nacionalinĖs verslo administratoriŲ · web viewpersitvarkant šalies ekonomikai, keičiantis...

NACIONALINĖ VERSLO ADMINISTRATORIŲ ASOCIACIJA

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ STUDIJA – VEIKSNIAI TRUKDANTYS VYKDYTI ĮMONIŲ

RESTRUKTŪRIZAVIMĄ

Vilnius2004 m.

Įmonių restruktūrizavimo procesų studija – veiksniaitrukdantys vykdyti įmonių restruktūrizavimą

TURINYS

Eil. nr. Pavadinimas Puslapis

1 Įmonių restruktūrizavimo proceso būklės analizė 2

2 Teisės aktų, reglamentuojančių įmonių restruktūrizavimo procesą bei reikalavimus šio proceso dalyviams, nuostatų vertinimas

6

3 Kreditoriaus ir jo interesų atstovavimo būklės vertinimas įmonių restruktūrizavimo proceso metu

7

4 Užsienio šalių patirtis įmonių restruktūrizavimo proceso klausimais 12

5 Kriterijų, įvertinančių galimybę vykdyti įmonės restruktūrizavimą, vertinimas

16

6 Pasiūlymai dėl teisės aktų, reglamentuojančių įmonių restruktūrizavimo proceso dalyvių teises bei jų atsakomybę, tobulinimo

18

7 Kreditorių vietos ir vaidmens optimizavimas įmonių restruktūrizavimo proceso metu, sprendžiant įmonių veiklos tęstinumo bei skolų grąžinimo problemas

24

PRIEDAI:1 Restruktūrizuojamų įmonių duomenys 352 Restruktūrizavimo proceso dinamika 433 Restruktūrizavimo proceso schema 444 Įmonių restruktūrizavimas. Esama būklė 455 Teisės aktai reglamentuojantys įmonių restruktūrizavimo procesą bei

reikalavimus šio proceso dalyviams46

6 Įmonių restruktūrizavimas. Esminės problemos 487 Įmonių restruktūrizavimas. Principai 498 Rekomendacijos dėl veiksmų, kurie turėtų būti atliekami iki

restruktūrizavimo plano parengimo51

9 Rekomenduojamas restruktūrizavimo metmenų turinys 5710 Įmonių restruktūrizavimas. Įgyvendinimo klausimai 5811 Įmonių restruktūrizavimas. Proceso rėmimas 5912 Įmonių restruktūrizavimas. Proceso schema esant naujam

nemokumo kodeksui60

13 Darbų sutarties kopija 61

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO BŪKLĖS ANALIZĖ

Persitvarkant šalies ekonomikai, keičiantis verslo sąlygoms, įmonių restruktūrizavimo procesas galėtų tapti ekonominiu - teisiniu instrumentu krizinėje situacijoje esančioms įmonėms, kurios siekia keisti savo ūkinės – komercinės veiklos kryptis, darbo produktų bei paslaugų rinkoje pobūdį ar/ir savo finansinių įsipareigojimų struktūrą.

Formaliai šalyje Įmonių restruktūrizavimo proceso vykdymą reglamentuoja LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 (2001 m. kovo 20 d.) bei su jo taikymu susijusių teisės aktų nuostatos.

Viena iš svarbiausių sąlygų sėkmingam šio proceso įgyvendinimui – šio proceso dalyvių (savininkų, įmonės vadovų, kreditorių) noras ir gebėjimas sutarti, kad verslas turi perspektyvą bei visapusiškas tarpusavio pasitikėjimas įgyvendinant bendrus siekius.

Reikia pastebėti, kad vertinant trumpą Lietuvoje vykstančių įmonių restruktūrizavimų procesų praktiką, šiuo klausimu matome sudėtingą situaciją. Iš per visą laikotarpį iškeltų 22 restruktūrizavimo bylų, 15-ka bylų yra iškelta pačių įmonių iniciatyva (iniciatoriai buvo įmonių vadovai, savininkai, kurie turi galimybes ir privalo tinkamai pasirengti restruktūrizavimo procesui), tačiau nežiūrint to, 6-ios bylos buvo nutrauktos (žiūrėti 1-mą priedą. Restruktūrizuojamų įmonių duomenys). Šie skaičiai, o taip pat restruktūrizavimo procesų problemų aptarimas su procesų dalyviais, tarp to, su restruktūrizavimo administratoriais, rodo, kad restruktūrizavimo bylos buvo keliamos įmonės vadovams ir kreditoriams nepakankamai išdiskutavus verslo problemų, neturint plataus rato kreditorių pritarimo, neturint ilgalaikių verslo vystymo perspektyvų, o esant tik pačios įmonės ar jos savininkų vienpusiškiems interesams.

Įmonės restruktūrizavimo procesas turi būti siejamas ne tik su įmonės gamybiniu, techninių, komerciniu pertvarkymu, finansinių įsipareigojimų restruktūrizavimu bet ir, daugeliu atvejų, su galimu įmonės vadovų pakeitimu ar net akcininkų pasikeitimu.

Iš vykusių restruktūrizavimo procesų matyti, kad Lietuvoje nebuvo paplitusi praktika, kada kreditoriai analizuodami restruktūrizuojamos įmonės verslo perspektyvą bei vertindami rengiamas priemones verslo pertvarkymui (įmonės gamybinės, komercinės veiklos organizaciniai pakeitimai), keltų reikalavimus pakeisti esamus įmonės vadovus, reikalautų tiesioginio savininkų dalyvavimo finansiškai restruktūrizuojant įmonę ar reikalautų keisti įmonės akcininkų struktūrą.

Laikoma, kad įmonės restruktūrizavimo sėkmę galėtų užtikrinti šie faktoriai:- įmonės, kaip verslo, perspektyvumo pagrindimas (pateikiant įrodymus, kad įmonė gali

tapti finansiškai pajėgia tęsti ūkinę - komercinę veiklą, galinčia vykdyti kreditoriams prisiimtus įsipareigojimus bei, tuo pačiu, kaip verslo partneris, patrauklia kreditoriams);

- įmonės savininkų, kreditorių įsitikinimas, kad įmonės restruktūrizavimas finansiniu bei teisiniu aspektu yra priimtinesnis nei įmonės bankrotas;

- ekonominis bei teisinis proceso dalyvių interesas (viso restruktūrizavimo proceso laikotarpyje, visų pirma, kreditoriai neturėtų atsidurti labiau komplikuotoje finansinėje ar teisinėje situacijoje nei tai buvo prieš pradedant įmonę restruktūrizuoti);

- garbingas visų procese dalyvaujančių šalių elgesys.

Kai įmonė susiduria su nemokumo problemomis, jos vadovams tenka svarstyti sudėtingą problemą – uždaryti įmonę ar tęsti veiklą ir tam, kaip vieną iš instrumentų, taikyti šios įmonės restruktūrizavimą.

Teisine prasme įmonė laikoma nemokia, kai nebegali laiku sugrąžinti savo skolų. Prielaidos įmonės restruktūrizavimui apibrėžtos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 str.

- įmonė neatsiskaito su kreditoriumi daugiau kaip tris mėnesius;

- įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;- įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas toks procesas ne teismo tvarka.Įmonių restruktūrizavimo praktikoje dažniausiai vadovaujamasi tuo, kad skolos trukmė

viršijo 3-is mėnesius, o prie mažo kreditorių aktyvumo bei mažo restruktūrizavimo proceso Lietuvoje populiarumo (žiūr. 2-rą priedą. Restruktūrizavimo proceso dinamika), šis terminas nusitęsia ir dažnai būna daug ilgesnis. Kita sąlyga, kad įmonė neturi būti nutraukusi ūkinės komercinės veiklos yra labiau „formali“, nes nėra teisiškai apibrėžta – kas laikoma ūkine koercine veikla.

Tokiu būdu nemaža dalis įmonių, kurios laiku nevykdo savo finansinių įsipareigojimų (praktiškai jau turėtų būti priskirtos prie nemokių-beviltiškų) tęsia savo veiklą ir kaip taisyklė tik dar labiau komplikuoja esamą situaciją.

Įmonės bankrotas (likvidavimas) yra viena iš galimų perspektyvų, kuria įmonės savininkai bei kreditoriai turi turėti galimybę pasinaudoti tiek prieš priimant sprendimą įmonę restruktūrizuoti, tiek ir įmonės restruktūrizavimo proceso eigoje.

Sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusi įmonė siekdama atstatyti įmonės mokumą (įmonę restruktūrizuoti) ir, kaip taisyklė, norėdama sumažinti verslo riziką, gali kreiptis į teismą su prašymu, kad toks procesas vyktų teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbu ir tai, kad tokia teisė turėtų būti suteikiama ir įmonės kreditoriams, kurie, dalinai norėdami sustiprinti savo įtaką įmonės pertvarkymo eigai bei siekdami mažinti riziką dėl abipusio pasitikėjimo stokos, gali kreiptis į teismą dėl įmonės nemokumo fakto nustatymo bei formalaus įmonės restruktūrizavimo proceso vykdymo, jei tokį procesą būtų pasirengusi vykdyti pati įmonė.

Bet kuriuo atveju (įmonės ar kreditorių iniciatyva) turi būti parengtas abipusiai (ir kreditoriams ir įmonės atstovams) priimtinas įmonės restruktūrizavimo planas, kuriame numatomos šalių teisės, pareigos, šalių atsakomybė bei terminai įgyvendinant priemones įmonės mokumui atstatyti ir priemones prisiimtiems kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti.

Vykusių restruktūrizavimo procesų analizė rodo, kad praktikoje dažnai užsitęsdavo restruktūrizavimo plano parengimo procesas, o tai rodo, kad įmonės, bendraudamos su kreditoriais bei kreipiantis į teismą pačios nebuvo atsakingai pasirengusios tokio proceso pradžiai bei tokio proceso įgyvendinimui (neprofesionalus ir neatsakingas įmonės nemokumo būklės ir pačio verslo perspektyvos vertinimas).

Kaip taisyklė, analizuojant galimą formalaus restruktūrizavimo proceso eigą, turėtume fiksuoti šiuos, restruktūrizavimo proceso sėkmę, užtikrinančius žingsnius:

- racionali įmonės atstovų (įmonės vadovų ar akcininkų) arba akcininkų iniciatyva, kuria parodomas pasirengimas spręsti susidariusias problemas (kreditorinių įsipareigojimų nevykdymas, ūkinės – komercinės veiklos trikdžiai ir kt.);

- suderinami esminiai įmonės restruktūrizavimo principai (restruktūrizavimo metmenys) arba parengiamas įmonės restruktūrizavimo planas (organizacinės techninės priemonės įmonės mokumui atstatyti bei prisiimtiems kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti ir/ar kreditorių nuolaidos, sudarančios galimybes įmonei funkcionuoti);

- įmonės atstovai bei kreditorių sutaria kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo;

- parengiamas įmonės restruktūrizavimo planas, jei to nebuvo padaryta, ir svarstomas (tvirtinamas) restruktūrizavimo planas, jame numatant procedūras ir kontrolės mechanizmą, užtikrinantį nuoseklų įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimą;

- įgyvendinamos įmonės restruktūrizavimo plane numatyto priemonės;- įgyvendinamas atskaitomybės už restruktūrizavimo proceso eigą bei restruktūrizavimo

proceso eigos kontrolės mechanizmas.Patikslinant veiksnius, kurie galėtų iliustruoti aukščiau pažymėtą racionalią įmonės

atstovų arba akcininkų iniciatyvą bei galėtų sudaryti prielaidas įmonės atstovų bei kreditorių tarpusavio pasitikėjimui didinti (garbingas procese dalyvaujančių šalių elgesys) – tai profesionali ir atsakinga priežasčių, dėl kurių įmonė tapo nemokia analizė bei šių priežasčių įvertinimas.

Organizacinių techninių priemonių, skirtų įmonės mokumui atstatyti ir prisiimtiems kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti apimtis ir/ar kreditorių nuolaidų, sudarančių galimybes įmonei funkcionuoti apimtis bei restruktūrizavimo proceso trukmė priklauso nuo įmonės finansinių problemų mąsto, tai yra nuo krizės gylio. Kaip taisyklė, kuo vėliau reaguojama, kuo vėliau priimamos priemonės krizės padariniams sumažinti, tuo šios priemonės turės būti radikalesnės, tuo restruktūrizavimas apims platesnį interesų lauką (įmonės savininkai, vadovai bei darbuotojai, įmonės kreditoriai (tiekėjai, darbuotojai, finansinės ir kitos institucijos), produkcijos pirkėjai), tuo restruktūrizavimo problematika bus sudėtingesnė, tuo restruktūrizavimo procesas bus ilgesnis.

Šiuo požiūriu charakteringa tai, kad dalies įmonių, kurios kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, skolų dydis ir įsiskolinimo terminai buvo labai reikšmingi, tačiau nežiūrint to, buvo siekiama sąlyginai nereikšmingais verslo pertvarkymais pabandyti „išgyventi“, tikintis, kad „aplinkybės bus palankios verslui“.

Praktika rodo, kad priežastys, dėl kurių įmonės patiria nesėkmę, tampa nemokiomis dažniausiai yra šios:

- profesionalių vadovų stoka ar jų praradimas;- veikla nuostolinga ir nuostoliams augant sutrinka pinigų srautai (atsiskaitymai);- problemos atsiradusios dėl tiekėjų netinkamų veiksmų ar jų praradimo;- darbuotojų (kvalifikuotų) trūkumas; - per didelis darbuotojų skaičius;- konkurencinio pranašumo (produktai, rinkos) stoka ar praradimas; - technologinis (žema kokybė, aukštos sąnaudos) atsilikimas- ženkliai išaugusios debitorinės skolos;- teisės ar kitų norminių aktų reikalavimų nevykdymas;- nepamatuota finansinė rizika prisiimant per didelius įsipareigojimus (paskolas) ar

neracionaliai naudojant turimas lėšas;- nepamatuota verslo rizika netinkamai įvertinant verslą supančias aplinkybes ar jų

pokyčius

Vienas iš pagrindinių kriterijų apsprendžiantis galimybę restruktūrizuoti įmonę ar lemiantis apsisprendimą skelbti įmonei bankrotą – jos potencialus gebėjimas laiku vykdyti prieš kreditorius prisiimtus finansinius įsipareigojimus, gebėjimas finansuoti savo plėtrą bei gebėjimas suteikti savininkams naudą, adekvačią prisiimtai verslo rizikai, tai yra, įmonės, kaip verslo subjekto vertės padidinimas.

Labai svarbus veiksnys galintis užtikrinti restruktūrizavimo sėkmę – įmonės atstovų ir kreditorių sutarimas, kad visuose derybų etapuose, iki bus parengtas įmonės restruktūrizavimo planas, bei, kad patvirtintame įmonės restruktūrizavimo plane bus aiškiai atskirtos priemonės bei jų įgyvendinimo terminai dėl pačios įmonės mokumo atstatymo ir priemonės bei jų įgyvendinimo terminai dėl veiklos plėtros bei, tuo pačiu, prisiimtų kreditorių įsipareigojimų vykdymo.

Preliminari šalyje vykstančių restruktūrizavimo procesų analizė bei kitų šalių patirtis rodo, kad reikšmingas vaidmuo užtikrinat restruktūrizavimo proceso sėkmę, tenka šio proceso dalyviams (įmonės atstovams, kreditoriams, administratoriams), jų pasirengimui prisiimti atsakomybę už vienų ar kitų sprendimų priėmimą bei jų galimybėms įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas. Šiuo požiūriu, priežastis, dėl kurių stringa restruktūrizavimo procesas galima būtų sąlyginai skirstyti taip:

1. Nepakankamai tinkamos (dažnai smulkmeniškos) teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios patį restruktūrizavimo procesą ar šio proceso dalyvių teises bei pareigas (žiūr. 3-ią priedą. Restruktūrizavimo proceso schema).

2. Įmonės atstovų bei kreditorių nepasirengimas (dėl nepakankamos kvalifikacijos, siauro „žinybinio“ intereso ar kitų tokio pobūdžio priežasčių) tinkamai dalyvauti šiame procese.

3. Įmonių restruktūrizavimo administratorių profesinio pasirengimo klausimai (2004 m. rugsėjo mėn. pabaigoje teisė teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikta

88-ms fiziniams asmenims. Žymi dalis iš jų, kaip taisyklė, turi didelę turto administravimo veiklos patirtį, tačiau dėl nedidelio įmonių restruktūrizavimo bylų skaičiaus, mažiau yra susidūrę su praktiniais verslo restruktūrizavimo problemų sprendimais).

4. Susiformavęs išankstinis negatyvus visuomenės požiūris dėl įmonės restruktūrizavimo įstatymo bei su tuo susijusių teisės aktų nuostatų taikymo.

5. Siauri, savanaudiški asmenų, dalyvaujančių šiame procese, veiksmai.

Problemų, susijusių su restruktūrizavimo proceso įgyvendinimu santrauka pateikta priede (žiūr. 4-tą priedą. Įmonių restruktūrizavimas. Esama būklė)

TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESĄ BEI REIKALAVIMUS ŠIO

PROCESO DALYVIAMS, NUOSTATŲ VERTINIMAS

Šiuo metu tiesiogiai įmonių restruktūrizavimo procesą bei reikalavimus šio proceso dalyviams reglamentuoja 2001 metų LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (žiūr. 5-tą priedą. Teisės aktai reglamentuojantys įmonių restruktūrizavimo procesą bei reikalavimus šio proceso dalyviams). Siekiant platesnio šio įstatymo taikymo, būtina tikslinti šio teisės akto nuostatas tai atliekant keliais etapais:

- redakciniai įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų pakeitimai siekiant supaprastinti bei padaryti dinamiškesnį patį procesą;

- įmonių restruktūrizavimo bei įmonių bankroto įstatymų pertvarkymas parengiant vieningą įmonių nemokumo kodeksą.

Detalesnės rekomendacijos dėl redakcinio šio teisės akto pertvarkymo bei rekomendacijos dėl nemokumo nagrinėjimo koncepcijos pakeitimo pateiktos tolimesnėje studijos medžiagoje (Pasiūlymai dėl teisės aktų, reglamentuojančių įmonių restruktūrizavimo proceso dalyvių teises bei jų atsakomybę tobulinimo).

Kiti, tiesiogiai su įmonių restruktūrizavimo procesu susiję, teisės aktai (LRV nutarimas Nr. 831, LR Ūkio ministro įsakymas Nr. 221, LR Ūkio ministro įsakymas Nr. 241), reglamentuojantys reikalavimus restruktūrizavimo proceso dalyviams bei nustatantys reikalavimus dėl informacijos apie restruktūrizavimo procesą pateikimo esminės įtakos restruktūrizavimo proceso eigai neturi, išskyrus tai, kad praktikoje reikėtų taikyti priemones, kurias diegiant būtų keliama restruktūrizavimo proceso dalyvių (valstybės institucijas atstovaujančių kreditorių, įmonių restruktūrizavimo administratorių) kvalifikacija restruktūrizavimo įstatymo taikymo klausimais. Daliniam šios problemos sprendimui teigiamos įtakos turėtų tai, kad būtų įgyvendinti teikiami įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakciniai pakeitimai.

