2012.09.26

1

VERSLO SAMPRATA

Pagrindinės verslo funkcionavimo sąlygos

1

• Verslas - tai pelno siekimas, teikiant prekes ar paslaugas,

kurios tenkina vartotojų poreikius. Tai aktyvi pragyvenimui

skirta veikla. Tačiau verslas nėra savaiminis procesas. Jame

aktyviai dalyvauja ir jį kuria žmonės, vadinami verslininkais.

• Verslininkystė apibrėžiama kaip naujovių, pasižyminčių

socialine ir ekonomine verte, kūrimo ir diegimo procesas,

kartu tai yra procesas, duodantis pajamų ir asmeninį

pasitenkinimą pasiektais rezultatais.

2

Reprodukuoti, daryti ko nors reprodukciją;

atgaminti, atkurti; perspausdinti, dauginti.

Kad verslas rinkoje galėtų funkcionuoti,

būtinos šios sąlygos:

3

Privačioji nuosavybė

Ūkininkavimo laisvė

Teisinė verslo apsauga

Konkurencija

Privačioji nuosavybė

• Tai nuosavybė, kurios savininkas yra fizinis asmuo. Tik privati

nuosavybė skatina verslo subjektus siekti geresnių verslo

rezultatų, priimti racionalius sprendimus, tobulinti gamybos ir

paslaugų organizavimą, rodyti iniciatyvą, elgtis novatoriškai ir,

be abejo, prisiimti atsakomybę už savo veiklos rezultatus.

4

Teisinė verslo apsauga

• Tai daugybė įstatymų, reglamentuojančių ūkinę veiklą (Įmonių

įstatymas, Konkurencijos įstatymas, Paslaugų įstatymas

įvairūs antimonopoliniai įstatymai), verslo rėmimą ir

skatinimą.

5

Ūkininkavimo laisvė

• kai verslininkas pats atsako į visus klausimus: Ką gaminti?

Kaip gaminti? Kam gaminti?

• Verslininkas pats turi galimybę pasirinkti ūkinės veiklos

kryptį, numatyti strategijas, racionaliai naudoti išteklius. Be

verslo laisvės negalėtų būti rinkos, kaip ir be rinkos negali būti

verslo.

6

2012.09.26

2

Konkurencija

• tai kelių verslo subjektų, gaminančių tuos pačius produktus ar

teikiančių paslaugas, varžymasis, siekiant tų pačių tikslų.

• Tai pagrindinis motyvas, skatinantis verslininką kurti ir tiekti į

rinką aukštesne kokybės produktą, investuoti, diegti naujas

technologijas, tobulinti tai, kai jau sukurta, ieškoti būdų, kaip

mažinti gamybos išlaidas, gerinti santykiu su klientais, sekti

rinkos pokyčius.

7

ŪKINIŲ ORGANIZACIJŲ FORMOS

Įmonių rūšys ir bendrieji jų veiklos klausimai

9

VERSLO VEIKLOS PRIGIMTIS Verslas kaip veikla skirstomas į:

I

II

III

Žmones, kuriems reikalingos prekės ir

paslaugos. Tai vartotojai (dalyvaujantys

vartojime)

Žmones, kurie dalyvauja įsigyjant, apdorojant

ir transformuojant žaliavas į galutinį produktą.

Tai gamintojai (dalyvaujantys gamyboje)

Žmones, kurie nepriklauso dviem pirmosioms

kategorijoms ir kurie dalyvauja paskirstant

produktą vartotojams ir kitiems. Prie jų galima

priskirti ir finansines paslaugas teikiančius

žmones (pvz., finansų institucijas)

VERSLO ORGANIZACIJŲ KLASIFIKAVIMO

POŽYMIAI

10

Verslo organizacijos klasifikuojamos pagal:

veiklos lygį,

pagal sektorius,

pagal juridinį statusą.

Klasifikacija pagal veiklos lygį:

11

Pirminė - įmonės, kurios dalyvauja pirmose gamybos

pakopose. Tai išgaunamosios pramonės šakos (pvz.,

kalnakasybos, žemės ūkio).

Antrinė - antroji gamybos pakopa yra prekių gamyba. Ją

sudaro visos sukurtos prekės, pvz., kapitalas, arba

investicinės prekės (gamyklos, pastatai, įrengimai),

ilgalaikio vartojimo prekės (pvz., automobiliai,

skalbyklės) ir trumpalaikio vartojimo prekės (pvz.,

maisto produktai, drabužiai).

Tretinė - įmonės, teikiančios paslaugas, pvz., policijos,

švietimo ir kitas paslaugas, tokias kaip banko, draudimo

ir viešojo maitinimo.

Klasifikacija pagal sektorius:

12

Privačiam sektoriui priklauso visos privačios

nuosavybės įmonės.

Valstybiniam sektoriui priklauso vyriausybės

kontroliuojamo verslo įmonės.

2012.09.26

3

Akivaizdu, jog reikalinga visų lygių veikla - pirminė,

antrinė ir tretinė. Norint, kad pagerėtų visos visuomenės

gyvenimo lygis, reikia, kad tiek nacionaliniu, tiek ir

tarptautiniu lygiu vyktų etektyvi gamyba ir prekių

mainai. Yra įvairių organizavimo, nuosavybės ir

kontrolės tipų, be to, visuomenei ieškant „geriausio”,

arba „optimalaus” būdo savo poreikiams patenkinti,

kartais jie keičiasi.

13

• Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis

vienetas ,įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka

tam tikrai komercinei–ūkinei veiklai. Įmonę

sudaro medžiaginių, daiktinių, finansinių ir

nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų

kompleksas.

14

• Svarbi įmonės charakteristika yra jos teisinė padėtis, arba

kitaip sakant, juridinis statusas.

