1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL! UNIVERSITETO

MEDICINOS AKADEMIJA

Rasa Garunk!tien"

MUZIKOS TERAPIJOS POVEIKIS

NEI#NE#IOT$ NAUJAGIMI$ #IRDIES

SUSITRAUKIM$ DA%NIUI, KRAUJO

&SOTINIMUI DEGUONIMI, ELGSENAI

IR TOLIMESNEI RAIDAI

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai,

medicina (06B)

2

Kaunas, 2012

3

Disertacija rengta 2007–2011 metais Lietuvos sveikatos moksl" universiteto

Medicinos akademijoje.

Moksliniai vadovai:

doc. dr. Egl# Mark$nien# (Lietuvos sveikatos moksl" universitetas, Medi-

cinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B) 2009–2011 m.

doc. dr. Ingrida Ulozien# (Lietuvos sveikatos moksl" universitetas, Medi-

cinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B) 2007–2009 m.

Mokslinis konsultantas

doc. dr. Ingrida Ulozien# (Lietuvos sveikatos moksl" universitetas, Medici-

nos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B) 2009–2011 m.

4

TURINYS

SANTRUMPOS ..................................................................................................................... 6

%VADAS ................................................................................................................................. 7

Tyrimo tikslas ................................................................................................................ 9

Tyrimo u&daviniai .......................................................................................................... 9

Mokslinio darbo naujumas............................................................................................. 9

1. LITERAT'ROS AP(VALGA.................................................................................... 11

1.1. Nei)ne)ioti naujagimiai ....................................................................................... 11

1.1.1. Apibr#&imas, da&numas............................................................................. 11

1.1.2. Ilgalaikis sergamumas ............................................................................... 11

1.1.3. Smegen" strukt$ros ypatumai, morfologiniai pakitimai ........................... 14

1.1.4. Adaptacijos veiksniai................................................................................. 15

1.1.5. Stres* ma&inan+ios slaugos strategijos Naujagimi" intensyviosios terapijos

skyriuje ................................................................................................................ 16

1.1.6. Perinatalinis programavimas ..................................................................... 17

1.1.7. Smegen" plasti)kumas............................................................................... 18

1.2. Muzikos terapijos poveikis .................................................................................. 19

1.2.1. Neurofiziologinis gars" poveikis............................................................... 19

1.2.1.1. Tyrimai su naujagimiais ......................................................................... 20

1.2.2. Muzikos terapijos vieta psichosocialin#s sveikatos kontekste .................. 20

1.2.3. Muzikos terapija medicinoje ..................................................................... 22

1.2.4. Muzikos terapija pediatrijoje ..................................................................... 24

1.3. Muzikos terapija neonatologijoje.......................................................................... 25

1.3.1. Vaisiaus reakcija , gars* ............................................................................ 25

1.3.2. Muzikos terapija naujagimi" skyriuose..................................................... 25

1.3.3. Sistemin# muzikos terapijos poveikio naujagimiams tyrim" ap&valga..... 27

1.3.3.1. %traukimo , sistemin- ap&valg* kriterijai ................................................ 27

1.3.3.2. Duomen" rinkimas ................................................................................. 27

1.3.3.3. Tyrim" atranka ir kokyb#s vertinimas.................................................... 28

1.3.3.4. Duomen" gavimas .................................................................................. 28

1.3.3.5. Rezultatai ................................................................................................ 28

1.3.3.5.1. Pagrindin#s tyrim" charakteristikos .................................................... 28

1.3.3.5.2. Muzikos terapijos tyrim" metodika..................................................... 30

1.3.3.5.3. Naujagimi" muzikos terapijos tyrim" aptarimas................................. 31

1.3.3.5.4. I)vados ................................................................................................. 33

1.3.4. Muzikos terapijos ,taka naujagimi" ir k$diki" raidai ................................ 34

1.3.4.1. Socialin#-emocin# k$diki" raida ............................................................ 34

1.3.4.2. Judesi" ir pa&intin# k$diki" raida........................................................... 35

1.3.4.3. Muzikos terapijos metodai...................................................................... 36

5

2. TIRIAMIEJI IR TYRIMO METODIKA .....................................................................38

2.1. Tyrimo objektas ...................................................................................................38

2.1.1. %traukimo , tyrim* kriterijai........................................................................38

2.1.2. Ne,traukimo , tyrim* kriterijai ...................................................................38

2.2. Tyrimo metodika..................................................................................................39

2.2.1. Trumpalaikio muzikos terapijos poveikio tyrimo metodika ......................39

2.2.1.1. Proced$ra. Matavimai .............................................................................39

2.2.1.2. Statistin# duomen" analiz#......................................................................41

2.2.2. Ilgalaikio muzikos terapijos poveikio tyrimo metodika ............................41

2.2.2.1. Statistin# duomen" analiz#......................................................................42

3. REZULTATAI .............................................................................................................43

3.1. Trumpalaikio muzikos terapijos tyrimo rezultatai ...............................................43

3.1.1. Tyrime dalyvavusi" naujagimi" charakteristika ........................................43

3.1.2. Gyvai dainuojam" ir ,ra)yt" lop)ini" poveikio palyginimas .....................46

3.1.3. Lop)ini" poveikis kraujo ,sotinimui deguonimi, )irdies susitraukim" da&niui ir b$senai .................................................................................................46

3.2. Ilgalaikio muzikos terapijos tyrimo rezultatai .....................................................48

4. REZULTAT! APTARIMAS...........................................................................................52

4.1. Trumpalaik#s muzikos terapijos rezultat" aptarimas...........................................52

4.2. Ilgalaik#s muzikos terapijos tyrimo rezultat" aptarimas......................................55

I.VADOS .............................................................................................................................58

PASI'LYMAI IR REKOMENDACIJOS............................................................................59

BIBLIOGRAFIJOS S/RA.AS............................................................................................60

PUBLIKACIJOS IR PRANE.IMAI DISERTACIJOS TEMA ..........................................75

PRIEDAI...............................................................................................................................77

PAD0KOS ............................................................................................................................91

!

6

SANTRUMPOS

ADHD – d#mesio stokos ir hiperaktyvumo sindromas

(angl. attention deficit hyperactivity disorder)

CNS – centrin# nerv" sistema

CP – cerebrinis paraly&ius

dB – decibelai

GA – gestacinis am&ius

Hz – hercai

ISK – intraskilvelin#s kraujosruvos

KA – koreguotas am&ius

LMGS naujagimis – labai ma&o gimimo svorio naujagimis

MT – muzikos terapija

NIDCAP – individualizuota naujagimi" vystymosi vertinimo ir

prie&i$ros sistema (Newborn Individualized

Developmental Care and Assessment Program)

NITS – naujagimi" intensyviosios terapijos skyrius

NN – nei)ne)iotas naujagimis

OAE – otoakustin# emisija

PHA – pogumburio-hipofiz#s-antinks+i" a)is

PMA – pomenstruacinis am&ius

.SD – )irdies susitraukim" da&nis

7

&VADAS

Nei)ne)iot" naujagimi" sergamumas, ger#jant j" i)gyvenamumui, i)lieka

viena aktualiausi" neonatologijos ir pediatrijos problem", nors medicinos

mokslo ir naujagimi" gydymo pa&anga neabejotina. Labai ma&o gimimo

svorio nei)ne)iotiems naujagimiams da&niau diagnozuojami psichomotori-

n#s raidos sutrikimai, atsiranda elgsenos ir emocini" problem" ikimokykli-

niame am&iuje ir mokantis, palyginti su laiku gimusiaisiais [1, 95, 128].

Suaugus medicinini" sutrikim" bei socialini" sunkum" rizika yra atvirk)+iai

proporcinga gestaciniam am&iui [102]. Moksliniais tyrimais ,rodytos nei)ne-

)iotumo s*sajos su neigiamu perinataliniu programavimu [61, 62, 72, 98,

125]. Tai susij- su )irdies ir kraujagysli" ligomis, antrojo tipo cukriniu dia-

betu, astma, nutukimu, ,vairiomis baim#mis ir depresija suaugus. Pager#jus

nei)ne)iot" naujagimi" i)gyvenamumui daugiau d#mesio kreipiama , j" gyvenimo kokyb-.

Nei)ne)ioti sergantys naujagimiai nuo pirm"j" gyvenimo dien" patenka , intensyviosios terapijos skyrius, kur yra stebimi ir gydomi naudojant

sud#ting* medicinin- aparat$r* ir ,vairius gydymo metodus [65]. Jie b$na

atskirti nuo t#v", yra dirginami didelio triuk)mo bei )viesos, sykiu patiria

nei)vengiamas invazines ir skausmingas proced$ras. .i aplinka kardinaliai

skiriasi nuo patyrimo b$nant gimdoje. Vaisiaus jutimo sistemos vystosi tam

tikra seka [54]. Spar+iu kiekvienos jutimo sistemos brendimo laikotarpiu

kitos sistemos nesivysto. Prie)laikinis gimimas nekei+ia )ios eigos. Tas pats

dirgiklis, jei jis yra per daug intensyvus ar veikia ne,prastu laiku, gali

sutrikdyti normal" jutimo sistem" vystym*si. Tod#l perinataliniu laikotarpiu

yra svarbus dirgiklio kiekis, pob$dis ir laikas [170]. Neigiamas naujagimi" intensyviosios terapijos skyriaus aplinkos poveikis pasirei)kia keliais

b$dais. Tipiniai streso &ymenys yra fiziologiniai rodikliai (kraujo ,sotinimas

deguonimi, )irdies veikla, kv#pavimas, arterinis ir intrakranijinis spaudi-

mas). Svorio augim* ma&ina energijos sunaudojimas kasdieni" intervencij" metu. Triuk)mas vargina, dirgina, tod#l kinta naujagimio elgsena. Trikdo-

mas miego ir b$dravimo ciklas. Nepageidaujamas aplinkos poveikis ilgina

naujagimio sveikimo laik*. D#l nutr$kusio psichinio ir fizinio ry)io su

motina, slaugan+io personalo kaitos naujagimiui tr$ksta artimo bendravimo

poj$+i" [47]. Prie)laikinis n#)tumo nutr$kimas tampa i)bandymu t#v" ir

vaiko santykiams. Biologinis nebrandumas, b$dingos nei)ne)iotumui ligos

ir stresin#s aplinkos s*lygos turi ,takos ilgalaikiam nei)ne)iot" naujagimi" sergamumui.

Ankstyvos intervencijos gali pagerinti nei)ne)iot" naujagimi" adaptacij* ir psichomotorin- raid* [19, 144, 171]. Pastaraisiais de)imtme+iais sukaupta

8

,rodym", kad muzikinis stimuliavimas teigiamai veikia fiziologin, nei)ne-

)iot" naujagimi" atsak* ir augim*. Tyrim" duomenimis, muzika gerina

naujagimi" pagrindinius fiziologinius rodiklius ir elgsen* [74, 83, 155, 180,

181], nors tyrim" su labai ma&o gimimo svorio naujagimiais yra nedaug [23,

38, 57]. Ma&#jant naujagimio neramumui, taupoma energija augimui [76,

92]. Muzika skatina +iulpim* [147, 149, 150], tod#l yra svarbi nei)ne)iot" naujagimi" raidai. Ji gerina maisto toleravim* [82]. Skausming" interven-

cij" metu, derinama su &induko +iulpimu, padeda stabilizuoti naujagimi" b$kl- [15]. Motin" dalyvavimas akustin#je stimuliacijoje ma&ina naujagi-

mi" stres*, motin" baim-, stiprina tarpusavio ry), [25, 181]. Muzika pasi-

&ymi raminamuoju ir adekva+iai stimuliuojamuoju poveikiu ir yra klini)kai

reik)minga nei)ne)iotiems naujagimiams [145, 153].

Savo strukt$ra ir savyb#mis muzikos gars" bangos skiriasi nuo netvar-

king" nekontroliuojam" aplinkos gars". Da&niausiai skamba lop)in#s. I)ski-

riamas gyvai atliekamos muzikos privalumas [141]. Gyvai atliekama muzi-

ka yra lankstesn#, reaguojama , naujagimio reakcijas, elgsen*, veido i)rai)-k*, nuosekliau prisitaikoma prie naujagimio atspindint ir palaikant emocijas,

derinant kv#pavimo ritm*. Pagal naujagimio atsak* gali b$ti kei+iamas

muzikos tempas, ritmas, apimtis, garsumas ir trukm#. Daugelio atlikt" muzikos terapijos poveikio nei)ne)iotiems naujagi-

miams tyrim" metodika skiriasi. Da&niausiai skamba ,ra)yta muzika. Tik

viename tyrime lygintas gyvai atliekamos ir ,ra)ytos muzikos poveikis

vyresni" nei 32 savai+i" pomenstruacinio am&iaus nei)ne)iot" naujagimi" fiziologiniams rodikliams ir elgsenai pagal Als skal- [9]. Paai)k#jo, kad

gyvai atliekama muzika ma&ino )irdies susitraukim" da&n, ir gerino elgsen* 30-* minut- po intervencijos, o ,ra)yta muzika ,takos netur#jo. Ma&esnio

pomenstruacinio am&iaus naujagimi" reakcija nebuvo tyrin#ta. Vis d#lto

labai ma&o gimimo svorio naujagimi" stimuliacija muzika turi b$ti adekvati,

nes gali pasitaikyti perdirginimo rei)kini", tod#l muzikos pateikimo b$das

tur#t" b$ti kuo efektyvesnis.

Nei)ne)iot" naujagimi" stimuliavimas ankstyvuoju laikotarpiu turi b$ti atsargus d#l fiziologinio j" nebrandumo, tod#l b$tini efektyv$s naujagimi" adaptacijos gerinimo metodai. Labai ma&o gimimo svorio naujagimi" tole-

rancija aplinkos dirgikliams yra ma&a. Dainuojant lop)ines, galima sl#pti

aplinkos keliam* triuk)m*, nukreipti d#mes,, u&megzti &mogi)k* ry), pasi-

keitusiame prie) laik* gimusio naujagimio pasaulyje. Perduodama kalba,

kurios naujagimis inkubatoriuje negirdi. Nei)ne)ioto naujagimio fiziologi-

niai rodikliai ir elgsena yra svarbiausi jo b$senos rodikliai, kurie leid&ia tirti

muzikos terapijos poveik,. Tyr#jai diskutuoja, kiek muzikinis bendravimas turi bendr" muzikini"

komponent" su mamos ir vaiko s*veika [168], kurios kokyb# svarbi k$dikio

9

santykiui su aplinka [135]. K$dikiui augant, muzikos terapijos metodais gali

b$ti stimuliuojama jo raida [111, 142]. Lop)ini" ,ra)ai, gyvai atliekamos

lop)in#s, taip pat terapin# vokalin# bei instrumentin# improvizacija, ,vairia-

lypis stimuliavimas bei improvizaciniai &aidimai pritaikomi prie augan+io

vaiko poreiki". Taigi muzikos terapijos poveikio tyrimai rodo, kad jos poveikis nei)ne-

)iotiems naujagimiams yra palankus, ta+iau muzikos pateikimo b$das turi b$ti kuo efektyvesnis, kad netapt" papildomu dirgikliu nei)ne)ioto naujagimio

aplinkoje, lengvai pritaikomas. Ilgalaik#s muzikos terapijos poveikio nei)ne-

)ioto naujagimio raidai tyrimai ypa+ svarb$s gydant tokius naujagimius.

Tyrimo tikslas

%vertinti muzikos terapijos poveik, nei)ne)iot" naujagimi" )irdies susi-

traukim" da&niui, kraujo ,sotinimui deguonimi, elgsenai ir raidai.

Tyrimo u'daviniai

1. %vertinti muzikos terapijos ,tak* nei)ne)ioto naujagimio (iki 32 savai+i" pomenstruacinio am&iaus) )irdies susitraukim" da&niui ir kraujo

,sotinimui deguonimi.

2. %vertinti muzikos terapijos poveik, nei)ne)ioto naujagimio (iki 32

savai+i" pomenstruacinio am&iaus) elgsenai pagal Als skal-. 3. Palyginti gyvai atliekam" ir ,ra)yt" lop)ini" poveik, )irdies susitrau-

kim" da&niui, kraujo ,sotinimui deguonimi ir elgsenai pagal Als skal-. 4. %vertinti muzikos terapijos, kaip vienos i) kompleksinio gydymo gran-

d&i", ,tak* sergan+io nei)ne)ioto naujagimio ligos eigai (sveikimui).

5. %vertinti ilgalaik#s muzikos terapijos ,tak* nei)ne)iot" naujagimi" psichomotorinei raidai.

Mokslinio darbo naujumas

Vertinant labai ma&o gimimo svorio nei)ne)iot" naujagimi" v#lyvuosius

rezultatus, pastaruoju metu daugiau d#mesio kreipiama , j" gyvenimo ko-

kyb-. Ankstyvuoju laikotarpiu neabejotinos ,takos ilgalaikiam )i" naujagi-

mi" sergamumui turi ne tik smegen" vystymosi pa&eid&iamumas kritiniu

laikotarpiu ir b$dingos nei)ne)iotumo problemos, bet ir stresin#s aplinkos

s*lygos. Aplinkos triuk)mo ma&inimo strategijos, slaugos gerinimo, indi-

vidualios nei)ne)ioto naujagimio prie&i$ros b$dai ,traukiami , kasdien, naujagimi" intensyviosios terapijos skyri" darb*. Ta+iau aplinkos keitimas

10

pritaikant muzik* n#ra paplit-s ligonin#se, nors lop)ines motinos naujagi-

miams dainuodavo nuo sen" laik". Muzikos terapija kaip alternatyvus

gydymo b$das dar l#tai plinta ligonin#se. Muzikos terapeutai taiko ,vairius

muzikos pateikimo b$dus nei)ne)iot" naujagimi" raminimui, migdymui,

stimuliavimui. V#liau muzikos terapijos metodai derinami pagal naujagimio

ar k$dikio am&i". Skatinami t#vai, ypa+ motinos, pasitelkti savo bals*. Tai

stiprina t#v" ir vaiko ry),. Gyvai atliekamos ir ,ra)ytos muzikos poveikio skirtumai nei)ne)iotiems

naujagimiams nagrin#ti tik vienoje studijoje [9]. M$s" trumpalaikio muzi-

kos terapijos poveikio tyrimu pirm* kart* mokslin#je literat$roje lygintas

,ra)yt" ir gyvai atliekam" lop)ini" poveikis ma&esni" (iki 32 savai+i" pomenstruacinio am&iaus) naujagimi" fiziologiniams rodikliams ir elgsenai

ankstyvuoju adaptacijos laikotarpiu. Tyrimo duomenys parod#, kad lop)in#s

palankiai veikia fiziologinius rodiklius. Naujagimiai giliau miega skambant

gyvai atliekamai lop)inei. Tod#l muzikos terapij* galima ,traukti naujagimi" prie&i$r* kaip vien* i) nei)ne)iot" naujagimi" adaptacijos gerinimo b$d". Taikant ), efektyv" metod* ma&#t" nei)ne)iot" naujagimi" perinatalinis

stresas, ger#t" sveikimas, ma&#t" prie)laikinio gimimo keliami sutrikimai,

pasirei)kiantys programuojamu sergamumu ateityje.

Mokslin#je literat$roje apra)yti tik keli ilgalaikio muzikos terapijos po-

veikio nei)ne)iotiems naujagimiams tyrimai. M$s" darbe pla+iai apra)omi

muzikos terapijos metodai, tinkami nei)ne)iotiems naujagimiams, gydo-

miems intensyviosios terapijos skyriuje, ir v#liau k$dikiams.

Lietuvoje apie muzikos terapijos taikym* gydant nei)ne)iotus naujagi-

mius iki )iol nebuvo kalb#ta. Tikslingai naudojant muzikos terapeut" darb* ligonin#se, b$t" galima suma&inti nei)ne)iot" naujagimi" patiriam* perina-

talin, stres* ir su juo susijusius raidos sutrikimus vyresniame am&iuje.

11

1. LITERAT(ROS AP%VALGA

1.1. Nei!ne!ioti naujagimiai

1.1.1. Apibr"'imas, da'numas

Nei)ne)iotas naujagimis (NN) – tai naujagimis ar negyvagimis, gim-s

pra#jus 22–36 savait#ms, t. y. ma&iau nei 37 n#)tumo savait#ms (259

dienoms) nuo n#)tumo prad&ios, sveriantis ypa+ ma&ai (500–999 g), labai

ma&ai (1000–1499 g) ar ma&ai (1500–2499 g), turintis nei)ne)iotumo po&y-

mi", adaptacijos perinataliniu laikotarpiu sunkum", atitinkan+i" nei)ne)io-

tumo laipsn, [93]. Kuo ma&esnis gestacinis am&ius, tuo labiau pa&eid&iamas

nei)ne)iotas naujagimis.

Prie)laikinis gimdymas yra aktuali problema visame pasaulyje. Net

9,6 proc. vis" gimdym" 2005 metais ,vyko prie) laik* [13]. Daugiausia

prie)laikini" gimdym" buvo Afrikoje (11,9 proc.) ir .iaur#s Amerikoje

(10,6 proc.), ma&iausia Europoje – 6,2 proc. vis" gimdym". Lietuvoje 2009

metais tarp vis" gyv" gimusi"j" prie) laik* gim# 1874 (5,8 proc.)

naujagimiai, tarp negyv" gimusi"j" – 101 (64,7 proc.) [11]. .ie skai+iai

i)lieka stabil$s pastar*j, de)imtmet,. Prie)laikinio gimdymo prie&astys

,vairios, susij- su motinos ligomis, n#)tumo eiga, vaisiumi, socialiniais ir

biologiniais veiksniais. Ir svyruoja tarp region", pavyzd&iui, .iaur#s Ame-

rikoje prie)laikiniai gimdymai susij- daugiau su vyresniu gimdan+i" moter" am&iumi ir daugiavaisiu n#)tumu, o Afrikoje – d#l intrauterin#s infekcijos ir

vaist" tr$kumo.

Nei)ne)iotumas siejasi ne tik su didesniu naujagimi" mirtingumu, bet ir

trumpalaikiu bei ilgalaikiu sergamumu ir reik)mingomis sveikatos sistemos

i)laidomis [13].

1.1.2. Ilgalaikis sergamumas

Ger#jant nei)ne)iot" naujagimi" i)gyvenamumui, j" sergamumas i)lieka

opi problema. Adaptacijos laikotarpiu nei)ne)ioti naujagimiai intensyviai

gydomi nuo lig", susijusi" su prie)laikiniu gimdymu ir nei)ne)iotumu. Psi-

chomotorin#s raidos rodikliai apib$dina medicinin#s naujagimi" prie&i$ros

efektyvum*. Veiksniai, susij- su labai ma&u gimimo svoriu (ligos sunku-

mas, l#tin# plau+i" liga, smegen" pa&eidimas, nei)ne)iot" naujagimi" reti-

nopatija, klausos sutrikimai), siejasi su bloga psichomotorine raida [173].

Jau vidutinis nei)ne)iotumas (32–35 savai+i" gestacinio am&iaus) turi ,takos

visoms elgsenos ir emocin#ms sritims ikimokykliniame am&iuje, palyginti

su laiku gimusiais vaikais [124]. Labai ma&o gimimo svorio (LMGS) nauja-

gimiams da&nesni psichomotorin#s raidos sutrikimai, atsiranda elgsenos ir

12

emocini" problem" ikimokykliniame am&iuje ir mokantis [1, 95, 128].

Suaugus medicinini" sutrikim" bei socialini" sunkum" rizika yra atvirk)+iai

proporcinga gestaciniam am&iui [102].

Ankstyvuose nei)ne)iot" naujagimi" v#lyv"j" rezultat" tyrimuose pa-

grindinis d#mesys buvo kreipiamas , did&iuosius sutrikimus (vidutin, / sun-

k" protin, atsilikim*, sensoneurin, klausos netekim* / aklum*, cerebrin, paraly&i", epilepsij*). I) 18 m#nesi" am&iaus sulaukusi" labai ma&o gimimo

svorio naujagimi" cerebrinis paraly&ius (CP) buvo 17 proc., traukulinis

sindromas 5 proc., hidrocefalija su nuosr$vio poreikiu 4 proc., regos sutriki-

mai 9 proc., klausos pa&eidimas 11 proc. [174]. Suaugus tarp gimusi" 23–27

gestacijos savait- CP siekia 9,1 proc., protinis atsilikimas – 4,4 proc., turin-

+i" ne,galum* skai+ius – 10,6 proc. [102].

Labai nei)ne)ioti naujagimiai (< 30 gestacijos savai+i") yra biologi)kai

nebrand$s, tod#l pa&eid&iami. Sistemin#je ap&valgoje Martina E. Vieira ir

Maria B. Linhares nagrin#jo )io gestacinio am&iaus naujagimi" keturias

pagrindines raidos sritis (neurologin-, psichomotrin-, vykdomosios funk-

cijos raid* ir gyvenimo kokyb-) ir papildomus septynis specifinius raidos

rodiklius (pa&inim*, motorin- funkcij*, elgsen*, kalb*, akademinius sugeb#-jimus, d#mes, ir atmint,) [173]. Prie) laik* gim- vaikai 3–12 met" am&iuje

tur#jo blogesnius duomenis visose raidos srityse, palyginti su laiku gimu-

siais vaikais. Ikimokyklinio am&iaus vaikams vyravo motorin#s raidos, mo-

kyklinio am&iaus – pa&inimo funkcijos sutrikimai. Pagrindiniai biologiniai

raidos sutrikim" rizikos veiksniai buvo ilgalaik# mechanin# plau+i" venti-

liacija naujagimyst#je, intraskilvelin#s kraujosruvos (ISK) ar periventriku-

lin# leukomaliacija, vyri)ka lytis ir ma&as gimimo svoris. Psichosocialiniai

rizikos veiksniai – &emas motinos i)silavinimo lygis ir )eimyniniai konflik-

tai. Apsauginiai veiksniai buvo didesnis gestacijos am&ius, gimimo svoris ir

galvos apimtis, geresn# miego kokyb# naujagimyst#s laikotarpiu, &indymas

ir didesn#s )eimos pajamos. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, labai

ma&o gimimo svorio naujagimi" raida visais koreguoto am&iaus k$dikyst#s

laikotarpiais atsilieka nuo i)ne)iot" naujagimi" [126].

I)gyvenant vis didesniam labai ma&o gestacinio am&iaus nei)ne)iot" naujagimi" skai+iui, daugiau d#mesio skiriama j" gyvenimo kokybei. Dabar

d#l ilgesnio sekimo laiko, geresni" i)tyrimo b$d" ir didesnio i)gyvenusi"j" skai+iaus stebimos reik)mingos problemos i)gyvenusiems nei)ne)iotiems

naujagimiams, kuri" adaptacinis laikotarpis nekomplikuotas ir kurie neturi

ry)ki" raidos sutrikim". Jeffrey M. Perlman nurodo [119], kad ma&o gimi-

mo svorio naujagimiams i)sivysto pa&intin#s ir elgsenos problemos ir nesant

neurosonoskopini" radini". Nustatyta, kad 30–50 proc. vaik" akademiniai

pasiekimai yra subnormalaus lygio, nuo 20 iki 30 proc. vaik" pasirei)kia

d#mesio stokos ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD), apie 25–30 proc.

13

paaugli" turi psichiatrini" problem" [119]. Nei)ne)ioti naujagimiai, kuri" adaptacija naujagimyst#s laikotarpiu nebuvo komplikuota, turi padid#jusi* motorini" ,g$d&i" vystymosi sul#t#jimo rizik*, prastesnius pa&intinius

geb#jimus ir mokymosi sunkumus. Atliktos metaanaliz#s duomenimis,

LMGS naujagimiai, palyginti su kontroline laiku gimusi"j" grupe, turi

didesni" akademin#s veiklos sunkum" (matematikos, skaitymo ir ra)ymo

rezultatai buvo reik)mingai blogesni). Jiems da&nesn#s d#mesingumo prob-

lemos, baim#s, depresijos pasirei)kimai, sutrikusi kalba, darbin# atmintis ir

pa&intinis lankstumas. .is skirtumas yra atvirk)+iai proporcingas gestaci-

niam am&iui ir gimimo svoriui ir i)lieka iki suaugant [1]. Sutrikimai nustato-

mi 50–70 proc. labai ma&o gimimo svorio naujagimi" [128]. Daugiau nei

pusei LMGS naujagimi" reik#s specialaus lavinimo, daugiau kaip 20 proc.

tur#s autonomin, ne,galum*. Tyrimai rodo prie)laikinio gimimo ,tak* ne tik

smegen" poky+iams, bet ir ilgalaik, poveik, ,vairioms gyvenimo sritims.

LMGS naujagimiai ateityje tur#s didesn- smurto prie) vaik*, saviregulia-

cijos sutrikim" rizik*, socialini" santyki" problem" bei didesn- kalbos

pa&eidimo rizik* ikimokykliniame am&iuje [130].

Nei)ne)iotiems naujagimiams, gimusiems iki 26 gestacijos savai+i", 30

m#nesi" koreguotame am&iuje (KA) ypa+ b$dingi neuromotorin#s, pa&inti-

n#s, klausos ir regos sutrikimai. Pa&inimo ir neurologiniai sutrikimai i)lieka

ir mokykliniame am&iuje [95]. Motorin#s funkcijos sutrikimai, erdvinis

suvokimas ir sensorin#s funkcijos sugeb#jim", planavimo, savireguliacijos

sutrikimai da&nesni nei pa&intin#s funkcijos sutrikimai, jei lyginsime labai

nei)ne)iotus (< 25 gestacijos savait#s) naujagimius su laiku gimusiais

bendraam&iais )e)eri" met" am&iuje [94].

