mokykla ir seima-14 07 ir... · 2016. 3. 23. · 1 nr.14 2008 04 09 ir mokykla ðeima informacinio...

1

2008 04 09Nr.14

irMokyklaMokyklaðeimaðeimaInformacinio leidinio

„Ðvietimo naujienos“Nr.7(262) priedas

Nr.142008 04 09

Á keturioliktàjá „Ðvietimonaujienø “ priedà „Mokyklair ðeima“ sudëjome Jûsølaiðkus, kurie pasiekë re-dakcijà per praëjusias keliassavaites. (Tai patvirtina, kadðalies ikimokyklinëse ugdy-mo ástaigose gyvenimas vir-te verda. Vykdomi projektai,rengiamos konferencijos,ieðkoma bûdø puoselëti ry-ðius su ðeima, ugdyti pagar-bà gamtai, kûrybai, menui.)Bet ðá kartà priede nerasitepagrindinës temos ar api-bendrinanèiø pastebëjimø.Tai paprasèiausiai Jûsø dar-bø atspindþiai pavasario su-laukus. Kita vertus, ugdantþmogø nëra nei menkø te-mø, nei maþø darbø. Maþa-me auganèio þmoguèio pa-saulyje viskas yra BE GALOSVARBU, taigi mums terei-kia pajausti tai ir pripaþinti.

Redakcija

Atëjo pavasaris. Ar pasiruoðëme já sutikti? Ar gali pro ðiukðles prasikalti þibutë, ar rado,kur apsigyventi sugráþæs paukðtelis?

Vilniaus lopðelis-darþelis „Eglutë” ásikûræs labai graþioje vietoje, miðke. Pro langusmatome siûbuojanèias puðis, liuoksinèias voveraites. Iðëjæ á laukà, patenkame á miðkokaralijà. Taigi, turime didþiulæ galimybæ paþinti gamtà, jà globoti, rûpintis. Taèiau labailiûdna, kai vaikðèiodami miðko takeliais randame atveþtø ir iðpiltø ðiukðliø, po „links-mybiø“ paliktø buteliø ðukiø...Takeliai „nusëti“ priskintø þibuèiø, plukiø, raktaþoliø þie-deliais, aplauþytos medþiø ðakos, deginta þolë. Skaudu, kad tai mato vaikai. Su prieð-mokyklinës grupës vaikais nusprendëme, kad:

Mes prieð tuos, kurie niokojaÞalià daigà ir gëles...Sakom NE ir tiems, kas metaÞemën stiklines ðukes.

Vaikai noriai, uþsimovæ darbines pirðtines, á maiðus rinko ðiukðles, dëjo á krûvasnulûþusias ðakas. Tvarkydami miðkà radom daug iðmestø popieriniø ðiukðliø, o juk jasperdirbus bûtø galima pagaminti daug knygeliø. Po darbo dþiaugëmës, kad þibutësdaigelio nebespaudþia nuorûka, kad mûsø aptverto skruzdëlyno neiðmindys pasi-vaikðèiot iðvesti ðunys. Nors ir pavargome, visi buvome labai laimingi. Rodos, ir paukð-teliai pradëjo linksmiau èiulbëti dþiaugdamiesi mûsø geru darbu. Ypaè buvo dþiugu,kai po poilsio dienø gráþæ vaikai pasakojo, kaip su seneliais, tëveliais ëjo ðvarintimiðko. Taigi gal nutiesëme tiltelá „per vaikus á tëvus“? Gal drauge su vaiku padirbëjæstëvas, nemëtys nuorûkø kur pakliuvo, gal sugráþæ ið pietø varnënai atras dar daugiauákeltø inkilø, o gal ir mûsø ðeðiametis sudraus draugà, saujomis skinantá gëles?

Juk þemë mûs gyvaJi dþiaugias þiedu, saule, drugeliu...Liûdi ji, kai mes jà skriaudþiam,Verkia lietumi sûriu.

Virginija RINKEVIÈIENËPrieðmokyklinio ugdymo pedagogë

Mokykime vaikusbendravimo meno

Pokyèius ðeimojelemia vaikø ir tëvø

bendravimas

Saulë ðvieèia visiems

Þaidþiame teatrà

Emocinio intelektopuoselëjimas

Kalbiniø gebëjimøugdymas

Teatras ateinaá mokyklà

*

*

*

*

*

*

Saugokime gamtàSaugokime gamtà

2

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ priedas ðeimaMokyklaðeima

Mokyklair

Vasario 16-oji, Kovo 11-oji – Lietuvai brangios datos. Ðiosðventës Ðiauliø lopðelyje-darþelyje „Àþuoliukas“ ir Ðiauliø„Juventos“ mokykloje minimos kasmet. Ruoðiami prasmin-gi stendai, programëlës.

Ðiais metais tai jau antras bendras darþelinukø ir pradi-nukø renginys. 2007 m. sausio–kovo mënesiais Ðiauliø lop-ðelio-darþelio „Àþuoliukas“ prieðmokyklinio ugdymo gru-pës bendruomenë vykdë projektà „Kelionë po Lietuvos re-gionus“, kurio tikslas – supaþindinti ugdytinius su Lietuvosregionø ypatumais: aukðtaièiø, dzûkø, suvalkieèiø ir þemai-èiø kalbos (tarmiø), tautiniø drabuþiø, meno skirtumais. Sie-kiant ðio tikslo nuspræsta „keliauti“ þemëlapiu, pasiklausytisakmiø, iðmokti liaudies þaidimø, dainø, pajuokavimø ávai-riomis tarmëmis, savo áspûdþius iðreikðti pieðiniais ir orga-nizuoti jø parodà „Mano Lietuva“.

Ðis projektas skatino ugdytinius ieðkoti informacijos, pa-siklausti tëveliø, seneliø apie jø vaikystæ, paproèius, þaidi-mus, pasimokyti kalbëti tarmiðkai. Projekto pristatymas vy-ko Ðiauliø „Auðros“ muziejuje kaip neakivaizdinë „kelionë

Tëviðkële, tu graþi...po Lietuvà“, á kurià pasikvietëme „Juventos“ mokyklos ket-virtokus ir jø mokytojà. Visi kartu apþiûrëjome tautiniø dra-buþiø ekspozicijà ir vienoje ið saliø organizavome bendràðventæ. Mokiniai pagrojo dûdelëmis, skuduèiais, padaina-vo, drauge ðokome, klausëmës prieðmokyklinukø tarmiðkøpajuokavimø, daineliø. „Keliaudami“ þemëlapiu, vaikai ieð-kojo savo gimtojo miesto, aiðkinosi jo vardo kilmæ, „pabu-vojo“ Telðiuose, Varënoje, Ðakiuose... Renginá baigëme ra-teliu „Graþi mûsø ðeimynëlë“.

Vasario 15 d. Ðiauliø lopðelyje-darþelyje „Àþuoliukas“ vy-ko ðventinis rytmetys „Tëviðkële, tu graþi“, kuriame dalyva-vo „Juventos“ mokyklos pirmokai ir jø mokytojos. Tëviðkësgroþio spalvø visi drauge ieðkoti pradëjome nuo lopðiniø,kurias dainavo pirmokëliai savo þaisliukams, o auklëtojaMarytë Miliuvienë visiems salëje susirinkusiems vaikams.Tëvø þemës simboliai atskleidë savo prasmæ ir spalvasugdytiniø atliekamose dainose.

Visø susirinkusiøjø ðirdis dþiugino malonûs fleituèiø gar-sai. Ðokiai ir þaidimai suartino visus ðventës dalyvius. Vik-torinoje vaikai buvo labai aktyvûs: áminë daug másliø apieLietuvos medþius, iðmoko prieþodþiø.

Laisvë. Kà ðis þodis reiðkia ðiandienos jaunimui? Ar su-pranta vaikai, kà reiðkia bûti laisviems? Kà reiðkia gyventidemokratinëje ðalyje? Ar jie þino, kad þmonës dël Laisvëskovojo ir þuvo?

Didþiuojamës savo ðaknimis. Pilietinis ugdymas aktua-lus ne tik suaugusiesiems, priimantiems sprendimus, betsvarbus ir bræstanèiai asmenybei. Daþnai uþmirðtama, kadsàmoningà pilietá turime uþsiauginti nuo maþø dienø. Mesásitikinome, kad meilæ ir pagarbà protëviø þemei ir viskam,kas su ja susijæ, geriausia skiepyti darþelinukams ir pradi-nukams.

Lilija STUBRIENËÐiauliø lopðelis-darþelis „Àþuoliukas”

Aurelija DIRGINÈIENËÐiauliø „Juventos“ pagr. m-kla

SOCIALINIØ IR EKONOMINIØVEIKSNIØ ÁTAKA ÐEIMAI

Ðeima – svarbus veiksnys, formuojantis vaiko asmeny-bæ. Ðeimos vertybiø átaka vaiko elgesiui yra visuotinai pri-paþinta. Ðeima yra pats pirmasis vaiko socializacijos insti-tutas.

Sociologijos profesorius R.Grigas teigia, kad „neatlaikëistorijos spaudimo ir ðeima, kaip socializacijos institucija –kinta jos struktûra, jos vieta visuomeniniø ir socialiniø san-tykiø sistemoje, jos poveikis besiformuojanèiai asmenybei“.Autorius teigia, kad pirmykðtës bendruomenës nariø gyve-nimà reguliavo grieþti paproèiai ir tradicijos. O juk tai ne

Ðeimos pokyèiai, nulemtitëvø ir vaikø bendravimo

kas kita, kaip sukaupta per ilgus amþius þmoniø iðmintis,padedanti reguliuoti ne tik fiziologinius jø organizmo pro-cesus, bet ir ekonominius, socialinius, psichologinius. In-tensyvëjant gyvenimo bûdui, daugiau dvasiniø ir fiziniø jë-gø tenka atiduoti darbui, buities rûpesèiams, maþiau laikolieka turiningiems ðeimos santykiams bei santykiams suvaikais palaikyti. Autoriaus nuomone, „intensyvëjantis vi-suomenës gvenimas iðkëlë naujà problemà – palyginti greitàgyvenimiðkøjø vertybiø kaità, tarsi atitolinanèià abi kartas“.

Dauguma ðiuolaikiniø tëvø yra jauni, jiems trûksta þiniø irpatyrimo bendraujant su vaikais. Kiti tëvai vaikø susilaukiajau vyresni, pasiekæ karjerà, – jie pernelyg rûpinasi savovaikais, iðaugina juos ðiltnamio sàlygomis. Pastaruoju me-

3

2008 04 09Nr.14

tu ðeimose iðkilo daug problemø: didëjantis nedarbas, nu-vertëjusios moralës normos, smurtas. Didëjantis nedarbas,finansiniai sunkumai griauna tëvø psichinæ pusiausvyrà.Daþnai tëvai jauèiasi bejëgiai, susidûræ su socialine situa-cija, kurios negali kontroliuoti. Nepaisant visko, reikia pa-tiems tëvams ieðkoti esamø problemø sprendimo bûdø.

TËVØ TIKSLAS – RENGTI VAIKÀ GYVENTIKINTANÈIOMIS SOCIOKULTÛRINËMIS SÀLYGOMIS

Laiko stoka – didþiausia tëvø ir vaikø problema. Nërakada pabendrauti ir pasikalbëti tëvams su vaikais net pervakarienæ. Laikà tarytum „praryja“ televizorius, kompiute-ris. Taèiau jei tëvai lankstûs ir tolerantiðki, tai geba pasiekti,kad jø vaikai jaustøsi mylimi. Tëvai turi pripaþinti, kad kei-èiantis gyvenimui, kinta ir vertybës. Vienos kartos vertybësnebûtinai taps kitos kartos vertybëmis. Tëvai, kurie iðsiug-dys toká poþiûrá, daug geriau supras ir labiau mylës savovaikus. Ðeimos turëtø iðmokti branginti bendrà laisvalaiká,ypaè savaitgalius, ðventes, atostogas, gimimo dienas. To-kie ryðiai stiprina priklausomybës ðeimai jausmà, gerinabendravimà, kuria pasitikëjimo ir intymumo atmosferà. Jukvaikai daugelá dalykø iðmoksta ið tëvø.

Istorijos nulemtus ðeimos praradimus dabar savaip kom-pensuoja vaikø darþelis, vis labiau perimdamas vaiko so-cializacijos krûvá. Bet tai kartu sukuria ir naujas aplinkybes,kitoká socializacijos turiná. Ðeimos ir jos nariø sàlytis su vi-suomene tapo ne tik daugiapusis, daugiaplanis, bet ir daugglaudesnis. Bet tai uþdeda ðeimai ir papildomà psichologi-ná krûvá, padidina jos nariø nervinæ tarpusavio átampà, for-muoja ðeimos elgesio individualizacijos tendencijà. Tokio-mis sàlygomis natûraliai auga ir ryðkesnis socialinis-psi-chologinis barjeras tarp tëvø ir vaikø.

VAIKAMS REIKALINGAS NUOÐIRDUS IR ÐILTASBENDRAVIMAS ÐEIMOJE

Prof. R.Grigas pastebi, „kad augantis vaikas ðeimoje, kurslogi atmosfera, stokoja savarankiðkumo, atkaklumo, ryþ-tingumo, energijos ir panaðiai. Todël, jei ðeimoje daþni kon-fliktai, jeigu ji nepajëgi likviduoti ið darbo neretai „parsine-ðamos“ nervinës-psichinës átampos, tai aiðkus poþymis, jogsutuoktiniø sàjunga yra nelabai pavykusi ir, svarbiausia –nedaro savo vaikams socializuojanèio poveikio“.

Sutuoktiniai neturëdami aukðtesnës psichologinës kul-tûros bei darnos, nemokëdami persijungti ið darbo atmos-feros á ðeimyninæ nesugeba valdyti savo tarpusavio santy-

kiø, ir tai labai atsiliepia vaikø auklëjimui. Vaikai ypaè jaut-rûs aiþëjantiems tëvø santykiams. Kartais tëvai ir su vaikaisbendraudami apsiriboja paèiais bendriausiais nurodymais,pamokymais ir reikalavimais, jie per daug uþsiëmæ savimi,neturi jëgø, noro ásijausti á besiformuojanèià asmenybæ. Mo-tinos maþiau laiko praleidþia su vaiku, negu priklausytønormaliai vaiko socializacijai.