Šios studijos 5-ame priede nurodytas LRV nutarimas Nr. 239 yra parengtas vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo nuostatomis ir priėmus sprendimą vienoje ar kitoje apimtyje keisti įmonių restruktūrizavimo įstatymą, reikėtų atlikti atitinkamus šio teisės akto patikslinimus.

LR ir Europos sąjungos norminiai aktai, kurie susiję su konkurencijos įstatymo taikymu, naudotini tik tuo atveju, jei restruktūrizavimo procese dalyvauja Valstybės institucijas atstovaujantis kreditorius ir jei sprendžiamas klausimas dėl galimos reikšmingos pagalbos suteikimo restruktūrizuojamai įmonei. Svarbu tai, kad praktikoje, pasirengimo restruktūrizavimo procesui metu, proceso dalyviai tinkamai įvertintų šių teisės aktų taikymo ypatumus (reikiamos informacijos parengimo kokybė ir minimaliai būtinas laikas atitinkamų sprendimų parengimui ir priėmimui.

Kiti, studijos 5-ame priede pateikti teisės aktai (18 – 28 dokumentai) naudojami atitinkamuose restruktūrizavimo proceso etapuose vadovaujantis šiuose dokumentuose išdėstytais reikalavimais ir tiesioginės įtakos restruktūrizavimo proceso efektyvumui neturi.

KREDITORIAUS IR JO INTERESŲ ATSTOVAVIMO BŪKLĖS VERTINIMAS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO

METU

1. Veiksniai, stabdantys kreditorių ir akcininkų (savininkų) siekius restruktūrizuoti įmonę

1.1. Akcininkų (savininkų) ir kreditorių interesų nesutapimas

Pirma: Galimybė įmonei nemokėti palūkanų, dėl ko kreditoriai praranda dalį pajamų

LR ĮRĮ 9 str. 1d. 2p. numato, kad sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, skaičiavimas. Palūkanų neskaičiavimas ir jų nemokėjimas, įmonės (skolininkės) požiūriu, yra teigiama restruktūrizavimo įstatyme numatyta nuostata, leidžianti šioms įmonėms, sumažinti veiklos sąnaudas.

Tačiau kredito įstaigos (bankai, lizingo kompanijos), suteikusios kreditus ar lizingą netenka dalies savo planuotų pajamų, nors dažnai sutartys su jais nėrai praterminuotos. Valstybinė mokesčių inspekcija ir VSDFV taip pat yra suinteresuotos geriau pasirašyti mokesčių atidėjimo sutartis, kadangi jose taip pat numatomas palūkanų mokėjimas.

Kredito įstaigos pirmenybę teikia įkeisto turto perėmimui ir jo pardavimui, suteikiant naujas paskolas naujiems parduoto turto savininkams. Ekonominė tokių veiksmų prielaida, kad dažnai įkeičiamas turtas, kurios rinkos vertė viršija du kartus suteiktų paskolų dydį. Šis procesas yra ženkliai greitesnis, negu skolų atgavimas restruktūrizavimo proceso metu.

Svarstytinas klausimo sprendimas - nepraterminuotas sutartis ir mokėjimus priskirti einamiesiems mokėjimams, nuo kurių galima skaičiuoti palūkanas ir vykdyti atsiskaitymus pagal sutartyse, pasirašytose iki restruktūrizavimo proceso pradžios, grafikus. Palūkanų mokėjimą atidėti restruktūrizavimo laikotarpio metu ir numatyti jų mokėjimą baigus restruktūrizavimo procesą ir atsiskaičius su kitais kreditoriais. Tai liestų bankus ir lizingo kompanijas, tačiau tam dalinai priešintųsi kiti antros eilės kreditoriai, nes būtų iš dalies pažeistas jų lygiavertiškumo principas

Antra: Kreditoriams teikiant nuolaidas, savininkai vengia papildomų investicijų

Akcininkai (savininkai) dažnai inicijuoja restruktūrizavimo procesą, tikslu nemokėti palūkanų, sustabdyti turto pardavimą pagal vykdomuosius raštus. Jeigu įmonės savininkų tikrieji tikslai nėra įmonės ilgalaikio mokumo atstatymas, jie ir nenumato savo papildomų investicijų į restruktūrizuojamą įmonę, o tik reikalauja nuolaidų iš kreditorių. Todėl tikslinga, kad kreditoriams taikant nuolaidas ir atsisakant dalies kreditorinio reikalavimo, tenkinamo pirmajame kreditorinių reikalavimų etape, akcininkai taip pat numatytų adekvačią dalį papildomų investicijų į įmonės ilgalaikį turtą arba pritrauktų papildomą akcinį kapitalą įvairių finansinių instrumentų forma (kaip viena galėtų būti konvertuojamų į akcijas restruktūrizavimo proceso gale obligacijų išleidimas. Tai turėtų būti numatyta restruktūrizavimo proceso pradžioje – rengiant retruktūrizavimo plano metmenis.

Trečia: Galimybė kreditoriams, lyginant su jų konkurentais, dalyvauti įmonės tolimesnėje ūkinėje veikloje kaip partneriams

Jeigu VMI, VSDFV ar pvz. energetikai suinteresuoti taikyti nuolaidas, kadangi išlieka restruktūrizuojama įmonė kaip ūkio subjektas, mokantis jiems einamuosius mokėjimus, tai kiti kreditoriai, sutinkantys atidėti mokėjimo terminus ar atsisakyti dalies kreditorinio reikalavimo, iš įmonės kaip potencialaus savo teikiamų prekių ar paslaugų, jokių įsipareigojimų dėl tolimesnio

bendradarbiavimo negauna. Neapribojant įmonės teisės rinktis pigesnes paslaugas ir prekes rinkoje, tam tikri restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimai kreditoriams, sutikusiems dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese, galėtų būti numatomi.

Ketvirta: Valstybės institucijų nenoras nagrinėti įmonių verslo perspektyvas ir prsiiimti atsakomybę

Analizė rodo, kad pagrindiniai kreditoriai įmonėse, turinčiose laikinų finansinių sunkumų yra valstybės institucijos – VMI, VSDFV, AB Turto bankas - bei energetikai. Kol kas jų suinteresuotumo kelti restruktūrizavimo bylą nėra. Greičiau yra vidinis pasipriešinimas eilinių darbuotojų ir vadovų, nes pritarimas restruktūrizavimo plano metmenims, restruktūrizavimo planui – tai papildomas didelis darbas ir atsakomybė, jeigu restruktūrizavimo procesas nepavyks ir pasibaigs bankroto procedūra.

Valstybinėms institucijoms, taikant nuolaidas restruktūrizuojamai bendrovei, LR ĮRĮ numatyta būtinybė suderinti pagalbos teikimą su Konkurencijos taryba pagal Valstybės pagalbos teikimo ūkio subjektams įstatymą, dar labiau didina pasipriešinimą valstybės institucijų darbuotojų dėl didelio papildomo darbo krūvio. Tikslinga būtų derinimo procesą su Konkurencijos taryba pavesti pačiai restruktūrizuojamai įmonei, esant principiniam šių valstybės institucijų pritarimui..

Penkta: Praktikoje valstybės institucijų teikiama pirmenybė bankrotui, o ne restruktūrizavimui.

Nėra valstybės institucijų vadovų atsakomybės už atsiskaitymo su valstybės ar VSDFV biudžetu didelių skolų susidarymą, nepakankamą sankcijų taikymą ir nemokėjimų toleravimą. Mūsų valstybėje nėra nei administracinės, nei baudžiamosios atsakomybės už neveikimą. Todėl geriausias valstybės institucijų atskirų mokesčių išieškojimų skyrių darbuotojų požiūriu restruktūrizavimas – bankroto bylos iškėlimas ir turto pardavimas kitiems savininkams. Tokį požiūrį iš dalies galima būtų toleruoti, jeigu bankrotai būtų keliami, kai įmonė veikia ir joje yra parduotino (likvidaus ) turto. Jeigu vieni savininkai nesusitvarko, turtas turi pereiti į mokančių turtu disponuoti ir uždirbti pelną savininkų rankas. Todėl reikėtų skatinti ankstyvesnes tiek restruktūrizavimo, tiek ankstyvesnius bankrotus, kai nėra išparduotas bendrovės turtas, vykdoma bendrovės veikla, o ne tada, kai joje jau nėra turto. Tai ypatingai taikytina gamybinėms įmonėms.

1.2. ĮRĮ numatytos lengvatos dėl atidėjimo terminų apribojimas

Pagal Mokesčių administravimo įstatymą yra numatyta įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų, bet perspektyvą ateityje apmokėti savo skolas, sudaryti mokestinės paskolos sutartis su VMI ir VSDFV, neapribojant atidėjimo terminų. Kai tuo tarpu VMI prie FM viršininko 2002 03 01 įsakymu Nr. 67 patvirtintos metodikos 21 punkte apibrėžtas atidėjimo terminas – ne ilgiau negu restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpis, t.y. 4 arba ilgiausiai 5 metai. Tai iš esmės susiaurina Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytą restruktūrizavimo tikslo sampratą – atstatyti ilgalaikį įmonės mokumą. Ilgalaikis įmonės mokumas – tai nėra visų skolų grąžinimas, tai yra skolų restruktūrizavimas - vienos dalies grąžinimas, kitos dalies terminų atidėjimas (atsisakymas) ir kitų grąžinimo sąlygų aptarimas pagal įmonės finansines galimybes.

Šiuo atveju yra nesuderintos ne tik nemokumo sąvokos ĮRĮ ir ĮBĮ, bet praktiškai nėra ilgalaikio mokumo apibrėžimo. 1993 m. LRV nutarimu buvo paaiškinta įmonės mokumo kriterijai, tačiau nėra šiandien apibrėžta ilgalaikio mokumo sąvoka, nors ĮRĮ tikslas – atstatyti ilgalaikį įmonės mokumą.

1.3. Nesuformuota teigiama visuomenės nuomonė dėl restruktūrizavimo proceso naudos

Daugelis įmonių vadovų ir akcininkų ( savininkų) nenori pradėti restruktūrizavimo proceso, nes iškėlus restruktūrizavimo bylą pagal su pagrindiniais kreditoriais suderintus restruktūrizavimo plano metmenis, kiti kreditoriai ir tiekėjai sustabdo prekių tiekimą kreditan ir reikalauja išankstinių apmokėjimų. Tai dar labiau nestabilizuoja įmonės veiklą ir reikalauja papildomų apyvartinių lėšų. Mūsų verslo visuomenė dėl nežinojimo apie restruktūrizavimo procesą, kadangi jis nagrinėjamas teisme, sutapatina šį procesą vos ne su bankroto byla. Gi suderinti restruktūrizavimo plano metmenis su visais kreditoriais, jeigu jų yra daug, dėl interesų susikirtimo ir noro greičiau atsiimti pinigus, praktiškai neįmanoma.

1.4. Įmonės veiklos komercinių paslapčių viešumas

Restruktūrizavimo plano parengimas ir jo viešas svarstymas iš dalies yra įmonės veiklos perspektyvos paviešinimas. Nors ĮRĮ ir yra numatyta kreditorių atsakomybė už komercinių paslapčių skleidimą, tačiau kreditoriai noriai naudojasi šia informacija ir teikia ją konkurentams. Todėl tikslinga būtų numatyti, kad restruktūrizavimo planas toje dalyje, kuri liečia verslo planą, galėtų būti konfidencialus, o visiems kreditoriams, kurių reikalavimai sudaro mažiau kaip 1/5 kreditorinių reikalavimų, teikiama informacija tik apie skolų padengimo ir kitas atsiskaitymo sąlygas bei formas.

1.5 Teisinis prieštaravimas dėl privalomų kreditorių susirinkimų nutarimų visiems kreditoriams

ĮRĮ 21 str. 7 punkte yra numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi visiems kreditoriams. Tuo vadovaujantis restruktūrizuojamos įmonės vadovybė, jeigu yra patvirtintas restruktūrizavimo planas kreditorių susirinkimo nutarimu ir teismo nutartimi, traktuoja, kad restruktūrizavimo plano vykdymas privalomas visiems, tiek įmonei, tiek kreditoriams ir kreditoriai privalo pasirašyti skolų atidėjimo (dalies jų atsisakymo) sutartis restruktūrizavimo plane numatytais terminais ir sąlygomis. Kreditoriai, balsavę prieš restruktūrizavimo plano patvirtinimą, nesutinka rašytis šių sutarčių ir nepripažįsta pagal Civilinį kodeksą plane numatytos jų teisės apribojimo atsiimti pinigus. Tai trikdo restruktūrizavimo procesą, didina įtampą tarp kreditorių ir restruktūrizuojamos įmonės.

1.6. Neapibrėžtumas dėl restruktūrizavimo plano metmenų

Restruktūrizavimo bylai iškelti reikalinga nemažai dokumentų ir iš esmės jau reikia turėti parengtus išsamius restruktūrizavimo plano metmenis. Valstybinės institucijos, teikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse praktiškai reikalauja atsakyti į visus pagrindinius klausimus- kokia verslo perspektyva, pagrįsta turimomis veiklos sutartimis, kokios prašomos nuolaidos ir šių prašomų nuolaidų būtinumas, atstatant ilgalaikį įmonės mokumą. Restruktūrizavimo bylos paprastesnę iškėlimo procedūrą apspręstų, jeigu ĮRĮ-e būtų numatyta, kas restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodyta, taip kaip yra įstatyme nurodytas restruktūrizavimo plano turinys.

Valstybinių institucijų darbuotojų požiūriu klostosi praktika, kad jeigu buvo pritarta restruktūrizavimo plano metmenims, kuriuose buvo nurodyta jau prašomos nuolaidos, tai ir parengtame restruktūrizavimo plane prašomos nuolaidos neturi skirtis nuo prašytų nuolaidų restruktūrizavimo plano metmenyse, kuriems buvo pritarta. Toks požiūris yra keistinas, nes restruktūrizavimo plano rengimas yra sudėtingas ir darbaimlus procesas ir jį atlikti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra sudėtinga.

1.7. Per trumpas restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpis

Daugeliu atveju restruktūrizavimo planą dėl taikomų nuolaidų reikia derinti su Konkurencijos taryba. Gavus teigiamą Konkurencijos tarybos atsakymą, restruktūrizavimo planas, jeigu jame numatyta mokesčių lengvatos, derintinas ir su savivaldybėmis dėl jų administruojamų mokesčių dalies. Konkurencijos taryba turi teisę nagrinėti restruktūrizavimo planą iki 6 mėn., o ateityje, jeigu reikės derinti su Europos sąjunga, terminas dar gali prasitęsti. Todėl numatytas ĮRĮ restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpis 4 mėn. plius 1 mėn. teismo nutartimi yra per trumpas.

1.8. Restruktūrizavimo plano derinimo būtinumas su daugeliu valstybinių institucijų

ĮRĮ ir poįstatyminiuose aktuose yra numatyta, kad skolas valstybės biudžetui galima atiduoti administruoti AB Turto bankas. Jeigu įmonės kreditoriai yra AB Turto bankas, VMI, VSDFV, tai planą reikia derinti su visomis šiomis institucijomis. Tokiu atveju būtų tikslinga, kad skolos AB Turto bankui būtų perduotos, iškėlus restruktūrizavimo bylą, t.y. VMI, VSDFV kreditoriniai reikalavimai būtų perduoti administruoti AB Turto bankui ir restruktūrizavimo planą reikėtų derinti su viena institucija. Tai supaprastintų derinimo procedūrą ir laiką .

2. Įmonės administratoriaus vaidmuo restruktūrizavimo procese

Restruktūrizuojamos įmonės administratorių pagal ĮRĮ skiria teismas kreditorių siūlymu pritarus įmonės valdymo organams. Įmonės valdymo organai skiria administratoriui atlyginimą ir pasirašo pavedimo sutartį su administratoriumi pagal patvirtintame restruktūrizavimo plane numatytą administravimo išlaidų sąmatą. ĮRĮ administratoriui suteikti nemaži įgaliojimai, rengiant restruktūrizavimo planą, peržiūrint sandorius ir prižiūrint valdymo organų veiklą plano vykdymo laikotarpiu. Tačiau praktikoje gaunasi prieštaravimas – administratorius turi vykdyti priežiūros funkciją iš esmės savo darbdavio – įmonės valdymo organo. Šis prieštaravimas spręstinas, jeigu administratorių kreditorių susirinkimo teikimu skirtų kreditoriai ir įpareigotų kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti pavedimo sutartį, numatant administravimo išlaidų kaip ir visas restruktūrizavimo proceso lėšas apmokėti iš įmonės lėšų.

Reikėtų padidinti reikalavimus administratoriaus kvalifikacijai ir apibrėžti, jog jis atsako ne už plano vykdymą, o už plano vykdymo priežiūrą. Vienareikšmiškai plėsti administratoriaus teises, dalyvaujant įmonės valdyme netikslinga, kad nebūtų dvivaldystės ir nesumažėtų bendrovės valdymo organų bei administracijos vadovo atsakomybė už restruktūrizavimo plano vykdymą.

3. Įmonės valdymo organų vaidmuo restruktūrizavimo procese

Įmonės valdymo organų narių ir administracijos vadovo atsakomybė už restruktūrizavimo plano vykdymą yra numatyta restruktūrizavimo įstatyme iki valdymo organų pakeitimo, nevykdant plano. Ši funkcija praktiškai yra deleguota administratoriui. Šią funkciją tikslinga būtų deleguoti taip pat pagrindiniams kreditoriams (kreditorių susirinkimo pirmininkui) ir šį klausimą privaloma tvarka turėtų spręsti kreditoriai, jeigu nevykdomas paskolų grąžinimas pagal restruktūrizavimo plane numatytus grafikus, o ne laukti administratoriaus teikimo..

UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO KLAUSIMAIS

Pirmieji teisės aktai, reguliuojantys asmenų nemokumo klausimus, atsirado dar XVI amžiuje. Šie teisės aktai, pakeitė anksčiau vyravusią tiesioginę atsakomybę kreditoriui, kai skolininkas tapdavo savo kreditoriaus vergu, į atsakomybę valstybei. Tačiau už nesugebėjimą sumokėti skolų, asmenys buvo griežtai baudžiami – pav. nutremiami gyventi į kitas vietoves arba baudžiami laisvės atėmimu, o jų turtą pasidalindavo kreditoriai.

