pilietiškumo pagrindai

Suaugusiųjų pilietinis ugdymas

“Kas nemyli savo šalies,nieko negali mylėti”

Džordžas Baironas

Kas yra pilietis• Sąvoka pilietis senovės Graikijoje buvo žinoma jau V

a. pr. Kr. Ne visi Atėnų gyventojai buvo piliečiai.• Jais negalėjo būti moterys, vergai ir svetimšaliai.

Atėnų piliečiai turėjo teisių ir pareigų.• Šiuolaikinėje valstybėje žmogus gimsta, ir jam

suteikiama pilietybė.• 1991 m. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos

pilietybės įstatymas.

Pilietinės pareigos:

• Svarbiausia pilietinė pareiga – kartu su kitais piliečiais prisiimti atsakomybę už savo tėvynės gerovę ir klestėjimą.

• Pareiga, o kartu ir teisė, sulaukus 18 metų dalyvauti rinkimuose ir rinkti įstatymų leidžiamąją valdžią, savivaldą.

• Svarbios pareigos – laiku ir sąžiningai mokėti mokesčius, laikytis įstatymų.

Pilietinės pareigos:

• Labai svarbi pilietinė pareiga – kilus pavojui, ginti savo tėvynę. Ši prievolė atsirado dar antikos laikais.

• Kasdienės pilietinės pareigos:• tėvų pareiga auginti savo vaikus dorais piliečiais, o

vaikų pareiga – rūpintis savo tėvais senatvėje.• Saugoti gyvenamąją aplinką.• Rūpintis savimi, savo tobulėjimu, asmenine sveikata,

rūpintis savo artimaisiais.

Praktinės užduotys:

• Pasiskirstykite grupelėmis ir perskaitykite nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo dalį.

• I gr. skaito 8 ir 9 straipsnius,• II gr. skaito 10 ir 11 straipsnius,• III gr. skaito 12 straipsnį,• IV gr. skaito 24, 25 ir 27 straipsnius.• Kiekviena grupė paaiškina išstudijuotą įstatymo dalį.


• Aptarkite iliustracijas, sugalvokite joms pavadinimus.


• Vieni piliečiai laikomi aktyviais, kiti – pasyviais. Kaip apibūdintumėte aktyvų ir pasyvų pilietį?

• Sugalvokite po trys pavyzdžius

Aktyvus Aktyvus pilietispilietis

Pasyvus Pasyvus pilietispilietis

Žmogaus teisės ir laisvės

• JTO buvo įkurta 1945 m. spalio 24 d. San Franciske. Ją kūrė 50 valstybių.

• Šiuo metu į organizacijos veiklą įsijungė 185 valstybės. Jos būstinė Niujorke.

• 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo JTO nare.• Jungtinių tautų tikslai:• užtikrinti taiką ir saugumą;• skatinti draugiškus valstybių tarpusavio santykius ir

bendradarbiavimą;

Jungtinių tautų tikslai:

• bendradarbiauti sprendžiant tarptautinius ekonominius, socialinius, kultūrinius klausimus;

• puoselėti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.• III tūkstantmečiui JTO iškėlė paplidomų tikslų:• panaikinti skurdą ir badą;• užtikrinti visuotinį pradinį ugdymą;• skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims;• sumažinti vaikų mirtingumą;• įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas;• užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

• 1948 m.JTO paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.• 1966 m. deklaracija buvo paplidyta dviem dokumentais:• Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu;• Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu.• Šiuos dokumentus ratifikavo dauguma pasaulio valstybių.• 1992 m. spalio 25 d. buvo priimta LR Konstitucija, kuri taip pat

garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės:

• žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas;• žmogaus laisvė neliečiama;• žmogaus asmuo neliečiamas;• žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas ( įstatymas ir

teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą);

• nuosavybė neliečiama;• žmogaus būstas neliečiamas;• žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti;


• žmogaus teisė dirbti;• žmogaus teisė į poilsį ir laisvalaikį;• žmogaus teisė į tinkamas darbo sąlygas;• teisė į nuostolių atlygynimą;• teisė susituokti;• teisė į medicininę priežiūrą;• teisė mokytis;• žodžio laisvė;• teisė skleisti ir gauti informaciją;


• minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė yra neliečiama;• asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo

nustatyta tvarka;• pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąjąj vietą

Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos ir atvykti į Lietuvą;• piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas,

politines partijas;• negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į

taikius susirinkimus;• piliečiai, priklausantys tautinėms mažumoms, turi teisę

puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.• masinių informacijos priemonių cenzūra draudžiama.


