mykolo romeriomykolomykolo romerioromerio … · 2005. 10. 5. · mykolo romeriomykolomykolo...

MYKOLO ROMERIOMYKOLO ROMERIOMYKOLO ROMERIOMYKOLO ROMERIO UNIVERSITETASUNIVERSITETAS

2005 m. balandis MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MËNRAÐTIS Nr. 13(81)

Tarp aðtuoniø geriausiø

pasaulyje

Mykolo Romerio universite-to komanda gráþo ið kovo 27 – ba-landþio 2 d. Vašingtone vykusioPhilipo C. Jessupo Tarptautinioteisingumo teismo proceso insce-nizacijos konkurso (Philip C. Jes-sup International Law Moot CourtCompetition), pasirodþiusi geriau-siai ið visø kada nors ðiame kon-kurse dalyvavusiø Lietuvoskomandø. Mykolo Romerio uni-versiteto komanda buvo viena iðdevyniø komandø, kurios atkren-tamajame ture laimëjo visus ketu-ris susitikimus su prieðininkø ko-mandomis, ir uþëmusi aðtuntàjàvietà ið 103 dalyvavusiø komandø ágijo teisæ be papildomoetapo dalyvauti aðtuntfinalyje.

Mykolo Romerio universiteto komandos atsakovøraðytinius argumentus vertinusi teisëja Ana Staniè, ðiuo metudirbanti Lauterpachto tarptautinës teisës moksliniø tyrimø cen-tre Kembridþo universitete, paraðë: „Ðis memorialas – geriau-sias tarp tø, kuriuos man teko skaityti ir vertinti“.

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO KOMANDA – PHILIPO C. JESSUPO

TURNYRO FINALININKË

Dalyvauti didþiausiame

tarptautinës teisës studentø

renginyje – pasaulio studentø

teisininkø svajonë

Philipo C. Jessupo tarptautinësteisës inscenizacinio Tarptautinioteisingumo teismo proceso konkur-sas (Philip C. Jessup InternationalLaw Moot Court Competition) –tai nuo 1960 m. Harvardo studentøiniciatyva pradëtas rengti pasauli-nis studentø renginys, kurá ðiuo me-tu organizuoja Tarptautinës teisësstudentø asociacija (ILSA). Paèiàpirmàjà bylà ðiam konkursui paraðëvisiems þinomas tarptautinës teisësprofesorius, vëliau tapæs Tarptau-tinio teisingumo teismo teisëju,

Stevenas Schwebelas. Pavadintas Tarptautinio teisingumo teis-mo teisëjo Philipo C. Jessupo vardu, šiuo metu šis konkursaspripaþástamas didþiausiu ir prestiþiðkiausiu studentø teisininkørenginiu visame pasaulyje. Teisæ dalyvauti ðiame konkurse turitik viena komanda ið vienos valstybës. Lietuvos komandosðiame renginyje dalyvauja jau nuo 1994 m.

Balandþio 5–8 d. Mykolo Romerio universiteto rektorius prof.Alvydas Pumputis, mokslo prorektorius prof. dr. Vidmantas Egidi-jus Kurapka, plëtros prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus, Vals-tybinio valdymo fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vygandas Pauli-kas, Valdymo teorijos katedros vedëjas prof. habil. dr. Stasys Puðko-rius, Filosofijos katedros vedëjas prof. habil. dr. Bronislovas JuozasKuzmickas, Socialinës informatikos katedros vedëjas prof. dr. Ri-mantas Petrauskas ir Þiniø visuomenës valdymo instituto direkto-rius prof. dr. Arûnas Augustinaitis lankësi Briuselyje.

Universiteto delegacija lankësi Europos Parlamente, susitikosu Europos Komisijos viceprezidentu Günteriu Verheugenu, Euro-pos Komisijos Ðvietimo ir kultûros generalinio direktorato Visogyvenimo mokymosi ðvietimo ir mokymø politikos direktoriumi Da-vidu Coyne’u, Europos komisaru Janezu Potoèniku, Europos Ko-misijos Informacinës visuomenës ir þiniasklaidos komisarës pata-rëju Rafu Chanterie, EPP-ED Pramonës, tyrimø ir energetikoskomiteto pirmininku Gileus Chichesteru, Europos Komisijos na-re, Europos Sàjungos finansiniø programø ir biudþeto komisaredr. Dalia Grybauskaite, Europos Parlamento nariais prof. AloyzuSakalu, prof. Vytautu Landsbergiu, Lietuvos nuolatinës atstovybës

ES vadovu ambasadoriumi J. E. Oskaru Jusiu. Mykolo Romeriouniversiteto delegacijos garbei buvo surengti dalykiniai pietûs suEuropos Parlamento ir Europos Komisijos nariais.

Apie ðio vizito tikslà ir rezultatus kalbamës su Mykolo Rome-rio universiteto rektoriumi prof. Alvydu Pumpuèiu.

Á Briuselá vykome pakviesti Europos Parlamento narës dr.Laimos Andrikienës. Esame jai labai dëkingi. Turëjome galimy-bæ ið pirmø lûpø iðgirsti apie ES pozicijas svarbiausiais aukðtojomokslo ir studijø klausimais, pasitikrinti savo sprendimus irveiklos kryptis bendros Europos politikos fone. Malonu buvoásitikinti, kaip nuoðirdþiai Lietuva rûpinasi ir jos labui dirbaLietuvos atstovai Europos institucijose. Pajutome rûpinimàsi irmûsø Universitetu. Jø dëka mums atsivërë daugelio kabinetødurys, pasiekta keletas labai svarbiø susitarimø.Pagrindinë pokalbiø tema – Lisabonos strategijos ágyvendini-mas Europoje ir universitetø vaidmuo ðiame procese. Ambicin-gi Lisabonos strategijos tikslai – sparèiai kuriant þiniø visuome-

„Jûs priklausote 1 proc. geriausiøjø pasaulio tarptautinës teisës studentø, – kreipdamasis á Philipo C. Jessupo insceniza-cinio teismo proceso konkurso aðtuntfinalá pasiekusià Mykolo Romerio universiteto komandà sakë Oksfordo universitetomokslinis bendradarbis P. Hernandezas.

UNIVERSITETAS – NE VARTOTOJAS, O INVESTUOTOJASUNIVERSITETAS – NE VARTOTOJAS, O INVESTUOTOJAS

Nukelta á 2 psl.

Nukelta á 8 psl.

Philipo C. Jessupo turnyro finalininkai (ið kairës):Karolis Kaèerauskas, Raminta Dereðkevièiûtë,

Àþuolas Èekanavièius, Jurgita Petkutë ir Andrius Bambalas

Mykolo Romerio universitetas 2005 m. balandis, Nr. 13(81)2

Vasario mënesá Mykolo Romerio universitete vyko regio-ninis Baltijos turas, pavadintas LAWIN – pagrindiniø ðio kon-kurso rëmëjø bei partneriø LAWIN, Baltijos ðaliø advokatøkontorø grupës, garbei. Jame varþësi Tartu universiteto Teisësinstituto, Rygos magistratûros teisës mokyklos (Riga GraduateSchool of Law), Latvijos universiteto bei Mykolo Romerio uni-versiteto (MRU) komandos. Po átemptos kovos teisëjø ið Belgi-jos, JAV ir Lenkijos sprendimu taurë atiteko Tarptautinës teisëskatedros doktorantës Loretos Ðaltinytës vadovaujamai MykoloRomerio universiteto komandai.

Dël teisës dalyvauti ðiø metø kovo mënesá Vaðingtone vy-kusiame turnyre varþësi daugiau nei 800 komandø ið viso pasau-lio. Nors JAV tarptautiniame ðiø varþybø etape atstovavo net 11komandø, ne kiekvienas JAV universitetas yra turëjæs garbësvarþytis: daugelio komandø laimëjimai apsiriboja regioniniaisatrankos etapais, kuriuose iðaiðkinama viena komanda, turintiteisæ vykti á Vaðingtonà. Kai kuriose valstybëse Philipo C. Jessu-po konkursas yra tiesiog nenumaldoma manija – Venesuelos,Argentinos, Vokietijos, Didþiosios Britanijos ir netgi Rusijosuniversitetai teisæ dalyvauti ðiame konkurse ir galimybæ laimëtiprieð savo oponuojantá universitetà laiko neatskiriama prestiþodalimi.

Todël nereikëtø stebëtis, kad pasaulyje jau formuojasi tamtikra teisininkø „kasta“, kurià vie-nija Philipo C. Jessupo konkursas.Teisëjauti á ðá renginá ið viso pasau-lio savo lëðomis, aukodami savoatostogas atvyksta keli ðimtaipraktikuojanèiø advokatø, teisëjøar valstybës tarnyboje dirbanèiøteisininkø. Kaip tvirtino ðiø metøbylos bendraautorë Dagmar But-te, ðiemet buvo teisëjø, kurie atvy-ko á ðá konkursà jau 25 kartà. Kaikurie jø anksèiau patys buvo patyrækonkurso dalyvio kanèias, kiti suðiuo konkursu susidûrë kaip tre-neriai ar rëmëjai, bet visi jie vie-ningai tvirtina, kad ðios bylos nag-rinëjimas jiems suteikia unikaliàgalimybæ atnaujinti tarptautinësteisës þinias, nenutolti nuo tarptautiniø aktualijø, palaikyti ryšiussu teisininkais ið visø pasaulio ðaliø. Philipo C. Jessupo konkur-sas yra tapæs neatskiriama daugybës teisininkø gyvenimo dalimi –Jessupo konkurso dalyviø ðeimø nariø nebestebina popieèio kal-bos apie ðiø metø bylos „blogiuko“ pirato Tomo Gerojo veiks-mø teisiná kvalifikavimà ir galimybæ jo veiksmus priskirti vals-tybei.

Ðiam entuziastø klubui priklauso ir tokie pasaulinio garsotarptautinës teisës specialistai kaip Tarptautinio teisingumo teis-mo teisëja R. Higgins ir buvæs Jungtiniø Tautø tarptautinës teisëskomisijos narys, specialusis praneðëjas valstybiø atsakomybësuþ tarptautinës teisës paþeidimus klausimais J. Crawfordas. Jieðiemet teisëjavo varþybø finalui.

