apsaugos įsakymą. Lotynų Amerikos valstybėse amparo papildo egzis-tuojančias ordinarines priemones, įtvirtintas proceso kodeksuose.

Teoriniu ir filosofiniu požiūriu šio ieškinio kilmė siejama su ekstensyvaus civilinių, politinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių teisių sąrašo įtraukimu į Lotynų Amerikos konstitucijas, atsižvelgiant ir į dažnai valdžios institucijų da-romus šių teisių pažeidimus.126 Istoriškai amparo ieškinys pirmiausia buvo įvar-dytas 1841 m. Jukatano valstijos konstitucijoje, 1857 m. įtvirtintas Meksikos Konstitucijoje.127 Ši priemonė paplito Lotynų Amerikoje ir įvairiomis formo-mis buvo įtvirtinta konstitucijose, parengtose buvusiose Ispanijos kolonijose ir ispaniškai kalbančiose šalyse, ir 1969 m. Amerikos žmogaus teisių konvencijoje.

Lotynų Amerikoje pagrindinės teisės gali būti garantuojamos tri-mis skirtingais tiesioginio teisminio kreipimosi būdais: amparo ieški-niu, habeas corpus skundu, habeas data ieškiniu (galima kreiptis ne tik į aukščiausiąjį ar konstitucinį teismą). Iš esmės habeas corpus skundas nukreiptas saugoti asmeninę laisvę ir integralumą; habeas data ieškiniu ginamos teisės, susijusios su asmeninės informacijos rinkimu ir saugoji-mu duomenų bankuose ar registruose; amparo ieškiniu ginamos likusios pagrindinės teisės (didžioji šių teisių dauguma), įtvirtintos konstitucijo-je. Tik nedaugelis Lotynų Amerikos valstybių įtvirtino visas tris tiesiogi-nio teisminio kreipimosi rūšis, o didžiojoje jų dalyje veikia viena ar dvi priemonės. Nors amparo suprantamas kaip saugantis visas pagrindines konstitucijoje įtvirtintas teises, kai kuriose konstitucijose ribojamas tei-sių, ginamų amparo priemone, skaičius. Viena iš dažniausiai amparo įsa-kymu neginamų teisių – teisė į nuosavybę. Tačiau apibendrinant galima teigti, kad, skirtingai nuo anglosaksų habeas corpus įsakymo, kuris leidžia teismui nagrinėti tik įkalintojo sulaikymo teisėtumą, amparo įprastai ga-lima ginti bet kokio asmens, stojančio prieš teismą, teises.128

(2003) 24 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2003)024-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

126 Lotynų Amerikos tradicija įtvirtinti teisių deklaracijas prasideda nuo 1811 m., kai Vene-suelos Aukščiausiasis Kongresas priėmė Žmonių teisių deklaraciją.

127 Meksikos konstitucinės teisės mokslininkai pripažįsta Jungtinių Amerikos Valstijų teis-mų kontrolės sistemos įtaką writ of amparo priemonei.

128 Dorf M. C. Abstract and Concrete Review // Global Perspectives on Constitutional Law. Edited by Amar V. D., Tushnet M. V. Oxford University Press, 2009, p. 13.

55


Nors amparo teisminės kontrolės sistema gali būti traktuojama kaip istorinis pirmtakas ir pagrindinis europinių individualaus konstitucinio skundo sistemų įkvėpimo šaltinis, egzistuoja didelis Lotynų Amerikos ir Europos tiesioginio kreipimosi į teismus priemonių skirtumas: Lo-tynų Amerikos amparo, habeas corpus ir habeas data ieškiniai gali būti pateikti – su keliomis išimtimis – visiems teismams teisės sistemoje, ne-priklausomai nuo fakto, ar valstybės turi centralizuotą, decentralizuotą ar mišriąją teisminės kontrolės sistemą.

Apibūdintini Lotynų Amerikoje egzistuojančio amparo bendrieji bruožai: 1) jis gali būti pateiktas ne tik dėl nekonstitucinių veiksmų, bet ir dėl neveikimo; 2) ne tik dėl valstybės veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kitų asmenų nekonstitucinių veiksmų ar neveikimo; 3) juo ginamos ne tik pilietinės ir politinės, bet ir socialinės, aplinkos apsaugos teisės; 4) amparo įprastai remiamasi tik tada, kai išnaudojamos galimos teisinės priemonės; 5) kai kuriais atvejais amparo gali būti pasitelkiamas siekiant išvengti pažeidimo, kai yra pagrindas manyti, kad teisė gali būti pažeista; 6) kai kurios valstybės riboja teisės aktus, kurie gali būti ginčijami ampa-ro priemone.

Antai, kalbant apie pastarąjį bruožą, paminėtina, kad daugelyje Loty-nų Amerikos šalių asmenys negali ginčyti teismo sprendimų, naudodami amparo, kad apsaugotų jų pažeistas konstitucines teises (vadinamuoju teisminiu amparo). Šį amparo leidžia pateikti 7 šalys: Meksika, Kolumbi-ja, Gvatemala, Hondūras, Panama, Peru ir Venesuela. Kolumbija įdomi tuo, kad teisminis amparo buvo eksplicitiškai leidžiamas įstatymu, pri-imtu praėjus keliems mėnesiams po 1991 m. Konstitucijos priėmimo, ta-čiau 1992 m. Konstitucinis Teismas pripažino teisminį amparo nekons-tituciniu, nes buvo nesuderinamas su res judicata susijusiais principais. Bet 1993 m. Teismas grąžino tutela (taip amparo vadinamas Kolumbi-joje) dėl teismo sprendimų, kai patvirtino savavališko teismo funkcijos vykdymo faktą kaip teisminio amparo nebuvimo faktą.129

129 Ríos-Figueroa J. Review of the Book „Constitutional Protection of Human Rights in La-tin America. A Comparative Study of Amparo Proceedings“ by Allan R. Brewer-Carías, New York, NY: Cambridge University Press, 2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.bsos.umd.edu/gvpt/lpbr/subpages/reviews/brewer-carias1009.htm> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

56


Išsamaus konstitucinio skundo pirmtakų tyrimo tikslais galima pa-žvelgti ir į atskiros Lotynų Amerikos valstybės – Meksikos ypatumus, ka-dangi ši valstybė laikoma amparo pradininke ir vėliau amparo bei įvairūs jo variantai, pavyzdžiui, tutela ieškinys Kolumbijoje, tapo „populiarūs“ Lotynų Amerikoje ir Ispanijoje.130 Aptariant Meksikos ypatumus taip pat stebima, kad modernioji amparo forma yra pažengusi nuo pirminės, „ankstyvosios“.

Amparo ieškinys kaip teisinis institutas Meksikoje įtvirtintas XIX a. viduryje. Tai vienintelis teisminis mechanizmas, kuriuo asmenys gali ginti savo konstitucines teises nuo visų valdžios institucijų aktų ir veiks-mų, įskaitant ir teismo sprendimus, ir yra išimtinė valstybės federalinių teismų jurisdikcija.131

1994 m. konstituciniais pakeitimais įtvirtinus Meksikos Aukščiau-siojo Teismo kaip konstitucinio arbitro, nagrinėjančio politinius valdžios institucijų ginčus, įgaliojimus (t. y. išplėtus šio Teismo kompetenciją), šiais pakeitimais nebuvo koreguotas amparo – ilgai (seniai) veikiančios ir labai ribotos procedūros, leidžiančios piliečiams kreiptis į federalinius teismus, kai yra pažeistos pagrindinės jų teisės;132 sprendimu dėl amparo nebuvo leidžiama panaikinti įstatymo – įstatymas netaikomas tik tiems asmenims, kurie sėkmingai pasinaudojo amparo priemone (inter partes galia).133 Kalbant apie šios teisinės priemonės kilmę, teigiama, kad Mek-sikos amparo yra įvairių procesinių instrumentų, įgyvendinančių speci-

130 Dorf M. C. Abstract and Concrete Review // Global Perspectives on Constitutional Law. Edited by Amar V. D., Tushnet M. V. Oxford University Press, 2009, p. 13.

131 Becerril M. A. B. A New Beginning for Mexico‘s Constitutional Justice System [interak-tyvu]. Prieiga per internetą:

<http://www.utexas.edu/law/colloquium/papers-public/2011-2012/03-19-12_A%20New%20Beginning%20for%20Mexico’s%20Constitutional%20Justice%20System.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

132 Teigiama, kad Meksikos Konstitucijos 103 ir 107 str. reguliuojama amparo procedūra yra ne tik giliausiai įsišaknijęs konstitucinės kontrolės mechanizmas Meksikoje dėl šim-tametės tradicijos, bet ir yra vienintelis veiksmingas konstitucinės apsaugos mechaniz-mas iki 1994 m. konstitucinės reformos. Op. cit. 116, p. 626.

133 Becerril M. A. B. A New Beginning for Mexico‘s Constitutional Justice System [interak-tyvu]. Prieiga per internetą:

<http://www.utexas.edu/law/colloquium/papers-public/2011-2012/03-19-12_A%20New%20Beginning%20for%20Mexico’s%20Constitutional%20Justice%20System.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

57


fines apsaugos funkcijas, kombinacija: a) saugo žmogaus teises; b) kons-tatuoja įstatymų nekonstitucingumą; c) ginčija teisinius sprendimus; d) ginčija oficialius administracinius aktus ir rezoliucijas ir e) saugo sociali-nes fermerių teises pagal Žemės agrarinės reformos įstatymus.134

2011 m. Meksikoje įvykdytą amparo reformą labiausiai lėmusi priežas-tis – federalinės teisminės valdžios kompetencijos problemos, sprendžiant darbo krūvio klausimą. Konstitucijos pakeitimais siekta pašalinti formalu-mus, kliudančius kreiptis gynybos į konstitucinės kontrolės instituciją bei užtikrinti platesnę asmens teisių apsaugą ir lankstesnę amparo priemonę.

Atlikti ir materialinio, ir procesinio pobūdžio amparo reguliavimo koregavimai ir papildymai. Išplėstas amparo ieškinių objektas: galima ginčyti teisės normas ir omisijas, pažeidžiančias žmogaus teises, pripa-žįstamas ne tik federalinėje Konstitucijoje, bet ir bet kurioje tarptautinė-je sutartyje, kurios šalis yra Meksika. Taip pat po minimos 2011 m. refor-mos priimti du teismo precedentai, kuriais remiantis bendroji norma ar įstatymas, išskyrus susijusius su mokesčiais, gali būti pripažinti negalio-jančiais erga omnes (kai per 90 d. teisės normą priėmęs subjektas, turintis pakoreguoti tokią normą, jos nepakeičia, Aukščiausiasis Teismas teisėjų aštuonių balsų dauguma gali priimti sprendimą dėl nekonstitucingumo, nustatydamas nekonstitucingumo apimtį ir sąlygas). Dar vienas amparo teisinio reguliavimo pokytis susijęs su amparo ieškinį galinčių pateikti as-menų rato plėtimu: amparo ieškinio pateikimas gali turėti naudos ne tik asmeniui, kuris yra asmeniškai paveiktas, nes pažeistos konstitucinės jo teisės, bet ir kitiems asmenims, kurie turi teisėtą (individualų ar kolekty-vinį) interesą, patirdami tuos pačius pažeidimus, nebūdami pretendentai į amparo ieškinį (asmenų, turinčių teisinį interesą, sąvoka (angl. legal af-fected interest) papildyta asmenų, turinčių teisėtą interesą, sąvoka (angl. legitimate affected interest). Remiantis konstitucine reforma, pakeista ne-mažai kitų procesinių amparo aspektų. Antai tam, kad būtų išvengta am-paro ieškinių antplūdžio, tiesioginių amparo atveju (ypač tų, kuriais gin-čijami teismo sprendimai) visos proceso šalys (netgi tos, kurių atžvilgiu buvo priimtas palankus amparo) yra įpareigotos taip pat pateikti amparo, jei mano, kad yra kokių nors procesinių kliūčių, ir jei jos nevykdo šios

134 Čia ir toliau, apibūdinant reformą Meksikoje, remiamasi ta pačia M. A. B. Becerril publikacija.

58


pareigos, užkerta kelią įgyvendinti jų teisę įvardyti šiuos procedūrinius pažeidimus kituose amparo ieškiniuose. Be to, tais atvejais, kai amparo užtikrina, kad bus priimamas naujas teismo sprendimas, įtvirtinama teis-mų pareiga užfiksuoti tikslius terminus, per kuriuos priimamas naujas teismo sprendimas. Įgyvendinant 2011 m. reformą, taip pat keičiami ir įtvirtinami nauji amparo sprendimų vykdymo mechanizmai ar įrankiai, kurie, tikima, prisidės didinant galutinių federalinių teismų sprendimų veiksmingumą: jų savalaikiškumą ir tinkamą įforminimą.

Apibendrinant asmens konstitucinio skundo pirmtakų įtvirtinimo raidą, šiuolaikiniam konstitucinio skundo įtvirtinimui aktualu, kad jo pirmtakais gintos teisės laikui bėgant platėjo, apjungiami įvairūs teisių gynimo instrumentai, atliekantys specifines apsaugos funkcijas, papil-dant bendrąją teisminės gynybos garantiją; aktualu, kad pirmtakai san-tykinai stipriai keitė istorinį savo veidą. Matomos konstitucinio skundo kaip „priverstinės“ teisminės garantijos šaknys ir šios priemonės išsirutu-liojimas į konstitucinį skundą kaip asmens konstitucinę teisę.

Palyginti su aptartais individualaus konstitucinio skundo pirmtakais, šis skundas Europoje yra gana naujas pagrindinių teisių apsaugos ins-trumentas. Net brandžiose Europos demokratinėse valstybėse ši teisinė priemonė įtvirtinta tik nuo XX a. vidurio.

Iš esmės du institutai nulėmė asmens konstitucinio skundo įtvirtini-mą. Pirma, konstitucinio skundo paplitimas Vakarų Europos valstybėse staigiai išaugo po 1945 m. (po II pasaulinio karo) plečiantis konstituci-nės kontrolės apimčiai. Europoje buvo steigiami specializuoti konstitu-ciniai teismai, kurie rėmėsi koncentruotos kontrolės modeliu (vienam teismui suteikta kompetencija panaikinti teisės sistemoje galiojančius nekonstitucinius aktus; kreiptis į šį teismą turi teisę įgaliotos valstybės valdžios institucijos) ir pamažu tapo specialiomis žmogaus teisių apsau-gos institucijomis. Ir, antra, stiprėjo pagrindinių asmens teisių svarbos ir vertės suvokimas. Šiuo laikotarpiu buvo stebimas prigimtinių teisių at-gimimas. Pagrindinės asmens teisės sustiprintos, jas įtvirtinus naciona-linėse konstitucijose. Prigimtinių teisių apsauga ar asmens apsauga nuo viešosios valdžios tapo konstitucinio skundo legitimumo šaltiniu.135

135 Rodiņa A. Op. cit., 72 išnaša supra.

59


„Neseną“ šio instituto įtvirtinimą nulėmė vėlyvas pirmųjų europinių konstitucijų priėmimas. Šios konstitucijos grįstos prancūziškąja įstaty-mų, kaip universalios valios, įtariai žvelgiančios į teisminę valdžią ir ak-centuojančios parlamento autoritetą, koncepcija. Po II pasaulinio karo jau nekilo abejonių, kad teisėtai išrinkta politinė valdžia gali pažeisti konstituciją ir pagrindines asmens teises ir laisves.136 Iki tol pagrindinės teisės nebuvo traktuojamos kaip „teisėkūros standartas“, o tik kaip poli-tinės deklaracijos, neturinčios jokio teisinio turinio ir todėl neturinčios perspektyvų būti apgintos.137

Tiesa, Europoje minimi ir ankstyvesni neįgyvendinti bandymai įtvir-tinti konstitucinio skundo galimybę. Antai pripažįstama, kad neįsigalio-jusi 1849 m. Vokietijos Konstitucija buvo pirmoji eksplicitiškai įtvirti-nusi individualų konstitucinį skundą: Konstitucijos § 126 g) deklaruota, kad Aukščiausiojo Teismo kompetencija apima Vokietijos piliečių skun-dus dėl konstituciškai garantuotų jų teisių pažeidimo.138 Belgijoje, Šveica-rijoje apie panašius konstitucinio skundo modelius taip pat buvo disku-tuojama, bet jie neįgyvendinti. Austrijoje 1867 m. Pagrindinio Įstatymo dėl Imperijos teismo įsteigimo 3 str. b) punkte buvo įtvirtinta Imperijos teismo kompetencija nagrinėti piliečių skundus, pagrįstus konstituciškai garantuotų teisių pažeidimais.139

Anksčiau šiame Tyrimo poskyryje buvo minėta Anglijos įtaka įtvir-tinant habeas corpus principus. Taip pat galima plačiau atskleisti Didžio-sios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisminės kontrolės institu-to poveikį formuojant europinį konstitucinio skundo priemonės veidą. Nes patvirtinama, kad Amerikos teisminės kontrolės institutas, įtvirtin-tas 1878 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijoje ir Britanijos tei-sės sistemoje, taip pat laikomas viena iš konstitucinio skundo prielaidų.140

Istoriniu požiūriu Didžiosios Britanijos Slaptajai Tarybai, kuri pri-pažindavo negaliojančius kolonijų įstatymų leidybos institucijų aktus,

136 Masnevaitė E., Normantas E. Op. cit., 36 išnaša supra. 137 Rodiņa A. Op. cit., 72 išnaša supra. 138 Ibid.; op. cit., 7 išnaša supra. 139 Op. cit., 7 išnaša supra. 140 Karakamisheva T. Op. cit., 75 išnaša supra.

60


jei jie prieštaraudavo Britanijos Parlamento šioms kolonijoms priim-tiems įstatymams ar bendrajai teisei, konstitucinės kontrolės idėja buvo patikėta dar XVIII a. pradžioje. Pirmoji valstybė, kuri įtvirtino konsti-tucinę kontrolę (ir kuri pirmoji pradėjo vartoti terminą „konstitucinis teismas“), kaip visuotinai žinoma, buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, su 1803 m. Marbury v. Madison byla atvėrusios kelią piliečiams kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją. Vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijo-se įsitvirtino prigimtinės teisės ir teisinės hierarchijos koncepcijos, so-cialinės sutarties idėja, pagal kurias pilietis gali reikalauti, kad valdžios institucijos vykdytų savo pareigas. Institucinių konfliktų baimė ir nukry-pimai nuo vertikalios valdžios galių atskyrimo sistemos iškėlė būtinybę sukurti struktūrą, padedančią išvengti tokių susidūrimų. Amerikos tei-sės sistemos bendrosios teisės pobūdis, jos kaip buvusios Britanijos ko-lonijos praeitis paaiškina, kodėl buvo pasirinkta išsklaidytosios kontro-lės sistema, net jei Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis Teismas išplėtė savo galias tiek, kad užima santykinai stiprią poziciją stabdžių ir atsvarų sistemoje.141

Didžiojoje Britanijoje taikoma parlamentinio suvereniteto doktrina, pagal kurią Parlamentas yra aukščiausioji teisinė šalies institucija, galin-ti išleisti ar „panaikinti“ bet kurio įstatymo galiojimą. Bendrąja prasme teismai negali įveikti jo teisėkūros ir joks Parlamentas negali priimti įsta-tymų, kurių ateities Parlamentai negalėtų pakeisti (nors 1998 m. Žmo-gaus teisių aktas įtvirtino, kad teismai turi įvertinti bet kokios teisėkūros atitiktį Europos žmogaus teisių konvencijai ir kad jie gali pripažinti nea-titiktį, po kurios sektų teisėkūros pakeitimai. Parlamento reikalas – kaip pakeisti jo teisėkūrą ir jis ją keičia).142

Prancūzijoje iki 2008 m. reformos ordinariniai teisėjai, nors ir neturė-jo teisės atlikti „konstitucingumo kontrolės“, galėjo įgyvendinti „konven-cinę kontrolę“, t. y. jie tikrino nacionalinių teisės nuostatų atitiktį tokioms tarptautinėms sutartims kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lais-vių apsaugos konvencija, užtikrindami žmogaus teisių apsaugą.143

141 Op. cit., 7 išnaša supra.142 Op. cit., 7 išnaša supra.143 Op. cit., 7 išnaša supra.

61


Prancūzijos 1958 m. Konstitucijos 2008 m. pataisų, įsigaliojusių 2010 m. kovą, tikslas buvo suteikti teisę žmonėms ginti pagrindines jų teises kreipiantis į Konstitucinę Tarybą. Konstitucijoje įtvirtintas nau-jas 16-1 str. suteikė teisę individualiems bylininkams teismo proceso ordi-nariniuose ar administraciniuose teismuose metu pateikti paklausimą dėl įsigaliojusio įstatymo konstitucingumo Konstitucinei Tarybai (vadina-masis pirmenybinis konstitucingumo klausimas). 16-1 str. įgyvendinan-tis institucinis aktas nustato, kad besibylinėjantieji ordinarinių (ir admi-nistracinių) teismų sistemoje gali prašyti teismo kreiptis su įsigaliojusio įstatymo konstitucingumo klausimu į Konstitucinę Tarybą. Toks prašy-mas gali būti pateiktas tik aukščiausiojo kiekvienoje sistemoje teismo: Valstybės Tarybos administracinio teismo sistemoje ir Kasacinio Teismo ordinarinėje teismo sistemoje (Valstybės Tarybai ir Kasaciniam Teismui atliekant durų saugotojo ar filtro funkciją). Ši pataisa anksčiau nebuvo įmanoma dėl Įstatymo šventumo principo, taikomo Parlamento išleis-tiems statutams, baiminantis „teisėjų valdžios“, nors nuoseklus judėjimas šios pataisos link matomas nuo pat 1958 m. Konstitucijos priėmimo.144

Nagrinėjant asmens kreipimosi į konstitucinės justicijos institu-ciją įtvirtinimo Europos valstybėse plėtrą, nors ir asmeniui kreipiantis į konstitucinį teismą ar jam prilygintą instituciją netiesiogiai, t. y. per tarpininką – asmens bylą iš esmės nagrinėjantį teismą, galima minėti Italijos pavyzdį. Nors Italijoje įtvirtintoje mišrioje centralizuotoje-de-centralizuotoje teisminės kontrolės sistemoje privatūs asmenys konsti-tucingumo klausimą gali prašyti teikti svarstyti konstitucinės justicijos institucijai ordinarinio teismo proceso metu, kuriame turi būti taikomas ginčijamas įstatymas (teismo proceso metu siūlyti svarstyti konstitucin-gumo klausimą taip pat gali valstybės prokuroras arba teismas savo ini-ciatyva), vis siūloma šią sistemą papildyti tiesioginio asmens kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybe, teigiant, kad nekonstituciniais valdžios institucijų veiksmais buvo pažeista konstituciškai garantuota teisė.

144 Čia ir toliau aptariant diskusijas dėl Italijos teisėkūros konstitucingumo ginčijimo refor-mavimo, remiamasi Rogoff M. A. Fifty Years of Constitutional Evolution in France: The 2008 Amendments and Beyond [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1793210> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

62


Mokslininkų ir specialių parlamento komisijų Italijoje siūlymai įvesti asmens tiesioginį kreipimąsi į konstitucinės justicijos instituciją varijuo-ja nuo ypač plačių asmens galimybių jų didesnio ar mažesnio siaurėjimo link. Antai: pasiūlymas įtvirtinti nuostatą, kad „visi piliečiai per 1 m. nuo įstatymo ar akto, turinčio įstatymo galią, įsigaliojimo gali juos ginčyti tiesiogiai Konstituciniame Teisme“; pasiūlymas įtvirtinti nuostatą, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja tuos konstitucinius kreipimusis, kurie turi svarbų ir bendrą interesą arba kai pareiškėjas gali patirti rimtą, staigią ir nepataisomą žalą ilgai laukdamas, kol jį apgins ordinariniai ir adminis-traciniai teismai. Paminėtini ir keli kiti pasiūlymai: pasiūlymas įtvirtinti nuostatą, pagal kurią Konstitucinis Teismas nagrinėja prašymus apsau-goti pagrindines teises, garantuotas Konstitucijoje, nuo visų valdžios institucijų, vadovaudamasis konstituciniu įstatymu įtvirtinta tvarka ir terminais; pasiūlymas įtvirtinti nuostatą, kuria remiantis Konstitucinis Teismas priima sprendimą dėl skundų, pateiktų kiekvieno, kuris mano, kad buvo pažeista viena iš jo pagrindinių teisių, garantuotų Konstitucijo-je, viešosios valdžios aktu, kai negalimos kitos teisminės priemonės.

Ordinariniai teisėjai suvokiami kaip Konstitucinio Teismo „durų saugotojai“ „iš apačios į viršų“ procese. Iki šiol daugiausia baiminamasi, kad tiesioginis asmens kreipimasis nepaveiktų egzistuojančio Konstitu-cinio Teismo ir ordinarinių teismų ryšio, kad nepadidėtų Konstitucinio Teismo darbo krūvis, nes tada ir jo sprendimai būtų priimami ne laiku ir nebūtų veiksmingi. Todėl naudingesne laikoma tokia teisminės kontro-lės sistema, kuri veiktų siauriau, bet laiku. Tačiau ir iki 1948 m. Italijos Konstitucijos priėmimo ir po jos dažnai teikti pasiūlymai įtvirtinti indi-vidualaus konstitucinio skundo sistemą dėl dviejų esminių priežasčių: pirma, tai poreikis įtvirtinti visapusę pagrindinių teisių apsaugos sistemą. Antra, tai – poreikis įvesti papildomą pagrindinių teisių apsaugą, teikia-mą „incidentine“ teismų priežiūros sistema. To reikia dėl to, kad Teismas negali nagrinėti antrinių šaltinių (angl. regulations), administracinių aktų ir teismo sprendimų145 konstitucingumo (vadinamosios pilkosios sritys).

145 Mokslininkai vis baiminasi, kad teismo sprendimų ginčijimo atveju kiltų Konstitucinio Teismo ir ordinarinių teismų teisėjų konfliktas, kad ordinariniai teisėjai nebūtų kaltina-mi vykdantys neveiksmingą teisių apsaugą.

63


Jis gali vertinti tik pirminių teisės šaltinių konstitucingumą, nors dauge-liu atvejų antriniai šaltiniai yra vienintelis teisės šaltinis, reguliuojantis visą žmogaus veiklą. Pasiūlymai įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo sistemą teikti ir dėl galimai pavėluotos apsaugos, kurią turi užti-krinti incidentinė kontrolė (t. y. atliekama teismams kreipiantis į konsti-tucinės justicijos instituciją, iškilus byloje taikytino teisės akto konstitu-cingumo abejonei), kai kalbama apie įstatymo galią turinčius aktus (angl. law-decrees) ar rinkimų įstatymus.

Paminėtina, kad kai kurios Azijos valstybės, paveiktos Austrijos, Vo-kietijos ir Meksikos teisminės kontrolės modelių, įtvirtino individualaus konstitucinio skundo sistemas (pavyzdžiui, Taivanas).

Daugelis šalių Šiaurės vakarų Afrikoje seka prancūziškuoju modeliu, egzistavusiu iki 2008 m. reformos.146 Pietų Afrikos Respublikoje egzis-tuoja gana griežti kriterijai, kuriuos taiko teismas, peržiūrėdamas besikrei-piančių piliečių prašymus. Pagal 1995 m. Konstitucinio Teismo taisyklių 17 str. tiesioginis kreipimasis galimas „išimtiniais atvejais, kurie įprastai egzistuoja tik tada, kai klausimas yra tokios skubos ar tokios visuomeni-nės svarbos, kad delsimas, nagrinėjant bylą ordinariniuose teismuose, ga-lėtų pažeisti viešąjį interesą ar teisingumo ir gero valdymo siekius“. Tokie reikalavimai taip pat buvo įtvirtinti 1998 m. Pietų Afrikos Konstitucinio Teismo taisyklėse, bet neįtraukti į esamas 2003 m. Taisykles. Daugeliu aspektų pastarosios supaprastino procedūras, reguliuotas 1998 m. Taisy-klėmis, ypač dėl tiesioginio kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Pagal 1996 m. Konstitucijos 167 str. 6 d., vadovaujantis nacionali-niais įstatymais ar Konstitucinio Teismo taisyklėmis, asmuo, remdamasis teisingumo interesais ir leidus Konstituciniam Teismui, gali: a) pateikti klausimą tiesiogiai nagrinėti Konstituciniam Teismui ar b) tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą per kitą teismą.147

146 Op. cit., 7 išnaša supra. Kaip jau buvo užsiminta, Prancūzijos 1958 m. Konstitucijos 2008 m. pataisomis individualiems bylininkams teismo proceso ordinariniuose ar admi-nistraciniuose teismuose metu suteikta teisė pateikti paklausimą Konstitucinei Tarybai dėl įsigaliojusio įstatymo konstitucingumo. Žr. Rogoff M. A. Op. cit., 144 išnaša supra.

147 The Constitution of the Republic of South Africa [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://www.constitutionalcourt.org.za/site/constitution/english-web/ch8.html> (pri-sijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

64


Trumpai užsimenant apie individualaus konstitucinio skundo ele-mentų įtvirtinimą, Tyrimui aktualu, kad pagal minėtų 2003 m. Taisyklių 18 p. skundo pareiškėjui keliamos šios sąlygos: pareiškėjas turi būti tiesio-giai, realiai suinteresuotas Konstitucijos 167 str. 6 d. siūloma pasinaudoti priemone ir nurodyti pagrindus, dėl kurių jis teigia, kad dėl teisingumo intereso jis tiesiogiai kreipiasi į teismą.148 Netgi neįtvirtinus detalesnių ribojimų, pagal aptariamų 2003 m. Taisyklių 18 str. Teismas tikrina, ar egzistuoja „skubos“ ir „visuomeninės svarbos“ reikalavimai kaip sąlygos, kad asmeniui būtų suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teis-mą. Pastebima, kad laikui bėgant Teismas ypač atrenka, spręsdamas, kokį asmens prašymą priimti. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, asmenys pirmiausia turi pateikti prašymus ordinariniams teismams, kad šie prašymai į Konstitucinį Teismą patektų tik tuomet, kai kiti teismai pa-sisakė dėl ginčo, kad juose būtų visiškai išaiškinti faktai ir teisiniai argu-mentai. Be to, konstatuojama, kad tiesioginis kreipimasis į Konstitucinį Teismą turi būti galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms.149

XX a. pabaigos Rytų ir Vidurio Europos specializuoti konstituciniai teismai, kaip tvirtina buvęs Vengrijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas L. Sólyomas,150 daugiausia seka 1949 m. Vokietijos Federa-

148 The Rules of The Constitutional Court. Promulgated under Government Notice R1675 in Government Gazette 25726 of 31 October 2003 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.constitutionalcourt.org.za/site/thecourt/rulesofthecourt.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

149 Gentili G. A. Op. cit., 2 išnaša supra. 150 Sólyom L. Constitutional Justice – Some Comparative Remarks // Constitutional Jus-

tice and the Rule of Law. International Conference held to commemorate the 10th An-niversary of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2003, p. 1; Sólyom L. Constitutional Justice – Some Comparative Remarks. Conference on “Constitutional Justice and the Rule of Law” on the occasion of the 10th anniversary of the Constitutional Court of Lithuania (Vilnius, 4-5 September 2003). European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU (2003) 30 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2003)030-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.) arba Sólyom L. Constitutional Justice – Some Comparative Remarks // Constitutional Justice and the Rule of Law. International Conference held to comme-morate the 10th Anniversary of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2003.

65


linio Konstitucinio Teismo tradicija sujungti dvi konstitucinės kontro-lės modelių funkcijas: austriškojo konstitucinės priežiūros modelio abs-trakčiosios normų kontrolės ir anglosaksiškojo konstitucinės priežiūros modelio individualiosios pagrindinių teisių apsaugos.151 Gretinamos dvi tradicijos – tradicija konstitucinę teisinio reguliavimo priežiūrą atlikti specializuotam teismui, į kurį su prašymais ištirti teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimą kreipiasi valdžios institucijos, ir tradicija šią priežiūrą atlikti konkrečią bylą nagrinėjantiems ordinariniams teismams, kai jiems iškyla konstitucingumo abejonė. Taigi įgyvendinama teisena, pradedama dėl akto, įstatymo, kuri yra nesusijusi su specifine byla (pagal valdžios institucijų, išskyrus teismus, kreipimusis į konstitucinės justici-jos instituciją), ir teisena, kurioje nuo atskiro atvejo (pavyzdžiui, kon-kretaus asmens bylos dėl jo pagrindinių teisių nagrinėjimo ordinarinia-me teisme) pereinama tirti teisinio reguliavimo konstitucingumą (kaip buvo nurodyta, abstrakčioji ir konkrečioji kontrolė).

Tyrime nagrinėjamų valstybių konstitucinio skundo institutą regu-liuojančių nuostatų įtvirtinimas, šio įtvirtinimo detalumas nurodomų valstybių konstitucijose, taip pat šių nuostatų santykis su kitomis kons-titucinėmis teisminėmis asmens teisių gynimo garantijomis konstituci-jose svarbus apibūdinant asmens konstitucinio skundo priemonės vietą konstitucinio reguliavimo sistemoje.

Tyrime nagrinėjamų valstybių konstitucinio skundo institutą regu-liuojančios nuostatos įterpiamos konstitucijų skyriuose apie konstituci-nės justicijos institucijas (ar skyriuose, skirtuose bendrai teismų valdžiai), kaip šių institucijų kompetencijos dalį ir/ar (alternatyva „ar“ labai reta) atskiruose skyriuose, skirtuose žmogaus teisių ir laisvių išvardijimui, šių teisių ir laisvių garantijoms.

Lenkijos Respublikos Konstitucija numato išsamų, itin detalų sky-riaus (jį sudaro 10 straipsnių: 188–197 str.) apie Konstitucinį Tribunolą reguliavimą: šio Tribunolo sprendžiamas bylas ir priimamus sprendimus,

151 Teigiama, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybių konstitucinės kontrolės kelio pasi-rinkimą lėmė Vokietijos ir Austrijos modeliai dėl jų geografinio ir kultūrinio artumo bei Europos Tarybos pagalba rengiant Rytų ir Vidurio Europos valstybių konstitucijas. Gentili G. A. Op. cit., 2 išnaša supra.

66


šių sprendimų galią, skelbimą, įsigaliojimą, net sprendimų priėmimo tvar-ką, subjektus, galinčius kreiptis į Konstitucinį Tribunolą, Konstitucinio Tribunolo sudėtį, Tribunolo pirmininko ir vicepirmininko skyrimą, Tri-bunolo teisėjų statusą, nuostatą apie Tribunolo struktūros ir proceso Tribunole tvarkos nustatymą atskiru įstatymu. Konstitucijos II skyriaus „Žmogaus ir piliečio laisvės, teisės ir pareigos“ poskyryje „Laisvių ir tei-sių apsaugos priemonės“ pirmoji iš teisių ir laisvių apsaugos priemonių 77 str. 1 d. nurodyta kiekvieno teisė į žalos, padarytos neteisėtais viešo-sios valdžios institucijos veiksmais, atlyginimą bei 2 d. nustatomas drau-dimas, kad „įstatymas niekam negali užkirsti teisminio kelio pažeistoms laisvėms ir teisėms ginti“. Teisė į teisminę gynybą kaip viena iš asmeninių žmogaus teisių įtvirtinta 45 str. 1 d. („kiekvienas turi teisę, kad jo bylą teisingai ir viešai, nepagrįstai nevilkindamas išnagrinėtų kompetentingas, nepriklausomas ir nešališkas teismas“), o 77 str. 2 d. draudimas sustipri-na šią žmogaus teisių garantiją. Konstitucijos 79 str. 1 d. numatoma, kad

„kiekvienas, kieno konstitucinės laisvės ar teisės buvo pažeistos, turi tei-sę įstatymo nustatytais pagrindais kreiptis į Konstitucinį Tribunolą su skundu dėl įstatymo ar kito norminio akto, kuriuo remdamasis teismas ar viešojo administravimo institucija priėmė galutinį sprendimą dėl jo laisvių, teisių arba jo pareigų, įtvirtintų Konstitucijoje, atitikties Kons-titucijai“. Šio straipsnio 2 d. numatoma, kokių Konstitucijoje įtvirtintų teisių pažeidimų atžvilgiu negalimas kreipimasis į Tribunolą.152

Čekijos Respublikos Konstitucijos 4 skyriuje „Teisminė valdžia“ iš-dėstomas skyrius „Konstitucinis Teismas“ (jį sudaro 83–89 str.), kuria-me numatoma: Konstitucinio Teismo funkcija; Teismo sudėtis, teisėjų skyrimas, reikalavimai kandidatams į teisėjus; teisėjo prisiekimas, prie-saikos tekstas; teisėjo statusas, (veiklos garantijos); Teismo kompetenci-ja; kad kreipimosi į Teismą subjektus ir kreipimosi sąlygas nustato atski-ras įstatymas; Teismo sprendimų galia. Pagal Konstitucijos 87 (1) str. d) p. Konstitucinis Teismas turi kompetenciją nagrinėti konstitucinius skundus dėl viešosios valdžios institucijų priimtų galutinių sprendimų ar kitų konstituciškai garantuotų fundamentalių teisių ir pagrindinių

152 Constitution of the Republic of Poland [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/index.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

67


laisvių pažeidimų.153 Čekijos Respublikos 1991 m. Fundamentalių teisių ir pagrindinių laisvių chartijoje, kuri, remiantis Konstitucijos 3 str., yra sudėtinė Čekijos konstitucinės tvarkos dalis, išskirtas atskiras 5 skyrius

„Teisė į teisminę ir kitą teisinę apsaugą“.154

Slovėnijos Respublikos Konstitucijos skyriuje „Konstitucinis Teis-mas“ (jį sudaro 7 str.: 160–167 str.) (prieš jį yra skyrius „Konstitucin-gumas ir teisėtumas“) numatoma: Konstitucinio Teismo kompetencija; įstatymo panaikinimas; proceso Konstituciniame Teisme reguliavimas įstatymu, šio proceso inicijavimo subjektai; Teismo priimami sprendi-mai; teisėjų sudėtis ir rinkimas; Teismo teisėjų tarnybos nutraukimas; teisėjų tarnybos terminas; tarnybos nesuderinamumas; teisėjo neliečia-mumas. Pagal 160 str. Konstitucinis Teismas sprendžia dėl konstitucinių skundų, kylančių iš žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų indi-vidualiais aktais.155 Konstitucijos skyriuje apie pagrindines teises ir lais-ves įtvirtinamos atskiros nuostatos dėl teisės į teisminę apsaugą (23 str.), teisės į teisines priemones (25 str.), teisės į kompensaciją (26 str.).

Pastebėtina, kad nuo šių minėtų valstybių detalių konstitucinių nuostatų apie konstitucinės justicijos institucijas reguliavimo minimu-mu skiriasi dvi – Latvija ir Vengrija. Antai Latvijos Respublikos Kons-titucijos156 skirsnyje „Teismas“ tėra vienas straipsnis (85 str.), skirtas Konstituciniam Teismui, turintis blanketinę nuorodą, kad šio Teismo jurisdikciją nustato įstatymas, numatantis Konstitucinio Teismo funk-ciją, šio Teismo teisę skelbti įstatymus ar kitus teisės aktus ar jų dalis negaliojančiais; šiame straipsnyje numatoma ir teisėjų skyrimo tvar-ka. Konstitucinio skundo institutas expressis verbis neminimas ir kituo-se Konstitucijos skirsniuose. Tik VIII skirsnyje „Pagrindinės žmogaus

153 Constitution of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/view/czech_constitution>(prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

154 Charter of Fundamental Rights and Basic Freedoms of the Czech Republic [interak-tyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/view/czech_charter> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

155 Constitution of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

156 Constitution of the Republic of Latvia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/?lang=2&mid=8> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

68


teisės“ 92 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad „asmuo, gindamas savo tei-ses, turi teisę kreiptis į teismą“, o 3 d. – „asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala privalo būti teisingai atlyginta“. Vengrijos Respublikos Konstitucijos157 skyriuje „Konstitucinis Teismas“ tėra vienas straipsnis (24 str.), numatantis Teismo paskirtį ir funkcijas, Teismo įgaliojimus, jo sudėtį, teisėjų skyrimo tvarką, terminus, apribojimus teisėjams dėl da-lyvavimo politinėje partijoje ar kitoje politinėje veikloje ir nuostatą, kad detalias Konstitucinio Teismo kompetencijos, organizavimo ir veiklos taisykles numato įstatymas. Konstitucijos XXVIII str. išsamiai apibrė-žiama teisminės gynybos garantija ir su ja susijusios nuostatos, kuriomis teigiama ir tai, kad kiekvienas gali imtis teisinių priemonių dėl teismų sprendimų, valdžios ar kitų viešojo administravimo institucijų, kurios pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į bendrąjį kons-titucinių santykių reguliavimo neplatumo (nedetalumo) laipsnį pasta-rosiose dviejose valstybėse, konstitucinio skundo institutu jose galima pasinaudoti remiantis normomis, numatančiomis teisminę žmogaus teisių garantiją ir expressis verbis neįtvirtinančioms šio skundo galimy-bės (kaip Latvijoje).

Išdėstyta konstitucinio reguliavimo apžvalga rodo, kad apskritai de-talesnis konstitucinio reguliavimo laipsnis gali skatinti pateikti sudėtin-gesnį konstitucinio skundo instituto nuostatų įtvirtinimą galiojančioje konstitucinio reguliavimo visumoje. Remiantis platesne valstybių kons-titucinių nuostatų apie konstitucinės justicijos institucijas reguliavimo apimtimi, gali būti daroma išvada apie bendrąją žmogaus teisių ir laisvių teisminės gynybos garantiją, teisę į žalos, padarytos neteisėtais viešosios valdžios institucijos veiksmais, atlyginimą papildančią, sustiprinančią garantiją – kreipimosi su konstituciniu skundu galimybę.

Europos valstybėse (ir pasirinktose nagrinėti Europos šalyse) egzis-tuojanti individualaus kreipimosi į konstitucinį teismą formų įvairovė, galinti būti galimo teisinio reguliavimo įkvėpimo šaltiniu, sunkiai įvar-dijama „grynais“ modeliais. Be to, valstybėse pasirenkami teisių gynimo priemonių deriniai, kurie vienas kitą papildo teikiamomis galimybėmis.

157 Fundamental Law of the Republic of Hungary [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.mkab.hu/rules/fundamental-law> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

69


Pavyzdžiui, Slovėnijoje egzistuoja konstitucinis skundas ir actio popu-laris, pastarąjį ribojant padėties reikalavimais pareiškėjui (atitinkamai Konstitucinio Teismo įstatymo 50 ir 24 str.158). Pagal Čekijos Konsti-tucinio Teismo įstatymo § 74 skundo pateikėjas gali su konstituciniu skundu kartu pateikti peticiją, kuria siūloma įstatymo ar kito reguliavi-mo ar individualaus pobūdžio nuostatų, kurių taikymas sukūrė situaci-ją, kuri yra konstitucinio skundo reguliavimo dalykas, panaikinimą, jei, skundo pateikėjo tvirtinimu, ši situacija nedera su konstituciniu aktu ar įstatymu.159 Tokia pati situacija susiklosčiusi ir Vengrijoje. Asmuo gali pareikšti individualų konstitucinį skundą ir actio popularis (atitinkamai Konstitucinio Teismo 48 str. ir 1 str. b)160). Kiekvienas gali pradėti pro-cesą Konstituciniame Teisme, naudodamasis pastarąja priemone; kreipi-masis neribojamas jokiu terminu, juo galima ginčyti visas teisės normas ir administracines nuostatas.161 Nors vykdant konstitucinio reguliavi-mo reformą Vengrijoje planuota atsisakyti actio popularis162 ir padidinti konstituciniu skundu galimų ginčyti teisės aktų skaičių.

158 Constitutional Court Act of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/constitutional-court-act/> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

159 Constitutional Court Act of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/view/const_court_act> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

160 Act on the Constitutional Court of the Republic of Hungary [2011] [interaktyvu]. Priei-ga per internetą: <http://www.mkab.hu/rules/act-on-the-cc> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.); Opinion On Three Legal Questions Arising In The Process Of Drafting The New Constitution Of Hungary. Adopted by the Venice Commission at its 86th Plenary Session (Venice, 25-26 March 2011). On the basis of comments by Ch. Grabenwarter, W. Hoffmann-Riem, H. Suchocka, K. Tuori, J. Velaers. Strasbourg, 28 March 2011 CDL-AD(2011)001 European Commission For Democracy Through Law (Venice Commis-sion) CDL-AD(2011)001 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.europarl.eu-ropa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/libe/dv/venice_commission_opinion_614-11/venice_commission_opinion_614-11en.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

161 Tsereteli N. Mechanism of individual complaints – German, Spanish and Hungarian Constitutional Courts – Comparative Analysis. L. L. M. Short Thesis. Central Europe-an University, 2 April 2007 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <www.etd.ceu.hu/2007/tsereteli_nino.pdf> (prisijungta 2013 m.balandžio 30 d.).

162 Tačiau konstitucinis skundas nėra toks populiarus kaip actio popularis Vengrijoje. Žr. Ibid.

70


Išskirtinos kelios individualaus kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją formos. Nesusijusį su konkrečia byla ar abstraktų ir parodant teisėtą interesą ar jo neparodant asmens kreipimąsi apibūdina:

1) actio popularis, kuriuo bet kas turi teisę pradėti procesą prašyda-mas ištirti norminio akto konstitucingumą, neturėdamas tiesioginio asmeninio intereso dėl jo, t. y. nesant reikalo įrodyti, kad jis/ji yra šiuo metu ir tiesiogiai paveiktas ginčijamos nuostatos (kai asmuo nebūti-nai yra jo pagrindinių teisių pažeidimo auka); actio popularis pareiškė-jai suvokiami kaip įgyvendinantys piliečio kaip konstitucijos saugo-tojo pareigą, besikreipiantys į teismą, siekdami ginti viešąjį interesą;2) individualus pasiūlymas, kuriuo pareiškėjas gali pasiūlyti konsti-tuciniam teismui, kad jis patikrintų normos konstitucingumą, teis-mui turint diskrecijos teisę dėl tokio tikrinimo; asmuo negali reika-lauti, kad konstitucinis teismas pradėtų procesą, o tik „padrąsinti“ teismą veikti savo iniciatyva; 3) kvazi actio popularis, kuriuo pareiškėjas neturi būti tiesiogiai pa-veiktas ginčijamo akto, bet turi ginčyti normą specifinės bylos rė-muose, nurodydamas, kad ginčijama teisės nuostata kišasi į jo teises (būtinybė pareiškėjui įrodyti teisėtą interesą); tai yra tarpinė pozici-ja tarp grynai abstraktaus actio popularis ir norminio konstitucinio skundo.163

Susijusį su konkrečia byla tiesioginį asmens kreipimąsi į konstituci-nės justicijos instituciją pagal tai, ar galimi ginčyti yra (tik) norminiai ar/ir individualūs aktai, išreiškia kelios individualaus skundo formos. Gin-čijant norminius aktus, galimi pateikti norminiai konstituciniai skundai; atskirai nuo jų įvardijamas Rusijos individualus skundas (nors konsti-tucinis skundas yra kaip speciali konkrečiosios normų kontrolės forma, juo galima tikrinti įstatymo, kuriuo pagrįstas individualus aktas, konsti-tucingumą, o ne konkretų įstatymo taikymą individualioje byloje164 ir tai

163 Šios formos apibūdinamos, remiantis Venecijos komisijos individualaus kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją studija.