• Žinant įmonės teisinį statusą, galima numanyti, kas turi teisę

priimti galutinį sprendimą derybose ir pasirašyti įmonės

steigimo bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsako už

sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius

ištikus nesėkmei.

• Be to, nuo įmonės teisinio statuso dažniausiai priklauso

įmonės apmokestinimas, pelno ir nuostolių paskirstymas,

įmonės likvidavimo tvarka bankroto atveju.

15

• Teisėje įmonės savininkas ar valdytojas (įmonininkas) įvardijamas kaip fizinis arba juridinis asmuo. Pagal tai sprendžiama apie jo statusą. Kas įeina į šią sąvoką?

• Fizinis asmuo yra teisės sąvoka, apibrėžianti žmogaus galimybę turėti turtą, užsiiminėti ūkine, komercine veikla, kurti įmones, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą bei kitokias turtines ir neturtines teises. Lietuvoje visas teises ir pareigas asmuo įgauna sulaukęs pilnametystės, t.y. aštuoniolikos metų.

16

• Fizinių asmenų statusą turi:

– individualiosios (personalinės),

– tikrosios ūkinės bendrijos,

– komanditinės (pasitikėjimo) bendrijos.

17

• neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t.y.

įmonės turtas neatskirtas nuo savininko turto.

• Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo, todėl

individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios

įmonės savininku.

• Individualios įmonės nuostatai yra steigimo dokumentas,

kuriuo vadovaujasi individuali įmonė.

• Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę,

uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą.

18

Individuali įmonė

2012.09.26

4

• Privalumai: veiklos pradžiai pakanka nedidelio pradinio kapitalo, įmonė

gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti

finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. IĮ

savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas, o prireikus – įdarbinti

kitus asmenis.

• Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, reikia įvertinti ūkinės komercinės

veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ

turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles

įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką,

susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais,

tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio

draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių

įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą.

• IĮ skolos negali būti nurašomos.

Individuali įmonė

Ūkinės bendrijos steigimo ypatumai

• Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau

asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias,

įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam

įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

20

• Yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios

jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių fizinių ar juridinių

asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei–ūkinei

veiklai su bendru vardu.

• Jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto.

• Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių.

• TŪB nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės

kontrolės institucijos, teismai

21

Tikroji ūkinė bendrija (TŪB) • Steigiant TŪB sudaroma „Bendrosios jungtinės veiklos sutartis”. Sudarytąją sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys, po to ji patvirtinama notariškai ir įteikiama kiekvienam nariui.

• Sutartyje turi būti numatyta:

– bendrijos pavadinimas; TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas narys;

– veiklos pobūdis;

– fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai, pavardės, vardai ir adresai;

– tikrųjų narių teisės ir pareigos;

– pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;

– bendros nuosavybės dalių dydis, nepiniginiai įnašai;

– pajamų ir nuostolių paskirstymo tvarka.

22

Tikrosios ūkinės bendrijos privalumai

1. Tikrąsias ūkines bendrijas lengva įregistruoti dėl nesudėtingų

procedūrų.

2. Įstatyme nėra numatytas minimalus nuosavo kapitalo dydis.

3. Tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys tuo pat metu gali

būti komanditinės ūkinės bendrijos komanditoriumi.

4. Galima vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą, nebūtina

kasmetinė revizija.

5. Galima sujungti atskirų bendrijos narių kapitalus ir sukaupti

daugiau piniginių lėšų verslo plėtrai, palyginti su

individualios įmonės veikla.

23

Tikrosios ūkinės bendrijos privalumai

6. Gali bendradarbiauti įvairių sričių ir skirtingo profesinio

pasirengimo specialistai.

7. Galima lanksčiai priimti sprendimus, kadangi įstatymas

sprendimų priėmimo tvarkos nereglamentuoja.

8. Tikrųjų narių sprendimas, kuris vieną iš tikrųjų narių visiškai

atleidžia nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, nušalina

kurį nors iš dalyvių skirstant pelną, apriboja ar panaikina

dalyvių teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, apriboja

tikrųjų narių teisę atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos

sutarties arba šią teisę panaikina, negalioja.

9. Tikroji ūkinė bendrija gali būti pertvarkoma į įvairios teisinės

formos juridinius asmenis.

24

2012.09.26

5

Tikrosios ūkinės bendrijos trūkumai

1. Verslo sukūrimas (prisijungimas prie jau esančios bendrijos)

tiesiogiai priklauso nuo atstumo tarp potencialių narių ūkių ir

būsimos (esamos) bendrijos vietos bei būsimų (esamų) narių

riboto skaičiaus. Bendrijai įsikūrus ir veikiant konkrečioje

vietovėje, patiriamos mažesnės darbo įrankių pasidalijimo,

patirties perdavimo bei kt. betarpiško bendravimo tarp narių

sąnaudos.

2. Nepaisant palankaus kreditoriaus (tiekėjo) sprendimo, ribotos

bendrijos skolinimosi galimybės, kadangi, kaip ir

individualios įmonės atveju, kiekvienas bendrijos narys už

kreditorinius (ir kitus) įsipareigojimus bei prievoles,

neužtekus bendrijos turto, solidariai atsako visu savo turtu.

25

Tikrosios ūkinės bendrijos trūkumai

3. Rizika atsirasti konfliktams tarp partnerių (pvz., dėl skirtingų

pradinių siekių ir interesų, valdymo, informacijos apie nario

asmeninio (ne bendrijos) turto dydį bei teisių į jį apribojimų

trūkumo). Tai trukdo jai sėkmingai veikti (išlikti) bendros

veiklos krizės metu.