• Susiskirstykite į dvi grupeles ir išnagrinėkite vieną situaciją.

• Iš pasirinktos situacijos išskirkite neteisėtus veiksmus.

• Nustatykite, ar buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės; jeigu taip, įvardykite jas.

I situacija

• Žemės ūkio produkcijai buvo nustatytos per mažos kainos. Dėl susidariusios padėties žemdirbiai nusprendė protestuoti. Per protesto akciją jie blokavo kai kurias kelių Vilnius – Klaipėda, Panevėžys – Pasvalys – Ryga, Kaunas – Marijampolė- Suvalkai atkarpas. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

II situacija• Buvo sulaikytas pilietis, įtariamas nusikaltimu.

Teismas nepagrįstai nusprendė taikyti suimtajam griežtas medicinos priemones – gydymą psichiatrinėje ligoninėje. Įtariamasis nebuvo informuotas apie sulaikymo motyvus, per pirmą apklausą jam nebuvo suteikta teisinė pagalba, o prisipažinimą tyrėjai išgavo netinkamais veiksmais. Psichiatrinėje ligoninėje suimtajam neatiduodavo korespondencijos.


• Išskirkite penkias svarbiausias žmogaus teises ir laisves.

• Iš penkių žmogaus teisių ir laisvių išsirinkite tris svarbiausias.

Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sistema

• 1950 m. Europos Taryba patvirtino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

• Žmogaus teisių įgyvendinimui prižiūrėti buvo įsteigtos dvi institucijos:

• Europos žmogaus teisių komisija;• Europos Žmogaus teisių teismas.• Europos Žmogaus teisių teismui pateikiami skundai

dėl piliečių teisių ir laisvių pažeidimų.

Europos Žmogaus teisių teismui dažniausiai skundžiamasi dėl:

• pažeistos teisės į gyvybę;• spaudos laisvės varžymo;• savavališko laisvės atėmimo;• teisminio nagrinėjimo teisingumo ir trukmės;• telefoninių pokalbių klausymosi;• tėvų teisės į vaikų globą ir nuosavybės teisės atėmimo

pažeidimų;• sulaikytųjų asmenų kankinimo ir žeminimo;• minties, sąžinės ir tikėjimo laisvės suvaržymo;• teisės balsuoti pažeidimo.• Teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi.

Lietuvos teismų sistema:• miesto ar rajono apylinkės teismas;• apygardos teismas;• Lietuvos Apeliacinis Teismas;• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.• Pasinaudojus visomis teisinėmis galimybėmis, galima kreiptis į

Europos Žmogaus teisių teismą.• Jei šis Teismas pripažįsta, kad asmens laisvė pažeista, tai

valstybei siūloma susitarti ir bylą baigti taikos sutartimi.• Priešingu atveju asmeniui priteisiama piniginė kompensacija,

kurią piliečiui privalo sumokėti valstybė.• Jeigu šisTeismas pripažįsta, kad skundas nepriimtinas, jo

tyrimas laikomas baigtu.

Praktinės užduotys:• Susiskirstykite į tris grupeles ir atsakykite į klausimus,

remdamiesi pateikta byla;• Kuris teismas nagrinėjo bylą?• Kokius pažeidimus ir kokį nesutarimą teismas

nagrinėjo? Kokį sprendimą priėmė?• Kodėl 1991 m. perversmininkų skundas buvo

atmestas?• Kuo vadovavosi teismas, priimdamas sprendimus?

