nau joji ruta

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS UNIVERSITETAS

FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA

Verslo vadybos ir administravimo studijų programa

PREKĖS ANALIZĖ

Marketingo grupės darbas

Darbą atliko:

Darbą tikrino:

Kaunas 2007

TURINYS

ĮVADAS........................................................................................................................................4

1. PREKĖ...................................................................................................................................... 5

1.1. Prekės įvardijimas ............................................................................................................5

1.2. Prekės pristatymas ............................................................................................................6

1.3. Tikslinė rinka....................................................................................................................8

1.4. Sąvokos ir jų apibūdinimai...............................................................................................8

1.4.1. Prekių asortimentas.................................................................................................8

1.4.2. Prekių grupė (linija) ...............................................................................................9

1.4.3. Prekių asortimento gylis........................................................................................10

1.4.4. Prekių asortimento plotis.......................................................................................10

1.4.5. Prekių gyvavimo ciklo stadijos.............................................................................10

1.4.6. Prekių kainų nustatymą įtakojantys veiksniai.......................................................12

1.5. Parduotuvės (skyrius), kur prekiaujama nagrinėjama preke...........................................15

1.6. AB „Naujoji rūta“ asortimentas......................................................................................17

1.7. Potencialūs konkurentai..................................................................................................18

2. SĄVOKOS IR JŲ APIBŪDINIMAI.......................................................................................19

2.1. Paskirstymas...................................................................................................................19

2.2. Tiesioginis paskirstymas.................................................................................................19

2.3. Netiesioginis paskirstymas..............................................................................................20

2.4. Intensyvus paskirstymas..................................................................................................20

2.5. Atrankinis paskirstymas...................................................................................................21

2.6. Išskirtinis paskirstymas....................................................................................................21

2.7. Rėmimas..........................................................................................................................22

2.8. Komunikacinis procesas..................................................................................................22

3. REKLAMOS ĮTAKA (PREKEI) PRODUKTUI.....................................................................23

3.1. Bendra informacija apie reklamą.....................................................................................23

3.1.1. Reklamos klasifikavimas.......................................................................................24

3.1.2. Reklamavimo būdai...............................................................................................24

3.1.3. Reklama spaudoje..................................................................................................25

3.1.4. Reklama per televiziją...........................................................................................26

3.1.5. Reklama per radiją................................................................................................28

3.1.6. Reklama internete.................................................................................................29

IŠVADOS....................................................................................................................................33

LITERATŪRA..............................................................................................................................34

1 PRIEDAS „AB „Naujoji rūta“ internetinis tinklalapis“.............................................................35

2 PRIEDAS AB „Naujoji rūta“ apklausa „Reklama spaudoje ir viešojoje erdvėje“....................36

3

ĮVADAS

Šokoladas - dievų ir žmonių maistas. Ne veltui tiek daug prirašyta apie jo naudą ir

gerąsias savybes. Daugeliui tai ne tik vaikystės potraukis ar pomėgis, o tam tikras draugystės,

laimės simbolis. Manoma, kad valgyti šokoladą yra menas: jei saldainiai yra dėžutėje, tai dėžutės

viršelis dedamas įstrižai po saldainiais piešiniu į viršų, kad valgantieji jį matytų.

Mūsų pasirinkta tiriamoji prekė yra AB „Naujoji rūta“ šokoladiniai saldainiai dėžutėje „Monserat“.

Pasirinkome šią prekę, nes ji paklausi ir vertinama. Sunku surasti žmogų, kuris nemėgtų

šokoladinių saldainių. Suvalgę 100 gramų šokolado, gauname net 550 kcal (2300 kJ), todėl nuo

seno šokoladu papildomi narų, sportininkų, ypač kopiančių į kalnus, studentų (egzaminų, sesijų

metu) maisto daviniai. Jis padeda atstatyti jėgas, o šokolado kvapas teigiamai veikia centrinę nervų

sistemą, kelia nuotaiką ir padeda susikaupti.

Įdomu tai, kad šokoladas kur kas stipriau veikia moteris. Manoma, kad jo sudėtyje yra

ne tik nuotaiką gerinančių, bet ir moteriškų hormonų sekreciją veikiančių medžiagų. Tad tirti šią

prekę mums įdomu, naudinga ir aktualu.

Darbo tikslas – išnagrinėti AB „Naujoji rūta“ produktą - šokoladinius saldainius

dėžutėje „Monserat“.

Darbo uždaviniai:

Pristatyti pasirinktą prekę, jos pagrindines savybes, specifiką, tikslinę rinką;

Apibūdinti sąvokas, susijusias su nagrinėjama preke;

Pristatyti parduotuvę (skyrių), kur prekiaujama nagrinėjama preke;

Išanalizuoti konkurentus nagrinėjamai prekei;

Išanalizuoti reklamos priemones, naudojamas reklamuojant nagrinėjamą prekę;

Padaryti išvadas.

Darbo objektas - AB „Naujoji rūta“ šokoladiniai saldainiai dėžutėje „Monserat“.

Darbo metodologija: literatūros ir statistikos duomenų analizė, paieškos internete.

4

1. PREKĖ

1.1. Prekės įvardijimas

AB “Naujoji rūta” istorija prasidėjo 1993 m., kuomet valstybinis konditerijos fabrikas

“Rūta”, privatizavęs valstybinį kapitalą, įkūrė naują gamyklą. Nuo 2000 m. pabaigos didelė dalis

akcijų priklauso vienam savininkui – koncernui „Achemos grupė“. Šiandien Lietuvoje sunku rasti

žmogų, kuris nežinotų „Naujosios rūtos“ gaminių. Internetinės apklausos, skirtos ištirti vartotojų

nuomonę apie AB „Naujoji rūta“ bei jos gaminamą produkciją, duomenimis (1 PRIEDAS), net

57.47% respondentų valgo saldumynus kasdien, o 22.09% apklaustųjų labiausiai pasirinkimą

perkant saldumynus įtakoja pats gamintojas, t.y. konkreti įmonė. AB “Naujoji rūta” pateikia rinkai

platų ir puikaus skonio konditerijos gaminių asortimentą. Produktai gaminami pagal specialistų

sukurtas originalias receptūras, atsižvelgiant į vartotojų skonį ir nenaudojant sintetinių konservantų.

Todėl AB “Naujoji rūta” yra ypač populiari vartotojų tarpe.

Siekdama išlaikyti gerą vardą ir lyderio pozicijas, bendrovė rūpinasi gaminamos

produkcijos kokybe, šviežumu ir prekine išvaizda. AB “Naujoji rūta” įdiegta ISO kokybės valdymo

sistema, padedanti užtikrinti produktų kokybę jų gamybos stadijose. Kokybės vadybos sistemų

standarto ISO 9001 įdiegimas ir nuolatinis gamybos technologijos bei vadybos tobulinimas sudaro

sąlygas būti patikimu verslo partneriu, tiekiančiu kokybiškus bei saugius produktus vartotojams.

Šaltinis: prieiga per internetą: http://www.nruta.lt/lt/

1 pav. Kokybės valdymo sistema ISO 9001

AB “Naujoji rūta” - viena didžiausių cukrinės konditerijos produktų gamintojų ne tik

Lietuvoje, bet ir Pabaltijo šalyse: gaminiais mėgaujasi šių šalių gyventojai – Latvijos, Vokietijos,

Rusijos, Estijos, JAV, D. Britanijos bei kt., nes į šias šalis eksportuojama bendrovės produkcija.

Šiuo metu įmonėje dirba 228 darbuotojai, 52 iš jų administracijoje. Visi darbuotojai pasižymi

aukšta kvalifikacija, kurios dėka įmonė pajėgi įvykdyti savo reikalavimus bei realizuoti idėjas ar

pasiūlymus.

Šiandien AB “Naujoji rūta” rinkai pateikia platų konditerijos gaminių asortimentą:

Velykiniai produktai

5

http://www.nruta.lt/lt/catalog/list/?id=71

http://www.nruta.lt/lt/

Karamelė

Vafliniai saldainiai

Šokoladiniai saldainiai

Griliažiniai saldainiai

Saldainiai dėžutėse

Saldainiai su likeriu

Neglaistyti saldainiai

Želė saldainiai

Marcipaniniai saldainiai

Zefyrai

Dražė

Kiekvienas klientas gali pasirinkti pagal savo skonį.

1.2. Prekės pristatymas

Mūsų pasirinkta nagrinėti AB “Naujoji rūta” prekė - “Monserat” saldainių dėžutė.

Sena kilmingos Monserat šeimos sakmė byloja apie nenugalimą dviejų jaunuolių – turtingos

aristokratų dukters Isabelos Monserat ir klajojančio muzikanto Žeromo meilę. Neatsirado jėgos,

galinčios išskirti dvi mylinčias širdis, ir jaunų žmonių meilės istorija virto legenda, perduodama iš

lūpų į lūpas kaip giesmė apie meilę ir ištikimybę. Skanėstas, pavadintas Monserat vardu, įamžina

šią romantišką istoriją. Saldi vilionė ištirpsta burnoje, žadindama švelnias svajas, dovanodama

svaiginančią užsimiršimo akimirką ir kurdama mažytę šventę.