4. Rizika, kad net ir esant maksimaliam narių skaičiui, turimų

finansinių išteklių gali nepakakti pelningai gamybai plėtoti.

5. Ūkinės bendrijos tikrasis narys, jei bendrijos jungtinės veiklos

sutartyje nenumatyta kitaip, negali perleisti tikrojo nario teisių

kitam asmeniui be partnerių sutikimo.

6. Rizika priverstinai likviduoti bendriją kuriam nors partneriui

mirus arba pasitraukus iš verslo.

26

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė

bendrija (KŪB)

• Sudaro bendros bendrijos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

• KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys.

• Bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas komanditorius.

• KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių – neatskirtas. Taigi komanditorius iš esmės yra jau akcininkas, o bendrija – pereinamoji forma į akcinę bendrovę.

• Bendrijos neturi teisės išleisti vertybinių popierių; tai jas skiria nuo akcinių bendrovių.

27

• KŪB taip pat, kaip ir tikroji ūkinė bendrija, pasižymi ūkinei

bendrijai būdingais požymiais, tačiau nuo tikrosios ūkinės

bendrijos skiriasi tuo, kad, be tikrųjų narių, turi vieną ar

daugiau narių komanditorių. Nario komanditoriaus statusas

nuo tikrųjų narių statuso skiriasi tuo, kad:

• 1) komanditoriai pagal bendrijos prievoles atsako tik tuo savo

turtu, kurį įnešė į bendriją;

• 2) komanditorius neturi teisės dalyvauti bendrovės valdyme

(turi tik teisę susipažinti su bendrijos finansine atskaitomybe,

jei tokia sudaroma, ir kitais dokumentais).

• Kai steigiama komanditinė ūkinė bendrija, su kiekvienu tapti

komanditoriumi siekiančiu asmeniu yra sudaroma rašytinės

formos komanditoriaus sutartis, laikantis Ūkinių bendrijų

įstatyme nustatytų reikalavimų.

28

• Yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suteiktos realaus asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti;

• veikia neribotą laiką, nesvarbu, kiek laiko gyvuoja jam atstovaujantys realūs fiziniai asmenys;

• jo valia nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių fizinių ar juridinių asmenų valios ir gali su ja nesutapti;

• jo turtas atskirtas nuo jį sudarančių realių (fizinių) asmenų turto;

• pats atsako už savo prievoles ir įsipareigojimus ir visada tik savo turtu;

• kaip ir realus (fizinis) asmuo, turi teisę sudaryti sandorius savo vardu;

• kaip ir realus (fizinis) asmuo, gali būti ieškovas ir atsakovas teisme savo vardu.

29

Juridinis asmuo:

• Juridinio asmens statusą turi:

– akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės (kai kurios jų gali būti specialios paskirties bendrovėmis);

– kooperatinės bendrovės;

– valstybės (savivaldybių) įmonės;

– investicinės akcinės bendrovės;

– žemės ūkio bendrovės.

30

2012.09.26

6

• Steigiant įmonę investuotojui svarbu tai, kad juridinis

asmuo yra savarankiškas teisinis subjektas ir kad už savo

skolas bei įsipareigojimus jis turi ribotą turtinę

atsakomybę. Kas gi ta turtinė atsakomybė?

31

• Neribotoji turtinė atsakomybė reiškia, kad verslininko ir jo įmonės turtas yra neatskiriami. Asmeninės nuosavybės teisė apima visas savininko teises į turtą ir yra visiškos nuosavybės teisė.

• Neribotos turtinės atsakomybės atveju už įmonės skolas ir įsipareigojimus (pvz., kreditoriams) verslininkas atsako visu – ir investuotu į verslą, ir kitu – savo turtu.

• Ribotoji turtinė atsakomybė reiškia, kad asmeninis verslininko turtas ir į verslą investuotas kapitalas yra atskirti. Už įmonės skolas ir įsipareigojimus verslininkas atsako tik įdėtu į verslą kapitalu.

32

Turtinė atsakomybė gali būti neribota ir

ribota.

• Valstybės požiūriu yra svarbus veiklos pobūdis. Nuo veiklos pobūdžio priklauso mokesčių ar muitų dydis, leidimas užsiimti ta ar kita veikla:

• Įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine–ūkine veikla, jei LR įstatymai to nedraudžia.

• Kai kuriai veiklai reikalingos licencijos. Pavyzdžiui, eksploatuoti gamtinius išteklius, gaminti alų ir nespiritinį vyną, steigti mokymo įstaigas.

• Įmonės privaloma tvarka veda apskaitą, turi teisę neviešinti savo komercinės veiklos dokumentų.

• Įmonę gali steigti vienas arba keli steigėjai. Įmonės steigimo dokumentai yra įstatai, leidimas (licencija), kvalifikacijos atestatas, žemės sklypo suteikimo aktas ar kiti įstatymais numatyti dokumentai.

33

• Akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus

juridinis asmuo, kurio kapitalas yra padalintas į dalis, vadinamas

akcijomis.

• Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip

150 tūkstančių litų. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų

pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.

34

Akcinė bendrovė

• Akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko

(akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai

nenustato ko kito, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės

turto ją likvidavus ir kitas teises. Akcinės bendrovės akcijos

gali būti platinamos, bei jomis prekiaujama viešai.

• Akcinės bendrovės steigėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai

asmenys. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įgyti akcijų ir tapti

jos akcininku.

• Akcininkų skaičius akcinėje bendrovėje nėra ribojamas.

35

Akcinė bendrovė

• Galimybė koncentruoti didelį kapitalą, sujungiant smulkius

individualius kapitalus ir įsteigiant stambią kompaniją.