• Papildomą informaciją apie Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų nagrinėjimą galima rasti interneto svetainėje http://www.echr.coe.int

• Vilniuje yra įsikūręs Europos Tarybos informacinis biuras, kurio fonde yra daug bylų, kurios buvo nagrinėtos Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Demokratinės valstybės pagrindai

• Demokratija apibrėžiama dvejopai:• kaip iš visuomenės daugumos kylanti valdžia;• kaip organizacijų, kolektyvų tvarkymosi principas,

pagrįstas aktyvių narių dalyvavimu, vadovaujančių organų renkamumas, pakeičiamumas, atsiskaitomumas kolektyvui.

Demokratinės valstybės pagrindai• XX a. pirmojoje pusėje pagal apibūdinimo kriterijus

nusistovėjo trys į demokratiją požiūriai:• Pagal valdžios šaltinį – demokratija yra liaudies

valdžia;• Pagal valdžios tikslus – demokratija yra valdžia,

veikianti žmonių labui ir jų vardu;• Pagal valdžios formavimą – demokratija yra sistema,

veikianti žmonių labui ir jų vardu.

Demokratinės valstybės pagrindai• Eilinių piliečių galimybės tiesogiai dalyvauti valdyme yra

ribotos.• Šiuolaikinė demokratija yra atstovaujamoji demokratija.• Demokratija tapatinama su daugumos (50procentų + 1 balsas)

valia.• Priimti sprendimai reiškia tik daugumos interesus.• Demokratinę bendruomenę apibūdina principas, kad žmogus

– svarbiausia vertybė, o valstybė tėra įrankis bendriems žmonių interesams tenkinti.

Demokratinės valstybės pagrindai• Demokratija gali būti įgyvendinta tik tokioje valstybėje, kuriai

būdinga:• įstatymo viršenybės principas; jis reiškia, kad valstybės valdžios

institucijos, bet kokie piliečių susivienijimai, atskiri piliečiai turi veikti pagal priimtus įstatymus, paklusti įstatymui; be to, piliečiai, kad ir kokios jų būtų pareigos, kilmė, rasė, religija, yra lygūs prieš įstatymą;

• įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo principas, šių valdžių savitarpio kontrolė;

• veiksminga įstatymų vykdymo kontrolė;• daugumos valdžios įgyvendinimas garantuojant mažumos teises.• Demoktratinėje valstybėje žmogaus galimybė naudotis savo

teisėmis ir atlikti pareigas yra svarbiausias dalykas.

Lietuvos demokratijos tradicijos ir jų tęstinumas

• Demokratija – valdžia, kuri kyla iš visuomenės daugumos valios, kaip piliečių tarpusavio santykiai, kurie grįsti laisvės, lygiateisiškumo, pagarbos vienas kitam principais.

• Lietuvos demokratijos tradicijų pradžia bajoriškoji demokratija, kurią puoselėjo Lenkijos – Lietuvos valstybės bajorai XVI – XVIII a.

• Bajorai buvo vieninteliai ART piliečiai.• Svarbiausiomis vertybėmis, jungiančiomis šalies piliečius į visuomenę, laikyta

laisvė, solidarumas, tėvynės meilė it ištikimybė jai.• Tik 7 – 10 proc. visuomenės turėjo pilietines teises, t. y. galėjo dalyvauti valstybės

valdyme.• Bajorai sprendė valstybinius ir vietinius klausimus savivaldos institucijose –

seimeliuose.

• Demokratijos tradicijas tęsė 1791 m. konstitucija.• Tai buvo pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje konstitucija.


• Nuo 1795 iki 1915 m. Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos.

• 1918 – 1920 m. vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos.• 1920 – 1940 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpis.• 1926 m. birželis – 1926 m. gruodis – demokratiškiausias

Lietuvos valdymo laikotarpis ( prezidentas K. Grinius).• 1926 m. gruodis – 1940 m. autoritarizmo laikotarpis.• 1944 – 1990 m. Lietuva – okupuota SSRS.


• 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybės atkūrimo aktą.