164 Pagal Rusijos federalinį konstitucinį įstatymą dėl Konstitucinio Teismo piliečiai, „kurių teisės ir laisvės buvo pažeistos įstatymu, taikytu konkrečioje byloje, gali pateikti tiesio-ginį skundą Konstituciniam Teismui“ (96 str.). Žr.: Федеральный конституционный

71


atitiktų norminio konstitucinio skundo sampratą); konstitucinė peticija (pavyzdžiui, Ukrainoje ji labiau susijusi su prašymu interpretuoti normi-nį, o ne individualų aktą: jeigu asmuo nustato, kad skirtingas įstatymo taikymas gali lemti ar lemia jo konstitucinių teisių pažeidimą, jis gali pra-šyti Konstitucinį Teismą pateikti privalomą interpretavimą). Kreipiantis dėl individualių aktų ir pagal tai, kokie iš individualių aktų gali būti ginči-jami, išskiriamas vadinamasis pilnas konstitucinis skundas, konstitucinė revizija. Trumpai pastarąsias ir norminį konstitucinį skundą apžvelgiant:

1) norminis konstitucinis skundas (riboto kreipimosi konstitucinė priežiūra ir todėl riboto teisių gynimo forma). Asmeniui suteikiama teisė skųstis dėl jo subjektyvių pagrindinių teisių pažeidimo indivi-dualiu aktu, pagrįstu norminiu aktu, todėl peržiūros iniciatyva yra susijusi su konkrečia byla. Sistemose, kuriose veikia tik norminis konstitucinis skundas, individualus aktas, kuriuo taikomas norminis aktas, negali būti ginčijamas konstituciniame teisme, paskesnė kons-titucinė kontrolė nesiejama su norminio akto įgyvendinimu;2) vadinamasis pilnas konstitucinis skundas (kreipimasis, pateikia-mas ir dėl norminių, ir dėl individualių teisės aktų ir todėl esanti visa-pusiškiausio teisių gynimo forma). Asmuo gali skųstis dėl bet kokio viešosios valdžios akto, kuris pažeidžia jo pagrindines teises tiesiogiai ir esamai (t. y. ginčijamas teisės aktas turi būti galiojantis). Pilnam konstituciniam skundui gali būti priskiriama ir amparo priemonė165;3) konstitucinė revizija. Asmeniui suteikiama teisė kreiptis dėl galu-tinių bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, bet ne dėl indi-vidualių administracinių aktų.166

закон “О Конституционном Суде Российской Федерации” [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.ksrf.ru/Info/LegalBases/FCL/Documents/FCL.pdf> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

165 Vadinama specialia skundo procedūra, žmogaus teisių gynimo Konstituciniame Teisme priemone. Žr.: Global Lessons Learned: Constitutional Courts, Judicial Independence and The Rule Of Law. Ed. K. Henderson. IFES Rule of Law White Paper Series. April, 2004 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.ifes.org/publication/b16a9e8de58c95b-427b29472b1eca130/WhitePaper_4_FINAL.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

166 Parengta pagal Venecijos komisijos individualaus kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją studiją.

72


Supaprastintai tariant, galimi išskirti du kraštutiniai konstitucinio skundo modeliai: norminio ir pilno konstitucinio skundo formos, ku-rias įvardija H. Steinbergeris: actio quivis ex populo – skundas, nukreiptas prieš normą kaip tokią, ir skundas, kuris yra nukreiptas prieš vykdomuo-sius aktus ar teismų sprendimus, kurių pareiškėjai teigia, kad šie spren-dimai grindžiami nekonstitucinga norma ar neteisėtu reguliavimu.167 Aptartos skundo rūšys atspindi esminį jų išskyrimo požymį – skundu galimų ginčyti aktų mažesnę ar didesnę įvairovę.168

Europos valstybėse dažnai pasirenkamos pilno ir norminio konsti-tucinio skundo formos. Iš Tyrime pasirinktų nagrinėti valstybių pirmoji įtvirtinta Čekijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, o antroji – Latvi-joje, Lenkijoje, Vengrijoje.

1990 m. pradžioje susikūrus nepriklausomoms demokratinėms Rytų Europos valstybėms, keitėsi konstitucijos, teisinės valstybės, valdžių pa-dalijimo principo suvokimas, tad atsirado prielaidų steigtis konstituci-nės kontrolės institucijoms.169 Antai, atsižvelgiant į konstitucinio skundo raidą, A. Rodiņa Rytų Europos ar naujosios demokratijos valstybes da-lija į tris grupes. Pirmajai grupei priklauso valstybės, kurios neįtvirtino konstitucinio skundo šių valstybių konstruojamose teisių apsaugos sis-temose. Antrajai grupei priklauso Vengrija, konstitucinio skundo pradi-ninkė Rytų Europoje, Čekija, Slovakija, Slovėnija, kurios konstitucinio skundo institutą įtraukė į pagrindinių teisių apsaugos sistemas tuo pa-čiu metu, kai pradėjo diegti konstitucinę kontrolę, t. y. 1990 m. pradžio-je. Trečiajai grupei priskiriamos valstybės, kurios įtvirtino konstitucinį skundą palaipsniui (Latvija, Lenkija). Pavyzdžiui, Latvijos Respublikos Konstitucijos tekste asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą įtvir-tinta po Konstitucijos pakeitimų; šios valstybės Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimas tapo įmanomas tuomet, kai 1998 m. Konstitucija buvo papildyta VIII skyriumi „Pagrindinės teisės“, kuris buvo pagrindinė kliūtis įtvirtinti konstitucinio skundo institutą Latvijoje; tik 2000 m. lap-

167 Steinberger H. Op. cit., 21 išnaša supra. 168 Kaip buvo minėta, toks sugrupavimas yra konstitucinio skundo formų įvairovės supratimo

palengvinimas, nes konstitucinį skundą identifikuoja ne tik skundu galimi ginčyti teisės aktai.169 Rodiņa A. Op. cit., 72 išnaša supra.

73


kričio 30 d. priėmus Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų įstatymą (keistas 1996 m. priimtas Įstatymas) buvo numatyta, kad asmens teisė pateikti konstitucinį skundą įsigalios nuo 2001 m. liepos 1 d.170 Lenki-jos Respublikoje normos, nustatančios individų tiesioginį kreipimąsi į Konstitucinį Tribunolą, suformuluotos 1980 m.171

Tad iš aptartųjų valstybių šiuolaikinės praktikos, kuriai įtakos turėjo konstitucinio skundo pirmtakai, seka kelios nacionalinės tendencijos: ir netiesioginio asmens teisių gynimo įtvirtinimas, ir poreikis įtvirtinti visapusę pagrindinių teisių apsaugos sistemą, įtvirtinant tiesioginį krei-pimąsi, ir griežtėjantys reikalavimai tiesioginiam kreipimuisi, kaip kons-titucinio skundo instituto taikymo pasekmė.

170 Endziņš A. Konstitucinio skundo institutas Latvijoje // Konstitucijos aiškinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir Skandinavijos šalių konferencijos medžiaga. 2002 m. kovo 15–16 d., Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2002, p. 74.

171 Constitutional Complaint of the Polish Constitutional Tribunal [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/index.htm> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.).

75

2 SKYRIUS

Asmens konstitucinio skundo priemonės įtvirtinimo tikslingumas ir pirmieji įtvirtinimo žingsniai Lietuvoje

2.1. Netiesioginio (per individualią bylą nagrinėjantį teismą) asmens teisių gynimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nepakankamumasPagrįstinas pirmasis iš dviejų kertinių Tyrime dėstomų asmens konsti-tucinio skundo įtvirtinimo Lietuvoje tikslingumo argumentų – per indi-vidualią bylą nagrinėjantį teismą atliekamas asmens konstitucinių teisių ir laisvių gynimas yra nepakankamas, siekiant užtikrinti veiksmingą as-mens konstitucinių teisių apsaugą.

Žmogaus teisių gynimo institucinių garantijų sistemoje teisminis teisių užtikrinimo būdas yra visapusiškiausias teismuose nagrinėjamų ginčų įvairovės prasme (antai, remiantis Lietuvos Respublikos Konsti-tucijos 30 str. 1 d., asmuo, kurio bet kokios konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą), palyginti, pavyzdžiui, su Lie-tuvoje veikiančių kontrolierių įstaigų atliekamu tam tikrų žmogaus teisių ar tam tikrų žmonių grupių teisių gynimu), todėl teisių įgyvendinimo ir gynimo garantijų padėčiai atspindėti tinkama remtis ordinarinių teis-mų įgyvendinamu teisių gynimu. Teismų įgyvendinama žmogaus teisių apsauga nagrinėjant konstitucinio skundo institutą reikšminga dėl šio skundo pateikimo susiejimo su galutine asmeniui įmanoma panaudoti teisių gynimo priemone, kuri nuoseklioje žmogaus teisių apribojimo teisėtumo ir konstitucingumo ginčijimo grandinėje įprastai yra teismas.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo juris-dikcijoje įgyvendinant teisės aktų, ypač įstatymų, atitikties Konstituci-

76


jai kontrolę, kuri pradedama valstybės valdžios institucijų iniciatyva, iš pastarųjų jau ne vienus metus dominuoja teismų, nagrinėjančių konkre-čią bylą, kreipimaisi į šį Teismą, sudarydami didžiąją Teismo darbo dalį. Administraciniai teismai, palyginti su bendrosios kompetencijos teismais, Konstituciniam Teismui pateikia daugiausia prašymų, abejodami bylose taikytų teisės aktų konstitucingumu. Manoma, kad tokį administracinių teismų poreikį kreiptis į Konstitucinį Teismą lemia teisinis reguliavimas, nesuteikiantis pačiam administraciniam teismui teisės pripažinti taiky-tiną įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai (ypač bylose dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo; Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 1 d. tiesiogiai numato galimybę administraciniam teis-mui teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu įstatymui172); taip pat tai, kad administracinis teismas, nagrinėdamas individualią bylą, paprastai turi išsiaiškinti ir taikyti gausybę (skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų) teisės aktų, kurie išsiskiria ne tik detaliu teisiniu reglamentavimu viešosios teisės srityje, bet ir dažnomis vidinėmis ar tarpusavio priešta-romis. Kreipimųsi praktika liudija, kad dauguma aktų ar jų nuostatų, dėl kurių atitikties Konstitucijai ar įstatymams iki šiol buvo kreiptasi į Kons-titucinį Teismą, buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai arba įstatymams.173 Teigiama, kad administracinė justicija savotiškai papil-do konstitucinę justiciją, sušvelnina tiesioginės konstitucinės peticijos nebuvimą Lietuvos teisės sistemoje, nes administraciniuose teismuose nagrinėjamuose ginčuose dažnai iškyla tiek administracinio, tiek Kons-titucinio Teismo kompetencijai priskirtų aktų teisėtumo klausimas.174 Netiesioginio asmens teisių gynimo (per individualią bylą nagrinėjantį ordinarinį teismą) Konstituciniame Teisme pagrindas – Konstitucijos

172 Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).173 Valančius V. Kai kurie bendrosios kompetencijos, konstitucinių ir administracinių

teismų santykio aspektai // Jurisprudencija, 2004, Nr. 51 (43) arba [interakty-vu]. Prieiga per internetą: <http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/?l=120972> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). (Apie norminių adminis-tracinių aktų teisminės kontrolės procesą ir jo reguliavimo problemas taip pat žr. Raižys D., Urbonas D. Legal Issues Concerning Judicial Control of the Legality of Normative Administrative Acts // Jurisprudencija, 2009, Nr. 2 (116)).

174 Ibid.

77

Asmens konstitucinio skundo priemonės [...] ir pirmieji įtvirtinimo žingsniai Lietuvoje

110 str.: „teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstituci-jai“ (1 d.); „tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Kons-titucinį Teismą su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją“ (2 d.). Teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą tikslas – teisingai išnagrinėti bylą, taikant konstitucingą teisės aktą. Va-dovaujantis konstitucine jurisprudencija, tai – teisinės tvarkos užtikri-nimo ir asmens teisių apsaugos uždaviniai. Antai Konstitucijos 110 str. nustatytu reguliavimu siekiama, kad „[...] nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pri-taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįs-tai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso“.175 Taigi minimi teismo kreipimaisi atlieka prevencinę funkciją – neleidžia, kad teismas spręstų bylą remdamasis nekonstitucine teisės norma, sie-kiama, kad teismo procese būtų apsaugotos konstitucinės teisės ir laisvės nuo galimo su tomis teisėmis ir laisvėmis ar pareigomis susijusio spren-dimo, priimamo remiantis nekonstitucine teisės norma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. 2 d. nuostatos formuluote, teismo nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo abe-jonės Konstituciniame Teisme tikrinimas neįvardijamas pačia įsakmiau-sia pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą forma. Nuostatoje teigiama, kad „tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konsti-tucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją“.176 Sistemiškai aiškindamas šią nuostatą (ir Konstitucijos 110 str. 1 d. nuostatos „teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja

175 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d.; 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai // Valstybės žinios, 2007, Nr. 111-4549; 2011, Nr. 58-2771.

176 Įsakmiausiai formuluotė skambėtų, numatant, kad teismas privalo sustabdyti bylos na-grinėjimą ir kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją.

78


Konstitucijai“ kontekste), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismas, suabejojęs atitinkamoje byloje taikytino Sei-mo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia, (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.177 Beje, iš šios citatos matoma teismo padėtis įgy-vendinant kreipimąsi į Konstitucinį Teismą taikliai apibūdinta kaip „tei-sė-pareiga“178, t. y. esama ne vien pareigos, o ir teisės elementų. O 2007 m. spalio 24 d. jurisprudencinė nutarimo nuostata aiškiai įtvirtina teismų pareigą, kilus abejonėms, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taiky-tino teisės akto konstitucingumo: „[...] kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstituci-nį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisės aktas) atitin-ka Konstituciją [...]“.179 Tokiu teismų kreipimusi į Konstitucinį Teismą įgyvendinama šio konstitucinio instituto paskirtis – užtikrinti, kad bus įvykdytas teisingumas.180 Jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino įsta-tymo atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abe-jonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas.181 Neįsakmios konstitucinės formuluotės (bylą nagrinėjančio teismo at-žvilgiu) pakartojimas pateiktas ir ordinariniame teisiniame reguliavime.

177 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 36-1292.

178 2011 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Ši-leikio atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimo („Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/dokumentai/2011/atsk_nuom_20111028_n20111025_ESileikis.pdf> (pri-sijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

179 Valstybės žinios, 2007, Nr. 111-4549.180 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas //

Valstybės žinios, 2010, Nr. 136-6943.181 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas // Valsty-

bės žinios, 2007, Nr. 111-4549.

79


Antai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 3 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsi-žvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas182 ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.183 Tas pats pasakytina apie Lie-tuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., pa-gal kurią „jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją“.184

Tai, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą suvokiamas kaip teismo pareiga (teisėjai, nagrinėdami konkretų ginčą ir manydami, jog įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, negali į tai nereaguoti) ir kad kreipimosi klausimas šalių pateiktų prašymų atžvilgiu sprendžiamas teismo nuožiū-ra, patvirtina aukščiausiųjų instancijų bendrosios ir specialiosios kom-petencijos teismų praktika. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu Civilinio proceso kodekso 3 str. 3 d. nuostatos aiškinimu, joje

„yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, ku-ris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgda-mas į bylos aplinkybes“.185 Aiškindamas nurodytą Administracinių bylų

182 Manytina, kad frazė „teisės aktas“ šioje nuostatoje turi būti papildyta žodžiu „kitas“, ka-dangi įstatymas taip pat yra teisės aktas.

183 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36-1340 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

184 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

185 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007 [interaktyvus]. Prieiga per

80


teisenos įstatymo normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad „teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra tiesiogiai sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ ga-lima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo vidinės įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Tai reiškia, kad proceso dalyviai gali pateikti teismui savo argumentus ir išdėstyti savo poziciją įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimu, tačiau tai nereiškia, kad teismas įpareigotas tenkinti tokį proceso dalyvio prašymą“186. Tai, kad bylos šalių prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą sprendžiami bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra ir yra jo diskrecijos teisė, patvirtinama ir kituose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose, ku-riuose šis Teismas teigia: „Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreip-tis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikyti-no teisės akto atitikimo Konstitucijai). ABTĮ [Administracinių bylų teise-nos įstatymo – aut. past.] taikymo požiūriu pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pa-reikštus pagrindinius reikalavimus“.187 Pastaruoju metu galimybę byloje

internetą: <http://www.lat.lt/lt/teismo-nutartys/nutartys-nuo-2006-6bt1.html> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

186 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis administra-cinėje byloje Nr. A143–138/2011 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teis-mai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=4476feed-02fa-4ff0-a9b0-6e4c97bd321e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

187 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administraci-nėje byloje Nr. A143–1979/2008 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=5e542308-ffc4-4a2c-b48c-848394277be5> (pri-sijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–926/2010 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=5e542308-ffc4-4a2c-b48c-848394277be5> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

81


dalyvaujantiems asmenims inicijuoti konkretaus klausimo konstitucin-gumo nagrinėjimą, pateikiant prašymą bylą iš esmės nagrinėjančiam teis-mui, liudija vis gausėjanti tokių prašymų praktika. Iš 2007–2013 m. 182 (2013 m. balandžio 22 d. duomenimis) Konstitucinio Teismo spręstų teismų inicijuotų bylų nemažai yra iškelta byloje dalyvaujančių asmenų (dažniausiai bylos šalių). Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriose patenkinamas ar atmetamas teismo nagrinėjamos bylos šalių prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, Konstitucijai, matoma, kad būtent byloje dalyvaujantys asmenys, pareikšdami savo nuomonę dėl byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, gali „pastūmėti“ teismą suformuluoti teisinius argumentus, pagrindžiančius tokio akto prieštaravimą Konstitucijai.

Tačiau tai, kad tik teismas, apsvarstęs pareikštų nuomonių pagrįstu-mą, konstatuoja iškilusį poreikį kreiptis į Konstitucinį Teismą, įgyven-dindamas teismo diskreciją, pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Aukš-čiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija:188 „Teismas, nagrinėjantis bylą, savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šalys pateikė atitinka-mus argumentus, ar ne. Jeigu šalys pateikia argumentus, kad konkrečioje byloje taikytinas įstatymas, priklausantis Lietuvos Respublikos Konsti-tucinio Teismo kompetencijai, neatitinka Konstitucijos, tai šie argumen-tai turi būti apsvarstyti. Tačiau jų pateikimas nesuponuoja teismui parei-gos vadovaujantis vien tokių argumentų gavimo faktu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo.“

Tai, kad teismas privalo apsvarstyti bylos šalių pateiktus argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą reikalingumo, galima vertinti kaip pakankamai stiprią garantiją bylos šalims jų teisių gynimo požiūriu. Ta-čiau ta neįsakmiausios formos teismų kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją formuluotė, kaip pastebima, negarantuoja, kad „teismas sustab-dys bylos nagrinėjimą ir kreipsis į Konstitucinį Teismą bet kuriuo atve-

188 Pavyzdžiui, 2001 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177 [interakty-vi]. Prieiga per internetą: <http://www2.lat.lt/lat_web_test/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=11161> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

82


ju, kai kyla įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo klausimas; šiuo metu taikoma Konstitucija užtikrina teisę, bet neįpareigoja teismų kreip-tis, kai kyla bet kokia abejonė dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai“.189 Tad derėtų pritarti abejonei, ar „tai, kad objektyvizuotų garantijų nėra ir pasikliaujama tik teisėjo nuožiūra, jo teisine sąmone, vis dėl to nereiškia, kad ši teismo pareiga yra daugiau formali, nei reali, nepaisant konstituci-nės doktrinos išaiškinimų“ [kad teismai, kilus abejonių dėl konstitucingu-mo, turi būtent pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą – aut. past.].190

Visgi neatmestina situacija, kad teismas gali priimti sprendimą nesi-kreipti į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar toje byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės ga-lios teisės aktui, Konstitucijai, ne dėl to, kad bylos šalių siūlymai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįsti ar nepakankamai pagrįsti. Beje, pas-taruoju atveju ordinarinis teismas gali imtis bylos šalies inicijuotą jį įtiki-nančią atitikties Konstitucijai problemą papildyti argumentais ir galutinai išsamiai suformuluoti pats. Pavyzdžiui, gali būti atkreiptas dėmesys į to-kio nesikreipimo atvejį, nors ordinarinis teismas pripažino kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją pagrįstumą ir tikslingumą. Antai nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kasaciniame skunde pateikti svarūs motyvai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konsti-tucinį Teismą tikslingumo, kasatorei išreiškus abejonę, ar neveiksnumo institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos trečiojo skirsnio „Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu ar ri-botai veiksniu“ nuostatose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konsti-tucijos straipsniams, kuriuose įtvirtintas žmogaus asmens neliečiamumas ir jo orumo gynimas (21 str.), privataus ir šeimos gyvenimo gynimo ga-rantija (22 str.), asmenų lygybės ir nediskriminavimo garantija (29 str.), bei konstituciniam teisinės valstybės principui, jis nepriėmė sprendimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylos esmės ir ver-

189 Kargaudienė A. Op. cit., 37 išnaša supra. 190 Kryževičius G. Konstitucijos įtaka teismų praktikos formavimui // Konstitucinė ju-

risprudencija, 2012, Nr. 1 (25), p. 184.

83


tindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstu-mą, be kita ko, turėtų svarstyti kreipimosi į konstitucinės justicijos institu-ciją tikslingumą. Teismas rėmėsi argumentu, kad pirmiausia nagrinėtoje byloje reikia užtikrinti konkretaus asmens, t. y. D. S., kuri laikoma ne-veiksnia, teisėtus interesus įgyvendinant jos teisę į apeliaciją ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksnia peržiūrėjimą.191

Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali būti nesikreipiama dėl to, jei teismas pats neabejoja turimo nagrinėjamoje byloje taikyti tei-sės akto (jo dalies) atitikimu aukštesnės galios teisės aktui, Konstitucijai, tačiau sustabdo bylos nagrinėjimą, turėdamas informacijos, kad dėl šio teisės akto atitikties į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas teismas, ir nesprendžia bylos iš esmės tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinė-ja atitinkamą konstitucinės justicijos bylą pagal kito teismo prašymą.192 Galimas ir toks atvejis, kad teisėjas nesikreipia į Konstitucinį Teismą neabejodamas byloje taikytino teisės akto nekonstitucingumu ir neno-rėdamas, kad bylos nagrinėjimas užtruktų, – kas nutiktų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sustabdžius bylos nagrinėjimą, – siekdamas, kad byla būtų greičiau išnagrinėta, t. y. teisėjas dirbtinai (pavyzdžiui, atsi-žvelgiant į tenkantį didelį bylų krūvį) skatinamas atsisakyti savo abejonių dėl teisinio reguliavimo konstitucingumo. O tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsia, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą arba kol Konstitu-cinis Teismas išnagrinėja tam tikrą bylą (kas turi įtakos bendrai teisių gynimo institucijose trukmei; nors, reikėtų analizuoti, kiek operatyviau būtų nagrinėjami asmenų pateikiami konstituciniai skundai), patvirtina, pavyzdžiui, 2010 m. Vilniaus apygardos teismo praktika, – 1,23 % visų iš-nagrinėtų bylų užsitęsė dėl šios priežasties (reikia pripažinti, visų minėto teismo spręstų bylų požiūriu – tai nedidelė bylų dalis).193 Nors Naciona-

191 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 23 d. nu-tartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.lat.lt/lt/teismo-nutartys/nutartys-nuo-2006-6bt1.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

192 Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas // Vals-tybės žinios, 2007, Nr. 111-4549.

193 Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2010 metų veiklos apž-valga [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.teismai.lt/dokumentai/apzval-ga_2010_88_psl.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

84


linei teismų administracijai atlikus daugiau kaip vienus metus užsitęsusių civilinių bylų analizę apie uždelsto nagrinėjimo priežastis, matoma, kad 2010 m. civilinės bylos Civilinio proceso kodekso 163 str. 7 p. pagrin-du – dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą – stab-dytos rečiau, palyginti su kitais galimais bylų sustabdymo atvejais.194

Galimos tos pačios pasekmės – ne vienus metus taikomas Konsti-tucijai prieštaraujantis teisės aktas nepaisant to, ar teismų nesikreipimo į Konstitucinį Teismą atvejis būtų dėl to, kad teisėjams dėl kokių nors priežasčių nekyla abejonių dėl byloje taikytino teisės akto konstitucin-gumo, nors jų gali būti įžvelgiama, ar jei tos abejonės teisėjams neatrodo pakankamai pagrįstos. Antai patvirtinama, kad „neretai pasitaiko, kai: asmuo – bylos šalis – mano, kad antikonstitucinis reguliavimas nelei-džia apginti jo pažeistos teisės, tačiau konkrečią bylą nagrinėjantiems teisėjams tokia problema atrodo nepagrįsta. Todėl civilinę, baudžiamąją ar administracinę bylą nagrinėjantis teismas nesikreipia į Konstitucinį Teismą. Kartais – pagrįstai, kartais – ne. Neretai toks įstatymas ar tei-sės aktas taikomas ne vienerius metus, o vėliau paaiškėja, kad jis – anti-konstitucinis. Jeigu asmuo, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas, būtų turė-jęs teisę prašyti ištirti tokio akto konstitucingumą, jis greičiausiai būtų pasinaudojęs tokia galimybe ir Konstitucijai prieštaraujančio akto būtų nelikę gerokai anksčiau“.195 Dar vienas patvirtinantis teiginys: „[...] daug prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą teismai atmeta, kadangi dažnai teisėjams nekyla abejonių, ar įstatymas, poįstatyminis aktas, kurį reikia taikyti byloje, yra konstitucingas.“196 Tokie atvejai atrodo nepalankūs žmogaus konstitucinių teisių apsaugos požiūriu.

194 Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2010 metų veiklos apž-valga [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.teismai.lt/dokumentai/apzval-ga_2010_88_psl.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

195 Jarašiūnas E. Op. cit., 14 išnaša supra, p. 238.196 Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos komisijos 2006 m. sausio 24 d. surengto-

je diskusijoje „Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje problemos ir perspektyvos“ pateiktų pranešimų ir išsakytų nuomo-nių apibendrinimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_r=4130&p_d=50943&p_k=1.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

85


Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką197 vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra tai, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui, ir kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Kons-titucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, o teisėjas, atsižvelgdamas į teisės aktų hierarchiją, kylančią iš Konstitucijos, negali taikyti ir Konstitucijai bei įstatymui prieštaraujančio įstatymo įgyvendi-namojo teisės akto.

Formuodamas teismų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą doktriną, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nuta-rimuose konstatavo, kad teismas negali tik sustabdyti bylos, kol Konsti-tuciniame Teisme bus išnagrinėtas kito teismo ar kito pareiškėjo kreipi-masis; jeigu teismas abejoja teisės akto atitikimu Konstitucijai, tada jis pats nagrinėjamoje byloje turi kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tada tokią bylą sustabdyti. Pasiremtina Konstitucinio Teismo citata: „Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuris nors teismas, turintis nagrinėjamoje byloje taikyti teisės aktą (jo dalį), dėl kurio atitikties aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas pareiškėjas (pavyzdžiui, kitas teismas), nei (jeigu jis pats abejoja to teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai) sustabdo atitinkamos by-los nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad tos abejonės būtų pašalintos, nei (jeigu jis pats neabejoja to teisės akto (jo dalies) atitikti-mi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai) taiko šį teisės aktą (jo dalį), bet, turėdamas informacijos, kad dėl to tei-sės akto (jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas pareiškėjas (pavyzdžiui, kitas teismas), sustabdo bylos nagrinėjimą ir nesprendžia bylos iš esmės tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinėja ati-tinkamą konstitucinės justicijos bylą pagal to kito pareiškėjo prašymą.“198

197 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas // Vals-tybės žinios, 2004, Nr. 181-6708; Nr. 186.

198 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai // Valstybės žinios, 2006, Nr. 36-1292; 2007, Nr. 111-4549.

86


2011 m. birželio mėn. 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu199 pakeitus Civilinio proceso kodekso (toliau va-dinama – CPK) 3 str. 3 d., numatyta, kad „Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs na-grinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo ar teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nu-tarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą“; nurodoma, kad teismas privalo sustabdyti bylą, „kai teismas kreipiasi arba kiti teismai pirmiau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio Kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nusta-tyta tvarka ir pagrindais“ (163 str. 7 p.).200 Šiuo pakeitimu sprendžiama neaiški buvusi situacija, kaip elgtis teismui, jei jam iškyla poreikis kreip-tis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl teisės akto konstitucingumo, o dėl to paties akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas teismas. Jeigu pirmasis teismas būtų tai-kęs ankstesnės redakcijos CPK 163 str. 7 p., sustabdžius bylą, kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai ten jau prasidėjęs teisminis nagrinėjimas dėl to paties teisės akto atitikties Konstitucijai, nebūtų prasmės, kadangi pra-šymai gali būti sujungti tik iki teisminio nagrinėjimo pradžios (gavęs du ar daugiau prašymų patikrinti to paties teisės akto atitikimą Kons-titucijai ar įstatymams, priimdamas motyvuotą sprendimą, Konstituci-nis Teismas gali juos sujungti į vieną bylą tik iki teisminio nagrinėjimo pradžios (Konstitucinio Teismo įstatymo 41 str.); pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 str. 1 d. 4 p. Konstitucinis Teismas atsisako nagrinė-ti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jei jis yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko).

199 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas XI-1480 // Valstybės žinios, 2011, Nr. 85-4126. Žr. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 3 d., 163 str. 7 p. // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36-1340 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

200 Anksčiau galiojęs Civilinio proceso kodekso numatytas privalomasis bylos sustabdymo atvejis, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą CPK 3 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais.

87


Konstitucijos viršenybės principo svarba ir Konstitucijoje įtvirtintas draudimas taikyti jai prieštaraujantį teisės aktą lėmė tai, kad įstatymų leidėjas atskiru punktu CPK (163 str. 7 p.) išskyrė privalomąjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Visgi nurodytu 2011 m. birželio mėn. 21 d. Civilinio proceso kodek-so pakeitimo ir papildymo įstatymu pakeitus CPK 3 str. 3 d., numatant, kad „teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitu-cinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argu-mentų dėl įstatymo ar teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą“, gali būti sukuriama situacija, kai teismas skatinamas neteikti papildomų teisinių argumentų abejonėms dėl įstatymo ar teisės akto atitikties Kons-titucijai ar įstatymams pagrįsti, nors jų ir turėtų.

Bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo teisėjas kie-kvienoje konkrečioje byloje, kurioje bylos šalių iškeliamas teisės akto neatitikimo Konstitucijai klausimas, natūraliai neturėtų sudaryti kliūčių išspręsti šį klausimą Konstituciniame Teisme, išsklaidydamas kilusias teisinio reguliavimo neatitikimo Konstitucijai abejones, jei bylos šalys pateikia bent minimalius teisinius argumentus, kuriais grindžiama abe-jonė tam tikros teisės normos konstitucingumu.201 Nors bylą nagrinėjan-tis teismas taip pat neturi pareigos, bet, manytina, jis papildo pateiktų teisinių argumentų sąrašą, jei pateiktieji, jo manymu, pagrįsti.

Bet formuluotė „minimalūs teisiniai argumentai“ reiškia, jog tokių argumentų turi būti tiek ir tokių, kad būtų pagrįstai suabejojama, ar tam tikras teisės aktas atitinka Konstituciją. Praktika tokia, kad dažnai bylos šalys, teikdamos teismui reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nesu-formuluoja pagrįstų (įtikinamų) teisinių argumentų. Nors nereti atvejai, kai teismai bylos šalių pateiktus teisinius argumentus griežtai pripažįsta

201 Report of Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The Relations between the Constitutional Courts and the other National Courts, including the Interference in this Area of the Action of the European Courts. Conference of European Constitutio-nal Courts XII Congress [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.confcocons-teu.org> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

88


nepakankamus, kad būtų įrodyta egzistuojant konkrečią konstitucingu-mo problemą. Šis pastebėjimas peršasi panagrinėjus Aukščiausiojo Teis-mo nutartis, kuriose pateikiami prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pavyzdžiui, šis Teismas gana seniai spręstoje byloje konstatuoja, kad bylos šalių išdėstyti argumentai „nėra pakankami įstatymo neatitikimo Konstitucijai problemai iškelti“202.

Reikia pripažinti ir tai, kad teismų kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, pateikiami aukščiausiosioms bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismų instancijoms, ne visada tinkamai argumentuoti. Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodoma, kad „pareiškėjas prašymo nepagrindė teisiniais argumentais, prašymas yra abstraktaus pobūdžio, nemotyvuotas, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurody-tais motyvais nėra teisinio pagrindo“.203 Konkrečią bylą nagrinėjančių žemesniųjų instancijų teismų teisėjų netinkamas argumentavimas prašy-muose ištirti teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymams klausimą, kaip reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 str. 2 d. 5 p. (t. y. nutartyje turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai), matomas ir Konstituciniam Teismui pateiktuose teismų prašymuose. Antai galimi atvejai, kai Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje nusprendžia-ma, kad prašymo pateikėjas – teismas, „nenurodo teisinių argumentų, motyvų, dėl kurių ginčijamas aktas prieštarauja Konstitucijai ir pareiškė-jo nurodytiems įstatymams“. Taip pat, pavyzdžiui, pareiškėjui – Vilniaus apygardos administraciniam teismui – 2011 m. birželio 9 d. Konstituci-nio Teismo sprendimu grąžintas prašymas, teigiant, kad „pareiškėjas tik cituoja konstitucinės doktrinos nuostatas dėl valstybės pareigos laiduoti pensinį aprūpinimą, tačiau nepagrindžia, kaip jos susijusios su ginčija-

202 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. va-sario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www2.lat.lt/lat_web_test/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=11161> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

203 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis administra-cinėje byloje Nr. A143–138/2011 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teis-mai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=4476feed-02fa-4ff0-a9b0-6e4c97bd321e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

89


mu teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo (2009 m. gruo-džio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, ir kodėl šios įstatymo nuostatos tiek, kiek jose numatytas jau paskirtų valstybinių pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, prieštarauja (-avo) Konstituci-jos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių ar-gumentų, kuriais grindžiamos jo abejonės dėl ginčijamų Laikinojo įsta-tymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nurodyta apimtimi atitikties Konstitucijai“.204

Tai, kad pareiškėjas – teismas – „nepagrindė jam kilusių abejonių dėl ginčijamos nuostatos konstitucingumo, taip pat nepateikė aiškių teisinių argumentų“ (be to, pareiškėjo argumentai dėl ginčijamos nuostatos ati-tikties Konstitucijai pripažinti ne tik nenuosekliais, bet ir prieštaringais), taip pat nurodoma ne viename Konstitucinio Teismo sprendime. An-tai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendime (prašymo Nr. 1B-125/2010) pagal pareiškėjo –Vilniaus apy-gardos administracinio teismo pakartotinį kreipimąsi, ankstesnį pareiš-kėjui grąžinus dėl to, kad prašyme nebuvo nurodyti teisiniai argumentai, kuriais grindžiamos pareiškėjo abejonės. Pagal Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teis-mas nepateikė aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl jo ginčijamo įstatymo įgyvendinamojo teisės akto nuostatos atitikties įstatymo nuostatoms. Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimu pripažinta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teis-mo prašymas ištirti poįstatyminio teisės akto nuostatos atitiktį įstatymo nuostatai traktuotas kaip pagrįstas nenuosekliais, prieštaringais argu-mentais; tai, kad nei atskiri (pavieniai) argumentai, nei jų visuma teisiš-kai nepagrindžia byloje įvardytos abejonės. 2007 m. rugsėjo 12 d. Lie-tuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimu pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo – argumentai pripažinti kaip teisiškai nepagrin-džiantys, kodėl, pareiškėjo nuomone, jo ginčijama Kodekso nuostata prieštarauja Konstitucijai. 2007 m. liepos 5 d. sprendimu nustatyta, kad

204 Valstybės žinios, 2011, Nr. 72-3478.

90


pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas – neišdėstė savo po-zicijos dėl ginčijamų Kodekso straipsnių (jų dalių) atitikties Konstitu-cijai ir nepateikė tą poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų. 2007 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimu pripažinta, kad pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teis-mo – prašymo argumentai yra nenuoseklūs, prieštaringi.205

Maža to – Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad teismo prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (net ir nepaisant juose vartojamos teisės terminijos), kaip tai padaryta keturiuose sprendimuose206 atsisa-kyti nagrinėti prašymą, pateiktą pareiškėjų – Panevėžio, Kauno miestų apylinkės teismų, Vilniaus ir Šiaulių apygardos administracinių teismų.

Todėl išvardyti pavyzdžiai negali patvirtinti to, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatoma, kad byloje dalyvaujančių asmenų krei-pimaisi į Konstitucinį Teismą yra teikiami tik per tarpininką – bylą iš esmės nagrinėjantį teismą, visada sudaromos sąlygos kvalifikuotai sufor-muluoti iškeltą konstitucingumo klausimą, kad „galintys teikti skundus teismai įprastai yra gerai informuoti ir turi reikiamas teisines savybes pa-grįstam prašymui formuluoti“.207 Ordinarinių teismų teisėjų geresniu nei bylos šalių atstovų konstitucinės teisės išmanymu gali būti abejojama,208 net jeigu teismas užsiima nuolatine ordinarinių teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktika. (Beje, toks Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis-

205 Valstybės žinios, 2010, Nr. 136-6943; 2009, Nr. 27-1056; 2008, Nr. 119-4512; 2007, Nr. 98-3984; Nr. 76-3019; Nr. 57-2200.

206 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 29 d.; 2007 m. rugsė-jo 12 d.; 2007 m. rugsėjo 6 d. ir 2007 m. gegužės 22 d. sprendimai // Valstybės žinios, 2009, Nr. 130-5653; 2007, Nr. 98-3984; Nr. 96-3892; Nr. 57-2200.

207 Op. cit., 7 išnaša supra. Teismų gebėjimai ir įgūdžiai kvalifikuotu būdu formuluoti kreipi-mąsi į Konstitucinį Teismą kaip esminis asmens netiesioginio kreipimosi į Konstitucinį Teismą būdą nulemiantis veiksnys pabrėžiamas ir A. Kargaudienės. Žr. Kargaudienė A. Op. cit., 37 išnaša supra.

208 P. Vinkleris teigia, kad „Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo idėja vien teis-mui suteikti įgaliojimus kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžiama labiau išsilavinusio ir moralaus teismo įvaizdžiu. Šis įvaizdis neatitinka tikrovės, nes teisėjai konstitucinės tei-sės išmanymu ir morale nelenkia šalis konsultuojančių advokatų ir juriskonsultų, kurie be problemų galėtų parengti skundą Konstituciniam Teismui“. Žr. Vinkleris P. Konstitu-cinės priežiūros elitinės koncepcijos ir žinybinio priklausymo ribų problema Lietuvoje // Justitia, 1999, Nr. 5–6, p. 24.

91


mo išaiškinimas, kad bylą nagrinėjantis teismas iškilus abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto nekonstitucingumo su prašymu į Konstitu-cinį Teismą turi kreiptis tik turėdamas locus standi, t. y. klausdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės ak-tas (jo dalis), kuris turėtų (galėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamo-je byloje, ir tokio išaiškinimo nesilaikymo atvejai rodo, kad teismų teisės taikymas konkrečiose bylose negarantuoja, kad teismas bus išmanantis nagrinėjamą situaciją ir galintis kompetentingai kreiptis į Konstitucinį Teismą209). Aišku, vadovaudamasis šia praktika, teismas gali patikslinti, padaryti svaresnius bylos šalių teisinius argumentus, kuriais grindžiamas taikytino teisės akto prieštaravimas Konstitucijai, jei konstitucingumo problema išsirutulioja ne iš karto, pačioms bylos šalims bylos nagrinėji-mo pradžioje jos neišsiaiškinus teisminių ginčų metu, nustačius konkre-čius santykius reguliuojančius teisės aktus ir atskleidus pastarųjų turinį.

Apskritai konstitucinės teisės, konstitucinės jurisprudencijos dalyko susiejimas su konkrečios bylos medžiaga, joje taikytinu teisiniu regulia-vimu yra sudėtingas, reikalaujantis papildomos kvalifikacijos. Jau nepai-sant to, kad konstitucinių žmogaus teisių formulavimo pobūdis lemia, kad jos taikomos tik jas interpretuojant, kadangi nėra apibrėžtos, o abs-trakčios ir konkrečią reikšmę įgyja tam tikrame kontekste, kuriuo yra re-miamasi. Neatsižvelgiant ir į tai, kad argumentuoti abejonei dėl teisinio reguliavimo konstitucingumo gali reikėti panaudoti žinių visumą arba atskirus jų blokus: įvairių teisės sričių mokslo žinias, teorines doktrinas, lyginamojoje teisėje žinomus teisinius reiškinius,210 tarptautinių teisės aktų reguliavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus konkre-čiose bylose. Antai vien mokslinės doktrinos teiginiais apie administra-cinius teisinius santykius ir šių santykių subjektus pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas – papildė pakartotinį prašymą, tačiau Konstitucinis Teismas pripažino, kad šiais teiginiais pareiškėjas niekaip nepagrindė jam kilusių abejonių dėl ginčijamos nuostatos konstitucin-

209 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas // Valsty-bės žinios, 2007, Nr. 111-4549.

210 Apie įrodymų tyrimą konstitucinės justicijos byloje žr. Birmontienė T. ir kt. Lietuvos konstitucinė teisė. Antrasis leidimas. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2002, p. 479.

92


gumo, taip pat nepateikė aiškių teisinių argumentų, kodėl, jo many-mu, ginčijama Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 8 d. (2008 m. liepos 14 d. redakcija) nuostata prieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d., 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.211

Tai, kad neatmetami atvejai, kai ordinariniai teismai gali būti dirbtinai skatinami atsisakyti savo abejonių dėl byloje taikytino teisinio reguliavi-mo konstitucingumo, kad bylos šalių pateiktus prašymus kreiptis į Kons-titucinį Teismą teismai gali nepagrįstai griežtai pripažinti nepakankamais įstatymo neatitikimo Konstitucijai problemai iškelti, kad teismai gali ne-pakankamai argumentuoti byloje kilusią teisinio reguliavimo konstitu-cingumo abejonę ir todėl Konstitucinis Teismas atsisakys tirti jų keliamą konstitucingumo klausimą – gali būti priežastys ieškoti mechanizmo, ga-linčio kompensuoti šias silpnąsias puses, padedančio veiksmingiau iden-tifikuoti potencialiai nekonstitucines normas ar įveikti „nenorą“ pateikti prašymus kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ir tai gali būti paskata įtvirtinti teisę asmeniui tiesiogiai, ne per tarpininką – teismą – kreiptis į Konsti-tucinį Teismą. Nors sudėtinga prašymo konstitucinės justicijos instituci-jai išsamaus argumentavimo problema asmeniui dėl konstitucinės teisės dalyko specifikos išliktų. Tokio asmens pateikto prašymo nagrinėjimas vis tiek neišvengtų ordinarinio teisminio vertinimo (atsižvelgiant į ordi-narinių teismų kompetenciją), nes asmens konstitucinis skundas galimas pateikti tik išnaudojus visas teisinės gynybos priemones, vadinasi, ir šio klausimo teisminį nagrinėjimą ordinariniuose teismuose. Atsižvelgiant ir į tai, kad asmens konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo klausimas ir dėl to abejonė dėl teisinio reguliavimo konstitucingumo galėtų būti įžvelgia-mi ir bylą nagrinėjant tik aukštesniosios instancijos teisme.

Taigi netiesioginio (per individualią bylą nagrinėjantį teismą) as-mens teisių gynimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme papildymas reikalingas dėl tokio netiesioginio kreipimosi nepakanka-mumo, o visapusiška žmogaus teises saugoti ir pačiam jų turėtojui, jei kyla pagrįsta abejonė, o ordinariniai teismai nesikreipia į konstitucinės justicijos instituciją.

211 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas (pra-šymo Nr. 1B-125/2010) // Valstybės žinios, 2010, Nr. 136-6943.

93


2.2. Poreikis ginti tam tikras asmens konstitucines teisesPagrįstinas antrasis iš dviejų kertinių Tyrime dėstomų asmens konsti-tucinio skundo įtvirtinimo Lietuvoje tikslingumo argumentų. Asmens konstitucinio skundo priemone ne tik gali būti papildytas per indivi-dualią bylą nagrinėjantį teismą atliekamas asmens teisių gynimas, bet ir galėtų būti įgyvendinamas konkrečių konstitucinių žmogaus teisių gynimo poreikis.

Apibūdinta teismų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą institucinių as-pektų situacija, iliustruojanti esamą padėtį dėl pažeistų žmogaus konsti-tucinių teisių gynimo, turi būti papildoma konstitucinių žmogaus teisių nuostatų, kurioms atitiktis prašoma tikrinti teismų prašymuose Kons-tituciniam Teismui, iškilus abejonėms byloje taikytino teisinio regulia-vimo konstitucingumu, sąrašu. Pastarasis gali būti sudaromas pasinau-dojus Konstitucinio Teismo per pastaruosius penkerius metus spręstų teismų inicijuotų bylų duomenimis ir teisminio nagrinėjimo Konstituci-niame Teisme laukiančių teismų inicijuotų prašymų duomenimis. Iš šio sąrašo galima gauti informaciją apie žmogaus teisių gynimo situaciją, o konkrečiau – apie itin jautrias konstitucines teises, apie galimą nepakan-kamą jų gynimą ir todėl papildomą jų gynimo poreikį.

Iš 2007–2013 m. 182 (2013 m. balandžio 22 d. duomenimis) Kons-titucinio Teismo spręstų teismų inicijuotų bylų matoma, kad teismų na-grinėtose bylose taikytino teisinio reguliavimo dažniausias ginčijimas tuo pagrindu, kad jis neatitinka šių konstitucinių žmogaus teisių nuos-tatų: asmenų lygiateisiškumo principo, nuosavybės teisės, teisės į socia-linę apsaugą, procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų. Daugiausia bylų dėl teisinio reguliavimo neatitikimo Konstitucijos 29 straipsniui (arba atskiroms šio straipsnio dalims) – 49 bylos212; 23 straipsniui (arba atski-roms šio straipsnio dalims) – 19 bylų; 52 straipsniui (visam ar konkre-čiai jo nuostatai) – 18 bylų; 31 straipsniui (vienai ar kelioms jo dalims;

212 Čia ir toliau – vienoje byloje tie patys konstituciniai pagrindai gali būti kartojami kelis kartus; pasikartojimai vienoje byloje skaičiuoti kaip 1 kartas; čia taip pat pridėti atvejai, kai teismai prašo ištirti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniam asmenų lygiateisiš-kumo principui – 2 bylos.