Tai penkių rūšių rankų darbo saldainių, pagamintų iš juodojo, pieniško ir dekoruotų

baltu šokoladu, rinkinys. Saldainių įdarai:

Pieniškas įdaras

Kreminis įdaras su migdolų gabalėliais

Įdaras su ryžių traškučiais

Griliažinis įdaras

Karamelizuoto pieno įdaras

Saldainiai parduodami 200 g dėžutėse, kaina – apie 11 Lt.

Pakuotė – tai talpa arba kitas prekės apvalkalas, taip pat naudojamas kaip prekės

identifikavimo priemonė. Be šios funkcijos ji taip pat atlieka ir apsaugos bei papildomo patogumo

funkcijas. Saldainiai „Monserat“ yra kartoninėje „pakuotėje“ - dėžutėje. Tai patogu transportuojant

bei sandėliuojant saldainius. Be to, dėžutė apsaugo viduje esančių saldainių kiekį nuo išorinių

veiksnių, ant jos paprasta pateikti informaciją, kuri atkreipia dėmesį jos įsigijimo ir produkto

vartojimo metu.

6












Kalbant apie pakuotės dizainą, reikėtų paminėti, kad pasirinkti švelnių tonų rudi

atspalviai, dominuoja šokolado ir aukso spalvos. Saldainių pavadinimas užrašytas aukso spalvos

raidėmis, per vidurį. Žemiau pateikti saldainių pavyzdžiai. Pakuotė su apsaugine blizgia plėvele, o

jos nugarėlėje pateikta išsami informacija apie saldainių sudėtį (6 kalbomis) ir jų maistinę vertę .

„Monserat“ saldainių dėžutė elegantiška ir dvelkia saldžia ramybe.

Šaltinis: prieiga per internetą: http://www.nruta.lt/lt/:

3 pav. “Monserat” saldainių dėžutė

Labai svarbu kiekvienai įmonei išskirti savo prekę iš konkuruojančių. Viena iš

marketingo priemonių tai padaryti – prekės ženklas. AB “Naujoji rūta” naudoja logotipą, kuris

paprastai identifikuoja ne pačią prekę, bet įmonę. Tačiau šiuo atveju logotipas naudojamas ir

identifikuojant prekes, t.y. naudojamas kaip grupinis prekių ženklas. AB “Naujoji rūta” prekinis

ženklas yra:

Trumpas ir paprastas

Legalus

Nesenstantis

Nesukelia negatyvių asociacijų

Lengvai tariamas, rašomas ir skaitomas

Pritaikomas pakuotėje

Šie bruožai ir lemia prekinio ženklo sėkmę.

Šaltinis: prieiga per internetą: http://www.nruta.lt/lt/2 pav. AB “Naujoji rūta” prekės ženklas

7



1.3. Tikslinė rinka

Tikslinė rinka – tai vartotojų grupė, turinti panašių poreikių, į kuriuos orientuodamasi

įmonė kuria marketingo kompleksą.

AB „Naujoji rūta“ saldainiai dėžutėje „Monserat“ mėgstami ir perkami įvairaus

amžiaus ir skirtingo tipo žmonių: tiek vaikų, tiek paauglių, tiek moterų ir vyrų. Galėtume teikti, kad

šios bendrovės tikslinė grupė – šokolado mėgėjai ar smaližiai. Tačiau statistika įrodo kitaip: vyrai

„saldumynų klausimu“ yra konservatoriai: jie renkasi juodąjį šokoladą, moterys – baltąjį, o vaikai

labiausiai mėgsta pienišką. Apskritai daugiausia parduodama juodojo šokolado (60 %), pieniškas

lieka antroje vietoje, baltojo pardavimai sudaro vos 10 %. Be to, mažuosius smaližius stabdo kaina,

jie stengiasi už litą nusipirkti kuo daugiau. Vaikai dažniausia renkasi dražė ir guminukus, o

įmantrūs desertai jų nežavi. Apibendrindami statistikos duomenis, galima teigti, kad AB „Naujoji

rūta“ saldainiai „Monserat“ populiariausi šiek tiek vyresnio amžiaus žmonių grupėse, ypač moterų.

Tačiau pirkėjų poreikiai nuolat keičiasi, atsižvelgiant į tai, kasmet yra papildomas ne tik saldainių

asortimentas, bet ir tobulinama gamybos technologija.

Pastebėta, kad šokolado mėgėjai (o jie - potencialūs AB „Naujoji rūta“ klientai)

dažniausiai yra lieknesni, jų talija plonesnė, jie rečiau serga diabetu nei tie, kurie renkasi kitus

saldumynus. Be to, jie šiek tiek geriau išsilavinę.

1. 4. Sąvokos ir jų apibūdinimai

1.4.1. Prekių asortimentas1 lentelė

Prekių asortimento samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas

S. Urbonavičius „Marketingo pagrindai“, 1990, p. 72

Prekių asortimentas – tai firmų gaminamos ir parduodamos viena ar kelios prekių linijos.

A. Žvirblis „Marketingas: kursas menedžeriui“, 1992, p. 68

Prekių asortimentas, kurį iš dalies sąlygoja gamybinės ir techninės firmos galimybės, suprantamas, kaip visų grupių prekių visuma, apimančių giminingas prekes, skirtas parduoti.

R. Virvilaitė „Marketingas“, 1997, p. 53

Prekių asortimentas – tai grupė prekių, labai panašių savo funkcijomis.

V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė„Marketingas“, 2000, p. 158

Prekių asortimentas – tai visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys.

Ph. Kotler, G. Armstrong, J. Saunders, V. Wong „Rinkodaros principai“, 2003, p. 492

Prekių asortimentas – product mix (product assortment) - visų prekių grupių ir atskirų gaminių įvairovė, kurią konkretus prekiautojas siūlo pirkėjams.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.72; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui, p. 68; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas, p. 53; Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.158; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.492

8

Išvados: dauguma autorių prekių asortimento sąvoką apibūdina panašiai, įvardindami

tai, kaip prekes, kurias gamina ir/ar parduoda įmonė, tik skiriasi formuluotės. Skirtingai pažymi S.

Urbonavičius (1990), kad gaminamos ir parduodamos ne prekės, o jų linijos. R. Virvilaitė (1997)

neakcentuoja prekių pardavimo, bet asortimentą apibrėžia kaip grupę prekių, panašių savo

funkcijomis.

Svarbūs įmonės priimami asortimento platumo sprendimai. Pasak S. Urbonavičiaus

(1990), keletą prekių linijų gaminanti įmonė (turinti platesnį asortimentą) paprastai gauna stabilesnį

pelną: vienų rūšių prekių pardavimo nesėkmes kompensuoja kitų sėkmė. Be to, daugiau skirtingų

prekių parduodančią įmonę žino didesnė visuomenės dalis, o tai kelia firmos reputaciją.

Kasmet AB „Naujoji rūta“ vartotojui pateikia apie 10-15 naujų gaminių. Jie kuriami atlikus

kruopščius vartotojų tyrimus ir duomenų analizę. Nuolat atnaujinamas įpakavimo dizainas ir

kokybė.

1.4.2. Prekių grupė (linija)2 lentelė

Prekių grupės (linijos) samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas


Prekių linija – tai firmos siūlomų giminingų prekių grupė.


Prekių linija – tai įmonės siūlomų giminingų prekių grupė.


Prekių linija – tai panašios paskirties prekių rinkinys.


Prekių/gaminių, panašių savo funkcijomis, grupė, galinti turėti savo pogrupius, pvz., kosmetikos parduodamų prekių grupės: kosmetika, papuošalai... Pogrupiai: vokų šešėliai, lūpdažiai... Kiekvienoje grupėje ir pogrupyje gali būti skirtingi gaminiai.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.73; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas, p. 54; Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.158; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.492

Išvados: skirtingi autoriai prekių grupę apibūdina kaip panašios ar vienodos paskirties

prekes, siūlomas vartotojams, tik Ph. Kotler ir kt. (2003) pažymi ir galimus tokių prekių grupių

pogrupius.

Prekių linijos gali būti skirtingų ilgių, priklausomai nuo jas sudarančių prekių

skaičiaus. Naujos prekės ir jų linijos kuriamos platinant prekių asortimentą.

1.4.3. Prekių asortimento gylis3 lentelė

9

Prekių asortimento gylio samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas


Prekių asortimento gylis – tai prekių liniją sudarančių modifikacijų skaičius.


Prekių asortimento išsamumas – tai prekių grupėje siūlomų gaminių skirtingų variantų skaičius.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Pranulis, V. Ir kt. (2000) Marketingas, p.158; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.492

Išvados: abu autoriai prekių asortimento gylį apibūdina panašiai, tik Ph. Kotler ir kt.

(2003) prekių asortimento gylį įvardija kaip prekių asortimento išsamumą.