• Sudaromos sąlygos verslininkams, neturintiems pakankamų

nuosavų lėšų, panaudoti kapitalą tų žmonių, kurie nesugeba

pelningai investuoti jo į savo verslą.

• Ribota akcininkų turtinė atsakomybe.

• Galimybė laisvai keistis bendrasavininkams.

• Akcininkų nuosavybės atskyrimas nuo tiesioginio AB valdymo.

• Profesionalus valdymas.

• Neribotas funkcionavimo laikas.

36

Akcinės bendrovės privalumai:

2012.09.26

7

• Vyriausybinis reguliavimas.

• Dvigubas apmokestinimas.

• Nuosavybės atotrūkis nuo AB veiklos kontrolės.

• Apribotas komercinių – gamybinių paslapčių išsaugojimas.

37

Akcinės bendrovės trūkumai:

• Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 Lt, joje negali būti daugiau kaip 250 akcininkų, o jos akcijos negali būti platinamos bei jomis viešai prekiaujama. Taigi akcijos iš esmės yra vardinės.

• Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį, tačiau jei bendrovę steigia vienas asmuo, tai vietoj sutarties rengiamas bendrovės steigimo aktas.

• Akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris įstatymo numatyta tvarka turi įsigijęs bent vieną bendrovės akciją.

• Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jo turimos akcijos.

38

Uždara akcinė bendrovė

• Privalumai: nepasisekus verslui jūs rizikuosite tik tuo kapitalu, kurį įnešėte į bendrovę, taip apsaugodami savo asmeninį turtą. Į UAB ar AB lengviau pritraukti papildomų lėšų verslui plėtoti išleidžiant akcijas ir gaunant bankų kreditus.

• Trūkumai: steigimo procedūros, palyginti su individualia įmone yra sudėtingesnės, reikia suformuoti gana didelį įstatinį kapitalą. AB ir UAB veiklą įstatymai reglamentuoja daug griežčiau, joms privalomas sudėtingesnis buhalterinės apskaitos vedimas ir finansinės atskaitomybės rengimas.

39

Uždara akcinė bendrovė Atviras klausimas

• Atskirų įmonių formų žinoti po 3 privalumus ir

trūkumus.

40

• Jos valstybinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei

arba vietos savivaldybei, turi juridinio asmens teises, yra ribotos

turtinės atsakomybės.

41

Valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės

Žemės ūkio bendrovės

• Tai yra fizinio asmens įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir

komercinei veiklai.

• Turi juridinio asmens teises, yra ribotos turtinės atsakomybės.

Ją turi sudaryti ne mažiau kaip 2 nariai.

• Žemės ūkio bendrovių steigimą. valdymą ir veiklą

reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių

įstatymas priimtas 1991 m., ir vėlesni jo pakeitimai.

42

2012.09.26

8

Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai)

• Tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai

įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra

kintama, skirtas narių ekonominiams, socialiniams, ūkiniams

poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika.

• Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo, turi ribotą turtinę

atsakomybę. Kooperatinės bendrovės turtas yra

• atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo

prievoles atsako tik savo turtu, t.y. kooperatinės bendrovės narys

atsako priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.

• Ją sudaro ne mažiau kaip 5 asmenys. Kiekvienas kooperatinės

bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu.

43

Akcinės bendrovės

Bendrovių steigimas,

reorganizavimas ir likvidavimas

• Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Taigi iš esmės tai yra kolektyvinė nuosavybė.

45

• Uždaroji akcinė bendrovė gali būti steigiama tik uždaruoju, o akcinė bendrovė – atviruoju arba uždaruoju būdu.

• Uždaruoju būdu bendrovė steigiama formuojant jos kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai.

• Atviruoju būdu bendrovė steigiama formuojant jos įstatinį kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamąsias akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios platinamos kitiems asmenims.

• Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, bendrovės steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą.

46

• Steigiamasis akcininkų susirinkimas tvirtina

bendrovės steigimo ataskaitą, bendrovės steigėjų

sudarytus sandorius, priima bendrovės įstatus, renka

valdymo organus.

47

E. Steigimo ataskaitos parengimas, auditoriaus

(revizoriaus) išvados

D. Akcijų platinimas

C. Įstatų parengimas, pasirašymas ir parašų

tvirtinimas

Steigimo sutarties

tvirtinimas

A. Bendrovės steigimo sutarties sudarymas

B. Kaupimo sąskaitos

atidarymas

F. Steigiamojo susirinkimo sušaukimas

Steigimo ataskaitos tvirtinimas

Steigėjė sudarytų sandorių tvirtinimas

Valdymo organų

ir

revizoriaus rinkimai

Steigiamasis akcininkų susirinkimas

G. Bendrovės registravimas

registro tarnybojeBendrovės turto ir dokumentų perdavimas bei

priėmimas

Kitų valdymo organų sudarymas

H. Atsiskaitomosios sąskaitos

atidarymas

48

2012.09.26

9

Bendrovės įstatai

Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas;

2) bendrovės buveinė;

3) bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis;

4) įstatinio kapitalo dydis;

5) akcijų skaičius pagal rūšis ir klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;

6) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei balsavimo jame tvarka;

7) stebėtojų tarybos, valdybos narių, administracijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, šių valdymo organų kompetencija;

8) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;

9) bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;

10) sprendimų dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarka.

49

• Bendrovė prireikus gali steigti filialus. Jie steigiami bendrovės

valdybos sprendimu. Filialas yra bendrovės padalinys; jis

naudojasi bendrovės vardu, tačiau turi savus nuostatus, atskirą

balansą.