Bylos kûrëjai teisëjaudami nepateikia paprastøklausimøŠiais metais rengdamiesi konkursui studentai nagrinëjo

tariamø valstybiø Apolonijos ir Raglano ginèà dël Apolonijoslaivo Mairi Maru, gabenusio radioaktyvias medþiagas, likimo:Raglano archipelage uþpultas ir apiplëðtas piratø, laivas MairiMaru tampa nevaldomas, audros metu uþplaukia ant seklumø,ið jo pradeda tekëti radioaktyvios medþiagos, kurios uþterðianemaþà atvirosios jûros teritorijà. Po nesëkmingø diplomatiniøpastangø paskatinti Apolonijà imtis priemoniø prieð aplinkosterðimà ið ðio laivo, Raglano valstybë, ekonomiðkai suinteresuo-ta uþterðtø seklumø likimu, vienaðaliðkai nusprendþia paskan-

dinti laivà kartu su jo radioaktyviu kroviniu. Apolonijauþprotestuoja ðiuos veiksmus kaip neteisëtus. Studentai turi pa-sirengti ginti abiejø bylos ðaliø pozicijas.

Priešininkai„Rungëmës su Olandijos Mastrichto universiteto, JAV St.

Louis universiteto, Kroatijos ir Kazachstano universitetø koman-domis. Visos ðios komandos buvo laimëjusios bent po 1 turà.Beje, Mastrichto komanda labai tikëjosi, kad su Lietuva varþytisnebus sunku, taèiau pralaimëjusi mums, nepateko á atkrentamàjáturà tarp 24 komandø, – pasakojo komandos vadovë LoretaÐaltinytë. – Philipo C. Jessupo Tarptautinio teisingumo teismoproceso inscenizacijos konkurse viskas vyko labai slaptai, objek-tyvumo vardan nebuvo skelbiama, kokiai ðaliai komandos atsto-vauja. Kiekvienam teismo procesui teisëjavo po 3 teisëjus. Mums„pavyko“ gauti teisëjus ið Naujosios Zelandijos (Quang Trinh) irið JAV (Dagmar Butte), kurie buvo ðiø metø bylos autoriai. Jiemsnebuvo ádomûs nei faktai, nei sutartys, taikomos sprendþiant ðáginèà. 45 minutes jie uþdavinëjo klausimus, á kuriuos atsakymøtikriausiai neþinojo patys, jiems buvo ádomi diskusija, atsk-leidþianti studentø teisiná màstymà“.

Taigi tokioje átampoje be poilsio praleidus 4 paras, lietuviøstudentus aplankë dþiaugsmas, kuriuo ið karto buvo net sunku

patikëti – Mykolo Romerio univer-siteto komanda pripaþinta tarpaðtuoniø geriausiø pasaulyje.Aukðtesnëje vietoje tik dvi Austra-lijos, JAV, Argentinos, Londonoekonomikos mokyklos, Brazilijos irMalaizijos universitetø komandos.

Per kanèias – á þvaigþdes Ðiø metø Mykolo Romerio

universiteto komandà sudarë penkiTeisës fakulteto ketvirtakursiai:Àþuolas Èekanavièius, KarolisKaèerauskas, Jurgita Petkutë, Ra-minta Dereðkevièiûtë ir AndriusBambalas. Jurga, Raminta ir An-drius jau turëjo galimybæ studijuotipagal Erasmus programà Roterda-

mo ir Helsinkio universitetuose. Àþuolas ir Karolis ne kartàatstovavo Universitetui Lietuvoje vykstanèiuose studentøteisininkø renginiuose. Universiteto dëstytojø vieningaipripaþintiems gabiausiais ðiø metø studentais jiems uþduotissëkmingai pasirodyti Philipo C. Jessupo konkurse vis dëlto ne-buvo pats lengviausias rieðutëlis. Nuo rugsëjo vidurio kartu sukitais bendrakursiais tarptautinës vieðosios teisës kurso metugvildenæ ðià bylà, iki pat ðiø varþybø aðtuntfinalio jie vis dar rado,kaip patobulinti savo teisinæ argumentacijà, kaip geriau iðnaudoti20 minuèiø ir kaip tiksliau atsakyti á teisëjø klausimus (netgi ágirdëtus jau koká ðimtàjá kartà). „Visa tai tik dar kartà patvirtino,kad tobulumui nëra ribø,“ – sakë Jurga Petkutë.

„Dalyvavimas teismo inscenizacijose suteikia neákainojamospatirties glaustai dëstant savo mintis tiek raðtu, tiek vëliaupaaiðkinant savo pozicijà teisëjams su ávairia kultûrine ir teisinepatirtimi þodþiu. Kartais prireikia skaityti keliasdeðimt straipsniø,skirtø vienintelei temai, tam, kad prieitum iðvadà, kurià paprastaigalima sutalpinti á vienà sakiná,“ – tvirtino Àþuolas su Karoliu.

„Daugeliui studentø tai pirma galimybë susidurti su tikrateisine praktika ir pradëti pirmà á problemà orientuotà teisinátyrimà. Daugeliu atvejø studentai iðmoksta savo bylas geriau neijie kada nors galës pasiruoðti atstovaudami savo klientams. Taèiaupats dalyvavimas ðiame konkurse suteikia studentui þymà, ku-rios jis negalës atsikratyti per visà savo teisinæ karjerà – jis visadasieks tobulai iðsiaiðkinti atsakymà á kiekvienà sudëtingà teisináklausimà,“ – sakë komandos trenerë Loreta Ðaltinytë.

Atkelta ið 1 psl.

Mykolo Romerio universitetas32005 m. balandis, Nr. 13(81)

Kovo 31 d. Mykolo Romeriouniversitete vyko iðskirtinis Euro-pos Sàjungos finansiniø programøir biudþeto komisarës DALIOSGRYBAUSKAITËS ir Universite-to bendruomenës susitikimas. Gau-siai susirinkusiems dëstytojams,mokslininkams, studentams ir dar-buotojams ES komisarë skaitëpraneðimà „2007–2013 m. finan-sinë perspektyva – galimybës iriððûkiai“.

Ðiuo pristatymu Europos Sà-jungos finansiniø programø irbiudþeto komisarë Dalia Grybaus-

ES KOMISARËS DALIOS GRYBAUSKAITËS VIZITAS

Balandþio 20 d. Mykolo Romerio universitete gausiai susi-rinkusiai akademinës bendruomenës nariø, mokslininkø, val-dþios atstovø auditorijai buvo pristatyta Universiteto Teisës is-torijos katedros vedëjo prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaièiomonografija „Lietuvos valstybës konstitucijø istorija“.

Reikðmingos Lietuvos valstybingumo istorijai monografi-jos pristatymo iðkilmëse dalyvavo ir knygos autoriø prof. habil.dr. Mindaugà Maksimaitá sveikino Lietuvos Respublikos Sei-mo Pirmininkas Artûras Paulauskas, Seimo Pirmininko pava-duotojas, Universiteto Garbës daktaras Èeslovas Jurðënas,

kaitë konstruktyviai iðdëstë 2007–2013 m. ES finansinës perspekty-vos reikðmæ visai Europaiágyvendinant esminius ES politi-nius siekius ir atskirø ES valstybiønariø, áskaitant ir Lietuvà, nacio-naliniams interesams, supaþindinosu skirtingomis ES ðaliø vyriau-sybiø derybinëmis pozicijomis pla-nuojamo ES biudþeto atþvilgiusprendþiant ypaè aktualius ESnariø ámokø dydþio, maksimaliosiðlaidø ribos, jø paskirstymoprincipø ir kitus klausimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Egi-dijus Kûris, Mykolo Romerio universiteto vadovybë, moksli-ninkai ir bièiuliai.

Balandþio 12 d. pasirašyta MykoloRomerio universiteto ir Baltarusijosvalstybinio universiteto bendradarbiavi-mo sutartis. Ðia sutartimi vainikuotas dvidienas trukæs Baltarusijos valstybiniouniversiteto delegacijos, kurià sudarëtarptautiniø ryðiø prorektorius V. Asta-penka, Teisës fakulteto dekanas S.Balaðenka ir Tarptautiniø ryðiø skyriausviršininko pavaduotojas A. Siamochinas,vizitas. Jo metu sveèiai buvo supaþindintisu Mykolo Romerio universitetu, jostruktûra ir studijø metodika bei tvarka,apibrëþtos universitetø bendradarbiavi-mo kryptys.

Mykolo Romerio universitetoplëtros prorektoriaus doc. Rimanto Vaitkaus ir Baltarusijos vals-tybinio universiteto tarptautiniø ryðiø prorektoriaus doc. Vla-dimiro Astapenkos pasiraðyta sutartis skatins stiprinti dviðaliusryðius studentø, dëstytojø ir mokslinio personalo mainø beistaþuoèiø, bendrø tiriamøjø darbø vykdymo, konferencijø,

SUTARTIS SU BALTARUSIJOS VALSTYBINIU UNIVERSITETUseminarø ir kitø renginiø organizavimo,moksliniø straipsniø, mokomosios irmetodinës medþiagos leidybos, remian-tis bendrø darbø rezultatais ir keitimo-si jau iðleista moksline literatûra, srity-se. Baltarusijos valstybinio universitetoTeisës fakulteto dekanas S. Balaðenkapabrëþë keitimosi vertinga patirtimisvarbà iðreiðkæs didelá susidomëjimàmodernia Mykolo Romerio universite-to valdymo ir studijø sistema.

Sutarties pasirašymo akte, beplëtros prorektoriaus doc. RimantoVaitkaus, Mykolo Romerio universite-tui atstovavo Teisës fakulteto dekanasprof. dr. Juozas Þilys, Valstybinio val-

dymo fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vygandas Paulikas, Se-nato pirmininkas prof. Vytautas Pakalniðkis, Universiteto sek-retorius doc. Antanas Keras, fakultetø prodekanai,Administracinës teisës ir proceso, Kriminalistikos katedrøvedëjai ir Tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijos atstovai.

PRISTATYTA REIKŠMINGAPROF. HABIL. DR. M. MAKSIMAIÈIO

MONOGRAFIJA

Sutartá pasiraðë Baltarusijos valstybinio universitetotarptautiniø ryðiø prorektorius doc. Vladimiras

Astapenka ir Mykolo Romerio universitetoplëtros prorektorius doc. Rimantas Vaitkus


Balandþio 8 d. Mykolo Romerio

universitete vyko Teisës fakulteto Bau-

dþiamojo proceso katedros surengta

tarptautinë konferencija „Ikiteisminio

tyrimo organizavimo ir vykdymo pro-

blemos“, skirta prof. Eugenijaus Pals-

kio 65-osioms gimimo metinëms pa-

minëti.