Vyrauja nuomonë, kad darbe nuvargusios moters ben-dravimas netgi su darþelio amþiaus vaikuèiu tampa ne vi-sai vertingas, fragmentiðkas, stokojantis glamoniø, teigia-mø emocijø, kuriø taip reikia besivystanèiai ir ðiuo perioduypaè jautriai, imliai bûtybei. Suprantama, ir anksèiau moti-nos sunkiai dirbdavo, bet dirbdavo namuose vaikø akivaiz-doje, be to, ðeimoje bûdavo seneliai, vyresnieji broliukai irsesutës, kurie jaunëlá apsupdavo individualiu dëmesiu irþmogiðka ðiluma.

Kai kas teigia, kad pasikeitus socialinëms sàlygoms irpraturtëjus moters asmenybei praturtëja ir „motinystës dva-sinis turinys“. Teoriðkai skamba lyg ir nepriekaiðtingai. Ta-èiau pasiþiûrëjus atidþiau... Vaiko socializacijoje motinosemocionalumas, jausminis pradas visada vaidino pagrin-diná, lemiamà vaidmená, o informatyvusis – antraeilá. Tai arverta árodinëti, jog padëties negelbsti nei ágyti motinos di-plomai, nei jos uþimama padëtis visuomenëje. Nuo perdë-tos moters emancipacijos labiausiai nukentëjo vaikai, ne-tekæ visaverèio, teigiamomis emocijomis alsuojanèio moti-nos dëmesio.

Paþvelkime á ðeimos pasikeitimus. Intensyvëjanti paþan-ga visuomenëje þmogø privertë vis labiau orientuotis á dar-bà, kvalifikacijos këlimà, o ðeimos reikalai nustumiami áantràjá planà. Daugiau jëgø atiduodant darbui ástaigoje, ma-þiau lieka ðeimai.

VAIKAS TURI AUGTI NUOLAT BENDRAUDAMAS

Ðiuolaikinës ðeimos gyvenimas taip susiklostë, kad josnariø elgesys savaime individualizuojamas: dukrelë – dar-þelyje, sûnus – mokykloje, mama – ástaigoje, tëtis vienoje iðfirmø uþima direktoriaus pareigas. Visus keturis asmenisveikia skirtingos institucijos, skirtinga aplinka, kuri formuo-ja ir atskiras, toli graþu ne visada ðeimos narius jungian-èias paþiûras, vertinimus ir elgesio normas. Kaip teigia Eli-zabeta M.Grunelius, „vaikai skiriasi nuo suaugusiø, jie –trapios esybës, kurioms suaugusieji turi padëti bendrautisu pasauliu. Technikos iðradimai per anksti uþgriûva vai-kus sunkia ir negailestinga naðta. Tik tëvai gali apsaugotisavo vaikus nuo jos, bent iki tol, kol jie dar nesutvirtëjæ“.

Þinoma, vis intensyvëjanèio gyvenimo bûdo, kaipir istorijos vyksmo nesustabdysime. Jis ið tëvø, iðvisos visuomenës reikalaus në kiek ne maþiau, ogal ir daugiau intelektiniø, dvasiniø ir psichiniø jë-gø. Kuo daugiau gyvenimas reikalauja ið þmogausjëgø, tuo maþiau jø lieka vaikams, ðeimai. Tai lyguþburtas ratas. Taèiau kà daryti, jei tolesnë visuo-menës raida ámanoma tik intensyvëjant gyvenimui.

M.Montessori sakë: „Kas yra vaikas? Tai nuolati-në kliûtis suaugusiajam, ásitraukusiam á vis dau-giau pastangø reikalaujanèius uþsiëmimus ir jø nu-vargintam. Nëra vietos vaikui kasdienà vis ankð-tesniuose ðiuolaikinio miesto namuose. Nëra jamvietos gatvëse, kur vis daugëja automobiliø, o ðali-gatviai pilni skubanèiø þmoniø. Suaugusiems þmo-nëms trûksta laiko uþsiimti su vaiku, nes juos spau-dþia darbai“.

Gema STEPONËNIENËVilniaus lopðelio-darþelio „Drugelis“ auklëtoja

4


Mokyklair

Socialiniai ágûdþiai – neatsiejama mûsø gyvenimo dalis.Norime, kad mûsø vaikai uþaugtø gerais ir dorais þmonë-mis, mokëtø sugyventi su kitais asmenimis ir jø grupëmis,gebëtø konstruktyviai spræsti konfliktus, mokytis, dirbti ir kurtikartu su kitais. Taèiau daug vaikø turi bendravimo proble-mø, pasitaiko patyèiø, psichologinio bei fizinio smurto atve-jø vienas kito atþvilgiu. Visuomenë daþniausiai mato pada-rinius, o viso to prieþastis – socialiniø ágûdþiø stoka. Kàdaryti? Kaip padëti vaikams ugdytis socialinius ágûdþius?

Pagrindinës neatskiriamos institucijos, kuriø glaudus ben-dradarbiavimas yra ugdymo sëkmës laidas, – ðeima, dar-þelis ir mokykla. Kaip parodë atlikti vaikø bendravimo ágû-dþiø stebëjimai ávairios veiklos metu grupëje bei anketinëstëvø apklausos analizë, akivaizdu, kad tëvai pastebi savovaikø bendravimo ágûdþiø stokà kitø vaikø grupëje atþvilgiubei su suaugusiais þmonëmis. Vaikai nemoka dalytis, daþ-nai konfliktuoja, bûna nedraugiðki ar netgi agresyvûs kitøatþvilgiu, neretai savo elgesiu áskaudina artimuosius. Taiypaè pastebima ðeimose, kuriose auga vienas vaikas irnatûralu, kad tokie vaikai stokoja socialiniø ágûdþiø. Todëltëvai susiduria su problema, kaip padëti savo vaikui ugdy-tis bendravimo ágûdþius ir palengvinti vaiko socializacijà.Pedagogø uþdavinys – padëti ðeimai, suteikti þiniø, kaipreikia kovoti ne su paèiu vaiko agresyvumu, o su jo prie-þastimis.

Ðiandien ikimokyklinio ugdymo pedagogams suteiktosplaèios galimybës planuoti ugdymo turiná. Remdamiesi sa-vo ugdymo ástaigø parengtomis vaikø ugdymo programønuostatomis pedagogai, atsiþvelgdami á vaikø poreikius,amþiø, galimybes, gali planuoti bûtinø vaikø kompetencijøugdymà. Greta komunikaciniø, paþintiniø, meniniø ir kitøgebëjimø ypaè svarbu atkreipti dëmesá á vaikø socialinëskompetencijos ugdymà ikimokykliniame amþiuje.

Skuodo vaikø lopðelyje-darþelyje vyko praktinis semina-ras „Bendravimo ágûdþiø ugdymo bûdai ir metodai ikimo-kykliniame amþiuje“. Jame dalyvavo ikimokyklinio, prieð-mokyklinio, specialiojo ugdymo pedagogai, vaikø tëvai. Se-minarà vedë ðios ástaigos ikimokyklinio ugdymo auklëtojametodininkë Daiva Ðukienë ir ikimokyklinio ugdymo vyres-nioji auklëtoja Laima Galdikienë. Seminaro tikslas – padëtiikimokyklinio, prieðmokyklinio ir specialiojo ugdymo peda-gogams ir vaikø tëvams ieðkoti efektyviø bûdø ir metodø,kaip ugdyti vaikø socialinius ágûdþius ikimokykliniame am-þiuje. Socialinë pedagogë, mokytoja metodininkë GitanaAndriekienë klausytojus supaþindino su mokyklinio am-þiaus vaikø socialiniø ágûdþiø problemomis ir jø prieþasti-mis ðiandienos mokykloje.

Atlikome tyrimà, kuriuo siekëme iðsiaiðkinti tëvø poþiûrá ávaikø socialiniø ágûdþiø ugdymo svarbà ikimokykliniameamþiuje bei atskleisti prieþastis, lemianèias vaikø bendra-vimo problemas grupëje. Tyrime dalyvavo 13 responden-tø. Visos pedagogës, nepriklausomai nuo to, su kokio am-þiaus vaikais dirba, dalyvavusios anketinëje apklausoje,pastebi savo grupëje vaikø, turinèiø bendravimo proble-mø. Vaikø bendravimo ágûdþiø stokos apraiðkø auklëtojospastebi kasdien.

Tëvø poþiûris á vaikø bendravimo ágûdþiø ugdymà iki-mokykliniame amþiuje:

• aðtuonios pedagogës paþymëjo, kad tëvø poþiûris tei-giamas;

Mokykime vaikus bendravimo meno

• viena teigë, kad kyla sunkumø su tëvais, kuriø vaikai turibendravimo problemø grupëje;

• viena pastebëjo, kad tëvai reaguoja ávairiai – daþniau-siai bûna nepatenkinti, nustebæ arba nekreipia dëmesio;

• viena paþymëjo, kad tëvø poþiûris prieðtaringas: tëvainorëtø patys spræsti vaiko bendravimo problemas, bet daþ-niausiai tai palieka daryti pedagogui, patys likdami nuoða-lyje;

• kitos pedagogës neþino tëvø poþiûrio á vaikø bendravi-mo ágûdþiø ugdymà.

Dþiugu, kad mûsø pedagogës paþásta savo vaikus, þinojø problemas ir pasiruoðusios jas spræsti.

Prieþastys, lemianèios vaikø bendravimo problemasikimokykliniame amþiuje: tëvai neteisingai auklëja, besà-lygiðkai viskà vaikui leidþia, trûksta dëmesio ir meilës, ne-tinkamas pavyzdys ðeimoje, tëvø skyrybos, skirtingo tem-peramento vaikai grupëje, daug lyderiø, ðeimoje auga vie-nas vaikas, tëvai uþimti, trûksta bendravimo, toks laikmetis,abu arba vienas ið tëvø iðvykæs á uþsiená, vaikà augina tikvienas ið tëvø, kai ðeimoje gimsta maþylis; vaikas gyvenatai pas vienus, tai pas kitus giminaièius, nes tëvai dirbauþsienyje, dëmesio stoka, vaikai ið labai skirtingø ðeimø,neturi þaislø, priemoniø uþsiëmimui, netinkamai sutvarkytaaplinka, ðeimoje vyrauja smurtas, gyvenamosios vietos pa-keitimas, tëvø abejingumas, fiziniø bausmiø naudojimas,nesugeba savo interesø derinti su grupës vaikø interesais,nesidalija þaislais, neigiama televizijos laidø átaka, dël el-gesio sutrikimo, dël kalbos ir motorikos sutrikimø, dël psi-chinës vaiko raidos sutrikimo, dël ligos simptomø.

Að supaþindinu su kitomis prieþastimis, kurios gali turëtiátakos vaikø bendravimui problemoms grupëje, su poþy-miais, rodanèiais, kad vaikas iðgyvena tam tikrà krizæ savogyvenime, kuri gali sukelti ðiø problemø.

Ikimokyklinio amþiaus vaikø pagrindinë veikla – þaidi-mas. Vaikas neturi pajausti, kad yra kaþko mokomas, todëlgeriausia veikla, padedanti vaikams ugdytis ávairius gebë-jimus – þaidimai. Auklëtoja L.Galdikienë parodë praktinæveiklà su vaikais, þaidimus, skatinanèius vaikø emocinæiðkrovà, bei atsipalaidavimo pratimus. Po tokiø þaidimø vai-kas daug lengviau ásitraukia á veiklà, maþiau kyla konfliktøsu bendraamþiais þaidþiant. Kaip parodë anketinë apklau-sa, dël vaikø bendravimo problemø grupëje auklëtojos daþ-niausiai kalbasi su vaikais ir vaikø tëvais, reèiau naudojakitus vaikø bendravimo ágûdþiø ugdymo bûdus ir metodus.Taèiau vien pokalbiais problemos neiðspræsime, juk kiek-vienam tëvui jo vaikas – geriausias. L.Galdikienë supaþin-dino su bûdais ir metodais, kurie skatina vaikø bendravimàir gali bûti naudingi tëvams bei pedagogams ugdant ðiuoságûdþius. Auklëtojoms rekomendavome naudoti ðiuos bû-dus ir metodus: „Padëk draugui“ diena, „Gerumo savaitë“,„Þvaigþdþiø valandëlë“ (dienos pabaigoje vaikai patys ver-tina draugø poelgius ir sprendþia, kam skirti „auksinæ“þvaigþdutæ). Vaikai mëgsta atsineðti patinkanèiø muzikosáraðø, kuriuos panaudojame „Maþøjø diskotekai“ (tai skati-na vaikø emocinæ iðkrovà). Daþnai vaikai apdovanojamimaþais prizais, lipdukais ir kt. uþ gerus darbus, poelgius,pastangas. Su vaikais galima tiesiog susitarti. Grupës tai-sykles kuria patys vaikai, o tai skatina jø laikytis. Atlieka-mas didelis darbas su vaikø tëvais. Tëvai aktyviai dalyvau-ja projektinëje veikloje, bendruose grupës renginiuose. Tei-

5

2008 04 09Nr.14

kiamos „Namø darbeliø“ uþduotys reikðmingos tuo, jog vai-kai gali praleisti gerokai daugiau laiko su tëveliais, kitaisðeimos nariais, atlikdami uþduotëles gali daugiau bendrauti,aptarti praëjusià darþelyje dienà. Tëveliai átraukiami á vaikøveiklos organizavimà grupëje: atneða reikiamø savaitëstemai priemoniø, patys jas gamina kartu su savo vaiku,dalyvauja tëveliø ir vaikø darbø parodëlëse darþelyje ir uþjo ribø.

Vaikas, kaip asmenybë, susiformuoja iki 7 metø, todël

vaikø socialinës kompetencijos ugdymas ypaè svarbus uþ-davinys mums visiems – vaikø tëvams, ikimokyklinio ir prieð-mokyklinio ugdymo pedagogams, mokytojams, visuome-nei. Svarbu ieðkoti efektyviø darbo bûdø ir metodø, pade-danèiø vaikams ágyti socialiniø ágûdþiø, kurie turës didþiulæreikðmæ tolesniame vaiko gyvenime.