50

• Prireikus bendrovė gali būti reorganizuota. Reorganizavimas –

tai bendrovės, kaip juridinio asmens pertvarkymas be

likvidavimo procedūros. Bendrovės gali būti reorganizuojamos

šiais būdais:

• bendroves jungiant;

• bendroves skaidant;

• keičiant bendrovės rūšį ar statusą.

51

• Reorganizavimas bendroves jungiant galimas prie veiklą

tęsiančios bendrovės prijungiant kitas bendroves, kurios kaip

juridiniai asmenys baigia veiklą, arba jungiant bendroves,

kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą įsteigiant naują

bendrovę.

52

Reorganizavimas bendroves skaidant galimas:

a) bendrovę, kuri baigia savo veiklą, išdalijant kitoms, tęsiančioms savo veiklą bendrovėms;

b) iš veiklą baigiančios bendrovės, steigiant naujas bendroves;

c) iš savo veiklą tęsiančios bendrovės atskiriant dalį, kuri jungiama prie kitos bendrovės arba iš kurios steigiama nauja bendrovė.

53

• Kai keičiama bendrovės rūšis, ji gali būti reorganizuojama iš

uždarosios akcinės bendrovės į akcinę bendrovę –

įregistruojant akcijas Vertybinių popierių komisijoje, ar

atvirkščiai.

• Reorganizavimas keičiant bendrovės statusą – tai bendrovės

specialios paskirties statuso panaikinimas keičiant jos įstatus.

54

2012.09.26

10

• Bendrovės likvidavimas. Bendrovė gali būti likviduojama, jei baigėsi įstatuose nurodytas jos veiklos terminas, teismas ar kreditorių susirinkimas nutarė likviduoti bankrutavusią bendrovę. Tai gali padaryti ir visuotinis akcininkų susirinkimas savo nutarimu. Apie bendrovės likvidavimą viešai skelbiama, bei kiekvienam akcininkui ar kreditoriui pranešama raštu.

55

Bendrovės bei akcininkų teisės ir

pareigos

• Bendrovės teisės ir pareigos. Kiekviena bendrovė privalo

turėti savo pavadinimą. Bendrovės pavadinimas turi atitikti

Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų, organizacijų vardų

nuostatų reikalavimus.

57

Bendrovė gali

• turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose, savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

• pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

• pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teise, taip pat išleisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius;

• verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

• skirti lėšų labdarai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui, švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui.

58

• sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti nuosavo kapitalo lėšas ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi;

• nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;

• parengti ir įgyvendinti pensinių priedų ir pašalpų mokėjimo, premijų ir privilegijų sistemas;

• reorganizuotis, būti kitos bendrovės steigėja ir akcininke;

• jungtis į asociacijas, koncernus ar konsorciumus, jeigu tai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui.

59

Akcininkų teisės ir pareigos. Akcininkai turi turtines ir neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises :

1)gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

2)gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

3)nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;

4)pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, jeigu kitaip nenumato jos įstatai;

5)palikti testamentu visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybei;

6)parduoti ar kitokiu būdu perduoti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;

7)turėti kitas bendrovės įstatuose numatytas turtines teises.

60

2012.09.26

11

Akcininkai turi šias neturtines teises :

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2) gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą;

3) apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus. Vienas ar keli akcininkai be atskiro įgaliojimo turi teisę reikalauti akcininkams padarytos žalos atlyginimo;

4) sudaryti sutartį su audito įmone bendrovės veiklai ir dokumentams patikrinti, kaip nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje;

5) kitas įstatymų ar bendrovės įstatų numatytas neturtines teises.

61

• Akcininkui pareikalavus, bendrovė privalo pateikti susipažinti

ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę,

valdybos ataskaitas apie bendrovės veiklą, susirinkimų

protokolus, akcininkų registracijos sąrašą.

• Taigi akcininkas turi galimybę susipažinti ir žinoti, kaip dirba

jo įmonė. Ir čia nėra jokių komercinių paslapčių.

62

Bendrovės valdymas

• Bendrovės valdymo organai yra visuotinis

susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir

administracija.

64

• Akcinėje bendrovėje visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti sudaroma arba stebėtojų taryba, arba valdyba. Jeigu sudaroma tik valdyba, tai ji sudaroma šio įstatymo 24 str. nustatyta stebėtojų tarybos sudarymo tvarka

• Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos kitiems bendrovės valdymo organams nepriskiriamos.

• Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, šio įstatymo nustatytas jos funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę perima administracijos vadovas, išskyrus tas funkcijas, teises ir pareigas, kurias pagal šį įstatymą perima stebėtojų taryba ar visuotinis akcininkų susirinkimas.

65

• Uždarojoje akcinėje bendrovėje visuotinio susirinkimo nutarimu galima nesudaryti nei stebėtojų tarybos, nei valdybos.

• Jeigu nė vienas šių valdymo organų nesudaromi, tai valdybos funkcijos perduodamos bendrovės administracijos vadovui ir visuotiniam susirinkimui.

• Šiuo atveju administracijos vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

66

2012.09.26

12

DARBUOTOJAI

VALDYBA

STEBĖTOJŲ TARYBA

REVIZORIUS

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

ADMINISTRACIJA

PREZIDENTAS, GENERALINIS DIREKTORIUS AR

DIREKTORIUS

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

(BUHALTERIS)

ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJAI

67

Visuotinis akcininkų susirinkimas

• Tai aukščiausiasis bendrovės valdymo organas.

• Čia turi teisę dalyvauti visi jos akcininkai, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jie turi.

• Susirinkime gali dalyvauti ir pasisakyti stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, jeigu jie nėra tos bendrovės akcininkai.