Elgsenos problem" gali kilti d#l ,vairi" prie&as+i". Prie)laikinis gimimas

gali sukelti ilgalaikius centrin#je nerv" sistemos poky+ius (CNS), d#l to

atsiranda elgsenos, pa&intin#s raidos ar neuromotrini" sutrikim". Labai

nei)ne)iotas naujagimis ilgai gydomas ligonin#je, b$na atskirtas nuo t#v" ir tai lemia ankstyvo t#v" ir vaiko bendravimo sunkumus. Prie)laikinis gim-

dymas sukelia t#v" baim-, kuri kei+ia t#v" santyk, su savo vaiku ir gali

lemti perd#t* r$pestingum*. Bloga sveikata asocijuojasi su elgsenos sunkumais trej" met" am&iuje.

Dideliame perspektyviajame populiacijos kohortiniame tyrime tirtas elgse-

nos problem" paplitimas tarp vaik", gimusi" 22–32 gestacijos savait- be

dideli" raidos sutrikim", ir lygintas su laiku gimusiais vaikais trej" met" am&iuje [37]. Nustatyta, kad labai nei)ne)ioti naujagimiai, ypa+ berniukai,

turi didesn- elgsenos problem" rizik* ankstyvuoju raidos laikotarpiu. Nauja-

gimi" smegen" pakitimai, nustatomi galvos ultragarso tyrimu, gydymasis

ligonin#je pirmais gyvenimo metais, bloga sveikata ir psichomotorinis

atsilikimas asocijuojasi su bendra elgsenos sunkum" skale. Didesnis gimdy-

14

m" skai+ius ir socioekonominiai veiksniai (jaunas motinos am&ius ir menkas

i)silavinimas) taip pat turi ,takos. Ankstyvas motinos / placentos aplinkos

netekimas gali b$ti &alingas smegen" augimui ir j" organizacijai, bet )i" proces" supratimas i)lieka sud#tingas. %vair$s veiksniai (socialin# demogra-

fin# b$sena, smegen" pakitimai, psichomotorin#s baigtys ir bloga sveikata)

asocijuojasi su elgsenos problemomis. Malikos Delobel-Ayoub ir bendra-

autori" tyrim" rezultatai patvirtina, kad ilgalaikis prie)laikinio gimimo

poveikis CNS didina elgsenos sutrikim" rizik* pirmiausia d#l tiesioginio

baltosios ir (ar) pilkosios med&iagos pa&eidimo bei socialini" sunkum", sutrikusio t#v" ir vaiko bendravimo ar psichomotorin#s raidos sutrikimo

[37]. Bendros elgsenos problemos, hiperaktyvumas, emociniai simptomai ir

bendravimo su bendraam&iais sunkumai )ioje grup#je i)lieka ir penkeri" met" am&iuje. Ir tai smarkiai atsiliepia pa&inimo funkcijai [36].

Taigi, nei)ne)iot" naujagimi" v#lyvieji rezultatai lieka didel# problema

sergamumo strukt$roje. Tai lemia ne tik neproporcingai didel, medicinin#s

prie&i$ros poreik,, bet ir nema&as finansines i)laidas.

1.1.3. Smegen) strukt*ros ypatumai, morfologiniai pakitimai

Moksliniais tyrimais ,rodyta, kad prie)laikinis gimimas turi ,takos smege-

n" vystymuisi. Bendras nei)ne)iot" naujagimi" smegen" t$ris yra suma&#-j-s, pakitusi j" strukt$ra, palyginti su i)ne)iotais naujagimiais [32, 64, 101,

159]. Pa&eidimo lygis ir vieta priklauso nuo nei)ne)iotumui b$ding" rizikos

veiksni" [159] ir )ie duomenys skirtingo lygio gydymo centruose yra nevie-

nodi [103]. Nustatyta, kad ma&esnis smegen" t$ris koreliuoja su blogesne

nei)ne)iot" naujagimi" psichomotorine raida [120]. Prie) laik* gimusiems

vaikams, turintiems d#mesio problem", 11 met" am&iuje randama pakitusi

baltoji med&iaga [104]. Baltosios med&iagos vystymosi (mielinizacijos)

sutrikimas asocijuojasi su d#mesio ir aktyvumo disreguliacija, d#mesio

stokos ir hiperaktyvumo sindromu ar pa&intin#mis problemomis. Pilkosios

med&iagos vystymosi sutrikimas (nemielinizuotos zonos) turi ,takos pa&i-nimo funkcijoms. Kadangi strukt$riniai smegen" pakitimai i)lieka ir suaugus,

i)sivysto ilgalaiki" raidos sutrikim" [110, 117, 159]. Net sveiki )ie naujagi-

miai turi atminties problem" pirmaisiais gyvenimo metais [35, 127]. Ma&o

gimimo svorio naujagimiams pa&intini" ir elgsenos sutrikim" gali atsirasti ir

nesant neurosonoskopini" pakitim". Veiksniai, turintys tam ,takos, yra sme-

gen" vystymosi pa&eid&iamumas kritiniu laikotarpiu, daugiaplan#s kliniki-

n#s, nei)ne)iotumui b$dingos problemos ir stresin#s aplinkos s*lygos [119].

Taigi, b$tini efektyv$s individualios NN prie&i$ros b$dai, ma&inantys

stresin, aplinkos poveik, smegen" vystymosi pa&eid&iamumo laikotarpiu bei

ilgalaiki" psichomotorin#s raidos sutrikim" rizik*.

15

1.1.4. Adaptacijos veiksniai

Nei)ne)ioti sergantys naujagimiai nuo pirm"j" gyvenimo dien" patenka , intensyviosios terapijos skyrius, kur naudojant sud#ting* aparat$r* ir

,vairius gydymo metodus yra stebimi ir gydomi [65]. .i aplinka kardinaliai

skiriasi nuo aplinkos gimdoje. Vaisius jau+ia pastov" kinestetin, ir sensorin, amniono vanden" ir mai)o poveik,, o tai yra svarbu motorin#s sistemos

vystymuisi. Prislopinti dirgikliai ruo)ia pirmines klausos, uosl#s, skonio,

regos jusles. Vaisiaus jutimo sistemos vystosi tam tikra seka: atsiranda odos

jautrumas, v#liau vystosi kinestetiniai / proprioceptiniai, vestibuliniai recep-

toriai, uosl# ir skonis, klausa ir galiausiai rega [54]. Spar+iu kiekvienos

jutimo sistemos brendimo laikotarpiu kitos sistemos nesivysto. Prie)laikinis

gimimas nekei+ia )ios eigos. Tas pats stimulas, jei jis yra per intensyvus ar

dirgina netipiniu laiku, gali sutrikdyti normal" )ios, kaip ir kit" jutimo

sistem" vystym*si, nes jos yra tarpusavyje labai susijusios. Tod#l dirgiklio

kiekis, pob$dis ir laikas yra svarbus prenataliniam ir postnataliniam jutimo

sistem" vystymuisi [54].

Naujagimiai geba sujungti skirtingus socialinius ir pa&intinius ,sp$d&ius,

jei aplinka adekvati. Nebrand&i", sergan+i", nuo t#v" atskirt" naujagimi" jutimai yra perdirginami ir kartu jiems nei)vengiamai atliekamos invazin#s

ir skausmingos proced$ros. Nevisavertis miegas, verksmas, , kur, nekreipia-

mas d#mesys, gulima pad#tis, rutinin# ir da&nai skubota slauga, invazin#s

proced$ros, didelis aplinkos triuk)mo ir )viesos lygis, +iulpimo tr$kumas,

da&nai netinkamu laiku ir menkas socialinis bendravimas, besikei+iantys

slaugytojai – visa tai turi ,takos adaptacijai ir neurofiziologinei, neuropsi-

chologinei, psichoemocinei ir psichosocialinei raidai.

Neigiamas Naujagimi" intensyviosios terapijos skyriaus (NITS) aplinkos

poveikis pasirei)kia keliais b$dais. Tipiniai streso &ymenys yra fiziologiniai

parametrai. Aplinkos sukeliamas stresas nei)ne)iotam naujagimiui ma&ina

kraujo ,sotinim* deguonimi, da&nina )irdies veikl*, kv#pavim*, kyla arte-

rinis ir intrakranijinis spaudimas, daug#ja apn#j" ir bradikardijos epizod", did#ja gliukoz#s suvartojimas. Svorio augim* ma&ina energijos sunaudo-

jimas kasdieni" intervencij" metu. Triuk)mas vargina, dirgina, tod#l kinta

naujagimio elgsena. Trikdomas miego ir b$dravimo ciklas, reikalingas bren-

dimui ir svorio augimui. Did#ja sensorinio kurtumo, intraskilvelini" kraujo-

sruv" rizika. Nepageidaujamas aplinkos poveikis pailgina naujagimio svei-

kimo laik*. D#l nutr$kusio psichinio ir fizinio ry)io su motina, slaugan+io

personalo kaitos tr$ksta artimo bendravimo poj$+i" [47]. Ankstyvas n#)tu-

mo nutr$kimas tampa i)bandymu t#v" ir vaiko santykiams.

Taigi, siekiant pagerinti NN adaptacij*, b$tina ie)koti efektyviausi" me-

tod" neigiamam NITS aplinkos poveikiui ma&inti.

16

1.1.5. Stres+ ma'inan,ios slaugos strategijos Naujagimi)

intensyviosios terapijos skyriuje

Nepalanki )io skyriaus aplinka sunkina nei)ne)ioto naujagimio ligos eig* [19]. (alingas streso poveikis gali tur#ti trumpalaik- ir ilgalaik- reik)m- psichomotorinei raidai. Platus spektras priemoni", besiremian+i" naujagi-

mio vystymosi prie&i$ra, nors ir ribotai, bet ma&ina stres* NITS aplinkoje

[154]. Kontroliuojami i)oriniai dirgikliai (vestibuliniai, akustiniai, regos,

taktiliniai), grupuojamos slaugos proced$ros, naujagimiui suteikiama pad#-tis ar jo vystymas imituojant intrauterin- patirt,, „keng$ros“ metodas bei

individuali raidos prie&i$ros sistema.

Intensyviosios terapijos skyriaus aplinkoje yra daug atsitiktini" gars": triuk)m* kelia kv#pavimo terapijos ,ranga, inkubatoriai, j" dureli" varsty-

mas, aliarmo signalai, personalo ir t#v" kalb#jimas, telefono skambu+iai.

Triuk)mas da&nai b$na nuolatinis, ma&as skirtumas tarp dienos ir nakties

garsinio fono. Garsai yra nenusp#jami ir netvarkingi. Labai ma&o gimimo

svorio naujagimiai tik 5,5 proc. gydymo laiko b$na saugioje akustin#je

aplinkoje (< 45 dB, A skal#) [30, 85]. Tod#l NITS yra priimtos triuk)m* ma&inan+ios strategijos. Aplinkos garsai neturi vir)yti 50 dB, valandinis 55

dB; trumpalaikiai garsai negali vir)yti 70 dB; NITS aparat$ros keliamas

triuk)mas turi b$ti tylesnis nei 40 dB. Erdv#s apie skyri" neturi didinti

garsinio lygio, naudojami gars* sugeriantys pavir)iai. Personalas turi lai-

kytis paprast" priemoni" triuk)mui ma&inti (netap)noti pir)tais per inku-

batoriaus vir)" ar dangt,, tyliai u&darin#ti inkubatoriaus dureles; tyliai

vaik)+ioti ir kalb#ti). Monitori" keliami garsai tur#t" b$ti suma&inti, i) sky-

riaus i)ne)ti spausdintuvai, inkubatoriai u&dengiami ir pana)iai [54].

Nei)ne)ioto naujagimio prie&i$rai strukt$rizuoti ir individualizuoti skati-

nant psichomotorin, vystym*si yra sukurta naujagimio individualios raidos

prie&i$ros sistema (Newborn Individualized Developmental Care and Asse-

ssment Program – NIDCAP). Stebima kiekvieno naujagimio elgsena, kv#-pavimas, odos spalva, visceralin#s reakcijos, motorinis aktyvumas, veido

i)rai)ka ir d#mesys, vertinama naujagimio tolerancija aplinkos dirgikliams ir

slaugos aktyvumui. Naujagimio individualios raidos prie&i$ros sistema pa-

deda suma&inti jatrogenines intensyviosios terapijos komplikacijas, stiprinti

naujagimio savireguliacij*, t#v" pasitik#jim* savimi, personalo pasitenki-

nim* darbu [5]. Stebint naujagim, atpa&,stami autonomin#s, motorin#s siste-

m" ir b$senos poky+iai, reakcija , aplink*. Nei)ne)ioto naujagimio streso

po&ymiai yra nespecifiniai. Autonomin#s sistemos dezorganizacijos signalai

yra kv#pavimo pauz#s, pada&n#j-s kv#pavimas, spalvos pakitimai, &iauk+io-

jimas, atpylin#jimas, &ags#jimas, &iovavimas, stanginimasis tu)tinantis, tre-

moras, kr$p+iojimas, kosulys, +iaudulys. Motorin#s sistemos sudirginimas

17

pasirei)kia koj", rank" raumen" ,tempimu, kintan+iu tonusu ar chaoti)ku

jud#jimu, lie&uvio i)ki)imu, suspaustais kum)+iais, v#duokle i)tiestais pir)-tais, grimasomis, liemens ir gal$ni" i)rietimu lanku, suglebimu, nejudrumu.

B$dravimo b$senos reakcijos – tolygaus b$sen" per#jimo i) vienos , kit* sutrikimas (i) gilaus miego , pavir)utin,, sn$duriavim*, ram" ir aktyv" b$d-

ravim*), taip pat verk)lenimas ar verksmas. NIDCAP tikslas yra suma&inti

naujagimio stres* ir padidinti jo savireguliacij*, atsi&velgiant , elgsen* pritaikyti individualias intervencijas. Tinkam* savireguliacij* apib$dina

autonominis stabilumas – tolygus kv#pavimas, rausva oda, stabilus vir)kini-

mas; motorinis stabilumas – gerai moduliuota poza, vienodas raumen" tonusas, skland$s judesiai; d#mesio ir b$sen" stabilumas – ai)kios ir tvirtos

miego b$senos, ritmi)kas, stiprus verksmas, patikimas sugeb#jimas nusira-

minti / nesunkus nuraminimas, koncentruotas giedr" aki" b$dravimas.

Reakcij" pob$dis priklauso nuo gestacinio am&iaus.

Pagal NIDCAP model, klinikin# muzikos terapijos praktika remiasi

individualiu subalansuotos sensorin#s stimuliacijos taikymu ,traukiant t#vus

[2]. Tai padeda pasirinkti stimul* ir intervencij*, ,vertinti baigtis.

1.1.6. Perinatalinis programavimas

Moksliniais tyrimais ,rodytos nei)ne)iotumo s*sajos su neigiamu perina-

taliniu programavimu. Jau dabar atsekamas ry)ys tarp suaugusio &mogaus

sveikatos b$kl#s ir prenatalini" ar ankstyv"j" ponatalini" i)gyvenim" [61,

62, 72, 98, 125]. Mitybos, hormonin# ir metabolin# aplinka veikia vaisiaus

augim* ir vystym*si. Reik)mingi tampa bet kokie poky+iai. Pasikartojantis

vaisiaus ir naujagimio psichologinis (pvz., motinos stresas) arba fiziologinis

stresas (pvz., skausmas, infekcija, triuk)mas) pakei+ia neuroendokrinin#s

sistemos mechanizmus. Kinta organizmo atsak* , stres* reguliuojan+ios

pogumburio-hipofiz#s-antinks+i" (PHA) a)ies vystymasis. Neuroendokrini-

nis atsakas , stres* aktyvina PHA a),. Tai turi reik)m#s gr,&tamajam ry)iui.

Tre+i*j, n#)tumo trimestr* aktyvus kortizolis jau pereina placent*, padeda

subr-sti plau+iams, kaip adaptacinis mechanizmas „programuoja“ vaisi" pasikeisian+ioms aplinkyb#ms. Gliukokortikoid" perteklius kritiniu vysty-

mosi laikotarpiu turi ,takos tam, kad susidaro ma&esnis mineralkortikoid" ir gliukokortikoid" receptori" kiekis Amonio rage, pogumburyje ir hipofiz#je

[61, 62, 73]. PHA a)ies fenotipas po ankstyvojo streso priklauso nuo

manipuliacij" laiko, trukm#s, intensyvumo ir vaisiaus ar naujagimio lyties

[98]. Neigiamas perinatalinis programavimas veikia metabolin, aktyvum*, neuroendokrinin- ir imunin- veikl*, reakcij* , skausm*. Kinta mechanizmai,

reguliuojantys pa&inim*, elgsen*, atmint,, mokym*si, emocijas. Tolesniame

gyvenime i)kreipiamas organizmo atsakas , stresin, stimul*. Tai susij- su

18

)irdies ir kraujagysli" ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, astma, nutu-

kimu, ,vairiomis baim#mis ir depresija [61, 62, 70, 71, 98].

.iuo reliatyviai specifiniu laikotarpiu aplinka gali paveikti neuroendokri-

nin#s sistemos vystym*si. Perinataliniam stresui ma&inti s#kmingai taiko-

mos papildomos ir alternatyvios medicinos priemon#s (muzikos terapija,

dietiniai papildai, masa&as, aromaterapija) [62]. Muzika ir „keng$ros“

metodas, da&nai naudojami intensyviosios terapijos skyriuose, ma&ina moti-

nos baim- [134], teigiamai veikia naujagim, [83]. Manoma, kad planinio

cezario pj$vio operacijos metu taikant vietin- nejautr*, muzika gerina

motinos )irdies veikl* ir po&i$r, , naujagimio gimim* [84], ma&ina baim- [26]. Ma&#ja neigiamas perinatalinis programavimas.

Kadangi dauguma tyrim" atlikta su ,ra)yta muzika, reikalingos papildo-

mos studijos, nagrin#jan+ios gyvai atliekamos muzikos poveik, ma&inant

NN perinatalin, stres*.

1.1.7. Smegen) plasti!kumas

Ankstyvasis gyvenimas pasi&ymi vystymosi plasti)kumu. Remiantis

Joseph J. Volpe [176], organizaciniai procesai smegenyse pagreit#ja nuo

penkto n#)tumo m#nesio ir i)lieka spart$s dar kelerius metus po gimimo.

Vaisiaus neuronai formuojasi ir yra pa&eid&iamiausi tre+i* n#)tumo trimest-

r*. Nei)ne)ioto naujagimio kritinis smegen" vystymasis vyksta ankstyvuoju

adaptaciniu laikotarpiu. Perinataliniai ,vykiai gali pozityviai ar negatyviai

keisti sinaptogenez-, glijos proliferacij* ir diferenciacij*, programuot* l*steli" mirt, ir eliminacijos procesus, mielinizacij*. Smegen" plasti)ku-

mas – tai s*veika tarp smegen" ir aplinkos, kai kuriami nauji ry)iai tarp

neuron". Pasak Charles A. Nelsono [106], tai vyksta keliais b$dais. Reaguo-

jant , ,sp$d&ius, sinaps#s geba keisti savo aktyvum* augindamos naujus

aksonus ar pl#sdamos dendrit" pavir)i". Neurocheminiai poky+iai vyksta

sinaps#ms kei+iant chemini" med&iag" (neurotransmiteri") sintez-, tokiu

b$du reguliuojant j" aktyvum*. Ir, reaguojant , ,sp$d&i" keliam* aktyvi" med&iag" poreik,, svyruoja, pavyzd&iui, gliukoz#s ar deguonies kiekis

smegenyse. Suaktyv#ja ir mielinizacijos procesai [44]. Aplinka ir genetiniai

veiksniai per neuron" plasti)kum* veikia pa&inimo, suvokimo, kalbos,

emocij" vystym*si [106].

Adekvati naujagimio stimuliacija padidina fiziologin, ir psichomotorin, stabilum*, yra svarbi k$no apimties suvokimui, impuls" r$)iavimui ir

organizavimui [47]. Tausojant nei)ne)iot* naujagim, per medicinines ir

slaugos proced$ras, palaikant nebrand&ios autonomin#s nerv" sistemos

savireguliacij*, kei+iama galvos smegen" strukt$ra ir funkcija [6]. Tyri-

muose su gyv$nais nustatyta, kad ,sp$d&iais papild&ius aplink*, atsiranda

19

neurochemini", fiziologini", neuroanatomini" ir elgsenos poky+i" [34].

Esant netinkamoms s*lygoms, smegen" pasikeitimai b$na &alingi [8].

NITS aplinkoje patiriamo streso ma&inimas adaptaciniu laikotarpiu b$t" vienas svarbiausi" u&davini" sudarant palankiausias s*lygas NN smegenims

vystytis pa&eid&iamiausiu laikotarpiu.

1.2. Muzikos terapijos poveikis

1.2.1. Neurofiziologinis gars) poveikis

Moksliniai neurobiologini" proces" smegenyse tyrimai parod#, kaip

muzikavimas per mokym*si ir patirt, veikia )iuos procesus ir paties individo

elgsen*. Kaip teigia Michael H. Thaut, tai spar+iai keit# supratim* apie

muzikos reik)m- terapijoje ir medicinoje [157]. Ankstyvas smegen" vystymasis, kai pirmi neuronai pasiekia j" pasky-

rimo vietas smegen" &iev#je, dendrit" )akojimasis, sinaptogenez# jau yra

veikiami patirties ir ,sp$d&i" [45]. Neuronai, esantys klausos asociacij" &iev#je, yra atitinkamai sujungti su neuronais frontalin#je, parietalin#je ir

temporalin#je srityse, su bazaliniais ganglijais ir smegen#l#mis, suformuo-

dami pla+iai naudojam* nervin- sistem* muzikos atpa&inimui [162]. Neuro-

n" plasti)kumas smegen" brendimo periodu, atsakydamas , intensyv" aplinkos poveik,, gali lemti atitinkam" sri+i" augim* ir pilkosios smegen" med&iagos strukt$rin- adaptacij*. Randamas stiprus ry)ys tarp specializuot" ,g$d&i" ir tam tikr" smegen" strukt$r". Christianas Gaseris ir Gottfriedas

Schlaugas [48] i)tyr# 20 profesionali" muzikant", 20 m#g#j" ir 40 ne

muzikant". Morfometrin#s analiz#s rezultatai parod# pilkosios &iev#s skir-

tumus motorin#s, klausos ir regos srityse. Pana)ius duomenis pateik# Patric-

kas Bermudezas bei Robertas J. Zatorre 2005 metais atliktame muzikant" ir ne muzikant" tyrime, kuriame magnetinio rezonanso metodu nustatyti

pilkosios med&iagos koncentracijos skirtumai de)in#je klausos &iev#je [14].

Literat$roje nurodoma, kad muzikos pamokos gali b$ti naudingos pa&i-nimo funkcijai, ypa+ kai pradedamos nuo jauno am&iaus. Funkciniai pasi-

keitimai mokantis atskirti melodij* ir ritm* jau matomi po vieneri" instru-

mentin#s muzikos mokymosi met" abiejuose – de)iniajame ir kairiajame

pusrutuliuose, daugiausia klausos asociacij" srityse [116, 133]. Teigiama

muzikos klausymosi nauda pa&inimo sugeb#jimams akivaizd&iausia, kai

klausytojas m#gaujasi muzika. Jungtin#je Karalyst#je tirta didel# (a)tuoni" t$kstan+i") 10–11 met" mokini" imtis, kuri buvo suskirstyta , tris grupes.

Pirma grup# gird#jo populiari*j* muzik*, antra – Mocarto k$rin,, tre+ia –

pokalb, apie tyrim*. Prie) ir po muzikos klausymo, trukusio 10 minu+i", mokiniai atliko erdvinio suvokimo testus. Geresni rezultatai gauti pirmojoje

20

grup#je. .io tyrimo duomenys nepatvirtino vadinamojo Mocarto efekto.

Santykis tarp patinkan+ios muzikos bei erdv#s ir laiko suvokimo funkcij" paai)kinamas tuo, kad malonus dirgiklis gali pagerinti klausytojo emocin- b$sen* ir taip paveikti pa&intin, veiksm* [132].

Nauji tyrimai parod#, kad emocinga muzika padidina &ievini" ir po&ie-

vini" strukt$r" aktyvum*, o neuron" atsakas , maloni* ir nemaloni* muzik* yra skirtingas [17]. I)samiau tyrin#jamas ton" suvokimo kodavimas nervi-

niuose rezginiuose, skirtingas kalbos ir muzikos )ifravimas [156]. Akus-

tiniai elementai sinchronizuojasi su ritmi)kais ir da&niu grind&iamais neuro-

n" kodais ir taip sukelia daugyb- smegen" atsak" [99]. Thaut ir kolegos

nustat#, kad i)orinis ritmas formuoja vidin, ritm* motorin#s funkcijos kont-

rol#s ir pa&inimo nerviniuose tinkluose. Tokiu b$du muzika padidina atmin-

ties formavim*si, kas svarbu treniruojant proti)kai ne,galius &mones [158]. Neurofiziologini" tyrim" d#ka muzikos terapijos teorija ir klinikin#

praktika kei+iasi vis labiau – nuo socialini" moksl" modelio, besiremian+io

kult$rine veikla ir bendromis gerov#s koncepcijomis, iki neuromoksliniais

tyrin#jimais paremto smegen" funkcijos ir muzikos suvokimo modelio, taip

u&imdama vis svarbesn- viet* reabilitacijoje ir terapijoje [157].

1.2.1.1. Tyrimai su naujagimiais

I)tirti neurofiziologin, gars" poveik, naujagimiams yra sud#tinga. Neiva-

zini" i)tyrimo b$d" skai+ius yra ribotas. Bet atlikti tyrimai su naujagimiais

jau pirmosiomis gyvenimo dienomis rodo fiziologinius smegen" aktyva-

vimo poky+ius.

Neinvazin# artimoji infraraudonoji spektroskopija matuoja padid#jus, deguonies sunaudojim*, kuris lydi neuron" veiklos suaktyv#jim*. Smegen" kraujo oksigenacijos poky+iai fiksuoti trij" dien" naujagimiams, taikant

audicin- stimuliacij* [129]. Viename tyrime infraraudonaisiais spinduliais

lokaliai tirti smegen" kraujo t$rio ir hemoglobino oksigenacijos lygio

poky+iai 1–4 dien" i)ne)iotiems naujagimiams miego metu skambant muzi-

kai ar kalbai. Muzika ir kalba reik)mingai keit# matuojamus duomenis

abiejuose smegen" pusrutuliuose, bet kairiajame smegen" pusrutulyje akty-

vumas , kalbos dirgikl, buvo reik)mingai didesnis [81]. (iev#s smilkinin#s

srities kair#je atsakas , kalb* registruojamas ir aktyviems k$dikiams,

tiriamiems )iuo b$du [16].

1.2.2. Muzikos terapijos vieta psichosocialin"s sveikatos kontekste

Raminan+ios ir atpalaiduojan+ios muzikos savyb#s pla+iai &inomos

,vairiose kult$rose nuo sen" laik". Senov#s graikai tik#jo, kad muzika gydo

k$n* ir siel*, tai atsispindi j" mitologijoje. Pavyzd&iui, Apolonas, sveikatos

21

dievas, muzikos ir men" glob#jas, tur#jo s$n" Asklepij* – gydymo diev*. (ym$s graik" m*stytojai yra apra)- muzikos poveik, sveikatos gerinimui.

Pasak Biblijos, piemuo Dovydas ramino karali" Sauli" arfos garsais [29].

Devynioliktame am&iuje su muzika eksperimentuota ligonin#se anestezijos,

psichikos lig" gydymo tikslais [52].

Vis d#lto terapinis klinikinis muzikos poveikis patvirtintas tik pastar*j, )imtmet,. Teigiamas muzikos poveikis pasteb#tas ir karo veteranams, kurie

kent#jo nuo karo su&alojim", kai juos ligonin#se lankydavo muzikantai.

Kaip nebrangus neinvazinis gydymo b$das v#liau muzikos terapija susifor-

mavo ir i)sipl#t#, tapo medicinin#s prie&i$ros dalimi. Pagal Kennetho E.

Bruscia apibr#&im* [20], muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai orga-

nizuojamas procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip poky+io priemo-

n- naudojantis muzikos poveik, bei u&simezgusius tarpasmeninius santy-

kius, padeda klientui palaikyti ar atgauti fizin- ir dvasin- sveikat*. Muzikos

terapijos tikslas yra sukelti teigiamus nemuzikinius poky+ius, kuriant tera-

pin, ry), tarp muzikos terapeuto ir paciento.

Pasak Vilmant#s Aleksien#s, „tarpusavio muzikavimas kaip bendradar-

biavimo priemon# gali b$ti efektyvi ugdymo(si) (tiek bendr"j", tiek spe-

ciali"j" geb#jim" pl#tot#s) ir socialin#s integracijos proceso dalis, gyvenimo

kokyb#s optimizavimo psichologin# prielaida“ [3]. Tai padeda ,sisamoninti

daugialypius ir kintamus &mogi)kus santykius. Su speciali" poreiki" vaikais

muzikuoti reik#t" prad#ti kuo anks+iau [67].