Daiva ÐUKIENËSkuodo vaikø lopðelio-darþelio

ikimokyklinio ugdymo auklëtoja metodininkë

KAIP PADËTI KITOKIAM VAIKUI(neágalaus vaiko integravimas á bendrojo lavinimo klases)

Lietuvos visuomenëje vyksta ryðkûs pokyèiai. Keièiasi po-þiûris ir á neágalius þmones. Áteisinus integruoto ugdymoformas atsiranda naujos galimybës padëti tokiam vaikui irjo ðeimai siekti glaudaus ðeimos, vaiko ir artimiausio so-ciumo ryðio. Bendruomenës nariai vis labiau prisitaiko prienegalià turinèiø þmoniø, priima tokius, kokie yra, bendrau-ja visateisiais pagrindais. Kiekvienoje bendruomenëje turibûti vietos neágaliems þmonëms. Filosofine prasme neága-lûs asmenys yra kartu su mumis ir jø gyvenimas negali bûtimatuojamas ekonominiais rodikliais. Atvira þmogui visuo-menë turi sudaryti sàlygas jiems prisitaikyti, sudaryti tinka-mas gyvenimo sàlygas. Taip vyksta normalizacijos ir integ-racijos procesas.

Ðvietimo ástaigos taip pat nelieka nuoðalyje. Á mokyklas,bendrojo lavinimo klases vis dràsiau ateina mokytis neága-lûs vaikai. Reikia mokëti juos priimti, átraukti á bendrà klasësgyvenimà, parinkti tinkamus mokymo metodus. Tokio þmo-gaus gyvenimas yra prasmingas ir vertingas, tik jam reika-linga pagalba. Neágalûs vaikai yra visateisiai mûsø visuo-menës nariai... Juk saulë ðvieèia visiems vienodai.

Mokyti neágalø vaikà teko (ir ðiuo metu dar tenka mokyti)ir man. Ugdyti toká vaikà neuþteko vien tik graþiø norø. Tekovartyti studijø laikø uþraðus (ypaè pravertë A.Grigonio klau-sytos paskaitos), analizuoti seminaro medþiagà („Bendro-jo lavinimo mokyklø mokytojams apie ugdytiniø mokymosinegales“), skaityti straipsnius apie neágaliø vaikø ugdymà„Ðvietimo naujienose“, „Þvirbliø take“ ir kitoje pedagogamsskirtoje literatûroje. Gerø patarimø gavau apsilankiusi paskoleges Ignalinos vaikø darþelio neágaliøjø ugdymo cen-tre.

Mano patirtis ugdant neágalø vaikà bendrojo lavinimo kla-sëse dar labai menka, bet galbût atskiri darbo momentaibus naudingi kitiems pedagogams, susiduriantiems su pa-naðiomis problemomis savo darbe.

Maþiausiai varþanti aplinka neágaliam vaikui yra bendro-jo lavinimo klasë. Mano mokinë Dovilë sukaustyta cerebri-nio paralyþiaus, negali savarankiðkai judëti bei laisvai val-dyti rankø, turi raidos sutrikimø (sulëtëjusi psichinë raida).Priimdama á savo klasæ Dovilæ këliau sau toká tikslà – dirbtisu mergaite remiantis asmenybës vientisumo principu:

• sukurti tinkamà klasës mikroklimatà, kuriame Dovilëjaustøsi psichologiðkai saugiai;

• sudaryti jai sàlygas save iðreikðti, iðsisakyti;• ugdyti socialinius vaiko gebëjimus;• átraukti á visavertá klasës gyvenimà;

Saulë ðvieèia visiems

• naudoti tokius mokymo bûdus bei metodus, kurie pa-dëtø pasiekti geriausiø rezultatø;

• parinkti tokias uþduotis, kad neágali mergaitë sugebëtøjas atlikti savarankiðkai ir be mokytojo pagalbos;

• ugdymo procese glaudþiai bendradarbiauti su moki-nës tëvais.

Ugdyti neágalø vaikà bendrojo lavinimo klasëje – sunkiuþduotis. Toks vaikas labai skiriasi nuo kitø. Taigi reikalin-ga specialistø pagalba. Mokykloje Dovilei padeda mokytislogopedas, psichologas bei mokytojo pagalbininkas. Mo-kykloje árengtas liftas (pradinukø klasës mûsø mokyklojeyra treèiame aukðte), prie mokyklos sumontuotas specia-lus privaþiavimas neágaliesiems.

Kai á pirmàjà „b“ klasæ atëjo Dovilë, jai buvo paskirtasnamø mokymas (jà mokë kita mokytoja), bet auklëtoja bu-vau að ir Dovilë turëjo savo klasës draugus. Mano uþdavi-nys buvo – sudaryti tokià atmosferà, kad mergaitë pajaus-tø, kad yra tikra mokinë, kad turi savo klasæ, savo klasësdraugus, kad yra laukiama klasëje, mylima ir gerbiama.Ðiek tiek baiminausi – juk mano auklëtiniai tik pirmokëliai(ið jø visokiø netikëtumø gali sulaukti), neþinojau, kaip rea-guos á tokià situacijà mokiniø tëveliai. Todël pirmiausia pra-dëjau pokalbá su mokiniø tëveliais. Tëvø susirinkime juosklausiau: „Ar padësite man sudaryti palankias sàlygas pri-imant á klasës bendrà gyvenimà neágalià mergaitæ? Ar pa-sikalbësite su savo vaikais, kad yra ir kitokiø þmoniø ðaliamûsø, kuriems reikalinga mûsø pagalba?“

Neatsirado në vieno tëvelio, dvejojanèio, ar sugebësimepriimti kitoká vaikà. Kai jau turëjau stiprø uþnugará, pradë-jau pokalbius ir su savo maþaisiais pirmokëliais... Jiemspasiûliau susipaþinti su savo klasës drauge, kuri ðiuo metumokosi namuose. Vaikai sutiko. Ëmëmës darbo: ant dide-lio popieriaus lapo vaikai nupieðë savo veidelius, uþraðëvardus. Pieðiná su portretëliais árëminome, paraðëme svei-kinimà ir iðrinkæ kelis atstovus nuvykome pas Dovilæ á na-mus... Mus pasitiko didþiulës smalsios akys ir plati ðypsenaveide. Mergaitë spinduliavo ið dþiaugsmo! Juk atëjo pas jàklasës draugai ir mokytoja! Atneðë pirmoko pasà! Na... po-kalbis rezgësi gana sunkiai... nepavyko suprasti jos taria-mø mums þodþiø... tik pritariantis mergaitës galvos linktelë-jimas mus gelbëdavo ið keblios padëties... PerskaitëmeDovilei klasës draugø vardus, juokaudami apibûdinomedraugø pomëgius ir bûdà, pasiûlëme jai ir savo nuotraukë-læ á ðià bendrà klasës nuotraukà ásiklijuoti. Pakilome atsi-sveikinti... ir Dovilë kaþkaip keistai sujudëjo... Tik mamagalëjo suprasti Dovilës kûno þenklus: „Mama, padëk maniðlydëti sveèius...“ Matant tokias neágalaus þmoguèio pa-stangas ðirdá suspaudþia tarsi replëmis... Neþinau, kà tuo

6


Mokyklair

metu galvojo mano pirmokëliai, bet að vos tramdþiau aða-ras... Ir vis galvojau, kaip padëti ðiam auganèiam þmogui...

Kitus kartus Dovilæ lankydami atneðdavome jai klasësdraugø paraðytus „laiðkus“ (laiðkais nelabai pavadinsi pir-mokëliø pieðtø darbeliø su vienu kitu þodeliu), kartu varty-davome knygeles, pasakodavome apie mokyklinius rûpes-èius. Kalëdoms Dovilæ pakvietëme á mokyklà kartu praleistilaikà su Kalëdø seneliu. Rodëme vaidinimus, dainavomedaineles ir pasveikinæ Dovilæ su Kalëdomis áteikëme jaipilnà maiðà dovanëliø: vaikø pieðiniø, þaisliukø, saldainiøir net... mokyklinæ kuprinæ. Dovilë lankydavosi klasës ren-giniuose, mokësi bendrauti su bendraamþiais. Netruko pra-bëgti pirmieji mokslo metai. Tokia buvo Dovilës integravi-mo á bendrojo lavinimo klases pati pradþia.

„NORIU BÛTI TOKIA, KAIP VISI VAIKAI“...(vaiko su negalia dþiaugsmai ir rûpesèiai mokykloje)

Prabëgo vasara. Dovilës tëvai atsisakë mokymosi na-muose ir pareiðkë norà, kad Dovilë bûtø „mokoma kartu suvisais vaikais“ mokykloje, bendrojo lavinimo klasëje. Rû-pesèiø padaugëjo: buvo priimta á darbà mo-kytojo pagalbininkë, sureguliuotas lifto veiki-mas, klasës kabinete „apsigyveno“ kompiu-teris (Dovilë nesugeba gerai valdyti rankø,bet spausti kompiuterio klaviðus pavyksta vi-sai neblogai).

Labai atsakingai teko padirbëti rengiantmokymo programà: pirmiausia iðsiaiðkinau,kà mergaitë jau sugeba ir nuo „kurio taðko“reika toliau tæsti mokymà. Be abejo, mokymoprograma buvo adaptuota pagal Dovilës po-reikius ir gebëjimus. Darbà apsunkino ir tasfaktas, kad mergaitë dël sveikatos sutrikimø(fizinë negalia) nepajëgia iðbûti darbinga vi-sà savaitæ bei visas antrokui skirtas pamo-kas mokykloje (pasitaikë atvejø, kai Dovilëuþmigdavo per pamokà), todël pasitarusi sumama, su mokyklos psichologe bei direkto-rës pavaduotoja ugdymui sudariau jai kitoká – adaptuotà –pamokø tvarkaraðtá: kiekvienà dienà mokytis po 4 pamo-kas, kuriø laikas atitinka 3 normaliø pamokø laikà. Dvi die-nas per savaitæ Dovilei paskirtos ir pratybos su logopede.Nors vadovëliø, skirtø specialiøjø poreikiø vaikams, mo-kykla buvo pasirûpinusi, su pratybø sàsiuviniais atsitiko tik-ra bëda – jie nepritaikyti Dovilës atvejui: juose reikia raðyti,o Dovilë dël savo negalios tai nesugeba atlikti. Teko paèiaikurti bei adaptuoti uþduotis, kad Dovilei galëtø jas atliktipati, savarankiðkai.

Dovilë jau antrus metus mokosi kartu su bendraamþiaisvienoje klasëje, dabar jau ji treèiaklasë. Su ðypsena prisi-mename, kaip Dovilë iðsigàsdavo skambuèio, kaip neápras-ta buvo mokyklos koridoriuose per pertraukas sugauti smal-sius mokinukø þvilgsnius, kaip greitai pavargdavo nuo mo-kyklos ðurmulio ir vaikø klegesio...

Ugdant neágalø vaikà didþiausia atsakomybë tenka vai-ko tëveliams. Juk jie yra pirmieji vaiko mokytojai. Dovilëstëvai – labai darbðtûs þmonës. Rûpinasi savo vaiku, pade-da atlikti namø uþduotis, todël mergaitë pasiekia gerø mo-kymosi rezultatø.

Siekdama, kad sëkmingiau vyktø integracijos procesasmokinës su negalia, apklausiau Dovilës tëvus bei keletàkitø mokiniø tëveliø. Apklausos duomenys rodo, kad Dovi-lës mama labai dþiaugiasi dukros tobulëjimu, gera psicho-logine atmosfera klasëje: „Þinoma, labai smagu, kad mer-gaitë turëdama sunkià fizinæ negalià gali lankyti mokyklà.

Ji labai mëgsta bendrauti, patirti naujø áspûdþiø. Labaidþiaugiamës, kad mokosi geroje, draugiðkoje klasëje“. Ap-klausos duomenys parodë ir palankø kitø mokiniø tëveliøpoþiûrá á neágalaus vaiko integravimà á bendrojo lavinimoklasæ: „Vaikai iðmoks bendrauti su þmonëmis, kuriems rei-kia padëti. Þinos, kad juos reikia priimti ir gerbti tokius, ko-kie jie yra“ (Martyno mamos þodþiai), „Mano dukra daþnaipasakoja apie Dovilæ, didþiuojasi, kad ji iðmoko skaityti.Patinka su ja bendrauti“ (Erikos mamos mintys).

KARTU ÐVENÈIAME KLASËS ÐVENTES(aktyvus dalyvavimas bendruose renginiuose)

Mokykloje vaikai visuomet laukia ðvenèiø, ypaè Kalëdø,ir joms stropiai ruoðiasi. Rengiame spektakliukus. Antrojeklasëje vaidinome „Raganas ir marsieèius“: „marsieèiai“norëjo susitikti su Kalëdø seneliu, o „raganos“ jiems trukdë– klaidino kelià ir netgi sugebëjo gudrumu pagriebti ma-þiausiàjá „marsietá“. Já ketino iðvirti puode ir pasigaminti iðjo sriubà... Þinoma, Dovilë nesugebëjo linksmai ðokti raga-naièiø ðokio ir dûkti su „marsieèiais“, bet uþtat labai puikiai

jai pavyko suvaidinti„raganaitæ-virëjà“ ir sudideliu mediniu ðaukð-tu virti ið „marsieèio“sriubà... Dovilë buvo pil-nateisë vaidinimo vei-këja ir tuo labai dþiau-gësi. Tiesa, antroje kla-sëje dar nepavyko ið-mokti padeklamuoti Ka-lëdø seneliui eilëraðtu-ko, bet ðià „kliûtá“ sëk-mingai áveikëme III kla-sëje. Treèioje klasëjevaidinome linksmà mu-zikinæ pasakà apie iðdy-këlio sviedinuko nuoty-kius – „Sviedinukas grei-

tuoliukas“. Ilgai sukau galvà, koká vaidmená paskirti Dovilei.Teko jai pabûti „þvirbliu nedorëliu“, kuris ðaipësi ið bejëgiøkaliausiø... vaidmuo menkas, bet Dovilë turëjo progà vai-dinti su visais klasës draugais ir kartu bûti scenoje. Labaigraþø „þvirblelio“ sceniná kostiumà pasiuvo Dovilës mama.Su dþiaugsmu Dovilë laukia ir mokslo metø pabaigos, kaivisi kartu ðvæsime vasarà gimusiø vaikø gimtadienius (irDovilës), kartu þaisime, bus ávairiø atrakcionø ir juokø.