Konferencijoje pranešimusapie profesoriaus E. Palskio gyve-nimà, mokslinæ veiklà ir jos átakàkriminalistinës mokyklos Lietuvo-je kûrimuisi, aktualius ikiteisminiotyrimo organizavimo ir vykdymoklausimus skaitë Universiteto Teisësaugos fakulteto dekanas,Baudþiamojo proceso katedros doc. dr. Petras Ancelis, kated-ros vedëja dr. Rima Aþubalytë, mokslininkai doc. dr. KæstutisStungys, dr. Alvydas Barkauskas, dr. Saulius Juzukonis, dr. Ra-mûnas Jurgaitis bei doktorantai, Kriminalistikos katedros ve-dëjas prof. dr. Hendryk Malevski, dëstytojai doc. dr. RyðardasBurda, doc. dr. Janina Juðkevièiûtë, Redas Davidonis, Operaty-vinës veiklos katedros lektorius Petras Tarasevièius, Panevëþioir Marijampolës miestø policijos komisariatø darbuotojai. Sve-èiai ið uþsienio – Estijos valstybës tarnybos akademijos Polici-jos kolegijos Tyrimø instituto direktorius Raivo Öpik ir Kali-ningrado valstybinio universiteto Teisës fakulteto Baudþiamojoproceso, kriminalistikos ir teisinës informatikos katedros do-centë dr. Natalija Foèenkova – Mykolo Romerio universitetomokslininkus supaþindino su ikiteisminio tyrimo problemati-ka Estijoje ir Kaliningrade.

PRISIMENAME PROF. E. PALSKÁ

Profesorius Eugenijus Palskys gimë 1940 m. balandþio 6d. Panevëþio rajone, Naujamiestyje. Baigæs Luokës vidurinæ mo-kyklà, 1958 m. ástojo á Vilniaus universiteto Teisës fakultetà.Perspektyvus absolventas 1963 m. buvo paskirtas Baudþiamo-sios teisës ir proceso katedros dëstytoju. 1968 m. ástojo á Mask-vos universiteto aspirantûrà, kurià baigæs apgynë teisës moksløkandidato disertacijà. Disertacinio tyrimo tema – „Daiktiniøárodymø fiksavimas: metodologinës, procesinës ir kriminalisti-nës problemos“. 1971 m. gráþo á Vilniaus universitetà ir tæsë

mokslinæ pedagoginæ veiklà dirb-damas vyr. dëstytoju. 1975 m. jamsuteiktas docento vardas. Nuo1977 m. iki 1983 m. dirbo Vil-niaus universiteto Kriminalistikosir baudþiamojo proceso katedrosvedëju. Nuo 1983 m. EugenijausPalskio mokslinë ir pedagoginëveikla iki pat mirties buvo susietasu Lietuvos teisës universiteto is-torija: buvo iðrinktas mokslo pro-rektoriumi (1990–1992), katedrosvedëju (1992-2001), UniversitetoSenato pirmininku (nuo 2000 m.

lapkrièio 29 d. iki gyvenimo pabaigos). Eugenijus Palskys yraparengæs per 90 mokslo, mokomøjø, metodiniø ir kitokiø dar-bø, iðleidæs monografijà „Kriminalistiniø dokumentø tyrimas“,knygas „Teismo fotografija“, „Nusikaltimai ir kriminalistika“,„Kriminalistikos istorijos apybraiþos“. Vienas ið pirmøjø para-ðë kelis originalius vadovëlius aukðtosioms mokykloms lietu-viø kalba, daug prisidëjo prie Lietuvos Respublikos naujø ásta-tymø ir kitø norminiø aktø kûrimo. 1994 m. geguþës 31 d. E.Palskiui suteiktas profesoriaus vardas. Reikðmingi tyrimai atliktiLietuvos teisinës sistemos reformos procese, mokslo progra-moje „Nusikalstamumas ir kriminalinë justicija“, tolesnis tyri-nëjimø pagrindimas ir tam tikras pratæsimas mokslo programo-je „Nusikalstamumo Lietuvoje dinamika, prognozë, kontrolëskryptys ir ðiuolaikinë kriminalistikos koncepcija“.

Profesorius Eugenijus Palskys mirë 2001 m. birþelio 20 d.,nespëjæs uþbaigti pradëtø moksliniø tyrimø ir kitø darbø moks-linës gyvenimo brandos pusiaukelëje.

Tai buvo neeilinë asmenybë ir autoritetas mokslo, pedago-ginës veiklos, apskritai kultûros srityse. Áspûdingos erudicijos,gilaus màstymo, lietuviø kalbà puoselëjantis, dvasingas, sklei-dþiantis gërá ir ðviesà þmogus. Profesorius buvo ramus, kuklusir santûrus, labai mylëjo savo darbà, studentus, kolegas. Profe-sorius labai vertino menà – pats mokëjo groti keletu muzikosinstrumentø, skatino ir studentus bei kolegas dalyvauti Univer-siteto meno saviveikloje, labai mëgo gamtà.

IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO PROBLEMOS

Profesoriaus Eugenijaus Palskio 65-øjø gimimo metiniø proga Universi-teto 3 aukðto fojë atidaryta dokumentiniø fotografijø paroda.

PROFPROFPROFPROFPROF. EUGENIJA. EUGENIJA. EUGENIJA. EUGENIJA. EUGENIJAUS PUS PUS PUS PUS PALSKIO 65-OSIOMS GIMIMO METINËMSALSKIO 65-OSIOMS GIMIMO METINËMSALSKIO 65-OSIOMS GIMIMO METINËMSALSKIO 65-OSIOMS GIMIMO METINËMSALSKIO 65-OSIOMS GIMIMO METINËMS

Profesorius Eugenijus Palskys mokslinëje konferencijoje 2001 m.

Konferencijos dalyviai


Kovo 25 d. vyko Þurnalistø etikos inspektoriaus tarnybos irMykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto kasmetinio foru-mo „Kriminogeniðkumas, vieðoji informacija, teisinë valstybë“ketvirtasis susitikimas „Visuomenës interesas ir ikiteisminiotyrimo duomenys: skelbti ar ne?“.

Susitikimo dalyvius pasveikino Mykolo Romerio univer-siteto mokslo prorektorius prof. Vidmantas Egidijus Kurapka.

Gausiai susirinkæ teisësaugos ir þiniasklaidos atstovai beimokslininkai pasidalijo mintimis apie þiniasklaidos siekio in-formuoti visuomenæ ir ástatymø reglamentuojamos teisës skelb-ti informacijà apie ikiteisiminio tyrimo detales derinimà.

KRIMINOGENIÐKUMAS, VIEÐOJIINFORMACIJA, TEISINË VALSTYBË

Balandþio 4 d. Mykolo Romerio universitete vykoBialystoko Vieðojo administravimo aukðtosios mokyklosHumanitariniø ir socialiniø mokslø fakulteto dekanës prof.Halinos Swieczkowskos, Tarptautiniø ryðiø skyriaus vedëjoRoberto Szczepankowskio ir Universiteto Valstybinio valdymofakulteto vadovybës susitikimas, kurio metu buvo aptartosaukðtojo mokslo institucijø bendradarbiavimo perspektyvos.Fakulteto prodekanës dr. Danguolës Jankauskienës teigimu,Universitetas ir Bialystoko Vieðojo administravimo aukðtojimokykla, kuri yra entuziastinga, paþangi ir atvira ateitiespokyèiams institucija, sieks vystyti dviðalius bendradarbiavimoryðius studentø ir dëstytojø mainø pagal Socrates Erasmusprogramà, bendrø mokslo projektø ir renginiø, leidybos srityse.Kitas sveèiø ið Lenkijos vizitas, kurio metu bus detalizuotosbendradarbiavimo kryptys, Mykolo Romerio universitetenumatytas ð. m. birþelio mënesá.

VIEÐËJO BIALYSTOKO VIEÐOJOADMINISTRAVIMO AUKÐTOSIOS

MOKYKLOS ATSTOVAI

Balandþio 8 d. Mykolo Romerio universiteto Teisësaugos fakultetasir Estijos valstybës tarnybos akademija, atstovaujama Policijos kolegijosTyrimø instituto vadovo Raivo Öpik, pasiraðë bendradarbiavimo sutartá.

Ðia sutartimi Universitetas ir Estijos valstybës tarnybos akademijaásipareigojo bendradarbiauti rengiant abipusius dëstytojø mainus irstudentø praktikà, dalyvaujant bendruose mokslo tyrimuose teisësaugosir teisës srityse, kitos ðalies organizuojamuose ávairiuose mokymuose,kvalifikacijos këlimo kursuose, kultûros ir sporto renginiuose, keistisinformacija apie mokslo tyrimø rezultatus, policijos pareigûnø irteisininkø mokymus bei kvalifikacijos këlimà ES teisës srityje, taip patmokslo ir metodinëmis publikacijomis.

Sutartá pasiraðë Universiteto Teisësaugos fakulteto dekanas doc. dr.Petras Ancelis. Susitikime su Estijos valstybës tarnybos akademijos Poli-cijos kolegijos Tyrimø instituto vadovu Raivo Öpik taip pat dalyvavoKriminologijos katedros vedëja prof. dr. Genovaitë Babachinaitë, Krimi-nalistikos katedros vedëjas prof. dr. Hendryk Malevski, Policijos teisës ir

veiklos katedros vedëjas doc. dr. Raimundas Kalesnykas ir profesorius doc. dr. Alvydas Ðakoèius, kiti fakulteto dëstytojai, Tarptautiniøryðiø ir studijø direkcijos vadovë Giedrë Raèienë.

SUTARTIS SU ESTIJOS VALSTYBËS TARNYBOS AKADEMIJA

Balandþio 5–7 d. MykoloRomerio universitete pagal Ge-berto Riufo fondo Swiss Baltic Netprogramos remiamà Mykolo Ro-merio universiteto ir Liucernosuniversiteto Teisës fakulteto(Ðveicarija) projektà „Paskaitøkursai parinktø Ðveicarijos teisësir tarptautinës teisës ðakø klausi-mais“ Julius Baeris Bankas Tei-sës skyriaus vadovas ir Liucernosuniversiteto profesorius advoka-tas dr. Franco Taischas skaitëantràjá paskaitø kursà „Bankø irkapitalo rinkø teisë“. Profeso-riaus dëstomas kursas sulaukë

„Bankø ir kapitalo r inkø te isë“

Estijos valstybës tarnybos akademijos Policijos kolegijos Tyrimøinstituto vadovas Raivo Öpik ir Mykolo Romerio universiteto

Teisësaugos fakulteto dekanas doc. dr. Petras Ancelis

Prof. dr. Franco Taischas

išskirtinio ne tik Lietuvos ir Latvijos studentø bei dëstytojø, bet irbankø darbuotojø bei advokatø susidomëjimo.

Ð. m. balandþio 28–30 d. treèiàjá paskaitø kursà „Koncernøteisë“ skaitys Berno universiteto profesorius dr. Rolandas vonBürenas. Regist-ruotis kvieèiameÐveicarijos, Vokie-tijos ir Austrijosstudijø centre tel.2714 691 arba el.paðtu [email protected]

Tikimës Jûsøaktyvaus dalyvavi-mo!