Pasak Toshikazu Matsui [97], muzikos terapija yra idealus gydymo

metodas, nes:

• muzika apeina intelektualius procesus ir tiesiogiai veikia emocijas;

• sukelia pasitenkinimo savimi ir meil#s sau jausm*; • suteikia estetin, gro&io jutim*; • atpalaiduoja ir suteikia emocin- i)krov*; • stimuliuoja fizin, judes,; • tai yra bendravimo forma;

• muzika yra strukt$ri)ka pagal nustatytas taisykles;

• ji yra ,vairi ir turi plat" pasirei)kimo spektr*; • dalyvavimas muzikin#je veikloje reikalauja ,traukti protines

funkcijas;

• kolektyvin# muzikin# veikla atitinka socialinius poreikius.

Ypa+ pediatrijoje muzika yra labai palanki d#l d&iaugsm* suteikian+io

,vairiapusi)kumo. Tai yra nekeliantis streso gydymo b$das. D#l i)vardyt" aplinkybi" geri rezultatai gaunami gydant vaikus, negalin+ius i)reik)ti emo-

cij", motyvuojant silpnos valios vaikus, skatinant bendravim* tarp vaik", kuri" bendravimo ,g$d&iai menki ar nei)vystyti, gerinant pa&intinius geb#ji-mus ir ,veikiant nenormalius ,pro+ius ir neadaptuot* elgsen* [97].

22

Dirbant su vidutinio sunkumo protin- negali* turin+iais vaikais, muzikos

terapija si$loma kaip alternatyva socialiniams ,g$d&iams ugdyti. Muzika turi

,vairialyp, poveik, smegen" vystymuisi, emocij" ir psichologini" funkcij" sri+iai. Muzikavimas su ne,galiaisiais yra efektyvi ugdymo ir socialin#s

integracijos dalis. Suaugusi"j" psichinei sveikatai gerinti muzikos terapija

naudojama psichiatrijos ligonin#se, seneli" namuose, darbui su pagyven-

usiais &mon#mis, sutrikusios koronarin#s kraujotakos &mon#mis, taip pat

neurologijoje [40]. Muzika pagerina paliatyviai slaugom" pacient" gyveni-

mo kokyb-, suteikia komforto ir atsipalaidavimo jausm*. Apibendrinant galima pasakyti, kad muzika turi ,vairialyp, poveik,

smegen" vystymuisi, emocij" ir psichologini" funkcij" sri+iai. Muzikavimas

drauge su ne,galiaisiais yra efektyvi ugdymo ir socialin#s integracijos dalis.

Kaip nefarmakologinis gydymo b$das, muzika daro ,tak* pacient" fizinei ir

psichinei sveikatai.

1.2.3. Muzikos terapija medicinoje

Unikalias muzikos savybes bandoma pritaikyti medicinoje. Hospitalizuo-

ti ligoniai patiria stres* d#l ligos simptom", su&eidim", aplinkos poveikio.

Tai turi ,takos j" b$senai ir sveikimui. Muzika skatina gerov#s poj$t,, atitraukia pacient" d#mes, nuo skausmo ir kit" nemaloni" simptom", min+i" ar jausm", pagerina nuotaik* ir ma&ina baim-. Muzika ir muzikos terapija

pacientus gali veikti tiesiogiai: fiziologi)kai, psichologi)kai ir socioemo-

ci)kai. Netiesiogin, poveik, teikia slaugan+io &mogaus elgsena, jautrumas,

sykiu nesukeliami techniniai slaugos trukd&iai [75].

Tiesioginis fiziologinis muzikos poveikis pasirei)kia per autonomin- nerv" sistem*. Claudius Conradas ir kt. pagrind&ia neurohumoralin, keli*, per kur, muzika veikia raminamai [31]. Tai yra pogumburio-hipofiz#s a)ies

s*veika su antinks+i" )erdimi per nespecifin- imunin- sistem*. Tyrimo metu

de)im+iai atsitiktinai parinkt" intensyviosios terapijos skyriaus kritin#s

b$kl#s ligoni" buvo grojama Mocarto muzika, o gauti duomenys lyginti su

kontroline grupe. Suma&#jo narkotini" analgetik" poreikis. Rasta padid#jusi

augimo hormono koncentracija, o interleukino-6 ir epinefrino buvo suma&#-jusi. Ma&esnis sistemini" hormon" lygis asocijavosi su &emesniu kraujo-

sp$d&iu ir )irdies ritmu. Psichologinis stresas i)provokuoja stiprias emoci-

jas, susijusias su padid#jusiu kortizolio lygiu. Tyrime, atliktame 2003 me-

tais, tirta 24 sveik" student" grup# [78]. Jiems taikytas streso stimuliavimo

testas. Kortizolio lygis seil#se tikrintas tyrimo prad&ioje, i)provokavus

stres* ir po jo. Klausantis atpalaiduojan+ios muzikos, kortizolio lygis po

streso buvo ma&esnis ir pasiek# bazin, lyg, grei+iau, palyginti su tyla. Mano-

23

ma, kad postresinio atsako suma&#jimas muzikos fone yra susij-s su

pogumburio-hipofiz#s-antinks+i" a)ies veikla.

Muzika efektyviai ma&ina baim- ir gerina pacient" nuotaik*, ypa+ chi-

rurgini" proced$r" metu, besigydant intensyviosios terapijos skyriuje tiek

vaikams, tiek suaugusiems. Tai yra svarbu, nes patiriamas stresas gali

pabloginti intervencij*, pasunkinti sveikim*. Atlikta nema&ai tyrim" siekiant

nustatyti muzikos ,tak* baimei, kylan+iai laukiant operacijos ar interven-

cijos. Shu-Ming Wang ir kt., atlik- atsitiktini" im+i" kontroliuojam*j, ty-

rim*, nustat#, kad suaugusi" pacient" pasirinkta muzika l#m# &emesn, subjektyviai vertint* pooperacin#s baim#s lyg, nei kontrolin#s grup#s [179].

Ma&esn- baim- patiria ventiliuojami ligoniai, taip pat tie, kuriems atliekama

bronchoskopija, cistoskopija, endoskopija, kurie laukia biopsij" ar ortope-

dini" intervencij". Taip pat nurodoma, kad klausant muzikos patikimai

suma&#ja fiziologiniai baim#s rodikliai: kraujosp$dis, )irdies susitraukim" ir kv#pavimo da&nis [33, 86, 87, 167]. Apibendrinant prie)operacin- baim- vertinan+ius tyrimus, gauti nenuosekl$s muzikos poveikio arteriniam krau-

josp$d&iui, )irdies susitraukim" da&niui ir kv#pavimui vertinimai. Vis d#lto

yra kuriama raminanti, psichologi)kai atpalaiduojanti aplinka, ma&inanti

baim- [50, 123].

Muzikos terapija pagerina lengva arterine hipertenzija sergan+i" pacient" gyvenimo kokyb- (socialin#je, emocin#je, profesin#je ir sveikatos srityje) ir

arterinio kraujosp$d&io kontrol- [183]. Moterims, sergan+ioms kr$ties

v#&iu, lengvina depresijos po&ymius [185]. N#)+ioms moterims muzika

efektyvi ma&inant stres*, baim- ir depresij* [26]. Muzika atpalaiduoja

gedulo atveju, ma&ina paliatyviai slaugomo paciento skausm*, pagerina

mir)tan+iojo gyvenimo kokyb-. Tai nebrangiai kainuojanti intervencija, galinti suma&inti chirurgin,,

proced$rin,, $min, ir l#tin, skausm*, narkotini" analgetik" poreik, [24, 88,

108]. Pirm* par* po )irdies chirurgin#s operacijos tirtoje 84 vaik" (nuo 1

dienos iki 16 met" am&iaus) grup#je muzika suma&ino )irdies susitraukim" ir kv#pavimo da&n, bei skausm* [56]. Suaugusiems pacientams, po )irdies

operacijos klausantiems muzikos, reik)mingai ma&#jo tik baim#s lygis

[139].

Intensyviosios terapijos skyriuje aplinkos garsai sukelia triuk)m*, o

muzika suteikia palanki* garsin- aplink*: nustelbiamas aparat", pavojaus

signal", personalo ar atsitiktini" gars" triuk)mas. Tai ekonomi)kai efektyvi

strategija, suma&inanti gydymo trukm- ir i)laidas [183].

Muzika medicinoje – tai daugiausia fonin#s ar individualiai pasirinktos

muzikos klausymas ,vairi" intervencij" metu. Muzika naudojama individo

fiziniams, emociniams, pa&intiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Ji

24

pagerina b$sen*, reguliuoja stres*, ma&ina skausm*, padeda i)reik)ti jaus-

mus, gerina atmint,, bendravim*, lavina fizinius judesius [7].

Nors kai kuriuose tyrimuose teigiamas muzikos poveikis nepakankamas,

reik#t" geresnio studij" dizaino, vis d#lto teigiamas muzikos poveikis

vyrauja ir nesukelia )alutinio poveikio.

1.2.4. Muzikos terapija pediatrijoje

Nepa&,stama aplinka, proced$r" laukimas, skausmo baim#, vieni)umo

jausmas, ribotas jud#jimas, ne&inomyb# veikia pacientus ir j" artimuosius.

Vaikai tam ypa+ jautr$s. Muzikos terapija ligonin#je kaip nefarmakologinis

gydymo b$das daro teigiam* ,tak* , ligonin- patekusi" vaik" psichinei ir

fizinei savijautai [59]. Radioterapijos skyriaus laukiamojoje sal#je klausyta

muzika suma&ino vaik" baim- ir stres*, ramino j" )eimos narius ir slaugant, personal*, ma&#jo raminan+i" vaist" poreikis [113]. Proced$r" kabinete, kur

vaikams (0,5–10 met") buvo nuimamas ir u&dedamas gipsas, i)traukiami

si$lai ar smaigai, muzikinis fonas suma&ino )irdies susitraukim" da&n, prie) proced$r* ir jos metu, palyginti su kontroline grupe, ir tai rodo &emesn, baim#s lyg, [89]. Muzika ma&ina baim- ir skausm* vaikams punktuojant

ven*, per medicinines ir odontologines proced$ras, ma&ina morfino poreik, po ma&" chirurgini" intervencij" [21, 80, 109]. Tai pagerina vaik" prisitaikym* prie negatyvi" ligonin#s potyri". Vaikams tampa lengviau

prisitaikyti prie ligonin#s aplinkos, sustipr#ja saugumo jausmas, suteikiama

emocin# pusiausvyra prie), per ar po proced$r". Atliktoje sistemin#je vaik", turin+i" mokymosi ir raidos problem",

i)gyvenan+i" stresines situacijas ir sergan+i" $min#mis ar l#tin#mis ligomis,

atsitiktini" im+i" kontroliuojam" tyrim" ap&valgoje muzikos poveikis

svyruoja [164]. %rodym", kad muzika gerina vaik", turin+i" nuotaikos sutri-

kim" ir gretutin- psichikos patologij* (depresija, kiti psichikos sutrikimai),

b$sen* nepakanka. Muzika gali b$ti naudojama pa&intiniams sugeb#jimams

gerinti, &odiniam ir ne&odiniam bendravimui lengvinti, fiziologin#ms

funkcijoms paveikti. Emoci)kai muzika padeda i)gyventi traum* ir ,veikti

sud#tingas situacijas, ma&ina netinkamos elgsenos pasirei)kim* ir migrenos

priepuoli" da&n,. Potenciali" muzikos privalum" i)ry)kinim* riboja

metodologiniai studij" tr$kumai.

Net &inant muzikos terapijos teikiam* naud*, pediatrai )i* terapij* taiko

nepakankamai [96]. Tod#l vis daugiau d#mesio kreipiama , pacient" gerov-, rengiamos papildom"j" ir alternatyvi"j" medicinos b$d" taikymo pediat-

rijoje rekomendacijos [77].

25

1.3. Muzikos terapija neonatologijoje

1.3.1. Vaisiaus reakcija - gars+

Ypating* viet* muzika u&ima neonatologijoje. A)tuoniasde)imt procent" motin" laiko k$dikius kair#je kr$tin#s l*stos pus#je visose kult$rose. Gir-

dimas )irdies ritmas primena intrauterinius ,sp$d&ius. Vaisius , gars* reaguoja

nuo 19-os savait#s [60], pada&n#ja jo )irdies veikla, suaktyv#ja judesiai.

Klausos sistema fiziologiniam atsakui pakankamai subr-sta 23–25-* gestacijos savait- [54]. Did#jant gestacijai garso suvokimas br-sta, kinta

atsako pob$dis [79]. Vaisi" supa motinos gimdos kraujotakos, &arn" peristal-

tikos garsai, mamos balsas ir i)or#s garsai. Akustinis fonas yra ma&daug 50

dB, &em" da&ni" (< 250 Hz), su epizodiniais pakilimais iki 70 dB. Gimdos

fone gerai girdimas motinos balsas [54]. Motinos )irdies d$&ius vaisius girdi

26 milijonus kart". .io pastovaus ritmo atkartojimas suteikia stabili*, saugiai

stimuliuojan+i* aplink* [138]. Nustatyta, kad ritmo suvokimas yra ,gimtas ir

prasideda gimdoje [182]. Muzika, kaip ir balsas, kei+ia vaisiaus elges, [4], o

prenatalinis muzikos klausymas atpa&,stamas naujagimyst#je [66].

1.3.2. Muzikos terapija naujagimi) skyriuose

Pastaruosius kelis de)imtme+ius kaupiami ,rodymai, kad muzikinis

stimuliavimas gali pagerinti fiziologin, nei)ne)iot" naujagimi" atsak* ir

augim*. Pirmas naujagimi" intensyviosios terapijos skyrius ,kurtas JAV

1965 m., o pirmieji muzikos poveikio naujagimiams tyrimai apra)yti po

de)imties met". Ma&o gimimo svorio naujagimiams inkubatoriuose grotos

,ra)ytos lop)in#s. Nustatyta, kad laikas, per kur, naujagimiai priaugo reikia-

m* svor, prie) i)ra)ant, sutrump#jo 16 proc. [145].

Kritikai atkreipia d#mes, , tai, kad nei)ne)iotiems naujagimiams stimu-

liavimas muzika gali b$ti papildomas dirgiklis triuk)mingoje intensyviosios

terapijos skyriaus aplinkoje ir kad n#ra lygiareik)mi" muzikos naudojimo

rekomendacij" [54, 121]. Vis d#lto muzika suteikia nusp#jam*, raminan+i* aplink*, slopinan+i* netvarkingus nekontroliuojamus aplinkos garsus. Muzi-

ka ne tik ramina, bet ir suteikia kompleksinius akustinius stimulus, skatinan-

+ius neurologin, vystym*si [74]. Muzikos terapeutas naudoja muzikos

terapijos metodus, siekdamas elgsenos poky+i" [146]. Ankstyvas stimuliavi-

mas stabilizuoja motinos ir vaiko santykius, pagerina naujagimi" vystym*si

ir psichomotorin#s raidos baigtis. Tod#l muzika plinta. Tiffany Field ir

bendraautori" duomenimis, muzika naudojama 72 proc. naujagimi" intensy-

viosios terapijos skyriuose [43]. Vokietijoje atlikta apklausa parod#, kad

daugiau nei 80 proc. ligonini" ma&iausiai „retkar+iais“ naudoja stimuliacij* muzika arba motinos balsu [177].

26

Muzikos terapijos protokolai sudaryti adekva+iam nei)ne)iot" naujagi-

mi" vystymuisi u&tikrinti, atsi&velgiant , gestacin, am&i" ir b$kl- [53].

Pradin#je i)gyvenimo / nuraminimo stadijoje, kuri t-siasi, kol naujagimis

paauga iki ma&daug 1 kg, si$lomas nekontaktinis muzikos klausymas.

Nei)ne)ioti naujagimiai klauso ,ra)yt" lop)ini" ir motinos balso. Garsas yra

kruop)+iai kontroliuojamas. Ma&daug 30-* gestacijos savait- naujagimis

pradedamas atsargiai stimuliuoti. Muzika derinama su „keng$ros“ metodu ir

,vairialype stimuliacija. %vairialyp#s stimuliacijos metu naujagimiai muzik* girdi kartu su glostymu, s$pavimu, u&mezgamas aki" kontaktas. Pama&u

didinama tolerancija stimuliacijai. Nei)ne)ioti naujagimiai pereina , interak-

tyv" mokym*si ma&daug 32-* gestacijos savait-. Muzikos terapeutai naudo-

ja muzik* riksmui, proced$r" sukeliamam skausmui mal)inti, maitinimui

pagerinti. V#liau galima pereiti prie naujagimio stimuliacijos. .i proced$ra

,traukia fizin, kontakt*. Stimuliacija muzika palengvina ner#kimo vokaliza-

cijas, aki" kontakt* ir kalbos vystym*si. %ra)yta muzika gali skamb#ti i) skirting" pusi" apie naujagim,, skatinant galvos pasukim* , akustin, dirgikl, ir kartu stimuliuojant regos koncentracij*. Dar viena muzikos terapijos

paskirtis, svarbi gydant nei)ne)iotus naujagimius, yra t#v" konsultavimas, j" streso ma&inimas.

Jayne M. Standley 2002 metais atliktoje metaanaliz#je nagrin#jo ,vairi" tyrim" duomenis ir pareng# )ias muzikos naudojimo naujagimi" intensy-

viosios terapijos skyriuje rekomendacijas [145]:

• galima prad#ti apie 28-* gestacijos savait-; • garsai tur#t" b$ti raminantys, stabil$s ir ma&ai besikei+iantys;

• vienas balsas ar tik vienas akomponuojantis instrumentas;

• muzika su )velniais ritminiais kir+iais ir vienodu ritmu;

• pastovus garsumas;

• ,traukti auk)tesnio diapazono balso melodijas, kurias k$dikiai girdi

geriausiai;

• tinka moteri)kas vokalas, vaik" balsai;

• garso lygis ma&esnis nei 70 dB (C skal#je);

• groti muzik* iki 1,5 valandos per dien* (trumpais intervalais nuo 20

iki 30 minu+i"); • kasdienis slaugan+io asmens sutikimas ir mokymas;

• vengti muzikini" ar garsus generuojan+i" &aisl"; • labai tinka gyvai atliekamas raminantis, )velnus, , k$dik, nukreiptas

dainavimas;

• lop)in#s skatina kalbos vystym*si, gars" atpa&inim* ir gali b$ti dainuojamos gimt*ja kalba.

Lop)in#s, lop)ini" tipo dainos labiausiai atitinka nei)ne)iotiems k$di-

kiams tinkamos muzikos kriterijus [138]. Jos pasi&ymi reguliariu, l#tu,

27

motinos )irdies veikl* primenan+iu ritmu (apie 60–82 d$&i" per minut-), monotoni)kais, nusp#jamais ir pasikartojan+iais garsais, mink)tais ton" atspalviais. Lop)ini" paskirtis – k$diki" nuraminimas ir migdymas. Lop)i-n#mis kuriamas migdymo ritualas, taip pat k$dikiui augant tam tikromis

dainomis, ,traukiant ,vairesnius muzikos elementus, kuriami valgymo,

prabudimo, mank)tos ritualai. Tai suteikia k$dikiui saugumo, stabilumo,

tvirtumo poj$t,. Jis gali ilgiau i)laikyti d#mes,, reaguoti judesiais, atsipa-

laiduoti. Taip pat gali skamb#ti )veln$s ritmai, instrument" garsai, nestipr$s

balsai, paprastos harmonijos lyrin#s melodijos, be staigi" tempo, diapazono

ir kit" muzikos element" poky+i", be pla+ios instrument", tembr" ,vairov#s,

pasikartojan+i" motyv". Gyvai atliekama muzika yra lankstesn#, reaguo-

jama , naujagimio reakcijas (kv#pavim*, +iulpimo, gal$ni" judesius, veido

i)rai)kas ir pan.), elgsen*, jo i)rai)k*, nuosekliau prisitaikoma prie nauja-

gimio atsako atspindint ir palaikant emocijas, derinant kv#pavimo ritm*. Kei+iamas dainavimo tempas, ritmas, apimtis, garsumas ir trukm# [141].

Pagal kaupiamus muzikos terapijos taikymo nei)ne)iotiems naujagi-

miams duomenis ir patirt, teikiamos rekomendacijos, metodika ir muzikos

pateikimo b$dai skiriasi. Tod#l ie)koma geriausio b$do ir b$tini tolesni

tyrimai.

1.3.3. Sistemin" muzikos terapijos poveikio naujagimiams tyrim)

ap'valga

Planuojant ), tyrim* buvo atlikta sistemin# mokslin#s literat$ros ap&valga.

1.3.3.1. &traukimo - sistemin. ap'valg+ kriterijai

% sistemin- ap&valg* buvo ,traukti klinikiniai eksperimentiniai tyrimai,

kuriuose nagrin#jamas gydomasis muzikos poveikis naujagimiams.

1.3.3.2. Duomen) rinkimas

Paie)ka atlikta kompiuterin#se bibliografin#se „Pubmed Medline“, „Wiley

InterScience“, Science Direct“, „EBSCO Publishing“ duomen" baz#se.

Rakta&od&iai: „music therapy“, „newborn“.

Paie)kai vartoti &od&iai: „clinical trial“, „randomized controlled trial“,

„newborn: birth-1 month“.

Atrinkti straipsniai, publikuoti 1999–2009 metais.

28

1.3.3.3. Tyrim) atranka ir kokyb"s vertinimas

Tyrim" kokyb# vertinta pagal )iuos kriterijus:

1. Ar pateikiamas tyrimo vietos apra)ymas?

2. Ar pateikiami tiriam"j" atrankos kriterijai?

3. Ar pateikiami ne,traukimo , tyrim* kriterijai?

4. Ar pateikiama gydomojo muzikos poveikio metodika?

5. Ar nurodytas garso lygis?

6. Ar nurodyti muzikos gydomojo poveikio vertinimo kriterijai?

Penki ir daugiau teigiami atsakymai rod# ger* tyrimo kokyb-, keturi

teigiami atsakymai – vidutin-, trys ir ma&iau – blog* tyrimo kokyb-. % sistemin- ap&valg* ,traukti tyrimai, turintys tik ger* tyrimo kokyb-.

1.3.3.4. Duomen) gavimas

I) straipsni" rinkti duomenys apie tiriam"j" imt,, naujagimi" gestacin, am&i", gimimo svor,, am&i" tyrimo atlikimo metu, taikomos muzikos

gydom*j, poveik,, fiziologini" rodikli", elgsenos, +iulpimo reflekso, reakci-

jos , skausm* poky+ius, muzikos ,tak* motinos ir vaiko ry)io formavimuisi.

1.3.3.5. Rezultatai

„Medline“ baz#je pagal rakta&od&ius rasta 15 straipsni" (i) 357 straipsni" apie muzikos gydom*j, poveik, visose am&iaus grup#se). % ap&valg* ,traukta

11 straipsni". Keturi straipsniai atmesti. I) j" viename straipsnyje (pakar-

totinai perspausdintame ir kitame &urnale) lygintas muzikos gydomasis

poveikis ir chloralhidrato poveikis atliekant elektroencefalogram* vyresn#je

nei 1 m#nesio am&iaus k$diki" grup#je [91]. Gydomasis muzikos poveikis

po )irdies operacijos vaikams nuo vienos dienos am&iaus iki 16 met", nei)skiriant naujagimi" , atskir* grup-, tirtas vienoje studijoje [56]. Vienas

tyrimas, kuriame teigiama, kad personalo po&i$ris n#ra kli$tis taikyti

skyriuje gydym* muzika, nagrin#jo naujagimi" intensyviosios terapijos ir

vaik" onkohematologijos skyri" darbuotoj" po&i$r, , gydom*j, muzikos

poveik,, j" vertinimus [18].

1.3.3.5.1. Pagrindin"s tyrim) charakteristikos

1.1 lentel#je pateikiamos pagrindin#s tyrim" charakteristikos. % sistemin- ap&valg* ,trauktuose straipsniuose tiriam"j" imtis yra nuo 12 iki 90 nau-

jagimi". Bendras tiriam"j" skai+ius – 420 naujagimi". .e)iuose tyrimuose

dalyvavo tik nei)ne)ioti naujagimiai, gim- 24–36-* gestacijos savait- [9, 68,

83, 147, 180, 181], keturiuose – i)ne)ioti ir nei)ne)ioti naujagimiai nuo 24-

os gestacijos savait#s [15, 25, 74, 149]. Vienas tyrimas ap#m# perinatalin,

29

laikotarp,: i)ne)iotus vaisius, v#liau naujagimius po gimimo tre+i*–penkt* gyvenimo dien* [66]. Naujagimi" gimimo svoris – nuo 620 iki 4560 gram" (dviem atvejais duomen" nepateikta). Tiriam"j" am&ius tyrimo metu

,vairus: nuo 3 iki 94 gyvenimo dien" arba 32–41 koreguoto am&iaus savai-

t#s (trijuose straipsniuose nepatikslintas).

1.1 lentel!. Tyrim! lyginamosios charakteristikos

Tiriam)j) charakteristikos Autorius,

publikacijos

metai,

eil. nr.

Tyrimo tipas Tyrimo

imtis Gestacija

savait"mis

(vidurkis)

Gimimo svo-

ris, gramais

(vidurkis)

Am'ius tyrimo

atlikimo metu

(vidurkis)

Keith (2009)

[74]

Klinikinis atsitik-

tini" im+i" pakar-

totini" matavim" tyrimas

24 32–40 (33,1) n. d. n. d.

Cevasco

(2008) [25]

Eksperimentinis

tyrimas

I gr. –54

II gr. –20

I gr. – > 37

II gr. – 28–36

II gr.– < 2500 0 d. – 2 sav.

po i)ra)ymo

Whipple

(2008) [180]

Eksperimentinis

tyrimas

60 n. d. < 2500 32–37 sav. KA

Johnston

(2009) [68]

Viengubai aklas

atsitiktini" im+i" kry&minis tyrimas

90 33,4 ± 7,5 d. 1968 ± 388 < 10 d.

Arnon

(2006) [9]

Pakartotini" ma-

tavim" grup#je

lyginamasis

tyrimo tipas

31 25–34 (29) 650–1737

(1175)

32–40 sav. KA

(34)

Lai (2006)

[83]

Klinikinis atsitik-

tini" im+i" tyrimas

30 26 – 36 (33,8) n. d. 3–24 d. (8,7)

Standley

(2003) [149]

Eksperimentinis

tyrimas

32 24 – 40 (31,7) 620–2640

(1561)

33–41 sav. KA

(36,1)

James (2002)

[66]

Perspektyvusis

klinikinis atsitik-

tini" im+i" tyrimas

20 37 – 42 (38) 2470 – 4560

(3500)

3–5 d. (5)

Standley

(2000) [147]

Eksperimentinis

tyrimas

12 24–33 (29,3) 677,2–1616

(1043,4)

32–41 sav. KA

(35,5)

Whipple

(2000) [181]

Eksperimentinis

tyrimas

20 < 37 630–2500 n. d.

Bo (2000)

[15]

Pakartotini" mata-

vim" grup#je

lyginamasis

tyrimo tipas

27 30–41 (37) 1670–3880

(2740)

n. d.

30

1.1 lentel!s t"sinys

Tiriam)j) charakteristikos Autorius,

publikacijos

metai,

eil. nr.

Tyrimo tipas Tyrimo

imtis Gestacija

savait"mis

(vidurkis)

Gimimo svo-

ris, gramais

(vidurkis)

Am'ius tyrimo

atlikimo metu

(vidurkis)

Hatem (2006)

(ne,trauktas)

[56]

Klinikinis atsitik-

tini" im+i" place-

bu kontroliuoja-

mas tyrimas

84 n. d. n. d. 1 d. – 16 m.

Bouhairie

(2006)

(ne,trauktas)

[18]

Tipi)k" atstov" nuomon#s tyrimas

187 n. d. n. d. n. d.

Loewy

(2005, 2006)

(ne,traukti)

[91]

Eksperimentinis

tyrimas

60 n. d. n. d. 1 m#n. – 5 m.

KA – koreguotas am&ius; n. d. – n#ra duomen".

1.3.3.5.2. Muzikos terapijos tyrim) metodika

Muzikos ,tak* tirian+iose studijose buvo taikyti ,vair$s muzikos patei-

kimo b$dai. Da&niau nei gyvai atliekama skamb#jo ,ra)yta muzika. Buvo

dainuojama ar grojama ,vairiais instrumentais ir be j", naujagimiai gul#davo

lovyt#se ar inkubatoriuose, taikant „keng$ros“ metod* ar ,vairialyp- stimu-

liacij*. 1.2 lentel#je pateikiama tyrim" metodika ir objektas. Trij" tyrim" metu

skamb#jo gyvai atliekama muzika [9, 68, 181]. Devyni" tyrim" metu

naudoti muzikiniai ,ra)ai [9, 15, 25, 66, 74, 83, 147, 149, 180]. Naujagimi" fiziologiniai rodikliai ir elgsena steb#ti a)tuoniuose tyrimuose [9, 15, 66, 68,

74, 83, 180, 181]. Trijuose tyrimuose vertinta naujagimi" reakcija , skausm* d$rio , kuln* metu [15, 68, 180], i) j" dviejuose – muzikos poveikis derintas

ir lygintas su &induko +iulpimu [15, 180]. Muzikos ,taka +iulpimo refleksui

steb#ta dviejuose tyrimuose [147, 149]. Motinos dalyvavo taikant „keng$-ros“ metod* [68, 83], ,vairialyp- stimuliacij* [181]. Tirtos motin" emocijos

ir po&i$ris , muzikos gydom*j, poveik, [25].