Koks gi ugdymo procesas bûtø be mokomøjø iðvykø!Nereikëjo ilgai raginti Dovilës tëvø, kad prisijungtø prie kla-sës tëvø organizuojamø mokomøjø iðvykø po Lietuvà. Ke-lionë su neágaliu vaiku – nelengvas uþdavinys klasës auk-lëtojui. Gerai, kad Dovilës mama visuomet kartu. Antrojeklasëje apsilankëme Vilniuje: Televizijos bokðte, planeta-riume, Gedimino pilies bokðte. Treèioje klasëje – Anykðèiørajone vaikai mokësi kepti duonelæ, lankësi Arklio muzieju-je. Pavasará laukia ádomi kelionë po Kaunà...

„MOKAUSI PAÞINTI PASAULÁ“(dalyvavimas netradicinëse pamokose)

Per netradicines pamokas vaikai patenka á kità aplinkà,atlieka uþduotis ne ið vadovëliø, daþnai patys pavirsta „mo-kytojais“ ar net „mokslininkais“ ir pan. Daþnai tokiose pa-mokose Dovilë iðlieka stebëtoja ir taip pleèia akiratá, o kar-tais ir pati bûna aktyvi dalyvë. Tereikia tinkamai pasiruoðtipamokai.

7

2008 04 09Nr.14

Ðtai Dovilë kartu su klasës draugais „Keliauja po Lietu-và“ þaisdama vaikø grupelëje stalo þaidimà. Ji privalo at-sakyti á klausimus... Daþnai ne pagal jos jëgas bûna uþduo-tys ir nepavyksta teisingai atsakyti, bet vaikai greitai randa„iðeitá“ (pasako teisingà atsakymà uþ jà) ir þaidimas tæsia-mas toliau... Atlikdami eksperimentus per pamokas átrau-kiame á ðià veiklà ir Dovilæ (ðito ji labai pageidauja). ÐtaiDovilë kartu su klasës draugais atlieka eksperimentà „Þmo-gaus pojûèiai“: uþmerktomis akimis ragauja ant lieþuviouþdëtà maisto produktà ir pagal skoná turi atspëti, koks taimaisto produktas – o tai ne kas kita, bet rûgðèioji citrina...

Mokymas(is) – sunkus darbas. Nuo to, kaip jis organi-zuotas, kokios sudarytos sàlygos, priklauso mokymo ir mo-kymosi bei individo tobulëjimo sëkmë. Atsiþvelgus á psi-chologø atliktus tyrimus, rekomendacijas Dovilei yra adap-tuojamos mokymosi programos. Savo darbe remiuosi rusøpsichologo L.Vygotskio teorija. Jis kalba apie tai, kà moki-nys sugeba padaryti be mokytojo pagalbos, ir apie tai, kàgali mokinys atlikti kartu su mokytoju. Perðasi tokia iðvada –kà mokinys padarys ðiandien su mokytojo pagalba, tà rytojpadarys savarankiðkai. L.Vygotskis teigë, kad vaikas geraivystytøsi, reikia nuolat atkreipti jo dëmesá á vis sudëtinges-nius dalykus. Stengiuosi taip adaptuoti programas, kad Do-vilei nebûtø per daug sudëtinga.

Labai teigiamai mokinius nuteikia ugdymo procese nau-dojamos ðiuolaikinës mokymo priemonës – ávairûs grotu-vai, projektoriai, kompiuteriai ir pan. Kompiuteris mokantDovilæ – ne pramoga, o bûtinybë. Dovilë mokoma raðytidiktantus, atlikti uþduotis pagal mokomàsias kompiuteri-nes lietuviø kalbos programas: „Ðaltinëlis“, „Lietuviø kal-bos þaidimas I–II klasei“. Esu ásitikinusi, kad mokëjimasnaudotis kompiuteriu atvers Dovilei „langà á pasaulá“: ji ga-lës susiraðinëti su panaðaus likimo draugais, narðyti inter-neto svetainëse, galbût ateityje net ásigyti profesijà.

Dovilei tenka dirbti ir áprastu bûdu – su knyga bei uþduo-èiø sàsiuviniais. Ir èia atsirado problemø. Nors ir yra iðleistispecialiøjø poreikiø mokiniams skirti vadovëliai, bet praty-bø sàsiuviniai nëra pritaikyti vaikø su fizine rankø negaliamokymui. Tokie vaikai, kaip Dovilë negali „valdyti“ parke-rio, o pratybø uþduotys reikalauja: áraðyk, tvarkingai apve-dþiok raides, pratæsk sakiná, priraðyk þodþiø, paraðyk tei-singà uþdavinio atsakymà… Nors pratybos ir spalvotos, ir

traukia aká, bet negali jomis naudotis… Þiûrëdamas á jasjuk neiðmoksi pamokos…

Teko „suktis“ ið keblios padëties – paèiai parengti Dovileikiekvienai pamokai skirtas uþduotis, kuriose ji galëtø nu-vesti pieðtuku, paþymëti skirtingø spalvø flomasteriais, kli-juoti, pabraukti teisingà uþdavinio sprendimo eigà ar atsa-kymà, iðbraukti neteisingà atsakymà ir pan.

Dabar Dovilë jau turi sukaupusi net kelis pilnus segtuvusatliktø uþduoèiø. Kartkartëmis kartu su Dovile bei jos tëve-liais aptariame pasiektus mokymosi rezultatus, iðkilusiasproblemas ir ieðkome keliø joms áveikti visi kartu.

Remdamasi savo trejø metø darbo patirtimi ugdant ne-ágalø vaikà bendrojo lavinimo klasëse, galiu teigti, kad pir-mieji „ledai“ ðioje ugdymo srityje jau pralauþti: mano moki-në noriai eina á mokyklà, þingsnis po þingsnio áveikia moky-mo programas, ásijungë á bendrà klasës gyvenimà, jà ðiltaipriima klasës draugai, mokinës tëvai dþiaugiasi dukros pa-siekimais.

Noriu pastebëti, kad:• Neágalaus vaiko integravimas á bendrojo lavinimo kla-

ses – nauja darbo patirtis mokytojui.• Nauda abipusë – laimi ir neágalus vaikas besimokyda-

mas kartu su visa klase, ir sveikieji mokosi bûti tolerantiðkibei supratingi.

• Tinkamai sukurtas klasës mikroklimatas, kuriame vai-kas su negalia jaustøsi psichologiðkai saugiai, sudarytossàlygos save iðreikðti, iðsisakyti – padeda ugdyti neágalausvaiko teigiamà savo þmogiðkosios vertës supratimà.

• Mokant neágalá vaikà turi bûti parinkti tinkami mokymobûdai, metodai, padedantys galima bûtø pasiekti maksi-malaus ugdymosi rezultato.

• Ugdymo procese reikia glaudþiai bendradarbiauti suneágalaus mokinio tëvais.

• Ugdant neágalø vaikà bendrojo lavinimo klasëse bûti-na specialistø pagalba: logopedo, psichologo, mokytojopagalbininko.

• Integracija savaime reikalauja þvelgti á neágaliuosiuspabrëþiant jø sugebëjimus ir galimybes, o ne negalià irapribojimus.

Danguolë SAVIÈIENËVisagino „Verdenës“ vid. m-klos

pradiniø klasiø mokytoja metodininkë

Prevenciniø programø studija „Rafaelis“ yra ásikûrusi An-takalnyje, M. Paco g. 4/1. Pradëjusi veikti savanoriðkai Vil-niaus arkivyskupijos ðeimos centre, 2001 m. ásteigë tris die-nos centrus Vilniuje, vienà Kaune ir padëjo ásisteigti deðim-èiai dienos centrø ávairiuose Lietuvos regionuose. Juosekasmet paslaugas gauna apie 600 vaikø. 2005 m. „Rafae-lio“ programa buvo pristatyta pasaulinëje UNESCO klubøkonferencijoje ir sulaukë teigiamo ávertinimo. Ðiais metaisið pasaulinës UNESCO klubø konfederacijos gavome pa-siûlymà sukurti 5–7 min. prezentaciná filmà apie „Rafaelio“ugdomàsias programas. „Rafaelio“ programos bus prista-tytos Þenevoje IBE/UNESCO konferencijoje kartu su kito-

Investicija á bûsimø kartømentalitetà

mis geriausià patirtá pasaulyje turinèiomis visapusiðko as-menybës ugdymo programomis.

„Rafaelio“ studija, garsëjanti dailës terapijos programo-mis dirbant su socialiai ir emociðkai uþdarais vaikais, turisukûrusi ir kitø edukaciniø programø. Viena ið jø – auten-tiðka ir praktikoje jau pasitvirtinusi ugdymo programa „Sa-væs paþinimas“.

Programa skirta ávairaus amþiaus vaikø grupëms nuo 9iki 16 metø. Programos tikslas – mokyti vaikus atpaþinti,identifikuoti ir ávardinti savo jausmus. Programos trukmë 3mënesiai, per tà laikà ávyksta 12 susitikimø, á kuriuos vaikairenkasi vienà kartà per savaitæ. Kiekvienas susitikimas turi

8


Mokyklair

Pirmàjá áspûdá apie darþelá susidarome vos áþengæ. Malo-niai nuteikia jauki, skoningai sutvarkyta aplinka, pakiliainusiteikæ þmonës. Vaikams (ir tëveliams) labai svarbus ið-skirtinis auklëtojø dëmesys – rankos padavimas, þodþiai„mes tavæs laukëme, lauksime“. Tai suteikia saugumo. Svei-kintina ir darþelio iniciatyva pakviesti tëvelius ið arèiau pa-

Á darþelá einam noriai!þvelgti á ugdymo procesà, susipaþinti, kà ir kaip kasdienveikia jø vaikai. Tokie parodomieji renginiai daþnai bûnanenatûraliai teigiami, surepetuoti, taèiau pusantros valan-dos, praleistos grupëje ir muzikos pamokëlëje, ðá stereoti-pà sugriovë visiðkai. To, kà teko iðvysti, be kasdieniø „repe-ticijø“ nesuvaidinsi. Supratau, kad bendravimas ratelyje yra

Ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo pedagogus domina ir daugiau temø: kaip sutvarkyti aplinkà, kaip organizuo-ti veiklà, kad vaikas á darþelá eitø noriai, jaustøsi mylimas. Svarbu, kad darþelyje jis ne tik saugiai ir smagiai praleistødienà, bet ir mokytøsi, tobulëtø. Vaikas greièiau pradeda kalbëti, taisyklingai artikuliuoti garsus, kai ankstyvajameamþiuje jam sudaromos tinkamos sàlygos mankðtinti rankø pirðtukus, kai suaugusieji þaidþia su juo ávairius kalbiniusþaidimus, moko aiðkiai tarti garsus. Pedagogai dalijasi patirtimi, kaip linksmai ir átaigiai ugdyti maþuosius auklëtinius.

temà ir tikslà. Ugdymas vyksta per darbà grupëje, patirtájoje. Dirbant su grupe yra sutariama, kad viskas, kas buspasakyta liks paslaptyje, – taip vaikai jauèiasi saugûs, lais-vi reikðti savo mintis. Kiekvienas susitikimas turi konkreèiàstruktûrà: pirmiausia vyksta pasisveikinimas, kai vaikai su-sipaþásta vieni su kitais, po to apðilimas, kad jie nejaustøátampos, vëliau duodama praktinë uþduotis, teorija, pabai-goje aptariamas susitikimas refleksija, po aptarimo atsi-sveikinama iki kito susitikimo. Ðio ugdomojo proceso re-zultatas – turtëja vaikø jausminis ir emocinis þodynas, ge-rëja jø socialiniai gebëjimai. Sëkmingos socializacijos me-tu ágyjama socialinë kompetencija sudaro sàlygas ameniuiefektyviai veikti socialinëje erdvëjë, o socialinës kompe-tencijos trûkumas ðá veikimà apsunkina. Norëdami padëtivaikams kaupti socialinæ kompetencijà pirmiausia turimejiems padëti paþinti save, t.y. ugdyti vaikø emociná intelek-tà. Sokrato priesakas „Paþink save“ iðreiðkia emocinio in-telekto esmæ – gebëjimà pajausti ir suvokti kylanèius jaus-mus. Savæs paþinimas suteikia asmeniui galimybæ ne tikpaþinti ir suvokti savo jausmus, bet ir jiems vadovauti.

Emocinis intelektas pasireiðkia ðeðiose pagrindinëse sri-tyse:

• Savo jausmø paþinimas. Savivoka, jausmo atpaþini-mas jo reiðkimosi metu yra emocinio intelekto pamatas.Nesugebëjimas suvokti savo tikrøjø jausmø paverèia muspriklausomais nuo jø.

• Savæs motyvavimas ir pasiekimai. Gebëjimas suderintinorus ir galimybes bei gebëjimas priimti sprendimus ir ap-sispræsti vykdyti konkreèià veiklà. Atkaklumas ir gebëjimaspralaimëti, kûrybiðkai màstyti.

• Emocijø valdymas. Gebëjimas valdyti jausmus ir nu-kreipti juos tinkama linkme.

• Gebëjimas siekti tikslo ir priimti savarankiðkai etiðkussprendimus. Svarbu suvaldyti savo jausmus, kad iðliktumedëmesingi, kryptingai elgtumëmës, gerai atliktume darbà irbûtume kûrybingi.

• Moralinës emocijos – socialinis jautrumas. Gebëjimasáþvelgti kitø þmoniø jausmus. Empatija, gebëjimas ásijaustiá kito þmogaus bûsenà.

• Visuomeniniai ágûdþiai – tarpusavio santykiai. Gebëji-mas bendrauti, bendradarbiauti, daryti átakà kitø þmoniøjausmams, humoro jausmas.