„Kas metai ði ðventë tampa vis brandesnë“, –

po iðkilmingo teatralizuoto „Teisinës minties ðventës 2005“atidarymo organizatorius pagyrë praëjusiais metais ðá studentørenginá globojæs Mykolo Romerio universiteto Garbës narysVytenis Povilas Andriukaitis.

Jau tradicine tapusios tarptautinës studentø mokslinës kon-ferencijos atidarymo iðkilmëse dalyvavo gausiai susirinkusi Uni-versiteto akademinë bendruo-menë ir garbûs sveèiai: ðventësglobëjas Lietuvos RespublikosSeimo Pirmininko pavaduoto-jas Èeslovas Jurðënas, kitas Sei-mo Pirmininko pavaduotojasGintaras Steponavièius, Lietu-vos Respublikos þemës ûkioministrë Kazimira DanutëPrunskienë, Lietuvos Respubli-kos Konstitucinio Teismo pir-mininkas Egidijus Kûris, kitøvaldþios institucijø, visuome-niniø organizacijø, advokatøkontorø atstovai. Ðiemet „Tei-sinës minties ðventë“ sulaukëdalyviø ið Prancûzijos, Lenkijosir Baltarusijos.

Paþangios teisinës minties skrydis„Teisinës minties ðventë“ – tai mokslinë konferencija, ku-

rioje kasmet bendrai teisinei diskusijai susiburia Mykolo Ro-merio universiteto bei uþsienio ðaliø teisës studentai. Visus me-tus Universiteto mokslinëse sekcijose brandintos, neretai nau-jos ir netradicinës teisinës idëjos ðioje konferencijoje vieðai pri-statomos ðventës dalyviams, o geriausi studentø moksliniai dar-bai átraukiami á specialiai „Teisinës minties ðventei“ skirtàleidiná.

„Teisinës minties ðventë“ pasiþymi ne tik rimta teisiniø idëjøsklaida, bet ir originaliais, iðradingais bei ðmaikðèiais epizo-dais, kurie tapo neatsiejama ðventës dalimi: iðkilmingu teatrali-zuotu atidarymu, studentø ir jø dëstytojø viktorina bei Univer-

siteto vado-vybës ir dës-tytojø asme-niniø daiktøaukcionu,kurio metusur inktoslëðos paau-kotos vaikønamams.

Aktyviau-

siai Universiteto mokslinei sekcijai – garbingasapdovanojimas

Tiesa, ðiemet renginio organizatoriai ávedë naujovæ, kuri, jømanymu, paskatins Universiteto mokslines sekcijas tarpusavyjeaktyviau konkuruoti, o studentus nuteiks entuziastingiau daly-vauti jø veikloje. Studentø mokslinës draugijos (SMD) valdybossprendimu nuo ðiol kiekvienos „Teisinës minties ðventës“ metu

labiausiai per metuspasiþymëjusi mokslinë sekcijabus apdovanota pereinamàjaGarbës juosta, kuri suteikiateisæ kitais metais ðventës ati-darymo iðkilmiø sveèiams tartigarbingà prakalbà bei paskelb-ti kitø metø nugalëtojà. ÐiàGarbës juostà SMD preziden-tas Rytis Valûnas áteikë nuola-tiniams teatralizuoto ðventësatidarymo reþisieriams – Teisësfilosofijos mokslinës sekcijosnariams. Kitàmet vienàpagrindiniø „Teisinës mintiesðventës“ akcentø – josiðkilmingo atidarymo scenarijø– rengs Tarptautinës teisës ir Eu-ropos Sàjungos teisës bûrelis.

„Teisinës minties ðventëje“ iðkeltà teisinædilemà sprendë visos valdþios grandys

Uþklupus Tamsai – nuolatinei þmogaus bûties palydovei irjo proto ðviesos varþovei – nugalëti prieblandà ir áminti josuþduotà máslæ, kas yra Teisës esmë, „Teisinës minties ðventës“dalyviams padëjo iðkilios asmenybës ir teisinës minties autori-tetai H. L. A. Hartas, J. Fin-nis, H. Kelsenas, J. Haber-masas… Pirmøjø trijøfilosofø, atstovaujanèiøskirtingoms teisës mokyk-loms ir atkakliai ginanèiøprieðingas pozicijas, ginèasvirto sankcijos ir laisvës beijø simboliø – aðtraus kar-do ir glotnaus rutulio – dvi-kova. Iðeitá pasiûlë proce-dûrinës teisës atstovas ger-biamasis Jürgenas Haber-masas, pabrëþæs, kad áÐviesà veda Vienybë, oTeisë sugeba derinti Sank-cijà ir Laisvæ pasitelkusiIðmintá…


MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETE – JAU ÐEÐTOJI„TEISINËS MINTIES ÐVENTË“

Balandþio 13–14 d. Mykolo Romerio universitete jau ðeðtàjá kartà vyko keturiø Universiteto studentø organizacijø – Studentø

mokslinës draugijos, Studentø atstovybës, Europos studentø teisininkø asociacijos (ELSA) ir Tarptautinës teisës studentø asociacijos

padalinio Lietuvoje (ILSA Lietuva) – surengta tarptautinë mokslinë konferencija „Teisinës minties ðventë 2005“, skirta prof. Mykolo

Romerio 125-osioms gimimo metinëms paminëti.

Mykolo Romerio universiteto Garbës daktaro Èeslovo Jurðëno rankose –Sankcija ir Laisvë…


Ðio teatralizuoto etiu-do iðkelta teisinë dilema,kuri buvo nagrinëta irkonferencijos moksli-niuose praneðimuose,nuoðirdþiai sudomino netik Mykolo Romerio uni-versiteto akademinësbendruomenës narius,bet ir atidarymoiðkilmëse dalyvavusiussveèius – ástatymøleidëjus, vykdomosios irteisminës valdþios atsto-vus. Sveikinimo kalbose Universiteto teisës studen-tams ðiltø þodþiø negailëjo ir savo modelá, koks turëtøbûti sankcijos ir laisvës santykis teisëje norint uþtikrintiteisingumà visuomenëje, pateikë Seimo Pirmininkopavaduotojai È. Jurðënasir G. Steponavièius,Þemës ûkio ministrë K. D.Prunskienë, Konstituci-nio Teismo pirmininkasE. Kûris.

Ðventës globëjas, My-kolo Romerio universite-to Garbës daktaras È.Jurðënas, rankose laikyda-mas kardà ir rutulá,pabrëþë: „Á ðviesos ir tam-sos, gërio ir blogio, laisvësir bausmës santyká reikiaþiûrëti per iðmintá“. Jo tei-gimu, visuomenëje egzis-tuojant negatyviems reiðkiniams, negalime atsisakyti kalavijo,bet turime þinoti, kada já garbingai pakelti.

Þemës ûkio ministrë K. D. Prunskienë, jei galëtø rinktis,neabejotinai abiem rankom paimtø rutulá. Ministrës ásiti-kinimu, prie teisingumo priartësime vadovaudamiesi ne tik„ðalta“ proto ðviesa, bet ir ðirdies ðiluma. Tam, kad kalavijasatsidurtø giliame stalèiuje, o ne ant Temidës svarstykliø, pritarëir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Steponavièius.

Konstitucinio Teismo pirmininkas E. Kûris pasidþiaugë,kad studentø gilinimasis á amþinàjá teisës esmës klausimà ska-tina teisinæ mintá, kuri ið moksliniø praneðimø formos galiiðaugti iki dideliø darbø. Ðviesaus, intelektualaus, naujo teisi-nio màstymo savo studentams linkëjo ir Mykolo Romerio uni-versiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis.

Studentø mokslo darbuose – netradicinispoþiûris á aktualias problemas

„Teisinës minties ðventës“ ðerdis – atskirø Mykolo Rome-rio universiteto moksliniø sekcijø geriausiø darbø ir uþsieniosveèiø parengtø praneðimø pristatymas. Šiemet konferencijojedalyvavo trylika iš aštuoniolikos Universitete uþregistruotømoksliniø bûreliø, besigilinanèiø administracinës teisës ir pro-ceso, baudþiamosios ir baudþiamojo proceso teisës, civilinësteisës ir proceso, bioteisës, finansø ir mokesèiø teisës,konstitucinës teisës, tarptautinës ir Europos Sàjungos teisës,teisës filosofijos ir kitose srityse, taip pat kolegos ið Prancûzijos,Lenkijos ir Baltarusijos universitetø. Ðventës organizacinio ko-miteto pirmininkë Renata Jokubauskaitë pabrëþë, kad ðiemet

á praneðimø probleminá laukà ásiliejus nau-jai temai, susijusiai su Lietuvos ástojimu áEuropos Sàjungà, studentai iðsakë daugádomiø minèiø mëgindami kelti problemas,susijusias su nacionalinës teisës ir ES teisësderinimu.

Po diskusijø ir konferencijos darbo api-bendrinimo atskirø moksliniø sekcijø

ádomiausiø irbrandþiausiøpraneðimø au-toriai buvo ap-dovanoti diplo-mais ir teisineliteratûra, padë-kos raðtais pa-gerbti visø dar-bø, iðspausdin-tø specialiameðiai konferenci-jai skirtame lei-dinyje, autoriai.

Ðmaikðèiojeðventës viktorinoje – studentø ir jødëstytojø varþybos

„Teisinës minties ðventës“ linksmàjà dalávainikavo viktorina, skirta spræsti amþinàjáklausimà, kuri akademinës bendruomenësdalis – studentai ar jø dëstytojai – yraiðradingesni, ðmaikðtesni, turi daugiauteisiniø ir „gyvenimiðkø“ þiniø. Abi varþovøkomandos susidûrë su „tikro teisininko“ gal-

voje kirbanèiais egzistenciniais rebusais (pvz., kur rasti tikràtiesà, ðventà tiesà, nuogà tiesà..?), vertë lotyniðkas ir japoniðkassàvokas bei aiðkinosi tam tikrø lietuviðkø þodþiø reikðmes:studentai ðifravo dëstytojø kalboje vartojamà „sunkiàjàartilerijà“, o ðie – jaunimo mëgstamus „akademinio þargoniz-mo“ pavyzdþius. Pavyzdþiui, vienam ið populiaresniø – þodþiui„kirvis“ – dëstytojai suteikë „akademinio árankio“ reikðmæ –studentams lieka tikëtis, kad jis netaps populiarus ir tarpdëstytojø... Po atkaklaus ir permainingo þodþiø mûðio pergalæið teisës mokslo profesionalø iðplëðë perspektyvus jaunimas.