31

1.2 lentel!. Tyrim! metodika ir objektas

Tyrimo metodika Tyrimo objektas Autorius,

publikacijos

metai,

eil. nr.

Gyvai

atlie-

kama

muzika

&ra-

!yta

muzi-

ka

Motin)

-trauki

mas

Papildoma

stimuliacija

Fiziolo-

giniai

rodikliai

Elgsena

/ stresas

Skaus-

mas

/iul-

pimas

Keith (2009)

[74]

+ + +

Cevasco

(2008) [25]

+ +

Whipple

(2008) [180]

+ (induku

aktyvuoja-

ma lop)in#

+ + + +

Johnston

(2009) [68]

+ + „Keng$ros“

metodas

+ + +

Arnon (2006)

[9]

+ + + +

Lai (2006)

[83]

+ + „Keng$ros“

metodas

+ +

Standley

(2003) [149]

+ (induku

aktyvuoja-

ma lop)in#

+

James (2002)

[66]

+ + +

Standley

(2000) [147]

+ (induku

aktyvuoja-

ma lop)in#

+

Whipple

(2000) [181]

+ + %vairiar$)# stimuliacija

+

Bo (2000)

[15]

+ + + + +

1.3.3.5.3. Naujagimi) muzikos terapijos tyrim) aptarimas

Did&iausi* tiriam"j" grup- sudar# nei)ne)ioti naujagimiai. Vidutinis

gestacinis am&ius buvo 32,4 savait#s. Tik Jamesas nustat#, kad muzika

kei+ia i)ne)iot" vaisi" elgsen* 72 val. prie) planuot* gimdym* ir atpa&,sta-

ma naujagimi" [66]. Devyni" tyrim" metu skamb#jo ,ra)yta muzika [9, 15,

25, 66, 74, 83, 147, 149, 180]. Motinos lop)ines dainavo dviejuose tyrimuo-

se [68, 181], viename naudoti motin" ,dainuoti ar ,kalb#ti ,ra)ai [25]. Arnon

su bendraautoriais lygino gyvai atliekamos ir ,ra)ytos muzikos poveik, [9].

Gyvai atliekama muzika ma&ino )irdies susitraukim" da&n,, naujagimiai

32

giliau miegojo 30 minu+i" po intervencijos. %ra)yta muzika netur#jo ,takos.

T#vai ir personalas gyvai atliekam* muzik* vertino geriau.

Atliktuose a)tuoniuose tyrimuose pagrindiniai vertinimo kriterijai buvo

naujagimi" fiziologiniai rodikliai ()irdies susitraukim" da&nis, kv#pavimo

da&nis, kraujo ,sotinimas deguonimi, transkutaninis deguonies lygis, vidu-

tinis sistolinis spaudimas) ir elgsena [9, 15, 66, 68, 74, 83, 180, 181]. .iuose

tyrimuose, i)skyrus vien* [68], pagrindini" fiziologini" rodikli" ()irdies

susitraukim" da&nio, kraujo ,sotinimo deguonimi, transkutaninio deguonies

lygio) ir elgsenos poslinkiai buvo teigiami, tik kv#pavimo da&nis [9, 83,

180] ir vidutinis sistolinis spaudimas [74] reik)mingai nepakito. Douglas R.

Keith su bendraautoriais tyrin#jo nei)ne)iot" naujagimi" nenumaldomo

verkimo epizodus taikant muzikos gydom*j, poveik, ir nustat#, kad muzika

tur#jo ,takos verkimo epizodams: j" buvo ma&iau, jie trumpesni, fiziologi-

niai rodikliai geresni [74]. Muzika ma&ina fiziologin, nestabilum*, o tai

svarbu homeostazei palaikyti. Naujagimiai b$na labiau atsipalaidav-, ramaus b$dravimo ir miego b$sen" yra daugiau nei sudirginimo, verkimo

[9, 74, 83, 147, 180, 181], )i" naujagimi" kraujo ,sotinimas deguonimi esti

didesnis [15, 74], )irdies susitraukim" da&nis ma&esnis [9, 15, 74].

Trijuose tyrimuose vertinta naujagimi" reakcija , skausm* duriant jiems , kuln* [15, 68, 180]. Skausming" intervencij" metu, muzik* derinant su

&induko +iulpimu, pasteb#tas &emesnis streso lygis prie) d$r,, stabilesn# b$kl# visos proced$ros metu [180]. Luk K. Bo su bendraautoriais nustat#, kad skausmingos proced$ros metu +iulpimas su muzika ir be jos gerina

)irdies veikl*, transkutanin, deguonies lyg, ir ramina, vien muzika pagerina

)irdies veikl* [15]. Ir po intervencijos )irdies ritmas reik)mingai grei+iau

suma&#ja, r#kimas nurimsta klausant ,ra)ytos lop)in#s [163]. Muzika yra

naudojama kaip viena nefarmakologini" priemoni", ma&inan+i" naujagimi" reakcij* , skausm* [51]. Kai d#mesys yra nukreipiamas, smegen" skausmo

zonos yra ma&iau aktyvios. Manoma, kad d#l riboto d#mesio sukaupimo, jei

dalis nukreipiama , stimul*, ma&iau jo lieka reakcijai , skausm* [131].

Celeste C. Johnston tyr# muzikos poveik, d$rio , kuln* metu taikant „keng$-ros“ metod* [68]. Papildoma stimuliacija (supimas, dainavimas ir +iulpi-

mas) duriant , kuln* naujagimio fiziologini" rodikli" ir skausmo reik)mingai

nepakeit#. Manoma, kad motinos ir naujagimio odos kontakto juntamoji

stimuliacija per taktilinius, uosl#s poj$+ius pakankamai slopina nei)ne)iot" naujagimi" skausm* [69]. Ta+iau skambanti lop)in# taikant „keng$ros“ me-

tod* gerina nei)ne)iot" naujagimi" elgsen* ir ma&ina motinos baim-, paly-

ginti su ,prasta slauga inkubatoriuje [83].

Adekvati naujagimio stimuliacija didina fiziologin, ir psichomotorin, stabilum*, yra svarbi k$no suvokimui, impuls" r$)iavimui ir organizavimui

[47]. Nei)ne)ioto naujagimio geb#jimas +iulpti 40-* koreguoto am&iaus

33

savait- susij-s su psichomotorine raida vieneri" met" am&iuje [100].

Cochrane baz#s duomenimis, nemitybinis +iulpimas pagreitina nei)ne)ioto

naujagimo per#jim* nuo maitinimo zondu prie maitinimo i) buteliuko,

gerina maitinimosi ,g$d&ius, trumpina hospitalizacijos trukm- [122]. Tod#l +iulpimo reflekso stimuliavimas yra svarbus fiziologiniam nei)ne)ioto nau-

jagimio brandumui. Muzikos ,tak* +iulpimo refleksui, &induku aktyvuojant

lop)in- per special" sl#gio transduktori", tirdama Standley nustat#, kad

muzika stimuliuoja +iulpim*, ilg#ja jo trukm#, ger#ja maisto ,sisavinimas

[149]. Skambant lop)inei, nei)ne)iotas naujagimis +iulpia 2,43 karto da&niau

[147]. (induku aktyvuojamos lop)in#s sistema naudota ir min#tame Jennifer

Whipple tyrime [180].

Motinos dalyvavo taikant „keng$ros“ metod* [68, 83], ,vairialyp- stimu-

liacij* [181]. %vairialyp# (akustin# / taktilin# / regimoji / vestibulin#) stimu-

liacija yra gerai toleruojama, skatina naujagimi", ypa+ mergai+i", augim* [148], ,traukus t#vus – teigiamai veikia bendravim* [181]. Whipple steb#jo

20 nei)ne)iot" naujagimi" kartu su t#vais. Eksperimentin#je grup#je t#vai

buvo pamokyti ,vairios (akustin#s / taktilin#s / regimosios / vestibulin#s)

stimuliacijos. .i" naujagimi" stresas buvo ma&esnis, t#v" veiksmai adekva-

tesni, jie da&niau lank#si intensyviosios terapijos skyriuje [181]. Prie)laiki-

nio gimdymo metu nutr$ksta psichofizinis motinos ir vaiko ry)ys. T#vams

sunku emoci)kai suvokti situacij*, nes jie prie)laikiniam gimdymui nesiruo-

)#. Motinos jau+ia baim-, kalt-, nevisaverti)kumo kompleks*, depresij*. Kuo anks+iau , )eim* orientuotos priemon#s naujagimio hospitalizacijos

metu ma&ina motinos stres*, gerina bendravim* [46]. Nekoreguota motinos

baim# neigiamai veikia jos elgsen* bendraujant su labai ma&o svorio 24

m#n. koreguoto am&iaus naujagimiu [184]. Cevasco tyr# motin" emocijas ir

po&i$r, , gydom*j, muzikos poveik, [25]. Motinos, kuri" naujagimiai klau-

s#si j" ,dainuot" lop)ini", muzik* vertino geriau. (inojimas, kad nei)ne)ioti

naujagimiai intensyviosios terapijos skyriuje girdi j" bals*, pad#jo moti-

noms i)gyventi naujagimi" buvim* skyriuje. Motin" ,traukimas , muzikin, bendravim* su k$dikiu (dainuojant gyvai, ,ra)ant lop)ines ar tik stebint ir

perimant muzikos terapeuto patirt,) teigiamai veikia motinos ir naujagimio

ry),. Did#ja pasitik#jimas savimi ir aplinka, u&simezga artimas tarpusavio

ry)ys, ilgiau ir da&niau maitinama i) kr$ties [38, 112, 172].

1.3.3.5.4. I!vados

1. Muzika gerina naujagimi" pagrindinius fiziologinius rodiklius ir

elgsen*. 2. Muzika skatina +iulpim*, tod#l yra svarbi nei)ne)iot" naujagimi"

raidai.

34

3. Skausming" intevencij" metu muzik* derinant su &induko +iulpimu,

naujagimi" b$kl# stabilesn#. 4. Motin" dalyvavimas akustin#je stimuliacijoje ma&ina naujagimi"

stres*, motin" baim-, stiprina tarpusavio ry),.

1.3.4. Muzikos terapijos -taka naujagimi) ir k*diki) raidai

1.3.4.1. Socialin"-emocin" k*diki) raida

.iuolaikiniai k$diki" raidos tyr#jai [151, 152, 166] jau neabejoja, kad

&mogus i) prigimties yra sociali b$tyb#: naujagimiai sugeba reaguoti , aplink*, ie)ko socialinio kontakto i)kart po gimimo, turi ,gimt* poreik, bei

motyvacij* u&megzti artim* emocin, ry), su mama. .ie geb#jimai stebimi ir

anks+iau laiko gimusiems k$dikiams. Pirmojo emocinio ry)io (tarp k$dikio

ir j, pri&i$rin+io asmens) kokyb# turi ,takos ir k$dikio pa&inimui [118, 135,

165], kuria pamatus ne tik socialiniams ,g$d&iams, bet ir m*stymui bei

elgsenai, tiesiogiai veikdama besivystan+ias k$dikio smegenis [165].

Manoma, kad k$dikis jau nuo pat gimimo turi geb#jim* integruoti

skirting* sensorin- informacij* apie aplink* ir u&imti aktyv" vaidmen, kurdamas ry)ius [151, 152]. K$dikis prisiderina ir suvokia save juo besir$-pinan+io &mogaus d#ka. U&simezgus aki" kontaktui, pasikei+iama emocijo-

mis: k$dikio gyvybi)kumo afektai yra priimami, patvirtinami ir atsakoma , juos – vyksta tiesiogin# s*veika, vadinama interakcija (dviej" ir daugiau

asmen" tarpusavio s*veika, supratimas ir gr,&tamasis poveikis). Tuomet

k$dikis i)rei)kia savo jausmus ir i)gyvenimus, pradeda koordinuoti poj$-+ius, suvokia savo veiksm" autoryst-, kas yra ne tik savivokos, bet ir toles-

ni" tarpusavio santyki" pl#tojimo pagrindas. Gro Trolldalenas [168] pabr#-&ia, kad ankstyvojoje interakcijoje labai svarbus abipusis pripa&inimas, kai

abiej" s*veikos dalyvi" i)gyvenimai yra patvirtinami ir sustiprinami.

Tyr#jai pastebi, kad muzikinis bendravimas turi bendr" muzikini" komponent" su mamos ir vaiko interakcija: tai gestai ir garsai, kurie skiriasi

savo intensyvumu, intonacija, ritmu ir tempu, j" poky+iais [168]. K$dikiai

vokaliniame &aidime su t#vais skatina ir seka intuityv" muzikavim*, taip pat

jie gali imituoti ir atsakyti , sud#tingai koordinuotas i)rai)kas, t. y. aktyviai

emoci)kai ir muzikaliai bendrauti [166]. ., ,gimt* &mogaus geb#jim* tyr#jai

vadina komunikatyviu muzikalumu. Mersedes Pavlicevi+ [118] pabr#&ia

komunikacin- muzikini" vokalizacij" funkcij* ir diskutuoja, kad muzikiniai

elementai apima ir kitus komunikacijos b$dus, tokius kaip veido i)rai)ka,

gestai ir judesiai.

Sternas [152], Trevarthenas, Mallochas [166] neabejoja, kad k$dikiai turi

polink, , muzikin, suvokim* ir yra muzikal$s i) prigimties, bei pritaria, kad

intuityvus muzikavimas yra efektyviausias metodas ankstyvajai interven-

35

cijai. K$dikiai turi poreik, komunikuoti ir &aisti per muzikines interakcijas.

Valger1ur Jonsdottir [67], remdamasi min#tomis ,&valgomis ir i)vadomis,

pla+iai nagrin#ja t#v" intuityvaus muzikavimo su savo k$dikiu naud*, pristato muzikavim* kaip ankstyvosios intervencijos metod*.

Pavlicevic [118] apra)o, kaip improvizacija muzikos terapijoje sukelia ir

prat-sia tarpusavio santyki" gyvybi)kumo afektus, padeda vienas kit* pajausti. Muzikos ir jausm" dinamin#s formos turi tas pa+ias esmines savy-

bes, jos reprezentuojamos tuo pa+iu b$du. Muzikinis stimulas sukelia impul-

sus, su&adina gyvybi)kumo afektus – reakcijas , d&iaugsming* muzikin, patyrim* [136]. J" metu ,vyksta pirmieji trumpi aki" kontaktai, emocinis

apsikeitimas, pradedami suvokti santykiai su kitu &mogumi. Taip muzika

padeda u&megzti emocin- tarpusavio s*veik*, kuri pl#tojama ir stiprinama

per muzikines interakcijas.

1.3.4.2. Judesi) ir pa'intin" k*diki) raida

Judesi" funkcij* apib$dina ropojimas, s#d#jimas, vaik)+iojimas ir

griebimas [58]. .iems judesiams i)mokti b$tinos palankios aplinkos s*lygos

ir nuolatin#s pratybos. Stebima judesi" raida nuo stambesni" prie smulkes-

ni". K$dikis, bandydamas ropoti, s#d#ti, vaik)+ioti, lavina ir koordinacij*, ir pusiausvyros reakcijas. Griebimo funkcijos lavinimas ugdo intelekt* ir

gerina socialin- raid*. K$dikis rankomis pa&,sta aplink*, ima bendrauti.

%vairi muzikin# veikla gali ne tik palaikyti, bet ir paskatinti, motyvuoti ,vai-

rius judesius. Stipri motyvacija i)gauti instrument" garsus skatina jud#jim*, judesi" kontrol- ir koordinacij* [12].

Garsin#s savirai)kos raida nuo pat naujagimyst#s yra svarbus &ingsnis

pradedant mokytis kalbos. Pirmais m#nesiais k$dikio kalba pasirei)kia riks-

mu, balsiais ir atsitiktiniais gerkliniais garsais, v#liau gugavimu, skirting" intonacij" kryk)tavimu. Apie )e)t* m#nes, atsiranda plep#jimas, arba „lialia-

vimas“. K$dikis pradeda tarti ,vairius balsius ir priebalsius, skiemenuoja

,vairiomis intonacijomis, skirtingo auk)+io ir intensyvumo garsais. Ir tik

apie dvylikt* m#nes, k$dikis ,prasmina skiemenavim*, susiedamas j, su

konkre+iu objektu ar subjektu [58].

Kalba ir muzika yra susij- [143]. Kalbos bei dainavimo raida vyksta ma&-daug tuo pat metu. Loewy [90] atskleid&ia, kaip k$dikio kalbos raida gali b$ti palaikoma atitinkamomis metodikomis. Vokalin# interakcija padeda nura-

minti verkiant, k$dik,, paskatina j, tyrin#ti i)gaunamus garsus, kv#pavim*, bals*, pastiprina vokalizacijas, suaktyvina „lialiavim*“ ar judesius.

Suvokimo raid* apib$dina poj$+i" suvokimas, interpretacija ir vaizdini" susidarymas. I) prad&i" k$dikis pradeda fiksuoti &vilgsn,, v#liau &vilgsniu

seka daikt*, sugeba atskirti, i) kur sklinda garsas, pasisukdamas , t* pus-,

36

pradeda suvokti erdvinius santykius, ie)ko detali", sugeba steb#ti bei sutelk-

ti d#mes, , tam tikr* veiksm* ar daikt* [58].

Muzika padeda socialinei, o kartu ir pa&intinei vaiko raidai [142]. K$di-

kis turi sutelkti d#mes, , ,vyk,, geb#ti prisiminti ,vyk,, generuoti prisiminto

,vykio veiksmus ir tur#ti paskat* atlikti matyt* veiksm*. Pasikartojimas ir

strukt$ra gerina ,vyki" prisiminim*, lavina atmint,. Pasikartojanti muzika

stimuliuoja veikti ir sudaro s#kmingo dalyvavimo galimybes.

Nei)ne)ioti naujagimiai turi didesn- psichomotorin#s veiklos sutrikim" rizik*, d#mesys j" raidos sutrikimams ir stimuliavimui yra didelis. Bet

literat$roje apra)yti pavieniai ilgalaikio aktyvios muzikos terapijos poveikio

nei)ne)iotiems naujagimiams tyrimai.

1.3.4.3. Muzikos terapijos metodai

Dauguma ankstyvojo mamos ir k$dikio bendravimo element" yra naudo-

jami interakcin#je muzikos terapijoje tiesiog kaip improvizacijos technikos

[186]. Interakcin#s improvizacijos metodas pastar*j, de)imtmet, prad#tas

pla+iai taikyti ir nei)ne)iotiems k$dikiams. Friederike Haslbeck [55] taiko ), metod* net patiems ma&iausiems nei)ne)iotiems naujagimiams, kai tik j" b$kl# stabilizuojasi. Helen Shoemark [140] i)pl#tojo , )eim* orientuotos

muzikos terapijos model, speciali"j" poreiki" k$dikiams ir j" )eimoms,

,traukdama vokalinius &aidimus ir improvizuotas dainas. Marianne Bargiel

[10] ankstyvosios muzikos terapijos intervencijos modelyje si$loma naudoti

spontani)k* t#v" dainavim* t#v" ir vaiko prierai)umo raidai.

Vokalin#je interakcin#je improvizacijoje naudojamos ,vairios vaiki)kos

dainos, paprastos melodijos be tekst", su skiemenimis, bals#mis, reik)m#s

neturin+iais &od&iais, ritmin#s formul#s (skanduot#s), ritminis, intonacinis

kalb#jimas, k$dikio kalba (angl. motherese). Dainuojant kartu su vaiku (ne

vaikui), stengiamasi surasti ir i)laikyti aki" kontakt*, paskatinti k$dik, )ypse-

na, pagyrimais, prisilietimais. .ie veiksmai svarb$s abipusiam pripa&inimui.

Taikant vokalin- bei instrumentin- interakcin- improvizacij* tikimasi:

• adekva+ios tarpusavio s*veikos;

• k$diki" d#mesingumo i)laikymo;

• emocin#s savireguliacijos skatinimo;

• poj$+i" koordinacijos, veiksm" autoryst#s suvokimo, savivokos

patyrimo;

• garsin#s savirai)kos, kalbini" geb#jim", kalbos supratimo paska-

tinimo;

• burnos judesi" (+iulpimo, kramtymo, gars" tarimo), kalbos aparato

vystymosi, smulkiosios motorikos paskatinimo;

• aki" ir rank" judesi" koordinacijos pastiprinimo.

37

Muzikinei interakcijai pl#toti, sav-s patyrimui per poj$+i" koordinacij*, veiksm" autorystei skatinti naudojama ir ,vairialyp# stimuliacija (vizualini", audicini", taktilini", kinestetini"-vestibulini" poj$+i" stimuliavimas).

%vairialypei stimuliacijai naudojami k$no &aidinimai, )velnus masa&as,

mank)tos judesius lydin+ios dainel#s.

Taikant ,vairialyp- stimuliacij* tikimasi:

• k$diki" sensorin#s integracijos;

• poj$+i" koordinacijos patyrimo, veiksm" autoryst#s suvokimo;

• motorini" ,g$d&i" (kokyb#s) pagerinimo (raumen" j#gos pastiprini-

mo / raumen" atpalaidavimo, stambiosios ir smulkiosios motorikos

lavinimosi pastiprinimo, judesi" motyvacijos).

V#liau vystoma instrumentin# interakcin# improvizacija, kai bendru

d#mesio centru tampa instrumentai. Improvizaciniai instrumentiniai &aidi-

mai, formuojami pagal individualius k$diki" poreikius, gali b$ti naudingi ne

tik emocinei socialinei raidai ()i* srit, daugiau u&pildo vokalin# interakcija),

bet ir motorikos, suvokimo raidai skatinti. K$dikis susieja veiksm* su

girdima muzika, nor#damas j* i)girsti, stengiasi atlikti veiksm* dar kart*. Tokiu b$du buvo skatinamas ir veiksm" autoryst#s suvokimas, atmintis. Po-

j$+i" suvokim* bei koordinacij* stiprina ,vairi" spalv", tekst$r", skambesio

instrumentai ir priemon#s [175].

Improvizaciniais &aidimais tikimasi k$diki": • smulkiosios motorikos (rank" judesi": griebimo, #mimo, i)laikymo)

paskatinimo;

• stambiosios motorikos lavinimosi palaikymo bei paskatinimo;

• aki" ir rank" judesi" koordinacijos pastiprinimo;

• poj$+i" koordinacijos patyrimo, veiksm" autoryst#s suvokimo;

• aplinkos gars" suvokimo.

Taikomi muzikos terapijos metodai derinami pagal vaiko am&i", poreikius ir galimybes.

Muzika – nat$rali ir ,gimta k$dikio i)rai)ka, ne&odin# komunikacija.

Savo dinamin#mis formomis muzika artima emocijoms, o improvizacin#s

muzikos technikos yra artimos ankstyvosios mamos ir k$dikio interakcijos

elementams. Vadinasi, muzikavimas, taikant tam tikrus metodus bei techni-

kas, gali tapti nepakei+iama pagalba emocinio ir socialinio patyrimo koky-

bei u&tikrinti.

38

2. TIRIAMIEJI IR TYRIMO METODIKA

Biomedicininis tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos moksl" universiteto

Neonatologijos klinikoje ir Vilniaus universiteto ligonin#s Santari)ki" klinik" filialo Vaik" ligonin#s Neonatologijos centre 2008–2009 metais,

gavus Lietuvos bioetikos komisijos leidim* (2008-07-14, Nr. 42) ir Kauno

regioninio biomedicinini" tyrim" etikos komiteto leidim* (2008-03-05, Nr.

BE-1-36). Vis" tiriam"j" t#vai buvo supa&indinti su tyrimo atlikimo

metodika ir pasira)# „Informuoto asmens sutikim*“.

Tyrim* sudar# dvi dalys:

• trumpalaikio muzikos terapijos poveikio tyrimas;

• ilgalaikio muzikos terapijos poveikio tyrimas.

2.1. Tyrimo objektas

Nei)ne)ioti naujagimiai, gydyti Lietuvos sveikatos moksl" universiteto

Neonatologijos klinikoje ir Vilniaus universiteto ligonin#s Santari)ki" klini-

k" filialo Vaik" ligonin#s Neonatologijos centre tyrimo atlikimo laikotarpiu.

2.1.1. &traukimo - tyrim+ kriterijai

Trumpalaikio poveikio grup#s naujagimiai:

• 26–32 savai+i" pomenstruacinio am&iaus* (PMA), stabilios b$kl#s,

• negaunantys deguonies terapijos, raminam"j" ir skausm* mal)inan+i" vaist",

• t#vai sutinka ir pasira)# sutikim* dalyvauti tyrime.

* pomenstruacinis am&ius – gestacinis am&ius plius chronologinis am&ius, rekomen-

duojamas NN am&iui iki 40 savait#s apib$dinti [41].

Ilgalaikio poveikio grup#s naujagimiai:

• gydomi ir stebimi monitoriumi Naujagimi" intensyviosios terapijos

skyriuje,

• 26–36 savai+i" gestacinio am&iaus,

• kuriems gali b$ti taikoma deguonies terapija (dirbtin# plau+i" ventiliacija, CPAP terapija, oksigenacija per kauk-),

• stabilios hemodinamikos,

• t#vai sutinka ir pasira)# sutikim* dalyvauti tyrime.

Kontrolin- grup- sudar# naujagimiai, kuriems nebuvo taikoma muzikos

terapija.

2.1.2. Ne-traukimo - tyrim+ kriterijai

39

• > 32 sav. PMA trumpalaikio MT poveikio grup#je,

• i)ne)ioti naujagimiai ilgalaikio MT poveikio grup#je,

• kritin#s b$kl#s nestabil$s naujagimiai,

• naujagimiai, turintys ,gimtas anomalijas, galin+ias daryti ,tak* neurologiniams sutrikimams,

• naujagimiai, turintys III° intraskilvelines ir (ar) intraparenchimines

kraujosruvas, periventrikulin- leukomaliacij*, • otoakustin#s emisijos b$du ,tartas naujagimio kurtumas,

• naujagimio t#vai atsisako dalyvauti tyrime.

2.2. Tyrimo metodika

2.2.1. Trumpalaikio muzikos terapijos poveikio tyrimo metodika

Tyrimas vyko nei)ne)iot" naujagimi" skyriuose, , kuriuos jie buvo perke-

liami i) Naujagimi" intensyviosios terapijos skyriaus, stabilizavus b$kl-. Tyrimo metu naujagimis buvo slaugomas inkubatoriuje, gul#davo ant

nugaros ar )ono. Lop)in#s skamb#davo atidarius inkubatoriaus lang* prie

galvos apie 30 cm atstumu. Neutrali termin# aplinka inkubatoriuje (Ameda,

Illinois, USA) buvo reguliuojama automati)kai. Tai palaik# stabili* naujagi-

mio temperat$r*. Tiriamieji naujagimiai filmuoti vis" sesij" metu. Inkuba-

toriai buvo i) dalies pridengti, kad apsaugot" naujagimi" akis nuo tiesio-

gin#s )viesos. Sutikimas filmuoti ,trauktas , „Informuoto asmens sutikimo“

form*.

2.2.1.1. Proced*ra. Matavimai

Tai perspektyvusis, klinikinis eksperimentinis kry&minio dizaino karto-

tini" matavim" tyrimas. Kiekvienam naujagimiui tris dienas i) eil#s taikyta

po vien* skirting* intervencij* (dainuojama gyvai lop)in#, ,ra)yta lop)in# ir jokios intervencijos). Intervencij" seka atsitiktin# (2.1 pav.). Intervencijos

trukm# – 20 minu+i" vien* kart* per dien*. Toliau bus vartojami )ie ter-

minai: gyvai atliekam! lop"ini! sesija, #ra"yt! lop"ini! sesija ir kontrolin$ sesija (be lop)ini"). Sesijos metu naujagimis steb#tas kas penkias minutes

30 minu+i" prie), 20 minu+i" per ir 30 minu+i" po intervencijos (periodai

prie" intervencij%, per intervencij% ir po intervencijos). Sesija buvo prade-

dama pra#jus pusvaland&iui po maitinimo (naujagimiai buvo maitinami kas

tris valandas). Tyrimo metu maitinimo protokolas buvo pastovus.

40

2.1 pav. Tyrimo atlikimo schema

Gyvai, be akomponuojan+io instrumento lop)ines lietuvi)kai dainavo

muzikos terapeut#. Tai buvo paprastos melodijos, raminan+ios ir gerai

&inomos lietuvi" ir kit" )ali" liaudies bei pora klasikini" lop)ini". Lop)in#s

,ra)ytos ta pa+ia eile , „Creative Zen Stone Plus“ ne)iojam*j, MP3 grotuv* (Creative, Singap$ras). %ra)as darytas garso ,ra)" studijoje. Lop)in#s skam-

b#jo per „Creative Giga Works HD50“ (Creative, Singap$ras) kolon#les,

esan+ias u& atidaryto inkubatoriaus lango. Aplinkos garso sl#gio lygis buvo

matuojamas garso matuokliu „geo-Fennel FSM 130+“ (Geo-Fennel, Vokie-

tija), esant A da&ninei charakteristikai, prie) ir per intervencij*. Ties nauja-

gimio ausimi akustin# aplinka buvo 47,8 ± 6,6 decibel". Intervencijos metu,

skambant lop)in#ms – 50,5 ± 6 decibelai. Akustin# aplinka u& inkubatoriaus

buvo 44,3 ± 6,7 dB. Tyrimas vyko popietin#mis valandomis, kai skyriaus

darbo intensyvumas b$davo minimalus. Tai leido suma&inti aplinkos kelia-

mo triuk)mo trukd&ius.