Vaikai, augantys nepilnose, nedarniose, nuotolio ðeimo-se turi menkà socialinæ kompetencijà. Jie nenori arba ne-moka ávardinti savo jausmø. Lankydami „Savæs paþinimo“programà vaikai iðmoksta atpaþinti ir kalbëti apie savo jaus-mus su kitais. Jie gali praneðti suaugusiesiems, kas su jaisvyksta, kartu vaikai mokosi papraðyti pagalbos jiems rei-kiamu momentu. Mokëdami kalbëti apie savo jausmus vai-kai iðmoksta atpaþinti ir kitø þmoniø jausmus, ugdoma em-patija, socialinis jautrumas, todël gerëja vaikø tarpusaviosantykiai su bendraamþiais, ðeimoje, mokykloje. Ði pro-grama kompensuoja ðeimos funkcijas: ugdymo ir sociali-zacijos, globos, rekreacijos, – tokias, kuriø tëvai dël perdidelio uþimtumo ar nesugebëjimo negali suteikti vaikams.Darbo praktika rodo, kad vaikai baigæ „Savæs paþinimo“programà tampa atviresni, labiau savimi pasitikintys, lavë-ja jø bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþiai.

Esame tvirtai ásitikinæ, kad „Savæs paþinimo“ programa –tai indëlis á atsakingos asmenybës ugdymà, nuo kurios pri-klauso mûsø visø ateitis, bûsimø kartø mentalitetas.

Norinèiuosius plaèiau suþinoti apie „Rafaelio“ veiklà kvie-èiame apsilankyti mûsø interneto svetainëje www.rafaelis.lt.

Jûratë MOTIEJÛNAITËVilniaus pedagoginio universiteto

Socialinës komunikacijos instituto magistrantë

9

2008 04 09Nr.14

kasdienis ritualas. Tai patvirtina vaikø elgsena: jokios su-maiðties, ramybë, net tada, kai kuris nors ið draugø pasi-renka kitokià veiklà. Auklëtoja sumaniai (dainomis kuria-mos nuotaikos ir uþduoèiø kaita) sugeba sutelkti ir iðlaikytivaikø dëmesá, parodyti, kad kiekvienas, net ir tas, kurio në-ra ratelyje, svarbus. Vienu metu dirbama ir su kolektyvu, irindividualiai. Mokomasi þaidþiant, bet be þaislø. Prisipa-þinsiu, nustebino trimeèiø rankomis keliaujanti deganti þva-kë, rankdarbiams naudojamos tikros adatos. Pasitikëjimasákvepia!

Pabuvus grupëje, susidaro áspûdis, kad visi èia randasau vietos, veiklos, atitinkanèios interesus, natûraliai pasi-skirstæ grupelëmis. Tam puikiai pasitarnauja ir teisingas

erdvës suskirstymas zonomis bei iðradingos priemonës.Þavi vaikø gebëjimas jomis naudotis. Nesunku suvokti, kaipkantriai ir nuosekliai to siekta.

Ne maþesnio dëmesio verta ir stebëta muzikos pamokë-lë. Dþiugu, kad muzika suvokiama ir diegiama plaèiàja pras-me: ne tik kaip garsas ir judesys, bet ir kaip improvizacija,vaidyba, garsø paieðka aplinkoje naudojant áprastas ir ne-áprastas priemones.

Malonu stebëti, kaip dirba þmonës, mylintys savo darbà,gera þinoti, kodël vaikas nori eiti á darþelá.

Salvija MIKLAÐAVIÈIENËVilniaus lopðelio-darþelio „Drugelis“

„Smalsuèiø“ grupës auklëtinës Beatrièës mama

“Ugdyti kiekvieno kûrybiðkumà ne tam, kad visi bûtømenininkai, o tam, kad niekas nebûtø vergas.“

Dþ. Rodaris

Lietuvos vaikø ir jaunimo centro etninio ugdymo skyriusorganizavo respublikiná ikimokykliniø ástaigø meniniø gru-piø festivalá „Pabiruèiø fiesta“. Ðis renginys – tai spalvotaðventë, kupina gerø emocijø, kurios vaikystëje paèios stip-riausios. Tai ne tik sceninës patirties pradþia, bet ir dràsos,savarankiðkumo, susikaupimo pradþiamokslis, padedan-tis ágauti pasitikëjimo savimi bei nugalëti scenos baimæ.Fiestoje dalyvavo dvideðimt keturi kolektyvai, kurie buvoparengæ programà pagal vienà ið festivalio organizatoriøpasiûlytø temø: pasakos, kalendorinës ðventës, animaci-niø filmø herojai, metø laikai. Vaikai scenoje vaidino eþius,snieguoles, princus, vilkà ir septynis oþiukus, UþgavëniøMoræ ir kitus þinomus personaþus. „Pabiruèiø fiestos“ or-ganizatoriai ásteigë daugybæ nominacijø: iðradingiausio,

Áspûdþiai ið „Pabiruèiø fiestos“spalvingiausio ir net „paties paèiausio“ kolektyvo. Visi da-lyviai dþiaugësi pelnytomis nominacijomis.

Vilniaus miesto lopðelá-darþelá „Eglutë“ atstovavo grupë„Eþys“. Jø pasirodymas buvo paremtas M.Vainilaièio ei-liuota pasaka „Eþio namas“. Grupës vaikai su dideliu ma-lonumu ruoðësi ðiam renginiui. „Eþio“ grupës ugdytiniaiprieð pirmàjá debiutà didþiojoje scenoje surengë ne vienàpasirodymà savo tëveliams bei kitø grupiø vaikams. Lop-ðelio darþelio „Eglutë“ kolektyvas nominuoti „lokiðkiausio“kolektyvo nominacijoje, kuri ypaè nudþiugino maþuosiusaktorius bei jø tëvelius.

Tokio pobûdþio renginiai turëtø bûti daþniau rengiami,juk kûrybiðkumas turi bûti ugdomas nuo maþumës ðeimo-je, ikimokyklinio ugdymo ástaigoje, pradinëje mokykloje.Ðiuo amþiaus tarpsniu vaikas yra atviriausias ir imliausias,ðis amþius palankiausias kûrybiniams gebëjimams plëtoti.

Audronë JUZËNIENËLopðelio darþelio „Eglutë“ auklëtoja

Sveikata – brangiausias turtas, todël jà saugoti ir bran-ginti reikia mokytis nuo maþens. Ikimokyklinio amþiaus vai-kai labai trokðta þiniø, tyrinëja supanèius daiktus ir reiðki-nius, stebi ir pamëgdþioja suaugusiuosius þaisdami. Iki-mokyklinëje ástaigoje visapusiðkai ugdoma vaiko asmeny-bë, galima daug nuveikti ir sveikatos puoselëjimo srityje.Ne veltui mûsø ástaiga pasirinko ðá ðûká: „Daug, oi daugþinoti reikia, kad uþaugtum sveikas, vaike“.

Ástaigoje dirba draugiðka, kûrybinga sveikatingumo ko-manda, kuriai nestinga iðradingumo, sumanumo organi-zuojant sportines pramogas, ðventes ávairiais metø laikais.

Sveikatingumo komandos uþdaviniai:• vykdyti kryptingà vaikø ugdymà per sveikà gyvense-

nà;• palaikyti aktyvø bendradarbiavimà tarp ástaigos peda-

gogø ir tëvø;

Renkamës sveikatà• formuoti sveikos ir saugios gyvensenos nuostatus ir

ágûdþius.Visada stengiamës sudominti vaikus organizuota veikla,

ugdome draugiðkumà, suþadiname teigiamas emocijas.Sportinëse pramogose sveikatingumo komandos nariai bû-na persirengæ personaþais, kurie organizuoja þaidimus,rungtis. Siekiame lavinti vaikø judesius ir fizines savybes,ugdome pastabumà, dëmesingumà, dràsà, iðtvermæ, pasi-tikëjimo savimi jausmà. Vaikams sukurta saugi aplinka, su-teikiama laisvë fantazuoti, ugdomas judesiø plastiðkumas,atkreipiamas dëmesys á taisyklingà kvëpavimà. Mums la-bai svarbu, kad kiekvienas vaikas patirtø judëjimo dþiaugs-mà pagal savo poreikius ir gebëjimus.

Kiekvienà rudená darþelyje skelbiamas „Sveiko maistomënuo“. Juk sakoma „Turtingas, kaip ruduo...“ Tik rudenátiek daug darþoviø, vaisiø, uogø, viso to, ko þmogui, ypaè

10


Mokyklair

Kiekvienà pavasará abiturientai ðvenèia ðimtadiená, o ko-dël ðios tradicijos negali turëti prieðmokyklinukai? Juk po100 dienø, t.y. nuo birþelio 1 d., daugumai ið jø teks atsi-sveikinti su draugais, þaislais, auklëtojomis, pedagogëmis.Taip Ðiauliø lopðelyje-darþelyje „Þilvitis“ kilo idëja surengtiprieðmokyklinukø ðimtadiená.

Pernai prieðmokyklinio ugdymo pedagogës J. Grigalai-tienë, E. Baranauskienë ir meninio ugdymo mokytoja R. Jan-kauskienë ðià idëjà ágyvendino. Ðventë paliko neiðdildo-mà áspûdá maþiesiems, jø tëveliams, ástaigø vadovams beipaèioms organizatorëms, todël ir ðiemet ji buvo pakartota.Vaikai ðoko, dainavo ðimtadienio dainà, kurià sukûrë orga-nizatorës, „virë“ „þilvitienæ“, á kurià sudëjo ávairiø „priesko-niø“: dþiaugsmà, liûdesá, „oþiukus“, juokà, nerimà ir visaskitas emocijas, kurias teko patirti lankant darþelá. Visi raga-væ „þilvitienæ“ buvo suþavëti ir gyrë jà. Tëveliai ne tik raga-vo vaikø emocijomis pagardintà „viralà“, bet ir patys daly-vavo ðventinëje programoje: vaidino ávairias profesijas („kir-pëjas“, „mokytojas“, „pardavëjas“, „siuvëjas“, „statybinin-

Darþelinukø ðimtadieniskas“ ir kt.), o vaikai turëjo atspëti, kokia tai profesija ir kurvyksta veiksmas. Tëveliai taip pat parengë savo vaikamskelis siurprizus – padovanojo kalendoriø „100 dienø“ (jásudaro 100 sunumeruotø baltø langeliø, kuriuos kasdienpo vienà reikia uþklijuoti), medþio ðakas, papuoðtas ðimtumaþø balionëliø bei vazà, á kurià tëveliai sudëjo po ðimtàsaldainiø.

Ðventës pabaigoje á salæ buvo áneðtas ðimtadienio tortassu ðaltomis ugnelëmis. Ðimtadienio organizatorës taip patturëjo prieðmokyklinukams dovanø – ðimtadienio paþymë-jimus...

Dar ilgai po ðios ðventës kalbëjome apie jà. Vaikai nega-lëjo pamirðti – juk dabar kasdien jie spalvina savo kalendo-riø ir suvalgo po vienà saldainá ið vazos, laukdami iðleistu-viø. Ðimtadienio organizatorës paþadëjo, jog tai taps lop-ðelio-darþelio „Þilvitis“ tradicija.

J.GRIGALAITIENËÐiauliø m. lopðelio-darþelio „Þilvitis“prieðmokyklinio ugdymo pedagogë

vaikui, reikia, kad jis augtø sveikas ir stiprus.Esame parengæ projektà „Stebuklinga darþoviø galia“.

Ðio projekto tikslas buvo turtinti vaizdinius apie rudens gë-rybes, skatinti valgyti kuo daugiau vaisiø ir darþoviø. Jukuþauginti sveikà ir stiprø kûnà – tas pats, kas pastatyti na-mà – ir vienam, ir kitam dalykui reikalingi tvirti pamatai. Osveikatos, jëgos, geros nuotaikos pamatas – tinkama mity-ba. Kartu su vaikais gaminome sveiko maisto patiekalus,mokëme kultûringo elgesio prie stalo. Parengëme sten-dus, lankstinukus sveikos mitybos klausimais, sudarëmesveikos mitybos piramides.

Organizuojamuose renginiuose noriai dalyvauja ir vaikøtëveliai. Kiekvienoje ðventëje, pramogoje skamba „Pasa-kos“ darþelio sveikuoliukø himnas. Sveikatingumo koman-da leidþia laikraðtukà „Sveikuoliukas“.

Tapo tradicija aktyviai paþymëti Pasaulines sveikatos die-nas. Tomis dienomis organizuojamos vaikðtynës po gru-pes su geruoju daktaru ir jo draugais, vaikams parengia-mos ávairios situacijos, viktorinos. Sveikatingumo koman-da Pasaulinei sveikatos dienai paþymëti iðleidþia lanksti-nukus: „Grûdinkimës protingai“, „Lavinkime vaikø kvëpa-vimà“, „Rûpinkimës vaikø dantimis“ ir t.t. Pasaulinës svei-katos dienos renginiai palieka daug maloniø prisiminimø irsuteikia vertingø þiniø apie sveikà gyvensenà darþelio vai-kuèiams, ástaigos darbuotojams, tëvams.

Kadangi vaikai didþiumà dienos praleidþia darþelyje,svarbus vaidmuo ugdant ikimokyklinukø burnos higieni-nius ágûdþius tenka darþelio pedagogams. Todël turimeparengæ projektà apie dantukø prieþiûrà ir profilaktikà. Taitæstinis projektas, kuris vykdomas nuo 2003 m.

Þinias apie dantukø prieþiûrà átvirtinti padëjo grupëse pa-rengti stendai, plakatai, pokalbiai apie burnos higienà. Dan-tukø fëja aplankiusi vaikus bendravo su jais, þaidë þaidi-mus, apþiûrëjo vaikø darbelius. Kiekvienam vaikui buvoparuoðtas savaitës kalendorëlis dantø valymui ir skalavi-mui þenklinti. Vaikai stebëjo teatralizuotà vaizdelá „Ir juok-sis dantukai“. Tëveliams iðsamià informacijà apie dantukøprieþiûrà ir profilaktikà pateikë burnos higienistë.