Keičiantis socialiniams ekonominiams santykiams, susiformavo požiūris, kad kartais daug naudingiau kreditoriams neišparduoti likusio skolininko turto, o leisti skolininkui tęsti savo verslą ir sudaryti sąlygas per tam tikrą laiką išmokėti skolas. Tokiu būdu pradėta tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius įmonių bankroto (verslo likvidavimo) procesą. Pagrindinis šių pakeitimų tikslas - nustatyti taisykles, kada nemokaus verslo išsaugojimas gali būti laikomas teisėtu. Tokiu būdu šalia Bankroto (likvidavimo) įstatymo, kaip teisinis instrumentas tarp skolininkų ir kreditorių iškilusių problemų sprendimui, buvo priimti norminiai aktai, suteikiantys galimybę restruktūrizuoti įmones, patiriančias sunkumus.

Eilės šalių, tarp to, ir ankstesnėje Lietuvos teisinėje praktikoje (situacija Lietuvoje iki 2001 metų LR Įmonių bankroto ir LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymų priėmimo) įmonių veiklos pertvarkymo procesas, kuriuo siekiama atgaivinti verslą bei sumokėti kreditoriams skolas, yra įgyvendinamas kaip sudėtinė įmonių nemokumo (bankroto) proceso dalis.

Peržvelgus Latvijos ir Estijos teisės aktus, reglamentuojančius įmonių nemokumo problemų sprendimo būdus, bei susipažinus su šių šalių specialistų darbo praktika darytina išvada, kad šiose šalyse atskirų teisės aktų, reglamentuojančių įmonių restruktūrizavimo procesą nėra.

1996 m. Latvijos Seimas priėmė Įmonių ir verslo bendrijų nemokumo įstatymą, kuris buvo tikslintas daugiau kaip dešimtį kartų. Pagal paskutiniąją šiuo metu galiojančią šio įstatymo redakciją X skyrius reglamentuoja įmonių sanavimo sąlygas.

Sanavimas. Tai priemonės, padedančios išvengti skolininko bankroto, atstatyti jo mokumą ir patenkinti kreditorių reikalavimus. (1str.18 p.)

Sanavimo planas. Teisę rengti sanavimo planą turi administratorius, kreditorius (kreditoriai) arba tretieji asmenys pasamdyti administratoriaus (92 str.2 d.). Sanavimo planas turi būti parengtas per du mėnesius nuo tos dienos, kai kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą sanuoti įmonę (93 str.).

Sanavimo plane turi būti nurodyta:- konkrečios priemonės, atkuriančios skolininko mokumą;- terminai per kuriuos numatytos priemonės bus įvykdytos;- lėšų poreikis ir jų gavimo šaltiniai;- skolininko mokumo atkūrimo terminai ir jų apimtys;- įkeisto turto sąrašas, kurį būtina realizuoti sanavimo metu ir kreditorių, kuriems

įkeistas šis turtas, reikalavimų tenkinimo būdai;- kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir terminai.(92 str. 3 d.)Sanavimo planui turi pritarti kreditorių susirinkimas. Laikoma, kad sanavimo planas

suderintas, jei už jo priėmimą balsavo ne mažiau, kaip dvi kreditorių grupės (95 str. 4d.);Šis sanavimo planas turi būti registruojamasi Įmonių registre. Administratorius, gavęs

pažyma iš nurodyto registro, kad sanavimo planas įregistruotas pateikia ją teismui. Įmonių registre privaloma įregistruoti ir visus plano pakeitimus.

Sanavimo terminai. Sanavimas gali trukti ne ilgiau kaip dvejus metus. Tačiau kreditorių susirinkimas gali šį terminą prailginti dar vieneriais metais (94str.).

Susipažinus su verslo praktikoje veikiančiomis įmonių restruktūrizavimo sistemomis, galima būtų konstatuoti, kad, kaip labiausiai atitinkanti makroekonominius reikalavimus, pasaulyje yra pripažįstama amerikietiška įmonių restruktūrizavimo sistema, kurios pavyzdžiu

buvo tobulinami daugelio šalių teisės aktai. Todėl toliau aptarsime pagrindinius įmonių restruktūrizavimo principus, kuriuos numato JAV teisės aktas, reglamentuojantis įmonių restruktūrizavimą (Bankruptcy Code).

JAV juridinių ir fizinių asmenų nemokumo procedūrų vykdymą reglamentuoja Bankroto kodeksas (US Bankruptcy Code), kuris buvo priimtas 1978 ir pradėjo galioti 1979 m. Šio kodekso 11 skyrius reglamentuoja asmenų reorganizavimo procedūras.

Restruktūrizavimo planas. Tai vienas iš pagrindinių JAV įmonių restruktūrizavimo proceso elementų. Išskirtinę teisę pateikti restruktūrizavimo planą teismui turi tik skolininkas. Tokią išskirtinę teisę jis turi 180 dienų nuo to momento, kai pradėta nagrinėti nemokumo byla. Jeigu per nurodytą terminą skolininkas restruktūrizavimo plano teismui nepateikė, šį planą gali pateikti teismui bet kuris suinteresuotas asmuo (įmonės vadovas, akcininkas), kreditorius arba administratorius. Iš esmės įmonės restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti teismui, prasidėjus įmones restruktūrizavimui, yra numatyta 180 dienų. (Pastaba. Lietuvoje šis terminas yra 4 mėnesiai (15 str. 8 dalis), tačiau reikalui esant teismas gali pratęsti šį terminą dar 1 mėnesiui).

Reorganizavimo plane turi būti:- nurodyta kreditorių reikalavimų dydis, suskirstytas pagal atitinkamas klases (grupes);- numatyta kreditorių grupes, kurių reikalavimai negali būti sumažinami;- sąlygos, kaip ir kada ir kam gali būti perduotas įmonės turtas;- numatyta kokia tvarka tenkinami įkaito turėtojo reikalavimai;- numatomi įmonės įstatinio kapitalo pokyčiai bei jos įstatų pakeitimai.Reorganizavimo plane gali būti numatyta, kad tam tikros klasės kreditorių interesai gali

būti ignoruojami. Neretai kreditoriams siūloma vietoj reikalavimų tenkinimo įsigyti restruktūrizuojamos įmonės akcijų.

Informacijos pateikimas. Kartu su įmonės reorganizavimo planu turi būti pateikta išsami informacija apie įmonės finansinę būklę. Pateikiamos informacijos kiekiui ir kokybei keliami dideli reikalavimai. Manoma, kad pagal šią informaciją tariamas (numatomas) investuotojas, turėtų pamatyti restruktūrizuojamos įmonės vystymosi perspektyvas ir galėtų be ypatingų abejonių investuoti į restruktūrizuojamą įmonę.

Restruktūrizavimo plano tvirtinimas. Parengtam įmonės restruktūrizavimo planui turi pritarti kreditoriai. Kreditoriai yra suskirstomi pagal tam tikras klases. Sudarant klases atsižvelgiama, kad vienoje klasėje būtų tik vienarūšiai reikalavimai ar interesai. Tuo siekiama, kad kreditoriai, kurie gali turėti slaptų kėslų, pašalinti įmonę iš rinkos kaip potencialų konkurentą, negalėtų turėti lemiamos įtakos pritariant restruktūrizavimo planui. Tokiu būdu gali būti taip, kad vieno kreditoriaus interesai ir reikalavimai gali pakliūti į kelias klases. Balsavimas vyksta kiekvienoje kreditorių klasėje atskirai. Tačiau pritariant reorganizavimo planui neturi teisės balsuoti tos klasės kreditoriai, kurių reikalavimai reorganizavimo metu bus pilnai patenkinti ir kreditoriai tos klasės, kurių reikalavimai reorganizavimo metu liks visiškai nepatenkinti. Visų kitų klasių kreditoriai laikomi pritarę reorganizavimo planui, jeigu už šį planą balsvo ne mažiau kaip pusę šios klasės reikalavimų turintys kreditoriai.

Restruktūrizavimo planas laikomas teisingu nors kreditoriai, kurių reikalavimai yra neužtikrinti įkeitimu, negaus nieko, kai kreditoriai, kurių reikalavimai turėtų būti tenkinami po nurodytų kreditorių klasės taip pat negaus nieko. Pavyzdžiui: įmonės akcininkai (pajininkai) negali įgyti teises, kad jų reikalavimai (pav. reikalavimai dėl nesumokėtų dividendų) būtų patenkinti tol kol nebus patenkinti visų kreditorių reikalavimai.

Reorganizavimo planą turi patvirtinti teismas. Restruktūrizavimo terminai. Iš esmės įmonės restruktūrizavimas negali trukti ilgiau

nei penkeri metai.Neįvykdžius restruktūrizavimo plane numatytų priemonių, restruktūrizavimo procedūrą

teismas nutraukia ir nedelsdamas pradeda bankroto (likvidavimo) procedūrą.JAV Bankruptcy Code (11 skyrius) suteikia teisę skolininkui inicijuoti įmonės

restruktūrizavimo procesą labai lengvai. Pradėjus vykdyti restruktūrizavimo procedūras tam tikrą laikotarpį individualūs kreditorių veiksmai yra negalimi. Šiame etape jie net negali įtakoti įmonės restruktūrizavimo procedūros eigos. Proceso pradžioje, tai įstatymo suteikta išskirtinė teisė, kurią turi skolininkas dėl restruktūrizavimo plano pateikimo teismui. Po to, įmonės -

skolininko administracija ir toliau vykdo savo pareigas t.y. vadovauja įmonės veiklai (prižiūrint administratoriui).

Iš to seka, kad siekiant išsaugoti įmonę (verslą), šios šalies nemokumo proceso administravimo praktikoje kreditoriaus reikalavimai (interesai) kartais būna ignoruojami.

Įvertinant tai, kad JAV ekonomika yra vyraujanti pasaulio ekonomikos sistemoje, turime pagrindo teigti, kad Bankruptcy Code sudaro galimybę neskausmingam įmonių gelbėjimui nuo bankroto iš esmės nesužlugdant kitų verslo subjektų. Kai kurių specialistų požiūriu, ilgas laikotarpis (penkeri metai), per kurį vyksta įmonės restruktūrizavimas (pertvarkymas) neiškreipia rinkos santykių, nes sudaro galimybę atsiradusią nišą užimti kitiems rinkos dalyviams. Pavykus restruktūrizavimui, kreditorių interesai nukenčia mažiau nei įmonės likvidavimo atveju, nes kreditoriai, žinodami tikslias datas, kada jiems bus grąžintos skolos gali planuoti savo veiklą. Kaip rodo JAV bankroto procesų praktika, skolininko bankroto atveju skolų gražinama vos 10-12 procentų., restruktūrizavimo atveju – apie 70 procentų. Vienas iš pagrindinių JAV nemokumo (restruktūrizavimo) proceso ypatumų tai, kad šiame procese kreditorių teisės yra gana apribotos.

Švedija ir Suomija taip pat turi atskirus teisės aktus reglamentuojančius skolininko restruktūrizavimą.

Suomijoje įmonių restruktūrizavimą reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (Laki yrityksen saneeraukesesta), kuris buvo priimtas ir įsigaliojo 1993 metais. Norisi pažymėti tai, kad šis įstatymas yra tobulinamas ir taisomas pastoviai. (Jis buvo tikslintas apie 15 kartų, vien tik 2004 metais jau keletas straipsnių šio įstatymo buvo patikslinti).

Pagal nurodytą įstatymą, pateikti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei -skolininkei turi;

-skolininkas;-kreditorius (-ai), išskyrus kreditorius, kurio esminė reikalavimo suma yra neaiški. (5

str.)Reikėtų pabrėžti tai, kad net iškėlus Suomijos įmonei restruktūrizavimo bylą,

kreditoriaus prašymu, jeigu įrodoma, kad tuo metu, kai buvo iškelta ši byla įmonė buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla, restruktūrizavimo byla nutraukiama ir skolininkui paskelbiamas bankrotas. Bankrotas yra paskelbiamas restruktūrizuojamai įmonei ir tuo atveju, kai nevykdomos restruktūrizavimo plane numatytos priemonės. Tokiu būdu kreditorių interesai yra apsaugoti nuo turto paslėpimo ar kitokio piktnaudžiavimo atvejų, nes yra tiesioginis ryšys tarp restruktūrizavimo ir bankroto procesų.

Švedijoje Kompanijų restruktūrizavimo įstatymas (Lag om foretags-rekonstruktion) buvo priimtas ir pradėjo galioti 1996 m.

Įstatymas yra skirtas finansinių sunkumų turinčioms įmonėms, nepasiekusioms nemokumo ribos (kai visas turtas yra jau praskolintas) gelbėjimui nuo bankroto. Restruktūrizavimui nepavykus iš karto yra skelbiamas įmonės bankrotas. Įmonių restruktūrizavimo iniciatoriais gali būti pati įmonė arba kreditoriai. Restruktūrizavimo planui pritariama panašiai, kaip ir JAV t.y. kreditoriai yra suskirstomi į klases ir balsavimas vyksta šiose klasėse. Pritarti įmonės restruktūrizavimo planui turi apie 2/3 kreditorių (t.y. suminė išraiška nuo bendros reikalavimų sumos). Praktikoje kreditoriai suteikia gana nemažas nuolaidas restruktūrizuojamoms įmonėms. Jokie individualūs kreditorių veiksmai dėl skolų išieškojimo restruktūrizavimo metu negalimi. Nepavykus restruktūrizavimui visi delspinigiai, baudos bei palūkanos suskaičiuojami už visą nepavykusį restruktūrizavimo laikotarpį. Įmonei gali vadovauti ir tie patys asmenys, jeigu tam pritaria kreditoriai. Procedūrų vykdymą paprastai prižiūri teismo paskirtas asmuo (administratorius). Pagal turimas žinias, restruktūrizavimas nėra labai paplitusi procedūra - restruktūrizuojama apie 15 procentų įmonių, nesugebančių įvykdyti įsipareigojimų.

Pagal Lenkijos teisininkų ir ekonomistų nuomonę, Lenkijos finansų ministerijos parengtas teisės aktas, reglamentuojantis netik įmonės bankroto procesus bet ir jos atgaivinimo galimybes, yra parengtas vadovaujantis naujausiomis ES direktyvomis bei įvertinus JT parengto Pavyzdinio nemokumo įstatymo nuostatomis. Šis teisės aktas (Prawo upadlosciowe i

naprawcze) Lenkijos seimo buvo priimtas 2003 m. vasario 28 d. (Dz. U. 2003Nr. 60 poz. 535). Šio įstatymo aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad pastaraisiais metais Lenkijoje pastebima ūkio subjektų bankrotų padidėjimas. Lenkų statistikos duomenys rodo, kad jeigu 2000 metais buvo iškelta 4442 bankroto bylų, tai 2001 metais – 6421 bankroto bylos, 2002 m.– 6814 bankroto bylos. Likviduota dėl bankroto 2000 m. buvo 882 įmonės, 2001 m.– 1200 įmonių, 2002m.–1388 įmonės.

Lenkijoje iki 2003 metų galiojo Bankroto įstatymas, kuris buvo priimtas dar 1934 metais (su atitinkamais tikslinimais). Tačiau nuo 1990 metų Lenkijoje buvo pastebėta tendencija, kad greitai besikeičiančias rinkos sąlygas ne visai atitinka šio Bankroto įstatymo nuostatos. Daugelio rinkos dalyvių nuomone, nemenkas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik nesugebančio vykdyti įsipareigojimus ūkio subjekto eliminavimui iš rinkos, bet ir paieškai būdų, kaip išsaugoti rinkos dar gyvybingą, tačiau patiriantį laikinus finansinius sunkumus, ūkio subjektą.

Naujasis įstatymas buvo parengtas taip, kad būtų kompleksiškai sprendžiami įmonės nemokumo klausimai. Visų pirma turi būti įvertintos galimybės atkurti įmonės mokumą ir jei tokių galimybių nėra, nemokią įmonę likviduoti. Iš esmės Lenkų nemokumo įstatymas turi virš 500 straipsnių ir prilygsta kodeksui.

Šioje studijoje, teikdami pasiūlymus įmonių restruktūrizavimo tobulinimui, mes rėmėmės Lenkų Finansų ministerijos parengto aiškinamojo rašto apie įmonių nemokumo problemų sprendimo būdus (Uzasadnienie do projektu ustawy Prawo upadlosciowe i naprawcze), kurie buvo pateikti Lenkijos Seimui kartu su nurodyto įstatymo projektu, nuostatomis.

KRITERIJŲ, ĮVERTINANČIŲ GALIMYBĘ VYKDYTI ĮMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMĄ, VERTINIMAS

2001 metų Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (3 str.) numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu:

1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas;

2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.

Siekiant restruktūrizavimo proceso efektyvumo būtina tikslinti šias nuostatas. Dalinai tokį poreikį patvirtina tas faktas, kad iš 22-jų, vadovaujantis šiais kriterijais, iškeltų restruktūrizavimo bylų, 7-nios bylos šioms įmonėms nutrauktos joms taikant bankroto (likvidavimo) procesą.

Kaip taisyklė, įmonių restruktūrizavimo procesas pradedamas netinkamai dėl kelių priežasčių. 1. Pasirengiant įmonės restruktūrizavimui vadovaujamasi nuostata, kad įmonė praeityje vykdė ūkinę komercinę veiklą bei, nors ir sudėtingomis finansinėmis sąlygomis, lyg ir geba tęsti tokią veiklą toliau. Šiuo atveju įstatymas tiesiogiai nereikalauja jokių įrodymų ar pagrindimo, kad įmonės veikla yra perspektyvi ir esami finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio. Įstatyme yra užuominos (2 str. 1 ir 2 dalys) apie tai, kad įmonės restruktūrizavimas yra tik kaip teisinė prielaida ilgalaikiam įmonės mokumui atstatyti su sąlyga, kad įmonė turi turėti ekonominį, komercinį potencialą, kurio pilnaverčiam panaudojimui trukdo einamuoju momentu turimos finansinės problemos. Nežiūrint minėto „šalutinio“ aiškinimo, teismas, vadovaudamasis įstatymo 7 str. 1 dalies, turi iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą atsižvelgdamas tik į tai, kad įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos.