1.4.4. Prekių asortimento plotis4 lentelė

Prekių asortimento pločio samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas


Prekių asortimento plotis – tai prekių linijų skaičius.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.158

„Naujoji Rūta“ siūlo šias prekių linijas: šokoladą, saldainius, dražė ir t.t. Tačiau į savo

asortimentą ji gali įjungti ir papildomą prekių liniją, tarkime, šokoladinius vaflius (asortimento

plotis). Šokolado grupės asortimento gylyje jis gali turėti atskiras pieno, riešutų, marcipano rūšis, o,

be to, pieniško šokolado pakeliai yra 50, 100, 200 g svorio. Šios prekės artimos, nes jos gaminamos

ir naudojamos panašiu būdu, parduodamos tame pačiame rinkos segmente per tos pačios rūšies

prekybos įmones bei turi artimas kainas.

1.4.5. Prekių gyvavimo ciklo stadijos

Įmonė, įvedusi naują prekę į rinką, tikisi, kad ji joje išsilaikys kuo ilgiau, tačiau kiekviena prekė

rinkoje išsilaiko tik tam tikrą periodą ir per tą laiką pereina kelias gyvavimo ciklo stadijas. Prekių

gyvavimo ciklo stadijos – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo iki jos išnykimo. 1 pav. pateiktas

bazinis prekės gyvavimo ciklo modelis.

10

Šaltinis: sukurta autorės pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p. 175-178

4 pav. Prekės gyvavimo ciklo modelis

5 lentelėPrekės gyvavimo ciklo stadijos

Autorius ir leidinio metai

Sąvoka Išskiriamos prekės gyvavimo ciklo

stadijos

Bazinių stadijų apibūdinimas

S. Urbonavičius, „Marketingo pagrindai“, 1990, p. 67

Prekės gyvybės ciklas – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo rinkoje iki jos išnykimo.

Skiriamos 4 prekės gyvybės ciklo stadijos: Įvedimas Augimas Branda Smukimas

Įvedimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai naujai rinkoje pasirodžiusios prekės pardavimas po truputį didėja.

Augimas (didėjimas) – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas sparčiai didėja.

Branda – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas stabilizuojasi ir ima po truputį mažėti.

A. Žvirblis, „Marketingas: kursas menedžeriui“, 1992, p. 62-63

Prekės gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo prekės idėjos ar jos sukūrimo ir atsiradimo rinkoje iki gyvavimo rinkoje pabaigos. Kartu gyvavimo ciklas – tai ir tam tikra koncepcija, grindžiama tuo, kad gaminiai, prekės (kaip ir žmonės) gimsta, kai kurios iš jų greit miršta (jas išstumia tobulesnės), o kitos auga, klesti, tačiau vis dėlto sensta ir išnyksta.

Išskiriami 2 pagrindiniai etapai: Sukūrimas ir

gamybos pradžia Egzistavimas

rinkojeo Įvedimas į

rinkąo Augimaso Brandumaso Smukimas


Prekės gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo rinkoje iki jos išnykimo.

Skiriamos 4 stadijos: Įvedimas Didėjimas Branda Smukimas

Laikas

Pelnas

Pardavimai

SmukimasBrandaAugimasĮvedimas

Pardavimų apimtis

11

Smukimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas nuolat mažėja.

V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė„Marketingas“, 2000, p. 175-178

Prekės gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo iki jos išnykimo rinkoje.

Skiriamos 4 prekės gyvavimo ciklo stadijos: Įvedimas Augimas Branda Smukimas


Produkto gyvavimo ciklas (PGC) – product life cycle (PLC) – prekės pardavimo ir duodamo pelno kitimas per jos gyvavimo laiką.

Išskiriami 5 būdingi etapai: Produkto kūrimas Pateikimas rinkai Augimas Branda Nykimas

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.67; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui, p. 62-63; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas, p. 49; Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.175-178; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.522

Išvados: skirtingi autoriai prekės gyvavimo ciklo sąvoką pateikia panašiai, tik A.

Žvirblis (1992) prekės gyvavimo ciklo pradžią įvardija ne tik pačios prekės sukūrimu ir įvedimu į

rinką, kaip daugelis kitų autorių, bet ir dar ankstesniu įvykiu - pačios prekės idėjos sukūrimu. Tuo

tarpu Ph. Kotler ir kt. (2003) prekės gyvavimo ciklo sąvoką apibūdina ne per prekės prizmę rinkoje,

o per jos duodamo pelno santykį viso gyvavimo laikotarpiu.

Dauguma autorių išskiria 4 pagrindines prekės gyvavimo ciklo stadijas: 1) įvedimas;

2) augimas; 3) branda; 4) smukimas, tik Kotler ir kt. (2003) jas papildo produkto kūrimo veiksniu.

Skirtingas ir A. Žvirblio prekės gyvavimo ciklo stadijų skirstymas, kur iš pradžių išskiriami 2

pagrindiniai etapai, o po to jie smulkinami.

1.4.6. Prekių kainų nustatymą įtakojantys veiksniai6 lentelė

Veiksniai, įtakojantys kainodaros sprendimusAutorius ir leidinio

metaiIšskiriami veiksniai Apibūdinimas

S. Urbonavičius „Marketingo pagrindai“, 1990, p. 85-96

Pardavėjo išlaidos/situacija rinkoje

Paklausa Pasiūla Konkurencinė

situacija

Pardavėjo išlaidos arba situacija rinkoje laikomi pradiniai kainos apskaičiavimo kriterijai, o kainų reguliavimo galimybės labai priklauso ir nuo konkurencinės situacijos.

R. Virvilaitė, I. Valainytė „Strateginis marketingo valdymas“, 1996, p. 135-138

Vidiniai veiksniai: Marketingo tikslai Marketingo

strategija KaštaiIšoriniai veiksniai: Rinka ir paklausa Konkurencija

Marketingo tikslaiPrieš nustatydama kainas, įmonė turi pasirinkti strategiją. Kuo aiškiau įmonė numato savo tikslus, tuo lengviau jai nustatyti kainą. Marketingo strategijaĮmonė, nustatydama kainą, turi įvertinti visus marketingo programos elementus. Kaštai

5 lentelė (tęsinys)

12

Makroaplinka Kaštai lemia, kokią mažiausią prekės kainą įmonė gali nustatyti, kad padengtų gamybos ir pardavimo kaštus ir gautų pelną. Rinka ir paklausaRinka ir paklausa lemia aukščiausią kainos ribą. KonkurencijaĮmonei būtina išstudijuoti kiekvieno konkurento siūlomas prekes. MakroaplinkaSprendimus dėl kainų sąlygoja tokie ekonominiai veiksniai kaip infliacija, prekių bumas, paklausos sumažėjimas, palūkanos.

R. Virvilaitė „Marketingas“, 1997, p. 69-87

Pagrindinai veiksniai: Paklausa Kaštai Konkurentų kainos

ir prekėsPapildomi veiksniai: Psichologiniai

veiksniai Prekių vartotojų

pasirinkimas Pateikimo kanalų

dalyviai Valstybinis

reguliavimas

Paklausa, kaštai, konkurentų kainos ir prekės

Paklausa sąlygoja maksimalią kainą, kurią įmonė gali nustatyti savo prekei. Kaštai sąlygoja minimalią kainą. Nors maksimali kaina gali būti nustatoma pagal paklausą, o minimali – pagal kaštus, įmonei nustatant vidutinį kainų diapazoną, daro įtaką konkurentų kainos ir jų reakcija rinkoje. Psichologiniai veiksniaiPardavėjai manipuliuoja pirkėjo psichologija ir kainų nesuapvalina. Tokias kainas vartotojas nesąmoningai laiko mažomis ir ji atrodo kaip nuolaida. Prekių vartotojų pasirinkimasKainų svyravimo ribos priklauso nuo kainos reikšmingumo pasirinktai vartotojų grupei, jos jautrumo kainos pokyčiams bei požiūrio į konkrečias prekes. Pateikimo kanalų dalyviaiGaminto galimybės parduoti prekes tarpininkams nemažai priklauso nuo to, kokias nuolaidas jis gali pasiūlyti. Valstybinis reguliavimasKovos prieš diskriminacinį kainų pobūdį; kainų fiksavimų reguliavimas.


Paklausa Įmonės kaštai

Nuo paklausos paprastai priklauso maksimali kaina, kurią įmonė gali nustatyti savo prekei. Minimalią kainą nulemia įmonės kaštai. Įmonė stengiasi nustatyti prekei tokią kainą, kad ši padengtų visus kaštus, susijusius su prekės gamyba bei pardavimu, ir duotų pelno.