Anketinëje apklausoje dalyvavo prieðmokykliniø grupiøvaikai ir jø tëveliai. Iðanalizavus anketinius duomenis pa-aiðkëjo, jog dauguma vaikø laikosi dantø valymosi truk-mës, tinkamai priþiûri dantukus, stengiasi palaikyti burnoshigienà. Analizë parodë, kad dauguma tëveliø vaikams per-ka vaikiðkà dantø pastà. Vaikai tvirtina patys mokantys va-lytis dantukus ir tik nedaugelis pasakë, kad dantukø prie-þiûros procese jiems padeda tëveliai. Galima daryti prielai-dà, jog nepriþiûrimi vaikai valosi dantukus netaisyklingai.Skirtingai negu vaikai, tëveliai tvirtina, jog jie padeda, aið-kina ir moko, kaip reikia taisyklingai valytis dantukus.

Vaikai gerai þino, kas dantukams kenkia ir kas juos stip-rina.

Dauguma vaikø nebijo gydytojo odontologo, suprantadantukø prieþiûros svarbà, noriai pasakoja savo áspûdþius.Paklausti, kodël ne visada iðsivalo dantukus ryte, vaikaiteigia, jog tëveliai skuba á darbà ir todël dantukø prieþiûrainelieka laiko. Liûdina, jog aktyvus suaugusiøjø gyvenimotempas turi neigiamà átakà vaikø burnos higienai.

Ðeimose dar nëra ádiegta bûtinybë po valgio skalauti bur-nà. Todël kuo daugiau informacijos apie burnos prieþiûràtëveliai turi gauti ið darþelio pedagogø. Dþiugu, kad tëveliaivis dëlto rûpinasi vaikø burnos higiena, lankosi pas gydy-tojà odontologà, reguliariai tikrina vaikø dantis.

Tam tikrais klausimais tëvø ir vaikø atsakymai labai ski-riasi. Galima daryti prielaidà, jog tëveliai þino savo klaidas,taèiau, nenorëdami jø pripaþinti, nurodo neteisingà atsa-kymà.

Tyrimø iðvados ir pateikti pasiûlymai paskatins tëvus va-dovautis auksine taisykle „Sveikata – brangiausias turtas“.Tikimës, kad vaikai, ágijæ sveikos gyvensenos pagrindø,propaguos juos ir toliau.

Ágyvendinti darbai rodo, kad „Pasakos“ darþelis renkasisveikatos stiprinimo kelià. Tai padës kiekvienam vaikui irjo ðeimos nariams iðsiugdyti sveikos gyvensenos áproèius.

Rasa SIMONAVIÈIENËKëdainiø lopðelio-darþelio „Pasaka“ vyresnioji auklëtoja

11

2008 04 09Nr.14

Pagrindinë vaiko veiklos forma yra þaidimas. Jis padedapaþinti vaiko charakterá, atskleidþia jo gabumus, þaisda-mas vaikas ágyja praktiniø kasdieninëje veikloje reikalingøágûdþiø. Þaidimai þadina vaizduotæ, turtina kalbà, ugdo meilægamtai, gyvenimui.

Vaidmeniniai þaidimai – paèiø maþiausiøjø veikla. Ji galitrukti vos keletà minuèiø arba kiek ilgiau. Kad ir kur vyksta –grupëje, namie, – meninë vaidyba ir vaidmeniniai þaidimaipadeda vaikams tapti atsakingiems, iðsiugdyti naujø po-mëgiø, jie ypaè bûdingi ikimokyklinio amþiaus vaikams. Dar-þelyje vaikø vaidybinë veikla labiausiai siejama su sociali-niais vaidmenø ir draminiais þaidimais. Laisvieji vaidmeni-niai þaidimai suteikia gerà progà vaiko vaizduotei ugdytis.Þaisdamas jis kalba veiksmu, gali vaizduoti visà tai, kà ma-të ir girdëjo. Laisvieji þaidimai veikia ir vaiko charakteriovystymàsi. Vieniði drovûs vaikai ásilieja á dþiaugsmingà þai-dëjø grupæ. Þaisdamas vaidmeninius þaidimus ir vaidin-damas ikimokyklinukas dalyvauja veikloje, kuri vysto ið-raiðkingà kalbësenà, skatina kûrybiðkai màstyti, mokoreikðti emocijas ir jausmus, lavina pirðtø ir rieðo bei visokûno judesius. Ikimokyklinio amþiaus vaikai daþniausiairenkasi situacijas, pagrásta tikrais ar tariamais vaidmeni-mis: „rûpinasi kûdikiu“, „vairuoja automobilá“, þaidþia „li-goninæ“, „kirpyklà“. Vaidmeniniams þaidimams tinka þais-lai – ne tik lëlës, bet ir ávairios kaladëlës. Vaikai noriai iðsuolø, këduèiø stato „traukiná“, „lëktuvà“. Èia vaidmeninisþaidimas susijungia su statybiniu konstravimo þaidimu.

Labai graþiai lëlës reikðmæ vaiko gyvenime yra pavaiz-davæs R.Tagorë. Motinos ir vaiko pasikalbëjimas: „Ið kur aðatëjau, kur tu mane radai?“ – klausë berniukas mamos. Jiatsakë pusiau verkdama, pusiau juokdamasi spausdamavaikà prie krûtinës: „Tu buvai paslëptas mano ðirdyje, kaiptroðkimas, mano kûdiki. Tu buvai mano vaikystës þaidimølëlëse.“ Gamtos ádiegtas motinystës instinktas þaidþiant sulëlëmis sustiprëja, iðsivysto (vaikas lëlæ slaugo, globoja,myli). Vaiko vaizduotë sugyvina negyvà lëlæ, paversdamajà „kûdikiu“, gyvenanèiu tikro kûdikio gyvenimà. Daugumadramos pedagogø mano, kad teatras ir þaidimas yra glau-dþiai susijæ, nes viena ir kita esti prasimanytas veiksmas.Þaidimas primena teatrà, o teatras, kaip meno formos ðak-nys, glûdi þaidime. Rusø psichologo L. Vygotskio nuomo-ne, iðsakyta dar 1977 m., þaidimà galima laikyti pradinedramos forma, kuri pasiþymi viena be galo vertinga ypaty-be – pats þaidþiantis vaikas yra ir dramaturgas, ir reþisie-rius, ir aktorius, ir þiûrovas. Þaidimà ir dramà apibûdina tiepatys pagrindiniai elementai: vaidmuo ir charakteris, veiks-mas ir pramanyti ávykiai. Ugdanèios ir mokanèios dramosiðtakos glûdi vaikø þaidimuose: draminiuose, socialiniuo-se vaidmenø þaidimuose, kuriuose þaisdami jie kuria pra-manytus siuþetus ir vaidmenis.

Darþelyje yra labai svarbi meninë vaidyba – tai groþinësliteratûros ar lietuviø liaudies pasakos, pasakëèios, eilë-raðèio inscenizavimas. Daþnai sekamos, pasakojamos irdrauge vaidinamos pasakos veikia vaikø vaizduotæ, skati-na kurti pasakiðkus pasaulius ir juos be perstojimo tyrinëti.Ðie pasauliai, vaikø nuolat tobulinami, ima daryti pastebi-mà átakà patiems jø kûrëjams – vaikams, verèia juos atsa-kingiau màstyti bei elgtis, pastebëti vienas kità, aplinkiniusþmones. Vaidinti tinka tik tokios pasakaitës, kurios turi ne-daug veikëjø, o veiksmas paprastas, suprantamas vaikams.Vaidina tie vaikai, kurie savo atmintimi, kalbiniais sugebëji-

Þaidþiame teatràmais, vaizduote sugeba atgaminti girdëtà pasakà. Kiekvie-na pasaka savo veikëjø elgesiu, darbais, svajonëmis sie-kia pamokyti mus. Mûsø, ugdytojø, uþdavinys – atrasti, kurir kokia gyvenimiðka pamoka paslëpta. Pasaka ugdo vaikoestetinius jausmus, be kuriø neámanomas dvasinis jaunoþmogaus tobulëjimas, nuosekli dorinë, etinë orientacija.Pasakos padeda paþinti pasaulá ir já vertinti emocionaliai.Kad ir kokias graþias jas sektume, apie kokius graþius da-lykus kalbëtume ar iðgyventume, turime atskleisti vaikui,kad ðalia gërio yra ir blogis, ðalia dþiaugsmo – skausmas,nusivylimas, liûdesys. Pasakojimo ir pasakos klausymasyra individuali veikla, nes vaikai, kad ir bûdami drauge,savarankiðkai, kiekvienas individualiai klauso ir suvokiatekstà, ásivaizduoja pasakos ávykius, personaþø poelgius iriðgyvenimus. Savo vaizduotëje kiekvienas vaikas kuria viskitoká vaizdà ar paveikslà. Pasakø ir pasakojimø draminisperteikimas auklëtojai yra puiki proga stebëti vaikus, o pa-tiems vaikams vaidinimas teikia didelá pasitenkinimà. Ge-riausia vaidybinæ veiklà susieti su kita grupës ugdomàjaveikla, pavyzdþiui muzikine veikla, kuri praturtina meninævaidybà ir vaidmeninius þaidimus dainelëmis, muzikos in-strumentø panaudojimu. Vaidyba svarbi gimtosios kalbosugdymui – turtina þodynà, lavina kalbà, moko vaikus riðliaipasakoti, pasirinkti intonacijà, domëtis knygomis. Meninësveiklos metu patys vaikai gamina, graþina, tobulina vaidy-bos atributus. Vaidmeniniai þaidimai ar vaidybinë veiklateikia vaikams galimybæ aiðkintis elementarias matemati-kos sàvokas („platus“ ir „siauras“, „aukðtas“ ir „þemas“,„sunkus“ ir „lengvas“). Ritmingai plodami rankomis, dai-nuodami vaikai ásidëmi skaièiø eilæ, vëliau padedanèià skai-èiuoti, suvokti sekà ir pasikartojimà. Ávairiø sceneliø „staty-mas“ ne tik sudaro sàlygas atsiskleisti vaikø vaidybos ge-bëjimams, jiems tvirtëti, bet ir tobulina vaikø kalbos, judëji-mo, dainavimo ir kitus gebëjimus, lavina bendravimo ir so-cialinius ágûdþius, padeda labiau subræsti mokyklai. Aug-dami vaikai vis labiau domisi knygomis, ima patys kurti pa-sakas, pasakojimus, nuotykiø knygeles, vis daþniau pra-deda siûlyti dramatizuoti savo kûrybà. Vaidina ir auklëtoja,ir vaikai arba auklëtoja pasakoja draminá siuþetà, pavyz-dþiui, lietuviø liaudies pasakà „Mergelë Uogelë“, o vaikaiatlieka minimus veiksmus. Maþø vaikø ugdytojams patarti-na prisiimti pasakos personaþo vaidmená, kartu þaisti, ben-drauti. Vaidybai skirta pasakaitë turi bûti trumpa, elementa-ri ir gerai suprantama. Teksto þodþiai, aplinkybiø nusaky-mai turëtø bûti taiklûs ir vaizdingi, atitinkantys vaiko emoci-næ bei gyvenimiðkàjà patirtá. Vaikas pasakaitëje turëtø rastiþaidybiniø elementø, paþástamø veikëjø (vilkà, lapæ, eþiu-kà, katytæ ir kt.), bei nuotykinio pobûdþio veiksmø (iðtipenokiemo apþiûrëti, striksi po miðkà, slepiasi uþ medþio). Þai-dybiniai elementai suteikia vaikui galimybæ daug judëti,maþinà átampà, kylanèià baimæ vaidinant prieð þiûrovus,padeda lengviau ir greièiau pasiekti palankià kûrybinæ sa-vijautà ir pasitenkinimà. Vyresnio ikimokyklinio amþiaus vai-kai mëgsta kûrybines situacijas, kurias sukuria ávairûs neti-këtumai, pasikeitimai bei juokingos nesëkmës.

Lëliø teatras – kûrybiðkumo iðraiðka lavinant vaikà. Netjei tëveliai teigia „mano vaikas nebus artistas“, jis vis tiekþais su lëlëmis. Ið tiesø lëliø teatras – sintetinis menas, jun-giantis dailës paþinimà, muzikiná lavinimà, judesá ir þodá.Ypatinga jo reikðmë pleèiant bendravimo ágûdþius, ypaèemociná intelektà. Pirmà ugdytojo pamokà su pirðtinine lë-

12


Mokyklair

le vaikas ásimins visam gyvenimui. Lëliø kalbà vaikas suvo-kia kitaip negu suaugæs. Lëlë – þaidimø draugë. Susitapa-tinæs su lële vaikas gali daug ið jos pasimokyti. Vaiko atviru-mas, tikëjimas pasaka sukuria stebuklà, vadinamà lëliø te-atru. Lëliø teatras prasideda nuo idëjos ir pasirinktos litera-tûrinës medþiagos. Lëlës bûna ávairios, suskirstytos pagaljø valdymà: marionetës, pirðtininës, lazdelinës, mechani-nës ir ðeðëlinës. Lëliø teatrui árengti reikalingi trys dalykai:lëlës, scenos árengimai ir salë þiûrovams. Pagaminti lëles,ðirmelæ, vaikø padedama, gali kiekviena vaikø darþelio auk-lëtoja. Lëlëms gaminti daþniausiai naudojami trikotaþiniaiveliûrai. Jie sudaro minkðtumo áspûdá ir malonu laikyti ran-koje. Trikotaþas ypaè tinka lëliø gamybai: graþiai aptempiajø detales. Sintetiniai ðilkai atspindi ðviesà. Ðiltos yra megz-tos lëlës. Kailis scenoje sunkus. Lietuviø liaudies pasakos„Viðtytë ir gaidelis“, „Katinëlis ir gaidelis“ vaikø labai mëgsta-mos, nesunku suvaidinti uþ ðirmos su pirðtukinëmis lëlëmis.