Naujagimio kraujo ,sotinimo deguonimi ir )irdies susitraukim" da&nio

(.SD) steb#sena atlikta pulsoksimetru „Massimo Radical“ (Siemens, Vokie-

tija) per davikl,, pritvirtint* prie naujagimio pla)takos arba p#dos. Pulsoksi-

metro duomenis fiksavo viena tyr#ja. Viena pamokyta naujagimi" slaugy-

toja vertino filmuot* med&iag* be garso. Ji ne&inojo intervencijos b$do (ar

skamb#jo, ar neskamb#jo lop)in#s), ,ra)e buvo matomas tik naujagimis.

Naujagimio elgsena vertinta kas 5 minutes pagal Als skal-, apra)yt* Arnon

[9] tyrime: 1 – gilus miegas, 2 – lengvas, pavir)utini)kas miegas, 3 – sn$du-

riavimas, 4 – ramus b$dravimas, 5 – aktyvus b$dravimas, 6 – labai sudirg-s

ar verkia, 7 – u&sit-susi kv#pavimo pauz# >8 sek.

41

2.2.1.2. Statistin" duomen) analiz"

Statistin# analiz# atlikta SAS program" paketu (SAS Institute Inc., Cary,

NC) ir MS Excel. Atlikta apra)omoji tiriam"j" naujagimi" duomen" analiz#. Pateikti duomen" vidurkiai su standartiniu nuokrypiu. Tiriamoji statistin# analiz# atlikta dviem kryptimis. Grup#s buvo lygintos kiekvienos sesijos

metu (prie) intervencij*, per intervencij* ir po intervencijos) ir tarp skirting" sesij". Pakartotini" tyrim" dispersin# analiz# nebuvo taikyta, nes tiriami

duomenys netenkino normalumo prielaidos, tod#l analizei buvo taikyti ne-

parametriniai hipotezi" tikrinimo metodai. Grup#ms palyginti buvo naudo-

jamas Vilkoksono &enkl" kriterijus priklausomoms imtims ir Frydmano

testas, taikant p vert#s korekcij* Bonferonio metodu. Duomen" pasiskirsty-

mo normalumas tikrintas .apiro ir Vilko testu. S*lyg" ,takai pa)alinti

tyrimas buvo atliktas randomizuotai, naudojant chi kvadrat*. Tiesin#s regre-

sijos metodu ie)kota priklausomyb#s tarp naujagimio )irdies veiklos ir

sergamumo. Statistini" hipotezi" tikrinimui buvo pasirinktas reik)mingumo

lygmuo 0,05.

Minimalus b$tinas imties dydis (30 naujagimi") apskai+iuotas toks, kad

gal#tume nustatyti )irdies susitraukim" da&nio vidurkio suma&#jim* 5 kar-

tais per minut-, esant reik)mingumo lygmeniui 0,05 (pasikliovimo lygmuo

P = 0,95) ir kriterijaus galiai 80 proc. Imtis skai+iuota statistini" tyrim" SAS

programos galios skai+iavimo proced$ra „Proc Power“.

2.2.2. Ilgalaikio muzikos terapijos poveikio tyrimo metodika

Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligonin#s Santari)ki" klinik" filialo

Vaik" ligonin#s Neonatologijos centre. Tirti sergantys stabilios b$kl#s ne-

i)ne)ioti naujagimiai. Tiriamosios grup#s naujagimiai gydymo Naujagimi" intensyviosios terapijos skyriuje metu tris kartus per dien* po 30 minu+i" inkubatoriuje per kolon#les klaus#si moteri)ku vokalu dainuojamos lop)i-n#s. V#liau muzikos terapija buvo taikoma kart* per savait- iki 6 m#nesi" koreguoto am&iaus. Muzikos terapeut#, perk#lus naujagimius , Nei)ne)iot" naujagimi" skyri" ir jiems i)vykus i) ligonin#s , namus, individualiai dirbo

su kiekvienu tiriamosios grup#s vaiku iki )e)i" m#nesi" koreguoto am&iaus,

vidutini)kai po 24 kartus.

Tiriam"j" ligos eiga vertinta pagal ligos istorijos duomenis (gydymo

NITS trukm#, svorio augimas). I)vykusi" i) stacionaro k$diki", kai jie

sulauk# 6 ir 12 m#nesi" koreguoto am&iaus, buvo vertinta psichomotorin# raida (ropojimas, s#d#jimas, vaik)+iojimas, griebimas, suvokimas, kalb#ji-mas, supratimas) pagal Miuncheno funkcin#s raidos diagnostikos metod* bei fizini" rodikli" dinamika (matuojamas svoris, galvos apimtis). Kontro-

lin- grup- sudar# nei)ne)ioti sergantys naujagimiai, kuriems nebuvo taiko-

42

ma muzikos terapija. Tyrimo pabaigoje atlikta motin" anketin# apklausa

apie muzikos terapijos naud* ir motin" asmenin- patirt, (sudar# muzikos

terapeut# J. (ebrauskait#-Talo+kien#). Ligonin#s Intensyviosios terapijos skyriuje tiriamieji klaus#si moteri)ku

vokalu ,dainuot" lop)ini". Perkeltiems , Nei)ne)iot" naujagimi" skyri" k$dikiams buvo dainuojamos lop)in#s gyvai ir taikoma vokalin# interakcin# improvizacija, derinama su ,vairialype stimuliacija. Namuose, priklausomai

nuo k$dikio b$kl#s u&si#mimo dien*, muzikos terapijos metodai buvo

pritaikomi prie augan+io vaiko poreiki". Lop)ini" ,ra)" tiriamieji k$dikiai

klaus#si jau Naujagimi" intensyviosios terapijos skyriuje. V#liau gyvai dai-

nuojamos, improvizuojamos lop)in#s bei lop)ini" tipo dainos buvo naudoja-

mos daugiausia ankstyvuoju etapu, stengiantis nuraminti, sureguliuoti

neigiamas emocijas ir u&migdyti jau pavargusius k$dikius. Augant taikyta

terapin# vokalin# bei instrumentin# improvizacija, ,vairialypis stimulia-

vimas bei improvizaciniai &aidimai. V#liausiai buvo ,traukta instrumentin# interakcin# improvizacija. T#vams muzikaliai bendrauti su savo k$dikiu

pad#jo muzikos terapeut#.

2.2.2.1. Statistin" duomen) analiz"

Statistiniai duomenys analizuoti MS Excel ir SPSS 16.0 statistine progra-

ma. Atlikta apra)omoji nei)ne)iot" naujagimi" duomen" analiz#. Pateikti

duomen" vidurkiai su standartiniu nuokrypiu. Grup#ms palyginti buvo

naudojamas tikslusis Mano, Vitnio ir Vilkoksono (Mann-Whitney-Wilcoxon)

kriterijus nepriklausomoms imtims. Skirtumas buvo statisti)kai reik)mingas,

kai p < 0,05.

43

3. REZULTATAI

3.1. Trumpalaikio muzikos terapijos tyrimo rezultatai

3.1.1. Tyrime dalyvavusi) naujagimi) charakteristika

Tyrimui atrinktas 41 naujagimis. .e)i naujagimiai ne,traukti. Vienam

naujagimiui ,tartas kurtumas otoakustin#s emisijos (OAE) b$du. Du

naujagimiai neatvyko pakartotino OAE tyrimo. Trij" naujagimi" motinos

nesutiko dalyvauti tyrime, nes nenor#jo papildomos intervencijos naujagi-

miui. %traukt" 35 naujagimi" charakteristikos pateikiamos 3.1 lentel#je. T" pa+i" naujagimi" kontroliniai duomenys rinkti netaikant muzikos inter-

vencijos.

3.1 lentel!. Tiriam!j! charakteristikos (N = 35)

Charakteristikos Vidurkis ± SN (ribos) Skai,ius

Gestacinis am&ius (savait#s) 28,6 ± 1,1 (26–30)

Pomenstruacinis am2ius (savait#s) 30,7 ± 0,9 (28–32,4)

Chronologinis am&ius (dienos) 15 ± 6,3 (7–32)

Gimimo svoris (gramai) 1257,5 ± 263,3 (760–1854)

Esamas svoris (gramai) 1299,7 ± 208 (936–1815)

Apgar skal# (1 minut#, balai) 6,5 ± 1,2 (3–8)

Apgar skal# (5 minut#, balai) 7,7 ± 0,9 (5–9)

Lytis (vyri)koji / moteri)koji) 19/16

Tautyb# (lietuvis / kita) 28/7

%gimta infekcija 20

Kv#pavimo sutrikimo sindromas 16

Asfiksija gimstant 19

Intraskilvelin#s kraujosruvos (I–II laipsnio) 8

SN – standartinis nuokrypis.

Da&niausiai naujagimiai sirgo ,gimta infekcija (20 i) 35), tur#jo kv#pa-

vimo sutrikim* (16 i) 35), buvo patyr- deguonies tr$kum* gimstant (19 i) 35). Tiesin#s regresijos metodu nustatyta, kad )irdies susitraukim" da&niui

)ios konkre+ios ligos netur#jo ,takos per visas intervencijas (,ra)ytos lop-

)in#s F = 1,54, df = 3, p = 0,22; gyvai atliekamos lop)in#s F = 1,95, df = 3,

p = 0,14; kontroliniai duomenys F = 1,01, df = 3, p = 0,4). Intervencij" seka

atsitiktin# (2.1 pav.) (,ra)ytos lop)in#s 32F = 1,0857, df = 2, p = 0,58; gyvai

atliekamos lop)in#s 32F = 5,20, df = 2, p = 0,07; kontroliniai duomenys

32F = 1,60, df = 2, p = 0,44).

44

.irdies susitraukim", elgsenos ir kraujo ,sotinimo deguonimi vidurki" kreiv# skirtingais momentais prie), per ir po intervencijos yra grafi)kai

pavaizduota 3.1, 3.2 ir 3.3 paveiksluose.

Apra)omoji statistin# analiz# rodo, kad:

1) .irdies susitraukimai suma&#ja per ir po gyvai atliekam" ir ,ra)yt" lop)ini" intervencij". .i tendencija matoma lop)ini" sesijoms ,pus#-jus ir t-siasi po )i" intervencij". Kontrolin#je grup#je .SD yra stabi-

lus visais laikotarpiais (3.1 pav.).

3.1 pav. &irdies susitraukim! da'nio (kartai per minut() palyginimas

esant skirtingoms intervencijoms

......4..... gyvai dainuojamos lop)in#s, .......5...... p < 0,05 su Bonferonio korekcija,

lyginant su kontroliniais duomenimis; !!!!"!!!! ,ra)ytos lop)in#s,

----6---- p < 0,05 su Bonferonio korekcija, lyginant su kontroliniais duomenimis;

___7___ be intervencijos, kontroliniai duomenys.

2) Elgsena pasikei+ia, t. y. naujagimi" miegas yra gilesnis, bet tik po

gyvai atliekam" lop)ini" intervencijos (3.2 pav.).

45

3.2 pav. Elgsenos (balai) palyginimas esant skirtingoms intervencijoms

......4..... gyvai dainuojamos lop)in#s, .......5...... p < 0,05 su Bonferonio korekcija,

lyginant su kontroliniais duomenimis; !!!!"!!!! ,ra)ytos lop)in#s,

----6---- p < 0,05 su Bonferonio korekcija, lyginant su gyvai dainuojamoms lop)in#mis;

___7___ be intervencijos, kontroliniai duomenys.

3) Kraujo ,sotinimo deguonimi kreiv#s yra gana pana)ios, n#ra didesni" )io kintamojo pasikeitim" (3.3 pav.).

3.3 pav. Kraujo #sotinimo deguonimi (SpO2, proc.) palyginimas esant

skirtingoms intervencijoms

......4..... gyvai dainuojamos lop)in#s; !!!!"!!!! ,ra)ytos lop)in#s;

___7___ be intervencijos, kontroliniai duomenys.

46

Apra)omosios statistin#s analiz#s rezultatams patikrinti buvo naudojami

statistiniai kriterijai. Pakartotini" tyrim" dispersin# analiz# gal#t" b$ti naudojama lyginant trij" skirting" sesij" tiriamus kintamuosius (gyvai

atliekam", ,ra)yt" lop)ini" ir kontrolini" duomen") ir kiekvienos sesijos

metu. Kadangi .apiro ir Vilko testas atmet# hipotez- apie kintam"j" norma-

lum*, taikytas neparametrinis Frydmano kriterijus trims priklausomoms

imtims palyginti ir Vilkoksono &enkl" kriterijus dviem priklausomoms im-

tims lyginti.

3.1.2. Gyvai dainuojam) ir -ra!yt) lop!ini) poveikio palyginimas

I) prad&i" buvo tikrinama hipotez# apie aritmetin- trij" kintam"j" (.SD,

elgsenos ir kraujo ,sotinimo deguonimi) matavim" lygyb- po intervencijos

gyvai atliekam", ,ra)yt" lop)ini" ir kontrolin#s sesij" metu. Taikytas

Frydmano testas: p reik)m#s buvo 0,02; 0,04 ir 0,18 (32F 7,87, df = 2; 6,30,

df = 2; 3,49, df = 2) atitinkamai .SD, elgsenai ir kraujo ,sotinimui deguo-

nimi. Gauti duomenys neprie)taravo hipotezei, kad po intervencijos kraujo

,sotinimas deguonimi nesiskiria gyvai atliekam", ,ra)yt" lop)ini" ir kontro-

lin#s sesij" metu, o .SD ir elgsena skiriasi bent tarp dviej" sesij". Vilkoksono &enkl" kriterijus priklausomoms imtims naudotas poriniams

palyginimams. Lyginant gyvai atliekam" lop)ini" sesijos ir kontrolinius duo-

menis, )irdies susitraukim" da&niui p reik)m#s buvo 0,007 (W = –157,5), o

elgsenai p = 0,006 (W = –121,5), t. y. abu kintamieji reik)mingai skyr#si.

.SD statisti)kai reik)mingai skyr#si nuo 10 minut#s, elgsena – nuo 20

minut#s po gyvai dainuojam" lop)ini", palyginti su kontroliniais duome-

nimis. Lyginant ,ra)yt" lop)ini" sesijos ir kontrolinius duomenis, skirtumas

nustatytas tik tarp )irdies susitraukim" da&nio (p = 0,02; W = 130,5) nuo 25-

os minut#s po intervencijos, o lyginant ,ra)ytas ir gyvai atliekamas lop)ines,

skyr#si tik elgsena (p = 0,02; W = –121) 15-* minut- po intervencijos.

Pritaikius Bonferonio metod* kartotiniams matavimams, gauti skirtumai

i)liko reik)mingi.

Nustat#me, kad skambant gyvai atliekamoms ir ,ra)ytoms lop)in#ms,

.SD buvo reik)mingai ma&esnis nei kontroliniai duomenys. Elgsena reik)-mingai keit#si tik skambant gyvai atliekamoms lop)in#ms – naujagimis

giliau miegojo.

3.1.3. Lop!ini) poveikis kraujo -sotinimui deguonimi, !irdies

susitraukim) da'niui ir b*senai

Poriniai matavimai buvo atlikti vis" trij" kintam"j" (.SD, elgsenos ir

kraujo ,sotinimo deguonimi) skirstiniams palyginti prie), per ir po interven-

cijos. Poriniai palyginimai atlikti naudojant Vilkoksono &enkl" kriterij".

47

Testo rezultatai ir )i" trij" kintam"j" vidurkiai ± standartinis nuokrypis

prie), per ir po intervencijos pateikiami 3.2 lentel#je.

Naujagimi", kuriems skamb#jo gyvai atliekamos lop)in#s, .SD prie) ir

per intervencij* statisti)kai nesiskyr#, bet po intervencijos buvo reik)mingai

ma&esnis nei per intervencij* (p < 0,001; W = 6,0939) ir prie) intervencij* (p < 0,001; W = 234). Naujagimi", kurie klaus# ,ra)yt" lop)ini", .SD prie) intervencij* ir per intervencij* buvo pana)us, bet po intervencijos buvo

reik)mingai ma&esnis nei per (p = 0,007; W = 2,876) ir prie) (p < 0,001;

W = 4,824) intervencij*. Tik per gyvai atliekam" lop)ini" sesij* naujagimi" elgsena po intervencijos reik)mingai keit#si, palyginti su elgsena per inter-

vencij* (p < 0,001; W = 234,5) ir po intervencijos (p = 0,003; W = 164).

Lop)in#s reik)mingai nekeit# kraujo ,sotinimo deguonimi.

3.2 lentel!. &irdies susitraukim! da'nio, elgsenos ir kraujo #sotinimo deguo-

nimi palyginimas prie", per ir po intervencijos (vidurkiai ± standartinis nuo-

krypis)

Intervencija #SD (k./min.) Elgsena (balai) SpO2 (proc.)

Prie! intervencij+ / Per intervencij+

Gyvai

atliekamos

157,7 ± 13,9 /156,5 ± 14,3

(p = 0,19)

1,8 ± 0,7 / 1,9 ± 0,7

(p = 0,21)

95,4 ± 3,5 / 95,3 ± 3,4

(p = 0,8)

%ra)ytos

lop)in#s

158,6 ± 11,4 / 156,3 ± 12

(p = 0,02)

1,7 ± 0,7 / 1,8 ± 0,7

(p = 0,34)

95,3 ± 3,2 / 95,4 ± 2,7

(p = 0,71)

Per intervencij+ / Po intervencijos

Gyvai

atliekamos

156,5 ± 14,3 /152,8 ±13,9

(p < 0,001*)

1,9 ± 0,7 / 1,5 ± 0,6

(p < 0,001*)

95,3 ± 3,4 / 95,8 ± 3,2

(p = 0,08)

%ra)ytos

lop)in#s

156,3 ± 12 / 153,3 ±12,1

(p = 0,007*)

1,8 ± 0,7 / 1,7 ± 0,7

(p = 0,18)

95,4 ± 2,7 / 95,4 ± 2,8

(p = 0,87)

Prie! intervencij+ / Po intervencijos

Gyvai

atliekamos

157,7 ± 13,9 / 152,8 ±13,9

(p < 0,001*)

1,8 ± 0,7 / 1,5 ± 0,6

(p = 0,003*)

95,4 ± 3,5 / 95,8 ± 3,2

(p = 0,26)

%ra)ytos

lop)in#s

158,6 ± 11,4 / 153,3 ±12,1

(p < 0,001*)

1,7 ± 0,7 / 1,7 ± 0,7

(p = 0,93)

95,3 ± 3,2 / 95,4 ± 2,8

(p = 0,81)

* – p < 0,05, su Bonferonio korekcija; SpO2 (proc.) – kraujo ,sotinimas deguonimi procen-

tais; .SD, k./min. – )irdies susitraukim" da&nis kartais per minut-

48

3.2. Ilgalaikio muzikos terapijos tyrimo rezultatai

I)tyr#me de)imt labai ma&o gimimo svorio nei)ne)iot" naujagimi", gydyt" Naujagimi" intensyviosios terapijos skyriuje. Kontrolin- grup- (N =

10) sudar# Naujagimi" intensyviosios terapijos skyriuje gydyti labai ma&o

gimimo svorio nei)ne)ioti naujagimiai, kuriems nebuvo taikyta muzikos

terapija. Apra)omoji tiriamosios ir kontrolin#s grupi" charakteristika patei-

kiama 3.3 lentel#je.

3.3 lentel!. Tiriamosios ir kontrolin$s grupi! apra"omoji charakteristika

Tiriamoji grup" (N=10)

Kontrolin" grup" (N=10)

p reik!m"

Gestacinis am&ius ± SN (savait#s) 28,5 ± 2,2 27,6 ± 1,5 0,07

Gimimo svoris ± SN (gramai) 1217 ± 286,2 1121 ± 210,2 0,4

Galvos apimtis ± SN (cm) 26,8 ± 1,6 26,4 ± 1,8 0,6

Lytis (berniukas/mergait#) 6 /4 5/5 0,14

Tautyb# (lietuvi"/kita) 10/0 8 /2 0,33

%gimta infekcija (taip/ne) 9/1 9/1 1

Kv#pavimo sutrikimo sindromas

(taip/ne) 10/0 10/0 1

Hipoksija gimstant (taip/ne) 3/7 3/7 1

Dirbtin# plau+i" ventiliacija ± SN

(dienos) 0,6 ± 1,6 1,5 ± 0,5 0,12

CPAP terapija ± SN (dienos) 7,4 ± 5,1 4,5 ± 2,8 0,14

SN – standartinis nuokrypis.

Grupi" naujagimi" gydymo trukm#, gaunamos per dien* energijos kiekis

nesiskyr#. Nors svorio augimas gramais per dien* statisti)kai reik)mingai

nesiskyr#, bet tiriam"j" naujagimi" grup#je nustatyta tendencija i)vykti i) skyriaus turint geresn, svorio prieaug, negu kontrolin#je grup#je (3.4

lentel#). Galvos apimtis abiejose grup#se paaugo vienodai. Psichomotorin# k$diki" raida (ropojimas, s#d#jimas, vaik)+iojimas, griebimas, suvokimas,

kalb#jimas, supratimas), vertinta 6 ir 12 m#nesi" koreguotame am&iuje

pagal Miuncheno funkcin#s raidos diagnostikos vertinimo skal-, tarp grupi" nesiskyr# abiejose am&iaus grup#se.

49

3.4 lentel!. Palyginamieji tiriamosios ir kontrolin$s grupi! duomenys

Tiriamoji grup" (N=10)

Kontrolin" grup" (N=10)

p reik!m"

Gydymo trukm# ± SN (dienos) 15,6 ± 8,6 9,9 ± 5,6 0,1

Energijos kiekis per dien* ± SN

(kcal/kg)

112,3 ± 24,1 102,2 ± 11,3 0,24

Svorio augimas per dien* ± SN

(gramai)

11,8 ± 4,8 16,4 ± 5,8 0,07

Svoris i)ra)ant i) skyriaus ± SN

(gramais)

1309,4 ± 244,2 1212,6 ± 197,2 0,34

Galvos apimtis 6 m#n. KA ± SN

(cm)

42,8 ± 1,3 43,1 ± 2,1 0,8

Galvos apimtis 12 m#n. KA ± SN

(cm)

45,6 ± 1,7 45,7 ± 2,3 0,9

KA – koreguotas am&ius; SN – standartinis nuokrypis.

I)analizavus tyrimo pabaigoje motin" u&pildytas anketas (atsak# 7 moti-

nos) apie muzikos terapijos ,tak* judesi" funkcijai, poj$+i", suvokimo,

m*stymo, atminties gerinimui, k$dikio emocinei savireguliacijai, socialini" ,g$d&i" vystymui, garsinei savirai)kai, motinos ir k$dikio tarpusavio ry)io

stiprinimui (3.4 pav.), absoliuti dauguma atsakym" buvo teigiami (88 proc.),

kituose atsakymuose i)ry)k#jo dalinis poveikis.

50

3.4 pav. Motin! nuomon$ apie muzikos terapijos #tak%

Nusiskundim" motinos netur#jo. Ir nors visoms motinoms tai buvo nauja

veikla, jos teig# susipa&inusios su muzikos terapija ir pasis#musios patirties

(3.5 pav.).

51

3.5 pav. Motin! asmenin$ patirtis

52

4. REZULTAT$ APTARIMAS

4.1. Trumpalaik"s muzikos terapijos rezultat) aptarimas

.io tyrimo rezultatai parod#, kad muzikos terapija efektyviai veikia iki 32

savai+i" pomenstruacinio am&iaus nei)ne)iot" naujagimi" )irdies veikl* ir

elgsen*. Nors .SD tarp gyvai atliekam" ir ,ra)yt" lop)ini" reik)mingai

nesiskyr#, gyvai atliekam" lop)ini" poveikis pasirei)k# anks+iau nei ,ra)yt". Naujagimiai po gyvai atliekam" lop)ini" giliau miegodavo, palyginti su

,ra)yt" lop)ini" sesija. Neseniai Naujagimi" intensyviosios terapijos skyriu-

je atliktas bandomasis tyrimas [115], kuriame 20 neurologi)kai sveik" nei)ne)iot" naujagimi" (GA < 37 savai+i", chronologinis am&ius – iki 6

savai+i") miegas tirtas amplitudine integruota elektroencefalograma. .is

tyrimo b$das klini)kai reik)mingas tiriant naujagimi" smegen" funkcij*, vertinant miego – b$dravimo b$sen*. De)imt naujagimi" gird#jo ,ra)yt* Bramso lop)in-. Kitaip nei m$s" tyrime, +ia skamb#jo instrumentinis, o ne

vokalinis lop)in#s atlikimas. %ra)as buvo leid&iamas per kolon#les apie 30

cm atstumu nuo galvos. Garso lygis siek# 50-55 dB (A skal#je). Tai atitiko

m$s" tyrime taikyt* lop)ini" ,ra)" paleidimo b$d* ir garso lyg,. Nustatytas

brandesnis miego ir b$dravimo ciklas, palyginti su kontroline grupe,

sp#jant, kad tai gal#t" b$ti ma&as muzikos poveikis ramiam naujagimi" miegui. M$s" tyrime teigiamas lop)ini" poveikis , naujagimi" mieg* taip

pat steb#tas, o gyvai atliekamos lop)in#s buvo efektyvesn#s. Tiriamieji buvo

ma&esnio gestacinio am&iaus, bet naujagimi" imtis buvo didesn#. %ra)yt" ir gyvai atliekam" lop)ini" poveikis aEEG pagalba nebuvo lygintas min#tame

tyrime. Kaip Vieira ir Linhares savo tyrime [173] teigia, geresn# miego

kokyb# naujagimyst#je veikia kaip apsauginis raidos sutrikim" veiksnys.

M$s" atlikto tyrimo metu, kitaip nei kai kuriuose literat$ros )altiniuose

pateikiamuose tyrimuose [15, 23, 38, 42, 74], kraujo ,sotinimas deguonimi

reik)mingai nekito. Tyrime dalyvavusiems naujagimiams deguonies terapija

netaikyta, tod#l kraujo ,sotinimo deguonimi svyravimai buvo minimal$s ir

muzikos terapija jiems netur#jo ,takos. Cassidy ir Standley tyr# dvide)imt

24–30 savai+i" GA naujagimi" pirm* gyvenimo savait-. .ie naujagimiai

buvo gydomi NITS, jiems buvo taikoma dirbtin# plau+i" ventiliacija.

Lop)in#s de)im+iai naujagimi" skamb#jo per ausines, kita grup# buvo

kontrolin#. .io tyrimo duomenimis, muzika pagerino eksperimentin#s

grup#s nei)ne)iot" naujagimi" kraujo ,sotinimo deguonimi lyg,, )irdies

susitraukim" ir kv#pavimo da&n,, o apn#j" ir bradikardij" skai+ius nepa-

did#jo [23]. M$s" tiriamiesiems nebuvo taikoma dirbtin# plau+i" venti-

liacija, tod#l kraujo ,sotinimo deguonimi svyravimai buvo statisti)kai

53

nereik)mingi. .ie tyrimai yra palyginami pagal tiriam"j" gestacin, am&i", tod#l svarbu, kad nebuvo steb#ta daugiau apn#j" ir bradikardij". Tyr#j" nuomone, tai leid&ia teigti, kad muzik* galima taikyti pirm* savait- )ios

gestacijos naujagimiams. Desquiotz-Sunnen savo tyrime [38] 23–36 gesta-

cijos savai+i" naujagimiams (N = 20) taik# daugkartinius muzikos terapijos

seansus (viso 220). .ie naujagimiai buvo gydomi NITS, jiems skirta

kv#puojamoji terapija. Da&niausiai seansai vykdavo naujagimiui gulint ant

mamos kr$tin#s, t. y. taikant „keng$ros“ metod*. Muzikos terapeut# apie 30

minu+i" dainuodavo lop)ines, akomponuodama arfa, skatino mamas dai-

nuoti. .is tyrimas nustat#, kad muzika didino kraujo ,sotinim* deguonimi ir

gerino elgsen*, ma&ino )irdies susitraukim" da&n, ir apn#j" skai+i", t.y.

muzika ma&ino stres* ir buvo saugi nei)ne)iotiems naujagimiams. Nors

m$s" tyrimo metu tiriamasis naujagimis lop)ines gird#jo tik du kartus (gy-

vai atliekamas ir ,ra)ytas lop)ines), bet teigiamas muzikos poveikis , nauja-

gimio )irdies veikl* ir elgsen* buvo pana)us kaip ir daugkartini" steb#jim" metu. Muzikos savyb#s gerinti naujagimi" fiziologinius rodiklius svarbios ir

skausming" intervencij" metu. Pavyzd&iui, Bo ir Callaghan [15] steb#jo 27

naujagimius duriant , kuln*. Intrauterininiai motinos gimdos garsai su rami-

nan+ia muzika ir nemitybinis +iulpimas ma&ino )irdies susitraukim" da&n, ir transkutanin, deguonies lyg,, o vien muzika gerino )irdies veikl*. Taigi,

intervencij" metu )irdies veiklos kitimo tendencija pana)i kaip ir m$s" tyrime, tik deguonies lygio svyravimai ry)kesni, nes buvo taikyta skaus-

minga proced$ra. Muzika ma&ina fiziologin, nestabilum*, o tai svarbu

homeostazei palaikyti. Perinatalinio streso ma&inimas turi reik)m#s ne tik

adaptacijai, bet ir sergamumui ateityje [62].