68

Tik visuotinis susirinkimas turi teisę:

• keisti ir papildyti bendrovės įstatus;

• rinkti revizorių, stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – rinkti administracijos vadovą;

• atšaukti visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus stebėtojų tarybos ir valdybos narius, revizorių, administracijos vadovą;

• nustatyti revizoriaus atlyginimą, metines išmokas (tantjemas) iš pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;

• tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo;

• padidinti arba sumažinti įstatinį kapitalą, keisti vienos rūšies akcijas į kitos;

• likviduoti arba reorganizuoti bendrovę.

• skirti ekspertą (ekspertų grupę) bendrovės steigimui ir jos reikalų tvarkymui patikrinti;

• tvirtinti nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimus;

• spręsti valdybai patikėtus bendrovės veiklos klausimus, jei to prašo valdyba.

69

Stebėtojų taryba • Stebėtojų tarybos narių skaičių apibrėžia bendrovės įstatai: narių

turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15.

• Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

• Kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai.

• Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau balsų gavę kandidatai.

• Stebėtojų taryba renkama ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

• Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams visuotinis susirinkimas gali atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš bendrovės pelno.

• Vadinasi, jei bendrovė dirba nuostolingai, o tai tolygu tarybos blogam vadovavimui, tai jos nariai nieko negauna.

70

Stebėtojų taryba turi didelę valdžią:

• skiria valdybos narius ir atleidžia juos iš pareigų;

• analizuoja valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, finansinės būklės perspektyvą;

• tikrina buhalterinę – finansinę ataskaitą, bendrovės dokumentus;

• pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą ir valdybos ataskaitą ir kt.

71

• Stebėtojų tarybos nariai įstatymų numatyta tvarka atsako už

bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų nuslėpimą, blogą ūkinės

veiklos kontrolę, jei tai sudarė sąlygas valdybai ar

administracijai nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų ar

bendrovės įstatų.

72

2012.09.26

13

Akcinės bendrovės valdyba

• Valdyba yra kolegialus organas, jos veiklai vadovauja pirmininkas.

• Valdybos narius (ne mažiau kaip 3) ir jos pirmininką skiria ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui stebėtojų taryba.

• Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas, o jos įgaliojimus – bendrovės įstatai.

73

Valdyba svarsto ir tvirtina: • bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes;

• pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

• administracijos vadovo ir jo pavaduotojų (direktorių) atlyginimus;

• administracijos vadovo ir jo pavaduotojų (direktorių) pareiginius nuostatus, bendrovės filialų nuostatus.

Valdyba analizuoja ir aprobuoja administracijos ir revizoriaus pateiktą medžiagą apie AB:

• gamybinės, techninės mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitos ūkinės veiklos strategiją;

• gamybos ir valdymo organizavimą;

• finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;

• bendrovės sandorius;

• bendrovės finansinę padėtį;

• ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, pelno paskirstymo projektą, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis.

74

• Taigi iš stebėtojų tarybos ir valdybos pareigų palyginimo matome kad, jos yra panašios, todėl nedidelėse bendrovėse vienos iš jų gali ir nebūti.

• Didelėse bendrovėse jų pareigos turi būti griežtai atskirtos bendrovės įstatuose.

• Valdyba privalo kviesti į kiekvieną savo posėdį bendrovės administracijos vadovą, kad tas žinotų apie bendrovės strategiją ir jo darbo vertinimą.

• Valdyba privalo laiku rengti visuotinius susirinkimus, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, ataskaitą apie bendrovės veiklą.

75

Bendrovės revizorius

• Akcinėje bendrovėje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis akcininkų susirinkimas (paprastai ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui).

• Revizorius privalo turėti kvalifikacinį diplomą.

• Revizoriumi gali būti ir juridinis asmuo (audito įmonė), turintis teisę teikti audito paslaugas.

• Revizorius tikrina bendrovės finansinę veiklą – metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės finansinės apskaitos dokumentus.

• Revizorius įstatymų numatyta tvarka atsako už nepatenkinamą bendrovės veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą.

76

Administracija

• Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, kuriai vadovauja administracijos vadovas.

• Bendrovėje, be vadovo, dar turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Tai suprantama, nes turto ir pinigų tvarkymas negali būti vienose rankose.

• Administracijos darbuotojus priima į darbą ir sutartį su jais sudaro vadovas.

• Administracijos darbuotojai atlieka įvairias funkcijas. tvarko bendrovės operatyviuosius komercinės ūkinės veiklos ir kitus savo kompetencijos reikalus.

• Darbuotojų pareigas ir įgaliojimus nustato valdyba.

77

Bendrovės kapitalas

2012.09.26

14

• Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą

kapitalą.

79

– Nuosavas kapitalas formuojamas iš akcijų emisijos kainos

ir bendrovės pelno. Ir AB ir UAB

– Skolintas kapitalas susiformuoja platinant išleistas

obligacijas (TIK AB), imant kreditus ir kitaip skolinantis

lėšų.

80

Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

• įstatinis kapitalas (formuojamas įkuriant bendrovę arba jį didinant veiklos metu);

• kapitalo rezervo fondas (formuojamas iš pelnui nepriskirtų lėšų, kurias sudaro bendrovės naujų akcijų bei obligacijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumas);

• privalomasis atsargos fondas (formuojamas iš metinių pelno atskaitymų ir naudojamas nuostoliams atlyginti);

• pelno rezervo fondas (tai pelno dalis, neišmokėta dividendo forma ar nepanaudota kitaip);

• pelnas.

81

Akcijos

• Akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų

savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys

jiems turtines ir neturtines teises.

• UAB akcijos gali būti materialios (atspausdinti pagal

vertybiniams popieriams nustatytus reikalavimus dokumentai)

arba nematerialios (įrašai vertybinių popierių sąskaitose).