94


išskyrus 3 d.) – 11 bylų; 30 straipsniui (visam ar konkrečiai jo nuosta-tai) – 11 bylų; 35 straipsnio 2 daliai – 4 bylos ir kt. Taigi matomas ypatin-gas pareiškėjų iniciatyvos rodymas kvestionuojant teisinio reguliavimo atitiktį šioms žmogaus teises įtvirtinančioms nuostatoms.

Tai, kad dažniausiai prašoma ištirti teisinio reguliavimo atitiktį toms pačioms minėtoms konstitucinėms žmogaus teisių nuostatoms, matoma ir peržvelgus teisminio nagrinėjimo Konstituciniame Teisme laukiančių ordinarinių teismų kreipimusis. Paanalizavus šiuos ordinarinių teismų pateiktus prašymus, kuriuose keliamas byloje taikytino teisės akto, jo dalies konstitucingumo klausimas, matoma, kad kaip konstitucingumo matas teismų praktikoje pirmauja lygiateisiškumą, teisę kreiptis į teismą, nuosavybės teisę, socialines teises užtikrinančios nuostatos. Pagal teis-minio nagrinėjimo Konstituciniame Teisme laukiančių 57 prašymų sąra-šą213, 2013 m. balandžio 22 d. duomenimis, 37 teismų pateiktuose prašy-muose konstitucinės nuostatos, kurioms konkretaus teisinio reguliavimo atitikimas ginčijamas ir kurios įtvirtina žmogaus teisių teisinio reguliavi-mo pagrindus, pagal jų pasikartojimo bylose dažnumą214 išsidėsto tokia seka: 29 straipsniui (arba atskiroms šio straipsnio dalims) – 15 bylų; 31 straipsniui (arba atskiroms šio straipsnio dalims) – 9 bylos; 23 straips-niui (arba atskiroms šio straipsnio dalims) – 7 bylos; 52 straipsniui (arba atskiroms šio straipsnio dalims) – 5 bylos; 48 straipsniui (arba atskiroms šio straipsnio dalims) – 3 bylos.

Minėtų teismų (jų pačių ar bylos šalių iniciatyva iškėlus byloje taiky-tino teisės akto (jo dalies) konstitucingumo klausimą) labiausiai kons-titucingumo požiūriu ginčijami teisės aktai – įstatymai, o ne įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

Reikia papildomai pažymėti, kad iš išvardytų teisių teisės į teisingą teismą, teisės į nuosavybę didžiausią pažeidžiamumą patvirtina ir gyven-tojų nuomonės tyrimai. Iš asmeninių/pilietinių teisių labiausiai pažei-

213 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylų sąrašas [interaktyvus]. Prieiga per in-ternetą: <http://www.lrkt.lt/Bylos.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

214 Čia ir toliau – vienoje byloje tie patys konstituciniai pagrindai gali būti kartojami kelis kartus; pasikartojimai vienoje byloje skaičiuoti kaip 1 kartas; čia taip pat pridėti atvejai, kai teismai prašo ištirti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniam asmenų lygiateisiš-kumo principui – 2 bylos.

95


džiamomis Lietuvos gyventojai 2010 m. įvardijo teisę į asmens saugumą, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybę, teisę į privataus gyvenimo ne-liečiamumą.215

Žmogaus teisių ir laisvių ribojimai stipriausi yra baudžiamajame pro-cese (dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo), todėl į žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos lygį ir apimtį šiame procese turi būti krei-piamas itin didelis dėmesys. Pavyzdžiui, apžvelgus 2009 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme keltus asmens teisių apsaugos baudžiamajame procese (Baudžiamojo proceso kodekso216 (toliau vadinama – BPK) 44 str.) klausimus,217 matoma, kad Aukščiausiasis Teismas konstatavo šiuos teismų padarytus baudžiamojo proceso dalyvių teisių ir jų garantijų pa-žeidimus: teismas, netinkamai įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteisė kaltininką pažeisdamas jo nekaltumo prezumpciją; kad teismas netinkamai patikrino, ar nebuvo pažeistas draudimo versti duoti parodymus prieš save principas; kad, teismui motyvuotai neiš-sprendus nuteistojo prašymo apklausti gynybos liudytojus, suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą; kad teismas, neužtikrindamas gynėjo dalyva-vimo, suvaržė nuteistojo teisę į gynybą; kad teismas pažeidė nukentėju-siojo teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikals-

215 2010 m. lapkričio 3–15 d. reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“ [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.hrmi.lt/uploaded/TYRIMAI/Vilmorus_Apklausos_Rezultatai_Infobiuletenis.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Šiame kontekste, inter alia, apskritai aktualus gy-ventojų kelių pilietinių teisių, suvokiant ypatingą jų svarbą, išsskyrimas, kurį atskleidžia

„Spinter tyrimų“ 2012 m. vasario 20–28 dienomis naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta viešosios nuomonės apklausa. Pagal ją Lietuvos Konstitucijoje gyventojai svar-biausiomis laiko nuostatas, ginančias minties laisvę, asmens privatumą ir teisę į nuo-savybę [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apklausa-gyventojai-konstitucijoje-labiausiai-vertina-teise-i-minties-laisve-privatuma-ir-nuosavybe.d?id=56509829> ir <http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis/menutop/9/home/publish/MzU1Ozk7OzA=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

216 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 37-1341 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

217 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. praktikos baudžiamosiose bylose aktualijos [interaktyvios]. Prieiga per internetą: <http://www.lat.lt/IxSitesUpload/Upload_LAT.LT/File/Menesiniai%20baudz%20praktikos%20aktualijos/BBS_2009_aktualijos.doc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

96


tamą veiką padaręs asmuo ir kt. Taigi patvirtinamas procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų baudžiamajame procese pažeidžiamumo faktas, dar kartą pabrėžiant dėmesio sutelkimą į žmogaus teisių ir laisvių ribojimus baudžiamajame procese dėl jų intensyvumo, tačiau taip pat nepaneigiant galimų civilinio proceso apribojimų sudėtingumo.

Nacionalinių teismų kaip žmogaus teisių apsaugos užtikrintojų sprendimai skundžiami Europos Žmogaus Teisių Teismui. Ir šie skundai bei dėl jų šio Teismo priimti sprendimai gali iliustruoti trūkumus, susi-jusius su teisių – ir ypač procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų – gy-nimu. Antai Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007–2012 m. Lietuvos atžvilgiu nagrinėtose bylose greta kitų teisių (iš viso vienuolikos teisių ir jų garantijų) pažeidimų daugiausia pripažinti procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų pažeidimai (toliau skliaustuose išvardijami ir kiti Teismo užfiksuoti pažeidimai jų skaičiaus mažėjimo tvarka). Tai: 18 pro-ceso trukmės pažeidimų, 12 teisės į teisingą teismą pažeidimų, (7 teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimai), 3 veiksmingo tyri-mo stokos atvejai, (3 nuosavybės apsaugos pažeidimai, 3 teisės į laisvę ir saugumą pažeidimai, 2 nežmoniško ar žeminančio elgesio atvejai), 2 teisės į veiksmingą priemonę pažeidimai, (2 teisės į gyvybę pažeidimai, po 1 diskriminacijos draudimo, teisės į laisvus rinkimus pažeidimą).218

218 2007 m. duomenis žr. Statistical Information. Violations by Article and by Country (2007). European Court of Human Rights Annual Report 2007 [interaktyvu]. Priei-ga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/59F27500-FD1B-4FC5-8F3F-F289B4A03008/0/Annual_Report_2007.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). 2008 m. duomenis žr. Statistical Information. Violations by Article and by Res-pondent State (2008). European Court of Human Rights Annual Report 2008 [inte-raktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/D5B2847D-640D-4A09-A70A-7A1BE66563BB/0/ANNUAL_REPORT_2008.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). 2009 m. duomenis žr. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent State (2009). European Court of Human Rights Annual Report 2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdon-lyres/C25277F5-BCAE-4401-BC9B-F58D015E4D54/0/2009_Annual_Report_Final.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). 2010 m. duomenis žr. Statistical Informati-on. Violations by Article and by Respondent State (2010). European Court of Human Rights Annual Report 2010 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/CCA6D671-912C-4EBD-89F8-58852F783A76/0/2010_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). 2011 m. duomenis žr. Statistical

97


(Pastebėtina, kad, lyginant su teismų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą situacija, užfiksuota ir nuosavybės teisės pažeidimų – tų, kurie dažnokai ginčijami ir į Konstitucinį Teismą besikreipiančių teismų). Svarbu ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodytų teisių pažeidimų struk-tūra, palyginti su bendru Lietuvos atžvilgiu fiksuotų pažeidimų skaičiu-mi nuo 1959 m. iki 2012 m.,219 keičiasi tik nedidele dalimi, o didžiausias išlieka teisių, susijusių su proceso trukme, ir teisės į teisingą teismą pažei-džiamumas. Teismas prieš Lietuvą priėmė 82 sprendimus, kuriuose nu-statė šiuos teisių pažeidimus: 25 proceso trukmės pažeidimus, (19 teisės į laisvę ir saugumą pažeidimų), 18 teisės į teisingą teismą pažeidimų, (13 teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimų, 5 nuosavybės apsaugos, 4 nežmoniško ar žeminančio elgesio atvejus, 2 teisės į gyvybę pažeidimo atvejus), po 2 teisės į veiksmingą priemonę, veiksmingo tyri-mo stokos atvejus, (1 teisės į laisvus rinkimus pažeidimą). Vadinasi, turi būti atkreiptas dėmesys į byla po bylos konstatuojamus tų pačių išvardy-tų teisių pažeidimo faktus.

Nors pamečiui procesinio pobūdžio teisių pažeidimų skaičiai gali svyruoti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Teismas Lietuvos atžvilgiu kons-tatavo kelis procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų pažeidimus (toliau skliaustuose išvardijami ir kiti Teismo užfiksuoti pažeidimai jų skaičiaus mažėjimo tvarka): (1 teisės į gyvybę-gyvybės atėmimo atvejį/pažei-

Information. Violations by Article and by Respondent State (2011). European Court of Human Rights Annual Report 2011 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/77FF4249-96E5-4D1F-BE71-42867A469225/0/2011_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). 2012 m. duomenis žr. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent State (2012). Eu-ropean Court of Human Rights Annual Report 2012 [interaktyvu]. Prieiga per inter-netą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4F-CE03C/0/2012_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

219 Statistical Information. Violations by Article and by State 1959‐2011 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/2B783BFF-39C9-455C-B7C7-F821056BF32A/0/TABLEAU_VIOLATIONS_EN_2011.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Statistical Information. Violations by Article and by Res-pondent State (2012). European Court of Human Rights Annual Report 2012 [inte-raktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4FCE03C/0/Annual_report_2012_ENG.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 24 d.).

98


dimą), 1 veiksmingo tyrimo stokos atvejį; (2 teisės į laisvę ir saugumą pažeidimus), 2 teisės į teisingą teismą pažeidimus; 1 proceso trukmės pažeidimą, (1 teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą), 1 teisės į veiksmingą priemonę pažeidimą,220 palyginimui – 2011 m. Lie-tuvos atžvilgiu pripažinti beveik vien procesinio pobūdžio teisių pažei-dimai ir didesnis jų skaičius nei 2012 m.: 3 teisės į teisingą teismą pa-žeidimai, 3 proceso trukmės pažeidimai, (1 nežmoniško ar žeminančio elgesio atvejis), 1 teisės į veiksmingą priemonę pažeidimas, (1 teisės į laisvus rinkimus pažeidimas).221 Šie duomenys iš esmės parodo kryptį, kad į Teismą ypač kreipiamasi dėl procesinių teisių, jų garantijų pažei-dimų, nustatytų daugiausia dėl baudžiamojo proceso metu pažeistų šio proceso dalyvių teisių. Šią įžvalgą taip pat patvirtina ne tik Čekijos, Is-panijos, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vokietijos (kurių teisinio regu-liavimo ir teisinės praktikos patirtį Tyrime pasirinkta analizuoti), bet ir kitų valstybių atžvilgiu pateikta Europos Žmogaus Teisių Teismo statis-tika. Antai apibendrinus Europos Žmogaus Teisių Teismo duomenis iki 2010 m. ir 2011 m. duomenis apie konstatuotus išvardytų teisių pažei-dimus, pastebima, kad prieš Čekiją, Lenkiją, Slovėniją, Vengriją, Vokie-tiją priimtuose šio Teismo sprendimuose taip pat didžiausią dalį sudarė proceso trukmės pažeidimai (iš 180 prieš Čekiją Teismo priimtų spren-dimų, kuriuose nustatytas bent vienos teisės pažeidimas, priskaičiuoja-mi 79 proceso trukmės pažeidimai; iš 945 prieš Lenkiją Teismo priimtų sprendimų, kuriuose nustatytas bent vienos teisės pažeidimas, priskai-čiuojama 412 proceso trukmės pažeidimų; iš 245 prieš Slovėniją Teismo priimtų sprendimų, kuriuose nustatytas bent vienos teisės pažeidimas, priskaičiuojama 217 proceso trukmės pažeidimų; iš 245 prieš Vengriją Teismo priimtų sprendimų, kuriuose nustatytas bent vienos teisės pa-žeidimas, priskaičiuojami 189 proceso trukmės pažeidimai; iš 234 prieš

220 Statistical Information. Violations by Article and by Respondent State (2012). Euro-pean Court of Human Rights Annual Report 2012 [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4F-CE03C/0/Annual_report_2012_ENG.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

221 Violations by Article and by State [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/596C7B5C-3FFB-4874-85D8-F12E8F67C136/0/TABLE-AU_VIOLATIONS_2010_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

99


Vokietiją Teismo priimtų sprendimų, kuriuose nustatytas bent vienos teisės pažeidimas, priskaičiuojami 102 proceso trukmės pažeidimai).222

O bendrai 1959–2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo dėl visų valstybių narių daugiausia pripažinta Konvencijos 6 straipsnio pažeidi-mų (45,01 proc. visų Teismo konstatuotų pažeidimų; dėl teisingo proce-so ar proceso trukmės aspektų),223 taip pat ir 2012 m. (31,17 proc. visų Teismo pripažintų pažeidimų).224 Tad matoma, kad Lietuvos atžvilgiu konstatuota situacija dėl labiausiai pažeidžiamų procesinio pobūdžio tei-sių ir jų garantijų atitinka ne tik Tyrime pasirinktų nagrinėti, bet ir kitų valstybių situaciją.

Taigi būtent šių teisių – procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų, asmenų lygiateisiškumo principo, nuosavybės teisės, teisės į socialinę apsaugą – dažno ginčijimo ir konstatuotų jų pažeidimų faktai leidžia identifikuoti jų papildomo gynimo poreikį. Taip pat galima daryti prie-laidą, kad šių teisių papildomo gynimo poreikis galimai būtų užtikri-namas naudojantis individualaus konstitucinio skundo priemone, nes, kaip buvo matoma nagrinėjant asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo raidą pasaulyje, bent jau procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų (o pa-laipsniui ir kitų iš minimų teisių) apsauga buvo habeas corpus ir amparo priemonių pagrindas – tų priemonių, kurios darė esminę įtaką europi-niam konstitucinio skundo veidui ir nacionaliniam jo įtvirtinimui.

222 Violation by Article and by State 1959‐2011 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/2B783BFF-39C9-455C-B7C7-F821056B-F32A/0/TABLEAU_VIOLATIONS_EN_2011.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); 2012 m. duomenys šios tendencijos nepatvirtina, žr. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent State (2012). European Court of Human Rights Annual Report 2012 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4FCE03C/0/Annual_re-port_2012_ENG.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

223 European Court of Human Rights Overview 1959-2011. Statistics 1959 to 2011. Subject-matter of the Court’s violation judgments [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/E58E405A-71CF-4863-91EE-779C34FD18B2/0/APERCU_19592011_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

224 Statistical Information. Violations by subject matter at 31 December 2012. European Court of Human Rights Annual Report 2012 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4FCE03C/0/An-nual_report_2012_ENG.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

100


2.3. Rengimasis įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą ir pirmieji šio skundo įtvirtinimo žingsniai Asmens konstitucinio skundo institutas Lietuvoje nebuvo įtvirtintas nei konstituciniu, nei įstatymų lygmeniu. Įvesti konstitucinio skundo institutą nebuvo numatęs nei kuris nors istorinių Lietuvos konstitucijų tekstas, nei galiojančios Konstitucijos projektai, nei teisinės reformos dokumentai.225 Nors mokslininkų, politikų, kitų visuomenės narių diskusijos dėl netiesioginės konstitucinių teisių apsaugos papildymo asmens konstituciniu skundu vyksta nuo galiojančios Konstitucijos rengimo laikų (antai, svarstant Konstitucijos koncepcijos metmenis, dar 1991 m. rugsėjo pabaigoje neatmesta galimybė įtvirtinti fizinių ir juridinių asmenų teisę kreiptis į Konstitucinę Tarybą tuo atveju, kai konkretūs teisės aktai pažeidė jų teises;226 taip pat vėlesniuose piliečių kreipimosi galimybės svarstymuose teisėkūros institucijoje;227 jų anali-

225 Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. I-331 „Dėl teisi-nės sistemos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo“ // Valstybės žinios, 1993, Nr. 70-1311; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 455 „Dėl teisinės sistemos reformos įgyvendinimo programos“ // Valstybės žinios, 1994, Nr. 45-840; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1138 „Dėl teisinės sistemos reformos įgyven-dinimo programos dalinio pakeitimo“ // Valstybės žinios, 1996, Nr. 93-2196; Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. VIII-810 „Dėl teisinės siste-mos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ // Valstybės žinios, 1998, Nr. 61-1736.

226 Žilys J. Konstitucinis Teismas – teisinės ir istorinės prielaidos. Vilnius: Teisinės informa-cijos centras, 2001, p. 107.

227 Teigta, kad „spaudoje, tiesa, buvo siūloma, taip pat paštu yra atėję piliečių pasiūlymų, kad teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą reikėtų suteikti ir piliečiams. Tokią teisę kai ku-rios kitos valstybės suteikusios ir piliečiams, tačiau dabartiniu laikotarpiu mes komisijoj abejojome, ar galima tai daryti, nes Konstitucinis Teismas turbūt pirmaisiais metais ir taip bus labai apkrautas darbu. Matyt, užteks jam darbo tikrinant Vyriausybės aktus, Prezidento, pagaliau ir kai kuriuos įstatymus, kurie bus protestuojami. Nes turės būti atliktas didelis darbas valant mūsų jau esamų teisinių aktų sistemą, reikės suderinti juos su naująja Konstitucija. Ateity galbūt būtų galima tuos įgaliojimus praplėsti, nes Konsti-tucijos keitimo tvarka, Konstitucijos keitimo procedūra tai leis padaryti gana nesunkiai“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos /Pirmojo šaukimo/ penktoji sesija // 1992 m. rugsėjo 17, 22–22 d., spalio 6 d. 7–15 posėdžiai. Stenogramos, Nr. 64. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1995, p. 86.

101


zei gali būti skiriamas atskiras darbas) ir vis atsinaujina individualaus konstitucinio skundo institutą sudarančių elementų įtvirtinimo galimy-bių aptarimuose.

Apibendrinęs diskusijų dėl netiesioginės konstitucinių teisių apsau-gos papildymo asmens konstituciniu skundu argumentus iki pirmųjų Seimo veiksmų įtvirtinant šį skundą, kelią individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo link užfiksavo E. Jarašiūnas. Šis kelias, atspindintis pirmuosius veiksmus Lietuvoje diegiant asmens konstitucinį skundą, skirstomas į kelis etapus: 1) Darbo grupės Koncepcijai parengti sudary-mas Seime (2006 m.); 2) Koncepcijos patvirtinimas Seime (2007 m.); 3) Darbo grupės parengtos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Kons-titucinio Teismo įstatymo pataisos bei pirmasis jų svarstymas Seime 2008 m.; 4) po 2008 m. Konstitucijos projekto svarstymo Seime metu patobulinto Konstitucijos projekto užregistravimas (nors antrą kar-tą Seime už Konstitucijos pataisas nebuvo balsuojama, kaip reikalauja Konstitucijos pataisų priėmimo procesas).228

Chronologine tvarka peržvelgiant šių etapų darbus, informatyvu pri-siminti individualaus konstitucinio skundo idėjos pasiūlymą, atsispindė-jusį ir nesėkmingai pasibaigusioje piliečių iniciatyvoje keisti konstitucinį reguliavimą. Iki LR IKSIK priėmimo Konstitucijos pakeitimų, susijusių su individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimu, užuomazga laikytina iniciatyva surengti privalomąjį referendumą dėl Konstituci-jos 106 str. pakeitimo. Šiam tikslui suburta iniciatyvinė piliečių grupė 2004 m. rugpjūčio mėnesį pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pra-šymą „Dėl LR piliečių privalomojo referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo ir piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo“. Juo siekta įregis-truoti iniciatyvinę piliečių grupę dėl privalomojo referendumo pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str. 1 d. Tačiau 2004 m. rugpjū-čio 10 d. sprendimu Nr. 245 Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė šios iniciatyvinės piliečių grupės neįregistruoti, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str. pakeitimo įstatymo projektas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įsta-

228 Jarašiūnas E. Op. cit., 14 išnaša supra, p. 236–244.

102


tymo nustatytų reikalavimų, jame nebuvo numatyti piliečių teisės kreip-tis į Konstitucinį Teismą realizavimo pagrindai ir tvarka.229

2005 m. gruodžio 13 d. pateiktas 36 Seimo narių grupės pasirašytas Konstitucijos 106 str. pakeitimo įstatymo projektas XP-980: pirmuoju numeriu į subjektų, turinčių teisę kreiptis į konstitucinės justicijos ins-tituciją, sąrašą tik įrašomas „asmuo“, galintis kreiptis dėl Konstitucijos 105 str. nurodytų aktų konstitucingumo. Projekte siūloma: „106 straips-nio 1 dalyje po žodžio „turi“ įrašyti žodį „asmuo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi asmuo, Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.“230 Pagal šią formuluotę siūloma įtvirtinti asmens teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, neribojant asmeniniu interesu, t. y. nenumatoma, kad šiam asmeniui ginant savo pažeistas teises, todėl pre-ziumuojama, kad dėl tokio reguliavimo asmenys gali piktnaudžiauti savo teisėmis ir dėl to kils neigiamų teisinių pasekmių.231 Iš Projekto aiškina-mojo rašto numanoma, kad šiuo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. 2 d. įtvirtintą konstitucinį principą – kie-kvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, taip pat Konstitu-cijos 30 str. nuostatas232 ir įtvirtinti Konstitucijoje teisę ir galimybę as-

229 Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. rugpjūčio 10 d. spren-dimas Nr. 245 „Dėl piliečių iniciatyvinės grupės surengti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo neįregistravimo“ [interak-tyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=239230&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

230 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XP-980. 2005 m. gruodžio 13 d. Pateikė M. A. Pavilionienė, Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dok-paieska.showdoc_l?p_id=267381&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.).

231 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2005 m. gruodžio 14 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo pro-jekto Nr. XP–980“ [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267569&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. ba-landžio 30 d.).

232 Remiantis šiuo straipsniu, „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ (1 d.); „Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato teismas“ (2 d.).

103


meniui, kurio konstitucinės teisės pažeistos, tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl pažeistų teisių apsaugos.233

2006 m. kovo 1 d. Seimo nario pateiktas pasiūlymas Konstitucijos 106 str. pakeitimo įstatymo projektui. Baiminantis nepagrįsto kreipi-mosi į Konstitucinį Teismą atvejų, kad Konstitucinis Teismas nebūtų apkrautas nereikalingu darbu, asmens kreipimasis į Konstitucinį Teis-mą susaistomas reikalavimu „įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka“:

„Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalyje po žodžio „turi“ siūlyti įrašyti žo-džiai: „įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka asmuo“ ir nuostatą siūlo-ma išdėstyti taip: „Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straips-nio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka asmuo, Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.“234 Projekto formuluotė lemia, kad kitų subjektų, galinčių teikti paklausimą, kreipimosi į Konstitucinį Teismą reikalavimai detalizuojami kitose minimo Konstitucijos straipsnio dalyse, o reikalavimu „įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka asmuo“ susaistomi ne tik asmens, bet ir val-džios institucijų kreipimaisi.

2006 m. kovo 1 d. Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta Indivi-dualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti darbo grupė.235 2008 m. balandžio 24 d. specialios darbo grupės pateiktas pasiūlymas Lietuvos Respublikos

233 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XP-980 aiškinamasis raštas. 2005 m. gruodžio 13 d. Pateikė Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovė M. A. Pavilionienė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267383&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

234 Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XP-980. 2006 m. kovo 1 d. Pateikė P. Jakučionis, Lietuvos Respublikos Sei-mas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271129&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

235 Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 753 „Dėl dar-bo grupės individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti sudarymo“ [interaktyvus]. Prieiga per interne-tą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271212&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). 2007 m. sausio 19 d. Lietuvos Respu-blikos Seimo valdybos sprendimu Nr. 1361 ankstesnis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas buvo pakeistas.

104


Konstitucijos 106 str. pakeitimo įstatymo projektui XP-980.236 Pasiū-lyta Konstitucijos 106 str. papildyti nauja 4 d.: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antro-joje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ir laisves ir asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.“ Palyginti su prieš tai buvusiuoju variantu, pride-damas naujas asmens kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas – ne tik dėl Konstitucijos 105 str. 1 d., bet ir dėl 105 str. 2 d. nurodytų aktų (t. y., kartu paėmus, dėl įstatymų, kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktų, jei jų pagrindu priimtas sprendimas pažei-dė asmens konstitucines teises ir laisves). Taip pat numatoma įtvirtinti reikalavimą, kad asmuo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą tik tuomet, kai būtų išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Antra, siūloma įtvirtinti Konstitucinio Teismo sprendimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes – Konstitucijos 107 str., apibū-dinantį Konstitucinio Teismo aktų teisinius padarinius, papildyti nau-ja 3 d.: „Kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo į tą valstybės instituciją, kuri, vadovaudamasi Konstitucijai prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos įstatymu (ar jo da-limi) arba kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu, Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), priėmė sprendimą, pažeidusį asmens konstitucines teises ir laisves.“

Darbo grupės 2008 m. balandžio 24 d. Konstitucinio Teismo įsta-tymo pakeitimo įstatymo projektu XP-3027 siūloma Konstitucinio Teismo įstatymo 65 str. („Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konsti-tucijai padavimas Konstituciniam Teismui“) 1 d. papildyti 4 p., taip pat naujomis dalimis, įtvirtinant, kad „prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto, dėl Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises

236 Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo pro-jektui XP-980. 2008 m. balandžio 24 d. Pateikė J. Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/in-ter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=318618&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

105


ir laisves, kai asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones, – kie-kvienas asmuo“.237 Taip pat numatoma, kad asmens prašymą surašo advokatas, o jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universi-tetinį teisinį išsilavinimą, jis turi teisę surašyti prašymą pats; kad asmens prašymas apmokestinamas vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio žyminiu mokesčiu; kad pareiškėjo, kuris yra fizinis asmuo, prašy-mu Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į to fizinio asmens turtinę pa-dėtį, turi teisę atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, tačiau prašymas atleisti fizinį asmenį nuo viso žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo turi būti motyvuotas – prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Be kita ko, siūloma Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. papildyti 6 d., pagal kurią, įsigaliojus Konstitu-cinio Teismo nutarimui, kuris buvo priimtas išnagrinėjus bylą pagal as-mens prašymą, šis asmuo turi teisę kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo į tą valstybės instituciją, kuri, vadovaudamasi Konstitucijai prieštaraujan-čiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), priėmė sprendimą, pažeidusį asmens konstitucines teises ir laisves.

Kitiems Konstitucijos pakeitimų, susijusių su individualaus konsti-tucinio skundo instituto įtvirtinimu, pasiūlymams įtakos turėjęs veiks-nys – valstybės mastu pripažinta individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcija. 2007 m. liepos 4 d. priimtas Lietuvos Respubli-kos Seimo nutarimas „Dėl individualaus konstitucinio skundo institu-to įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta LR IKSIK, apibrėžianti individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisės sistemoje modelį. Šioje Koncepcijoje numatytais pagrin-diniais teisinio reguliavimo principais ir priemonėmis susisteminamos ankstesnių Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo koregavimų ir papildymų pasiūlymų idėjos. Jos, kaip asmens konstitucinio skundo instituto tolesnio įtvirtinimo Lietuvoje pagrindas, analizuotinos, jas pa-

237 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-3027. 2008 m. balandžio 24 d. Pateikė J. Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė [interaktyvus]. Priei-ga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=318619> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

106


lyginant su kitų Rytų ir Vidurio Europos bei Vokietijos valstybių patir-timi, kad būtų suvokta materialinių ir procesinių asmens konstitucinio skundo instituto turinio elementų reguliavimo visuma, kadangi vėliau Tyrime, nagrinėjant konkrečius probleminius konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvoje aspektus, detalesnis dėmesys skiriamas materiali-niams konstitucinio skundo elementams.

Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncep-cijoje numatytas Lietuvos konstitucinio skundo modelis gali būti api-būdinamas kaip norminis arba dar vadinamas imitacinis konstitucinis skundas dėl siauros (palyginti su vadinamuoju pilnu konstituciniu skun-du) juo skundžiamų aktų apimties. Asmuo (fizinis ir juridinis), kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto (ar jo dalies), Respublikos Pre-zidento ar Vyriausybės akto (ar jo dalies), kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves. Tai, kad skundas galimas tik dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio pagrindo sprendimui priimti, traktuojama kaip šio modelio minusas.238

Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Lenkijoje, konstitucinio skundo pa-grindu teisės nuostatų konstitucingumo abstrakčioji kontrolė yra susieta su tam tikru individualios kontrolės elementu, nes teisės nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant į konkretų sprendimą. Nors konstitucinio skundo objektas yra norminis aktas (jo dalis), tiesioginė skundo patei-kimo prielaida yra galutinis sprendimas kaip individualus pareiškėjo at-žvilgiu priimtas teisės taikymo aktas. Tai yra tokia esminė teisėkūros ir teisės taikymo aktų priklausomybė, kad nei ydingas norminis aktas, nei netinkamas jo taikymas negali būti kvestionuojami kiekvienas atskirai.239

Valstybių praktikoje konstitucinių skundų dėl norminių aktų patei-kimas yra susijęs su specialiomis šių skundų priimtinumo sąlygomis. Šie konstituciniai skundai yra priimtini tik tada, kai pareiškėjas yra asme-

238 Rüth Ch., Lohse K. Constitutional Review of Decisions of Non Constitutional Courts by the German Federal Constitutional Court. European Commission for Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2005)061 [interaktyvus]. Prieiga per in-ternetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2005)061-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

239 Staugaitytė V. Op. cit., 65 išnaša supra, p. 36–37.

107


niškai, esamai ir tiesiogiai paveiktas ginčijamos teisės nuostatos, nerei-kalaujant kito vykdymo akto. Netgi kai šios sąlygos patenkintos, konsti-tucinis skundas yra nepriimtinas, jei skundo pateikėjas gali gauti teisinę apsaugą kreipdamasis į ordinarinius teismus (t. y. jei neišnaudotos visos teisinės gynybos priemonės iki tol, kol konstituciniu skundu kreipia-masi į konstitucinį teismą). Dažnai nutinka, kad konstituciniu skundu teisės nuostatos, kuria grįstas ginčijamas sprendimas, nekonstitucingu-mas skundžiamas netiesiogiai.240 Kita vertus, įstatymui ginčyti taikomas specialus terminas, kaip Vokietijoje konstitucinio skundo dėl įstatymo atveju; tačiau jei įstatymas netiesiogiai ginčijamas konstitucinio skundo dėl teismo sprendimo kontekste, šis terminas netaikomas. Pastebima, kad tai suteikia galimybę peržiūrėti įstatymų atitiktį konstitucijai netgi po daugelio metų nuo jų įsigaliojimo ir todėl reaguoti į visuomenės ar konstitucinės teisės pokyčius.241

Vadovaujantis LR IKSIK, asmuo su individualiu konstituciniu skundu gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis, nenumatant šios kreipimosi sąlygos išimčių. Kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, palyginti su kitų Tyrime pasirinktų nagrinėti valstybių atitinkamais ter-minais, panašus į valstybių, pateikiančių ilgesnį laikotarpį, terminą. Šio termino trukmė nepralenkia tik nustatytosios Latvijoje. Lietuvoje šis terminas – ne ilgesnis kaip 3 mėn. nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo, nenumatant išimčių. Vokietijoje konstituciniai skundai dėl teismo ir administracinių sprendimų, kad būtų priimtini, turi būti pateik-ti per 1 mėn. (jeigu ne dėl savo kaltės pareiškėjas praleido terminą, jam Teismo gali būti suteikiama galimybė atnaujinti terminą); Čekijoje kons-titucinis skundas pateikiamas per 60 d. nuo galutinio sprendimo priėmi-mo, Slovėnijoje per 60 d. nuo dienos, kai priimtas individualus aktas, dėl

240 Rüth Ch., Lohse K. Op. cit., 238 išnaša supra. 241 Barnstedt E. L. Differencies Between Constitutional Complaints That Challenge Court

Rullings and Those That Challenge Statutes. Fourth Conference of Secretaries of Constitutional Courts and Equivalent Jurisdiction, Ankara, Turkey, 1-2 October 2009. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2009)055 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/web-forms/documents/?pdf=CDL-JU(2009)055-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

108


kurio konstitucinis skundas yra priimtinas (ypač gerai pagrįstose bylose Konstitucinis Teismas gali išimtinai spręsti dėl skundo, pateikto praėjus šiam terminui); Vengrijoje per 60 d. nuo negalimo apeliuoti sprendimo pateikimo; Latvijoje per 6 mėn. nuo galutinės instancijos sprendimo įsigaliojimo; Ispanijoje kreipimosi dėl apsaugos pateikimo terminas yra trejopas, diferencijuojamas priklausomai nuo konstituciniu skundu gin-čijamo teisės akto (ar legislatyvinės omisijos) ir yra 20, 30 d. arba 3 mėn. nuo tada, kai skundžiami aktai tapo galutiniai, arba nuo priimtų sprendi-mų paskelbimo datos.242

LR IKSIK nustatoma, kad konstitucinį skundą surašo advokatas, ne-bent pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Čekijoje taip pat reikalaujamas privalomasis pareiškėjo advokato atstovavimas; Lenkijoje konstitucinis skundas turi būti surašomas advokato ar teisinio patarėjo; Ispanijoje reikalaujamas privalomasis teisinis atstovavimas (ne-reikalaujama teisinio atstovavimo konstitucinio skundo pareiškėjui Slovė-nijoje; Vokietijoje konstitucinį skundą gali surašyti pats pareiškėjas). Nu-matomas minimalus žyminis mokestis už konstitucinio skundo pateikimą.

2008 m. liepos 11 d. pateiktu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 str. pakeitimo įstatymo projektu XP-980(3) numatoma Kons-titucijos 106 str., esantį Konstitucijos VIII skirsnyje „Konstitucinis Teismas“ ir išvardijantį subjektus, turinčius teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą bei nurodantį Teismo atsisakymo priimti šių subjektų kreipimą-si pagrindą, papildyti nauja 4 d.: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nu-rodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gy-nybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo terminus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“243


243 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XP-980(3). 2008 m. liepos 11 d. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324316&p_query=&p_tr2=> (prisijung-ta 2013 m. balandžio 30 d.).

109


Toliau tęsiant individualaus konstitucinio skundo konstitucinio įtvirtinimo siūlymų aptarimą, paminėtinas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2008 m. gegužės 15 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas XP-980(2).244 Jame siūlomos nuostatos, tapačios ankstesniajam Projekto XP-980 reguliavimui: Konstitucijos 106 str. pa-pildyti nauja 4 d.: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jei-gu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ir laisves ir asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.“ Taip pat teikiama Konstitucijos 107 str. papildyti nauja 3 d.: „Kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo į tą valstybės instituciją, kuri, vadovaudamasi Konstitucijai prieštaraujan-čiu Lietuvos Respublikos įstatymu (ar jo dalimi) arba kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu, Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), priėmė sprendimą, pažeidusį asmens konstitucines teises ir laisves.“

2008 m. gegužės 22 d. teiktas Seimo narių grupės pasiūlymas245 Konstitucijos 106 str. papildyti nauja 4 d., kuria numatoma galimybė naujam subjektui – Seimo kontrolieriams – kreiptis į konstitucinės jus-ticijos instituciją: „Kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pir-mojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų turi teisę kiekvienas asmuo, jei-gu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ir laisves ir asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones, ir Seimo kontrolieriai.“

Seimo nario J. Sabatausko 2008 m. birželio 16 d. pateiktas pasiūly-mas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo

244 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstaty-mo projektas XP-980(2). 2008 m. gegužės 15 d. Pateikė J. Sabatauskas, Lietuvos Res-publikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=320023&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

245 Pasiūlymas Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo pro-jektui XP-980(2). 2008 m. gegužės 22 d. Pateikė A. Dumčius, Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=320549&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

110


ir pakeitimo įstatymo projektui XP-980(2)246. Pirmiausia jame siūloma Konstitucijos 106 str. papildyti nauja 4 d.: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisi-nės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo terminus ir tvarką nu-stato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“ Lyginant su ankstesniuoju pasiūlymo variantu, atsiranda stipresnis asmens suin-teresuotumo įvardijimas, įrašant žodį „šio“, bei šioje nuostatoje atsiranda nuoroda apie tai, kad „šios teisės įgyvendinimo terminus ir tvarką nusta-to Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas“.

Taip pat teikiamas antras naujas, nebuvęs ankstesniuose Įstatymo projektuose pasiūlymas, kuriuo numatoma galimybė į konstitucinės justicijos instituciją kreiptis ne tik Seimo kontrolieriams, bet ir kitiems subjektams. Siūloma Konstitucijos 106 str. papildyti nauja 5 d.: „Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų turi ir Seimo kontrolieriai, tirdami jų kompeten-cijai priskirtus skundus, taip pat Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytos kitos kontrolės institucijos.“

Trečias teikiamas pasiūlymas sudaro galimybę konkrečiam asmeniui pasinaudoti Konstitucinio Teismo sprendimu atnaujinant procesą dėl pažeistos konkretaus asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo. Siūloma Konstitucijos 107 str. papildyti nauja 3 d.: „Byloje pagal Kons-titucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka at-naujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo.“

246 Pasiūlymas Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo pro-jektui XP-980(2). 2008 m. birželio 16 d. Pateikė J. Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=322244&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

111


2008 m. liepos 11 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas patei-kė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 str. pakeitimo įstatymo projektą XP-980(3).247 Jo nuostatos tapačios Seimo nario J. Sabatausko 2008 m. birželio 16 d. pateiktam pasiūlymui. Projekte XP-980(3) numa-toma Konstitucijos 106 str. papildyti nauja 4 d.: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antro-joje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažei-dė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo terminus ir tvar-ką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“ Pa-siūlymas tapatus išdėstytajam ankstesniajame Projekte. Antra, siūloma Konstitucijos 106 str. papildyti nauja 5 d.: „Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų turi Seimo kontrolieriai ir Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytos kitos kontrolės institucijos, tirdami jų kompetencijai priskir-tus skundus.“ Trečia, Konstitucijos 107 str. papildyti nauja 3 d.: „Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarau-ja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo.“

2009 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė patei-kė Pasiūlymą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XP-980(3) „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projekto (XP-980(3)“, kuriuo numatoma „papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi 1000 Lie-

247 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XP-980(3). 2008 m. liepos 11 d. Pateikė J. Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324316&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

112


tuvos Respublikos piliečių grupė, Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.“248 Iš 2010 m. kovo 24 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio protokolo249 matoma, kad šiam pasiū-lymui Komitete nepritarta, vadovaujantis keletu nurodytų argumentų.

„Projekte XP-980(3) jau yra siūloma nustatyti asmens teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nu-rodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gyny-bos priemones. Be to, pasiūlymo teikėjų siūloma formuluotė, pagal kurią kreiptis į Konstitucinį Teismą turėtų teisę 1000 Lietuvos Respublikos piliečių grupė, neatitiktų Konstitucijos 30 straipsnio nuostatų, kurio-mis jie ir grindžia savo teikiamą pasiūlymą. Minimame Konstitucijos 30 straipsnyje teisė kreiptis į teismą yra suteikta ne ribotai asmenų grupei, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiams ir tik 1000 šių piliečių grupei, o kie-kvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos. Be to, pritarus pasiūlymui būtų lyg ir įtvirtintas actio popularis modelis. Ta-čiau suteikti asmeniui abstrakčią konstitucingumo kontrolės inicijavimo teisę būtų nepagrįsta (dėl to neigiamą nuomonę išreiškė daugelis insti-tucijų, teikusių pastabas projektui XP-980, tai rodo ir kitų Europos šalių patirtis), nes pagrindinis individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo pagrindas yra ne valstybės konstitucinės tvarkos gynimo prerogatyvų perleidimas asmenims, o suteikimas šiems asmenims gali-mybės apginti savo konstitucines teises.“

2008 m. birželio 26 d. plenariniame Seimo posėdyje buvo svarstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pa-keitimo įstatymo projektas XP-980(2), jam buvo pritarta su pastabomis

248 Pasiūlymas Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XP-980(3), 2009 m. kovo 19 d. Pateikė M. Zasčiurinskas, Lietuvos Respublikos Seimas [interak-tyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=339444&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

249 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2010 m. kovo 24 d. po-sėdžio protokolo išrašas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367791&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

113


ir priėmimui buvo užregistruotas jau patobulintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XP-980(3). Tačiau šiam projektui priėmimo procedūra 2008 m. pavasario sesijoje, o ir vėliau, nebuvo pradėta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir pa-pildymo įstatymo projektas XP-3027 nepradėtas svarstyti, o reikalingų procesinių įstatymų (numatyta – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ateityje – Administracinio proceso kodekso), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso) pakeitimo projektai, atsižvelgiant į tai, kad Seimas kol kas nėra priėmęs jau minėtos Konstitucijos pataisos, dar nepradėti rengti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įsta-tymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XP-3027 9 straipsnyje yra siūloma Lietuvos Respu-blikos Vyriausybei parengti ir Seimui pateikti šiam įstatymui įgyvendinti būtinų įstatymų projektus.250 Kadangi, kaip buvo nustatyta LR IKSIK, 2008 m. pavasarį Seimas nepriėmė individualiam konstituciniam skun-dui įtvirtinti reikalingų teisės aktų, dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės-finansinės situacijos neskyrė papildomų valstybės biudžeto lėšų šiai priemonei įtvirtinti, nuspręsta pakeisti šiems veiksmams atlikti numatytus pasibaigusius terminus ir, „įvertinant valstybėje susiklosčiu-sią sunkią ekonominę-finansinę situaciją, ne tik pakeisti, bet ir atidėti šio instituto įgyvendinimui reikalingus terminus“.251 Taigi reikėjo pakeisti Koncepciją ir dėl jos pakeitimo koreguoti kitų teisės aktų projektų (Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakei-timo įstatymo projekto XP-980(3) ir Lietuvos Respublikos Konstituci-nio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XP-3027) įsigaliojimo terminus.

250 Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. vasario 5 d. nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ pa-keitimo“ projekto Nr. XIP-310 aiškinamasis raštas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=336706&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

251 Ibid.

114


2009 m. gruodžio 17 d. priimtas Seimo nutarimas Nr. XI-577 „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos pa-tvirtinimo“ pakeitimo.252 Šiuo nutarimu keičiamos Individualaus konsti-tucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos VI skyriaus „Koncep-cijos įgyvendinimas“ nuostatos, pakoreguojant ir atidedant terminus, per kuriuos būtų atliekama Lietuvos teisės sistemos reforma, įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą. Pirmojo teisinių priemo-nių įgyvendinimo etapo (Konstitucijos 106, 107 straipsnių pakeitimo įstatymų priėmimas) pabaigos laikas iš 2008 m. Seimo pavasario sesijos perkeliamas į 2010 m. Seimo pavasario sesiją. O antrojo etapo įgyvendi-nimo pabaiga (institucinėmis ir organizacinėmis priemonėmis Konstitu-cinio Teismo ir jo aparato pertvarkymas) numatoma 2011 m. II pusmetį (vietoj buvusiojo 2009 m. II pusmečio). Finansinių priemonių įgyven-dinimas atidedamas taip pat porai metų, palyginti su aptartais terminais:

„Planuojant 2011 m. valstybės biudžeto išlaidas, numatomas Konsti-tuciniam Teismui, Vyriausybės rengiamame ir Seimui iki 2010 m. spa-lio 17 d. teikiamame valstybės biudžeto projekte numatyti pakankamus asignavimus, kurie leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konsti-tucinio Teismo funkcijų vykdymą.“ Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 9 d. Seimo priimtu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldy-bių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-1210253

antruoju priedėliu „2011 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į vals-tybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus“ patvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitu-ciniam Teismui – iš viso 6 tūkst. Lt, kurie numatomi kaip šio Teismo biudžeto pajamų įmokos.

Apibendrinant pateikiamų pasiūlymų turinį, galima išskirti kelias idėjų dėl individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo keitimosi kryptis, atsižvelgiant į individualų konstitucinį skundą apibūdinan-čius elementus. Antai kinta asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teis-mą įtvirtinimo Konstitucijoje vieta (nuo Konstitucijos 106 str. 1 d. iki

252 Valstybės žinios, 2009, Nr. 152-6823. 253 Valstybės žinios, 2010, Nr. 151-7712.

115


106 str. 4 d., 5 d. ir 107 str. 3 d.), asmens, galinčio kreiptis į konsti-tucinės justicijos instituciją, apibrėžimas (nuo asmens intereso ginti pažeistas savo konstitucines teises ir laisves neparodymo iki asmens suinteresuotumo (formuluotės „asmuo“; „jeigu atitinkamas aktas pa-žeidė asmens konstitucines teises ir laisves“; sąlyga, kad atitinkamas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves; taip pat galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Seimo kontrolieriams, na-grinėjantiems jų kompetencijai priskirtus skundus ir kitomis Konsti-tucijos 73 str. 3 d. nurodytomis kontrolės institucijomis įtvirtinimas, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą 1000 Lietuvos Respublikos piliečių grupei), teisės aktai, kuriuos galėtų Konstitucinia-me Teisme ginčyti asmuo (nuo Konstitucijos 105 str. 1 d. nurodytų aktų iki Konstitucijos 105 str. 2 d. įtvirtintų aktų), taip pat sąlygų, ku-riomis galimas skundo pateikimas, apibrėžimo platumas (nuo mini-malios apibendrintos formuluotės „teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi įstatymu nusta-tytais atvejais ir tvarka [paryškinta – autorės] asmuo [...]“ iki išplėtotos konkretesnės formuluotės „šios teisės įgyvendinimo terminus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas“). Da-rytina labai bendra įžvalga – siūlymai Lietuvoje eina galimybių asme-niui kreiptis į Konstitucinį Teismą konkretinimo ir siaurėjimo linkme. Ši linkmė atitinka aptartąją kitų valstybių patirtį ir ypač, pavyzdžiui, Italijos, kuri vis dar nėra priėmusi sprendimo asmens teisių apsaugos sistemoje įtvirtinti individualaus kreipimosi į konstitucinės justicijos instituciją instituto.