Vakaro metu buvo taip pat tradiciškai surengtas ir aukcio-nas, kurio metu surinktos lëðos jau treèius metus aukojamosvaikø namams. Èia ðventës dalyviai galëjo ásigyti dëstytojøasmeniniø daiktø – knygø, aksesuarø, odiná dokumentøaplankà, piniginæ ir visus ypaè sudominusá Universiteto Sena-to pirmininko kaklaraiðtá…


næ ir diegiant paþangiausias technologijas per deðimtmetá pavytiir pralenkti Amerikà, susiduria su nemenkais sunkumais. Vie-nas ið Lisabonos strategijos pagrindø – mokslingumas, kuriuoturëtø bûti siekiama paþangiø sprendimø visose visuomenës gy-venimo srityse. Uþdavinys mokslinti visuomenæ patikëtas uni-versitetams. Deja, per penkerius metus Europa ne tik nepasistû-mëjo á prieká, bet pagal mokslingumo lygá nuëjo atgal.Kodël? Iki plëtros ES ðaliø gyventojø su universitetiniu iðsilavi-nimu vidurkis buvo per 30 proc., ástojus naujoms narëms, to-kioms kaip Lietuva, Estija, Latvija, Èekija, turinèioms tik 13–14proc. gyventojø su universitetiniu iðsilavinimu, sumaþëjo iki 21,5proc. Per artimiausius metus ðá atotrûká bûtina sumaþinti, todëlES studentø skaièiø numatoma didinti bent 2–3 mln.Apie tai kalbëjome ir susitikimuose su Europos Komisijos vice-prezidentu, mûsø universiteto Garbës daktaru Günteriu Verheu-genu, taip pat susitikimuose Europos Komisijos komitetuose.

Lietuvai bûtina suvokti europines tendencijas ir dëti visaspastangas mokslinant savo þmones. Kelias yra tik vienas – pasi-tikëti universitetais, didinti studentø skaièiø ir sudaryti sàlygasjaunimui siekti iðsilavinimo. Japonai siekia, kad 70 proc. gyven-tojø turëtø universitetiná iðsilavinimà. Tik taip atsirastø prielai-dos realizuoti Lisabonos strategijà, tai bûtø pamatas priimantaukðtesnio lygio sprendimus.

Pokalbyje dël Europos strategijos mums pavyko iðsiaiðkin-ti, kad siekiant ðiø uþdaviniø viena ið prioritetiniø krypèiø yrasocialiniø mokslø plëtra. ES ásitikinta, kad vidaus produkto au-gimas, valstybingumo raidos sëkmë priklauso nuo vadybos irracionalaus tinkamø teisës normø taikymo. Europoje pabrëþia-mas universitetø vaidmuo, dedamos pastangos didinti studentøskaièiø, atsigræþiama á socialinius mokslus. Ðios mintys buvopabrëþtos ir prieð kurá laikà vykusioje Nikosijos aukðtojo moks-lo plëtrai skirtoje konferencijoje, ir neseniai Glazge vykusiojeEUA konferencijoje, apie tai kalba Europos Parlamento nariai.O ðtai Lietuvoje ðá pavasará numatyta maþinti studentø skaièiø...

Europa labai rimtai atsigræþia á socialinius mokslus, nu-matyta nemaþai sprendimø. Pokalbyje su Europos Parlamentokomisaru Janezu Potoèniku aptardami mokslo ir verslo ryðiøsvarbà, universitetø, kaip pagrindiniø mokslo tyrimø ir þiniø,kompetencijos kûrimo, klestëjimo ir sklaidos centrø, vaidme-ná, kaip tik tuo ásitikinome.

Bendrojoje 7-ojoje programoje, kurià pristatë komisaras,bus átvirtinti socialiniø mokslø prioritetai, vadybos ir teisësmokslø plëtra. ES 70 proc. BVP priklauso bûtent nuo ðiø veiks-niø, ir visi suvokia, kad moderniausi technologiniai sprendimaibe optimalios vadybos ir racionalaus teisës normø taikymo galilikti savitiksliai, neágyvendinti. ES numatomos didelës investi-cijos á aukðtojo mokslo ir þmogiðkøjø iðtekliø plëtrà. Beje, pa-brëþiama, kad nacionaliniø mokslo plëtros programø derini-mas su europinëmis programomis – ES nariø pareiga. EK vice-prezidentas Günteris Verheugenas mintis apie universitetø au-

tonomijos varþymà ir juo labiau – studentø skaièiaus reguliavi-mà pavadino tiesiog juokingomis ir visiðkai nesuprantamomis,o Europos Parlamento narys Thomas Mannas pareiðkë tvirtàásitikinimà, kad universitetus bûtina iðvaduoti nuo biurokratiniøsuvarþymø ir reikalauti tik vienos atsakomybës – uþ savo tiesio-ginës misijos – lavinti visuomenæ ir ugdyti jos pilieèius, vykdy-mà.

Europos Komisijos narë Europos Sàjungos finansiniø pro-gramø ir biudþeto komisarë dr. Dalia Grybauskaitë diskusijojesu Mykolo Romerio universiteto mokslininkais pareiðkë labaipalankià nuomonæ apie universitetø autonomijà ir plëtrà. Josnuomone, laisvos rinkos sàlygomis negali bûti jokiø apriboji-mø, trukdanèiø jaunam þmogui pasirinkti pageidaujamas studi-jas, juo labiau jeigu jis nori studijuoti uþ savo pinigus.

Tokios paèios mintys skambëjo ir ið Europos komisijosÐvietimo ir kultûros generalinio direktorato Viso gyvenimo mo-kymosi ðvietimo ir mokymø politikos direktoriaus Davido Co-yne‘o lûpø. Universitetø autonomiðkumas ir jø atvirumas ne tiksavo, bet ir kitø ðaliø studentams buvo minimas kaip svarbusprioritetas. Universitetai turi tapti ne tik mokslo tyrimø ir stu-dijø, bet ir kompetencijø tyrimo ir vertinimo centrais.

Esu tvirtai ásitikinæs, kad teisë á iðsilavinimà yra prigimtinëþmogaus teisë. Universitetø paskirtis ir paðaukimas – suteiktigalimybes kiekvienam tà teisæ realizuoti. Universitetai turi bûtilabai atviri, ir þmogus turi teisæ siekti iðsilavinimo pagal savoporeiká, modeliuoti þinias pagal pasirinktàjà karjerà.

Nuolatinë universitetø problema – finansavimas ir konku-rencija. Studentø skaièiaus reguliavimo pagrindas, pasak jo ðali-ninkø, – tai valstybës lëðø taupymas... Ar nedingsta ðiuose kasdie-niuose svarstymuose pagrindiniai dalykai, tokie kaip universitetomisijos sàvoka?

Europoje suvokiama, kad reikia vertinti paþangà, kuri atsi-randa universitetuose. Turëtume daugiau dëmesio skirti valsty-bës struktûros, valstybës vadybos, socialiniø procesø suvokimui,socialinio kapitalo kûrimui. Ið tiesø visuomenës socialinis ka-pitalas kuriamas ant socialiniø mokslø, teisës, vadybos pamatø.Socialinio kapitalo kûrimas ir pilietiðkumo ugdymas yra vienassvarbiausiø viso pasaulio universitetø misijos uþdaviniø.Ateina laikas suvokti, kad universitetas – ne vartotojas, bet in-vestuotojas. Nëra prasmingesnës ir pelningesnës investicijos uþinvesticijà á iðsilavinimà.

Universitetai visuomenei gràþina deðimteriopà intelektokapitalo gràþà. Tuo paprasta ásitikinti þvelgiant á kitø ðaliø patir-tá: kur aukðtesnis gyventojø iðsilavinimo lygis, ten aukðtesni irmokslo, ir ekonomikos, ir socialinio gyvenimo, ir – svarbu pa-brëþti – pilietiðkumo rodikliai.

Matydami Europos ir pasaulio rinkos pokyèius, tai priva-lome suvokti ir Lietuvoje. Neinvestuodami á intelektinio poten-cialo kûrimà bûsime labai stipriai nublokðti á ðalá.

N u o š i r d þ i a i

sveikiname Mykolo

Romerio universite-

to Teisës filosofijos

katedros doc. dr.

SAULIØ ARLAUS-KÀ, ðiø metø balan-

dþio 21 d. sëkmingai atlikusá habilitacijos

procedûrà ir nuo ðiol atitinkantá habilitacijos ke-

liamus reikalavimus.

Mykolo Romerio universiteto Valstybinio valdymofakulteto magistrantûros I kurso studentë DEIMANTËLAUMYTË laimëjo II vietà publikacijos konkurse „LTtapatybë“, pateikusi publikacijà tema „Lietuva uþsieniopilieèio akimis“.

Ðá konkursà, kuriame buvo pakviesti dalyvauti Lietu-vos aukðtøjø mokyklø ávairiø specialybiø studentai, 2004m. lapkrièio mën. surengë Lietuvos institutas kartu su part-neriais DELFI, Vilniaus universiteto Þurnalistikos insti-tutu ir laikraðèiu „Studentø era“.

SVE IK INAMESVE IK INAMESVE IK INAMESVE IK INAMESVE IK INAME

Atkelta ið 1 psl.

Balandþio 21 d. Mykolo Romerio universitete vyko Socialiniodarbo fakulteto Socialinio darbo katedros surengta tarptautinë kon-ferencija „Socialinis darbas su atskirties grupëmis Europoje: iððû-kiai ir galimybës“.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Socialinësapsaugos ir darbo ministrë Vilija Blinkevièiûtë, Vaiko teisiøapsaugos kontrolierë Rimantë Ðalaðevièiûtë, Mykolo Romeriouniversiteto Socialinio darbo fakulteto dekanë doc. dr. Leta Dro-mantienë ir Universiteto mokslo prorektorius prof. VidmantasEgidijus Kurapka, sveèiai ið Oksfordo, Kiolno, Rytø Karolinos,Sankt Peterburgo universitetø, Mykolo Romerio, Vytauto Di-dþiojo, Kauno technologijos, Kauno medi-cinos, Ðiauliø universitetø mokslininkai, val-dþios institucijø atstovai, nevyriausybiniø or-ganizacijø nariai, socialiniai darbuotojai.

Ávairiø srièiø praktikai ir mokslininkaiaptarë naujas socialinio darbo politikos gai-res Europoje bei iððûkius ir galimybes, sukuriomis susidûrë Lietuva, tapusi EuroposSàjungos nare. Ðiame kontekste buvo palies-ti socialinës politikos ir prevencinës strate-


Kovo 28 d. – balandþio 7 d. Mykolo Ro-

merio universitete vyko triðalë Vokietijos,

Lenkijos ir Lietuvos tarpuniversitetinë stu-

dentø programa „Jaunimo socialinës at-

skirties problemos ir jø sprendimo galimy-

bës Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje“.