Teigiama patirtis b$tina sveikam neurologiniam vystymuisi. Adekvati

naujagimio stimuliacija padidina fiziologin, ir psichomotorin, stabilum* [47], kei+ia smegen" strukt$r* ir funkcij* [6], ta+iau nei)ne)iot" naujagimi" stimuliacijos toleravimas kontakto metu turi b$ti atid&iai stebimas d#l galim" perdirginimo rei)kini" [105, 153]. M$s" atlikto tyrimo metu

sudirginimo rei)kini" nepasteb#jome. Literat$ros )altiniuose taip pat nuro-

doma, kad muzika yra saugi labai ma&o gimimo svorio naujagimiams, kaip

jau buvo min#ta auk)+iau [23, 38]. Haus ir Hennecke [57] pristat# vieno

atvejo tyrim*. Steb#tos 23 savai+i" GA naujagimio reakcijos , motorin-, jutimin- ir akustin- stimuliacij* septyni" savai+i" am&iuje. Aktyvi muzikos

terapija ma&ino )irdies ritm*, didino kraujo ,sotinim* deguonimi, naujagimis

buvo atsipalaidav-s ir ramus. Autori" nuomone, adekvati tokio gestacinio

am&iaus naujagimi" stimuliacija nat$raliu balsu nesukelia nepageidaujam" rei)kini" ir yra reikalinga. Atliekant tyrim* pripratimas prie muzikos buvo

ma&ai tik#tinas, nes lop)ines naujagimis gird#jo tik dvi dienas atsitiktine

tvarka. Septyniems i) 35 naujagimi" lietuvi" kalba nebuvo gimtoji, bet

54

motinos suprato ir kalb#jo lietuvi)kai. Motin" ,traukimas , tyrim* neabejo-

tinai b$t" tur#j-s ,takos, nes motinos balsas, kaip ir kiti sensoriniai dirgik-

liai, skatina jutimo sistemos brendim* ir tausoja normal" vystym*si [82].

Elizabeth M. Ocleford dar 1988 metais pasteb#jo, kad naujagimis atskiria

t#v" balsus [114], o motin" dalyvavimas akustin#je stimuliacijoje, Cevasco

tyrimo duomenimis, ma&ina naujagimi" streso lyg,, motin" baim-, stiprina

tarpusavio ry), [25]. Pasak Melindos Caskey ir bendraautori", t#v" kalb#ji-mas nei)ne)iotiems naujagimiams (< 1250 gr.) NITS didina j" vokalizacij" skai+i" 32 ir 36 savai+i" am&iuje [22]. Balsas kei+iant nei)ne)iot" naujagimi" aplink* skyriuje yra svarbus kalbos vystymuisi. Mes lyginome

tik gyvai atliekam" ir ,ra)yt" lop)ini", kurias dainavo muzikos terapeut#, poveik, nei)ne)iot" naujagimi" )irdies susitraukim" da&niui, kraujo ,soti-

nimui deguonimi ir elgsenai. Medicinos personalas ir t#vai nebuvo apklau-

siami, nors tyrim" rezultatai rodo, kad personalo po&i$ris n#ra kli$tis taikyti

muzikos terapij* naujagimi" intensyviosios terapijos skyriuje [18], o neretai

personalas ir ypa+ t#vai pirmenyb- teikia gyvai atliekamai muzikai [9].

Gyvai atliekamos ir ,ra)ytos muzikos lyginamasis poveikis nei)ne)io-

tiems naujagimiams buvo nagrin#tas tik viename 2006 metais Arnon su

bendraautoriais atliktame tyrime [9]. Jame tirti brandesni, vidutini)kai 34

savai+i" pomenstruacinio am&iaus naujagimiai, gulintys lovel#se. Jiems

skamb#jo lop)in#s stiliaus, raminanti, ritmi)ka, moteri)ku balsu atliekama

melodija be &od&i", akomponuojama r#miniu b$gnu ir arfa. Arnon nustat#, kad gyvai atliekama muzika ma&ino )irdies susitraukim" da&n,, naujagimiai

giliau miegojo 30-* minut- po intervencijos. M$s" tiriam"j" naujagimi" pomenstruacinio am&iaus vidurkis buvo 30,7 savait#s. Jie buvo slaugomi

inkubatoriuje ir gird#jo lop)ines, dainuojamas muzikos terapeut#s be akom-

ponavimo. Kaip ir tik#tasi, lop)in#s efektyviai ma&ino )irdies susitraukim" da&n,, bet po gyvai atliekam" lop)ini" naujagimiai buvo ramesni. Nepaisant

ma&esnio pomenstruacinio am&iaus, nustatytas didesnis muzikos terapijos

poveikis ir gyvai atliekam", ir ,ra)yt" lop)ini" sesij" metu, palyginti su

Arnon atliktu tyrimu. Rezultat" skirtumams galb$t tur#jo ,takos m$s" atlie-

kamam tyrimui naudoti statistiniai kriterijai priklausomoms imtims, kurie

nagrin#jamu atveju buvo tikslesni u& statistinius kriterijus nepriklausomoms

imtims, taikytus Arnon darbe. Kitas galimas reik)mingas skirtumas tas, kad

2006 metais atliktame tyrime buvo dainuojamos lop)in#s be akompona-

vimo. Be&od# muzika turi privalum" daugiakult$r#je aplinkoje [49]. Ta+iau

2007 metais atliktame tyrime Athena Vouloumanos, tirdama 22 pirm" dien" naujagimius, nustat#, kad naujagimiai teikia pirmenyb- &od&iams, palyginti

su nekalbiniais garsais [178]. Autoriai sp#ja, kad &mogus turi ,gimt* polink, kalbai. Tai pagerina adaptacij*, pagreitina kalbos mokym*si, tuo labiau kad

nei)ne)ioto naujagimio smegenyse jau randama strukt$rin# ir funkcin#

55

asimetrija jautriose kalbai srityse, k* steb#jo Jessika Dubois su bendraauto-

riais magnetinio rezonanso pagalba tirdami 26–36 gestacijos savai+i" naujagimius [39]. (inoma, kad &mogaus balsas stipriai patraukia k$dikio

d#mes,, kai jis girdi kalb* ar muzik*, o dain" be akomponavimo, net ir

nepa&indamas kalbos, k$dikis klauso ilgiau, lyginant su tuo pa+iu vokalu,

lydimu ,vairiais instrumentais [63]. Turi reik)m#s ir paprastesn# muzikos

strukt$ra d#l ribot" k$dikio pa&inimo savybi". Taip pat tiesiogiai nukreipt* , k$dik, dainavim* galima keisti, jame daugiau emocij", kurios patraukia

d#mes,, skatina bendrauti [160]. Skiriasi akustiniai parametrai [161], ir )itai

irgi gal#jo paveikti tyrimo rezultatus.

Literat$ros )altiniuose teigiama, kad dainavimas k$dikiams yra universa-

lus visose kult$rose [169] ir geriausiai nei)ne)iotiems naujagimiams tinka

lop)in#s [137], bet Lietuvoje )ia tema tyrim" atlikta nebuvo. M$s" tyrimo

rezultatai rodo, kad naudotas muzikos terapijos metodas atitiko )iuos

kriterijus ir pad#jo raminti naujagimius svarbiu j" brendimo laikotarpiu.

4.2. Ilgalaik"s muzikos terapijos tyrimo rezultat) aptarimas

Remiantis moksliniais tyrimais, aplinka gali tur#ti neigiamos ,takos

tolesniam naujagimio vystymuisi ir b$simo gyvenimo kokybei [170], o

muzikos terapija suma&ina nepageidaujam* intensyviosios terapijos skyriaus

aplinkos poveik,, pagreitina sveikim* [137, 145]. Ilgalaik#s muzikos

terapijos poveikio tyrimai yra keli. Fredas J. Schwarzas ir Ruthann Ritchie

retrospektyviai i)nagrin#jo NITS gydyt" naujagimi" duomenis, prie) ir po

instaliuojant kompaktinius grotuvus naujagimi" gul#jimo vietose [138].

Buvo grojama ,vairi muzika: nuo klasikini" lop)ini" iki moteri)ko vokalo

intrauterinini" gars" fone. Naujagimi" slaugytojos parinkdavo laik*, trukm- ir da&num*. Nustatyta, kad naujagimiai, kurie intensyviosios terapijos sky-

riuje klaus# muzikos, i)vyko i) ligonin#s 3 dienomis anks+iau, j" galvos

apimties augimo tendencija buvo geresn#, bet svorio abiejose grup#se nauja-

gimiai augo vienodai. Steb#tas reik)mingas bendras gydymo ir kv#pavimo

terapijos i)laid" suma&#jimas. Nors skirtingai nuo atlikto tyrimo, m$s" naujagimi" gydymo laikas nesutrump#jo, galvos apimties rodikliai k$dikys-

t#je tarp grupi" nesiskyr#, bet tiriam"j" grup#je, palyginti su kontroline

grupe, nustatyta tendencija i)vykti i) stacionaro turint didesn, svorio

prieaug,, nors d#l ma&os tiriam"j" imties )is skirtumas nebuvo statisti)kai

reik)mingas.

K$dikio raidai yra svarbus pirmas emocinis socialinis patyrimas, o

aktyvi muzikos terapija padeda stimuliuoti nei)ne)ioto naujagimio socialin- ir emocin- raid*, pagerina k$dikio ir mamos tarpusavio ry),, skatina k$dikio

56

judesi" ir kalbos vystym*si. Monika Nöcker-Ribaupierre [112] tyr# trumpa-

laik, ir ilgalaik, audicin#s stimuliacijos motinos balsu poveik, nei)ne)iot" naujagimi" vystymuisi. Trumpalaikio steb#jimo grup#je devyniems atsitik-

tinai atrinktiems 26–30 savai+i" GA, 780–1270 gr. svorio naujagimiams

inkubatoriuje kas antr* dien* 30 minu+i" buvo leid&iamos motinos dainuo-

jamos lop)in#s. Stimuliacijos metu steb#tas statisti)kai reik)mingai raminan-

tis motinos balso poveikis pagal Prechtl elgsenos skal-, auk)tesnis transku-

taninis deguonies lygis. Ilgalaikio steb#jimo grup#je 24 nei)ne)ioti nauja-

gimiai vidutini)kai devynias savaites ligonin#je penkis kartus per dien* po

30 minu+i" klaus# motinos balso ,ra)o. Penki" ir 20 m#nesi" koreguotame

am&iuje stimuliuot" naujagimi" motorinis ir kalbos i)sivystymas buvo

geresnis nei kontrolin#s grup#s. A)tuoniolika 6,3 met" am&iaus )i" vaik" geriau suvok# kalb*. Eksperimentin#je grup#je motinos reik)mingai da&niau

(50 proc. vs. 12,5 proc.) ir ilgiau maitino kr$timi, buvo emoci)kai stabiles-

n#s. K$dikio raidai yra svarbus pirmasis emocinis ir socialinis patyrimas.

Mes savo atliktame tyrime taik#me ,vairius improvizacinius muzikos

terapijos technikos elementus k$dikio raidai skatinti, ta+iau vertindami raid* k$dikyst#je statisti)kai reik)mingo skirtumo negavome. .iems rezultatams

galb$t tur#jo ,takos trumpesnis muzikos terapijai skirtas laikas (m$s" tyrimo

metu naujagimiai klaus# lop)ini" po 20 min. tris kartus, o Nöcker-Ribau-

pierre – po 30 min. penkis kartus, nors u&si#mimai namuose t-s#si kart* per

savait- iki 6 m#n. KA) ir ma&esnis tiriam"j" skai+ius. Vyresnio am&iaus

vaik" raidos netyr#me, tod#l b$t" tikslinga tyrim* t-sti vertinant t" vaik" raid* 5–10 met" am&iuje, kai i)ry)k#ja kalbos, suvokimo, elgsenos, pa&ini-

mo sutrikimai [119].

Muzikin#s veiklos integravimas , kasdien- veikl* suteikia t#vams gali-

myb- ilginti bendravimo laik*, taikyti naujus bendravimo b$dus, o vokalin# improvizacija pagerina adekvataus bendravimo kokyb-. Taip gerinamas

vaiko kalbos ir socialinis vystymasis. Artimas ir intensyvus kasdienis

emocinis ir socialinis kontaktas su motina (arba j* atstojan+iu vienu glob#ju)

yra nepaprastai svarbus. M$s" atlikta t#v" apklausa taip pat parod# teigiam* po&i$r, , muzikos terapijos poveik, j" k$dikiui ir tarpusavio ry)io stipri-

nimui. Tai k#l# pasitenkinim* bendraujant su vaiku, suteik# nauj" u&si#mi-

mo su k$dikiu paskat". Muzikinis aktyvumas &adina teigiamus t#v" ir vaiko

santykius, vaiko elgsenos, bendravimo ir socialin- raid* [107]. Bargiel [10]

skatina naudoti t#v" spontanin, dainavim* kaip ankstyv* muzikos terapijos

intervencij* t#v" ir vaiko ry)iams stiprinti. Viena i) pagrindini" muzikos

terapeuto funkcij" dirbant su k$dikiu ir jo t#vais – atkreipti d#mes, , k$dikio

,vairiapusio vystymosi skatinimo galimybes ir raginti kuo daugiau

bendrauti. Vienose srityse, tokiose kaip motorika, muzikos terapija pagerina

57

kitus pagrindinius gydymo metodus, o kitose srityse, tokiose kaip socialin# ir emocin# raida, muzikos terapija gali b$ti pirmin# terapijos forma [175].

Taigi, nors d#l ma&os m$s" tiriam"j" imties statisti)kai patikimo skir-

tumo tarp tiriamosios ir kontrolin#s grup#s vaik" raidos negavome, ta+iau

atsi&velgdami , tyrimo metu nustatytas teigiamo muzikos poveikio nei)ne-

)iotam naujagimiui tendencijas, galime teigti, kad muzikos terapija gali b$ti pagalbi socialinei ir emocinei, suvokimo, klausos, kalbos ir judesi" raidai.

58

I#VADOS

1. Muzikos terapija ankstyvuoju adaptacijos laikotarpiu efektyviai veikia

stabilios b$kl#s nei)ne)iot" naujagimi" (iki 32 savai+i" pomenstruacinio

am&iaus) )irdies veikl*: .SD reik)mingai ma&#ja gyvai atliekam" ir

,ra)yt" lop)ini" sesij" metu po intervencijos, lyginant su )irdies veikla

prie) ir per intervencij* bei sesijomis be lop)ini". Kraujo ,sotinimui

deguonimi muzikos terapijos ,taka nereik)minga.

2. Nei)ne)iot" naujagimi" (iki 32 savai+i" pomenstruacinio am&iaus)

elgsena reik)mingai kinta (gilesnis miegas) gyvai atliekam" lop)ini" sesijos metu po intervencijos, palyginti su elgsena prie) ir per inter-

vencij* bei kontrolin#s sesijos metu.

3. Gyvai atliekamos lop)in#s efektyviau nei ,ra)ytosios ramina nei)ne)iot* naujagim, (iki 32 savai+i" pomenstruacinio am&iaus) tik 15-* minut- po

intervencijos, j" poveikis )irdies veiklai pasirei)kia anks+iau nei ,ra)yt" lop)ini".

4. Muzikos terapijos grup#s sergantiems nei)ne)iotiems naujagimiams nu-

statyta tendencija i)vykti i) stacionaro turint didesn, svorio prieaug,, palyginti su kontroline grupe, nors d#l ma&os imties skirtumas n#ra

statisti)kai reik)mingas.

5. Ilgalaik#s muzikos terapijos reik)mingo poveikio k$dikio psichomotori-

nei raidai 6 ir 12 m#nesi" koreguotame am&iuje nenustatyta, ta+iau

pasteb#ta, kad muzikos terapija stiprina t#v" bendravim* su vaiku ir gali

b$ti aktyviai taikoma nuo naujagimyst#s.

59

PASI(LYMAI IR REKOMENDACIJOS

Vertindami tyrimo duomenis teigiame, kad muzikos terapij* nei)ne)iot" naujagimi" aplinkos stresui ma&inti galima prad#ti taikyti nuo 28 savai+i" pomenstruacinio am&iaus. Reik#t" rinktis gyvai atliekamas lop)ines, kurios

yra efektyvesn#s u& ,ra)ytas. Skatinti motinas dainuoti. Nei)ne)iotus

naujagimius (gimusius iki 32 savai+i" gestacijos) )eimos gydytojai ar

pediatrai tur#t" si"sti konsultacijos pas psicholog* (raidai i)tirti), jei 5–10

met" am&iuje jiems i)ry)k#ja kalbos, suvokimo, elgsenos, pa&inimo

sutrikimai.

Ligonin#se tikslingai naudojantis muzikos terapeut" paslaugomis, b$t" galima suma&inti nei)ne)iot" naujagimi" patiriam* perinatalin, stres* ir su

juo susijusius raidos sutrikimus vyresniame am&iuje.

60

BIBLIOGRAFIJOS S0RA#AS

1. Aarnoudse-Moens CS, Weisglas-Kuperus N, van Goudoever JB,

Oosterlaan J. Meta-analysis of neurobehavioral outcomes in very

preterm and/or very low birth weight children. Pediatrics 2009;

124(2): 717–28.

2. Abromeit DH. The Newborn Individualized Developmental Care and

Assessment program (NIDCAP) as a model for clinical music therapy

interventions with premature infants. Music Ther Perspect 2003;

21(2): 60–8.

3. Aleksien" V. Sutrikusio intelekto vaik" muzikinis bendr"j" geb#jim" ugdymas. Sud. Pili+iauskas A. Ne,gali"j" meninis ugdymas. Metodi-

kos ir terapijos aspektai. Vilnius: Kronta; 2005, p. 78–115.

4. Al-Qahtani NH. Foetal response to music and voice. Aust N Z J

Obstet Gynaecol 2005; 45: 414–7.

5. Als H. Newborn Individualized Developmental Care and Assessment

Program (NIDCAP): New frontier for neonatal and perinatal

medicine. J Neonat Perinat Med 2009; 2: 135–47.

6. Als H, Duffy FH, McAnulty GB, Rivkin MJ, Vajapeyam S,

Mulkern RV et al. Early experience alters brain function and

structure. Pediatrics 2004; 113: 846–57.

7. American Music Therapy Association, 2006. Available at

http://www.musictherapy.org./

8. Anand KJ, Scalzo FM. Can adverse neonatal experiences alter brain

development and subsequent behavior? Biol Neonate 2000; 77(2): 69–

82.

9. Arnon S, Shapsa A, Forman L, Regev R, Bauer S, Litmanovitz I

et al. Live music is beneficial to preterm infants in the neonatal

intensive care unit environment. Birth 2006; 33(2): 131–6.

10. Bargiel M. Lullabies and play songs: theoretical considerations for an

early attachment music therapy intervention through parental singing

for developmentally at-risk infants. Voices: A World Forum for Music

Therapy. Retrieved June 29, 2004.

11. Basys V, Drazdien" N, Vezbergien" N, Isakova J. Gimim" medicininiai duomenys 2009 m. (Medical data of birth 2009). Vilnius:

Higienos instituto informacijos centras; 2010.

12. Bean J. Music therapy and the child with cerebral palsy: directive and

non-directive intervention. In: Wigram T, Saperston B, West R,

editors. The Art and Science of Music Therapy: a Handbook, 1995, p.

194–208.

61

13. Beck S, Wojdyla D, Say L, Betran AP, Merialdi M, Requejo JH, et

al. The worldwide incidence of preterm birth: a systematic review of

maternal mortality and morbidity. Bull World Health Organ 2010; 88:

31–8.

14. Bermudez P, Zatorre RJ. Differences in gray matter between

musicians and nonmusicians. Ann NY Acad Sci. 2005; 1060: 395–9.

15. Bo LK, Callaghan P. Soothing pain-elicited distress in Chinese

neonates. Pediatrics 2000; 105(4): E49.

16. Bortfeld H, Fava E, Boas DA. Identifying cortical lateralization of

speech processing in infants using near-infrared spectroscopy. Dev

Neuropsychol 2009; 34(1): 52–65.

17. Boso M, Politi P, Barale F, Emanuele E. Neurophysiology and

neurobiology of the musical experience. Funct Neurol 2006; 21(4):

187–91.

18. Bouhairie A, Kemper KJ, Martin K, Woods C et al. Staff attitudes

and expectations about music therapy: pediatric oncology versus

neonatal intensive care unit. J Soc Integr Oncol 2006; 4(2): 71!4.

19. Bremmer P, Byers JF, Kiehl E. Noise and the premature infant:

physiological effects and practice implications. JOGN Nurs 2003;

32(4): 447–54.

20. Bruscia KE. Defining music therapy (2nd edition). Gilsum, NH:

Barcelona Publishers 1998.

21. Caprilli S, Anastasi F, Grotto RP, Abeti MS, Messeri A. Interactive

music as a treatment for pain and stress in children during

venipuncture: a randomized prospective study. J Dev Behav Pediatr

2007; 28(5): 399–403.

22. Caskey M, Stephens B, Tucker R, Vohr B. Importance of parent

talk on the development of preterm infant vocalizations. Pediatrics,

2011; 128, 910-16.

23. Cassidy JW, Standley JM. The effect of music listening on

physiological responses of premature infants in the NICU. J Music

Ther 1995; 32(4): 206–27.

24. Cepeda MS, Carr DB, Alvarez H. Music for pain relief. Cochrane

Database Syst Rev 2006; 4.

25. Cevasco AM. The effects of mothers’ singing on full-term and

preterm infants and maternal emotional responses. J Music Ther 2008;

45(3): 273–306.

26. Chang MY, Chen CH, Huang KF. Effects of music therapy on

psychological health of women during pregnancy. J Clin Nurs 2008;

17(19): 2580–7.

62

27. Chang SC, Chen CH. Effects of music therapy on women’s

physiologic measures, anxiety, and satisfaction during cesarean

delivery. Res Nurs Health 2005; 28: 453–61.

28. Cheong JL, Hunt RW, Anderson PJ, Howard K, Thompson DK,

Wang HX et al. Head growth in preterm infants: correlation with

magnetic resonance imaging and neurodevelopmental outcome.

Pediatrics 2008; 121(6): e1534-e40 (doi:10.1542/peds.2007-2671).

29. Chiu P, Kumar A. Music therapy: loud noise or soothing notes? Int

Pediatr 2003; 18(4): 204–8.

30. Committee on Environmental Health. Noise: a hazard for the fetus

and newborn. Pediatrics 1997; 100: 724–7.

31. Conrad C, Niess H, Jauch KW, Bruns CJ, Hartl WH, Welker L.

Overture for growth hormone: requiem for interleukin-6? Crit Care

Med 2007; 35(12): 2709–13.

32. Constable RT, Ment LR, Vohr BR, Kesler SR, Fulbright RK,

Lacadie C et al. Prematurely born children demonstrate white matter

microstructural differences at 12 years of age, relative to term control

subjects: an investigation of group and gender effects. Pediatrics 2008;

121: 306 DOI: 10.1542/peds.2007–0414.

33. Cooke M, Chaboyer W, Schluter P, Hiratos M. The effect of music

on preoperative anxiety in day surgery. J Adv Nurs 2005; 52(1): 47–

55.

34. Curtis WJ, Nelson CA. Toward building a better brain: neurobeha-

vioral outcomes, mechanisms, and processes of environmental enrich-

ment. In: Luthar S, editor. Resilience and vulnerability: adaptation in

the context of childhood adversities. Cambridge: Cambridge Univer-

sity Press; 2002.

35. de Haan M, Bauer PJ, Georgieff MK, Nelson CA et al. Explicit

memory in low-risk infants aged 19 months born between 27 and 42

weeks of gestation. Dev Med Child Neurol 2000; 42: 304–12.

36. Delobel-Ayoub M, Arnaud C, White-Koning M, Casper C, Pierrat

V, Garel M et al. Behavioral problems and cognitive performance at

5 years of age after very preterm birt: The EPIPAGE study. Pediatrics

2009; 123: 1485. DOI: 10.1542/peds.2008-1216.

37. Delobel-Ayoub M, Kaminski M, Marret S, Burguet A, Marchand

L, N 1Guyen S et al. Behavioral outcome at 3 years of age in very

preterm infants: The EPIPAGE study. Pediatrics 2006; 117; 1996.

DOI: 10.1542/peds.2005-2310.

38. Desquiotz-Sunnen N. Chant et prématurité projet de musicothérapie

en néonatologie [Singing for preterm born infants music therapy in

63

neonatology]. Bull Soc Sci Med Grand Duche Luxemb 2008; 1: 131–

43.

39. Dubois J, Benders M, Lazeyras V, Borradori-Tolsa C, Ha-Vinh

Leuchter R, Mangin JF et al. Structural asymmetries of perisylvian

regions in the preterm newborn. Neuroimage 2010; doi: 10.1016/

j.neuroimage.2010.03.054.

40. Duffy B, Fuller R. Role of music therapy in social skills development

in children with moderate intellectual disability. J Appl Res Intellect

Disabil 2000; 13: 77–89.

41. Engle WA, American Academy of Pediatrics Committee on Fetus

and Newborn. Age terminology during the perinatal period.

Pediatrics 2004; 114(5): 1362-4.

42. Farhat A, Amiri R, Karbandi S, Esmaily H, Mohammadzadeh A.

The effect of listening to lullaby music on physiologic response and

weight gain of premature infants. J Neonatal-Perinatal Med 2010;

3(2): 103–7.

43. Field T, Hernandez-Reif M, Feijo L, Freedman J. Prenatal,

perinatal and neonatal stimulation: A survey of neonatal nurseries.

Infant Behav Dev 2006; 29: 24–31.

44. Fields RD. Myelination: an overlooked mechanism of synaptic

plasticity? Neuroscientist 2005; 11(6): 528–31.

45. Fischer CB, Als H. Trusting behavioral communication: individualized

relationship-based developmental care in the newborn intensive care

unit-a way of meeting the neurodevelopmental expectations of the

preterm infant. In: Nöcker-Ribaupierre M, editor. Music therapy for

premature and newborn infants. Barcelona: Publishers; 2004; p. 1–19.

46. Forcada-Guex M, Pierrehumbert B, Borghini A, Moessinger A,

Muller-Nix C. Early dyadic patterns of mother–infant interactions

and outcomes of prematurity at 18 months. Pediatrics 2006; 118(1):

e107–14.

47. Gardner SL, Goldson E. The neonate and the environment: Impact on

development. In: Merenstein GB, Gardner SL, editors. Handbook of

Neonatal Intensive Care. 6th ed. St. Louis: Mosby; 2006; p. 273–349.

48. Gaser C, Schlaug G. Brain structures differ between musicians and

non-musicians. J Neurosci 2003; 23(27): 9240–5.

49. Gilad E, Arnon S. The role of live music and singing as a stress-

reducing modality in the Neonatal intensive care unit environment.

Music Med 2010; 2(1): 18–22.

50. Gillen E, Biley F, Allen D. Effects of music listening on adult

patients' pre-procedural state anxiety in hospital. Int J Evid Based

Healthc 2008; 6(1): 24–49.

64

51. Golianu B, Krane E, Seybold J, Almgren C, Anand KJ. Non-

pharmacological techniques for pain management in neonates. Semin

Perinatol 2007; 31(5): 318–22.

52. Goodall E. Music as a therapeutic agency. The british medical

journal. 1891; 24: 920.

53. Gooding LF. Using music therapy protocols in the treatment of

premature infants: An introduction to current practices. TheArtsin-

Psychotherapy 2010; 37: 211–4.

54. Graven SN. Sound and the developing infant in the NICU: Conclu-

sions and recommendations for care. J Perinatol 2000; 20(8): 88–93.

55. Haslbeck F. Music therapy with preterm infants – Theoretical

approach and first practical experience. Music Therapy Today

(online). 2004; 5(4). Available from: http://musictherapyworld.net.

56. Hatem TP, Lira PI, Matos SS. The therapeutic effects of music in

children following cardiac surgery. J Pediatr (Rio J) 2006; 82(3): 186–

92.

57. Haus R, Hennecke KH. Musiktherapie bei Frühgeborenen.

Praktische Durchführung und mögliche Auswirkungen anhand eines

Fallbeispiel [Music therapy for prematures. Further overtension or

necessary stimulation?]. Z Geburtsh Neonatol 2003; 207: 225–7.

58. Helbriug" T, Vimpfenas JH. K$dikio vystymasis: pirmosios 365

dienos. 2-asis leidimas. Vilnius: Avicena; 1998.

59. Hendon C, Bohon LM. Hospitalized children’s mood differences

during play and music therapy. Child Care Health Dev 2008; 34(2):

141–4.

60. Hepper PG, Shahidullah BS. Development of fetal hearing. Arch

Dis Child 1994; 71: F81–7.

61. Hodgson DM, Coe CL, editors. Perinatal programming-early life

determinants of adult health and disease. London: Taylor&Francis;

2006.

62. Hodgson DM, Nakamura T, Walker AK. Prophylactic role for

complementary and alternative medicine in perinatal programming of

adult health. Forsch Komplementmed 2007; 14: 92–101.