Apžvelgus pasaulines konstitucinio skundo įtvirtinimo raidos ten-dencijas, įtvirtinimo kaitą, galima sukonstruoti maksimaliai plačių gali-mybių konstitucinio skundo įtvirtinimą: skundu galima ginti savo kons-titucines teises nuo visų valdžios institucijų aktų ir veiksmų, įskaitant ir teismų sprendimus, ir nuo valdžios institucijų neveikimo, net nuo priva-čių asmenų veiksmų, net ir neišnaudojus visų galimų teisinių priemonių. Lietuvos konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos nuosta-tos rodo ganėtinai ribotą konstitucinio skundo įtvirtinimo pasirinkimą, lyginant su šiomis plačiomis galimybėmis.

117

3 SKYRIUS

Probleminiai konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvoje aspektai

3.1. Konstitucinio skundo subsidiarumas Kaip jau buvo nurodyta, konstitucinio skundo kaip papildomos teisinės priemonės požymis yra vienas iš pagrindinių konstitucinį skundą iden-tifikuojančių požymių, šios teisinės priemonės skiriamasis bruožas, ku-ris taip pat apibrėžia konstitucinio skundo santykį su kitomis teisinėmis priemonėmis ir todėl gali būti vadinamas sisteminio pobūdžio požymiu, akcentuojant jo detalaus nagrinėjimo reikšmingumą. Taip pat klaustina, kiek žmogaus teisių apsaugos požiūriu pagrįstinos konstitucinio skundo subsidiarumo išimtys.

Šiame Tyrimo skyriuje gvildenami su šiuo subsidiarumu susiję per-sipinantys aspektai: 1) konstitucinio skundo kaip subsidiarios teisinės gynybos priemonės nacionalinėje teisinėje sistemoje ir 2) jos santykio su Europos žmogaus teisių konvencijos numatomu galimu pareikšti in-dividualiu skundu, subsidiariu nacionalinių teisinių priemonių požiū-riu. Pastarojo minimo aspekto nagrinėjimas suteikia papildomų žinių apie konstitucinio skundo nacionaliniu lygmeniu statusą ir yra atrama analizuojant šio skundo veiksmingumo klausimą. Greta šių procesinio pobūdžio aspektų skiriama dėmesio ir materialinio pobūdžio individu-alaus konstitucinio skundo įtvirtinimo aspektui – konstituciniu skundu galimų ginčyti teisių sąrašo klausimui. Paskiausiai šiame Tyrimo skyriuje analizuojamas asmens konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietu-voje aspektas – konstitucinio skundo instituto elementus pratęsiantis proceso atnaujinimas, konstitucinio skundo pagrindu konstituciniam teismui priėmus sprendimą apie ginčyto teisės akto nekonstitucingumą.

118


3.1.1. Konstitucinio skundo santykis su Europos žmogaus teisių konvencijos numatomu individualiu skundu

Europos žmogaus teisių konvencijos 35 str. 1 d., numatančioje, kad „Teismas gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pagal visuotinai pripažin-tus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės, ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas“,254 įtvirtintas vidaus tei-sinių gynybos priemonių išnaudojimas atspindi subsidiarumo principą, pagal kurį tarptautinės žmogaus teisių apsaugos imamasi tik tuomet, kai atitinkama valstybė nesugeba to padaryti.255 Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo,256 kad Italijos teisinėje sistemoje asmuo neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo nekonstitucingu-mo. Tik bylą nagrinėjantis teismas turi galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą bylos šalies prašymu ar savo iniciatyva. Taigi šis procesas negali būti laikomas priemone, kuria reikalaujama pasinaudoti pagal 35 str. 1 d. Maža to, toks kreipimasis praktikoje reikštų „pavėluotą kreipimąsi, kuris nesuteiktų pakankamo prieinamumo ir veiksmingumo“.257

Sprendimuose dėl Vokietijos258 Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pareiškęs, kad, vadovaujantis Pagrindinio Įstatymo nuostatomis, as-muo, nepasinaudojęs visomis įprastinėmis gynybos priemonėmis, ne-gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konstitucinės apsaugos,259 tačiau, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, jog tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Konstitucinį Teismą, nekliu-

254 Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, iš dalies pakeista Protokolais Nr. 11 ir Nr. 14 // Valstybės žinios, 2011, Nr. 156-7390.

255 Akdivar and Others v. Turkey [GC], no. 21893/93, Reports 1996-IV.256 Spadea and Scalabrino v Italy, no. 12868/87, A315-B.257 Brozicek v. Italy, no. 10964/84, A167.258 Englert v. Germany, no. 10282/83, A123; Kalantari v. Germany, no. 51342/99, Reports

of Judgments and Decisions 2001-X.259 1999 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Denkli v. Germany; cituota iš Lapinskas K. Eu-

ropos tarptautinių teismų ir nacionalinių konstitucinių teismų jurisdikcijos ir jurispru-dencijos sąlyčio problemos [interaktyvios]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/06.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

119


do jam kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kadangi kreipima-sis į Konstitucinį Teismą nebūtų buvęs veiksmingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime dėl Vengrijos260 konstatavo, kad nebūtina pa-teikti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą prieš pateikiant skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (Tyrime nurodyta, kad Vengrijoje nėra vadi-namojo pilno individualaus skundo mechanizmo, o egzistuoja normi-nis konstitucinis skundas).

Taigi vadovaujantis aptariama jurisprudencine praktika, į klausimą apie tai, ar procesas konstitucinės justicijos institucijoje priskirtinas prie valstybės vidaus teisinės gynybos priemonių, kurios turi būti panaudo-tos prieš kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, atsakoma atsi-žvelgiant į konkrečią valstybės, bylos situaciją ir todėl atsakymas byloje po bylos gali skirtis. Jeigu pasirinktas konstitucinio skundo modelis ne-suteikia teisės ginčyti teismo sprendimų, kreipimasis į konstitucinį teis-mą prieš pateikiant skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui nebūtinas.

Bylose, susijusiose su konstitucinės justicijos sprendimais, Europos Žmogaus Teisių Teismas dažniausiai sprendė klausimus dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d., nustatančios bendrus reikalavi-mus bylos nagrinėjimo procesui, taikymo konstituciniams teismams, taip pat dėl to, kaip konstituciniai teismai laikosi šių reikalavimų. Euro-pos Žmogaus Teisių Teismas beveik visose bylose iš esmės nagrinėjo du pagrindinius klausimus: 1) ar konstitucinio teismo sprendimas pareiškė-jo byloje galėjo paveikti to paties pareiškėjo bylos įprastuose teismuose nagrinėjimo rezultatą, taip pat 2) ar teismo sprendimas buvo susijęs su pareiškėjo „civilinio pobūdžio teisėmis ir pareigomis“ arba jam pareikštu

„baudžiamuoju kaltinimu“.261 Jei konstitucinio teismo sprendimas pareiš-

260 Weller v. Hungary, no. 44399/05; cituota iš Lapinskas K. Europos tarptautinių teismų ir nacionalinių konstitucinių teismų jurisdikcijos ir jurisprudencijos sąlyčio proble-mos [interaktyvios]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/06.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

261 Žr., pavyzdžiui, Pierre-Bloch v. France, no. 24194/94, Reports 1997-VI; Paksas v. Li-thuania [GC], no. 34932/04; preliminarus bylos Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04) [Didžioji kolegija] vertimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.tm.lt/dok/ezttsp/PAKSAS_2011_DK_spr.pdf> (prisijungta 2013 m.ba-landžio 30 d.).

120


kėjo byloje galėjo paveikti to paties pareiškėjo bylos įprastuose teismuo-se nagrinėjimo rezultatą, taip pat jei teismo sprendimas buvo susijęs su pareiškėjo „civilinio pobūdžio teisėmis ir pareigomis“ arba jam pareikštu

„baudžiamuoju kaltinimu“, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažin-davo, kad Konvencijos 6 str. 1 d. yra taikytina, o jei konstitucinio teismo sprendimas pareiškėjo byloje negalėjo paveikti to paties pareiškėjo bylos įprastuose teismuose nagrinėjimo rezultato, taip pat jei teismo sprendi-mas nebuvo susijęs su pareiškėjo „civilinio pobūdžio teisėmis ir parei-gomis“ arba jam pareikštu „baudžiamuoju kaltinimu“ – netaikytina.262 Pavyzdžiui, sprendime Paksas v. Lithuania teigiama: „Dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies Teismas pakartoja, kad to, jog procesas vyko konsti-tuciniame teisme, nepakanka, kad jis nepatektų į šios nuostatos taikymo sritį. Reikia nustatyti, ar proceso Konstituciniame Teisme metu buvo ar nebuvo „sprendžiamas“ pareiškėjo „civilinio pobūdžio teisės ir pareigos“ ar jam pareikšto „baudžiamojo kaltinimo klausimas.“ Byloje aptariami du procesai Konstituciniame Teisme nebuvo susiję su pareiškėjo civili-nio pobūdžio teisių ar pareigų nustatymu, nes pirmasis procesas buvo susijęs su dekreto, kurį pareiškėjas išleido naudodamasis prezidento įga-liojimais ir kuriuo „išimties tvarka“ suteikė Lietuvos Respublikos pilie-tybę J. B, atitiktimi Konstitucijai ir Pilietybės įstatymui, o antrojo pro-ceso tikslas buvo nustatyti, ar, eidamas prezidento pareigas, pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė konstitucinę priesaiką. Minimi procesai nebuvo susiję ir su „baudžiamojo kaltinimo klausimais“, nes juose Konstitucinis Teismas pareiškėjui neskyrė sankcijos (pašalinimas iš pareigų ir (vėlesnis) draudimas būti renkamam yra valstybės vadovo konstitucinės atsakomybės dalykas, todėl, atsižvelgiant į jų tikslą, jos ne-patenka į „baudžiamąją“ sferą; sprendimą pašalinti prezidentą iš pareigų priima ne Konstitucinis Teismas, o Parlamentas). Todėl Europos Žmo-gaus Teisių Teismas padarė išvadą, kad minėtų procesų Konstituciniame Teisme atžvilgiu Konvencijos 6 str. 1 d. netaikytina nei civiliniu, nei bau-džiamuoju aspektu.

262 Lapinskas K. Europos tarptautinių teismų ir nacionalinių konstitucinių teismų juris-dikcijos ir jurisprudencijos sąlyčio problemos [interaktyvios]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/06.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

121


Konvencijos 35 str. paskirtis yra sudaryti Susitariančiosioms Šalims galimybę užkirsti kelią ar ištaisyti tariamai jų padarytus pažeidimus prieš tai, kai dėl jų bus kreiptasi į Teismą. Taigi pirmiausia Europos Žmogaus Teisių Teismui teiktinas skundas privalo būti bent iš esmės pateiktas ati-tinkamiems nacionaliniams teismams, laikantis formalių vidaus teisės reikalavimų ir nustatytų terminų. Nepaisant to, privaloma panaudoti tik veiksmingas ir suteikiančias galimybę atitaisyti tariamą pažeidimą prie-mones.263 Tariant konkrečiau, pagal Konvencijos 35 str. reikalaujama, kad būtų panaudotos tik tos priemonės, kurios yra susijusios su taria-mais pažeidimais ir tuo pat metu yra prieinamos ir pakankamos; turi būti pakankamai aišku ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, kad tokios priemonės yra, priešingu atveju jos neatitiks prieinamumo ir veiksmingumo reika-lavimų.264 Jei valstybė atsakovė teigia, kad nebuvo panaudotos vidaus teisinės gynybos priemonės, ji ir privalo įrodyti, kad šios įvairios sąly-gos buvo įvykdytos.265 Antai Paksas v. Lithuania byloje Teismas padarė išvadą, kad Vyriausybė neįrodė, jog pareiškėjui buvo prieinama Konven-cijos 35 str. 1 d. reikalavimus atitinkanti priemonė – pareiškėjo kreipi-masis į Konstitucinį Teismą, kuris galėtų išaiškinti, ar pašalinimas iš par-eigų lemia draudimą visam gyvenimui būti renkamam. Teismo manymu, atsisakymo registruoti pareiškėją kandidatu Seimo rinkimuose tikrai nebūtų pavykę sėkmingai apskųsti ordinariniams teismams dėl lemiamų Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo išvadų. Pareiš-kėjo kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išaiškinimą, ar pašalinimas iš pareigų lemia draudimą visam gyvenimui būti renkamam, ir, jei atsakymas būtų buvęs teigiamas, galimybė jam atsistatydinti iki balsavimo dėl jo pašalinimo iš pareigų, Teismo tvirtinimu, negalėjo pa-

263 Tarp daugelio kitų žr. 1996 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Remli v. France, Reports 1996-II.

264 Pavyzdžiui, žr. 1999 m. liepos 28 d. sprendimą byloje Selmouni v. France, Reports of Judgments and Decisions 1999-V.

265 Tarp daugelio kitų žr. 1986 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Johnston and Others v. Ireland, A112; Paksas v. Lithuania [GC], no. 34932/04; preliminarus bylos Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04) [Didžioji kolegija] vertimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.tm.lt/dok/ezttsp/PAKSAS_2011_DK_spr.pdf> (prisijung-ta 2013 m. balandžio 30 d.).

122


greitinti ypatingos pareiškėjo situacijos nagrinėjimo Pirmojo protokolo 3 straipsnio266 tikslais. Teismo konstatavimu, taip pat pareiškėjui būtų reikėję savanoriškai atsistatydinti iš prezidento pareigų ir taip susitaikyti su tokia ribojančia sąlyga, kad ginčijama priemonė jokiu būdu negalėjo būti laikoma „prieinama“. Todėl ji negali būti laikoma vidaus teisinės gy-nybos priemone, kurią reikėjo panaudoti pagal Konvencijos 35 str. 1 d.

Apžvelgus nacionalinių konstitucinių teismų nuomonę, ar konstitu-cinio teisingumo procesas priskirtinas prie teisinių valstybės vidaus gy-nybos priemonių (Konvencijos 35 str. 1 d. prasme), kurių neišnaudojus Europos Žmogaus Teisių Teismas nepriimtų skundo, galima padaryti išvadą, kad Čekijos, Ispanijos, Latvijos, Slovėnijos, Vokietijos konstitu-ciniai teismai, nagrinėjantys asmenų konstitucinius skundus, mano, jog šia priemone turi būti pasinaudota prieš perduodant bylą Europos Žmo-gaus Teisių Teismui.267 Iš pasirinktų nagrinėti valstybių priešingos nuo-monės yra Lenkija ir Vengrija. Pastarųjų valstybių konstitucinių teismų teigimu, „konstituciniai skundai yra ypatingo, išimtinio pobūdžio skun-dai ir juos pateikus neišvengiamai pailgėtų visas procesas“.268

Dar vienas aspektas, kuris šiame kontekste turi būti paminėtas – ka-dangi Europos Žmogaus Teisių Teismas, vadovaudamasis subsidiaru-mo principu, tikrina, ar nacionaliniai teismai savo sprendimais ir kitais teisės aktais nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos turinio procesiniu požiūriu (iš Lietuvos į šį teis-mą patenka nemažai skundų dėl teismo proceso trūkumų), o pasirinktu konstitucinio skundo modeliu Lietuvoje nebus galima skųsti bendro-sios ar specialiosios kompetencijos teismų sprendimų, darytina išvada, kad individualaus konstitucinio skundo priemonė nebus ta, kurios sė-kmingas panaudojimas padės sumažinti kreipimųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, ypač ta dalimi, kiek skundžiami teismo proceso trūku-

266 Remiantis šiuo straipsniu, „Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudarytų tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės raiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas“. Žr. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolas Nr. 1, iš dalies pakeistas Protokolu Nr. 11 // Valstybės žinios, 2011, Nr. 156-7391.

267 Lapinskas K. Op. cit., 262 išnaša supra. 268 Ibid.

123


mai (nors nederėtų ignoruoti tos aplinkybės, kad konstitucinių skun-dų egzistavimas reiškia geriau įstatymų leidėjo, vykdomosios valdžios institucijų atliekamą konstitucinių teisių (užtikrinimą) stebėjimą269). Ši išvada priešinga LR IKSIK numatytai teisinio reguliavimo, įtvirtinus šį institutą, galimai pasekmei, įvardytai formuluote „turėtų sumažėti krei-pimųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą“. Pastaroji LR IKSIK numa-toma pasekmė būtų pateisinama, jei individualus skundas kaip nacio-nalinė priemonė žmogaus teisių pažeidimams būtų galimas pateikti ir dėl individualių aktų – administracinių ar teismo sprendimų. Antai ir Individualaus kreipimosi į konstitucinį teismą studijos autorių nuomo-ne, priemonių, kurios nukreipiamos prieš norminį aktą, o ne jo taikymą individualiu atveju, nepakanka kaip nacionalinių „filtrų“, nes praktiškai žmogaus teisių pažeidimai dažnai yra nekonstitucinio individualaus akto, kuris gali, bet nebūtinai būti pagrįstas atitinkančiu konstituciją įstatymu, rezultatas.270

Beje, Turkijos konstituciniuose pakeitimuose, susijusiuose su kons-titucinio skundo įvedimu, šių pakeitimų rengėjai taip pat rėmėsi valsty-bių paprastai neįvardijamu praktiniu lūkesčiu, kad konstitucinio skundo įtvirtinimas lems nemenką bylų prieš Turkiją Europos Žmogaus Teisių Teisme skaičiaus sumažėjimą kaip skundo įvedimą pagrindžiančiu mo-tyvu, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad minimuose pakeitimuose skundu galimas ginčyti kitoks teisės aktų ratas – administraciniai ar teis-

269 Klučka J. Suitable Rights For Constitutional Complaint. Workshop on “the Functioning of the Constitutional Court of the Republic of Latvia”, Riga, Latvia, 3-4 July 1997. Euro-pean Commission For Democracy Through Law document CDL-JU(97)19 [interakty-vu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-INF(1998)003-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

270 Op. cit., 7 išnaša supra. Pavyzdžiui, tai, kad dėl teisių pažeidimų ordinarinių teismų ir administraciniais aktais dažniausiai skundžiasi asmenys Latvijoje, tačiau neturi galimy-bės dėl šių pažeidimų kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes Latvijoje įtvirtintas norminis konstitucinis skundas, patvirtina D. Pededze. Žr. Pededze D. Constitutional Complaint in Latvia: First Experience and Problems. Seminar “Constitutional Control: Basic Problems of Legal Proceedings, Organisation and Practice” (Batumi, 1-5 June 2002). European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU (2002) 31 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2002)031-rus> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

124


mo sprendimai.271 Remiantis 2007–2012 m.272 duomenimis, Europos Žmogaus Teisių Teismui teisminiam nagrinėjimui prieš Turkiją per šį laikotarpį pateikti atitinkamai 2828, 3706, 4474, 5821, 8668, 9098 pra-šymai. Iš šių skaičių galima spręsti, kad prašymų skaičius kiekvienais me-tais vis tiek didėja.273

Konstitucinis skundas, neapimdamas teismo sprendimų ginčijimo galimybės, nebus veiksminga nacionalinė priemonė, kokia galėtų būti pagal siekiančią priimti priemones dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo perkrovimo bylomis 2010 m. Europos Tarybos Interlakeno konvenci-ją. Šios Konvencijos B dalies 4 d) punkte valstybėms siūloma užtikrinti, jei reikia, įtvirtinant naujas teisines priemones – specifinės prigimties ar bendrąsias nacionalines priemones (į kurias galėtų pretenduoti ir konstitucinis skundas; pastarojo svarba akcentuojama, jei jis būtų ver-tinamas kaip bendroji teisinė gynybos priemonė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisių pažeidimams ištaisyti274) – kuriomis remdamasis, asmuo galėtų ginčyti, kad buvo pa-

271 Paczolay P. Opinion On The Draft Constitutional Amendments With Regard To The Constitutional Court of Turkey. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-AD(2004)024 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2004)024-e> (prisi-jungta 2012 m. balandžio 30 d.; šiuo metu šiuo adresu nepasiekiama).

272 Statistical Information. Allocated Applications by State and by Population (2007-2010) (continued)European Court of Human Rights Annual Report 2010 [interaktyvu]. Priei-ga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/F2735259-F638-4E83-82DF-AAC7E934A1D6/0/2010_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.); Statistical Information. Allocated Applications by State and by Population (2009-2012) (continued). European Court of Human Rights Annual Report 2012 [in-teraktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4FCE03C/0/2012_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

273 Net jei iki įvardytų 2007 m. ir būtų užfiksuotas nežymus prašymų sumažėjimas. Ka-dangi apie Turkiją pateikiami duomenys tik nuo 2007 m., neaišku, ar skundų didėjimo faktą patvirtina 2005, 2006 m. situacija, susiklosčiusi po 2004 m. siūlytų konstitucinių pakeitimų, susijusių su konstitucinio skundo įtvirtinimu.

274 Lietuvos Respublikos pranešimas apie Interlakeno veiksmų plano įgyvendinimą [in-teraktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.tm.lt/dok/asmenu_ap/Interlakeno%20%C4%AFgyvend%20prane%C5%A1imas%20derinimui.pdf.> (prisijungta 2013 m. ba-landžio 30 d.). Šiame pranešime teigiama: „Šiuo metu linkstama manyti, kad indivi-

125


žeistos jo teisės ir laisvės, nurodytos Konvencijoje, turėdamas prieinamą veiksmingą priemonę nacionalinėje institucijoje, teikiančioje reikalingą adekvačią kompensaciją.275 Norminis konstitucinis skundas, nukreiptas prieš norminį aktą, o ne jo taikymą individualiu atveju, nepakankamas kaip nacionalinė priemonė dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurie gali kilti dėl nekonstitucinių individualių aktų.

Be to, jeigu sietume konkrečių teisių apsaugą su galimais tinkamais joms ginti dviem išskirtais konstitucinio skundo modeliais (kai kons-titucinio skundo objektas – įstatymai (ir kiti norminiai teisės aktai) ir kai konstitucinio skundo objektas – teismo sprendimai276 (individualūs teisės taikymo aktai), reikėtų patvirtinti teiginį, kad nėra galimybės pa-grindines procesines teises apsaugoti, užtikrinti procesines teisių garan-tijas konstitucinio skundo, kuriuo ginčijamas įstatymas, priemone.277 Pa-grindinių procesinio pobūdžio teisių, jų procesinių garantijų pažeidimą lemia ne ginčijamo įstatymo konstitucingumas ar nekonstitucingumas (o konstitucinio skundo, kuriuo ginčijamas įstatymas, modelyje nagri-nėjama, ar teisės pažeistos taikant teisės aktus, o ne teisės akto, taikyto teisėjo ar administracinės valdžios, konstitucingumas278). Šios pagrin-dinės teisės įprastai konstitucinių teismų neperžiūrimos tose valstybėse, kuriose konstituciniais skundais išimtinai galima ginčyti įstatymus; šio-

dualus konstitucinis skundas būtų ypač svarbus tuo atveju, jei jis būtų vertinamas kaip bendroji vidaus teisinė gynybos priemonė EŽTK teisių pažeidimams ištaisyti. Bendro-sios vidaus teisinės gynybos priemonės Lietuvoje įdiegimas pareikalautų esminių teisės sistemos pokyčių, būtų gan sudėtingas procesas ir galėtų būti vertinamas kaip tolimes-nės ateities klausimas, todėl šiuo metu daugiau dėmesio skiriama esamos vidaus teisinės gynybos priemonių sistemos tobulinimui.“

275 High Level Conference on the Future of the European Court of Human Rights. Inter-laken Declaration. 19 February 2010 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.eda.admin.ch/etc/medialib/downloads/edazen/topics/europa/euroc.Par.0133.File.tmp/final_en.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

276 Individualus kreipimasis, teikiamas Konstituciniam Teismui dėl pagrindinių teisių pa-žeidimo dėl teisėjų ir teismų veiksmų, apima teisių pažeidimus, susijusius su tinkamu procesu (tokie kaip teisė į advokatą ar nekaltumo prezumpcija), ir teisių pažeidimus, susijusius su substantyviomis teisėmis (tokiomis kaip lygus traktavimas pagal įstatymą). Žr. Guerra L. L. Op. cit., 125 išnaša supra; Staugaitytė V. Op. cit., 239 išnaša supra.

277 Barnstedt E. L. Op. cit., 241 išnaša supra. 278 Guerra L. L. Op. cit., 125 išnaša supra.

126


se valstybėse fundamentalių teisių kategorija nėra konstitucinio teismo nagrinėjimo objektas.279 Nurodytos pagrindinės teisės (pavyzdžiui, teisė į teisingą teismą) šia prasme įprastai nėra konstitucinių teismų nagrinė-jimo dalykas Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, kadangi skundo pareiškėjo galimas ginčyti norminis aktas paprastai numato asmens teisių ir lais-vių įtvirtinimą – asmens teisių ir laisvių turinį, apimtį, jų įgyvendinimo garantijas, tvarką ir sąlygas ir tik šia abstrakčiąja prasme šio įtvirtinimo konstitucingumo klausimas yra konstitucinio teismo interpretavimo objektas. Pasak I. B. Iniestos, analizavusio Ispanijos Konstitucinio Teis-mo priemonių ribotumą ordinarinių teismų atžvilgiu atitaisant ar kom-pensuojant teisių pažeidimą, „teisėta domėtis, kokios kitos atitaisymo priemonės gali būti suteiktos individams, kurių teisė į teisminį nagrinė-jimą per protingą laiką buvo pažeista“.280 Visgi, vadovaujantis Ispanijos Konstitucinio Teismo praktika, didžioji dalis amparo skundų (80 proc. visų kreipimųsi) susiję būtent su teise į teisingą teismą, nors pagrindiniai šios teisės gynėjai turėtų būti ordinariniai teismai.281

Pavyzdžiui, iš išnagrinėtų pranešimų apie Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimus konstitucinių skundų bylose matoma, kad vienos iš teisių, dėl kurių pažeidimų konstituciniais skundais dau-giausia skundžiamasi, yra kreipimosi į teismą teisė (Pagrindinio Įstaty-mo 19 str.); kreipimosi į teisėtą teisėją teisė (Pagrindinio Įstatymo 101.1 1 sakinys).282 Slovėnijos Konstitucinio Teismo sprendimų konstitucinių

279 Barnstedt E. L. Op. cit., 241 išnaša supra. 280 Iniesta I. B. Limits of Fact, Law and Remedies: Myths and Realities of Constitutional

Review of Judicial Decisions Constitutional Court of Spain Experience. Seminar On „The Limits Of Constitutional Review Of The Ordinary Court‘s Decisions In Cons-titutional Complaint Proceedings“. Brno, Czech Republic, 14-15 November 2005. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2005)068 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/web-forms/documents/?pdf=CDL-JU(2005)068-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

281 Freixes T. The Right to a Fair Trial in Spain. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-STD(2000)028 „The Right to a Fair Trial“ [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-STD(2000)028-e.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

282 Labiausiai ginčijami šių teisių pažeidimai išsirikuoja tokia tvarka: nuosavybės, pavel-dėjimo teisių (Pagrindinio Įstatymo 14.1 str.); lygybė įstatymui (Pagrindinio Įstatymo

127


skundų bylose santraukų analizė rodo, kad konstituciniais skundais irgi dažnai skundžiami teisės į teisminę gynybą (Konstitucijos 23 str.), teisės į teisines priemones (Konstitucijos 25 str.) pažeidimai.283

Kita vertus, ir turint galimybę ginčyti teismų sprendimus, procesi-nio pobūdžio teisės ir jų procesinio pobūdžio garantijos visa apimtimi neapsaugomos. Europos Žmogaus Teisių Teismas Vokietijos atžvilgiu užfiksavo 19 proceso trukmės pažeidimų, Ispanijos atžvilgiu konstatavo 4 teisės į teisingą teismą pažeidimus.284

3 str.); kreipimosi į teismą (Pagrindinio Įstatymo 19 str.); kreipimosi į teisėtą teisėją (Pagrindinio Įstatymo 101.1 1 sakinys); teisės viršenybės principo pažeidimo (Pagrin-dinio Įstatymo 20.3 str.); teisėtų lūkesčių principo (taip pat teisės pasirinkti profesiją (užsiėmimų laisvės) (Pagrindinio Įstatymo 12 str.); bendrosios veiksmų laisvės: asme-nybės ugdymo laisvė, asmens laisvė (ir teisė į gyvybę ir fizinę neliečiamybę) (Pagrindi-nio Įstatymo 2 str.); santuokos, šeimos, vaikų apsaugos (Pagrindinio Įstatymo 6 str.).

283 Labiausiai ginčijami šių teisių pažeidimai išsirikuoja tokia tvarka: lygus teisių gynimas bet kokiame teismo procese ir kitose valstybės institucijose, vietos valdžios institucijose ir viešosios valdžios turėtojuose, kurie sprendžia dėl asmens teisių, laisvių ar teisinių interesų (Konstitucijos 22 str.); teisė į teisminę gynybą (kiekvienas turi teisę, kad dėl jo teisių, pareigų ir kaltinimų jam būtų priimtas įstatymu įsteigto nepriklausomo, neša-liško teismo sprendimas nevilkinant) (Konstitucijos 23 str.); teisė į teisines priemones (kiekvienam turi būti užtikrinta teisė į apeliaciją ar į kitą teisinę priemonę dėl teismų sprendimų ir kitų valdžios institucijų sprendimų, vietos valdžios institucijų ir viešosios valdžios turėtojų sprendimų, kurios sprendžia dėl asmens teisių, laisvių ar teisinių inte-resų) (Konstitucijos 25 str.); teisė į privačią nuosavybę ir paveldėjimą (Konstitucijos 33 str.); lygybė prieš įstatymą (kiekvienam turi būti užtikrintos lygios žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, nepriklausomai nuo nacionalinės kilmės, rasės, lyties, kalbos, religi-jos, politinių ar kitų įsitikinimų, materialinės padėties, gimimo, išsilavinimo, socialinio statuso, negalios ar nuo kitų asmeninių aplinkybių; visi yra lygūs prieš įstatymą (Konsti-tucijos 14 str.); teisinės baudžiamojo proceso garantijos (kiekvienam, kaltinamam bau-džiamuoju nusižengimu, turi būti užtikrinamos šios teisės: teisė turėti adekvatų laiką ir sąlygas ruoštis savo gynybai; teisė dalyvauti savo teismo procese ir imtis gynybos ar būti ginamam teisinio atstovo; teisė pateikti visus įrodymus savo naudai; teisė nekaltinti sa-vęs ar savo giminaičių ar artimųjų ar prisipažinti esąs kaltas) (Konstitucijos 29 str.).

284 2011 m. duomenimis. Žr. European Court of Human Rights Statistics. Violations by Article and by State [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/596C7B5C-3FFB-4874-85D8-F12E8F67C136/0/TABLEAU_VIOLATI-ONS_2010_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Nors, 2012 m. duomeni-mis, Vokietijos atžvilgiu nepripažintas nė vienas proceso trukmės pažeidimas, o Ispani-jos atžvilgiu konstatuoti 3 teisės į teisingą teismą pažeidimai. Žr. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent State (2012). European Court of Human

128


Tad išskirtinis iš kitų teisinių priemonių konstitucinio skundo sta-tusas neleidžia šio skundo traktuoti kaip kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą alternatyvos – skundo subsidiarumas užtikrina, kad jis bus galutinė teisių gynimo priemonė valstybėje, tačiau, kai pasirinktas kons-titucinio skundo modelis nesuteikia teisės ginčyti teismo sprendimų (toks Lietuvoje siūlomas), kreipimasis į konstitucinį teismą prieš patei-kiant skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui nebūtinas.

3.1.2. Konstitucinis skundas kaip subsidiari teisinės gynybos priemonė nacionalinėje teisinėje sistemoje

Grįžtant prie konstitucinio skundo subsidiarumo nacionalinių teisinių priemonių atžvilgiu požymio, matoma, kaip šis reikalavimas aiškina-mas valstybių konstitucinės justicijos institucijų jurisprudencijoje. Pa-vyzdžiui, Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas teigia, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 75 str. 1 p. konstitucinė justicija yra pa-grįsta, inter alia, peržiūrint bylas, kuriose nekonstitucingumas negali būti koreguojamas jokiais kitais būdais;285 teisę pateikti konstitucinį skundą turi tas pareiškėjas, kuris, gindamas savo teises, išnaudojo visas įstaty-mu nustatytas procedūras; tokios „procedūros“ reiškia bet kokios rūšies procedūrą – t. y. ne tik teismo, ne tik grynai procedūriškai suvokiamas gynimo priemones specifinių procedūrų rėmuose.286

Lenkijos Respublikos Konstitucinis Tribunolas paaiškina: „visų tei-sinių priemonių išnaudojimo“ reikalavimas pagal 1997 m. Konstitucinio Tribunolo įstatymo 46(1) str. suprantamas kaip visų pareiškėjui priei-

Rights Annual Report 2013 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4FCE03C/0/Annual_re-port_2012_ENG.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

285 2003/04/15 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 752/02: Danger of Torture [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=564&cHash=347c77866c6efe54003a2699083f1190> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

286 2009/01/08 Czech Republic Constitutional Court Judgement II. ÚS 1009/08: Pre-liminary Question to ECJ [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=479&cHash=6c59499e0cee477a06b54ec18b82b40a> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

129


namų teisinių priemonių skirtingose instancijose ir sprendžiant dėl by-los esmės išnaudojimas. Ši įstatymo sąvoka susijusi su galutinio teismo sprendimo, galutinio sprendimo ar kitokio baigiamojo sprendimo pri-ėmimu (angl. final judgment, final decision or any other final ruling). Tai leidžia daryti išvadą, kad, remiantis pareiškėjui pateiktu galutiniu teismo sprendimu, kreipimasis dėl kitos galutinio teismo sprendimo ginčijimo teisinės priemonės nedaro įtakos galutiniam konstitucinio skundo pa-teikimo terminui.287 Konstitucinis skundas atlieka papildomą funkciją, lyginant su kitomis priemonėmis, kuriomis saugomos asmenų ir piliečių laisvės ir teisės (pagal Konstitucijos 79(1) str.).288

Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodo, kad konstituci-nis skundas bendrai yra papildomas asmens pagrindinių teisių apsaugos mechanizmas bylose, kai neįmanoma užkirsti kelio pagrindinių teisių pažeidimui bendromis teisių apsaugos priemonėmis.289

Tai, kad Konstitucinis Teismas atmeta konstitucinį skundą, jei nebu-vo išnaudotos visos konkretaus individualaus akto ginčijimo ordinarinės ir neordinarinės teisinės priemonės, paaiškina Slovėnijos Konstitucinis Teismas.290

Konstitucinio skundo subsidiarumo principas Vokietijos Federa-linio Konstitucinio Teismo įprastai aiškinamas taip, kad konstitucinio skundo pateikėjas turi išnaudoti visas kreipimosi į ordinarinius teismus galimybes: apeliacinio, kasacinio proceso galimybes ir visas kitas pareiš-

287 The Summary of 2006/07/25 Poland Republic Constitutional Court Procedural deci-sion Ts 143/06 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/summaries/documents/Ts_143_06_GB.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

288 The Summary of 2006/02/15 Poland Republic Constitutional Tribunal Procedural De-cision SK 58/05 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/summaries/documents/SK_58_05_GB.pdf> (prisijungta 2012 m. gegužės 31 d.).

289 2007/04/11 Latvian Republic Constitutional Court Judgment In Case No. 2006-38-01 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.codices.coe.int/NXT/gateway.dll/CODICES/full/eur/lat/eng/lat-2007-3-003?fn=document-frame.htm$f=templates$3.0> (prisijungta 2013 m.balandžio 30 d.).

290 Abstract of 2007/09/27 Slovenian Republic Constitutional Court Decision In Case No. Up-1969/06-27-9-2007 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/81DCA4D4122D33DEC125736F0031D002> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

130


kėjui galimas priemones ordinariniuose teismuose, prieš pateikdamas konstitucinį skundą.291

Ispanijoje, sekant Vokietijos pavyzdžiu, individualūs skundai kons-titucinės justicijos institucijai gali būti pateikti tik išnaudojus galimas teisines priemones. Ispanijos Konstitucinis Teismas teigia: užtikrinant subsidiarią kreipimosi dėl apsaugos prigimtį, skunde nurodytų preten-zijų dėl kitų pagrindinių teisių pažeidimų analizė nebus atliekama.292 In-dividualaus kreipimosi į konstitucinį teismą subsidiarumas lemia, kad kreipimasis atitaisyti specifinę pažeistą teisę turi būti aiškiai suformuluo-tas ordinariniuose teismuose, prieš kreipiantis į konstitucinį teismą (t. y. pareiga anksčiau kreiptis dėl kvestionuojamos teisės).293

Vadinasi, apibrėžiant konstitucinio skundo subsidiarumo požymį, jis suvokiamas kaip papildoma asmens teisių gynimo priemonė ir todėl ga-limas teikti tik prieš tai išnaudojus visas įmanomas teisines priemones; kaip buvo nustatyta, šiuo požymiu remiasi jo kaip teisinės priemonės iš-skirtinumas.

3.1.2.1. Konstitucinės justicijos institucijų vaidmuo nacionalinių ordinarinių teismų atžvilgiu konstitucinio skundo nagrinėjimo procese

Visų teisinių priemonių išnaudojimo prieš pateikiant konstitucinį skun-dą reikalavimo aiškinimas yra glaudžiai susijęs su konstitucinės justicijos institucijų vaidmeniu ordinarinių nacionalinių teismų atžvilgiu.

Remiantis LR IKSIK, siūlomo teisinio reguliavimo pagrindine nuos-tata taptų kreipimosi sąlyga, pagal kurią asmuo su individualiu konstitu-ciniu skundu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis

291 Klein O. The Federal Constitutional Court‘s Relation To The German Ordinary Courts. Report in the Seminar on „Interrelations Between The Constitutional Court And Ordinary Courts (Baku, Azerbaijan, 9-10 November, 2006). European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) Document CDL-JU (2006) 045 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/docs/2006/CDL-JU(2006)045-e.asp> (prisijungta 2012 m. balandžio 30 d.; šiuo metu šiuo adresu nebe-pasiekiama).

292 2005/09/26 Spanish Constitutional Court Judgment 237/2005 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.tribunalconstitucional.es/es/jurisprudencia/restrad/Paginas/JCC2372005.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

293 Guerra L. L. Op. cit., 125 išnaša supra.

131


teisinės gynybos priemonėmis. Atsižvelgiant į šią nuostatą, gali būti ma-noma, kad šis reikalavimas sumažina potencialią įtampą tarp Konstitu-cinio ir ordinarinių teismų. Tačiau galimas ir priešingas svarstymas, kad konstitucinis skundas, kaip išimtinė asmens pažeistų teisių gynimo prie-monė, atveria kelią konstitucinius skundus nagrinėjančios ir sprendimus dėl jų priimančios institucijos „iškėlimui“ virš žmogaus teisių pagrindi-nių gynėjų – bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismų.

Konstitucinės teisės specialistų abejonės dėl konstitucinių teismų viršenybės ordinarinių teismų atžvilgiu nacionaliniu mastu keltos prieš rengiant minėtąją Koncepciją. Atkreiptas dėmesys į problemą, su kuria gali tekti susidurti sprendžiant konstitucinio skundo įteisinimo Lietu-voje klausimus – tai bendrosios kompetencijos ir administracinių teis-mų santykio su Konstituciniu Teismu problema.294 Parengus LR IKSIK, ruošiant konstitucinio skundo instituto įtvirtinimui reikalingą teisinį re-guliavimą, taip pat mąstyta, kad tarp klausimų, į kuriuos turi būti atsaky-ta prieš formuluojant Konstitucijos pakeitimus, yra klausimas, kaip atri-boti administracinių/bendrosios kompetencijos teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją ginant pažeistas asmens teises295. Pateikiama nuo-monė, kad „(...) būtų gerokai sunkiau nustatyti ribą tarp Konstitucinio Teismo ir kitų teismų jurisdikcijos (...) bei kad galėtų kilti klausimas, ar Konstitucinis Teismas kitų teismų sprendimams netampa superkasacine (superrevizine) instancija“, jei konstitucinis skundas galėtų būti paduo-damas dėl teismo (viešojo administravimo institucijos) sprendimo ati-tikties Konstitucijai.296 Matoma, kad ir ordinariniams teismams neaišku, „ar įtvirtinus individualaus konstitucinio skundo institutą Konstitucinis

294 2006 m. sausio 24 d. Konstitucijos komisijos surengtos diskusijos „Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje problemos ir perspektyvos“ pranešimų ir diskusijose išsakytų nuomonių apibendrinimas [interak-tyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_r=4130&p_d=50943&p_k=1.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

295 2006 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (papil-domo komiteto) išvada Nr. 9 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XP-980“ [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=272383&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

296 Abramavičius A. Op. cit., 60 išnaša supra, p. 312.

132


Teismas, užuot vykdęs savo pirmapradę funkciją – tikrinti teisės aktų konstitucingumą, neturės spręsti ir teismų jurisdikcijai priklausančių teisės taikymo klausimų ta apimtimi, kuria asmuo gindamas savo teisę suabejojo teisės akto konstitucingumu“.297

Ne vienus metus konstitucinio skundo instituto normas taikančiose valstybėse taip pat įvardijamos problemos dėl konstitucinių teismų, na-grinėjančių konstitucinius skundus, ir ordinarinių teismų kompetencijų sąlyčio taškų, teikiami siūlymai dėl griežto kompetencijų atskyrimo po-reikio. Akcentuojama, kad konstitucinio skundo teisė nėra apeliacijos dėl ordinarinių teismų priimtų sprendimų teisė, o konstitucinis teismas – ne apeliacinė instancija. Subsidiari konstitucinio skundo prigimtis atspin-di atsakomybės tarp konstitucinių ir bendrųjų teismų pasidalijimą.298 Konstitucinis skundas – papildoma bendrosios ir specialiosios kom-petencijos teismams priemonė, naudojama asmens individualioms tei-sėms ir laisvėms apsaugoti. Tai susiję su išskirtiniu konstitucinio teismo statusu ir jo atliekamomis funkcijomis. Konstitucinis teismas nėra ben-drosios kompetencijos teismas, kuris tirtų įrodymus ir pripažintų bylos faktus, remdamasis įrodinėjimo taisyklėmis; jo skiriamasis požymis yra galutinumas – jis yra galutinis nacionalinis teismas, saugantis žmogaus konstitucines teises ir laisves. Pagrindiniu asmens teisių ir laisvių gynėju (saugotoju ir įgyvendintoju) išlieka ordinariniai teismai, nagrinėjantys bylas instancine tvarka ir turintys įgaliojimus atitaisyti galimus asmens teisių pažeidimus (Konstitucinis Teismas nėra jokios subjektyvių teisių rūšies apsaugos institucija, o institucija konstitucingumo apsaugai;299 tai atitikties Konstitucijos norminėms ir vertybinėms kategorijoms peržiū-

297 Nacionalinės teismų administracijos 2009 m. balandžio 15 d. raštas Teisėjų tarybai (at-sakant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą „Dėl diskusi-nių klausimų sprendimo“), kuriame aptariamas nuomonę pareiškusio teismo pasisaky-mas klausimu „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo galimybės Lietuvos teisės sistemoje“. Įteiktas Tyrimo autorei.

298 Mavcic A. M. Op. cit., 111 išnaša supra. 299 2007/02/21 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 601/04: Trans-

fer of Perpetrators [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=501&cHash=07ff97c7742b3efcacc4386f246315b9> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

133


ros institucija300); be to, šie teismai taip pat privalo interpretuoti ir taikyti įstatymus taip, kad jie atitiktų konstituciją, jeigu jiems kyla abejonių dėl byloje taikytino akto konstitucingumo, dėl jų jie gali kreiptis į konstitu-cinį teismą.

Šių teismų jurisdikcijų atskyrimą iliustruoja pakankamai sudėtin-gai konstitucinių teismų praktikoje taikoma bendro pobūdžio taisyklė, reiškiama keliomis panašiomis formuluotėmis: „Konstitucija – konstitu-cinių teismų sritis, o likęs teisinis reguliavimas yra ordinarinių teismų sritis“301 arba tai, kad Konstitucinio Teismo įgaliojimai yra ne paprastoji teisė, o konstituciškai garantuotos fundamentalios teisės302 ir pan. Kom-plikuotas minimų aptakių gairių taikymas liudija apie neapibrėžtumus tarp konstitucinių ir ordinarinių teismų, kurie ypač išryškėja tais atvejais, kai konstituciniu skundu galima ginčyti teismo sprendimus.

Siekiant sumažinti įtampą tarp nurodytų teismų, gali būti naudoja-mas sprendimas – konstitucinio teismo kompetencijos apibrėžimas, ku-ris, nors ir retai, bet gali būti įtvirtinamas konstitucinio teismo įstatyme. Antai tai, kad konstitucinio teismo kompetencija tikrinti teismo sprendi-mus yra ribota, įtvirtinama Ispanijos Karalystės organinio Konstitucinio Teismo įstatymo 54 str.: kai Kolegija ar esant reikalui Skyrius išnagrinė-ja kreipimąsi dėl apsaugos, susijusį su teisėjų ir teismų sprendimais, jos vaidmuo yra tik nustatyti, ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar laisvės ir apsaugoti ar atstatyti šias teises ar laisves; ji turi atsisakyti tolesnių ko-mentarų dėl teisminių institucijų sprendimų.303

300 2009/01/08 Czech Republic Constitutional Court Judgement II. ÚS 1009/08: Pre-liminary Question to ECJ [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=479&cHash=6c59499e0cee477a06b54ec18b82b40a> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

301 Iniesta I. B. Op. cit., 280 išnaša supra. 302 2006/07/13 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 85/04: Non-Pecu-

niary Damage Compensation [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=508&cHash=e373976f362e7c9e5f48a1b1e6cde397> (prisijungta 2013 m balandžio 30 d.).