• AB akcijos YRA nematerialios.

82

• Nematerialios akcijos pažymimos įrašais vertybinių popierių

sąskaitose, kurias tvarko jas išleidusi bendrovė arba finansų

maklerio įmonė akcijų savininkų vardu. Akcininkas turi teisę

pasirinkti, kur turėti vertybinių popierių sąskaitą.

83

• Akcijos pagal disponavimo būdą skirstomos į vardines ir

pareikštines, o pagal suteikiamas teises (tai dar vadinama

akcijų klasėmis) – į paprastąsias ir privilegijuotąsias.

• UAB akcijos gali būti vardinės, o jų perdavimo tvarka

nustatoma įstatuose. Vardinės akcijos neregistruojamos

Vertybinių popierių komisijoje.

84

2012.09.26

15

• Bendrovei draudžiama išleisti akcijas, kurias galima keisti į obligacijas, nes tokiu atveju – iškeitusi dalį ar visas akcijas į obligacijas – bendrovė netektų nuosavo kapitalo.

• Tačiau bendrovė gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas. Tai leidžia bendrovei padidinti savo įstatinį kapitalą, išleidus ir naujas akcijas, į kurias galėtų keisti konvertuojamąsias obligacijas jų savininkai.

85

Vardinės akcijos.

– Materialios vardinės akcijos savininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, nurodytas akcijoje ir įrašytas į bendrovės akcininkų registracijos knygą.

– Šios akcijos perleidžiamos kitiems asmenims, padarius atitinkamą įrašą akcijoje (sertifikate) – indosamentą.

– Nematerialios vardinės akcijos savininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita.

– Akcinės bendrovės turi teisę gauti informaciją iš finansų maklerio įmonių apie akcininkus ir jų turimas akcijas.

Pareikštinės akcijos.

– Jos savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita.

86

• Paprastosios ir privilegijuotosios akcijos. Jos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo.

– Paprastųjų akcijų dividendo dydis iš anksto nenustatomas,

o dividendai mokami tik tada, kai patenkinami privilegijuotųjų akcijų savininkų reikalavimai.

– Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba

nekaupiamuoju dividendu, kurio dydis apibrėžiamas iš anksto, prieš parduodant akcijas.

87

• Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu

savininkui garantuojama teisė į nurodyto dydžio

dividendą. Jei pelno nepakanka visam dividendui

išmokėti, tai neišmokėtoji suma turi būti perkelta į

kitus ūkinius metus.

• Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu

savininkui neišmokėtas dividendas ar jo dalis

neperkeliama į kitus metus (t.y. dingsta).

88

Paprastųjų akcijų ypatybės:

• Nors dividendai ir nėra garantuoti, bet bendrovės klestėjimo

laikotarpiu paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius

dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių

dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose. Bendrovei

bankrutavus ar priėmus sprendimą likviduotis, paprastųjų

akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į

likviduojamos bendrovės turtą. Tai reiškia, kad pirmiau bus

tenkinamos kitų, teisę į bendrovės turtą turinčiųjų pretenzijos

(valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų

akcijų savininkų) ir tik su jais atsiskaičius, jei dar lieka turto,

jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams.

89

Privilegijuotų akcijų ypatybės:

• Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) yra vertybiniai

popieriai, garantuojantys investuotojams tam tikrus

dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės.

Bendrovės, išleidusios privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi

būti nustatytas konkretus privilegijuotųjų akcijų dividendo

dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės.

Pagrindinis privilegijuotųjų akcijų skirtumas nuo paprastųjų ir

yra dividendai bei jų išmokėjimas – privilegijuotosios akcijos

suteikia teisę gauti nustatyto procento dividendus ir jie turi būti

išmokami pirmiau nei dividendai už paprastąsias akcijas.

90

2012.09.26

16

• Darbuotojų akcijos yra bendrovės darbuotojams

lengvatinėmis sąlygomis parduotos ar kitaip perduotos

vardinės akcijos.

• Šių akcijų negalima parduoti ne darbuotojams ar kitaip

perleisti asmenims, neturintiems į jas teisės.

91

Obligacijos

• Tai bendrovės terminuotas kredito vertybinis popierius, suteikiantis teisę jo savininkui į metines palūkanas, o pasibaigus obligacijos terminui, gauti pinigų sumą, lygią obligacijos nominaliai vertei.

• Akcinė bendrovė privalo išpirkti savo obligacijas per įstatuose nustatytą laiką.

• Obligacijos savininkas turi tokias pat teises kaip ir kiti akcinės bendrovės kreditoriai.

92

• Obligacijų savininkas yra tos bendrovės skolintojas, t.y. išleisdama obligacijas bendrovė skolinasi lėšų iš šalies.

• obligacijos turi nustatytą palūkanų normą, todėl jų savininkas negaus daugiau ir tuo atveju, kai bendrovė klesti ir jos akcininkai gauna žymiai didesnius dividendus;

• obligacijų savininkas visada gauna fiksuotas palūkanas – nepriklausomai nuo to, ar bendrovė klesti, ar dirba nuostolingai;

• obligacijų savininkai neturi balsavimo teisės ir nėra nei bendrovės savininkai, nei bendrasavininkiai, tuo tarpu akcininkai turi balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

• bendrovės bankroto atveju obligacijų savininkai turi pirmenybę prieš akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

93

Bendrovės finansai ir pelno

skirstymas

• Bendrovės finansiniai ištekliai formuojami iš vidinių ir

išorinių šaltinių.

• Vidiniai finansavimo šaltiniai gali būti amortizaciniai

atskaitymai ir pelnas, išoriniai – įnašai už akcijas,

įplaukos už obligacijas, skolintos ir kitos joms

prilygstančios lėšos.