2. Neretas atvejis, kai dėl įvairių aplinkybių ūkio subjektai nesugeba savalaikiai vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau, kaip taisyklė sutarties šalys, suprasdamos, kad atsiskaitymo sutrikimai yra laikino pobūdžio bei matydamos abipusę naudą ir galimybę toliau bendradarbiauti, o taip pat vadovaudamasis CK nuostatomis, sutartyje numatytus terminus koreguoja arba, atskirais atvejais, tokius laikinus sutarčių nevykdymus toleruoja. Ir vienu ir kitu atveju nėra poreikio taikyti restruktūrizavimo įstatymą. Tačiau tuo atveju, kai vienai iš sutarties šalių nepavyksta vykdyti sutartinių įsipareigojimų, o kita šalis neturėdama aiškaus pagrindimo, kad tie įsipareigojimai gali būti įvykdyti, nenori nepagrįstai rizikuoti, restruktūrizavimo proceso taikymas būtų kaip vienas iš tinkamų teisnių instrumentų, užtikrinančių abiejų šalių teisių bei įsipareigojimų vykdymą. Problema yra ta, kad tokiu atveju ūkio subjektai turi laukti ne mažiau kaip 3 mėn. tam, kad galėtų kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tai neproduktyviai praleistas laikas - krizė per šį laikotarpį įmonėje tik gilėja.

Būtina atkeipti dėmesį į tai, kad pvz. CK 6.317 str. 6 dalis gindama kreditorių interesus nenumato jokių papildomų aplinkybių, tarp jų ir minimalaus termino, kad kreditoriui galima būtų imtis aktyvių veiksmų prieš ūkio subjektą, kuris turbūt (tikėtina) nėra pasirengęs vykdyti savo įsipareigojimų. Šiame straipsnyje sakoma, kad „jei pirkimo-pardavimo sutartis numato, kad pirkėjas kainą sumoka tik po daiktų perdavimo, o po sutarties sudarymo jis tapo nemokus, tai pardavėjas perduoti daiktų neprivalo.“

Atsižvelgiant į susiklosčiusią įmonių restruktūrizavimo proceso praktiką bei su tuo susijusias aukščiau pateiktas pastabas, o taip pat įvertinant kitų šalių nemokumo apibrėžimus, siūloma tikslinti įstatymo sąlygas, kurioms esant galima būtų kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo taip:

1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip dvi savaites po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas;

2) įmonės įsipareigojimų nevykdymas susijęs su jos laikinais finansiniais sunkumais, kurie gali būti sprendžiami taikant įmonei restruktūrizavimo procesą;

3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.

Tikėtina, kad šie pakeitimai:- įgalintų didinti įmonių restruktūrizavimo proceso efektyvumą;- pirminiame konflikto etape leistų aktyviau ginti kreditorių interesus;- sudarytų prielaidas savalaikiam įmonių restruktūrizavimui; - sudarytų palankesnes prielaidas galimiems savalaikiams ūkio subjektų tarpusavio

atsiskaitymams.

PASIŪLYMAI DĖL TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO DALYVIŲ

TEISES BEI JŲ ATSAKOMYBĘ, TOBULINIMO.

Esama Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcija iš esmės tobulintina, dėl kelių priežasčių:

- skirtingas nemokumo traktavimas Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto įstatymuose leidžia „piktnaudžiauti“ įstatymo spragomis užtęsiant procesą;

- Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytas per ilgas 3-jų mėn. laikas. Vadovaujantis mūsų šalies ir kitų šalių praktika galima būtų teigti, kad tokiu atveju įmonė būna jau gilioje krizėje.

- reikšmingas vaidmuo skiriamas tam atvejui, kai kreditoriai inicijuoja restruktūrizavimo procesą. Praktiškai tai nėra realu, išskyrus kreditorių inicijuotą finansinio restruktūrizavimo atvejį. - nėra aiškiai apibrėžtas įmonių restruktūrizavimo administratoriaus vaidmuo ir kt.

Detaliau esminės įmonių restruktūrizavimo problemos yra pateiktos šios studijos priede (žiūr. 6-tą priedą. Įmonių restruktūrizavimas. Esminės problemos)

Teikiant pasiūlymus dėl įmonių restruktūrizavimo tikslinimo vadovautasi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo rengimo principais. (žiūr. 7-tą priedą. Įmonių restruktūrizavimas. Principai)

1. ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMAS (esamo įstatymo redakcijos tikslinimas)

1 str. 1 ir 2 d.; 2 str. 1 d Sąvoka laikini finansiniai sunkumai Praktikoje tai susiveda tik į didesnį kaip 3-jų mėn. įsiskolinimų laikotarpį. Siekiant

realaus restruktūrizavimo proceso tikslinga nustatyti ne ilgesnį kaip 2-jų savaičių pradelstų skolų terminą.

2 str. 9 d.; 20 str. 1 d Pagrindinis kreditorius kuris turi bet kokį įkeitimą ar kurio reikalavimų suma > 1/5 visų reikalavimų.

Siekiant supaprastinti restruktūrizavimo procesą (ypač jo pradinė dalį) ir padaryti jį nuoseklų siūloma laikytis šių nuostatų:

- šiame įmonių restruktūrizavimo etape restruktūrizavimo iniciatoriai turėtų būti tik įmonės dalyviai ar įmonės valdymo organai. Jei jie nesiima iniciatyvos, tai arba įmonė neturi perspektyvos arba „vadovai nori žaisti“. Ir tuo ir kitu atveju tikslinga įmonei skelbti bankrotą.

Kreditorių iniciatyva restruktūrizuoti įmonę praktiškai galima tik tuo atveju, kai įmonės atgaivinimo iniciatyvos nesiima įmonės vadovybė, o kreditoriai yra pasirengę įmonės finansiniam restruktūrizavimui – tai yra pasirengę iš karto investuoti į verslą savo finansines lėšas (verslo su esamomis skolomis nupirkimas).

- įmonės dalyviai ar įmonės valdymo organai, esant reikalui tiesiogiai bendradarbiaudami su stambesniais kreditoriais, ruošia restruktūrizavimo metmenis ar iš karto restruktūrizavimo planą, kuris savyje turi derinti įmonės ir daugumos kreditorių interesus. Čia nurodyto veiksmo net nėra reikalo reglamentuoti įstatyme

- pirmąjį formalų kreditorių susirinkimą įmonės valdymo organų, įmonės dalyvių vardu turi šaukti įmonės vadovas. Susirinkime, kuriame pritariama restruktūrizavimo principams (restruktūrizavimo metmenims) turi dalyvauti ne mažiau kaip 3/4 įmonės kreditorinių reikalavimų atstovaujantys kreditoriai. Sprendimas kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių kreditorinių reikalavimų. Balsavimas gali būti vykdomas ir raštu

Šiuo siūlomu atveju nėra reikalinga išskirti pagrindinių kreditorių kategoriją ir numatyti kitus su tuo susijusius procedūrinius ypatumus

4 str. 1 d. Kreditorius gali skolą išieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Braukti, nes bereikalinga nuoroda

4 str. 1 d.; 5 str. 4 d.; 11 str. 2 d.; 13 str. 1 d. 19 p.; 15 str. 3 d. Kreditorius gali paduoti pareiškimą teismui dėl resturktūrizavimo bylos iškėlimo, gali parengti restruktūrizavimo planą.

4 str. 1 d. nėra logikos rašyti, kad siūlymą gali pateikti kreditorius, jei jo reikalavimai atitinka 3 str. sąlygas. Kita vertus, įvertinant pastabas dėl 2 str. 9 d., šio įstatymo 4 str. 1 d. reikia visai braukti, išskyrus tą atvejį, kad, jei kartu būtų taisomas bankroto įstatymas, kuriame būtų įvedama nuostata – bankroto byla keliama, jei įmonė nesiėmė kreditoriaus siūlomų veiksmų dėl įmonės restruktūrizavimo

Šitas nuostatas reikia braukti, nes, tarp to, 5 str. 4 d. reikalavimas dėl šioje dalyje išvardintų dokumentų pateikimo teismui ypač nerealus, tarp to, žiūr. 11 str. 2 d.; 15 str. 3 d.. Be to nelogiška, kad vieni (šiuo atveju kreditoriai) paruošia planą, o kiti (įmonės dalyviai ir įmonės valdymo organai) gali ir turi jį vykdyti (žiūr. 16 str. 1 d.)

4 str. 2 d. Palikti tik atvejį, kai „... gavęs yra įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą restruktūrizuoti įmonę vadovaujantis parengtais restruktūrizavimo metmenimis“

4 str. 2 d. - per 10 dienų sušaukia pagrindinių?? kreditorių susirinkimą ir jam pateikia restruktūrizavimo metmenis

Tikslinti, kad šaukia visų kreditorių susirinkimą ir teikia restruktūrizavimo metmenų projektą

4 str. 3 d. – pridedami restruktūrizavimo metmenis Tikslinti, kad teikia restruktūrizavimo metmenų projektą.

4 str. 2 ir 3 d.Tikslinti, kad balsuojama nuo visų kreditorių reikalavimų sumos

4 str. 5 d. Ar reikia šioje dalyje nurodytų nuostatų dėl galimybės gauti raštišką kreditorių pritarimą,

nes visais atvejais reikia raštu (o ne žodžiu) gauti sutikimus

4 str. (nauja) Reikia apibrėžti reikalavimus metmenų turiniui. Šios studijos priede pateikti pasiūlymai

dėl pasirengimo restruktūrizavimo procesui ir rekomenduojamas metmenų turinys (žiūr. 8-tą ir 9-tą priedus. Rekomendacijos dėl veiksmų, kurie turėtų būti atliekami iki restruktūrizavimo plano parengimo ir Rekomenduojamas restruktūrizavimo metmenų turinys)

4 str. (nauja) Reikia palikti tik savininkų iniciatyvą pradėti restruktūrizavimo procesą ir jų iniciatyvą

šaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą teikiant jame: įmonės būklės įvertinimą; restruktūrizavimo principus (metmenų projektą); administratoriaus kandidatūrą

5 str. 3 d. 4 ir 5 p. p.; 11 str. 2 d.; 11 str. 3 d.; 15 str. 7 d. Sprendimas restruktūrizuoti eina atskirai nuo sprendimo pritarti, patvirtinti metmenis

(planą). „Sprendimas restruktūrizuoti įmonę“ turi būti neatsiejamas nuo „pritarimo TIEMS restruktūrizavimo metmenims (planui)“

5 str. 3 d. 6 p.; 7 str. 6 d. 1 p.; 17 str. 5 d. 2 p. (čia ar kitur nauja)

Įmonė neturėtų teisės restruktūrizuotis, jei yra iškeltos civilinės bylos, kuriose jai yra pareikšti turtiniai reikalavimai

5 str. 3 d. 7 p. Ne tik balansas bet visi finansinės atskaitomybės dokumentai. Iš esmės finansinės

atskaitomybės dokumentai turi būti pridedami prie metmenų projekto

5 str. 3 d. ; 7 str. 7 d. (nauja) Čia ar metmenyse turi būti nurodytos siūlomos laikinosios apsaugos priemonės, įmonėje

vykdomos priemonės, veiklos ar disponavimo turtu apribojimai, tarp to įmonės valdymo organų teisės ir įgaliojimai (pvz. kaip nurodyta 13 str. 1 d. 16 p.), iki bus patvirtintas restruktūrizavimo planas

5 str. 4 d. Braukti (žiūr. 4 str. 1 d. pastabą)

5 str. 5 d. Braukti dar ir todėl, kad galimybė iškelti restrutūrizavimo bylą be dalyvių susirinkimo

sprendimo ir įpareigojimas įmonės vadovui „savarankiškai“ parengti restruktūrizavimo planą nereali

6 str. 3 p. Braukti, nes tai bereikalinga.

7 str. 4 d. Nerealus 1-os dienos terminas tokiam darbui

7 str. 6 d. 1 p. Žiūr. 5 str. 3 d. 6 p.

7 str. 7 d. Žiūr. 5 str. 3 d.

9 str. 1 d. 2 p. (nauja) Stabdomas palūkanų skaičiavimas, jei kitaip nenumatyta restruktūrizavimo plane

(analogija 9 str. 1 d. 3 p.)

10 str. 2 d. Išbraukti arba perkelti žodį „komiteto“

10 str. 2 d. Išbraukti apribojimą „bet ne ilgesniam kaip restruktūrizavimo plano vykdymo

laikotarpiui“

11 str. 2 d. Išbraukti „ar kreditorių atstovas“ (žiūr. 4 str. 1 d.)

11 str. 2 d. Tikslinti – „planą, kuriam pritarė ¾ visų kreditorinių reikalavimų

11 str. 2 d.; 11 str. 3 d. – (žiūr. 5 str. 3 d. 4 ir 5 p.) Motyvas - „sprendimas restruktūrizuoti įmonę“ turi būti neatsiejamas nuo „pritarimo (tvirtinimo) restruktūrizavimo metmenims (planui)“

11 str. 2 d. Braukti nuorodą dėl nepriklausomo eksperto išvadų, nes variantą, kad planą vienašališkai

ruoš ir teiks kreditoriai atmetame, o įmonės iniciatyvos atveju turime pvz. ¾ kreditorių pritarimą, kad planas jiems priimtinas

11 str. 3 d. Papildyti reikalavimu pateikti ir kitus dokumentus (pvz. kaip ir 5 str. 3 d.)

11 str. 5 d. Išbraukti

12 str. 1 ir 2 d. d.; 16 str. 5 d.; 17 str. 1 d.; 23 str. 2 d. Vietoj „kreditorių komiteto ....... , kreditoriui“ įrašyti „kreditorių susirinkimo pirmininkui“ bei kitur bendru atveju naudoti sąvoką „kreditorių susirinkimas“, o ne „kreditorių komitetas“, kaip tai redaguota pvz. 16 str. 2 d.

13 str. 1 d. 1 p. Keisti į „restruktūrizavimo tikslai, įmonės restruktūrizavimo trukmė ir maksimali skolų

grąžinimo trukmė“

13 str. 1 d. 2 p. Braukti žodį „ilgalaikiam“, nes šios sąvokos turinys niekur nėra apibrėžtas

13 str. 1 d. 19 p. Braukti (žiūr. 4 str. 1 d.)

13 str. 2 d. Keisti į „Įmonės restruktūrizavimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 metai, jei kitaip

nenurodė kreditoriai tvirtindami įmonės restruktūrizavimo planą“

13 str. 4 d. Tokia įstatymo redakcija prieštarauja pagalbos ūkio subjektams principui, nes su

Konkurencijos taryba ir kt. būtina derinti dar metmenų rengimo etape numatomos teikti valstybės pagalbos klausimą

15 str. 3 d. Braukti (žiūr. 4 str. 1 d.)

15 str. 7 d. Susieti restruktūrizavimo plano projektą su įmonės dalyvių sprendimu restruktūrizuoti

įmonę (žiūr. žiūr. 5 str. 3 d. 4 ir 5 p.)

15 str. 8 d. Tikslinti „ ... ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo

bylą įsiteisėjimo dienos, jei kitaip nenusprendė kreditoriai“. Likusią šios dalies teksto dalį būtina išbraukti, kadangi 4-5 mėn. terminas gali būti per trumpas:

- ypač jeigu teikiama valstybės pagalba, tai derinimas su Konkurencijos taryba užima daug laiko;

- praktiškai šio termino reglamentavimas nei stabdytų, nei spartintų restruktūrizavimo procesą, nes jei tinkamai ruošiamasi restruktūrizavimui, tai jau restruktūrizavimo metmenyse ir pirmoje teismo nutartyje galima (ir netgi reikalinga) nurodyti įmonės veiklos principus iki bus patvirtintas restruktūrizavimo planas. Tarp to, žiūr. pastabą dėl 5 str. 3 d. pakeitimo (papildymo);

- praktika rodo, kad daugelis įmonių jau „netilpo į šį terminą“

16 str. 2 d.; 16 str. 5 d.; 17 str. 2 d.; 17 str. 5 d.; 17 str. 12 d.; 22 str. 9 d. 2 p.; 25 str. 1 d. Čia ir kitur siūloma braukti tą įstatymo redakcijos dalį, kad administratorius skiriamas tik

plano parengimo laikotarpiui, nes administratorius dalyvauja rengiant restruktūrizavimo planą, derina jį su įvairiomis kreditorių grupėmis, teikia galutinę išvadą kad įmonės restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimas atkurs įmonės mokumą. Administratoriaus darbas nuo pat pradžios orientuotas į ateities uždavinius (žiūr. 17 str. 5 d. 4, 5, 6, 9 p. p.) - įmonės mokumo

atstatymą ir tinkamus sprendimus numatant kreditorinių reikalavimų tenkinimą, todėl nustatyti dalinį jo darbo terminą (iki plano patvirtinimo, t. y. be galutinio rezultato pasiekimo) nėra pakankami racionalu. Be to praktika rodo, kad nuostata, kad po to administratoriaus funkciją realiai vykdytų kreditorių susirinkimo pirmininkas – „nepasverta“

17 str. 1 d.; panašiai 17 str. 9 d. Keisti į „... pasiūlo įmonės vadovas, gavęs įmonės dalyvių ir kreditorių susirinkimo

sutikimą“. Šiuo administratoriaus nepriklausomumas nuo įmonės vadovo sumažėtų, išaugtų jo atsakomybė prieš kreditorius, prieš teismą

17 str. 2 d. Keisti į „Įmonės administratorius ,kreditorių teikimu, teismo yra skiriamas įmonės

restruktūrizavimo trukmei arba laikotarpiui iki bus patenkinti restruktūrizavimo plane numatyti kreditorių reikalavimai“ (žiūr. 16 str. 2 d. pastabą)

17 str. 5 d. Žiūr. 16 str. 2 d. pastabą

17 str. 5 d. 2 p. Žiūr. 5 str. 3 d. 6 p. pastabą

17 str. 9 d. Tikslinti „... gavęs raštišką įmonės dalyvių sprendimą“ (žiūr. 17 str. 1 d. pastabą)

17 str. 12 d. Išbraukti, nes tada įmonės dalyvių, kreditorių interesai nėra apsaugoti – kas vykdys 17

str. 5 d. 3, 4, 9 p. p. reikalavimus. Be to žiūr. 16 str. 2 d. pastabą

20 str. 1 d. Braukti (žiūr. 2 str. 9 d.)

22 str. 9 d. 2 p. Žiūr. 16 str. 2 d. pastabą

23 str. 2 d. Žiūr. 12 str. 1, 2 d. pastabą

25 str. 1 d. Žiūr. 16 str. 2 d. pastabą

25 str. 1 d. Tikslinti: „Įgyvendinus restruktūrizavimo plane numatytas priemones arba kai, nepilnai

įgyvendinus priemones, yra pasirašoma taikos sutartis tarp kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, ir dalyvių susirinkimo įgalioto asmens, įmonės vadovas ir įmonės administratorius per 10 kalendorinių dienų ...“

Tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis, kaip priedas prie teismui teikiamo akto, pridedama pasirašyta taikos sutartis.

Jeigu restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami po priemonių skirtų įmonės mokumui atstatyti įgyvendinimo ir įmonės restruktūrizavimo plano įvykdymo, tai įmonės ir tokių kreditorių tarpusavio santykiai reglamentuojami jų tarpusavio sutartimis.