134


Dažnesnis konstitucinio teismo kompetencijos teismų sprendimų atžvilgiu apibūdinimas, kartu šią kompetenciją ribojant, stebimas ne įsta-tymų lygmeniu, o konstitucinės justicijos institucijų jurisprudencijoje. Pavyzdžiui, Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas teigia: Konstitu-cinio Teismo įgaliojimai yra išimtinai peržiūrėti [teismų] sprendimus, ar šie atitinka konstitucinės teisės principus, t. y. ar teismo procese (ir paskui sprendimu, priimtu tokiame procese) nebuvo apsunkintos konstituciškai garantuotos šalių teisės, ar teismo procesas atitiko šiuos principus ir ar toks procesas kaip visuma gali būti traktuojamas kaip teisingas.304 Anks-tesnėje šio Teismo praktikoje305 atitikties Konstitucijai tyrimas konstitu-cinio skundo teisenoje apibrėžiamas ir šia teisena aprėpiant konkrečių aplinkybių tyrimą: kiekviename konstituciniame skunde Konstitucinis Teismas įvertina, ar teismo interpretavimas dėl taikytinų teisinių taisy-klių peržengia konstitucines ribas. Netgi jei iš pirmo žvilgsnio gali atro-dyti, kad šis aiškinimas atitinka įstatymą, jis gali neatitikti Konstitucijos konkrečių aplinkybių požiūriu. Šiame kontekste pateiktina dar viena Čekijos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo ištrauka, kurioje apibrėžiama teismų kompetencijų atskirtis. Antai: Konstitucinis Teismas ir ordinariniai teismai atlieka skirtingas funkcijas. Konstitucinis Teismas nagrinėja ordinarinių teismų sprendimus, ginčijamus remiantis konstitu-cinio skundo priemone, tik dėl to, ar nebuvo pažeistos konstituciniais ak-tais ir sutartimis garantuotos fundamentalios teisės ir pagrindinės laisvės, ir neperžiūri bylos esmės ordinarinės teisės požiūriu. Iš to gali būti išve-dama įrodymų rinkimo srities maksima: įrodymai renkami, kad patvir-tintų pareiškėjo vertinimą, kad buvo pažeistos jo fundamentalios teisės ir laisvės, o ne faktus, susijusius su bylos esme, t. y. renkami ne įrodymai, susiję su ordinarinės teisės lygmeniu, kuriais remiamasi priimant sprendi-

304 2010/02/23 Czech Republic Constitutional Court Judgement III. ÚS 1206/09: Shared Custody [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=461&cHash=8b4658b6ed3a35ed9e54c26795c4c3a4> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

305 1995/09/18 Czech Republic Constitutional Court Judgement IV. ÚS 81/95: Objec-tion of Conscience [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=605&cHash=d5efad0015fa430d8dcae6d756a3f657> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

135


mą dėl bylos esmės. Šis skirtumas yra vienas iš bruožų, skiriančių konsti-tucinę teisminę valdžią nuo ordinarinės teisminės valdžios.306

Kita vertus, Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas jurispruden-cijoje išsamiai aptaria savo kompetenciją teismo sprendimų nagrinėjimo srityje. Šio Teismo patirtis rodo, kaip yra apibrėžiama, kokius teismų sprendimų aspektus tiria konstitucinės justicijos institucija. Pasak šio Teismo, vertinimą, ar valdžios institucijos kėsinimasis į fundamentalias teises ir pagrindines laisves yra nekonstitucinis, sudaro kelios dalys: 1) byloje taikytų teisės nuostatų konstitucingumo nagrinėjimas; 2) vertini-mas, ar buvo paisoma konstitucinių procedūrinių teisių; 3) nagrinėjimas, ar substantyvios teisės nuostatos buvo interpretuojamos ir taikomos Konstituciją atitinkančiu būdu.

Šio Teismo suformuotoje jurisprudencijoje procesas dėl konstituci-nio skundo gali būti skirstomas į: 1) bylas dėl ordinarinės teisės normų konflikto, 2) bylas dėl interpretacinių alternatyvų konflikto ir 3) bylas dėl savavališko ordinarinės teisės taikymo.307

Teismo konstatavimu, remiantis konstitucine teise, būtina išdėstyti są-lygas, kurioms esant neteisingas ordinarinių teismų ordinarinės teisės inter-pretavimas turės įtakos fundamentalių teisių ir pagrindinių teisių pažeidimui.

Pirmoji bylų grupė, kurioje konstitucinio skundo nagrinėjimo pro-cese Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas įsiterpia į ordinarinių teismų sprendimų priėmimo procesą, yra tokios bylos, kuriose Konstitu-cinis Teismas vertina, ar proporcingumo principo požiūriu byloje taiky-ta ordinarinės teisės norma, kuria siekiama tam tikro konstituciškai sau-

306 2002/03/21 Czech Republic Constitutional Court Judgement III. ÚS 256/01: Pho-to Identification [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=578&cHash=92233d5a66df7f84d7b4ee867e7e3f7c> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); 2004/05/06 Czech Republic Constitutio-nal Court Judgement III. ÚS 258/03: Interpretation of Contracts [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=543&cHash=37d86bb7a81e6155139202b49aaca8b2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

307 2004/05/06 Czech Republic Constitutional Court Judgement III. ÚS 258/03: Inter-pretation of Contracts [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=543&cHash=37d86bb7a81e6155139202b49aaca8b2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

136


gomo tikslo, teisėtai įgyja prioritetą prieš kitą ordinarinės teisės normą, kuria siekiama kito konstituciškai saugomo tikslo.

Antroji bylų grupė yra tos bylos, kurios pradėtos, siekiant rasti spren-dimą, kokia viena iš kelių galimų konkrečios ordinarinės teisės normos interpretavimo alternatyvų yra priimtiniausia; nesiekiama išspręsti dvie-jų ar daugiau byloje taikytinų ordinarinės teisės normų konfliktą.

Trečioji bylų grupė yra konstitucinių skundų bylos dėl savavališko or-dinarinio teismo ordinarinės teisės normų taikymo, kuris negrindžiamas bent kokiu reikšmingu pagrindu ar nėra susijęs su bent kokios rūšies kons-tituciškai saugomu tikslu. Šių bylų iliustracijos – Konstitucinio Teismo sprendimai, kuriuose jis pažymėjo, kad ordinarinio teismo sprendimas vi-siškai neatitinka nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių arba kad teismo sprendimo pagrindimas neišplaukia iš jokio galimo interpretavimo.

Gali būti teigiama, kad konstitucinis teismas, kompetentingas nagri-nėti konstitucinius skundus, nors ir akcentuodamas savo kompetencijos apibrėžtumą (savo teisinės padėties ordinarinių teismų atžvilgiu išskirti-numu ar, kai jis gali nagrinėti konstitucinius skundus dėl teismo sprendi-mų, – konkrečiais ordinarinių teismų sprendimų nagrinėjimo aspektais), artėja prie apeliacinės instancijos teismo vaidmens. Tokį artėjimą gali patvirtinti ir ta aplinkybė, kad, įgyvendindamas konstitucinį teisingumą, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kaip ir ordina-riniai teismai, gali tirti faktines bylos aplinkybes („Konstitucinis Teis-mas, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą, turi įgaliojimus prireikus tirti bylos spren-dimui reikšmės turinčias faktines aplinkybes“).308 Be to, Konstitucinis Teismas gali tirti ir kitus teisės taikymo klausimus, pavyzdžiui, vienodos teisinės galios teisės aktų suderinamumo problemas (tai yra ordinarinių teismų nagrinėjimo dalykas), jei jos gali sukelti konstitucingumo pažei-dimą.309 Nors jo padėtis apibrėžiama kaip speciali kitų teismų požiūriu,

308 Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendi-mas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 8-329.

309 Pavyzdžiui, nors Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jis nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų, tačiau tai, pasak Teismo,

„nereiškia, kad tam tikrais atvejais teisės aktų (jų dalių) nesuderinamumas negali su-ponuoti jų (ar kai kurių iš jų) prieštaravimo Konstitucijai ir kad Konstitucinis Teismas

137


tai – konstitucinės justicijos institucija, vykdanti konstitucinę teisminę kontrolę, atskirta nuo kitų dviejų teismų sistemų (bendrosios kompe-tencijos teismų – Konstitucijos 111 str. 1 d. nurodytų Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų bei specializuotų teismų ir Konstitucijos 111 str. 2 d. pagrindu įsteigtų administracinių teismų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų administracinių teismų).310

Reikia pripažinti, kad Konstitucinio Teismo „ėjimas“ toliau už kons-titucinės teisės srities, veržimasis į ordinarinės teisės sritį, interpretuojant ir taikant ordinarinę teisę, yra ordinarinės teisės „konstitucionalizavimo“ pasekmė. Nors matomas ir ordinarinių teismų veiklos „konstitucionali-zavimas“: ginčus sprendžiančių ordinarinių teismų konstitucinių normų, principų ir vertybių taikymas pastarųjų teismų veikloje.

Ordinarinės teisės „konstitucionalizavimas“ sustiprina vadovaujan-čią konstitucinio teismo poziciją ordinarinių teismų atžvilgiu. Teigiama, kad konstitucinis teismas pasitelkęs konstitucinių skundų peržiūros me-chanizmą vadovauja visiems teismams, nurodydamas, kaip gerbti pagrin-dines teises ir jų paisyti;311 kad individualus skundas yra svarbus įrankis kontroliuojant ordinarinius teismus, naudojamas Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo ir Ispanijos Karalystės Konstitucinio Teismo. Taigi pastariesiems teismams konkrečiose situacijose nepaklusus, neatmestina potencialių konfliktų tarp šių skirtingų teismų sistemų galimybė. Kita ver-tus, reikia atkreipti dėmesį ir į retesnę nuomonę, kad iš anksto neturėtų būti daroma prielaida, kad konfliktai tarp konstitucinio ir ordinarinių teis-mų yra užprogramuoti. Manoma, kad būtų naudinga apibendrinti, ar konf-liktas labiau tikėtinas, kai konstituciniai teismai turi teisę panaikinti ordi-narinių teismų (įskaitant aukščiausiųjų teismų) priimtus sprendimus.312

tam tikromis aplinkybėmis negali to konstatuoti (Konstitucinio Teismo 2007 m. bir-želio 27 d. sprendimas)“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsė-jo 12 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 98-3984.

310 Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutari-mas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 65-2400.

311 Iniesta I. B. Op. cit., 280 išnaša supra. 312 Comparative constitutional law. Edited by T. Ginsburg and R. Dixon. Cheltenham, UK;

Northampton, MA, USA: Edward Elgar Publishing Limited. 2011, p. 272.

138


Kaip jau buvo anksčiau nurodyta, siekiant teismų santykių grynumo, konstitucinių teismų kompetencija nuo ordinarinių teismų kompetenci-jos atskiriama nuostatomis, įtvirtinamomis konstitucinių teismų įstaty-muose ar detaliau suformuota jurisprudencine praktika, numatant, ko-kius apibrėžtus ordinarinių teismų sprendimų aspektus tiria konstitucinis teismas. Tačiau taip pat naudojamas konstitucinių teismų kompetencijos atskirumo įvardijimo būdas nustatant, ko netiria konstitucinės justicijos institucijos. Antai Čekijos Respublikos Konstituciniam Teismui nagrinė-jant konstitucinius skundus ne kartą iškilo poreikis pabrėžti Konstituci-nio Teismo kompetencijos skirtumą nuo kitų teismų (ir net kitų valdžios institucijų) negatyviąja prasme. Teismas konstatavo, kad „jis nėra įgalio-tas įsiterpti į bendrųjų teismų sprendimų priėmimą; jis nėra teismų siste-mos viršūnė (Konstitucinio Teismo įstatymo 81, 90 str.) ir todėl negali prisiimti jų veiklos peržiūros; žinoma, kol šie teismai elgiasi vadovauda-miesi Fundamentalių teisių ir laisvių chartijos penktuoju skyriumi. Ši iš-vada taikoma – jei minėta prielaida yra tenkinama – ne tik savarankiškam bendrųjų teismų statusui, bet ir kitoms valstybės institucijoms, įskaitant Čekijos Respublikos policiją ir prokuratūrą;313 „savo praktikoje Konsti-tucinis Teismas pakartotinai pabrėžė, kad jo sprendimų priėmimas yra grindžiamas principu, kad teisena dėl konstitucinio skundo yra subsidiari, kad ji turi būti traktuojama kaip ekstraordinarinė teisena“.314 Pastarojoje byloje Konstitucinis Teismas įvardija jo taikomą kišimosi į valdžios insti-tucijų sprendimų priėmimą apribojimo ir sumažinimo principą, ypač kai sprendimas dėl bylos esmės dar nepriimtas. Šį principą galima vertinti kaip konstitucinio teismo savęs suvaržymą, kuris taikytinas ir pageidauti-nas, ypač kai konstituciniai teismai peržiūri teismų sprendimus.315

313 2005/08/01 Czech Republic Constitutional Court Judgement IV. ÚS 31/05: Discipli-nary Fine [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=523&cHash=c3374f8eaab416ae651a64454754c488> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

314 2006/12/07 Czech Republic Constitutional Court Judgement III. ÚS 693/06: Crimi-nal Proceedings Opening [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=506&cHash=ee353076a0ca7893ad65259ac3dc0a87> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

315 Op. cit. 240; 7.

139


Vengrijos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatuoja, ko netiria ši konstitucinės justicijos institucija: pagal Konstitucinio Teis-mo įstatymą ji neturi įgaliojimų peržiūrėti teisminio teisės taikymo kons-titucingumo.316 Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas irgi teigia, kad normų taikymo vertinimas nėra Konstitucinio Teismo kompeten-cijos sritis; Konstitucinis Teismas nėra įgaliotas iš naujo vertinti teismo sprendimų, priimtų civilinio proceso pagrindu; Konstitucinis Teismas nėra įgaliotas spręsti, ar bendrosios jurisdikcijos teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, tinkamai laikėsi materialinių ir procesinių normų.317 Konstituciniam Teismui nesuteikta teisė vertinti bendrosios kompe-tencijos teismų priimamų sprendimų teisėtumo.318 Slovėnijos Konstitu-cinis Teismas patvirtino, kad jis negali nagrinėti, ar teismo sprendimas yra teisingas, kadangi Konstitucinis Teismas nėra apeliacinis teismas tų teismų, kurie priima sprendimus teismo procese, atžvilgiu ir jis nenagri-nėja materialinės bei procesinės teisės taikymo prieštaringumų (angl. irregularities).319

Taigi problemiška tai, kad konstitucinės justicijos institucijų ir kitų teismų kompetencija gali turėti sąlyčio taškų, kai nagrinėjami ordinarinės teisės taikymo klausimai ir šis problemiškumas konstitucinės justicijos ins-titucijos jurisprudencijoje bandomas spręsti akcentuojant kompetencijų atribojimą (kuris, beje, atskirais atvejais gali įgyti ir Konstitucinio Teismo

316 Hungarian Republic Constitutional Court Decision No. 57/1991. Summary in CODI-CES HUN-1991-C-001 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.codices.coe.int/NXT/gateway.dll/CODICES/precis/eng/eur/hun/hun-1991-c-001?fn=document-frameset.htm$f=templates$3.0> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

317 2008/06/02 Latvian Republic Constitutional Court Judgment in the Case No. 2007-22-01 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/upload/judg_2007-22-01.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); 2008/12/22 Latvian Republic Constitutional Court Judgment in the Case No. 2008-11-01 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/upload/judg_2008-11-01.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

318 2009/04/15 Latvian Republic Constitutional Court Judgment in the Case No. 2008-36-01 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/upload/judg_2008-36-01.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

319 Abstract of 2007/02/15 Slovenian Constitutional Court Decision No. Up-127/05-15-2-2007 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/FAB902ACBA6BBB63C12572900048955A> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

140


įsiterpimo į ordinarinių teismų kompetenciją formuluotę, kai ordinarinių teismų sprendimais (ar procesu iki jų priėmimo) yra pažeidžiamos pagrin-dinės teisės ir laisvės320) tuo požiūriu, kad, tariant labai apibendrintai ir todėl neapibrėžtai, ordinarinės teisės taikymo klausimų sprendimas ne-tampa pagrindine konstitucinės justicijos institucijos veikla.

Galų gale reikėtų pritarti nuomonei, kad tobulo atskyrimo, kad or-dinariniai teismai taikytų tik ordinarinę teisę jiems pateiktiems ginčams spręsti, o konstituciniai teismai taikytų tik konstitucinę teisę, siekis ne-tenka prasmės konstitucijos kūrėjų akimis, kurie įsivaizdavo ateities tei-sinę tvarką kaip atspindinčią ilgalaikę, veiksmingą substantyvių vertybių ir tikslų rinkinio įtaką (kaip priešingybę tuščiai valdžios mechanikai), kūrėjų ypač siejamą su jų Konstitucijos nuostatomis. F. I. Michelmano nuomone, šiame amžiuje netobulo akustinio konstitucinės ir ordina-rinės jurisdikcijų atskyrimo poreikis pasaulyje paskatino nacionalines konstitucines reformas.321 O ir kiekviena byla bei kiekvienas teisinis ginčas gali būti perfrazuojamas taip, kad būtų susietas su konstitucingu-mo ir pagrindinių žmogaus teisių terminais – praktiškai viskas gali būti konstitucinis klausimas, jei konstitucinio dokumento atžvilgiu apima tris pagrindines teises: žmogaus orumą, teisę į teisingą teismą ir lygiatei-siškumo garantiją.322

3.1.2.2. Visų teisinių priemonių prieš pateikiant konstitucinį skundą išnaudojimo reikalavimo išimtys

Reguliuojant visų teisinių priemonių išnaudojimo reikalavimą konstitu-cinio skundo atžvilgiu, dažnu atveju konstitucinės justicijos institucijų veiklą nustatančiuose teisės aktuose numatomos jo išimtys, įprastai išsi-

320 2009/04/02 Czech Republic Constitutional Court Judgement II. ÚS 1945/08: Right of a Child to be Heard [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=477&cHash=0369127025956303182f8eabe25a09f2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

321 Michelman F. I. The interplay of constitutional and ordinary jurisdiction. Comparative constitutional law. Edited by T. Ginsburg and R. Dixon. Cheltenham, UK; Northamp-ton, MA, USA: Edward Elgar Publishing Limited, 2011, p. 280.

322 Bobek M. Quantity or Quality? Re-Assessing the Role of Supreme Jurisdictions in Cen-tral Europe [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1073602> (2013 m. balandžio 30 d.).

141


rutuliojančios vėlesnėje (nei tik įtvirtinus konstitucinio skundo institutą, pavyzdžiui, Slovėnijoje) konstitucinės justicijos institucijų praktikoje šį reikalavimą plečiamai interpretuojant. Išimtys pateisinamos tuo, kad, atsižvelgiant į teismo proceso trukmę kai kuriose valstybėse, šis visų priemonių išnaudojimo reikalavimas gali ilgą laiką išsaugoti nekonstitu-cinę situaciją ir sukelti negrįžtamų pasekmių.323 Todėl patariama kons-tituciniam teismui suteikti diskrecinį įgaliojimą nagrinėti skundą prieš išnaudojant kitas priemones, jei skundo dalykas yra visuotinės svarbos ar kreipimasis į teismus skundo pateikėjui reikšmingai ir neišvengiamai kenktų.324 Taip pat matomi visų teisinių priemonių išnaudojimo prieš pa-teikiant konstitucinį skundą reikalavimo išimčių nustatymo pavojai – or-dinarinės teisminės valdžios mechanizmo paneigimas ir konstitucinio teismo perkrovimas konstitucinių skundų pagrindu keliamomis bylomis.

Šios išimtys pagal jomis siekiamą tikslą santykinai gali būti skirs-tomos į viešojo ir individualaus/asmeninio pobūdžio išimtis. Viešojo pobūdžio išimtys yra tos, kuriomis siekiama visuomeninio tikslo, o in-dividualaus/asmeninio pobūdžio – individualaus tikslo. Prie pirmųjų reikėtų priskirti objektyvų teisinės priemonės teisių pažeidimui nagri-nėti nebuvimą, kadangi įprasta, kad valstybė, gindama žmogaus teises ir laisves, turi pareigą nustatyti institucines jų užtikrinimo garantijas. Pa-vyzdžiui, Vengrijos konstitucinės justicijos institucijos veiklą reguliuo-jančiame akte įtvirtinama išlyga, kad kiekvienas gali pateikti konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui dėl jo teisių, garantuotų Konstitucijoje, pažeidimo, jei pažeidimas kilo dėl nekonstitucinio įstatymo taikymo ir jei visos kitos galimos teisinės priemonės yra išnaudotos ar nėra galimos tolesnės teisinės priemonės. Latvijoje konstitucinis skundas (prašy-mas) gali būti pateiktas tik jei buvo panaudotos visos galimybės apsau-goti teises bendromis teisių gynimo priemonėmis (skundas aukštesnei institucijai ar aukštesniam pareigūnui, skundas ar ieškinio pareiškimas

323 Uitz R. Lessons on Limited Government, Constitutionalism and Rule of Law: Post-Communist Democracies Traped between Constitutional Courts and Supreme Courts. Democracy and The Judiciary. 4-6 January 2005. Ankara: Union of Turkish Bar Associ-ations, ed. O. Ergül [interaktyvu]. Prieiga per internetą:<http://tbbyayinlari.barobirlik.org.tr/TBBBooks/democracy-judiciary.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

324 Steinberger H. Op. cit., 21 išnaša supra.

142


bendrosios kompetencijos teismui ir kt.) ar jei tokios galimybės neegzis-tuoja. Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas, apibūdindamas visų procedūrinių priemonių teisių apsaugai išnaudojimo principo taikymo neabsoliutumą, pažymėjo, kad šis principas turi išimčių ir, jei tinkamos procedūrinės priemonės panaudojimas yra akivaizdžiai neveiksmingas, jo neturi būti reikalaujama.325

Viešojo pobūdžio visų teisinių priemonių išnaudojimo prieš patei-kiant konstitucinį skundą reikalavimo išimtimi, kuria išskiriama indi-vidualios bylos viešoji dimensija, laikytina ir sąlyga dėl visuomeninės skundo svarbos. Antai Vokietijoje išimtys iš subsidiarumo principo tai-komos, jei teisinis klausimas yra didelės svarbos.326 Čekijoje Konstitu-cinis Teismas negali atmesti konstitucinio skundo, net jei jis neatitinka visų ordinarinių ir neordinarinių teisinių priemonių išnaudojimo rei-kalavimo, jei skundo svarba yra gerokai didesnė nei asmeniniai skundo pateikėjo interesai, jei skundas buvo pateiktas per 1 m. nuo dienos, kai įvyko įvykiai, kurie yra konstitucinio skundo dalykas.327 Latvijoje Kons-titucinis Teismas gali nuspręsti nagrinėti skundą anksčiau nei pareiškėjui išnaudojus visas bendrąsias teisių apsaugos priemones, jei konstitucinis skundas yra visuomeninės reikšmės.328

325 2002/02/19 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 663/01: De-layed Proceedings [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=582&cHash=7e1de686a42668d855af4971ed574c96> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

326 Wedam-Lukić D. The Limits of the Review of Decisions of Ordinary Courts in Constitu-tional Complaint Proceedings Before the Constitutional Court of the Republic of Slo-venia. Seminar „The Limits of Constitutional Review of Ordinary Court‘s Decisions in Constitutional Complaint Proceedings“, Brno, Czech Republic, 14-15 November 2005. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2005)060 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/web-forms/documents/?pdf=CDL-JU(2005)060-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

327 § 75 2 a) of Constitutional Court Act of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/view/const_court_act> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.).

328 Section 192 (2)of Constitutional Court Law of the Republic of Latvia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/?lang=2&mid=9> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

143


Taip pat apibrėžiamos individualaus/asmeninio pobūdžio visų tei-sinių priemonių išnaudojimo prieš pateikiant konstitucinį skundą reika-lavimo išimtys ir tai daroma lygiagrečiai su minėtomis viešojo pobūdžio išimtimis. Valstybių praktikoje individualaus/asmeninio pobūdžio iš-imtys nurodomos antros po objektyvaus pobūdžio išimčių. Pavyzdžiui, Vokietijoje išimtys iš subsidiarumo principo taikomos, jei skundo pareiš-kėjas patirtų ypač reikšmingą ir neišvengiamą žalą, pirmiausia turėdamas išnaudoti visas teisines priemones.329 Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas negali atmesti konstitucinio skundo, net jei jis neatitinka visų or-dinarinių ir neordinarinių teisinių priemonių išnaudojimo reikalavimo, jei procesas baigtoje teisių gynimo procedūroje buvo vis atidėliojamas ir dėl to kelia ar gali kelti skundo pateikėjui reikšmingą ir neišvengiamą žalą.330 Latvijoje Konstitucinis Teismas gali nuspręsti nagrinėti skundą anksčiau nei pareiškėjui išnaudojus visas bendrąsias teisių apsaugos prie-mones, jei teisių apsauga bendromis teisių gynimo priemonėmis negali padėti prašymo pateikėjui išvengti esminės žalos.331 Slovėnijoje prieš tai, kai visos teisinės neordinarinės priemonės išnaudojamos, Konstituci-nis Teismas gali išimtinai nagrinėti konstitucinį skundą, jei numanomas pažeidimas yra akivaizdus ir jei skundo pateikėjas patirtų neatitaisomas pasekmes individualaus akto taikymo metu.332

Stebima transformacija – subsidiarumas, laikytas ypatingu konstitu-cinio skundo statuso skiriamuoju požymiu, patiria pokyčius: visų teisinių priemonių išnaudojimo reikalavimas visiems fundamentalių teisių pažei-

329 Op. cit. 325. 330 § 75 2 b) of Constitutional Court Act of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per

internetą: <http://www.concourt.cz/view/const_court_act> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.).

331 Section 192 of Constitutional Court Law of the Republic of Latvia [interaktyvu]. Pri-eiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/?lang=2&mid=9> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

332 Art. 51 (2) of Constitutional Court Act of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Priei-ga per internetą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/constitutional-court-act/v-constitutional-complaint/?lang=1> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Teigiama, kad pastarasis reguliavimas stipriai susiaurino platų priėjimą prie Konstitucinio Teismo, nors platusis priėjimas nebuvo vertinamas kaip būtinybė, nes žmogaus teisių apsaugą užtikrina ordinariniai teismai ankstesnėse bylos proceso stadijose. Žr. Op. cit. 94.

144


dimams nebegalioja, plėtojamas vis objektyvesnis skundo pobūdis, nes įtvirtinamas konstitucinio skundo priimtinumo reikalavimas, kad ginči-jamas teisių pažeidimas turi būti ypatingos konstitucinės reikšmės.333

Nuo 2007 m. Ispanijoje pagal Vokietijos pavyzdį nustatytą naują skundų priimtinumo tvarką kreipimasis dėl konstitucinės apsaugos turi turėti „ypatingą konstitucinę reikšmę“. Ši reikšmė sietina su bylos svarba Konstitucijos interpretavimui, jos taikymui ar bendram veiksmingumui ir nagrinėjamos fundamentalios teisės turinio nustatymui. Nurodomos sąvokos labai atviros, konkretizuojamos. Šis Teismas jau įtvirtino, kad skundas turi ypatingą konstitucinę reikšmę: a) jei juo keliama nauja problema ar jei Teismas nusprendžia keisti savo jurisprudenciją; b) jei pagrindinių teisių pažeidimas kyla iš įstatymo ar iš dažno teisminio inter-pretavimo, kuris pažeidžia Konstituciją; c) jei ordinarinių teismų teisėjai neseka Konstitucinio Teismo jurisprudencija ar jei byloje keliamas ben-drojo intereso klausimas.334

Pagal 2011 m. priimtą Vengrijos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas priima konstitucinius skundus, jei konf-liktas su Pagrindiniu Įstatymu daro reikšmingą poveikį teismo sprendimui ar byloje iškeliamas ypatingos svarbos konstitucinės teisės klausimas.335

333 Beilfuss M. G. The Access To The Spanish Constitutional Court: The Administration Of A Limited Good. Conference „Access To The Court – The Applicant In The Constitutio-nal Jurisdiction“, Riga, Latvia, 6 November 2009. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2009)038 [interaktyvu]. Prieiga per inter-netą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2009)038-e> (pri-sijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Tokie reikalavimai siejami ir su bylų atranka. Svarsto-ma, kokiu modeliu vadovaujantis gali būti vykdoma atranka: ar pagal anglosaksišką (kai iš didelio skaičiaus konstitucinių skundų Konstitucinis Teismas pagal savo kriterijus atrink-tų tam tikrus konstitucinius skundus), ar pagal vokišką (kai iš didelio skaičiaus konstitu-cinių skundų jie būtų atrenkami pagal orientacinius kriterijus, nurodytus Konstitucijoje ir įstatyme) patirtį. Žr. Steinberger H. Op. cit., 21 išnaša supra; Cordray M. M., Cordray R. Strategy in Supreme Court Case Selection: The Relationship Between Certiorari and the Merits [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://moritzlaw.osu.edu/students/groups/oslj/files/2012/04/69.1.cordray.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

334 Beilfuss M. G. Op. cit., 333 išnaša supra. 335 29 str. Žr. The Act on the Constitutional Court of the Republic of Hungary [2011]

[interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.mkab.hu/rules/act-on-the-cc> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

145


Atsižvelgiant į šias išimtis, galima tvirtinti, kad konstitucinis skun-das pateikiamas nebe subsidiariai, papildomai, išnaudojus kitas teisines priemones, o išimtinai. Išnagrinėjus pagrindinius konstitucinio skundo požymius, matoma, kad konstitucinis skundas gali būti įvardijamas ribo-ta teisinės gynybos priemone (juo labiau turint omenyje ir Lietuvos pa-sirinktą norminio, o ne vadinamojo pilno konstitucinio skundo modelį). Atsižvelgiant į naujus objektyvaus pobūdžio konstitucinio skundo pri-imtinumo reikalavimus, valstybių praktika rodo ribotos priemonės dar ribotesnį naudojimą.336 Siekiant žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos tikslo, manytina, objektyvaus pobūdžio konstitucinio skundo priimtinumo reikalavimai neturėtų būti dar labiau stiprinami, neturėtų persverti subjektyvaus pobūdžio visų teisinių priemonių išnaudojimo reikalavimų, o tuo labiau – jų paminti. Žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių apsauga turėtų išlikti konstitucinio skundo pareiškimo tikslas.

3.2. Konstituciniu skundu galimų ginčyti teisių sąrašasJau buvo nurodyta, kad asmens konstitucinio skundo priemone Lietu-voje galėtų būti įgyvendinamas konkrečių konstitucinių žmogaus tei-sių – asmenų lygiateisiškumo, nuosavybės teisės, teisės į socialinę apsau-gą (procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų – tik numačius individualių aktų ginčijimą konstituciniu skundu) – gynimo poreikis. Prisiminus siaurą konstitucinio skundo pirmtakų gynimo apimtį, atsižvelgiant į pa-sirinktų nagrinėti užsienio valstybių konstitucinio skundo teisinį regulia-vimą ir jo taikymo praktiką, gali būti klausiama, kiek gali būti apibrėžtas konstituciniu skundu galimų ginčyti teisių sąrašas ir ar toks apibrėžimas

336 Nors, remiantis ne Europos valstybių patirtimi, reikia pripažinti ir priešingą – „plėti-mo“ – tendenciją: įvairiose Lotynų Amerikos šalyse teisėjų aiškinimai bylose nubrėžė amparo procedūros kontūrus, pavyzdžiui, darančius platesnį šio instrumento priei-namumą ar plečiančius teisių, galimų ginti amparo priemone, ratą. Žr. Ríos-Figueroa J. Review of the Book „Constitutional Protection of Human Rights in Latin America. A Comparative Study of Amparo Proceedings“ by Allan R. Brewer-Carías, New York, NY: Cambridge University Press, 2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.bsos.umd.edu/gvpt/lpbr/subpages/reviews/brewer-carias1009.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

146


būtų suderinamas su konstitucinio skundo paskirtimi – konstitucinių teisių apsaugos tikslu.

Įmanomas dvejopas konstitucinis reguliavimas, numatantis kons-tituciniu skundu galimų ginčyti pažeistų konstitucinių teisių apimtį. Pirma, numatant, kad konstitucinį skundą asmuo gali pateikti dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, t. y. dėl visų konstitucinių teisių neįvardijant apribojimų (Čekija, Latvija, Slovėnija, Vengrija). Pateikta-me Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 str. papildymo ir pa-keitimo įstatyme337 siūloma numatyti, kad teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turi „kiekvienas asmuo“. Ir antra, įtvirtinant, kad konstitucinis skundas galimas pateikti ne dėl visų, o dėl riboto konstitucinių teisių ir laisvių skaičiaus. Pastaruoju atveju Tyrime pasirinktų nagrinėti valstybių praktikoje naudojamas dvejopas konstitucinių nuostatų formulavimas. Konstitucinis reguliavimas rodo, kad konstitucinį skundą asmenys gali pateikti dėl tam tikruose valstybės aukščiausios teisinės galios teisės akto straipsniuose įtvirtintų konstitucinių teisių (dėl didžiausios teisių dalies, nurodytos valstybės aukščiausios teisinės galios teisės akte) pažeidimo (Ispanija, Vokietija) arba konstituciniu reguliavimu įtvirtinama, kad šio skundo negalima pateikti dėl konkrečių teisių pažeidimo (Lenkija).

Antai Vokietijoje konstituciniu skundu gali būti ginčijami tik tam ti-krų teisių pažeidimai. Federalinis Konstitucinis Teismas nagrinėja tik ati-tiktį pagrindinėms teisėms, įtvirtintoms Pagrindinio Įstatymo 1–19 str., pradedant žmogaus orumo garantija ir baigiant teise į veiksmingą teisinę apsaugą nuo valdžios institucijų aktų,338 ar lygiareikšmėms teisėms, įtvir-tintoms Pagrindinio Įstatymo 20.4, 33, 38, 101, 103 ir 104 str.339 (vokie-čių teisė pasipriešinti konstitucinės santvarkos panaikinimui, jei kita pa-galba negalima; piliečių lygybė, valstybės tarnyba; rinkimai; draudimas steigti nepaprastuosius teismus (kreipimosi į teisėtą teisėją teisė340); pa-

337 2008 m. balandžio 24 d. pasiūlymas Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projek-tui XP-980 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=318618&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

338 Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinis Įstatymas // Užsienio šalių konstituci-jos. Mokomasis leidinys. Antrasis leidimas. Vilnius: LTU, 2004, p. 40–47.

339 Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinio Įstatymo 93 str. (1) 4 a. p. 340 Ibid., p. 48, 53, 54, 80–81.

147


grindinės teisės teisme; laisvės atėmimas), kurias pažeidė viešosios val-džios institucija.341 Todėl teigiama, kad Vokietijoje konstitucinis skun-das negali būti grindžiamas kitų nuostatų, susijusių su pagrindinėmis ar žmogaus teisėmis, pažeidimais, be to, jis taip pat negali būti grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.342

Ispanijoje kreipimusi dėl fizinių ar juridinių asmenų konstitucinės apsaugos gali būti ginamos taip pat tam tikruose Konstitucijos straips-niuose įtvirtinamos teisės. Vadovaujantis Ispanijos Karalystės Konstitu-cijos343 53 str. 2 d. ir organinio Konstitucinio Teismo įstatymo III an-traštės „Kreipimasis dėl konstitucinės apsaugos (recurso de amparo)“ I skyriaus „Kreipimosi dėl konstitucinės apsaugos pagrindai ir kreipimosi pateikimas“ 41 str. 1 d., Konstitucijos 14–29 str. įtvirtinamos teisės ir laisvės gali būti saugomos amparo būdu ir forma, nurodyta šiame Įstaty-me. Kreipimasis dėl konstitucinės apsaugos gali būti pateikiamas dėl pa-grindinių teisių, pradedant ispanų lygybės ir diskriminacijos draudimo bei baigiant atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos pagrindų pažei-dimais (t. y. dėl teisių, glaudžiausiai susijusių su asmens orumu, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvės, teisės į būsto saugumą, lygybės, tinkamo teisinio proceso pažeidimais). Taigi individualus kreipimasis į Konsti-tucinį Teismą yra procesas, skirtas teikti išimtinę ir sustiprintą apsaugą (greta apsaugos ordinariniuose teismuose) ribotam teisių rinkiniui; tik šio riboto teisių rinkinio teisės traktuojamos kaip pagrindinės.344

Kaip buvo nurodyta, Lenkijoje konstituciniu reguliavimu įtvirti-nama, kad konstitucinio skundo negalima pateikti dėl konkrečių teisių

341 Federal Constitutional Court of the Republic of Germany. Instructions on lodging a constitutional complaint with the Federal Constitutional Court [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.bverfg.de/en/organization/vb_merkblatt.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

342 Langer S. The Protection of Fundamental Rights by the Federal Constitutional Court, in Particular by Way of a Constitutional Complaint [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.am/hr/ccl/vestnik/4.18-2002%20-%201.19-2003/Langer.htm> (prisijungta 2013 m.balandžio 30 d.).

343 The Spanish Constitution [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.tribunal-constitucional.es/es/constitucion/Paginas/ConstitucionIngles.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

344 Guerra L. L. Op. cit., 125 išnaša supra.

148


pažeidimų: kreiptis į Konstitucinį Tribunolą negalima dėl užsieniečių prieglobsčio teisės ir pabėgėlio statuso užtikrinimo.345

Tokiu konstituciniu reguliavimu, kuriuo numatoma, kad konstitu-cinį skundą asmuo gali pateikti dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pa-žeidimo, t. y. dėl visų konstitucinių teisių neįvardijant apribojimų, visiš-kai realizuojama konstitucinio skundo paskirtis. Konstitucinis skundas, savo prigimtimi buvęs orientuotas į konkrečių teisių gynimą, šiuolaikine prasme skiriamas asmens teisių apsaugai, vadinasi, juo gali būti ginamos visos konstitucinės teisės. Nors, minima, kad tinkamo pagrindinių teisių ir laisvių, dėl kurių užtikrinamas konstitucinis skundas, skaičiaus nusta-tymas gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių jo kaip individualios teisi-nės priemonės veiksmingumą.346 Kita vertus, konstitucinius skundus galima pateikti dėl konstitucinių arba pagrindinių teisių pažeidimų (kaip numatoma ir LR IKSIK), todėl Lietuvoje individualiu konstituciniu skundu negalės būti kvestionuojamas teisinio reguliavimo neatitikimas Konstitucijai nurodant, kad buvo pažeistos įgytosios teisės (pavyzdžiui, asmens įgytoji teisė nešiotis ginklą), kurios nėra konstitucinės teisės. Vadovaujantis konstitucinio skundo pateikimo subsidiarumo principu ir teisminės gynybos universalumo principu, tiesiogiai Konstitucijoje neįtvirtintos asmens pažeistos teisės ir teisėti interesai turi būti ginami ordinariniuose teismuose.347

Pastebėtina, kad ir numatant, kad konstitucinį skundą asmuo gali pateikti dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, ir konstituciniu lygmeniu įtvirtinus konkretų konstitucinių teisių sąrašą, kurių pažeidi-mą asmuo turi teisę ginčyti konstituciniu skundu konstitucinės justicijos institucijoje, neapribojama konstitucinės justicijos institucijos diskrecija nurodyti tas konstitucines nuostatas, kurių pažeidimai negali būti ginči-

345 Constitution of the Republic of Poland [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/index.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

346 Klučka J. Op. cit., 269 išnaša supra. 347 „Asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės ir teisėti interesai teisme turi būti gina-

mi nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje“. Lietuvos Respubli-kos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai; 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas; 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 7-254; Nr. 36-1292; Nr. 88-3475, atitaisymas – 2006, Nr. 137; Nr. 130-4910.

149


jami kaip konstitucinio skundo dalykas, atsižvelgiant į konstitucinį teisių reguliavimą ir jo pagrindu suformuotą konstitucinę jurisprudenciją.

Identifikuojami du kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, fik-suojant konstituciniais skundais galimas ginčyti tam tikras konstitucines teises ir laisves. Pirma, įstatymų leidėjas turi nustatyti, ar į šį teisių sąrašą įtrauktinos konstitucinės teisės ir laisvės, iš kitų išsiskiriančios jų pobū-džiu, turinio formuluote – programinio pobūdžio socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės, dėl kurių valstybės turi pozityvių įsipareigojimų. Ir, antra, įstatymų leidėjas turi nustatyti, ar konstituciniu skundu siekiama užkirsti kelią skirtingai ordinarinių teismų praktikai, susijusiai su tam ti-kromis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis.348 Vadovaujantis antruoju kri-terijumi, sprendimai, priimti konstitucinių skundų pagrindu, turi didesnę sisteminę, o ne individualią kryptį, t. y. labiau skirti konstitucingumo, ap-imančio ir žmogaus teises bei laisves kaip konstitucines vertybes, apsau-gai – tikslui, kuris yra platesnis nei pirminė konstitucinio skundo paskirtis.

Svarstant apie pirmąjį kriterijų, gali kilti klausimas, kodėl asmeniui konstituciniu skundu negalima ginčyti, kad teisiniu reguliavimu pažei-džiamos kitos konstitucinės nuostatos, kurios įtvirtina valstybės siekius, tikslus, jei pastarosios nuostatos, greta jų įvardijant konkrečių konstitu-cinių teisių pažeidimus, gali būti traktuojamos kaip susijusios su kuriais nors asmens teisinio statuso bruožais. Nekyla abejonių, kad tam tikras teisės aktas gali pažeisti konkrečią žmogaus teisę įtvirtinančią konstitu-cinę nuostatą, tuo pačiu neatitikdamas, pavyzdžiui, konstitucinio teisi-nės valstybės principo. Šią situaciją patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai bylose, kuriose teismai inicijavo prašy-mus ištirti jų nagrinėjamose bylose taikytinų teisės aktų nuostatų kons-titucingumo klausimą. Tinkamas situacijos pavyzdys – 2010 m. gegu-žės 28 d. nutarimas, kuriame Teismas konstatavo, kad ginčytas teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 str. (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame buvo nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vi-daus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento parei-

348 Klučka J. Op. cit., 269 išnaša supra.

150


gūnai, kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. bei konstituciniam teisinės valstybės principui.349

Greičiausiai kitaip derėtų mąstyti apie vien valstybės siekius, tikslus įtvirtinančių konstitucinių nuostatų pažeidimo kaip kėsinimosi į asmens teises mato taikymą konkrečiu konkretaus asmens bylos atveju. Šiuo atve-ju taikymas būtų sudėtingas dėl pernelyg abstrakčių šiuos siekius, tikslus įtvirtinančių žmogaus teisių nuostatų, lyginant su valstybės valdžios ins-titucijų kompetenciją įtvirtinančiomis nuostatomis, formuluočių. Nors, manytina, kad pakankamai pagrįsta nekonstitucingumo abejonė ir šiuo atveju turėtų lemti kvestionuojamo teisinio reguliavimo konstitucin-gumo tyrimą konstitucinės justicijos institucijoje. Pavyzdys, kaip krei-pimesi į konstitucinės justicijos instituciją gali būti prašoma išsklaidyti abejonę dėl teisinio reguliavimo konstitucingumo, siekiant ištirti kon-kretaus reguliavimo atitiktį vien įvairialypiam konstituciniam principui: Vilniaus apygardos administracinis teismas prašė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ištirti, ar Notariato įstatymo 23 str. 3 d. (2003 m. sausio 23 d. redakcija) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.350 Nors reikėtų pripažinti ir tai, kad ne kiekvienas ordinarinės teisės normų pažeidimas jas taikant ar interpretuojant yra ir individualių fundamentalių teisių pažeidimas. Pagaliau būtinybė konstitucinio skun-do pareiškėjui parodyti teisėtą interesą dėl jo galimai pažeistų konstitu-cinių teisių yra konstitucinio skundo pagrindas; konstitucinio skundo tikslas – apsauga nuo valdžios institucijos įsikišimo į konstitucines fizi-nių ir juridinių asmenų teises ir laisves.

Šiame žmogaus teises „tiesiogiai“ neįtvirtinančių (programinio pobūdžio) nuostatų kaip konstitucingumo tikrinimo mato kontekste

349 Valstybės žinios, 2010, Nr. 63-3111.350 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimas // Valstybės

žinios, 2010, Nr. 34-1620. O Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčyto įstatymo 23 str. 3 d. prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 48 str. 1 d. nuostatai

„Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės vals-tybės principui.

151


pateiktina įvairi Tyrime pasirinktų nagrinėti valstybių konstitucinė ju-risprudencinė praktika.

Vokietijoje konstitucinių teisių gynimas konstitucinio skundo prie-mone tampa visapusiškesnis, vadovaujantis konstitucine jurisprudencija. Matoma, kad Pagrindinio Įstatymo 2 str. (1) d. nuostata, numatanti, kad „žmogaus orumas neliečiamas; kad jį gerbti ir ginti yra visų valstybės val-džių pareiga“,351 Teismo taikoma labai plačiai: ji traktuojama kaip ginanti kiekvieną piliečio veiklą, kuri nėra specifinė pagrindinė teisė. Federalinis Konstitucinis Teismas vadinamajame „Elfes“ sprendime išreiškė nuomo-nę, kad šioje nuostatoje laisvas kiekvieno asmenybės ugdymas užtikrina-mas bendrosios veiksmų laisvės prasme.352 Todėl konstitucinės teisės spe-cialistų pažymima, kad egzistuoja nemažos galimybės remtis Federalinio Konstitucinio Teismo jurisdikcija konstitucinių skundų keliu.353

Vokietijoje konstitucinis skundas tiesiogiai negali būti grindžiamas objektyviosios konstitucinės teisės pažeidimu, pavyzdžiui, normų, ku-rios reguliuoja institucijų kompetencijų paskirstymą, ar procesinių nuos-tatų pažeidimu. Jei tik tvirtinama, kad pažeidžiamos nuostatos, kurios reguliuoja institucijų kompetenciją, dėl to pagrindinės teisės pažeidimas nėra akivaizdus ir skundas nėra priimtinas. Nors jeigu pagrindinės tei-sės pažeidimas yra ginčijamas priimtinu būdu, Federalinis Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar įstatymas ar kitas teisinis pagrindas atitinka objek-tyviosios konstitucinės teisės reguliavimą. Tai reiškia, kad kai tvirtinama, kad pagrindinė teisė yra pažeidžiama, šis manymas yra tarsi visapusiškos konstitucingumo priežiūros svertas.354

Ispanijos Karalystės Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, va-dovaujantis konstitucine teorija ir bylų praktika, teisėtumo ir teisinio saugumo principai, įtvirtinti Ispanijos Karalystės Konstitucijos 9.3 str., kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą, nėra galimas kreipimosi dėl žmogaus teisių apsaugos objektas (šiuo straipsniu Konstitucija užtikri-

351 Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinis Įstatymas // Užsienio šalių konstituci-jos. Mokomasis leidinys. Antrasis leidimas.Vilnius: LTU, 2004, p. 40.

352 Langer S. Op. cit., 342 išnaša supra. 353 Ibid.354 Ibid.

152


na teisėtumo principą, teisinių nuostatų hierarchiją, teisės aktų viešumą, baudžiamųjų priemonių, kurios yra nepalankios individualioms teisėms ar jas riboja, negrįžtamumą, tikrumą, kad teisės viršenybė turės priorite-tą, viešosios valdžios institucijų atskaitomybę ir jų savavališkumo drau-dimą355). Teismo pastebėjimu, nors ši priežastis būtų pakankama atmesti pareiškėjo skundo pagrindą, kadangi Konstitucinis Teismas neįgyvendi-na uždavinio formaliai pertvarkyti kreipimusis dėl žmogaus teisių apsau-gos, specifinių pareiškėjo tvirtinimų kontekste jo skundas gali būti pri-skirtas kaip teikiamas dėl teisės į veiksmingą teismo apsaugą (Ispanijos Karalystės Konstitucijos 24.1 str.) arba dėl teisės į teisminį nagrinėjimą garantijų (Ispanijos Karalystės Konstitucijos 24.2 str.). Beje, Teismas by-loje įvertino pareiškėjo keliamą klausimą, atsižvelgdamas į abi minimas fundamentalias teises.356 Taigi konstitucinis teismas konstitucinio skun-do tyrimo procese padeda formuluoti, tikslinti skundo objektą. Net ir tais atvejais, kai skundžiamas tokių konstitucinių nuostatų pažeidimas, dėl kurių konstitucinio skundo padavimas atrodo negalimas.