• 1992 m. spalio mė n. 25 d. priimta LR Konstitucija, kuri garantuoja pilietines teises ir laisves.

• 1991 m. rugsėjo mėn. Lietuva buvo priimta į JTO.• 2004 m. kovo mėn. 29 d. Lietuva buvo priimta į

NATO.• 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva buvo priimta į ES.

Praktinė užduotis

• Susikirstykite į grupes po 4 – 6.• Kiekviena grupė išvardija po 3 demokratijos

buvimo dabartinėje Lietuvos visuomenėje ir valstybėje ir po 3 jos stokos pavyzdžius.

• Grupės pristato tai, ką nuveikė.

Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR Seimas

• Lietuvos Respublikoje aukščiausioji valdžia – įstatymų leidžiamoji valdžia.

• Ją Lietuvoje įgyvendina Seimas.• Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia

įstatymus, numato Prezidento rinkimus, tvirtina valstybės biudžetą, valstybinius mokesčius ir kt.

• Seimą sudaro 141 narys, kuriuos Lietuvos piliečiai renka kas ketverius metus.


• Seimo nariais gali būti LR piliečiai ne jaunesni kaip 25 metų, nuolat gyvenantys Lietuvoje, neturintys įsipareigojimų kitoms valstybėms.

• Pagrindinės Seimo nario pareigos yra siūlyti ir rengti įstatymų projektus, dalyvauti Seimo posėdžiuose, komitetuose, susitikinėti su savo rinkėjais.


• Seimui vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai.• Jie kartu su su opozicijos lyderiu sudaro Seimo valdybą.• Rengti dokumentus, nagrinėti įvairius paklausimus jiems

padeda Seimo kanceliarija.• Jos vadovas yra Seimo kancleris, penkiems metams skiriamas

valstybės tarnautojas.• Seimo nariai įstatymų projektus nagrinėja komitetuose.


• Seimo nariai gali jungtis į frakcijas – organizuotas politinių partijų grupes.

• Frakcijai vadovauja seniūnas ar jo pavaduotuojas.• Seimo dauguma laikomos frakcijos, turinčios daugiau

nei pusę Seimo narių, be to, pasirašiusios sutartį dėl bendros veiklos ar koalicinės vyriausybės.

• Seimo mažuma – opozicinės frakcijos ir mišri Seimo narių grupė.


• Seimas kasmet renkasi į eilinę pavasario ir rudens sesiją.

• Svarbiems ir neatidėliotiniems sprendimams priimti šaukiamos neeilinės Seimo sesijos.

• Tai gi LR Seimas yra visos tautos renkama svarbi valstybės valdžios dalis, kurios paskirtis – leisti įstatymus ir garantuoti demokratinį valstybės valdymą.

Praktinės užduotys

• Sugrupuokite Seimo funkcijas pagal veiklos sritis.

• Kuriose fukcijų grupėse Seimo veiklos yra daugiausia?

• Kokios funkcijos yra svarbiausios? Kodėl taip manote?

• Daugiau informacijos apie LR Seimą galima rasti internetiniame puslapyje www.lrs.lt

Įstatymų vykdomoji valdžia Lietuvoje: Prezidentas ir Vyriausybė

• Lietuvos valstybės įstatymus įgyvendina LR Prezidentas ir LR Vyriausybė.

• LR Prezidentas yra renkamas visų piliečių penkiariems metams.• Prezidentu gali būti tik LR pilietis, ne mažiau kaip trejus

pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, turintis ne mažiau kaip keturiasdešimt metų, be to atitinkantis visas sąlygas, kurios keliamos Seimo nariui.

• Kandidatą į Prezidento postą turi paremti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų savo parašais.

• Išrinktas Prezidentu gali būti tik tas asmuo, kuriam savo balsus atidavė daugiau kaip pusė visų rinkėjų, dalyvavusių rinkimuose.


• Prezidento institucija buvo įsteigta 1919 m. balandžio 4 d.• Pirmuoju LR Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona.• Nuo 1920 iki 1926 m. gruodžio 17 d. prezidentą rinko Seimo

nariai.• Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo prezidentu tapo

Antanas Smetona sustiprino prezidento galias ir įvedė autoritarinį valdymą.