Čia išdėstyti pasiūlymai dėl įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcijos tikslinimo trumpesniame variante, akcentuojant svarbesnius įstatymo pakeitimus) yra pateikti šios studijos priede (žiūr. 10-tą priedą. Įmonių restruktūrizavimas. Įgyvendinimo klausimai).

Siekiant sėkmingai pasiruošti restruktūrizavimo proceso įgyvendinimui tikslinga parengti ir įgyvendinti eilė restruktūrizavimo proceso rėmimo priemonių, kurios pateiktos studijos priede (žiūr. 11-tą priedą. Įmonių restruktūrizavimas. Proceso rėmimas).

2. ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMAS (esamo įmonių restruktūrizavimo įstatymo ir įmonių bankroto įstatymo pakeitimas nemokumo kodeksu)

Aukščiau pateikti pasiūlymai dėl įmonių restruktūrizavimo įstatymo patikslinimo įgalintų supaprastinti įmonių restruktūrizavimo procesą, jei įmonė turi laikinų finansinių sunkumų. Tačiau šie pakeitimai negali išspręsti esminių, su įmonių nemokumu, susijusių problemų. Pagrindinė iš jų ta, kad vadovaujantis esama proceso tvarka, kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi, kreipiamasi į teismą dėl galimybės įmonei kelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo proceso įgyvendinimas) arba kreipiamasi į teismą dėl galimybės įmonę restruktūrizuoti. Ir dabartinėje praktikoje ir ateityje galimi variantai, kai per restruktūrizavimo procesą bus bandoma įmonę restruktūrizuoti, o nepavykus tam bus inicijuojama bankroto byla, o dėl to prarandamas laikas bei švaistomas įmonės (kreditorių) turtas.

Siekiant išvengti to, tikslinga būtų kelti įmonei nemokumo bylą. Šiuo atveju procesas susidėtų iš šių etapų:

- kreditorių ar įmonės valdymo organų kreipimasis į teismą dėl įmonės nemokumo tyrimo;

- teismo nutartis dėl nemokumo tyrimo pradžios bei sprendimas apriboti įmonės veiksmus;

- pateikiamos tyrimo išvados, remiantis kuriomis teismas priima nutartį kelti nemokumo bylą ar atsisako tokią bylą iškelti;

- nusprendus kelti nemokumo bylą, teismas priima nutartį arba taikyti įmonei restruktūrizavimo arba likvidavimo procedūras;

Siūlomas sprendimas dėl naujų įmonių nemokumo procedūrų taikymo pateiktas studijos priede (žiūr. 12-tą priedą. Įmonių restruktūrizavimas. Proceso schema esant naujam nemokumo kodeksui).

KREDITORIŲ VIETOS IR VAIDMENS OPTIMIZAVIMAS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO METU,

SPRENDŽIANT ĮMONIŲ VEIKLOS TĘSTINUMO BEI SKOLŲ GRĄŽINIMO KLAUSIMUS

Vadovaujantis įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams šiame procese numatytas dvejopas vaidmuo:1. Tuo atveju, kai restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovybė, įstatyme numatyta kreditorių teisė dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese, kaip nukentėjusiai šaliai.2. Tuo atveju kai įmonės vadovybė nėra pasirengusi inicijuoti įmonės restruktūrizavimo bylą, numatyta, kad įmonės kreditoriai turi teisę imtis aktyvių priemonių kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jau su parengtu įmonės restruktūrizavimo planu.

Pirmuoju atveju įstatyme pakankamai plačiai išdėstytos kreditorių teisės ir pareigos pasirengiant ir įgyvendinant įmonės restruktūrizavimo procesą. Iš reikšmingų įstatymo trūkumų, kuriuos galima būtų čia pažymėti, reikėtų laikyti tai, kad per daug painus proceso išdėstymas aprašant kreditorių vaidmenį pirmame restruktūrizavimo proceso etape (iki yra patvirtinamas restruktūrizavimo planas). Iš praktinių įstatymo taikymo problemų galima būtų išskirti šiuos kreditoriams reikšmingus aspektus:

- ne visada kreditoriai gauna pakankamai ir pagrįstos informacijos apie įmonės būklę bei verslo perspektyvas;

- labia retai kreditoriai naudojasi savo teisėmis kreipiantis į teismą dėl įmonės veiklos apribojimų iki bus patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas arba pareikalauja pakeisti iki to dirbusius vadovus profesionalesniais;

- atskirais atvejais, dėl įvairių aplinkybių, kreditorių veiksmai (sprendimai) grindžiami ne ekonominiais bet kitais, nesusijusiais su verslu, sumetimais;

Kaip taisyklė, šios problemos gali būti sprendžiamos gilinant pačių kreditorių žinias apie restruktūrizavimo proceso ypatumus bei patikslinant atskiras įstatymo nuostatas.

Antras atvejis, kai kreditoriai savo iniciatyva ruošia įmonės restruktūrizavimo planą, praktiškai netaikomas. Tai paaškinama keliomis priežastimis:

- sudėtinga tikėtis, kad kreditoriai gali prisiimti pilną atsakomybę už tinkamą įmonės restruktūrizavimo plano parengimą;

- vienašališka kreditorių iniciatyva baigiasi tuo, kad vėlesniame etape jų parengtą restruktūrizavimo planą vis vien privalo vertinti, o tuo pačiu vėliau ir imtis iniciatyvos įgyvendinti, įmonės vadovybė.

Įvertinant tai, tikslinga įstatyme atsisakyti tokios, kreditorius įpareigojančios nuostatos. Kaip vienas iš galimų aktyvių kreditorių veiksmų galėtų būti jų inicijuotas įmonės finansinis restruktūrizavimas, tai yra atvejis, kai įmonės mokumas atstatomas tik sprendžiant skolų atidėjimo, skolų nurašymo klausimą (atvejis, kai nereikia rengti ir įgyvendinti organizacinių, techninių ar komercinių įmonės veiklos pertvarkymo priemonių).

Žemiau pateikiami kreditoriams reikšmingi veiksmai (veiksmų schemos) siekiant tinkamai apginti savo interesus įmonei keliant restruktūrizavimo bylą.

VIENAS IŠ RESTRUKTŪRIZAVIMO PRINCIPŲ – SKOLŲ KREDITORIAMS

RESTRUKTŪRIZAVIMAS, KREDITORIAMS TAIKANT NUOLAIDAS.

KREDITORIŲ PROBLEMA: VADOVAUJANTIS TURIMA

INFORMACIJA NUSPRĘSTI KURĮ VARIANTĄ RINKTIS

SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO MODELIAI

1 MODELIS:

RESTRUKTŪRIZUOJAMOS SKOLOS

ESMINIAI GALIMI NUOLAIDŲ VARIANTAI

1 VARIANTAS

SKOLŲ ATIDĖJIMAS

2 VARIANTAS

SKOLŲ PADENGIMAS

3 VARIANTAS

SKOLŲ ATSISAKYMAS(DALIES AR VISŲ)

NAUJOS EMISIJOS

AKCIJOMISTURTU

PIRMOJO KREDITORINIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMO ETAPO SKOLŲ ATIDĖJIMAS

ANTROJO KREDITORINIŲ REIKLAVIMŲ TENKINIMO ETAPO SKOLŲ ATSISAKYMAS

ŠIS MODELIS MINIMALUS KREDITORIAMS, NES KREDITORIAI

NEPATIRIA TIESIOGINIŲ NUOSTOLIŲ;

TAI MAKSIMALU ĮMONEI, NES REIKIA DAUG PINIGŲ

ATIDĖTOMS SKOLOMS GRĄŽINTI.


2 MODELIS:

RESTRUKTŪRIZUOJAMOS SKOLOS

ŠIS MODELIS VIENAS IŠ PRIIMTIMIAUSIŲ TIEK ĮMONEI, TIEK

KREDITORIAMS.

PROBLEMA - INTERESŲ DERINIMAS DĖL ATSISAKYMO DALIES

(PROCENTŲ).


3 MODELIS

PIRMOJO KREDITORINIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMO

ETAPAS

ANTROJO KREDITORINIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMO

ETAPAS

DALIES ATIDĖJIMAS

DALIES ATSISAKYMAS

VISOS DALIES ATSISAKYMAS

RESTRUKŪTIZUOJAMOS SKOLOS

PIRMOJO KREDITORINIŲ REIKLAVIMŲ ETAPO

ANTROJO KREDITORINIŲ REIKLAVIMŲ ETAPO

DALIES ATIDĖJIMAS

DALIES PADENGIMAS

NAUJOS EMISIJOS AKCIJOMIS

VISOS DALIES ATSISAKYMAS

ŠIS MODELIS KEIČIA ĮMONĖS AKCININKŲ STRUKTŪRĄ IR ĮMONĖS

VALDYMĄ ATEITYJE.

INTERESŲ DERINIMO PROBLEMA DĖL ĮSTATINIO KAPITALO

PASIDALIJIMO - KOKIĄ DALĮ ĮSTATINIAME KAPITALE VALDYS BUVĘ

AKCININKAI IR KOKIĄ DALĮ NAUJOS EMISIJOS AKCIJŲ ĮSIGYS

KREDITORIAI, KURIE JAU TAMPA ĮMONĖS AKCININKAIS.

ESANT DIDELĖMS SKOLOMS pvz. VMI-jai, VĖL GAUNAME VALSTYBĖS

ĮMONĘ.


4 MODELIS

ŠIS MODELIS MAKSIMALUS SAVO NETEKTIMI

KREDITORIAMS;

TAI MINIMALU ĮMONEI, NES NEREIKIA NEI PINIGŲ, NEI

KEIČIASI ĮMONĖS VALDYMAS.

RESTRUKŪTIZUOJAMOS SKOLOS

PIRMOJO IR ANTROJO KREDITORINIŲ REIKALAVIMŲ 100 % ATSISKAITYMAS

RACIONALU TAIKYTI TIK SPECIFINĖMS ĮMONĖMS,

SPRENDŽIANT SOCIALINES, EKONOMINES REGIONO AR

ŠAKOS PROBLEMAS.

BŪTINA RESTRUKTŪRIZAVIMO PRADŽIOJE PRELIMINARIAI, O PO

TO PLANE TIKSLAI ĮVERTINTI (PATEIKTI KREDITORIAMS):

GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMAS (ĮPLAUKOS IŠ PIRKĖJŲ SKOLŲ)

TRUMPALAIKĖS (EINAMAJAI

APYVARTAI).PASKOLOS.

PALANKU TAI, KAD RESTRUKRTŪRIZAVIMO METU NEREIKIA MOKĖTI

MOKESČIŲ, TEIKIANT IEŠKININIUS PAREIŠKIMUS.

RESTRUKTŪRIZAVIMO METU GALIMA MOKĖTI PALŪKANAS NUO

NAUJAI SUTEIKTŲ KREDITŲ - TAI EINAMOSIOS IŠLAIDOS.

MOTYVAI DĖL RESTRUKTŪRIZAVIMO LĖŠŲ POREIKIO

GRYNŲJŲ PINIGŲ SRAUTŲ MASĖS PROGNOZĖ

AKUMULIUOTAS GRYNASIS PINIGŲ SRAUTAS IŠ ĮMONĖS EINAMOSIOS ŪKINĖS VEIKLOS

TURTO PARDAVIMO PAJAMOS (ĮPLAUKOS)

PASKOLOS

GRYNASIS PELNAS

NUSIDĖVĖJIMAS + AAMORTIZACIJA

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO PARDAVIMO PAJAMOS

FINANSINIO TURTO PARDAVIMO PAJAMOS.

ATSARGŲ (GATAVOS PRODUKCIJOS, MEDŽIAGŲ IR KI-TŲ NELIKVIDŲ) PARDAVIMO PAJAMOS.

ILGALAIKĖS (INVESTICIJOMS)

PASKOLOS

KREDITORIAMS TEIKIAMŲ SPRENDIMŲ VARIANTAI

(PAGRINDIMAS PINIGINIAIS SRAUTAIS)

RESTRUKTŪRIZAVIMO NAUDOS KREDITORIAMS PALYGINIMAS SU

ĮMONĖS BANKROTO ATVEJU

BANKROTO ATVEJU KREDITORIŲ REIKALAVIMAI TENKINAMI IŠ LĖŠŲ,

GAUTŲ IŠPARDUODANT ĮMONĖS TURTĄ, ĮBĮ NUSTATYTA KREDITORINIŲ

REIKALAVIMŲ TENKINIMO TVARKA:

1 ŽINGSNIS:

ĮMONĖS TURTAS ĮVERTINAMAS „LIKVIDACINE“ VERTE IR

PROGNOZUOJAMA GALIMA GAUTI PINIGŲ SUMA (PS);

NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ ĮSIGIJIMUI IR ĮSISAVINIMUI

ĮRENGIMŲ IR ĮRENGINIŲ MODERNIZAVIMUI

GAMYBOS PERTVARKYMO ORGANIZACINĖMIS PRIEMONĖMS ĮVYKDYTI

RINKODAROS,LOGISTIKOS,

MARKETINGO SĄNAUDOMS PADENGTI

GRYNŲJŲ PINIGŲ SRAUTŲ PROGNOZĖ

BŪTINOS INVESTICIJOS

PINIGŲ SUMA KREDITORIŲ REIKALAVIMAMS TENKINTI

BENDRA SKOLŲ KREDITORIAMS SUMA

PINIGŲ SUMA KREDITORIŲ REIKALAVIMAMS TENKINTI

NEGALIMA PATENKINTI

PINIGAIS SKOLOS SUMĄ

1 VARIANTAS

PRAŠOMA ATIDĖTI SKOLŲ SUMĄ

2 VARIANTAS

PRAŠOMA SUTIKTI SKOLAS

PADENGTI

3 VARIANTAS

SKOLŲ ATSISAKYMAS (DALIES)

NAUJOS EMISIJOS AKCIJOMIS

KITU TURTU

2 ŽINGSNIS:

PROGNOZUOJAMA:

1. ADMINISTRAVIMO IŠLAIDŲ SĄMATA (AS), t.y. IŠLAIDOS TURTO

APSAUGAI IR APSKAITAI:TURTO APSAUGA, MATERIALINIŲ VERTYBIŲ APSKAITA, SAUGOJIMAS (PRIEŽIŪRA),

MOKESČIAI (SODRA, FAPM, NTM), ELEKTRA, VANDUO, ŠILDYMAS.

2. ADMINISTRATORIAUS ATLYGINIMAS.

3. TURTO VERTINIMO, PARDAVIMO IŠLAIDOS.

3 ŽINGSNIS:

PROGNOZUOJAMAS KREDITORINIŲ REIKALAVIMŲ PADIDĖJIMAS DĖL

DARBUOTOJŲ ATLEIDIMO (APMOKĖJIMAS DARBUOTOJAMS IR MOKESČIAI –

VMI, SODRA)

4 ŽINGSNIS:

APSKAIČIUOJAMI KITŲ KREDITORIŲ REIKALAVIMAI BANKROTO

ATVEJU.

5 ŽINGSNIS:

APSKAIČIUOJAMA PINIGŲ SUMA KREDITORIŲ REIKALAVIMAMS

TENKINTI (PS - AS) PALYGINANT SU VISA KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ

SUMA BANKROTO ATVEJU, NUMATANT LĖŠŲ PANAUDOJIMĄ PAGAL

ĮBĮ NUSTATYTĄ EILĘ.

RESTRUKTŪRIZAVIMO NAUDOS KREDITORIAMS PALYGINIMAS SU

ĮMONĖS BANKROTO ATVEJU (RESTRUKTŪRIZAVIMO IR BANKROTO ATVEJAI)

KREDITORIAI REIKALAVIMŲ TENKINIMO

PROGNOZĖ RESTRUKTŪRIZAVIMO ATVEJU

PAVADINIMAS SUMA SUMA %ĮKAITO TURĖTOJO

PIRMOS EILĖS

ANTROS EILĖS t.sk:

- VMI;

- SODRA;

- KITI KREDITORIAI.

IŠ VISO

KREDITORIAI

REIKALAVIMŲ TENKINIMO

PROGNOZĖ BANKROTO ATVEJU

PAVADINIMAS SUMA SUMA %ĮKAITO TURĖTOJO

PIRMOS EILĖS

ANTROS EILĖS t.sk:

- VMI;

- SODRA;

- KITI

4. TREČIOS EILĖS

KREDITORIAI

IŠ VISO

R E S T R U K T Ū R I Z U O J A M Ų Į M O N I Ų D U O M E N Y SLietuvos ir Vokietijos

UAB “Brelytus textil”

UAB“Bremunas

textil”

UAB “Marijampolės statyba”

RAB “Senoji baltija”

Duomenų pateikimo data 2003-04-22 2003-04-24 2004-08-27 2004-09-01Adresas Pramonės g. 14,

AlytusNaujoji g. 136,

AlytusKauno g. 144,Marijampolė

Nemuno g. 40,Klaipėda

Veiklos pavadinimas Drabužių siuvimas Audinių gamyba Statyba Žvejyba

Bylos iškėlimo data 2002 03 22 2002-10-29 2003-01-03 2002-04-23Plano patvirtinimo data 2003-10-31 2002-11-05Plano pakeitimo patvirtinimo data 2003-03-07Proceso baigimo (bylos nutraukimo) data 2003 04 22 2003-11-25Proceso iniciatorius: VMI X SODra Finansų m-ja Įmonė X X X Savininkai Kiti kreditoriai XAdministratorius UAB “Orinata”

Rimgaudas Balevičius

Rimgaudas Balevičius

UAB “Verslo administravimo centras”

Adelė Sokienė

UAB “Šiauleksa”Antanas Rimkus

1. Darbuotojų skaičius,iš viso: pradžioje 451 233 206 105 pabaigoje 321 239 219 512. Turtas, iš viso pagal balansą (tūkst.Lt): pradžioje pabaigoje

24523403

1810317727

919310008

95879219

3. Kreditorių reikalavimai, iš viso (tūkst.Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

5396790

12298638

113071994

2446713526

iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai

6193790

12445638

101661994

1962513518

iš jų: numatoma taikyti nuolaidas 190 4199 3.1. Įkaito turėtojo: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai 3.2. Pirmąja eile tenkinami reikalavimai, iš viso (tūkst.Lt): iš viso pradžioje: iš jų: baudos, delspinigiai

3493790

4145638

791-

112-


4196790

4256638

25-

3.2.1. Įkaito turėtojo: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

42661

1172-

398-


42661

1172-

3.2.2. Darbuotojų: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

879177

1114436

273-

112-


1201177

1159436

25-

3.2.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

1268336

107543

101-


1485336

107543

3.2.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

920216

784159

19-


1084216

850159

3.2.5. Kiti: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai

3.3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai, iš viso (tūkst.Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

1903-

8153-

105161994

2435513526


1997-

8189-

101411994

1962513518

3.3.1. Valstybės institucijų: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

70441994

2373613518


70441994

1928013518

3.3.2. Kiti likę privačių asmenų reikalavimai: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

1903-

8153-

3472-

6198


1997-

8189-

3097-

345-

4. Įmonės vadovas A. A. Petkevičius A. A. Petkevičius V. Zigmanta M. Rimeikis

R E S T R U K T Ū R I Z U O J A M Ų Į M O N I Ų D U O M E N Y S AB “Panevėžio

baldai”AB “Lifosa” UAB

“Energija”UAB “Laseiva”

Duomenų pateikimo data 2002-01-01 2004-08-24 2004-08-26Adresas Janonio g. 1,

PanevėžysJuodkiškio g.20,

KėdainiaiRadžiūnų k.Alytaus r.