Ispanijoje taip pat nėra tiesiogiai įgyvendinamos konstitucinės ga-rantijos – socialinės ir ekonominės teisės, kurios kyla iš valstybės parei-gos organizuoti ir remti socialinės gerovės sistemą, bei teisė į sveikatos priežiūrą ir į tinkamą aprūpinimą būstu ir kt. – jos yra tarsi valstybės uždaviniai socialinėje ir ekonominėje sferose, vadovaujantys principai valdžios institucijoms ir neturi viso konstitucinio statuso.357

Pritardamas Lenkijos konstitucinės teisės doktrinoje vyraujančiai nuomonei, kad konstitucinės programinės normos (t. y. tos, kurios numatomos Konstitucijos poskyryje, skirtame socialinėms teisėms ir laisvėms, ir numato ne subjektines asmenų teises, o viešosios valdžios ekonominės ir socialinės politikos kryptis ar įtvirtina tam tikras teises,

355 The Spanish Constitution [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.tribunal-constitucional.es/es/constitucion/Paginas/ConstitucionIngles.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

356 Spanish Constitutional Court Judgment 126/2009, of May 21 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.tribunalconstitucional.es/en/jurisprudencia/restrad/Pages/JCC1262009_en.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

357 Osiatynski V. Paradoxes of Constitutional Borrowing // International Journal of Cons-titutional Law, 2003, 1 (2), p. 252.

153


tačiau jų įgyvendinimo būdus ir apimtį palieka nustatyti įstatymų leidė-jui) įtvirtina asmens teisių minimumą ir šia apimtimi gali būti ginamos konstituciniu skundu, Lenkijos Respublikos Konstitucinis Tribunolas yra konstatavęs, kad ekonominės ir socialinės teisės gali būti pažeistos ir yra konstitucinio skundo pagrindas, jeigu: 1) įstatymų leidėjas pritaikė priemones, kuriomis negali būti pasiektas konstitucinis tikslas; 2) as-mens teisė įstatymo apribota taip, kad pažeidžiama tos teisės esmė; 3) teisiniu reguliavimu nepaisoma teisės minimumo, kurį žymi jos esmė.358

Vadovaujantis Slovėnijos Respublikos Konstitucinio Teismo ju-risprudencija, Konstitucijos 2 str. nuostatos, skelbiančios, kad „Slovė-nija yra teisinė ir socialinė valstybė“,359 pažeidimai negali būti ginčijami konstituciniame skunde, nes ši nuostata tiesiogiai nereguliuoja žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių;360 konstituciniame skunde negali būti remia-masi vien Konstitucijos 2 str., kadangi jis nereguliuoja žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių.361 Kaip tiesiogiai nereguliuojančiomis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, o įtvirtinančiomis konstitucinius principus, Konstitucijos 125362, 153363 str. nuostatomis taip pat negali būti remia-

358 Staugaitytė V. Op. cit., 65 išnaša supra, p. 35.359 Constitution of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://

www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).360 Abstract of 2009/09/17 Slovenian Constitutional Court Judgement No. Up-1808/08-

17-9-2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/6077707551FCE42FC1257663002F5ABB> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Abstract of 2007/12/06 Slovenian Constitutional Court Judgement No. Up-94/05 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/C000E-757F1575E72C12573D400332D27> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

361 Abstract of 2009/07/09 Slovenian Constitutional Court Judgement No. Up-1633/08 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/E22C-620BEFF16FA8C1257604002B56FA> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

362 Šis straipsnis reguliuoja teisėjų nepriklausomumą: tai, kad teisėjai yra nepriklausomi, atlikdami teisminę funkciją, ir tai, kad jie remiasi Konstitucija ir įstatymais. Žr. Cons-titution of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/constitution/iv-organisation-of-the-state/?lang=1> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

363 Šis straipsnis aptaria teisės aktų atitikties klausimą ir skelbia, kad įstatymai, įstatymo įgyvendinamieji aktai ir kiti bendrojo pobūdžio teisės aktai turi atitikti Konstituci-ją; įstatymai turi atitikti bendrai priimtus tarptautinės teisės principus ir galiojančias

154


masi konstituciniuose skunduose;364 tas pats pasakytina apie Konstitu-cijos 3 a str., kuris įtvirtina pagrindinius konstitucinius principus, susiju-sius su galimybe perkelti dalį suverenių Slovėnijos teisių tarptautinėms organizacijoms. Slovėnijos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad konstitucinis skundas negali būti grindžiamas vien Europos Sąjun-gos teisės pažeidimu, jei kartu nebuvo pažeista nė viena iš žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių.365

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą konstitucinio skundo pagrindu dėl teisės normų atitikimo konstituciniams principams, o ypač konsti-tuciniam teisinės valstybės principui, tikėtina, bus aktualus ir Lietuvoje. Kadangi konstitucinis teisinės valstybės principas pagal teisminio na-grinėjimo Konstituciniame Teisme 57 prašymų sąrašą (2013 m. balan-džio 22 d. duomenimis) 37 teismų pateiktuose prašymuose bei 2007–2013 m. Konstitucinio Teismo spręstose teismų inicijuotose 182 bylose (2013 m. balandžio 22 d. duomenimis) tiesiogiai įvardijamas beveik vi-sose bylose. Kaip konstitucingumo matas greta teisinės valstybės prin-cipo teismų atskirai įvardijamas su juo susijęs konstitucinis teisingumo principas ir konkretūs teisinės valstybės principo aspektai – konstitu-ciniai teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcin-gumo principai. Nors, kaip buvo minėta, egzistuoja atvejai, kai teismas prašo ištirti konkretaus teisinio reguliavimo atitiktį tik konstituciniam teisinės valstybės principui, kartu su pastaruoju neminėdamas jokių kitų konstitucinių žmogaus teisių nuostatų. Visgi, atsižvelgdamas į abejonės teisinio reguliavimo konstitucingumu argumentavimo pagrįstumą ir į

Nacionalinės Asamblėjos ratifikuotas sutartis, o įstatymo įgyvendinamieji aktai ir kiti bendrojo pobūdžio teisės aktai taip pat turi atitikti kitas ratifikuotas sutartis; įstatymo įgyvendinamieji aktai ir kiti bendrojo pobūdžio teisės aktai turi atitikti Konstituciją ir įstatymus; valdžios institucijų, vietos valdžios institucijų ir viešosios valdžios turėtojų individualūs aktai ir veiksmai turi būti paremti įstatymu ar reguliavimu, priimtu pagal įstatymą. Žr. Constitution of the Republic of Slovenia [interaktyvus]. Prieiga per inter-netą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/constitution/vii-constitutiona-lity-and-legality/?lang=1> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

364 Abstract of 2007/12/06 Slovenian Constitutional Court Judgement No. Up-94/05 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/C000E-757F1575E72C12573D400332D27> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

365 Ibid.

155


kreipimosi formos tinkamumą, Konstitucinis Teismas sprendžia dėl pa-reiškėjo prašymo priimtinumo. Taigi remiantis šia įžvalga ir žmogaus tei-ses „tiesiogiai“ neįtvirtinančių nuostatų kaip konstitucingumo tikrinimo mato galimumu Tyrime pasirinktų valstybių konstitucinėje jurispruden-cinėje praktikoje (įstatymų leidėjui nedraudžiant), manytina, kad prašy-mų dėl šių nuostatų numanomo pažeidimo priimtinumas konstitucinio skundo teisenoje taps konstitucinės justicijos institucijos diskrecija; šių prašymų priėmimas yra ypač pageidautinas užtikrinant konstitucinių teisių gynimo konstitucinio skundo priemone visapusiškumą, įgyvendi-nant konstitucinio skundo paskirtį.

Nors konstitucinio skundo tikslas saugoti pareiškėjo pagrindines konstitucines teises ir laisves yra siaurinamas iki tam tikrų teisių, galimų ginčyti konstituciniu skundu, sąrašo – atsižvelgiant į Ispanijos patirtį, pa-gal kurią individualus kreipimasis yra procesas, skirtas teikti išimtinę ir sustiprintą apsaugą ribotam teisių rinkiniui.

Apibendrinant žmogaus teisių apsaugos požiūriu tikslingiausias ir su konstitucinio skundo paskirtimi, tikslu labiausiai suderinamas neapi-brėžtas konstituciniu skundu galimų ginčyti teisių ratas. Matoma, kad toks Lietuvoje ir siūlomas, tik atkreiptinas dėmesys, kad svarstant, koks asmens konstitucinio skundo modelis būtų tinkamiausias Lietuvai, rei-kėtų numatyti ir galimybę konstituciniu skundu ginti Lietuvoje aktualias procesinio pobūdžio teises ir jų garantijas.

3.3. Konstitucinio skundo institutą pratęsiantis proceso atnaujinimas, konstitucinio skundo pagrindu konstituciniam teismui priėmus sprendimą, pripažįstantį ginčyto teisės akto neatitiktį konstitucijaiSu materialiniais konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo elementais susijęs proceso atnaujinimo, konstitucinio skundo pagrindu konstituci-niam teismui priėmus sprendimą dėl teisės akto neatitikimo konstitu-cijai, reguliavimas. Šiame kontekste pastarasis yra svarbus, nes gali būti traktuojamas kaip pratęsiantis konstitucinio skundo institutą, jį praple-čiantis elementas.

156


Tam, kad kuo veiksmingiau būtų įgyvendintas individualaus konsti-tucinio skundo tikslas, kad skundo pateikėjas patirtų konstitucinio teis-mo sprendimo dėl konstitucinio skundo individualų poveikį pašalinant nekonstitucinę situaciją, pasinaudojama instrumentu – bylos atnaujini-mu konstitucinės justicijos institucijai pripažinus byloje taikomo teisės akto neatitiktį konstitucijai. Kadangi konstitucinės justicijos institucija dažnu atveju savo sprendimu nepanaikina pareiškėjo atžvilgiu priimto in-dividualaus sprendimo, pareiškėjas įgyja teisę kreiptis į atitinkamą teismą, kad jo byla būtų atnaujinta ir pakeistas joje priimtas teismo sprendimas.

Speciali teismo sprendimo revizavimo procedūra – proceso at-naujinimas – ne savarankiškas procesas, o proceso stadija toje pačioje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu. Šio insti-tuto taikymas ribojamas tam tikrais numatytais pagrindais, objektyviai leidžiančiais manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo ir teisinės vals-tybės principus. Pagrindinė proceso atnaujinimo funkcija – atnaujinti iš-spręstos bylos procesą, kai yra pagrindas atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl teismo sprendimo teisingumo. Tad atnaujinant procesą patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių (pažeidimų, padarytų spren-džiant bylą iš esmės), kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.366 Pagrindiniai

366 Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-266/2009 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=6529517d-9d51-45d8-b24e-7b06d3740e16> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Lietuvos vyriausiojo administra-cinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-73/2010 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=bdb11cd7-9a4f-47db-b960-9045bab2052d> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-17/2010 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=6e554a96-ae70-47a7-8154-7c29094982eb> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Lietuvos vyriausiojo administra-cinio teismo nutartis 2010 m. gruodžio 17 d. administracinėje byloje Nr. P858-232/2010 [interaktyvi]. Prieiga per internetą:

<http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d02b1f09-2dad-4e38-a4c8-3f4ec199b4bf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

157


proceso atnaujinimo tikslai – užtikrinti asmenims galimai pažeistų su-bjektinių teisių teisminę gynybą po jau išnagrinėtos bylos, taip pat sugrą-žinti asmenis į padėtį, kurioje jie buvo iki proceso pradžios; pamatinių proceso teisės normų pažeidimų pašalinimas (tik šių teismo padarytų klaidų pašalinimas).

Pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu, sėkmingą konstitu-cinį skundą pareiškęs asmuo įgyja teisinę priemonę ištaisyti nekonsti-tucinio teisės akto sukeltus padarinius, susiklosčius tokiai situacijai, kai bylą nagrinėjantis teismas nesikreipia į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ir priima sprendimą remda-masis tokiu teisės aktu, o vėliau Konstitucinis Teismas pagal kito subjek-to prašymą pripažįsta šį teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip pat paklausus – kokia nauda kalinčiajam, jei įstatymas, kuriuo grindžia-mas kaltinimas jam, yra pripažįstamas nekonstituciniu, bet teismo spren-dimas, kuris kaliniui nustato laisvės atėmimo bausmę, nėra panaikina-mas, – atsakoma proceso atnaujinimo pateikus sėkmingą konstitucinį skundą labui: asmuo galėtų būti atleistas nuo bausmės arba ji galėtų būti sušvelninta tik atnaujinus procesą konkrečioje byloje ir teismui peržiū-rėjus nuosprendį, jei Konstitucinis Teismas pripažintų prieštaraujančia Konstitucijai, pavyzdžiui, baudžiamosios normos sankciją, numatančią veikai neadekvačią laisvės atėmimo bausmę.

Tai, kad bylos atnaujinimo sureguliavimas turi įtakos konstitucinio skundo veiksmingumui, nes leidžia tęsti pažeistų asmens teisių gyni-mą, patvirtina nagrinėjamų užsienio valstybių konstitucinės justicijos institucijų sprendimai. Antai pareiškėjas Vengrijos Respublikos Kons-titucinio Teismo prašė nuspręsti, ar Parlamentas sukūrė nekonstitucinę situaciją, nepriėmęs teisinio reguliavimo, leidžiančio konstituciniam skundui tapti veiksminga teisine priemone. Vengrijos Respublikos Konstitucinis Teismas nustatė, kad tam, kad konstitucinis skundas būtų veiksminga teisinė priemonė, Parlamentas turi reguliuoti sėkmingo konstitucinio skundo teisines pasekmes, kad pareiškėjai galėtų pradėti naują procesą jų bylose ordinariniuose teismuose. 1999 m. Vengrijos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimas suteikė galimybę as-menims pradėti naują teisminį bylos procesą ordinariniuose teismuose, įtvirtindamas, kad skundo pagrindu Konstitucinis Teismas pripažįsta

158


retroaktyvų ginčijamo įstatymo taikymo nekonstitucingumą nagrinė-jamu atveju.367

Bylos atnaujinimo galimybė „praplečia“ ribotus konstitucinės justi-cijos institucijos įgaliojimus, patenkinus konstitucinį skundą. Daugelis konstitucinių teismų neturi galimybės priteisti nuostolių (žalos) indivi-dui, kurio teisės buvo pažeistos individualiu ar norminiu aktu, nepriima galutinio sprendimo dėl ginčijamos žmogaus teisės ir laisvės grindžia-mo konstituciniu skundu retroaktyvaus (ex tunc) individualaus akto panaikinimo atveju, kai toks sprendimas ir panaikinimas reikalingi tam, kad būtų pašalintos pasekmės, kilusios panaikinto individualaus akto pagrindu,368 tad reikalingas bylos atnaujinimo institutas. Daugelio kons-titucinių teismų disponuojamos priemonės yra kitokios. Apibendrinus galima nurodyti dvejopas: 1) individualaus akto retroaktyvus (ex tunc) arba prospektyvus (ex nunc) panaikinimas ir bylos grąžinimas įgaliotai institucijai ir 2) norminio akto (nagrinėjant konstitucinį skundą) re-troaktyvus (ex tunc) arba prospektyvus (ex nunc) panaikinimas.369 An-tai konstitucinis teismas, kai konstitucinis skundas patenkinamas visas arba tam tikra dalimi, gali panaikinti skundu ginčytą valdžios institucijos sprendimą (Čekija, Ispanija); panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą kom-petentingam teismui (Vokietija); jeigu skundas dėl įstatymo pasitvirtina, įstatymas pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu (Vokietija); visą ar tam tikrą individualaus akto dalį panaikinti ar paskelbti juos negaliojančius ir grąžinti bylą institucijai, kompetentingai priimti sprendimą (Slovėnija); jeigu norminis aktas pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, jis ne-tenka galios (Lenkija).370

367 Hungarian Republic Constitutional Court Decision No. 23/1998 (Summary in CODICES HUN-1998-C-001) [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.codices.coe.int/NXT/gateway.dll/CODICES/precis/eng/eur/hun/hun-1998-c-001?f=templates$fn=document-frameset.htm$q=%5Bfield,E_Thesaurus%3A1.6.1*%5D%20$x=server$3.0#LPHit1> (pri-sijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

368 Harutyunyan G., Mavčič A.M. Op. cit., 24 išnaša supra. 369 Ibid.370 Žr. Constitutional Court Act of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per inter-

netą: <http://www.concourt.cz/view/const_court_act> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.); Spanish Organic Law on the Constitutional Court [interaktyvu]. Prieiga

159


Iš nagrinėjamų valstybių Čekijos Respublikos ir Ispanijos Karalystės Konstituciniai Teismai išsiskiria tuo, kad jie turi daugiau priemonių as-mens pažeistų teisių atkūrimo tikslui įgyvendinti. Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas gali uždrausti institucijai tęsti teisės ar laisvės pa-žeidimą ir nurodyti galima apimtimi atkurti situaciją, kuri egzistavo iki pažeidimo. Vadovaujantis Ispanijos Karalystės organinio Konstitucinio Teismo įstatymo371 55 str. 3 d., Konstitucinio Teismo sprendimu, užtikri-nančiu teisės apsaugą, galimas visiškas pareiškėjo teisės ar laisvės atkū-rimas ir pasinaudojimas, kur tinkama, priemonėmis, prisidedančiomis prie šios teisės ar laisvės išsaugojimo; pagrečiui gali būti taikomos ir kitos viena ar kelios priemonės: a) sprendimo, akto (veiksmo) ar rezoliucijos, kuri sudarė kliūtis saugomoms teisėms ir laisvėms įgyvendinti, pripažini-mas negaliojančiu, nurodant, jei taikoma, jo pasekmių apimtį; b) viešo-sios teisės ar laisvės pripažinimas konstitucinės nuostatos, susijusios su jos esme, kontekste.372) Taigi Ispanijos Karalystės Konstitucinis Teismas turi įgaliojimą atkurti skundo pateikėjui jo teisių ar laisvių vientisumą,373 grąžinti skundo pareiškėją į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisių pažei-

per internetą: <http://www.tribunalconstitucional.es/en/tribunal/normasreguladoras/Lists/NormasRegPDF/LOTC-en.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Federal Constitutional Court Act of the Federal Republic of Germany [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.iuscomp.org/gla/statutes/BVerfGG.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Constitutional Court Act of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/constitutional-court-act/> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Constitutional Tribunal Act of the Republic of Poland [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/index.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).


372 Pavyzdžiui, konstatavimas, kad telefono pokalbių klausymas pažeidė teisę į susižinoji-mo slaptumą; bet kaltinamojo kaltinimas paremtas nepriklausomu įrodymu, nesuga-dintu neteisėtu telefoninių pokalbių klausymu, taigi baudžiamieji teismai nepažeidžia teisės būti laikomam nekaltu (2005 m. liepos 18 d. sprendimas). Iniesta I. B. Op. cit., 280 išnaša supra.

373 Patrono M. The Protection of Fundamental Rights by Constitutional Courts – A Com-parative Perspective // Victoria University of Wellington Law Review, 2000, No. 24 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.austlii.edu.au/au/journals/VUWL-Rev/2000/24.html#Heading167> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

160


dimo, išimtiniais atvejais priteisdamas atlyginti nuostolius, padarytus skundo pateikėjui dėl pripažinto jo konstitucinių teisių pažeidimo. Antai nurodomas toks išimtinis atvejis, kad tuomet, kai, pateikus konstituci-nį skundą dėl teisės į privatumą pažeidimo, Ispanijos Karalystės Kons-titucinis Teismas pripažino šią pareiškėjo teisę pažeistą ir grąžino bylą ordinariniams teismams (pirmasis Preysler 2000 m. gegužės 15 d. spren-dimas), Ispanijos Karalystės Aukščiausiasis Teismas smarkiai sumažino kompensaciją, kurią priteisė žemesniosios instancijos teismai. Tuomet, kai pareiškėjas pateikė antrą konstitucinį skundą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nuostoliai, kuriuos priteisė Aukščiausiasis Teismas, buvo aiškiai neadekvatūs, kad kompensuotų pagrindinės teisės pažeidimą ir, antrą kartą negrąžinęs bylos teismams, pats priteisė kompensaciją.374

Dažnai konstitucinių teismų sprendimai reiškia asmens bylos atnau-jinimą ir žemesnis ordinarinis teismas ar tribunolas tuomet gali nuspręsti priteisti nuostolius pagal taikomas procesines taisykles.375

Pastebima, kad „galimybė atnaujinti procesą išnagrinėtose bylose ir peržiūrėti įsiteisėjusius teismų ir administracinius sprendimus, pagrįstus nekonstituciniu teisės aktu, yra „toliausiai einantis“ konstitucinių teismų sprendimų retroaktyvumo aspektas“.376

Apibūdinant konstitucinės justicijos institucijos sprendimo dėl tei-sės akto prieštaravimo konstitucijai padarinius, reikėtų paminėti, kad iš nagrinėjamų valstybių Vokietija ir Ispanija yra pasirinkusios negaliojimo koncepciją, pagal kurią konstitucijai prieštaraujantis įstatymas laikomas negaliojančiu (niekiniu) nuo jo kolizijos su konstitucija atsiradimo mo-mento, t. y. nuo to įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo arba, jeigu konstitu-cinė norma buvo priimta vėliau negu jai prieštaraujantis įstatymas, – nuo konstitucinės normos įsigaliojimo momento. Čekija, Latvija, Lenki-ja, Slovėnija vadovaujasi austriškąja konstitucingumo nuginčijamumo doktrina, pagal kurią konstitucinio teismo sprendimas, kuriuo panaiki-

374 Iniesta I. B. Op. cit., 280 išnaša supra. G. Harutyunyano, A. M. Mavčičo teigimu, reali-zuodamas tokį įgaliojimą, Konstitucinis Teismas tampa institucija virš Aukščiausiojo Teismo. Harutyunyan G., Mavčič A.M. Op. cit., 24 išnaša supra.

375 Op. cit., 7 išnaša supra. 376 Staugaitytė V. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia laiko

požiūriu // Jurisprudencija, 2005, Nr. 77 (69), p. 75.

161


namas iki tol galiojęs įstatymas, daro poveikį ex nunc, t. y. sukelia teisi-nius padarinius ateičiai (nuo šio sprendimo įsigaliojimo momento), nors neatmetamos ir grįžtamojo (ex tunc) poveikio galimybės. Nors prakti-koje konstitucinės justicijos sprendimų padariniai abiejose nurodytose valstybių grupėse neretai yra labai panašūs. Valstybėse, pripažįstančiose negaliojimo doktriną, sprendimų retroaktyvumas yra ribojamas; valsty-bėse, kuriose laikomasi nuginčijamumo koncepcijos, daromos taisyklės ex nunc išimtys.377

Kai valstybių teisės sistemoje naudojamas bylos atnaujinimo insti-tutas, matomas nuoseklus keleriopo lygmens jo teisinio įtvirtinimo pa-sirinkimas, dažniausiai atskirai neišskiriant, kad proceso atnaujinimas galimas būtent individualaus konstitucinio skundo teisenos pagrindu, aptariant konstitucinės justicijos institucijos sprendimo dėl teisės akto prieštaravimo konstitucijai padarinius arba pastarosios institucijos sprendimo padarinius konkrečiosios konstitucingumo kontrolės atveju (kai į konstitucinės justicijos instituciją kreipiasi konkrečią bylą nagrinė-jantis teismas, turėdamas abejonių dėl byloje taikytino teisės akto kons-titucingumo).

Užsienio valstybių praktikoje yra retas įtvirtinimas konstituciniu ly-giu, kad konstitucinio teismo sprendimas dėl norminio akto neatitikimo Konstitucijai yra pagrindas atnaujinti teisinį procesą. Antai iš nagrinėja-mų valstybių tik Lenkijos Respublikos Konstitucijos 190 str. 4 d. nustaty-ta, jog Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad norminis aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, galutinis adminis-tracinis sprendimas ar sprendimas kitoje byloje, neatitinka Konstitucijos, tarptautinės sutarties ar įstatymo, yra pagrindas atnaujinti procesą, pa-naikinti administracinį ar kitokį sprendimą, vadovaujantis šiam procesui taikomose taisyklėse nustatytais principais ir tvarka. Beje, pastebima, kad šiuo pagrindu įtvirtinamas labai plačios apimties Tribunolo sprendimų retroaktyvumas, koks neleidžiamas netgi tose valstybėse, kuriose pripa-žįstama, kad konstitucinio teismo sprendimai veikia ex tunc.378

377 Ibid., p. 69.378 Ibid., p. 69. Lenkija priklauso grupei valstybių, kurios vadovaujasi austriškąja konstitu-

cingumo nuginčijamumo doktrina, pagal kurią konstitucinio teismo sprendimas, ku-

162


Teisinis reguliavimas, kai konstitucinės justicijos institucijos veiklą nustatančiu aktu expressis verbis įtvirtinama, kad konstitucinio teismo sprendimas yra bylos atnaujinimo pagrindas, naudojamas dažniau. Nors randama tokia teisinė konstrukcija, kai konstitucinės justicijos institu-cijos veiklą nustatančiu aktu formuluojamos išimtys, kada procesas gali būti atnaujinamas, egzistuojant bendrajai taisyklei, kad konstitucinio teismo sprendimai nėra pagrindas peržiūrėti procesą. Pavyzdžiui, Ispa-nijos Karalystės organinio Konstitucinio Teismo įstatymo 40 str. 1 d., kurioje įtvirtinama, kad „sprendimai, kuriais pripažįstama, kad įstatymai ar kiti teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, nėra pagrindas peržiūrėti procesą, kuris užbaigtas priėmus res judicata galią turintį sprendimą ir kuriame buvo taikomi antikonstituciniai įstatymai ar kiti teisės aktai, iš-skyrus baudžiamąsias ar administracines bylas dėl sankcijos skyrimo, kai taikytos normos negaliojimas būtų pagrindas sumažinti bausmę ar sank-ciją arba panaikinti ar apriboti atsakomybę“.379 Taigi teisinio saugumo su-metimais konstitucinės justicijos institucijos sprendimų retroaktyvumas yra ribojamas, numatant išimtis.

Baudžiamojo kaltinimo byloje Alcalde de Soria II, 159/1987 m. spa-lio 26 d. Ispanijos Karalystės Konstitucinis Teismas pripažino, kad kai jis panaikina baudžiamąjį kaltinimą, byla negali būti atnaujinama (nagrinė-jama iš naujo ar priimamas naujas baudžiamojo teismo sprendimas), kol taip nenurodyta Konstitucinio Teismo sprendime. Bylos atnaujinimas nėra galimas tais atvejais, kai teismas nustato, kad buvo pažeista nekaltu-mo prezumpcija (2004 m gegužės 24 d. sprendimas, 2005 m. liepos 18 d. sprendimas). Bet grąžinimas, netgi baudžiamosiose bylose, yra taikomas, kai pažeidimas susijęs su esminėmis procesinėmis garantijomis, ypač teise į tinkamą procesą (su kai kuriais apribojimais) (1999 m. lapkri-čio 29 d., 2001 m. liepos 16 d. sprendimai).380

riuo panaikinamas iki tol galiojęs įstatymas, daro poveikį ex nunc, t. y. sukelia teisinius padarinius ateičiai (nuo šio sprendimo įsigaliojimo momento), nors neatmetamos ir grįžtamojo (ex tunc) poveikio galimybės.


380 Iniesta I. B. Op. cit., 280 išnaša supra.

163


Remiantis Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo įstaty-mo381 79 str. (1) d., naujas procesas gali būti pradedamas pagal Bau-džiamojo proceso kodekso nuostatas dėl galutinio kaltinimo, paremto taisykle, kuri buvo pripažinta nesuderinama su Pagrindiniu Įstatymu ar niekine pagal 78 str. (jeigu Federalinis Konstitucinis Teismas pada-ro išvadą, kad Federalinis įstatymas yra nesuderinamas su Pagrindiniu Įstatymu ar kitu Federaliniu įstatymu, jis pripažįsta įstatymą niekiniu. Jeigu kitos to paties įstatymo nuostatos yra nesuderinamos su Pagrindi-niu Įstatymu dėl tų pačių priežasčių, Federalinis Konstitucinis Teismas gali jas taip pat pripažinti niekinėmis), ar interpretuojant taisyklę, kurią Federalinis Konstitucinis Teismas pripažino nesuderinama su Pagrindi-niu Įstatymu. Vadovaujantis nurodyto 79 str. (2) d. nuostata, ne baudžia-mosiose bylose priimti galutiniai teismų ir administraciniai sprendimai, priimti remiantis Konstitucijai prieštaraujančia norma, lieka galioti. Šios taisyklės išimtis – tie atvejai, kai įstatymo nekonstitucingumas konsta-tuojamas išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą – tuomet Kons-titucinis Teismas panaikina šiuo įstatymu pagrįstą teismo sprendimą ir grąžina bylą atitinkamam teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į Kons-titucinio Teismo sprendimą. Tad įstatymų leidėjas teikia pirmenybę po-reikiui užtikrinti sprendimo teisingumą (konstitucingumą) individua-lioje byloje, o ne teisinio saugumo reikalavimams.382

Čekijos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo383 § 71 (1) nu-mato, kad jeigu įstatymo ar kito akto, kurį Teismas panaikino, pagrindu teismas baudžiamajame procese priėmė sprendimą, kuris įsigaliojo, bet nebuvo įgyvendintas, šio įstatymo ar kito akto negaliojimas sudaro pa-grindą atnaujinti procesą, vadovaujantis įstatymo dėl baudžiamojo teis-minio proceso nuostatomis.

Iš šių nuostatų matoma, kad atnaujinimo galimybė minima ypač baudžiamųjų ir administracinių bylų (dėl sankcijos skyrimo) atveju, nes

381 Federal Constitutional Court Act of Federal Republic of Germany [interaktyvu]. Pri-eiga per internetą: <http://www.iuscomp.org/gla/statutes/BVerfGG.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

382 Staugaitytė V. Op. cit., 376 išnaša supra, p. 67.383 Constitutional Court Act of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per internetą:

<http://www.concourt.cz/view/const_court_act> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

164


jos susijusios su taikytos normos negaliojimu kaip pagrindu sumažinti sankciją arba panaikinti ar apriboti atsakomybę. Paprastai teisės aktai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys sankciją, veikia atgaline data. O vadovaujantis Ispanijos tei-siniu reguliavimu, civilinėse bylose proceso atnaujinimas negalimas.

Tad siekdamas teisinės tvarkos stabilumo ir teisinio saugumo (ir už-tikrinti įgytų teisių apsaugą ir (ar) užkirsti kelią ieškinių dėl Konstitucijai prieštaraujančiu teisės aktu padarytos žalos atlyginimo antplūdžiui384) įstatymų leidėjas apriboja negaliojimo koncepcijos (kuria aiškinami konstitucinės justicijos sprendimų teisiniai padariniai, nekonstitucingu-mo samprata385) suponuojamą Konstitucinio Teismo sprendimų retro-aktyvumą386 arba daro išimtis iš valstybėse, kuriose laikomasi nuginči-jamumo koncepcijos, taikomos taisyklės ex nunc, siekdamas užtikrinti sprendimo teisingumą (konstitucingumą) individualioje byloje.

Paminėtinas Latvijos ir Lenkijos teisinis reguliavimas, išdėstytas ko-difikuotuose procesiniuose įstatymuose, bei Slovėnijos civilinio proce-sinio reguliavimo apibūdinimas.387 Šiam proceso atnaujinimo ar peržiū-

384 Staugaitytė V. Op. cit., 376 išnaša supra, p. 69.385 Pagal šią teoriją teisės akto negaliojimas yra tiesioginis aukštesnės teisinės galios nor-

mos pažeidimo padarinys, taigi kylantis ipso iure; kaip jau buvo minėta, Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas laikomas negaliojančiu nuo jo priėmimo ir įsigaliojimo arba, jeigu konstitucinė norma buvo priimta vėliau nei jai prieštaraujantis įstatymas, – nuo konstitucinės normos įsigaliojimo momento. Iš tiesų valstybėse, kuriose laikomasi ne-konstitucinės normos negaliojimo teorijos, konstitucinių teismų sprendimų retroakty-vumas (poveikis ex tunc) įsiteisėjusių individualių sprendimų atžvilgiu yra ribojamas. Išimtiniai atvejai – galimybė peržiūrėti įsiteisėjusius baudžiamuosius nuosprendžius arba sprendimą, dėl kurio buvo paduotas konstitucinis skundas; kitais atvejais – kons-titucinių teismų sprendimų poveikis ex tunc iš esmės pasireiškia tik nebaigtų nagrinėti bylų atžvilgiu. Žr. Staugaitytė V. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia laiko požiūriu // Jurisprudencija, 2005, Nr. 77 (69), p. 66, 68.

386 Ibid., p. 67. 387 Latvian Civil Procedure Code [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.

int/wipolex/en/text.jsp?file_id=191081> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); La-tvian Criminal Procedure Code [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://legislati-online.org/documents/section/criminal-codes> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.); Latvian Administrative Procedure Law [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://unpan1.un.org/intradoc/groups/public/documents/untc/unpan018406.pdf> (prisijung-ta 2013 m. balandžio 30 d.);

165


rėjimo reguliavimui būdinga dvejopa konstrukcija: 1) įtvirtinanti, kad teisės normos pripažinimas nekonstitucine (nenurodant, koks subjektas pripažįsta) yra pagrindas atnaujinti procesą (Latvijos civilinio proceso kodeksas, Slovėnijos civilinis procesinis reguliavimas) arba/ir 2) kons-titucinės justicijos institucijos sprendimai dėl teisės akto nekonstitucin-gumo yra pagrindas atnaujinti procesą (Latvijos baudžiamojo proceso kodeksas, Latvijos administracinio proceso įstatymas, Lenkijos adminis-tracinio proceso kodeksas, Lenkijos baudžiamojo proceso kodeksas).388

Ne visose pasirinktose nagrinėti valstybėse procesinių kodeksų, ko-difikuotų įstatymų lygiu įvardytas vienodas teisinis reguliavimas. Antai skirtingai reguliuojama Latvijoje (naudojami abu išskirtieji proceso at-naujinimo ar peržiūrėjimo reguliavimo būdai), o labai panašios formu-luotės įtvirtintos minimuose Lenkijos teisės aktuose.

Remiantis Latvijos civilinio proceso kodekso 479 str. 6 p. prie naujai paaiškėjusių faktų priskiriama „teisės normos, taikomos nagrinėjant bylą, pripažinimas neatitinkančia aukštesnės teisine galia teisės normos“.389

Latvijos baudžiamojo proceso kodekso 655 str. ((2), 4) p.), apiman-čiame baudžiamojo proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplin-kybių pagrindus, reguliuojama, kad „Konstitucinio Teismo sprendimai, kad teisės norma ar jos interpretavimas neatitinka Konstitucijos, kurių pagrindu įsigaliojo teismo sprendimas, yra aplinkybė, pripažįstama nau-jai paaiškėjusia“.390

Ukaz o razglasitvi zakona o pravdnem postopku. Uradni list Republike Slove-nije [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.uradni-list.si/1/objava.jsp?urlid=199926&stevilka=1210> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Pasinaudota

„Google“ vertėju iš slovėnų į anglų kalbą [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <https://translate.google.lt/?hl=en&tab=wT> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

388 Criminal Procedure Code of the Republic Poland [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://legislationline.org/documents/section/criminal-codes> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.); Code of Administrative Procedure of the Republic Poland [interaktyvu]. Pri-eiga per internetą: <http://ec.europa.eu/information_society/policy/psi/docs/pdfs/imple-mentation/po_translation_dz-u-0098-1071.doc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

389 Latvian Civil Procedure Code [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/wipolex/en/text.jsp?file_id=191081> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

390 Latvian Criminal Procedure Code [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://legisla-tionline.org/documents/section/criminal-codes> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

166


Latvijos administracinio proceso įstatymo 104 str. „Teisės normų hierarchijos kontrolė“ įtvirtinama, kad „[...] tuomet, kai įsigalioja Kons-titucinio Teismo sprendimas, teismo procesas byloje atnaujinamas ir grindžiamas Konstitucinio Teismo požiūriu“.391

Lenkijos administracinio proceso kodekso 145 a str. 1 d. numato, kad „gali būti pareiškiamas reikalavimas atnaujinti procesą, jei Konsti-tucinis Tribunolas nustato, kad reguliavimas yra priešingas Konstituci-jai, tarptautinei sutarčiai ar įstatymui, kurio pagrindu sprendimas buvo priimtas“.392

Vadovaujantis Lenkijos civilinio proceso kodekso 4011 str., „proceso atnaujinimas yra galimas tada, kai Konstitucinis Tribunolas nustatė, kad norminis aktas yra nesuderinamas su Konstitucija, ratifikuotomis tarp-tautinėmis sutartimis ar aktu, kurio pagrindu yra priimtas sprendimas“.393

Pagal Lenkijos baudžiamojo proceso kodekso 540 str. § 2 „procesas atnaujinamas kaltinamojo naudai, jei, priėmus Konstitucinio Tribuno-lo sprendimą, teisės nuostata, kuri buvo kaltinimo ar lygtinio atleidimo nuo atsakomybės pagrindas, neteko galios ar pasikeitė“.394

Vengrijos teisės doktrinoje nurodomas proceso atnaujinimo pagrin-das, susijęs su Konstitucinio Teismo pripažinimu, kad retrospektyvine prasme įstatymo nuostatos yra niekinės ir negalioja. Remiantis šiuo pa-

391 Latvian Administrative Procedure Law [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://unpan1.un.org/intradoc/groups/public/documents/untc/unpan018406.pdf> (prisijung-ta 2013 m. balandžio balandžio 30 d.).

392 Code of Administrative Procedure of the Republic Poland [interaktyvu]. Prieiga per in-Code of Administrative Procedure of the Republic Poland [interaktyvu]. Prieiga per in-[interaktyvu]. Prieiga per in-ternetą: <http://ec.europa.eu/information_society/policy/psi/docs/pdfs/implementation/po_translation_dz-u-0098-1071.doc> (prisijungta 2013 m.balandžio 30 d.).

393 Bolzanas D. Proceso atnaujinimas civilinėse bylose. Daktaro disertacija. Teisė (01 S). Mykolo Romerio universitetas: 2012, p. 57. Remiamasi iki 2012 m. kovo 3 d. galio-jusiu teisiniu reguliavimu. Vadovaujantis Lenkijos Respublikos 2011 m. rugsėjo 16 d. esminiais Lenkijos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimais, įsigaliojusiais 2012 m. kovo 3 d., galimas cituotos nuostatos formuluotės pasikeitimas. Žr. Poland’s New Civil Procedure Code: Summary of The Key Changes [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.legalweeklaw.com/abstract/poland-civil-procedure-code-summa-ry-key-changes-12207> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

394 Criminal Procedure Code of the Republic Poland [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://legislationline.org/documents/section/criminal-codes> (prisijungta 2013 m. ba-landžio 30 d.).

167


grindu, procesas gali būti atnaujintas, jeigu Konstitucinis Teismas pri-pažįsta negaliojančia materialiosios teisės normą (visą aktą (dekretą) ar atskiras jo dalis) ir Aukščiausiasis Teismas suteikia šaliai galimybę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Jeigu Konstitucinis Teismas pripažįs-ta neatitinkančia Konstitucijos proceso teisės normą, kuri galėjo turėti įtakos bylos baigčiai, Aukščiausiasis Teismas baigiamąjį aktą pripažįsta negaliojančiu ir nurodo pakartoti tą proceso dalį iš naujo.395

Slovėnijoje vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra teismo sprendimo ar kito valstybinės institucijos individualaus pobūdžio akto, kuris sudarė pagrindą teismo sprendimui priimti, panaikinimas.396 Slo-vėnijos bendrojo administracinio proceso įstatymo 260 str. 1 d. 3 p. nu-mato, kad procesas, kuris yra baigtas galutiniu sprendimu administra-ciniame procese, atnaujinamas, jeigu sprendimas grindžiamas teismo sprendimu ir teismo sprendimas yra galutinai pakeistas ar panaikin-tas.397 Vengrijos civilinio proceso įstatymo 394 str. 9 p. įtvirtinta, kad procesas, kuriame priimtas galutinis teismo sprendimas, gali būti atnau-jinamas šalies prašymu, jei sprendimas grindžiamas kitu sprendimu ar kitos institucijos sprendimu ir šis sprendimas buvo galutinai pakeistas ar panaikintas.398

Apibendrinant teisinį reguliavimą, išdėstytą pasirinktų nagrinėti valstybių kodifikuotuose procesiniuose įstatymuose, proceso atnaujini-mo galimybė numatoma, kai konstitucinės justicijos institucija pripažįs-ta konstituciniu skundu ginčyto teisės akto nesuderinamumo su konsti-tucija faktą.

395 Bolzanas D. Op. cit., 393 išnaša supra, p. 57.396 Ibid., p. 57–58.397 Zakon o splošnem upravnem postopku [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://

www.uradni-list.si/1/objava.jsp?urlid=200522&stevilka=755> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.). Pasinaudota „Google“ vertėju iš slovėnų į anglų kalbą [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <https://translate.google.lt/?hl=en&tab=wT> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

398 Törvény a büntetőeljárásról [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.legisla-tionline.org/documents/section/criminal-codes/country/25> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.). Pasinaudota „Google“ vertėju iš vengrų į anglų kalbą [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <https://translate.google.lt/?hl=en&tab=wT> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.).

168


Vertinant išskirtus proceso atnaujinimo ar peržiūrėjimo reguliavimo būdus, kuriais įtvirtinama, kad teisės normos pripažinimas nekonstituci-ne (nenurodant, koks subjektas pripažįsta) yra pagrindas atnaujinti pro-cesą arba/ir kad konstitucinės justicijos institucijos sprendimai dėl tei-sės akto nekonstitucingumo yra atnaujinimo ar peržiūrėjimo pagrindas, galima teigti, kad išskirtinį konstitucinės justicijos institucijos priimamų sprendimų statusą labiau pabrėžia minėtas pastarasis proceso atnaujini-mo ar peržiūrėjimo reguliavimo variantas (t. y., kad proceso atnaujinimo ar peržiūrėjimo pagrindas yra konstitucinės justicijos institucijos spren-dimai dėl teisės akto nekonstitucingumo).

Aptartina Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo teisės aktas (jo dalis) pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, teisinių pasekmių re-guliavimo situacija Lietuvoje.

Kadangi ordinarinis teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi Kons-titucija ir Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieš-tarauja įstatymams,399 šiam teismui pateikus Konstituciniam Teismui prašymą ištirti abejonių nagrinėjamoje byloje sukėlusio taikytino teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, Konstitucijai ir Konstituci-niam Teismui išsprendus ginčą dėl teisės akto (jo dalies) konstitucingu-mo (teisėtumo), prašymą padavęs teismas atnaujina sustabdytos bylos nagrinėjimą ir sprendžia tą bylą, kurioje buvo kilęs klausimas dėl taikyti-no teisės akto konstitucingumo, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo nutarimu. Priimdamas sprendimą, teismas netaiko teisės akto (jo dalies), kurie Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės ga-lios teisės aktui, Konstitucijai. Šiuo požiūriu Konstitucinio Teismo nu-tarimu sukurta nauja teisinė situacija taikoma iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo susiformavusiems teisiniams santykiams, ginči-jant materialinės teisės normas.

399 Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negali būti taikomas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 1 d. // Valstybės žinios, 2002, Nr. 17-649 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

169


Žvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų teisines pasekmes, žmogaus teisių apsaugos tikslui siekti teismų prakti-koje aktualūs400 šio Teismo nutarimų retroaktyvaus veikimo atvejai.

Remiantis Konstitucijos 107 str. 1 d., Konstitucinio Teismo įstaty-mo 72 str. 1 d., Lietuvoje prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas aktas (įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) bei įstatymui prieštarau-jančiu pripažintas Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo ofici-alaus paskelbimo dienos. Toks prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas teisės aktas visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos; Kons-titucinis Teismas, pagal pareiškėjų prašymus spręsdamas konstitucinės justicijos bylas, turi konstitucinius įgaliojimus panaikinti atitinkamų tei-sės aktų (jų dalių) teisinę galią, jeigu jie prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai; šiuo atžvilgiu tokio teisės akto teisinė galia yra panaikinama.401

Iki Konstitucinio Teismo sprendimo dėl teisės akto (jo dalies) prieš-taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad toks teisės aktas atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės, atsiradusios tokio teisės akto pagrindu (t. y. pasekmės, atsiradusios, kai pagal atitin-kamą institucijos sprendimą, priimtą vadovaujantis šiuo teisės aktu, as-muo įgijo tam tikras teises ar atitinkamą teisinį statusą arba asmeniui atitinkamu institucijos sprendimu nebuvo suteikta tam tikrų teisių ar atitinkamo teisinio statuso), yra teisėtos.402 Minėtos jurisprudencinės nuostatos, grindžiamos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 2 str. nuostata, kad „įsta-

400 Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimųsi į Konstitucinį Teismą pagrin-du išsirutuliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nu-tarimas byloje dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmių. Žr. Valstybės žinios, 2011, Nr. 129-6116.

401 Ibid. 402 Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimųsi į Konstitucinį Teismą pagrin-

du išsirutuliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nu-tarimas byloje dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmių. Žr. Valstybės žinios, 2011, Nr. 129-6116.

170


tymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos terito-rijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis“, patvirtina faktą, kad konstitucingumo kontrolė Lietuvoje grindžiama nuginčijamumo koncepcija, pagal kurią būtent Konstitucinio Teismo nutarimas lemia aukštesnės galios teisės aktui, Konstitucijai prieštarau-jančio teisės akto galios praradimą ir jo pašalinimą iš teisės sistemos; „nekonstitucingumas, kaip objektyvi to akto savybė, egzistavusi ir iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, turėtų būti suvokiamas tik kaip materialinė teisinė Konstitucinio Teismo nutarimo prielaida“,403 at-sižvelgiant į Konstitucijos 7 str. 1 d., pagal kurią „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“.

Patvirtinama, kad bendroji taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį,404 kuria „siekiama sustiprinti visuomenės pasitikėjimą įstatymu, sukurti teisinio saugumo pojūtį ir išsaugoti pagarbą egzistuojančiai tei-sinei sistemai“,405 turi išimčių.406 Galimos dvi konstitucinėje jurispru-dencijoje formuluojamos išimtys, kai Konstitucinio Teismo nutarimu antikonstituciniu pripažintas teisinis reguliavimas bus taikomas ir iki minėto nutarimo priėmimo susiformavusiems teisiniams santykiams: 1) jei bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose yra pra-dėta konkreti byla („[...] Konstitucinio Teismo įstatymo 67 str. 1 d.407

403 Staugaitytė V. Op. cit., 376 išnaša supra, p. 70.404 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimas // Vals-

tybės žinios, 2003, Nr. 48-2133.405 Lapinskas K. Konstitucinės priežiūros institucijų sprendimų realizavimo problemos //

Konstitucinės priežiūros institucijų sprendimų teisinės prigimties, galių ir realizavimo problemos. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1997, p. 43–54.