• Antrasis pasaulinis karas panaikino Lietuvos nepriklausomybę, o kartu ir prezidento instituciją.


• Atgavus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. spalio 25 d. buvo atkurta ir prezidento institucija.

• Lietuvos prezidentas dirba Prezidentūroje, kuri yra S. Daukanto aikštėje.

• Prezidento kanceliarija padeda jam atlikti funkcijas ir rūpinasi Prezidentūros finansine, ūline ir materialine priežiūra.

Tarpukario Lietuvos Prezidentai: Antanas Smetona

• 1919 04 04 – 1920 06 19• 1926 12 19 – 1940 06 15

Tarpukario Lietuvos Prezidentai: Aleksandras Stulginskis

• 1922 12 21 – 1926 06 07

Tarpukario Lietuvos Prezidentai: Kazys Grinius

• 1926 06 07 – 1926 12 19

Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai: Algirdas Mykolas Brazauskas

• 1993 02 25 – 1998 02 25

Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai:Valdas Adamkus

• 1998 02 26 – 2003 02 25• 2004 07 12 – 2009 07 12

Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai: Rolandas Paksas

• 2003 02 26 – 2004 04 06

Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai: Artūras Paulauskas, laikinai einantis prezidento pareigas

• 2004 04 06 – 2004 07 12

Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai: Dalia Grybauskaitė nuo 2009 05 17


• Susipažinkite su LR Prezidento funkcijomis;• Sugrupuokite prezidento funkcijas pagal

veiklos sritis;• Kurių funkcijų yra daugiausia?• Kokios fukcijos yra svarbiausios? Kodėl taip

manote?


• Apsilankykite Prezidentūros tinklalapyje www.prezident.lt ir susipažinkite su Lietuvos Respublikos Prezidentės darbotvarke, jos biografija.

• Surenkite virtualią ekskursiją po Prezidentūrą.

LR Vyriausybė

• Kita vykdomosios valdžios institucija – Vyriausybė.• Ji sudaroma iš rinkimus į LR Seimą laimėjusios partijos ar

partijų koalicijos narių, už savo veiklą atsiskaito Seimui.• LR Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.• Pirmininką Seimui pritarus skiria LR Prezidentas.• Ministrus skiria Mininstras Pirmininkas, pritarus

Prezidentui.

LR Vyriausybė

• Vyriausybė valstybės valdymo reikalus svarsto posėdžiuose, sprendimai priimami balsuojant.

• Vyriausybės funkcijos:• tvarko šalies reikalus;• garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;• rengia ir teikia Seimui svarstyti įvairių įstatymų, šalies

biudžeto projektus;• drauge su Prezidentu vykdo užsienio politiką; • palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis

organizacijomis ir kt.

LR Vyriausybė• Ministrai už savo veiklą atsakingi Seimui, LR

Prezidentui, pavaldūs Ministrui Pirmininkui.• Vyriausybei pavaldžios ne tik ministerijos, bet ir

apskričių viršininkų administracijos.• Apskričių administracijos apskrityse įgyvendina

valstybės politiką švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, regionų plėtros, žemėtvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kt. srityse.

LR Vyriausybė• Pirmoji LR Vyriausybė savo veiklą pradėjo 1918 m. lapkričio

11 d., mininstru pirmininku buvo Augustinas Voldemaras.• Tarpukario laikotarpiu veikė 21 vyriausybė, kurios kūrė,

sėkmingai organizavo jaunos valstybės gyvenimą.• Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, darbą atnaujino ir

Lietuvos vyriausybės.• Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos ministru pirmininku

buvo Danutė Kazimiera Prunskienė.