Veiklos pavadinimas Baldų gamyba Trąšų gamyba Statybos darbai Mėsos ir mėsos produktų gamyba

Bylos iškėlimo data 2002-01-28 2002-04-04 2002-12-13Plano patvirtinimo data 2002-08-02Plano pakeitimo patvirtinimo dataProceso baigimo (bylos nutraukimo) data 2002-05-23 2004-07-15 2004-08-18

Bankroto bylaProceso iniciatorius: VMI SODra Finansų m-ja Įmonė X X Savininkai Kiti kreditoriai XAdministratorius Kęstutis Povilas

BalčiūnasUAB “Verslo

administravimo centras”Vytautas Každailis

Stanislovas Pečiulis

1. Darbuotojų skaičius,iš viso: pradžioje 203 1050 61 pabaigoje 182 1044 612. Turtas, iš viso pagal balansą (tūkst.Lt): pradžioje pabaigoje

70536344

295668303929

15061506


5831523

219165-

1060-


6523523

164883 1060-

iš jų: numatoma taikyti nuolaidas 132 3.1. Įkaito turėtojo: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

53323

iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai 3.2. Pirmąja eile tenkinami reikalavimai, iš viso (tūkst.Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

3910317

165842 458-


4508317

458-


580-


566-


405-


521-


1304142

350-


1560142

350-


1621175

108-


1861175

108-

3.2.5. Kiti: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai 3.3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai, iš viso (tūkst. Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

1921206

602-


2015206

602-

3.3.1. Valstybės institucijų: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai 3.3.2. Kiti likę privačių asmenų reikalavimai: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

1921206

602-


2015206

602-

4. Įmonės vadovas V. Ramoška J. Dastikas A. Kardokas L. Martinaitienė

R E S T R U K T Ū R I Z U O J A M Ų Į M O N I Ų D U O M E N Y S LASS Šiaulių

įmonėUAB

“Aledabas”UAB “Sidabra” Lietuvos ir Rusijos

UAB “Gargždų mida”

Duomenų pateikimo data 2004-08-30 2004-08-30 2004-07-12 2003-09-01Adresas Žemaitės g. 102,

ŠiauliaiČkalovo g. 20b,

ŠiauliaiSatkūnų k., Joniškio r. Gamyklos g. 9,

GargždaiVeiklos pavadinimas Metalo gaminių

gamybaStatyba Auginimas mėsinio tipo

kiauliųMineralinių izoliacinių

medžiagų gamybaBylos iškėlimo data 2002-11-26 2002-11-26 2001-08-02 2003-05-30Plano patvirtinimo data 2004-03-09 2004-01-29 2001-12-11 2003-12-10Plano pakeitimo patvirtinimo data 2004-04-29Proceso baigimo (bylos nutraukimo) data

Proceso iniciatorius: VMI SODra Finansų m-ja X Įmonė X Savininkai Kiti kreditoriai X XAdministratorius UAB “Bankrotera”

Rita ValkiūnienėUAB “Bankrotera”Rita Valkiūnienė

Kęstutis Vincentas Grigaliūnas

UAB “Šiauleksa”Vidmantas Rutkauskas

1. Darbuotojų skaičius: pradžioje 97 33 186 73 pabaigoje 82 7 134 722. Turtas, iš viso pagal balansą (tūkst.Lt): pradžioje pabaigoje

25922276

18981898

1269426642

2500825845

3. Kreditorių reikalavimai , iš viso (tūkst. Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

3060188

205351

117013424

2342290


11921

150251

79003424

2342290

iš jų: numatoma taikyti nuolaidas 52 3469 3.1. Įkaito turėtojo: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

2928167

5609


99

3.2. Pirmąja eile tenkinami reikalavimai, iš viso (tūkst. Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

38-

1673-

1805090


38-

1639-

1805090


1639-

1805090


1639-

1805090


38-

27-


38-

3.2.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai 3.2.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai 3.2.5. Kiti: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

7-

iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai 3.3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai, iš viso (tūkst. Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

13221

145542

100283424

5372-


11921

145542

62613424

5372-


6521

17313

1948252


5221

17313

1289252


67-

128229

80803172

5372-


67-

128229

49723172

5372-

4. Įmonės vadovas E. Žakaris J. Tručinskas G. Ulvydas J. Dromantas

R E S T R U K T Ū R I Z U O J A M Ų Į M O N I Ų D U O M E N Y SAB “Išlaužo žuvis” UAB “Merkinės

statyba”Duomenų pateikimo data 2004-08-26 2004-09-06

Adresas Išlaužas, Prienų rajonas Pramonės g. 16, AlytusVeiklos pavadinimas Tvenkininės žuvies

auginimas ir perdirbimasStatybos darbai

Bylos iškėlimo data 2003-12-30 2004-05-11Plano patvirtinimo dataPlano pakeitimo patvirtinimo dataProceso baigimo (bylos nutraukimo) data 2004-06-21Proceso iniciatorius: VMI SODra Finansų m-ja Įmonė X X Savininkai Kiti kreditoriaiAdministratorius UAB “Įmonių bankroto

administravimo ir teisinių paslaugų biuras”

A. Valaitis

UAB “Orinata” E. Rauktys

1. Darbuotojų skaičius, iš viso: pradžioje 17 18 pabaigoje 19 192. Turtas, iš viso pagal balansą (tūkst.Lt): pradžioje pabaigoje

13301171

258258


751-

29642


3093

iš jų: numatoma taikyti nuolaidas 3.1. Įkaito turėtojo: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

1133


1133

3.2. Pirmąja eile tenkinami reikalavimai, iš viso (tūkst.Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

609-

37-


609-

50-


609-


609-


20-


25-


6-


11-


11-


14-

3.2.5. Kiti: iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai iš viso pabaigoje iš jų: baudos, delspinigiai 3.3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai, iš viso (tūkst. Lt): iš viso pradžioje iš jų: baudos, delspinigiai

142-

14639


142-

146-


123-


123-


19-

14639


19-

146-

4. Įmonės vadovas R. Jurgelionis A. Brainskas

KREDITORIUS ar KREDITORIAI

ADMINISTRACIJOS

VADOVAS(turintis valdymo orga-nų, steigėjų,

Siūlymą restruk-tūrizuoti įmonę teikia administ-racijos vadovui

PAGRINDINIŲ KREDITORIŲ SUSI-RINKIMAS (dalyvauja ir kreditorius-iniciatorius). Jei susirinkime (arba apklausoje)

dalyvavo 0,5 ar daugiau

PIRMASIS KRED. SUSIRINKIMAS (šaukiamas

atskirai jei dėl jo nebuvo nuspręsta arba jei kreditorių

TEISMAS

Skolas išieško kitų

įstatymų

Gavus iš kreditorių

per 10 d. šaukia

pagrindinių kre-

(AR)Savo iniciatyva šaukia pagrindinių kreditorių

Prie pareiškimo teismui: - pirmojo kredit. susirinkimo nutarimas

- kreditorių sąrašus- administrat. kandidatūra (17 str. 1 d.)- dokumentai, kad vykdo 3 str. sąlygas- valdymo organo, steigėjo sprendimas

- restruktūrizavimo plano metmenys- civilinių bylų sąrašas

įmonės finansiniai ir kt. dokumentaiPriėmus pareiškimą, stabdomas bankro-to pareiškimo arba bylos nagrinėjimas iki bus priimtas sprendimas dėl toli- mesnės restruktūrizavimo eigos

Siūlymą restruktūrizuoti

teikia teismui, jei admi-nistracija pati

“nedirba” su kreditorius (4 str.1

d.) Prie pareiškimo teismui: - pirmojo kreditorių susi-rinkimo, kurį organizuoja kreditorius, nutarimas Kai kreditoriai kreipiasi į teismą patys, teismas įpareigoja

įmonę teikti: - civilinių bylų, dėl turtinių reikalavimų, sąrašus- įmonės finansinius ir kt. dokumentus

Teismas atsisako kelti bylą jei:- patenkina kreditorių reikalavimus

- nepateikti 5 str. 3, 4, 5 d. dokumentai- įmonei iškelta bankroto byla

Restruktūrizavimo byla iškeliama, kai vykdomos 3 ir 4 str. nurodytos sąlygos. Tada skiriamas admi-nistratorius restruktūrizavimo plano rengimo ar kitam kreditorių nustatytam laikotarpiui bei nustato-ma restruktūrizavimo plano pateikimo teismui data (max per 4+1 mėn. nuo bylos įsiteisėjimo datos), kreditorių reikalavimų

Paprastesnės tvarkos atveju, vadovas teismui teikia: jau parengtą restruktūriz. planą, kuriam pritarė įmonės valdymo organai, visi

Paprastesnės tvarkos atveju kreditorius tei-

Jei planas nebuvo padary-tas anksčiau,

čia parengia-mas restruktūrizavimo

plano projektas, kartu pridedant

administrato-riaus

Administracijos vadovas (kitu atveju

kreditoriai) restruktūrizavimo

plano projektą teikia , pagrindiniams

kreditoriams (kiti

Esant pritari-mui, per 5 die-

nas administ-ratorius patei-kia

Už restruktūrizavi-

mo plano įgyven-dinimą

atsako ad-ministracijos vado-vas ir

Kreditorių susirink. pirmi-ninkas ir

administratorius kontroliuoja

administracijos vadovo, valdymo organų veiklą ir

RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO SCHEMA

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS. ESAMA BŪKLĖ

1. ESANT AŠTRIAI KONKURENCIJAI, NUOSTOLINGAI DIRBANČIŲ ĮMONIŲ SKAIČIUS DIDELIS IR NĖRA AIŠKIŲ POŽYMIŲ, KAD ARTIMIAUSIU METU ŠIS SKAIČIUS ŽENKLIAI MAŽĖS

2. NUOLAT „STRINGA“ (VĖLUOJA) ATSISKAITYMAI TARP ŪKIO SUBJEKTŲ

3. „ŽAIDIMAI“ PASINAUDOJANT RESTRUKTŪRIZAVIMO IDĖJA – RESTRUKTŪRIZAVIMO BYLA PO TO SEKA BANKROTO BYLA

4. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO DALIS IKI RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO PATVIRTINIMO PAINI IR NENUOSEKLI

5. PROCESO DALYVIAI (SAVININKAI, KREDITORIAI, ADMINISTRATORIAI) NĖRA PASIRENGĘ „KVALIFIKUOTAM“ PROCESO ĮGYVENDINIMUI

6. ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESAS „NĖRA POPULIARUS“ VISUOMENĖJE

TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESĄ BEI REIKALAVIMUS ŠIO

PROCESO DALYVIAMS(Pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujamasi restruktūrizavimo bylos kėlimo, bylos nagrinėjimo metu bei dokumentai naudotini administruojant tokią įmonę)

1. LR įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-2182001 m. kovo 20 d.

2. LRV nutarimas Nr. 831 (dalis nutarimo) - “Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos”2001 m. liepos 3 d.

3. LR Ūkio ministro įsakymas Nr. 374 “Dėl restruktūrizuojamų įmonių administratorių darbo organizavimo ir restruktūrizavimo plano rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo” 2001 m. gruodžio 13 d.

4. LR Ūkio ministro įsakymas Nr. 221 (dalis įsakymo) - Dėl duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, - Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, - Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, - Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų - ir Verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo”. 2001 m. liepos 5 d.

5. LR Ūkio ministro įsakymas Nr. 241 “Dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės, banko ir restruktūrizuojamos įmonės ataskaitų bei duomenų apie bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės parduodamo iš varžytynių turto formų patvirtinimo“2001 m. liepos 30 d.

6. LR mokesčių administravimo įstatymas Nr. IX-2112 2004 m. balandžio 13 d.

7. LR Finansų ministro įsakymas Nr. 261 “Dėl mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, jų pasibaigimo, vietos mokesčio administratoriaus biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose priskyrimo prie mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, šių nepriemokų nurašymo iš vietos mokesčio administratoriaus apskaitos dokumentų ir apskaitos tvarkos bei mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”1998 m. lapkričio 3 d.

8. LRV nutarimas Nr. 239 “Dėl kreditorinių reikalavimų, kylančių iš piniginių prievolių, atsisakymo, vykdymo terminų atidėjimo ir piniginės prievolės pakeitimo kita prievole, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba su ja sudaroma taikos sutartis, tvarkos patvirtinimo”2002 m. vasario 15 d.

9. LR Finansų ministro įsakymas Nr. 268 “Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo”1998 m. lapkričio 17 d.

10. LR Finansų ministro įsakymas Nr. 259 “Dėl atleidimo nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir (ar) indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jos dalies tvarkos patvirtinimo”2001 m. rugsėjo 7 d.

11. LR konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, valstybės pagalbos ūkio subjektams

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=14751

12.

kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2126 2004 m. balandžio 15 d. LR Konkurencijos Tarybos nutarimas Nr. 95 “Dėl Valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų”2000 m. rugsėjo 4 d.

13. LR Konkurencijos Tarybos nutarimas Nr. 22 “Dėl subsidijos ekvivalento skaičiavimo tvarkos patvirtinimo”2001 m. vasario 8 d.

14. LR Konkurencijos Tarybos nutarimas Nr. 55 “Dėl Valstybės pagalbos teikimo įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti taisyklių patvirtinimo”2001 m. gegužės 10 d.

15. Bendrijos gairės dėl Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (1999/C 288/02)1999 m. gruodžio 12 d.

16. Komisijos pranešimas „Bendrijos rekomendacijos dėl sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo Valstybės pagalbai ekonominius sunkumus patiriančioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti“ 2004 m.

17. LRV nutarimas Nr. 1136 „Dėl Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo Valstybės pagalbos teikėjams, Valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su Valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklių patvirtinimo“ 2004 m. rugsėjo 6 d.

18. LR teismų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-732 2002 m. sausio 24 d.

19. LR antstolių įstatymas Nr. IX-8762002 m. gegužės 9 d.

20. LR civilinis kodeksas 2000 m. liepos 18 d.

21. LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-18642000 m. liepos 18 d.

22. LR civilinio proceso kodeksas 2002 m. vasario 28 d.

23. LR civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-7432002 m. vasario 28 d.

24. LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202 1999 m. gegužės 25 d.

25. LRV nutarimas Nr. 1389 “Dėl Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo”1999 m. gruodžio 13 d.

26. LRV nutarimas Nr. 244 “Dėl turto vertinimo metodikos”1996 m. vasario 14 d.

27. LR Darbo kodeksas 2002 m. birželio 4 d.

28. LR SA ir DM įsakymas Nr. 61 “Dėl grupės darbuotojų atleidimo ir jo prevencijos tvarkos patvirtinimo”2000 m. gegužės 30 d.







ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS. ESMINĖS PROBLEMOS

(Čia pateiktos įmonių restrktūrizavimo proceso problemos, kurios gali būti sprendžiamos tik iš esmės pertvarkius įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Perspektyvoje tam reikėtų parengti bendrą „nemokumo kodeksą“, kurio sudėtinėmis dalimis būtų restruktūrizavimo ir bankroto (likvidavimo) procesai.)

1. Restruktūrizavimo byla arba bankroto bylaDabar esant įmonės nemokumui „X“ nagrinėjama restruktūrizavimo byla, o po to esant

nemokumui „Y“ nagrinėjama bankroto byla. Tai sudėtinga, ilgai trunka ir dėl to nukenčia kreditorių interesai.

Pagal siūlomą nemokumo bylos nagrinėjimo eigą, atliekamas nemokumo būklės vertinimas ir pagal jo rezultatus nustatoma – ar įmonė turi potencialą (taikyti jai restruktūrizavimo procedūrą) ar ją būtina likviduoti (taikyti bankroto procedūrą)

2. 3-jų mėn. sąlyga restruktūrizavimo procesui inicijuoti: Siekiant sudaryti prielaidas sėkmingam įmonės restruktūrizavimui, 3-jų mėn.

nemokėjimo laikotarpis yra per ilgas, nes kitos sąlygos (tęsiama veikla; neiškeltas bankroto byla) praktiškai nekonkretizuoja įmonės nemokumo būklės, o tik sudaro iliuziją, kad įmonė gyvybinga.

3. Neapibrėžti metmenų, kaip norminio dokumento parengimo principai. Šiuo metu metmenys traktuojami kaip pasirengimo restruktūrizavimo procesui dalis,

tačiau kai reikalavimai jo parengimui, jo turiniui neaiškūs, dažnai jis tampa restruktūrizavimo plano projektu. Esamo įstatymo redakcijoje reikėtų nors reglamentuoti privalomą (minimalų) jo turinį.

Parengus nemokumo kodeksą, metmenų, kaip teisinio dokumento nereikėtų naudoti. Kaip laikinas šios problemos sprendimas (rekomendacijos dėl metmenų parengimo) yra pateiktas šios studijos priede.

4. Restruktūrizavimo byla iškeliama / nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Restruktūrizavimo bylas tikslingiau būtų nagrinėti „Ypatingos teisenos tvarka“, tai yra

reikėtų taikyti ypatingos teisenos bylų dėl juridinio fakto nustatymo teiseną.Tai išspręsti galima tik parengus nemokumo kodeksą, kuris taptų sudėtine Civilinio

proceso dalimi.

5. Kreditorių teisė / galimybė inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Įstatymo variantas, kai procesą „pradeda“ kreditoriai, o po to jį turi „perimti ir tęsti“

įmonės valdymo organai neturi perspektyvos. Restruktūrizavimo proceso sėkmės laidas - savininkų „aktyvus dalyvavimas“ nuo pat proceso pradžios ir jų atsakomybė už rezultatus.

Kreditorių iniciatyva galima, kai jiems pvz. per skolos kapitalizavimą ar papildomas jų investicijas „suteikiama teisė“ dalyvauti įmonės valdyme.