63. Ilari B, Sundara M. Music listening preferences in early life infants’

responses to accompanied versus unaccompanied singing. J Res

Music Educ 2009; 56(4): 357–69.

64. Inder TE, Warfield SK, Wang H, Hüppi PS, Volpe JJ. Abnormal

cerebral structure is present at term in premature infants. Pediatrics

2005; 115(2): 285–94.

65. Jakuskiene R, Vollmer B, Saferis V, Daugeliene D. Neonatal

outcomes of very preterm infants admitted to a tertiary center in

65

Lithuania between the years 2003 and 2005. Eur J Pediatr 2011; DOI

10.1007/s00431-011-1431-8.

66. James DK, Spencer CJ, Stepsis BW. Foetal learning: a prospective

randomized controlled study. Ultrasound Obstet Gynecol 2002; 20:

431–8.

67. Jonsdottir V. Musicking in early intervention. Voices: A World Forum

for Music Therapy 2002; 2 (2). Available at: http://www.voices.no/

mainissues/Voices2(2)jonsdottir.html.

68. Johnston CC, Filion F, Campbell-Yeo M, Goulet C, Bell L,

McNaughton K et al. Enhanced kangaroo mother care for heel lance

in preterm neonates: a crossover trial. J Perinatol 2009; 29: 51–6.

69. Johnston CC, Filion F, Campbell-Yeo M, Goulet C, Bell L,

McNaughton K et al. Kangaroo mother care diminishes pain from

heel lance in very preterm neonates: A crossover trial. BMC Pediatr

2008; 8: 13.

70. Kajantie E. Early-life events. Effects on aging. Hormones (Athens)

2008; 7(2): 101–13.

71. Kajantie E. Fetal origins of stress-related adult disease. Ann NY

Acad Sci 1083:11–27 doi: 10.1196/annals.1367.026.

72. Kajantie E, Feldt K, Räikkönen K et al. Body size at birth predicts

hypothalamic-pituitary-adrenal axis response to psychosocial stress at

age 60 to 70 Years. J Clin Endocrinol Metab 2007; 92: 4094–100.

73. Kapoor A, Dunn E, Kostaki A, Andrews MH, Matthews SG. Fetal

programming of hypothalamo-pituitary-adrenal function: prenatal

stress and glucocorticoids. J Physiol. 2006; 572(1): 31–44.

74. Keith DR, Russell K, Weaver BS. The effects of music listening on

inconsolable crying in premature infants. J Music Ther 2009; 46(3):

191–203.

75. Kemper KJ, Danhauer SC. Music as therapy. South Med J 2005;

98(3): 282–8.

76. Kemper KJ, Hamilton C. Live harp music reduces activity and

increases weight gain in stable premature infants [letter]. J Altern

Complement Med 2008; 14(10): 1185–6.

77. Kemper KJ, Vohra S, Walls R. The use of complementary and

alternative medicine in pediatrics. Pediatrics 2008; 122: 1374–86.

78. Khalfa S, Bella SD, Roy M, Peretz I, Lupien SJ. Effects of relaxing

misic on salivatory cortizol level after psychological stress. Ann NY

Acad Sci 2003; 999: 374–6.

66

79. Kisilevsky BS, Hains SM, Jacquet AY, Granier-Deferre C,

Lecanuet JP. Maturation of fetal responses to music. Dev Sci 2004;

7(5): 550–9.

80. Klassen JA, Liang Y, Tjosvold L, Klassen TP, Hartling L. Music

for pain and anxiety in children undergoing medical procedures: a

systematic review of randomized controlled trials. Ambul Pediatr

2008; 8(2): 117–28.

81. Kotilahti K, Nissilä I, Näsi T, Lipiäinen L, Noponen T, Meriläinen

P et al. Hemodynamic responses to speech and music in newborn

infants. Hum Brain Mapp 2010; 31(4): 595–603.

82. Krueger C, Parker L, Chiu SH, Theriaque D. Maternal voice and

short-term outcomes in preterm infants. Dev Psychobiol 2010; 52:

205–12.

83. Lai H-L, Chen C-J, Peng T-C, Chang F-M, Hsieh M-L, Huang H-

Y et al. Randomized controlled trial of music during kangaroo care on

maternal state anxiety and preterm infants’ responses. Int J Nurs Stud

2006; 43: 139–46.

84. Laipaiboon M, Lumbiganon P, Martis R, Vatanasapt P,

Somjaivong B. Music during caesarean section under regional

anaesthesia for improving maternal and infant outcomes. Cochrane

Database Syst Rev 2009; 15(2): CD006914.

85. Lasky RE, Williams AL. Noise and light exposures for extremely

low birth weight newborns during their stay in the neonatal intensive

care unit. Pediatrics 2009; 123: 540–6.

86. Lee D, Henderson A, Shum D. The effect of music on preprocedure

anxiety in Hong Kong chinese day patients. J Clin Nurs 2004; 13:

297–303.

87. Lee OK, Chung YFL, Chan MF, Chan WM. Music and its effect on

the physiological responses and anxiety levels of patients receeiving

mechanical ventilation: a pilot study. J Clin Nurs 2005; 14: 609–20.

88. Lim PH, Locsin R. Music as nursing intervention for pain in five

Asian countries. Int Nurs Rev 2006; 53: 189–96.

89. Liu RW, Priyesh M, Fortuna S, Armstrong DG, Cooperman DR,

Thompson GH et al. A randomized prospective study of music

therapy for reducing anxiety during cast room procedures. J Pediatr

Orthop 2007; 27: 831–3.

90. Lowey J. Integrating music, language and the voice in music therapy.

Voices: A world forum for music therapy. Retrieved 2004 January 26,

109.

91. Loewy J, Hallan C, Friedman E, Martinez C. Sleep/sedation in

children undergoing EEG testing: a comparison of chloral hydrate and

67

music therapy. Journal of PeriAnesth Nurs 2005; 20(5): 323–32.

Perspausdintas: Am. J. END Technol 2006; 46: 343–55.

92. Lubetzky R, Mimouni FB, Dollberg S, Reifen R, Ashbel G,

Mandel D. Effect of music by Mozart on energy expenditure in

growing preterm infants. Pediatrics 2010; 125: e24–e28.

93. Mark*nien" E, editor. Neonatologija. Kaunas: Vitae Litera; 2011, p.

31.

94. Marlow N, Hennessy EM, Bracewell MA, Wolke D. Motor and

executive function at 6 years of age after extremely preterm birth.

Pediatrics 2007; 120: 793. DOI: 10.1542/peds.2007-0440.

95. Marlow N, Wolke D, Bracewell MA, Samara M. Neurologic and

developmental disability at six years of age after extremely preterm

birth. NEJM 2005; 352: 9–19.

96. Mathur A, Duda L, Kamat DM. Knowledge and use of music

therapy among pediatric practitioners in Michigan. Clin Pediatr 2008;

47(2): 155–9.

97. Matsui T. Music therapy in pediatrics. JMAJ 2001; 44(5): 241–4.

98. Matthews SG. Early programming of the hypothalamo–pituitary–

adrenal axis. Trends Endocrinol Metab 2002; 13(9): 373–80.

99. Mauro DG. Using music to tap into a universal neural grammar. In:

XXVII Annual conference of the Cognitive Science Society; 2005

July 21–23; Stresa, Italy.

100. Medoff-Cooper B, Shults J, Kaplan J. Sucking behavior of preterm

neonates as a predictor of development outcomes. J Dev Behav

Pediatr 2009; 30(1): 16–22.

101. Ment LR, Kesler S, Vohr B, Katz KH, Baumgartner H, Schneider

KC et al. Longitudinal brain volume changes in preterm and term

control subjects during late childhood and adolescence. Pediatrics

2009; 123(2): 503–11.

102. Moster D, Lie RT, Markestad T. Long-term medical and social

consequences of preterm birth. NEJM 2008; 359: 262–73.

103. Nagy Z, Jónsson B. Cerebral MRI findings in a cohort of ex-preterm

and control adolescents. Acta Paediatr 2009; 98(6): 996–1001.

104. Nagy Z, Westerberg H, Skare S, Andersson JL, Lilja A, Flodmark

O et al. Preterm children have disturbances of white matter at 11

years of age as shown by diffusion tensor imaging. Pediatr Res 2003;

54: 672–9.

105. Neal DO, Lindeke LL. Music as a nursing intervention for preterm

infants in the NICU. Neonatal Netw 2008; 27(5): 319–27.

106. Nelson CA. Neural plasticity and human development. Curr Dir

Psychol Sci 1999; 8: 42–5.

68

107. Nicholson JM, Berthelsen D, Abad V, Williams K, Bradley J.

Impact of music therapy to promote positive parenting and child

development. J Health Psychol 2008; 13(2): 226–38.

108. Nilsson U. The anxiety- and pain-reducing effects of music

interventions: a systematic review. AORN J 2008; 87(4): 780–807.

109. Nilsson S, Kokinsky E. Nilsson U, Sidenvall B, Enskär K. School-

aged children’s experiences of postoperative music medicine on pain,

distress, and anxiety. Pediatr Anesth 2009; 19(12): 1184–90.

110. Nosarti

C, Giouroukou E, Healy

E, Rifkin L, Walshe M,

Reichenberg A et al. Grey and white matter distribution in very

preterm adolescents mediates neurodevelopmental outcome. Brain

2008; 131(1): 205–17.

111. Nöcker-Ribaupierre M. Premature birth and music therapy. In:

Wigram T, De Backer J, editors. Clinical applications of music

therapy in developmental disability, paediatrics and neurology.

London, 1999; p. 47–62.

112. Nöcker-Ribaupierre M. The mother’s voice – a bridge between two

worlds. In: Nöcker – Ribaupierre M, editor. Music therapy for

premature and newborn infants; 2004.

113. O'Callaghan C, Sexton M, Wheeler G. Music therapy as a non-

pharmacological anxiolytic for paediatric radiotherapy patients.

Australas Radiol 2007; 51: 159–62.

114. Ockleford EM, Vinceb MA, Laytonb C, Readerb MR. Responses

of neonates to parents’ and others’ voices. Early Hum Dev

1988;18:21–36.

115. Olischar M, Shoemark H, Holton T, Weninger M, Hunt RW. The

influence of music on aEEG-activity in neurologically healthy

newborns > 32 weeks‘ gestational age. Acta Paediatr 2011. Accepted

Article, doi: 10.1111/j.1651-2227.2011.02171.x.

116. Overy K, Norton A, Cronin K, Winner E, Schlaug G. Examining

rhythm and melody processing in young children using fMRI. Ann

NY Acad Sci 2005; 1060: 210–8.

117. Parke J, Mitchel

A, Kalpakido

A, Walshe M, Jung H-Y, Nosarti C

et al. Cerebellar growth and behavioural & neuropsychological

outcome in preterm adolescents. Brain 2008; 131(5): 1344–51.

118. Pavlicevic M. Music therapy in context – Music, Meaning and

Relationship. London, 1997.

119. Perlman JM. Neurobehavioral deficits in premature graduates of

intensive care—potential medical and neonatal environmental risk

factors. Pediatrics 2001; 108: 1339–48.

120. Peterson BS, Vohr B, Staib LH, Cannistraci CJ, Dolberg A,

69

Schneider KC et al. Regional brain volume abnormalities and long-

term cognitive outcome in preterm infants. JAMA 2000; 284: 1939–

47.

121. Philbin MK. The influence of auditory experience on the behavior of

preterm newborns. J Perinatol 2000; 20(8): 77–87.

122. Pinelli J, Symington AJ. Non-nutritive sucking for promoting

physiologic stability and nutrition in preterm infants. Cochrane

Database Syst Rev 2005;4. Art. No.: CD001071. DOI:10.1002/

14651858.CD001071.pub2.

123. Pittman S, Kridli S. Music intervention and preoperative anxiety: an

integrative review. Int Nurs Rev 2011; 58(2): 157–63.

124. Potijk MR, de Winter AF, Bos AF, Kerstjens JM, Reijneveld SA.

Higher rates of behavioural and emotional problems at preschool age

in children born moderately preterm. Arch Dis Child 2011.

doi:10.1136/adc.2011.300131.

125. Pyhälä R, Räikkönen K, Feldt K, Andersson S, Hovi P, Eriksson J

et al. Blood pressure responses to psychosocial stress in young adults

with very low birth weight: Helsinki study of very low birth weight.

Pediatrics 2009; 123: 731 DOI: 10.1542/peds.2008-0277.

126. Rimdeikien" I, Kri!,i*nas A, Mark*nien" E. Pirma laiko gimusi" k$diki" psichomotorin#s raidos ,vertinimas. Medicina 2008; 44(5):

378–85.

127. Rose SA, Feldman JF, Jankowski JJ. Recall memory in the first

three years of life. Dev Med Child Neurol 2005; 47: 653–9.

128. Saigal S, den Ouden L, Wolke D, Hoult L, Paneth N, Streiner DL

et al. School-age outcomes in children who were extremely low birth

weight from four international population-based cohorts. Pediatrics

2003; 112(4): 943–50.

129. Sakatani K, Chen S, Lichty W, Zuo H, Wang Y. Cerebral blood

oxygenation changes induced by auditory stimulation in newborn

infants measured by near infrared spectroscopy. Early Hum Dev 1999;

55: 229–36.

130. Sansavini A, Guarini A, Justice LM, Savini S, Broccoli S,

Alessandroni R et al. Does preterm birth increase a child's risk for

language impairment? Early Hum Dev 2010; 86: 765–72.

131. Schechter NL, Zempsky WT, Cohen LL, McGrath PJ, McMurtry

MC, Bright NS. Pain reduction during pediatric immunizations:

evidence-based review and recommendations. Pediatrics 2007; 119:

e1184.

70

132. Schellenberg EG, Hallam S. Music listening and cognitive abilities

in 10- and 11-year-olds: the blur effect. Ann NY Acad Sci. 2005;

1060: 202–9.

133. Schlaug G, Norton A, Overy K, Winner E. Effects of music training

on the child's brain and cognitive development. Ann NY Acad Sci

2005; 1060: 219–30.

134. Schlez A, Litmanovitz I, Bauer S, Dolfin T, Regev R, Arnon S.

Combining kangaroo care and live harp music therapy in the neonatal

intensive care unit setting. IMAJ 2011; 13: 354–8.

135. Schore JR., Schore AN. Modern attachment theory: the central role

of affect regulation in development and treatment. Clin Soc Work J

2007: DOI 10.1007/s10615-007-0111-7.

136. Schumacher K. The physical-emotional development within music

therapy of children suffering from severe contact deficiencies. Music

and Medicine, Sumary of lectures, Herbert von Karajan Centrum,

2001.

137. Schwartz FJ. Medical music therapy for the premature baby—

research review. In: Monika Nöcker – Ribaupierre, editor. Music

Therapy for Premature and Newborn Infants; 2004.

138. Schwartz FJ, Ritchie R. Music listening in neonatal intensive units.

In Dileo C, editor. Music therapy and medicine: Theoretical and

clinical applications. Silver Spring, MD: American Medical

Association 1999; p. 13–22.

139. Sendelbach SE, Halm MA, Doran KA, Miller EH, Gaillard P.

Effects of music therapy on physiological and psychological outcomes

for patients undergoing cardiac surgery. J Cardiovasc Nurs 2006;

21(3): 194–200.

140. Shoemark H. Family-centred early intervention: Music therapy in the

playgroup program. Austral J Music Ther 1996;7:3–15. 141. Shoemark H. Infant-directed singing as a vehicle for regulation

rehearsal in the medically fragile full-term infant. Aust J Music Ther

2006; 17: 54–63.

142. Skewes K, Thompson G. The use of musical interactions to develop

social skills in early intervention. Aust J Music Ther 1998; 9: 35–44.

143. Sloboda J. The musical mind: the cognitive psychology of music.

New York: Oxford University Press; 1989.

144. Spittle AJ, Anderson PJ, Lee KJ, Ferretti C, Eeles A, Orton J et

al. Preventive Care at Home for Very Preterm Infants Improves Infant

and Caregiver Outcomes at 2 Years. Pediatrics 2010; 126(1): e171–

e178.

71

145. Standley JM. A meta-analysis of the efficacy of music therapy for

premature infants. J Pediatr Nurs 2002; 17(2): 107–13.

146. Standley JM, editor. Music therapy with premature infants: research

and developmental interventions. The American Music Therapy

Association; 2003.

147. Standley JM. The effect of contingent music to increase non-nutritive

sucking of premature infants. Pediatr Nurs 2000; 26(5): 493–9.

148. Standley JM. The effect of music and multimodal stimulation on

responses of premature infants in neonatal intensive care. Pediatr Nurs

1998; 24(6): 532–8.

149. Standley JM. The effect of music-reinforced nonnutritive sucking on

feeding rate of premature infants. J Pediatr Nurs 2003; 18(3): 169–73.

150. Standley JM, Cassidy J, Grant R, Cevasco A, Szuch C, Nguyen J

et al. The Effect of music reinforcement for non-nutritive sucking on

nipple feeding of premature infants. Pediatr Nurs 2010; 36(3): 138–

45.

151. Stern D. The interpersonal world of the infant. New York: Basic

Books, 1985.

152. Stern D. The interpersonal world of the infant. New York, Basic

Books, 2000.

153. Stewart K. PATTERNS – a model for evaluating trauma in NICU

music therapy: part 2 – treatment parameters. Music Med 2009; 1(2):

123–8.

154. Symington AJ, Pinelli J. Developmental care for promoting

development and preventing morbidity in preterm infants. Cochrane

Database Syst Rev 2006; 19(2): CD001814.

155. Tackenberg-Jansson P, Huotilainen BM, Pölkkid T, Lipsanen J,

Järvenpääf AL. Rapid effects of neonatal music therapy combined

with kangaroo care on prematurely-born infants. Nordic J Music Ther

2011; 20(1): 22–42.

156. Tervaniemi M, Szameitat AJ, Kruck S, Schröger E, Alter K, De

Baene W et al. From air oscillations to music and speech: functional

magnetic resonance imaging evidence for fine-tuned neural networks

in audition. J. Neurosci 2006; 26(34): 8647–52.

157. Thaut MH. The future of music in therapy and medicine. Ann NY

Acad Sci. 2005; 1060: 303–8.

158. Thaut MH, Peterson DA, McIntosh GC. Temporal entrainment of

cognitive functions: musical mnemonics induce brain plasticity and

oscillatory synchrony in neural networks underlying memory. Ann

NY Acad Sci. 2005; 1060: 243–54.

72

159. Thompson DK, Warfield SK, Carlin JB, Pavlovic M, Wang

HX,

Bear M et al. Perinatal risk factors altering regional brain structure in

the preterm infant. Brain 2007; 130: 667–77.

160. Trainor LJ. Infant preferences for infant-directed versus noninfant-

directed playsongs and lullabies. Inf Behav Dev 1996; 19: 83–92.

161. Trainor LJ, Clark ED, Huntley A, Adams BA. The acoustic basis

of preferences for infant-directed singing. Infant Behav Dev 1997;

20(3): 383–96.

162. Tramo MJ, Cariani PA, Koh CK, Makris N, Braida LD.

Neurophysiology and neuroanatomy of pitch perception: auditory

cortex. Ann NY Acad Sci 2005; 1060: 148–74.

163. Tramo MJ, Lense M, Van Ness C, Kagan J, Settle MD, Cronin

JH. Effects of music on physiological and behavioral indices of acute

pain and stress in premature infants: clinical trial and literature review.

Music Med 2011; 3: 72.

164. Treurnicht NK, Kingsnorth S, Lamont A, McKeever P,

Macarthur C. The effectiveness of music in pediatric healthcare: a

systematic review of randomized controlled trials. Evid Based

Complement Alternat Med 2011; doi:10.1155/2011/464759.

165. Trevarthen C, Aitken KJ. Brain development, infant

communication, and empathy disorders: intrinsic factors in child

mental health. Dev Psychopathol 1994; 6: 597–63.

166. Trevarthen C, Malloch S. The dance of wellbeing: Defining the

musical therapeutic effect. Nordic J Music Ther 2002; 9(2): 3–17.

167. Triller N, Er'en D, Duh #, Primo'i, MP, Ko!nik M. Music during

bronchoscopic examination: the physiological effects. A randomized

trial. Respiration 2006; 73: 95–9.

168. Trolldalen G. Music therapy and interplay. A music therapy project

with mothers and children elucidated through the concept of

"Appreciative recognition". Nordic J Music Ther 1997; 6(1): 14–27.

169. Unyk AM, Trehub SE, Trainor LJ, Schellenberg EG. Lullabies

and simplicity: a cross-cultural perspective. Psychol music 1992; 20:

15–28.

170. VandenBerg KA. Individualized developmental care for high risk

newborns in the NICU: A practice guideline. Early Hum Dev 2007;

83: 433–42.

171. Vanderveen JA, Bassler D, Robertson CMT, Kirpalani H. Early

interventions involving parents to improve neurodevelopmental

outcomes of premature infants: a meta-analysis. J Perinatol 2009; 29:

343–51.

73

172. Vianna MN, Barbosa AP, Carvalhaes AS, Cunha AJ. Music

therapy may increase breastfeeding rates among mothers of premature

newborns: a randomized controlled trial. J Pediatr (Rio J) 2011; 87(3):

206–12.

173. Vieira ME, Linhares MB. Developmental outcomes and quality of

life in children born preterm at preschool and school-age. J Pediatr

(Rio J) 2011; 87(4): 281–91.

174. Vohr BR, Wright LL, Dusick AM, Mele L, Verter J, Steichen JJ

et al. Neurodevelopmental and functional outcomes of extremely low

birth weight infants in the national institute of child health and human

development neonatal research network, 1993–1994. Pediatrics 2000;

105(6): 1216–26.

175. Voigt M. Orff music therapy. An Overview. Voices: World forum for

Music therapy. 2003. Retrieved August 20, 2010.

176. Volpe JJ, editor. Human brain development. In: Neurology of the

newborn. Philadelphia: WB Saunders; 1995, p. 43–92.

177. Vonderlin E, Nöcker-Ribaupierre M, Wilken M. Unterstützende

Behandlungsangebote in der Neonatologie. Neonatologische

Abteilungen in Deutschland [Supportive interventions in newborn.

German newborn intensive care units]. Monatsschr Kinderheilkd

2009; 158(1): 42–7.

178. Vouloumanos A, Werker JF. Listening to language at birth:

evidence for a bias for speech in neonates. Dev Sci 2007; 10(2): 159–

71.

179. Wang SM, Kulkarni L, Dolev J, Kain ZN. Music and preoperative

anxiety: a randomized, controlled study. Anesth Analg 2002; 94:

1489–94.

180. Whipple JJ. The effect of music-reinforced nonnutritive sucking on

state of preterm, low birthweight infants experiencing heelstick. J

Music Ther 2008; 45(3): 227–72.

181. Whipple JJ. The effect of parent training in music and multimodal

stimulation on parent-neonate interactions in the neonatal intensive

care unit. J Music Ther 2000; 37(4): 250–68.

182. Winkler I, Háden GP, Ladinig O, Sziller I, Honing H. Newborn

infants detect the beat in music. Proc Natl Acad Sci U S A 2009;

106(7): 2468–71.

183. Zanini CR, Jardim PC, Salgado CM, Nunes MC, Urzêda FL,

Carvalho MV et al. Music therapy effects on the quality of life and the

blood pressure of hypertensive patients. Arq Bras Cardiol 2009; 93(5).

Available from: http://dx.doi.org/10.1590/S0066-782X2009001100015

74

184. Zelkowitz P, Papageorgiou A, Bardin C, Wang T. Persistent

maternal anxiety affects the interaction between mothers and their

very low birthweight children at 24 months. Early Hum Dev 2009;

85(1): 51–8.

185. Zhou K, Li X, Yan H, Dang S, Wang D. Effects of music therapy on

depression and duration of hospital stay of breast cancer patients after

radical mastectomy. Chin Med J (Engl) 2011; 124(15): 2321–7.

186. %ebrauskait"-Talo,kien" J. Muzikos terapija: &iupsnelis norveg" patirties. Meninis ne,gali"j" ugdymas. Ats.red. A. Pili+iauskas.

Vilnius: Kronta; 2005, p. 189–201.

75

PUBLIKACIJOS IR PRANE#IMAI

DISERTACIJOS TEMA

Publikacijos

1. Garunk)tien# R. Gydymas muzika. Mitas ar tikrov#? Lietuvos

bendrosios praktikos gydytojas 2008; 12(7–8): 536–9. Prieiga per

internet*: www.bpg.lt.

2. Garunk)tien# R, Mark$nien# E. Muzikos gydomasis poveikis

naujagimiams: sistemin# literat$ros ap&valga. Lietuvos aku)erija ir

ginekologija 2010; 13(2): 116–22. Prieiga per internet*: www.bpg.lt.

3. (ebrauskait#-Talo+kien# J, Garunk)tien# R, Buinauskien# J,

Ulozien# I, Vezbergien# N, Pilypien# I, Mark$nien# E. Muzikos

terapija nei)ne)iot" naujagimi" raidai stimuliuoti ir sutrikim" prevencijai. Socialinis ugdymas 2011; 18(29): 60-76.

4. Garunk)tien# R, Buinauskien# J, Ulozien# I, Mark$nien# E. Trumpa-

laikis muzikos terapijos poveikis nei)ne)iotiems naujagimiams.

Lietuvos aku)erija ir ginekologija 2012; 15(2): 116-22. Prieiga per

internet*: www.bpg.lt.

Prane!imai

1. Garunk)tien# R. „Muzikos ,taka ankstyvajai naujagimio adaptacijai“

(&odinis prane)imas). Mokslin# praktin# konferencija „Perinatalin# medicina ir psichologija“. Kaunas 2008 m. gegu&#s 15–16 d.

2. Garunk)tien# R. „Naujagimi" gydomoji muzikos terapija“ (&odinis

prane)imas). Lietuvos Pediatr" draugijos metin# konferencija

„Lietuvos vaik" sveikata 2010“. Klaip#da 2010 m. gegu&#s 21 d.

3. Garunk)tien# R., (ebrauskait#-Talo+kien# J. „Muzikos terapija

nei)ne)iotiems naujagimiams: tyrimas Lietuvoje“ (&odinis prane-

)imas). Tarptautin# muzikos terapijos konferencija „Muzikos terapija

)iuolaikin#s kult$ros kontekste“. Vilnius 2010 m. rugs#jo 7 d.

4. Garunk)tien# R., Ulozien# I., Mark$nien# E. „Muzikos terapijos

,taka nei)ne)iot" naujagimi" iki 32 savai+i" koreguoto am&iaus

fiziologiniams rodikliams ir elgesiui“ (&odinis stendinio prane)imo

pristatymas). 9-asis Lietuvos aku)eri" ginekolog" draugijos suva&ia-

vimas „Motinos ir vaiko sveikatos prie&i$ra: dabartis ir perspekty-

vos“. Kaunas 2010 m. rugs#jo 17–18 d.

5. Garunk)tien# R., Ulozien# I., Mark$nien# E. „Live versus recorded

lullabies for infants of less than 32 weeks’ gestation“ (&odinis

stendinio prane)imo pristatymas). 2-is tarptautinis neonatologijos ir

76

perinatologijos kongresas. Stambulas, Turkija 2010 m. lapkri+io 15–

17 d.

6. Garunk)tien# R. „Ar padeda lop)in#s ma&iausiems augti?“ (&odinis

prane)imas). Mokslin# praktin# konferencija „Neonatologijos

naujienos“. Marijampol# 2011 m. baland&io 15 d.

7. Garunk)tien# R., Buinauskien# J., Ulozien# I., Mark$nien# E. „Live

versus recorded lullabies in preterm infants“ (Stendinis prane)imas).

1-is tarptautinis Baltijos pediatr" kongresas. Vilnius 2011 m.

gegu&#s 19–22 d.

Sta'uot"

1. Paracelsus universiteto klinik" St. Johanns-Spital Neonatologijos

centras. Zalcburgas, Austrija 2010 m. spalio 5–28 d.

77

PRIEDAI

1 priedas

LOP#INI$ S0RA#AS

1. A-a pupa (lietuvi" liaudies lop)in#). Trichordas C-Es-F, diapazonas C4-F4.

2. Katin#lis guli (lietuvi" liaudies lop)in#). Trichordas D-F-G, diapazonas D4-G4.

3. Tykus vakars at#jo (lietuvi" liaudies muzika, tekstas adaptuotas L. Navickien#s). H-

dur, diapazonas H3-Fis4.

4. AaAa li$li, )arkos varnos nuli$do (baltarusi" liaudies daina, lietuvi)kas vertimas). A-

dur, diapazonas A3-Fis4.

5. Vaike, miegok (muzika J. F. Reicharto, &od&iai vokie+i" liaudies, lietuvi)kas

vertimas). D-dur, diapazonas A3-A4.

6. Zuikis vaik* lingavo (lietuvi" liaudies lop)in#). Trichordas C-Es-F, diapazonas C4-F4.

7. Pamojuokime saulelei (lietuvi" lop)in#). B-dur, diapazonas F3-G4.

8. 8i$+ia li$lia, u&mik vaikeli (amerikie+i" lop)in#, vertimas lietuvi)kai). D-dur,

diapazonas G3-G4.

9. Aa Aa pupa, kur lop)ely supa (lietuvi" liaudies muzika, tekstas adaptuotas L.

Navickien#s). Es-dur, diapazonas B3-Es4.