Lële gali tapti ir buitiniai daiktai, esantys ðalia mûsø: ðaukð-tai ar ðepeèiai su akimis ir burna, plastikiniai ar stikliniaibuteliukai, net paprasèiausia nosinë rankose gali pavirsti ábet koká stebuklingà daiktà (kirminà, þmogutá, þvërelá, osiûlø kamuoliukas su ásmeigtu pieðtuku vietoje nosies –maþà þvirblá). Lëlës kalba yra jos judesys. Jei scenoje dauglëliø, turi judëti tik ta, kuri kalba. Galima kalbëti visomiskûno dalimis: nosimis, akimis, ausimis. Vaikø labai mëgs-tamas ðeðëliø ir siluetø teatras. Vyresniosios ir prieðmokyk-linës grupiø vaikams labai patinka sekti pasakas ðeðëliøteatre. Kartu su auklëtoja pasirenka pasakà, gamina lëles.Ið kartono iðkerpami, iðpjaustomi veikëjai, veikëjø rankos,

kojos, sparnai, uodega gali bûti judinamos. Jos iðkerpa-mos ir atskirai tvirtinamos specialiais smeigtukais ið abiejøpusiø prisiûtomis sagutëmis. Kai kuriuos veikëjus, ypaè blo-guosius personaþus (raganà, velnià), geriau daryti ne iðpopieriaus, o ið medþiagos, pritvirtintos prie pagaliuko. De-koracijos kuriamos ið popieriaus, medþiagos ar spalvotoskaidraus popieriaus. Vaikams labai patinka lëles gamintiið balionø. Pripuèiami skirtingo dydþio balionai ið spalvotopopieriaus iðkerpamos ir prilipdomos akys, kojos, uodega,sparnai, visos ðios detalës suteikia lëlei þaismingumo. Daugdþiaugsmo ir erdvës kûrybai suteikia nesudëtingi vaidini-mai su pirðtukinëmis lëlëmis. Tai ne meninë vaidyba, oákvëptas lëlyèiø sugyvinimas garsu, judesiu, dialogu. Ganapopuliarios pirðtø lëlës, jas galima pasigaminti ið pirðtuotøpirðtiniø. Pirðtø lëlës su iðraiðkingomis detalëmis gali virstiávairiais personaþais, valdyti tokias lëles labai paprasta,todël jos ypaè tinka vaikø þaidimams.

Mûsø vaikø lopðelyje-darþelyje „Puðelë“ vaikai daþnaivaidina ávairiø ðvenèiø proga. Vaikø draminiais gebëji-mais gali gërëtis tëveliai, sveèiai, mokyklos bendruomenë.

Tegul vaikai þaidþia – tegul vaidina ne vien scenoje, betir pieðdami, dainuodami, mokydamiesi, sportuodami. Vai-dyba vaiko mokymui ir mokymuisi teikia vaizdumo, aiðku-mo, patirties, ásiterpia á viso darþelio paþintinæ kûrybinæ,meninæ, komunikacinæ, darbinæ veiklà.

Violeta NEMKEVIÈIENËKazlø Rûdos vaikø lopðelio-darþelio „Puðelë“

vyresnioji auklëtoja

LAVINAME KALBÀSvarbus vaiko kalbos lavëjimo metas – ankstyvoji vai-

kystë. Kas nepadaroma nuo vieneriø iki trejø metø, vëliausunkiai atgaunama arba visai nebeatgaunama. Antrieji irtretieji vaiko gyvenimo metai yra pats aktyviausias kalbosvystymosi, mokymosi laikas.

Vaiko kalbos raidà galima iðskirti á dvi linijas: suaugusiø-jø kalbos supratimo tobulëjimas ir aktyviosios kalbos for-mavimasis.

Vieneriø metukø vaikas kalbà supranta jam paþástamosesituacijose, supratimui padeda suaugusiøjø gestai, mimi-ka. Vëliau maþylis pradeda suprasti þodþius nepriklauso-mai nuo to, kas juos sako, kokiais gestais palydi, nes þo-dþiai ágyja savarankiðkà reikðmæ.

Mûsø kalbos mokëjimà sudaro tam tikri komponentai:þodynas, gramatinë kalbos sandara, garsø tarimas, gebë-jimas juos skirti ið klausos, riðlaus pasakojimo ágûdþiai. La-vinant vaiko kalbëjimà, didelæ reikðmæ turi pagal amþiø tin-kamai iðsivysèiusi jo bendroji ir smulkioji motorika. Pakan-kamai iðlavëjusi bendroji motorika labai svarbi smulkiajaimotorikai lavëti. Kûdikystëje sutrikusi motorika atsiliepia mo-torikos vystymuisi vyresniame amþiuje.

Dauguma specialistø (R.Giedrienë, R.Ivoðkuvienë, A.Gu-

Kalbiniø gebëjimø ugdymasikimokykliniame amþiuje

èas, M.Kolcova), stebëjusiø ir tyrusiø vaikø smulkiosios mo-torikos raidà, nurodo, kad vaikai, kuriems ankstyvajameamþiuje buvo sudarytos tinkamos sàlygos rankø pirðtømankðtinimui, greièiau pradëdavo aiðkiai, taisyklingai arti-kuliuodami garsus, kalbëti. Rankø smulkiosios motorikoslygis nepaveldimas. Kiekvienas judesys formuojasi ilgaibei nuosekliai ir yra sàlygotas filogenezës ir skirtingø sme-genø sistemø subrendimo. Svarbiausia, kad vaikas nuolatbûtø aktyvus, kad suaugusieji kryptingai vadovautø jo ug-domajai veiklai. Kai tobulëja rankø judesiai, vaiko vysty-masis yra visapusiðkas.

Daikto griebimo judesys, kol tampa panaðus á suaugu-siojo, susiformuoja apie 15-tà kûdikio gyvenimo mënesá.Tokio amþiaus vaikai taria pirmuosius þodelius. Galima teig-ti, kad vaikas pradeda kalbëti, kai jo smulkioji motorika pa-siekia atitinkamà lygá (esant normaliam vystymuisi). Remian-tis atliktais tyrimais, galima tvirtinti, kad apribojus vaiko ju-dëjimà, paskui aktyvus ir ilgalaikis kalbinis bendravimasneskatina kalbos vystymosi (M.Kolcova). Rankø smulkio-sios motorikos iðlavëjimas tiesiogiai atspindi kalbos pa-dargø judesiø iðsivystymo lygá. Rankø raumenø motoriniaiimpulsai turi reikðmës kalbinës motorikos formavimuisi tikvaikystëje.

13

2008 04 09Nr.14

SMULKIOSIOS MOTORIKOS LAVINIMASIkimokyklinëse ugdymo ástaigose logopedës, auklëtojos

ugdomàjà veiklà planuoja pagal tose ástaigose susikurtasugdymo programas. Kiekvienà savaitæ su vaikais kalbamaprogramoje numatyta tema, kurioje pateikta kalbinë me-dþiaga gali bûti derinama su rankø pirðtø mankðta. Vaikaimokosi nemaþa eilëraðèiø, ketureiliø. Tekstukai sukuria tei-giamà nuotaikà, ugdo gebëjimà klausytis ir suprasti eilë-raðèiø, tekstø turiná, pajausti kalbos ritmà. Grupëse auklë-tojos kartu su vaikais gali sugalvoti trumpø tekstø, pasako-jimø, panaudoti ávairiø þaidimø elementus: nusipieðti antpirðtø akis ir burnytæ, prisisiûti prie pirðtinyèiø sagutes (akis);nupieðti delniuko viduryje kokià nors figûrà ir jà paliesti kiek-vienu tos rankos pirðtuku; iðlyginti sesutei „nosinaitæ“ – pirð-tais iðlyginti suglamþytà popieriø; iðsivynioti saldainá, atsi-sukti mëgstamø vitaminø dëþutes; lankstyti ið popieriaus irt.t. Smagu minti másles, o jø turiná arba atsakymà imituotikeliais pirðtø judesiais.

Parenkant pratimus pirðtams, bûtina atsiþvelgti á vaikoindividualius gebëjimus ir mokomàjà kalbinæ medþiagà.Pateikiamos uþduotys ikimokyklinio amþiaus vaikui turi bû-ti suprantamos, ádomios. Ið pradþiø atliekami nesudëtingipratimai, lavinantys rankos rieðà, plaðtakà: vaikai raginamiglostyti, bilsnoti á stalà, ploti, stumti delniukais sienà, vyniotiávairaus storumo siûlus, ridinëti tarp delnø kaðtonus, koèio-ti plastilinà, raiðioti batraiðèius, imituoti malimà girnomis,koðës maiðymà, teðlos minkymà, daþytojo judesius ir pan.

Pratimai rankø smulkiajai motorikai lavinti neturi bûti ilgiir varginantys. Per dienà uþtenka 5–8 minuèiø, kad bûtøskatinama galvos smegenø þievës motorinë veikla. Kiek-vienà pratimà pirmiausia reikia atlikti viena ranka (domi-nuojanèia), paskui kita. Vëliau derinti abiejø rankø jude-sius.

Rankø smulkiosios motorikos lavinimo uþduotys vaikuipadeda susikaupti, iðlaikyti dëmesá, lavina atmintá, màsty-mà, parengia vaiko rankà raðymo mokymuisi mokykloje.

ÞODYNO TURTINIMASDvejø–penkeriø metø vaiko þodynas gausëja labai spar-

èiai. Klausydami aplinkiniø kalbos, vaikai pradeda susietiatskirà þodá su konkreèiu daiktu, veiksmu. Pirmiausia vai-kai iðmoksta vartoti daiktø pavadinimus, kai patys kà norssu jais veikia. Auklëtoja turëtø su vaiku aptarti paþástamusdaiktus, veiksmus su jais. Bûtina komentuoti atliekamusveiksmus, kai vaikas rengiasi, þaidþia, eina pasivaikðèioti,ruoðiasi miego. Vaikai mokosi mëgdþiodami, todël auklëto-jø kalba turëtø bûti taisyklinga, vaizdi, aiðki, vaikui supran-tama. Vartokite ávairias þodþio formas (sesuo, sesutë, sesy-të), palyginimus (bailus kaip kiðkis), sinonimus (meðka, lo-kys) ir pan. Naujus þodþius tarkite lëtai, aiðkiai, keletà kartøpakartokite. Maþesniems vaikams naudinga stebëti, kaipjûs tariate þodþius, matyti jûsø veidà. Tai padeda vaikuivizualiai stebëti kalbos padargø judesius.

Svarbu ne tik ávardyti daiktus, bet ir paminëti jø savybes.Lieskite ávairius pavirðius, ragaukite, kad vaikas patirtø naujøpojûèiø ir iðmoktø juos iðreikðti þodþiais (ðvelnus, ðiurkð-tus, kietas, minkðtas, slidus, rûgðtus, saldus ir kt.). Vartokiteerdvæ ir laikà reiðkianèius þodþius (toli, arti, þemai, aukðtai,virðus, apaèia, vakar, rytoj, ðiandien).

GRAMATINË KALBOS SANDARADaþniausiai vaikai netaisyklingai vartoja prielinksnius

(ant, po, ið, uþ, prie, nuo, ðalia), daiktavardþiø linksnius (ko?kam? kà? kuo?), nederina skaitvardþiø su daiktavardþiaispagal giminæ (dvi gëlës, du namai). To galima iðmokyti þai-dþiant nesudëtingus þaidimus. Padëkite þaislus ávairiose

vietose ir klauskite „kur pasislëpë?“(po këde, ant stalo, prielango, uþ gëlës). Iðdëliokite ant stalo kelis þaisliukus, pa-praðykite vaiko juos ásidëmëti. Kartu suskaièiuokite, iðsi-aiðkinkite, kuris pirmas, paskutinis, vidurinis. Tada vienàpaslëpkite ir klauskite „ko trûksta?“ Galima pieðti pieðinu-kus, kuriuose trûksta kokios nors svarbios detalës (gaidþiuitrûksta skiauterës, namui – stogo, kiðkiui – ausies). Tokiosuþduotys lavina vaiko kalbà, dëmesá, pastabumà. Ðiemsjûsø darbams labai naudingos pagal vaiko amþiø parink-tos knygelës su uþduotimis, ávairûs vaikams skirti þurnaliu-kai. Naudinga nepamirðti þaidimø „Kieno daiktai?“ (kirpë-jos, sportininko, mokinio), „Kuo galima kasti, pjauti, grëbti,kapoti?“ (kastuvu, grëbliu, pjûklu, kirviu). Naudokite paveiks-lëlius su vienu ir keliais daiktais, nes vaikai daþnai klystaderindami kalboje daiktavardþius su skaitvardþiais (du, dvi).

TAISYKLINGAS GARSØ TARIMASIki 4–4,5 metø daugelis vaikø nemoka taisyklingai iðtarti

sunkesniø garsø (ð, þ, è, dþ, r) ir keièia paprastesniais (s, z,c, dz, l, j). Tai vadinama fiziologiniu ðveplavimu, kuris lavë-jant kalbos padargams savaime praeina. Mokant kalbosgarsø tarimo reikia atsiþvelgti á vaiko amþiø. Susirûpinti irkreiptis á specialistus reikëtø anksèiau, jei vaikas neiðtariak, g, l, v ar jo tariami garsai neáprastai skamba.

Dël netaisyklingo sukandimo, iðlikusio èiulpimo refleksoar kitø prieþasèiø kai kurie vaikai taria garsus s, z, ð, þ iðkiðælieþuvio galiukà tarp dantø, iðpuèia orà pro lieþuvio ðonus.Garsai tampa duslesni, matosi netaisyklinga lieþuvio pa-dëtis. Tokie garsø tarimo sutrikimai (ar netaisyklingas gar-sø tarimas daugiau negu 5-5,5 metø) yra sulëtëjusi kalbosraida. Reikëtø logopedo konsultacijos.

Kaip mokyti taisyklingo garsø tarimo? Ið pradþiø aptarki-me su vaiku (geriausia prieð veidrodá) lûpø, lieþuvio padëtátariant mokomà garsà. Pavyzdþiui, „kà daro mûsø lûpos irlieþuvis, kai tariame garsà ð? Matai, lûpos „piktos“, jos su-rauktos, atkiðtos á prieká. Lieþuvis slepiasi burnoje, uþ virðu-tiniø dantø. Pabandykime kartu iðtarti ð-ð-ð. Priglauskimedelniukà prie burnos. Sklinda ðilta oro srovë.“

Jei vaikui pavyko iðtarti ðá garsà, galima pradëti mokytitarti já skiemenyse. Pradedame nuo atvirø skiemenø (ða, ði,ðo...). Reikia sugalvoti þaidimø, nes beprasmis skiemenøkartojimas vaikams greitai nusibosta. Galima þaisti su dë-lione ir kiekvienai detalei sugalvoti vis kità vardà: ðo, ða,að, uð; statyti ið kaladëliø ar lego kaladëliø bokðtus ir tartiskiemenis.