406 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas // Vals-tybės žinios, 2003, Nr. 124-5643.

407 Konstitucinio Teismo įstatymo 67 str. 1 d. nustatyta, kad „jei yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarau-ja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją“.

171


yra įtvirtinta viena iš Konstitucinio Teismo nutarimų galios nukreipimo į ateitį išimčių“408); 2) kai individualaus taikymo teisės aktas Konstitu-cinio Teismo nutarimu yra pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai (pvz., Prezidento dekretas dėl pilietybės suteikimo409).410

Nagrinėjamame teismų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą kontekste aktualiausia pirmoji išimtis, kildinama iš Konstitucijos 110 str.: „Teisė-jas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (1 d.); tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstituci-jai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (2 d.).“

Išimties iš bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendi-mų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį, darymas pateisinamas siekiu užtikrinti teisingumą ordinarinio teismo nagrinėjamoje byloje. Kaip buvo nurodyta antrajame Tyrimo skyriuje, Konstitucijos 110 str. įtvirtintu draudimu taikyti įstatymą, kuris priešta-rauja Konstitucijai, taip pat bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kilus abe-jonėms, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, nepriešta-rauja Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra siekiama, kad „nebūtų taikomas Konstitucijai priešta-

408 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas // Valsty-bės žinios, 2011, Nr. 129-6116.

409 Žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilie-tybės suteikimo išimties tvarka“ atitikimo Konstitucijai, kuriuo minėtas Prezidento dekretas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ta apimtimi, kuria buvo nusta-tyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, ir kurio pagrindu neteisėtai suteikta Lie-tuvos Respublikos pilietybė buvo atimta.

410 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Europos konstitucinių teismų konferen-cijos XV kongresui 2010 m. parengtas nacionalinis pranešimas „Konstitucinis teisin-gumas: funkcijos ir santykiai su kitomis valdžios institucijomis“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.confeuconstco.org/reports/rep-xv/LITUANIA%20na.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

172


raujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad ne-būtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neį-gytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso“.411

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. visoms valstybės insti-tucijoms ir jų pareigūnams kyla pareiga panaikinti savo priimtus įstaty-mo įgyvendinamuosius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu (3 d.), ir nevykdyti sprendimų, pagrįstų tei-sės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (4 d.). „[...] Konstitucinio Teismo įstaty-mo 72 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas vykdyti tokius spren-dimus, kurie atitinka šias sąlygas: buvo priimti pagal teisės aktą iki jo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, priėmimo metu buvo grin-džiami teisės aktais, dar nepripažintais prieštaraujančiais Konstitucijai, ir dėl to buvo preziumuojama, kad jie yra teisėti, ir tuo metu, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo tie teisės aktai pripažinti prieš-taraujančiais Konstitucijai, nebuvo įvykdyti.“412 Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. minėtoje dalyje vartojama sąvoka „sprendimas“, aiškina-ma šio straipsnio 1, 2, 3 dalių kontekste, reiškia „tokį vadovaujantis teisės aktu priimtą valinį aktą, kuriuo sukeliamos įvairios teisinės pasekmės, kaip antai: sukuriamos, pakeičiamos, nesuteikiamos (apribojamos) ar panaikinamos konkretaus asmens teisės, pareigos, teisinis statusas“.413 Šio Tyrimo kontekste svarbu, kad tokie sprendimai suvokiami ir kaip administravimo subjektų sprendimai, ir kaip teismų sprendimai.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą nagrinėtų valstybių teisinio regulia-vimo apibendrinimą dėl teisinio proceso atnaujinimo, esant konstituci-nės justicijos institucijos sprendimui dėl akto neatitikimo Konstitucijai, taip pat remiantis konstitucinės teisės mokslininkų tyrimais, kuriuose

411 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai // Valstybės žinios, 2007, Nr. 111-4549; 2011, Nr. 58-2771.

412 2011 m. spalio 25 d. nutarimas // Valstybės žinios, 2011, Nr. 129-6116. 413 Ibid.

173


nagrinėjami konstitucinės justicijos sprendimų padariniai, nė vienoje valstybėje, atsižvelgiant į teisinio tikrumo, teisėtai įgytų teisių apsaugos principus, konstitucinių teismų sprendimų retroaktyvumas nėra leidžia-mas arba, jei leidžiamas, tai tik išimtiniais atvejais (t. y. baudžiamosiose, administracinėse bylose; bendrasis principas – teisės aktų galiojimas at-galine tvarka galimas tik jeigu būtų palengvinama teisės subjektų padėtis nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit)); išski-riama galimybė peržiūrėti priimtus individualius sprendimus, šių išim-čių atveju teikiant prioritetą teisingumo principui, o ne teisinės tvarkos stabilumo ir įsiteisėjusių sprendimų neliečiamumo reikalavimams.

Lietuvoje, kaip ir pasirinktų nagrinėti valstybių praktikoje, galimy-bė atnaujinti procesą išnagrinėtose bylose ir peržiūrėti įsiteisėjusius teismų ir administracinius sprendimus, pagrįstus nekonstituciniu tei-sės aktu, konstitucinės justicijos institucijai išnagrinėjus individualaus konstitucinio skundo bylą, manytina, turėtų būti sprendžiama siekiant teisingumo užtikrinimo, pastarąjį derinant su teisinės tvarkos garanta-vimo siekiu. Šiame derinimo procese dėmesys turi būti atkreipiamas ir į asmenų teisėtai įgytų teisių apsaugos siekį, kad, pagerinus vienos tei-sinio santykio šalies padėtį, nepablogėtų kitos šalies padėtis. Pastebima, kad „ypač atsargiai įsiteisėjusių sprendimų peržiūrėjimo klausimas turi būti sprendžiamas privatinės teisės srityje, nes čia būtina užtikrinti ir kitos proceso šalies bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus“.414 Vadovau-jantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimu,415 pateikta tam tikra išimtis, kad ir kitose teisės šakose, o ne vien administracinėje ar baudžiamojoje teisėje, atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas nepablogintų teisės subjektų teisinės padėties. Asmenų teisėtai įgytų teisių apsaugos siekis akcentuojamas ir konstitucinėje jurisprudencijoje. Antai gali būti priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad iš teisės akto, vėliau pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai (įstatymo įgyvendinamojo akto – prieštaraujančiu Kons-titucijai ir (arba) įstatymams), jo galiojimo metu kilusios asmens įgy-

414 Staugaitytė V. Op. cit., 376 išnaša supra, p. 76.415 Valstybės žinios, 1998, Nr. 29-784.

174


tos teisės turi būti saugomos ir ginamos. Pasak Konstitucinio Teismo, „Konstitucija apskritai neužkerta kelio tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kylančias iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, kurių neapgynus ir neapsaugojus šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės būtų visiškai arba iš dalies ap-saugotos ir apgintos“ (nors saugomos teisės, įgytos pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus ir todėl nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos (kai Konstitucijai prieštaraujančiais pripažinti teisės aktai (jų dalys) nega-li būti taikomi) paprastai negali būti įgyvendinamos ir asmenų teisės, įgytos pagal Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintus teisės aktus).416 Tad skirtingų vertybių derinimo procese aiškinamasi, ar, neapsaugojus ir neapgynus šių įgytų teisių, nebus pažeistos kitos Konstitucijos saugo-mos vertybės, ar nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra.

Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepci-joje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakei-timo įstatymo projekte XP-980(3) numatomos Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisinės pase-kmės. Pagal Koncepciją įtvirtinama „asmens teisė kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Kons-titucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir lais-ves“. Remiantis minėtu Projektu, siūloma papildyti Konstitucijos 107 str. nauja 3 d.: „Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo

416 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2008 m. lie-pos 4 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3018; 2008, Nr. 78-3080.

175


nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo.“417

Svarstant, ar Konstitucinio Teismo nutarimo dėl byloje taikomo norminio teisės akto neatitikties Konstitucijai priėmimas sudarytų pro-ceso atnaujinimo pagrindą esant sėkmingam konstituciniam skundui, pirmiausia turi būti išsiaiškinama, ar šio Konstitucinio Teismo nutari-mo priėmimas kaip teisinio proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti atskirai reguliuojamas Konstitucijoje ir ar jis galėtų būti naujas savaran-kiškas proceso atnaujinimo byloje pagrindas civilinį, administracinį ir baudžiamąjį procesą reguliuojančiuose teisės aktuose, ar savo esme jis galėtų „tilpti“ į galiojančius minėtų rūšių teisinio proceso atnaujinimo pagrindus.

Į klausimą, ar minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas kaip teisinio proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti atskirai reguliuojamas Konstitucijoje, atsakytina teigiamai. Remtinas, kaip ir nurodyta Individu-alaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo pro-jekto XP-980(3) siūlomoje formuluotėje, specifinio reguliavimo išskyri-mas, sudarantis pagrindą konstitucinio skundo veiksmingumui, galintis būti pažeistų asmens teisių gynimo garantija. Parinkta tinkama nuostatos vieta Konstitucijos 107 str., skirtame apibrėžti, be kita ko, ir Konstituci-nio Teismo sprendimų padarinius. Proceso dėl pateikusio konstitucinį skundą asmens pažeistos konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo atnaujinimo pagrindas nuo kitų proceso atnaujinimo pagrindų gali būti skiriamas pagal sprendimo dėl teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Kons-titucijai esmę – šiuo sprendimu konstitucinės justicijos institucijos kons-tatuojamas Konstitucijos principų ir nuostatų pažeidimo buvimas. Re-miantis Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais pripažįstama teisės akto neatitiktis Konstitucijai, specifiniu statusu, galiojančiuose procesiniuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinio ir baudžiamojo proceso ko-

417 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XP-980(3), 2008 m. liepos 11 d. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324316&p_query=&p_tr2=> (prisijung-ta 2013 m. balandžio 30 d.).

176


deksuose, Administracinių bylų teisenos įstatyme, Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir parengtame Administracinių nusižengimų kodekso projekte) galima įtvirtinti atskirą pagrindą proceso atnaujinimui, grin-džiamam sėkmingu individualiu konstituciniu skundu.

Nuodugniau nagrinėjant aptartą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte XP-980(3) numatomą Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes įtvirtinančią nuostatą, kyla klausimas, susijęs su neįvardytais proceso atnaujinimo pagrindo dėl priimto Konstitucinio Teismo sprendimo elementais. Diskutuotina, ar nereikėtų nurodyti ne-konstitucinės teisinės nuostatos sąsajų su konstitucinio skundo pateikė-ju, Konstitucinio Teismo sprendimo taikomumą individualaus konstitu-cinio skundo pateikėjui, t. y. kad ši nuostata buvo taikoma konkrečiame individualiame akte. Reikia pripažinti, kad tam, kad aplinkybės sudarytų proceso atnaujinimo pagrindą, jos turi turėti lemiamą įtaką užbaigtos by-los baigčiai.418 Aplinkybių siejimosi ir esmingumo su byla sąlyga išreiškia jų glaudų ryšį su byloje padarytomis išvadomis. Vadovaujantis minima sąlyga, siūlomas proceso atnaujinimo pagrindas formuluotinas taip: „Kai pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir šiuo pripažintu prieštaraujančiu Konstitu-cijai teisės aktu buvo grindžiamas teismo sprendimas.“

Panašus sąsajų įvardijimas matomas ir pasirinktos nagrinėti valsty-bės – Vokietijos – baudžiamojo proceso kodekse, nors taikytino atitin-kamo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo atveju. Nurodyta-me teisės akte įtvirtinama: galutiniu teismo sprendimu baigto proceso atnaujinimas galimas teisiamojo asmens naudai, jei Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ap-

418 Bolzanas D. Naujai paaiškėjusios aplinkybės kaip proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas // Socialinių mokslų studijos, 2010, Nr. 3 (7) arba [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sms/archyvas/?l=92453> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

177


saugos konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir jei teismo sprendimas buvo grindžiamas šiuo pažeidimu (359 str. 6 p.).419

Konstruoti naujajam pagrindui, pagal kurį galėtų būti atnaujinamas procesas, grindžiamas sėkmingu individualiu konstituciniu skundu, pa-naudotina Lietuvos Respublikos civilinio ir baudžiamojo proceso kodek-suose, Administracinių bylų teisenos įstatyme, Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo dėl Euro-pos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo formuluotė. Sąlyginė paralelė tarp Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų gali būti brėžiama atsižvelgiant į šių teismų kaip galutinių, neskundžiamų teismų sprendimų nacionaliniu ir tarp-tautiniu lygiu statusą. Analogiškos individualaus konstitucinio skundo instituto travaux préparatoires siūlomam teisiniam reguliavimui („byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarau-ja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) numatomai formuluotei teisinės konstrukcijos randamos Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymuose, artima formuluotė – Baudžiamojo proceso ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose. Antai pagal Civilinio proceso kodeksą procesas gali būti atnaujinamas, kai „Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus tei-sių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika“ (366 str. 1 d. 1 p.).420 Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, procesas gali būti atnaujinamas, „kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papil-

419 German Criminal Procedure Code [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.iuscomp.org/gla/statutes/StPO.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

420 Valstybės žinios // 2002, Nr. 36-1340 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

178


domiems protokolams“ (153 str. 2 d. 1 p.).421 Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos bau-džiamosios bylos gali būti atnaujintos, kai „Europos žmogaus teisių teis-mas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildo-mus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištai-syti tik atnaujinus nuteistojo bylą“ (456 str. ).422 Administracinių teisės pažeidimų kodekse423 vienas iš galimų administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindų yra tuomet, kai „[...] Europos žmogaus tei-sių teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pa-žeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens pa-traukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą“ (30217 str. 1 d. 6 p.).424

Kita vertus, žvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, individualių sprendimų peržiūrėjimo, teisinio proceso atnaujinimo galimybė, kai konstitucinės justicijos institucija pripažįsta konstituciniu skundu gin-

421 Valstybės žinios // 2000, Nr. 85-2566 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 422 Valstybės žinios // 2002, Nr. 37-1341 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).423 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241,

241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvide-šimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257(1), 260(1), 260(2) straips-niais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymas Nr. XI-1142. Bylų atnaujinimas jame įtvirtintas nuo 2010 m. lapkričio (nuostatos įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d.) // Valstybės žinios, 2010, Nr. 142-7257.

424 Vieno iš galimų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų tapati formu-luotė siūloma ir remiantis parengtu naujuoju Administracinių nusižengimų kodekso projektu (Žr. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projektas XIP-3600(2) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dok-paieska.showdoc_l?p_id=422906> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.): „[...] Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitę-siantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą“ (653 str. 1 d. 6 p.).

179


čyto teisės akto nesuderinamumo su konstitucija faktą, gali būti reali-zuojama Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 11 p. pa-grindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta bylų, susiju-sių su šiuo proceso atnaujinimo pagrindu bylose dėl darbo užmokesčio priteisimo,425 su ginčais, kylančiais iš socialinės apsaugos teisinių santy-kių ir kt., kai administracinių ginčų skaičius yra didelis, apimantis didelių visuomenės grupių (pavyzdžiui, valstybės tarnautojų) interesus.

Antai bendram bylų atnaujinimo situacijos apibūdinimui – peržvel-gus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje nuo 2007 m., matoma, kad dau-giausia pateikta prašymų atnaujinti procesą ir spręsta bylų dėl atnauji-nimo kitais nei nagrinėjamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 11 p.) pagrindais.426 Bylose priimti sprendimai atnaujinti procesą prašomais pagrindais tėra pavieniai (labai reti), patvirtinantys, kad atnaujinimas yra išimtinis procesas. Atsisakoma atnaujinti, nes pra-šymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti įstatymo numatytais pro-ceso atnaujinimo pagrindais arba prašymais siekiama dar kartą peržiūrė-ti faktinę bylos pusę, iš naujo ištirti bylos aplinkybes bei iš naujo vertinti bylos įrodymus – tam atnaujinimo institutas nėra skirtas, arba, prašant bylą atnaujinti konkrečiu pagrindu, nepateikta jokių argumentų ar tokią nuomonę pagrindžiančių įrodymų.

Kaip nurodyta, rėmimasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis-mo praktika bylose pareiškėjų įforminamas kitais nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 11 p. pagrindais, pavyzdžiui, dėl naujai pa-

425 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis adminis-tracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=95e59732-223b-4c8b-9c6a-84901100dbf0> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.)

426 T. y.: vienodos administracinių teismų praktikos formavimas (procesinio sprendimo kategorija – 80.13), esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant (procesi-nio sprendimo kategorija – 80.11), naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės (pro-cesinio sprendimo kategorija – 80.3), sprendimas ar nutartis be motyvų (procesinio sprendimo kategorija – 80.9) ir kt.

180


aiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žino-mos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 2 p. pagrindas)427 arba/ir kai pateikiami akivaizdūs įrodymai dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nu-tartį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 10 p. pagrindas).

Gali būti pateikiama keletas pavyzdžių. Antai pareiškėja J. B. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia, inter alia, Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 2 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pa-reiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos J. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo tokia aplinkybe įvardijamas Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas, pripažinęs vienos iš įstatymo nuostatų ne-konstitucingumą (atnaujinant procesą šiuo pagrindu, be kita ko, turi būti nustatyta, kad pareiškėjai aplinkybė, kuria ji grindžia prašymą atnaujinti procesą, negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu), tačiau, Lietu-vos vyriausiojo administracinio teismo konstatavimu, minėta nuostata administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, apskritai nebuvo taikoma, tad procesas byloje nebuvo atnaujintas.428

Antrasis pavyzdys. Pareiškėja V. B. 2006 m. liepos 1 d. pateikė Lietu-vos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. I9-156/2003, grįsdama jį ABTĮ 153 str. 2 d. 2, 10 ir 12429 p. ir remdamasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutar-

427 Kaip buvo matoma, pavyzdžiui, iš nagrinėto Latvijos civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksų teisinio reguliavimo, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė įvardijami atitin-kamai „teisės normos, taikomos nagrinėjant bylą, pripažinimas neatitinkančia aukštesnės teisine galia teisės normos“ ir „Konstitucinio Teismo sprendimai, kad teisės norma ar jos interpretavimas neatitinka Konstitucijos, kurių pagrindu įsigaliojo teismo sprendimas“.

428 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis admi-nistracinėje byloje Nr. P-502-266/2009 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=6529517d-9d51-45d8-b24e-7b06d3740e16> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.)

429 Pagal ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p. – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

181


timi prašymo netenkino konstatavęs, jog minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos šioje byloje negali būti laikomos naujai paaiškėjusio-mis esminėmis bylos aplinkybėmis ar esminiu materialinės teisės normų pažeidimu, nes byloje nebuvo taikytos įstatymo normos, kurių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2006 m. kovo 28 d. nutarime spren-dė Konstitucinis Teismas.430

Taigi priežastis, dėl kurios abiem nurodytais atvejais bylų procesas neatnaujinamas – tai, kad remiamasi Konstitucinio Teismo nutarimais, tačiau byloje nebuvo taikytos įstatymo normos, kurių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai sprendė Konstitucinis Teismas.

Dar vieno prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo situacija, iliustruojanti skirtingą nuo anksčiau nurodytųjų atvejį – kaip buvo anali-zuojama antrajame Tyrimo skyriuje, teismo kreipimasis/nesikreipimas į Konstitucinį Teismą yra teismo diskrecija, nekvestionuotina aukštesnio-sios instancijos teismo. Pareiškėjai, nurodydami 153 str. 2 d. 8 p. proceso atnaujinimo pagrindą (kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų), teigė, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė kreiptis į Lietuvos Respu-blikos Konstitucinį Teismą dėl Konkurencijos įstatymo 38 str. 2 d. nuosta-tų konstitucingumo ištyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad toks prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Kons-titucinį Teismą nėra savarankiškas reikalavimas, todėl jis nepatenka į bylos nagrinėjimo iš esmės ribas ir jo atžvilgiu proceso atnaujinimas negalimas.431

Grįžtant prie galiojančio baudžiamojo procesinio bylos atnaujinimo reguliavimo, matoma, kad galiojančiame baudžiamajame procesiniame įstatyme nurodytus baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinka-mo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindus (451 str.) būtų sudėtinga naudoti kaip proceso atnaujinimo pagrindą esant sėkmingam konstituci-

430 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis adminis-tracinėje byloje Nr. P-444-231/2009 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d58568f5-3fcb-4a39-b4bf-912b4d-fea029> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

431 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis adminis-tracinėje byloje Nr. P525 – 189/2009 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=dd7aa2dd-b26c-4115-9f4d-bb172129685f> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

182


niam skundui. Baudžiamojo įstatymo, nesuabejojus jo atitiktimi Konstitu-cijai, pritaikymas byloje greičiausiai nebūtų įvardijamas aiškiai netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Būtent todėl Baudžiamajame kodek-se įstatymų leidėjui siūlytina įtvirtinti naują pagrindą – kai Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad baudžiamasis įstatymas, kuriuo yra pagrįstas bylo-je priimtas sprendimas nuteisti asmenį, prieštarauja Konstitucijai.

Taip pat pastebėtina, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus in-dividualaus akto nekonstitucingumą, civilinę bylą galima atnaujinti va-dovaujantis galiojančiu Civilinio proceso kodeksu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrin-das tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti (366 str. 1 d. 5 p.). Ta-čiau, kaip jau buvo atkreiptas dėmesys, kadangi privatinės teisės srityje kyla teisėtai įgytų teisių apsaugos būtinybė, tik teismas turėtų spręsti, ar nėra kliūčių peržiūrėti individualų sprendimą, kuris buvo grindžiamas konstitucinės justicijos institucijos pripažintu teisės akto neatitikimu Konstitucijai. Aišku, priimdamas sprendimą, teismas remtųsi galiojančiu atitinkamu proceso atnaujinimo pagrindu.

Apibendrinant Konstitucinio Teismo nutarimo dėl byloje taikomo norminio teisės akto neatitikties Konstitucijai priėmimas administra-cinių bylų teiseną, administracinį, baudžiamąjį ir civilinį procesą regu-liuojančiuose teisės aktuose formuluotinas kaip savarankiškas proceso atnaujinimo pagrindas, grindžiamas sėkmingu konstituciniu skundu, panaudojant galiojančiuose procesiniuose įstatymuose įvardytą proceso atnaujinimo pagrindo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo formuluotę. Manytina, kad administracinį, baudžiamąjį ir civilinį proce-są reguliuojančiuose teisės aktuose konstruojant savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą pagal asmens individualų konstitucinį skundą, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, reikia nurodyti nekonstitucinės teisinės nuostatos sąsajas su konstitucinio skundo pateikėju, priimto Konstitucinio Teismo spren-dimo taikomumą individualaus konstitucinio skundo pateikėjui.

183

Išvados ir pasiūlymai

Susisteminti individualų konstitucinį skundą identifikuojantys požymiai, as-mens konstitucinio skundo vietos bei jo įtvirtinimo raidos pasaulyje ir Lie-tuvoje apžvalga atskleidžia platų, įvairiapusį konstitucinio skundo suvokimą. Šią priemonę Lietuvoje apibūdina konkretūs požymiai: tai papildoma teisinė priemonė, kuria kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; ja ginamos asmens konstitucinės teisės ar laisvės; šios teisės ar laisvės galimai pa-žeidžiamos tam tikrų valdžios institucijų aktais; konstitucinio skundo institutą sudaro susiję materialiniai ir procesiniai konstitucinio skundo instituto turinio elementai ir šiuos elementus pratęsia atskiras proceso atnaujinimo, konstituci-nio skundo pagrindu Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kuriuo konstatuojama ginčyto teisės akto neatitiktis Lietuvos Res-publikos Konstitucijai, institutas.

Ištirti asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo tikslingumo argumen-tai – netiesioginio (per individualią bylą nagrinėjantį teismą) asmens konsti-tucinių teisių ir laisvių gynimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nepakankamumas ir poreikis ginti tam tikras asmens konstitucines teises – nu-rodo kryptį, orientuojančią, į ką turi būti atsižvelgiama, konstruojant konkre-čius asmens konstitucinio skundo instituto elementus, norint pasiūlyti tinka-miausią asmens konstitucinio skundo modelį.

Lietuvai tinkamiausias asmens teisių ir laisvių apsaugą stiprinantis, nes ją veiksmingesnę darantis asmens konstitucinio skundo modelis būtų toks, kuris papildytų esamą ordinarinių teismų atliekamą netiesioginę asmens konstitu-cinių teisių apsaugą ir suteiktų galimybę ginčyti tam tikrų konstitucingumo požiūriu labiausiai kvestionuojamų ir Europos Žmogaus Teisių Teisme pripa-žintų labiausiai pažeidžiamomis teisių – ypač procesinio pobūdžio teisių ir jų garantijų, taip pat lygiateisiškumo, nuosavybės ir socialinių teisių – pažeidimus.

Tiesioginis asmens kreipimasis su konstituciniu skundu į Lietuvos Res-publikos Konstitucinį Teismą dėl nekonstituciniais aktais asmens pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių galėtų papildyti netiesioginį (per individualią bylą nagrinėjantį teismą) asmens teisių gynimą Lietuvos Respublikos Kons-tituciniame Teisme. Remiantis konkrečią bylą nagrinėjančių ordinarinių teis-mų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą situacijos ir bylos šalių prašymų teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą situacijos analize, konstitucinės jurisprudenci-

184


jos teiginiais ir kitais šaltiniais, netiesioginio asmens teisių gynimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme papildymas reikalingas dėl tokio netie-sioginio kreipimosi nepakankamumo. Visapusiška žmogaus teises saugoti ir pačiam jų turėtojui pateikiant skundą konstitucinės justicijos institucijai, jei kyla pagrįsta abejonė dėl teisiniu reguliavimu galimai pažeistų jo konstituci-nių teisių ir laisvių, o ordinariniai teismai nesikreipia į konstitucinės justicijos instituciją. Tyrime išskirti ir nagrinėti keli tokio ordinarinių teismų nesikrei-pimo atvejai: kai ordinariniai teismai gali būti dirbtinai skatinami atsisakyti savo abejonių dėl byloje taikytino teisinio reguliavimo konstitucingumo; kai bylos šalių pateiktus prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismai gali nepagrįstai griežtai pripažinti nepakankamais įstatymo ne-atitikimo Konstitucijai problemai iškelti; kai teismai gali nepakankamai argu-mentuoti byloje kilusią teisinio reguliavimo konstitucingumo abejonę ir todėl Konstitucinis Teismas atsisakys tirti jų keliamą konstitucingumo klausimą.

Žmogaus teisių apsaugos požiūriu tikslingiausias ir su konstitucinio skun-do paskirtimi, tikslu labiausiai suderinamas neapibrėžtas konstituciniu skundu galimų ginčyti teisių ratas, jį įstatymų leidėjas ir siūlo įtvirtinti Lietuvos teisės sistemoje. Tiesioginis asmens kreipimasis su konstituciniu skundu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl nekonstituciniais aktais asmens pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių galėtų užtikrinti konkrečių teisių gynimą. Tačiau Lietuvos įstatymų leidėjo pasirinktu norminiu konstitucinio skundo modeliu nebūtų suteikta Lietuvai aktuali papildoma apsauga procesinio pobūdžio tei-sėms ir jų garantijoms, kadangi priemonių, kurios nukreipiamos prieš norminį aktą, o ne jo taikymą individualiu atveju, šių teisių apsaugai nepakanka – kaip rodo Tyrime nagrinėtų valstybių praktika, dažnai žmogaus teisių pažeidimai yra nekonstitucinio individualaus akto, kuris gali, bet nebūtinai būti pagrįstas atitinkančiu konstituciją įstatymu, rezultatas. Nors Tyrime nepaneigta, kad ki-tos išskirtos konstitucingumo požiūriu labiausiai kvestionuojamos ir Europos Žmogaus Teisių Teisme pripažintos labiausiai pažeidžiamomis konstitucinės teisės ir laisvės – lygiateisiškumas, nuosavybės ir socialinės teisės – galėtų būti užtikrinamos norminiu konstitucinio skundo modeliu. Papildomos apsaugos procesinio pobūdžio teisėms ir jų garantijoms poreikis Lietuvoje skatina siūly-ti platesnės apimties vadinamojo pilno konstitucinio skundo modelį.

Konstitucinio skundo statusą konstitucinėje teisminėje kontrolėje nuo kitų kontrolės rūšių skiria konstitucinio skundo kaip fundamentalių teisių ap-saugos priemonės pirminis tikslas – konkretaus asmens apsauga nuo valdžios institucijos savavališko, nepagrįsto fizinių ir juridinių asmenų konstitucinių teisių ir laisvių ribojimo ar kitokio neteisėto kišimosi – ir tik antrinis jo tiks-

185


las – konstitucijos, konstitucingumo apskritai apsauga. Todėl, manytina, kad atskiras skyrius, kuriuo reguliuojama konstitucinio skundo teisena Lietuvos konstitucinės justicijos institucijos veiklą apibrėžiančiame įstatyme, labiau pa-brėžtų konstitucinio skundo specifiškumą ir potencialiam konstitucinio skun-do pateikėjui aiškiau užtikrintų, kurios teisės nuostatos, įtvirtinančios abstrak-čiąją normų kontrolę, taikytinos konstitucinio skundo teisenai.

Siekiant plačiau įgyvendinti žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių ap-saugą, manytina, objektyvaus pobūdžio konstitucinio skundo priimtinumo reikalavimai (pavyzdžiui, kad ginčijamas teisių pažeidimas turi būti ypatingos konstitucinės reikšmės), juos įvertinus konstitucinio skundo kaip subsidiarios teisinės gynybos priemonės nacionalinėje teisės sistemoje požymio kontekste, konstitucinio skundo priemonę paverčiantys išimtine, neturėtų būti dar labiau stiprinami, neturėtų persverti ar paminti subjektyvaus pobūdžio visų teisinių priemonių išnaudojimo reikalavimų. Žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių apsauga turėtų išlikti pirminis konstitucinio skundo pareiškimo tikslas.

Siekiant užtikrinti veiksmingesnę asmens konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą, asmeniui turi būti suteikta galimybė su konstituciniu skundu kreip-tis į konstitucinės justicijos instituciją, neišnaudojus visų teisinių priemonių, remiantis individualaus/asmeninio pobūdžio konstitucinio skundo subsidia-rumo reikalavimo išimtimi – jei jis patirtų ypač reikšmingą ir neišvengiamą žalą, pirmiausia turėdamas išnaudoti visas teisines priemones. Veiksminges-nę, visapusiškesnę asmens teisių ir laisvių apsaugą galėtų užtikrinti ir galimy-bė konstituciniu skundu ginčyti ordinarinio teismo sprendimus, nes, kaip jau buvo nurodyta, dažnai žmogaus teisių pažeidimai yra nekonstitucinio indivi-dualaus akto, kuris gali, bet nebūtinai būti pagrįstas atitinkančiu konstituciją įstatymu, rezultatas. Dėl šių abiejų siūlymų galinti susiklostyti Lietuvos Res-publikos Konstitucinio Teismo ir ordinarinių teismų įtampa spręstina apibrė-žiant konstitucinių ir ordinarinių teismų kompetencijos skirtį ar nustatant, ko netiria konstitucinės justicijos institucijos.

Tam, kad konstitucinio skundo priemonė būtų veiksminga, reikėtų su-kurti prielaidas konstitucinės justicijos institucijos pripažintų pažeistomis asmens teisių status quo atkūrimui. Šis atkūrimas įmanomas remiantis įtvir-tintu konstitucinio skundo institutą pratęsiančiu proceso atnaujinimu, tuomet, kai konstitucinio skundo pagrindu konstitucinės justicijos institucija priima sprendimą, kuriuo konstatuoja skunde ginčyto teisės akto neatitiktį konstitu-cijai. Nurodyta proceso atnaujinimo galimybė sudarytų sąlygas konstitucinio skundo pateikėjui patirti konstitucinio teismo sprendimo dėl konstitucinio skundo individualų poveikį panaikinant nekonstitucinę situaciją.

186


Atsižvelgiant į esamą konstitucinį reguliavimą ir į jį aiškinančią konstitu-cinę jurisprudenciją, į nagrinėtuose Lietuvos teisės aktų projektuose siūlomą konstitucinį ir ordinarinį reguliavimą bei į proceso atnaujinimo, pateikus sė-kmingą konstitucinį skundą, įtvirtinimo patirtį užsienio valstybėse, išdėsto-mos šios gairės konstituciniam reguliavimui ir būsimiems proceso atnaujinimo pagrindams Lietuvos civilinį, administracinį ir baudžiamąjį procesą reguliuo-jančiuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui kons-titucinio skundo pagrindu priėmus nutarimą dėl byloje taikomo teisės akto neatitikties Konstitucijai.

Sėkmingo konstitucinio skundo teisinių pasekmių konstituciniam regu-liavimui pateikiamas šis siūlymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte XP-980(3) numatomą aptartą Lie-tuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes reguliuojančią nuostatą rekomenduo-tina papildyti nauju elementu, nurodant nekonstitucinės teisinės nuostatos sąsajas su konstitucinio skundo pateikėju, Konstitucinio Teismo sprendimo taikomumą individualaus konstitucinio skundo pateikėjui. Vadovaujantis mi-nimu papildymu, siūlomas proceso atnaujinimo pagrindas formuluotinas taip:

„Kai pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos įstaty-mas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Kons-titucijai ir šiuo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktu buvo grin-džiamas teismo sprendimas.“

Taip pat pateiktinos šios gairės, kuriomis remiantis konstruotini proceso atnaujinimo pagrindai esant sėkmingam konstituciniam skundui Lietuvos ci-vilinį, administracinį ir baudžiamąjį procesą reguliuojančiuose teisės aktuose.

Lietuvoje baudžiamosios ir administracinės teisės srityje galimybė atnau-jinti procesą išnagrinėtose bylose ir peržiūrėti įsiteisėjusius teismų ir adminis-tracinius sprendimus, pagrįstus nekonstituciniu teisės aktu, konstitucinės jus-ticijos institucijai išnagrinėjus individualaus konstitucinio skundo bylą, turėtų būti įtvirtinama teisingumo principui teikiant prioritetą prieš teisinės tvarkos stabilumo ir įsiteisėjusių sprendimų neliečiamumo reikalavimus.

Lietuvoje privatinės teisės srityje galimybė atnaujinti procesą išnagrinėto-se bylose ir peržiūrėti įsiteisėjusius teismų ir administracinius sprendimus, pa-grįstus nekonstituciniu teisės aktu, konstitucinės justicijos institucijai išnagri-nėjus individualaus konstitucinio skundo bylą, turėtų būti įtvirtinama siekiant teisingumo užtikrinimo, pastarąjį derinant su teisinės tvarkos garantavimo sie-

187


kiu, atkreipiant dėmesį ir į asmenų teisėtai įgytų teisių apsaugos siekį, kad, pa-gerinus vienos teisinio santykio šalies padėtį, nepablogėtų kitos šalies padėtis.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais pripažįstama teisės akto neatitiktis Konstitucijai, specifiniu statusu (t. y. kad jais konstitucinės justicijos institucija konstatuoja Konstitucijos principų ir nuostatų pažeidimo faktą), galiojančiuose procesiniuose įstatymuose (Lie-tuvos Respublikos civilinio ir baudžiamojo proceso kodeksuose, Adminis-tracinių bylų teisenos įstatyme, Administracinių teisės pažeidimų kodekse) įtvirtintinas savarankiškas pagrindas proceso atnaujinimui, grindžiamam sė-kmingu individualiu konstituciniu skundu.

Išskirtinį konstitucinės justicijos institucijos priimamų sprendimų statusą taip pat labiau pabrėžia toks proceso atnaujinimo reguliavimo variantas, kai įtvirtinama, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra konstitucinės justicijos institucijos sprendimai dėl teisės akto nekonstitucingumo, o ne kai įtvirtinama, kad pagrindas tokiam atnaujinimui yra teisės normos pripažinimas nekonsti-tucine (nenurodant, koks subjektas pripažįsta normą nekonstitucine).

Konstruojant naująjį pagrindą proceso atnaujinimui, grindžiamam sė-kmingu individualiu konstituciniu skundu, panaudotina suvienodinta Lie-tuvos Respublikos civilinio ir baudžiamojo proceso kodeksuose, Adminis-tracinių bylų teisenos įstatyme, Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo formuluotė. Priešingai nei pripažinus teisės akto nekonstitucin-gumą civilinėje ar administracinėje byloje (nors ir civilinėje byloje yra ypatu-mų – tik teismas turėtų spręsti, ar nebus pakenkta kitiems teisės subjektams peržiūrint individualų sprendimą, kuris buvo grindžiamas konstitucinės justi-cijos institucijos pripažintu teisės akto neatitikimu Konstitucijai), kai šių bylų procesą, kol kas neįtvirtinus teisinio reguliavimo pakeitimų, galima atnaujinti vadovaujantis atitinkamų galiojančių procesinių įstatymų pagrindais, naujos formuluotės reikalingumas ypač matomas galiojančiame baudžiamajame pro-cesiniame įstatyme. Jame nurodytus baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiš-kiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindus būtų sudėtinga naudoti kaip proceso atnaujinimo pagrindą esant sėkmingam konstituciniam skundui, nes baudžiamojo įstatymo, nesuabejojus jo nekonstitucingumu, pri-taikymas byloje greičiausiai nebūtų įvardijamas aiškiai netinkamu baudžiamo-jo įstatymo pritaikymu. Siūlytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įstatymų leidėjui įtvirtinti naują pagrindą – kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad baudžiamasis įstatymas, kuriuo yra pa-grįstas byloje priimtas sprendimas nuteisti asmenį, prieštarauja Konstitucijai.

188

Literatūra

I. Lietuvos Respublikos teisės aktai ir jų travaux préparatoires

1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas // Valsty-bės žinios, 2000, Nr. 85-2566 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projektas XIP-3600(2) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=422906> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas // Valstybės žinios, 1985, Nr. 1-1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

4. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241, 241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirs-nio pakeitimo, Kodekso papildymo 257(1), 260(1), 260(2) straips-niais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstaty-mas Nr. XI-1142 // Valstybės žinios, 2010, Nr. 142-7257.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas // Valstybės ži-nios, 2002, Nr. 37-1341 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36-1340 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildy-mo įstatymas XI-1480 // Valstybės žinios, 2011, Nr. 85-4126.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33-1014 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įsta-tymo projektas XP-980(3). 2008 m. liepos 11 d. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324316&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XP-980. 2005 m. gruodžio 13 d. Pateikė M. A. Pavilionie-nė, Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė [interaktyvus]. Prieiga

189

Literatūra

per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267381&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo pro-jekto XP-980 aiškinamasis raštas. 2005 m. gruodžio 13 d. Pateikė Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovė M. A. Pavilionienė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267383&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įsta-tymo projekto Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komite-to 2010 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo išrašas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367791&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas XP-980(2). 2008 m. birželio 16 d. Patei-kė J. Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=320023&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas // Valstybės ži-nios, 1993, Nr. 6-120 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-3027. 2008 m. balandžio 24 d. Pateikė J. Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=318619> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

16. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2005 m. gruodžio 14 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP–980“ [interaktyvi]. Priei-ga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267569&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

17. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. X-1264 „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 77-3061

18. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XI-577 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepci-jos patvirtinimo“ pakeitimo“ // Valstybės žinios, 2009, Nr. 152-6823.

190


19. Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. vasario 5 d. nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas XIP-310 [interaktyvus]. Pri-eiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=336705&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

20. Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. vasario 5 d. nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIP-310 aiškinama-sis raštas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=336706&p_query=&p_tr2=> (pri-sijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

21. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr. XP-2310(2) (svarstymas). Penkiasdešimt penktojo (317) posėdžio, 2007 m. birželio 28 d.

Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio stenograma [interaktyvus]. Priei-ga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300919&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

22. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ projekto XP-2310 patei-kimas. Keturiasdešimt trečiojo (305) posėdžio, 2007 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio stenograma [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=299449&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

23. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2010 m. kovo 24 d. posėdžio, kuriame svarstytas Seimo narių Mečislovo Zasčiurins-ko, Dangutės Mikutienės, Loretos Graužinienės, Kęstučio Daukšio, Viktor Uspaskich pasiūlymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straips-nio pakeitimo įstatymo“ projekto (XP-980(3) protokolas [interaktyvus]. Pri-eiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367791&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

24. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 753 „Dėl darbo grupės individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms pareng-ti sudarymo“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271212&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.) su 2007 m. sausio 19 d. pakeitimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. 1361.

191

Literatūra

25. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 17-649 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

26. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakei-timo įstatymo projektui XP-980. 2006 m. kovo 1 d. Pateikė P. Jakučio-nis, Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271129&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

27. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XP-980. 2008 m. balandžio 24 d. Pateikė J. Sabataus-kas, Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=318618&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

28. Pasiūlymas Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui XP-980(2). 2008 m. gegužės 22 d. Pateikė A. Dum-čius, Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=320549&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

29. Pasiūlymas Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui XP-980(2). 2008 m. birželio 16 d. Pateikė J. Sabataus-kas, Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=322244&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

30. Pasiūlymas Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XP-980(3), 2009 m. kovo 19 d. Pateikė M. Zasčiurinskas, Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=339444&p_query=&p_tr2=2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

31. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, iš dalies pakeis-ta Protokolais Nr. 11 ir Nr. 14 // Valstybės žinios, 2011, Nr. 156-7390.

II. Užsienio šalių teisės aktai

32. Act on the Constitutional Court of the Republic of Hungary [2011] [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.mkab.hu/rules/act-on-the-cc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

33. Charter of Fundamental Rights and Basic Freedoms of the Czech Re-public [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/view/czech_charter> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

192


34. Code of Administrative Procedure of the Republic Poland [interakty-vu]. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/information_society/policy/psi/docs/pdfs/implementation/po_translation_dz-u-0098-1071.doc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

35. Constitution of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per inter-netą: <http://www.concourt.cz/view/czech_constitution> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

36. Constitution of the Republic of Latvia [interaktyvu]. Prieiga per in-ternetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/?lang=2&mid=8> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

37. Constitution of the Republic of Poland [interaktyvu]. Prieiga per inter-netą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/index.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

38. Constitution of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-basis/> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

39. Constitution of the Republic of South Africa [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.constitutionalcourt.org.za/site/constitution/english-web/index.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

40. Constitutional Court Act of the Czech Republic [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.cz/view/const_court_act> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

41. Constitutional Court Law of the Republic of Latvia [interaktyvu]. Pri-eiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/?lang=2&mid=9> (pri-sijungta 2012 m. gegužės 31 d.).

42. Constitutional Court Act of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.us-rs.si/en/about-the-court/legal-ba-sis/constitutional-court-act/> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

43. Constitutional Tribunal Act of the Republic of Poland [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/index.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

44. Criminal Procedure Code of the Republic Poland [interaktyvu]. Priei-ga per internetą: <http://legislationline.org/documents/section/criminal-codes> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

45. Federal Constitutional Court Act of the Federal Republic of Germany [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.iuscomp.org/gla/sta-tutes/BVerfGG.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

193

Literatūra

46. Federal Constitutional Law of the Constitutional Court of Russian Fede-ration [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.ksrf.ru/en/Info/LegalBases/Pages/default.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

47. Fundamental Law of the Republic of Hungary [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.mkab.hu/rules/fundamental-law> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

48. German Criminal Procedure Code [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.iuscomp.org/gla/statutes/StPO.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

49. Latvian Administrative Procedure Law [interaktyvu]. Prieiga per inter-netą: <http://unpan1.un.org/intradoc/groups/public/documents/untc/unpan018406.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

50. Latvian Civil Procedure Code [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/wipolex/en/text.jsp?file_id=191081> (prisijung-ta 2013 m. balandžio 30 d.).

51. Latvian Criminal Procedure Code [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://legislationline.org/documents/section/criminal-codes> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

52. Spanish Organic Law on the Constitutional Court [interaktyvu]. Pri-eiga per internetą: <http://www.tribunalconstitucional.es/en/tribunal/normasreguladoras/Lists/NormasRegPDF/LOTC-en.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

53. The Rules of The Constitutional Court of the Republic of South Af-rica. Promulgated under Government Notice R1675 in Government Gazette 25726 of 31 October 2003 [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://www.constitutionalcourt.org.za/site/thecourt/rulesofthecourt.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

54. The Spanish Constitution [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.tribunalconstitucional.es/es/constitucion/Paginas/ConstitucionIn-gles.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

55. Ukaz o razglasitvi zakona o pravdnem postopku. Uradni list Republike Slove-nije [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.uradni-list.si/1/objava.jsp?urlid=199926&stevilka=1210> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

56. Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinis Įstatymas // Užsie-nio šalių konstitucijos. Mokomasis leidinys. Antrasis leidimas. Vilnius: LTU, 2004

194


III. Specialioji literatūra

57. Abramavičius A. Konstitucinio skundo samprata ir reikšmė konstituci-nėje teisminėje kontrolėje // Jurisprudencija, 2007, Nr. 11 (101).

58. Abramavičius A. Teorinės ir praktinės asmens konstitucinio skundo įtvirtinimo Lietuvos konstitucinėje sistemoje problemos // Konstitu-cinė jurisprudencija, 2006, Nr. 1 (1).

59. Barnstedt E. L. Differencies Between Constitutional Complaints That Challenge Court Rullings and Those That Challenge Statutes. Fourth Conference of Secretaries of Constitutional Courts and Equivalent Jurisdiction, Ankara, Turkey, 1-2 October 2009. European Com-mission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2009)055 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2009)055-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

60. Becerril M. A. B. A New Beginning for Mexico‘s Constitutional Justice System [interaktyvu]. Prieiga per internetą:

<http://www.utexas.edu/law/colloquium/papers-public/2011-2012/03-19-12_A%20New%20Beginning%20for%20Mexico’s%20Constitutio-nal%20Justice%20System.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

61. Beilfuss M. G. The Access To The Spanish Constitutional Court: The Administration Of A Limited Good. Conference „Access To The Court – The Applicant In The Constitutional Jurisdiction“, Riga, Latvia, 6 November 2009. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2009)038 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2009)038-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

62. Birmontienė T. ir kt. Lietuvos konstitucinė teisė. Antrasis leidimas. Vil-nius: Lietuvos teisės universitetas, 2002.

63. Birmontienė T. The Perspectives of Introducing the Constitutional Complaint in the Republic of Lithuania. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2005)067. The Limits of The Constitutional Review of the of the Ordinary Court‘s Decisions in the Proceedings on the Constitutional Com-plaint. 14-15 November 2005, Brno, Czech Republic [interakty-vu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2005)067-e> (prisijungta 2013 m. balan-

195

Literatūra

džio 30 d.) arba Birmontienė T. The Perspectives of Introducing the Constitutional Complaint in the Republic of Lithuania // Hranice přezkumu rozhodnutí obecných soundů ústavním soudem v řízení o ústavní stížnosti. The Limits of The Constitutional Review of the of the Ordinary Court‘s Decisions in the Proceedings on the Cons-titutional Complaint. Collection of Contributions from the Consti-tutional Court of the Czech Republic in Cooperation with the Veni-ce Commission of the Council of Europe in Brno, 14-15 November, 2005. Praha: Ústavní soud Českérepubliky, 2005.