Universiteto Socialinio darbo katedros ir

Tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijos vyk-

domame projekte dalyvavo Kiolno aukðto-

sios mokyklos Taikomøjø socialiniø moks-

lø fakulteto, Varðuvos universiteto Sociali-

nës politikos instituto ir Mykolo Romerio

universiteto studentai bei jø vadovai: prof.

dr. Helga Oberloskamp ir prof. dr. Carmen Kaminsky (Vokietija),

dr. Emmilia Jaroszevska ir Jadwiga Nadolska (Lenkija), septynio-

lika studentø ið uþsienio ir dvylika mûsø Universiteto I–IV kurso

socialinio darbo bakalaurø.

Ðis trijø universitetø bendras projektas vykdomas treèius me-tus (Vokietijos ir Lenkijos universitetai bendra-darbiauja jau 15 metø), taèiau pirmàjá kartà –mûsø Universitete. Pagrindinës projekto orga-nizatorës – Kiolno universiteto profesorës H.Oberloskamp – sudaryta programa pastaruosiusdvejus metus buvo skirta socialiniam darbui suneágaliaisiais ir jø integracijai á visuomenæ.

Mykolo Romerio universiteto projekto ko-manda – Socialinio darbo katedros dëstytojosdr. Jautrë Ðinkûnienë, Monika Urmonienë, Ne-ringa Kubilienë, Elina Jackienë ir Tarptautiniøryðiø ir studijø direkcijos Ðveicarijos, Vokietijosir Austrijos studijø centro vedëja Jûratë Kuody-të – ðiemet pasirinko Lietuvai aktualià jaunimosocialinës atskirties problematikà. Projekto sa-vaitæ Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos studentaiseminarø metu pristatë ið anksto parengtus dar-bus jaunimo politikos strategijos ðalyje, narko-manijos ir alkoholizmo, smurto ðeimoje, AIDS

serganèiø socialinës adaptacijos, prosti-tucijos ir prekybos þmonëmis, jaunøþmoniø saviþudybiø prevencijos ir kitaisklausimais. Projekto dalyviai taip pat lan-kësi Valstybinëje jaunimo reikalø tarny-boje, Matulaièio parapijos socialiniamecentre, AIDS centre „Pasaka“, Narkoma-nø reabilitacijos bendruomenës centre,susitiko su Lietuvos Respublikos SeimoÐeimos ir vaiko reikalø komisijos na-riais. Be socialiniø studijø ir ástaigø vizi-tavimo, projekto dalyviams buvo sureng-ta intensyvi informacinë kultûrinë pro-grama – sveèiai susipaþino su Vilniaus

senamiesèiu, ðv. Kazimiero baþnyèioje bendravo su Socialiniodarbo katedros dëstytoju kunigu A. Saulaièiu, apsilankë Prezi-dentûroje ir koncerte Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje, sa-vaitgalá praleido Trakuose.

Studentø vertinimu, Mykolo Romerio universiteto sureng-tas projektas „Jaunimo socialinës atskirties pro-blemos ir jø sprendimo galimybës Vokietijoje,Lenkijoje ir Lietuvoje“ buvo labai naudingas in-formaciniu poþiûriu, iðsiskyrë diskusijø koky-be.

Pasak vienos ið projekto rengëjø Socialiniodarbo katedros dëstytojos dr. Jautrës Ðinkûnie-nës, aktyviai dalyvaujanèios tarpuniversitetinë-je programoje treèius metus, ðios programos tiks-las – rengti socialinio darbo specialistus, gilintijø teorines þinias tam tikrose srityse bei ugdytiprofesinius ágûdþius, supaþindinti studentus suinstitucijø, teikianèiø socialinæ pagalbà, prakti-ne veikla. Jos teigimu, programa studentams su-teikia galimybæ ne tik teoriðkai ir praktiðkai ið-analizuoti konkreèià socialinæ temà, ne tik pa-lyginti skirtingø ðaliø laimëjimus tam tikroje sri-tyje, bet ir susipaþinti su kultûriniu sveèios ða-lies gyvenimu.

JAUNIMO SOCIALINËS ATSKIRTIES PROBLEMOS IR JØ SPRENDIMO GALIMYBËS

SOCIALINIS DARBAS SU ATSKIRTIES GRUPËMIS

gijos atskirties grupiø atþvilgiu, socialinio darbo su ðeima ir vai-

kais bei jaunimu strategijos klausimai, iðkelti pagrindiniai na-

cionalinës socialinio darbo politikos tikslai ir prioritetai. Kon-

ferencijos dalyviai savo praneðimuose nagrinëjo atskirties gru-

piø – gráþusiø ið ákalinimo ástaigø ÞIV infekuotø asmenø, átrauk-

tø á prostitucijos tinklà moterø, skurstanèiø senø ir pagyvenusiø

þmoniø socialines problemas bei jø integracijos á visuomenæ

situacijà, aptarë globos institucijose auganèiø vaikø teisiø ágy-

vendinimo, ávaikinimo proceso probleminius klausimus, mote-

rø galimybes derinti ðeimà ir karjerà, tëvo identiteto skurstan-

èiose ðeimose socialinæ raiðkà, ðalyje plaèiai

paplitusius smurtavimo ðeimoje, paaugliø

nusikalstamumo, jaunimo narkomanijos

reiðkinius ir kt. Savo poþiûrá á atskirties gru-

piø problemas pateikë ir Mykolo Romerio

bei Kauno technologijos universitetø studen-

tai.

EUROPOJE

Pagrindinë projekto organizatorëKiolno universiteto profesorë

dr. Helga Oberloskamp

Tarpuniversitetinës programos dalyviai ið Vokietijos,Lenkijos ir Lietuvos

Balandþio 3–10 d. á Vilniøsuvaþiavo apie 200 Europos studentøteisininkø asociacijos (ELSA) nariøspræsti svarbiausius organizacijos veik-los klausimus, dalytis patirtimi beinubrëþti ateities gaires.

Tarptautinës tarybos susirinki-mai (International Counsil Meeting– ICM) vyksta du kartus per metusskirtingose Europos ðalyse ELSAnarëse. ELSA Lietuva jau yra organi-zavusi ne vienà tarptautiná renginá,taèiau 47-à kartà Europoje ir pirmàkartà Lietuvoje surengtas ICM išsis-kiria savo svarba visos organizacijosraidai ir veiklai.

„Labai dþiaugëmësnukonkuravæ austrus ir laimëjæ teisæ rengti ðá pavasario ICM.Mûsø ðalis be galo graþi, ypaè pavasará. Stengëmës atskleisti jossavitumà Europos kontekste, tokia buvo ðio projekto idëja“, –sakë renginio organizatoriai bei dþiaugësi, kad renginio globëjusutiko bûti Vilniaus miesto meras Artûras Zuokas.

Savaitæ vykusiø renginiø metu buvo sprendþiami svarbiausiorganizacijos veiklos klausimai, daug dëmesio skirta darbuigrupëse, kuriose kalbëta apie ELSA veiklos srièiø laimëjimus,problemas, ieðkota galimø sprendimo bûdø, kurie vëliau prista-tyti ICM plenarinio posëdþio metu. Vilnius ICM 2005 ypatingastuo, kad jo metu vyko rinkimai á tarptautinæ ELSA valdybà. Or-ganizatoriai pasirûpino, kad renginio dalyviams liktø laikosusipaþinti ir su Lietuvos kultûra, kraðtovaizdþiu, istorija beiþmoniø gyvenimo bûdu, aplankyti Europos parkà, sudalyvautinacionaliniø dainø ir ðokiø vakare bei kitoje socialinëje progra-moje.

Tarptautinëje konferencijoje – praneðëjai ið Didþiosios

Britanijos, Turkijos bei Lietuvos

Ypaè svarbus renginys, vykæs Vilnius ICM 2005 metu, –kartu su Didþiosios Britanijos ambasada surengta tarptautinëkonferencija „Vieðojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavi-mas“. Konferencijos metu praneðimus skaitë International Fi-nancial Services, London (IFSL) vadovas Stephenas Harris, In-ternational Capital Partnerships (ICP) atstovas Davidas Wrightas,Ismen advokatø kontoros advokatas, ELSA Lawyers’ Society(ELS) prezidentas Tolga Ismenas, advokatø kontorø „Lideika,Petrauskas, Valiûnas ir Partneriai“ ir „Sabaliauskas ir partne-riai“ advokatai, Vilniaus banko, Ernst & Young Baltic, Vilniaus

miesto savivaldybës Ekonomikosplëtros skyriaus specialistai. Kon-ferencijos tikslas buvo iðsamiaisupaþindinti Lietuvà su vieðojo irprivataus sektoriaus bendradarbia-vimu, parodyti partnerystës tikslus,pavojus ir pavyzdþius bei prisidëtiprie sëkmingo dviejø sektoriø ben-dradarbiavimo kûrimo.

Viena ið Vilnius ICM 2005daliø buvo ir Rëmëjø mugë, kurisuteikë puikià galimybæ rëmëjamssusipaþinti su kitø ðaliø advokatøkontoromis, pasikeisti kontaktais,pristatyti save ir pateikti informacijàapie siûlomas paslaugas beitarptautinæ veiklà. ELSA Lietuva

ðiame renginyje pristatë ir savo nuolatinius rëmëjus, ir ICM 2005rëmëjus: „Rubicon group“, AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Ac-tual City Media“ ir kt.

Vilnius ICM 2005 vainikavo vakaras Vilniaus Rotuðëje –Gala Ball, kuriame, be jaunøjø teisininkø, dalyvavo ir ELS (ELSALawyers Society) nariai, ICM rëmëjai, uþsienio ir Lietuvosakademiniø institucijø bei ðalies valdþios atstovai.Pirmàkart Lietuvoje vykæs ELSA Tarptautinës Tarybos Susirin-kimas leido jauniesiems Lietuvos teisininkams pasisemti patir-ties ir suteikë ryþto toliau dirbti ne tik šalies, bet ir tarptautiniumastu.

Trumpai apie ELSA

Europos studentø teisininkø asociacija (ELSA) yra nepri-klausoma, savanoriðka, nepolitinë, visuomeninë, didþiausia teisæstudijuojanèiø studentø ir jaunøjø teisininkø organizacija pasau-lyje, ákurta Vienoje 1981 m. Ðiuo metu ELSA veikia 200universitetø 37 Europos valstybëse ir vienija apie 25 000 nariø.ELSA Lietuva misija – skatinti ir plëtoti Lietuvos studentøteisininkø ir jaunøjø teisininkø tarptautinius ryðius, gausinti aka-demines þinias, ugdyti tarpusavio supratimà, iniciatyvà iratsakomybæ taip tobulinant jø profesinius ágûdþius ir pasirengimàdirbti tarptautinëje aplinkoje. ELSA Lietuva organizuoja tokiusnacionalinius projektus kaip Studentø teisës olimpiada, teismi-nio proceso inscenizacija „Start“, Teisininkø dienos, ávairius se-minarus ir konferencijas, skirtas ne tik studentams teisininkams,bet ir kitiems, teise besidomintiems þmonëms.