Ph. Kotler, G. Armstrong, J. Saunders, V. Wong „Rinkodaros principai“, 2003, p. 572-586

Vidiniai veiksniai: Rinkodaros tikslai Rinkodaros

komplekso strategija

Sąnaudos Kainodaros

Rinkodaros tikslaiKuo aiškiau firma mato savo tikslus, tuo lengviau jai nustatyti kainas. Rinkodaros komplekso strategijaDažnai geriausia rinkodaros komplekso strategija yra ne ta, kuri orientuota į žemiausią kainą, bet ta, kuri orientuota į rinkodaros


13

organizavimasIšoriniai veiksniai: Rinkos ir paklausos

pobūdis Konkurencija Kiti aplinkos

veiksniai: ekonomika, prekybos tarpininkai, vyriausybė

pasiūlymo išskirtinumą, leidžiantį nustatyti aukštesnes kainas. SąnaudosBendrovė siekia nustatyti tokią kainą, kuri padengtų gamybos, paskirstymo ir produkto pardavimo sąnaudas ir duotų pakankamai pelno už bendrovės pastangas bei riziką. Kainodaros organizavimasBendrovės vadovai patys nusprendžia, kas jų organizacijoje turėtų nustatinėti kainas. Rinkos ir paklausos pobūdisSąnaudos nustato apatines kainų ribas, o rinka ir paklausa – viršutines jos ribas. KonkurencijaKonkurentų sąnaudos, kainos bei galimos reakcijos į bendrovės veiksmus. Kiti aplinkos veiksniaiKainodaros sprendimus veikia gamybos pakilimas ar nuosmukis, infliacija ir palūkanų normos, nes jie lemia ir produkto gamybos sąnaudas, ir vartotojų suvokimą apie produkto kainą bei vertę.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.85-96; Virvilaitė, R., Valainytė, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas, p. 135-138; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas, p. 69-87; Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.158; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Išvados: dauguma autorių išskiria šiuos pagrindinius veiksnius, įtakojančius

kainodaros sprendimus: 1) išlaidos; 2) rinka; 3) konkurentai. Tik R. Virvilaitė (1997) išskiria dar

papildomus kainodaros sprendimus veikiančius veiksnius, V. Pranulis ir kt. (2000) neakcentuoja

konkurentų įtakos, o Ph. Kotleris ir kt. (2003) visus veiksnius suskirsto į vidinius ir išorinius, didelį

dėmesį skiria rinkodarai ir jos tikslams.

Kaina, be abejonės, yra viena pagrindinių įmonės rinkos politikos priemonių: tai

vienintelis pajamoms ir pelnui tiesioginę įtaką turintis veiksnys bei itin svarbus marketingo

komplekso elementas.

Kainos nustatymas be išvardintų veiksnių taip pat priklauso nuo prekės gyvavimo

ciklo. Todėl įmanomi 5 kainų nustatymo atvejai:

nustatoma naujo, analogų neturinčio produkto kaina;

nustatoma naujo šiai bendrovei produkto kaina;

kaina keičiama bendrovės iniciatyva (strategijos koregavimas);

kaina keičiama dėl išorinių pokyčių (pasikeitę rinkos veiksniai);

kaina keičiama pakitus išlaidoms.

Kiekvienu atveju kainodaros kūrimo procedūra yra skirtinga. Skirtumų esama dėl nevienodų

bendrovės tikslų, su kuriais turi būti suderinta kainų politika. Be to, viena pagrindinių kainodaros

strategijos kūrimo problemų – būtinybė derinti ne tik išorės (pardavėjas ir vartotojas, gamintojas ir


14

pardavėjas, gamintojas ir konkurentai, pardavėjai ir konkurentai), bet ir vidaus interesus.

Dažniausiai nesutarimų įmonėje kyla tarp finansų, gamybos ir marketingo padalinių.

1.5. Parduotuvės (skyrius), kur prekiaujama nagrinėjama preke

AB „Naujoji rūta“ “Monserat” saldainių dėžutėmis prekiaujama firminėse bendrovės parduotuvėse

bei įvairiuose Lietuvos prekybos centruose:

Firminės parduotuvės:

Šiauliai V. Bielskio g. 15, Tel.: 8 41 437342

Darbo laikas: I - V: 8.30 – 19.30, VI: 8.30 – 15.30

Vilnius Ozo g. 25, (PC "Akropolis", Talino al.), Tel.: 8 687 50194

Darbo laikas: I - VII: 10.00 – 22.00

Kaunas Islandijos pr. 32, (PC "Mega"), Tel. 8 615 44395


Baršausko g. 66A (PC "Molas"), Tel. 8 620 74278


Zanavykų g. 25E, Tel. 8 611 16327

Darbo laikas: II - VI: 8.00 – 16.00, VII: 8.00 – 14.00

Daukšos g. 20-5, Tel.: 8 37 204940


Klaipėda Taikos pr. 61 (PC "Akropolis", Rusų al.), Tel. 8 687 50194


Vilnius Viršuliškių g. 40, Tel.: 8 612 85086


Jakšto g. 5, Tel.: 8 5 2122068


Klaipėdos g. 1, Tel.: 8 5 2314256


Kaunas Žemaičių pl. 66, Tel.: 8 37 377202


Veiverių g. 27, Tel.: 8 37 320720

15

Darbo laikas: I - V: 9.00 – 19.00, VI: 9.00 – 18.00, VII: 9.00 – 14.00

Gedimino g. 33, Tel.: 8 37 202224

Darbo laikas: I - V: 7.30 – 20.00, VI: 9.00 – 19.00, VII: 9.00 – 16.00

Klaipėda Tiltų g. 19, Tel.: 8 698 88195


Šiauliai Vilniaus g. 179A, Tel.: 8 41 416800


Lyros g. 13


Vilniaus g. 204 ("Maxima X" patalpose), Tel.: 8 615 22069

Alytus Rotušės g. 16


Mažeikiai Laisvės g. 33/13, Tel. 8 443 27500


Utena Aušros g. 26, Tel.: 8 656 22901


Biržai Rotušės a. 7, Tel.: 8 450 36425


Rokiškis Jaunystės g. 1 (PC "IKI"), Tel.: 8 687 18397


Palanga Virbališkės takas 3, Tel.: 8 656 15677


Kelmė Vytauto Didžiojo g. 64

Darbo laikas: I - V: 8.30 – 17.30

Radviliškis Gedimino g. 31 (PC "IKI")


1.6. AB „Naujoji rūta“ asortimentas


16

Bendrovės asortimentas buvo paminėtas 1.1 Prekės įvardijimas skyriuje. Dabar

panagrinėsime jį plačiau, įvertinsime jo parametrus, t.y. gylį ir plotį:

8 lentelėAB „Naujoji rūta“ prekių linijos

Saldainiai Zefyrai Dražė KaramelėVafliniai saldainiaiŠokoladiniai saldainiaiGriliažiniai saldainiaiSaldainiai su likeriuNeglaistyti saldainiaiŽelė saldainiaiMarcipaniniai saldainiai

Sluoksniuota karamelėVaisinė karamelė su įdaruLedinė karamelėPieniška karamelėKramtoma karamelėKaramelė milteliniu įdaruKaramelė be cukrausKaramelės rinkiniai

Šaltinis: sukurta autorės pagal: prieiga per internetą: http://www.nruta.lt/lt/

„Naujoji Rūta“ siūlo 4 prekių linijas (prekių asortimento plotis): saldainius, zefyrus,

dražė ir karamelės produktus. Didžiausias pasirinkimas yra karamelės produktų grupėje (didžiausias

prekių asortimento gylis): asortimente ji turi net 8 atskiras „modifikacijas“.

9 lentelėAB „Naujoji rūta“ asortimentas

Velykiniai produktai

Vafliniai saldainiai

Šokoladiniai saldainiai

Griliažiniai saldainiai

Saldainiai dėžutėse Saldainiai su likeriu

„Šokoladinis kiaušinis“Šokoladinis kiaušinis „Kiškutis“„Saldainių rinkinys“„Saldainių Rinkinys“„Griliažo skiltelės“Saldainiai dėžutėjeLikerinių saldainių rinkinys„Velykinis““Margutis”

„Meška šiaurėje”„Kerėtoja”„Coliukė“„Spragtukas”“Pieno lašas”„Euro“„Mauglis”„Arlekinas”„Undinėlė”„Batuotas katinas””Saldus horoskopas”„Mėgstu”„Juoda-Balta“

„Reveransas““Aistra”“Debiutas”„Alegro““Vilionė”“Šėlsmas”Batonėliai „Šėlsmas““Vizija”“Mūza”„Ieva““Ekspromtas”

„Griliažas“„Griliažo skiltelės“

„Happy Moments““Puikus šokoladinių saldainių rinkinys”„Reveransas““Monserat”„Nida“„Melodija“„Pieno lašas“„Florentinai““Florentinai su sezamu”

”Vakaras”„Baladė“„Liker Flamenko“„Paslaptis“„Baltų likeris“„Komplimentas““Eliza”

Neglaistyti saldainiai

Želė saldainiai

Marcipaniniai saldainiai

Zefyrai Dražė Karamelė

„Karvutė“ „Vaisinukė“ „Iliuzija“Batonėliai „Iliuzija“

Vanilinis zefyrasZefyras „Grybai“Zefyras šokoladeRožinis zefyrasSpalvingieji zefyraiKriaušinis

„Glaistytos razinos“„Riešutinė – Žemės riešutai cukruje”„Riešutinė – Migdolai su traškia luobele”„Vyšnių kauliukai”„Žemės riešutai traškia luobele“„Riešutinė – žemės riešutai kakavoje”

„Pieno lašas“„Vėželiai”„Žąsų kojelės“...