Kai vaikas iðmoksta tarti ávairius skiemenis su garsu ð,mokome tarti þodþius. Mokomà garsà þodþiuose tariamepabrëþtai (ðððoka, ðððaka). Iðmokæ tarti garsà þodyje, më-ginkime sugalvoti sakiniø, pasakojimø, eilëraðèiø su ðiuogarsu. Kai vaikas tvirtai iðmoksta reikiamà garsà, kontro-liuokite, kaip vaikas taria garsà riðliojoje kalboje. Visiemsnemalonu, kai juos pertraukia, liepia pakartoti þodþius, to-dël kartu su vaiku sugalvokite, kaip jam priminsite naujogarso tarimà. Kai kuriems vaikams padeda prisegti þen-kliukai su nupieðta raidele ð, kitiems lengviau iðmokti, kaiauklëtoja taisyklingai pakartoja jø iðtartus þodþius. Vaikailabai iðradingi ir gali patys pasiûlyti jums ávairiø variantø.

FONEMINËS KLAUSOS LAVINIMASTaisyklingas garso tarimas priklauso nuo sugebëjimo já

atskirti nuo panaðiai skambanèiø garsø. Vaikai, turintys silp-nai iðlavintà foneminæ klausà, kartais gali iðtarti sudëtin-gesnius garsus, bet juos keièia paprastesniais arba pralei-dþia þodþiuose. Vaikai painioja panaðiai tariamus garsus,besiskirianèius vienu kuriuo nors poþymiu (k-t, g-d, s-ð, z-þ,r-l). Gebëjimas skirti garsus ið klausos svarbus mokantis

14


Mokyklair

skaityti ir raðyti. Susipaþinkite su keliais paprastais þaidi-mais, kurie padeda lavinti foneminæ klausà. Su 3–4 metøvaikais galima pradëti nuo aplinkos ar þaislø skleidþiamøgarsø skyrimo. Pasiûlykite ásiklausyti ir papasakoti, kà vai-kas girdi lauke (ûþimas, medþiø ðlamëjimas, þingsniai), ap-tarkite garsus (tylus, garsus, monotoniðkas). Galima þaistiþaidimà „Kas skambëjo?“ Padëkite ant stalo kelis skam-banèius þaislus (gali bûti dëþutës su skirtingai skamban-èiomis medþiagomis viduje). Kai vaikas paeiliui paklausovisø dëþuèiø skambëjimo, papraðykite já trumpam uþsimerktiir pabarðkinkite viena kuria dëþute. Vaikas turi atspëti, kuridëþutë ar þaislas skambëjo.

Vyresnius vaikus mokykite skirti taisyklingai ir klaidingaitariamus þodþius bei kalbos garsus. Nesunki uþduotis –skirti nurodytà garsà garsø eilëje. Paaiðkinkite, kad iðgir-dæs tam tikrà garsà, vaikas turës suploti rankomis ar pakeltikortelæ su ta raide. Pavyzdþiui, mokotës iðgirsti garsà s.Kartu nupieðkite garsà, t.y. raidæ S, ir susitarkite, kad iðgir-dæs ðá garsà vaikas pakels S raidës kortelæ. Lëtai tarkiteávairius garsus: p, a, m, s, r, b, s... Vëliau mokykite nustatytipirmàjá þodþio garsà, sugalvoti kuo daugiau nurodytu gar-su prasidedanèiø þodþiø. Reikia truputëlio kûrybiðkumo irmokymasis taps ne sunkiu darbu, o malonia pramoga, nau-dingu laiko praleidimu iðvykose, kelionëse.

RIÐLUS PASAKOJIMASDaugelio ikimokyklinukø pasakojimai sunkiai supranta-

mi, jei neþinomi ávykiai, apie kuriuos kalbama. Vaikai pra-leidþia pagrindines sakinio dalis, monologai daþniausiaineturi pradþios ar pabaigos, painiojamos vietos ar laikoaplinkybës. Tai lemia vaiko màstymo ypatumai, nemokëji-mas atsiþvelgti á klausytojà. Mokykloje svarbu atsakyti á klau-simà pilnu, aiðkiu sakiniu, nuosekliai dëstyti mintis, todëlbûtina lavinti vaiko sugebëjimà riðliai pasakoti. Kai vaikasgeba riðliai, sklandþiai reikðti savo mintis kalba, jis greièiauir tiksliau supranta skaitomà tekstà, raðo raðinius.

Riðliosios kalbos ugdymas pradedamas nuo dialoginëskalbos. Pagrindiniai riðliosios kalbos ugdymo etapai, pa-gal E.Federavièienæ, yra ðie: atkuriamasis atpasakojama-sis pasakojimas, apibûdinamasis pasakojimas, kûrybinissiuþetinis pasakojimas, fantaziniai pasakojimai.

Mokant atkuriamojo atpasakojamojo pasakojimo, vai-kams siûloma atkurti neilgus, kelis kartus girdëtus pasako-jimus, ávykius. Tai pasakojimai, kuriuose nuolat kartojasiávykiai, posakiai. Auklëtojos gali sëkmingai panaudoti kny-geliø iliustracijas, inscenizavimà þaislais, lëliø teatro kau-kes, fotografijas. Auklëtoja turi pateikti klausimus, kurie pa-dëtø vaikams atkurti pasakojimà.

Toliau mokome apibûdinamojo pasakojimo. Pradëkimenuo dviejø daiktø lyginimo. Galima pasinaudoti apibûdina-mojo pasakojimo mokymo schema. Pavyzdþiui, paimkiteslyvà ir rieðutà. „Slyva yra melsva, pailgos formos. Ji augamûsø sode. Rieðutas – rudas, kietas, apvalus. Jis auga mið-ke. Slyva minkðta ir sultinga, o rieðutas kietas, trapus.“ Pa-sakojimo pavyzdá turi pateikti auklëtoja. Vaikams lengviaupasakoti, kai prieð save jie mato konkreèius daiktus, lieèiajuos. Iðmokykite apibûdinti gyvûnus, vaisius, darþoves.Prieðmokyklinio amþiaus vaikai jau gali bûti mokomi api-bûdinti metø laikus. Klauskite vaiko, kaip jis nulipdë savodarbelá ið plastilino, susitepë sumuðtiná, þaidë kieme, kàmatë pasivaikðèiodamas.

Po to pereiname prie kûrybinio-siuþetinio pasakojimo mo-kymo. Reikia su vaikais aptarti pasakojamo siuþeto dalis,kaip ávykiai prasideda, kaip ir kur vyksta veiksmas, kaipávykiai baigiasi (pasakojimo pradþia, ávykiø eiga, pabaiga).Vaikams galite pasiûlyti sugalvoti jûsø pradëto pasakojimopabaigà, pradþià (auklëtoja pateikia pabaigà), pradþià irpabaigà (auklëtoja pateikia ávykiø eigà), visà riðlø pasako-jimà, spontaniðkà pasakojimà bet kokia tema. Taip mokysi-te vaikus monologinës kalbos.

Garsø tarimo, þodþiø derinimo ar kitas klaidas taisykiteatsargiai. Reikëtø vengti daþnø pastabø ir taisymø. Gali-mas ir kitoks mokymo pasakoti nuoseklumas. Auklëtoja pa-sakojimo bûdus ir nuoseklumà pasirenka atsiþvelgdama ápasirinktà temà, vaikø riðliosios kalbos gebëjimus. Gali bû-ti naudojami ir miðrûs pasakojimo bûdai (atkuriamasis, api-bûdinamasis, kûrybinis apibûdinamasis ir pan.).

Riðliàjà kalbà pagal amþiaus grupes galima ugdyti taip:3–4 metø vaikai: kalbos ritmo pajautimas su judesiu (a-

a-pupa...); sakiniø kartojimas; atsakymai á klausimus; atlie-kamø veiksmø ávardijimas; kartoti pasakø veikëjø þodþiais;þaislø, daiktø lyginimas apibûdinant.

4–5 metø vaikai: atsakymai á klausimus kûrinëlio þodþiais;ávardyti kûrinio veikëjus, jø veiksmus; eilëraðèiø, daineliømokymas su judesiais; apibûdinti savo atliktà darbelá; pra-ðyti, klausti, dëkoti; vaidinant apibûdinti save.

5–7 metø vaikai: apibûdinamasis pasakojimas pagal pa-vyzdá; atkuriamasis pasakojimas ið patirties; apibûdinama-sis pasakojimas pagal paveikslà ir planà; apibûdinamasispasakojimas pagal serijinius paveikslëlius; kûrybinis pa-sakojimas ið patirties; apibûdinamasis pasakojimas lygi-nant du objektus; baigti pradëtà pasakojimà fantazuojant.

Liudvika RAZGEVIÈIENËKupiðkio vaikø ir jaunimo ugdymo centro „Varpelis“

logopedë metodininkë

Kalbiniai þaidimai, pratimai foneminei klausai lavinti, fonemoms skirti, garsams bei þodþiø tarimuitikslinti, gramatinei kalbos sandarai, riðliajai kalbai ugdyti, rankø smulkiajai motorikai lavinti

ÞAIDIMAI VAIKØ RIÐLIAJAI KALBAI UGDYTI

ATRINK DAIKTUS. Vaikui siûloma „atrinkti“ daiktus (daik-tø paveikslëlius), kuriø reikës lipdant Sniego sená (kibirëlis,morka, sagos, ðluota). Auklëtoja papraðo vaiko papasako-ti, kam jam prireiks tø daiktø.

PATAISYK SAKINIUS. Auklëtoja pasako klaidingà saki-ná, o vaikai turi já iðtaisyti:

„Sniego senis lipdo Karolá.“„Televizorius ájungë mamà.“„Mokykla gráþo ið Tado.“DAIKTAI, TURINTYS PANAÐIAS SAVYBES. Vaikams pa-

sakomas þodis, pvz.: „drugelis“, o jie turi pasakyti daugiau

þodþiø, kurie pagal poþymius bûtø panaðûs á duotàjá. Vaikaisako: „Bitë, musë, nes jos irgi turi sparnus, moka skristi.“

PAVADINIMAI PASAKOJIMUI. Auklëtoja paskaito vai-kams neilgà pasakojimà. Vaikai sugalvoja kuo daugiau pa-vadinimø pasakojimui. Pavadinimai turi atspindëti pasako-jimo turiná. Þaidimas lavina gebëjimus nusakyti pasakoji-mo prasmæ.

KUR PASKUTINIS ÞODIS? Vaikai sustoja vienoje gru-pës pusëje, o auklëtoja – kitoje. Auklëtoja sako sakiná bepaskutiniojo þodþio. Vaikas, kuris pirmas sugalvoja tinka-mà þodá, bëga pas auklëtojà „neðdamas rankoje“ þodá.

KÀ SAPNAVO KARALIUS. Vienas vaikas yra „karalius“,kiti – klausiantieji. Pradedama taip: „Karaliau, karaliau, ar

15

2008 04 09Nr.14

sapnavai?“ „Karalius“ atsako: „Taip“. Vaikai pradeda klau-sinëti: „ar valgomas? ar ið stiklo?“ ir t.t. Karalius atsako tik„taip“ arba „ne“. Atspëjæs vaikas tampa karaliumi.

KAS TAI YRA? Auklëtoja klausia vaiko: „Jei maþesnisvaikas tavæs paklaustø, kas yra nykðtukas, kaip tu paaið-kintum?“ Vaikas „aiðkina“. Taip vaikai mokosi þvelgti á kal-bà ið kito asmens pozicijø.

APGINK VARTUS. Vienas vaikas ridena kamuolá kitamvaikui ir kreipiasi á já, pvz.: „Þiogeli, iðlásk.“ Kol kamuolysrieda, vaikas turi suspëti atsakyti sakiniu, kuriame bûtø pa-vartotas girdëtas þodis. Pvz.: „Þiogas iðëjo á parduotuvæ.“Toliau antrasis vaikas ridena kamuolá kreipdamasis. Svar-bu taisyklingai vartoti ðauksmininko linksná kreipiantis ir ið-mokti derinti kalbinius veiksmus tarpusavyje.

ATSPËK, APIE KÀ KALBA. Auklëtoja sako: „Á já reikiaádëti diskelá, paspausti mygtukà, ir galima klausytis muzi-kos. Kas tai galëtø bûti?“ Vaikai pagalvojæ turëtø atsakyti:„Muzikinis centras.“

ÞAIDIMAI KALBOS GRAMATINEI SANDARAI UGDYTI

MERGAITË LAKINA KATYTÆ. Mokoma vartoti visø links-niø daiktavardþius. Auklëtoja parodo siuþetiná paveikslëlá,kuriame mergaitë lakina katytæ, ir klausia: „Kas lakina katy-tæ?“, „Kà daro mergaitë?“, „Kà lakina mergaitë?“, „Kuo mer-gaitë lakina katytæ?“, „Kur mergaitë lakina katytæ?“ Vaikaiatsako á klausimus sakinukais.

GRÀÞINK DAIKTÀ ÐEIMININKUI. Mokoma vartoti ávai-rius daiktavardþiø vienaskaitos ir daugiskaitos linksnius.Imami þaislai (kiðkis su morka, ðuniukas su dirþeliu ant kak-lo, lëlë su skarele). Vaikai apþiûri þaislus, ásidëmi detales.Po to ið kiekvieno kà nors „pasiskolina“, pvz., ið mergaitësskarelæ, ið kiðkio morkà, ið ðuniuko dirþelá. Vaikai turi grà-þinti pasiskolintus daiktus ir apibûdinti trumpu sakiniu: „Mer-gaitei gràþinau skarelæ“, „Kiðkiui gràþinau morkà“, „Ðuniu-kui gràþinau dirþelá“. Vaikai gali skolintis daiktus ir vieni iðkitø.

KIENO U

mokykla ir seima-14 07 ir... · 2016. 3. 23. · 1 nr.14 2008 04 09 ir mokykla ðeima informacinio...

Documents