6. Administratoriaus funkcijų tikslinimas„Paini“ administratoriaus funkcija – dabar jis lyg ir proceso kontrolierius, lyg ir

ekspertas. Kita vertus, jam neesant dalį šių funkcijų lyg ir turėtų vykdyti kreditorių atstovas. Tikslinga, kad nemokumo fakto nustatymui skiriamas laikinasis administratorius. Kitais

atvejais (proceso dalyvių sprendimu) skiriamas – administratorius kaip ekspertas arba administratorius kaip projekto vadovas, arba administratorius, kaip verslo vadovas

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PRINCIPAI

(Principai, kurių tikslinga laikytis teisiškai reglamentuojant restruktūrizavimo procesą)

1. SavalaikiškumasNemokumas turi būti „įvertintas“ ir procesas pradėtas laiku, kol dar įmonė netapo

„beviltiškai nemoki“ – kuo vėliau, tuo galimų priemonių krizei išvengti spektras siaurėja, galimybės mažėja, o ir tos priemonės turi būti vis radikalesnės

2. Racionalus iniciatyvumasInicijuoti, įgyvendinti įmonės restruktūrizavimą turėtų tik tas, kas gali „realiai valdyti“ jį

nuo pradžios iki galo. Iiniciatyvą gali ir turi rodyti tas, kas nemokumo problemą galėtų laiku pastebėti

3. Savininkų ar juos atstovaujančių asmenų iniciatyva ir atsakomybė Būtina akcentuoti savininkų, o ne valdymo organų ar, tuo labiau, įmonės vadovo

iniciatyvą ir atsakomybę priimant sprendimus, nes tik jie atstovauja kapitalą ir tik jie, jei nori ir deda akivaizdžias pastangas (jų investicijos, naujų investitorių pritraukimas), realiai gali pertvarkos procesą valdyti.

4. Geranoriškumas ir pasitikėjimas Įmonės iniciatyva, įmonės požiūris į problemas ir įmonės siūlomos / suderinamos

priemonės ir rengiami veiklos pertvarkymai gali sukurti geranoriškumo ir pasitikėjimo atmosferą ir turi įtikinti kreditorius, kad toks sprendimas yra ekonomiškai naudingas ir galės būti tinkamai įgyvendintas, kad įmonės restruktūrizavimas yra geriausias pasirinktas būdas spręsti skolų susigražinimo / veiklos tęstinumo problemas.

5. „Tinkamas“ būklės vertinimas Įmonės būklės vertinimas; įmonės nemokumo fakto nustatymas; išvada dėl galimo

įmonės restruktūrizavimo arba privalomo jos likvidavimo – turi būti profesionali būklės analizė ir įvertinimas, kad įmonė yra nemoki bei tuo pačiu turi būti pateikta kvalifikuota išvada dėl įmonės veiklos tęstinumo.

6. Proceso nuoseklumas Turėtų būti šie nuoseklūs veiksmai, etapai: savalaikis „signalas“ apie krizės pradžią;

įmonės vadovų kreipimasis į kreditorius ir, gavus jų pritarimą, kreipimasis į teismą; nemokumo fakto nustatymas bei įmonės potencialo įvertinimas; restruktūrizavimo plano parengimas ir jo įgyvendinimas.

7. Prioritetas ekonominiams svertamsĮmonės restruktūrizavimas turi būti grindžiamas ekonominiais interesais, o ne teisiniais-

administraciniais svertais. Tai yra viskas turi būti sveriama ekonomine nauda kreditoriams ir įmonei, tarp to, panaudojant kreditorių skolų kapitalizavimą, aktyvų įmonės vadovų, darbuotojų, savininkų dalyvavimą papildomai investuojant (didinant įstatinį kapitalą, įsigyjant akcijų) ar laikinai pritraukiant lėšas iš savininkų ar kitų investitorių.

8. Lankstumas (teisė rinktis) Kiekviename restruktūrizavimo etape turi būti įvertinama įmonės būklė bei veiklos

efektyvumas ir turi būti palikta teisė proceso dalyviams rinktis - tęsti procesą ar likviduoti įmonę

(Proceso sėkmės užtikrinimui, kiekviename etape turi būti galimybė įvertinti proceso efektyvumą).

9. Paprastumas, operatyvumas (laiko faktorius) Minimalus proceso formalizavimas, paliekant kuo daugiau teisių kreditoriams ir

savininkams rinktis – kas ką daro, kada turi padaryti ir kaip tai turi būti padaryta, nes priešingu atveju (dėl per didelio detalizavimo) procesas tampa „biurokratinis“, o teisės aktuose atsiranda klaidos (netikslumai).

10. Aktyvi kreditorių pozicijaAiški kreditorių nuostata nuo pat procedūrų pradžios, t. t. dėl pasirengimo rizikuoti, dėl

galimų nuolaidų, dėl įmonės vadovų (valdymo organų) tolimesnio darbo

11. „Pasyvus“ teismo vaidmuo - minimali teismo įtaka Teismo vaidmuo, tik konstatuoti specialistų ar proceso dalyvių vertinimus ar fiksuoti jų

parengtus sprendimus (dokumentus) Nėra reikalo tikėtis, kad ekspertinius vertinimus, t. t. dėl nemokumo nustatymo atliks teismas. Procesą tikslinga vykdyti ypatingos teisenos tvarka.

12. Tinkamas proceso dokumentinis pagrindimas Du pagrindiniai dokumentai: Įmonės nemokumo būklės vertinimo aktas ir

Restruktūrizavimo planas. Metmenys išliktų tik iki tol kol veikia esamo įstatymo redakcija (versija).

13. Administratoriaus įvairialypis vaidmuo Nemokumo nustatymui skiriamas laikinasis administratorius. Restruktūrizavimo proceso

metu galimi keli variantai – administratorius ekspertas (kontrolierius); administratorius konsultantas (projekto vadovas); administratorius įmonės vadovas (verslo vadovas))

14. Minimalus „aplinkos poveikis“ Proceso viešumas, jo „logiškumas“ gali leisti išvengti neigiamo „pašalinių įsikišimo“.

REKOMENDACIJOS DĖL VEIKSMŲ, KURIE TURĖTŲ BŪTI ATLIEKAMI IKI RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO

PARENGIMO

ĮVADAS

Dėl įvairių priežasčių įmonės patiria vienokio ar kitokio pobūdžio sunkumus. Taip gali atsitikti dėl įmonėje nesprendžiamų produktų, paslaugų (toliau tekste – produktų) pardavimų problemų, dėl klaidų parengiant įmonės verslo plėtojimo programą ar dėl kitų priežasčių. Kaip taisyklė, šie veiklos nesklandumai anksčiau ar vėliau atsispindi įmonės finansiniuose rezultatuose. Kaip pavyzdžiui: dėl pernelyg didelės, nepamatuotos rizikos vykdant produktų pardavimus, pastoviai auga pirkėjų skolos įmonei arba dėl parengto pernelyg optimistinio įmonės veiklos vystymo plano, įmonė neturi realių galimybių gražinti paskolos, dėl ko grėsmingai auga įmonės įsipareigojimai.

Jeigu įmonės vadovai laiku neįvertina tokių neigiamų tendencijų ir nesugeba jų įtakoti įgyvendindami adekvačius, atsirandantiems sunkumams, sprendimus, pinigų stygius kuo toliau tuo labiau trikdo įmonės veiklą. Kuo labiau delsiama parengti sprendimus, neutralizuojančius krizinę situaciją, arba jei vadovų priimtos priemonės nėra pakankamos tam, kad situacija būtų pakeista iš esmės, tuo krizė gilėja ir ilgainiui įmonė tampa „beviltiškai“ nemoki, nesugebanti vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų. Tokiais atvejais kreditoriai ar/ir patys įmonės vadovai, nematydami šiam verslui aiškios perspektyvos, priversti inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą arba vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Kaip galėtų elgtis sudėtingoje situacijoje atsidūrusios įmonės akcininkai (savininkai), jos vadovai ar įmonės kreditoriai siekdami verslo tęstinumo, kol įmonė nėra atsidūrusi prie „beviltiško“ nemokumo (bankroto) ribos? Kokie turėtų būti jų veiksmai, jei jie yra suinteresuoti verslo sėkme?

LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme yra pateiktos kelios formalios sąlygos, kurioms esant įstatymo nustatyta tvarka galima siekti įmonės mokumo atstatymo ir, tuo pačiu, spręsti susidariusių skolų problemą. Įstatyme numatytos sąlygos, kad įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ir tai, kad įmonė neturi būti nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, yra tik minimalios teisinės sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti. Siekiant, visų pirma sau, atsakyti į esminius klausimus - gal ši įmonė nesugeba laiku atsiskaityti su kreditoriais tik dėl to, kad ji turi kol kas neišspręstų laikinų finansinių sunkumų, o gal analizuojama įmonė negali sėkmingai dirbti dabar ir neturi jokių realių perspektyvų ateityje - mes turėtume išnagrinėti eilę įmonės veiklos tęstinumui reikšmingų aspektų.

Visų pirma, mums reikėtų žinoti, ar įmanomi konkretūs sprendimai, kuriuos įgyvendinus galima būtų įmonę išvesti iš krizinės būklės ir atstatyti ilgalaikį jos mokumą? Antra – svarbu ar įmonės akcininkai (savininkai), įmonės vadovai bei įmonės kreditoriai yra pasirengę reikšmingiems pokyčiams ir/ar neišvengiamiems kompromisams? Tik turėdami vienareikšmiai teigiamus atsakymus į šiuos ir panašius klausimus, mes galime siekti atstatyti įmonės mokumą bei išspręsti skolų grąžinimo kreditoriams klausimą.

Vienas iš sprendimų kuriuo siekiama sudaryti organizacines prielaidas įmonės mokumo atstatymui - restruktūrizavimo procedūrų taikymas laikinų finansinių sunkumų turinčiai įmonei. Labai svarbu įvertinti tai, kad, greta kitų reikšmingų faktorių, įmonės mokumo atstatymo sėkmė priklauso ir nuo to, kiek savalaikiai buvo parengtas ir pradėtas įgyvendinti įmonės restruktūrizavimo planas. Tai pat būtina atsiminti ir tai, kad kuo gilesnė krizė įmonėje tuo

radikalesni turės būti sprendimai ir tuo labiau neišvengiamas bei reikšmingesnis bus kreditorių vaidmuo šių sprendimų priėmime/įgyvendinime.

Parengiant rekomendacijas orientuotasi į dažniausiai pasitaikantį atvejį - kai restruktūrizavimo procesą inicijuoja ir, kaip taisyklė, restruktūrizavimo plano parengimą, jo įgyvendinimą organizuoja įmonės vadovai ar įmonės valdymo organai. Kiti variantai, kaip pavyzdžiui visiška kreditorių iniciatyva, galimi, tačiau vis vien restruktūrizavimo proceso eigoje suinteresuotos pusės turės neišvengiamai susitarti - arba įmonės vadovai perims iniciatyvą arba esama vadovybė turės būti nušalinta šiuos darbus pavedant naujai administracijai.

Čia pateikti tik bendri pasirengimo įmonės restruktūrizavimui principai. Įvertinant tai, kad Lietuvoje įmonių restruktūrizavimo procesai tik prasideda ir nėra pakankamo praktinio patyrimo ar metodinės medžiagos išsamiai nagrinėjančios restruktūrizavimo procesų pradžios problematikos, čia dėmesys skiriamas kaip tik šio etapo klausimų aptarimui.

Tai susiję su tuo, kad, skirtingai nuo restruktūrizavimo plano parengimo ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo etapų, kurie aprašomi Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, parengiamojo etapo (restruktūrizavimo metmenų parengimo) vykdymui nėra jokių norminių aktų ar rekomendacijų. Kita vertus, paties įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo problematika kyla iš konkrečiame restruktūrizavimo plane sprendžiamų uždavinių ir todėl galėtų būti metodiškai nagrinėjama tik turint konkrečių priemonių planą. Bendru atveju turėtų galioti principas - jei restruktūrizavimo planas parengtas kvalifikuotai, tai šio plano įgyvendinimo etape ypatingų metodinių neaiškumų neturi būti.

Labai svarbu įvertinti tai, kad kokiomis rekomendacijos besivadovautume arba kokie geri bebūtų įmonės vadovų ketinimai, tokioje įmonėje neturi būti pamiršta, kad, kaip taisyklė, įmonės restruktūrizavimas įmanomas tik esant geranoriškam kreditorių, kurie pasirengę kompromisams, požiūriui. Dar daugiau – reikia pasiruošti tam, kad dalis kreditorių, kaip taisyklė tai - privilegijuoti kreditoriai, ir kitos interesų grupės (pvz. konkurentai ar kiti suinteresuoti, įmonės kaip turtinio vieneto, likvidavimu), gal būt elgdamiesi neatvirai, jie neparems įmonės atgaivinimo idėjos ir netgi įvairiai trukdys įgyvendinti įmonės vadovybės siekius. Atskirais atvejais, pavyzdžiui kai vienas iš kreditorių elgiasi išskirtinai savanaudiškai ir tuo trikdo įmonės restruktūrizavimo procesą, tikslinga siekti, kad tokio kreditoriaus reikalavimus perimtų kitas teisės subjektas.

Reikia sutikti su tuo, kad kreditoriai dalinai pagrįstai įtariai žiūrės į įmonės, jos vadovų pastangas, nes įmonė prie tam tikrų sąlygų, prie tam tikro šios įmonės vadovų darbo patyrė krizę. Jei kreditoriai neturės aiškių patikinimų, kad pačioje įmonėje įvyko ar artimiausiu metu įvyks reikšmingi vadybiniai, organizaciniai, finansiniai pokyčiai, tarp to, pavyzdžiui pakeistas vienas ar kitas vadovas, pasikeis dalis savininkų ar panašiai, tai kreditoriai, turbūt pagrįstai, sieks įmonės bankroto.

Kaip taisyklė, ir įmonės mokumo atstatymas, ir susidariusių skolų grąžinimas turėtų būti vykdomi galimai trumpesniais terminais, tačiau bet kuriuo atveju įmonės restruktūrizavimo proceso (įmonės mokumo atstatymo) trukmės kreditoriai neturėtų sutapatinti su skolų grąžinimo trukme ir kategoriškai reikalauti, kad skolos būtų grąžintos per terminą, kuris įmonės restruktūrizavimo plane numatytas įmonės mokumo atstatymui (įmonės restruktūrizavimui).

REKOMENDACIJŲ STRUKTŪRA

Įmonės restruktūrizavimo plano parengimas jo įgyvendinimas reikalauja nemažai laiko ir finansinių resursų. Norint įmonės restruktūrizavimo procesą valdyti, tikslinga išskirti jį į kelis smulkesnius nuosekliai einančius etapus.

Pagal vykdomų darbų pobūdį, įmonės restruktūrizavimo procesą sąlyginai galima būtų padalinti į keletą etapų:I-mas etapas. Įmonės restruktūrizavimo metmenų parengimasII-ras etapas. Įmonės restruktūrizavimo plano parengimasIII-as etapas. Įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimas

Čia ir toliau pateiktas skirstymas į etapus ar atskirus darbus yra sąlyginis, nes dėl tam tikros įmonės restruktūrizavimo specifikos atskiri etapai ar darbai gali būti trumpi arba, atskirais atvejais, keli žemiau išdėstyti darbai gali būti atliekami beveik lygiagrečiai

Svarstant konkrečios įmonės restruktūrizavimo tikslingumą ar įmonės restruktūrizavimo galimybes bei priimant sprendimus dėl vieno ar kito etapo įgyvendinimo, būtina įvertinti konkrečias verslo aplinkybes (interesus), kaip pavyzdžiui:- priežastys sukėlusios įmonės mokumo krizę ir esamos krizės gilumas (krizės pasekmės);- įmonės akcininkų (savininkų), vadovybės gebėjimas priimti bei įgyvendinti radikalius

sprendimus; - kreditorių siekiai ir kreditorių pasirengimas spręsti klausimus kompromisų keliu- parengtų ar numatomų parengti įmonės inovacijų produktų, rinkų, technologijų ar kitais

klausimais galimas efektyvumas

Čia minimi etapai (darbai), priklausomai nuo įmonės finansinės būklės, nuo įmonės vadovų ir kreditorių aktyvumo ir jų veiksmų suderinamumo, gali būti trumpi arba atliekami beveik lygiagrečiai, tačiau, siekiant išvengti restruktūrizavimo procesu suinteresuotų pusių tarpusavio nesusipratimų, kiekvieno iš šių etapų pabaigą reikia dokumentuoti (fiksuoti) atskirai.

Nors kreditoriai paprastai siekia tik kuo greitesnio skolos susigrąžinimo ir kartais nenori gilintis į įmonės problemas, įmonės vadovai turi aiškiai kreditoriams apibrėžti įmonės restruktūrizavimo proceso (įmonės mokumo atstatymo) ir skolų grąžinimo problemų sprendimus. Toks problemų išskyrimas ir jų nuoseklus išdėstymas jau restruktūrizavimo proceso pradžioje leis teisingai planuoti visus veiksmus ir neleis įnešti painiavos. Labai svarbu, kad ir įmonės vadovai „neperlenktų lazdos“ akcentuodami įmonės pertvarkymo svarbą, nes, bet kuriuo atveju, kreditorių interesai tikrai nėra antraeiliai.

I-mas etapas. Įmonės restruktūrizavimo metmenų parengimasTikėtinas šio etapo darbų rezultatas – suderintos įmonės valdymo organo ir įmonės

kreditorių pozicijos dėl pagrindinių įmonės restruktūrizavimo principų, kurie, kaip formalus pagrindas įmonės restruktūrizavimo plano rengimui, galėtų būti apiforminti kaip įmonės restruktūrizavimo metmenys ir teikiami teismui.

Šiame etape sąlyginai galėtume išskirti sekančius darbus:- pirmo etapo veiksmų programos parengimas - įmonės restruktūrizavimo metmenų projekto parengimas- restruktūrizavimo metmenų teikimas įmonės valdymo organui, įmonės kreditoriams

II-ras etapas. Įmonės restruktūrizavimo plano parengimas Tikėtinas šio etapo darbų rezultatas - įmonės valdymo organų ir įmonės kreditorių

patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, kuris, kaip juridinis dokumentas, vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis turėtų būti teikiamas tvirtinti teismui.

Šiame etape sąlyginai galėtume išskirti sekančius darbus:- antro etapo veiksmų programos parengimas - įmonės restruktūrizavimo plano projekto parengimas - restruktūrizavimo plano teikimas įmonės valdymo organui

- restruktūrizavimo plano teikimas įmonės kreditoriams, kreditorių susirinkimui

III-as etapas. Įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimas Tikėtini šio etapo darbų rezultatai – įmonės mokumo atstatymas ir skolų kreditoriams

grąžinimas. Šiame etape vykdomi visi įprastiniai darbai susiję su įmonės veiklos tęstinumu.