Prekių asortimento gylis

Prekių asortimento plotis


17













zefyras „Riešutinė – Spalvoti žemės riešutai”„Jūros spalvos”„Margutis”


10 lentelėAB „Naujoji rūta“ karamelės produktų grupė

Sluoksniuota karamelė

Vaisinė karamelė su įdaru

Ledinė karamelė

Pieniška karamelė

Kramtoma karamelė

Karamelė milteliniu įdaru

Karamelė be cukraus

Karamelės rinkiniai

"Pieno lašas"„Vėželiai”„Žąsų kojelės“„Melodija”„Bliuzas“

„Vaisių – uogų asorti“

„Diušės”„Raugeriškis“„Citrina - apelsinas”„Mėta”„Vaivorykštė”„Tropikų kokteilis”„Gaivinanti”„Kukutis”"Pipirmėtė"„Eukavitas”

„Žaisliukas”"Mū-Mū" "Pieniška su kava"

„Siurprizas”„Irisinis siurprizas”

"Šokas" vaisių skonio"Šokas" gaiviųjų gėrimų skonio"Šokas" tropinių vaisių skonio

Becukrė karamelė "Sugafree - Mėta"Becukrė karamelė "Sugafree - Avietė"Becukrė karamelė "Sugafree - Citrina"

"Karamelės rinkinys metalinėje dėžutėje"


1.7. Potencialūs konkurentai

Pagrindiniai AB „Naujoji rūta“ konkurentai yra 3 šokolado konditerijos bendrovės:

"Vilniaus Pergalė", "Klaipėdos konditerija" ir "Kraft Foods Lietuva". Bene stipriausia konkurentė

yra Kraft Foods Lietuva", užimanti pusę šalies šokolado konditerijos gaminių rinkos. Šiemet ši

bendrovė investavo 12 mln. litų į administracijos pastato rekonstrukciją ir naujų biologinės bei

mikrobiologinės laboratorijų įkūrimą. "Kraft Foods Lietuva" produkcijos pavadinimai įgauna

tarptautinį skambesį: paskutiniai rinkai pristatyti produktai "Siesta" ir "3Bit" bus vienodai

perskaityti tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, tiek Ispanijoje. Tai didelis pranašumas prieš kitas

konditerijos bendroves Lietuvoje, tarp jų ir AB „Naujoji rūta“.

Antrosios pagal dydį šokolado gamintojos "Vilniaus Pergalės" gaminių "Sostinės" ir

"Vilniaus Pergalės" pavadinimai yra gerai žinomi ir pakankamai populiarūs Latvijoje, Estijoje,

Rusijoje.

Atliekant visuomenės nuomonės tyrimus pagal vartojimą ir spontanišką žinomumą,

"Karūna" surinko 89,7, o "Sostinė" – vos 11,4 proc., o AB „Naujoji rūta“ gaminių pavadinimų

reitingai tesiekia 2 proc. Tai rodo, kad AB „Naujoji rūta“ turėtų daugiau dėmesio skirti reklamai ir

savo produktų populiarinimui.

Nemažą konkurenciją sudaro ir įvežtiniai gana nebrangūs konditeriniai gaminiai.

Tačiau nedaugelis šių įmonių gali pasigirti savo gaminių kokybe, gaminiais be sintetinių

konservantų.

18

















Potencialūs konkurentai - tai įvairios nedidelės panašaus pobūdžio maisto pramonės

įmonės, galinčios gretai ir nesunkiai specializuotis būtent konditerinių gaminių srityje.

Atsižvelgus į visus esamus ir potencialius konkurentus rinkoje, galime teigti, kad AB „Naujoji rūta“

padėtis rinkoje nebloga, nes bendrovės patikimumą garantuoja užtarnautas geras vardas ir gaminių

kokybė.

2. SĄVOKOS IR JŲ APIBŪDINIMAI

2.1. Paskirstymas11 lentelė

Paskirstymo sąvokos samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas


Pateikimas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis prekių kelią nuo gamintojo iki vartotojo.


Paskirstymas/ pateikimas – tai toks procesas, kai gamintojas realizuoja prekes tiesiogiai vartotojui arba dalyvaujant tarpininkaujančioms firmoms, organizacijoms ar asmenims.


Pateikimas – tai marketingo programos elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.


Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.111; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui, p. 110; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas, p. 88; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.211; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Išvados: dauguma autorių paskirstymo sąvoką pateikia panašiai. Apibendrinus jų

apibrėžimus, galima sakyti, kad paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, apibūdinantis

prekės kelią nuo gamintojo iki vartotojo. A. Žvirblis (1992) išplečia šią sąvoką paminėdamas tam

„kely“ tarpininkus, tarpininkaujančias firmas ir organizacijas, kurios padeda vartotojui pasiekti

prekes ar paslaugas.

2.2. Tiesioginis paskirstymas12 lentelė

Tiesioginio paskirstymo sąvokos samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas


Tiesioginis pateikimas – tai toks procesas, kai gamintojas parduoda prekes tiesiai vartotojui be tarpininkų.


Tiesioginis pardavimas – tai toks procesas, kai gamintojas realizuoja prekes tiesiogiai vartotojui.


Tiesioginis pateikimas – tai toks pateikimo tipas, kai gamintojas pats parduoda prekes vartotojui.


Tiesioginis paskirstymas – gamintojų prekių paskirstymas be partnerių: pardavimo tarpininkų, pagalbininkų.

19


Išvados: S. Urbonavičius (1990) ir A. Žvirblis (1992) tiesioginį paskirstymą

apibūdina kaip tam tikrą procesą, kai vartotojas pasiekia gamintojo prekes be tarpininkaujančių

asmenų. R. Virvilaitė (1997) ir V. Pranulis (1999) tiesioginį paskirstymą įvardija kaip paskirstymo

tipą. Toliau jį apibūdina taip pat, kaip ir anksčiau minėti autoriai.

2.3. Netiesioginis paskirstymas13 lentelė

Netiesioginio paskirstymo sąvokos samprataAutorius ir leidinio metai ApibrėžimasS. Urbonavičius „Marketingo pagrindai“, 1990, p. 111

Netiesioginis pateikimas – tai toks procesas, kai gamintojas parduoda prekes vartotojui, dalyvaujant tarpininkams.


Netiesioginis pardavimas – tai toks procesas, kai gamintojas parduoda prekes, dalyvaujant tarpininkaujančioms firmoms, organizacijoms ar asmenims.


Netiesioginis pateikimas – tai toks pateikimo tipas, kai prekės iš gamintojo pateks pas tarpininkus ir tik iš jų pas vartotojus.


Netiesioginis paskirstymas – gamintojų prekių paskirstymas kartu su partneriais - pardavimo tarpininkais ir pagalbininkais, iš gamintojo perimančiais įvairias su prekių pardavimu susijusias funkcijas.


Išvados: S. Urbonavičius (1990) ir A. Žvirblis (1992) netiesioginį paskirstymą

apibūdina kaip tam tikrą procesą, kai vartotojas pasiekia gamintojo prekes su tarpininkaujančių

asmenų pagalba. Kiti autoriai sąvoką apibūdina panašiai, tik V. Pranulis (1999) ją išplečia

pažymėdamas, jog tarpininkai ne tik prisiima gamintojo prekes, bet ir visas su prekių pardavimu

susijusias funkcijas.

2.4. Intensyvusis paskirstymas14 lentelė

Intensyvaus paskirstymo sąvokos samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas


Intensyvus pateikimas – tai pateikimo būdas, kai panaudojami visi ar beveik visi tam tikroje rinkoje veikiantys ir siūlomos prekių rūšies pateikimu užsiimantys tarpininkai.

A. Žvirblis „Marketingas: kursas menedžeriui“, 1992, p. 110-111

Intensyvus pateikimas – tai toks pateikimo būdas, kai yra daug vietų, kur galima nusipirkti prekę, bet tam, be abejo, reikia turėti jų atsargas sandėliuose, o kad būtų patogiau įsigyti, tarpininkų skaičius turi būti maksimaliai galimas.

V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė

Intensyvus paskirstymas – tai toks prekių paskirstymas, kai gamintojas savo prekes vartotojui siekia pateikti per kuo didesnį

20

„Marketingas“, 1999, p. 217

prekybos tarpininkų skaičių.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.112; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui, p. 110-111; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.217; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Išvados: apibendrinus visų autorių sąvokas, galime sakyti, kad intensyvus

paskirstymas – tai toks paskirstymo tipas, kai rinkoje panaudojama dauguma veikiančių tarpininkų,

norint kuo daugiau prekių pateikti vartotojams. Tik S. Urbonavičius (1990) ir V. Pranulis (1999) šią

sąvoką apibūdina daugiau iš įmonės pozicijos, o A. Žvirblis (1992) – iš vartotojų pusės.

2.5. Atrankinis paskirstymas15 lentelė

Atrankinio paskirstymo sąvokos samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas


Atrankinis pateikimas – tai pateikimo būdas, kai panaudojami tik pagal tam tikrą požymį parinkti tarpininkai.


Atrankinis pateikimas – tai toks pateikimo būdas, kai gamintojas naudojasi tik tam parinktų tarpininkų paslaugomis, o siekiant aktyvinti jų pastangas, imamasi motyvacijos.


Atrankinis paskirstymas – toks prekių paskirstymas, kai gamintojas pagal tam tikrus kokybinius kriterijus riboja prekybos tarpininkų, kuriems jis parduoda savo prekes, skaičių.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.112; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui, p. 110-111; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.217; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Išvados: dauguma autorių atrankinį paskirstymą įvardija kaip atskirą paskirstymo

būdą, kuriam būdinga gamintojams pasirinkti tarpininkus. Tam naudojami įvairūs kokybiniai

kriterijai.