Ieva Vilimavièiûtë,ELSA MRU vieðøjø ryðiø direktorë

PIRMÀKART LIETUVOJE – TARPTAUTINËS ELSATARYBOS SUSIRINKIMAS


Mykolo Romerio universitetas nuo 2005 m. dalyvaujaTarptautinio demokratijos ir rinkimø instituto IDEA (Interna-tional Institute for Democracy and Electoral Assistance)remiamame projekte „Politiniø partijø dialogas Vidurio ir RytøEuropoje“ (Data collection project on political parties researchand dialogue programme in Central and Eastern Europe), kuriokoordinatore Lietuvai pasirinkta Universiteto Valstybiniovaldymo fakulteto Europos Sàjungos katedros docentë dr.Meilutë Taljûnaitë. Projekte taip pat dalyvauja Mykolo Romeriouniversiteto Politikos mokslø katedros dëstytojai dr. VidasPeèkys ir lektorë Asta Visockaitë.

Balandþio 3–6 d. Bratislavoje vyko pirmasis seminaras,kuriame Mykolo Romerio universiteto docentës dr. MeilutësTaljûnaitës skaitytas praneðimas apie Lietuvos dalyvavimopolitiniø partijø tyrimø projekte rezultatus buvo iðklausytas su

dideliu susidomëjimu ir gerai ávertintas: Lietuvos tyrëjaiapklausë visø ðalies parlamentiniø partijø atstovus (iðskyrusDarbo partijà pastarajai atsisakius bendradarbiauti) ir iðkëlëaktualiausius partijø reformos Lietuvoje klausimus. Projektopartneriai Europoje – visos trys Pabaltijo ðalys, taip pat Albanija,Vengrija, Makedonija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Bosnija,Bulgarija, Kroatija, Èekija, Serbija, Slovënija.

Seminare dalyvavo ne tik projektà vykdantys tyrëjai, bet irávairiø ðaliø skirtingø partijø atstovai, kurie palankiai ávertinopalyginamojo projekto duomenø pateikimo internete idëjà. Taileis Europos ðaliø partijoms adekvaèiau vertinti savo ðaliessituacijà ir skatins tarptautiná partijø bendradarbiavimà.

Þivilë Verbylaitë, VVF neakivaizdiniø teisës krypties

magistrantûros studijø metodininkë

POLITINIØ PPOLITINIØ PPOLITINIØ PPOLITINIØ PPOLITINIØ PARTIJØ DIALARTIJØ DIALARTIJØ DIALARTIJØ DIALARTIJØ DIALOGAS ÐIUOLAIKINËJE EUROPOJEOGAS ÐIUOLAIKINËJE EUROPOJEOGAS ÐIUOLAIKINËJE EUROPOJEOGAS ÐIUOLAIKINËJE EUROPOJEOGAS ÐIUOLAIKINËJE EUROPOJE

Vilnius ICM 2005 vakaras Vilniaus Rotuðëje

Balandþio 6 d. Mykolo Romerio

universitete vyko talentingos pianistës,

tarptautiniø konkursø laureatës Sona-

tos Alðauskaitës fortepijoninës muzikos

vakaras. Solo grieþë jaunøjø atlikëjø

kamerinës muzikos konkursø laureatas

Povilas Jacunskas (violonèelë).

Universiteto Estetinio ugdymocentro surengtame koncerte ið me-ninës muzikos koncertø ciklo„Didþiosios muzikos keliais“ jaunojipianistë atliko Frederiko Ðopeno,Franco Ðuberto ir kitø romantikø kûrinius.

Pirmuosius ir paskutinius koncertoakordus ið didþiojo lenkø kompozitoriausF. Ðopeno kûrybos S. Alðauskaitë paskyrëðiø laikø vienos iðkiliausiø lenkø kilmësasmenybiø, kurios gedi visas pasaulis –Ðventojo Tëvo Jono Pauliaus II – atmini-mui. Áspûdingai ir profesionaliai atlikti F.


JAUNØJØ TALENTØ ROMANTINËS MUZIKOS VAKARAS

Ðuberto ekspromtai As-dur ir es-moll,temperamentingai perteikta F. Ðopenopolonezø romantinë dvasia uþbûrë gau-siai susirinkusià Universitetoakademinæ bendruomenæ. Ne paslaptis,kad jautrios ir charizmatinës asmenybës– F. Ðopeno – muzika priskiriama prietechniðkai paèiø sudëtingiausiø kûriniø,kuriuos gali atlikti ir atlieka tikpripaþinti virtuozai. Ankstyvojo roman-tizmo epochos vokieèiø kompozito-riaus Roberto Ðumano pjesës, kurias

pianistë Sonata Alðauskaitë atliko kartu sudaugelio tarptautiniø muzikos konkursø lau-reatu violonèelininku Povilu Jacunsku,atskleidë nepaprastà ðio jaunojo solistotalentà – virtuoziðkas ir jautrus sàlytis suviolonèele, nepastebimai vedamas dialogastarp subtilaus piano ir aistringo forte radoðiltà atgarsá turbût kiekvieno þiûrovo ðirdyje.

Balandþio 14 d. Mykolo Romerio universitete koncertavotarptautinio muzikos festivalio „Sugráþimai“ sveèiai – profesio-nalus fortepijoninis trio „Pan’arta“. Jaunà, bet perspektyvø an-samblá, kuris neseniai pelnë aukðèiausià ávertinimà tarptauti-niame konkurse Salonikuose, sudaro þinomas violonèelininkasEdvardas Armonas, ðiuo metu studijuojantis Vokietijoje, jo ko-legë smuikininkë Alina Luciana Tambrea ir pianistë Maria Pa-nayiotidou ið Graikijos.

Visi trys instrumentalistai – aukðtos klasës profesionalai,demonstruojantys ypatingà ansambliðkumà. Mokëjimu valdytigarsà ir techniniu meistriðkumu ið ðio graþaus trio iðsiskiria mû-sø tëvynainis E. Armonas, kurio tëvai, beje, yra Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijos profesoriai.

Muzikos festivalio „Sugráþimai“ atlikëjø koncerte, skirta-me Mykolo Romerio universiteto akademinei bendruomenei,skambëjo J. Juozapaièio fortepijoninis trio „Mënulio ðviesa“ irgrandiozinis L. van Bethoveno fortepijoninis trio „Erzherzog“B- dur (op. 97; 4 dalys). Universiteto studentai, dëkodami jau-niesiems talentams uþ áspûdingà pasirodymà, atliko dainà„Paukðèiai“, kurios þodþiai – labai artimi paèiai festivalio idë-jai: „… ir dþiugins jaunus ir senus giesmë tiek sykiø jau girdëta,iðskridæ paukðèiai á namus sugráð pavasará saulëtà“.

„Sugráþimai 2005“ – tai jau septintasis festivalis, kurá kiek-vienà pavasará rengia Lietuvos muzikø rëmimo fondas. Ðio tra-dicinio festivalio metu rengëjø pakviesti ið ávairiø pasaulio kam-peliø á Lietuvos koncertines sales gráþta iðkilûs jauni ðalies mu-zikai, neretai savo koncertinæ programà parengæ su kolegomisuþsienieèiais.

TRUMPAI APIE ATLIKËJUSEDVARDAS ARMONAS (violonèelë, Lietuva)Gimë, augo ir mokësi Vilniuje. Gabus

violonèelininkas yra nacionaliniø bei tarp-tautiniø konkursø Èekijoje, Austrijoje, Vo-kietijoje laureatas. 1996 m. Kronberge (Vo-kietija) jis pelnë „Landgraf von Hessen“premijà, o 1998 m. tapo pirmuoju M. Rost-ropovièiaus violonèelës fondo stipendinin-ku, konkurso bûdu laimëjæs teisæ groti fon-dui priklausanèia italø meistro A. Zabbiniviolonèele.

E. Armonas yra dalyvavæs ávairiuose aukðèiausio lygio meistriðkumokursuose, koncertavæs Lietuvoje, Vokietijoje, Austrijoje, Èekijoje, Prancû-zijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, Rusijoje, JAV, Graikijoje. 2002 m. jis baigëmagistrantûros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. R.Armono klasëje), 2003 m. – su pagyrimu Kiolno aukðtàjà muzikos mokyk-là (prof. F. Helmersono klasë). Ðiuo metu E. Armonas tobulinasi tos paèiosaukðtosios mokyklos solinëje aspirantûroje.

ALINA LUCIANA TAMBREA (smuikas, Vokietija)Gimë 1979 m. Rumunijoje. Smuikinin-

kë studijavo Diuseldorfo R. Schumannoaukðtojoje muzikos mokykloje pas profe-soriø R. Fainà, studijas tæsë prof. V. Tretja-kovo klasëje Kiolno aukðtojoje muzikos mo-kykloje. 2003 m. gavusi diplomà, ji ágijoteisæ tæsti atlikëjos-solistës studijas pas tàpatá pedagogà. A. L. Tambrea yra keliøtarptautiniø konkursø laureatë, lankë ávai-rius meistriðkumo kursus, grojo su Varðuvos, Belgrado, Vokietijos simfoni-niais bei Vokietijos, Naujuoju Hanoverio kameriniais orkestrais. Ji grieþiaypatingu – G. Guadagnini 1796 m. pagamintu – smuiku.

MARIA PANAYIOTIDOU (fortepijonas, Graikija)Gimë Graikijoje. 1995 m. Londono mu-

zikos koledþe baigë fortepijono klasæ, o1998 m. jos studijos Tesalonikø valstybinë-je konservatorijoje buvo ávertintos diplo-mu summa cum laude. 2001 m. pianistëgavo Cologne akademijos (V. Lobanovoklasë) solistës diplomà, vëliau studijavo Vie-noje pas R. Kererá. Ðiuo metu ji tæsia studi-jas Briuselio Karaliðkojoje akademijoje pasprof. J. Mogilevská, yra pelniusi keletà tarptautiniø apdovanojimø ir Grai-kijos stipendijø fondo (Atënai) stipendijà.

FORTEPIJONINIO TRIO „PAN’ARTA“ KONCERTAS


Mënraðèio steigëjas ir leidëjas – Mykolo Romerio universitetas. Redakcijos adresas: Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius, tel. (8 ~ 5) 271 45 34.Redaktorë Dalia Nakutytë. Korektûrà skaitë Jurgita Marija Bagdonavièienë. Maketavo Auðrinë Ilekytë. Nuotraukos Vidûno Gelumbausko.