95

• Bendrovės pelnas po ūkinių metų pabaigos turi būti

paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

nutarimo dėl pelno paskirstymo.

• Pelnas paskirstomas:

– privalomiesiems mokėjimams;

– dividendams;

– atskaitymams į privalomąjį rezervą ir kitus fondus;

– metiniams išmokėjimams (tantjemoms) stebėtojų tarybos ir

valdyboms nariams;

– darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams.

– Jei dar lieka nepaskirstyto pelno, tai nurodomas jo likutis.

96

2012.09.26

17

Dividendai.

• Dividendai yra akcininkui paskirta pelno dalis, kuri

proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei.

• Dividendai nemokami, jei bendrovės balanse yra nuostolių,

arba jei išmokėjus dividendus įmonė taptų nemoki.

• Dividendus bendrovė išmoka pinigais.

97

Specialiosios paskirties akcinės

bendrovės

• Lietuvoje dabar steigiamos specialiosios paskirties akcinės bendrovės (SPAB) arba į jas perregistruojamos buvusios VĮ ar VAĮ. Specialiosios paskirties bendrovės priklauso valstybei ar savivaldybėms, tačiau dalis jų kapitalo gali atitekti ir privatiems asmenims.

• Šių įmonių sąrašą ir statuso suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Štai keletas pavyzdžių: Lietuvos valstybinė energetikos sistema ir jos įmonės; Gargždų valstybinė naftos įmonė; “Lietuvos geležinkeliai” “Lietuvos jūrų laivyninkystė”, degtinės ir vyno gamyklos (“Vilniaus degtinė”, “Stumbras”, “Anykščių vynas”, “Alita”); vandens tiekimo įmonės, kai kurios vaistinės.

98

Investicinės akcinės bendrovės (IAB)

Investicinė akcinė bendrovė - steigiama Vyriausybės nustatyta tvarka valstybiniam turtui privatizuoti pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.

Investicinė bendrovė yra akcinė bendrovė, kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių požymių:

1) pagrindinė veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), yra sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius;

2) daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.

99

Valstybės ir savivaldybės įmonės

• Lietuvoje iki 1995 metų pradžios buvo valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės (VĮ). Daugiau kaip 1/5 įstatinio kapitalo akcijų išleidusios VĮ tapdavo valstybinėmis akcinėmis įmonėmis (VAĮ). Valstybės turimų akcijų nominali vertė negalėjo viršyti 50 % įstatinio kapitalo.

• 1994 metų gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos seimas priėmė naują „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą”. Šis įstatymas reglamentuoja valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių įmonių steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. Štai keletas valstybės įmonių pavyzdžių: Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas (monetų kalykla ir vertybinių popierių leidykla), VĮ “Lietuvos paštas”, rajonų miškų urėdijos, valstybinės kelių valdybos.

100

Koncernai ir konsorciumai

• Koncernas – tai pelno siekiančių juridinių asmenų susivienijimas, įgyvendinantis vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę politiką, centralizuojantis finansinius išteklius, kurių reikia vieningai investicijų politikai vykdyti. Koncernai kuriasi dalyvavimo sistemos pagrindu, įgalinančiu kapitalo savininką, įgijusį kitų juridinių asmenų kontrolinius akcijų paketus ar pajus, valdyti svetimą kapitalą. Koncernai susidaro, vienai akcinei bendrovei supirkus kitų bendrovių kontrolinius akcijų paketus, o šioms – trečių. Tokiu būdu susidaro visa grupė įmonių. Koncernui paprastai vadovauja didžiausia akcinė bendrovė, atskirais atvejais sukuriama speciali valdanti bendrovė (holdingas)[.

• Daug koncernų yra Vakarų šalyse. Tai gerai žinomi pramonės milžinai: „General Motors”, „ Nissan Motors”, „Daimler–Benz”, „Volkswagen”, BMW, Renault, Peugeot, chemijos pramonėje – Bayer, lengvojoje pramonėje “Adidas” ir daugelis kitų.

101

• Konsorciumas – tai laikinas, savarankiškas pelno

siekiančių juridinių asmenų susivienijimas

konkretiems uždaviniams spręsti, stambiems

projektams ar programoms įgyvendinti.

Konsorciumas steigiamas pagal bendrosios jungtinės

veiklos sutartį, panašiai kaip ūkinės bendrijos.

Konsorciumai veikia pagal ūkinių bendrijų įstatymą.

102

2012.09.26

18

Asociacijos

• Asociacija – tai juridinių bei fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas, vykdantis jos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas. Asociacija yra pelno nesiekianti organizacija. Ji gauto pelno negali skirstyti savo nariams. Minimalus asociacijos narių skaičius yra 3. Tačiau tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, įmonės, sudarančios asociaciją, negali gauti pelno.

• Asociacija atstovauja įmonių interesams Seime, Vyriausybėje, tarptautinėse organizacijose, skiria daug dėmesio naujų rinkų paieškai, komercinių ryšių užmezgimui, tarpininkauja įmonėms dalyvaujant įvairiose tarptautinėse mugėse ir parodose.

103

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai

• Prekybos, pramonės ir amatų rūmai užsiima užsienio prekybos organizavimu, ūkio plėtotės klausimais, profesiniu mokymu ir tobulinimu, kreditų teikimo reikalais, statistikos, ekonominių apžvalgų ir pranešimų rengimu. Lietuvos Respublikoje veikia penki regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Regioniniai rūmai sudaro asociaciją. Rūmų nariais gali būti visų rūšių bei visų nuosavybės formų verslo įmonės, įtrauktos į Lietuvos Respublikos įmonių rejestrą.

104