2.6. Išskirtinis paskirstymas16 lentelė

Išskirtinio paskirstymo sąvokos samprataAutorius ir leidinio

metaiApibrėžimas


Išimtinis pateikimas – tai pateikimas, suteikiant galimybę vienam tarpininkui aptarnauti tam tikro regiono vartotojus.


Išimtinis pateikimas – tai toks pateikimo būdas, kai gamintojas suteikia išimtinę teisę prekiauti gaminamomis prekėmis vieninteliam tarpininkui ar kai kuriems tarpininkams, be to, iškeldamas atitinkamus reikalavimus realizacijos ir paslaugų teikimo organizavimui; tai padeda palaikyti ne tik prekės, bet ir firmos įvaizdį ir taikoma brangioms prekėms.

V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė

Išskirtinis paskirstymas – toks prekių paskirstymas, kai gamintojas tam tikrame regione tik vienam prekybos tarpininkui suteikia teisę prekiauti savo prekėmis.

21

„Marketingas“, 1999, p. 218 Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.113; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui, p. 110-111; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.218; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Išvados: apibendrinus autorių pateiktus apibrėžimus, galima sakyti, kad išskirtinis

paskirstymas – tai toks paskirstymo būdas, kai vartotojai prekes pasiekia per vieną tarpininką. A.

Žvirblis (1992) šią sąvoką dar išplėtoja įvardindamas sąlygas, reikalingas vykti šiam paskirstymui.

2.7. Rėmimas17 lentelė

Rėmimo sąvokos samprataAutorius ir leidinio metai ApibrėžimasS. Urbonavičius „Marketingo pagrindai“, 1990, p. 130

Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, turintys įtakos pirkimo sprendimams.


Stimuliavimas – vienas iš keturių kertinių marketingo komplekso blokų, apimantis pastangas ryšiams su visų grupių vartotojais (įskaitant ir tarpininkus) suderinti, juos informuoti, įtikinėjimui ar paskatinimui pirkti. Tai į realizavimo skatinimą nukreipti veiksmai ir sprendimai.

R. Virvilaitė, I. Valainytė „Strateginis marketingo valdymas“, 1996, p. 212

Rėmimas – tai į vartotoją nukreipti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, turintys įtakos vartotojo sprendimams.


Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams.


Rėmimas yra ketvirtasis marketingo komplekso elementas. Viena iš svarbiausių jo užduočių – potencialiems pirkėjams perduoti reikalingą informaciją ir paskatinti juos pirkti.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.130; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui, p. 134; Virvilaitė, R., Valainytė, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas, p. 212; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas, p. 104; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.255; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Išvados: S. Urbonavičius (1990), I. Valainytė (1996) ir R. Virvilaitė (1997) pateikia

analogiškus rėmimo sąvokos apibrėžimus. Pagal šiuos autorius, rėmimas - tai tam tikri veiksmai,

reikalingi informuoti ir įtikinėti vartotojus. A. Žvirblis (1992) ir V. Pranulis (1999) rėmimą įvardija

kaip marketingo komplekso elementą, apimantį pastangas informuoti ir įtikinėti ne tik vartotojus,

bet ir tarpininkus.

2.8. Komunikacinis procesas18 lentelė

Komunikacinio proceso sąvokos samprataAutorius ir leidinio metai Apibrėžimas


22

Komunikacinis procesas – tai rėmimu užmezgamas ryšys tarp firmos (informacijos siuntėjo) ir vartotojų (informacijos priėmėjų). Šio ryšio tikslas – pasiekti, kad vartotojai reaguotų į pateikiamą informaciją.


Komunikacijų procesas marketinge – tai užkoduotos informacijos perdavimas priėmėjui informacijos platinimo priemonėmis ir kanalais, jos gavimo, iškodavimo ir interpretacijos autentiškumo patvirtinimas per grįžtamąjį ryšį su siuntėju.

R. Virvilaitė, I. Valainytė „Strateginis marketingo valdymas“, 1996, p. 212

Komunikacinis procesas – toks ryšys tarp įmonės ir vartotojų, kuris leidžia įmonei pasiekti marketingo tikslus. Sukurti tokį ryšį yra bendriausias rėmimo tikslas.


Komunikacinė marketingo sistema – tai rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės (informacijos siuntėjos) ir vartotojų (informacijos priėmėjų).


Komunikacinis procesas – tai veiksmai, kuriais informacijos siuntėjas siekia paveikti jos gavėją ir sukelti pageidaujamą jo reakciją.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.130; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui, p. 134; Virvilaitė, R., Valainytė, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas, p. 212; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas, p. 104; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.255; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Išvados: apibendrinus autorių sąvokas, galime sakyti, kad komunikacinis procesas –

tai tarp gamintojų ir vartotojų užmezgamas ryšys, kurio tikslas – informuoti vartotojus ir pasiekti

kitus marketingo tikslus. Svarbiausia komunikacinio proceso prielaida yra vartotojų reakcija.

3. REKLAMOS ĮTAKA (PREKEI) PRODUKTUI

3.1. Bendra informacija apie reklamą

Reklama - įtikinėjimo, siūlymo, informavimo, tam tikros propagandos priemonė.

Dauguma pirkėjų mėgsta prekes rinktis ir pirkti savarankiškai. Tačiau gausi prekių įvairovė skatina

pardavėjus kovoti už pirkėjų dėmesį – jie stengiasi klientams ką nors pranešti, aiškinti, raginti. Šį

darbą atlieka reklama. Išskiriamos šios pagrindinės reklamos funkcijos:

informavimas;

skatinimas;

priminimas;

“advokatavimas”.

Informavimo funkciją reklama atlieka, auditorijai pristatydama prekes, paslaugas, prekinius

vardus. Be to, gali būti skleidžiama informacija apie pačias įmones ar jų veiksmus.

Skatinimo funkciją reklama gali atlikti atvira arba užmaskuota, netiesiogine forma. Pirmuoju

atveju raginama “skubėti į parduotuves”, “pirkti”, “teirautis” ir pan. Antruoju - tiesiog demonstruojami

emociškai patrauklūs vaizdai, naudojami dėmesį patraukiantys garsai ar siužetai.


23

Auditorijai tenka priminti net ir gerai žinomus firmų ar prekių vardus, svarbiausias prekių savybes ar jų

pardavimo vietas.

Reklama naudojama tiesiogiai atsakyti į konkurentų kaltinimus ("advokatauti") arba paneigti

neteisingas, tačiau visuomenėje paplitusias nuomones.

3.1.1. Reklamos klasifikavimas

Reklama skirstoma įvairiais aspektais:

19 lentelė

Reklamos klasifikavimasPagal žmogaus pojūčių veikimą

Pagal sunaudojimo vietą

Pagal poveikio masiškumą

Pagal informacijos perdavėją

Regimoji Girdimoji Mišri

Išorinė Vidinė

Individuali Masiška

Besiremianti reklamuojamojo objekto aprašymu

Pagrįsta reklamuojamo objekto demonstravimu

Besiremianti objekto demonstravimo derinimu su aprašymu

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui; Virvilaitė, R., Valainytė, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas; Pranulis, V. Ir kt. (1999) Marketingas; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai

Saldainių dėžutė „Monserat“ reklamuojama AB „Naujoji rūta“ internetiniame

tinklalapyje (www.naujojiruta.lt). Reklamos efektyvumas priklauso nuo reklaminio pranešimo

turinio ir formos. Tinklalapyje pateikiama saldainių dėžutės nuotrauka ir aprašymas. Taigi reklama

regimoji, išorinė, masiška ir besiremianti reklamuojamojo objekto aprašymu. Aprašyme pateikiami

argumentai remiasi teigiamomis prekės savybėmis bei vartotojų, kuriems ji skirta, bruožais.

AB „Naujoji rūta“ reklama, kaip ir daugumos rūšių reklama, yra neasmeniška: reklamos

užsakovas nekomunikuoja su kiekvienu asmeniu individualiai (įmanoma tik organizuojant tiesioginę reklamą

paštu ar kitomis ryšio priemonėmis), reklamos užsakovas bando pasiekti tam tikrą reklamos auditoriją (grupė

asmenų, kuriuos numatoma pasiekti reklamos priemonėmis). Žinoma, reklamos auditorija turi būti

parenkama suderintai su tiksline rinka.

3.1.2. Reklamavimo būdai

Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, įmonė pasirenka vieną ar

kitą reklamos rūšį. Tikslingiausia reklamą skirstyti pagal reklaminę informaciją perduodančias

priemones (reklamos nešiklius).

20 lentelė

Reklamavimo būdaiReklamavimo būdai Priemonės

24

http://www.naujojiruta.lt/

Reklama spaudoje Laikraščiai, žurnalai.Spausdinta reklama Katalogai, žinynai, brošiūros, informaciniai laiškai, prospektai, lapeliai,

skrajutės, įvairi kita spausdinta ir platinama reklaminė medžiaga. Reklama per komunikacijos priemones

Radijas, televizija.

Demonstracinė reklama

Parodos, mugės, degustacijos, seminarai, pristatymai.