Ministerijų svetainių adresai:• Aplinkos apsaugos – www.am.lt• Finansų – www.finmin.lt• Socialinės apsaugos ir darbo – www.socmin.lt• Švietimo ir mokslo – www.smm.lt• Teisingumo – www.tm.lt• Krašto apsaugos – www.kam.lt• Sveikatos apsaugos – www.sam.lt

Ministerijų svetainių adresai:

• Vidaus reikalų – www.vm.lt• Užsienio reikalų – www.urm.lt• Kultūros – www.muza.lt• Žemės ūkio – www.zum.lt• Susisiekimo – www.transp.lt• Ūkio – www.ukmin.lt• Energetikos – www.enrin.lt

• Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę kreiptis žodžiu, raštu, telefonu, nusiųsti elektroninį paklausimą ar skundą į Vyriausybės kanceliariją ar kitą Vyriausybės instituciją,siekdamas išspręsti jam rūpimą klausimą ar gauti paaiškinimą.

Praktinės užduotys• Išanalizuokite pateiktas situacijas ir nustatykite, į kurią

Vyriausybės instituciją reikėtų dėl jų kreiptis:• Laiku neišmokama vaiko globos pašalpa.• Duobėti ir nepravažiuojami keliai prie jūsų namų.• Nuolat vėluojantis paštas.• Dėl nekokybiškų gydymo paslaugų nukentėjo paciento

sveikata.• Netoli jūsų namų kaupiamos kenksmingos atliekos.

Teisminė valdžia Lietuvos Respublikoje

• LR teisminę valdžią sudaro Konstitucinis teismas ir teismai, vykdantys teisingumą.

• Konstitucinio teismo paskirtis – nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisiniai aktai neprieštarauja Konstitucijai ir ar neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams Prezidento ir Vyriausybės aktai.

• Konstitucinis teismas veikia atskirai nuo kitų valdžios institucijų.• Pirmas toks teismas atsirado JAV XIX a.pab.• Europoje jis pirmiausia buvo įsteigtas Austrijoje 1920 m. Vėliau

paplito ir kitose šalyse.• Konstitucinis teismas Lietuvoje atsirado1993 m.

Teisminė valdžia Lietuvos Respublikoje

• LR teismų veikimo principai:• teisingumą gali vykdyti tik teismas;• teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo;• lygybė prieš įstatymą ir teismą;• teisė į teisminę gynybą;• viešas bylų nagrinėjimas;• teismai gali naudoti visas reikiamas technines

priemones įrodymams surinkti ir pateikti.

• Taigi teisminę valdžią Lietuvos Respublikoje garantuoja Konstitucinis Teismas, prižiūrintis, kad įstatymai ir teisiniai aktai neprieštarautų Konstitucijai, ir teismų sistema, įgyvendinanti teisingumą.

Praktinės užduotys• Apsilankykite Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje

www.lrkt.lt ir susipažinkite su Konstitucinio Teismo sudėtimi, Teismo Pirmininko, teisėjų biografijomis; nustatykite:

• Koks Konstitucinio Teismo teisėjų išsilavinimas?• Kiek vyriškos ir moteriškos lyties teisėjų?• Koks teisėjų amžiaus vidurkis?• Kokie yra paskelbti naujausi Konstitucinio Teismo sprendimai,

nutarimai, išvados?


• Išnagrinėkite Konstituciniam Teismui skirtus LR Konstitucijos straipsnius ir, jais remdamiesi nustatykite:

• Kiek teisėjų dirba Konstituciniame Teisme?• Kokiu būdu jie užima savo pareigas?• Kokie reikalavimai keliami KT tesėjui?• Kas gali kreiptis į KT?

Politinės ideologijos ir partijos Lietuvoje

• Lietuvos piliečiai jungiasi į politines partijas, norėdami dalyvauti valstybės valdyme.

• Politinės partijos Vakarų Europoje pradėjo kurtis XIX a. vid.• Jos steigėsi politinės ideologijos pagrindu.• XIX a. išryškėjo trys pagrindinės politinės ideologijos-

liberalizmas, konservatizmas, socializmas.• Pirmoji Lietuvos politinė partija susikūrė 1896 m. – Lietuvos

socialdemokratų partija• 1902 m. buvo įkurta Lietuvos demokratų partija.