Skirtumas tik tas, kad kai kurių įvykių (darbų), kurie buvo tvirtinami kaip restruktūrizavimo plano sudedamoji dalis, eiga bus kontroliuojama ir vertinama įmonės kreditorių.

RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO PRADŽIA

I-mas etapas. Įmonės restruktūrizavimo metmenų parengimasSiekiant suderinti įmonės valdymo organo ir įmonės kreditorių pozicijas dėl bendrų

(pagrindinių) įmonės restruktūrizavimo principų (restruktūrizavimo metmenų), tikslinga detaliau išnagrinėti šio etapo darbus

1.1. Pirmo etapo veiksmų programos parengimas Iš pirmo žvilgsnio šis darbas gali atrodyti pernelyg formalus ar net nereikšmingas. Tačiau

taip nėra dėl kelių priežasčių. Pirma – įmonės noras paruošti konkrečių veiksmų schemą kreditoriams bus kaip ženklas,

kad įmonės netenkina esama situacija ir ji rodo iniciatyvą (siekius) veikti nuosekliai ir aiškiai. Be to tokie veiksmai gali pristabdyti atskirų kreditorių siekius – inicijuoti bankroto bylą.

Antra – rengdami planą įmonės vadovai atliks labai reikšmingą darbą, nes turės apsispręsti ir/ar net preliminariai su atskirais kreditoriais suderinti - su kuriais kreditoriais dirbs pirmoje eilėje ir kaip, o su kuriais - bendraus vėliau. Jau šiame etape galima gauti netgi netiesioginius kai kurių kreditorių pareiškimus apie tai kiek jie pasitiki įmonės vadovybe, kiek jie remia įmonės iniciatyvą ir yra pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti, o tai leis, esant reikalui, įmonės vadovams laiku koreguoti savo veiksmus rengiant ir įgyvendinant įmonės restruktūrizavimą.

Trečia – buvo minėta, kad netgi dalis kreditorių dėl įvairių priežasčių nerems restruktūrizavimo idėjos, todėl toks formalizuotas klausimų teikimas neleis kreditoriams viešai deklaruoti, kad įmonė nieko nedaro arba daro tai neaiškiai (nesuprantamai) bei vers kreditorius aiškiai išdėstyti savo poziciją, kai įmonės vadovai kreipsis į juos formaliai prašydami išreikšti nuomonę į vieną ar kitą klausimą ar numatomą įvykį, arba iš kreditorių atsakymo galima bus suprasti kokios rengiamo restruktūrizavimo plano silpnosios pusės.

Ketvirta – nežiūrint siekiamo gero supratimo tarp įmonės vadovybės ir kreditorių, dalį sprendimo procedūrų reglamentuoja atskiri teisės aktai ar pačios įmonės bei kreditorių veiklą reglamentuojantys dokumentai, kurie nėra visiems gerai žinomi, todėl rengdami planą įmonės vadovai turės numatyti įvykius ir trukmes be kurių neįmanomas sėkmingas bendras klausimų suderinimas (sutikimų įmonės restruktūrizavimui gavimas).

Kad šis darbas būtų nuoseklus ir kryptingas, ruošiamame projekte reikia apibrėžti suinteresuotas puses (įmonės administracija, kiti įmonės valdymo organai, reikšmingi kreditoriai, kiti kreditoriai) dalyvaujančias sprendimuose. Jau šiame etape neišvengiamai reikės, visų pirma, patiems sau atsakyti į kelis principinius įmonės restruktūrizavimo metu iškilsiančius klausimus:- įvardinti ir apibūdinti pagrindines suinteresuotas puses (įmonės akcininkai (savininkai), įmonės

vadovai, įmonės kreditoriai ir pan.); - nusakyti kokia pagrindinė restruktūrizavimo idėja, kodėl kreditoriai ar nors pagrindinė jų dalis

turėtų norėti paremti įmonės veiklos „pertvarkymą“, o ne kitaip spręsti skolų grąžinimo problemą;

- nustatyti kokia preliminari įmonės restruktūrizavimo trukmė;- nustatyti kokia orientacinė skolų grąžinimo trukmė.

Šiame dokumente (darbų schemoje ar pan.) turėtų būti atsakymai į klausimus:- kas iš įmonės turi ir kokius įgaliojimus organizuoti įmonės restruktūrizavimą - kas pasitelkiama konsultacijoms ir kokie keliami jiems uždaviniai- su kuriais kreditoriais bus dirbama ir kokia tvarka- preliminarūs terminai šio etapo darbams (įmonės administracijos, valdybos kreditorių sprendimai, sutikimai, teikimo teismui veiksmas) ir jų vykdymo trukmės

Labai gerai jei net toks preliminarus grafikas būtų aptartas su pagrindiniais kreditoriais. Būtų idealu, jei jau čia įmonės vadovai parengia ne tik pirmo etapo veiksmų schemą bet numato visus restruktūrizavimo plano parengimo darbus, jų trukmes ar nors stambesnius veiksmus, kontaktus, įvykius

1.2. Įmonės restruktūrizavimo metmenų projekto parengimas Vadovaujantis įmonės iniciatyvomis (idėjomis) ir kreditorių pastabomis turėtų būti

parengtas dokumentas (žiūr. 9-tą priedą. Rekomenduojamas restruktūrizavimo metmenų turinys), kuris nusakytų pagrindinius įmonės restruktūrizavimo principus. Šiuo dokumentu ar prie jo pateikiamais priedais trumpai turi būti atsakyta pavyzdžiui į sekančius klausimus:- finansinės atskaitomybės dokumentai (balanso, pelno-nuostolių, pinigų srautų ataskaitų

duomenys) už paskutinius tris metus. Įmonės finansinę būklės kitimo tendencijos (krizės gilumas). Jei veikla buvo audituota, audito išvados, turto vertinimo išvados, teisinio audito išvados ir pan.

- apibrėžtos, įvardintos konkrečios priežastys dėl ko įmonė tapo „nemoki“;- kokios įmonės likvidavimo finansinės, socialinės, ekonominės pasekmės įmonės darbuotojams,

kreditoriams, verslo plėtojimu suinteresuotoms institucijoms, jei nebus sutarta dėl įmonės restruktūrizavimo (kaip tokiu atveju galėtų būti tenkinami atskirų kreditorių, ar kreditorių grupių reikalavimai);

- kokie įmonės valdymo organų (administracijos, valdybos, ir pan.) įgaliojimai arba galimi jų sprendimo priėmimo apribojimai arba pateiktos nuorodos į dokumentus nusakančius tai. Įmonės menedžmento potencialas, vadovų gebėjimas priimti ir įgyvendinti radikalius sprendimus. Kas atstovaus įmonės valdymo organus (įmonės valdyba, administracija, akcininkai) ir turės įgaliojimus vykdyti įmonės restruktūrizavimą;

- kreditorių siekius ir kreditorių pasirengimą spręsti klausimus kompromisų keliu;- turimus ar parengtus produktus, paslaugas, jų rinkas vartotojus įmonės vietą vienoje ar kitoje rinkoje. Techninius, finansinius, komercinius ir kitus sprendimus, kuriuos parengė ir įgyvendino ar/ir yra pasirengusi įgyvendinti įmonės vadovybė siekdama išvesti įmonę iš krizės;- teisės aktų normų reglamentuojančių turtinius santykius įvertinimas ir sprendimų galimybės.

1.3. Restruktūrizavimo metmenų teikimas įmonės valdymo organui, įmonės kreditoriams Tikslas – atliekant formalią procedūrą, savo sprendimu įmonės vadovybei patvirtinti, kad

parengti įmonės restruktūrizavimo metmenys atitinka įmonės vadovybės interesus ir kad įmonės vadovybė prisiims atsakomybę už tokio plano įgyvendinimą.

Nors restruktūrizavimo metmenų projekto rengimo etape tarpusavyje bendradarbiavo įmonės administracija ir įmonės valdymo organai bet būtinas formalus sprendimas, kuriuo nustatomi įgaliojimai bei prisiimama atsakomybė dėl restruktūrizavimo plano rėmimo ir pasirengimo įgyvendinti

Jau šio etapo pradžioje turi įvykti neformalus dialogas su pagrindiniais kreditoriais - su kokiais esminiais restruktūrizavimo principais jie sutiks, kai jiems bus pateiktas įmonės valdymo organų patvirtintos įmonės restruktūrizavimo metmenys.

Atliekant šio etapo darbus, būtina įvertinti laikus (trukmes), kurie numatyti įstatymuose, kituose įmonės ar įmonės valdymo organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.

Derindami metmenis su kreditoriais (norėdami gauti jų sutikimą), turime pasirinkti tam tiką restruktūrizavimo metmenų derinimo taktiką – ar šį dokumentą pateikti derinti su daugeliu kreditorių iš karto ar pateikiate derinti su tam tikrais „reikšmingais“ kreditoriais, kurių pritarimas gali būti ypatingai reikšmingas ir svarbus kitiems kreditoriams.

Prieš pradedant metmenų derinimą su kreditoriais, būtina įvertinti laikus (terminus), kurie reikalingi pagal įstatymus, kreditorių (kreditorių valdymo organams) nustatyta tvarka priimti sprendimus. Šie laikai priklauso nuo skolos dydžio, nuo to ar kreditorius yra valstybės interesus atstovaujanti institucija, ar kreditoriaus valdymo organai gali netgi fiziškai lengvai (greitai) susirinkti.

Šio etapo trukmei sutrumpinti gali padėti ir tai, kad įmonės vadovai preliminarai jau bendradarbiavo su keliais ar daugelių kreditorių, pvz. su kreditoriais teko bendradarbiauti veiksmų programos (schemos) rengimo etape.

Reikia nepamiršti, kad jei kreditoriaus pagalba yra reikšminga (kaip tai numato Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas), būtina, gavus kreditorių įgaliojimus, įmonės restruktūrizavimo principus (tikėtinas kreditorių nuolaidas) pateikti derinti Konkurencijos tarnybai.

Esant bendram įmonės vadovų ir kreditorių sutarimui dėl įmonės restruktūrizavimo principų, kaip taisyklė įmonės vadovai kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei kartu su reikiamais dokumentais pateikdami teismui įmonės valdymo organų ir kreditorių aprobuotus įmonės restruktūrizavimo metmenis.

REKOMENDUOJAMAS RESTRUKTŪRIZAVIMO METMENŲ TURINYS

T U R I N Y S

1. RESTRUKTŪRIZUOJAMOS ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA1.1

.Bendri duomenys apie įmonę

1.2.

Įmonės būklės apibūdinimas (pagrindinių Pelno nuostolių ataskaitos ir Balanso ataskaitos duomenų, už paskutinių 3-jų metų laikotarpį, santrauka)

1.3.

Priežasčių, sukėlusių įmonės nemokumą, vertinimas

1.4.

Kreditoriai ir jų kreditoriniai reikalavimai

2. PRIEMONĖS ILGALAIKIAM MOKUMUI ATSTATYTI2.1

.Įmonėje įgyvendintos priemonės iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo

2.2.

Pasirengimas įmonės restruktūrizavimui (įmonės valdymo organų ir kreditorių sprendimai)

2.3.

Numatomos marketingo (produktai ir rinkos, kainos, pardavimai) priemonės ir jų įgyvendinimas

2.4.

Numatomos organizacinės techninės priemonės ir jų įgyvendinimas

2.5.

Prašomų kreditorių nuolaidų pristatymas

2.6.

Kreditorių reikalavimų tenkinimas bankroto ir restruktūrizavimo atvejais

3. ĮMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMAS3.1

.Sprendimai dėl įmonės turto pardavimo

3.2.

Lėšų, restruktūrizavimo įgyvendinimui, šaltiniai

3.3.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis ir trukmė

3.4.

Įmonės restruktūrizavimo ekonominės ir socialinės pasekmės

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS. ĮGYVENDINIMO KLAUSIMAI

(Čia pateikti aktualesni įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo klausimai, kurie gali būti sprendžiami artimiausiu metu tikslinant šio teisės aktų nuostatas)

1. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO TRUKMĖS IR SKOLŲ GRĄŽINIMO TRUKMĖS SĄVOKŲ TIKSLINIMAS

Skirtingos institucijos savaip aiškina (taiko praktikoje) šio įstatymo proceso trukmės (4-rių metų laikotarpis) ir skolų grąžinimo sąvokas. Norint to išvengti, reikėtų:- restruktūrizavimo trukmės klausimą palikti spręsti kreditoriams, tuo labiau, kad paprastai šis laikotarpis yra per ilgas - akcentuoti priemones, kurios skirtos mokumui atstatyti ir apibrėžti (atskirti) veiksmus, kurie skirti skolų grąžinimui

2. PROCESE ATSISAKOMA PAGRINDINIŲ KREDITORIŲ STATUSOTuo siekiama supaprastinti restruktūrizavimo procesą (ypač jo pradinė dalį) ir padaryti jį nuoseklų

3. RESTRUKTŪRIZAVIMO INICIATORIAI ĮMONĖS VALDYMO ORGANAI, IŠSKYRUS KREDITORIŲ SIŪLOMO FINANSINIO RESTRUKTŪRIZAVIMO ATVEJĮ

Įmonės dalyviai ar jos valdymo organai organizuoja (ruošia) restruktūrizavimo metmenų projektą (ar iš karto restruktūrizavimo plano projektą) bei organizuoja pirmąjį formalų kreditorių susirinkimą, kuriame teikia įmonės būklės įvertinimą; restruktūrizavimo principus (metmenų projektą); administratoriaus kandidatūrą

4. METMENYS, KAIP DOKUMENTAS, KURIAME TURĖTŲ BŪTI PATEIKIAMI RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO PRINCIPAI

Kadangi įstatyme nėra nustatyti reikalavimai šio dokumento turiniui, dažnai jis „virsta restruktūrizavimo planu“. Šio įstatymo redakcijoje būtina apibrėžti – koks privalo būti restruktūrizavimo metmenų turinys (kokie duomenys būtini)

5. KREDITORIŲ INTERESŲ APSAUGA IKI BUS PATVIRTINTAS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

Prie pareiškimo teismui be metmenyse išdėstytų restruktūrizavimo principų, turi būti nurodytos: siūlomos laikinosios apsaugos priemonės; įmonėje numatomos vykdyti priemonės; veiklos ar disponavimo turtu apribojimai, tarp to įmonės valdymo organų teisės ir įgaliojimai iki bus patvirtintas restruktūrizavimo planas

6. LAIKOTARPIO, PER KURĮ TURI BŪTI PARENGTAS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS, TIKSLINIMAS

Restruktūrizavimo planas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, jei kitaip nenusprendė kreditoriai. Tokia nuostata yra „praktiškesnė“ ir „nestabdo“ restruktūrizavimo, nes kreditoriai, kreipdamiesi į teismą, pasitvirtino įmonės pertvarkymo priemones, kurios bus įgyvendinamos iki bus patvirtintas planas

7. ADMINISTRATORIAUS VEIKLOS TRUKMĖS TIKSLINIMAS, SUTEIKIANT ĮGALIOJIMUS DIRBTI IKI BUS ĮGYVENDINTAS PLANAS

Administratoriaus darbas nuo pat pradžios orientuotas į ateities uždavinius - įmonės mokumo atstatymą ir tinkamus sprendimus numatant kreditorinių reikalavimų tenkinimą, todėl nustatyti dalinį jo darbo terminą (iki plano patvirtinimo, t. y. be galutinio rezultato pasiekimo) nėra pakankami racionalu

8. ADMINISTRATORIAUS STATUSO TIKSLINIMAS DIDINANT JO ĮGALIOJIMUS IR ATSAKOMYBĘ

Administratoriaus skyrimo klausimas sprendžiamas įmonės dalyvių ir kreditorių susirinkimuose. Šiuo administratoriaus priklausomumas nuo įmonės vadovo sumažėtų, išaugtų jo atsakomybė prieš kreditorius, prieš teismą

9. TAIKOS SUTARTIES SUDARYMO GALIMYBĖ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO ĮGYVENDINIMO EIGOJE

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PROCESO RĖMIMAS

(Čia pateikiamos svarbesnės organizacinės priemonės, kurios reikalingos sėkmingam įmonių restruktūrizavimui)

REIKALAVIMŲ PROFESINEI ADMINISTRATORIŲ KVALIFIKACIJAI FORMALIZAVIMAS, ATSIŽVELGIANT Į NAUJUS REIKALAVIMUS- administratorius kontrolierius-ekspertas (vykdo restruktūrizavimo procedūrų priežiūros funkciją)- administratorius – projekto vadovas (vykdo konsultanto, restruktūrizavimo plano parengimo funkciją) - verslo administratorius (prisiimdamas atsakomybę už įmonės restruktūrizavimą, vykdo verslo vadovo funkciją)

ADMINISTRATORIŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS, ATESTAVIMAS

KREDITORIŲ IR KITŲ PROCESO DALYVIŲ MOKYMAI

PRIEMONĖS TEIGIAMAI VISUOMENĖS NUOMONEI FORMUOTI (ŠVIETIMAS)- Teisės aktų aiškinimas - Verslo problematikos nagrinėjimas / diskusijos- Teigiamos įmonių restruktūrizavimo praktikos pateikimas

TEIGIAMOS PRAKTIKOS FORMAVIMAS SPRENDŽIANT VERSLO KRIZIŲ VALDYMĄ Verslo krizių vadybos (konsultacinio) centro funkcionavimas

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS. PROCESO SCHEMA ESANT NAUJAM NEMOKUMO

KODEKSUI

Teismas priima nutartį:- apriboti įmonės dalyvių bei valdymo organų įgaliojimus- nemokumo tyrimui skirti laikinąjį administratorių- sustabdyti išieškojimus iš įmonės turto

Kreditoriai ar (ir) įmonės valdymo organai kreipiasi į teismą inicijuodami įmonės nemokumo tyrimą

Pateikiamas įmonės nemokumo būklės tyrimas

Teismas atsisako kelti nemokumo bylą

dėl restruktūrizavimo procedūrų taikymo dėl įmonės likvidavimo(bankroto procedūrų taikymo)

ARBA

Nutartyje „nustatoma“:- įmonei parengti restruktūrizavimo planą- dalyvių ir organų įgaliojimų apribojimai- įmonės veiksmai iki bus parengtas planas- administratoriaus paskyrimas

Teismas iškelia nemokumo bylą ir priima nutartį:

Priimama nutartis dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo ARBA

Restruktūrizavimo plano įgyvendinimas

Atstatomas įmonės mokumas

Grąžinamos skolos kreditoriams

Priimama nutartis dėl įmonės likvidavimo

(bankroto procedūrų taikymo)

ARBA

nacionalinĖs verslo administratoriŲ · web viewpersitvarkant šalies ekonomikai, keičiantis...

Documents