Išorinė reklama Įvairių parametrų plakatai, gatvių ir sustojimo aikštelių reklama.Reklama paštu Reklama paprastu ir elektroniniu paštu.Kino (vaizdo) reklama Kino (video) filmai, skaidrės-filmai.Reklama ore Oro balionai, lėktuvai, lazerinės šviesos reklama.Reklama ant transporto priemonių

Užrašai, piešiniai ant transporto priemonių, plakatai, piešiniai lipdukai, reklaminiai tekstai transporto priemonių salonuose.

Tiesioginė reklama Telefonas, telegrafas, internetas, pakvietimai, informaciniai laiškai.Reklama pardavimo vietoje

Vitrinos, iškabos, dėmesį patraukiantys užrašai, įpakavimas, pakuotė, etiketės, aprašymai, prekių vartojimo instrukcijos, kuponai, specialios nuolaidos, suvenyrai, kalendoriai, loterijos.

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Urbonavičius, S. (1990) Marketingo pagrindai; Žvirblis, A. (1992) Marketingas: kursas menedžeriui; Virvilaitė, R., Valainytė, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas; Virvilaitė, R. (1997) Marketingas; Pranulis, V. Ir kt. (1999) Marketingas; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai

3.1.3. Reklama spaudoje

Šaltinis: sukurta autorių pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas

5 pav. Reklamos spaudoje privalumai

Kainuoja pigiau, negu kitų rūšių reklama.

Kainuoja pigiau, negu kitų rūšių reklama.

Per trumpą laiką informuojamas didelis

vartotojų skaičius.

Per trumpą laiką informuojamas didelis

vartotojų skaičius.

Lengvai paaiškinamos prekės savybės.

Lengvai paaiškinamos prekės savybės.

Galima dažnai kartoti.Galima dažnai kartoti.

Nurodoma prekės įsigijimo vieta.

Nurodoma prekės įsigijimo vieta.

PRIVALUMAIPRIVALUMAI


25


6 pav. Reklamos spaudoje trūkumai

Esama skirtumų reklamuojant prekes laikraščiuose ir žurnaluose. Reklama žurnaluose

yra patrauklesnė, kokybiškesnė negu laikraščiuose. Be to, žurnalai skaitomi keletą kartų, todėl yra

didesnė tikimybė, kad žmogus perskaitys reklaminę žinutę ir ją įsimins. Vieni žurnalai skirti

masinei auditorijai, o kiti - tam tikroms auditorijos grupėms. Pastarieji žurnalai išskiriami kaip

specializuota reklamos priemonė: skirti verslo žmonėms (gamybininkams, prekybininkams,

paslaugų teikėjams ir pan.), ūkininkams bei atskiriems vartotojų pomėgiams (žūklei, sodininkystei

ir pan.). Tokiose žurnaluose patalpinta reklaminė žinutė žymiai geriau pasieks tikslinę auditoriją,

negu kitose periodiniuose leidiniuose.

Reklama žurnaluose kainuoja brangiau, negu laikraščiuose. Kaina priklauso nuo

auditorijos dydžio. Didelio tiražo žurnale reklama gali būti labai brangi.

Žurnalai dažniausiai leidžiame vieną kartą per mėnesį, o kai kurie vieną kartą

ketvirtyje. Todėl reklamą žurnaluose reikia planuoti iš anksto, prieš vieną ar du mėnesius.

Reklama netikslinga ir neefektyvi, jei įmonės

prekės skirtos nedideliam rinkos segmentui.

Reklama netikslinga ir neefektyvi, jei įmonės

prekės skirtos nedideliam rinkos segmentui.

Dauguma vartotojų net nepastebi reklaminės

žinutės.

Dauguma vartotojų net nepastebi reklaminės

žinutės.

Laikraščių, ypač dienraščių, trumpas gyvavimo laikas.

Laikraščių, ypač dienraščių, trumpas gyvavimo laikas.

Sunkiau pateikti vizualinį prekės pristatymą.

Sunkiau pateikti vizualinį prekės pristatymą.

TRŪKUMAITRŪKUMAI

26

3.1.4. Reklama per televiziją

Televizija yra viena iš masiškiausių ir galingiausių ir brangiausių reklamos nešėjų.

Televizija priskiriama prie pasyvaus įtraukimo priemonių, nes žmogus pats gali pasirinkti kokią

reklaminę žinutę nori žiūrėti. Tačiau jis yra veikiamas televizijos reklamų, nors ir nekreipia į jas

didelio dėmesio.


7 pav. Reklamos per televiziją privalumai

Galima vaizdžiai pademonstruoti prekę, kartu

parodyti jos privalumus, vartojimo būdą ir pan.

Galima vaizdžiai pademonstruoti prekę, kartu

parodyti jos privalumus, vartojimo būdą ir pan.

Geriau suvokiamas reklamos turinys.

Geriau suvokiamas reklamos turinys.

Tekstą praturtina diktoriaus kalba - intonacija, tembras, tempas, ritmas.

Tekstą praturtina diktoriaus kalba - intonacija, tembras, tempas, ritmas.

Leidžia pateikti daugiau informacijos.

Leidžia pateikti daugiau informacijos.

Labai įvairi auditorija.Labai įvairi auditorija.


27


8 pav. Reklamos per televiziją trūkumai

3.1.5. Reklama per radiją

Nemažai reklamos pateikiama ir per radiją. Radijas, kaip ir

televizija, priskiriamas prie pasyvaus įtraukimo priemonių: klausytojai

dažniausia būna tuo pačiu metu kuo nors užsiėmę. Palyginti su televizijos

reklamomis, radijo reklamos turi daug privalumų:

daugiau galimybių pasiekti skirtingas vartotojų grupes įvairiu laiku ir įvairiose vietose

radijo stočių įvairovė ir jų programų diferenciacija leidžia tiksliau orientuoti reklamą pagal

klausytojų grupes

reklama pagaminama per trumpą laiką

reklamos turinį galima operatyviai keisti

reklama transliuojama ne ilgiau kaip 2-3 min.

reklama pigesnė, tai leidžia reklaminę žinutę transliuoti per kelias radijo stotis

nors joje negalima parodyti prekės, panaudoti spalvą, judesį ir pan., bet tai skatina klausytojų

vaizduotę.

Reklama brangiai kainuoja.Reklama brangiai kainuoja.

Dauguma vartotojų nežiūri reklamų, o perjungia

kanalą.

Dauguma vartotojų nežiūri reklamų, o perjungia

kanalą.

Būtinumas vartotojui susikaupti, sukoncentruoti

dėmesį.

Būtinumas vartotojui susikaupti, sukoncentruoti

dėmesį.

Dažnai kartojamos reklamos greitai atsibosta.

Dažnai kartojamos reklamos greitai atsibosta.

TRŪKUMAITRŪKUMAI

28

3.1.6. Reklama internete

Tiriamos prekės, saldainių dėžutės „Monserat“, reklama pateikiama AB „Naujoji rūta“

internetiniame tinklalapyje www.naujojiruta.lt (1 PRIEDAS). Reklama internete turi daugiau

privalumų nei reklama spaudoje ar per televiziją, todėl toks įmonės reklamos būdo pasirinkimas

geras ir pagirtinas.


9 pav. Reklamos internete privalumai

Didelis pasiekiamumas. Lietuvoje šiuo metu yra 767 tūkstančių interneto vartotojų,

vyresnių nei 15 metų, kurių kiekvienas internete praleidžia daugiau nei po 6 valandas, o iš viso

peržiūrima 236 milijonai puslapių.

Aktyvi auditorija. 68 proc. interneto vartotojų yra nuo 15 iki 34 metų - ekonomiškai

aktyviausia visuomenės dalis. Beveik 71 proc. internautų naršo kasdien, o net pusė internautų yra iš

dviejų didžiausių šalies miestų - Vilniaus ir Kauno.

Žema kaina. Lyginant 1000 vartotojų pasiekimo kainą skirtinguose žiniasklaidos

kanaluose - reklama internete yra 8 kartus pigesnė už reklamą žurnaluose, 6 kartus - už reklamą

laikraščiuose ir 5 kartus pigesnė už reklamą televizijoje.

Išmatuojamas naudingumas.Išmatuojamas naudingumas.

Aukštas efektyvumas.Aukštas efektyvumas. Žema kaina.Žema kaina.

Aktyvi auditorija.Aktyvi auditorija.

Didelis pasiekiamumas.Didelis pasiekiamumas.


29

http://www.naujojiruta.lt/

Aukštas efektyvumas. Interaktyvumas, preciziškai tikslus interneto lankytojų

auditorijos išmatavimas ir tyrimas, didžiulis reklamos formų pasirinkimas, nedidelė kaina leido

interneto reklamai tapti labai efektyvia ir patrauklia reklamos forma.

Išmatuojamas naudingumas. Su pažangiausiomis interneto technologijos galima

visiškai tiksliai nustatyti kiek lankytojų per tam tikrą laiką naudojosi internetu, kokius tinklapius jie

lankė, kiek reklamos kontaktų teko vienam lankytojui ir t.t.