• Liberalizmas – visuomeninė politinė ideologija, stojanti už asmens laisvę.

• Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti pragyvenimo šaltinį.

• Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas visiems žmonėms naudotis savo laisve.


• Konservatizmas – visuomeninė politinė ideologija, stojanti už senų tradicijų laikymąsi, už nusistovėjusius žmonių tarpusavio ryšių išsaugojimą ir puoselėjimą, už atsargų ir pamatuotą reformų įgyvendinimą.

• Socializmas - visuomeninė politinė ideologija, stojanti už socialinę lygybę, teisingumą ir solidarumą, už teisingą gėrybių paskirstymą tarp visuomenės narių.


• Šiuometu Lietuvoje yra 45 politinė partijos.• Kai kurios iš jų laikomos klasikinėmis, arba tradicinėmis.• Tai:• Lietuos socialdemokratų partija;• LR liberalų sąjūdis;• Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai• Lietuvos darbo partija.• Tačiau kuriasi ir naujos partijos:• Liaudies frontas (J. Paleckis )• Tautos prisikėlimo partija (A. Valinskas)• “Drąsos kelias ( N. Venskienės) ir kt.• Politinė paritja valdžioje turi atstovauti savo rinkėjams.

Praktinė užduotis• Išvardykite Lietuvos visuomenės gyvenimo sritis, kurias

reikėtų tobulinti, pavyzdžiui, švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą.

• Kiekviena grupė rengia vienos arba kelių visuomenės gyvenimo sričių tobulinimo planą, remdamasi konkrečia politine ideologija arba politinės partijos programa. Plano teiginiai surašomi dideliuose popieriaus lapuose.

• Minėtas planas turi atitikti konkrečios politinės partijos programines nuostatas.

• Kiekviena grupė pristato savo planą.• Padaromos išvados.

Naudingi adresai

• Europos namai - ši nevyriausybinė organizacija didina supratimą apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesą. Ji priklauso plačiam Europiniam tinklu. Pasiskaitykite apie projektus, kurie, iš esmės, skirti informacijos sklaidai. http://www.eurohouse.lt/

Naudingi adresai• Internetinis žurnalas “Sociumas” - Būk informuotas!

Pasidairykite archyve politinių ir socialinių straipsnių • http://www.sociumas.lt • LR Vyriausioji rinkimų komisija - Šiame tinklalapyje

yra informacija apie rinkimus Lietuvoje: dalyvius, rezultatus, įstatiminę struktūrą ir kt. Susipažinkite su Vyriausiąja rinkimų komisija.

• http://www.vrk.lt

Naudingi adresai

• Europos jaunimo portalas –• http://europa.eu/youth/active_citizenship/

index_lt_lt.html

Naudingi adresai• Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija - Šios

nevyriausybinės organizacijos tikslas - skatinti demokratiją švietimo įstaigose. Yra informacijos apie pilietiškumo ir demokratijos kursus bei seminarus. Taip pat galite surasti įdomių publikacijų įvairiomis kalbomis: lietuvių, anglų, danų ir lenkų.

• http://www.democ.lt

Naudingi adresai• Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) -

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba - savarankiška, savanoriška visuomeninių jaunimo organizacijų ir visuomeninių jaunimo sąjungų sąjunga. Pagrindinis šios organizacijos tikslas yra atstovauti jaunimą valstybinėse institucijose. Ji taip pat dirba tarptautiniame lygmenyje.

• http://www.lijot.lt

Naudingi adresai• Lietuvos vaikų ir jaunimo centras - Centras skatina

vaikų socializaciją, švietimą ir tarpkultūrinį supratimą. Panaršykite po šį portalą ir sužinokite, kaip galite dalyvauti ir būti aktyvūs!

• http://www.lvjc.lt • Moterų informacinis portalas - Raskite moterų

organizacijų duomenų bazę Lietuvoje ir dalyvaukite moterų judėjime!

• http://www.lygus.lt

Naudingi adresai• Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir

paramos centras - Centro, esančio Vilniuje, tikslas yra skatinti savanorišką veiklą visoje Lietuvoje.