64. Bobek M. Quantity or Quality? Re-Assessing the Role of Supreme Juris-dictions in Central Europe [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1073602> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

65. Bobek M. Shaken Order: Authority and Social Trust in Post-Communist Societies (Case Studies in Law, 2007-2009), Centre for Advanced Stu-dy. CAS Working Paper Series, Issue 4, 201 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.cas.bg/uploads/files/Shaken%20Order/M.%20Bobek.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

66. Bolzanas D. Naujai paaiškėjusios aplinkybės kaip proceso atnaujini-mo civilinėje byloje pagrindas // Socialinių mokslų studijos, 2010, Nr. 3 (7) arba [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sms/archyvas/?l=92453> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

67. Bolzanas D. Proceso atnaujinimas civilinėse bylose. Daktaro disertacija. Teisė 01 S. Mykolo Romerio universitetas: 2012.

68. Brewer-Carías A. Constitutional Courts as Positive Legislators: a Com-parative Law Study. United States of America: Cambridge University Press, 2011.

69. Comparative constitutional law. Edited by T. Ginsburg and R. Dixon. Cheltenham, UK; Northampton, MA, USA: Edward Elgar Publishing Limited, 2011.

70. Constitutional Justice: Functions and Relationship with Other Public Authorities. National Report Prepared for the XVth Congress of the Conference of European Constitutional Courts by The Constitutional Court of the Republic of Slovenia [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.confeuconstco.org/reports/rep-xv/SLOVENIA%20eng.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

196


71. Cordray M. M., Cordray R. Strategy in Supreme Court Case Selection: The Relationship Between Certiorari and the Merits [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://moritzlaw.osu.edu/students/groups/oslj/files/2012/04/69.1.cordray.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

72. Endziņš A. Konstitucinio skundo institutas Latvijoje // Konstitucijos aiškinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir Skandinavijos šalių konfe-rencijos medžiaga. 2002 m. kovo 15–16 d. Vilnius: Lietuvos Respubli-kos Konstitucinis Teismas, 2002.

73. Farrell B. From Westminster to the World: the Right to Habeas Corpus in International Constitutional Law [interaktyvu]. Prieiga per inter-netą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1612910> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

74. Favoreu L. Konstituciniai teismai. Vilnius: Garnelis, 2001.75. Gentili G. A. Comparative Perspective on Direct Access to Constitutio-

nal and Supreme Courts in Africa, Asia, Europe and Latin America: As-sessing Advantages for the Italian Constitutional Court [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2114843> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

76. Freixes T. The Right to a Fair Trial in Spain. The Right to a Fair Trial. European Commission For Democracy Through Law (Venice Com-mission) CDL-STD(2000)028 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-STD(2000)028-e.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

77. Global Lessons Learned: Constitutional Courts, Judicial Independence and The Rule Of Law. Ed. K. Henderson. IFES Rule of Law White Paper Series. April, 2004 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.ifes.org/~/media/Files/Publications/White%20PaperReport/2004/23/WhitePaper_4_FINAL.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

78. Global Perspectives on Constitutional Law. Edited by Amar V. D., Tus-hnet M. V. Oxford University Press, 2009.

79. Guerra L. L. Constitutional Review and Democracy – Constitutional Courts and the Legislative Process. Seminar on “Strengthening of the principles of a democratic state ruled by law in the Republic of Belarus by way of constitutional control” (Minsk, Belarus, 26-27 June 2003). European Commission For Democracy Through Law (Venice Commis-sion) CDL-JU (2003) 24 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://

197

Literatūra

www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2003)024-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

80. Harutyunyan G., Mavcic A. Constitutional Review and Its Developement in the Modern World (A Comparative Constitutional Analysis), 1999 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.am/Books/harutunyan/monogr3/book.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

81. High Level Conference on the Future of the European Court of Human Rights. Interlaken Declaration. 19 February 2010 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.eda.admin.ch/etc/medialib/downloads/eda-zen/topics/europa/euroc.Par.0133.File.tmp/final_en.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

82. Iniesta I. B. Limits of Fact, Law and Remedies: Myths and Realities of Constitutional Review of Judicial Decisions Constitutional Court of Spain Experience. Seminar On „The Limits Of Constitutional Re-view Of The Ordinary Court‘s Decisions In Constitutional Complaint Proceedings“. Brno, Czech Republic, 14-15 November 2005. Europe-an Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2005)068 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2005)068-e> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

83. Instructions on lodging a constitutional complaint with the Federal Constitutional Court. Federal Constitutional Court of the Republic of Germany [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.bverfg.de/en/organization/vb_merkblatt.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

84. Jarašiūnas E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir žmogaus teisių apsauga // Gailiūtė D., Jarašiūnas E., Vidrinskaitė S., Žalėnienė I., Žiobienė E. Žmogaus teisių apsaugos institucijos. Kolektyvinė mono-grafija. Vilnius: MRU, 2009.

85. Jarašiūnas E. Konstitucinė kontrolė: keletas minčių apie žmogaus teisių apsaugos matmenį // Konstitucinė jurisprudencija, 2009, Nr. 4 (16).

86. Jarašiūnas E. Valstybės valdžios institucijų santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003.

87. Karakamisheva T. Constitutional Complaint – Procedural and Legal Instrument for Development of the Constitutional Justice (Case Stu-dy – Federal Republic of Germany, Republic of Croatia, Republic of Slo-venia and Republic of Macedonia) [interaktyvu]. Prieiga per internetą:

198


<http://www.venice.coe.int/WCCJ/Papers/MKD_Karakamisheva_E.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

88. Karakamisheva T. Constitutional Complaint – Procedural and Legal Instrument for Development of the Constitutional Justice (Case Stu-dy – Federal Republic of Germany, Republic of Croatia, Republic of Slovenia and Republic of Macedonia) // КОНСТИТУЦИОННОЕ ПРАВОСУДИЕ. Вестник Конференции Органов Конституционного Контроля Стран Молодой Демоkратии. Выпyсk 1(43), 2009 [interak-tyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.am/armenian/con_right/1.43-2009/vestnik43.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

89. Kargaudienė A. Individual Constitutional Complaint in Lithuania: Conception and the Legal Issues // Baltic Journal of Law and Politics, vol. 4, No. 1 (2011) [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://versita.metapress.com/content/4m862l02u3734871/fulltext.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

90. Klein O. The Federal Constitutional Court‘s Relation To The German Ordinary Courts. Report in the Seminar on „Interrelations Between The Constitutional Court And Ordinary Courts (Baku, Azerbaijan, 9-10 November, 2006). European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) Document CDL-JU (2006) 045 [interakty-vu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/docs/2006/CDL-JU(2006)045-e.asp> (prisijungta 2012 m. balandžio 30 d.; šiuo metu šiuo adresu nebepasiekiama).

91. Klučka J. Suitable Rights For Constitutional Complaint. Workshop on “the Functioning of the Constitutional Court of the Republic of Latvia”, Riga, Latvia, 3-4 July 1997. European Commission For Democracy Through Law document CDL-JU(97)19 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-INF(1998)003-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

92. Kolasiński K. Konstitucinio Tribunolo nutarimų poveikio teismų nutari-mams teisiniai mechanizmai // Konstitucinės priežiūros institucijų bai-giamieji aktai. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2000.

93. Kryževičius G. Konstitucijos įtaka teismų praktikos formavimui // Konstitucinė jurisprudencija, 2012, Nr. 1 (25).

94. Langer S. The Protection of Fundamental Rights by the Federal Consti-tutional Court, in Particular by Way of a Constitutional Complaint [in-teraktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.am/hr/ccl/ves-

199

Literatūra

tnik/4.18-2002%20-%201.19-2003/Langer.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

95. Lapinskas K. Europos tarptautinių teismų ir nacionalinių konstitucinių teismų jurisdikcijos ir jurisprudencijos sąlyčio problemos [interakty-vios]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/06.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

96. Lapinskas K. Konstitucinės priežiūros institucijų sprendimų realizavi-mo problemos // Konstitucinės priežiūros institucijų sprendimų teisi-nės prigimties, galių ir realizavimo problemos. Vilnius: Lietuvos Respu-blikos Konstitucinis Teismas, 1997.

97. Лапинсkас К. Влиятельное kонститyционное правосyдие, егo воздействие на общество и развитие всемирной юриспрyденции в области прав человеkа // КОНСТИТУЦИОННОЕ ПРАВОСУДИЕ. Вестник Конференции Органов Конституционного Контроля Стран Молодой Демоkратии. Выпyсk 1(43), 2009 [interakty-vu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourt.am/armenian/con_right/1.43-2009/vestnik43.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.) arba Lapinskas K. Some Aspects of the Influence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania on Society. Report to World Con-ference on Constitutional Justice Theme „Influential Constitutional Justice – Its Influence on Society and on Developing a Global Jurispru-dence on Human Rights, 23-24 January 2009, Cape Town [interakty-vu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/WCCJ/Papers/LTU_Lapinskas_E.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

98. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Europos konstitucinių teismų konferencijos XV kongresui 2010 m. parengtas nacionalinis pra-nešimas „Konstitucinis teisingumas: funkcijos ir santykiai su kitomis valdžios institucijomis“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.confeuconstco.org/reports/rep-xv/LITUANIA%20na.pdf> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

99. Wedam-Lukić D. The Limits of the Review of Decisions of Ordinary Courts in Constitutional Complaint Proceedings Before the Cons-titutional Court of the Republic of Slovenia. Seminar „The Limits of Constitutional Review of Ordinary Court‘s Decisions in Constitu-tional Complaint Proceedings“, Brno, Czech Republic, 14-15 No-vember 2005. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2005)060 [interaktyvu]. Prieiga per

200


internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2005)060-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

100. Masnevaitė E., Normantas E. Models of Constitutional Complaint and Their Socio-Legal Perspectives in Lithuania // Socialiniai mokslai, 2005, Nr. 3 (49) arba [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://info.smf.ktu.lt/Edukin/zurnalas/archive/pdf/2005%203%20(49)/2%20Masnevaite_Normantas.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

101. Mavcic A. M. Human Rights Protection with the help of the Individual Complaint. Workshop on “the Functioning of the Constitutional Court of the Republic of Latvia” Riga, Latvia, 3-4 July 1997 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-INF(1998)003-e.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

102. Mavcic A. M. Judicial Review of Administrative Decisions. The Extent and Limits of Judicial Review. The Efficiency of Judicial Review. Eu-ropean Commission For Democracy Through Law (Venice Commis-sion) Unidem Campus Trieste Seminar „Administrative Discretion and The Rule of Law“, CDL-UDT(2010)012 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-UDT(2010)012-e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

103. Mavčič A. M. Individual Complaint As A Domestic Remedy To Be Exhausted Or Effective Within The Meaning Of The ECHR. Compa-rative and Slovenian Aspect, 2011 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourts.net/lecture/constitutional%20complaint1.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

104. Mavčič A. M. The Applicant Before The Constitutional Court With A Special Reference To The Individual Application. Conference on „Access To The Court - The Applicant in the Constitutional Jurisdic-tion“. European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2009)039 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-JU(2009)039-e.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

105. Mavčič A. The Constitutional Review, 2001 [interaktyvu]. Prieiga per in-ternetą: <http://www.concourts.net/The%20Constitutional%20Review%20sample.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

106. Mavčič A. M. The Slovenian Constitutional Review, 2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.concourts.net/book/bookSCR.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

201

Literatūra

107. Melchior M., Alen A. The Relations between the Constitutional Courts and the other National Courts, including the Interference in this Area of the Action of the European Courts. General Report. Conference of Euro-pean Constitutional Courts XII Congress, Brussels, 14-16 May 2002 [in-teraktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.confcoconsteu.org/reports/rep-xii/General-report-EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

108. Navickaitė J. Europos konstitucinių teismų kompetencijų lyginamoji analizė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2011.

109. Opinion On Three Legal Questions Arising In The Process Of Drafting The New Constitution Of Hungary. Adopted by the Veni-ce Commission at its 86th Plenary Session (Venice, 25-26 March 2011). On the basis of comments by Ch. Grabenwarter, W. Hof-fmann-Riem, H. Suchocka, K. Tuori, J. Velaers. Strasbourg, 28 March 2011 CDL-AD(2011)001 European Commission For De-mocracy Through Law (Venice Commission) CDL-AD(2011)001 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/libe/dv/venice_commission_opi-nion_614-11/venice_commission_opinion_614-11en.pdf> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

110. Osiatynski V. Paradoxes of Constitutional Borrowing // International Journal of Constitutional Law, 2003, Nr. 1 (2).

111. Paczolay P. Opinion On The Draft Constitutional Amendments With Regard To The Constitutional Court of Turkey. European Com-mission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-AD(2004)024 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/docs/2004/CDL-AD(2004)024-e.pdf> (prisijungta 2012 m. ba-landžio 30 d.; šiuo metu šiuo adresu nebepasiekiama).

112. Patrono M. The Protection of Fundamental Rights by Constitutional Courts – A Comparative Perspective. Victoria University of Wellington Law Review. No. 24, 2000 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.austlii.edu.au/au/journals/VUWLRev/2000/24.html#Heading167> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

113. Pededze D. Constitutional Complaint in Latvia: First Experience and Problems. Seminar “Constitutional Control: Basic Problems of Legal Proceedings, Organisation and Practice” (Batumi, 1-5 June 2002). Eu-ropean Commission For Democracy Through Law (Venice Commis-sion) CDL-JU (2002) 31 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://

202


www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2002)031-rus> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

114. Preliminary Draft Study on Individual Access to Constitutional Justice on the Basis of Comments by G. Harutyunyan, A. Nussberger, P. Paczo-lay. Adopted by the Venice Commission at its 85th Plenary Session (Ve-nice, 17-18 December 2010). European Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2010)004 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-JU(2010)004-e.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.) ir Draft Study on Individual Access to Constitutional Justice on the Basis of Comments by G. Harutyunyan, A. Nussberger, P. Paczolay. Europe-an Commission For Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2010)018 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-JU(2010)018-e.aspx> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

115. Report of Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The Rela-tions between the Constitutional Courts and the other National Courts, including the Interference in this Area of the Action of the European Courts. Conference of European Constitutional Courts XII Congress [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.confcoconsteu.org> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

116. Ribičič C. Strengthening Constitutional Democracy. Report in World Conference on Constitutional Justice Cape Town, 23–24 January 2009 Theme: “Influential Constitutional Justice: its influence on sočiety and on developing a global human rights jurisprudence” [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/WCCJ/Papers/SLO_Ribicic_E.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

117. Ríos-Figueroa J. Review of the Book „Constitutional Protection of Hu-man Rights in Latin America. A Comparative Study of Amparo Proce-edings‘‘ by Allan R. Brewer-Carías, New York, NY: Cambridge Univer-sity Press, 2009 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.bsos.umd.edu/gvpt/lpbr/subpages/reviews/brewer-carias1009.htm> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

118. Rodiņa A. Constitutional Complaint: Theory and Practice in Latvia. Summary of the Promotion Thesis. Riga. 2006 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <www3.acadlib.lv/greydoc/Rodinas_disertacija/Rodina_ang.doc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

203

Literatūra

119. Rogoff M. A. Fifty Years of Constitutional Evolution in France: The 2008 Amendments and Beyond [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1793210> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

120. Ruškytė R. Pirmasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo dešim-tmetis // Teisės problemos, 2003, Nr. 3 (41).

121. Rüth Ch., Lohse K. Constitutional Review of Decisions of Non Cons-titutional Courts by the German Federal Constitutional Court. Euro-pean Commission for Democracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU(2005)061 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2005)061-e> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

122. Sadurski W. Rights Before Courts. A Study of Constitutional Courts in Postcommunist States of Central and Eastern Europe. Springer Science+Business Media B.V, 2008.

123. Sinkevičius V. Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas įstatymų leidyboje // Jurisprudencija, 2011, Nr. 18 (2).

124. Sinkevičius V. Konstitucinio Teismo nutarimų įtaka įstatymų leidybai // Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998.

125. Sólyom L. Constitutional Justice – Some Comparative Remarks. Con-ference on “Constitutional Justice and the Rule of Law” on the occa-sion of the 10th anniversary of the Constitutional Court of Lithuania (Vilnius, 4-5 September 2003). European Commission For Demo-cracy Through Law (Venice Commission) CDL-JU (2003) 30 [inte-raktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-JU(2003)030-e> (prisijungta 2013 m. balan-džio 30 d.) arba Sólyom L. Constitutional Justice – Some Comparative Remarks // Constitutional Justice and the Rule of Law. International Conference held to commemorate the 10th Anniversary of the Cons-titutional Court of the Republic of Lithuania. Vilnius: Lietuvos Respu-blikos Konstitucinis Teismas, 2003.

126. Stačiokas S. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktų vykdymas ir jų poveikis teisinei sistemai // Konstitucinė jurisprudencija, 2006, Nr. 3.

127. Staugaitytė V. Konstitucinis skundas: Lenkijos Respublikos patirtis // Justitia, 2006, Nr. 1 (59).

204


128. Staugaitytė V. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia laiko požiūriu // Jurisprudencija, 2005, Nr. 77 (69).

129. Steinberger H. Models of Constitutional Jurisdiction. European Commis-sion for Democracy Through Law CDL-STD(1993)002 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-STD(1993)002-e.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

130. Summary Based on National Presentations (World Conference of Constitutional Justice Cape Town, January 24, 2009) Rapporteur(s) for the Joint Council on Constitutional Justice ( JCCJ) including the Con-ference of European Constitutional Courts (CECC) P. Paczolay and the Conference of Constitutional Control Organs of Countries of Young Democracy (CCCOCYD), G. Harutyunyan (Group A) [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/WCCJ/Papers/CCCO-CYD_Harutyunyan_E.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

131. Tsereteli N. Mechanism of individual complaints – German, Spanish and Hungarian Constitutional Courts – Comparative Analysis. L. L. M. Short Thesis. Central European University, 2 April 2007 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <www.etd.ceu.hu/2007/tsereteli_nino.pdf> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

132. Uitz R. Lessons on Limited Government, Constitutionalism and Rule of Law: Post-Communist Democracies Trapped between Constitutional Courts and Supreme Courts // Democracy and The Judiciary, 4-6 Janu-ary, 2005. Ankara: Union of Turkish Bar Associations, ed. O. Ergül [in-teraktyvus]. Prieiga per internetą: <http://tbbyayinlari.barobirlik.org.tr/TBBBooks/democracy-judiciary.pdf> (prisijungta 2012 m. gegužės 31 d.).

133. Valančius V. Kai kurie bendrosios kompetencijos, konstitucinių ir administracinių teismų santykio aspektai // Jurisprudencija, 2004, Nr. 51 (43) arba [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/?l=120972> (pri-sijungta 2013 m. balandžio 30 d.) .

134. Vinkleris P. Konstitucinės priežiūros elitinės koncepcijos ir žinybinio pri-klausymo ribų problema Lietuvoje // Justitia, 1999, Nr. 5–6 (23–24).

135. Vinkleris P. Konstitucinės priežiūros elitinės koncepcijos ir žinybinio priklausymo ribų problema Lietuvoje // Justitia, 2000, Nr. 1 (25).

136. Žilys J. Konstitucinis Teismas – teisinės ir istorinės prielaidos. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2001.

205

Literatūra

IV. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai

137. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nuta-rimas // Valstybės žinios, 2011, Nr. 129-6116.

138. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2011, Nr. 72-3478.

139. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nu-tarimas // Valstybės žinios, 2010, Nr. 63-3111.

140. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2010, Nr. 136-6943.

141. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. nutari-mas // Valstybės žinios, 2010, Nr. 34-1620.

142. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 29 d. spren-dimas // Valstybės žinios, 2009, Nr. 130-5653.

143. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendi-mas // Valstybės žinios, 2009, Nr. 27-1056.

144. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 14 d. spren-dimas // Valstybės žinios, 2008, Nr. 119-4512.

145. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. spren-dimas // Valstybės žinios, 2008, Nr. 78-3080.

146. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nuta-rimas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 111-4549.

147. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 98-3984.

148. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. spren-dimas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3019.

149. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 57-2200.

150. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutari-mas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 6-3018.

151. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2007, Nr. 8-329.

152. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nu-tarimas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 130-4910.

206


153. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 88-3475, atitaisymas – 2006, Nr. 137.

154. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nuta-rimas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 65-2400.

155. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutari-mas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 36-1292.

156. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nuta-rimas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 7-254.

157. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas // Valstybės žinios, 2004, Nr. 181-6708; Nr. 186.

158. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas // Valstybės žinios, 2003, Nr. 124-5643.

159. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimas // Valstybės žinios, 2003, Nr. 48-2133.

160. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylų sąrašas [interakty-vus]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/Bylos.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

161. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šilei-kio 2011 m. spalio 28 d. atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimo („Dėl Lietuvos Respublikos Konstitu-cinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/dokumentai/2011/atsk_nuom_20111028_n20111025_ESileikis.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

V. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai

162. Akdivar and Others v. Turkey [GC], no. 21893/93, Reports 1996-IV.163. Brozicek v. Italy, no. 10964/84, A167.164. Englert v. Germany, no. 10282/83, A123.165. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą

(pareiškimo Nr. 34932/04) [Didžioji kolegija] preliminarus vertimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.tm.lt/dok/ezttsp/PAKSAS_2011_DK_spr.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

207

Literatūra

166. Kalantari v. Germany, no. 51342/99, Reports of Judgments and Decisi-ons 2001-X.

167. Paksas v. Lithuania [GC], no. 34932/04.168. Pierre-Bloch v. France, no. 24194/94, Reports 1997-VI.169. Spadea and Scalabrino v. Italy, no. 12868/87, A315-B.

VI. Lietuvos Respublikos bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismų sprendimai

170. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012 [in-teraktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.lat.lt/lt/teismo-nutartys/nutartys-nuo-2006-6bt1.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

171. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007 [in-teraktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.lat.lt/lt/teismo-nutartys/nutartys-nuo-2006-6bt1.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

172. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177 [interakty-vi]. Prieiga per internetą: <http://www2.lat.lt/lat_web_test/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=11161> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

173. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. praktikos baudžiamosiose by-lose aktualijos [interaktyvios]. Prieiga per internetą: <http://www.lat.lt/IxSitesUpload/Upload_LAT.LT/File/Menesiniai%20baudz%20prak-tikos%20aktualijos/BBS_2009_aktualijos.doc> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

174. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nu-tartis administracinėje byloje Nr. A143–138/2011 [interaktyvi]. Priei-ga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=4476feed-02fa-4ff0-a9b0-6e4c97bd321e> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

175. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-232/2010 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d02b1f09-2dad-4e38-a4c8-3f4ec199b4bf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

208


176. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nu-tartis administracinėje byloje Nr. A143–926/2010 [interaktyvi]. Pri-eiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=50bc97fd-52a9-44de-9acc-27b98c4828fb> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

177. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nu-tartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 [interaktyvi]. Pri-eiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/teks-tas.aspx?id=95e59732-223b-4c8b-9c6a-84901100dbf0> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

178. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nu-tartis administracinėje byloje Nr. P502-17/2010 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=6e554a96-ae70-47a7-8154-7c29094982eb> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

179. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-73/2010 [interaktyvi]. Pri-eiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/teks-tas.aspx?id=bdb11cd7-9a4f-47db-b960-9045bab2052d> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

180. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-266/2009 [interaktyvi]. Pri-eiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/teks-tas.aspx?id=6529517d-9d51-45d8-b24e-7b06d3740e16> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

181. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1201/2009 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=afb89ee4-4d8d-4e19-9dd2-f88da11767ea> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

182. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-231/2009 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d58568f5-3fcb-4a39-b4bf-912b4dfea029> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

183. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nu-tartis administracinėje byloje Nr. P525-189/2009 [interaktyvi]. Priei-

209

Literatūra

ga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/teks-tas.aspx?id=dd7aa2dd-b26c-4115-9f4d-bb172129685f> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

184. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A141979/2008 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=5e542308-ffc4-4a2c-b48c-848394277be5> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

VII. Užsienio valstybių konstitucinių teismų ir jiems prilygintų institucijų sprendimai

185. Abstract of 2009/09/17 Slovenian Republic Constitutional Court De-cision No. Up-1808/08 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/6077707551FCE42FC1257663002F5ABB> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

186. Abstract of 2009/07/09 Slovenian Republic Constitutional Court Deci-sion No. Up-1633/08 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlo-citve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/E22C620BEFF16FA8C1257604002B-56FA> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

187. Abstract of 2007/12/06 Slovenian Republic Constitutional Court Deci-sion No. Up-94/05 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/C000E757F1575E72C12573D400332D27> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

188. Abstract of 2007/09/27 Slovenian Republic Constitutional Court De-cision No. Up-1969/06 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/81DCA4D4122D33DEC125736F0031D002> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

189. Abstract of 2007/02/15 Slovenian Republic Constitutional Court Decision No. Up-127/05 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlocitve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/FAB902ACBA6BBB-63C12572900048955A> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

190. Abstract of 1994/10/06 Slovenian Republic Constitutional Court De-cision No. U-I-71/94 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://odlo-citve.us-rs.si/usrs/us-odl.nsf/o/272BC9A22D52E55AC1257172002807DF> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

210


191. 2010/02/23 Czech Republic Constitutional Court Judgement III. ÚS 1206/09: Shared Custody [interaktyvu]. Prieiga per interne-tą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=461&cHash=8b4658b6ed3a35ed9e54c26795c4c3a4> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

192. 2009/04/02 Czech Republic Constitutional Court Judgement II. ÚS 1945/08: Right of a Child to be Heard [interaktyvu]. Prieiga per in-ternetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=477&cHash=0369127025956303182f8eabe25a09f2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

193. 2009/01/08 Czech Republic Constitutional Court Judgement II. ÚS 1009/08: Preliminary Question to ECJ [interaktyvu]. Prieiga per in-ternetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=479&cHash=6c59499e0cee477a06b54ec18b82b40a> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

194. 2007/02/21 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 601/04: Transfer of Perpetrators [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=501&cHash=07ff97c7742b3efcacc4386f246315b9> (prisijungta 2013 m. ba-landžio 30 d.).

195. 2006/12/12 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 768/06: Election Judiciary [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=505&cHash=90ece990c98fcdcaee6777d49d6d35c8> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

196. 2006/12/07 Czech Republic Constitutional Court Judgement III. ÚS 693/06: Criminal Proceedings Opening [interaktyvu]. Prieiga per in-ternetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=506&cHash=ee353076a0ca7893ad65259ac3dc0a87> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

197. 2006/07/13 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 85/04: Non-Pecuniary Damage Compensation [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=508&cHash=e373976f362e7c9e5f48a1b1e6cde397> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

198. 2005/08/01 Czech Republic Constitutional Court Judgement IV. ÚS 31/05: Disciplinary Fine [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://

211

Literatūra

www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=523&cHash=c3374f8eaab416ae651a64454754c488> (prisijungta 2013 m. ba-landžio 30 d.).

199. 2004/05/06 Czech Republic Constitutional Court Judgement III. ÚS 258/03: Interpretation of Contracts [interaktyvu]. Prieiga per inter-netą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=543&cHash=37d86bb7a81e6155139202b49aaca8b2> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

200. 2003/04/15 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 752/02: Danger of Torture [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=564&cHash=347c77866c6efe54003a2699083f1190> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

201. 2002/03/21 Czech Republic Constitutional Court Judgement III. ÚS 256/01: Photo Identification [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=578&cHash=92233d5a66df7f84d7b4ee867e7e3f7c> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

202. 2002/02/19 Czech Republic Constitutional Court Judgement I. ÚS 663/01: Delayed Proceedings [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=582&cHash=7e1de686a42668d855af4971ed574c96> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

203. 1995/09/18 Czech Republic Constitutional Court Judgement IV. ÚS 81/95: Objection of Conscience [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.usoud.cz/en/decisions/?tx_ttnews%5Btt_news%5D=605&cHash=d5efad0015fa430d8dcae6d756a3f657> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

204. Hungarian Republic Constitutional Court Decision No. 70/2006 (XII. 13.) AB [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.mkab.hu/le-toltesek/en_0070_2006.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

205. Hungarian Republic Constitutional Court Decision No. 23/1998 (Summary in CODICES HUN-1998-C-001) [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.codices.coe.int/NXT/gateway.dll/CODI-CES/precis/eng/eur/hun/hun-1998-c-001?f=templates$fn=document-frameset .htm$q=%5Bfield , E_Thesaurus%3A1.6.1*%5D%20$x=server$3.0#LPHit1> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

212


206. Hungarian Republic Constitutional Court Decision No. 57/1991. Summary in CODICES HUN-1991-C-001 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.codices.coe.int/NXT/gateway.dll/CO-DICES/precis/eng/eur/hun/hun-1991-c-001?fn=document-frameset.htm$f=templates$3.0> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

207. 2009/04/15 Latvian Republic Constitutional Court Judgment in the Case No. 2008-36-01 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/upload/judg_2008-36-01.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

208. 2008/12/22 Latvian Republic Constitutional Court Judgment in the case No. 2008-11-01 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/upload/judg_2008-11-01.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

209. 2008/06/02 Latvian Republic Constitutional Court Judgment in the Case No. 2007-22-01 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/upload/judg_2007-22-01.htm> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

210. 2007/04/11 Latvian Republic Constitutional Court Judgment In Case No. 2006-38-01 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.co-dices.coe.int/NXT/gateway.dll/CODICES/full/eur/lat/eng/lat-2007-3-003?fn=document-frame.htm$f=templates$3.0> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

211. 2009/05/21 Spanish Constitutional Court Judgment 126/2009 [inte-raktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.tribunalconstitucional.es/en/jurisprudencia/restrad/Pages/JCC1262009_en.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

212. 2005/09/26 Spanish Constitutional Court Judgment 237/2005 [in-teraktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.tribunalconstitucional.es/es/jurisprudencia/restrad/Paginas/JCC2372005.aspx> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

213. The Summary of 2006/07/25 Poland Republic Constitutional Tribu-nal Procedural decision Ts 143/06 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.trybunal.gov.pl/eng/summaries/documents/Ts_143_06_GB.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

214. The Summary of 2006/02/15 Poland Republic Constitutional Tribu-nal Procedural Decision SK 58/05 [interaktyvu]. Prieiga per internetą:

213

Literatūra

<http://www.trybunal.gov.pl/eng/summaries/documents/SK_58_05_GB.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

VIII. Kiti šaltiniai

215. European Court of Human Rights Overview 1959-2011. Statisti-cs 1959 to 2011. Subject-matter of the Court’s violation judgments [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/E58E405A-71CF-4863-91EE-779C34FD18B2/0/APER-CU_19592011_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

216. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos /Pirmojo šaukimo/ penktoji sesija // 1992 m. rugsėjo 17, 22–24 d., spalio 6 d. 7–15 posė-džiai. Stenogramos, Nr. 64. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidy-kla, 1995.

217. Lietuvos Respublikos pranešimas apie Interlakeno veiksmų plano įgyven-dinimą [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.tm.lt/dok/as-menu_ap/Interlakeno%20%C4%AFgyvend%20prane%C5%A1imas%20derinimui.pdf> (prisijungta 2012 m. gegužės 31 d.).

218. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos komisijos 2006 m. sau-sio 24 d. surengtos diskusijos „Individualaus konstitucinio skundo įtvir-tinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje problemos ir perspektyvos“ pranešimų ir diskusijose išsakytų nuomonių apibendrinimas [interak-tyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/docs3/kad5/w5_isto-rija.show5-p_r=4130&p_d=50943&p_k=1.html> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

219. Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2010 metų veiklos apžvalga [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.teis-mai.lt/dokumentai/apzvalga_2010_88_psl.pdf> (prisijungta 2012 m. gegužės 31 d.).

220. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. rug-pjūčio 10 d. sprendimas Nr. 245 „Dėl piliečių iniciatyvinės grupės su-rengti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo, neįregistravimo“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=239230&p_query=&p_tr2=> (prisijungta 2010 m. lapkričio 3 d.).

221. Nacionalinės teismų administracijos 2009 m. balandžio 15 d. raštas Teisėjų tarybai (atsakant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisė-

214


tvarkos komiteto raštą „Dėl diskusinių klausimų sprendimo“), kuriame aptariamas nuomonę pareiškusio teismo pasisakymas klausimu „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo galimybės Lie-tuvos teisės sistemoje“. Įteiktas tyrimo autorei.

222. 2012 m. vasario 20–28 d. naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta viešo-sios nuomonės apklausa [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apklausa-gyventojai-konstitucijoje-labiausiai-vertina-teise-i-minties-laisve-privatuma-ir-nuosavybe.d?id=56509829> ir <http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis/menutop/9/home/publish/MzU1Ozk7OzA=> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

223. 2010 m. lapkričio 3–15 d. reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“ [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.hrmi.lt/uploaded/TYRIMAI/Vil-morus_Apklausos_Rezultatai_Infobiuletenis.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

224. Statistical Information. Allocated Applications by State and by Popu-lation (2009-2012) (continued). European Court of Human Rights Annual Report 2012 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4F-CE03C/0/2012_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. ba-landžio 30 d.).

225. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent Sta-te (2012). European Court of Human Rights Annual Report 2012 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/9A8CE219-E94F-47AE-983C-B4F6E4FCE03C/0/2012_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

226. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent Sta-te (2011). European Court of Human Rights Annual Report 2011 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/77FF4249-96E5-4D1F-BE71-42867A469225/0/2011_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

227. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent State (2010). European Court of Human Rights Annual Report 2010 [inte-raktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/CCA6D671-912C-4EBD-89F8-58852F783A76/0/2010_Rapport_Annuel_EN.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

215

Literatūra

228. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent State (2009). European Court of Human Rights Annual Report 2009 [inte-raktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/C25277F5-BCAE-4401-BC9B-F58D015E4D54/0/2009_Annual_Re-port_Final.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

229. Statistical Information. Violations by Article and by Respondent State (2008). European Court of Human Rights Annual Report 2008 [inte-raktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/D5B2847D-640D-4A09-A70A-7A1BE66563BB/0/ANNUAL_RE-PORT_2008.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

230. Statistical Information. Violations by Article and by Country (2007). European Court of Human Rights Annual Report 2007 [in-teraktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/59F27500-FD1B-4FC5-8F3F-F289B4A03008/0/Annual_Report_2007.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 24 d.).

231. Violation by Article and by State 1959‐2011 [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/2B783BFF-39C9-455C-B7C7-F821056BF32A/0/TABLEAU_VIOLATIONS_EN_2011.pdf> (prisijungta 2013 m. balandžio 30 d.).

232. Violations by Article and by State [interaktyvu]. Prieiga per internetą: <http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/596C7B5C-3FFB-4874-85D8-F12E8F67C136/0/TABLEAU_VIOLATIONS_2010_EN.pdf> (prisi-jungta 2013 m. balandžio 30 d.).

216

Lina Beliūnienė

Enhancement of human rights protection using the institute of constitutional complaint Summary

The aim of the research is to answer the question what model of individual constitutional complaint would be the most appropriate for Lithuania. The research includes review of the conception of individual constitutional com-plaint in a broad context of time and space, presentation and analysis of main purposive arguments of establishment of individual constitution complaint in Lithuania and the establishment of the institute itself; as well a detailed analy-sis of problematic aspects of establishment of a constitutional complaint in Lithuania related with indications of a constitutional complaint.

Inference is drawn that the most appropriate model of a constitutional complaint which would enhance the protection of human rights by making it more efficient, comprehensive would be the one which would supplement the current indirect protection of human constitutional rights performed by ordinary courts and provide a possibility to contest particular offences, mostly called under question in constitutional approach and recognised by European Court of Human Rights as most vulnerable rights, especially process-related rights and guarantees, as well equality, property and social rights. Having de-tected deficiencies of the chosen normative model of a constitutional com-plaint, the need of establishment of full constitutional complaint model in Lithuania is substantiated particularly for the sake of process-related protec-tion of rights and guarantees.

The research involves detection and systematisation of indications of in-dividual constitutional complaint. Review of position and development of establishment of individual constitutional complaint discloses a broad and comprehensive conception of a constitution complaint: this complaint is char-acterised by particular features: the institute of a constitutional complaint con-sists of related elements and these elements are extended by a separate institute.

217

Summary

Having identified the main features of individual constitutional complaint (it is an additional legal instrument for a reference to a constitutional court or a similar institution; it contributes to protection of constitutional rights or freedoms; these rights or freedoms are likely to be violated by acts of particular public institutions) it is confirmed that the model of establishment of indi-vidual constitutional complaint provided for in the concept of the Republic of Lithuania on the establishment of individual constitutional complaint is an instrument of individual constitutional complaint.

Constitutional complaint occupies a special place in the system of protec-tion of human rights as one of the remedies of human rights protection, con-tributing to the defence of human rights performed by ordinary courts, espe-cially in relation with the peculiarities of the constitutional justice institution, to which the complaint is referred.

The status of constitutional complaint in the field of constitutional judicial control is distinguished by the primarily aim of the constitutional complaint as a remedy of protection of fundamental rights, i.e. protection of a particu-lar person from arbitrary, unjustified restrictions of natural and legal persons’ constitutional rights and freedoms or other illegal interference on the part of a public institution; and only the secondary aim is the protection of a constitu-tion and constitutionality in general. Therefore, it is held, that a separate chap-ter, regulating proceedings of a constitutional complaint in a law defining the activities of a constitutional justice institution of Lithuania would emphasise the specifics of a constitutional complaint and would make it more clear to the potential applicant of a constitutional complaint what legal provisions estab-lishing abstract control of legal provisions would be applicable to proceedings of constitutional complaint.

The process of establishment of a constitutional complaint in the world al-lows deciding that the historical face of the predecessor of the constitutional complaint, i.e. particular actions of habeas corpus and amparo have transformed when states were intercepting each other’s experience, as the extent of defended rights was constantly broadened, various remedies for the protection of human rights performing specific protection tasks, thus supplementing the general guarantee of judicial defence. For example, the origins of a constitutional com-plaint as a “coercive” judicial guarantee and the development of this instrument into a constitutional complaint as a constitutional right were disclosed in detail. The modern practice of the discussed countries influenced by predecessors of a constitutional complaint, is followed by various national trends: establishment

218


of an indirect protection of individual rights, the need to establish a comprehen-sive system of protection of fundamental rights by establishing a direct refer-ence, and tightened requirements for direct reference, as an outcome of applica-tion of the institute of a constitutional complaint.

Lithuania has chosen a normative model of a constitutional complaint, i.e. a complaint, directed against a norm in general, claiming that the regulation is unconstitutional. Summarising the content of proposals on the establishment of such model in Lithuania, several trends of change of ideas on the establish-ment of a constitutional complaint were distinguished taking into account the following elements describing the individual constitutional complaint: place of establishment of the individual right to refer to the Constitutional Court of the Republic of Lithuania in the Constitution of the Republic of Lithuania; definition of a person entitled to refer to the institution of the constitutional justice; legal acts which could be contested at the Constitutional Court by an individual, as well the breadth of definition of conditions for the submission of a complaint. It was determined that proposals link to the narrowing and concretising of possibilities to individuals to refer to the Constitutional Court; this trend corresponds with the experience of other states discussed in the re-search, and, particularly, for example, the case of Italy, which has not adopted the decision on the establishment of the individual referral to the institution of constitutional justice in its system of protection of individual rights yet, al-though proposals are being constantly renewed. Provisions on the concept of the establishment of individual constitutional complaint in Lithuania show choice of a rather restricted establishment of a constitutional complaint in comparison with global possibilities of establishment of a constitutional com-plaint to protect individual constitutional rights using complaint against all acts and actions of public institutions including judicial decisions, and omis-sions of public institutions, acts of private persons, and the protection of con-stitutional rights without prior exhaustion of all legal remedies.

The research substantiates two arguments laid for the purposefulness of the establishment of a constitutional complaint in Lithuania which are impor-tant when deciding about the most appropriate model of individual constitu-tional complaint for Lithuania. Upon the analysis of the situation of referral of an ordinary court examining a particular case to the Constitutional Court and the situation of requests of parties of the case to the court to refer to the Constitutional court, the statements of constitutional jurisprudence and other resources, the work summarises that the indirect (through the court adjudi-

219

Summary

cating an individual case) protection of individual rights in the Constitutional Court of the Republic of Lithuania needs to be supplemented due to insuf-ficiency of such indirect referral. It is held to be comprehensive to protect human rights as well by the holder of rights submitting a complaint to an in-stitution of constitutional justice, in case there are reasonable doubts on the possibly infringed his constitutional rights and freedoms by legal regulation, and in case ordinary courts do not refer to the institution of a constitutional justice (especially in cases when ordinary courts may be encouraged to refuse imitatively their doubts on the constitutionality of legal regulation applicable in the case; in case when courts may act unreasonably strictly by failing to rec-ognise requests submitted by parties to the case as insufficient for the raising of a problem of compliance of a law with the Constitution; in cases when courts may insufficiently argument the doubt on constitutionality raised in the case and therefore the Constitutional Court may refuse to examine the question of constitutionality raised by them). The research finds that usual contest of process-related rights and their guarantees, principle of equality of persons, property rights, right to social security (in requests to the institution of con-stitutional justice of the Republic of Lithuania, in cases adjudicated in this in-stitution) and facts of established infringements thereof (by the institution of constitutional justice, European Court of Human Rights) allows identifying the need for supplementary protection, and that the need of supplementary protection may be ensured by the use of the instrument of individual consti-tutional complaint – the protection of least process-related rights and their guarantees (and, gradually, as well other mentioned rights) was the basis of historical measures of habeas corpus and amparo which had influence over the face of European constitutional complaint and national establishment thereof (in Lithuania as well).

Thereby, the instrument of individual constitutional complaint may sup-plement the protection of individual rights ensured by the court examining an individual case and thus the need to protect particular constitutional human rights may be implemented.

In accordance with the presented analysis, the research deals with three problematic aspects of establishment of a constitutional complaint into the le-gal system of Lithuania: the definition of requirement relating the exhaustion of all legal remedies as description of a constitutional complaint as a supple-mentary legal measure; the issue of the list of rights susceptible to contest by the use of a constitutional complaint and the element allowing to extend and

220


implementing the institute of a constitutional complaint, i.e. design of basis for renewal of process upon the adoption of a decision on the basis of a con-stitutional complaint by the constitutional court on the unconstitutionality of a contested legal act in legal acts regulating civil, administrative and criminal procedure in Lithuania. The first two aspects are related by the choice of the legislator of Lithuania to refuse to provide an individual with a possibility to contest court decisions using a constitutional complaint, which as well reveals the possible tensions described in the research.

Analysis of one of the issues on definition of the requirement of the ex-haustion of all legal remedies prior to the submission of a constitutional com-plaint, i.e. relation of the constitutional complaint with the individual com-plaint provided for in the European Convention on Human Rights, delivers the finding that the exceptional status of the constitutional complaint among the other legal remedies does not allow to treat this complaint as an alternative to the referral to the European Court on Human Rights, as subsidiarity of the complaint ensures that it will be the final legal protection remedy in the state, however, when the chosen model of a constitutional complaint does not enti-tle an individual to contest court decisions (as it is proposed in Lithuania), the referral to the constitutional court prior to the submission of a complaint to the European Court of Human Rights is not necessary.

The attribute of a constitutional complaint as an additional, subsidiary le-gal remedy in the national legal system formulated in the legal regulation of activities of constitutional justice institutions foreign states, as a general rule, has exemptions in constitutional jurisprudence. Lithuania encourages the es-tablishment of these exemptions seeking to ensure the protection of individual constitutional rights and freedoms, as well the possibility to contest court deci-sions by a constitutional complaint, although this might bring tension between constitutional court and ordinary courts. This tension is solved by the defini-tion of separation between the jurisdiction of constitutional courts and ordi-nary courts or by establishment which cases do not fall within the jurisdiction of the constitutional justice institutions. A person may refer with a complaint to the institution of constitutional justice without prior exhaustion of all legal measures, relying on the exemption to the subsidiarity requirement of indi-vidual constitutional complaint, i.e. in case he would suffer a significant and inevitable damage in case he must exhaust all legal remedies. However, taking into account the notice of wide-spread trend, i.e. the expansion of objective nature of a complaint by establishment of admissibility requirement for the

221

Summary

constitutional complaint that the contested infringement of rights must be of a special constitutional significance, the experience of states demonstrate the even more restricted use of a restricted remedy.

In the light of protection of human rights, an open list of rights which may be contested using constitutional complaint is the most purposeful and most compatible with the aim and mission of the constitutional complaint. Such model is proposed in Lithuania, however, the research draws attention to the fact that the normative model of the constitutional complaint chosen by the legislator of Lithuania would not grant additional protection to the process-related rights and their guarantees relevant in Lithuania, insofar as remedies directed against a normative act rather than its application in an individual case, is insufficient for the protection of these rights. Usually human rights in-fringements are the outcome of unconstitutional individual act which might be, however, are not necessarily based on law compatible with the constitution.

As constitutional complaint is a procedural right of an individual to initi-ate a process of protection of his infringed constitutional right or liberty in an institution of constitutional justice, the obligatory element for the protection of human rights is the possibility of assumption on the basis of the decision of the institution of constitutional justice to the applicant to repair the dam-age incurred due to the infringement of his constitutional rights (in case the institution of constitutional justice does not overrule the individual decision adopted in respect of the applicant when the applicant is entitled to refer to an appropriate court seeking for renewal of a case and reversal of the decision adopted in that case). This supports the naming of the outcomes of the consti-tutional complaint, as the element extending the institute of a constitutional complaint (renewal of the procedure where the constitutional court adopts a decision on the basis of a constitutional complaint recognizing the incompat-ibility of the contested legal act with the constitution).

To summarize, the adoption of a Resolution of the Constitutional Court on the incompatibility of a normative legal act applied in the case in legal acts regulating administrative, criminal and civil procedure needs to be formulated as an independent ground for renewal of a case, based on a successful constitu-tional complaint, making use of the formulation of the ground for the renewal of a case on the basis of a decision of the European Court of Human rights, established in procedural laws already in force.

222


Supposedly, the creation of an independent ground for renewal of a case in legal acts regulating administrative, criminal and civil procedure on the ba-sis of an individual constitutional complaint, when the Constitutional Court recognizes that the law of the Republic of Lithuania (or a part thereof) or any other legal act of the Seimas (or a part thereof), an act of the President of the Republic, act of the Government (or a part thereof) is in conflict with the Con-stitution of the Republic of Lithuania, should include the referral of relations between unconstitutional legal provision with the applicant of the constitu-tional complaint, as well the applicability of the adopted decision of the Con-stitutional Court in respect of the applicant of the individual constitutional complaint.

Beliūnienė, LinaBe-155 Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu : mo nog ra fi ja / Lina Beliūnienė. – Vilnius : Justitia, 2014. – 222 p. – (Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai / Lietuvos teisės institutas ; t. 13)

ISBN 978-9955-616-95-5

UDK 342.7+341.23](474.5)

Lina BeliūnienėŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS STIPRINIMAS

KONSTITUCINIO SKUNDO INSTITUTUMo nog ra f i ja

Išleido leidykla UAB „Justitia“w w w . j u s t i t i a . l t