Tiraþas 600 egz. Uþsakymas 192. Parengë ir iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius.Mënraðtá galite skaityti ir internete adresu http://www.mruni.lt/studentai.html

SPORTAS SPORTAS SPORTAS

Kovo 19 d. Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijojevyko šalies studentø jëgos trikovës èempionatas, kuriame dalyvavo Myko-lo Romerio universiteto komanda, vadovaujama Kûno kultûros katedrossporto komplekso vedëjo Petro Lazdausko.

Sëkmingiausiai pasirodë Universiteto absolventas, jëgos trikovës spor-to meistras Vismantas Matulas, svorio kategorijoje iki 67,5 kg surinkæs565 kg ir uþëmæs pirmàjà vietà. Prizininkais taip pat tapo antràsias vietasuþëmæ Teisësaugos fakulteto antrakursis Tadas Burba (svorio kategorijojeiki 100 kg surinkæs 650 kg) ir Socialinio darbo fakulteto ketvirto kursostudentas Kiril Karapajev (svorio kategorijoje iki 125 kg surinkæs 492,5kg). Treèiàjà vietà laimëjo Teisës fakulteto antrakursis Rytis Valûnas, svo-rio kategorijoje iki 90 kg surinkæs 575 kg.

Taip pat dalyvavo Artûras Ðapolas (5 vieta), Gediminas Kiuberis (6vieta), Liudas Karnickas (5 vieta). Mykolo Romerio universitetaskomandinëje áskaitoje, tik vienu taðku atsilikæs nuo Vilniaus universiteto,uþëmë 4 vietà.

Balandþio 9 d. Kaune vyko Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentøgraikø-romënø imtyniø èempionatas, kuriame pirmà kartà Mykolo Rome-rio universiteto istorijoje Universiteto imtynininkai iðkovojo antràkomandinæ vietà, surinkæ 121 taðkà ir tik 5 taðkais nusileidæ LKKA imty-nininkams. Asmeninëje áskaitoje geriausiai pasirodë Mykolo Romerio uni-versiteto absolventas Artûr Stankeviè, svorio kategorijoje iki 84 kg uþëmæspirmàjà vietà. Svorio kategorijoje iki 74 kg antràjà vietà iðkovojo Univer-siteto Kauno policijos fakulteto studentas Aleksandras Lavrinoviè.Ketvirtàsias vietas iðkovojo Teisësaugos fakulteto IV kurso studentai Ro-mas Þvirblis (svorio kategorijoje iki 66 kg), Alfredas Damaðevièius (svoriokategorijoje iki 120 kg) ir Arnoldas Gumauskas (svorio kategorijoje iki 84kg). Áskaitinius taðkus komandai taip pat pelnë Teisësaugos fakulteto IVkurso studentas Zbignev Ðablinskij ir Valstybinio valdymo fakulteto IVkurso studentas Artemij Sitenkov bei Kauno policijos fakulteto studentasArtûras Ðopa.

Balandþio 9 d. Kaune vyko Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentøstalo teniso èempionatas, kuriame dalyvavo 12 aukðtøjø mokyklø. Mykolo

Romerio universiteto komanda, kurià sudarë Valstybinio valdymo fa-kulteto III kurso studentas Dainius Biekða, Teisës fakultetomagistrantûros II kurso studentas Karolis Kasparaitis ir Universitetoabsolventas Margiris Karvelis, bendroje áskaitoje uþëmë penktàjà vietà.

Balandþio 16 d. Policijos mokymo centro stendinio ðaudymoðaudykloje vyko praktinio ðaudymo ið lygiavamzdþiø ðautuvø varþybos„Metalo diena – 4“, kuriose dalyvavo ávairiø ðalies teisësaugos institucijøatstovai. Mykolo Romerio universitetui atstovavo Teisësaugos fakultetoKûno kultûros katedros lektorius Vytautas Guðauskas ir Policijos teisësir veiklos katedros lektoriai Linas Karosas ir Dmitrijus Kosarevas, dalyvavæpompiniø lygiavamzdþiø ðautuvø („Standard Manual“) kategorijoje. Ið17 dalyviø minëtoje kategorijoje Linas Karosas uþëmë I vietà, DmitrijusKosarevas – III vietà, Vytautas Guðauskas – XI vietà.

Balandþio 16 d. Kaune vykusiame ðalies aukðtøjø mokyklø dziudoèempionate Mykolo Romerio universiteto moterø dziudo rinktinëiðkovojo I komandinæ vietà, surinkusi 113 taðkø ir aplenkusi Vilniausuniversiteto (17 taðkø) bei Lietuvos kûno kultûros akademijos (63taškais) studentes.

Asmeninëje áskaitoje èempionës vardà pelnë Svetlana Vetrova (52kg), Rasa Urbðytë (57 kg), Julija Lupaðku (70 kg), Renata Urbanaitë (78kg). Antràsias vietas iðkovojo Aistë Dunajevaitë (52 kg), Laura Kiþinaitytë(70 kg), Auðra Banytë (78 kg ) bei Diana Aksionova (virð 78 kg). Treèiàsiasvietas uþëmë Olga Lovkytë (57 kg) ir Lucina Raèkovska (70 kg).Mykolo Romerio universiteto vaikinø komandinis rezultatas tarpdalyvavusiø aðtuoniø aukðtøjø mokyklø komandø – IV vieta (89 taðkai).I vieta atiteko Lietuvos kûno kultûros akademijos (113,5 taðkø), IIvieta – Kauno technologijos universiteto (92 taðkai), III vieta – VilniausGedimino technikos universiteto (90 taðkø) rinktinëms. Asmeninëjeáskaitoje geriausiai pasirodë Ramûnas Fokas (90 kg), Povilas Driþas(100 kg) bei Linas Ðvambarys (+100 kg), èempionate iðkovojæ antràsiasvietas. III vietà uþëmë Raimundas Bagdonavièius (60 kg), V vietà –Piotras Ðiupðinskas (60 kg), VII vietà – Zbignev Ðablinskij (+100 kg).

Balandþio 1, 5–6 d. Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose

vyko nepaprastai stilingas, ekstravagantiðkas, rafinuotas, neáprastai avan-

gardiðkas teisininkø renginys – „Teisininkø dienos 2005“ (TeDi 2005).

Koks teisininkas yra visuomenës akyse? Visada pasitikintis sa-vimi, aukðtai iðkëlæs galvà, gatve eidamas juodu kostiumu bei lediniuþvilgsniu stebëdamas aplinkà, rafinuotas? Ðá kartà teisininkai pri-ëmë visuomenës iððûká bei pasiûlë socialinæ provokacijà – „Snobið-kàsias teisininkø dienas“. TeDi organizatoriai – trys nevyriausybinësstudentus vienijanèios organizacijos ið dviejø svarbiausiø Lietuvosteisininkus ruoðianèiø aukðtøjø mokyklø – MRU SA, VU TF SA ir„ELSA Lietuva“ – vadovaudamosi paèios visuomenës netiesiogiaipasiûlytais vertinimo kriterijais, sukûrë projekto ávaizdá – teisinin-kas-snobas. Jo idëjà simbolizavo ir pasirinktos kontrastingos spal-vos – juoda, balta, raudona.

Balandþio 1-oji buvo neatsitiktinai pasirinkta pirmàja renginiodiena – ir vël dël tø visuomenës lipdomø stereotipø: teisininkasmelagis? manipuliuojantis kitais, savo galia beiástatymu, neieðkantis teisybës, o tik naudos?Sprendimus galëjo padaryti kiekvienas, dalyva-væs TeDi atidaryme Lietuvos Respublikos tei-singumo ministerijoje, kurioje teisës studentaiatliko originalià meninæ instaliacijà „Snobø fil-mas. Premjera“, bei kituose renginiuose, vyku-siuose „antruosiuose namuose“ – Mykolo Ro-merio bei Vilniaus universitetuose.

Balandþio 5 d. Mykolo Romerio universi-teto studentus pasitiko aukcionas, kuriame vie-ðai ir visiðkai legaliai buvo platinami ekstrava-

gantiðki ir antikvariniai dëstytojø asmeniniai daiktai. Jo metu su-rinktos lëðos paaukotos nepilnameèiø prevencijos centrui. Aukcio-nu siekta parodyti, kad teisininkai nëra tie, kuriems visiðkai niekasneádomu: jie negyvena savo susikurtame pasaulyje ir á kitus þiûri toligraþu ne skeptiðku snobo þvilgsniu.

Universiteto studentø gerà nuotaikà lëmë ir originalios dësty-tojø Nominacijos, per kurias jie iðvydo netikëtas nominacijas ir kaikuriuos jø laimëtojus.

TeDi organizatoriai surengë du seminarus rimtajai projektodalyviø publikai. Seminare „Imigracija – rykðtë ar iðsigelbëjimas?“,kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisës ir teisëtvar-kos komiteto narys Vidmantas Þiemelis, Pabradës uþsienieèiø re-gistracijos centro virðininko pavaduotojas Jonas Platûkis, Migraci-jos departamento prie VRM uþsienieèiø reikalø skyriaus vedëjopavaduotojas Vaidas Kulikauskas ir Imigracijos skyriaus specialis-tas Linas Blaþulionis, jo dalyviai buvo supaþindinti su imigracijos

reiðkiniu Lietuvoje ir Europos Sàjungoje, járeglamentuojanèiais ðalies ástatymais ir tarp-tautiniais dokumentais, galimomis imigracijosgrësmëmis ir kt. Kitame seminare „Teisinin-kas irgi þmogus“ savo patirtimi su Universite-to studentais dalijosi þymus advokatas Kæstu-tis Lipeika ir Mykolo Romerio universitetodëstytojas, advokatas Andrius Kaluina.

Balandþio 6 d. vakare visø laukë TikraiSnobiðkas TeDi uþdarymas – paðëlæs vakarëlisklube „Gravity“ ir Snobiðko TeDi filmo prista-tymas.

„KIEKVIENAS YRA TRUPUTÁ SNOBAS, BET TIK TEISININKAS MOKA TUO PASINAUDOTI“

„SNOBIÐKOSIOS TEISININKØ DIENOS“ – TEDI 2005„SNOBIÐKOSIOS TEISININKØ DIENOS“ – TEDI 2005„SNOBIÐKOSIOS TEISININKØ DIENOS“ – TEDI 2005„SNOBIÐKOSIOS TEISININKØ DIENOS“ – TEDI 2005„SNOBIÐKOSIOS TEISININKØ DIENOS“ – TEDI 2005

mykolo romeriomykolomykolo romerioromerio … · 2005. 10. 5. · mykolo romeriomykolomykolo...

Documents