10. Miki, vaikuti brangus (muzika W. A. Mozarto, lietuvi)kas vertimas). B-dur,

diapazonas B3-B4.

78

2 priedas

BIOMEDICININIO TYRIMO

„MUZIKOS TERAPIJOS &TAKA SERGAN/I$ NEI#NE#IOT$ NAUJAGIMI$,

GYDYT$ NAUJAGIMI$ INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUJE, RAIDAI“

PROTOKOLO PRIEDAS

ASMENS INFORMAVIMO FORMA

Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinika ir Vilniaus universiteto vaik" ligonin#s Neonatologijos centras atlieka tyrim*, kurio tikslas – i)tirti muzikos terapijos

,tak* sergan+i" nei)ne)iot" naujagimi" raidai.

Tyrimo u'daviniai: ,vertinti muzikos (atliekamos gyvai ir ,ra)ytos) terapijos, kaip

vieno i) kompleksinio gydymo grand&i", ,tak* sergan+io nei)ne)ioto naujagimio

gyvybin#ms funkcijoms ()irdies veiklai, kraujo ,sotinimui deguonimi, kv#pavimo da&niui,

elgsenai, jo ligos eigai (sveikimui); ,vertinti muzikos terapijos ,tak* skirtingo gestacijos

am&iaus naujagimiams bei parengti muzikos terapijos metodik* sergantiems nei)ne)iotiems

naujagimiams.

Tyrimo objektas: nei)ne)ioti naujagimiai (<37 savai+i" koreguoto* am&iaus), gydyti

KMUK ir VUVL Naujagimi" intensyviosios terapijos skyriuose tyrimo atlikimo

laikotarpiu.

Nei)ne)ioti ir sunkiai sergantys naujagimiai nuo pirm" gyvenimo dien" patenka , intensyviosios terapijos skyrius, kur sud#tinga aparat$ra ir gydymo metodais yra stebimi ir

gydomi. Supanti aplinka apriboja ir netgi turi neigiamos ,takos tolesniam naujagimio

vystimuisi ir b$simo gyvenimo kokybei. Muzikos terapija gali suma&inti nepageidaujam* intensyviosios terapijos skyriaus aplinkos poveik,, pagreitinti sveikim*.

Kaip vykdomas tyrimas?

Naujagimiai nuo 26 iki 32 savai+i" koreguoto* am&iaus, stabilios b$kl#s, negaunantys

deguonies terapijos, atitinkantys ,traukimo , tyrim* kriterijus, gali b$ti ,traukiami , trumpalaikio poveikio grup-. Tyrimas truks tris dienas: vien* dien* gird#s lop)in-*,

atliekam* muzikos terapeut#s*, kit* dien* – t* pa+i*, tik ,ra)yt* lop)in-, tre+i* dien* bus tik

stebimas. Eil#s tvarka gali keistis. Bus vertinami j" fiziologiniai rodikliai (pagal duomenis

monitoriuje), elgesys, kuris bus filmuojamas. Filmuota med&iaga bus naudojama tik elgesio

vertinimui balais. Atsisakius filmuotis, , tyrim* nebus ,traukiami.

Naujagimiai nuo 26 iki 37 savai+i" koreguoto* am&iaus, atitinkantys ,traukimo , tyrim* kriterijus, kuriems gali b$ti taikoma deguonies terapija (dirbtin# plau+i" ventiliacija, CPAP

terapija, oksigenacija per kauk-), stabilios hemodinamikos gali b$ti ,traukiami , ilgalaikio

poveikio grup-, kuri klausys ,ra)ytos muzikos (moteri)ku vokalu atliekamos lop)in#s). Bus

vertinama j" ligos eiga pagal ligos istorijos duomenis (gul#jimo skyriuje trukm#, svorio

augimas). Nei)ne)iot" naujagimi" raida yra rutini)kai stebima nepriklausomai nuo

dalyvavimo tyrime. Pus#s met" koreguoto* am&iaus J$s" k$dikio raidos duomenys bus

sura)omi , anket* ir vertinami tyr#j".

79

Trumpalaikio poveikio grup#je dalyvav-s naujagimis nedalyvaus tiriant ilgalaik, muzikos poveik,, jo psichomotorin# raida bus vertinama rutini)kai, ,prasta tvarka.

Kontrolin$ grup$ – nei)ne)ioti naujagimiai, gydyti Naujagimi" intensyviosios terapijos

skyriuje, kuriems nebuvo taikoma muzikos terapija. Nei)ne)iot" naujagimi" raida yra

rutini)kai stebima nepriklausomai nuo dalyvavimo tyrime. Pus#s met" koreguoto* am&iaus

k$dikio raidos duomenys bus sura)omi , anket* ir vertinami tyr#j".

Jums sutikus dalyvauti tyrime ir pasira)ius sutikimo form*, tyr#jai anonimi)kai naudos

J$s" naujagimio steb#jimo, ligos istorijos duomenis, kad gal#t" nustatyti muzikos terapijos

poveik,.

Galima rizika

Muzikos stiprumas bus i)matuojamas. Esant sudirginimo rei)kiniams tyrimas bus

nutraukiamas. Ai)ki" ,rodym" apie &al* taikant muzikos terapij* )iuo metu literat$roje

n#ra. Tyrimo metu bus naudojami tik J$s" naujagimio ligos istorijos duomenys ir ,vertinta

J$s" k$dikio raida pus#s met" koreguoto* am&iaus (ilgalaikio poveikio grup#je).

Galima nauda

Dalyvavimas )iame klinikiniame tyrime gal#t" b$ti naudingas J$s" naujagimiui.

Muzika nustelbs aplinkos pa)alini" gars" triuk)m*, ramins, pad#s grei+iau sveikti. Bus

stebimas J$s" naujagimio psichomotorinis vystymasis.

.io tyrimo metu gauta informacija gali tur#ti papildomos visuomenin#s naudos (t. y. ne

tik J$s" k$dikiui), nes bus gauta mokslini" duomen", kurie gali praversti gydant kitus

naujagimius.

Konfidencialumas

Visa J$s" suteikta informacija bus laikoma konfidencialia. J$s" naujagimio tapatyb#, vardas ir pavard# nebus atskleista kitiems asmenims – tiriam"j" duomenys bus koduojami

ir kaupiami asmeniniame kompiuteryje ir prieinami tik tyrime dalyvaujantiems tyr#jams.

J$s" naujagimio sveikatos b$kl#s informacija bus prieinama atitinkamos sveikatos

prie&i$ros institucijos ar etikos komiteto atstovams, kurie gal#s ja naudotis tikrindami

tyrim*. .i informacija yra laikoma ypa+ slapta. Tyrimo rezultatai gali b$ti pristatomi

seminaruose ar leidiniuose, ta+iau net tais atvejais J$s" naujagimio tapatyb# nebus

atskleista. Tyrimo metu surinkti duomenys bus kaupiami ir saugomi, kol bus apibendrinti ir

paskelbti rezultatai. Apie dalyvavim* tyrime bus informuotas )eimos gydytojas arba

pediatras.

J#s$ teis!s

J$s galite bet kada d#l bet kokios prie&asties nutraukti dalyvavim* tyrime, nebijodami,

kad d#l to pablog#s j$s" vaiko medicinin# prie&i$ra. Bus taikomas visas reikalingas

gydymas pagal J$s" vaiko b$kl-. Iki dalyvavimo tyrime nutraukimo surinkti duomenys

apie J$s" vaik* bus sunaikinti. Jei J$s nesutiktum#te, kad j$s" naujagimis dalyvaut" tyrime,

muzikos terapija jam neb$t" taikoma. Apie tai, kad nusprend#te toliau nebedalyvauti

tyrime, turite informuoti gydytoj*. Jei J$s nuspr-site dalyvauti, tur#tum#te laikytis duot" nurodym".

80

* Koreguotas am&ius – skirtumas tarp laiko, kada naujagimis tur#jo gimti, ir tikrosios jo

gimimo datos.

* „Lop)in# – kamerin#s muzikos &anras; nedidel#s apimties, lyrinio pob$d&io vokalinis

(re+iau instrumentinis) k$rinys. B$dinga l#tas tempas, ramus ritmas, melodija be )uoli", monotoni)ka.“ (Muzikos enciklopedija, t. II, p. 338) Lop)ini" paskirtis – k$diki" nuraminimas ir migdymas.

* Muzikos terapeut# – diplomuota muzikos terapeut#, specializuojasi prenatalin#je,

perinatalin#je bei neonatalin#je muzikos terapijos srityje.

Informacija: Jeigu Jums reikia daugiau informacijos, kreipkit#s , vien* i) )i" asmen": dr. E. Mark$nien# tel. 8 37 326194 KMU Neonatologijos klinikos vadov#; doc.dr. Ingrida Ulozien#, tel. 8 37 327 276;

gyd. R. Garunk)tien#, tel. 8 620 63858.

Esant klausim" d#l savo, kaip tyrimo dalyvio atstovo, teisi" arba pakenkus sveikatai d#l dalyvavimo tyrime, gal#site kreiptis ,: Kauno regionin, biomedicinini" tyrim" etikos komitet*: adresas: Eiveni" g. 2, 71 kab., II a., Kaunas, tel. 8 37 326 243,

pirminink# dr. I. Marchertien#; Lietuvos bioetikos komitet*, tel. (8 5) 212 4565

Versija 4.

2008-07-14

81

3 priedas

INFORMUOTO ASMENS SUTIKIMO FORMA 1

TYRIMO PAVADINIMAS „MUZIKOS TERAPIJOS &TAKA SERGAN/I$

NEI#NE#IOT$ NAUJAGIMI$, GYDYT$ NAUJAGIMI$ INTENSYVIOSIOS

TERAPIJOS SKYRIUJE, RAIDAI“

Tiriamojo vardas, pavard", Nr.:________________________________________

Adresas:____________________________________________________________

Mane informavo &od&iu apie min#t* tyrim*, taip pat perskai+iau kartu pateikt* paciento

informavimo form*. Gal#jau aptarti tyrim* su tyr#ju ir u&duoti jam klausim". Tyr#jas

paai)kino tyrimo esm- bei tiksl* ir a) suprantu, kas man yra si$loma.

A) informuotas, kad mano naujagimio dalyvavimas tyrime yra savanori)kas, kad a) galiu atsisakyti, kad mano naujagimis jame dalyvaut", arba nutraukti dalyvavim* tyrime bet

kuriuo metu, be joki" nuobaud" ir sveikatos prie&i$ros pablog#jimo.

Suprantu, kad )iuo tyrimu, kuris yra patvirtintas Biomedicinini" tyrim" etikos komiteto,

siekiama pagerinti medicinos paslaug" kokyb-. Buvau informuotas, kad planuojamame

tyrime mano naujagimis bus ,trauktas , ilgalaikio poveikio grup-, bus naudojami jo ligos

istorijos duomenys bei atliekamas psichomotorin#s raidos ,vertinimas rutini)kai, o 6

m#nesi" koreguoto* am&iaus raidos duomenys vertinami tyr#j". Taip pat paai)kinta ir apie

galim* rizik*. Suprantu, kad mano naujagimio dalyvavimas tyrime ir jo individual$s tyrimo duomenys

liks paslaptyje. Pasinaudoti )iais duomenimis gal#s tik tyr#jai.

S*moningai ir laisva valia sutinku, kad mano naujagimis dalyvaut" tyrime, kuris man

buvo i)ai)kintas.

! Atsisakau, kad apie dalyvavim* tyrime b$t" informuotas )eimos gydytojas arba pediatras.

* Koreguotas am&ius – skirtumas tarp laiko, kada naujagimis tur#jo gimti, ir tikrosios jo

gimimo datos.

Paciento atstovo vardas, pavard" (did'iosiomis raid"mis):

Paciento atstovo para!as:________________________________________________

Data:________________________________________________________________

A", tyr$jas, patvirtinu, kad paai"kinau anks)iau min$to paciento atstovui b*simo tyrimo

esm( ir tiksl%.

Tyr!jo vardas, pavard! : Rasa Garunk%tien!

Tyr"jo para!as:_____________________________________________

Jeigu Jums i)kilo klausim" ar problem" d#l )io tyrimo, pra)ome prane)ti pagrindiniam

tyr#jui doc. dr. Ingridai Ulozienei, tel. 8 37 32 72 76.

82

4 priedas

INFORMUOTO ASMENS SUTIKIMO FORMA 2

TYRIMO PAVADINIMAS „MUZIKOS TERAPIJOS &TAKA SERGAN/I$

NEI#NE#IOT$ NAUJAGIMI$, GYDYT$ NAUJAGIMI$ INTENSYVIOSIOS

TERAPIJOS SKYRIUJE, RAIDAI“

Tiriamojo vardas, pavard", Nr.:________________________________________

Adresas:____________________________________________________________

Mane informavo &od&iu apie min#t* tyrim*, taip pat perskai+iau kartu pateikt* paciento

informavimo form*. Gal#jau aptarti tyrim* su tyr#ju ir u&duoti jam klausim". Tyr#jas

paai)kino tyrimo esm- bei tiksl* ir a) suprantu, kas man yra si$loma.

A) informuotas, kad mano naujagimio dalyvavimas tyrime yra savanori)kas, kad a) galiu atsisakyti, kad mano naujagimis jame dalyvaut", arba nutraukti dalyvavim* tyrime bet

kuriuo metu, be joki" nuobaud" ir sveikatos prie&i$ros pablog#jimo.

Suprantu, kad )iuo tyrimu, kuris yra patvirtintas Biomedicinini" tyrim" etikos komiteto,

siekiama pagerinti medicinos paslaug" kokyb-. Buvau informuotas, kad planuojamame

tyrime mano naujagimis bus ,trauktas , trumpalaikio poveikio grup-, bus naudojami jo ligos

istorijos duomenys, vertinami fiziologiniai rodikliai (pagal duomenis monitoriuje), elgesys,

kuris bus filmuojamas. Filmuota med&iaga bus naudojama tik elgesio vertinimui balais.

Atsisakius filmuotis, , tyrim* nebus ,traukiamas. Taip pat paai)kinta ir apie galim* rizik*. Suprantu, kad mano naujagimio dalyvavimas tyrime ir jo individual$s tyrimo duomenys

liks paslaptyje. Pasinaudoti )iais duomenimis gal#s tik tyr#jai.

S*moningai ir laisva valia sutinku, kad mano naujagimis dalyvaut" tyrime, kuris man

buvo i)ai)kintas.

! Atsisakau, kad apie dalyvavim* tyrime b$t" informuotas )eimos gydytojas arba pediatras

Paciento atstovo vardas, pavard" (did'iosiomis raid"mis):

aciento atstovo para!as:________________________________________________

Data:________________________________________________________________

A", tyr$jas, patvirtinu, kad paai"kinau anks)iau min$to paciento atstovui b*simo tyrimo

esm( ir tiksl%.

Tyr!jo vardas, pavard! : Rasa Garunk%tien!

Tyr"jo para!as:_____________________________________________

Jeigu Jums i)kilo klausim" ar problem" d#l )io tyrimo, pra)ome prane)ti pagrindiniam

tyr#jui doc. dr. Ingridai Ulozienei, tel. 8 37 327 276.

83

5 priedas

1.1.1.1.1.1.1.1

1.1.1.1.1.1.1.2

1.1.1.1.1.1.1.3 LIETUVOS BIOETIKOS KOMITETAS

1.1.1.1.1.1.1.4

1.1.1.1.1.1.1.5 Valstyb!s biud&etin! 'staiga, Did&ioji g. 22, LT-01128 Vilnius, tel./

faks. (8 5) 212 4565, el. p. lbek@sam.lt , http://bioetika.sam.lt

1.1.1.1.1.1.1.6 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridini$ asmen$ registre,

kodas 188710595

1.1.1.1.1.1.1.7

1.1.1.1.1.1.1.8 LEIDIMAS ATLIKTI BIOMEDICININ+ TYRIM,

1.1.1.1.1.1.1.9

2008-07-14 Nr.: 42

Biomedicininio tyrimo pavadinimas:

„Muzikos terapijos -taka nei!ne!iot) naujagimi), gydyt) Naujagimi) intensyviosios

terapijos skyriuje, baigtims“

Protokolo Nr.:

Versija:

Data:

11

3

2008 m. bir'elio 12 d.

Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo forma lietuvi" k.

Versija Nr.: 4

Data: 2008 m. liepos 14 d.

Pagrindinis tyr#jas: doc. Ingrida Ulozien"

Biomedicininio tyrimo vieta:

%staigos pavadinimas:

%staigos adresas:

Kauno medicinos universiteto klinikos

Neonatologijos klinika

Eiveni) g. 2, Kaunas

%staigos pavadinimas:

%staigos adresas:

Vilniaus universiteto Vaik) ligonin" Neonatologijos centras

Santari!ki) g. 7, Vilnius

84

Leidimas i)duotas Lietuvos bioetikos komiteto 2008 m. gegu'"s 20 d. pos#d&io

sprendimu.

Lietuvos bioetikos komiteto biomedicinini" tyrim" ekspert" grup#s nariai

Nr. Vardas, Pavard# Veiklos sritis Dalyvavo pos#dyje

1 Gyd. Gintar# Breivien# Pediatrija taip

2 Gyd. Vytautas 8epulis Onkologija taip

3 Doc. Eugenijus Gefenas Bioetika ne

4 Prof. Zita Liubarskien# Filosofija taip

5 Prof. Andrius Narbekovas Teologija taip

6 Prof. Algimantas Raugal# Pediatrija taip

7 Doc. Krescentius Sto)kus Filosofija taip

8 Gyd. Vytautas Tutkus Mikrochirurgija ne

9 Dalia Zeleckien# Teis# ne

Lietuvos bioetikos komitetas dirba vadovaudamasis Geros klinikin"s praktikos

taisykl"mis, kurias si*loma priimti Europos S+jungos, Japonijos ir JAV vald'ios

institucijoms

Pirmininkas Eugenijus Gefenas

85

6 priedas

86

7 priedas

MUZIKOS TERAPIJOS &VERTINIMAS

Vardas: ______________________________________ Data: __________________

I. Muzikos terapijos nauda

Klausimai

Ta

ip,

vis

i i!

va

rdy

ti

pu

nk

tai

Tik

ka

i k

uri

e i!

va

rdy

ti

pu

nk

tai

(pa

bra

uk

ti)

Ne

Ne'

ina

u

Kit

as

ats

ak

ym

as

ko

men

tara

s

1. Kaip J$s manote, ar muzikos terapijos u&si#mimai:

a) buvo maloni veikla J$s" k$dikiui?

b) stiprino stambiosios motorikos vystim*si,

motyvavo J$s" k$dik, daugiau jud#ti: muzikin# veikla skatindavo i)laikyti pakelt* galvyt-, apsiversti ant )ono, atsiremti rankomis gulint ant

pilvo, spyruokliuoti kojomis, prad#ti ropoti, s#d#ti?

c) skatino J$s" k$dikio smulkiosios motorikos

(pir)t", rank" judesi") raid*, motyvavo rank" judesius: k$dikis &aidinimuose atpalaiduodavo

kum)+ius, griebdavo instrumentus, juos v#liau

stengdavosi i)laikyti, perimti i) vienos rankos , kit*, vesti link burnos, tap)noti i)tiestu delnu b$gnel,?

d) pad#jo kelti J$s" k$dikio &em* raumen" tonus*, o per didel- raumen" ,tamp* pad#jo atpalaiduoti:

k$no &aidinimai ir daineli" lydimi mank)tos

judesiai sustiprindavo k$n*, o daineli" lydimas

k$no glostymas ir )velnus masa&as atpalaiduodavo?

87

e) skatino J$s" k$dikio poj$+i" (klausos, regos, lyt#-jimo, pusiausvyros jutimo) suderinamum* (koordina-

cij*), savivok*: k$dikis m#gaudavosi i)gaudamas

garsus, liesdamas ir tyrin#damas instrumentus, kartu

susikaup-s ie)kodavo ar steb#davo garso )altin, (instrument* ar burn*), ,d#miai steb#davo muzikos

terapeut#s veid*, atkartodavo veido i)rai)k*, emocij* lydin+ius garsus?

f) skatino J$s" k$dikio intelekto (suvokimo, m*sty-

mo, atminties) raid*: k$dikis pasukdavo galvyt- , garso )altin,, susikaup-s, tarsi susting-s klausydavo

pavieni" gars", daineli", skamban+i" instrument", nud&iugdavo i)gird-s pa&,stam* bals*, melodij*?

g) skatino J$s" k$dikio emocin, susireguliavim*: muzikos b$du kalbinamas suirz-s k$dikis nurimda-

vo, suklusdavo ir ,sitraukdavo , „pokalb,“; d&i$gau-

jan+io k$dikio emocija b$davo pastiprinta ir jis kur, laik* i)likdavo geros nuotaikos; po u&si#mimo

k$dikis b$davo ramesnis likusi* dienos dal,?

h) skatino socialinius J$s" k$dikio ,g$d&ius, poreik, ir geb#jimus bendrauti: k$dikis da&nai )ypsodavosi,

atsakydavo koj" rank" judesiais, bandydavo atkar-

toti ,vairius garsus, imituoti l$p" judesius ir garsus,

ilgokai &i$r#davo , akis, gana ilgai i)laikydavo

d#mes, bendraudamas per muzik*, o po u&si#mim" daugiau ie)kodavo kontakto?

i) skatino garsin- k$dikio savirai)k*, kalbinius

,g$d&ius: J$s" k$dikis, kalbinamas ,vairiais garsais

ir dainel#mis, atsakydamas judindavo l$pas, lie&uv,, bandydavo i)gauti ir i)gaudavo ,vairi" intonacij" garsus, guguodavo, v#liau imdavo skiemenuoti?

j) stiprino J$s" ir k$dikio tarpusavio ry),: po

u&si#mimo nor#davote priglausti ir pamyluoti

k$dik,, nor#davote da&niau pakalbinti k$dik,, j, pa&aidinti, jam padainuoti ar pani$niuoti?

88

II. J*s) asmenin" patirtis

Klausimas Taip Ne Ne'inau Kitas

atsakymas,

Komentaras

1. Ar tai, kas vyko muzikos terapijos

u&si#mimuose, Jums buvo visi)kai naujas

dalykas?

2. Ar buvo ai)ku, d#l ko buvo daroma viena ar

kita veikla muzikos terapijos metu?

3. Ar buvo ai)ku, kod#l reikia u&siimti su

k$dikiu?

4. Ar k* nors pritaik#te i) matytos u&si#mimo

veiklos b$dami vieni su k$dikiu?

5. Jei tai ne pirmas j$s" vaikas, ar k* nors

pana)aus veik#te su pirmuoju vaiku?

6. Ar nor#tum#te t-sti tokius ar pana)ius

u&si#mimus?

7. Ar rinktum#t#s muzikos terapijos

u&si#mimus, jeigu jie b$t" mokami?

III. Pasidalykite su kitomis !eimomis savo patirtimi apie muzikos terapijos

u'si"mimus J*s) k*dikiui (trumpas J*s) patirties apra!ymas):

89

8 priedas

Lankstinukas t#vams

LOP.IN0S PADEDA MA(IAUSIEMS AUGTI

Sveikiname susilaukus vaikelio!

Jei J$s" ma&ylis gim# nei)ne)iotas, pirmosios dienos )iame pasaulyje gali j, sutrikdyti.

Nei)ne)ioti naujagimiai gimsta gle&ni ir silpni, tod#l jie yra atid&iai stebimi ir globojami

ligonin#je. Vis d#lto ligonin#s aplinka toli gra&u ne tokia jauki, kokia ma&yl, supo J$s" ,s+iose. Ligonin#je naujagimiai susiduria su daugybe dirgikli" – )viesa, triuk)mu, skausmu.

Jie nei)vengiami. Ma&yliai negirdi kalbos, nepatiria tausojan+io, nat$ralaus, padedan+io

br-sti stimuliavimo, koks b$t" buv-s motinos gimdoje.

MUZIKOS TERAPIJA

Nei)ne)iotam k$dikiui prisitaikyti prie aplinkos gali pad#ti muzika!

Tai ritmi)ki, nusp#jami garsai, padedantys nuslopinti naujagim, trikdan+ius aplinkos

garsus. .iuo ne&odiniu bendravimu perteikiamos emocijos ir u&mezgamas stiprus ry)ys su

k$dikiu.

Muzikos naudojimas sveikatos gerinimo tikslais vadinamas muzikos terapija, o j* taikantys specialistai – muzikos terapeutais.

Tyrimais nustatyta, kad muzika

• gerina nei)ne)iot" naujagimi" gyvybinius rodiklius,

• juos nuramina,

• ma&ina skausm*, • padeda geriau pasisavinti maist*, • tausoja energij*, reikaling* naujagimiui br-sti.

Ma&yliai spar+iau sveiksta ir netrukus ligonin#s palat* pakei+ia , jaukius namus.

.iame procese labai svarbus t#v" vaidmuo. Muzika padeda ne tik sustiprinti tarpusavio

ry),, bet ir ma&ina mamos nerim*, ji ilgiau &indo.

MEDICININIS TYRIMAS

Lietuvos sveikatos moksl" universiteto Neonatologijos klinikoje Kaune ir Vaik" ligonin#s Vilniaus universiteto ligonin#s Santari)ki" klinik" filialo Neonatologijos centre

buvo atliktas tyrimas, kurio metu vertintas muzikos terapijos poveikis nei)ne)iotiems

naujagimiams.

Tyrimo metu 35 labai ma&o svorio (apie 1200 gr.) gimus inkubatoriuose slaugomiems 2

savai+i" naujagimiams muzikos terapeut# dainavo lop)ines. Lygintas ,ra)yt" ir gyvai

dainuojam" lop)ini" poveikis. Nustatyta, kad lop)in#s pad#jo ma&yliams nusiraminti, jie

giliau miegojo. Gyvai dainuojamos lop)in#s buvo &ymiai efektyvesn#s.

Taikant muzikos terapij* k$dikius galima stimuliuoti, gerinti j" d#mesingum*, reguliuoti emocijas, koordinuoti j" judesius, stiprinti garsin- savirai)k*, kalbos supratim*. Tai ypa+ svarbu nei)ne)ioto naujagimio raidai.

90

DAINUOKITE LOP.INES!

• Ni$niuokite jau b$simam vaikeliui.

• Jei J$s" naujagimiukas ligonin#je – i)naudokite savo bals*. • Dainuokite lop)ines.

• Dainuokite (ar bent kalb#kite) su savo k$dikiu (ne jam).

• S$puokite muzikos ritmu.

J$s" balsas perduoda meil-, saugumo jausm* ir pasitik#jim*.

„Geriausias ir artimiausias naujagimiui yra motinos balsas. Jis tiesia tilt* tarp gyveni-

mo gimdoje, i)gyvenimo intensyviosios terapijos skyriuje ir kelion#s namo. Kuria emocin, ry), tarp motinos ir vaiko bei padeda abiem sveikti“ (Nöcker-Ribaupierre M., 1998).

Mieli t#veliai,

• Ar norite, kad , ), pasaul, paskub#j-s ateiti vaikelis jaust"si kuo jaukiau ir saugiau?

• Ar Jums r$pi ry)io su k$dikiu stiprinimas?

• Ar norite &indyti savo ma&yl,?

• Ar Jums r$pi s#kminga ir visapusi)ka jo raida?

• Ar r$pi J$s" pa+i" b$sena?

Jums gali pad#ti muzikos terapija.

91

PAD2KOS

Nuo!ird'iai d"koju

Jurgitai %ebrauskaitei-Talo,kienei, muzikos terapeutei, u& aktyv" dalyvavim* ir

begalin- meil- savo darbui.

Doc. dr. Eglei Mark*nienei, mokslinei vadovei, u& iniciatyv* ir id#jas.

Doc. dr. Ingridai Ulozienei, mokslinei konsultantei, u& organizacin- bei mokslin- pagalb*, visokeriop* palaikym*.

Doc. dr. J*ratei Buinauskienei, u& labai vertingus mokslinius patarimus, u& nuo)ird" padr*sinim*.

Prof. habil. dr. Vilijandui Bagdonavi,iui ir Gy,iui Gud'i*nui (VU Matematin#s

statistikos katedra) u& statistin- analiz-.

Nijolei Vezbergienei, gydytojai neonatologei, u& dalyvavim* tyrime vertinant nauja-

gimi" raid*.

Dangutei Mauricaitei, naujagimi" slaugytojai, u& kruop)t" naujagimi" elgsenos

vertinim*.

Dr. Au!relei Kudrevi,ienei, gydytojai neonatologei, u& betarpi)kum* ir bendra-

darbiavim*.

Dr. Rasai Tamelienei, Neonatologijos klinikos vadovei, u& palaikym*.

Dr. Ar*nui Liub!iui, skyriaus ved#jui, u& ,&valg* pasi$lant )i* ,domi* tem*.

Doc. dr. Vilmantei Aleksienei, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos narei, u& patarimus.

D'iugai, dizainerei, u& entuziazm* ir lankstinuko paruo)im*.

Visiems abiej" klinik" gydytojams neonatologams ir slaugytojoms u& bendradar-

biavim* ir pagalb* renkant duomenis.

Visoms dalyvavusioms mamoms ir j) naujagimiams.

Visiems draugams ir kolegoms u& palaikym*.

Mamai u& bes*lygi)k* r$pest,.

Ram*nui u& kantryb- ir patarimus.

Mantrimui u& tik#jim* ir i)tobulintus grafikus.

Erdenei u& ger* nuotaik* ir )velnum*.