• http://www.nisc.lt • Rinkimų informacija - Pasiskaitykite apie rinkimus

šalyje, kandidatus, politines partijas, procesus ir rezultatus.

• http://www.balsas.lt

Naudingi adresai

• Vilniaus "Apskritas stalas" - Ar Jūs norėtumėte skirti kelias valandas per dieną savanoriškam darbui? Jūs galite investuoti Jūsų laiką dirbdami kartu su kitais jaunais žmonėmis. Tik pasižiūrėkite į organizacijų sąrašą, kurias jungia ši skėtinė organizacija.

• http://www.vjosas.lt/

Europos Sąjungos valdžios institucijos ir Lietuva


• 2004 m. gegužės1 d. Lietuva įstojo į ES ir įsipareigojo deleguoti savo atstovus į svarbiausias jos valdžios institucijas.

• Europos Sąjungos Parlamentas – ES įstatymų leidžiamoji valdžia.

• Jis tvirtina ES biudžetą, vykdo politinę visų ES institucijų priežiūrą

• Europos Parlamentą sudaro visų valstybių narių politinių partijų atstovai.

• Jis renkamas tiesiogiai balsuojant kiekvienos valstybės narės piliečiams.

• Europos parlamentas buvo įsteigtas XX a. 6 – ame deš.Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge.


• Europos Sąjungos Taryba draugia su ES Parlamentu leidžia įstatymus.

• Numato ekonominės politikos gaires, sudaro sutartis su valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis.

• Drauge su Parlamentu tvirtina biudžetą, formuoja užsienio ir saugumo politikos kryptis.

• ES Taryba įsikūrusi Briuselyje.


• Europos Sąjungos Viršūnių Taryba – ES valstybių ir/arba vyriausybių vadovų susitikimai, vykstantys du kartus per metus pirmininkaujančioje šalyje.

• Lietuvos Prezidentas ir/ar ministras Pirmininkas privalo jame dalyvauti.

• Į susirinkimus atvyksta Europos Komisijos pirmininkas.


• Europos Komisija – ES vykdomosios valdžios institucija.• Ji atsakinga už Europos teisių aktų įgyvendinimą ir už Parlamento

ir Tarybos patvirtinto biudžeto ir programų vykdymą.• Komisija atstovauja ES tarptautiniuose reikaluose ir derasi dėl

tarptautinių sutarčių, ypač prekybos ir bendradarbiavimo srityse.• Komisija gali inicijuoti teisinių aktų projektus, teikia ES

Parlamentui ir Tarybai teisinius aktus.• Europos Komisija įsikūrusi Briuselyje.• Ją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienosvalstybės narės.• Komisija skiriama penkeriems metams.


• Taigi svarbiausios ES politinės institucijos yra Europos Parlamentas, ES Viršūnių Taryba, ES Taryba, Europos Komisija. Jos užtikrina darnią visų ES įstaigų veiklą.

Praktinė užduotis• Apsilankykite ES interneto svetainėje

http://europa.eu.int/index_lt.htm• Susiskirstę nedidelėmis grupelėmis, pasidomėkite,

kokios informacijos ten galima rasti apie:• Darbo galimybes;• ES piliečių teises;• Jaunimo politiką;• ES institucijas.• Parenkite trumpus pranešimus ir juos pristatykite.

Naudinga informacija

• ES yra institucija atstovaujanti organizuotos pilietinės visuomenės interesams, tai – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK).

• Daugiau informacijos: www.eesc.europa.eu

• Galiausiai mūsų valstybės valdymo forma, pilietinės teisės ir privilegijos, kuriomis mes šiandien esame patenkinti, nustotų galioti jei nebūtų aktyvių piliečių pilietinėje visuomenėje.

• Valdžia pati savaime nesugebėtų išsaugot to ką šiandien jau turime ir savo jėgom gyventojų niekaip nepadarytų aktyviais piliečiais.

pilietiškumo pagrindai

Self Improvement