AB „Naujoji rūta“ internetiniame tinklalapyje sukurtas reprezentacinis dizainas,

integruota turinio valdymo sistema. Papildomai turinio valdymo sistema išplėsta sekančiomis

funkcijomis:

- produktų katalogas

- reklaminiai skydeliai

- daugiakalbiškumas

- lankytojų apklausos

- lankytojų atsiliepimai

Tai labai patogu lankytojams, norintiems greitai sužinoti naujienas ir kitą svarbią

informaciją apie bendrovę. Reklama internete patraukli ir kokybiška.

Šiandieninė situacija įpareigoja organizacijas apibrėžti, kurti, vertinti bei plėtoti veiklą

elektroninėje erdvėje. Kokybiška ir profesionali AB „Naujoji rūta“ tinklalapis leidžia nepasimesti

elektroniniam firmos veidui skaitmeninėje erdvėje. Taip pat tinklalapis suteikia galimybę įtvirtinti

organizacijos ir kliento ryšį. Akivaizdžiai matosi, kad sprendimai kuriant internetinį tinklalapį buvo

priimti ekspertų ir pagrįsti strategine įžvalga, kūrybiškumu, individualiai orientuotomis rinkodaros

idėjomis bei naujausiomis technologijomis.

Šokoladiniai saldainiai „Monserat“ reklamuojami ne tik produktų kataloge (10 pav.),

bet ir atsivertus įmonės tinklalapio titulinį lapą (11 pav.).

Šaltinis: www.nruta.lt

10 pav. „Monserat“ reklama internete

30

http://www.nruta.lt/


11 pav. „Monserat“ reklama tituliniame lape

Atsižvelgus į AB „Naujoji rūta“ apklausos, skirtos vartotojų požiūriui į reklamą

spaudoje bei viešojoje erdvėje sužinoti bei ištirti jos kokybę ir poveikį auditorijai, rezultatus (12

pav.), galime teigti, kad bendrovė naudoja per mažai priemonių įvaizdžiui kurti bei veiklai plėsti.

Tačiau dėžučių, pakuočių apipavidalinimas vartotojams patinka, o tai taip pat efektyvi reklamos

priemonė.

Šaltinis: http://www.google.lt/search?hl=lt&as_qdr=all&q=+%22karuna+sokoladas%22&meta=

12 pav. AB ”Naujoji rūta” apklausa „Reklama spaudoje ir viešojoje erdvėje“

31

http://www.google.lt/search?hl=lt&as_qdr=all&q=+%22karuna+sokoladas%22&meta=


Pagal kitus apklausos duomenis (2 PRIEDAS), matome, kad dauguma pirkėjų (80%)

susigundo nusipirkti būtent reklamuojamą produktą. Tai turėtų paskatinti bendrovę labiau imtis

savo produktų, tarp jų ir saldainių dėžutės „Monserat“, populiarinimo priemonių. Lyginant

reklamas įvairiose srityse, labiausiai vartotojus nervina reklama televizijoje (32.24%) ir reklama

paštu (25.68%), taigi AB „Naujoji rūta“ pasirinktas reklamavimosi būdas internete turi dar vieną

privalumą lyginti su minėtomis reklamomis. Įdomu, kad mažiausiai vartotojus nervina reklama

spaudoje (3.28%).

Respondentų manymu, efektyviausia reklama yra televizijoje, o mažiausiai efektyvi –

reklama paštu. Tai suprantama, nes reklama paštu pažeidžia vartotojo privatumą, dėl to ji nervina ir

yra nepageidaujama. Tokia reklama neefektyvi. 14.74% apklaustųjų mano, kad efektyviausia

reklama internete.

Reklamos efektyvumui didelės įtakos turi ne tik reklamos turinys ir apipavidalinimas,

bet ir jos konkretus kiekis spaudoje ar viešojoje erdvėje. Net 58.82% AB “Nujoji rūta“ apklaustųjų

prisipažįsta, kad atkreipia dėmesį į reklamos kiekį minėtose srityse ir per didelis jos kiekis tiesiog

erzina. Galiausiai lietuviškai reklamai trūksta originalumo, intrigos, kokybės, informatyvumo,

įtaigumo, humoro jausmo bei erotikos.

32

IŠVADOS

Darbo tikslas – išnagrinėti AB „Naujoji rūta“ produktą - šokoladinius saldainius

dėžutėje „Monserat“. Pasirinkome šią prekę, nes ji paklausi ir vertinama. Remiantis įvairiais

literatūros šaltiniais, statistikos duomenimis bei duomenimis internete, darbe pateikėme:

informaciją apie nagrinėjamo produkto gamintoją – AB „Naujoji rūta“;

prekės pagrindines savybes, specifiką;

parduotuvę (skyrių), kur prekiaujama nagrinėjama preke;

AB „Naujoji rūta“ asortimentą: prekių linijas, asortimento gylį;

AB „Naujoji rūta“ ir pasirinkto produkto konkurentų analizę;

reklamos priemonių, naudojamų reklamuojant pasirinktą prekę, analizę.

Taip pat išnagrinėjome AB „Naujoji rūta“ produkto tikslinę rinką, pateikėme ir

apibūdinome sąvokas, susijusias su darbo tikslu:

prekių asortimentas;

prekių grupė (linija);

prekių asortimento gylis, plotis;

prekių gyvavimo ciklo stadijos;

prekių kainų nustatymą įtakojantys veiksniai;

paskirstymas (tiesioginis, netiesioginis, intensyvus, atrankinis, išskirtinis);

rėmimas;

komunikacinis procesas.

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. URBONAVIČIUS, S. Marketingo pagrindai. -Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1990. -

196p. 152

2. ŽVIRBLIS, A. Marketingas: kursas menedžeriui. –Vilnius: Balticon, 1992. -192p.

3. URBONAVIČIUS, S. Marketingas: apie sudėtingus dalykus - paprastai. -Vilnius: „Pačiolis“,

1995. -160p. ISBN 9986-487-26-9

4. VIRVILAITĖ, R., VALAINYTĖ, I. Strateginis marketingo valdymas. –Kaunas: Technologija,

1996. -236p. ISBN 9986-13-411-0

5. VIRVILAITĖ, R. Marketingas. -Kaunas: Technologija, 1997. -145p. ISBN 9986-13-453-6

6. PRANULIS, V., PAJUODIS, A., URBONAVIČIUS, S., VIRVILAITĖ, R. Marketingas. –

Vilnius: „Eugrimas“, 1999. -424 p. ISBN 9986-752-49-3

7. PRANULIS, V., PAJUODIS, A., URBONAVIČIUS, S., VIRVILAITĖ, R. Marketingas. –

Vilnius: The Baltic Press, 2000. -470 p. ISBN 9955-9318-0-9

8. KOTLER, Ph., ARMSTRONG, G., SAUNDERS, J., WONG, V. Rinkodaros principai. –

Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003. -856 p. ISBN 9986-850-50-9

9. ČEREŠKA, B. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: Homo liber, 2004, p. 363. ISBN 9955-449-

75-6

10. MARTINKUS, B., ŽILINSKAS, V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001. p.

790. ISBN 9986-850-50-9

11. BARTKIENĖ, A. Rinkos kainų politika ir kainodara. Vilnius: valst. leidimo centras, 1993. p.

214. ISBN 9986-09-004-0

12. AB „Naujoji rūta“ [interaktyvus]. [žiūrėta 2007 m. Balandžio 23 d.]. Prieiga per internetą:

www.nruta.lt

34


1 PRIEDAS

AB “Naujoji rūta” internetinis tinklalapis


35


2 PRIEDAS

AB ”Naujoji rūta” apklausa „Reklama spaudoje ir viešojoje erdvėje“

Ar susigundote nusipirkti reklamuojamą produktą?

Perku tik reklamuojamas prekes (0) 0.00%

Dažnai (17) 20.00%

Kartais (51) 60.00%

Retai (17) 20.00%

Kokia reklama Jus labiausiai nervina? (galite pažymėti kelis variantus)

Spaudoje (6) 3.28%

Televizijoje (59) 32.24%

Radijuje (28) 15.30%

Internete (35) 19.13%

Viešojoje erdvėje (8) 4.37%

Paštu (47) 25.68%

Jūsų manymu, kur paskleista reklama yra efektyviausia? (galite pažymėti kelis variantus)

Spaudoje (39) 20.53%

Televizijoje (72) 37.89%

Radijuje (16) 8.42%

Internete (28) 14.74%

Viešojoje erdvėje (30) 15.79%

Paštu (5) 2.63%

Ar kreipiate dėmesį į reklamos kiekį spaudoje ir viešojoje erdvėje?

Taip. Jos yra per daug ir tai mane erzina. (50) 58.82%

Taip. Galėtų būti ir daugiau. (5) 5.88%

Ne. Man tai visai nerūpi. (6) 7.06%

Kartais. (24) 28.24%

Ko trūksta lietuviškai reklamai? (galite pažymėti kelis variantus)

Originalumo (49) 19.68%

Intrigos (33) 13.25%

Kokybiškesnio atlikimo (46) 18.47%

36

Informatyvumo (18) 7.23%

Drąsos (12) 4.82%

Spalvų (11) 4.42%

Įtaigumo (28) 11.24%

Humoro (38) 15.26%

Erotikos (6) 2.41%

Kita (8) 3.21%


37


nau joji ruta

Documents